ALYTAUS PROFESINIO RENGIMO CENTRAS KOMPIUTERIO IR ORGANIZACINS TECHNOLOGIJOS OPERATORIUS P1 GRUP

Kompiuteris
Jo sandara ir vesties ir ivesties renginiai

PARENG: DARIUS STRAVINSKAS VADOV: SANDRA MAZAITIEN

ALYTUS 2011

Darbo tikslas: susipainti su kompiuterio dalimis, inoti tam tikros dalies paskirt, kur naudojama, kam naudojama ir mokti j surinkti bei iardyti.

1 Pels ir klaviatros junktis 2 USB junktis 3 Lygiagretus prievadas 4 Garso plokt 5 Maitinimo bloko junktis 6 CPU lizdas (procesoriaus) 7 Atminties junktis (DDRAM) 8 Flopy junktis 9 IDE junktis (cd-rom, hdd) 10 Kontroleris (reguliuoja procesoriaus darba) 11 Kondensatoriai 12 AGP lizdas (vaizdo ploktei) 13 PCI junktis (pvz. tinklo plokt) 14 ISA lizdas 15 CMOS baterija 16 BIOS

Pagrindins PK dalys ir j paskirtis

1 Pagrindin plokt 2 Procesorius 3 RAM 4 Standusis diskas HDD 5 CD-ROM 6 Vaizdo plokt 7 Garso plokt 8 Tinklo plokt 9 Maitinimo blokas 10 CMOS baterija 11 Lanksij diskeli renginys 12 Jungtys

1. Pagrindin plokt - motinin plokt, sistemin plokt spausdinta schema, naudojama, kaip montao pagrindas kompiuteryje. Pagrindin plokt yra viena i pagrindini asmenino kompiuterio technins rangos dali. Svarbiausia pagrindins plokts funkcija duomen magistrali, apjungiani procesori, atmint ir vairius prietaisus, realizacija. Be ios, pagrindin plokt atlieka ir kitas btinas funkcijas. 2. Procesorius loginis taisas, apdirbantis duomen sraut. Procesoriaus svoka yra bendrin, reikianti gana abstraki informacini sistem r, atliekani manipuliacijas su duomenimis, taiau daniau naudojama, kalbant apie skaiiavimams skirtus procesorius, realizuotus, kaip aparatiniai (apiuopiami) renginiai (daniausiai mikroprocesoriai) ar (reiau) programas, sugebanias vykdyti tam tikras komand sekas. 3. Operatyvin statin atmintis SDRAM ei tranzistori statins operatyvins atminties lstel i atmintis isaugo rayt informacij tol, kol tiekiama maitinimo tampa, todl kol prijungtas maitinimo altinis, duomenys ilieka kiek norima ilgai. iek tiek tokios atminties yra jau paiame mikroprocesoriuje (registrai, kai kada ir stekas). Informacija saugoma vairaus tipo trigeriuose. Operatyvin regeneruojama (dinamin) atmintis DDRAM. i atmintis isaugo informacija tik ribot, paprastai gana trump (sekunds dalys) laik. Taip yra todl, jog j simenantis elementas yra ne trigeris, o krv saugantis (taigi ir savaime isikraunantis) kondensatorius

4. Standusis diskas duomen saugojimo renginys. Prieingai nei laikinojoje atmintinje duomenys standiajame diske ilieka ir ijungus elektros srov. Standusis diskas susideda i kiet (i to kilo ir pavadinimas) nesimagnetizuojani (aliuminini, stiklini ar pan.) disk (nepainiojant su paties renginio pavadinimu toliau vadinam ploktelmis), padengt magnetin danga (daniausiai geleies(III) oksidu), magnetini galvui, kitos elektronins rangos ir j reguliuojanio kontrolerio, sujungt vien tais. 5. CD-ROM Drive optinis renginys, leidiantis skaityti duomenis i lazerini kompaktini disk. Iki pasirodant DVD standartui, CD-ROM renginys buvo vienas i btin kompiuterio komponent, kadangi beveik vis program instaliacijos buvo diegiamos i kompaktini disk. 6. Video plokt, vaizdo plokt, video korta asmeninio kompiuterio ar darbo stoties technins rangos dalis, naudojama loginio atmintyje saugomo vaizdo pavertimui signalu, kuris gali bti naudojamas vaizdavimo taise, daniausiai monitoriuje. 7. Garso plokt tai renginys, diegtas kompiuteryje, kuris apdoroja toki kompiuterio program kaip media leistuvas informacij, o tada siunia signal kompiuterio garsiakalbiams, kad igirstumte. 8.Tinklo adapterio plokt, arba NIC (Network Interface Card), tai renginys, kuris fizikai sujungia kompiuter su tinklu. Tinklo plot - tai fizin ssaja tarp kompiuterio ir perdavimo terps, kad bt galima perduoti duomenis kitai sistemai. 9.Maitinimo blokas elektros srov ateinani i maitinimo altinio paveria kompiuteriui naudoti tinkama elektros srov. Maitinimo blokas statomas kompiuterio ds virutin dal. Tvirtinamas vartais. 10.CMOS Baterija - tai maa atmintis, naudojama laikyti BIOS parametrus kompiuterio pagrindinje ploktje. CMOS yra iek tiek RAM , kuris saugo vis BIOS informacij. Kai kompiuteris yra ijungiamas arba perkraunamas, jis isaugo visa informacija ir paleidimo metu jis gali prisiminti i informacij. Jei ne i baterij, tada kiekvien kart jungus kompiuter, reiks nustatyti BIOS parametrus i naujo. Js kompiuteris veiks, bet BIOS, pavyzdiui: krovos laikas, data ir kitos funkcijos - bus viskas i naujo. 11.Lanksij diskeli renginys yra paprastas, nebrangus, maos talpos, mobilios duomen saugojimo terps magnetinio tipo duomen saugojimo renginys. Daugelyje naujesni sistem vietoj lanksij diskeli naudojami kit tip magnetiniai ar USB ir flash kombinacijos pagrindu veikiantys ioriniai atminties renginiai. 12.Jungtys Serial ATA kabeliai turi tik septynias gijas, Parallel ATA turi 40 ar net 80 gij. is standartas (SATA) buvo pasilytas 2003 m., juo pakeiiant anksiau naudot ATA standart, kur nuo iol siloma vadinti Parallel ATA. Parallel ATA (PATA) naudoja ploki 40 gij kabel, turint dvi arba tris jungtis (tris jungtis turintis kabelis gali prijungti i karto du atminties renginius). Kabelis vienu metu perduoda eiolika bit. Naudojamas 28 bit adresas. Didiausia palaikoma senesnio tipo ATA kabeliu prijungiamo disko talpa yra 128 gigabitai. Naujesnis standartas palaiko net iki 128 pedibait. Serial ATA - (angl. Advanced Technology Attachment) atminties rengini (daugiausia kietj disk) prijungimo prie kompiuterio standartas. Serial ATA kabeliai turi tik septynias gijas. Tokie kabeliai daug siauresni ir juos lengviau

ivedioti. Be to, siauri kabeliai netrukdo oro cirkuliacijai kompiuterio korpuse, todl pagerja auinimo slygos. Vidiniai Serial ATA kabeliai gali bti iki metro ilgio.

Kompiuterio ivesties renginiai

- prietaisai, kurie naudojami informacijai i kompiuterio pateikti monms ar kitiems renginiams.

1. Vaizdo
1.1 Monitorius 1.2 Projektorius 1.3 Spausdintuvas 1.4 Braiytuvas (angl. plotter)

2. Garso
2.1 Vidinis garsiakalbis 2.2 Ausins 2.3 Kolonls 1. - kompiuterio renginys tekstinei ir grafinei informacijai rodyti. 1.1 Monitorius (lot. monitor 'tas, kas primena, perspja, priiri'; i monitus + -or) - prietaisas, kuris leidia vizualiai stebti tam tikrus procesus. Monitoriui artima svoka yra monitoringas. 1.2 Atvaizdavimo renginys jungiamas prie kompiuterio ar kit vaizdo altinio rengini. Projektorius projektuoja vaizd ant nutolusio objekto - sienos, specialaus stendo, geriausiai atvaizduojama 1.3 Kompiuterio spausdintuvas yra renginys, kuris ispausdina kompiuterio informacij ant popieriaus. Daug spausdintuv pirmiausia yra naudojami kaip kompiuterio ioriniai renginiai. Spausdintuv bna vairi , besiskiriani spausdinimo kokybe, sparta, naudojamais itekliais, patogumu ir pan. 1.4 Tikrasis produktas gali skirtis nuo pavaizduoto paveiksllyje, taip pat paveiksllyje gali bti dali, kuri nra produkto komplektacijoje. 2. kompiuterio rengini sistema, naudojamas gars vedimui, apdorojimui ar ivedimui i kompiuterio 2.1 Kompiuterio viduje esantis garsiakalbis, kuris yra montuotas ir nereikia jam papildom laid. Ir nereikia papildomai prijunkti kolonles. 2.2 Ant aus dedamas klausymosi prietaisas. 2.3 Garso kolonl renginys garso atkrimui, kur sudaro maiausiai vienas garsiakalbis, montuotas korpus.

Kompiuterio vesties renginiai

Klaviatra (ang. keyboard) - pagrindinis kompiuterio valdymo ir informacijos vedimo renginys. Pel (ang. mouse) - kompiuterio valdymo renginys, kuriuo valdomas ymeklis, esantis vaizduoklio ekrane. Kompiuterio valdymui taip pat gali bti naudojami ir kiti valdymo renginiai - valdymo rutulys (ang. trackball) ar vairasvirt (ang. joystick). Vaizdo skaitytuvas (ang. scaner) renginys, skirtas grafinio vaizdo (spausdintos mediagos) vedimui kompiuterio vidin atmintin. Grafin planet (ang. graphic table) grafini duomen vedimo taisas. Tai staiakamp lentel su lietimui, temperatrai arba viesai jautriu paviriumi. Ant jos galima braiyti arba rayti specialiu arba ir paprastu pietuku, viesos plunksna, netgi lieiant pirtais (tai priklauso nuo konkreios planets tipo), o pieinys i karto keliamas kompiuterio vidin atmintin ir matomas ekrane. Lietimui jautrus ekranas renginys vedantis informacij lieiant pirtu tam tikr kompiuterio zon, daniausiai vaizduoklio ekrane. Mikrofonas akusto elektrinis taisas, keiiantis garso virpesi energij garsinio danio elektros srove. Mikrofonai danai naudojami laidinio ir radijo ryio, televizijos technikoje, garso raymo renginiuose.