You are on page 1of 3

Vertimas iš suomių kalbos

VENTILIUOJAMAS FASADAS

(SANTRAUKA)

Teppo Lehtinen, Jukka Bergman, Reijo Yrjölä, Martti Viljanen


Energijos taupymo galimybės remontuojant pastatus; Pastatų fasadų remontas taikant šiluminę izoliaciją bei
stumdomų pertvarų sistemą

Data: 1996 m. lapkričio 10 d. Puslapių: 92


Helsinkio technologijų universitetas
Statybinės inžinerijos ir statinių fizikos laboratorija
Rakentajanaukio 4, 02150 Espoo, Suomija ISBN(tarptautinis standartinis knygos nr.): 951-22-3368-1
Telefaksas: + 358-9-4513724 ISSN (tarptautinis standartinis leidinio nr.): 0783-
9634

Tyrimas apima teorinius paskaičiavimus bei


laboratorinius ir tyrimo vietoje atliktus matavimus
siekiant išsiaiškinti, kaip senos išorinės sienos
remontas naudojant šilumos izoliacijos vėdinimo
sistemą gali pagerinti lauko sienos techninius
šilumos bei drėgmės parametrus.

Vietiniai tyrimai buvo atlikti dviejuose


daugiabučiuose namuose, iš kurių vieno namo
išorinės sienos konstrukcija yra „betono sumuštinio“
tipo, o kito – betono-siporekso. Pirmasis iš minėtų
namų yra šalies pietų pakrantėje Helsinkyje, o kitas
– šiaurinės pakrantės srityje Rahėje (Raahe).
Vietiniai tyrimai užtruko daugiau nei vieną šildymo
sezoną, iš viso pusantrų metų. Vadovaujantis
vietinių bei laboratorinių analizių rezultatais buvo
nustatyta remonto laiko bei statybinės struktūros
svarba sienos struktūros patvarumui ir taip pat buvo
paskaičiuota, kiek sutaupoma energijos taikant
pasirinktą statybos būdą.

Taikyto remonto metodo įtaka konstrukcijos džiovinimui pagrįsta tuo, kad dėl papildomos
šilumos izoliacijos padidėja temperatūros skirtumas tarp senojo išorinės sienos paviršaus ir
lauko oro. O tai padidina senosios konstrukcijos vandens garų dalinio slėgio skirtumą lauko
oro atžvilgiu. Dalinio slėgio skirtumas L, džiūvimo potencialas yra tuo didesnis, kuo storesnis
papildomos šilumos izoliacijos sluoksnis senosios konstrukcijos šilumos izoliavimo atžvilgiu.
Pastato sausumą reikia užtikrinti projektuojant statybą ir statybinių konstrukcijų sujungimus
taip, kad lietaus vanduo negalėtų patekti į papildomą šiluminę izoliaciją.

Helsinkio vietinio tyrimo objekto „betono sumuštinio“ sandaros išorinis sluoksnis išdžiūvo per
tris mėnesius nuo 92 procentų santykinai drėgno lygio iki 70 proc. Po metų minėto namo
santykinis drėgnumas siekė 50-60 proc. Matavimo duomenimis, senos išorinės sienos išorinis
sluoksnis per metus pradžiūvo nuo vidutinės pradinės 5 p -% drėgmės iki 1,5 p -%. Vietovėje
Rahė po rudens lietaus sezono pataisytos siporekso betono lauko sienos ėmė efektyviai
džiūti balandžio mėnesio pradžioje, kai vėdinimo angos temperatūra pakilo virš 0°C ir
santykinis drėgnumas per du mėnesius nukrito nuo 98 proc. iki 87 proc. Siporekso

UAB “Elias ir Partneriai”


Lukiškių g. 3-211 • 2600 Vilnius • Lithuania
tel: +370 5 269 1393 • fax: +370 5 212 1078
e-mail: info@elias.lt • www.elias.lt
konstrukcijos sluoksnio pradinė drėgmė buvo daugiausia apytiksliai 26kg/m². Minėtas
objektas per du mėnesius prasidėjus efektyviam džiūvimui neteko maždaug 4 kg/ m²
drėgmės.

Laboratorinių bei vietinių tyrimų duomenimis, statinių džiūvimo laiko analizių skaičiavimo
tikslumas galėtų pagerėti, jeigu turėtumėme už dabartinius tikslesnių parametrų apie
medžiagų savybes esant žemesnei nei 0°C temperatūrai. Kadangi statybinių medžiagų
drėgmės techninės savybės pakinta veikiant įvairiems veiksniams, minėtas medžiagų
savybes reikėtų ištirti kruopščiau esant žemesnei nei 0°C temperatūrai.

Senų akmeninių sienų konstrukcijų drėgmės pusiausvyra po remonto pasiekiama per kelis
mėnesius. Be pasirinkto statybos metodo, šio proceso trukmė dar priklauso ir nuo remontui
pasirinkto laiko. Džiūvimas po rudenį atlikto remonto (tyrimo vieta: Rahė) ilgiau užsitęsia nei
senos konstrukcijos džiūvimas po vasaros pabaigoje atlikto remonto Helsinkio daugiabučiame
name. Drėgmės kiekio matavimo duomenimis, dėl Helsinkio objekto remontui pasirinkto laiko
senos konstrukcijos drėgmės kiekis sumažėjo 3 kg/m², palyginti su praėjusio rudens
matavimo rezultatais. Tai maždaug atitinka matavimų laiku iš statinio išsiskyrusį drėgmės
kiekį. Statinio džiūvimo atžvilgiu remontą tikslingiausia daryti pavasarį arba vasaros pradžioje,
kai pastato pradinis drėgnumas yra mažiausias, o džiūsta sparčiausiai. Tinkamai pasirinkus
remonto laiką taip pat sumažėja su džiūvimu susijusi kondensavimo rizika vėdinimo angose.
Kondensavimo rizika padidėja, kai pavasarį arba naktį po lietaus gerokai pakinta oro
temperatūra. Be to, kondensacija dar gali būti ant pavėsyje esančių pastatų fasadų, nes
horizontalios oro srovės perkelia drėgmę nuo saulėtoje pusėje esančių fasadinių sienų į
pavėsyje esančias sienas. Momentinė džiūvimo laikotarpio kondensavimo rizika yra tuo
didesnė, kuo didesnis buvo pradinis drėgnumas.

Matuojant papildomos šilumos izoliacijos sluoksnio storį norint paskaičiuoti sutaupytą energiją
susiduriama su viena problema: nežinomas seno pastato drėgnumas ir kartais
neprognozuojamai atšąla naktimis. Praktiškai konstrukcijos džiūvimo greitis priklauso nuo
remonto metodo, o šaltų naktų įtaka mažėja, tad sutaupoma daugiau energijos, nei buvo
tikimasi vien tik pagal papildomos šilumos izoliacijos šiluminę varžą. Pavyzdžiui, vietiniuose
tyrimuose Rahės pastate vidutiniškas siporekso drėgnumas buvo 15 % ir jo vertė atitinka
šilumos laidumą 0,18 W/m²K. Pagal kontrolinius paskaičiavimus, siporeksas džiūsta, kai
drėgmės kiekis yra 4-6p %, tad atitinkamas šilumos laidumas yra 0,13-0,14 W/mK1 ir
siporekso šilumos izoliacija pagerėja 22-27 procentais.

Tyrimuose buvo patikrinta skaičiais, ar dėl vėdinimo angoje cirkuliuojančio oro sukeliamų
konvekcinių srovių nesumažėja papildomos šilumos izoliacijos šiluminės izoliacijos poveikis
izoliaciniuose sluoksniuose. Patikrinimai rodo, kad srovių įtaka yra didžiausia ties kampais.
Kadangi vėdinimo angos oro srovės izoliaciniuose sluoksniuose yra mažiausios, o didžiausios
- srityse prie sujungimų, konvekcijos įtaka minėtai sienos konstrukcijos šilumos izoliacijai yra
nedidelė. Ištirtais atvejais užteko, kad vien apsauginės nuo vėjo vilnos oro pralaidumas būtų
pakankamai mažas, jog užkirstų kelią oro srovėms. Todėl konstrukcijos projekte nebūtina
svarstyti atskirų konvekcijų.

Sutaupytos energijos kiekis namų statyboje naudojant vėdinamą papildomą šilumos izoliaciją
Helsinkio objekte siekė 43 %, o Rahės – 58 %. Šie parametrai rodo papildomos šiluminės
izoliacijos, vėdinimo angos, išorinio sluoksnio bei išorinio pastato paviršiaus šiluminės varžos
bendrą įtaką. Trys paskutinieji veiksniai statybos projekte gali būti pavaizduojami matomo
išorinio paviršiaus šilumine varža. Temperatūros matavimo bei tikrinimų pagal skaičius
duomenimis, Helsinkio objekto matomo išorinio paviršiaus šiluminė varža žiemos metu buvo
0,4±0,2 m²K/W, o Rahės objekte ji siekė 0,5±0,2 m²K/W. Kadangi saulės įtaka paviršiaus
varžai yra žymi, pirmiau išvardytų varžų negalima apibendrintai pritaikyti skirtingomis
geografinėmis kryptimis esantiems fasadams. Kadangi vėdinamo pastato šiluminė techninė

UAB “Elias ir Partneriai”


Lukiškių g. 3-211 • 2600 Vilnius • Lithuania
tel: +370 5 269 1393 • fax: +370 5 212 1078
e-mail: info@elias.lt • www.elias.lt
reikšmė yra labai svarbi, reikėtų atskirai ištirti, kokią išorinio paviršiaus varžos vertę būtų
galima taikyti Pietų ir Šiaurės Suomijos oro sąlygomis.

Norint pagerinti konstrukcijos patvarumą, papildomos šiluminės izoliacijos storį reikėtų


pasirinkti taip, kad seno pastato išorinio paviršiaus temperatūra žiemos metu nenukristų
žemiau 0°C. Vietinių matavimų objektuose, Helsinkyje naudojamos papildomos šiluminės
izoliacijos storis buvo 60 mm, o Rahėje – 95 mm, seno pastato temperatūra – išskyrus labai
trumpus laikotarpius – buvo virš 0°C. Pasirinkus minėtus matmenis galima prailginti pastato
eksploatavimo laiką, nes sustabdomas šalčių sukeltų senų pažeidimų plitimas ir naujų
atsiradimas.

Tyrimuose matuoti XX a. 6 dešimtmečio pabaigoje ir 7 dešimtmečio pradžioje pastatyto


„betono sumuštinio” fasadinių sienų vidutinės k vertės svyruoja tarp 0,33-0,66 W/m²K, kai
sienų konstrukcijų šiluminės izoliacijos sluoksnio storis svyruoja tarp 90-115 mm. Po remonto
vietinių tyrimų objektų k vertės buvo 0,2 W/m²K papildomos šiluminės izoliacijos sluoksnio
storiui esant 60 ir 95 mm, o pradinės k vertės buvo 0,32-0,41 W/m²K. Gauti rezultatai liudija,
kad energijos taupymo sumetimais fasadinių sienų remonto darbams verta naudoti
vėdinamos papildomos šiluminės izoliacijos konstrukcijas. Kruopščiai suprojektavus ir
pastačius konstrukciją, ji išdžiūsta iki tokio lygio, kuris turi lemiamos įtakos pastato
eksploatavimo ilgaamžiškumui.

UAB “Elias ir Partneriai”


Lukiškių g. 3-211 • 2600 Vilnius • Lithuania
tel: +370 5 269 1393 • fax: +370 5 212 1078
e-mail: info@elias.lt • www.elias.lt

You might also like