Geotechnikos

naujosios technologijos
ir jų pritaikymas sudėtingiems
šių dienų statybos inžinerijos
uždaviniams spręsti

2 dalis
 2. Atraminės sienos grunte

•
• Grunte įrengiamos atraminės sienos kartais
dar vadinamos požeminėmis sienomis,
tranšėjinėmis sienomis. Jos reikalingos tam,
kad galima būtų statyti po žeme garažus,
saugyklas, kino teatrus, geležinkelio stotis,
atviru būdu tiesti tunelius.
• Atraminių sienų grunte įrengimą mūsų šalyje
reglamentuoja Lietuvos standartas LST EN
1538:2011 „Specialiųjų geotechnikos darbų
atlikimas. Tranšėjinės sienos“, kuris pasirodė
išvertus į lietuvių kalbą Europos standartą EN
1538:2010 „Execution of special geotechnical work –
Diaphragm walls“.
• Atraminė siena angliškai būtų Retaining wall,
vokiškai die Stützmauer. Atraminės sienos būna
inkaruojamos ir neinkaruojamos.
Įrengiant miestuose daugiaaukščius požeminius garažus
be atraminių sienų neįmanoma išsiversti.
• Injekcinį gruntinį inkarą išrado 1958 metais
daktaras inžinierius Karlhaincas Baueris (Karl-
Heinz Bauer), dabar visame pasaulyje žinomos
sudėtingų pamatų bei atraminių sienų
įrengimo bei mašinų giliajai statybai gamybos
bendrovės „Bauer Spezialtiefbau“, kurios
centras yra Bavarijos mieste Šrobenhauzene,
tuometinis vadovas.
• Atraminės sienos gali būti įrengiamos sausai, kai
gruntinio vandens lygis yra žemas ir nėra pavojaus,
kad vanduo gali prasiskverbti į pamatų duobę.
• Kai gruntinio vandens pavojaus nėra, dažniausiai
naudojamos
1) susiliečiančių polių sienos
ir
2) „Berlyno sienutė“ (vokiškai „Berliner
Verbau“).
• Kai pamatų duobė patenka į sritį, kur yra požeminis
vanduo, tenka daryti nelaidžias vandeniui atramines
sienas. Tai
1) susikertančių polių sienos,
2) tranšėjinės sienos,
3) metalinės spraustasienės (kartais vadinamos
„špuntine siena“ pagal vokiškąjį terminą die
Spundwand),
4) injekcinės sienos,
5) kombinuotos sienos (poliai ir injekcija).
 Atraminės sienos
pamatų duobėms
aukščiau
gruntinio vandens paviršiaus lygio

•
• Kai gruntinis vanduo giliai, turime reikalų su
sausomis pamatų duobėmis, apie kurias
svajoja kiekvienas statybininkas, nes jos leidžia
netgi gilias požemines konstrukcijas įrengti
palyginti pigiai ir lengvai.
• Susiliečiančių polių siena įrengiama tokia
tvarka: iš pradžių daromas kas antras
(retkarčiais netgi kas trečias) polis, o antrame
darbų etape poliais užpildomi likę tarpai.
Idealiu atveju poliai turėtų susiliesti kraštais
(todėl ir pavadinimas toks), bet iš tikrųjų tarp
polių numatomi 5–10 cm pločio tarpeliai, kad
gaminant vėlesnįjį polį nereikėtų nugręžti
anksčiau pagamintųjų polių kraštų.
Susiliečiančių polių siena (atstumas tarp polių centrų
lygus polio skersmeniui).
• Įprasta, kad visi šios sienos poliai armuojami.
• Susiliečiančių polių siena labai dažnai
naudojama Lietuvoje atraminėms sienoms
sausose pamatų duobėse įrengti. Dažniausiai
poliai įrengiami ištisinio sraigtinio gręžimo
būdu. Jų skersmuo paprastai būna nuo 45 iki
100 cm.
 „Vilniaus rentinio“ bendrovės įrengta
susiliečiančių polių siena Vilniuje,
Basanavičiaus ir Mindaugo gatvių sankryžoje.
• Kita požeminė siena, kuri gana pigiai leidžia
įrengti atramines konstrukcijas, yra
„Berlyno sienutė“.
Įrengiant ją į gruntą vertikaliai įgilinami (įkalami,
įvibruojami arba įspaudžiami) plieniniai
profiliuočiai (dažniausiai dvitėjai), o tarpai tarp
jų užpildomi medinėmis lentomis.
„Berliner Verbau“ tipo atraminė siena gali būti gili, bet
turi nesiekti gruntinio vandens paviršiaus lygio.
• „Berlyno sienutė“ gali būti inkaruojama arba
įgilinta be inkaravimo, laikinai įrengta
(ištraukiama) arba pastovi (paliekama grunte
apibetonuojant).
 „Berlyno sienutės“ būdu Druskininkuose
„Vilniaus rentinio“ bendrovė įrengė atraminę sieną.
•

Atraminės sienos
pamatų duobėms
žemiau
gruntinio vandens paviršiaus lygio
• Kai gruntinis vanduo aukštai, įrengiant
požeminį garažą arba saugyklą tenka spręsti
daug sudėtingų klausimų. Šiuo atveju
požeminė statyba įsiskverbia į grunto sritį,
kurioje labai svarbiu komponentu tampa
vanduo, jo hidrostatinis ir hidrodinaminis
poveikiai.
• Geotechninės statybos vykdytojai privalo
įsigilinti į vandeninguosius sluoksnius ir
užtikrinti, kad tokia pamatų duobė, kai bus
užbaigta, būtų apsaugota nuo vandens
prasisunkimo į vidų, būtų atspari hidrostatinio
slėgio išstumiančiam poveikiui, o aplinkiniai
pastatai dėl inžinerinio įsiskverbimo į
natūraliai susiklosčiusį gruntinio vandens
režimą nenukentėtų.
• Atraminėms sienoms žemiau gruntinio
vandens lygio įrengti gali būti naudojamos šios
technologijos:
• 1) susikertančių polių siena;
• 2) injekcinė siena;
• 3) mišri polių ir injekcijos siena;
• 4) tranšėjinė siena;
• 5) įspraustinė metalinių lakštų siena.
1. Susikertančių polių
atraminė siena
• Kad atraminė polių siena būtų nelaidi vandeniui,
ji turi būti kuo sandaresnė, atstumai tarp polių
turi būti ne tik minimalūs – poliai turi įsiskverbti
vienas į kitą. Tai pasiekiama specialia gręžtinių
polių gamybos įranga (tokia jau yra ir Lietuvoje),
nugręžiant dalį pirmosios eilės polio. Antrosios
serijos poliai armuojami (pirmosios serijos poliai
dažniausiai nearmuojami).
Susikertančių polių siena. Armuojami tik antrosios,
vėlesnės serijos poliai. Atstumas tarp polių centrų
mažesnis nei polio skersmuo.
• Būtina pabrėžti, kad tokia atraminė siena tik
vadinama nelaidžia vandeniui. Faktiškai
vanduo pro sandūras tarp polių vis tiek truputį
prasisunks. Tą vandenį vokiečiai vadina
Restwasser (likutinis vanduo). Jo būna nedaug
ir per numatytas drenažo linijas jis
nuleidžiamas į surinkimo šulinį, iš kur
išsiurbiamas ir įleidžiamas į lietaus
kanalizacijos (nuotekų) tinklus.
Susikertančių polių siena. Armuojami tik antrosios
serijos poliai.
 2. Injekcinė atraminė siena

•
• Injekcinei atraminei sienai įrengti gali būti panaudota
tiek porų injekcija, tiek aukšto slėgio (srautinė,
čiurkšlinė) injekcija. Lietuvoje atraminėms sienoms
įrengti naudota tik pastaroji (aukšto slėgio) injekcija.
• Injekcinių atraminių sienų pranašumas tas, kad jos gali
būti įrengiamos nelaidžios vandeniui nenuardant
anksčiau įrengtos atraminės sienos konstrukcijos dalies,
kaip tai būna susikertančių polių sienos atveju.
Injektuojama cemento suspensija arba cheminis tirpalas
prisišlieja prie anksčiau stabilizuotos grunto dalies.
• Atraminės sienos iš injektuoto grunto (dažniausiai
iš smėlio, dirbtinai paversto smiltainiu – tvirta
nuosėdine uoliena) ypač reikalingos įrengiant
požeminius garažus arba požemines saugyklas
senamiesčiuose bei intensyviai užstatytuose
miestų kvartaluose. Čia jos įrengiamos tiesiog po
gretimais anksčiau pastatytais namais ir yra ne tik
naujos pamatų duobės atraminės sienos, bet ir
atlieka gretimo namo pagrindo stiprinimo funkciją.
Atraminės sienos po pastatais iš
injekcija stabilizuoto grunto.
• Svarbus teigiamas bruožas: atliekant injekcijos darbus po
gretimais pamatų duobei pastatais, juose galima ir toliau
gyventi, nes injekcija, kuri atliekama pastato viduje
dažniausiai iš rūsio, netrukdo normaliam gyvenimui nei
dinaminiais poveikiais, nei triukšmu, nei kitaip.
• Injekciniu atraminių sienų įrengimas turi ir neigiamų
aspektų. Atliekant srautinę injekciją vienas jų – didelis
purvo kiekis darbų vykdymo vietoje dėl iš injekcinio
gręžinio atgal gausiai išsiliejančio cemento suspensijos ir
grunto dalelių mišinio.
Atraminės sienos įrengimo srautinės injekcijos būdu
eiliškumas.
• Pažiūrėkite prašom filmą apie aukšto slėgio
injekciją (angliškai Jet grouting)

• https://www.youtube.com/watch?v=e2aEEUv
mLIM
• Be to, injekcinės sienos „Jet Grouting“ būdu
negalima daryti labai greitai, nes čiurkšlė
laikinai (kol grunto dalelės ima cementuotis)
susilpnina pagrindą.
• Kai atraminė siena įrengiama porų injekcijos būdu,
svarbu nenaudoti ekologiniu požiūriu kenksmingų
injekcinio tirpalo komponenčių (jų gali būti senose
receptūrose), galinčių užteršti orą ir gruntinį vandenį.
• Atraminių sienų injekcija atliekama nematant paties
proceso, vykstančio giliai grunte, bet tai neturėtų kelti
rūpesčių užsakovams, nes kokybei užtikrinti yra
atliekama nuolatinė kruopšti kontrolė injekcijos metu,
o vienas įrengtos atraminės sienos šonas atkasamas ir
trūkumai (jei jų yra) matomi kaip ant delno.
Injektuotos atraminės sienos fragmentas iš arti.
3. Kombinuota polių ir injekcijos
atraminė siena
• Tokio tipo atraminės sienos naudojamos ten,
kur nenorima ar neturima galimybės gręžti per
įrengtus pirmosios serijos polius, kaip tai
daroma susikertančių polių sienoje, o norima
pasiekti tą patį nelaidžios vandeniui sienos
efektą. Tokiu atveju tarpai tarp polių tiesiog
užpildomi aukšto slėgio injekcijos būdu.
Gaunamas gruntbetonis sujungia polius į vieną
sieną.
 Gręžtinių polių ir srautinės injekcijos atraminė siena.
Pilkai pažymėti injektuoti atraminės sienos elementai.
 4. Tranšėjinė
atraminė siena
• Tranšėjinės sienos Lietuvoje įrengiamos kol
kas retai. Pirmą kartą tokio tipo technologija
pritaikyta Vilniuje 1981 metais statant tunelį
požeminiam automobilių pravažiavimui po
dabartiniu Gedimino prospektu (prie
Nacionalinės bibliotekos). Gruntui iš tranšėjos
iškasti tuomet Lietuvos statybininkų buvo
įsigytas prancūzų „Poclain“ firmos plokščiasis
greiferis.
 Tranšėjinės sienos įrengimas greiferiu: 1 – pradinės
tranšėjos ir gelžbetoninių kreipiančiųjų sijų įrengimas;
2, 3 – tranšėjos kasimas, ertmę užpildant molio
suspensija; 4 – armatūros karkaso įleidimas; 5 –
betonavimas pro piltuvus iš apačios į viršų, išstumiant
molio suspensiją.
• Šalia greiferių tranšėjinėms sienoms kasti naudojamos
hidrofrezos (iš prancūzų termino Hydrofraise). Jas išrado
ir ištobulino prancūzų firma „Soletanche Bachy“.
• Hidrofrezos – tai laisvai ant vikšrinio krano, kurio masė
turėtų būti ne mažesnė kaip 70 tonų, pakabinama pailgo
rėmo formos gręžimo mašina. Ji sveria nuo 16 iki 20 t, jos
apačioje yra du 1,2 m skersmens tekiniai, kurie sukasi į
vidų ir ardo (frezuoja) gruntą. Truputį aukščiau
hidrofrezoje įrengtas galingas siurblys, kuris iš tranšėjos
išsiurbia suardytą gruntą, susimaišiusį su molio
suspensija.
• Pažiūrėkite prašom filmą apie tranšėjinių
sienų įrengimą

• https://www.youtube.com/watch?v=_NHhapk
oUYk
Bodoje (prancūziškai Baudoyer) požeminį šešių aukštų automobilių garažą
Paryžiuje įrengė „Soletanche Bachy“ firmos geotechnikai, panaudoję
nelaidžias vandeniui tranšėjines sienas ir aukšto slėgio injekciją. Jų užduotį
apsunkino užsakovės – Paryžiaus merijos – reikalavimas išsaugoti medžius.
 5. Įspraustinė metalinių lakštų
(špunto) siena

•
• Vienas iš senų, tradicinių atraminių sienų įrengimo
būdų yra įspraustinių metalinių lakštų sienos
įrengimas. Tokia siena pirmą kartą panaudota 1902
metais Bremeno uosto krantinės statyboje. Ją išrado
tuometinis Bremeno miesto statybų vadovas T.
Larsenas (Larssen).
• Įspraustinių metalinių lakštų sienų grunte įrengimą
mūsų šalyje reglamentuoja Lietuvos standartas LST
EN 12063:2000 „Specialieji geotechnikos darbai.
Įlaidiniai poliai“.
• Įspraustinė metalinių lakštų (kartais dar
vadinamų įlaidiniais poliais) siena grunte – tai
ekranas iš tų lakštų (polių), sudarantis vientisą
sieną. Įlaidinių plieninių profiliuočių vientisa
siena gaunama įlaidinius polius sukabinant
jungtimis, sujungiant išilginiais grioveliais ar
naudojant specialias spynas.
Larseno spraustasienė.
Įlaidinių polių jungtis.
• Pažiūrėkite prašom filmą apie lakštinių polių
sienos įrengimą

• https://www.youtube.com/watch?v=pfHTGaS
a4fE
• Pavadinimas špuntas, vartojamas
statybininkų, bet kalbininkų nelabai
rekomenduojamas, yra kilęs iš vokiško
termino die Spundwand. Spraustasienė gali
būti vadinama ir lakštine siena.
Lakštinių polių sienos labai tinkamos krantinėms įrengti.