VILNIAUS KOLEGIJA

ELEKTRONIKOS IR INFORMATIKOS FAKULTETAS

ELEKTRONIKOS IR KOMPIUTERIŲ INŽINERIJOS KATEDRA

KOMPIUTERIŲ SISTEMOS
Praktinis darbas Nr. 2.1

6531EX027 EI21A

STUDENTAS STEPONAS
GUNTYS
2023- 10 - 02

DĖSTYTOJA ALIONA
KIRDEIKIENĖ

2023- -

2023
 KOMPIUTERIO SURINKIMO TECHNOLOGIJA IR JO SURINKIMAS

DARBO TIKSLAS:
Susipažinti su kompiuterio surinkimo technologija ir surinkti stacionarų kompiuterį.
TEORINIS ĮVADAS:
Šiuolaikinį kompiuterį galima vadinti ir paprastu įrenginiu ir sudėtingu. Jis tapo paprastesnis,
nes per paskutiniuosius keletą metų daugelis komponentų, naudojamų surenkant sistemą, buvo
integruoti su kitais komponentais ir todėl elementų, įeinančių į sistemos sudėtį, sumažėjo. Jis tapo
sudėtingesnis, nes kiekviena šiuolaikinės sistemos dalis vykdo daug daugiau funkcijų, nei tos pačios
dalys senesnėse sistemose.
Surinkti kompiuterį iš jo sudėtinių dalių yra pakankamai sunku, bet nebūtina aukšta
kvalifikacija radioelektronikoje. Lituoti, žinoma, nereikia – visi mechaniniai sujungimai sujungiami
varžtais, sraigtais, o elektriniai - jungtimis (sąsajomis). Daugelis kompiuterio komponentų – jautrios
statinei elektrai elektroninės schemos, todėl visus surinkimo darbus būtina atlikti labai atsargiai
laikantis saugaus darbo instrukcijų.
Surinkimui reikalinga turėti kryžminį atsuktuvą, smailiareples, pincetą, o taip pat reikia
kantrybės ir kruopštumo.
Dirbant su atidarytu sisteminiu bloku, jis turi būti ne tik išjungtas, bet ir atjungtas nuo tinklo.
Atsargumo sumetimais siūloma ant rankos užsidėti antistatinį riešo dirželį. Reikia stengtis tokius
darbus atlikti nevilkint sintetinių ar šilkinių rūbų, neleisti prie atviro sisteminio bloko naminių gyvūnų
ir neliesti jų darbo metu.
STACIONARUS KOMPIUTERIS IR JO SUDĖTINĖS DALYS
Sisteminio bloko surinkimas nebūtų tokia paprasta užduotis, jei nebūtų vieningo „geležies“
gamybos standarto. Jis buvo pavadintas ATX (Advanced Technology Extended). Bendras visų
komponentų sertifikavimo standartas ir visuotinas jo įvedimas visus kompiuterio elementus leidžia
surinkti į vieną sistemą.

2
 1 pav. Kompiuterio sudėtinės dalys

Iš esmės sisteminis blokas yra tikras konstruktorius, kuriam reikia to paties komponentų
rinkinio. Bet kurio kompiuterio pagrindu yra laikomi šie komponentai: pagrindinė (motininė) plokštė,
procesorius (CPU) ir jo aušinimas, operatyvioji atmintis (RAM), kaupikliai (kietieji diskai arba SSD),
vaizdo plokštė (jei CPU ar pagrindinė plokštė neturi integruoto grafikos branduolio) ir maitinimo
šaltinis (PSU). Kaip papildomus elementus galima paminėti korpusą, optinius diskus ir kitus
įrenginius (tinklo ir garso plokštės, bevielių ryšių moduliai, papildomas aušinimas, kortelių
skaitytuvai ir t. t.).
Pagrindinė plokštė yra visos sistemos pagrindas ir atsako už stabilų komponentų darbą, taip
pat už bendrą kompiuterio funkcionalumą. Pagrindinės plokštės pasirinkimas lemia, koks bus
naudojamas procesorius, kiek įmanoma įdiegti RAM modulių, vaizdo plokščių, kaupiklių ir kitų
diskrečiųjų įrenginių. Kompiuterio surinkimo proceso didžioji dalis susideda iš kitų įrenginių
prijungimo prie „motininės plokštės“. 1 paveikslėlyje spalvotai pažymėtos pagrindinės sąsajos, kurios
bus naudojamos surinkimo metu.
KOMPIUTERIO SURINKIMAS
Procesoriaus lizdas LGA (raudona), DIMM lizdai RAM (oranžinė), SATA jungtys
kaupikliams (geltona), PCI Express x16 lizdas skirtas prijungti vaizdo plokštei (žalia), diskrečiųjų
prietaisų jungtys (turkio), M.2 jungtis SSD (indigo), maitinimo jungtis (violetinė), aušintuvų jungtys
(rožinės spalvos), korpuso USB prievadų (ruda), 3,5 mm mikrofono ir ausinių sąsaja (alyvinė),
valdymo elementų jungtys (tamsiai violetinė).
Pagrindinės plokštės būna įvairių dydžių. Dažniausiai sutinkamos: E-ATX (305×330 mm),
ATX (305×244 mm), microATX (244×244 mm) ir miniITX (170×170 mm) (žiūr. 2 pav.). Labiausiai
3
paplitęs standartas – ATX. Taigi būtina įsitikinti, kad kompiuterio korpusas leidžia pasirinktos formos
plokštės įdiegimą.

2 pav. Pagrindinių plokščių pavyzdžiai

Čia pateikiamas stacionaraus kompiuterio surinkimas su diskrečiąja grafikos plokšte, dviem
kaupikliais ir standartiniu CPU oro aušintuvu. Pagrindinė plokštė taip pat įprasta – ATX.
PROCESORIUS IR JO AUŠINTUVAS
Paprastai pirmiausia pagrindinėje plokštėje patogiau įstatyti procesorių, jo aušintuvą, RAM ir
tik vėliau visą šį komponentų rinkinį įdėti į korpusą.
Pradėkite nuo centrinio procesoriaus įstatymo į specialų lizdą. AMD ir „Intel“ naudoja
visiškai skirtingas jungtis (Socket). „Raudonųjų“ CPU kontaktinės kojelės yra tiesiai ant
procesoriaus, o „Intel“ – lizde. Norint įdiegti AMD procesorių į lizdą (FM/AM turi panašią struktūrą,
bet gali skirtis kojelių kiekiu), būtina pakelti metalinę svirtį, kojeles įstatyti į joms skirtas angas ir
grąžinti svirtį į pradinę padėtį. CPU kontaktai susijungs su pagrindinės plokštės jungtimi ir
procesorius bus patikimai užfiksuotas (3 pav.).

3 pav. AMD procesoriaus montavimas

Diegiant „Intel“ procesorių (LGA 1150/1151/1155/2011 – vienodai), būtina atlaisvinti svirtį
ir pakelti prispaudimo dangtelį. Po įdiegimo, pakartokite šiuos veiksmus, tik atvirkštine tvarka.

4
 4 pav. „Intel“ procesoriaus montavimas
AMD ir „Intel“ procesorius reikia montuoti tam tikroje padėtyje. Jie tam turi apsaugą nuo
neteisingo įstatymo. Abiem atvejais būtina atkreipti dėmesį į rodykles, kurios yra ant procesoriaus ir
plokštės lizdo. Jie turi sutapti. Be to, „Intel“ procesoriai turi specialius griovelius.

5 pav. AMD ir „Intel“ procesorių montavimo padėtys

AMD ir „Intel“ skirtos pagrindinės plokštės taip pat skiriasi skirtingomis tvirtinimo detalėmis.
Pirmuoju atveju, šalia lizdo yra įrengtos specialios plastikinės auselės, ant kurių užfiksuojamas
aušintuvas. „Intel“ atveju, tam tikslui aplink CPU lizdo perimetrą yra pragręžtos keturios skylės.
LGA 2011 platformoje procesoriaus lizdo konstrukcija yra šiek tiek kitokia. Pirmiausia,
prispaudimo rėmelis turi dvi svirtis. Antra, vietoj skylių motininėje aušinimo sistemos pritvirtinimui
yra numatyti sriegiai varžtams.

5
 6 pav. LGA 2011 platforma
AMD lizdai AM2/2+/3/3+ ir FM2/2+ turi identišką aušintuvo tvirtinimo mechanizmą, todėl
čia įmanoma uždėti bet kurį jiems skirtą aušintuvą. „Intel“ tvirtinimas LGA1150/1151/1155/1156
atveju taip pat identiškas.
Paprastai CPU aušintuvo komplekte yra termopastos tūbelė, arba ji jau būna užtepta
radiatoriaus apačioje. Pirmuoju atveju, medžiagos paprastai pakanka nuo trijų iki keturių kartų, todėl
viso turinio neišspauskite iš karto. Termopastos perteklius sumažina aušinimo efektyvumą. Pakanka
keleto lašų, kuriuos plonu sluoksniu paskleiskitee ant viso CPU ploto, kuris liesis su radiatoriumi. Ši
medžiaga būtina, kadangi sumažina įvairius mikrotarpelius ir todėl pagerina šilumos išsklaidymą.

7 pav. Termopastos užtepimas

CPU vėsinimo sistemos gali būti diegiamos skirtingais būdais, todėl atidžiai perskaitykite
aušintuvo naudojimo instrukcijas. Demonstracijai panaudota motininė plokštė su Intel lustu ir
„Noctua NH-D9L“ aušintuvu (8 pav.). Siekiant pastarąjį uždėti ant procesoriaus ir saugiai pritvirtinti,
būtina pasinaudoti komplekte esančiomis tvirtinimo detalėmis.
Procesorių aušintuvai naudoja įvairius tvirtinimo mechanizmus. Dauguma prietaisų priklauso
universaliai klasei, t. y. jie yra suprojektuoti darbui ir su AMD, ir su Intel lustais. Palaikomi lizdai

6
visada nurodomi techninėse įrenginių charakteristikose, tačiau yra modelių, kurie palaiko tik vieną
konkrečią platformą.

8 pav. „Noctua NH-D9L“ tvirtinimo elementai

Kai kurie aušintuvai gali būti sumontuoti dviejose pozicijose. Pirmuoju atveju ventiliatorius
šiltą orą pūs per užpakalinę korpuso sienelę, o antruoju – per viršuje esančią angą. Tokį CPU
aušintuvą galima įdiegti priklausomai nuo naudojamo korpuso ar jo padėties patalpoje ir tokiu būdu
išvengti nepageidaujamo ventiliacijos grotelių uždengimo pašaliniais daiktais.

9 pav. CPU aušintuvo montavimas

Pritvirtinus radiatorių ir ant jo uždėjus ventiliatorių belieka prijungti maitinimą į pagrindinėje
plokštėje esančią jungtį. Paprastai ji vadinama CPU_FAN ar panašiai. Brangesni modeliai gali turėti
dvi CPU aušintuvų jungtis (antroji – CPU_OPT), nes kai kurios aušinimo sistemos naudoja du
ventiliatorius. 4 kontaktų jungties buvimas reiškia, kad plokštė gali kontroliuoti aušintuvo greitį (10
pav.).

7
 10 pav. Plokštės su aušintuvo greičio reguliatoriumi maitinimo jungtis
OPERATYVIOJI ATMINTIS
Dabar reikėtų į DIMM jungtis įstatyti operatyviosios atminties modulius. Kiekvienas modulis
turi specialias apsaugos išpjovas, kurios jų neleidžia sumontuoti neteisingai. Todėl niekada negalėsite
įdiegti DDR2 atminties modulių į plokštę su DDR3 jungtimis. Šis procesas yra gana paprastas –
kiekvieną prietaisą įspaudžiame į lizdą, kol nesuveiks DIMM galuose esantys plastikiniai fiksatoriai.
Prieš parenkant operatyviąja atmintį, įsitikinkite, kad ar ji yra suderinama su pagrindine
plokšte. Tam reikės pasigilinti į motininės plokštės charakteristikas oficialioje svetainėje. Tam tikro
rinkinio buvimas sąraše garantuoja visišką jų suderinamumą. Jei naudojate RAM, kurios nėra sąraše,
yra tikimybė, kad plokštė negalės jos aptikti. Maža, bet yra.
Dauguma šiuolaikinių „motininių plokščių“ leidžia naudoti dviejų kanalų RAM rinkinius,
todėl geriausia įstatyti du arba keturis modulius. Pavyzdyje panaudoti du DDR3 moduliai. Į kuriuos
DIMM įstatyti modulius visada rasite instrukcijoje arba iš užrašų ant plokštės. Pavyzdžiui, MSI
aiškiai nurodo lizdus DIMM2 ir DIMM4. Kartais sutinkami užrašai A1/B1/A2/B2. Šiuo atveju
moduliai turėtų būti įstatomi į A1 ir B1 tam, kad aktyvuoti dvigubo kanalo režimą.

11 pav. Atminties modulių lizdai

8
 Kartais tarp procesoriaus aušintuvo ir RAM modulių gali pasitaikyti suderinamumo
konfliktas. Aušinimo sistema gali blokuoti dalį DIMM jungčių arba didelis atminties radiatorius
netilpti į tarpą. Tas pats konfliktas gali atsirasti tarp procesoriaus aušintuvo ir maitinimo posistemės
plokštės radiatoriaus. CPU aušinimo sistema taip pat gali blokuoti pirmąjį išplėtimo lizdą ir bus labai
apmaudu, jei jis bus „PCI Express x16“, skirtas įdiegti grafikos plokštę. Taigi renkantis procesoriaus
aušintuvą ir RAM būtina skrupulingai nustatyti jų suderinamumą su kitais komponentais.

12 pav. RAM modulių įdiegimas

PAGRINDINĖS PLOKŠTĖS SUMONTAVIMAS Į KORPUSĄ
Ką gi, procesorius įdiegtas, ant jo pritvirtintas aušintuvas, RAM įstatyti į DIMM lizdus. Atėjo
laikas viską patalpinti į kompiuterio korpusą. Demonstracijai pasirinktas „Fractal Design Define R5“
su „Full tower“ forma (13 pav.), o tai reiškia, kad pagrindinė plokštė turės būti vertikalioje padėtyje.
Šis korpusų tipas yra labiausiai paplitęs.
Anksčiau daugumoje korpusų maitinimo blokas būdavo prisuktas, tačiau dabar vis dažniau
pasitaiko modelių su apačioje esančiu PSU. Šis sprendimas yra pagrįstas, kadangi čia maitinimo
blokas mažiau kaista, be to patogiau išvedžioti laidus.

9
 13 pav. „Tower“ formos korpusas
Bet kuris „tower“ formos korpusas susideda iš keturių skyrių. Pagrindinis yra rezervuotas
motininiai plokštei ir susijusiems komponentams. Žemiau numatyta vieta maitinimo blokui, o
dešinėje yra nišos kaupikliams, kurios skirtos įstatyti 3,5 colių kietuosius diskus. Virš jų yra 5,25
colių įrenginių vietos. Tai gali būti optinis įrenginys, ventiliatorius kontrolės ar kortelių skaitytuvas.
Svarbu perskaityti korpuso technines charakteristikas. Pagrindinis dalykas – jo palaikomų
pagrindinių plokščių formatų sąrašas, apie kurį buvo kalbama aukščiau (E-ATX (305×330 mm), ATX
(305×244 mm), microATX (244×244 mm) miniITX (170×170 mm)). Taip pat labai svarbi
charakteristika – maksimalus galimas komponentų dydis: CPU aušintuvo aukštis, grafikos plokštės
ir maitinimo bloko ilgis. Visus šiuos parametrus reikia žinoti ir pagal juos pirkti komponentus.
„Fractal Design Define R5“ atveju „motininės plokštės“ pritvirtinimui pirmiausia į korpusą
įsukami tam skirti varžtai. Kadangi pasirinkta pagrindinė plokštė atitinka ATX standartą, įsukami visi
aštuoni. Ne visos ATX formato plokštės turi 305×244 mm matmenis. Yra siauresnių modelių, kuriuos
teks prisukti mažesniu važtų kiekiu. Tokiu atveju, plokštės kraštas gali linkti, kai bandysite prijungti
kabelius, todėl būkite atsargesni.

10
 14 pav. Pagrindinės plokštės tvirtinimas
Dažniausiai visi varžtai ir veržlės būna korpuso komplekte. Dažniausiai dauguma tvirtinimo
elementų yra standartiniai ir tinka daugeliui modelių.
Prieš montuojant plokštę būtina įstatyti jos I/O skydelį į specialią išplovą. Tai daroma labai
paprastai. 3,5 mm tipo jungtys turi būti apačioje. Po to įstatome pagrindinę plokštę ir prisukame
varžtus.
VALDYMO ELEMENTŲ PRIJUNGIMAS
Priekiniame „Fractal Design Define R5“ skydelyje yra įjungimo/išjungimo mygtukas, po dvi
USB 2.0 ir USB 3.0 sąsajas, bei 3,5 mm ausinių ir mikrofono jungtys. Visas šias sąsajas būtina
prijungti prie plokštės. Daugeliu atvejų jungtys yra apatinėje pagrindinės plokštės dalyje. Vidinis
USB 3.0 paprastai būna tarp 24-pin plokštės maitinimo jungties ir SATA lizdų.
Korpuso laidų rinkinys paprastai atsakingas už:
➢ PWR_SW – įjungimo/išjungimo mygtuką;
➢ RESET_SW – priverstinio perkrovimo mygtuką;
➢ HDD_LED – kaupiklio indikatorių;
➢ PWR_LED – kompiuterio būklės indikatorių.

15 pav. Valdymo elementų kabeliai

11
 Kai kurie korpusai turi garsiakalbį. Visos šios jungtys yra vienodos, tačiau plokštės kontaktų
išdėstymas gali skirtis priklausomai nuo modelio. Todėl geriausia žvilgtelėti į instrukciją, nes ten
viskas aiškiai nurodyta. Žemiau matote ASUS ir MSI plokščių kontaktų masyvus. Pirmuoju atveju
prie visų jungčių yra užrašai, todėl sujungti valdiklius nebus sudėtinga. MSI atveju geriausia pažiūrėti
į instrukciją. Kai kurių plokščių komplekte galima rasti tarpinę jungtį, kuri palengvina šį procesą.

16 pav. ASUS ir MSI plokščių kontaktų masyvas

Vidinės USB 2.0 jungtys turi devynis kontaktus, kurie išdėstyti taip, kad neteisingai prijungti
sąsajos nepavyks. Visi kabeliai turi atitinkamą užrašą. Procesas nesudėtingas ir daug laiko neatims.

17 pav. USB 3.0 jungtys

12
 18 pav. Prijungti valdymo elementų kabeliai
MAITINIMO BLOKAS
Kitas žingsnis yra įdiegti maitinimo bloką ir jo laidus prijungti prie motininės plokštės. Visos
kompiuterių komponentų jungtys yra standartizuotos ir maitinimo blokas nėra išimtis. Visos jungtys
turi apsaugą nuo neteisingo sujungimo, tačiau kai kuriems labai uoliems „specialistams“ retkarčiais
vis viena pavyksta jas sukišti „aukštyn kojomis“. SATA jungtis turi L formą, o MOLEX – apsauginius
išsikišimus. Papildomo +12 V maitinimo prijungimo užraktais yra patys antgaliai.

19 pav. Pagrindinės plokštės maitinimo kabelis

Papildomas procesoriaus elektros energijos tiekimas gali būti dviejų rūšių: 4 arba 8 kontaktų,
priklausomai nuo maitinimo bloko galios. PCI-E jungtys būna 6 arba 8 kontaktų ir naudojamos
sudėtingų išplėtimo plokščių prijungimui. Dažniausia tai yra vaizdo plokštės.

13
 20 pav. SATA įrenginių ir MOLEX kabeliai
Demonstracijai pasirinktas pusiau modulinis „Cooler Master“ maitinimo blokas, kurio
pagrindiniai kabeliai neatjungiami, tačiau galima prijungti papildomus. Kadangi maitinimo blokas
montuojamas korpuso apačioje, CPU maitinimo kabelis turėtų būti tinkamo ilgio. Priešingu atveju
teks ieškoti pailgintojo. Laimei, dabartiniai maitinimo šaltinių modeliai numatyti padėčiai apačioje,
bet seni gali pavesti.

21 pav. Maitinimo blokas

Prijungiame du laidus prie pagrindinės plokštės: 24 kontaktų pagrindinės plokštės ir 8 pinų
procesoriaus maitinimą. Pigios plokštės naudoja 4 kontaktų CPU maitinimo jungtis. Tokiu atveju
pasidaliname 8 kontaktų kabelį į du keturių ir prijungiame. Brangios „motininės plokštės“ priešingai,
be 8-pin jungties, turi papildomą, kuri pravers jei rimtai „užturbinsite“ procesorių.
KAUPIKLIŲ IR OPTINIŲ ĮRENGINIŲ MONTAVIMAS
Labiausiai paplitusios 2,5 ir 3,5 colių stalinių kompiuterių diskų formos. Be to, dabar sparčiai
populiarėja SSD su M.2 jungtimi. Kalbant apie pastarąją formą, viskas labai paprasta: prietaisas
įstatomas tiesiai į pagrindinėje plokštėje esančią jungtį. 2,5 ir 3,5 colių diskus pirmiausia turite įstatyti
į tam skirtas korpuso angas. „Fractal Design Define R5“ atveju abiejų tipų kaupikliams numatytos

14
jiems tinkamos vietos, tačiau ne visi gamintojai pasirūpina 2,5 colių diskų tvirtinimu. Tiesa, daugelis
SSD gamintojų savo produkciją parduoda su montavimo adapteriais.

22 pav. Kaupiklių montavimas

Tiesiog įstatome kaupiklius į jiems skirtas vietas ir prie jų prijungiame maitinimą ir, naudojant
SATA kabelius, sujungiame su pagrindine plokšte . Demonstracijai pasirinkta viena iš labiausiai
paplitusių kombinacijų: SSD operacinei sistemai ir programoms, plius kietąjį diską multimedijai ir
kitiems failams. Juos abu prijungiame prie to paties SATA kabelio su dviem antgaliais. Po to prie
kietojo disko ir SSD buvo prijungti SATA duomenų kabeliai. Labai patogu, jei pagrindinės plokštės
komplekte yra laidai su L formos jungtimis.

23 pav. Kaupiklių pajungimas

Optinių diskų įrenginys montuojamas analogiškai, tik prieš tai korpuso priekyje reikia išimti
angos dangtelį.
VAIZDO PLOKŠTĖ
Vaizdo plokštė įdiegiama paskutinė. Naudotas labai didelių matmenų modelis, kuris užima
net tris išplėtimo lizdus. Vaizdo plokštę reikėtų įstatyti į pirmąjį „PCI Express x16“ lizdą. Dauguma

15
šiuolaikinių diskrečiųjų grafikos adapterių užima du išplėtimo lizdus ir tai reikia turėti omenyje
planuojat atskirų įtaisų skaičių. Atitinkamai, korpuse teks pašalinti du dangtelius, kurių vietą užims
vaizdo plokštės grotelės. Belieka tvirtai prisukti varžtą (kartais tam naudojamas plastikinis
fiksatorius), kad plokštė nejudėtų.

24 pav. Vaizdo plokštės montavimas

„PCI Express x16“ jungtis grafikos plokštei gali perduoti iki 75 W galios maitinimą. Jei
vaizdo plokštė sunaudoja mažiau elektros energijos ji neturi papildomo maitinimo jungties, o jei
daugiau – gali turėti. Paprasčiausiu atveju prie vaizdo plokštės prijungiamas vienas 6 kontaktų
maitinimo kabelis iš šaltinio. Priklausomai nuo 3D akceleratoriaus galios ir jo konstrukcijos savybių,
maitinimui gali prireikti dviejų ar net trijų 8 jungčių kabelių. Jei maitinimo blokas tiek jų neturi jis
arba „nepaveš“ šios vaizdo plokštės, arba teks naudoti MOLEX į PCI-E adapterius. Paprastai jie būna
su 3D prietaiso komplekte.

25 pav. Vaizdo plokštės papildomo maitinimo prijungimas

Yra pagrindinių plokščių leidžiančių naudoti iškart dvi vaizdo plokštes. Prieš perkant svarbu
įsitikinti ar grafikos adapteris tilps į pasirinktą korpusą, nes jų ilgis ir aukštis gali būti labai skirtingas.

16
 KABELIŲ SUTVARKYMAS IR KITI DARBAI
Visi komponentai sujungti į vieną sistemą. Liko tik smulkmenos. Standartinio kompiuterio
atveju (procesorius, viena vaizdo plokštė ir standartinis aušinimas) – tai tikrai smulkmenos. Korpuso
ventiliatorius prijungiame prie pagrindinės plokštės arba tiesiogiai prie maitinimo šaltinio, jei jie turi
MOLEX jungtį.
Kabelius stengiamės patalpinti kiek įmanoma kompaktiškiau ir tam panaudojame komplekte
esančius laikiklius. Taip pat svarbu, kad laidai neliestų ventiliatorių arba radiatorių. Uždedame šoninį
dangtį, prijungiame periferiją, monitorių ir galima įjungti kompiuterį.

26 pav. Surinktas stacionarus kompiuteris

Galiausiai įdiegiame operacinę sistemą ir naudojamės nauju kompiuteriu. Pats svarbiausias
dalykas renkant kompiuterį yra tinkamas komponentų pasirinkimas.

DARBO UŽDUOTYS:
1. Išrinkite laboratorijoje esantį stacionarų kompiuterį.
2. Vadovaudamiesi kompiuterio surinkimo aprašymu surinkite laboratorijoje esantį
kompiuterį.
3. Aprašykite stacionaraus kompiuterio išrinkimo etapus.
Antrasis „Komparsa“ kompiuteris
Pirmiausia atjungiame C13 tipo maitinimo laidą iš kištukinio lizdo ir kompiuterio maitinimo
bloko, tam, kad nepadarytume trumpo jungimo dėl kurio galima sugadinti komponentus ar elektros
išlydžio. Naudojant kryžminį atsuktuvą nuimame kompiuterio šoninį dangtį. Nuo motininės plokštės
atjungiame laidus kurie ateina iš maitinimo bloko. Atlaisviname ir ištraukiame maitinimo bloką.
Atjungiame likusius laidus nuo pagrindinės plokštė, įsidėmime, nupaveiksluojame kištukų vietas, kad

17
vėliau būtų lengviau sujungti. Atlaisviname ir ištraukiame operatyviąją atmintį – RAM (angl. random
access memory) iš DIMM (dual in-line memory module) jungčių žr. 27 pav..

27 pav. Kompiuterio operatyviosios atminties (RAM) išėmimas

Šaltinis: sudaryta autoriaus
Kryžminiu atsuktuvu demontuojame ventiliatorių kuris randasi prie kompiuterio korpuse.
Taip pat atsukame ir išimame garsiakalbį, kuris signalizuos jeigu kompiuteris bus blogai surinktas.
Pagal garsą galima nustatyti kurioje vietoje yra gedimas ar netinkamas sujungimas. Atsukame šalią
esančius mygtukus kuriuos vartotojas nuspaudžia norint paleisti kompiuterį žr. 28 pav.

28 pav. Kompiuterio priekinių mygtukų išėmimas

Šaltinis: sudaryta autoriaus
Atjungiame SATA (angl. serial ATA) laidą ir ištraukiame standųjį diską - SSD (angl. solid-
state drive) kuriame yra įdiegta operacinė sistema ir jame yra laikomi visi duomenys. Tuomet kai iš

18
kompiuterio dėžės viską ištraukėme ir liko tik motininė, 29 pav. galime matyti procesoriaus
radiatoriaus demontavimą.

29 pav. Kompiuterio procesoriaus ventiliatoriaus nuėmimas

Šaltinis: sudaryta autoriaus
Nuvalome seną termopastą. Atsukame visus varžtus kurie laiko pagrindinę plokštę. Išėmus
motininę plokštę turime pliką kompiuterio dėžę kaip pavaizduota 30 pav. kurioje galime
sukomplektuoti iš naujo visą kompiuterį.

30 pav. Pilnai išardytas kompiuteris

Šaltinis: sudaryta autoriaus
19
 Prieš kompiuterio surinkimą išvalome dulkes kurias pritraukė ventiliatoriai aušinant
kompiuterį.
4. Aprašykite stacionaraus kompiuterio surinkimo etapus.
Surenkant kompiuterį visų pirma buvo įstatyta ir prisukta pagrindinė plokštė. Pakeičiame
termopastą, optimaliausias kiekis poros lašų arba žirnio dydžio žr. 31 pav. Termopastos perteklius
sumažina aušinimo efektyvumą. Pasta dedama ant procesoriaus vidurio.

31 pav. Keičiama termopasta

Šaltinis: sudaryta autoriaus
Termopasta paskirstoma dedant radiatorių, kad pagerinti šilumos išsklaidymą ir procesorius
neperkaistų ir neišeitų iš rikiuotės. Aušintuvas yra pritvirtinamas fiksatoriais kurie įsistato į
pagrindinę plokštę ir pasukamos rankenėlės, kad užsifiksuotų kaip parodyta 32 pav..

20
 32 pav. Uždedamas procesoriaus ventiliatorius
Šaltinis: sudaryta autoriaus
Į kompiuterio korpusą įstatomi mygtukai, USB (angl. universal series bus) jungtys. Laidai
išvedami į pagrindinę plokštę. Prisukame korpuso dalį kuri gali atsilenkti ir į ją įstatome
puslaidininkinį diską - SSD (angl. solid-state drive) žr. 33 pav. Diskas jungiamas SATA (angl. serial
ATA) laidu į pagrindinę plokštę.

33 pav. Įdedamas standusis diskas (SSD)

Šaltinis: sudaryta autoriaus
21
 Operacinė atmintis (angl. random access memory) įstatoma į DIMM (dual in-line memory
module) jungtis. Prijungiamas garsiakalbis. Prie korpuso kryžminiu atsuktuvu pritvirtinamas
ventiliatorius kuris aušins kompiuterio komponentus. Dabar galima pritvirtinti maitinimo bloką –
PSU (angl. power supply unit). Iš maitinimo bloko laidai tvarkingai pravedami į pagrindinę plokštę,
kaupiklį, procesorių ir ventiliatorių. Įjungiame maitinimo laidą į kompiuterį ir į kištukinį lizdą. 34
pav. galime matyti pilnai sukomplektuotą kompiuterį.

34 pav. Pilnai surinktas kompiuteris

Šaltinis: sudaryta autoriaus
Surinkus kompiuterį viskas veikė.
5. Pateikite darbo išvadas apie stacionaraus kompiuterio išrinkimo ir surinkimo ypatumus.

DARBO IŠVADOS:

1. Išrinkus kompiuterį galiu teigi, kad išrinkimas nėra sudėtingas, svarbu daryti viską
atsargiai, kad nepažeisti komponentų. Išrinkinėti numatyta eilės tvarka.
2. Surinkus kompiuterį galiu daryti išvadas, kad tai yra sunkiau nei išrinkti. Svarbi
komponentų montavimo padėtis, tinkamas laidų išvedžiojimas.
3. Išrenkant kompiuterį svarbu daryti viską atidžiai, nenaudoti daug jėgos komponentų
demontavimui nes dažniausiai yra būdas kaip juos tvarkingai pašalinti.

22
 4. Surinkimas reikalauja daug kantrybės, atidumo, kruopštumo ir techninių žinių. Svarbu
laikytis montavimo tvarkos.
5. Išrinkus ir surinkus kompiuterius pastebėjau, kad „HP“ kompiuteris yra lengviau
demontuojamas ir surenkamas, kadangi jame yra daugiau laisvos vietos.

23