Professional Documents
Culture Documents
VENTILIUOJAMAS FASADAS
(SANTRAUKA)
Taikyto remonto metodo įtaka konstrukcijos džiovinimui pagrįsta tuo, kad dėl papildomos
šilumos izoliacijos padidėja temperatūros skirtumas tarp senojo išorinės sienos paviršaus ir
lauko oro. O tai padidina senosios konstrukcijos vandens garų dalinio slėgio skirtumą lauko
oro atžvilgiu. Dalinio slėgio skirtumas L, džiūvimo potencialas yra tuo didesnis, kuo storesnis
papildomos šilumos izoliacijos sluoksnis senosios konstrukcijos šilumos izoliavimo atžvilgiu.
Pastato sausumą reikia užtikrinti projektuojant statybą ir statybinių konstrukcijų sujungimus
taip, kad lietaus vanduo negalėtų patekti į papildomą šiluminę izoliaciją.
Helsinkio vietinio tyrimo objekto „betono sumuštinio“ sandaros išorinis sluoksnis išdžiūvo per
tris mėnesius nuo 92 procentų santykinai drėgno lygio iki 70 proc. Po metų minėto namo
santykinis drėgnumas siekė 50-60 proc. Matavimo duomenimis, senos išorinės sienos išorinis
sluoksnis per metus pradžiūvo nuo vidutinės pradinės 5 p -% drėgmės iki 1,5 p -%. Vietovėje
Rahė po rudens lietaus sezono pataisytos siporekso betono lauko sienos ėmė efektyviai
džiūti balandžio mėnesio pradžioje, kai vėdinimo angos temperatūra pakilo virš 0°C ir
santykinis drėgnumas per du mėnesius nukrito nuo 98 proc. iki 87 proc. Siporekso
Laboratorinių bei vietinių tyrimų duomenimis, statinių džiūvimo laiko analizių skaičiavimo
tikslumas galėtų pagerėti, jeigu turėtumėme už dabartinius tikslesnių parametrų apie
medžiagų savybes esant žemesnei nei 0°C temperatūrai. Kadangi statybinių medžiagų
drėgmės techninės savybės pakinta veikiant įvairiems veiksniams, minėtas medžiagų
savybes reikėtų ištirti kruopščiau esant žemesnei nei 0°C temperatūrai.
Senų akmeninių sienų konstrukcijų drėgmės pusiausvyra po remonto pasiekiama per kelis
mėnesius. Be pasirinkto statybos metodo, šio proceso trukmė dar priklauso ir nuo remontui
pasirinkto laiko. Džiūvimas po rudenį atlikto remonto (tyrimo vieta: Rahė) ilgiau užsitęsia nei
senos konstrukcijos džiūvimas po vasaros pabaigoje atlikto remonto Helsinkio daugiabučiame
name. Drėgmės kiekio matavimo duomenimis, dėl Helsinkio objekto remontui pasirinkto laiko
senos konstrukcijos drėgmės kiekis sumažėjo 3 kg/m², palyginti su praėjusio rudens
matavimo rezultatais. Tai maždaug atitinka matavimų laiku iš statinio išsiskyrusį drėgmės
kiekį. Statinio džiūvimo atžvilgiu remontą tikslingiausia daryti pavasarį arba vasaros pradžioje,
kai pastato pradinis drėgnumas yra mažiausias, o džiūsta sparčiausiai. Tinkamai pasirinkus
remonto laiką taip pat sumažėja su džiūvimu susijusi kondensavimo rizika vėdinimo angose.
Kondensavimo rizika padidėja, kai pavasarį arba naktį po lietaus gerokai pakinta oro
temperatūra. Be to, kondensacija dar gali būti ant pavėsyje esančių pastatų fasadų, nes
horizontalios oro srovės perkelia drėgmę nuo saulėtoje pusėje esančių fasadinių sienų į
pavėsyje esančias sienas. Momentinė džiūvimo laikotarpio kondensavimo rizika yra tuo
didesnė, kuo didesnis buvo pradinis drėgnumas.
Matuojant papildomos šilumos izoliacijos sluoksnio storį norint paskaičiuoti sutaupytą energiją
susiduriama su viena problema: nežinomas seno pastato drėgnumas ir kartais
neprognozuojamai atšąla naktimis. Praktiškai konstrukcijos džiūvimo greitis priklauso nuo
remonto metodo, o šaltų naktų įtaka mažėja, tad sutaupoma daugiau energijos, nei buvo
tikimasi vien tik pagal papildomos šilumos izoliacijos šiluminę varžą. Pavyzdžiui, vietiniuose
tyrimuose Rahės pastate vidutiniškas siporekso drėgnumas buvo 15 % ir jo vertė atitinka
šilumos laidumą 0,18 W/m²K. Pagal kontrolinius paskaičiavimus, siporeksas džiūsta, kai
drėgmės kiekis yra 4-6p %, tad atitinkamas šilumos laidumas yra 0,13-0,14 W/mK1 ir
siporekso šilumos izoliacija pagerėja 22-27 procentais.
Tyrimuose buvo patikrinta skaičiais, ar dėl vėdinimo angoje cirkuliuojančio oro sukeliamų
konvekcinių srovių nesumažėja papildomos šilumos izoliacijos šiluminės izoliacijos poveikis
izoliaciniuose sluoksniuose. Patikrinimai rodo, kad srovių įtaka yra didžiausia ties kampais.
Kadangi vėdinimo angos oro srovės izoliaciniuose sluoksniuose yra mažiausios, o didžiausios
- srityse prie sujungimų, konvekcijos įtaka minėtai sienos konstrukcijos šilumos izoliacijai yra
nedidelė. Ištirtais atvejais užteko, kad vien apsauginės nuo vėjo vilnos oro pralaidumas būtų
pakankamai mažas, jog užkirstų kelią oro srovėms. Todėl konstrukcijos projekte nebūtina
svarstyti atskirų konvekcijų.
Sutaupytos energijos kiekis namų statyboje naudojant vėdinamą papildomą šilumos izoliaciją
Helsinkio objekte siekė 43 %, o Rahės – 58 %. Šie parametrai rodo papildomos šiluminės
izoliacijos, vėdinimo angos, išorinio sluoksnio bei išorinio pastato paviršiaus šiluminės varžos
bendrą įtaką. Trys paskutinieji veiksniai statybos projekte gali būti pavaizduojami matomo
išorinio paviršiaus šilumine varža. Temperatūros matavimo bei tikrinimų pagal skaičius
duomenimis, Helsinkio objekto matomo išorinio paviršiaus šiluminė varža žiemos metu buvo
0,4±0,2 m²K/W, o Rahės objekte ji siekė 0,5±0,2 m²K/W. Kadangi saulės įtaka paviršiaus
varžai yra žymi, pirmiau išvardytų varžų negalima apibendrintai pritaikyti skirtingomis
geografinėmis kryptimis esantiems fasadams. Kadangi vėdinamo pastato šiluminė techninė