Kompiuteriuose naudojami laidai ir jungtys

2013 Referatas

Vilniaus Universitetas Fizikos fakultetas Kompiuterin fizika Kompiuteri technin ranga Aist Cesiulyt

vadas
Be elektrini schem kompiuteryje yra ir jas jungiantys laidai. Laidais bei kitomis technologijomis (belaid, optin) kompiuteris yra ir jungiamas tinkl, prijungiami kompiuterio priedai. Kabeliais gali bti perduodama informacija arba paprasti elektriniai ar kitos ries signalai leidiantys valdyti kompiuter. Jungi ir technologij yra vairios, referate apvelgsiu jas, taip pat ir problemas su kuriomis susiduriama perduodant signalus. Daugiausiai dmesio skirsiu perdavimui vario laidu.

Problemos perduodant signalus ir j sprendimai

Nors varinis laidas yra pigus ir patvarus bdas jis turi ir trkum. Akivaizdiausi yra crosstalk kai signalas perduodamas viena linija daro tak kita linija sklindaniam signalui ir elektromagnetin interferencija trukdiai sukeliami iorini elektromagnetini bang altini. ie trukdiai nra vienas ir tas pats crosstalk galioja arti esanioms linijoms (pvz. alia esanios poros). Pagrindiniai i problem sprendimo bdai: linij dengimas (jei tai keli laidai vadiname ekranavimu) arba poros suvyjimas. Naudojant pirmj bd izoliuotas laidas yra apdengiamas laidininko sluoksniu. Taip pats laidas izoliuojamas nuo iorini elektromagnetini lauk poveikio. Antrasis bdas laid poros susukimas naudingas kai triukmo altinis (pvz. kiti nedengti kabeliai) yra arti laid. Tokiu atveju skirtu minis imtuvas negali paalinti vis triukm kadangi laidas esantis ariau altinio yra labiau paveikiamas triukmo. Laidus susukus nra pastovaus artimesnio altiniui laido, jie vis mainosi, todl sumoje abu laidai yra paveikti vienodai , taigi, triukmas kompensuojasi.

Pav. Nr. 1 Dengtas kabelis

Pav. Nr. 2 Vytos poros su spalv kodais Gaminant ar perkant vyt por kabelius reikia atkreipti dmes tai kad jungiai skirta laid dalis bt kuo maesn, t.y. kad kuo didesn laido dalis bt suvyta. Taip pat renkantis laidus reikia juos pasirinkti kiek manoma trumpesnius kadangi kuo ilgesnis laidas tuo didesn jo vara, taip pat signalui sklindant ilgesniu laidu bus ilgesn delsa. Atsivelgiant kokyb, visad naudinga laidus ekranuoti taiau taip padidja kaina, dingsta lankstumas ir lengvumas.

Motinins plokts iorje esantys lizdai

motinins plokts iorje esanias jungtis jungiame vesties bei ivesties renginius (pel, ausines ir t.t.) taip pat jungiame kompiuter tinkl. iame darbe laikysiu kad vaizdo, garso bei tinklo ploks yra integruotos, taigi, j jungtys su motinine plokte nebus nagrinjamos. Taip pat nebus nagrinjama USB jungtis, kadangi j galime laikyti adapteriu kitoms jungtims, ir vairios dabar jau retai naudojamos jungtys.

Pav. Nr. 3 Lizdai ioriniams prietaisams motininje ploktje 3.5mm minijack Stereo audio lizdai skirti mikrofonui (raudonas), line-in (mlynas), line-out (alias). lizd kiamas tris elektrodus kairj, deimj ir em turintis atitinkamas kitukas.

Pav. Nr. 4 3.5mm minijack jungties struktra Prietais su ia jungtimi laidas ekranuotas. Kairs ir deins (signalo) laidai izoliuoti ir apgaubti pintu treiuoju laidu prijungtu prie ems elektrodo.

Pav. Nr. 5 stereo laidas

Cat 5 Ethernet Kompiuterio jungimui tinkl ar su kitu kompiuteriu skirtas lizdas. lizd kiama i 8 laid sudaryta jungtis. Galimi vairs jos variantai, pvz.: straigth-through, crossover, rollover. Crossover variante viename gale alia pora sukeista su oranine, rollover jos sukeistos abiejuose galuose. Viskas priklauso nuo to, kurios poros naudojamos. Viena bna naudojama duomenims sisti, kita priimti, dvi lieka nenaudojamos.

Pav. Nr. 6 Cat 5 straigth through jungties schema

Pav. Nr. 7 Cat 5 jungtys Prie ios jungties esantis laidas yra sudarytas i 4 neekranuot vyt por. Ilgiausias galimas Cat 5 laido segmentas 100m. Norint Cat 5 kabel naudoti ilgesniems atstumams naudojami kartotuvai. PS/2 arba Mini DIN-6 Pelei ir klaviatrai skirtos jungtys i ei elektrod. Keturi elektrodai skirti informacijai, teigiamai tampai, eminimui ir laikrodiui, du nenaudojami.

Pav. Nr. 7 PS/2 jungties schema

Pav. Nr. 8 PS/2 jungtys klaviatrai ir pelei Kabelyje nenaudojama jokia apsaugos nuo triukmo technologija, visi izoliuoti laidai tiesiog sujungti bendra izoliacija. VGA arba DE-15 Monitoriui prijungti naudojama penkiolikos elektrod jungtis. Visi elektrodai yra naudojami. Pvz. 1, 2, 3 raudonai, aliai ir mlynai spalvoms, 13 ir 14 horizontaliai ir vertikaliai sinchronizacijai.

Pav. Nr. 8 VGA jungties schema

Paties laido struktra skiriasi priklausomai nuo gamintoj. Pigesni kabeliai bus neekranuoti, gali bti ekranuota dalis, brangiausiuose yra pilnas ekranavimas.

Jungtys vidinei kompiuterio techninei rangai

Aukiau pervelgtomis jungtimis jungiami kompiuterio priedai taiau kompiuterio viduje taip pat yra dali kurias reikia prijungti prie motinins plokts per atitinkamas ssajas.

Pav. Nr. 9 Jungtys naudojamos kompiuterio viduje esantiems taisams jungti prie motinins plokts Tie komponentai tai maitinimo blokas, iorins atminties renginiai, galima priskirti ir auinimo sistemas. Dauguma j yra jungiami paprastais plonais izoliuotais laidais, domesn yra nebent SATA jungtis. Serial ATA Magistral skirta kietajam diskui ir optiniam renginiui prijungti. Jungtis susideda i dviej dali 7 elektrodai duomenims ir 15 maitinimui.

Pav. Nr. 10 SATA jungtis ir lizdas

Pav. Nr. 11 SATA jungties schema Prie jungties tvirtinamuose laiduose nenaudojamos specialios apsaugos nuo triukm technologijos, laidai tiesiog izoliuojami.

Kitos technologijos
Be varinio laido naudojamos ir kitos technologijos optinis kabelis bei belaidis perdavimas. Kol kas jos daniausiai naudojamos tik kaip tinklo ssajos, ioriniai kompiuterio renginiai jomis nejungiami. Optinis kabelis (viesolaidis) viesolaidyje pritaikomas visiko viesos atspindio reikinys. i technologija brangesn ir sunkiau instaliuojama u Cat 5 taiau tokie kabeliai gali bti kilometr ilgio (signalas viesolaidyje keliauja greiiau ir turi didesn pralaidum).

Pav. Nr. 12 viesolaidio skerspjvis

Pav. Nr. 13 viesolaidio jungtys

aibo smgiai bei auktos tampos, prieingai nuo Cat 5 kabelio, nepadarys takos viesolaidiui. Dl didelio greiio interferencija taip pat nra ryki problema. viesolaidis tinka priemiesi vartotojams esantiems toli nuo ISP. Galima naudoti ir maais atstumais taiau neapsimoka atsivelgiant kain ir sudtingum. Wi-Fi Duomenys perduodami radijo bangomis. Vietoje jungi naudojamos primimo antenos (prijungiamos arba montuotos kompiuteryje).

Pav. Nr. 14 Kompiuteris su prijungta Wi-Fi antena Nors belaidis ryys yra labai patogus (nereikia laid o neiojamiems kompiuteriams ir papildom anten) taiau jis turi nemaai trkum. Teorinis Wi-Fi greitis yra 1Gbps toks pats kaip ir plaiai naudojamo Gigabit Ethernet taiau praktikoje kol kas Wi-Fi greiiu dar negali pralenkti Ethernet. Dar viena Wi-Fi problema yra ta kad Wi-Fi bangos gali interferuoti su kitomis (pvz. mobiliojo ryio) bangomis, tokiu bdu susilpnja abiej ryi kokyb. i problema sprendiama iskiriant dani diapazonus atskiroms paslaugoms taip pat galima pakeisti kanal nustatymus marrutizatoriuje. Radijo bangos realiomis salygomis gali neti informacij ribot atstum, jos negali praeiti per labai tankius pavirius (storos betono sienos, masyvs vamzdynai ekranuojantys patalp). Naudojant Cat 5 laidus su iomis problemomis nesusiduriama. Taigi, Wi-Fi yra puikus bdas prisijungti tinkl maose erdvse (pastate) taiau norint pastovaus greiio ar didelio atstumo Wi-Fi nra optimalu.

altiniai
http://www.belden.com/pdfs/Techpprs/tpbroad.htm http://www.cablinginstall.com/articles/print/volume-3/issue-9/crosstalk-feedback/editorial/shieldedand-unshielded-twisted-pair-cable-revisited.html http://pcsupport.about.com/od/insidethepc/ss/howitfits_6.htm http://www.washington.edu/lst1/help/computing_fundamentals/networking/schemes http://www.burtonsys.com/PS2_keyboard_and_mouse_mini-DIN-6_connector_pinouts.html http://www.moddiy.com/pages/SATA-Data-Cable-Connectors-%26-Pinouts.html

http://www.digitaltrends.com/computing/wi-fi-vs-ethernet-has-wireless-killed-wired/