KAS I

I'l ill\
KAS
 Turinys
Ledynmetis. Kas tai? 20
Ar Zmogus veikia klimatq? 2l

Nerimstantys Zemynai. Zemynrl

reljefas
I5 kokiq uolienos rdsiq susideda Zemes
pluta? 22
Kas yra erozija? 24
Kaip susidaro olos ir grotos? 26
Ar ir anksdiau buvo Se5ios pasaulio dalys? 27

Kaip keliauja Zemynai? 28

Kaip auga kalnai? 29
Kodel dreba Zeme? 31

Kaip atsiranda ugnikalniai? 32

Zeme ir Menulis. Taip Visatoje atrodo nEsLI gimtoji Zene -
pilnas gyvybes baltai melynas rutulys.
Rldynai ir grpZiniai. Zem6s turtai
Zemes turtai. Kas tai? 34
Zemb - dangaus kiinas
Kaip susidare nafta iranglys? 36
Kaip susiformavo miisq Zem6? 4
Ar ir dabar formuoj asi riidos? 37
I5 kur Zinoma kad Zeme yra rutulio formos? 5
Kodel deimantai tokie brangiis? 39
Kodel diena keidia nakti ir. atvirkidiai? 7
Ar dirvoZemis vertingas? 40
Kodel po vasaros ateina Ziema? 8

Kas sukelia potrynius ir atosliigius? 9

Gyvybei Lem|je - 3 milijardai metq
Ar kada nors nukeliausime ! Zemes vidur[? 10
Kaip Zemeje galejo atsirasti gyrybe? 4l
Kaip atrodo Zemes gelmds? 11
I5 kur mes suZinome apie prie5istoriniq
A'r Zem'd - magnetas? gyvunus?
laikq augalus ir 43
Kodel i5nyksta gyvunai? 44
Vanduo ir oras. M6lynoji planeta Kaip vystesi Zmogus? 45
I5 kur vandenynuose atsirado vanduo? 14 Ar protingai Zmogus elgiasi su gamta? 47
Kaip susiformavo Zemp gaubiantis oro
sluoksnis? 15

Kokia yra vandens apytaka? 17 Rodykl6 48

Kas yra ledynai? t9
 Zemd - dangaus k0nas
Ne visada Zeme, melynas ru- sid[re buvusio dulkiq debesies
tulys juodoje viduryje. Susiformavgs rutulys Quert<u11us

Visatoje, buvo buvo toks milZiniSkas, kad jo

Kaip pilna Zmoniq, centre laikesi didZiulis slegis ir
susiformavo auga- neapsakomas kar5tis. Stiprus sld-
gyviin4 ir
m0sq Zem6? lq. Per nepa- gis suspaude vandenilio atomus, $ v"n"."

Ze- o pragariSkas karitis juos sulyde.

prastai ilgE
mes egzistavimo laikotarpi - Toks procesas vadinamas bran-
4 600 milijonq metr+ - planetos duoliq fuzija. Tuo metu iSsilaisvi-
labiau- no nepaprastai daug energijos.
i5vaizda ne kartq keitesi,
siai jos formavimosi pradZioje. Visas rutulys labai ikaito ir Saule
Tuomet Zemi dar nebuvo kietas suspindejo pirm4 kar14. Tadiau ne
dangaus kiinas, o tik dulkiq de-
besis. I5 dar didesnio dulkiu de-
besies susiformavo Saule ir kitos
planetos.
Jau ir tais tolimais laikais Vi-
sata buvo labai sena. Tuomet eg- Jupiteris

zislav o 2vaigldes, kurios kartais

sprogdavo. virsdamos ne[tiketi- *?
nai dideliu dulkiq debesimi. Ma- .,.4j 'F '
r.
nrsin ,: .,.:;:ia
noma, kad i5 tokiq sprogusiq

buvo vandenilis. Dulkiq sudefie

buvo ir kitq cheminirl elementq,
Siandien randamq Zemes uolie-
nose ir ore deguonies, anglies,
geleZies. silicio, sieros, aliumi-
nio, aukso ir urano,
NeZinoma, kiek laiko dulkiq
debesys skraj ojo kosmose ir ko-
del jie kai kuriose vietose sutan-
kejo. Gali bnti, kad juos pasieke
spaudimo banga, sklindanti nuo
netoliese sprogusios LvaigLdes.
Ilgainiui dulkiq debesis vis labiau
tankejo ir vis greidiau sukosi -
kaip suktuku ant ledo besisukanti
diuoZeja. Saule tapo dulkiq disku,
o dulkirl daleles susispaude ir su-
lipo. DidZioji dauguma daleliq at-

4
F
dffi#
Be muus ZtNoMU Dt-
DzluJu PLANETU, Sautas
sistemos formavimosi metu
atsirado ir daugyb6 ma:es-
niq dangaus kiinq - meteo-
ritq. Savo traukos 169a pla-
netos priartino kai kuriuos
meteoritus ir jie skrieja ap-
Iink jas kaip Mdnuliai. Pla-
netos miEines - Jupiteris,
Saturnas ir Uranas - turi
maiiausiai kelias de6imiis
lvairaus dydiio tokiq paly-
dovq.
KAt KURrE METEoR|TAI
nukrito ant planetq ir iSmu-
5C jose did:iulius kraterius.
Ziur6dami pro teleskope
galime juos pamatyti ir mii-
sq Menulyje. lr Siais laikais
meteoritai klaidiioja po
SaulCs sistemE. Pasitaiko,
kad koks nors meteoritas
priarl6ja prie Zem6s labai
arti, plyksteli kaip ivaig:de
ar netgi nukrenta.
Saule ir jos devynios plane-
tos susiformavo maZdaug priei
:- 4 600 nilijontl netLt iS nilZi-
debestl, kutiuos sudaft
dujos it dulkes.
visos dulkes susitelke Sau-
les rutulyje. I5 kitq dulkiq
susiformavo maZesni rufu-
liai - planetos, skriej andios
aplink Saulg ir gaunandios
i5 jos Sviesos bei Silumos.
Ardiausiai Saules skrieja
Merkurijus, toliau Vene--
14 Zemd, Marsas, Jupite-
ris, Satumas, Uranas, Nep-
tfinas. Toliausiai nuo visq
skrieja maZasis Plutonas. Pauk\tiL! Takas - tai mazdaug 100 nitijardq ivaigZctzir!. Viena
Taigi i5 tankejandiq dulkiq jLl - ntsL! Saule.
daleliq susiformavo plane-
Zemes pavir5aus Zemesndse vie-
tos, kuriose del didelio karidio jq
tose. Taip atsirado vandenynai. o
sudetines daleles susilyde. Tuo me-
i5 jq iSsikiSusios sausumos tapo
tu Zemd, buvo baltas ikaitps ka- pirmaisiais
Zemynais. Tuo metu
muolys, susidedantis i5 verdandios
skystos uolienq mases. Del Zemes
i
atsirado pirmiej bakterijos dy-
dZio organizmai. Jie maitinosi pir-
traukos jegos planetos sudedamo-
mines atmosferos ir uolienq sude-
sios dalys pasiskirste pagal svor[:
damosiomis medZiagomis. Jiems
sunkiausios, visq pirma geleZis, nu-
grimzdo I Zemes gelmes, vir5 jq
ir
iSlikti padejo gausus Zemes
vanduo.
Slakq pavidalu ant iSsilydZiusiq
Kaip gi atsirado Saule ir Ze-
metalq nusedo lengvesnes uolie-
me? Jr1 susiformavim4 gali iminti
nos. Padiame virSuje susiformavo
tik kryptingi ir nuoseklls moksli-
dujq sluoksnis, kuri sudare vandens
garai, vandenilis ir jo junginiai su
niai tyrinjimai. Visai neseniai
mes labai maZai Zinojome apie sa-
azottt (amoniaku) bei
vo planetq ir I daugybg klausimq
anglimi (metanu). Veliau susifor-
dar neatsakeme.
mavo ir kitos dujos anglies mo-
-
noksidas, anglies dioksidas , azolas,
TDkstaniius menl zmones gal-
chloro ir sieros junginiai, i5siskyrp
vojo, kad Ze-
rulkaniniq i5siverZimq metu.
15 kur Zinoma, me - tai skritu-
Praejo daug milijonq metr1 kol
kad Zemd yra lys, virS kurio
jauna Zeme atveso. Pirmiausia at-
rutulio plyti dangaus
Salo Zemes pavir5iuje buursios formos?
kupolas. Tadiau
uolienos. Vdliau vandens garai
prieS 2 300 me-
sutankejo ir virto skystu vande-
tq g;raikq tyrinetojas Aristotelis,
niu. Prasideio tiikstandius me-
gyvengs 384-322 m. pr. Kr., buvo
tq trukqs lietus, kuris pa-
isitikings, kad, Zemd yra rutulio
formos. Apie tai buvo gaiima
 Tadiau Zemd ne visi5kai
apvali. Kadangi Zemd
sukasi aplink savo aSi
planet4 ypad ties pu-
GRATKAS ARTSTARCHAS
siauju, veikia iScentrine
SAMIETIS (3io-230 m. pr.
jdga. Prie pusiaujo ji Kr.) jau daugiau kaip 2 000
Siek tiek i5gaubta, o ties metq pries Kopernik4 teiga,
a5igaliais - suplota. Ze- kad ne Saul6 ir ivaigzdds
m6s skersmuo prie pu- sukasi aplink Zeme, bet Ze-
siaujo yra 12 756 ktlo- m6 sukasi ir aplink savo
metrai - 43 kilometrais aii, ir aplink Saule. Jis,
daugiau negu Zemes naudodamas savo palies
skersmuo per aSigalius. sukurl4 metod4 bandd iS-
Nors daugiau neliko matuoti atstumq nuo MCnu-
abejonig kad ZemA yra lio ir Saulds iki Zem6s. Ta-
1 300 metq zmonds tikdjo graikLl astronomo Ptolemdjaus
eiau mokslininko
sukuttu pasaulevaizdiiu, kad Zene ym yisafos cerfras. rutulio formos, tadiau
amiininkai nepatik6lo jo
beveik visi mokslinin-
teiginiais, kad Visatos cenl-
sprgsti i5 patirties - jei Zeme br.rtq kai dar ilgai galvojo, kad miisq
ras yra ne Zem6, o Saul6.
skitulio formos, horizonte pra- planeta yra pasaulio centras, apie Taigi dar daug Simtmeiiq
dingstantis laivas maZetq. Tadiau i3 kuri sukasi visi kiti dangaus kiinai - vyravo geocentrinis pasau-
pradZiq pradingsta laivo korpusas, Saule, Menulis, kitos planetos ir l6vaizdis-
o galiausiai matosi tik stiebq vir5ii- inaigLdds. Tai vadinama geocen-
nes. Atrodo, tarsi laivas plauktq Ze- trine sistema (graiki5kai geos -
myn nuokalne. Tai buvo [rodymas, ZemO). Si teigini savo mokslo
kad Zemd yra ne plok5di4 o i5lin- teorijoje apie gamtos istorij4 ypai
kusi. Be to, esant Menulio uZtemi-
mui, Zemes Se5elis, uZdengiantis
Mdnul[, visada yra apvalus ir ne-
svarbu, kaip vienas nuo kito biina
iSsidestg Saule, Zeme ir Menulis.
Skritulio formos Zeme kartais tu-
retrl mesti ant Menulio ovalo
(kiauiinio) formos SeBel[.
250 m. pr. Kr. graikas Eratoste- - Merkurius
nas (apie 275-195 m. pr. Kr.) i5- veneraf Saule {l
.E Marsa
malavo Zemes rutulio apimt[:
dviejose Zemes pavirliaus vietose, Zemd {
Zinodamas atstum4 tarp jr5 i5ma-
@venuris
tavo Saules spinduliq kritimo
x
Kampus. Jo manymu, zemes
apimtis 40 000 kilometrq. Taigi
"^r"r"*.0
Eratostenas buvo beveik teisus -
,.f i
tikroj i Zemes apimtis yra 40 075
kilometrq.
uranas

ruentln""
J,
 Astronomas
Nikolajus
Kopernikas
(147s-1543)
pakefte senqji
pasaulevaizdi.

Siandien N. Koperniko pasau-

levaizdis yra
visq pripaZin-
Kod6l diena tas, todel atro-
keidia nakti ir do keista, kad
Pagal se- atvirkSdiai?
nqlgeocen- taip ilgai tuo
tdni pasaul6- buvo abejoja-
vaizdldangaus
kinai sukasi ap- ma. Tadiau ankstesnirjq laikq
link ZemQ, o pagal Zmogui atrode tiesiog neitiketina,
h eliocentri n i pasa u le-
vaizdi pasaulio centras kad ne jo gimtine Zeme yra pa-
yrc Saule. saulio centras, aplink kuri viskas
sukasi. Dar ir Siais laikais m[sq
kalba liudija sen4 mqstymo relik-
Taip atrodo misLl Saules siste- t4 kai mes sakome, kad ,,Saule
pateka". tarsi ji b[tq veikiantis as-
ma. Planetq orbitos - nuo ka6tojo
Merkuijaus iki ledinio Plutono.
pabreZdavo astronomas Klaudijus muo. I5 tikryjq diena ir naktis kei-
Ptolemejus, gyvenQs 2 amZiuje po dia viena kita todel, kad Zeme su-
Kr. Aleksandrij oj e. BaZnydia pa- kasi aplink savo a5i - kaip
reme 5[ Ptolemejaus vaxdu vadi- Zaislinis sukutis. Jos sukimosi
nam4 pasaulevaizdi ir kar5tai ji kryptis - i5 Vakanl I Rytus. Laiko
gyne. Tik po 1 300 metq astro- tarpas, per kur[ Zeme apsisuka ap-
nomas ir matematikas Nikola- link savo aSi vadinamas diena ir
jus Kopemikas (1473-1543) dalijamas 124 vala.rrdas.l valand4
paskutiniaisiais savo gy- sudaro 60 minudi4 o vien4 minu-
venimo metais [rode, kad tE - 60 sekundZiq. Zemes taikai,
Zeme sukasi aplink Sau- kuriuose yra ([sivaizduoj arna) Ze-
19. Praejo daug deSimt- mes asls, mi poliais. Yra du
mediq, kol Koperniko poliai - ir Pietq. Jeigu [si-
(arba heliocentrinis) pa- kad stovime viena-
_/ saulevaizdis galutinai [si- iroliq mes suktumemes tik
tvirtino. save. Tadiau gyvenantys ties

qJ ",r,on".
 pusiauju, labiausiai nutolusia nuo
abiejq poliq linija, per dien4 suka-
ria po 40 000 kilometrq - tai yra 2emds orbita

1 670 kilometnf per valand4!

Viena Zemes Duse bUna nuolat
ap5viesta Saules. Zeme sukasi, to-
del biina apiviesta tai viena 2e-
mes puse, tai kita. Tiesa, Zemes
sukimosi mes nejaudiame. Jeigu VASARA
mes neZinotumeme, kad Zeme su-
kasi aplink Saulp, tikrai atrodytg
kad, tarkim, Saule teka. I5 tikrqjq Kadangi kasmet \idiasi metq lai-
kuri nors Zemes dalis pasisuka ir kai, tai pastarieji fuijq su Zemes
j4 apSviedia Saule. sukimusi aplink Saulg. Metai - tai
laiko tarpas, per kuri Zeme apsi-
suka aplink Sau19. Per maldaug
365 dienas ir 6 valandas Zemd ap-
sisuka aplink Saulg vien4 kar-

butq statmena orbitai,

kuria Zeme per metus KoDEL K|NTA MEru
apsisuka aplink . Saulg, LAIKAI? Zemes aiis yra
tai nebfitq metq laikq. Siek tiek pasvirusi i ion4
Tadiau Zemes a5is yra toddl SaulC stipriau
pasvirusi. Su plane- apSYiedia tai viene, tai kita
tos orbita ji sudaro Zem6s puse. Jei to nebotrt,
23,5' kampq todel Saul6 visada stipriausiai
sukdamasi Zemd at- Sviestq ties pusiauju. dia

suka Saulei tai Siaures, biltq karsdiausia. Keliauiant

nuo pusiaujo aSigaliq link,
tai Pietq pusrutuli. MaZ-
temperatiira tolygiai
rutulys per 24 valandas apsisuka daug ketvirt[ meq Siaurds pus-
savo aSL I Saule pasisukusioje Zemes pu- mai'6t!L nes iia Sau16
apie
^emes rutul[ pasiekia daugiau Saules
-
seje ym diena, kitoje puseje naktis. danguje nepakyla taip
spinduliq - tada ten biina vasara.
aukstai, tod6l ir jos
Kai Saule stipriau Sviedia ties Pie- spinduli{ patenka ma:iau.
Visi Zinome, kad tiek Siaures, tq pusrutuliu ir ten bflna vasara, Temoerat0ros skirtumai
tiek Pietq pusru- pas mus ateina Ziema. Pavasari ir butq gerokai didesni negu
tulyj e pavasari ruden[ Saule apiviedia abu pusru- dabar.
Kod6l po
vasaros
keidia vasara, rulius maZdaug vienodai. Siaures
vasar4 -
ruduo, pusrutulyje Saule danguje pakyla
ateina Ziema?
po rudens ateina aukidiausiai vasaros pradZioje
Liema, po Lie- (birZelio 2l d.), Lemiausiai -
mos - pavasans . Kodel taip yra? eruodZio 21 d.

zemei per vienerius metus
apsisukant aplink Saule Siau-
res ir Pietq pusrutuliuose kinta
metLt laikai.
nesne. Del Menulio traukos kyla
jiiros potryniai ir atosltigiai. Sis
gamtos rei5kinys pajtirio gyvento-
jams yra iprastas, o pa5aliediams
kelia nuostab4. Du kartus per par4
jtiros vanduo atsitraukia nuo pa-
krantes ir platiis jtros pakrandirl
ruoZai lieka sausi, tadiau po kurio
laiko vanduo vel pakyla ir uZlieja
vatus (iiros pakrandiq juostas -
vert. past.). Neduok Dieve ko-
Menulis ne aplink Sau- kiam nors neatsargiam keliautojui
19, bet aplink buti uZkluptam kylandio jiiros
Zemg ir apsisu- vandens! Kadaise irnones tikejo,
ka aplink iS. kad toli vandenyne gl,vena milZi-
maLdaug per 28 niSka mieganti pabaisa. [kvepda-
dienas. Taip yra maji sukelia atosltigius, o iSkvep-
todel, kad Me- dama - potvynius. 15 tikrqiq
nuli veikia Zemes trauka. Del Sios Menulio traukos jega veikia van-
prieZasties jis ir nenuskrieja tolyn denis, todel ir pakyla didele po-
nuo Zemes, nors jo greitis labai tvynio banga. O mums, nejaudian-
didelis - aoie 1km/s.
Tadiau ir Menulis ttaukia 2,e-
mq. Kadangi jis maZesnis uZ Ze-
mg, tai ir jo trauka yra daug silp-

Saulds traukos jdga Atoslagio metu dideli pakrantes ruozai lieka

sausi. tadiau potvynio metu jie vdl atsiduia po
vancleniu.
Potvyn io ba ngos au ksti s
piklauso nuo Saules i M6-
nulio padeties. Jq traukos tiems Zemes sukimosi aplink savo
jegos gali susijungti (de'i-
neje) arba maZinti tarpusa- aSi atrodo, kad kyla vandenyno
vio poveiki vanduo. Du kartus per p ar4Zemd-
kaiftje). je biina potq'niai. Antroji potr,y-
nio banga susidaro kitoje Zemes
puseje, nes Menulis Siek tiek nu-
fueipia Zemg i5 jos orbitos. Ne i
Menuli atkreiptoje Zemes puseje
 pradeda veikti iScentrine jeg4 ku-
ri sukelia antr4j4 potvynio bang4.
Realus potlynio bangos aukStis
priklauso nuo pakrantes formos ir
vyraujandiq vej q.
Siaurose upiq
Ziotyse skirtumas tarp potvynio ir
atosltigio gali siekti net 16 metrq.
Jei nuo jiiros pudia stiprus vejas,
jis gali sukelti dideli StorminI po-
tvyni. Jei, neatlaikq potrynio,
griiina apsauginiai pylimai, Simtai
tiikstandiq Zmoniq per tn:mp4lai-
ko tarp4 gali likti be pastoges arba
net Z[ti.
1864 metais pranciizq raiytojas,
mokslines fan-
Ar kada nors tastikos kiirejas,
nukeliausime Ziulis vemas ap-
I Zem6s
ra.Se kupin4 nuo-
vidur[? tykiq ekspedicij4
I Zemes gelmes:
geologas i5 Hamburgo, lydimas
dviejq palydou; Islandijoje nusi-
leidZia i uigesusio ugnikalnio kra-
terio dugn4. Kelias savaites jie k1a-
joja per kraterio ply5ius ir g[diias
perejas, aplenkdami anglies ir drus-
kos klodus bei brangakmeniq gro-
Meteodtas (iS Visatos nukdtQs uolienLl ir me-
dainys) Sioje Zen's vietoje iinuie didZiuli
tah4
krctei.
10
tas, kol galiausiai pasiekia poZemi-
nes jfrros krant4. $rai savo gamy-
bos plaustu persiiria per jiir4 vos
per plauk4 iSsigelbejq nuo milZi-
ni5kq ropliq. Keliautojai atranda
nuskendusi legendin[ Zemyn4 At-
lantidq. Ugnikalnio i5siverZimo
metu jie i5keliami I Zemes pavir-
Siq. Tadiau tokia kelione visada liks
tik svajone! Niekas iki Siol nera gi-
liau negu keli kilometrai nusigavEs
.:,Zemes gelmes.
I Giliausio Vokieti-
jos grgZinio rylis - tik 9 kilometrai.
Pats giliausias grEZinys yra
Rusijoje, Kolos pusiasalyje,
bet ir jo gylis tera l3 kilomet-
rq. Tadiau 13 kilometq yra la-
bai maiat, nes atstumas nuo
Zemes pavirliaus iki jos vidu-
rio yra 6 300 kilometrq. Zmo-
gus ten patekti negales nieka-
d4 nes Zemes gelmese labai
kar5ta. Pakankamai atvesusi
yra tik Zemes pluta - planetos
oavir5ius.
Nuo Zemes drebejimo centro
per zemes rututi sklinda seismi-
,ds bangos.
PER METUS BUNA apie
10 000 zemds drebejimq.
Dainiausiai jie vos juntami.
Tik stipriq Zemes dreb6ji-
mq metu nuo sienq krinta
paveikslai ar net griiina na-
mai. Tadiau kiekvieno Ze-
ms dreb6jimo metu per
uolienas nusirita seisminds
bangos. Jos sklinda nuo
dfebdjimo centro I visas
puses - panasiai kaip Wen-
kinyje pasklinda ratilai,
lmetus i vandeni akmeni.
Bangos sklinda ne tik Ze-
mds pavirsiumi - jos prasi-
skverbia ir i Zemes gelmes.
Jei kurioje nors vietoje
ivyksta Zem6s drebdjimas,
dar daug dienq Zem'O virpa
kaip skambantis varpas.
 Thdiau mes galime numanyti,
kaip Zemes gelmes ahodo. Moksli-
ninkai surado b0dq jas patyrineti.
Gelmiq tyrinetoj ams padeda Zemes
-
drebejimai tai gamtos reiSkiniai,
turintys didelp griaunam4j4 jeg4.
Zeme nuolat dreba bet daZniau-
siai taip silpnai, kad mes to nejun-
tame. Zemes drebejimus galima
15 ZervrEs GELMTU sktin-
fiksuoti ir iSmatuoti prietaisais. Ze-
dan6ios seismines bangos
suteikia mums idomios in-
mes drebejimq ryrinetojai - seis-
formaciios, jei Siuos signa-
mologai - visame pasaulyje yra
pastat Simtus labai jautriq plane-
lus imanoma paaiskinti.
tos virpesius matuojandiq prietai-
Drebejimo bangos greitis
sq. Tokie aparatai gali tiksliai nu-
priklauso nuo uolienos, per
rodyti bet kurio drebejimo Zidini
kuria ji praeina, rugies. Kuo
(centrq.1. Sie prietaisai vadinami
uoliena tankesn6 ir sunkes-
n6, tuo greieiau per j4
sklinda seismine banga.
seismografais. Pasaulinio seis-
mogafu tinklo duomenys padeda
mokslininkams tyrineti Zemes vi-
dq. Daug informacijos suteikia i5
i,
zemes gelmlq sKturoancros sels-
mines bansos.
Seismoloeai i5matavo tiikstan-
diq Zemes dre-
bejimq sukeltas
Kaip atrodo
bangas. Siuos
Zem6s
duomenis jie
gelmes?
ivede I galingus
kompiuterius ir
gavo Zemes ,,rentgeno nuotrau-
k4''. Tyrimq rezultatai parode, kad
Zemes uolienos tolygiai netankeja
ir nesunkeja Zemes centro link,
kaip buvo manoma. Zemes drebe-
jimq bangos atskleide staigius

zemes rutulys susideda i3

pakankamai siauros ir kietos
Zemds plutos ir dar keliq
sluoksniq, kuril! tankis, chem|
ne sudetis ir temperctara yra
skiftingi.
uolienq saq/biq pokydius. Mfisr.l
Zemd, panaliai kaip svogiinas, yra
sudaryta i5 keliq sluoksniq. Geolo-
gai juos pavadino Zemds pluta,
Zemes mantija ir Zemes branduo-
liu. Sie sluoksniai taip pat suside-
da i5 keliq sluoksniq. Zemes pa-
vir5ius - tai tik plonas ikaitusio
rutulio pavir5iaus sluoksnis. Jo vi-
dutinis storis - maZiau nei 100 km.
Palyging su Zemes skersmenru per
pusiauj4 02 756 km), pamatysi-
me, kad Sis sluoksnis netgi plones-
nis uZ kiau5inio luk5t4. Nenuosta-
bu, kad ugnikalniai ir visk4
aplinkui nusiaubiantys Zemes dre-
bejimai nuolat mums primena apie
po miisq kojomis slypindias milZi-
niSkas jegas. Po Zemes pluta. api-
mandia Zemynus ir vandenynus,
yra Zemes mantija. Viriutines Ze-
mes mantijos sluoksni, kurio gylis
siekia iki 300 km. sudaro t4sios ir
klampios uolienos. Mineralai,
ikaite iki 1 200-1 500 "c, issilydo
ir iSsiverZia per trapesnes Zemes
plutos vietas IpavirSiq. Tai ugni-
kalniq iSsiverZimai. Dar giles-
niuose Zemes sluoksniuose uolie-
nr.l slegis vis dideja, todel
apatineje Zemes mantijoje. nepai-
sant daug aukStesnes temperatti-
ros, uolienos iSlieka kietos. Apati-
nes Zemes mantijos gylis - iti
2 900 km. SprendZiant i5 Zemes
drebej imq bangq greidio, jq sudaro
ypad sunkios uolienrl rii5ys, kurios
neprasiskverbia I Zemes pavir5iq.
Tik laboratorijos sqlygomis. vei-
kiant labai dideliam slegiui, buvo
sukurti maZydiai tokirl uolienq
mdginiai. Mokslininkai juos pava-
dino Silikat-Perowskit. Kadanei
apatine Zemes mantija yra storiaJ-
't2
sias Zemes siuoksnis, manoma,
kad Sios uolienos yra pagrindine
sudedamoj i Zemes medZiaga. Jos
svoris apie 3 trilijonus tonq. Tai
yra puse visos Zemes mases!
Po Zemes mantij a slypi Zemes
branduolys. Zemes seisminiq ban-
gq stebejimai rodo, kad dia uolie- Per ugnikal nia iSsive rZinq I
Zenes pavirSiq iS jos gelniLl
nos staigiai kinta. Seismologai pra sive 12 i a iS si Iyd Z i u si q k a rStLI
mano, kad Siame gylyje uolienos uolienL{ mase - magma.
yra skystos. Kitaip tariant, Zemes VIDINIS ZEMES BRAN.
branduolyje slypi didiiausias Ze- DUOLYS - iai milZiniSkas
mes ,,vandenynas". Tadiau ,,van- kiet{ metalq kamuolys, ku-
denyno" skystis - ne vanduo, bet rio skersmuo - maidaug
geleZis. Manoma, kad tai yra gele- 2 000 km. Pagrindinds io
Zies junginiai su deguonimi ir sre- sudedamosios mediiagos -
ra. Esant 3 700-4 600 oC tempera- geleiis ir 6iek tiek nikelio.
tiirai, Sios medZiagos suskysteja. Normaliomis sqlygomis,
Sis geleZies ,,vandenynas" apgau- esant apie 5 000 "C (!) tem.
.1..i
bia vidini Zemds branduoli, kuris peratlrai, 5ie metalai biittl
susideda i5 kietq metalq ir siekia seniai isgarave. Kadangi
lKr pat zemes vlouflo. Zem6s branduolyje veikia
Kad ir kur jiireiviai beplaukn5 miEiniikas s169is, dia esan-
visada jq kom- ti geleiis net neiSsilydo.
pasq rodykles
rooys Jr
Ar Zemd - ompa-
magnetas?
rodykle - Saules vejo
maZytis
Jau
 PolrlrurE SvrEsA atsi-
randa ne tik arti Siaurds po-
liaus (dia ii vadinama Siau.
res pasvaiste), bet ir Pietq
pusrutulyje (Pietq pasvais-
tA). Poliariniq vietovi{ pir-
mykgeiai gyventojai man6,
kad ialios, geltonos, raudo-
nos ir mdlynos iviesos
iaismas danguie - tai kovo-
jandiq dievq atspindys. Kiti
gi man6, kad tai mirusidq
sielos, keliaujandios i dan-
gq. Dainiausiai pagvaistes
matomos ne padiuose aSi-
galiuose, bet kelirl Simtq ki-
lometnl skersmens ruoiuo-
se apie asigalius - tuoj a maZa paklaida. Paklaidos
,,poliariniuose ovaluose".
Zemes m ag netini s I a u
nukreipdamas Saules vdjq (iS
kas,
Sa u les atski eja n ei a s e n e e ij q
neianiias dalelytes) nuo Ze-
mds, tapo Sleifo formos. Dalely-
fdms susidorus, atsiranda Sau-
les vejo spaudimo jega.
r
paso rodykle: ji visada rodo Siau-
rp. Taigi Zemb 7.ra galingas mag-
netas. Atrodo, tarsi per 1emE eitt1
magneto aSis, kurios vienas galas
ties Siaures, kitas - ties Pietq aii-
galiu. I5 tiknjq a5igaliq tydndtojai
aptiko magnetinius polius, kuriq
link krypsta kompaso rodykle. Ta-
diau magnetiniai poliai nesutampa
su geografiniais Zemes aiigaliais,
o yra atitolg nuo jq per kelet4 ttiks-
tandiq kilometnf (Zr. atlasq). Kom-
paso rodykle tik apy'tiksliai rodo
geografin! Siaures aiigali. Tarp
tikrosios Siaurg rodandios linijos
ir kompaso rodykles yra keliq
laipsniq skirtumas. I5 tiesq egzis-
dydis vienoje ar kitoje Zemes vie-
toje gali skirtis. Juridnkai ir laku-
nai paklaidos dydi suzino i5 Zeme-
lapiq.
Tadiau tyrindtojai iki Siol nera-
do Zemes r- magnetines a5ies.
Mokslininkai labiau linkg manyti,
kad magnetine Zemes jega susi-
formuoja dl elektros poveikio.
Kaip tai r,yksta, nera tikrai Zino-
ma; mokslininkq nuomones Siuo
klausimu iSsiskiria.
Magnetizmas ir eleklra tarpusa-
ryje yra glaudLiai susijg. Tekant
elektros srovei, visada susifor-
muoja ir magnetinis laukas.
Kad susiformuotq toks didelis
...x,*
magneunls zemes lauKas, ze-
mes viduje turi teketi galingos
elektros sroves. Tai visai ima-
noma - nors uolienos ir nesu-
kuria elekrros sroves, bet iSori-
.:;
nlame zemes Dranouolyje yra
daug skystos geleZies. Mano-
ma, kad elektros srovds atsi-
randa Siame kar5tame verdan-
diame geleZies vandenyne. Jq su-
kuriamas magnetinis laukas veikia
ne tik kompaso rodykles. Jis vei-
kia dar daug tiikstandiq kilometrq
nuo Zemes I Visatos erdvg. Zemes
magnetinis laukas - tai ir jos ap-
sauginis sluoksnis, sulaikantis
nuolat Saules iSspinduliuojamas
elekhos krdvio turindias dalelytes.
Jei Sios dalelytes pasiektq Zemes
paviriiq tai visoms grvoms biity-
bems sukeltq gresmingas pasek-
mes. Ardiau Zemes jos prasiskver-
bia tik ties Zemes aiigaliais. iia
jos susiduria su Zemes oro dalely-
tdmis ir pradeda Sviesti. Todel ne-
toli Zemes a5igaliq galime stebeti
nepakartoj am4 gamtos regini - pa-
Svaistg: danguje vir5 ledo dykumq
suZiba skaidrios, [vairiomis spal-
vomis spindindios skraistes, spin-
duliai ir vainikai. Vienas i5 poi-
miq kuris rodo, kad Zemes
branduolyje ryksta galingi proce-
sai, yra Zemes magnetines jegos
sryravimai. Magnetiniai pol iai ne-
taisyklinga trajektorij a slenka per
poliq teritorij4. Nuo 1831 metq
kai buvo atrastas Pietq magnetinis
polius, jis pasislinko Siaures vaka-
rq kryptimi ttikstanti kilometrq.
Saulds dalelfiems prasiskverbus iZemes oro
etdve, atsi Enda paivaiste s.
13
h'an
,i{

Vanduo ir oras. Melynoji planeta

Zilrint i5 kosmoso mlsq pla- Su lieturni iSkrito ir iStirpusros GaLtun cvverurr Ze-
nera yra mely- rruodingosio> d Lrj os. daugiausia NIEJE ir d6lj[rq sroviq. Jos

15 kur nos spalvos, nes druskos r'[lgit).. lai buro pirnrie- iSlygina temperaturos skir-

vandenynuose didZiausi4 jos ji ..rlgslus Iiet[:.' Zernele. lik pa- tumus Siltesndse ir aaltes-
atsirado paviriiaus dali sibaigLrs
1.-
lietui Zemq pasieke Sau- nese Zemes vietose. Tar-
vand uo? sudaro vande- les spinduliai. Jau sustingus iose kim, Golfo srovd atnesa
jaunos lerres par iriiau. uolieno- 5ilum4 i Europq.
viso Zemes ploto. To nera jokioje se vyko dideli cheminiai pokl'-
kltolc planelole. \et rr Zemes orc
garq ir debestl pavidaiu yra bilto- Ram usis
nai tonq vandens. Jie datrgiausia vandenynas
ltlazdaug du tretdalius
lemia olq pokydius. Arkt es
2enes pavirsiaus sLtdara
vandnynas
Taaiau did2io.ii r andens rna:i sDrAs vandenys.

pl1 ri Zernes par irSiuje. Anksry- Siaures

Amerika
vuoju Zemes egzistavimo laiko-
tarpiu dulkirl dalelytes iSsilyde, Ailanto
vandenynas Afika
jose buvgs vanduo ir dujos iSsi- Ramusis
sklaide, nuo ikaitusios Zemes kilo vandenynas

auk3tyn irsusikaupe debesyse, Pietu

Altanlo
AmeflKa
kurie storu sluoksniu r.rZdenge vanoenynas
Saulg. Po kurio laiko temperat[ra Australija Amerika
tapo zemesnc ncgtr randens riri- Indijos
mo temperatlrra. Tada pradejo lyti vanoenynas

daug tiikstandiq metq trukE lietls. Antarkt da

Atlanto
14 vandenynas

, r/jgg:xA n k st lv u oi u Ze m e s
gyvavrmo penoou auga-
lai pradejo iSskitli de-
guoni. Nuo tada gyv,nai
gabjo gyventi ne tik
vandenyje, bet ir sausu-
DRUSKA - vienas dai-
niausiai Zemdje aptinkamq
mineralq. Viename juros
vandens litre yra istirpe
apie 35 gramai druskos.
Vandenynuose esanti
druska padengtq vis4 Eu-
rop4 5 km storio druskos
pluta, Laikui bdgant nuo
vandenynq atskirtos jiinl
dalys isgaravo, o jrt vietose
nus6do daug druskos.
Druskos gavybq ploioja kal.
n{ pramon6. Druska yra ne-
pakei6iama maisto ir che-
mijos pramonds ialiava,
taip pat naudojama iiem4
keliams barsq/ti,
Zmonems bei g,vunams kvepuoti.
Tik prieS 2,5 milijardq metq j iirose
atsirado gyvi organizmai, kurie
maitinosi naudodami Saules Svie-
sos energij4. Tai buvo pirmieji au-
galai. Veikiant chlorofilui (Zaliai da-
Landiai medZiagai) augalai
suardydavo vandens molekules, o
i5siskyrusi vandenili ir ore esanti
anglies dioksid4 naudojo maitini-
muisi. Sis procesas vadinamas foto-
diai: visos su rug5diu lietumi i5- sinteze. (p. 16) Fotosintezes metu
kritusios ir iStirpusios medZiagos i5siskyrusi deguoni kaip Salutini
buvo nuplautos nuo uolienq ir su- produkt4 augalai iSskiria i aplink4.
sikaupe vandenynuose, kurie su-
sitvenke Zemesnese Zemes vieto-
se. DidZiqj4 tq medZiagq dali
sudare druskos, tadiau buvo ir ki-
tq cheminiq elementq. Jlrq van-
denyse yra milijardai tonq aukso,
tadiaujis toks smulkus, kadjo ga-
lyba i5 vandens nuostolinga.
Poliafine pagvaistg
aii
Zemg gaubia dujq sluoksnis,
vadinamas aI-
Kaip mosfera (gr. at- MEZOSFERA
gusiformavo mos - garai r
Zeme
gaubiantis oro sphaira - rutu-
sluoksnis? lys). Kuo toliau
nuo Zemes, tuo
ji retesne. Be atmosferos nebltq
Zemeje gy vybes. Atmoslera rei-
kalinga ne tik gyvoms btitybems.
Ji iSlygina Zemes temperatiiros
skirtumus ir apsaugo mus nuo pa- :)<
voj ingq Visatos spinduliq.
Prieiistoriniais laikais atmosfe-
':--*..-rf,.
' -':i': --i
.
roje dar nebuvo laisvojo deguonies
- medZiagos, labai reikalingos Atm osferos sl u o ksn i a i.
Kuo auki'iau, tuo o.as ,rctesnis".
15
 Daug milijonq metr+ geleZies
turindios uolienos prisijungdavo
iSsiskyrusi deguoni todel Zemeje
randamos nuo rfidZiq paraudona-
vusios uolienos. Tadiau pamaZu ir
atmosferoje vis gausej o deguo-
nies. Taigi gyvasis Zemes pasaulis
visi5kai pasikeite: pimieji 91 r ieji
organizmai negalejo gyventi de-
guonies turindioje aplinkoje ir be-
veik visi iSnyko. Vietoj jq atsirado
kitq ru5iq organizmai, kuriems de-
guonis buvo reikalingas medZiagq
apykaitai, biitent kvepavimui. Pa-
galiau susiformar o sqlygos. kurio-
mis galjo atsirasti ir Zmogus.
Ne[manoma pervertinti fotosin-
tezes reik5mes. Siuo metu fotosrn-
teze yra svarbiausia chemine reak-
cila lemdje ir beveik visq gyvq
organizmq egzistencijos sqlyga.
Antroji deguonies i5siskyrimo
Deguonis
"F8tosinteze
I
/l
Gruntiniai
vandenys
16
pasekme yra taip pat labai svarbi JEr NEBoTU ZALTUJU
gyviesiems Zemes organizmams. AUGALU, Zem6je veistqsi
Auk5tai atmosferoje, maZdaug tik kelios bakterijq ar kitq
smulkiqjq organizmq riays.
20-30 km auk3tyje, susiformavo
Zmon6s ir gyvunai ikvepia
apsauginis sluoksnis. sauganris Ze- deguoni, kuri gamina auga-
mQ nuo ypad daug energijos turin- lai. Be to,:monds tiesiogiai
diqultravioletiniq Saules spinduliq. ar netiesiogiai maitinasi au-
Zemes gyvavimo pradZioje j ie pra- galais - valgo padius auga-
Zudydavo kiekvienq gyv4 organiz- lus arba vartoja gyvulinius
produktus, pagamintus i5
m4 ilgesni laikq paburusi Saules
iolddiirl gyvonq.
Sviesoje. Tadiau ultravioletiniai
spinduliai ir sudare apsaugini Ze-
mes sluoksn[: i5 iprastinio (dviejq
atomq) deguonies suformavo ypa-
ting4 deguonies form4 ozon4 ku-
rio molekule susideda i5 trijq de-
guonies atomq. I5 tikrqjq ozonas
yra stipraus kvapo, nuodingos, es-
dinandios dujos, labai gerai sulai-
kandios ultravioletinius Saules
spindulius. Del ozono sluoksnio
poveikio tik nedidele ultravioleti-
Saules Sviesa Ddl Saules energijos
poveikio vyksta vandens,
minercliniq medZiagL!,
deguonies i anglies diok-
Anglies dioksidas sido apytaka.

Kekvienais metais vir' Ant-
at*ties esanti ozono skyle nuo-
lat dideja.
VIRS ZEMES PAVIR.
SlAuS esaniiame ore yra
2l% deguonies t 780/0 azo-
to. Be to, dar yra nedidelis
kiekis svarbaus elemento
anglies dioksido (apie
0,035%). Sis 6lementas yra
baitinas augalams, Ore yra
ir vandens garq, kuritl kie-
kis nuolat kinta, Vandens
garai turi lemiame itakq orq
pokyiiams.
Azotas
Deguonis
lnedines
niq spinduliq zemes almosrerote nuolat wKS-
dalis pasiekia ta dideli oro
Zemds pavir5iq. Kokia yra polcydiai. Vei-
Susiformavus vandens kiant Saules
ozono sluoks- apytaka? jegai atsiranda
niui gyvieji or- vejas ir for-
ganizrnai galejo muojasi debe-
apsiryventi sys, lyja ir sninga, siaudia audros tr
sausumoje. viesulai. Oro pokydiai ryksta paly-
Siuo metu ddl ginti siaurame atmosferos sluoks-
Zmogaus veik- nyje - 12 kn plodio troposferoje.
los i5siskirian- Troposfera sudaro tik maLdaug
dios dujos kelia 5imt4i4 visos Zemes atrnosferos
dideli pavojq ozono sluoksniui. dali tadiau joje yraT5oh oro.
Aerozoliq putoj andiqjq medLia- Didelp itaka orams turi van-
gtr kondicionieriq bei Saldytuvq duo. Saule iS vandenynq i5garina
gamyboje buvo pladiai naudojami milZiniSkus vandens kiekius, ypad
fluoro-chloro-anglies vandeniliai ties pusiauju, kur labai kar5ta. Ne-
(FCKW), kadangi jie yra nenuo- matomi vandens garai kyla aukS-
dingi ir nedegiis. PrieB 20 metq tyn. Kuo toliau nuo Zemes, tuo
- buvo pastebeta, kad jie ardo ozo- oras Saltesnis - taigi garai virsta
no sluoksni. Labiausiai ozono vandens la5ais arba net ledo kris-
sluoksnis sumaZeja rudeni vir5 talais ir susitelkia kamuoliniuose,
Antarkties. Cia jis tampa plones- sluoksniniuose ir plunksniniuose
nis kiekvienais metais; kalbama debesyse. MaZi vandens la5eliai
net ir apie ozono skylg. Ozono susijungia I didesnius ir sunkes-
sluoksnis ploneja taip pat ir Siau- nius laius, kurie krinta ant Zemes
res pusrutulyje. lietumi. DidZiulis iSgaravusio
Jei Sis procesas tgsis, sulauksi- vandens kiekis vdl patenka i van-
me akivaizdZiq pasekmiq. Jau da- denynus. Kitus debesis vejas nu-
bar pastebima vis daugiau odos ne5a virS sausumos. Nuo tempera-
vdZio ir akiq lig+ atvejq. Kadangi tiiros priklauso orai - lyja, sninga,
ultravioletiniai spinduliai kenkia ar krinta kru5a. Nors debesq van-
augalams, maZds jq derlius. Ypad denys kilE i5 jun6 tadiau jie ne-

didel[ susirtipinim4 kelia miko- druskingi; druska nei5garuoja kar-

Orc yra 78% azoto, 21% de-
guonies ir 1% ineftiniq (neveik-
liUj0 dujq. Anglies dioksido
! kiekis sudaro tik 0,035%.
i]
dumbliai - augalinis vandenynq tu su vandeniu. Bedruski vanden[
planktonas (smulkiq augalq ir gy- vadiname geluoju vandeniu. MaZ-
viinrS kurie gyvena pakibg vande- daug treddalis iSkritusio vandens
nyje, visuma - vert. past.), nes jis tuojau i5garuoja - Stai kodel oras
yra ypad jautrus ultravioletiniams po lietaus yra maloniai vesus ir
spinduliams. Btitent Sie dumbliai dregnas. Kitas treddalis nuteka I
pagamina pusQ ore esandio deguo- upes ir upelius. Likgs vandens
nies. Jeigu jie i5nykQ grvajam treddalis susigeria I ZemQ, kol ga-
pasauliui i5kilq didele gresme. liausiai oasiekia vandeniui nelai-
dq dirvos sluoksn!. iia susikau-

17
 Garq judejimas atmosferoje
Vandens
garavimas
.aP:+"
J ura
pQS vanduo vadinamas gruntiniu
vandeniu.
Jei vandeniui ne laidus dirvos
sluoksnis yra ani Zemes pavir-
Siaus, toje vietoje gruntinis van-
duo iSsiverZia i virSq. Tai ir yra
5altinis, kuris tekedamas toliau
virsta upeliu. Upeliai susijungia ir
susidaro upes. kurios [reka ijlras.
Caliausiai visas vanduo vel pasie-
kia vandenynus. MaZdaug per dvi
savaites visas atmosferoj e esantis
vanduo pereina toki vandens apy-
takos cikl4
Zmones naudoja grunt inius
vandenis savo poreikiams. Mes
i5geriame tik maZq jr1 kiek[. Daug
r andens sunaudoja pramone. dir-
bamos Zemes laistymas. Net ir
18
privatiis namai daugiausia geria- Vlr.rouo - GYVYBES
mojo vandens sunaudoja vonios ir SALTINIS, Jei Saule nesu-
tualeto reikmems. Daugelyje vie- keltq vandens apytakos, :e-
tq i3 Zemes gelmiq iSsiurbta ne- mynai isd:iutq ir b[tq ne-
mazai vandens, todel jo atsargos gyvenami. Be lietaus
nebutq tvenkiniq, e:erq,
senka. Tadiau yra vietovig kur
upiq ir gruntinio vandens.
milijonai Zmonirl vartoja maistui
Tik dal lietaus:em6 yra na-
upiq ir jflnf vandent kruop5diai
ii,vesi augalai, savo ilgo.
iSvalytq nuo priemaiSq. Reikia ne-
mis aaknimis pasiekiantys
pamir5ti, kad upemis plaukioja gruntinius vandenis.
laivai, be to, neretai i upes subega
ir nuotekq vandenys.
Ceriamojo vandens lietingoje
Vidurio Europoje yra uZteklinai.
Tadiau Siltuose pietq kraituose
geriamojo vandens labai maLdja -
vis daugiau Zmoniq toki vandeni
naudoja laukams laistyti.

kalniu, nuskendo praban-
--
|fu"" gartaivis,,TtrANtKAsrr,
F Lediniame vandenyie iuvo
\ 1517 imoniq. Kad isvengtu.
;! . me panagiq nelaimiq, led-
::,'' kalnius pastaruoju metu
stebi palydovai ir ldktuvai.
Plokgti as ledka In i s, tokio
didumo kaip Vokietijos
fede rali ne 2e me, pl dd u i uoja
Pietq a'igalio va ndenyse.
Antarktidos Zemyne sukaupta
80% Zemdje
esandio gelo
Kas yra vandens atsargq!
ledynai? Gelas vanduo,
i 4 000
sulalgs
metrq storio
milZini5k4 ledo luit4 slegia Ant-
arktidos Lemyn4 Ledu apdengta
ir Grenlandijos sala, taip pat ties
pusiauju esandios auk5tikalniq
vir5[nes.
Kadaise ledynus sudare snie-
gas. Kadangi ten temperatEra vi-
sada yra lema, tai sniegas negali
i5tirpti. I5kritEs naujas sniegas
spaudiia gilesnius sniego sluoks-
nius, kol jie galiausiai virsta ledu.
Sis procesas Alpese trunka apie
50 meh6 o Antarktidoje, kurioje
i5krinta labai maZai kritulig - ke-
lis tiikstandius metq. Esant dide-
liam slegiui ledas po kurio laiko
suskysteja ar net aptirpsta. Jei Ze-
me nuolaidi, ledo mase parnaiu
Ledynas, tarsi ledo upe, prasidedanti kalnLt
vira|neje, st'kso sugales kalnq slenyje.
pradeda slysti Zemyn.
Toks ledo telkinys vadinasi le-
dynu. Jo pradZia - amZinu sniegu
apdengtos kalnq vir5tnes. Ledy-
nas slenka sleniu Zemyn ir prime-
na sutrukinejus[ ledini lieZuv[. Ze-
mesnese vietose vis daugiau
iStirpsta ledo, atsiranda kalnq Sal-
tiniai, kurie savo vandenimis mai-
tina eZerus ir upes. Stai Ronos
upe, kuri prasideda Ronos ledyne
Sveicarijoje, teka per vis4 Prancti-
zij4 i VidurZemio jtu4. Poliariniq
kra5tq ledynai yra Zymiai didesni
negu aukitikalniq. 20 metrq per
dien4 greidiu jie slenka Zemyn.
Kas kelet4 savaidiq dideli ledo
luitai atskyla nuo ledyno ir su di-
dZiuliu trenksmu krinta i jtir4. Sa-
koma, kad ,,ledynas ver5iuojasi".
Ledo luitai, nuki4 [ jiir4 vadina-
mi ledkalniais. Siaures aiigalyje
per merus nuo ledyno atskyla apie
10 000 ledkalnir4. Dauguma ma-
Zesniq uZ nam4 ledynq $eitai i5-
tirpsta. DidZiausias i5matuotas
Arkties vandenyne pliiduriavgs
ledkalnis buvo 11 km ilgio - maZ-
daug tokio dydZio yra Fioro sala
Siaurs jiiroje.
19
Ledynmetis.
Kas tai?
metU . ._
_:j_
temperatUra bU-
davo 4-72 oC maZesne negu da-
bar. Tokiq at5alimq pasekmes bti-
davo lemtingos: Skandinavijos
kalnynq ledynai pltesi,
.
vls4 x'
. x.
Slaures burop4 lr sl
Amerik4 storu ledo sluoksniu
perkirtE Baltijos jiirq
Sraures voKletfla. larsl l
obliai jie i5raiZe Zemes pavir5i
neSdami Simtus kilometrq i Pietus
smeli ir atskilusias. tonas sverian-
dias uolienas. Storu ledo sluoksr,' r r:rr.rj$fi
niu buvo padengtos ir Alpes. , , 4iiiotas -
Kadangi ledynmediu daug van-
dens suialo i 1ed4 j[ros lygis bu-
vo beveik I 00 metru Zemesnis ne-
gu dabar. Siaures jtiros nebuvo. kur ne kur apaugusi Zemais krii- Ledynneeiui pasibaigus, m0-
sq dar visai plyname kraSte vel
Temze [tekejo i Rein4 kuris ties mok5niais. Kylant temperattirai sulaliavo mediiai.
Skotija ibego I Atlanto vandeny- parnaiu vel pradejo augti didesni
nq. Paskutinis ledynmetis baigesi kriimai ir medZiai. Pladiais Elbes,
prie5 12 000 metq. Tais laikais Vyslos ir Oderio sleniais Sniok5te
Europa buvo Salta smeleta stepd, i5tirpp ledynq vandenys. Mano-
lvernrose ZeuEs ue-
ma, kad tokiq ledynmedir4 prie- TOSE temperatora gali labai
Zastis - atstumo tarp lemds ir svyruoti. Ties Pietr.t aSigaliu
Saules slyravimai. Prie5 paskuti- iemiausia temperataira bu-
Akmens aniiaus Zmones stute tokius nilzi-
niikus kapus iS ledynme'iq atneSU tiedulitt. nij[ ledynmeti buvo dar keli atSa- vo nukritusi iki -87,4 "C.
limo, o tarp jr1 bfita ir AukSdiausia temDeratUra
at5ilimo laikotarpiq. buvo Libijos dykumoie -
Dabar mes kaip tik ir 5e56lyje ii buvo pakilusi be-
gyvename at5ilimo veik iki 58 'C.
laikotarpiu. Tadiau ti-
ketina, kad po keliq
tiikstandiq metq m[sq
ka5t4 vel sustingdys
ledas.

20
 , ; .lluoooautEst LABAI
!trfi1,,;, qrr-rHelts KoMpturE-
i\ RlAls, mokslininkai stebi
klimato pokydius. Nora.
dimi gauti kuo tikslesni
,2 klimato pokydiq vaizdE, i irnonija taip pa-
kompiuterius viso pa-
iS
saulio suveda milijo-
nus meteorologiniq
duomenq. Taiiau
gaunami rezultatai
nelabai tikslais,
nes dar neaiskus
visi gamtoje vyks-
tantys procesai.
Niekas negali tiks-
: liai pasakyti, po kiek
Siltnamio efektas
tures itakos Zemes tem-
-,
, ,--Pelat[rai.
*t,
Sittnamio efektq- zemes kli-
mato at'ilim4- sukelia keletas
veiksniq. Kaikiek del b kaltas
ir zmogus.
Ledynmediu ypad paai5kej4 kad
Zmoniq grveni-
Ar Zmogus
mas priklauso
veikia nuo temperatri-
ros Zemeje. Nors
klimat4?
Zenge I prieki
kad gali gtrventi esant bet kokiai
lauko temperattirai. tadiau labai pri-
klauso nuo iemds iikio derliaus, tai-
gi ir nuo tinkamo Zemdirbystei kli-
mato. Si prieZastis yra itin svarbi,
kad lnones rupintqsi Zeme. lS kaminq kstantys deganeiLl dujq d1nai tu-
ri itakos Zenes ktimato at'ilinui.
Tadiau Zmones ma2ai keipia i
tai demesio. I5 pradZiq del Ziniq dyti 5ilumai nuo Zemes pavir-
Siaus. Jei 5iq dujq
nebutq viduti-
stokos, o pastaruoju metu jie sq;
moningai veikia klimato pokydius.
ne temperatiira Zemeje b[tq ne
+15 oC, bet -18 "C.
DidZiausiq pavojq kelia 5i1tna-
mio efekas didejanti Zemes Pastaraisiais deSimtmediais ang-
- lies dioksido kiekis atmosferoje
temperatlifa. Net ir esant Zemai
nuolat didejo. Anglies dioksidas
lauko temperatiirai Siltnamyje 5il-
ta: saules spinduliai pro Siltnamio
iSsiskiria deginant medienq ang-
stikl4 praeina, tadiau tik nedaug
lis, naft4 benzin4 bei gamtines
dujas. Kaip niekad anksdiau 2mo-
Silumos pro stikl4 sugriZta atgal.
Panaius efektas atsiranda ir 2e-
nes sukurena 5iq Zaliavq labai
daug. Vien tik deginant naft4 ak-
mes atmosferoje. Kai kurios ore
mens anglis ir dujas pasaulyje per
e.$andios dujos, paryzdZiui, an-
minutq susidaro apie 40 000 tonq
glles oloKsrdas, vandens garal lr
anglies dioksido! lSkertama ir su-
FlJrirr dujos, neleidZia i5sisklai-
kiirenama daug atogrqZq miSkq.
Remdamiesi kompiuteriq duome-
Ma:as Silumos
atidavimas
nimis, klimato tyrinetoj ai mano,
kad anglies dioksido kiekio padi-
dejimas atmosferoje yra viena i5
klimato at5ilimo prieZasdiq. Jei
nebus imtasi priemoniq Siam pro-
cesui sustabdyti, apie 2030 metus
vidutine temperatlra Zemeje bus
keliais laipsniais auk5tesne. Esant
auk5tesnei temperattirai svarbiau-
siuose Zemes [kio regionuose su-
maZetq Zemes derlingumas. Taigi
iSkilq bado gresme. Tankiai ap-
gyvendintuose regionuose, taip
pat ir Vidurio Europoje, pritriiktq
vandens.
21
 Zemyno nuolydis
Poiemlniai kalna

Vandenyno lovys
Zemyno Selfas

* t l-,.,
"
*, Atolas*

Povanden nis
ugn Ka nrs

[,4agma kyla i
viriq

Nerimstantys Zemynai.
Zemynq reljefas
PrieS 200 metrl mokslininkai
karstai gindijosi,
nesutardami del
[.-*;- ] zcmEe esanclll
uolienos riisiq
susideda uolienLl kilmes.
Zem6s pluta? ,,Neptiinistai"
(l'treptunas ro-
rnenq juros dievas) mane, kad vi-
sos nolienos kilusios i5 jltros, tarp
iq ir piJkasis bazaltas. Tuo tatptr
..plutonistai" tPlulolas poZcmi-
nio pasaulio dievas) teige, kad uo-
lienos kilusios i5 kariq ir skystq
Zemes gehniq; uolienos atsrran-
dandios Zemes paviriiuje pro Ze-
mds plutos ply!ius arba iSmetamos
iS ugnikalnirl.
Siandicn Tinoma. kad ir vieni,
ir kiti rlokslininkai ii dalies buvo
teisls. Yla j uroie susiformar usirl
uolient5 vra ir vulkaninis rnag,
mos k ilrn es uolienq. Pastalosios
yra nevienalydiai, i5 skirtingq su-
dedamqjq daliq susidarantys lydi-
niai. Vestant ir slingstanr 5k)slai
magmai susiformuoja kristalines
uolienos. Jos bfina dviejq r[Si11.
Pirmosios r[5 ies uolienos susifor-
mavo, kai sustingusi magma dar
nepasieke Zern e5 pa\iriiaus. Si
rnagrra \ dso lctai. iS r i.q pusiq
apsupta uolienrl. Skirlingos sude-
damosios magmos dalys atsiskir-
davo ir kristalizuodavosi. Net pli-
ka akimi TiLirinr mcrtrsi skirtingo:
uolicrtos )pal\ os. Ceriausiai Tino-
ma gilumq uoliena yra granitas.
Magma, pasiekusi Zemes pa-
vir5itl, gana greitai sustingsta. Su-
siformuoja vadinanrie.ji vulkani-
tai, kurie yra smulkiagrldZiai. Jie
vienodos struktufos" nes nebuvo
laiko sudedamosioms magmos
dalims atsiskirti. Labiausiai papli-
GnarutrAS, graii ir kieta
mediiaga, dainai naudoja-
mas namams statyti ir Sali-
gatviams tiesti. Granito bu-
na pilkos, gelsvos,
rausvos! rusvos rr melsvos
spalvos. Granite ai6kiai
matosi sudedamosios mi-
neralo dalys: lauko ipatas,
kvarcas ir :vilgantis ieru-
tis. Kai kuriuose Vokietijos
regionuose yra iitisos gra-
nito ,,uolq juros" - Simtai
atskirq granito uolq.
'" Zgrra 2iedo pa\ idalo ko
falu sale. kufios ridu|rje tclk-
io laglrra |e, /. /,.rja

Vesdamas b stingdamas ba-
zaftas igauna SeSiabiaunh! ko-
lom.l form4 Stovedamos greta,
jos primena vargonLL vamzdzius.
Vejas ir vanduo sune5a i ktu-
vqsnell Smelio gr1deliai susi-
lydo, veikiami slegio ir kitLL mi-
n e rahL Ta ip su siform uoja
smiltainis.
Klintys - tik viena
Sios ruSies
uoliena. Upes ir upeliai atplukdo i
juras (taip pat ir i eZerus) daugybE
smelio, dumblo ir molio. Esant di-
desniam slegiui, Sios medZiagos
taip pat gali sukieteti. I5 sukieteju-
sio smelio susiformuoja smiltai-
lvaiiose dugno vie- nis, i5 molio - skaltinas. Ne visos
rya ikaitusi magna.
proce sam s su siform uoja sedimentines uolienos susifor-
muoja vandenyje. Uolienq susida-
rym4 gali veikti oras ir ledas. Pas-
tusi Sios rfi5ies uoliena - bazaltx. kutiniojo ledynmedio pabaigoje.
Tai pilkos spalvos kieta uoliena, mailaug prieS 12 000 metq dide-
naudojama keliams tiesti. liuose Zemes plotuose neaugo nei
Tiesa, daug bazalto atsiranda ir medZiai, nei kr[mai. Vejas galejo
jtiroje, bet ne taip, kaip mane laisvai siausti Zemes pavirSiumi.
,,nepttinistai". Jiiros bazaltas susi- Jis pakeldavo nuo Zemes smulkias
formuoja i5 iStrySkusios i5 jiiros molio daleles ir ne5davo jas tolyn,
plySiq ir sukietdjusios kol sutikdavo koki4 nors kliiit[.
Kai kuriose Zemds vie- Taip susiformavo liosas - mink5ta,
tose vesdamas bazaltas [gauna 5e- geltona uoliena (derlingas lengvas
Siakampiq kolonq formq ir prime- priemolis - vert. past.). Vokietijo-
na vargonq vamzdZius. je Siq uolienq randama prie Kai-
Yra gausu uolieng kurios i5 tik- zerStulio. Kinijoje plyti miliini5ki
rqjq susiformuoja j iiros vandenyje. lioso plotai; Pavadinimas Huanghe,
Vandenyje yra i5tirpusiq klindiq
,Velnio bokttas' (Vajoningas, JAV) - tai di-
kurias atplukdo upes, ir jos juroje diiule bazalto uola.
vietomis nuseda. Kai kurie
juriniai gyvfinai , pattyzdLiui,
koralai, moliuskai ir daugy-
be mikroskopi5kai maZq or-
ganimrttr i5 klindiq formuoja
savo kiautus ir
skeletus.
Jiems sunykus, jq skeletai
nugrimzta [jiiros dugn4. Per
ttikstandius metq skeletq
sluoksnis vis didejo ir dide-
jo. Vtr5uje esantys sluoks-
niai i5sttime vandeni i5 apati-
niq sluoksniq ir laikui begant
susiformavo kietos klintines
uolienos. Taip susidariusios
uolienos vadinamos sedi-
mentinemis uolienomis.
23
 papedese bei akme-
nys kalnq upeliuose.
Saule, lietus ir vej as MARMURAS - iinomiau-
veikia kalnus. Ta- sia ir svarbiausia perdirbi-
diau Sis procesas mui naudojama uoliena.
toks letas, kad Zmo- Veikiamas didelio karsdio ir
gus per savo gyveni- slagio jis susiformavo i5
m4 beveik nepastebi kalkakmenio giliai po :eme.
jokiq pokydiq. Ne Grynas marmuras yra bal-
tas, tadiau yra iimtai mar-
viena uoliena, kad ir
kokia kieta ji bebu- muro r[5iq ir daugybe jrt
atspalviq bei rastq. Marmu.
tq, negali atsispirti
ru puosiami fasadai, kloja-
ardomajai Saules ir ji naudoja me-
mos grindys,
lietaus jegai. PaZvel-
nininkai. Pasaulyle garsdja
gus atrodo, kad kal- visiSkai baltas Kararos
Erozijos poveikis: kalnLl upeliai nuplukdo atskilusias uotienas. kakmenis, granitas (Carrara, ltalija) marmuras.
ar smiltainis netirps-
Geltonoji upe, kilo i5 ZodZio ,,lio- ta vandenyje, tadiau ,,la5as po la-
sas". Geltonoji upe, tekedama per 5o ir akmeni prataSo". Kiekvie-
lioso Zemg, kaZkiek jos nuneSa i nas la5as Siek tiek paardo uolie-
Mikelandzelo
jiir4. Vietiniams gyventojams del nas. Atskilus uolienos gabaleliui ,,Dovydas' - pa-
to apmaudu, nes lioso dirva yra ardomasis poveikis dar labiau saulyje i'garceju-
ai mamuine
nepaprastai derlinga. sustipreja. Ypad uolienas ar- statula.
Yra tredia uolienrl grupe - me- do riig5tus vanduo rUgS- -
tamorfines uolienos. Tai sedimen- tus lietus ir augalq riigStys,
tines arba kristalines uolienos. Jq esandios Saknyse. Ant uo-
chemine sudetis pasikeite, nes jos lq augandios kerpes ir
pateko giliai po Zeme ir buvo vei- dumbliai iSskiria uolienas
kiamos didelio slegio ir kar5dio. grauZiandias riig5tis.
Siai uolienq grupei priklauso i5 Uolienos diila ir
klindiq susidargs marmuras, i5 mo- triinyja. Labiau-
lio susiformavgs skaliinas ir gnei- siai dfllejim4 ska-
sas. Pastarasis susiformavo i5 sedi- tina vanduo. Ypad
mentiniq arba kristaliniq uolienrl. didelp griaunamq
ZiUrint iAlpes ar kitus aukitus jege turi po
kalnus atrodo, smarkaus lietaus
tarsi jie amZirl nuo kalnq Ze-
Kas yra amZiais dia sto- myn Sniokidian-
etozi1a? vejo ir stoves. tis vanduo. Jis ne
jie susifor- tik neia su savim
Juk
mavo i5 kie- uol4 nuolauZas.
diausiq uolienq. Tadiau tai klai- NuolauZoms visq
dingas ispiidis, nes kalnai !ra. laik4 dauZantis vie-
Tai rodo uolq nuolauZos kalnq nai I kit4 jos tampa

24

Kolorado upei prasigrcuZus per milijonLl metq senumo ploki;tikalni atsiado Didiiojo kanjono tarpektis (JAV pietvakaiai).
VANDUo tR SALTIS - tai
sprogstamoji medZiaga,
Juk Zinoma, kad susalQs
vanduo plediasi. Saltq nakti
ledo kristalai pledia van-
dens sklidinus uolq ply-
5ius. DienE, saulei Svie-
iiant, ledas istirpsta ir
vanduo gali dar giliau pra-
sisunkti i padiddjusius ply-
5ius. Taip galiausiai atskyla
didelds uolienq nuolauios.
Zlyru, smeliu arba moliu. Kalnq
papedeje vanduo teka lediau, todel
dia Zr,yras nuseda. Smelis nuseda
palei upes, upelius ir upirtr Ziotyse;
molis ir dumblas toliau nuo upes
iiodiq. Upes lygina Zemes pavir-
5iq: tekantis vanduo vis giliau isi-
sunkia i grunt4 o dugno akmenys,
ridinejami upes tekmes, tarsi ob-
liuoja dugno pavir5iq. Pamalu
siauras idubimas virsta tarpekliu,
galiausiai - pladiu sleniu. kuriuo
ramiai vingiuoja upe. Savo vagas
gilina ne tik dideles upes, bet irjrl
intakai vis giliau isireZia I ka5to-
vaizdi. Vandens, vejo ir ledo sukel-
t4Zemes pavir5iaus irim4 geologai
vadina erozija (lot. erodere pra- -
grauZti). Stebina tokie didZiuliai
upemis neiamq medZiagr-1 kiekiai.
PatyzdZiu| Reinas per metus nu-
neia i Siaures jurq4 milijonus tonq
dumblo. Tai reiSkia: oer 25 000
metq Reino tdkmes sritis paZemeja
I metru. Olandija - tai daugiausiai
;r
nuo Alpiq Svarcvaldo ir Eifelio at-
neitq uolienq kra3tas. Nors erozija
yra ardomoji jega, tadiau kartu ji
yra ir kuriandioji jega. Juk derlin-
.
gos Zemes ir laukai tai eroziios
susmulkintos uolienos.
25
 , ,a-a-i.
Kalkakmenis - ypatingd uolie-t
na. lam K,ro-
"
Kaip
mis s4lygomiS .

susidaro olos
jis tirpsta van-
ir grotos? denyje. Tadiau
vanduo turi brlti
negrynas. Lie-
taus vandenyje. tekandiame per
anglies dioksido dujq turindi4 dir-
v4 atsiranda anglies rugSties. Ji
labai esdina kalkakmeni - jo tir-
pumas vandenyje padideja dau-
giau negu 5imt4 kartq. [vykus kal- ''i
kiq ir anglies riigities cheminei
reakcijai, susidaro nauja, vande-
nyje gerai tirpstanti medLiaga -
kalcio hidrokarbonatas.
GrauZdamas kalkakmeni lietaus
vanduo prasiskverbia smulkius i
ply5elius, kurie laikui begant tam- -r> -{vl
pa pladiais urvais ir tarpekliais. Po nuoJe. lvreKslKoJe r
tiikstandiq mefq tose vietose susi- Karsto kalnuose. Siose vietose
formuoja metro platumo poZemi- vo gerai i5tyrineta, kaip susifor-
niai tuneliai ar stoties dydZio sales, muoja olos ir poiemines upes.
kuriose amZinoje tamsoje tyvu- Slovenijos Karsto kalnq pavadini-
liuoja dideli vandens telkiniai. mas (Karst - sulauZyta uola) tapo
Kur yra kalkakmenio, ten grotq geologijos s4voka, aprepiandia vi-
.x
yra vrsur: SvaDuos rr fra <onuos sus su klintimis susijusius rei5ki
Albe, Klintinese Alpese, Pietq Ki- nius. Vanduo ne tik suformuoja
olas ir grotas, bet ir jas iSpuoiia.
Pro kalkakmeni prcsisunkes vanduo olose
sufomuoja nuostabius gamtos kAinius. Pro ply5ius prasisunkusiam van-
deniui la5ant I po- BAna ne tik poZeninU upiq, J
bet h skaidriq kaip kiitolas po-
Zeming ol4 vyksta
Zeminiq eZent ir net kiokliq.
tarsi atvirk5tine
chemine reakcija:
vanduo iSskiria UPEs, tekddamos per
anglies dioksido kalkakmenio dirva, pro :e-

dujas ir Siek tiek m6s plyiius gali visai susi.

gerti i ieme. Taip atsitinka,
klindiq. Kiekvie-
tarkim, Dunojui tekant ties
nas ant poZemines
lmendingenu (Vokietija).
grotos lubq ka-
Upds taip pat gali itek6ti I
bantis laSelis nu- olas ir pradingtijose, Kal-
sodina plonq klin- kakmenio kalnq papad6je
diq sluoksni. Lai- up6s v6l istryksta galingais
kui begant jis 5altiniais.

26

Pasrtltxo MTLZTNTSKo
GROTU. Ties Tries-
tu esandioje ,,Grotta gigan-
te" lengvai tilptq Romos Sv.
Petro bazilika. JAV Kentu.
, Susiformuoia netike-.
kio valstijoje esandios Ma"
muto grotos luneliq ilgis -
maiiausiai 500 km. Pranc0-
zijos Alpdse esaneios olos
Sachtos gylis siekia 1500
metrq.
I
,i"''
Per vis4 savo egzistavimo lai-
kotarp[ Zemd
i Ar ir nuolat kito. Su-
an ksiiau
buvo 5e5ios siformuodavo ir
pasau lio vel
i5nykdavo
dalys? kalnynai, Zemes
reljefas i5si-
gaubdavo ir vel idubdavo, keitesi
upiq vagos, sengiriq vietoje atsi-
rasdavo dykumos. Netgi i5 Zeme-
lapiq mums taip gerai Zinomas
Zemes vaizdas ne visada toks bu-
vo. Pirmasis kontinentq judejim4
pastebejgs mokslininkas buvo vo-
kiediq geofizikas, meteorologas ir
aSigaliq tyrinetojas Alfredas Ve-
generis (1880-1930). Peno ap-
w&e, k\r.yra d;ug kalkakmenio,
iigrauzk miliiniikas o/as su./bse
mEstymams jam suteike visiems
Wuliuojaniiomis upemis. Ant oltl lubtl i gerai Zinomas faktas: viena prie-
2emes fomuajasi kalkaknenio dariniai.
Sais kitq esandios Afrikos ir Pietq
tampa vis storesnis ir ilgesnis. Ga- Amerikos pakrantes atrodo tarsi
liausiai susiformuoj a ilgas varvek- dvi viena prie kitos tinkandios de-
lis - stalaktitas. liones detalds. Norsjas skiria t[ks-
Pana5iai i5 ant Zemes nukritu- tandiai Atlanto vandenyno kilo-
siq vandens laSq susiformuoja ir metr6 ahodo, kad kadaise jos buvo
stalagmitai. Per tiikstantmedius i5 vienas Zemynas. Dar daugiau -
kalkingo vandens i5auga stulpo Piei 300 milijonq metq visos Zemes datys
dydZio dariniai. Jie biina ne tik sudaft vienqdideli
grynos baltos spalvos. Vandenyje
esantys mineralai nudaZo iuos
geltona, Lalia, ruda ar rii- ,
dZiq raudonumo spalva.
diausiq formrl stalakti-
tq ir stalagmitq:
ma ir i5si
kolong sitbuoj
uZuolaidq,
kreivq paveikslq ir
tokiq ekscentriSkrl
klindiq susifl
dariniq. Neretai
pasaki5ko groZio
I
sales, kurias niekai
skverbia Saules Sviesa.
 sutampa ne tik pakraniiq linijos. Teorija apie Zemynq judejimq
PriSliejus A frik4 prie PietqAmeri- vadinasi plokidiq
kos. Pietq Afrikos kalnynai tqsiasi tektonika (gr. tek-
Kaip
Argentinoje, Brazilijos plok5ti- tonike statybos -
keliauja
kalnio tgsinys Afrikoje - Dram- menas). Geologai
Zemynai?
blio kaulo krantas. Abiejq Zemy- atrado, kad, Ze-
nq atitinkamose vietose randama mes pluta - tai 7
rudos klodq ir i5nykusiq gyvunq dideliq ir daugiau kaip 20 maZt; iki
KALTFoRNUos sLENys
Kalifornijoje susiformavo
susid0rus dviems viena i
kitE besitrinaneioms tekto-
ninems plokstdms. Jis te-
siasi sausuma daugiau ne-
gu 600 km.
Tai iinomiausias tekioninis

liekanq. 150 km storio, plok5diq mozaika.

Vegeneris, radEs daug atitikimq
tarp abiejq Zemyng priejo iSvad4
kad Zemynai ,,keliauja". Manoma,
kad prie5 300 milijonq meq visi
dabaniniai 2emynai sudare vien4
dideli Zemyn4. Vegeneris pavadi-
no jl Pangdja (gr. ,,visa Zeme").
PrieS maZdaug 200 milijonq
metq Pangeja keliose vietose su-
skilo. Atskilusios Zemyno dalys,
tarsi jflroje pludwiuojantys plok5-
ti ledkalniai, pamaZu judejo klam-
pios vir5utines Zemes mantijos
uolienos pavirbiumi, kol galiau-
siai apsistojo dabarlineje vietoje.
Plokites laiko vandenynq dugn4
pavyzdLiti, Ramiojo vandenyno
plok5td laiko Ramqji vandenyn4.
Kai kurios plokStes laiko Zemynus,
lengvesnius uZ vandenynus. Biida-
mos vir5 klampios ir skystos vir5u-
tines Zemes mantijos, plokites per
metus pajuda ivairiomis kryptimis
kelis centimetrus. Plok5tes judina
labai kar5toje apatineje Zemes
mantijoje rykstantys procesai: dia plyiys Zemdje.
kyla. arba leidZiasi suskystej usios
uolienos. Tadiau Zemynai, nors ju-
dedami ir keidia savo viet4 visada
i5lieka vird vandens.

Zemes pluta susideda iS plokSiiq. Plokites

drcifuaja ant vir;utinds zemes mantijos
ir iS dalies pilaiha zemynus.
pi"irnitr,ii.i"zi"i"- I ooo
yra ugnikalniq. \. Eurazijos plokste
Siaures Amerikos plokste

Oa\ \
1O
a ao
aoao tao
\,\ a a
a o aO
Ugnikalnis --\
oa
tt"- & Afrikos plokste ?y'
Ramiojo
vandenyno
plokSte
tt !!
,'",uor"rikos prokste
o
o' 4.a l'.
f1
I

t'.
Indoaustraline plokst
Oj
-f? a o
a <- --,>
a
a
o aaa
a
I
OO Antarktine plokgte
28

Afrikai slenkant Europos link
ir I iemes pavir'iLl i{kylant uo-
lienoms, auga Alpiq kalnai.
Gtt-tlustls vANDENyNo
LOVYS, vadinamas Marianq
loviu, yra Ramiajame van.
denyne, netoli Guamo sa"
los. Jo gylis siekia ll 034 m.
Vandenyno loviq yra netoli
Tongos, Japonijos, Kam.
diatkos ir Filipinq. Atlanto
vandenyne, netoli Puerto Ri-
ko vandenyno lovio gylis -
I 200 m. Indiios vandenyne
prie Sundos salq esandio
vandenyno lovio gylis -
7 400 m.
, a
t <-o
a-
Ramiojo
vandenyno
plokgtd
o se susiformuoja nauj os uolienos,
aO
1O
Kai kuriose vietose poZemines
jegos perskiria dvi plokStes. Per
atsiradusi plyS[ i5 Zemes mantijos
pradeda verais magma, kuri su-
stingusi tampa bazalto uoliena.
Taip nuolat atsiranda naujos
plokSdiq uolienos. MilZini5ki ba-
zalto kiekiai sudaro ilgiausi4 Ze-
mes kalnagiibr[. Tadiau j is yra ir
maZiausiai Zinomas, nes beveik
visi Zemes plutoje atsiverg ply-
Siai yra po vandeniu. Sis milZi-
niSkas per visus vandenynus besi-
tgsiantis kalnagubris vadinasi
Vidurio Atlanto kalnagfbriu. Jo
ilgis - daugiau kaip 65 000 km.
Jis pusantro kano virSija Zemds
apimti ties pusiauju. Kalnagubrio
plotis apie I 500 km. auk5tis -
iki 3 000 m. Kai kuriose vietose
kalnagubris i5kyla vir5 vandens
paviriiaus. Vulkanines kilmes Is-
landijos sala priskiriama Siaures
Atlanto kalnagubriui, kuris yra
Mdurio Atlanto kalnagubrio da-
lis. SprendZiant iS salos ugnikal-
niq ir ply5iq Amerika ir Europa
tolsta viena nuo kitos apie 2 cm
per metus.
Zemes pavir5ius yra ribotas.
Jei atsiradusiuose Zemes plySiuo-
tai kitose Zemes vietose uolienq
turi suma'Zeti. Susidiirus dviems
plokStems, viena plok5te pasistu-
mia po kita. Apadioje atsidiirusi
plok5te maZdaug 45o kampu
spaudZiama kar5tos Zemes manti-
jos link; 600 km gylyjeji i5silydo.
Slinkdama Zemyn plok5te kartu
su savimi nusitempia ir vandeny-
no dugno dal[. Taip susiformuoja
vandenyno lolys. Manom4 kad
Zemes plok5tes juda nuo tada, kai
prie5 4 milijonus metq sustingo
Zemes pluta.
PlokSd iq judejimas lemia Ze-
mes paviriiaus reljef4. Zemes
vietos. kur plokStes susiduria ar
iSsiskiria, yra neramios. eia
daZnai vyksta Zemes drebej i-
mai, iSsiverZia ugnikalniai, iSky-
la kalnai ar susiformuoja vande-
nyno loviai.
Iei Zemd,je vyktq tik duleji-
mo procesas,
Kaip auga
jos pavir5ius
jau seniai biitq
kalnai? lygus kaip le-
das,o visoje
Zemdj e tyvu-
liuotq 800 m gylio vandenynas.
Tadiau egzistuoja ne tik lietaus,
Saldio ir vejo ardandiosios je-
gos, bet ir Zemes gelmese sly-
pindios kuriandiosios jegos, ku-
rios formuoja naujus kalnus. Siq
jegq kova jau tgsiasi ir dar tgsis
milij ardus metq, todel Zemes
reljefas daug kartq keisis. Tam
dideles itakos turi Zemes plutos
plokBdiq judejimas.
29
 UolienLi sluoksniai

tr\
' -"q
RaukSles

Jei, tarkim, Zemyno pakra5tyj e Ten, kur susiduria du Zemynai,

plok5te nusileidZia Zemyn, leisda-
masi ji stumia jiros dugn4 Zemy-
no link, o stumiamas uolienas su-
garank3diuoja tarsi kilim4. Taip
Pietq Amerikos vakarineje pa-
kranteje i5kilo Andq kalnai. Tam-
pa aiSku, kodel netgi kalnq viriii-
niq uolienose randama suakmen6-
jusiq jflriniq gyviinrtr. Judant
Zemes plutos plok3tems jie buvo
i5kelti I tDkstandiq metrq auk5ti.
DaZnai uolienq garanksiiav imqs i
sukelia aktyvi poZemine vulkani-
da2nai iSkyla kalnai. Himalajai su-
siformavo Indijos subkontinentui
spaudZiant E urazij os plokStg. o
Alpes i5kilo Afrikai spaudZiant
Europos ZemynE Per vis4 Zemes
egzistavimo laikotarpi panasiis
procesai nuolat karlodavosi. Ze-
mynuose galima aptikti ankstesn iq
kalnynq pedsakq tadiau dauguma
buvusiq kalnynq jau seniai susily-
ging su Zemes pavir5iumi. I5liko
tik palyginti neseniai susiformavg
kalnai. Prie5 400 milijonq metq
SusidDrus dviems Zemynams
uol ienq sl uoksn iai, u2slinkdam i
vienas ant kito, suslgaranks-
irjq vietaje iSkyla kalnai.
'iuoja
Kouerutentp enlu-
SYSTES: po lOO mitijonq
metq Viduriemio j0ros ne"
liks. Afrika susijungs su

ne veikla: iZemes gelmes nuslin- Europa ir sudarys vienq di-

kusirl plokidiq uolienos iSsilydo, o
lengvesnes iSsilydZiusiq uolienq
dalys vel kyla i Zemes pavir5irl ir
prasimusa pro Zemes plut4. Cen-
triniuose Andq kalnuose, uZgesu-
siq ugnikalniq vietose, aptinkami
keliq tflkstandiq metnl storio su-
stingusitl uolienq sluoksniai.
susifomavo Kaledonijos kalny-
., , x.
nai. Jie prasideda Skotijoje ir tE-
siasi per Vakanl Skandinavij4 iki
Spicbergeno (salq grupe Arkties
vandenyne prie Norvegijos - rert
pasf. ). Kaledonijos kalnynq grupei
priklauso ir ApaladiLl kalnq esan-
diq Siaures Amerikos Siaures ry-
tuose, dalis. Vokietijos vidutinio
deli iemyna. Europai ir Afri-
kai vis labiau tolstant nuo
Amerikos, Atlanto vandeny"
nas taps didiiausias Zem6-
je. Europos, Afrikos ir Azi.
jos :emynai susijungs. Ten,
kur Siandien yra Rytq Afri-
kos liiiq zona, atsiras nau-

30

*t
ja didele jUra - Afrikos
vandenynas, nes Rytr.t Af-
rika ir Madagaskaro sala
slinks Australijos link.
AustralUos iemynas ju-
d6s PietrydiU Azijos link,
o tarp 5iq:emyn{ esandios
salos, kuriose iskils nauii
kalnai, prisijungs prie Aust-
ralijos.
aukSdio kalnai - Harcas, Rtidiniai
kalnai, Tiuringijos kalnai ir Svarc-
-
valdas i5kilo prie5 250 milijonq
metq. I5 jq suapvalejusiq viriuniq
matyti, kad Sie kalnai yra palygin-
ti seni. Alpes, besipuikuoj andios
smailiomis vir5iinemis, yra jau-
nesnes - joms daugiau kaip 50 mi-
lijonq metq.
Zemes plutos plok5diq judeji-
mas ne tik sujungia Zemynus, bet
ir juos atskiria. Taip atsirado Rytq
Afrikos lUZiq zona. Tokiq zonr4
plotis gali siekti daugiau kaip
1 000 kilometrq. J[rai prasiskver-
bus i5 kurios nors puses, galiausiai
susiformuoj a pusiasalis. Limanas
(pailga jiiros |anka, susidariusi
uZliejus jiirai upes Ziotis ir
dal[ slenio - vert. past.)
tampa vis platesnis ir abi
naujai susiformalusios Ze-
myno dalys pamaZu atsiski-
ria. Taip prie5 100 milijonq
metq atsislg'rus Afrikai ir
Pietrl Amerikai, atsirado
Pietq Atlanto vandenyras.
Naudodamiesi kompiu-
teriais, Zmones gali i5tirti
Zemes plutos plokidiq ju-
dejim4 ir net numatyti jr1
slinkim4 ateityje.
Zemes drebdjimai daugiausia
ryksta tektoni-
niq plok5diq pa-
Kod6l dreba kra5diuose. Tek-
2em6? tonines plok5tes
nera visiSkai ly-
gios, jose yra i5-
siki5imq ir kabliq todel viena 5a-
lia kitos esandios plok5tes gali
susikabinti. Plok5tems toliau drei-
fuojant jq l<ra.Stai lieka sukibQ.
Uolienos [sitempia kaip spyruok-
le, kuri galiausiai del itampos
plySta. I5siskiria daug susikaupu-
sios energijos, o mes tai jaudiame
kaip Zemes drebej imq.
Dviejq tektoniniq plok5diq su-
sidDrimo vietoje susiformavgs
Kalifomijos slenys (Kalifomij a)
yra Zinomiausias pasaulyje. Cia
ribojasi Ramiojo vandenyno ir
Siaures Amerikos tektonines
plok5tes. Sios plok5tes i5 leto juda
viena Salia kitos, pasislinkdamos
4 cm per metus. Jau nuo seno Sia-
me kra5te vyksta nedideli Zemes
drebej imai -
Kalifomijos gyven-
tojams tai iprastas reiSkinys.
1906 m. Kalifornijoje [vyko labai
stiprus Zemes drebej imas: sugriu-
vo ply5io kraitus jungg tuneliai,
Zemes drebejimas, ivykQs 1995 m. sauq Ja-
ponijos nieste Kobeje, visiikai nuniokojo mies-
tE Zuvo daug 2noniq patidi milijardiniai nuos-
toliai.
susilankste per j[ ejg vamzdynai;
San Franciske Zuvo beveik 1 000
Zmonir6 sugriuvo 28 000 pastatq.
Ko nesunaikino Zemes drebeji-
mas, t4 pasiglemZe po jo tris die-
nas trukgs gaisras.
Visame Zemes rutulyje yra
daug i vien4 tinkl4 sujungtq seis-
mografi6 kuriq duomenys per pa-
lydovus akimirksniu perduodami I
31
 tris pasaulinius seisrnologijos cen-
trus Boulderyje (JAV, Kolorado
valstija), Maskvoje ir Strasbire.
Duomenys apdorojami kompiute-
riais, nustatomas Zemes drebeji-
mq stiprumas. lvertindami jq stip-
rumq mokslininkai naudoja
Richterio skalE (Carlzas F. Richte-
ris - amerikiediq seismologas, gy-
venEs 1900-1985). Labai silpni
drebejinai iverlinarni 0 balq; stip-
liausia: iki Siol LrZfiksuoras Terne:
drebejirnas sieke 9 balus. 2 balq
Zemes drebejimas yra 10 kanq
stipresnis uZ 1 balo Zemes drebe-
jim+
Zernes drebejimas gali per ke-
lias rninutes r isi<kai pakeisri krai-
tovaizdi, rrukreipti upiq tekmg ki-
ta vaga. Zydintys miestai virsta
griur esiais. ruflingiems fegio-
nams skubiai prireikia pagalbos.
Per r ienq Zeme: dlebejimo srnlgi
gali Ztiti tukstandiai Zmoniq.
Ugnikalniq iSsivetZim4 kaip ir.
Zemes drebej i-
mus, lenria ju-
A
atsiranda oanclos zelnes
ugn ikaln iai? tektonines
:-'
ploKSIes. zi no-
mi 520 veikian-
tys ar laikinai uZgesg ugnikalniai.
Dauguma veikiandiq ugnikalniLl
netgi neturi pavadinimq jie yra
r andenyno dugne. Vidurio Arlan-
to kalnaghbryje. I5 jr1 nuolatos te-
ka lara. Apie tokiq ugnikalniq r'[-
5i suZinota tik prieS keletq metq
tadiau 5ie ugnikalniai yra daug ak-
32
Krateryje
susrdargs Ugnikainio
ezeras - kratefis
1,,
't
,g
,-. : ,/Ugnikalnio
, Soninis I
il kanalas /
.._1 I
.i
/
Ugnikalnio
:iotys
PFlan'! ir l.v^. i
sluoksniai
tyvesni uZ sausumoje 'esandius
ronilrelnirrc
Dauguma sausumoje esandiq
ugnikalniq taip pat atsirado judant ! Magmos Zidinys
tektoninems plokitems. Van@ny-
no plok5tems leidZiantis Zemyn,
giliai Zemeje plok3tiq uoiienos Selsuocnaras - tai aioe-
r-(silydo, o pro atsiradusi ply5i i les mases plieno rutulys,
Zemes pavir5iq verZiasi ikaitusi pakabintas ant plono lyno,
magma. Kaip i5 atidaryto limona- pritvirtinto prie stovo. Netgi
do butelio i5sivelZia uoiienose i5- drebant Zemei jis nesujuda.
tirpusios dujos, kurios kelia mag- Plienini rutuli su ieme jun-
mE aukityn. I5siverZusi ir dujq gia jautr0s Zem6s virpesius
netekusi magma vadinasi lava. fiksuojantys davikliai. Seis-
Kaupiantis lavai ir pelenams, pa- mografu nubrdita Zemds
plutos svyravimo kreivd va-
maZu toje vieto.je atsiranda lavos
dinasi seismograma.
kalnas. .Io virSlneje blna plati
skyle - ugnikalnio krater.is. Ii kai
kuriq ugnikalniq lava nuteka pa-
lyginti ramiai ir tolygiai, kiti ugu-

::.,i{ss{l $ssir:s
Ugnikalnio pjDvis: nagmos ,idinys, ugnikal-
nio iiotys, uZgesusia ugnikalnio uolienos. Prie
vulkaniniq reijkiniq priskiiami ir geizeriai
ja). 1883 m. Krakatau ugnikalnis
tiesiog i5leke Ior4 o sprogimo
garsas buvo gfudeti net uZ 5 000 km!
1815 m. del Tamboros ugnikalnio
i5siverZimo net uZ 1 600 km dre-
bejo Zeme. Jo sukelto powynio
metu Zuvo tflkstandiai Zmoniq o I
70 km aukiti buvo i5mesta 150 km3
pelenq.
Kas deSimtas ugnikalnis yra ne
tektonines plok5tes pakra5tyje,
bet jos viduryje. Po jais btina ypad

lS Sttokuro geizeio (lslandi-
ja) nuolat trykSta karttas van-
duo t garai.
t'
kalniai prasiverZia nereguliariai, kar
bet labai galingai; tarp ugnikalniq niai dar vadinami ,,karltaisiais" - .
i5siverZimq gali praeiti daug me- taSkais". Sios ruSies ugnikalnirl j
tq. Tai priklauso nuo magmos patryzdys yra Havajq salos. Visos
klampumo ir joje esandiq dujq Havajq salos yra rulkanines kil-
kiekio. Kai kada dujq slegis biina mds. 2 400 km ilgio salq grandine
toks didelis, kad ugnikalnis net susifotmavo Ramiojo vandenyno
sprogsta. Ramiojo vandenyno pa- plok5tei judant Siaures vakarq
kraidiuose yra tektoniniq plokldiq kryptimi per ,,kar5tqii taik4'. Pas-
ribos, todel dia susiformavo labai taruoju metu tik jauniausioje i5
daug ugnikalniq. Jie sudaro vadi- Havajq salq yra veikiandiq ugni-
nam4ji ugnies Ziedq. Vienas i5 Zi- kalniq.
nomiausiq ir pavojingiausiq Sio Vokietijos teritorijoje taip pat
ugnies Ziedo ugnikainiq yra Sv. buvo veikiandiq ugnikalniq. Dar
Elenos kalno ugnikalnis (JAV, Va- priei 1 I 000 metq veike Eifelio
Singtono valstija), kuris 1980 m. ugnikalniai. Vandens prisipildZiu-
sprogo ir visk4 aplinkui nunioko- sios maros taip pat yra vulkanines
jo. Pavojingi ir vis dar veikiantys kilmes. Dar seniau uZgesg yra Fo-
Pinatubo (Filipinai), Krakatau ir gelsbergo, Kaizeritulio ir Hegau
Tamboros ugnikalniai (Indonezi- kalnqugnikalniai.

33
 Rridynai rr grezlnta
Zem6s turtai
Zmones i5 Zemes gelmiq i3-
gauna nepapras-
tai daug ivairiq
Zem6s turtai, Zaliavq: i5 mo- tr* rfl I
Kas tai? rr:5?
lio gamina ply- I l-:"t1., i

tas, i3 plytq ir
cemento (ce-
mentas - degintq kalkiq produk-
tas) stato namus. Keliams tiesti Akmens anglitl
naudoj ami susmulkinti akmenys, kasyklos pjovis:
gamyboje - geleZis, varis, aliumi- Sio/rds, Sachfos /r
ang q gavybos
nis ir kiti i3 rfidq i5gauti metalai. irenginiai.
Maistui ruo5ti naudoj ama druska.
ISgaunama labai daug anglig naf-

Anglies gavyba

tos, gamtiniq dujq ir urano. Pasta- Zemes Dkyje. DidelE reikSmE

rasis naudoj amas atominese elek-
trinese elektrai irSilumos
energijai gaminti. Druska, siera ir
kalkes naudojamos chemijos pra-
moneje. Jos produktai - kalio
druskos ir foslatai - naudojami
turi
gruntiniai vandenys ir dirbamoji
Zeme. Be Zemes tufiq nebiitrl ir
mDsq dabartines civilizacijos.
Klindi% bazalto ir granito uolie-
nos taip pat yra vertingos naudin-
gosios iSkasenos. Tadiau daugumq
Eunopole lieka vis ma-
:iau rudynq ir greiiniq. Ka-
dangi dia jau kelis Simtme-
eius, ig dalies ir
tUkstantmedius pl6toiama
kalnakasyba, daug naudin-
gdq iSkasenq telkiniq,
ypad esanditl arti iemes

34

Sachta
pavirsiaus, jau issemti. Gi-
liau taip pat yra iSkasenq.
Tadiau jq iSgauti neapsimo.
ka, nes gavybos islaidos
vi6ytq pajamas. Visoje Eu-
ropoje, ne tik Reino ir Roro
srityse, u:sidaro daug ka-
sykh.t.
uolienq geologai priskiria
mineralq grupei. Kuo skiria-
si mineralai nuo uolienq?
Mineralai yra gana vientisos
struktiiros, jq atomai daZnai
sudaro kristal4. P avy zdLiu|
valgomoji druska susideda
tik i5 natrio ir chloro chemi-
niq elementq. Deimantai -
tai anglies atmaina. Bespal-
vis kalnq kristalas sudarltas
i5 silicio ir desuonies ato-
mr; o piritas, Sviesiai geltonas
blizgantis mineralas, - i5 geleZies
ir sieros. Nors Zinoma keli t[ks-
tandiai mineralq ruii% dauguma
jq labai retos. Uolienos daugiau-
sia susideda i5 keliq mineralq o jq
kiekis uolienose daZnai labai ski-
riasi. ParyzdZiui, granito sudetyje
yra mineralq - kvarco, lauko 5pa-
to ir Zerudio. Zvelgiant i granit4
pro padidinamaj[ stiklq Siuos mi-
neralus lengvai galima atskirti.
Yra ir tik i5 vienos mineralq rii5ies
sudarytq uolienq. Tokiq uolienq
paryzdys - klintys; buna vien tik
i5 klindiq sudarytq kalnq.
Zmones yra priklausomr nuo
naudingqjr4 iSkasenq todel labai
stengiamasi rasti naujus i5kasenq
klodus irjas i5gauti. Anglies, auk-
so ar deimantq kasyklose kalna-
kasiai nusileidZia i 3 000 m gylio
Sachtas ir Stolnes. Rusrqjq angliq
ar vario rtidos kasyklos - tai atvi-
ri negilDs, tadiau labai dideli kar-
jerai. Naudojant paZangias tech-
nologijas nafta iSgaunama net i5
juros dugno ar ledo sukaustytoje
Aliaskoje.
Tdkstandiai Znonirl ieSko naujq
rtidq ir naftos telkinirl Telkiniq ieS-
kotojai vadinami prospektoriais.
Plieno gamykloje dahininkai dirba labai kari-
toje aplinkoje .
Savo darbe jie naudojasi SiuolaikiS-
kiausiais techniniais metodais. Ge-
leZis turi magnetiniq savybi% todel
jos klodq ie5koma labai jautriais,
lekrur,'q virS Zemes tempiamais ir
magnet4 fiksuojandiais davikliais.
Uranas yra radioaktyrus, todel ieS-
kantys urano naudojasi Geigerio
matuokliais, fiksuojan6iais radio-
aktlviuosius spindulius (pagal jq
ataddj4 fizikq Hans4 Geigeri gy-
-
venus[ 1882-1945 vert. pasL).
Naudingqiq iSkasenq paie5koms
naudojami ir palydovai.
Ypad daug pastangq ir le5q rei-
kia naftos paie5koms. Naftos
prospekloriai ie5ko naftos iStekliq
siqsdami i ZemE ele}tros srovQ
arba sprogdinimais sukeldami
dirbtinius Zemes drebejimus.
Analizuodami per uolienas sklin-
dandias drebejimo sukeltas ban-
gas, kompiuteriuose gauna tos
vietoves rentgeno nuotraukas.
Remdamiesi Siomis nuotrauko-
mis, prospekloriai ie5ko galimrl
naftos telkiniq. Dideles pastangos
atsiperka: kiekvienas naftos grE-
Zinys duoda milijonini peln4.
35
 ft'.
-i ' r
Degindami akmens anglis arba qs
duj as naudoj a- .g-::
$
Kaip susidar6
mes milijonq t,
nafta ir
metq senumo
Saules energija.
anglys?
Nafta, gamtinds
dujos ir akmens
anglys -tai i5kastines Zaliavos.
Kaip susidare Sios i5kasenos?
Visuose gyvuose organizmuose
yra anglies. Augalai, [kritg I pelkg
ar dumbl4 ir negavE oro, sutrtiny-
davo. Veikiant Silumai ir slegiui,
i5 augalq likudiq susidarydavo ak-
mens anglys.
Daugiau kaip priei 300 milijo-
nq metq didLiajqZemls dali den-
96 pelketi miSkai. Biitent Siuo lai-
kotarpiu ir formavosi akmens
anglys. Kasyklose dar randama
neiprastos i5vaizdos, jau seniai i5-
nykusiq medZiq rtiSiq likudiq. Pie-
Sinyje atvaizduoti tais laikais augE
medZiai (Zr. pie5inf.
Akmens anglies klodai slypi
giliai po Zeme. Paprastai jq gyslos
buna tik keliq metrq plodio. Kal-
nakasiams tenka sunkiai dirbti,
norint iSkasti ir i5kelti I Zemes pa-
viriiq akmens anglis. Tadiau ak-
mens angliq atsargq yra gerokai
daugiau negu naftos - jq dar uZ-
teks kelis Simtrnedius. Ie5koma
biidtl kaip kuo maZesnemis s4-
naudomis i5gauti akmens anglis.
Nafta susidare i5 mazq jurinirl
gyviinq kiinq. Po mirties jie nu-
skendo Ijiiros dugnE ir sutriinijo.
Taip atsirado nafta - juodas, ne-
malonaus kvapo skystis. Kaip 5a-
lutinis nafos susidarymo produk-
tas atsirado gamtin6s dujos. Sios
i5kasenos kauodsi akltame smil-
tainvie arba kalkakmenio

36
 Energijos poreikis yra toks didelis, kad net Atuties vandenyne veikia galingos naftos gavybos
Dlafformos.
plyiiuose po vandens nepralei-
dZiandiais uolienq sluoksniais.
Naftos bendrovese dirbantys geo-
logai stengiasi rasti tokias naftos
,,sleptuves".
r.l
Siuolaikines naftos pramones
ii
pradLia - 1859 metai. Amerikietis
Edvinas L. Dreikas (Drake) Titus-
vilyje (JAV, Pensilvanijos valsti-
ja) kase Sulin[. Tadiau i5 Sulinio i5-
trySko ne vanduo, bet nafta. Nuo
to laiko naftos suvartojimas augo
ne[tiketinu greidiu. I5gauti naft4
yra nesudetinga. Be to, j4 galima
pumpuoti vamzdynais i reikiam4
viet4 ar gabenti tanklaiviais. Dau-
gelyje Saliq veikia naftos valymo
imones, i5skaidandios naft4 i su-
detines dalis. I3 jq gaminamas
benzinas, kurenti skirtas
naftos produktas, alyva ir
asfaltas.
I5 tikrqjq naftos, akmens an-
gliq ir gamtiniq dujq naudojimas
Sildymui ar transportui - tai
Siq brangiq Zaliavq eikvoj i-
mas. Sie samtos turtai
ne tik teikia energijos, bet yra
chemijos pramones Zaliava. I5 jrl
gaminama plastmase, vaistai,
skalbimo milteliai, daZai bei kiti
chemijos produktai.
Zmones pradej o naudoti me-
talus daug
anksdiau negu
Ar ir dabar
formuojasi naft4 ir
ak-
mens anglis.
rtidos?
Kai kurie Ze-
mes istorij os
laikotarpiai yra pavadinti metalq
vardais. Po akmens amZiaus,
maLdaug II tiikstantmetyje pr.
Kr. prasidejo bronzos amZius.
Bronza - kietas metalq lydinys,
gerai tikgs irankiams ir ginklams
gaminti. Jo sudetyje yra 90To va-
rio ir 10%o alavo. 700 m. pr. Kr.
prasidej o geleZies amZius.
Nedaugelis metalq buna gryni.
Tik auksas ir sidabras, rediau varis
ir geleZis (i5 nukritusiq meteorihl)
37

Sidabrc kasykla Radiniuose kalroose. Sis
1521 m. nulapytas allotiaus paveikslas vaiz-
duoja sunkt kalnakasiLt dahq ir sidabro gavy-
bos bddus.
randami gryno pavidalo. Daugu-
ma metalq yra deguonies arba sie-
ros junginiai ir vadinami rndomis.
Jau priei kelis tiikstan6ius metq
Zmones mokejo rasti rtidas ir i5 jq
pasigaminti metalq. Paprastai rii-
dos, susimaiSiusios su ridq netu-
rindiomis uolienomis, aptinkamos
maZais kiekiais. Radus didesnius
riidos telkinius. jq gavyba apsi-
moka.
Kai kada rudos iSsikistalizuo-
davo dar skystoje magmoje ir nu-
grimzdavo iZemds gelmes. Kitais
atvejais karStas vanduo prasi-
skverbdavo I magm4 i5tirpdyda-
vo metalq turindius mineralus.
Magmai vestant jie nusesdavo ant
uolienq plySiq sieneliq. Taip susi-
formavo daZnai uolienose randa-
mi vadinamieji rudq kori-
doriai.
Rtdos formuoj asi ir dii-
lant uolienoms. Kai kada
granito uolienose randa-
ma aukso gijq. Vandeniui
skalaujant dDlandias gra-
nito uolienas maLi, bet
sunkDs aukso Zvyneliai
daZnai lieka ramiuose
upeliq uZutekiuose.
Daugelis mdynq jau i5-
naudoti, likusios rudq ka-
syklos taip pat geitai bus
uZdary.tos. Teks eksploa-
tuoti maZiau metalq turin-
dius riidq telkinius. Ta-
diau tokiu atveju rudq
gavybos iSlaidos gerokai
padides, bus daroma dar didesne
lala gamta|
R[dos formuojasi ir dabar,
ypad ugnikalniq i5siverZimo vie-
tose vandenynq dugne. Tadiau tai
trunka miliionus metu.
NAUJ| RUDU TELKtNtAt vi.
s{ pirma atsiranda ties Vi-
durio Atlanto kalnagIbriu.
Pro vandenynq dugne
esaniius plysius vanduo
prasiskverbia i Zemas gel.
mes, ten lkaista, islirpdo
magmoje esandius metahl
junginius ir metal{ prisod-
rintas vanduo v6l pakyla
vandenyno dugno link. 15
Zemds gelmiq prasiskver-
bianEios sieros dujos suda-
ro vandenyje netirpius me-
talI ir sieros junginius. Sie
junginiai nus6da vandeny-
no dugne. Jo dumble ran-
dama iki 30% gele:ies, kitur
randama vario, cinko, Svino
ir sidabro.
Vaio karjercs Cileje. Andq
kalnuose randama labai daug
naud i ng A q i5kase n LI Va i s,
raudonos spalvos metalas, eia
kasanas atviruoju badu.
 UoLtENosE RAsr DAR
NENUSLIFUOTI DEIMAN-
TAI primena matinl stiklE.
Tadiau tam tikru bUdu
kruopsiiai nuSlifuoti dei.
mantai virsta vilioiandiai
spindinCiais briliantais.
BRtL|ANTU masos
vienetas - karatas (5 kara-
tai = 1 gramas).
BntUl'|nt retai bitna
skaidrus kaip kristolas.
Daugybes maZq facetq gli"
favimas - sud6tingas ir rizi-
kingas darbas. Slifuojami
deimantai gali skilti, tod6l
dideli briliantai labai bran-
g0s. Jais buvo puosiamos
karaliq karainos.
Brangakmeniams priskiriama
apie 100 mine-
Kod6l ralq rii5iq. Jie
deimantai turi bDti mine-
tokie ralui biidingos
brangtis? spalvos, pakan-
kamai dideli ir
gryni. Be to, jie turi biiti labai
kieti, nes tik iS kietq akmenq ga-
lima pagaminti kokybiSkus pa-
puoSalus.
Brangakmeniais graZinti pa-
puo5alai nuo seno yra labai ver-
tingi. Tadiau i5 tikrqjtf mineralai,
i5 kuriq sudaryti brangakmeniai,
dainai randami gamtoje. Palyz-
dZiui, deimantai yra kristaline an-
glies atmaina. Tadiau mineralo
vertE lemia ne jo sudetis, bet gry-
numas. Juvelyrai naudoja tik
skaidriausius akmenis.
Brangakmenitl biina ivairiq
spalvq. Par,yzdZiui, rubinai suda-
ryti i5 korundo, bespalvio aliumi-
nio ir deguonies junginio. Tadiau
kai kada korunde randama tam
tikrq medZiagq pddsakg nudaZan-
diqji raudona spalva. Toks korun-
das vadinams rubinu. I5 korundo
sudaryti ir safurai; melynq spalv4
jiems suteikia kitos korunde esan-
dios medZiagos.
lvairiaspalvis kvarcas yra dau-
gelio brangakmeniq sudedamoj i
dalis. Juostomis iSvagoti agatai,
violetiniai ametistai, roliniai
kvarcai, kalnq kistalai ir opalai
sudaryti i5 kvarco, kuris yra pa-
grindind sudedamoji smelio dalis.
Kvarcas - tai silicio ir deguonies
junginys. Tam tikros medZiagq
priemaiSos suteikia kvarcui fvai-
riq spalvq.
Kiediausias ir geriausiai Zino-
mas brangakmenis yra deimantas.
Sie akmenys susidaro veikiant di-
deliam slegiui ir kar5diui maz-
daug 150 km gylyje. Daugiausia
deimantq randama Pietq Afrikoje.
Cia priei 70 milijonq metq mag-
.L
ma paK o rs gelmrrl I zemes pa-
viriiq ir sustingo. Jos uolienos,
kuriose randama deimantg pava-
dintos Kimberlitu (pagal netoliese
esant[ Kimberlio miestq).
Deimanto Slifavimo pakopos. Taip neilifuotas
ntas v i rsta b ri I i a n t u.
de i m a
Deimantas
Brilijantas
39

voZemio. Jeigujo
medLiai, krtimai, Lo1E, javai ir
darZoves, o Zmones ir glviinai
mirtq badu.
Paemus saujq Zemes, i5 pirmo
Zvilgsnio ji neatrodo esanti vertin-
ga. Labiau j4 paZinti galima pro
mikroskop4. Pirmiausia krinta i
akis tai, kad Zeme nevientisa. Ji
labiau primena akyt4 kemping.
MaZose Zemes porose yra van-
dens, didesnese - oro. Zemeje
knibidete knib2da ivairiausi4
mikroorganizmq: vienoje puve-
ningos Zemes saujoje jq yra dau-
giau negu Zmoniq Zemeje! Zeme
iSlieka derlinga del joje esandiq
bakterijg grybq vienalqsdiq or-
40
Di NoZe myje gyven a da ugy-
be maZLl gwanq ir mikroorga-
nizmL!. Be jU Zemeje gyvybes
nelikttl.
DtRvoZEMYJE apstu
biiq ne- ivairiausiq organizmq. Vie-
,f,,nt Zemes su- name derlingos Zem6s hek-
atliekos - lapai, tare (10 000 m') gyvenaniiq
ek5krementai, ne- organizmq - nuo sliekq iki
baKeriiq - bendras svoris
yra 5 000 k9. Grybq hifr.t,
esaniiq viename Zemds
iSskaido Sias atliekas i
vis paprastesnes sudeda-
mqsias medZiagas, kol
galiausiai jos tampa hu-
musu - derlinga, pilna
mikroorganizmq Zeme.
Be to, skaidymo metu i5-
siskiria ir augalams bDti-
nos maistingosios me-
dZiagos. Lietus nuplauna
jas I dirvoZem[ ir patrq5ia augalus. grame, bendras ilgis gali
b[ti 400 m.
 Gyvybei Zemeje - 3 milijardai metq
Mums atlodo sa\alme supran-
tana, kad gali- 9 (9
Kaip Zem6je
gal6jo
me gyven ze-
,,r!J!.
''d :

atsirasti atrodo, kad tik

gyvybd? misq
planeta
)ra gyvenama.
I5 visq planetq tik Zemeje yra vi-
sos gyrybei arsirasri ir 1oJ*lTiTii,
\ystytis s4ly-
biitinos
lJiJlj/LrJUulrrrvJJlrJe^ 6i,
gos: vanduo, oras ir :' {.r!!.r31-.1.i
tinkama temperatu- :. -.
ra. Taip yra todel, kad
TERCIARAS \ ---- - -\
Zeme Iiur'.,iurr
nutolusi nuo ^
U\, Sau-
rau- *
z_rrrirE
les tokiu atstumu, kad
65 mln. m.).
,0.'"!t!'iH".n
(priei l.- tv
, \;.'I
-nli'
-.
nei r andenl nai isgaruoja. 'i ,'.9',
nei suS4la iled4. Jau 3 mili- ,I
jardai meti Zemeje yra 91- .lTFrDl
35 mln. 1{D-
vybei palankios s4lygos - .ir.: .:''
biitent taip datuojami seniau-
si rasti gyrybes pedsakai.

Per 3,5 nilijardq netL! Zemeje vystdsi ivaitios

gyvybes formos.
Kaircje (viduryje): nelsvadunbliaL bakeijos (1 ),
meduza (21 tilob as (3). jutL! zvatgide t4J ptrpt\,laq
galvakojs moliuskas t5t. junn6 s|otpionas (6) ,".,"i ;;;';;
Ftu lelia (7t. rchrlostega t8l. Satuuotal 2uvis 19).
pilvakojis moliuskas (10), rieSapeleke zuvis (11),
mezoza uras ( 1 2), pleziozau ras ( 1 3),
amonitas (14, 17), stipinpeleke Zuvis (15), KARBONAS
dpladokas (16) ohlozautas t18t lAru ezys tl9t.
tories 355 mln. m-).
juinis ve2lys (20). ryAlts (21). naultlds 122)
antrckozauras (23), tarckonas (24),
laumZigis (25), Sintakajis (26), edafozauras (27), i,
cinagnatas (28), euparkerija (29), ,, \ @
slegozauas (30), atcheaplet{sas
steqozaurcs t3A). archeapteriksas (31),
'31). DEVONAS ': i) l.r- ,L
DEVONAS l- ts
tircnozauas (32). ptercnodanas (33). (pries 410 mln. m.l. | -r ,--f @
denotetijus P4t. ptiohipas t35). {"t-1
kardadantis tigras (36), pla'iaragis elnias (37) ,,.
. '.i ..
'- l -_ i
gandrcs GBt.2mogus t3gt STLURAS -t'
Desindp: zat@dumblia, (,1). tp,iea 435 mtn. ..t.
*ty(: ,,
\l J))t1,,;;,
I e ,!:
pataisas (2,3), asiDkliai (4),
vienaskiltiai augalai (5), papareiai (6),

(pries
Gyvybes
e 41
 raclau Kalp zemeJe
gyvybe? Iki Siol tai
noma. Kaip parode
tai, Siltame vandenynq ar kar5fijr1
versrniq vandenyje galjo atsirasti
gyviinams butinq strukturiniq me-
dZiagq. Sis procesas truko ilgai *
Simtus milijonq metq.
Kelis milijardus metq visi Ze-
meje gyveng organizmai buvo la-
bai maZi. Tai buvo bakteriios ir ki-

Kad jq kflnas i5liktq

stabilus, susiformavo
griaudiai su stuburu.
VienahsAiq tnagdumbliq kiautas sudarytas
Pirmieji stuburiniai
,S s,lbio rrgstles. gyvnnai buvo Zuvys. Noredamos
pasprukti nuo grobuoniq kai ku-
ti
mikroskopi5kai maii orgoniz- riq rti5iq Zuvys apsigyveno sausu-
mai. Jq apvalios arba pailgos moje. Tuo metu sausumoje jau ve-
formos k[n4 sudare tik viena lqs- Sejo augalai ir veisesi vabzdliai.
tele, apgaubta plonu apvalkalu. VeZius ir vabzdiius ii iiofts'
Per Simtus milijonrl metq tnrkus[
saugo SaNai, o stubudniai gf '
Tik prie5 800 mln. metq atsirado laikotarp[ atsirado daug gpunq vanai turi gdaueius.
daugialqpdiai organizmai - pir-
mieji augalai ir gyviinai.
Jau tuomet vyravo iSgyvenimo
principas: esti ir vengti hg kurie
gali tave sudsti. Kai kuriq anksty-
r,qiq laikq gyvtinq kiinas buvo pa-
dengtas silicio riig5ties arba kalkiq
Sanu. Seniausiq rastq gyvtinq Sar-
vq amiius - 600 mln. metq. Tokiq
gyvunq dabartiniai palikuonys yra
ve1iai ir vabzdLial Kitq rd5iq gy-
vtinai, noredami apsiginti nuo gro-
buonig didino savo kiino masg.

42
 rii5ir5 kurioms vanduo ne-
bebuvo pagrindine gyve-
namoji terpe. Tai varlia-
gyviai, rupuZes ir ropliai.
Pastariesiems priskiria-
mos gyvates, kokodilai,
veZliai, dinozaurai. Atsi-
rado pauk5diai, Zinduoliai
ir ealiausiai Zmones.

Pdeiistoiniais laikais gwenQs paukltis at-

cheopteiksas - turejo h ropliams, ir pauk'-
eiams bDdingq bruoZq.

kudiai supudavo ir
sutriinydavo.
Labai retai randama suakmeneju-
[vairios gylybes formos susi- siq kaulg vadinam{q fosilijq.
formavo anks- Kaulai suakmenedavo, jei vande-
15 kur mes
su:inome apie
diau negu lSSl- ningame molZemyje arba dumble
prieSistoriniq vyste Zmogus. esandios klintys prasiskverbdavo I
Iaikq augalus Tai i5 kur mes kaulus. Tokiu atveju iSlikdavo
ir gyvainus? galime suiinoti kaulq form4 atkanojantis I iej inys,
apie gyvybes apsuptas sukietejusios uolienos.
raid4? PrieSistoriniq laikq tyrine- Suakmenejusiq liekanq randama
tojai paleontologai apie tai spren- daugiausia j[rq pakrantese, pelkd-
dZia i5 rastq tuomet gyvenusiq gy- se ir olose. eia jas gerai saugojo
lunq ir augalq liekanq. vanduo, smelis ir molis. Laikui
Maitedos sudsdavo mirusiq gy- begant ant Siq liekanq nuguldavo
lr1 organizmq kiinus. Pastarqjq li- vis nauji uolienq sluoksniai. Kuo
giliau kasama, tuo senesniq uolie-
nq randama. Tadiau daZnai del Ze-
mes plutos juddjimq Zemes
sluoksniai susimaiSydavo. Be to,
vejas ir vanduo ardo uolienas. Pa-
leontologams, nustatantiems uo-
lienq amZiq daZnai tenka gerai
pasukti galv4. Kartais randama i5
po Zemes ky5andiq pabalusiq kau-
lq liekanq. Mongolijoje, Gobio
dykumoje, buvo rasti milZini5ko
dinozauro kaulai.

43
 Fosilij q tyrimai rodo, kad
prieSistoriniais
;t ,.
Kod6l lalKals zemeJe
iSnyksta gyvenQ gyvu-
gyvtinai? nai, nors ir ski-
riasi nuo dabar-
tiniq gyvunq
ivairiais poZymiais, tadiau yra
jiems giminingi.
PavyzdLili, prieS 65 mln. me-
tq iSmirg dinozaurai pana5iis i
roplius ir yra pauk3dirtr proteviai.
ISnyko beveik visos tuo metu
gyvenusios gyviinq ir augalq r[-
Sys. GyvEnq ir augalq amZius
taip pat trumpas: kai kurie gyve-
na tik por4 dienq, kiti - kelet4
metq. Kai kuriq rlSiq medZiq
gyvenimo trukme - keli tiikstan-
diai metq.
Kodel kadaise dideliuose plo-
tuose gyvenusios augalq ir gyw-
nq r[Sys i5nyko? Yra kelios prie-
Zastys. Gyviinq ru5ys gali
iSnykti, jei iSnyksta augalai ar
gyvunai, kuriais jie minta, arba
jeigu ijq biotopq patekg kitos rti-
Sies gyvunai mito tuo padiu mais-
tu ir iSstume ,,konkurentus". Eu-
rop4 sukausdius ledynmediui,
44
i5nyko daug Silum4 megstandiq Mamuto gtiaueiai. Sie dramb-
liams aftimi gw1nai iSmire ak-
gyvunq rfrSiq. Paskutinioj o le- me n s amii a us pa baigoje.
dynmedio pabaigoje iSnyko urvi-
niai lokiai, mamutai ir kardadan-
diai tigrai. KaolHet paskutiniai-
Dabar inones atsako uZ gyvti- siais Simtmeeiais buvo su-
mediiota daug stambiq gy-
nq ir augalq iBsaugojim4. Zmones
vainq, daug jq r05iq iSnyko.
i5kerta vis daugiau mi5krtr pievos
Baltieii med:iotojai beveik
ir stepes tampa dirbama Zeme, tie-
iSnaikino kadaise dideliais
siama daug keliq kasinejama Ze-
buriais per Amerikos preri-
md. oras. vanduo ir dirvoZemis
uZterliami [vairiomis atlie-
komis. Taip sunaikinamos
daugelio gyvflnq ir augalq
rtiSiq buveines.
Kasdien i5nyksta apie 100
gyvunq ir augalq r05ig dau-
giausia - dar neZinomos
vabzdZiq r05ys. M[sq vaikai
jas traukusius bizonus.
ir vaikaidiai gyvens jau ne tokioje
1627 m. buvo nusautas pas-
-
turtingoje planetoje iSmirusi ru-
kutinis tauras, 1780 - pas.
Sis visam laikui iSnyksta n o 2e-
kutinis drontas, 1883 - pas-
mes pavir5iaus.
kutind kvaga. 1894 m.
NepaguodZia ir tai, kad gyvii-
isnyko paskutinieji karveliai
nai ir augalai i5nyksta patys sa- keleiviai, kadaise dideliais
vaime. Zemds egzistavimo lai- pulkais gwenq Amerikoje.
kotarpiu buvo keli periodai, kai Dabar labai svarbu igsaugo-
iSnyko daugelis r[Siq, o jq vie- ti nuo iBnykimo raganosius,
toje atsirado naujos. Vienas Zi- azijinius dramblius, pandas,
nomiausiq tokiq periodq buvo kalnq gorilas ir tigrus.

DTNozAURAT Zemaje
viespatavo apie 150 mln.
metq. Tik po juos istikusios
katastrofos iinduoliq, gyve-
nusiq 6alia dinozaunl jau
100 mln. metq, gyvenimo
selygos tapo palankesn6s,
J dreiviai i'naikino neskrci-
danti paukSti drcnt4 kadaise
gwenusi Mauricijaus saloje.
prie5 65 mln. metrl. Manoma,
kad tuo metu i5 Visatos ant Ze-
mes nukrito milZiniSkas apie 10
km skersmens meteoritas. Ze-
meje jis i5dauZd didZiuli krateri,
suskalde I Sipulius uolienas. o i
or4 pakilo milijardai tonq dul-
kit1. Dulkes keliolikai menesiq
ar net metq uZdenge dangq ir
Saulg. Zemeje tapo tamsu
ir 5alta, Zuvo augalai, kar-
tu - i Lolidliai gyvDnai.
Galiausiai, neturedami
kuo maitintis, iSmire ir
pleSrieji Zverys. Tamsai
;;_:-
i5sisklaidZius, Zeme atrode ap-
leista. I5nyko apie 150 m1n. me-
,:a
tq z,emeJe vlespatav 0rnozaurat
bei puse augalq ir gyviinq rtiSiq,
iSskyrus krokodilus, veZlius,
vabzdZius, pauk5dius ir Zinduo-
lius.
Besimokanti Simpanze. Zmogbeidiiones -
aft imiau si zmogaus giminaiiiai.
ISnykus milZiniSkiems rop-
liams Zemeje
apsigyveno
Kaip vystdsi daug Zinduo-
Zmogus? liq rti5iq tarp
jq medZiuose
gyvenantys ir
vabzdliais mintantys gyv0nai. Jie
laikomi primatq - pusbeZdZionir5
beZdZionig ZmogbeZdZionirl taip
pat ir Zmoniq - proteviais. Siems
medZiuose gyvenusiems Zinduo-
liams susiformavo skiriandios
spalvas ir suvokiandios erdvg
akys, galindios griebti rankos ir,
45
 Austrclopithecus Homo habilis
{pries 2-3 mln. m.) (prieS 1,85 mln. m.)
svarbiausia, dideles smegenys.
Gaudyti v abzdLius I inguoj andiose
medZiq virSiinese - gana pavoj in-
ga. Norint i5gyventi, reikedavo la-
bai greitai ir tiksliai apskaidiuoti
atstum4 iki artimiausios Sakos ir
tvirtai laikytis.
PrieS 25 mln. metq i5 5iq vabz-
d2iais mintandiq gyv[nq i5sivys-
te kelios beZdZioniq r[Sys. Jos
laikomos dabartiniq Lmogbel-
dZioniq - orangutanq, gorilq,
Simpanziq ir
Zmoniq proteviais.
Manoma, kad Zmones atsirado
Rytq Afrikoje, o i5 ten pasklido
po visq ZemE. Mokslininkai juos
vadina Homo sapiens (,,protin-
gaisiais Zmonemis").
Seniausi Zinomi Zmogaus pro-
teviai australopitekai (Australo-
pithecus) vaik5diojo stadiomrs.
Jq maZdaug 560 cm3 dydZio
smegenys buvo dvigubai dides-
nes uZ dabartiniq Simpanziq
smegenis. Homo habilis (,,suma-
niqjq Zmoniq') smegenq tlris -
46
Homo ercctus Homo sapiens
(priei 1,5 mln. m.) (pries 200 000 m.)
apie 670 cm3. Jie mokedavo pa-
sigaminti paprastus akmeninius
irankius. Jq palikuonirl Homo
erectus (,,stadit4q Zmoniq") sme-
genys buvo gerokai didesnes -
900-1200 cm3. Jie mokedavo
uZsikurti lauZ4 pasidaryti akme-
nis skaldandius kiijus, pasistatyti
pastogQ ir medZioti didelius Zve-
ris, pavyzdZiui, dramblius. Pir-
mykSdiai Zmones i5 Afrikos pa-
sklido po Europ4 ir Azij4. Prie5
300 000 metrl atsirado Homo sa-
piens. hl smegenq ttiris buvo pa-
na5us i dabartiniq Zmoniq sme-
genis ir buvo apie 1300 cm3.
Europoj e ir Artimuosiuose Ry-
tuose priei 100 000 metq susi-
formavo neandertaliediai (Homo
sapiens neanderthalensls, iSnykg
pries 35 000 metq.
Seniausius kromanjoniediq
(Homo sapiens sapiens), ku-
riems priklausome ir mes, pedsa-
kus archeologai rado Afrikoje.
Prie5 90 000 metq jie gyveno ir
 dabartinio Izraelio teritorijoje, pradejusi sistemingai j4 eksploa-
. t,
prie5 50 000 metq i5 Azijos pate- tuoti. Zaliavq gavl ba pasieke toki
ko I Australij4 o prie5 15 000 mast4 kad kai kuriq naudingqjq
metq pirmieji Zmonds per Sibir4 iSkasenq liko visai maZai. Jei naf-
.^^^: ^l-: :-
pal5 r qNs ^
*^-:1.^
r l\al.
-a1rr1{:r tos sunaudojimas nesurnaZes. jos
uiteks daugiausia 50 rnetq. Be to,
Zeme yra Lmoniq gimtine. Joje Zemeje gyventojq vis daugeja, to-
yfa vlsos gy- del dideja maisto, aprangos ir 5il-
Ar protingai venti biitinos dymo poreikis. Zemei padaryta
Zmog us s4lygos oras, didele Zala. todel. jei mes norime
elgiasi su geriamasis 91 venti iI toliau. ateitlje turime j4
HoDo saplers sap/ers
(preS 120 000 m.) gamta? vanduo, auga- labiau saugoti.
lai ir gyvlnai.
x .
... - , : .,
lvairialype inagaus veikla zmogus prrmoJl buq be zemeJe.
daro neigiamq poveikl aplinkai.
Tadel daugeja ligtt, vyksta kli-
mato pokydia\ iinyksta WAnLt
. ,tf.augalll rlirs. , .,
'':
.:.::t:'..: -,
. .:ta: '
. Elektrines
Smogas viri pramoniniq
rajonL{ ir dideliq miestlt

Zuvq ma:djimas
del intensyvios
Ofo tfansportas ..: ,, :vejybos
.,.:...,. .+ *r*
lf
-:-::l;:i!*;.

'ra:"i::'

irenginiai

Ke iq e smas

-. -r'
a.,-
I
I

grutomts,..
;{)& Eb
, .-. i" . t-.

Akmens anglys 21, 34,
35,36,37
anglies dioksidas 5, 15,
16,17,21,26,42
aplinkos lzria2l, 44, 47
archeopteriksas 41,43
Aristarchas Samietis 6
Aristotelis 6
aiigaliai 6, 7,8, 12, 13
atmosfera 5, 15, 16, 17,
18,21
atosligis 9, 10
Australopithecus 46
azotas 4, 5, 17
Bakteriios 16, 40, 41, 42
bazaltas 22,23, 29, 33, 35
brangakmeniai 39
Deguonis 4, I2, 15, 16,
r7,35,38,39,42
deimantas 35, 39
dirvoZemis 34, 40
druska 15
Eir"ti, zs, ::
Eratostenas 6
erozija 24, 25
Eurazijos plokste 28, 30
evoliucija 41,46
Fosilijos 43, 44
fotosinteze 15,16, 42
Gamtines dujos 21, 34,
36,37
geizeris 33
geocentrinis
pasauldvaizdis 6, 7
geografinis Siaures
aSigalis l3
g1rybs atsiradimas 41, 42
gneisas 24
grnitas 22,24,35,38
Heliocentrinis
pasaulevaizdis 7
Homo sapiens 46, 47
humusas 16, 40
hros srovs 14
48
Rodykle
\,alifomijos sldnys 28, 3l Richterio skale 32 Zemes apimtis 6
kalkakmenis 24, 26, 27, 37 Richteris, earlis F. 32 zemes asts /,6
kalnq atsiradimas 23, 29, Rytq Afrikos liiZiq zona 31 Zemes branduolys 10, 11,
30, 3l rubinas 39 t2, t3
karstas 26 mda28,34,35,37,38 zemes oreoej,mal lu, I I,
kaxstieji taskai 33 r[Siq i3nykimas 44 12,29, 3t,32,33, 35
kasykla 34 Zem6s formavimasis 4, 5
klimatas 21, M Safyras 39 Zem6s magnetinis laukas
klintys 23, 24, 26, 27, 34, Saul 5, 6, 7,8,9, 13 ,15, 12, 13
7\ 4) Aa 16, 17, 18,29, 42 Zemes mantija 11, 12,28,
Kopemikas, Nikolajus 7 Saul6s sistema 6 29,33
kristalinds uolienos 22 sedimentinds uolienos 23 Zemes orbita 4, 5, 8
kvwcas 22, 35,39 seismografas 11, 32 Zem6s pluta 10, 11, 12,
seismologas 11, 12,32 22,28,29,30
Lava (dar ir magma) 32 stala9mitai 27 Zemis skersmuo 6, 12
ledynas 19, 20 stalaktttar 26, 27 zemes suKtmasls /, 6
ledynmetis 20, 21 , 23 , 44 stuburiniai gyvinai 42 Zemynai 5, 12, 22, 27, 28,
ledkalnis 19 29, 30,3l
liosas 23,24 Diaurs aSigalis (?r zemyml Juoej lma.s rd, zy
aSigaliai)
Mugolu 12,22,23,29, Siltnamio efektas 21
32,33,38,39
magnetizmas 12, 13 Tektonines Zemes
marmuras 24 plok5tes 28, 29
Menulis 4, 5, 6, 7, 9 telkinys 10, 36
mteoritas 5, 10,37, 45 traukos jga 5
metq laikai 8
mineralai 27,35,38 LJgnikalniai 12, 22, 28,
29, 30,32,33
Nafta35,36,37,47 ultravioletinis
naudingosios i5kasenos 34, spinduliavimas 16, 17
3s,38, 44, 47 uolienq diilEjimas 24, 25
neandertalietis 46
Vand"nynu, 5, 14, 15,
Obs26,27,43 17,18,23,28,29,38,
oras (dar ir atmosferd 4, 42
5, 13, 14, 15,16, 17,21, vandenyno lorrys 22,29
41,47 vandens apytaka 17,
oro tar!,a 21, 44, 47 l8
ozonas 16, 17 vandens tar5a 18,
ozono sluoksnis 15, 17 44, 47
vandens
Paleontologai 43, 44 trdkumas 18,
Pangdja 27 , 28 21
pasvaistd 13, 15 vanduo 5, 14,
perdirbimui naudojamos 15, 16, t7,
uolienos 24 18,23,24,25,
Pietq aiigalis (Z;: a5igaliai) 26,38, 42
pirmykidiai Zmones 46 Vegeneris,
planetos 4, 5, 6,7, 41 Alfredas 27 ,28
potlynis 9, 10 Vemas, Ziulis l0
Ptolemejus, Klaudijus 6, 7 Vidurio Atlanto
pusiaujas 6, 7, 8 kalnagtbris 29, 32