Stog projektavimui yra sukurtas atskiras Statybos Techninis Reglamentas.

Jame vienas i esmini dalyk yra tai, kad visi stogai yra suskirstyti dvi grupes: plokius ir laitinius stogus. Kur yra riba tarp ploki ir laitini stog. Reglamente yra rayta, kad plokiaisiais mes vadiname (arba priskiriame prie plokij) tokius stogus, kuri nuolydis nevirija 7. Iki 7 mes tuos stogus slyginai vadiname plokiaisiais, o jei laito nuolydis vir 7 mes j priskiriame prie laitini stog. Plokij ir laitini stog konstrukcijos taip pat skiriasi. Be to absoliuiai ploki stog, netgi eksploatuojam (terasos, stogai parkingai) nra. Taip yra dl klimatini slyg, juk maai kur pasaulyje nelyja, o Lietuvoje dar ir sninga. Todl jau paioje konstrukcijoje yra sudaromi minimals nuolydiai tam, kad organizuotai nuvesti vanden nuo stogo, kad nesusidaryt ant stogo baseinai, kad nestovt vanduo ar tirpstantis sniegas. i sniego apkrova ms slygomis la ir vl atyla, ir gadina stogo virutin izoliacin dang. Vadinasi, absoliuiai ploki stog nedarome, net STR yra parayta, kad norint suprojektuoti stog, kurio nuolydis yra maiau nei 1,4, reikia tok nor pagrsti. Pagrsti reikia dl k tik mint dalyk. Stog klasifikacija pagal j geometrij (5.1 pav.): a) plokias stogas, bet nedidelis nuolydis yra; b) laitinis, o tiksliau vienlaitis (matome vientis ploktum, turini nuolyd tik vien pus); c) dvilaitis stogas. iuo atveju jis yra simetrinis, bet gali bti ir asimetrikas. Ten kur laitai viruje susijungia, gauname stogo kraig (lait susikirtimo vieta yra stogo kraigas). O apaioje yra atbraila, pereinanti karniz; d) stogas su valmiais; e) dvilaitis su pusvalmmis. Nukirpta ne visa 5.1 pav. ploktuma, o tik nedidel jos dalis. f) keturlaitis stogas konusinis (piramidinis), panaus dvilait, bet dar dvi prisideda ploktumos kitas puses; g) daugialaitis stogas. Toki stog gali bti labai vairi. Kas yra bdinga tokiam stogui. Jei dvilaiio stogo atveju ploktumos yra vientisos, tai daugialaiio stogo atveju yra liai, keiiasi posvirio kampas. Lta stogo ploktuma, atsiranda briaunos ir todl turime vien lait vieno posvirio, o kit lait kito posvirio. Tas pats yra ir kitose ploktumose. Ir todl tok stog mes vadiname daugialaiiu; h) taip pat daugialaitis, bet is yra ypatingas pjklinis stogas. Kas yra bdinga pjkliniams stogams: gali bti su skaidriom ir aklinomis ploktumomis. ploktum posviriai ir paios ploktumos gali skirtis ir bti vienodos. Bet pjklinio stogo atveju, svarbiausia, kad viena ploktuma yra gana stati (60) ir ta ploktuma yra skaidri, o kita yra gerokai didesn ir lktesn.

5.2 pav. viruje ne pjklinis, o daugialaitis stogas. Praktikai tai yra stogas lyg bt suglausti pastatai su dvilaiiais stogais ir stogo laitai yra simetriki. Pjklinio stogo atveju yra asimetrija 60 pasvirusi skaidrioji stogo dalis, o lktesns ploktumos posviris yra 30. Kam daromi pjkliniai stogai? Jei yra platus daugianavis pastatas ir vidinio natralaus pastato apvietimo nepakanka galima rengti pjklin stog. Tuomet ios ploktumos ir yra tam, kad natrali viesa patekt t tr. Be to i ploktuma dalinai arba visa yra daroma varstoma, ir panaudojama vdinimui. Tokie stogai (5.2 pav.) ms klimatinmis slygomis nra geri, nes iem iose dubose kaupiasi sniegas. STR, kuris reglamentuoja poveikius ir apkrovas yra tokia svoka kaip sniego maiai. O ia yra vietos kur per iem gali susikaupti labai didelis kiekis sniego. Todl atsiranda apkrova, nors atrodo, kad sniegas yra lengvas, bet truputi atilus jis susmunka ir tankja. Kai iem pasitaiko pliusin temperatra, sniegas ledu pavirsta, o iem nutekjimas nuo tokio stogo yra problematikas. Ir todl ioje 5.2 pav. vietoje susidaro gana dideli krviai ir eksploatuoti tok stog sudtinga. 5.3 pav. parodytos stog trys projekcijos. 5.3 pav., 1 dvilaitis valminis stogas (su nedidelmis pusvalmmis), tos valms yra paenklintos, matome nuolydius btent i planins situacijos labai aikiai visa tai matoma. 2 yra dvilaitis stogas tai gerai matome i vis trij projekcij. 3 turime keturlait stog arba dvilait su valmmis. 2

5.3 pav. 2

Gyvenime stog vairov yra kur kas platesn nei suklasifikuota ir j geometrijos bna ymiai sudtingesns. 5.4 pav. a) i viraus lyg ir piramidinis atrodyt, bet kita projekcija parodo koks jis yra i tikrj. Tai atuoni lait stogas. Kituose, 5.4 pav. b ir c variantuose irgi keturlaitis, bet laitai kiek isikia. Dabar populiaru renginti mansardinius auktus ikeliami tokios formos stog triai.

5.4 pav. d matome pakankamai sudting pastat, todl ir io stogo konstrukcijos bus sudtingos. Norint igauti reikiam form, reikia atitinkamai kiekvien tr sutvarkyti apaioje, o po to j aprengti.

5.4 pav. Medini stog laikani konstrukcij sprendiniai 5.5 pav. yra pateikti galimi atvejai vienlaii stog konstrukcini sprendini. Nuosekliai isiaikinsime i koki element yra sudaromos stog laikani element konstrukcijos. Pirmiausia pradedame nuo mao tarpsnio, a varianto, kur parayta, kad tarpsnis yra iki 5,5 m. Stogui laikyti, iskyrus gegnes (paymta 1 numeriu ) ir mrtaius (paymta 2 numeriu), nieko nereikia. Mrtaiai vientisi mediniai brsai, einantys iilgai viso pastato sien, kurias remiasi stygos. O mrtaius yra remiamos gegns. Taigi nedideliam tarpsniui praktikai pakanka gegni. O kas yra gegn? Gegn tai brsas arba stora lenta (4-6 cm storio ir 12-20 cm aukio). Gegns idstomos vertikaliai, o j skerspjvis priklauso nuo apkrov. Gegns idstomos tam tikru ingsniu, kuris praktikai yra nusistovjs nuo 0,8 iki 1,2 m. Vidutinis atstumas tarp gegni yra 1 m. Didjant tarpsniui, stogo konstrukcijoje atsiranda ir nauji elementai. 5.5 pav., b padidjo tarpsnis iki 8 m, atsirado 3 elementas spyris. Kodl ir kam reikia papildom element? Stogo konstrukcijos laikantieji elementai turi atlaikyti nuosav svor, stogo dang, sniego, vjo apkrovas ir visa tai perteikti 3

laikanioms sienoms. iuo atveju gal nortsi t spyriuk pakeisti statramsiu. Negalima bt sakyti, kad ito jokiu bdu negalima daryti. Bet tas statramstlis tuomet remsis perdang. J atitinkamai reikia paskaiiuoti. O palps perdangai yra skaiiuojama paprastai labai menka apkrova ji pati save laiko ir, jei ia yra altas stogas, dar yra termoizoliacinis sluoksnis ir daugiau nieko atlaikyti jai nereikia. Jei mogus ia ir praeis, tai tik retais atvejais. Todl, jei mes vis gi dedame statramst, reikia paskaiiuoti vis perdang, jai perduoti stogo dalies apkrov ir tada be abejo yra prasminga padaryti taip, kaip 5.5 pav. b ir c variantuose parodyta: rengti spyriuk ir j remti laikani sien. Kam tas spyriukas reikalingas? Tam, kad praktikai pamainti tarpsn ir priartinti j prie a atvejo. Praktikai panaudodami spyriuk, mes galime su tokio pat skerspjvio gegne isiversti esant ir didesniam tarpsniui. Jei dar platja pastatas, daniausiai atsiranda dar viena laikanti iilgin siena. Tokiu atveju, mes btinai j panaudojame. Ir tuomet mes turime du spyriukus (5.5 pav., c), kurie per ilginius remiasi laikani sien. Ilginiai, kaip ir mrtaiai, yra reikalingi tam, kas juos remti gegnes. Tiesa, gegn gali bti ne vientisa, o sudurstyta. Esant labai plaiam pastatui, galima nedidinti gegni skerspjvio, ir stog laikys netgi maesnio skerspjvio gegns nei 5.5 pav., a atveju. 5.5 pav., c atveju statramstis lyg ir simetrikai dalina stog dvi dalis, o e gali bti ir nesimetrikas. Kur yra didesnis tarpsnis, visada galima ileisti spyriuk, o visi kiti elementai lieka tokie patys: matome yra dvi mro sienas, aiku, kad jos yra panaudojamos, atsiranda statramsiai, jei reikia vl spyriukai. odi sranka konstrukcini element yra labai nedidel: gegns, spyriai, statramsiai. Na o po to yra mrtaiai, ir ilginiai. Taigi, esant bet kokios konfigracijos ir bet koki tarpsni stogui naudojame tuos paius elementus.

5.5 pav. 5.5 pav. yra trys atvejais (c, d, e) yra alta palp, todl siena mrijama maesnio skerspjvio. Tuomet ties susiaurjimu statomas statramstis, dedamas mrtais, kur remiama gegn.

5.6 pav. yra parodyta rodykllmis kaip galima vdinti pastog. Medins konstrukcijos turi btinai vdintis, nes kitaip gali rinktis drgm, kondensatai, gali pradti pti mediena. Ir tai yra daroma vairiomis priemonmis. 5.6 pav. yra galin siena frontonas, kur paprasiausiai mre yra padaromos angos viename ir kitame gale, kad visoje palpje cirkuliuot oras. Gali bti ikeliama stogo dalis padaromi stoglangiai. 5.6 pav. matosi yra stiklinti stoglangiai, j dalys yra varstomos ir taip utikrinamas vdinimas. Kitur angos gali bti padaromos kitaip, pvz., iilginse sienose mre tam tikrais atstumais. Svarbu, kad patekt 5.6 pav. oras ir atitinkamai vdint medines konstrukcijas. 5.6 pav. matome skaiius tai minimals aukiai, kuriuos reikia utikrinti tokioje pastogje (palpje). Utikrinti reikia tam, kad laike, naudojant stog galima bt ueiti mogui (kad ir nelabai patogiai, kai kur pasilenkus) ir apirti medines stog laikanias konstrukcijas. Aukiausioje dalyje turi bti ne maiau 1,6 m, o emiausioje 1,2 m. Medini stog laikani konstruktyv variantai Kada ir kokie sprendiniai yra taikomi. Vienas seniausi konstrukcini element, kuriuos monija taiko yra arka. Bet arkoje atsiranda sktimo jga. Nors 5.7 pav. yra laut, bet mes galima tai traktuoti kaip ark. Arka inoma nebtinai turi bti kreivalinijin. Veikiant vertikaliai apkrovai, atramose atsiranda ir horizontali, ir vertikali reakcijos nuo poveiki. Praktikai iilgin jga einanti pagal elemento a, ia isiskaido horizontali ir vertikali. Tada, jei neturime galimybs vesti 2 numeriuku paymtos stygos, kuri apjungia stogo konstrukcij apai, reikia siena gaus apkrovos t horizontali sudedamj ir praktikai gegns vers sien. inoma, galima sien paskaiiuoti ir priimti jos matmenis tokius, kad ji laikyt i jg. Bet daniausiai pasielgiama paprasiau vedama styga ir btent ji ir perima horizontali sktimo jg. Tuomet siena jau tokios sktimo jgos nebegauna. Bet tai priklauso nuo to kokios palpje bus apkrovos. Kartais t styg neieina rengti kaip norima (suprantama, kad efektyviausia j rengti kuo emiau), tada ir atsiranda visoki variant. Kaip matote 5.7 pav. vienur styga yra viduryje, kitur aukiau, dar kitur emiau. Danai stengiams palp inaudoti. Palps atgijo, pasidar prek ir vis daniau jas panaudoja. O tai 5.7 pav. (a) yra parodyta, kad palps tris nepanaudojamas. Ir tuomet yra pailtinamas perdenginys vir paskutinio aukto ir tai takoja stogo konstrukcij. Jei yra pailtinta perdanga, tai stogas gali bti altas, ir tuomet lengvesnis sumutinis vir stogo konstrukcij. Bet visai kitaip yra pasitvarkoma, jei palp tenka inaudoti. Tai irgi daroma vairiai. O kodl atsirado tai i styga (5.7 pav., b, 3 numeris)? Ji atsirado, nes iki jos lygio planuojama panaudoti palps erdv.

iuo atveju iltinimo tarp iltos ir iltos patalp (termoizoliacinio sluoksnio) nereikia. Todl dalis stogo yra iltinama (matote yra 2,50 m parodyta lyg viesoje, tai yra minimalus ne tik toki patalp auktis), kita alta dalis neiltinama. O 5.7 pav., c vl pastog yra nepanaudojama atsiranda statramstlis. Jis ia lyg styg remiasi, bet tai nra statramstis, kuris remiasi palps perdang. Jau mes esame kalbj, kad taip yra geriau nedaryti. 5.7 pav, b panaudojama didesn palps erdv, o c variante vl visai nepanaudojama, o e panaudojama maesn erdv. STR reikalauja, kad bet kokioje gyvenamoje patalpoje bt natralus apvietimas. 5.7 pav. matome tik skersin pjv, jo fragment, gabaliuk pastato, jis nra ilgas ir galinse sienose be abejo yra langai, ir tuo paiu natrali viesa iose patalpose. Tamsios patalpos palpje nerengiamos. 5.7 pav. atrodyt, kad palpse yra statramstliai, bet tai praktikai yra karkasas, kad pertvarles rengti, tai nra stogo konstrukcija, kuri neremiama perdang. Tai yra daroma labai iimtinais atvejais, tuomet perdang atitinkamai reikia skaiiuoti. Ir kaip jau buvo sakyta, viso stogo 5.7 pav. konstrukcij apkrovos perduodamos laikanioms sienoms. Vadinasi, panaudojimas gali bti vairus, ir nuo to priklauso stogo konstrukcij sprendini. Pereiname prie sudtingesni stogo konstrukcij. Stogo rengimo ieities slygos gali bti labai vairios. Dabar pas mus yra vairi stambiaploki nam, mrini nam su sutapdintais stogais. Ir vir j norint rengti palpes, kartais galima pakelti arba panaudoti esamus parapetus ir juos remti stogo konstrukcijas. Tokiais atvejais vl elgiamasi labai vairiai, 5.8 pav. yra situacija panai 5.7 pav., bet ten buvo i anksto dvilaitis stogas su nenaudojama palpe, o ia paskutinio aukto perdanga (denginys) tampa perdanga. Vadinasi, stogo konstrukcijos udedamos naujai. Taigi, buvo plokias stogas, pasidaro laitinis, o erdv po iais laitais yra panaudoja. 5.8 pav., a yra atvejis, kuris panaudojamas gal daniausiai. Kartais tai yra daroma i kiemo puss, ir stogas darosi nesimetrikas. Tuomet atsiranda pasvir gabaliukai (siena lyg pakyla), tam kad gauti kuo daugiau naudingo ploto ir erdvs.

Palps plotas, kuris skaiiuojamas nauding minimalus auktis patalpoje yra 1,6 m. Tai nra patogu, danai lubos yra pasvirusios. Ir todl paioje pradioje prie iorini sien stengiamasi pakelti stog, kad gauti galimai didesnje erdvje didesn patalpos aukt, kad erdv po stogu bt pilnavert. Tokiomis priemonmis galima ne pai iors sien, bet stogo konstrukcij paiame viruje j kiek pasvirusiai pakelti, ji kiek tai manoma traukta vid. 5.8 pav., d nepanaudojama palp, tuomet pailtinama yra palps perdanga, o stogo konstrukcijos yra lengvos, nes stogas yra altas.

5.8 pav. 5.9 pav. gerai matosi kaip yra sutvarkoma palp (arba tik stogo konstrukcijos) kai yra dvi skirting auki pastato dalys.: auktesn pastato ir emesn. Tokiu atveju yra galima prilipdyti nauj palps aukt (praktikai kaip matote pilnavert). Viskas priklauso nuo konkreios vietos ir slyg. Daniausiai tokiu atveju atsiranda medins arba metalins konstrukcijos. Ir tai 5.9 pav. vienlaitis stogas pritvirtintas prie auktesns dalies, tai priklauso nuo tarpsnio, nuo rekonstruojamos dalies ploio. rengiama pradedant paprasiausiais elemeniukais, o gali bti ir santvarls, kurios paskui paslepiamos pertvarose. is (d) atvejis yra galimas net esant pakankamai plaiam pastatui, statmena ekranui kryptimi.

5.9 pav. 7

O dabar kiek plaiau apie dvilaii stog laikani konstrukcij sprendinius. Kol kas mes nagrinjome skersinius pjvius ir isiaikinome i koki element susidaro stog laikanti dalis. O dabar pairsime planin situacij, kuri irgi gali bti vairi. Taigi turime gegnes ir styg, kuri gali bti ir aukiau, ir paioje palps perdangoje. Vaiktant palpe, jos nematyti, bet tai nereikia, kad stygos nra. Gegns sujungtos su kitais stogo konstrukcij elementais tam tikru bdu. 5.10 pav. yra tik stogo konstrukcij schema, js brinyje turt bti: pilnas vaizdas su matmenimis, aimis, atstumu tarp ai ir atstumas tarp gegni. Matome i planins situacijos, kad yra gegns i vienos gegni puss, ir i kitos, turinios stygas. Gegnse stygos gali bti i abiej, gali bti i vienos puss i skersinio pjvio tai matyti. 5.10 pav. turime situacij kai stogo konstrukcijos yra skirtingos pagal pastato ilg. ia yra pjvis ir sudtingesnis stog laikantis konstruktyvas spyriai ir styga rengiami kas 4 gegn i abiej pusi. O kitur yra paprasiausios gegns. Kodl? Todl, kad gegns remiasi sienas per ilginius, o kas 4 yra sustiprinta ir gaunama sudtingesn i stog laikani element sranka. O toliau viskas remiasi sienas. O tarpins gegns ioje vietoje remiasi ilginius, o ioje vietoje 5.10 pav. mrtaius. 5.5 pav. matme, kad statramsiai atsiranda sienose, kadangi nebtina ties stogo konstrukcija rengti storas sienas. 5.10 pav. irgi yra ikeltas statramstis, todl plonja siena, o statramstliai yra dvigubi ar net trigubi. Aiku, kad tai daroma tam, kad galima bt kuo daugiau erdvs panaudoti. ia yra parodytas atstumas tarp i sustiprint gegni ia yra 4 tarpai, vadinasi tarp geni yra 1 m.

5.11 pav. yra kiek kitoks atvejis, ia yra dar vidurin siena, reikia mes turime iilginius ilginius, kratuose irgi yra ilginiai. 5.11 pav. praktikai didesn stogo dal laiko iors sienos, o vidinei sienai tenka ne tiek daug. I planins situacijos matome, kad pagal pastato ilg, iilgine kryptimi kas 4 gegn yra sustiprintos stygomis i abiej pusi. Na o spyriukus remiasi ilginiai, kuriuos remiasi tarpins gegns.

5.11 pav.

5.12 pav. matyti kiek daugiau konstrukcini stog laikani element, matome kaip atrodo patalpos palpje, pakankamai sudtingos stogo konstrukcijos. Btina rengti lubas ir grindis palpje. Mes, nagrindami medines perdangas, matme, kad tai yra sudtingos konstrukcijos, nes perdangai yra keliama visa eil reikalavim. 5.12 pav. kaip matyti yra lubos atskirtos nuo perdangos, tiksliau prikabintos prie perdangos. Tai yra dl garso utikrinimo slyg prikabintos lubos ir amortizuoja smgin gars. O patalpoje matosi, kad galinse sienose yra langai.

5.13 pav.

5.12 pav. 5.13 pav. yra ir perskirianti pertvara, bet pastatas platus, todl irgi turi atsirasti langai. 5.13 pav. parodyta, kad papildom aukt galima rengti dvejose lygiuose. 5.14 pav. parodyta galimi tos paios erdvs panaudojimo atvejai.

5.14 pav.

10

Mes nagrinjome labai paprastus atvejus, o gali bti ymiai didesns erdvs po stogu. Ir tuomet stog laikani element konstrukcijos tampa kiek sudtingesns: ir statramsi ir spyri atsiranda daugiau (5.15 pav.). Bet tai yra modifikacijos i pagrindini atvej, kurie jau inagrinti anksiau. 1

5.15 pav.

5.17 pav. I vienos puss yra stogo konstrukciniai sprendiniai, o vir j yra iorin stog pus. i stogo dalis turi priimti liet, kritulius, snieg, kuris tirpsta. Ir tai palikti be prieiros negalima. Todl stog paviriai suskirstomi atskiras dalis. Ir visas dalis po to jungia lietloviai ir lietvamzdiai. Ir ia stogo dalimi irgi reikia pasirpinti: reikia suprojektuoti, o po to jau reikia gyvendinti. Nesvarbu ar plokti ar laitiniai stogai, vandens nuvedimas turi bti organizuotas. 5.17 pav.,1 turime stogo planin situacij ir pjv. Kai plokias stogas, nuolydis labai maas. Bet paioje stogo konstrukcijoje yra sluoksnis, kuris suformuoja minimal nuolyd. Ir iuo atveju plokias stogas lyg ir tampa dvilaiiu stogu. Bet kadangi nuolydis iki 7, mes laikome, kad stogas yra plokias. Ir 5.17 pav., 1 atveju jis yra plokias, bet tam, kad nuvesti nuo jo vanden, yra padaromi nuolydiai. ia visa stogo ploktuma yra padalinta dvi dalis. Ir kaip matyti yra kraigelis. Dabar neorganizuoto vandens nuvedimo atvejai reti: sandliai, malkins, odiu tam tikros paskirties pastatuose tai yra leistina. Nuolydis padaromas, o vandens nubgimas neorganizuotas. Bet daniausiai tai nepriimtina, nes sienas reikia apsaugoti nuo krituli (darant lietlovius, rengiami karnizai). Jei neorganizuojame vandens nuvedimo, tai varvs ir prie pat pastato apaioje kaupsis vanduo. Jis sunksis grunt ir gali paplauti ir pamatus. Tokie dalykai yra netoleruotini ir todl visos stogo ploktumos baigiasi lietloviais. ie lietloviai sueina vien tak. 5.17 pav., 2 numeriuku yra paenklinti lietvamzdiai. Vertikaliame pjvyje matosi. 2 numeris yra lietvamzdis, o 4 yra lietlovis. Ploktumos turi nuolydius, kuriais teka vanduo, susirenka lietlov ir subga lietvamzd. Vandens nuo stogo nuvedimas galimas iorinis arba vidinis. Iorinis kai stogo nuolydiai eina iors link ir lietloviai pasibaigia lietvamzdiais, kurie yra iorinje pastato pusje fasade lietvamzdiai matosi. Bet, jei tai yra vidinis vandens nuvedimas, kaip 5.17 pav., 3-5 atvejai, tai yra 11

plokias stogas, parapetai yra ikelti ir net i fasado nesimato kur gi dingsta tas vanduo. Tuomet nuolydiai yra vidin pus ir ia yra sudaromi loviai stoge atsiranda lajos. lajas suteka vanduo. O lajos ia baigiasi stovais ir per vis pastato aukt visa tai yra ivedama iors komunikacijas. Kiek laj stoge reikia rengti tai priklauso nuo ploto, nuo kurio yra renkamas vanduo. Toliau 5.23 pav. matysime orientacinius plotus ir atitinkam lietlovi ir lietvamzdi gabaritus. Nuolydius galima numatyti po hidroizoliaciniu sluoksniu ir rengti. Jei yra ilgas pastatas daroma tai yra netgi tokiu bdu: kaip matote viena ploktuma (5.17 pa., 3), kita, o viduryje paprasiausiai yra rengiamas ne skardinis lietlovis, o lovys i paties stogo konstruktyvo. inoma yra nuolydiai iilgai pastato iame lovyje. Ir tam tikrais atstumais yra lajos, per kurias vanduo nubga nuo stogo. 5.18 pav. matosi galimi a) b) c) variantai. Turime (a) dvilait stog, kurio ploktuma nuo kraigo padalinta dvi dalis. Vanduo bga karniz link ir iilgai yra loviai (lietloviai). Per lietlovio vidur yra riba ir lovys irgi turi nuolyd vien pus ir kit. Du kiti atvejai vidinis vandens nuvedimas. Nors ir iorikai pastatas atrodo vienodai, bet vanduo nuo stogo nuvedamas yra skirtingai. Vienu atveju (b) viskas eina prie iorins sienos (viskas susirenka laj, kuri yra prie iorins sienos), o kitu atveju (c) yra 4 ploktumos su nuolydiu d) e) centr. Visa stogo ploktuma yra padalinta keturias ploktumas, ir vanduo subga centrin laj. Jei mes turime sudtingesnius stogus su ioriniu vandens nuvedimu tos paios 4 ploktumos (d), jau nuolydiai yra ne vid, o ior, loviai yra visu pastato perimetru, lietvamzdiai yra kampuose. Jei pastato ir atitinkamai stogo konfigracijos yra sudtingesns (e), svarbu, kad nei vienas plotelis nebt pamirtas. Kiekvieno plotelio pirmiausia reikia sutvarkyti nuolyd, ir reikia, kad tas plotas pasibaigt lietloviu ir kakur pasiekt lietvamzd. 5.18 pav.

12

Sakykim, d atveju galima buvo apseiti 4 lietvamzdiais, o jau e atveju j yra gerokai daugiau. Jungtys lietlovi su lietvamzdiais turi bti sutvarkytos labai kruopiai, nes jei tai padaryta netvarkingai, kenia fasadas. Ypa ms klimatinmis slygomis ta vieta drgsta ir priirti reikia. Sakykim jei yra emas namas, mediai auga, lap prikrenta, ak prikrenta, usikema laja per kuri lietvamzd eina vanduo. Tuomet i karto per vir teka vanduo, drkina fasad ir altis ardo fasad.

Kaip jau minta, neieina palikti nei vieno stogo plotelio be prieiros. 5.19 pav. pakankamai sudtingos konfigracijos namas ir vidinis vandens nuvedimas. Yra laja, kita laja, ir t.t. Siaura pastato dalis atrodyt nedidelis plotas, bet jis nepaliktas be dmesio yra parodytas nuolydis ir vanduo ateina laj. 5.20 pav. yra medinis stogas su ioriniu vandens nuvedimu. Prie itisinio pakloto vir gegni (gegni paveiksle nesimato) yra tvirtinami laikikliai. Laikikliai yra reikalingi tam, kad dti juos lietlovius. Bet laikikli gali ir nebti. Lietlovis turi turti nuolyd. Kaip sudaryti t nuolyd? Paprasiausiai laikikliai yra skirting matmen, vertikali dalis yra kiek ilgesn ir laipsnikai (j nesupainiojant) tvarkingai idliojama tada lietlovis gauna nuolyd. 5.20 pav. apaioje yra parodyta skardinio stogo skardos lakt jungtys ia taip vadinami viengubi falcai. Jei nuolydis yra didelis (vir 25) j pakanka, o jei nuolydis yra maesnis, tuomet reikia dvigub. ia yra duba ir atitinkamai gaunasi, kad dvi ploktumos sudaro lov, o jis irgi turi nuolyd. O norint sirengti vos ne ploki skardin stog laktus teks lituoti tarpusavyje, o tai yra pakankamai imlu. Skardini ploki stog stengiamasi nerenginti. 5.20 pav. matosi detal statramstis, ilginis, kur remiasi gegn. Gegn kertama ir graiai sileidia ilgin.

5.19 pav.

5.20 pav.

13

5.21 pav., a parodyti laikikliai, i kuri kartais bandoma pasiekti estetin efekt. Tai aiku daryti galima, bet gana dani yra atvejai, kai, esant skardiniams stogams, loviai idstomi nelygiagreiai pastato sienoms. Kodl? Stogas turi nuolyd statmena sienai kryptimi ir kiek pasukdami nelygiagreiai sienai lov, gauname nuolyd (b). Ir tuomet stogas be laikikli, bet turdamas nuolyd, puikiausiai renka vanden, o vanduo per laj lietvamzdiu nuteka. Suprantama, kad iuo atveju lieka koks tai nedidelis stogo plotas lyg ir ne organizuoto vandens nuvedimo nuo stogo, taip yra i tikrj, bet tai yra nedidelis plotas ir tai dideli problem nesukelia. 5.21 pav., a pjvyje: yra erps, grebstai, prie grebst tvirtinamas laikiklis ir po to stogas usibaigia vir lovio. Viskas kas yra vir stogo, turi patekti lov.

b)

a)

5.21 pav. 5.22 pav. leidia sivaizduoti kas darosi po stogu. ia gali bti mansardinis auktas, gyvenama patalpa. Tokie dalykai taip pat yra rengiami tam, kad vdinti palps erdv. Bet visa tai iaip sau neatsiranda vien i skardos nepadarysi. 5.22 pav. matyti, kad vir gegni yra grebstai. Jei mes norime k tai stoge rengti, tai turime t dalyk atitinkamai suformuoti i 5.22 pav. element, kurie suteiks ne tik geometrij, bet ir laikys tam tikr svor. itai stogo daliai atsiranda pakankamai rimti elementai: pagrindins gegns, savo grebstai, vir j eina skarda. ia atsiranda ir vertikals paviriai, kuriuos reikia sutvarkyti.

14

5.23 pav. yra lentel, kurioje pateikti orientaciniai latakai ir lietvamzdi skerspjviai tam tikro ploto stogui (m2). Kiekviena firma turi savas lenteles, bet itie dalykai yra panas. 5.23 pav. schemoje latak ir lietvamzdi numeriai yra j gabaritai. O gabaritai priklauso nuo ploto nuo kurio nuvedamas vanduo. Ir tai ia tie plotai yra surayti. 5.23 pav. matome, kad tam paiam lietloviui galima nuo skirtingo ploto rinkti vanden. Kodl? 5.23 pav. lentels kairje yra schema, kuri rodo, kad tai priklauso nuo vandens kelio. Kuo ilgesnis kelias yra iki, tuo maesn plot mes priskiriame. Nes vanduo turi sueiti lietlov ir po to jis patenka lietvamzd. Jei pvz. yra viduryje pastato (ia bt trumpiausias kelias) tuo didesnio ploto galima panaudoti to paties numerio lietvamzd. Jei lietvamzd nustumtumme kakur kamp per pus sumaja plotas, nuo kurio galima nuvesti vanden. Vadinasi du dalykai apsprendia i element parinkim: plotas ir atstumas (kelias), kur turi vanduo praeiti kol pateks lietvamzd.

5.23 pav.

15

Kiekviena hidroizoliacin mediaga, kuri naudojame stogo paiam virutiniam sluoksniui turi savo nuolyd. 5.24 pav. lentels reikalavimai nra grieti. Pavyzdiui, erps ia turima omeny keramikines erpes. O erpi yra labai vairi, kaip matote keramikinms reikia labai didelio nuolydio. Vien dalyk reikt btinai atsiminti: kuo maesni yra elementai, i kuri mes rengiame hidroizoliacin stogo dang, tuo daugiau plyi, sili, tuo didesnis reikalingas dangai nuolydis. Nes kuo didesnis nuolydis, tuo inoma vanduo greiiau nubga, nesuranda kelio po hidroizoliacine danga per liet. Fizika yra labai sudtinga jei yra i atskir element btinai reikia labai gerai siirti technines specifikacijas ir reikalavimus: kiek reikia uleisti vien element ant kito (iilgine ir skersine stogo kryptimis), tai yra pagrindas utikrinantis hidroizoliacij. Stogas yra labai atsakingas konstruktyvas ir jis turi bti labai kruopiai rengtas. Ritininei dangai, kai yra vientisas elementas, stogo danga gali bti ir plokia. O visais kitais atvejais reikalingi yra nuolydiai kuo stogo hidroizoliacins dangos elementai yra maesni (o erps yra pakankamai maos), tuo nuolydiai yra reikalingi didesni.

5.24 pav. Stog dang rekomenduojami nuolydiai 5.24 pav. nurodyti nuolydiai yra orientaciniai.

16

Sutapdinti stogai
Pastat sutapdintais stogais pastatyta ir statoma labai daug. Stogas laikomas sutapdintu tuomet, kai virutinio aukto perdenginys kartu yra ir viso pastato denginys, kartu ir stogas, palps nra. Stambiaploki gyvenamj nam atveju tai danas variantas, nors yra ir kitoki. Ir atvejai, kai nuolydis nedidelis, yra palp, o j patekti nemanoma, yra reti. Danai plokti stogai (6.1 pav. ) yra ir mriniuose pastatuose. 6.1 pav. yra senesns kartos stog variantai. Kas yra bdinga sutapdintiems stogams, j konstrukciniams sprendiniams. Visuose juose pirmiausia yra laikanioji dalis. Daniausiai tai bna g/b, bet dabar jau yra vairi variant. Pirmiausia, tai jie yra plokti (pagal STR nevirija 7%). Pirmi trys nuo viraus 6.1 pav. yra su vandens nuvedimu. Vanduo subga laj, o ji lenda stov. Per stov vanduo bga rs, o i ten iorines komunikacijas. Stogas be abejo baigiasi parapetu, kurio minimalus auktis yra 30-40 cm.

6.1 pav. 6.2 pav. pateikiami stogo sumutiniai. ia visur (6.2 pav., a, b, c, d) 7 numeriu yra paenklinta laikanioji dalis (brkniuojama kaip g/b). Paprastai taip ir bna. Vir jos yra garo izoliacinis sluoksnis (6 numeris), toliau (paenklinta skirtingais skaiiukais ir skirtingose vietose) smlis. Smlis reikalingas tam, kad sudaryti stogo nuolyd. Norint vanden nuvesti nuo stogo, reikia sudaryti bent minimal nuolyd, o tai daroma vairiai. 6.2 pav. kai kuriuose paveikslliuose net nra 3 sluoksnio, bet todl yra lyg dvigubas termoizoliacinis sluoksnis. Tai stiklo vata (6.2 pav., b) arba lengvo (akyto) betono termoizoliacinis sluoksnis (6.2 pav., c). Jis yra i dviej sluoksni: vienas yra pagrindinis termoizoliacinis, o kitas yra kalibruotas. Taip vadinamos kalibruotos plokts, jos yra vairaus aukio (turima omeny skerspjvis). Tam tikru bdu jas idliojant yra igaunamas reikalingas nuolydis. Ir tuomet nenaudojamas kitoks nuolyd formuojantis sluoksnis. Jei patalpa yra ilta, vadinasi reikia padaryti barjer, kad garai 17

nepatekt termoizoliacin sluoksn, turi ieiti per vdinimo sistem visa drgm, o jokiu bdu ne atitvar. Bna eksploatuojami ir neeksploatuojami stogai. Jei yra eksploatuojami, tai sudaromas armuoto betono sluoksnis, o vir jo yra hidroizoliacinis sluoksnis. 6.2 pav. 1 numeriu yra paenklintas hidroizoliacinis sluoksnis. Paprastai ploktiems stogams hidroizoliaciniam sluoksniui rengti yra naudojama ritinin danga. Dabar dang pasirinkimas yra platus. Btent hidroizoliacin mediaga utikrin viso sumutinio nepralaidum ir jei ji sugenda stogas tampa kiauras. Beje, iekoti stogo dangoje kur kiaura, yra labai sudtinga.

6. 2 pav.

Sutapdinti stogai turi savo specifik ir yra tam tikros labai atsakingos vietos, pavyzdiui, plokio sutapdinto stogo jungtys su vertikaliais paviriais. Vertikali paviri stoge bna daug. 6.3 pav. parodytas parapetas, bet taip pat yra svarbu vdinimo angos sienose, nes jos lenda kiaurai per stog ir kanalai ieina pat paviri. Jei yra rengiami liftai, tai j trio virus irgi yra vir stogo. Toki paviri yra daug, reikia ritinin dang patikimai sujungti su vertikaliuoju paviriumi. 6.3 pav. termoizoliacinis sluoksnis, garo izoliacinis sluoksnis yra uvesti vir. Pagrindinis hidroizoliacinis sluoksnis ia baigiasi, bet jungties vietoje atsiranda trys papildomi 6.3 pav. hidroizoliaciniai sluoksniai. Parapetai turi bti apskardinti. Tvirtinant parapeto apskardinim, kartu yra pritvirtinama ir dalis ritinins dangos.

18

Kuomet parapetas yra auktas, nra gerai. Kartais pastato architektrai reikia auktesnio parapeto, bet i konstrukcini sumetim geriausia yra daryti minimalius, nes vliau, kai yra auktas parapetas ioje vietoje kaupiasi sniegas. Ir susidaro taip vadinami sniego maiai, kurie yra nepageidautini. Sniego maias yra apkrova, o dl to ir laikani denginio dal atitinkamai reikia skaiiuoti ir atitinkamai ji bus kitokia, pareikalaus daugiau mediag. Jungtims su vertikaliais paviriais yra kiti variantai. Netraukiamas visas papildomas hidroizoliacinis sluoksnis iki apskardinimo (6.3 pav.). Apie 20-30 cm pakelia hidroizoliacin sluoksn, o po to rengia barjer. itas atvejis nra pakankamai patikimas, nes ia gali bti sniego, kuris pavasar pradeda tirpti, vanduo gali patekti po rulonine danga.

6.3 pav.

6.4 pav. yra kitas variantas. ia nematyti kito parapeto galo. Su ritinine danga, rengiant pat parapet, einama sienos vid. Nors apiltinimas lyg jau nereikalingas, bet pratsiama, kad parapetas bt tokios paios konstrukcijos kaip ir siena, kaip emesn sienos dalis. inoma tas termoizoliacinis sluoksnis parapete nereikalingas, ia gali bti ir tutuma. O toliau turi bti apskardinimas.

6.4 pav.

19

6.5 pav. parodyti zenitiniai stoglangiai. iem usnigta, o po to sniegas pradeda tirpti, ir jei stoglangis nebus tvarkingai rengtas, gali atsirasti pratekjim. rengimo principas yra panaus garo izoliacinis sluoksnis, kuris ia net susijungia su pagrindiniu hidroizoliaciniu sluoksniu. O toje vietoje atsiranda papildomi sluoksneliai, kurie eina iki pat viraus.

6.5 pav. 6.6 pav. matome pavaizduot deformacin sil. Jau inome, kad yra dviej tip deformacines siles: temperatrines ir sdimo siles. 6.6 pav. neaiku kokia sil (temperatrin ar sdimo), bet tai yra deformacin sil. Primename skirtumus tarp i sili. Temperatrins sils rengiamos nuo pamat viraus ir per vis antemin pastato dal. Todl, kad susidaro temperatr skirtumai, deformuojasi ir konstrukcijos, ir todl vieno temperatrinio bloko ribose turi bti sudarytos slygos laisvai temperatriniam blokui deformuotis. Ir btent ios sils leidia tai daryti, neatsiranda nepageidautin ra, ir dl temperatrini svyravim konstrukcijos nenukenia. O sdimo sils: yra penki atvejai kai reikalingos sdimo sils. Tai sils kurios suteikia galimyb greta dviems esantiems statinio triams deformuotis nepriklausomai vertikalioje ploktumoje. Ir tuomet jau jos skirtingai nei temperatrins sils kerta pamat, nes btent vertikalioje ploktumoje turi bti sudaryta galimyb nepriklausomai ssti statinio triams. 6.6 pav. it dalyk nematome. Sienose ar tai bt temperatrin ar sdimo sil skirtumo nra, stoge taip pat nra ir mes to nepamatysime. O norint tai pamatyti reikia turti piln pastato pjv su pamatais, ir tada aiku kokia ta sil yra. Sili atveju niekur, nei sienose, nei stoge mes plyi nepaliekame. Bet plyiukai yra, matome ply paioje denginio laikanioje dalyje (6.6 pav.), bet jis yra utaisomas nekietjania plastikaelastinga mediaga, pvz., mastika, kuri nekietja. Jei plyio nepalikti, susidaro gana didels raos, o j dydis priklauso nuo temperatros linijinio pltimosi koeficiento ir nuo temperatr skirtumo ir elemento ilgio. Kuo ilgesnis elementas, tuo mes gausime dl to paties temperatr skirtumo, didesnes deformacijas. Taigi, temperatriniai blokai yra riboti, todl deformacijos nesigauna didels. O paiame stogo viruje (6.6 pav.) pasielgiama tokiu bdu: ia yra sudaromas tam tikras tris, yra sustiprinama ritinin danga. i vieta, jei danai vyksta temperatros pokyiai, pavargsta ir todl j tenka remontuoti daniau nei kitas.

20

6.6 pav. 6.7 pav. pateikta lajos rengimo detal. Matome kiek daug yra visoki ukarpli, detali. Reikia nagrinti lajos komplekto rengimo apraym ir paeiliui visk rengti. 6.7 pav. matyti kaip laja yra statoma stov, ia yra tarpins, kurios utikrina hermetik jungt. Prie pat lajos yra papildomi sluoksneliai hidroizoliacins dangos.

6.7 pav.

21