1. PASTAT ALTASIS VANDENTIEKIS 1.1 altojo vandentiekio sistem klasifikavimas, pagrindiniai elementai ir j paskirtis Vt t.b.

suprojektuotas taip, kad vanduo bt tiekiamas visus mimo takus, atsivelgiant slg, debit ir pastato paskirt naudojime. Kai mimo takuose v-s parametram keliami skirtingi parametrai, juos vanduo g.b. tiekiamas savarankikais vamzdynais arba vandentiek atitinkaniais lauko vandentiek LV. Vandentiekiai parenkami atsivelgiant technin tikslingum, gaisrins saugos ir visuomens sveikatos prieiros keliamus reikalavimus teiss aktuose, taip pat gamybos poreikius, esamus lauko vandentiekius ir j parametrus. Pagal v-s paskirt pastat vandentiekiai skirstomi : geriamuosius, gamybinius, gaisrinius ir specialiuosius. Be to jie dar bna savarankiki arba jungtiniai. Gyvenamuose namuose rengiami geriamieji ir gaisriniai vandentiekiai, medicininiuose specialieji, gamybinse gamybinis-gaisrinis arba geriamasisgamybinis-gaisrinis, t.y. jungtiniai vandentiekiai. Pagal slgio palaikymo bd vandentiekiai bna: 1) udarieji (A tipo). veikiami LV arba papildomo klimo siurblio slgio. 2) atvirieji (B tipo). Slg palaiko atvirasis v-s bakas. Pagr. elementai: Pastato vandentiekis ininerin si, susidedanti i vado, v-s apskaitos mazgo (VAM) ir teikiamojo vamzdyno su mimo, udarymo ir reguliavimo iaupais. Pagal aplinkybes joje bna v-s slgio didinimo bei palaikymo renginiai, atsargos bakai, v-s savybi keitimo renginiai ir rengini valdymo aparatra. Vamzdiai ir jungliai (jungiamosios dalys) turi bti tokie, kad vandentiekis galt veikti 50 met. vadas vt tinklo dalis, nutsta nuo kvartalo ar gatvs vt tinklo iki v-s apskaitos mazgo. vad skaiius priklauso nuo pastato dydio, paskirties ir patikimumo reikalavim. maesnius kaip 16 aukt gyvenamuosius, vieuosius ir gamybinius pastatus, kuriems leistinas laikinas v-s tiekimo sutrikimas, g.b. vienas vadas, tiems vartotojams, kuriems v-s tiekimo nutrukimas neleistinas, t.b. aprpintas 2 vadais. Vt vadas prie lauko linijos jungiamas triaki arba balnu. Jeigu jungiama triakiu, tai t.b. rengtas ulinys (jame rengtas udaromasis iaupas, vandens apskaitos iaupas, orlaid, itutinimo linijos mazgas).V-s vado trasa parenkama atsivelgiant v-s mimo iaup (laiptini) isidstym. Rekomenduojama vesti ten, kur rengta daugiausia v-s mimo iaup. vadas turi trumpiausiu keliu sujungti pastato ir lauko vandentiekius, kertant pastato sien statmenai. vadas turi bti tiekiamas nuolydiai (0,003/3mm-1m) link lauko. Geriamo v-s vartotojams priklausantiems pastatams (apskaitos mazgas) rengiami iaupai vandens mginiams imti. Juose bna rengti atbulinis votuvas bei pritvirtinti manometr ir matuoti slg. Vandens apskaitos iaupas tai skaitiklis ir reikalinga ranga prie jo, skirta v-s kiekiui matuoti. Jei yra keli vadai, visuose t.b. rengti v-s apskaitos iaupai. Tiekiamasis vamzdynas. J sudaro magistrals, kuriomis vanduo i v-s apskaitos tako tiekiamas atskiras pastato dalis iki stov. Magistrals gyvenamuose ir vieuose pastatuose rengiamos rsiuose, techniniuose auktuose, pastogse, pogrindio kanaluose; gamybiniuose galima tiesti atvirai (prie sien, palubje), bendruose kanaluose, iskyrus duj ir nuoding skysi vamzdyn. altojo vt magistral turi bti emiau kartj vamzdi, ji klojama su nuolydiu (0,002) ir itutinimo iaupu. Kart su nuotakais geriamj vt galima kloti tik perjimo kanaluose (kartais juos reikia ildyti). Po rsiu 250 mm. Stovai paskirsto vanden nuo magistrals visus auktus. Jie tiesiami atvirai sienomis ar paslpti achtose; neleidiama j tiesti lift, keltuv achtose, dmtraukiuose, vdinimo kaminuose, iukli achtose. altojo vt stovas vedamas deiniau kartojo ne ariau 805 mm tarp ai. Stovas atitraukiamas nuo patalpos kampo nemaiau 10010 mm (montavimo patogumui). Nustatant atstumo nuo sien arba ang dydius btina vertinti temperatrinius vamzdyno ilgio pokyius (ypa plastikiniams vamzdiams). altojo vt stovai tiesiami alia kartojo turi bti apildyti rasojimui ir v-s ilimui ivengti. Vamzdynus reikia tvirtinti prie statybini konstrukcij taip, kad nebt tiesioginio slyio su vamzdio konstrukcija. Vamzdiais labai persiduoda triukmas, vibracija. Jungiamieji vamzdiai g.b. tiesiami atvirai prausykl, duini, virtuvi ir kt. patalp sienomis arba paslptai emiau sanitarini prietais arba aukiau patogiame iaupams prijungti vamzdiuose. Juos galima tiesti iki tiekimo vamzdi (mimo iaup) plastikiniais iaupais, apsauganiais v-s t-tr. 1.2 altojo vandentiekio schemos Vandentiekiai, priklausomai nuo pastato paskirties, aukio, slgio lauko vandentiekyje ir reikalingo slgio pastate, gali bti:1) be slgio padidinimo rengini; 2) su siurbliais;3) su bakais;4) su siurbliais ir bakais;5) zoniniai. 1

Vandentiekis be slgio didinimo rengini tinka daugumai pastat ir pritaikomas gyvenamuosiuose, vieuosiuose, gamybiniuose pastatuose, kai miesto vt tinklo slgis nuolat didesnis u reikaling pastate ir gali be pertrauk tiekti vanden visus pastate esanius tiekiamuosius iaupus ( 1 pav.). Vandentiekis su siurbliais didinaniais slg naudojamas tada, kai lauko vandentiekis gali tiekti reikaling vandens debit, bet slgis per maas, o v-s suvartojimas per par (val.) beveik vienodas. Kol slgio lauko tinkle nepakanka, tada veikia siurbliai, o kai slgis pakyla siurbliai ijungiami, o vanduo teka aplinkine linija. Vandentiekis su atviruoju baku naudojamas ten, kur reikalingas vienodas nedidelis slgis ir v-s atsarga (2 pav.). Jis naudojamas pastatuose, kai i gatvs vt vanduo tiekiamas ne vis par reikalingu slgiu, kai nra galimybs sumontuoti siurbli. Bako tris t.b.i apskaiiuotas ir pripildytas v-s tiek, kad jo utekt valandai. Vandentiekis su siurbliais ir bakais (4pav.). Bakas turi bti rengimas aukiau vis mimo iaup. Vt su siurbliais ir udaruoju (slginiu) baku (5pav.) naudojamas pastatuose, kur nra galimybs rengti atvirtj bak. Jis yra patogesnis tuo, kad udarj bak galima rengti visur, nes slg ia palaiko suspaustas oras. Zoninis vandentiekis. Auktuose pastatuose reikalingas slgis gali viryti maksimal leistin hidrostatin slg (6 atm), kad nesusidaryt vir slgis rengiamas zoninis vt. Vandentiekis skirstomas sekanias slgio zonas: a) apatin (emesni auktai) rengiama inaudojant lauko vandentiekio slg; b) zona aprpinama vandeniu, pritaikant schem su slg didinaniais renginiais. Jei pastate yra 2 zonos, tai turi bti nemaiau 2 vad (rengiami atbuliniai votuvai). 1.3 Vandens skaitikli parinkimas, vandens apskaitos mazgai: sudtis, tipai, rengimo taisykls. Suvartojamo pastate v-s kiekiui matuoti v-s apskaitos mazge rengiamas v-s skaitiklis. V-s kiekio matavimo prietaisai bna triniai, droseliniai ir indukciniai. Taiau pastatuose daniausiai naudojami greiio skaitikliai. J veikimo principas: darbo mechanizmo montuoto skysio sraut apsisukimo skaiiaus sumainim, apsisukim skaiius proporcingas pratekaniam v-s kiekiui. Pratekantis pro skaitikl vanduo suka sparnelius arba turbinl, kurie perdavimo rengini sujungti su skaiiavimo mechanizmu, o is perduoda pratekjusio v-s kiekio reikm rodmen skal. V-s skaitiklis parenkami atsivelgiant vartojamo v-s debito kitimo ribas. Svarbu, kad skaitiklio jautrumo riba bt neauktesn u minimal debit, skaitiklio matavimo sritis privalo aprpti vis debit kitimo diapazon. Pagr. v-s skaitiklio kokybs rodiklis yra jo tikslumo klas (A, B, C. C yra tiksliausia). V-s skaitiklis parenkamas tokio skersmens, kad jo vardinis debitas nebt maesnis u vidutin per val. pastate suvartojamo v-s kiek. Jeigu pastate projektuojamas vt tiekiantis vanden ir gaisrams gesinti, parinkto skaitiklio max valandos debitas neturi bti maesnis u didiausi valandos debit, reikalingo pastato gaisrui gesinti, ir vartojamojo suma. Ypa svarbu, kad skaitiklio jautrumo riba bt neauktesn u min suvartojam v-s debit. Preliminariai skaitiklis renkamas pagal vidutin suvartojamo v-s debit: Qh vid=UQmax/(100024), ia Qmax vieno vartotojo suvartojimo norma maksimalaus suvartojimo par (l/d),U vartotoj skaiius.Ar teisingai parinktas skaitiklis tikrinama nustatant slgio nuostolius jame. Nustatyti slgio nuostoliai sparneliniame skaitiklyje neturi viryti 2,5 m v-s stulpo, turbininiame 1 m. V-s apskaitos mazgas g.b. rengtas pastate arba u pastato rib (v-s ulinyje). Pastato vadinis v-s apskaitos mazgas t.b. rengtas specialiai jam rengtoje patalpoje, esanioje prie artimiausiai lauko vt iorins sienos (patalpoje t>+5C). Jeigu v-s ulinyje rengiamas v-s apskaitos mazgas, tai toks ulinys rengiamas vieoje teritorijoje ties ustatymo linija. Tokio v-s apskaitos mazgo skaitiklio rodmenys t.b. perduodami antemin j nuskaitymo punkt (ulinio gylis 2,2 m). Kai pastato patalpos priklauso skirtingiems savininkams, kiekvienam i j gali bti rengti papildomi v-s apskaitos mazgai (vadinis bus visada). Papildomi v-s apskaitos mazgai arba j skaitikli rodmen skaitymo punktai rengiami bendrojo naudojimo patalpose arba v-s apskaitai naudojami skaitikliai su nuolatiniu duomen perdavimo taisais. V-s apskaitos mazge t.b. rengti iaupai abipus skaitiklio ir kontrolinis mimo iaupas, statomas pasroviui nuo skaitiklio, skirtas v-s tiekimui tikrinti ir pastato vt itutinti. Jei vartotojams pastate btinas nepertraukiamas v-ss tiekimas, v-s apskaitos mazgas rengiamas su aplinkine linija. 1.4. Udaromosios, reguliuojamosios, apsaugins, imamosios ir pripildomosios vandentiekio armatros tipai (iaupai). 2

Skirti vamzdyno ruoams atjungti (udarymo), v-s srauto debitui, slgiui, tkms krypiai reguliuoti, si apsaugoti ir pan. Tiekiamasis vamzdynas udaromaisiais iaupais t.b. aprpintas taip, kad bt galimyb atjungti ir itutinti jo linijas, t.y atskiroms dalims atjungti apiros, remonto, plovimo metu, atsivelgiant tai, kad kuo maiau vartotoj netekt galimybs naudotis vt. Udaromieji iaupai rengiami vaduose kiekvien but, viebuio numer, laistymo iaupuose, aukt vaduose, tiekianiuose vanden 5 ar daugiau mimo tak prie kiekvien v-s imtuv, prie v-s bak, aplinkinse linijose, bako ar skaitiklio iedinje magistralje, kad slgio nuostoliai ir tkms keliamas triukmas bt kuo maesni. Jei naudosime tkms nevaromus iaupus (rutulinius, sklendes), visi iaupai t.b. rengti taip, kad bt lengviau prieinami. Optimaliam v-s tiekimui garantuoti rengiami debito ir slgio reguliavimo iaupai. Slgio reguliatoriai rengiami, kai statinio slgis v-s mimo takuose virija 0,5 MPa, taip pat kai reikia riboti slg tiekimo linijoje, nes jis gali pasiekti ir viryti didiausi leistin reikm (0,6 Mpa), kai reikia suvienodinti altojo ir kartojo vt slgius ir pastate su keliomis slgio zonomis, jeigu joms vanduo spaudiamas vienu klimu. Tose vt vietose, kur vanduo turt tekti viena kryptimi rengiami atbuliniai votuvai. Aukiausiuose tiekiamojo vamzdyno takuose rengiami orlaidiai, emiausiose vietose rengiami ileidimo iaupai vamzdynui itutinti. ie itutinimo iaupai rengiami vir nuotako, t.y. t.b.galimyb ileisti vanden nuotakyn. Gyvenamame name jie bna ileidimo vamzdi ir magistrali galuose. 1.5 Slgio didinimo ir ilyginimo renginiai Slgio didinimui rengiami siurbliai, kai garantuotas slgis lauko vt maesnis u reikaling pastate. Siurbliai montuojami u apskaitos tako, rengiant siurblius t.b. ivengta geriamojo v-s kokybs pablogjimo. Papildomo klimo siurbliai gali imti vanden tiesiogiai i pastato vt magistrals arba i talpinio atvirojo bako, kuris pripildomas i magistrals. Sanitariniu higieniniu poiriu pirmenyb teikiama tiesioginio mimo schemai. Slgio didinimo siurbli reikalingas slgio auktis apskaiiuojamas kaip reikalingo slgio vade ir garantuoto slgio tinkle skirtumas. Vandens atsargos bakai. V-s tiekimui suvienodinti, kai vartojimas labai netolygus ir v-s atsargoms kaupti (laikyti) rengiami atvirieji bakai. Atvirieji bakai rengiami pagal sekanius reikalavimus: 1) bake negali blogti fizikins, ch ir bakteriologins savybs; 2) jis t.b. udengtas standiu, gerai pridengt ir pritvirtint dangiu, nebtinai hermetiku, bet nepraleidianiu viesos bei vabzdi, t.b. nedtantis ir neltantis; 3) bakai t.b. apildomi, apsaugoti nuo kario ir nuo alio poveiki; 4) jeigu bakai metaliniai, j vidus ir ior t.b. padengti drgms atspariomis, taiau nekenksmingomis sveikatai m-gomis;5) jeigu bako talpa didesn negu 1000 l, tai j dangtyje rengiama anga apirjimui i vidaus ir ivalymui;6) v-s tiekimo vamzdio udarymo iaupas t.b. prieinamas nenukeliant dangio; 7) bakas statomas ant tvirto pagrindo, atlaikanio pilno bako svor;8) plastikiniai bakai t.b. statomi ant itisinio pagrindo.Atvirajame v-s bake reikia rengti v-s tiekimo vamzd su vienu ar keliais pldiniais iaupais (pripildymo), prie kiekvien i j montuoti udarymo iaupus, v-s mimo vamzd su udarymo iaupu, signalin vamzdel arba v-s lygio jutikl, perpylimo vamzd, bako itutinimo vamzd su iaupu. Perpylimo vamzdio skersmuo t.b. dukart didesnis u tiekimo vamzdio. Jei bakas pripildomas siurbliu, signaliniai vamzdeliai nerengiami, o vietoje j rengiami avarinio lygio jutikliai. Atvirieji bakai ikeliami tok aukt, kad normaliai veikt visi iaupai (aukiau vis iaup). Pastato laikanios konstrukcijos t.b. nedegios, patalpa tinkama sanitariniu ir eksploatavimo pairiu. Bako talpa tokia, kad sutilpt v-s kiekis vartojimo ir tiekimo nesutapimams ilyginti ir atsargiai laikyti. Jei bakas pildomas i lauko vt be siurblio, tada bakuose turi tilpti 30-80 % per par suvartojamo v-s, o siurbliais pripildom bak tris apskaiiuojamas: w=0,9Qsiurb/n, kur Qsiurb siurblio naumas, m3/h; n didiausiai siurblio sijungim skaiius per val.Udarieji (pneumatiniai) bakai rengiami sistemose su siurbliais, taiau bet kokiame pastato aukte. Tie bakai g.b. pastovaus ir kintamo slgio, ekonomikesni kintamo slgio bakai. J veikimas sureguliuotas taip, kad garantuot vis pastate rengt iaup veikim. Bake reikia rengti v-s tiekimo-mimo vamzd su udarymo iaupu, itutinimo vamzd su ileidimo iaupu, apsaugin votuv manometr, slgio jutikl ir oro papildymo tais. 1.6. Pastat gaisrinio vandentiekio sistemos Normomis ir taisyklmis nustatyta kokiuose pastatuose ir kokio tipo gaisrinis vt t.b. rengtas, pagal kokias technines priemones naudojama v-s padavimo gaisro viet:1) paprastieji kai vandens padavimui gaisro idin naudojami rankiniai gaisriniai iaupai;2) sprinkleriniai kai gaisro idinys gesinamas savaime 3

atsidaraniais purktukais;3) dreneriniai kai gesinamas su atskiriamais purktukais, kuriuos vanduo patenka jungus rankinio ar automatinio valdymo tais. Paprastieji gaisriniai vandentiekiai rengiami 12a ir daugiau aukt gyvenamuose, administraciniuose 6a ir daugiau aukt namuose, teatruose, viebuiuose, civiliniuose pastatuose, kuri statybinis tris nedaugiau 5000 m3. i si t.b. patikima, todl jai keliami papildomi reikalavimai lyginant su paprasto geriamojo vt si: vamzdynai padidinto slgio, 6a ir daugiau auki gaisriniai stovai virutinje dalyje t.b. suiedinti su geriamojo v-s stovais, pastat t.b. 2 vadai ir numatytos priemons v-s slgiui gaisro atveju utikrinti. Rankiniai gaisriniai iaupai prijungiami prie speciali gaisrini stov, kurie tiesiami ildomose patalpose (koridoriuose, vestibiuliuose), kitos paskirties iaupai prie t stov nejungiami. iaupai rengiami kiekviename pastato aukte specialiose spintelse. Gaisrin iaup sudaro: gaisrinis stovas, ventilius, kanapin arna, metalinis virklys su antgali, greitoji snara. iaupo skersmuo parenkamas priklausomai nuo reikalingo iurkls debito. Pastatuose, kur pagal skaiiavimus gaisr reikia gesinti nemaiau kaip 4 iurklmis, leidiama 1 spintelje rengti 2 iaupus (suporintus), apatinis montuojamas 1 m auktyje nuo grind. Gaisriniai siurbliai, jeigu j reikia slgiui utikrinti gaisro metu, rengiami taip, kad juos bt galima paleisti i siurblins ir per nuolatinio valdymo tais i G spinteli, jeigu lauko vt negali utikrinti reikiamo v-s debito gaisro atveju, tada projektuojamos talpos pastate. Jos turi bti tokios, kad bt utikrinta atsarga gaisr gesinti 10 min. Sprinklerin sistema. Kaip taisykl, sprinkleriniai vt projektuojami pastatuose, kuriuose yra didel gaisro kilimo tikimyb. Tokia si duoda pavojaus signal ir automatikai gesina gaisr. Jos projektuojamos savarankikai ir prie j galima prijungti gaisrines zonas ir drenerius. ildomose patalpose sprinkleris pripildytas v-s iki pat purktuko, neildomose yra oras (blogesnis, nes udelstas v-s isiliejimas gaisro idin). Sistema pradeda veikti sprinklerio galvutm sureagavus pakilusi t-tr. Purktuk sudaro korpusas su sriegiais, tarpin, rengta diafragmoje, lydmetalis paleidimo elementas (uraktas), diskas (skidelis). Lydmetalis priklauso nuo t-tros, kuri pasiekus patalpoje turi suveikti purktukai. Diafragmoje esanti tarpin udaro ang, kuri yra diafragmoje, pakilus t-trai patalpoje iki nustatytos, lydmetalis isilydo, tarpin ikrenta ir pro ang bga vanduo, atsimua disk ir isitako, apliedamas tam tikr grind plot (912 m2). Pagal tai purktukai idstomi vienas nuo kito 3-4 m, nuo sien 1-2 m. Drenerin sistema. Pagr. el.: stovas, skirstomasis tinklas ir dreneriai, jie idstomi 1-2,5 m vienas nuo kito vir dur ang, tarp atskir cech, teatre vir scenos uuolaid, ten kur reikia sutrukdyti gaisrui plisti i vienos patalpos kit, kur liepsna plinta greiiau negu suveikia sprinklerinis vt. Ventiliai stovai montuojami 2 skirtingose v-s utvaros pusse. Si vir venteli yra be v-s, nes diafragmoje nra ang kami, vanduo ima lietis per drenerius atidarius ventilius, kurie atidaromi rankiniu bdu arba automatikai (jei rengtas dm ar liepsnos (t-tros) jutiklis, kuris automatikai atidaro ventil ir signalizuoja apie gaisr). 1.7. Vandentiekio vamzdiai, jungliai Vis ri vt g.b. naudojami vairi mediag vamzdiai, nebloginantys geriamojo vandens kokybs, pakankamai atspars galimiems iorinms, vidinms mechaniniams, cheminiams, mikrobiologiniams procesams ir korozijai. Svarbu, kad vamzdiai ir jungliai bt mao hidraulinio pasiprieinimo (ketiniai, plieniniai cinkuoti, variniai bei plastikiniai vairi plastiko ri PE, PVC, CPVC, taip pat gali bti daugiasluoksniai vamzdiai, kuri vienas sluoksnis yra metalinis, o kitas, pvz. PE). Ketiniai ilgaamiai, atspars korozijai, ilaiko slg iki 10 bar, taiau hidraulinis pasiprieinimas didesnis negu kit vamzdi, sunkiau montuojami, traps. Jungiami vienas su kitu movomis, kurios susandarinamos iedais arba elastine sandarinamja mediaga. Plieniniai cinkuoti nepakankamai atspars korozijai, ypa jei paeidiamas cinko sluoksnis, jie ilgi 3-4 m, jungiami suvirinant arba sriegiais naudojant junglius. Srieginis sujungimas naudojamas ruouose prie vandens mimo, reguliavimo, udarymo ir kit iaup, taiau slptai tiesiamus vamzdius sriegiais jungti negalima. Plastikiniai atspars korozijai, lengvi, maas hidraulinis pasiprieinimas, taiau turi trukum: dideli temperatros svyravimai, todl reikalingi papildomi renginiai svyravimams kompensuoti. Kai kuri plastik vamzdiai yra maesnio stiprumo, todl juos montuojant reikia apsauginio dklo, jungiami suvirinant, klijuojant, jungliais su movomis arba udedamosiomis verlmis. Nra universalaus jungimo bdo vis ri plastiko vamzdiams, todl reikia vadovautis gamintojo nurodymais. Jie nra pakankamai stands, todl juos reikia tankiau tvirtinti prie statybini konstrukcij negu metalinius. Variniai ilgaamiai, atspars korozijai, galima lengvai lankstyti, jungiami lituojant. Jie yra brangs. 4

Vamzdynuose poskiams, atakoms rengti naudojami jungliai, jie aktuals montuojant sistemas i vamzdi, kurie nelanksts ir traps. Jungliai naudojami tokios pat mediagos kaip ir vamzdiai, j yra vairios paskirties. Atskiriems tokio pat skersmens vamzdiams sujungti naudojamos movos arba verls, pereinant i vieno skersmens kit naudojamos pereinamos movos ir verls, poskiams kampainiai, alkns, atlankos, atsiakojimams triakiai, keturakai (skersmenys gali bti skirtingi), jie bna ambieji ir statieji. 1.8. altojo vandentiekio skaiiavimas: debit nustatymas Skaiiuotin debit nustatymui, atsivelgiant pastato paskirt ir jame sumontuot sanitarin rang, pasinaudojame normomis nustatytomis vienetinmis snaudomis 1 vartotojui (q) bei 1 vandens mimo (maiomajam) iaupui (qpt). Kai pastate yra vairi sanitarini prietais, taiau vartotojai vienodi, tai q ir q pt pasirenkami pagal RSN 2990. kai pastate skirtingus sanitarinius prietaisus naudoja skirtingos vartotoj grups, tada qpt apskaiiuojamas: qpt=(Ni*Pi)* qpti/( Ni*Pi),l/s Ni ir Pi atskir vartotoj grupi iaup skaiius ir j veikimo tose grupse tikimybs, qpti norminis iaupo debitas. Didiausiai kartojo ir altojo vandens arba suminiai vandens sekundiniai debitai apskaiiuojami: qmax=5* qpt*, l/s qpt duotajam pastatui bdingo iaupo norminis debitas, koeficientas nustatomas pagal sumin, prijungt prie ruoo, kurio debitas nustatomas, vandens mimo iaup skaii N ir j veikimo duotajame pastate tikimyb P.Bdingas iaupas, per kur iteka didiausias debitas. Nustatant jungtini vandentieki skaiiuotinus debitus technologinms reikmms, reikalingas vandens kiekis gali bti nustatomas sumojant technologini rengim debitus, jeigu j veikimas yra vienalaikis. Pramons moni pagalbini arba buitini pastat skaiiuotin debit leidiama nustatyti sumojant reikaling debit bitinms poreikiams ir duams. Buitiniai debitai apskaiiuojami pagal mintas formules, o du pagal du skaii ir norm vienai duo galvutei. Tikimybs nustatymas: P=qhmax*U/(3600*qpt*N), U vartotoj skaiius pastate, N suminis vandens mimo iaup skaiius, qhmax didiausias valandinis vieno vartotojo norminis debitas (l/h). Jei pastato dalys skirtingos paskirties: P= (Ni*Pi)/ Ni. Pastato didiausias kartojo, altojo arba suminis valandos debitas nustatomas pagal formul: qh=0,005*qhpt*n, m3/h, qhpt vandens mimo iaupo valandos debitas nustatomas pagal normas, n koeficientas, nustatomas pagal valandin debit. Valandin pastato iaup panaudojimo tikimyb Ph apskaiiuojama: Ph=3600*P* qpt/ qhpt. Kartais reikia inoti vidutin per valand suvartojam vandens debit. Jis apskaiiuojamas: qvid= qmaxi*Ui/(1000*T), m3/h qmaxi atitinkamos vartotoj grups vieno vartotojo sunaudojamas vandens debitas, T vandens vartojimo periodas (valandomis), Ui vartotoj grups skaiius. Gaisrinio ir pramons moni vandentiekio debito nustatymas. Projektuojant pastate atskirj gaisrin vandentiek skaiiuotinas debitas nustatomas pagal reikaling iurkli skaii ir vienos iurkls debit. ie ir kiti reikalingi duomenys parenkami i RSN 137-92. automatini gaisrini vandentieki debitai nustatomi pagal RSN 138-92. apskaiiuojamas debitas per vien purktuk ir padaugintas i purktuk skaiiaus. Skaiiuotinas debitas bus lygus io ruoo debit sumai. Gamybinio vandentiekio skaiiuotinai debitai nustatomi sumojant technini rengim naudojamus vandens kiekius. Kai pastate projektuojamas jungtinis vandentiekis, t.y. jis turi tenkinti ir gaisrinius poreikius, tam pastatui skaiiuotiniai debitai nustatomi 2 atvejais: kai nra gaisro ir kai reikia gaisr gesinti. Skaiiuojant debit antruoju atveju netraukiami vandens kiekiai reikalingi duams, laistymo bei grind plovimo iaupams. altojo ir kartojo vandens hidraulinis skaiiavimas. 5

Skaiiavimo tikslas nustatyti tinklo vamzdi skersmenis ir slg reikaling normaliam nepatogiausi pastato iaup veikimui didiausio vandens suvartojimo metu. Slgio nuostoliai skaiiuojami: H=i*l(1+kv), m v.st. i slgio nuostoliai dl trinties vamzdyne (1 m ilgio), m vandens stulpo (mvst/m), l vamzdyno ilgis, kv koeficientas vertinantis vietines klitis. Norint vertinti tiksliai vietines klitis, kiekviena klitis vertinama atskirai ir po to sumojama. Praktiniam skaiiavimui leidiama altajam vandentiekiui priimti kv=0,3 (gyvenamuosiuose/vieuosiuose pastatuose), kv=0,2 (jungtiniam), kv=0,1 (gaisriniam). Reikalingas altojo vandens slgis nustatomas: Hr=Hgeom+Hlsum+Hskt+Hf, mvst, Hgeom geometrinis vandens pakilimo auktis, t.y. nepatogiausio iaupo ir lauko vandentiekio aies altitudi skirtumas, Hlsum slgio nuostoli skaiiuojamojo tinklo trasoje suma (trinties ir vietini klii), Hskt slgio nuostoliai vandens skaitiklyje, Hf laisvasis slgis nepatogiausiame iaupe. Projektuojant jungtinius vandentiekius reikalingas slgis apskaiiuojamas 2 veikimo atvejais: kai vanduo tiekiamas tik vartotojams; kai vanduo tiekiamas vartotojams bei gaisro gesinimui. Kai pastato altojo vandentiekio schemoje yra rengiami vandens kokybs gerinimo renginiai, reikia vertinti vandens slgio nuostolius juose.

2. PASTAT KARTASIS VANDENTIEKIS 2.1 Karto vandentiekio sistem klasifikacija, bendra schema ir pagrindiniai elementai Pagal paskirt kartas vandentiekis gali bti buitinis ir gamybinis. Pagal veikimo sfer vietinis ir centralizuotas. Vietiniuose vanduo ildomas vartojimo vietose, jie rengiami tada, kai iluma pastat netiekiama centralizuotai. Vanduo gali bti ildomas kietojo, skystojo ar dujinio kuro vandens ildytuvuose, gali bti ildomas elektra trinse arba srovinse vandens ildytuvuose. Nedideliam pastatui gali bti rengta bendra ildymo ir karto vandentiekio sistema su nedideliu katilu ir triniu vandens ildytuvu. Centralizuoti ima kart vanden tiesiai i ilumini tinkl (atviros sistemos) arba suildo vanden vandens ildytuvuose (udaros sistemos). Atvirosios sistemos pastaruoju metu netaikomi, nes jos yra neefektyvios. Taikomos udaros sistemos. ildytuvuose alt vanden, imam i alto vandentiekio tinkl, kaitina ilumos agentas kartas vanduo, gaunamas i miesto ilumos tinkl arba katilins. Centralizuoto karto vandentiekio kaip ir alto schemos yra tik su papildomais renginiais: su atviraisiais arba udaraisiais ilumos akumuliavimo bakais, su siurbliais ar be j. 50 ir daugiau aukt kartas ir altas vandentiekiai skirstomi zonas. Centralizuotas kartas vandentiekis paruoia vandens visam pastatui ar keliems greta esantiems. si papildomai jungiami renginiai ilumos agento gamybai, jo padavimui vandens ildytuvus ir grtamuosius vamzdynus.Karto vandentiekio tinklas daniausiai daromas dvigubas: skirstomasis ir grtamasis. Dl to yra galima karto vandens apytaka,kurios dka palaikoma slyginai pastovi karto vandens temperatra bet kuriuo paros metu prie vis vandens mimo iaup. Viengubas tik skirstomasis tinklas rengiamas mauose pastatuose, vietiniuose kartuose vandentiekiuose, ten kur skirstomieji tinklai nuo vandens ildytuvo iki vandens mimo iaup neilgi arba kur vandens mimas pastovus. 2.2. Centralizuotas kartas vandentiekis Udaro centralizuoto karto vandentiekio tinklas sujungtas su alto vandentiekio tinklu, o ildomas vanduo ilumokaiio sienelmis atskirtas nuo ilumneio. Slgis kartame vandentiekyje priklauso nuo slgio altame. Pagal karto vandens akumuliavimo bd udarieji vandentiekiai bna: be bako, su udaru akumuliavimo baku ir atviru baku. Kartas vandentiekis su ildytuvu be bako labai paplitusi schema, nes paprasta ir tinka daugeliam pastat. Vanduo ia ildomas vandens ildytuve ir veikiant alto vandentiekio slgiui vamzdynu tiekiamas 6

vartotojams. ioje schemoje daugeli atvej grtamuosiuose stovuose bna suprojektuoti rankluosi diovintuvai. Vandentiekis su ildytuvu ir udaru akumuliavimo baku. Tokia schema rengiama pastatuose, kuriuose kartas vanduo vartojamas netolygiai esant mao naumo ilumos altiniui, kai karto vandens suvartojimas gali staigiai padidti, kur karto vandens tiekimas negali nutrukti. Kartas vanduo suildytas vandens ildytuve tiekiamas tinkl ir udarj bak: kartas vanduo yra lengvesnis u alt, todl kartas vanduo uima virutin bako dal, o altas apatin. Kai padidja pastate vandens suvartojimas, tai kartas vanduo tiekiamas tinkl i vandens ildytuvo ir bako. Kart vanden i bako istumia altas vanduo. Reikalingas vandens ildytuvo tris nustatomas skaiiavimais. Kartas vandentiekis su ildytuvu ir atviruoju baku. rengiamas pastatuose, kuriuose turi bti nedidelis vienodas vandens slgis prie vandens mimo iaupo bei kai reikalinga karto vandens atsarga. Jie rengiami patalpos palubje arba palpje alia alto vandens bako (schema atitinka alto vandens schem). Karto vandentiekio tinkl schemos. Karto vandentiekio tinklas gali bti dvigubas: skirstomasis ir grtamasis vamzdynai ir tik skirstomasis. Kaip ir alto vandentiekio pagal skirstomosios magistrals viet tinklas gali bti virutinio arba apatinio skirstymo. Virutinio skirstymo tinklas be apytakos, toje schemoje skirstomoji magistral tiesiama virutinje pastato dalyje, o grtamj tinkl nra. Virutinio skirstymo su apytaka taikomas pastatuose su zoniniu vandentiekiu, taip pat schemose be cirkuliacinio siurblio. Apatinio skirstymo be apytakos naudojamas nedideliuose pastatuose, kur neprojektuojami karto vandentiekio sistemoje rankluosi diovintuvai. Skirstymo magistral tiesiama rsio palubje arba pogrindio kanaluose, t.y. apatinje pastato dalyje. Apatinio skirstymo tinklas su grtamja magistrale tinka pastatams, kur kartas vanduo naudojamas su pertraukomis, o rankluosi diovintuv nra. Vanduo pastoviai cirkuliuoja skirstomoje ir grtamoje magistralje, todl neatla, stovai turi bti trumpi ir nedidelio skersmens (c). Dar yra dvivamzdis apatinio skirstymo tinklas, atitinka karto vandentiekio su ildytuvu be bako schem. Apatinio skirstymo tinklas su grupiniais stovais (5 pav. a): atsiranda vienas grtamasis stovas, skirstas keliems skirstymo stovams. Pastatuose rankluosi diovintuvai gali bti rengti ir skirstymo stovuose paveriant juos grtamaisiais. iuo atveju reikia rengti papildom tranzitin skirstymo stov, kuris yra pastato virutinje dalyje. Diovintuvai tai prietaisai sujungti su ildytuvais, todl karti itisus metus, atlieka ir tos patalpos ildymo funkcij. Jie gali bti gyvatuko formos arba rmo formos. Diovintuvas tvirtinamas prie sienos 100 mm nuo jos, atstumas nuo apaios nemaiau 0,6 m, nuo viraus 1,7 m. Diovintuvai montuojami grtamajame stove vandens mimo iaupuose. 2.3. Triniai ir sroviniai vandens ildytuvai Triniai ildytuvai cilindro formos vertikalus ar horizontalus plieninis bakas su viduje rengt kaitrovamzdiu, kur tiekiamas ilumneys. Kaitrovamzdis gali bti sumontuotas arba montuotas korpuse (14 skaidr). Centrini vandentieki trini ildytuv talpa gali bti 0,5-5 m 3, o mauose pastatuose iki 0,5 m3. Sroviniai vandens ildytuvai. Pagal ilumneio tekjimo krypt ildomo vandens tekjimo krypties atvilgiu jie gali bti: prie sroviniai, posroviniai ir skersa sroviniai. Konstrukciniu poiriu skirstomi vamzdinius ir ploktelinius. Vamzdin sudaro vamzdis, t.y. korpusas, kurio viduje yra pluotas mao skersmens vamzdeli. Korpuse teka ilumneys, o t vamzdeli vidumi ildomas vanduo. Tiek ilumneys, tiek ildomas vanduo teka gana greitai, tokiu bdu suintensyvj ilumos mainai. io tipo ildytuvus pakeit plokteliniai sroviniai. Jie susideda i atskir gofruot plokteli, ios ploktels tampuojamos i laktinio metalo; suglaudus dvi plokteles tarp gofr susidaro kanalai, kuriais teka ildomas vanduo arba ildantis vanduo, sandarumui utikrinti tarp plokteli krat dedamos tarpins. ildytuve turi bti maiausiai 3 ploktels, tada tarp 1-2 plokteli tekt ildantis, o tarp 2-3 ildomas vanduo. Suglaustos ploktels sudaro sekcijas, o sekcijos sudtos bendr rm sudaro ildytuvus. Lyginant su vamzdiniais ploktelini ildytuv vandens ildomieji techniniai rodikliai geresni, lengviau mainamos nuogulos, kadangi plokteliniuose gofruotuose ildytuvuose susidaro vandens turbulentikumas ir didja ilumos perdavimo koeficientas. ildytuvo parinkimui reikia apskaiiuoti ilumos kiek, reikalinga karto vandens paruoimui didiausi vartojimo valand ( srovinis) arba vidutin vartojimo valand (trinis): hmax=1,16*Qkhmax*(55C-t)*(1+kn), kW kn ilumos nuostoli koeficientas. hvid=1,16*Qkhvid*(55C-t)*(1+kn). 7

2.4. Kartojo vandentiekio sistem skaiiavimo vartojimo ir apytakos reimuose principai Kartas vandentiekis pastate gali bti su cirkuliacija ir be jos. Skaiiuotiniai debitai kartojo vandentiekio be cirkuliacijos nustatomi analogikai altajam vandentiekiui pagal tas paias formules tik pakeitus snaud reikmes: qhmax ir qpt qkhmax ir qkpt, iaup skaii N traukus tik iaupus, kuriuos tiekiamas kartas vanduo. Kartas vandentiekis su cirkuliacija skaiiuojamas 2 rimams: mimo ir cirkuliacijos. Debitai mimo rimui taip pat kaip sistemoje be cirkuliacijos. Skaiiuojant sistem cirkuliacijos rime turi bti apskaiiuotas cirkuliacinis debitas (qcir). Jis turi bti toks, kad bt kompensuojami ilumos nuostoliai karto vandens skirstymo vamzdynuose ir jis nustatomas pagal formul: qcir=Qht/(4,2t),l/s koeficientas apytakos neatitikimo realiems ilumos nuostoliams, Qht ilumos nuostoliai skirstomojo vamzdyno ruouose, t karto vandens temperatros kritimas skirstomajam vamzdyne (iki 10C). ilumos nuostolius skirstomajame vamzdyne galima apskaiiuoti pagal formul, inant neizoliuoto karto vandens tiekimo vamzdio ilumos perdavimo koeficient, aplinkos temperatr, kurioje nutiestas vamzdynas, ilumos izoliacijos naudingumo koeficient ir ruoo ilg. Paprasiau ilumos nuostolius galima nustatyti lyginamaisiais ilumos nuostoliais (Qhtlyg), kurie gali bti nustatomi vairi skersmen vamzdynui. Lyginamj ilumini nuostoli reikmes galima rasti techninioje literatroje, pateiktoje vairioms mediagoms. Jeigu karto vandentiekio sistemoje yra rankluosi diovintuvai, tai lyginamuosius ilumos nuostolius galima apskaiiuoti, bet praktikai priimama 100 W vienam diovintuvui. 2.5. Apytakos utikrinimo bdai Skirstomajame ir grtamajame stovuose esanio karto vandens temperatra skirtinga, todl susidaro gravitacinis slgis, kuris skatina cirkuliacij stovo apytakiname korpuse. Taiau ios apytakos utenka tik nedideliuose pastatuose, kur atstumas nuo vandens ildytuvo iki iaupo maas. Dideliuose pastatuose su centriniu kartu vandentiekiu projektuojami cirkuliaciniai arba apytakiniai siurbliai apytakai palaikyti. Jie parenkami, kad j ivystomas slgis bt didesnis u slg reikalinga apytakai palaikyti (Hapreik): Hapreik =Hv+Hlsum, Hlsum slgio nuostoli nepatogiausiame apytakos iede suma, Hv slgio nuostoliai vandens ildytuve. 3. NUOTEK ALINTUVAI PASTATUOSE 3.1.Nuotek alinimo sistem klasifikavimas Pastato nuotek alintuvas ininerin sistema, surenkanti ir tekinanti nuotekas iki j priimtuvo. Pastato nuotakyn sudaro lajos, nuotakos, stovai, ivadai, vairs saugos ir prieiros taisai ir, jeigu reikia, j valymo renginiai. Atskirais atvejais reikalingi pastato nuotek klimo renginiai, t.y. kai lauko nuotakynas yra nutiestas aukiau negu pastato ivadas. Pastato nuotek priimtuvu gali bti lauko nuotakynas, supylimo rezervuaras, vietin nuotek valykla ar kitoks priimtuvas. Pagal alinamas atliekas alintuvai bna: atskirieji kiekviena nuotek ris alinama atskiru alintuvu; jungtiniai pavirins nuotekos alinamos atskiru, o kitos bendru alintuvu; mirieji visos nuotek rys alinamos bendru alintuvu. J parinkimo bdas priklauso nuo lauko nuotakyno tipo ir alinam nuotek savybi. Pagal nuotek alinimo bd nuotakynai bna: savitakiai ( gravitaciniai), slginiai ir vakuuminiai. Savitakose nuotek alintuvuose nuotekos i laj transportuojamos udarais savitakos vamzdynais, nutiestais su nuolydiu vandens tekjimo kryptimi. Slginiuose nuotekos transportuojamos vamzdyne sukurto slgio dka, slgis bna sukurtas siurbliu arba panaudojus suslgt or (pneumatikai). Vakuuminiuose nuotekos transportuojamos sukurto vamzdyne vakuumo dka. Atskirasis buitini nuotek alintuvas gali bti rengiamas gyvenamuosiuose, vieuosiuose ir gamybiniuose pastatuose. Gamybiniuose pastatuose atskirasis gamybini nuotek alintuvas rengiamas tada, kai gamybines nuotekas tenka apdoroti. Atskirose monse gamybini alintuv gali bti keli priklausomai nuo gamybiniuose baruose susidarani nuotek sudties ir temperatros. Slyginai varios gamybins nuotekos gali bti alinamos tiek jungtiniu nuotakynu, tiek pavirini nuotek atskiru alintuvu. Pavirins nuotekos alinamos atskiru alintuvu ir suleidiamos kiemo lietaus nuotakyn, jeigu lauko lietaus 8

nuotakyno nra, tai gali bti rengtas atviras ivadas, t.y. ileidia nuotekos grunto paviriuje rengt latak. Esant palankioms filtracinms grunto savybms, pavirines nuotekas galima paskleisti padirvyje. Kai kiemo nuotakynas (lauko nuotakynas) yra mirus, tai pastato pavirins nuotekos gali bti alinamos kartu su kitomis nuotekomis (miriuoju alintuvu). Gamybins nuotekos, kuri sudtis panai buitini gali bti alinamos taip pat mirj lauko nuotakyn. Nuotakynai gali bti suskirstomi 4 sisteminius tipus: I sistema nuotakynas su bendru stovi ir i dalies pripildytais nuotakais: sanitariniai prietaisai jungiami prie nuotak, kuri pripildymas numatomas ar projektuojamas 0,5 (50%), o nuotakai jungiami prie bendro stovo; II sistema nuotakynas su bendru stovu ir puspilniais nuotakais: pripildymas projektuojamas 0,7 (70%), o nuotakai jungiami prie bendro stovo; IIIsistema nuotakynas su bendru srovu ir pilnais nuotakais: pripildymas projektuojamas 1,0 (100%), o kiekvienas nuotakas jungiamas atskirai prie bendro stovo; IVsistema nuotakynas su atskirais stovais: atskiri stovai rengiami srutinms nuotakoms ir paplavoms.Pagrindiniai nuotek alintuv elementai: lajos, nuotakynas, nuotek klimo ir valymo taisai. 3.2. Nuotek lajos, hidraulins utvaros, sanitarini prietais plovimo taisai. lajos. Kiekvienas vandens mimo iaupas ir kiekviena patalpa, kurioje gali isilieti vanduo ar kurios grindys plaunamos vandeniu turi bti aprpinti atitinkama laja. Prie laj skiriama:a]buitiniai sanitariniai prietaisai praustuvai, plautuvs, ipuodiai, vonios, du dugnins, bids, pisuarai;b]specialieji sanitariniai prietaisai tai prietaisai gydymo staigose gydomosios vonios, masao vonios, prietaisai vandens procedroms, viduarai ar udaros kameros basonams, naktipuodiams itutinti, plauti ir dezinfekuoti;c]gamybini nuotek lajos piltuvs, trapai, laboratorins kriaukls, valgykl virtuvi plautuvs ir kt. laj konstrukcija vairi, taiau jos turi bendru konstrukcini bruo (juos diktuoja sanitariniai reikalavimai), t.y. vis pavirius glotnus, lengvai plaunamas, forma aptaki, o dugnas nuolaidus nuotek itekjimo angos link. lajos turi bti rengtos taip, kad per jas nesklyst nemalonus kvapas. Prie kiekvieno sanitarinio prietaiso ir gamybini nuotak laj, kuri konstrukcijoje nra hidraulins utvaros, j reikia primontuoti. Sanitariniai prietaisai rengiami nustatyme auktyje vir patalpos grind (praustuvai 0,8 m), vandens mimo iaupas tvirtinamas prie sienos 0,2 m aukiau prietaiso arba prie prietaiso (parankinis). Vienoje patalpoje pastat praustuv grup gali bti apsaugota viena hidrauline utvara. Prie hidraulins utvaros negali jungti prietais esani skirtingoje patalpoje. Vonia statoma ant kojeli 130-150 mm taip, kad jos virus bt horizontalus, o jos iaupas 0,8 m nuo grind. Plautuvi virus 0,85 m vir grind, du maiomieji iaupai 1-1,2 m vir grind. Ipuodiai gali bti tvirtinami prie grind arba prie sien, j virus: suaugusiems 0,4 m, o vaikams 0,3 m vir grind.Vieuosiuose ir gamybiniuose pastatuose, kuri vandentiekio tinklai didelio skersmens, rekomenduojama vietoj plovimo bakeli rengti plovimo iaupus. Plovimo iaupai tvirtinami sienoje 0,8 m vir grind, sieniniai pisuarai, statomi suaugusiems, tvirtinami 0,55 m vir grind, o vaikams 0,45 m vir grind. Hidraulins utvaros. Visos nuotek lajos prie nuotak vamzdyno jungiami per hidraulin utvar. Ji bna kai kuri prietais konstrukcijoje, jei prietaiso konstrukcijoje jos nra, hidraulin utvara primontuojama kaip atskiras elementas. Hidraulins utvaros bna vamzdins (dl formos panaumo hidraulikoje inom lenkt vamzd vadinamos sifonais), o kitos butelins. Neibganio vandens sluoksnio storis juose bna vairus, priklausomai nuo konstrukcijos (50-100 mm), j skersmuo taip pat vairus ir parenkamas pagal sanitarinio prietaiso nuotek ileidimo angos skersmen. Hidraulin utvar btina primontuoti tam, kad patalpas per sanitarinio prietaiso ang nepapult nemalonus kvapas ir nuodingos dujos. Nuotakyno vdinimas. Pastato nuotakynas turi bti rengtas taip, kad oro slgio svyravimai atsiranda krintant nuotekoms stovuose, nepaeist hidraulins utvaros ir nesudaryt galimybs dujoms nuotakynu prasiskverbti patalpas. Hidraulins utvaros darbas gali bti garantuotas, jeigu slgis vamzdyne tekant nuotekoms nebus maesnis u atmosferin daugiau nei vandens sluoksnio hidraulins utvaros auktis. Kad oro slgio svyravimams ilyginti, gali bti rengti vdinimo stovai ir vamzdiai arba jungiami orlaidiai. Pagal tai kokiomis i mint priemonmis ilyginamas oro slgis nuotakyne, pastato nuotakynas gali bti: 1]su oro leidimu stovus pro vdinamsias dalis arba orlaidius;2]su oro leidimu nuotakas pro vdinimo stovus ir vdinimo vamzdius, kurie sujungti su pagrindinio stovo vdinamja dalimi. laj nuotakai gali bti arba vdinami arba nevdinami. Pastato nuotak kiekvienas stovas gali bti vdinamas atskirai arba keli stov (iki 6) vdinamosios dalys gali bti sujungtos vien vdinamj dal, kurios skersmuo turi bti bent 50 mm didesnis u storiausi i sujungt stov skersmen. Vdinamj dal 9

ikelt vir stov stengiamasi padaryti simetrikai vis jungiamj stov atvilgiu. Hidraulins utvaros sujungimo galimyb atsiranda esant grupiniam sanitarini prietais prijungimui prie nuotako. Jeigu prie vieno ivado yra prijungti keli stovai, kai kurie i j gali bti nevdinami tik rengiant stovo viruje orlaid (aukiausio nuotako prijungimo lygyje). Tokie stovai taikomi nedideliuose pastatuose, kai stovo auktis nedaugiau 90*dst. Sanitarini prietais plovimo taisai. Vis sanitarini prietais vidinis pavirius turi bti gerai nuplaunamas, tuo pasiekiama prietaiso konstrukcija. Plovimui yra specialieji taisai vandens plovimui: plovimo bakelis arba plovimo iaupas. Ipuodio plovimo bakeliai bna:1]ikiltieji montuojami 1,8 m vir grind;2]pusiau ikeltieji montuojami 0,8 m vir grind;3]emieji udedami betarpikai ant ipuodio lentinls arba pritvirtinamos prie sienos. I bakelio ibgantis vanduo paskirstomas iediniu kanalu, o dalis nuteka tiesiai duben. T paskirstymo funkcij atlieka skidelis, kuris rengtas konstrukcijoje. plovimo bakelius altas vanduo tiekiamas 10-15 mm skersmens vamzdiu pro pldin iaup, prie iaup rengiamas ventilis. io iaupo darb reguliuoja pld, kurios dka iaupas atidaromas arba udaromas priklausomai nuo vandens lygio bakelyje. Plovimo bakeliai atlieka vandens kaupimo funkcij, t.y. prisipildo mau aktyvumu, o iteka dideliu intensyvumu ( 1,2-2,5 m/s). Pastatuose, kur vandentiekio tinklai pakankamo skersmens, vietoje plovimo bakeli naudojami plovimo iaupai, jie tvirtinami sienoje, vanduo tiekiamas tiesiai i vandentiekio vamzdio. Plovimo iaupo jungtis su ipuodiu turi bti vienu numeriu didesnis u jungties su vandentiekiu skersmen. 3.3. Nuotek vamzdynas : elementai, trasavimas, rengimas; vamzdiai ir jungliai. Pastato nuotak vamzdyn sudaro nuotakai, stovai ir ivadai. Nuotakai. Buitini ir gamybini nuotek nuotakai tiesiami vir grind arba palubje; tiesimo pobdis priklauso nuo sanitarinio prietaiso tipo, rengimo vietos ir galimybs ilaikyti reikiam nuolyd. Nuotekos i laj tekinamos stovus. Nuotako skersmuo preliminariai skiriamas vadovaujantis konstrukciniais sumetimais: nuotakai negali bti maesnio skersmens u j jungiamo sanitarinio prietaiso ileidimo atvamzd, skersmuo ir nuolydis negali mati iki stov. Plautuvi ir praustuv nuotek tiesiam vir grind ais daroma 80-100 mm aukiau grind, jei nuotakos montuojamos palubje, tai jos tiesiamos kuo ariau lub. Nuotakai su stovais vir grind jungiami vairiais triakiais, keturakiais, akoiais ir pan, palubje, rsyje ir techniniame aukte (tik ambiais triakiais arba keturakiais). Skirting bt sanitarinius prietaisus jungti bendr nuotak neleidiama, dvej voni nuotakai jungiami prie stov atskirai arba ambiuoju keturakiu. Gamybins nuotekos neturinios nemalonaus kvapo, neiskirianios aling duj ar gar gali bti tekinamos atvirais latakais nepaeidiant higienos norm reikalavim. Nuotekos nutekinamos iki stovo, prie nuleidiant rengiama hidraulin utvara. Stovai. Tiek buitini, tiek gamybini nuotek stovus sudaro tiekiamoji ir vdinamoji dalys. Stovai idstomi ariau sanitarini prietais, j skersmuo turi bti nemaesnis u didiausi prie jo prijungt nuotek skersmen. Vamzdynams valyti stovuose 1 m auktyje vir grind montuojamos revizijos. Revizijos montuojamos virutiniame, apatiniame auktose, rsyje, jei pastatas auktas kas treiame aukte. Buitini ir gamybini nuotek stovai tiesiami pro visus aukius vienodo skersmens ir ikeliami vir aukt (stov) 0,3-0,5 m. Jeigu stovas yra eksploatuojamas, vdinamj dal reikia ikelti vir stogo nemaiau 3 m, vdinamosios dalies virus turi bti nemaiau 0,1 m aukiau vdinimo acht ir neariau 4 m nuo balkon, lang, stoglangi. Stovo vdinamsias dalis jungti vdinimo sistemas, dmtraukius neleidiama. Stovai tiesiami atvirai sienomis, kolonomis arba paslptai achtose paliekant prieinamus revizijos dangtelius. Nuotek stovai daromi vertikalus, taiau dl konstrukcini sumetim prireikus pakeisti stovo viet galima jame montuoti atotrauk arba gulsij dal. Kai stove daroma gulsioji dalis, aukte vir jos esanius sanitarinius prietaisus rekomenduojama prijungti 6 sk. a pav. parodytomis schemomis. Kai dl didelio nuotek debito stov gali nepatekti oras, rengiamas papildomas vdinimo stovas (prie vdinimo stovo prietaisai nejungiami). Abu stovai sujungiami apaioje po emiausiu nuotak, viruje aukiau revizijos arba virutinio sanitarinio prietaiso, jei pastatai daugiaaukiai, tai papildomai jungiami kas antras auktas. jungiama triakiu, junglies nuolydis 0,02 nuotek stovo pus, stovai prie ivad jungiami taip, kad skystis keisdamas tekjimo krypt i vertikalios horizontali, nesudaryt patvankos, kuri trukdyt nuotekoms tekti i sanitarini prietais aukte esaniame vir ivado. Yra siloma keletas jungimo schem priklausomai nuo pastato aukt: kai stovas yra auktas (p>50 m), rengiami energijos slopintuvai, kad sumaint nuotek greit (jie rengiami kas 30m). 10

Ivadai nuotekas surinktas i vieno ar keli stov rengt pastate ileidia kiemo nuotek ulin. Ivad skaiius nustatomas pagal stov idstym, tada renkamas variantas su maiausiu ivad skaiiumi. Ivadai gali bti tiesiami rsio palubje, sienomis grunte po grindimis, grunte po patalpos grindimis nutiestus ivadus reikia gilinti tiek, kad j nealot pastovios apkrovos, transportas ir pan. Buitinse patalpose pakanka, kad vamzdyn virus bt nemaiau 0,10 m emiau grind apaios iki vamzdio viraus. Jei yra gamybins patalpos, gilinti reikia giliau 0,4-0,7 m. Ivadai ir nuotakai, kurie tiesiami lygiagreiai negiliems pastat pamatams netoli rsio sienos, tada reikia atitraukti nuo pamat vertinant grunto byrjimo kamp. Lauke tiesiamo ivado dalis turi bti gilinta nemaiau kaip 0,7 m skaiiuojant nuo ems paviriaus iki vamzdio viraus. Kai nuotekos altos reikia saugot nuo ualimo, tada tiesiamas taip, kad vamzdio virus neisikit 0,3 m vir grunto alo gylio. Ivado lauko dalies nuo pamato iki ulinio turi bti neilgesnis kaip 8 m. Stovai prie ivad jungiami taip, kad skystis sklandiai pakeist tekjimo krypt i vertikaliosios horizontali, todl jungliai (triakiai, alkns, atlankos) turi bti liekti. Ibados jungiami prie kiemo nuotakyno taip, kar nuotek tekjimo kryptis pakist nedidesniu kaip 90 kampu. Atviras nuotek kritimas ulinyje leidiamas, kai kritimo auktis nedidesnis 0,3 m, jeigu didesnis, tai reikia vertinti kritimo stov, kurio skersmuo nemaesnis u ivados skersmen, o viruje rengiama pravala. Vamzdiai ir jungliai. Nuotek tinklas daromas i plastikini ir ketini vamzdi, jeigu pastatas auktas gali susidaryti didelis slgis ir jis daromas i slgini vamzdi. Atskirais atvejais atsivelgiant nuotek savybes gali bti naudojami kiti vamzdiai (betoniniai, keraminiai), vamzdiams sujungti naudojami jungliai i tos paios mediagos. Plastikiniai vamzdiai gaminami i tam tikros marks PE, PP, PVC vairi skersmen (d=25, 32, 40, 50, 90, 110, 140 mm ir didesni). Plastikiniai geri tuo, kad atspars daugeliui agresyvi skysi, lengvi, mao hidraulinio pasiprieinimo, lengvai montuojami. Trukumai: didels temperatrins deformacijos, nra pakankamai kieti, gali ilinkti nuo nuosavo svorio, todl juos montuojant reikia tankiau tvirtinti prie statybini konstrukcij, o iluminiam ilgjimui kompensuoti reikia rengti kompensacines movas, vamzdiai jame gali judti nustatytu poslinkiu l. Ketiniai gaminami 50, 100, 150 mm ir didesnio skersmens, j pavirius padengtas bituminiu laku arba cemento-smlio skiediniu (antikorozin danga). Keraminiai gaminami i molio, j pavirius glazruotas, gaminami 150-600 mm, bet trumpi 0,8 1,2 m, daniau naudojami kiemo tinklams. Jie yra moviniai. Jungiami visi nuotek vamzdiai specialiai gaminamais vairi form jungliais, kuri didelis pasirinkimas (ypa plastikini ir ketini), tai atlankos, revizijos. Tarp savs vamzdiai jungiami movomis, dvigubomis movomis, triakiai, keturakiai, perja (jungia skirting skersmens vamzdius). Nuotek klimo ir valymo renginiai. Nuotek klimo renginiai reikalingi, kai nuotekos i pastat savitaka negali patekti lauko nuotakyno tinkl, t.y. kai ivadai yra emiau negu lauko nuotakyno kanalas arba pastato rsyje rengti sanitariniai prietaisai emiau galimo patvinimo lygio, t.y. emiau ems paviriaus ties pastatu altituds. Nuotek klykl sudaro udara talpa, keltuvas, vamzdynai. Jos veikimo principas: nuotekos suteka talp, kai talpa pakyla iki tam tikro lygio jungiamas siurblys, kuris slgvamzdiu kelia nuotekas ir suleidia nuotek kanal. Pastato nuotek klykla turi bti apsaugota nuo utvindymo i lauko nuotakyno, todl slgvamzdyje rengiama apsaugin kilpa, kurios virus yra aukiau patvinimo lygio (ems paviriaus). Kai miesto nuotek surinkimo sistem suleidiam gamybini nuotek savybs neatitinka reikalavimui, tai reikia, kad juose yra neleidiam priemai. iais atvejais kenksmingi teralai alinami vietiniuose valymo renginiuose. i rengini schema ir sudtis nustatoma kiekvienu atveju priklausomai nuo teral pobdio ir ivalymui keliam reikalavim. Smliagauds ar purvo rinktuvs rengiamos ties lajomis arba gamybos aparatais, i kuri teka nuotekos su smliu, emmis, purvu. Smliagaud tai rezervuaras (ulinys), per kur ltai teka nuotekos ir nuosdos greitai nusda. Smliagauds greitis 0,1-0,3 m/s, o dumblo maesnis,purvo rinktuvs 5-10 m/s; pratekjimo laikas smliagauds 30-60 s, purvo rinktuvs 500-600 s. Nuotakyno vamzdiuose nepageidaujami riebalai, nes alinant jie kietja ir limpa prie vamzdi. Riebalai trikdo nuotek valymo rengini darb, todl tos mons, kuri nuotekose yra daug augalini arba gyvulini riebal, privalo sukaupti nuotekas ir prie ileidiant nuotakyn atskirti riebalus, rengiant riebal skirtuvus. J veikimo principas: nuotekos turi bti riebal skirtuve kol lengvesni u vanden riebalai pakyla auktai ir susirenka nusistojimo kameroje. nardinta riebal rinktuve apsaugos sienel (skydelis) rengtas prie tkm sulaiko riebalus, riebal rinktuv negalima suleisti kito pobdio nuotek. Riebal skirtuvo matmenys apskaiiuojami pasirenkant nuotek tekjimo greit apie 5 mm/s, o pertekjimo arba ibuvimo trukm 120-900 s. 11

Naftos produkt skirtuvas. Dl sprogimo pavojaus lakij skysi negalima ileisti nuotek tinklus, be to jie apsunkina biologin nuotek valym. Toki moni kaip auto plovyklos, remonto, degalins nuotekos tinkl suleidiamos tik po naftos produkt skirtuvo, pagal naftos produkt rinktuvo schem matome, kad joje yra kamera ir plduras, dl vandens ir lakij skysi skirtumo pastarieji pakyla, o vanduo prateka pro kameros ang. Plduras yra rutulio formos, kai skysi tankis sumaja iki 0,85 kg/dm 2, rutulys nusileidia ir udaro votuv. Neutralizatorius rengiamas tokiose nuotek sistemose, kuriose yra daug rgi. Jos neutralizuojamos suleidus rezervuar, o neutralizavimui galima panaudoti pH mainanius cheminius junginius (nuotek pH turi bti sumainamas iki 6,5-8,5). 3.4. Kiemo nuotek tinkl rengimas Kiemo tinklas susideda i vamzdyn, kuriuose rengti uliniai. Kiemo tinklas surenka ivadais i pastato atitikjusias nuotekas ir transportuoja jas trumpiausiu keliu gatvs kanal. Kiemo tinklams tiesti yra keliami tam tikri reikalavimai: 1. lygiagreiai pastato ioriniai sienai nuotek kiemo tinklo vamzdynas turi bti nuo pastato 3-5 m, skliau u pamat paklotas kiemo tinklas gali bti ariau; 2. nuotek kiemo tinklus stengiamasi kloti aliu plotu, aligatvi zon, vengiama plot su tvirtomis dangomis; 3. lygiagreiai nutst kiemo tinkl poemini komunikacij atvilgiu turi bti laikomasi nustatyt atstum: atstumai plane 1,5 m iki vandentiekio, kai jo skersmuo iki 200 mm, nuotekas stengiamasi tiesti emiau vandentiekio, 1 m iki ulini tinkl ir emo slgio dujotiekio, 0,5 m iki ryio ir elektrinio kabelio, 0,4 m iki drenao (lietaus kanalo). Susikirtimo vertikaliame pjvyje: nuotekos emiau vandentiekio 0,4 m, prieingu atveju vandentiekis rengiamas kitame vamzdyje arba dkle (vienu skersmeniu didesniame). Vamzdyno apirai ir remontui kiemo tinkluose rengiami apiros uliniai, jie rengiami poskiuose, sujungimo vietose, skersmens arba nuolydio pasikeitimo vietose: kas 35 m, kai jo skersmuo 150 mm ir kas 50m, kai skersmuo 200-450 mm. Kiemo tinklas daromas savitakis, nuolydiai parenkami pagal vietovs reljef, ivad i pastato gilinimo skirtumus, lauko kanalo ir kitas slygas, taiau jie neturi bti maesni u minimal dar garantuojanius nemen transportavim. Maiausias kiemo tinkl skersmuo 150 mm, o maiausias nuolydis 0,008-0,01. Apiros uliniai rengiami i gelbetoni surenkam ied 7001000 mm arba plastikini 315, 425, 1000 mm skersmens. uliniuose nuotekos teka atviru lataku, kurio dugnas atitinka vamzdio profil, poskiuose arba sujungimuose latakas sklandiai ilenkiamas. Skirtingo skersmens kiemo kanalai ulinyje taisomi jo sienas taip, kad kanal skliautai bt viename auktyje. Kanalas tarp gretim ulini turi bti visikai tiesus, maiausias gilinimas iki viraus 0,7 m, o kad nesualt 1,1-1,2 m. 3.5. Nuotakyno skaiiavimas Pastat vidaus ir kiemo nuotakynas skaiiuojamas maksimalaus sekundinio debito pralaidumui. Kadangi buitin nuotakyn patenka visas pastate panaudotas vanduo, maksimalus sekundinis debitas (qs) nustatomas pagal t pai metodik kaip ir varaus vandens qsum. Jeigu apskaiiuotas varaus vandens qsum>8,0 l/s, tada tariama, kad qs=qsum, jeigu apskaiiuoto qsum<8,0 l/s, tada qs=qsum+qspt (l/s). qspt didiausias sanitarini prietais nominalus nuotek debitas (ipuodio), l/s. Supaprastintu metodu, kai nuotakyn leidiamos nuotekos tik i buitini sanitarini prietais, galima apskaiiuoti: Qbn=Kqpt K renkamas i reglamento, qpt buitini sanitarini prietais normatyvini debit suma. Kai nuotakynu arba jo dalimi alinamos nuotekos ne tik i buitini sanitarini prietais, bet ir i kit, pvz. Su nuolatiniu nuotekiu arba nuotekos bendr nuotakyn tiekiamos siurbliu, tada suminis projektinis nuotek debitas apskaiiuojamas sudedant nuotek debitus: Qsum =Qbn+Qnuol+Qsiurb, l/s. Hidraulinis skaiiavimas. Nuotakyno hidraulinis pralaidumas turi bti maesnis u apskaiiuot projektin debit, taip pat nemaesnis u didiausi normatyvin sanitarini prietais debit. Nuotako skersmuo preliminariai skiriamas vadovaujantis konstrukciniais sumetimais: nuotakos negali bti maesnio skersmens u j jungiamo sanitarinio prietaiso ileidimo atvamzd, nuotakos skersmuo neturi mati tekjimo kryptimi, ivado skersmuo neturi bti maesnis u didiausi i prijungt prie jo stov skersmen. Konstrukcikai priimam ruou nuolydiai nemaesni kaip 0,03, kai skersmuo 40-60 mm, 0,02 kai skersmuo 100 mm. Skaiiuotinis greitis nuotakuose ir ivaduose turi bti nemaesnis kaip 0,5 m/s ir 12

nedidesnis 4 m/s, h/d =0,5, stovuose greitis 10 m/s, o jei didesnis rengiamas slopintuvas. Kiekvienas vamzdyno ruoas tiesiamas vienodu nuolydiu iki siliejimo kit vamzdyn. Minimalus po rsio grindimis tiesiamo nuotako nuolydis 0,02. 3.6. Lietaus vandens nuotakynas pastatuose Lyjant ant pastato stog susirenka dideli vandens kiekiai, vanduo susidaro ir tirpstant sniegui. Kad tekdamas nuo stog vanduo negadint pastato konstrukcij, rengiamas vandens alintuvas. Lietaus vandens alintuv sudaro stoge ar alia jo krato rengti latakai, lajos, vamzdynas ir ivadai. Pavirins nuotekos alinamos atskiru pastato nuotakynu ir suleidiamas atskir kiemo lietaus nuotakyn. Jei lauko lietaus nuotakyno nra, gali bti rengiamas atvirasis ivadas, ileidiantis nuotekas grunto paviriuje rengt latak. rengiant atviruosius latakus reikia nustatyti priemones, kad nebt iplautas grubtas: tie latakai turi bti i vandeniui nelaidi mediag, tiesiami su nuolydiu 0,02, gruntas turi bti sutankintas. Kai teritorijoje palankios grunto filtracins savybs, tada pavirines nuotekas galima paskleisti podirvyje. Pavirines nuotekas alinti nuo didelio ploto plokij stog arba sudtingo reljefo stog rengiami vidiniai alintuvai su pastato viduje talpinamais nuotakais ir stovais, o nuo stog, kuri nuolydi i>0,015 paprastai rengiami ioriniai nuotek alintuvai su pastato iorje rengiamomis lajomis, latakomis.Pastat, kuriuose numatoma rengti vidinius lietaus alintuvus, stogai dalyjami atskirus plotus nuolaidius laj link. Atstumas tarp laj priklauso nuo pastato konstrukcijos, laj pralaid, stogo reljefo, bet jis neturi viryti 48 m. Jei yra sudtingos konfigracijos stogas, kiekviename stogo tarpalityje rengiamos maiausiai dvi lajos. Gyvenam nam ir viej pastat su plokiais stogais kiekvienoje sekcijoje montuojama bent po viena laja. Iorini vandens alintuv lajos kabinamos po stogo atbraila. Plokiuose stoguose montuojamos lajos turi bti tokios konstrukcijos, kad sandariai susijungt su stogo konstrukcija, praleist kuo didesn lietaus kiek. Daniausiai naudojamos lajos su gaubto pavidalo grotelmis. Jei ant ploki stog, kurie naudojami poilsiui ar kitiems poreikiams, naudojamos lajos su plokiomis grotelmis. Gaubto pavidalo patogesns, nes reiau ukemamos. laj virutinioji dalis yra nuimama, kad bt lengviau valyti, o apatinioji sujungiama su lietaus vamzdynu. Kai laja jungiama ne nuotak, bet stov, tada tarp jos ir stovo montuojamas kompensacinis tarpvamzdis. lajas reikia sujungti su stogo danga, kad tarp j neprasiskverbt vanduo.Lietaus nuotakai. Vidiniuose lietaus nuotak alintuvuose lajos gali bti montuojamos stovus, kai to padaryti negalima viena ar kelios lajos montuojamos nuotak ir juo jungiamos stov. Vieuosiuose pastatuose vidiniai lietaus nuotakai tiesiami pastogje, koridorium, palubje, techniniuose auktuose, gamybiniuose gali bti pakabinti atvirai 1-1,5 m emiau stogo, jie tvirtinami prie kolon arba sij. Lietaus nuotakai sujungiami vienas su kitu ar ambiaisiais triakiais arba keturakiais nuolydiu nemaesniu kaip 0,005. skersmuo apskaiiuojamas, bet turi bti nemaesnis u prijungtos lajos skersmen. Ilgesniuose kaip 14 m nuotakuose reikia montuoti revizijas arba pravalas, didiausias atstumas tarp praval 15 m, tarp revizij 20 m. Nuotako vietoje gali bti rengtas rinktuvas po grindim. Stovai. Rekomenduojama, kad kiekvienai lajai bt rengtas atskiras stovas: leidiama prie vieno stovo prijungti kelias lajas, taiau reikia patikrinti, kad bendras laj debitas neviryt stov pralaidumo. Vidiniai lietaus nuotak stovai tiesiami gyvenamuose namuose laiptinse, prie sien, sien vagose, vieuosiuose pastatuose galima atvirai kolonomis, pertvaromis arba paslpus vidinse kapitalinse sienose. Auktesniuose pastatuose usikimus ivadui gali susidaryti didesni slgiai, todl daugiau kaip 3 aukt (10m) pastatuose stovai rengiami i slgini vamzdi. Esant lauko nuotakyno alintuvo atskir element ualimo grsmei turi bti rengtas apildymas. Pirmajame aukte stovuose 1 m nuo grind vir atotrauk montuojamos revizijos. Ivadai. Gali bti tiesiami rsio palubje, techniniame aukte, grunte. Ivaduose rengiamos pravalos ir revizijos teis poskiais. Didiausias atstumas tarp praval 15 m, tarp revizij 20-25 m. Lietaus nuotak kiemo tinklas tiesiamas lygiagreiai pastato sienai, atstumai nuo kit tinkl analogiki buitiniams. Lietaus nuotak kiemo tinkle rengiami uliniai, maiausias lietaus kiemo tinklo skersmuo 200 mm, o nuolydis 0,005. kiemo lietaus nuotak tinkl suleidiamos pavirins nuotekos i lauko ulini, rengt pravaiavimuose, aiktelse. Atstumai tarp lietaus surinkimo ulinli priklauso nuo ems paviriaus nuolydio, taiau nedidesnis kaip 60 m. Atstumas nuo lauko ulinlio iki lauko kanalo nedidesnis 40 m, nuotako ir ulinlio nuolydis nemaesnis 0,02.Lietaus nuotak skaiiavimas.Skaiiuotinas lietaus nuotak debitas nuo plokio stogo apskaiiuojamas pagal formul: 13

Qmax =(A*I20)/10000.A stogo plotas, m2,I20 kart per metus pasikartojanio 20 min trukms lietaus intensyvumas, l*s/ha.Nuo laitinio stogo skaiiuotinas debitas:Qmax = (A*I5)/10000.I5 kart per metus pasikartojanio 5 min trukms lietaus intensyvumas.Intensyvum galima apskaiiuoti pagal toki lygt:I = (A/(T+B)) +C, A, B, C eksperimentiniai koeficientai, nustatyti ilgamei stebjim metu, pateikti reglamentuose.T lietaus trukm minutmis.Hidraulinis lietaus nuotak skaiiavimas. Projektuojant pastate vidin lietaus nuotek alinimo sistem projektavimo normose siloma laj skaii stogo konstrukcijoje numatyti, atsivelgiant pasirinkto lajos tipo techninius duomenis, lajos pralaidum. Horizontali nuotak ir ivad skersmuo bei nuolydis parenkami naudojantis buitiniam nuotakynui sudarytomis skaiiavimo lentelmis, diagramomis, kreivmis, tik skersmenys parenkami tokie, kad vanduo tekt nemaesniu kaip 0,7 m/s greiiu, o pripildymas h/d bt 0,8. alinant lietaus nuotekas nuo pastato laitinio stogo ioriniais alintuvais, taip pat reikia parinkti pagal paskaiiuotus debitus stoglovi skersploius.

inzineriniu irenginiu, kuri susideda is vandens emimo, kokybes, gerinimo ,atsargu laikimo transportavimo bei paskirstymo vartotojams irenginiu. Vandens saltiniu vandentiekiai gali buti naudojami pozeminiai ir pavirsiniai gamtinio vandens telkiniai, o isimtinais atvejais atmosferos krituliai ar juros vanduo. Vandens saltines tinkamas vandentiekai kai jo vanduo atitinka vartotoju reikalavimus arba is jo lengvai galima paruosti pageidaujamos kokybes vandeni. Pagal tai kokiems objektams tiekiamas vanduo ,lauko vand-iai g.b.:1) komunaliniai 2)pramoniniai 3) vietiniai. 1) komunaliniu vandentiekiu tiekiamas geriamasis vanduo gyventoju buitinems reikmems, viesojo naudojimo pastatams, maisto pramoneje ir kt., imoniu poreikiams. T.p. naudojamas gaisrams gesinti. 2) pramoninis skirtas negeriamos kokybes vandeni tiekti , imama is pavirsiniu saltiniu, bet g.b. naudojamas ir pozeminis vandens saltines. Pramoninio vand-kio vanduo naudojamas ir tertorijoms laistyti ir gaisrams gesinti. 3) vietiniu vand-kiu tiekiamas vanduo pavieniui objektui, negalinciam gauti vandens is komunalinio ar pramoninio vand-kio. Prie vietiniu skiriami ir specialieji vand-kiai. 4. Lauko Vandentiekis Specialiuoju vand-kiu tiekiamas ypatingu savybiu 4.1.Lauko Vandentieki vanduo, pvz mineralinio sudtis ir klasifikacija. vandens vand-kis ar Vandentiekio sistema specialiai gamybai. sudaro kompleksas

Vand-kio sistemu schemos. Konkreciu atveju projektuojant vand-ki sudaroma atitinkama schema. Pagal technologini rysi vand-kio sistemos schemoje yra tokie elementai: vandens imtuvai, kuriai vanduo imamas is gamtiniu saltiniu; siurblines, tiekiancios vandeni i jo kokybes gerinimo atsargu laikimo ar vandens vartojimo vietas; irenginiai kokybei vandeniui gerinti; vand-iai ir jo tinklai vandeniui transportuoti ir skirstyti vartotojams; talpyklos, vandens paskirstymui reguliuoti laiko atzvilgiu ar jo atsargoms laikyti. (Atlase 14psl. 21pav. Van-kio schema kai saltines yra atvirasis). 21pav. : 1)atviras telkinys; 2) vandens emimo antgalis, t.y. masinis gelzbetoninis statinys, irengtas vandens saltinyje, kuris sutvirtina vandens emimo liniju galus ir juos apsaugo, kad nebutuzalojami. Emimo liniju galai uzdengiami grotomis; 3) savitakines linijos 4) krantonis sulinis, susidedantis is nemaziau nei 2 sekciju. Kiekvienoje sekcijoje daromos pertvaros su angomis, o angose itaisomi sietai, nesmenims sulaikyti. 5) pirmojo kelimo vandens siurbline. I ja patenka vanduo pratekejes sietus. 6) vandens ruosikla. Cia montuojami technologiniai irengimai reikalingi vandens kokybei pagerinti iki reikiamos. 7) svaraus vandens rezervuaras. 8) antro kelimo siurbline. Cia esantys siurbliai kelia vandeni I vamzdyna 9) vandentakis 10) vandens bokstas. 11)

vandens skirstymo tinklai vartotojams 12,13,14pjezometrines linijos. 2 schema: kai vandens saltines pozeminis, (atlase 22pav. ) 1) pozeminis vandeningas sluoksnis, sudarytas is biriu nuogulu prisotintu vandens 2) gelminis siurblis, ileistas I greztini sulini ir siurbia vandeni is jo. 3) siurbimo vamzdis 4) kiti suliniai ar greziniai 5) magistralinis vamzdynas, I vandens ruosikla 6) vandens ruosikla 7) svaraus vandens talpykla, rezervuaras 8) antro kelimo siurblines 9) vandentakiai 10) vandenbokstis 11) skirstomais tinkles 12,13,14) pjezometrines linijos, rodo slegio aukscio kitima.Pramoninis vand-kis imones ribose. Pramoniniu vand-kiu schemos : Pagal vandens naudojimo pobud pramoniniai vand-kiai yra: 1) vienkartinio naudojimo 2) kartotino naudojimo 3) apytakiniai (atlase 156psl 5.1pav) 1) vienkartine: 1emimo irenginiai 2- pirmo kelimo iranga 3- vandens ruosikla 4- antro kelimo irenginiai 5- imones cechai, kur naudojamas vanduo 6nuoteku valykla 7isleistuvas 8- svarus vanduo 9gamybiniu nuoteku linija, nuotekos gamybines . 2) kartotine: kai kuriuose imonese gamyboje panaudotas vanduo menkai pakeicia savo savybes, todel ekonomiskumo sumetimais, esant mazam vandens saltinio nasumui, vykdant gamtosauginius reikalavimus viena karta panaudotas vanduo atitinkamai paruostas, naudojamas dar kart air tik po valymo isleidziamas I telkini. (5.2pav) 1- emimo 14

irenginiai 2- pirmo kelimo iranga 3- vandens ruosikla 4- antro kelimo irenginiai 5imones cechai 6- ausinimo irenginys 7- siurblines irenginys 8- cechai, imone 9- nuoteku valykla 10isleistuvas 3) apytakinis vand-kis: cia panaudotas vanduo neisleidziamas I atvirus telkinius, o isvalytas ir atausintas grazinamas I gamyba. Vandens nuostoliai kompensuojami is sviezaus saltinio. Cia taupamas vanduo ir sumazinamas tersimas vandens telkiniu. 1- imone 2- vandens ruosimo (valymo ) irenginiai 3- karsto vandens siurbline I ausintuva 4ausinimo irenginis 5atausinto vandens kamera 6- siurbline 7- vandens emimo irenginis 8- siurbline 9- andens ruosikla 10- antro kelimo siurbline 11, 12,15 vandens nuostoliai 13sviezias vanduo 14- karstas vanduo panaudotas, apytakinio vandens linija . 4.2.Vandens reikm. Pagrindiniai vandens vartotojai, vartojimo normos ir reimas. Pagrindinis vandens reikmes matas yra per para tiektinas vartotojams vandnes kiekis. Norint apskaiciuoti vandentiekos objekto vandens reikme reikia zinoti naudotoju skaiciu, salygine vidutine geriamo vandens vartojimo paros norma, pramones ir kitu imoniu darbuotoju skaiciu, geriamos kokybes vandens reikmes gamybai, tvarkomu gatviu, aiksciu, zeldiniu plotus ir kitus poreikius pvz, gaisro gesinimui. Pagr. geriamo vandens vartotoji:1) gyvenamieji

namai, pramones imones ir kt gamybines istaigos 2) aptarnavimo sferos imones, t.y. skalbyklos, kirpyklos, kavines ir tt. 3) viesosios vietos t.y. gatves, zeldiniai. Geriamas vanduo t.b. tinkamai paruostas ir atitikti HN 24:2003 reikalavimus. Vendenyje negali buti ligas sukeliancios bakterijos, cheminiu elementu sukeliantys zmoniu sveikatai negale, t.b. svarus, bekvapis, gero skonio. Pramoniniu vand-kiu vartotojai g.b. pramones , transporto energetikos ,imones ir kt, tinka gaisrams gesinti, garui gaminti, irebginiams ausinti ir pan. Apibendrintu reikalavimu kokybei nera. Kiekvienu atveju nustatoa kokybe pagal technologa, atsizvelgiant koks vanduo reikalingas. Vandens vartojimo reikmes normatai vienam vartotojui tenkantis skaiciuojamasis vandens kiekis. Jo remiantis nustatome vandens reikme projektuojant. Suvartoto vandens kieks priklauso ne tik nuo vartotoju skaiciaus, bet ir nuo kitu salygu: miesto pobudzio, irenginiu, karsto vandens ruosimo budo ir pan. Tam yra sudarytas LTR vandens vartojimo normos (RSN 2690). Tose normose visi LT miestai suskirstyti i 6 kategorijas: I didziausi miestai ir kurortai IImazesni miestai (Jonava, Kedainiai) III- dar mazesni (Anyksciai) IV- (Gargzdai) V- (Ariogala) VI- maziausi miestai. Visoms kategorijoms RSN-e yra sydarytos ir ateiktos 1) jungtines metu vidutines vandens reikmes paros normos. Tos normos

taikomossudarant perspektyvines vandens istekliu naudojimo schemas 2) bendrosios vidutines geriamo vandens suvartojimo paros normos. Jos yra siek tiek tikslesnes ir naudojamos apytikslems skaciavimams pvz sudarant miesto genplana. 3) salygines buitinio vandens vartojimo normos, tiksliems vandens kiekiams apskaiciuoti: RSN t.p. pateiktos pavieniu viesuju pastatu ir imoniu darbuotoju, atskiru netipiniu namu gyventoju ir kitos normos. Gaisru gesinimui yra nustatytas kitais normatyvais (RSN 136-92 lauko gaisru tinklu, RSN 137-92 ir RSN 138-92 pastatu gaisrinio tinklu) . Vartojimo rezimasAtskiruose miestuose ,gyvnvietese vandens suvartojimas nevienodas, valandos, dienos nakties paros sezono ar metu begyje. Vartojimo netoligumai atsiranda del kasdienines veiklos ar klimatiniu salygu kitimo. Vand-kio pajgumas turi atitikti tiketina didziausia sunaudojama vandens kieki per para t.y. vad skaiciuotina paros vandens reikme. Vartojimo vandens netoligumas paros begyje isreiskiamas netoligumo koeficientu kuris buvo nustatytas taip: Kdmax =qmax/qvid. Skirtinguose miestuose jis skirtingas. Kuo didesnis miestas tuo koef. mazesnis. RSN 26-90 pateikti sviravimo koef visiems miestams, visu kategoriju nuo 1,2-1,4. Vandens reikmes nustatymas Kiekvienas miestas yra uzstatytas savitais

viesaisiais pastatais, ivairios santechnines irangos gyvenamaisiais namais, imones, g.b. ivairaus pobudziosu skirtingu darbuotoju skaiciumi ir pan. Teritorijose susidedanciose is kazkokio viesuju ir gyvenamuju pastatu rajonu vidutine paros vandens reikme bus: Qd.gyv.vid.= qsal.vid.i*Ui*Kist/1000 (m/d), cia Ui- rajono gyventoju skaicius ; qsalvid- salygine vidutine buitinio vandens sunaudojimo norma, atitinkamos grupes (l/d) ; Kist- vandens istekio koef, nustatytas RSN, lietuvos miestams 12%, Kist=1,12. tokiu budu apskaiciuojama vandens reikme kiekvienam rajonui atskirai ir veliau sumojama. Qd.gyv.max=Qd.gyv.vid.i *Kdmaxi (m/d), cia Kdmaxisvyravimo, netolygumo koef. Pramoninio rajono susidedancio is n pramones imoniu darbuotoju paros vandens reikme nustatoma pagal ta pati proncipa kaip ir gyventojams, ty dirbanciuju skaicius x is normos vienam dirbanciajam. Ta norma g.b. skirtinga priklausomai nuo cecho darbo pobudzio. Apskaiciuotas atskirai susumuojame ir x is pamainu skaiciaus ir isteklio koef-o. Nepamirsti ivertinti poreikiams dusui. Priimama, kad vienai galvutei duso reikia skirti 500l vandens vienos valandos laikotarpyje. Dusu galvuciu skaicius nustatomas pagal dirbanciuju skaiciu. Sudarant generalinius planus miestu, busimu tvarkomu teritoriju plotai, 15

tuo atveju viesosioms vietoms tvarkyti reikalinga vandens kieki galima nustatyti pagal vieno gyventojo normos nustatyta vandens reikme tvarkymo reikalams. Viso miesto ar miestelio skaiciuojamoji paros reikme bus: Qd.max (bendras) = (Qd.gyv.max +Qd.dirbant.max +Qd.teritor.tvarkimui+ Qd.gamybai.max)*kvandis+Qd.gaisr.max . Kvand-is vand-kio koef, ivertinantis pacios vand-kio tiekimo sistemos poreikius ir isteklius. 4.3.Vandentiekio tinklas: schemos, vamzdiai, fasonins dalys, armatra, statiniai vandentiekio tinkle. Vand-kio tinklo schema t.b. tokia ,kad galima butu tiekti vandeni visiems aprupinamos teritorijos vartotojams. Parenkant vamzdynu trasa reikia atsizvelgti i nepalankius gruntus ir teritorijas, galimybe privaziuoti patogiai, i gresme medziams ir ju saknu keliama pavoju, atsizvelgti i vamzdyno medziaga ir antikorozine apsauga, aktyviuose ir agresiviuose gruntuose, trasos trumpuma, aplinkosauga, isalo gyli i kitu komunikaciju buvima salia ir joms galima gresme avarijos atveju. Pagal forma vand-kio tinklai g.b. 2 tipu : 1) sakotiniai ir 2) ziediniai . Reikalinga vandens kieki reikiamu slegiu galima tiekti visiems vartotojams tiek sakotiniu tiek ziediniu tinklu, bet tiekimo vandens patikimumo poziuriu jie yra nelygiaverciai. (10psl.

2.10pav Atlase Sakoto vand-kio tinklo schema), (2.11 pav ziedinio vand-kio tinklo schema). 1) Sakotasis tinklas turi ir kitu trukumu. Imant vandeni su pertraukomis tolygiuose sakoto tinklo taskuose gali vanduo uzsistoveti ir pablogeti jo kokybe ir kur vanduo uzsistovi didele tikimybe kad uzsals, be to dar sakota tinkla lengviau pazeidzia hidrauliniai smugiai, o ziediniamemaziau pavojingi, nes jame greiciai issilygina. 2) Ziediniame tinkle vanduo gali teketi abiem kriptimis, todel vanduo, jei vamzdyne yra nuosedu (drumzliu), tai vanduo gali susidrumsti. Ziediniai visada ilgesni tinklai, todel ir brangesni. Ziedinis tinklas butinas jei irengiamas gaisriniai hidrantai. Sakotosios galima irengti nedideliese gyvenvietese kai galima gaisru gesinimo vandens atsarga laikyti spec. Rezervuaruose ar kai salia gyvenvietes yra kitas vandens saltinis pvz tvenkinys, ezeras. Zononis vand-kis retai pasitaiko. Kai kuriu zemes teritorijos nelygios, kalvotos, todel tarp auksciausiu ir zemiausiu vietu gali susidaryti didelis aukstu skirtumas. Irengiant vand-ki tokioje vietoje jei vandens slegi laikysime normalu ,reikalinga , tai zemiausioje vietoje jis bus l didelis, virsys leistina 0.6 MPa. Tokia situacija gali susidaryti ir del kitu priezasciu: pastatai skiriasi auksingumu, teritorija l istisusi, tada vand-kio objekta ty teritorija suskirstyti i zonas reikia. Zoniu vad vand-kis,

padalintas i keleta zonu, kuriuose yra savarankiski vandens skirstymo irenginiai: tinklai, siurbliai, taupyklos ir kartais vandens imtuvai (Atlaso 23psl. 2.21pav. Vand-kio tinklu horizontaliojo nuoseklaus zonavimo schema): 1saltinis 2-siurbline, 3,2avandens kokybes gerinimas ir antro kelimo siurblys, 4svaraus vandens rezervuarai; 2bantro kelimo siurbline II zinai. 2.23 pav vertikaliojo zonavimo schema, 2b1,2b2antro kelimo irenginiai, et skiriasi ju charakteristikos, turi atskiras magistrales. Elementai: vand-kio tinklas susideda is vandentakiu, magistraliu, skirstomuju liniju ir ivado i pastatus. Vandentakiai tiekia vandeni is siurblines i magistrales, prie ju vartotojai nejungiami. Jie t.b. aprupinti vandens isleistuvais, orlaidzias ir uzdarymo armatuta, suteikiancia galimybe isjungti arba perjungti ne ilgesnius kaip 2000m ilgio barus. Magistralinis vanduo skirstomas i rupimaja teritorija tiekiamas is vieno rajono i kita arba i grupe imoniu ar i viena trumpiausiu keliu. Kad vandens slegis butu kiek galima mazesnis magistralines linijos klojamos aukstesnese teritorijos vietose, kad vand-kio tinklai butu patikimesni, magistrale sujungiama skersinemis magistralinemis linijomissudarant ziedine schema (2.11pav ). Prie magistraliu ivadai pastatams paprastai nejungiami, o magistrale dalijanti uzdarimo armatura

isdestoma kas 1 km, ne arciau. Skirstomosios linijos tiesiamos gatvese is kanalose (bruksnines linijos pav2.11) kai reikalinga uztikrinti nepertraukiamame debite skirstomosios linijos sujungiamos i ziedini tinkla. Magistraliniu ir skirstomuju liniju ziedinis tinklas daromas kai reikia gaisrams gesinti. Kitais atvejaisskirstomuju liniju tinklas g.b. ir sakotinis. Uzdarymo armatura statoma atsakoms atjungti ir apie 500m skirstomuju liniju barams atjungti. Orlaidziai- statomi tik ten kur nera galimybes oro islesti pro vandens vartojimo ciaupus. Isleistuvai irengiami visose zemiausiose tinklo vietose. Tiesimo salygos 1) kad vand-kis neuzsaltu tiesiamas vand-kis 0.5m zemiau uzsalo zonos. LT klojama 1m skaiciuojant iki vamzdzio apacios. 2)tinklai tiesiami su nuolydziu ne mazesniu nei 0.001 istustinimo irenginiu link. Miest imant gatves profili vand-kio tinklai tiesiami pagal galimybe vengiant kietu dangu zonas, lygiagreciai pastatu uzstatymo linijos. 3) t.b. islaikyti atstumai iki pastatu pamatu ne maziau 5mnuo gatves borto 2m. T.p. nuo kitu komunikaciju : savitakiu nuotakinu 1.5m kai ketiniai ar plastikiniai vamzdziai, kai gelzbetoniniai 5m. 4) vandkis t.b. tiesiamas auksciau nuotakino. Jei to padaryti negalima tada tiesiame zemiau , ir vand-kis tiesiamas nustatyto dydzio dekle. 5) naudojami vamzdziai turi atitikti pagrindinius reikalavimus: 16

atsparus korozijai, neblogina vandens kokybes, nekenkia zmoniu sveikatai, mazo hidraulinio pasipriesinimo, ilgaamziai, lengvai montuojami. Lauko vad-kio statybai daugiausiai naudojami ketiniai ir plastikiniai. Ketiniai yra kalaus ir pilkojo ketaus. Pilkojo dabar nebenaudojami. Kalaus vartojami ,jie is vidaus ir isores padengti dangomis arba spec dangomis, uztikrinanciomis geras hidraulines savybes ir apsauga nuo korozijos, islaiko slegi iki 6Mpa. Plieniniai vamzdziai naudojami atskirais atvejais: kai galima vibracija, po magistralemis, kur nepalankus gruntasm dar naudojami diunkeriams. Plastikiniai g.b. ivairais lastiko rusiu : polietileniniai PE, polivinilvhloridiniai PVC, polipropileniniai PP, chloruoto galivinilchlorido PP VC. Yra skirstomi i slegio klases pvz PN 3.2 ; PN 6; PN 10; PN 16 , (16MPa) PN- nominalus slegis. Kietiniai vamzdziai jungiami imovais uzsandarinant guminiais ziedais, elastomeriniais sandariklais, varztinemis jungtimis. Plieniniai virinami ar jungiami varztinemis jungtimis. Plastikiniu yra ivairaus jungimo budu .jungliai tiekiami su atitinkamomis sandarinimo terpemis, galima sujungti antgaliais arba naudojant elektros imovas. Armatura pagrindine vand-kio tinklo iranga yra uzdarymo armatura. Tai sklendes ir uzdoriai, hidrantai, vandenpiles, apsaugos nuo hidraulinio smugiu

voztuvai, kompensatoriai, istustintuvai, remontiniai intarpai, slegio reguliatorius. Uzdarymo armatura isdestoma: magistralese 1km, skirstomuosiose tinkluose 0.3km, vandentakuose 2km. Atstumai tarp hidrantu apskaiciuojami hidrauliskai, bet t.b. ne didesni nei 200m (jie g.b.: (atlase 33psl.)). Gali buti pozeminiai hidrantai, tada irengiami sulinyje vaziuojamojoje gatves dali arba salia bet kiuo atveju nedaugiau kaip 2.5m nuo prievazos ir ne arciau kaip 5m nuo pastato sienos. Vandenpilesvienos vandenpiles aptarnavimo spindulis 100m. Jos statomos ten kur vartotojai neturi pastatuose vand-kio (Atlase 33psl.). Orlaidziaitai itaisai idesniems oro kiekiams is vamzdyno isleisti pripildant vandens arba isleistinant. Eksploatacijos metu t.p. gali susikaupti oras, todel irengiami maangiai orlaidzia. Istatomi auksciausiose vandentakiu, magistraliu, skirstomuju liniju vietose. Kompensatoriai- vand-kio tinkle statomi ten kur gali keistis vanduo, oro ar grunto tem-ra, arba gruntas yra nesusigulesir del to gali atsirasti vamzdziu . Isleistuvaiirengiami zemiausioseteritorijos vietose, skirti istustinimui ir plovimui. Slegio reguliatoriaiirengiami ten, kur reikia gauti vandeni mazesniu slegiu negu esamas tinkle. Prie vand-kio tinklo statiniu irengiami diukeriai. Paprastai tiesiamos 2 diukeriu linijos. Estakadosvand-kio

irengiamas virs gelezinkeliu, autokeliu, pakabinant vand-ki po tiltais ar viadukais. Deltai skirti apsaugoti statiniu nuo jo pagrindinio isplovimo vand-kio avarijos metu arba statant vand-ki sudetingomis salygomis, kai reikia statyba ivykdyti vadinamu uzdaru budu. Statiniais vand-kio tinkle laikomos kameros, suliniai, atramos. Norint sumazinti slegi, posukiuose susidaro papildoma slegio jega, kuri veikia vamzdyna kripties pokycio vietoje. Kuo didesnis posukio kampas tuo jega bus didesne. Jei posukis >10 daromos betonines atramos (27psl atlase). Suliniu ir kameru dydziai priklauso nuo talpinamosjuose armaturos kiekio, paskirties, skersmens. Maziausias leistinas darbo kameros aukstis 1.5m, bet rekomenduojama 1.8m. sulinio dangtis t.b. viename lygyje su gatves ar saligatvio danga, 50-70 mm virs zaliosios vejosgyvenamuosiose kvartaluoseir 200mm virs zemes pavirsiaus neustatytuose rajonuose. Suliniu ir pozeminese armaturose t.b. nurodyta informacinese lentelese, pritaisytose prie pastovu konstrukciju aiskiai matomose vietose. 4.4.Vandentiekio tinkl hidraulinio skaiiavimo principai. Vand-kio tinklo skaiciavimo tikslasoskaiciuoti kiekvieno tinklo ruozo vamzdzio skersmeni ir vandens slegio nuostolius visame tinkle. Vandnes tiekimo atzvilgiu ne visos

tinklo dalys lygiareiksmes. Magistralemis didzioji vandens dalisprateka i kitas linijas. Kitomis vand-kio tinklo linijomisvanduo skirstomas jau vartotojams. Magistraliniai tinklai tiesiami taip ,kad vanduo i kiekviena miesto rajona arba kokiam stambiam vartotojui butu tiesiamas trumpiausiu keliu. Projektuojant tinkla skaiciuojamos tik magistralines linijos. Paskirstomi liniju skersmenis parenkami (atsirvi ?) i tai, kiek joms reikia praleisti vandens priesgaisriniams tikslams. Tam kad vandens slegis vamzdyne butu kiek galima mazesnis magistraliniu liniju trasos renkamos aukstesnese teritorijose. Projektavimo etapai (atlase 19psl): turint miesto genplana su zemes pavirsiumi, nurodytu uzstatymu, zinomiais dideliais vartotojais, zaliaisiais plotais, gatvemis, sudaroma skaiciuojamoji schema. Parenkame trasas, sudarome ziedus (sujungiam skersai), juos suzimime (I, II,..) toje schemoje, nustatome tinklo mazgu vietas (1,2,3,..), tinklo mazgai numatomi tinklo susikirtimo vietose, prie sutelktiniu vartotoju kur keiciasi tolygaus vandens emimo is tinklo pobudis. Vanduo g.b. imamas tolygiai i abi puses, taciau g.b. imaams ir i viena puse (11,4) . kad skaciavimai butu pakankamaitikslus, ruozu ilgiai imami ne ilgesni kaip 700-800m. Kai suskirstome, sunumeruojame mazgus. Toki budu gauname magistralinius tinklus 17

suskirstytus su skaiciuojamaisiais ruozais. Pagal genplano masteli nustatomi ruozu ilgiai ir uzrasomi. Toliau skaiciujami debitai (20psl Atlase). Jei vandens emimotasku skaiciuojamoi teritorijoje butu nedaug tada galima schemoje ivertinti visus. Taciau praktiskai visada vanduo tiekiamas i daugybe pastatu (mieste) todel kiekvieno vartotojo atskirai ivetrtinti neimanoma. Del tos priezasties skaiciuojamojoje schemojepavieniui ivertinami tik didziausio vandens kiekio vartotojai. Ju imami vandens debitai vadinami sutelktiniai. Q sut, schemoje nurodomi tose tinklo vietose kur faktiskai vanduo bus imamas (2.16pav ties 8-10l/s). Prielaida: visi kiti vandens vartotojai tinklo atzvilgiu yra isdestyti vienodais atstumais, kad gyventoju tankisir ju vandens reikme yra vienoda atskiruose ruozose. Is bet kurio tinklo ruozo imamas vandens kiekis yra proporcingas tuo ruozo ilgiui ir todel is ruozu imama vandens debita galima aoskaiciuoti nezinant kiekvieno konkretaus vandnens vartotojo debita. Tuo tikslu yra nustatomas vadinamasis lyginamasis debitas. Yra lygus visam debitui reikalingam visam miestuiQsut ir padalinam is lteritorijoje nutiestu tinklu suma. Qlyg=(Q-Qsut)/l. Laikantis prielaidos vandens debita magistralinio tinklo ruozams paskirstome is tokios: qk=Qlyg*l, (l/s). qkruozo kelio debitas. Rtaciau

be pakeliui isskirstyti debito atitinkamo magistrales ruozo prateka kitiems ruozams reikalingas debitas, dar vad tranzitinis debitas: qsk=qtr+0.5*qk, (l/s). Qkimaams su koef 0.5 todel darant prielaida kad vanduo imamas tik galiniuose mazguos. Dar prielaida: kad visi imtuvai issideste tolygiai ir (....). jei duotoju ruozu qtr neteketu tai qsk=0.5qtr. tokiu budu galima sudaryti paprasta mazgine vandens emimo is tinklo schema visu tinkle issisklaidziusiu imtuvu debitus, pakeiciant (.....) mazgu debitais, kurie lygis mazguose susikertancu ruozu kelio debita sumos pusei. Preliminariai nustatomi skaiciuotini ruozu debitai, vandens srautu kryptys ir ruozu skersmenys, atsizvelgiama i optimalius vandens tekejimo greicius. Bendramates islaidos buna mazesnes kai greitis 0.5-1.4 m/s. (Atlase 17psl.). (Atlase 21psl 2.17 pav) skaiciuotini debitai nustatomi galimai tolygiai juos paskirstant ir atsizvelgiant i sutelktinio vartotojo grupes. II kelimo siurbline.Atliekamas skersmenu parinkimas ir uzrasoma schemoje. Atliekamas hidraulinio tinklo derinimas ty patikrinama ar teisingai preliminariai paskirstyti debitais. Skaiciavimais patikrinama ar kiekvieno tinkle ziedo ruozu ,kuriuose vanduo teka pries laikrodzio rodykle hidrauliniu nuostoliu suma yra lygi ruozu kuriuose vanduo teka pagal laikrodzio rodykle tame paciame ziede hidrauliniu nuostoliu

sumai .kadangi skaiciuotinais debitais skaiciuojama apytiksliai tai negausime sumos =0 ty gaunamas slegio nuostoliu nesarysys. Tada taisomi preliminariai nustatyti debitai ir vel tikrinama slegio nuostoliu nesarysys zieduose, kol pasiekiami reikiami rezultatai. Leistinas iki 0.5m vandens stulpo. 4.5. Bendrosios inios apie vandentiekio siurblius. Vandens talpyklos. Vandeniui imti i vertikaliuj vandens rinktuv naud. siurbliai. Tam geriausiai tinka icentriniai siurbliai. Jie kompaktiki, patikimi, l.geras naudingumo koef. Icentriniai siurblai klasifikuojami pagal siurbliarai skaii: 1)daugiaraiai; 2)vienaraiai. Pagal aies padti: 1)horizontalus; 2)vertikalus. Pagal ivystoma slgi: 1)aukto; 2)emo; 3)vidutinio. Dan. naudojami vienaraiai, horizontalieji, vertikalieji (pusiau panardintieji). Icentrinio siurblio schema:1-greimo ele-tai apsauginiai vamzdziai; 25siurblys; 2-elektros variklis; 3-sklend; 9-atbulinis votuvas; 19manometras.Icentrinis pusiaupanardintas siurblys. 1-grimo ele-tai; 15-filtras; 16-siurblys; 17-slginis vamzdis; 18-grimo sienut.Tokie siurbliai naud. kai variklis statomas rinktuvo viruje, o pats siurblys panardintas vandenyje, kai dinaminis vandens lygis yra paliginti negiliai (iki 40m). Pagr. j trukumas, kad esant ilgai transmisiniai aiai sunku ir

neekonomika perduoti variklio energija siurbl. Privalumas tai, kad variklis statomas sausai, lengva priirti.Panardinamas siurblys. Jo agragata sudaro icentrinis vertikalus siurblis (16) kartu su varikliu (2), tarp j yra filtras (15). Vandeni kelti ems paviriu g.b naud. oriniai vandens keltuvai ar filtrai, bet retai naud. Kai griniuose ar achtiniose uliniuose vandens lygis yra negiliau 5-8m tai tada vanden galima surinkti sifoninmis linijomis. Pav:20-elektros kabelis.Vandens talpyklos. Kiekvienam vandentiekyje yra vandens talpiklos. Lauko vandentiekyje talpiklu paskirtis: debitu, slgiu reguliavimas ir vandeniui saugoti. Vnadens talpyklos skirstomos:1)slgins, i kurio vanduo iteka vandentiekio tinklams reikaling slgiu. Slginiai t.y VB (vandens boktas). J vandens rezervuarai rengti tam tikrame auktyje ant laikani konstrukcij. Jie rengiami maesniu gyvenvieiu tinklose, atsargams kaupti, debitui reguliuoti. Pav. Vandenbokio schema:ie rezervuarai g.b ir slginiai. Jie bus tada kai jas galima esant palankiam relfefui statyti vietoj VB. 1-pamatas (rezervuaro korpusas); 2vandens tiekimo votuvai; 3-vandens mimo votuvai; 4-vdinimo achta; 5vandens mimas vartotoj buitinms reikmms; 6duob; 7-sklendi valdymo kalonl; 8perpildimo vamzdis; 9vandens mimo buitinms reikmms; 10-gaisrinio 18

vandens atsarga; 11vamzdis rezervuarui itutinti; 12-sklendi kamera; 12-perpilto vandens nuvedimas. 5. LAUKO NUOTAKYNAS 5.5. Bendrosios inios apie nuotek siurblines. Savitakio nuotakino tiesimas kartais tampa technikai nevykdomas, tai tada projektuojamos siurblins. Siurblini gylis ir pajegumas priklauso nuo aptarnavimo baseino ploto ir jame planuojamo ustatymo. Siurblun gali kelti vieno kvartalo, sodybos ar viso miesto nuotekas. Nuotek siurbliai g.b: 1)panardinamieji; 2)statomi sausai.pastaruoju atvju tik tai, kad siurblio korpusasbut emiau nuotek lygio t.y emiau tekanio rezervuara kolektoriaus dugno. Rezervuaro talpa turi utikrinti maiausiai 5min. vieno siurblio darba. Nemen sulaikimui prie tekjimo kolektoriaus rengiamos grotos (i metalini stryp ir veikia kaip slenkanti juosta, g.b besisukantis bugnas pagamintas i metalini lakt). Stambi nemen sulaikimui g.b rengiami surinktuvai. Stengiamasi kad nuotek siurblins darbas but automatizuotas. Aplinkosaugos reikalavimai draudia ileisti nuotekas vandens telkinius, todl nuotekio siurblins t.b rengiami pagal miest kategorijas. Vienos ar kelios sodybos 3 kategorijos siurblins iki 1 paros vandens nutraukimas. 2 kategorijos siurblins

rengiamos tada kai vandens tiekima galima nutraukti iki 1,5val. Jos t.b si 2 darbo siurbliais, 1 rezervini, t.b elektros maitinimas. 1 kateg.siurblins rengiamos didesniuose miestuose. T.b maiausiai 2 atsargos siurbliai, 2 darbo siurbliai, elektros tiekimas jeigu negalima utikrinri centralizuotai tada t.b vietinis generatorius. ia vandens nutraukimas yra negalimas.Pav. Siurblin su horizontaliais siurbliais.Pav. Siurblin su mekini vandens keltuvu. 5.6. Nuotek teralai. Principiniai nuotek valymo ir dumblo apdorojimo bdai.Nuotek teralai. Nuotkos g.b utertos mineralins, organins, bakteriologins kilms teralais. Juose g.b sunkieji metalai, sisntetins aktyviosios medz-os (v. Valykliai, plovykliai), v. cheminiai junginiai tame tarpe azoto ir fosforo. Mineralins kilms teralams priskiriami smlis, molis, itirpusios druskos, rgtis, armai. Organiniai teralai bna augalins ir gyvulins kilms. Augalins: vaisi, darovi, popieriaus, v. aliej atliekos. J sudtyjhe pagr. chem. ele-tas yra anglis C. Gyvulinms priskuriamos moni ir kit gyvun fiziologins iskiros, gyvun audini atliekas. Pagr. chem. ele-tas yra azotas N. Buitiniuose nuotekose organins kilms teral bna apie 60%, mineralins-40%. Gamybinse nuotekose is santykis priklauso nuo gamyboje naudojam aliav, technologijos.

Bakteriologinems v. mikroorganizmai, miels, pelsiai, v. bakterijos, tame tarpe ir lygas sukelianios. Pagal fizin busena teralai bna: 1)itirpe; 2)neitirpe; 3)koloidinje busenoje. Nustatyta kad buitiniose nuotekose neitirpusi skendiniu teral kiekis yra apytikriai vienodas ir lygus 65g/para 1 gyventojui besinaudojani nuotakin. vairiuose gamybiniuose nuotekose esani teral koncentracija g.b vairi todl jos skirstomos koncentruotas ir maai koncentruotas. Priklausomai nuo pH dydio jos skirstomos: 1)silpnai rgtins pH 6 iki 6,6; 2)silpnai armins pH 8 iki 9; 3)agresyvios pH<6; 4)stipriai armins pH>9.Lietaus nuotekos g.b utertos nuo gatvi, pramons teritorij paviri, naftos produktais. Visos nuotekos vienu ar kitu bud ileidiamos aplinka, atvirus vandens telkinius. Tai rekia kad visi esantis teralai nuotekuose daro neigiama poveik visai ekosistemai ( uviniai ruiai, augalijai, moni sveikatai, kratovaizdiui itt). Ileidiant nevalytas nuotekas vandens telkinius pirmiausiai telkinio dugn nusda neitirpusios skendinios med-os. Kuo maesnis greitis vandens telkinyje tuo > skendini med- nuss netoli ilridimo vietos. Organiniai nuosed teralai vandens telkiniuose mineralizuojami t.y veikiant itirpusiam deguoniui ir mikroorganizmams teralai oksiduojasi biochemikai. io proceso intensyvumas priklauso nuo itirpusio

deguons kiekio atvirame telkinyje ir nuotekuose .... kuo tekms turbulentikumas didesnis tuo didesn galimyb itirpti teralams. Kai ileidiama l.didel teral koncentracija, tai deguons gali nelikti, tada prasideda anaerobinis procesas, organini med- irimo procesas, kurio metu isiskyria CO2, metanas, sieros vandenilis. Tada i vandens telkinio dugno pradeda kilti dujos ir jos pakelia vandens paviri dumblo gabalus, kai duj burbuliukai sprogsta, tai patenka or blogas kvapas (metanas). Tokiu budu susidaro antisanitarins salygos nuodijant or ir vanden. Kai neliks deguons, taipraniks vandens telkinio savaiminio apsivalimo geba. Todl ileidiant nuotekas vandens telkinius, reikia nuotekas ivalyti iki tokio laipsnio, kad atvirieji telkiniai sugebt susidoruoti su likusiais teralais ir neinykt j savaiminio apsivalimo geba. Deguons kiekis kuris reikalingas biocheminiam teral kiekiams suoksidinimui vad. BDS (biocheminis deguons sunaudojimas),mg/l. Pvz:BDS7=350mg/l ( 7 reikia 7par bgyje, g.b dar 5,20). Pagal BDS dyd galima spresti apie nuotek arba vandens telkinio ytertuma organiniais teralais laipsn. Kuo BDS > tuo labiau utertos nuotekos (vandens telkinis) ir atvirkiai.Nuotek valykl projektavimui bei ileidiamu aplink teralu kieki skaiiavimams naud. savoka: vieno gyventojo 19

ekvivalentas t.y priimtas biologikai skaidom organini teral kiekis ileistas BDS5 slygikai atitinkantis 1 gyventojui per par tenkanti teral kiekis ir jis lygus 60gBDS5/d (per par). Taiau reikia inoti kad BDS neatspindi pilno organinio teral kiekio esaniuose nuotekuose, nes dalis j negali bti suoksidinta biocheminiu budu.todl norint nustatyti visa reikalinga deguons kieki vis organini med suoksidinimui naud. cheminio oksidinimo metodai. Deguons kiekis reikalingas organiniu teral suoksidinimui chem. metodais yra vad cheminis deguons suvartojimas ChDS. Jis svarbus tuo, nes santykis lygus ChDS/BDS<3. Principiniai nuotek bdai: 1)biologinis; 2)cheminis; 3)mechaninis. Mechaninio metodo esm yra neitirpusiu teral alinimas i nuotek mechaninio veikimo renginiais. Prie io valymo skiriami pirminio nusodinimo renginiai ir......... Pagr-iai valymo renginiai: 1)grotosjos skirtos sulaikyti nuotk sraute tekanias....... Prie grot g.b rengiami nuogrieb, praplovimo, sausinimo, tankinimo mechanizmai. 2)smliagauds skirtos mineralini teral sulaikimui, pagrinde smliui. Iskirti smli reikia todl, nes jis apsaugo kit valymo grandi ir siurbli geresn veikim. 3)riebal ir alyvos skirtuvai riebalu alinimas yra reikalingas tais atvejais kai j koncentracija viryja 150mg/l. 4)lyginamieji

rezervuarai nuotek alinimo mirios sistemos pasiimi didesniu pritekjimo netplygumu, todl mirioms sistemoms yra aktualus debitu sviravimo mainima srengiant lyginamuosius rezervuarus ir lietaus nuotek atskirimo prie nuotek valymo renginius.Prirminiai nusodintuvai tai nusodintuvo rezervuarai kuriuose i nevalyt ar parinktinai valyt nuotek isiskiria dauguma sdanij med-, kurios dumblo pavidalu nusda nusdintuvo apatin dal. Pirminiam nusodinimui naud. tokie nusodintuv tipai: A)su kylania vertikali tkm bna apvalios, kvadratins formos, su kgins arba piramidins formos dumblo bunkeriais. B)su horizontalia tkm. C)separatoriai (kreivinio tipo)Juose yra rengtos nuoulnios ploktels, kurios padeda sudaryti prieink tkmiu sistema.. Pirmiausiai nusodintuvuose t.b rengtos specialios utvaros (i dalies panardintos lentos), kurios sulaiko paviri ikilusiaspldrenas. Biologinio valymo budo esm yra itirpusiu bei pakybinje koloidinje bsenoje esani organiniu teral mineralizacija biocheminiais ir aerodinaminiais procesaios. Priklausomai nuo slyg biologinis valymas skirimas 2 bdus: 1)kai nuotekos biologikai valomos slygomis artimomis natr. gamtinmis, prie tokio valymo rengini skiriami

biologiniai tvenkiniai, filtravimo uliniai, laistymo laukai. Filtravimo uliniuose ir laistimo laukuose valymas vyksta joms filtruojantis grunt. Organiniai teralai kartu su bakterijomis nusda ant grunto daleliu ir sudaro apdaugin plvel, kuri absorbuoja teralus veikiant deguoniui t.y oksidina teralus. Biologiniuose tvenkiniuose valymas vyksta panaiai .... 2)kai nuotkos biologikai valomos dirbtinai sudarytomis slygomis. Skiriami biologiniai plveliniai reaktoriai, aerotankai (biologiniai reaktoriai). Biologinse plvels reaktoriuose yra krovos (liakmenys) t.y tam tiktoje savitojo paviriaus inertin med-a ant kurios auga biologin plvel. Ant jos mikroorganizmai sikelia itirpusiu arba pakybusiu nuotekuose esani daleli dribsniavimasi ir biologikai skaido susidariusius dribsnius. Aerotankai g/b rezervuarai, kuriais ltai teka aeruojam nuotek ir aktyvaus dumblo miinys. Aerotankuose biologinis nuotek valymas pagrstas aktyviojo dumblo veikla. Aeruojant nuotekas susidaro palankios salygos augti v. mikrobinms kultrams esaniuose nuotekuose ir patenkanioms nuotekas i aplinkos. Mikrobins kultros tai bakterijos, grybai itt. Jos ir sudaro aktyvj dumbl. Labai svarbus vaidmuo tenka bakterijoms.vairi bakterij veikimo esm yra: jos spariai dauginasi naudojant organinius

teralus kaip maist. Viena ir pagr- salyga sekmingai gyvuoti yra nuolatinis deguones tiekimas, kuri naudoja teralams oksiduoti ir kvpavimui. Todl biologinio valymo procese deguonis t.b tiekiamas taip, kad jo nuolat pakakt. Neatskiriama aerotankuose dalis biologinio valymo dalis yra antriniai nusodintuvai. ia aktyvusis dumblas nuo valytu nuotk atskiriamas ir grainamas proces. To dumblo g.b perdaug todl aktyvaus dumblo perteklius yra alinamas. iame valyme skiriami 2 pagr. procesai: A)reakcijos faz- kurios metu veikiant vheminems med-oms itirpusioje buklje esanios dalels ir koloidins dalels sudaro dripsnius. B)atskirimo fazkutios metu dripsniai atskiriami nuo nuotk ir nusda. Nuotekuose esani teral koncentracijai ir nusodinmui (?) pasiekti nuotekas dedama chemin med-a aliuminio druskos. ie cheminiai valymo renginiai g.b taikomi komplekse su kitais biologiniais nuotek valymo renginiais arba pirminiais. Dumblo apdorojimo bdai. Dumblo apdorojimo budai ir procesai priklauso nuo valyklos dydio , nuo dumblo ruies ir charrakteristik, nuo numatomo dumblo galutinio panaudojimo. Nuoyek valyklose sulaikomo dumblo kiekiai yra l.dideli. dumble i pirmini nusodintuv vanduo sudaro iki 92-96% , o aktyviojo dumblo drgnumas sudaro 99,220

99,6%. Todl dumblas t.b apdorotas siekiant sumainti jo tr t.y pasiekti tok jo drgnum, kad ji galima bt transportuoti ir nikenksminti. Dumblo tirtinimas g.b atliekamas naudojant: 1)gravitacinius dumblo tirtintuvus; 2)mechaninio tirtinimo rang t.y gugninius arba juosrtinius filtrus ir centrifgas. Po tirtinimo sumaja dumblo drgnumas, pakinta jo kokyb, nuo jo lengviau atsiskyria vanduo. Po tirtinimo dumblas yra sausinamas. Sausinimas g.b dumblo diovinimo aiktelse, kurios rengiamos atvirai lauke. T aikteli dugnas daromas i poring filtruojani med (keli sluoksni smlio, vyro), o po to sluoksniu rengiami drenao vamzdiai to filtrato surinkimui. Po surinkimo jis grinamas nuotek valyklos pradi. Tobulesnis bet imiai brangesnis yra dumbl mechaninis sausinimas. Jis atliakamas po dumblo cheminio apdorojimo panaudojant kalkes, dripsnius sudaranius polimerus. Mechaniniam sausinimui naudojami renginiai: 1)juostiniai filtrpresai; 2)centrifgos; 3)kit ri sekcijiniai, membraniniai filtrpresai. Po mechaninio sausinimo rengini dumblo drgnumas sumaeja 65-

70%.Dezinfekavimas. Nuotekuose g.b patogenini bakterij, kurios valymo procese nuuva. Jos nukenksmintos g.b tik dezinfekuojant nuotekas. Jei jis reikalingas, tai jis buna paskutiniuoju procesu nuotek valymo grandyje. Dezinfikavimas g.b atliekamas naudojant iuos principus: 1)mokroorganizm inaktivacija, dl kurios jie netanka dauginimosi gebos. 2)paalinant mikroorganizmus i nuotek, pvz: filtruojant grunte arba taikant membranin filtracij. Daniausiai naudojamas pirmas principas, juo pagrsti tokie dezinfikavimo bdai: 1)vitinimas UV spinduliais, kuriuos skleidia specialiuose reaktoriuose montuoti UV lempos. 2)ozonavimas terpiant nuotekas ozono dujas specialiuose renginiuose kontaktoriuje. Ozonas yra l.intensyviai reaguojanios ir nestabilios dujos, kuriuos negalima sandliuotu. Todl jie t.b ruoiami vietoje ozono generatoriuje, oro deguon veikiant elektros ilydi. 3)nuotek chloravimas naudojamas natrio hipochloritas arba chloro dujos. Dezinfikavimo reakcija vyksta kontaktiniuose rezervuaruose, innant nuotekoms kontakte su chlorinmis mediagomis.

i mediag dozavimas t.b reguliuojamas taip, kad kontaktui pasibaigus liekamoji chloro koncentracija bt ne didesn u 0,2mg/l. Jei koncentracija bus maesn, tai bus nepakankamas bakteriolidinis poveikis, o esant didesniai bt kenksminga vandens telkinio mikroorganizmams .5.7Aplinkosaugos reikalavimai nuotekoms tvarkyti Lietuvoje. Patvirtinti 2001.10.05 Aplinkos ministro sakym Nr.495. io dokumento paskirtis nustatyti pagr. reikalavimus nuotek surinkimui, valymui ir ileidimui siekiant apsaugoti aplink nuo alingo poveikio. Pgar. nuostatos: 1)reikalavimai nuotek surinkimo sistemoms. Kiekvienoje aglomeracijoje turinioje daugiau kaip 2000ge (gyventoj ekvivalento), ne vliau kai iki 2010m turi veikti nuotek surinkimo sistem. Aglomeracija tai tam tikras plotas kuris yra tankiai apgyvendintas, yra kin vaikla. Todl nuotekas tikslinga surinkti. 2)reikalavimai nuotekoms ileidiamoms komunalines nuotek tvarkymo sistem. Santykis ChDS/BDS5<3. Nuotekuose neturi bti daigt ir mediag galini ukimti ar sugadinti nuotek surinkimo ar

valymo elementus. Nuotekuose negali bti mediag galini sukelti gaisr ar sprogim. 2.1)gamybinse nuotekuose ileidiam surinkimo sistemas utrtumas neturi viryti iuose dokumentuose nustatyt norm sunkiesiams metalams, naftos produktams, riebalams. 3)reikalavimai nuotek valymui. Vis vandens naudotoj nuotekas ileidiamos gamtin aplink turi atitikti siuos bendruosius reikalavimus: a)nuotek temp- ne >30; b)pH nuo 6,5-8,5; c)nuotek mineralizacija ne >2mg/l; Be to nustatyta nuoteku skaidrumo, kvapo, spalvos normos. Nuotekos neturi buti toksikos. Reikalaujama utiktinti, kad nuotekos pagal nustatytus reikalvimus but valomos aglomeracijose turinius 10000 ar > gyventoju ekvivalento iki 2008m. O iki 2010m turini nuo 2000-10000 gyv. ekvivalento.BDS5 iki 25mg/l deguons- galioja aglomeracijoms nuo 20001000 g.e (gyventoj mekvivalento). BDS15 iki 15mg/l deguons 10000 ir > g.e. ChDS 125mg/l deguons visiems. SM (skendini medizg) iki 25mg/l visiems. N (benrdasis azotas) nuo 1510mg/l visiems. P (bendrasis fosforas) nuo 21md/l - visiems.

21