LT Lisbon Treaty

ISSN 1725-521X
Europos Sjungos
C 306
oficialusis leidinys
50 tomas
Leidimas
lietuvi kalba Informacija ir praneimai 2007 m. gruodio 17 d.
Praneimo Nr. Turinys Puslapis
2007/C 306/01 Lisabonos sutartis, i dalies keiianti Europos Sjungos sutart ir Europos bendrijos steigimo
sutart pasirayta Lisabonoje, 2007 m. gruodio 13 d. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1
EUROPOS SJUNGOS SUTARTIES IR EUROPOS BENDRIJOS STEIGIMO SUTARTIES PAKEITIMAI . . . . 10
1 straipsnis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10
2 straipsnis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 42
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 134
3 straipsnis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 134
4 straipsnis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 134
5 straipsnis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 134
6 straipsnis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 135
7 straipsnis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 135
PROTOKOLAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 147
A. Protokolai, pridedami prie Europos Sjungos sutarties, sutarties dl Europos Sjungos veikimo ir tam
tikrais atvejais Europos atomins energijos bendrijos steigimo sutarties . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 148
Protokolas dl nacionalini parlament vaidmens Europos Sjungoje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 148
Protokolas dl subsidiarumo ir proporcingumo princip taikymo . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 150
Protokolas dl euro grups . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 153
Protokolas dl nuolatinio struktrizuoto bendradarbiavimo, nustatyto Europos Sjungos sutarties

28a straipsnyje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 153
Protokolas dl Europos Sjungos sutarties 6 straipsnio 2 dalies dl Sjungos prisijungimo prie

Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 155
Protokolas dl vidaus rinkos ir konkurencijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 156
Protokolas dl Europos Sjungos pagrindini teisi chartijos taikymo Lenkijai ir Jungtinei

Karalystei . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 156
Protokolas dl kompetencijos pasidalijimo . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 158
LT Kaina:
42 EUR
Protokolas dl bendrus interesus tenkinani paslaug . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 158
(Tsinys antrajame virelyje)

2007 12 17 LT Europos Sjungos oficialusis leidinys C 306/1
LISABONOS SUTARTIS,
I DALIES KEIIANTI EUROPOS SJUNGOS SUTART IR

EUROPOS BENDRIJOS STEIGIMO SUTART
(2007/C 306/01)
C 306/2 LT Europos Sjungos oficialusis leidinys 2007 12 17
PREAMBUL
JO DIDENYB BELG KARALIUS,
BULGARIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
EKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
JOS DIDENYB DANIJOS KARALIEN,
VOKIETIJOS FEDERACINS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
ESTIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
AIRIJOS PREZIDENTAS,
GRAIKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
JO DIDENYB ISPANIJOS KARALIUS,
PRANCZIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
ITALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
KIPRO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
LATVIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
JO PRAKILNYB LIUKSEMBURGO DIDYSIS HERCOGAS,
VENGRIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
MALTOS PREZIDENTAS,
JOS DIDENYB NYDERLAND KARALIEN,
AUSTRIJOS RESPUBLIKOS FEDERALINIS PREZIDENTAS,
LENKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
PORTUGALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
RUMUNIJOS PREZIDENTAS,
SLOVNIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
SLOVAKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
SUOMIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENT,
VEDIJOS KARALYSTS VYRIAUSYB,
JOS DIDENYB JUNGTINS DIDIOSIOS BRITANIJOS IR IAURS AIRIJOS KARALYSTS

KARALIEN,
NORDAMI ubaigti proces, pradt Amsterdamo sutartimi ir Nicos sutartimi, siekiant stiprinti
Sjungos veiksmingum bei demokratin teistum ir gerinti jos veiklos nuoseklum,
SUSITAR i dalies keisti Europos Sjungos sutart, Europos bendrijos steigimo sutart ir Europos
atomins energijos bendrijos steigimo sutart,
ir iuo tikslu savo galiotaisiais atstovais paskyr:
JO DIDENYB BELG KARALIUS,
Ministr Pirminink
Guy VERHOFSTADT
Usienio reikal ministr

Karel DE GUCHT
BULGARIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
Ministr Pirminink
Sergei STANISHEV
Ministro pirmininko pavaduotoj ir Usienio reikal ministr

Ivailo KALFIN
EKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENAS,
Ministr Pirminink
Mirek TOPOLNEK

Karel SCHWARZENBERG
JOS DIDENYB DANIJOS KARALIEN,
Ministr Pirminink
Anders Fogh RASMUSSEN

Per Stig MLLER
VOKIETIJOS FEDERACINS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
Federalin kancler
Dr. Angela MERKEL
Federalin usienio reikal ministr ir kanclerio pavaduotoj

Dr. Frank-Walter STEINMEIER
ESTIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
Ministr Pirminink
Andrus ANSIP

Urmas PAET
AIRIJOS PREZIDENTAS,
Ministr Pirminink (Taoiseach)

Bertie AHERN

Dermot AHERN
GRAIKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
Ministr Pirminink
Konstantinos KARAMANLIS

Dora BAKOYANNIS
JO DIDENYB ISPANIJOS KARALIUS,
Vyriausybs pirminink
Jos Luis RODRGUEZ ZAPATERO
Usienio reikal ir bendradarbiavimo ministr

Miguel ngel MORATINOS CUYAUB
PRANCZIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
Prezident
Nicolas SARKOZY
Ministr Pirminink
Franois FILLON
Usienio ir Europos reikal ministr

Bernard KOUCHNER
ITALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
Ministr tarybos pirminink

Romano PRODI
Ministr tarybos vicepirminink ir Usienio reikal ministr

Massimo D'ALEMA
KIPRO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
Prezident
Tassos PAPADOPOULOS

Erato KOZAKOU-MARCOULLIS
LATVIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
Prezident
Valdis ZATLERS
Ministr Pirminink
Aigars KALVTIS

Mris RIEKSTI
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
Prezident
Vald ADAMK
Ministr Pirminink
Gedimin KIRKIL

Petr VAITIEKN
JO PRAKILNYB LIUKSEMBURGO DIDYSIS HERCOGAS,
Ministr Pirminink, Valstybs ministr

Jean-Claude JUNCKER
Ministro Pirmininko pavaduotoj, usienio reikal ir imigracijos ministr

Jean ASSELBORN
VENGRIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
Ministr Pirminink
Ferenc GYURCSNY

Dr. Kinga GNCZ
MALTOS PREZIDENTAS,
Ministr Pirminink
The Hon Lawrence GONZI

The Hon Michael FRENDO
JOS DIDENYB NYDERLAND KARALIEN,
Ministr Pirminink
Dr. J. P. BALKENENDE

M. J. M. VERHAGEN
AUSTRIJOS RESPUBLIKOS FEDERALINIS PREZIDENTAS,
Federalin kancler
Dr. Alfred GUSENBAUER
Federalin Europos ir tarptautini reikal ministr

Dr. Ursula PLASSNIK
LENKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
Ministr Pirminink
Donald TUSK

Radosaw SIKORSKI
PORTUGALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
Ministr Pirminink
Jos SCRATES CARVALHO PINTO DE SOUSA
Valstybs ir usienio reikal ministr

Lus Filipe MARQUES AMADO
RUMUNIJOS PREZIDENTAS
Prezident
Traian BSESCU
Ministr Pirminink
Clin POPESCU TRICEANU

Adrian CIOROIANU
SLOVNIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
Vyriausybs Pirminink
Janez JANA

Dr. Dimitrij RUPEL
SLOVAKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
Ministr Pirminink
Robert FICO

Jn KUBI
SUOMIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,
Ministr Pirminink
Matti VANHANEN

Ilkka KANERVA
VEDIJOS KARALYSTS VYRIAUSYB,
Ministr Pirminink
Fredrik REINFELDT
Europos reikal ministr

Cecilia MALMSTRM
JOS DIDENYB JUNGTINS DIDIOSIOS BRITANIJOS IR IAURS AIRIJOS KARALYSTS

KARALIEN,
Ministr Pirminink
The Rt. Hon Gordon BROWN
Usienio reikal ir sandraugos ministr

The Rt. Hon David MILIBAND
KURIE, pasikeit tinkamai formintais ir patvirtintais galiojamaisiais ratais,

SUSITAR DL TOLIAU PATEIKIAM NUOSTAT:
EUROPOS SJUNGOS SUTARTIES IR EUROPOS BENDRIJOS STEIGIMO SUTARTIES

PAKEITIMAI
1 straipsnis
Europos Sjungos sutartis i dalies keiiama laikantis io straipsnio nuostat.
PREAMBUL
1) Preambul i dalies keiiama taip:
a) raoma tokia antra konstatuojama dalis:
SEMDAMIESI KVPIMO i Europos kultrinio, religinio ir humanistinio paveldo, i

kurio susiformavo visuotins vertybs, kurias sudaro nelieiamos ir prigimtins mogaus
teiss, taip pat laisv, demokratija, lygyb ir teisin valstyb,;
b) septintoje konstatuojamoje dalyje, kuri tapo atunta konstatuojama dalimi, odiai ios
Sutarties pakeiiami odiais ios Sutarties ir Sutarties dl Europos Sjungos veikimo;
c) vienuoliktoje konstatuojamoje dalyje, kuri tapo dvylikta konstatuojama dalimi, odiai

ios Sutarties pakeiiami odiais ios Sutarties ir Sutarties dl Europos Sjungos
veikimo.
BENDROSIOS NUOSTATOS
2) 1 straipsnis i dalies keiiamas taip:
a) pirmosios pastraipos pabaigoje raomas is sakinys:
, kuriai valstybs nars suteikia kompetencij siekti j bendr tiksl.;
b) treioji pastraipa pakeiiama iuo tekstu:
Sjunga grindiama ia Sutartimi ir Sutartimi dl Europos Sjungos veikimo (toliau

Sutartys). Abi ios Sutartys turi toki pai teisin gali. Sjunga pakeiia Europos bendrij
ir perima Europos bendrijos teises bei pareigas.
3) raomas 1a straipsnis:
1a straipsnis
Sjunga yra grindiama iomis vertybmis: pagarba mogaus orumui, laisve, demokratija,
lygybe, teisine valstybe ir pagarba mogaus teisms, skaitant maumoms priklausani
asmen teises. ios vertybs yra bendros valstybms narms, gyvenanioms visuomenje,
kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir
moter bei vyr lygyb.
4) 2 straipsnis pakeiiamas iuo tekstu:
2 straipsnis
1. Sjungos tikslas skatinti taik, savo vertybes ir savo taut gerov.
2. Sjunga savo pilieiams silo vidaus sien neturini laisvs, saugumo ir teisingumo
erdv, kurioje laisvas asmen judjimas utikrinamas kartu taikant atitinkamas iors sien
kontrols, prieglobsio suteikimo, imigracijos ir nusikalstamumo prevencijos bei kovos su juo
priemones.
3. Sjunga sukuria vidaus rink. Ji siekia Europos, kurioje vystymasis bt tvarus, pagrstas
subalansuotu ekonomikos augimu ir stabiliomis kainomis, didelio konkurencingumo socialine
rinkos ekonomika, kuria siekiama visiko uimtumo ir socialins paangos, bei aukto lygio
aplinkos apsauga ir aplinkos kokybs gerinimu. Ji skatina mokslo ir technikos paang.
Ji kovoja su socialine atskirtimi ir diskriminacija bei skatina socialin teisingum ir apsaug,

moter ir vyr lygyb, kart solidarum ir vaiko teisi apsaug.
Ji skatina ekonomin, socialin ir teritorin sanglaud bei valstybi nari solidarum.
Ji gerbia turting savo kultros ir kalb vairov bei utikrina, kad Europos kultros paveldas
bt saugomas ir turtinamas.
4. Sjunga steigia Ekonomin ir pinig sjung, kurios valiuta euro.
5. Palaikydama santykius su platesniu pasauliu, Sjunga isaugo ir skatina savo vertybes ir

savo interesus bei prisideda prie savo piliei apsaugos. Ji prisideda prie taikos isaugojimo,
saugumo utikrinimo, tvaraus planetos vystymosi, taut tarpusavio solidarumo ir pagarbos,
laisvos ir siningos prekybos, skurdo panaikinimo ir mogaus, ypa vaiko, teisi apsaugos,
taip pat prie grieto tarptautins teiss, skaitant Jungtini Taut Chartijos principus, laikymosi
ir jos pltojimo.
6. Savo tiksl Sjunga siekia deramomis priemonmis pagal Sutartyse jai suteikt
atitinkam kompetencij.
5) 3 straipsnis panaikinamas ir raomas 3a straipsnis:
3a straipsnis
1. Pagal 3b straipsn visa Sutartimis Sjungai nepriskirta kompetencija priklauso valstybi

nari kompetencijai.
2. Sjunga gerbia valstybi nari lygyb prie Sutartis bei nacionalin j savitum,
neatsiejam nuo pagrindini politini bei konstitucini j struktr, skaitant regionin ir
vietos savivald. Ji gerbia esmines valstybines j funkcijas, skaitant valstybs teritorinio
vientisumo, vieosios tvarkos bei nacionalinio saugumo utikrinim. Kiekviena valstyb nar
iimtinai ilieka atsakinga vis pirma u savo nacionalin saugum.
3. Vadovaudamosi lojalaus bendradarbiavimo principu, Sjunga ir valstybs nars gerbia

viena kit ir viena kitai padeda vykdydamos i Sutari kylanias uduotis.
Kad utikrint pagal Sutartis ar Sjungos institucij aktus atsirandani pareig vykdym,
valstybs nars imasi bet kuri reikiam bendr ar speciali priemoni.
Valstybs nars padeda Sjungai gyvendinti jos uduotis ir nesiima joki priemoni, kurios gali
trukdyti siekti Sjungos tiksl.
6) raomas 3b straipsnis, kuris pakeiia Europos bendrijos steigimo sutarties 5 straipsn:
3b straipsnis
1. Sjungos kompetencijos rib nustatymas grindiamas suteikimo principu. Sjungos

kompetencijos gyvendinimas grindiamas subsidiarumo ir proporcingumo principais.
2. Pagal suteikimo princip Sjunga veikia tik neperengdama rib kompetencijos, kuri,
siekiant Sutartyse nustatyt tiksl, jai iose Sutartyse suteik valstybs nars. Visa Sutartimis
Sjungai nepriskirta kompetencija priklauso valstybms narms.
3. Pagal subsidiarumo princip tose srityse, kurios nepriklauso Sjungos iimtinei

kompetencijai, ji ima veikti tik tada ir tik tokiu mastu, kai valstybs nars numatomo veiksmo
tiksl negali deramai pasiekti centriniu, regioniniu ir vietiniu lygiu, o Sjungos lygiu dl
numatomo veiksmo masto arba poveikio juos pasiekti bt geriau.
Sjungos institucijos subsidiarumo princip taiko pagal Protokol dl subsidiarumo ir

proporcingumo princip taikymo. Nacionaliniai parlamentai tame protokole nustatyta tvarka
utikrina, kad bt laikomasi subsidiarumo principo.
4. Pagal proporcingumo princip Sjungos veiksm turinys ir forma nevirija to, kas
btina siekiant Sutari tiksl.
Sjungos institucijos proporcingumo princip taiko pagal Protokol dl subsidiarumo ir

proporcingumo princip taikymo.
7) 4 ir 5 straipsniai panaikinami.
8) 6 straipsnis pakeiiamas taip:
6 straipsnis
1. Sjunga pripasta 2000 m. gruodio 7 d. Europos Sjungos pagrindini teisi

chartijoje, patikslintoje 2007 m. gruodio 12 d. Strasbre, idstytas teises, laisves ir principus;
Chartija turi toki pat teisin gali, kaip ir Sutartys.
Chartijos nuostatos niekaip neipleia Sutartyse apibrtos Sjungos kompetencijos.
Chartijoje nustatytos teiss, laisvs ir principai aikinami laikantis Chartijos VII antratinje
dalyje pateikt bendrj nuostat, reglamentuojani jos aikinim ir taikym, taip pat
tinkamai atsivelgiant Chartijoje nurodytus paaikinimus, kuriuose pateikti t nuostat
altiniai.
2. Sjunga prisijungia prie Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos

konvencijos. is prisijungimas neturi takos Sutartyse apibrtai Sjungos kompetencijai.
3. Pagrindins teiss, kurias garantuoja Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi

apsaugos konvencija ir kurios kyla i valstybms narms bendr konstitucini tradicij, sudaro
Sjungos teiss bendruosius principus.
a) visame straipsnyje odis sutikimas pakeiiamas odiu pritarimas, odiai 6 straipsnio

1 dalyje nurodytus principus ar 6 straipsnio 1 dalyje minimus principus pakeiiami
odiais 1a straipsnyje nurodytas vertybes, odiai i Sutart pakeiiami odiu
Sutartis ir odis Komisija pakeiiamas odiais Europos Komisija, prireikus
atitinkamai gramatikai tikslinant sakin;
b) 1 dalies pirmosios pastraipos pirmo sakinio paskutin dalis ,ir teikti tai valstybei
atitinkamas rekomendacijas ibraukiama; paskutinio sakinio paskutin dalis ir,
sprsdama ta paia tvarka, gali kreiptis nepriklausomus asmenis, kad jie per pagrstai
numanom laikotarp pateikt praneim apie padt toje valstybje narje. pakeiiama
taip: ir, sprsdama ta paia tvarka, gali teikti jai rekomendacijas.;
c) 2 dalies odiai Taryba, kuri suaukiami valstybi ar vyriausybi vadovai, [] gali

vieningai nusprsti, pakeiiami odiais Europos Vadov Taryba, [] gali vieningai
nusprsti,, o odiai atitinkamos valstybs nars vyriausyb pakeiiami odiais
atitinkam valstyb nar;
d) 5 ir 6 dalys pakeiiamos iuo tekstu:
5. Balsavimo tvarka, io straipsnio tikslais taikoma Europos Parlamentui, Europos

Vadov Tarybai ir Tarybai, nustatoma Sutarties dl Europos Sjungos veikimo
309 straipsnyje.
10) raomas is naujas 7a straipsnis:
7a straipsnis
1. Sjunga pltoja ypatingus santykius su kaimyninmis alimis siekdama sukurti Sjungos

vertybmis grindiam gerovs ir geros kaimynysts erdv, kuriai bdingi artimi ir taiks
bendradarbiavimo santykiai.
2. Taikant 1 dal, Sjunga su atitinkamomis alimis gali sudaryti konkreius susitarimus.

iuose susitarimuose gali bti nustatytos tiek abipuss teiss ir sipareigojimai, tiek bendros
veiklos galimybs. Dl j gyvendinimo reguliariai rengiamos konsultacijos.
11) II antratins dalies nuostatos traukiamos Europos bendrijos steigimo sutart su pakeitimais,
kuri tampa Sutartimi dl Europos Sjungos veikimo.
DEMOKRATINIAI PRINCIPAI
12) II antratin dalis ir 8 straipsnis pakeiiami nauju pavadinimu ir iais naujais 8-8c straipsniais:
II ANTRATIN DALIS
NUOSTATOS DL DEMOKRATINI PRINCIP
8 straipsnis
Savo veikloje Sjunga visada laikosi piliei, kuriems jos institucijos, staigos ir organai skiria
vienod dmes, lygybs principo. Kiekvienas asmuo, turintis valstybs nars pilietyb, yra
Sjungos pilietis. Sjungos pilietyb papildo nacionalin pilietyb, bet jos nepakeiia.
8a straipsnis
1. Sjungos veikla pagrsta atstovaujamja demokratija.
2. Pilieiai Sjungos lygiu yra tiesiogiai atstovaujami Europos Parlamente.
Valstybms narms Europos Vadov Taryboje atstovauja j valstybi ar vyriausybi vadovai,

o Taryboje atstovauja j vyriausybs, paios bdamos demokratikai atskaitingos savo
nacionaliniams parlamentams ar savo pilieiams.
3. Kiekvienas pilietis turi teis dalyvauti demokratiniame Sjungos gyvenime. Sprendimai

priimami kuo atviriau ir kiek manoma labiau juos priartinant prie piliei.
4. Politins partijos Europos lygiu prisideda formuojant europin politin smoningum ir

reikiant Sjungos piliei vali.
8b straipsnis
1. Institucijos atitinkamomis priemonmis suteikia pilieiams ir atstovaujamosioms

asociacijoms galimyb skelbti nuomones apie visas Sjungos veiklos sritis ir vieai jomis keistis.
2. Institucijos palaiko atvir, skaidr ir nuolatin dialog su atstovaujamosiomis

asociacijomis ir pilietine visuomene.
3. Siekdama utikrinti Sjungos veiksm nuoseklum ir skaidrum, Europos Komisija

plaiai konsultuojasi su suinteresuotomis alimis.
4. Ne maiau kaip milijonas reikmingos valstybi nari dalies piliei, manydami, kad
Sutartims gyvendinti reikalingas Sjungos teiss aktas, gali imtis iniciatyvos raginti Europos
Komisij, kad ji, nevirydama savo galiojim, pateikt tuo klausimu atitinkam pasilym.
Tokios iniciatyvos pateikimo tvarka ir slygos nustatomos pagal Sutarties dl Europos Sjungos
veikimo 21 straipsnio pirmj pastraip.
8c straipsnis
Nacionaliniai parlamentai aktyviai prisideda utikrinant ger Sjungos veikim:
a) i Sjungos institucij gaudami informacij ir pagal Protokol dl nacionalini parlament

vaidmens Europos Sjungoje jiems persiuniamus Sjungos statymo gali turini akt
projektus;
b) utikrindami, kad bt laikomasi subsidiarumo principo Protokole dl subsidiarumo ir

proporcingumo princip taikymo nustatyta tvarka;
c) laisvs, saugumo ir teisingumo erdvs srityje dalyvaudami ios srities Sjungos politikos
gyvendinimo vertinimo mechanizmuose pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo
61c straipsn ir dalyvaudami Europolo veiklos politinje kontrolje bei Eurojust veiklos
vertinime pagal mintos Sutarties 69g ir 69d straipsnius;
d) dalyvaudami Sutari periros procedrose pagal ios Sutarties 48 straipsn;

e) gaudami praneimus apie paraikas stoti Sjung pagal ios Sutarties 49 straipsn;
f) dalyvaudami nacionalini parlament tarpparlamentiniame bendradarbiavime ir bendra-

darbiavime su Europos Parlamentu pagal Protokolo dl nacionalini parlament vaidmens
Europos Sjungoje nuostatas.
INSTITUCIJOS
13) III antratins dalies nuostatos panaikinamos. III antratin dalis pakeiiama iuo nauju
pavadinimu:
III ANTRATIN DALIS

NUOSTATOS DL INSTITUCIJ.
9 straipsnis
1. Sjungos institucine struktra siekiama skatinti jos vertybes, siekti jos tiksl, tarnauti
jos, jos piliei ir valstybi nari interesams bei utikrinti jos politikos ir veiksm nuoseklum,
veiksmingum ir tstinum.
Sjungos institucijos yra ios:
Europos Parlamentas,
Europos Vadov Taryba,
Taryba,
Europos Komisija (toliau Komisija),
Europos Sjungos Teisingumo Teismas,
Europos centrinis bankas,
Audito Rmai.
2. Kiekviena institucija veikia nevirydama Sutartyse jai suteikt galiojim ir laikydamasi

jose nustatyt procedr, slyg bei tiksl. Institucijos lojaliai tarpusavyje bendradarbiauja.
3. Nuostatos, susijusios su Europos centriniu banku ir Audito Rmais, taip pat isamios
nuostatos dl kit institucij, pateikiamos Sutartyje dl Europos Sjungos veikimo.
4. Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai padeda Ekonomikos ir socialini reikal

komitetas bei Region komitetas, atliekantys patariamsias funkcijas.
9a straipsnis
1. Europos Parlamentas bendrai su Taryba vykdo teiskros ir biudetines funkcijas. Jis

vykdo politins kontrols ir konsultavimo funkcijas, laikydamasis Sutartyse nustatyt slyg. Jis
renka Komisijos pirminink.
2. Europos Parlament sudaro Sjungos piliei atstovai. J skaiius nevirija septyni

imt penkiasdeimties, neskaitant pirmininko. Pilieiams majania tvarka atstovaujama
proporcingai mainant nari skaii iki minimalios ei nari i kiekvienos valstybs ribos.
Nei vienai valstybei narei neskiriama daugiau kaip devyniasdeimt eios vietos.
Europos Parlamento iniciatyva ir gavusi jo pritarim Europos Vadov Taryba vieningai priima
sprendim, nustatant Europos Parlamento sudt pagal pirmojoje pastraipoje nurodytus
principus.
3. Europos Parlamento nariai renkami remiantis tiesiogine visuotine rinkim teise laisvu ir
slaptu balsavimu penkeri met kadencijai.
4. Europos Parlamentas i savo nari isirenka savo pirminink ir savo biur.
16) raomas 9b straipsnis:
9b straipsnis
1. Europos Vadov Taryba deramai skatina Sjungos vystymsi ir nustato bendrsias

politikos gaires ir prioritetus. Ji nevykdo teiskros funkcij.
2. Europos Vadov Taryb sudaro valstybi nari arba j vyriausybi vadovai ir jos
pirmininkas bei Komisijos pirmininkas. Sjungos vyriausiasis galiotinis usienio reikalams ir
saugumo politikai dalyvauja jos darbe.
3. Europos Vadov Taryba susitinka du kartus per pusmet, susitikimus suaukia jos
pirmininkas. Kai reikia pagal darbotvark, Europos Vadov Tarybos nariai gali nusprsti, kad
kiekvienam j padt ministras, o Komisijos pirmininkui Komisijos narys. Prireikus
pirmininkas suaukia neeilin Europos Vadov Tarybos susitikim.
4. Jei Sutartyse nenumatyta kitaip, Europos Vadov Taryba sprendimus priima bendru
sutarimu.
5. Europos Vadov Taryba savo pirminink isirenka kvalifikuota bals dauguma dvej su
puse met kadencijai; pirmininkas gali bti perrenkamas dar vienai kadencijai. Nenumatyt
klii arba sunkaus nusiengimo atvejais Europos Vadov Taryba ta paia tvarka gali
panaikinti pirmininko mandat.
6. Europos Vadov Tarybos pirmininkas:
a) pirmininkauja Europos Vadov Tarybai ir vadovauja jos darbui;
b) utikrina pasirengim Europos Vadov Tarybos darbui ir jo tstinum bendradarbiauda-

mas su Komisijos pirmininku ir remdamasis Bendrj reikal tarybos darbu;
c) siekia palengvinti sanglaud ir bendr sutarim Europos Vadov Taryboje;
d) po kiekvieno Europos Vadov Tarybos susitikimo pateikia praneim Europos

Parlamentui.
Europos Vadov Tarybos pirmininkas savo lygiu ir pagal savo pareigas utikrina atstovavim
Sjungai usienyje bendros usienio ir saugumo politikos klausimais nepaeisdamas Sjungos
vyriausiojo galiotinio usienio reikalams ir saugumo politikai galiojim.
Europos Vadov Tarybos pirmininkas negali eiti pareig atskiroje valstybje.
17) raomas 9c straipsnis:
9c straipsnis
1. Taryba bendrai su Europos Parlamentu vykdo teiskros ir biudetines funkcijas. Ji

vykdo politikos formavimo ir koordinavimo funkcijas laikydamasi Sutartyse nustatyt slyg.
2. Taryb sudaro po vien kiekvienos valstybs nars ministro lygio atstov, kuris gali
prisiimti sipareigojimus savo valstybs nars vyriausybs vardu ir balsuoti jos vardu.
3. Iskyrus atvejus, kai Sutartyse numatyta kitaip, Taryba sprendia kvalifikuota bals
dauguma.
4. Nuo 2014 m. lapkriio 1 d. kvalifikuot bals daugum sudaro ne maiau kaip 55 %

Tarybos nari, kuri turi bti ne maiau kaip penkiolika, atstovaujani valstybms narms,
kuri gyventojai sudaro ne maiau kaip 65 % Sjungos gyventoj.
Sprendim blokuojani maum turi sudaryti ne maiau kaip keturi Tarybos nariai, jei ji
nesudaroma, laikoma, kad yra kvalifikuota bals dauguma.
Kiti balsavimo kvalifikuota bals dauguma tvarkos aspektai nustatomi Sutarties dl Europos
Sjungos veikimo 205 straipsnio 2 dalyje.
5. Pereinamojo laikotarpio nuostatos, susijusios su kvalifikuotos bals daugumos

apibrimu, taikomos iki 2014 m. spalio 31 d., ir nuostatos, kurios bus taikomos nuo
2014 m. lapkriio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., nustatomos Protokole dl pereinamojo
laikotarpio nuostat.
6. Taryba susirenka vairios sudties; sudi sraas priimamas pagal Sutarties dl

Europos Sjungos veikimo 201b straipsn.
Bendrj reikal taryba utikrina vairios sudties Tarybos darbo nuoseklum. Ji, bendra-
darbiaudama su Europos Vadov Tarybos pirmininku ir Komisija, rengia Europos Vadov
Tarybos susitikimus ir utikrina tolesn su jais susijus darb.
Usienio reikal taryba, vadovaudamasi Europos Vadov Tarybos nubrtomis strateginmis

gairmis, parengia Sjungos iors veiksmus ir utikrina, kad Sjungos veiksmai bt
nuosekls.
7. Valstybi nari vyriausybi nuolatini atstov komitetas yra atsakingas u Tarybos

darbo parengim.
8. Taryba posdiauja vieai, kai sprendia ir balsuoja dl statymo gali turini akt
projekt. Todl kiekvienas Tarybos susitikimas yra padalijamas dvi dalis, kuriose atitinkamai
svarstomi Sjungos statymo gali turintys aktai ir klausimai, nesusij su teiss akt primimu.
9. vairios sudties Tarybai, iskyrus Usienio reikal taryb, pirmininkauja valstybi nari
atstovai Taryboje lygios rotacijos tvarka pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo
201b straipsnyje nustatytas slygas.
18) raomas 9d straipsnis:
9d straipsnis
1. Komisija remia bendruosius Sjungos interesus ir imasi atitinkamos iniciatyvos iuo

tikslu. Ji utikrina, kad Sutartys ir priemons, kuri jomis vadovaudamosi imasi institucijos,
bt taikomos. Ji priiri Sjungos teiss taikym kontroliuojant Europos Sjungos Teisingumo
Teismui. Ji vykdo biudet ir vadovauja programoms. Ji atlieka koordinavimo, vykdomsias ir
valdymo funkcijas Sutartyse nustatytomis slygomis. Iskyrus bendr usienio ir saugumo
politik bei kitus Sutartyse nustatytus atvejus, ji utikrina Sjungos atstovavim iors
santykiuose. Ji inicijuoja Sjungos metini ir daugiamei program sudarym, kad bt
pasiekti susitarimai tarp institucij.
2. Iskyrus atvejus, kai Sutartyse numatyta kitaip, Sjungos statymo gali turintys aktai
gali bti priimami tik remiantis Komisijos pasilymu. Kiti aktai priimami remiantis Komisijos
pasilymu, kai tai numato Sutartys.
3. Komisijos kadencijos trukm penkeri metai.
Komisijos nariai parenkami pagal j bendr kompetencij ir atsidavim Europai, i asmen,

kuri nepriklausomumas nekelia joki abejoni.
Vykdydama savo sipareigojimus, Komisija yra visikai nepriklausoma. Nepaeidiant

9e straipsnio 2 dalies, Komisijos nariai nesiekia gauti ir nepaiso jokios vyriausybs, institucijos,
staigos ar organo nurodym. Jie susilaiko nuo bet kokios su savo pareigomis nesuderinamos
veiklos.
4. Komisij, paskirt laikotarpiu nuo Lisabonos sutarties sigaliojimo iki 2014 m. spa-
lio 31 d., sudaro po vien kiekvienos valstybs nars piliet, skaitant pirminink ir Sjungos
vyriausij galiotin usienio reikalams ir saugumo politikai, kuris yra vienas i pirmininko
pavaduotoj.
5. Nuo 2014 m. lapkriio 1 d. Komisijos nari, skaitant pirminink ir Sjungos vyriausij

galiotin usienio reikalams ir saugumo politikai, skaiius atitinka du tredalius valstybi nari
skaiiaus, jeigu Europos Vadov Taryba, sprsdama vieningai, nenusprendia io skaiiaus
pakeisti.
Komisijos nariai renkami i valstybi nari piliei pagal visikai lygios rotacijos tarp valstybi
nari sistem, leidiani atspindti vis valstybi nari demografin ir geografin diapazon.
i sistem vieningai nustato Europos Vadov Taryba pagal Sutarties dl Europos Sjungos
veikimo 211a straipsn.
6. Komisijos pirmininkas:
a) nustato gaires, kuriomis Komisija turi vadovautis vykdydama savo uduotis;
b) priima sprendim dl Komisijos vidins struktros, utikrindamas jos nuosekl,

veiksming ir kolegial darb;
c) i Komisijos nari skiria pirmininko pavaduotojus, iskyrus Sjungos vyriausij galiotin

usienio reikalams ir saugumo politikai.
Komisijos narys atsistatydina, jei to reikalauja pirmininkas. Sjungos vyriausiasis galiotinis

usienio reikalams ir saugumo politikai atsistatydina pagal 9e straipsnio 1 dalyje nustatyt
procedr, jei to reikalauja pirmininkas.
7. Atsivelgdama Europos Parlamento rinkimus ir atitinkamai pasikonsultavusi, Europos

Vadov Taryba, sprsdama kvalifikuota bals dauguma, silo Europos Parlamentui kandidat
Komisijos pirmininkus. kandidat irenka Europos Parlamentas j sudarani nari bals
dauguma. Jei is kandidatas nesurenka reikalaujamos bals daugumos, Europos Vadov Taryba
kvalifikuota bals dauguma per vien mnes pasilo nauj kandidat, kur Europos
Parlamentas renka pagal t pai procedr.
Taryba bendru sutarimu su irinktuoju pirmininku patvirtina sra kit asmen, kuriuos ji
silo skirti Komisijos nariais. Jie parenkami remiantis valstybi nari silymais pagal 3 dalies
antrojoje pastraipoje ir 5 dalies antrojoje pastraipoje nustatytus kriterijus.
Pirminink, Sjungos vyriausij galiotin bendrai usienio ir saugumo politikai ir kitus

Komisijos narius kolektyviai balsuodamas tvirtina Europos Parlamentas. Remiantis iuo
patvirtinimu, Komisij kvalifikuota bals dauguma skiria Europos Vadov Taryba.
8. Komisija kolektyviai yra atskaitinga Europos Parlamentui. Europos Parlamentas gali

balsuoti dl pasilymo pareikti nepasitikjim Komisija pagal Sutarties dl Europos Sjungos
veikimo 201 straipsnyje nustatyt procedr. Jei toks pasilymas priimamas, Komisijos nariai
atsistatydina kolektyviai, o Sjungos vyriausiasis galiotinis usienio reikalams ir saugumo
politikai atsistatydina i pareig, kurias jis vykdo Komisijoje.
19) raomas is naujas 9e straipsnis:
9e straipsnis
1. Europos Vadov Taryba kvalifikuota bals dauguma ir gavusi Komisijos pirmininko

sutikim paskiria Sjungos vyriausij galiotin usienio reikalams ir saugumo politikai.
Europos Vadov Taryba gali nutraukti jo galiojimus pagal t pai procedr.
2. Vyriausiasis galiotinis vadovauja Sjungos bendrai usienio ir saugumo politikai. Savo

pasilymais jis prisideda prie ios politikos pltojimo ir j vykdo pagal Tarybos suteikt
mandat. Tas pats taikoma ir bendrai saugumo ir gynybos politikai.
3. Vyriausiasis galiotinis pirmininkauja Usienio reikal tarybai.
4. Vyriausiasis galiotinis yra vienas i Komisijos pirmininko pavaduotoj. Jis utikrina

Sjungos iors veiksm nuoseklum. Komisijoje jis yra atsakingas u jos sipareigojimus iors
santyki srityje ir kit Sjungos iors veiksm aspekt koordinavim. Vykdydamas iuos
sipareigojimus Komisijoje ir tik i sipareigojim atvilgiu, vyriausiasis galiotinis privalo
laikytis Komisijos procedr tiek, kiek tai atitinka 2 ir 3 dalis.
20) raomas 9f straipsnis:
9f straipsnis
1. Europos Sjungos Teisingumo Teismas apima Teisingumo Teism, Bendrj Teism ir

specializuotus teismus. Jis utikrina, kad aikinant ir taikant Sutartis bt laikomasi teiss.
Valstybs nars numato teisi gynimo priemones, btinas utikrinant veiksming teismin
apsaug Sjungos teisei priklausaniose srityse.
2. Teisingumo Teism sudaro po vien teisj i kiekvienos valstybs nars. Jam padeda
generaliniai advokatai.
Bendrj Teism sudaro ne maiau kaip po vien teisj i kiekvienos valstybs nars.
Teisingumo Teismo teisjai ir generaliniai advokatai bei Bendrojo Teismo teisjai parenkami i
asmen, kuri nepriklausomumas nekelia abejoni ir kurie tenkina Sutarties dl Europos
Sjungos veikimo 223 ir 224 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Valstybi nari
vyriausybi bendru sutarimu jie skiriami eeriems metams. Baig kadencij teisjai ir
generaliniai advokatai gali bti paskiriami i naujo.
3. Vadovaudamasis Sutartimis Europos Sjungos Teisingumo Teismas:
a) priima sprendimus dl valstybs nars, institucijos ar fizinio arba juridinio asmens pateikt
iekini;
b) valstybi nari teism praymu priima prejudicinius sprendimus dl Sjungos teiss

iaikinimo arba institucij priimt akt galiojimo;
c) priima sprendimus kitais Sutartyse nustatytais atvejais.
21) IV antratins dalies nuostatos traukiamos Europos atomins energijos bendrijos steigimo
sutart su pakeitimais.
TVIRTESNIS BENDRADARBIAVIMAS
22) IV antratin dalis perima VII antratins dalies pavadinim, kuris tampa TVIRTESNIO
BENDRADARBIAVIMO NUOSTATOS, o 27a27e straipsniai, 4040b straipsniai ir 43
45 straipsniai pakeiiami iuo 10 straipsniu, kuris taip pat pakeiia Europos bendrijos steigimo
sutarties 11 ir 11a straipsnius. Tie patys straipsniai taip pat yra pakeiiami Sutarties dl
Europos Sjungos veikimo 280a280i straipsniais, kaip toliau nurodyta ios Sutarties
2 straipsnio 278 punkte:
10 straipsnis
1. Siekdamos tarpusavyje nustatyti tvirtesn bendradarbiavim srityse, kurios nepriklauso

iimtinei Sjungos kompetencijai, valstybs nars gali pasinaudoti Sjungos institucijomis ir
gyvendinti savo kompetencij taikydamos atitinkamas Sutari nuostatas tokiu mastu ir tokia
tvarka, kaip nustatyta iame straipsnyje ir Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 280a
280i straipsniuose.
Tvirtesniu bendradarbiavimu siekiama prisidti prie Sjungos tiksl gyvendinimo, apsaugoti

jos interesus ir stiprinti jos integracijos proces. Pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo
280c straipsnio nuostatas tok bendradarbiavim bet kuriuo metu gali sitraukti visos
valstybs nars.
2. Kaip pasktin ieit sprendim, leidiant tvirtesn bendradarbiavim, priima Taryba,

nustaiusi, kad tokio bendradarbiavimo tiksl per pagrst laik Sjunga kaip visuma negali
pasiekti, ir su slyga, kad jame dalyvauja bent devynios valstybs nars. Taryba priima
sprendim Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 280d straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Visi Tarybos nariai gali dalyvauti svarstymuose, taiau balsuoja tik Tarybos nariai,
atstovaujantys tvirtesniame bendradarbiavime dalyvaujanioms valstybms narms. Balsavimo
tvarka nustatyta Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 280e straipsnyje.
4. Pagal tvirtesnio bendradarbiavimo nuostat priimti aktai privalomi tik jame

dalyvaujanioms valstybms narms. Jie nelaikomi acquis, kur turi perimti valstybs kandidats,
stodamos Sjung, dalimi.
23) V antratins dalies pavadinimas pakeiiamas taip: BENDROSIOS NUOSTATOS, SUSIJUSIOS

SU SJUNGOS IORS VEIKSMAIS, IR KONKREIOS NUOSTATOS, SUSIJUSIOS SU
BENDRA USIENIO IR SAUGUMO POLITIKA.
BENDROSIOS NUOSTATOS DL IORS VEIKSM
24) raomas is naujas 1 skyrius ir nauji 10a ir 10b straipsniai:
1 SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS DL SJUNGOS IORS VEIKSM
10a straipsnis
1. Sjungos veiksmai tarptautinje arenoje grindiami principais, paskatinusiais jos paios

sukrim, vystymsi ir pltr, ir kuri gyvendinim ji skatina platesniame pasaulyje:
demokratijos, teisins valstybs, mogaus teisi ir pagrindini laisvi visuotinumo ir
nedalomumo, pagarbos mogaus orumui, lygybs ir solidarumo principais bei Jungtini
Taut Chartijos ir tarptautins teiss princip laikymusi.
Sjunga siekia pltoti santykius ir kurti partneryst su treiosiomis alimis bei tarptautinmis,
regioninmis arba pasaulinmis organizacijomis, kurios taip pat laikosi pirmojoje pastraipoje
nurodyt princip. Ji skatina bendr problem daugiaalius sprendimus, ypa priimamus
Jungtini Taut struktroje.
2. Sjunga nustato ir gyvendina bendr politik ir veiksmus bei siekia aukto lygio
bendradarbiavimo visose tarptautini santyki srityse, kad:
a) apgint savo vertybes, pagrindinius interesus, saugum, nepriklausomyb ir vientisum;
b) tvirtint ir remt demokratij, teisin valstyb, mogaus teises ir tarptautins teiss

principus;
c) isaugot taik, ukirst keli konfliktams ir stiprint tarptautin saugum pagal Jungtini
Taut Chartijos tikslus ir principus, taip pat pagal Helsinkio baigiamojo akto principus ir
Paryiaus Chartijos tikslus, skaitant susijusiuosius su iors sienomis;
d) skatint besivystani ali ekonomin, socialin ir aplinkos apsaugos tvar vystymsi,

pirmiausia siekdama panaikinti skurd;
e) skatint vis ali integracij pasaulio ekonomik, skaitant laipsnik tarptautins

prekybos apribojim panaikinim;
f) prisidt prie tarptautini priemoni, skirt aplinkos kokybs isaugojimui ir gerinimui

bei pasaulio gamtos itekli tausojaniam valdymui, siekiant utikrinti tvar vystymsi,
krimo;
g) padt tautoms, alims ir regionams, susidrusiems su gaivalinmis nelaimmis arba

mogaus sukeltomis katastrofomis; ir
h) remt tarptautin sistem, grindiam tvirtesniu daugiaaliu bendradarbiavimu ir tinkamu

pasauliniu valdymu.
3. Sjunga laikosi princip ir siekia tiksl, nurodyt 1 ir 2 dalyse, pltodama ir

gyvendindama savo iors veiksmus ioje antratinje dalyje ir Sutarties dl Europos Sjungos
veikimo penktoje dalyje numatytose vairiose srityse bei kit savo politikos krypi iors
aspektus.
Sjunga utikrina savo iors veiksm vairi srii bei j ir kit savo politikos krypi
nuoseklum. Taryba ir Komisija, kurioms padeda Sjungos vyriausiasis galiotinis usienio
reikalams ir saugumo politikai, utikrina nuoseklum ir bendradarbiauja iuo tikslu.
10b straipsnis
1. Remdamasi 10a straipsnyje nurodytais principais ir tikslais, Europos Vadov Taryba

nustato Sjungos strateginius interesus ir tikslus.
Europos Vadov Tarybos sprendimai dl Sjungos strategini interes ir tiksl yra susij su
bendra usienio ir saugumo politika bei kitomis Sjungos iors veiksm sritimis. Tokie
sprendimai gali bti susij su Sjungos santykiais su konkreia alimi arba regionu arba gali bti
teminio pobdio. Jie nustato j trukm ir priemones, kuri Sjunga ir valstybs nars turs
imtis.
Europos Vadov Taryba sprendia vieningai, remdamasi rekomendacija, priimta pagal

kiekvienai sriiai nustatytas nuostatas. Europos Vadov Tarybos sprendimai gyvendinami
Sutartyse nustatyta tvarka.
2. Sjungos vyriausiasis galiotinis usienio reikalams ir saugumo politikai bendros

usienio ir saugumo politikos srityje ir Komisija kitose iors veiksm srityse Tarybai gali teikti
bendrus pasilymus.
BENDRA USIENIO IR SAUGUMO POLITIKA
25) raomi ie pavadinimai:
2 SKYRIUS
KONKREIOS NUOSTATOS DL BENDROS USIENIO IR SAUGUMO POLITIKOS
1 SKIRSNIS
26) raomas is naujas 10c straipsnis:
10c straipsnis
Sjunga pagal skyri vykdomuose savo veiksmuose tarptautinje arenoje vadovaujasi

principais, siekia tiksl ir veiksmus vykdo remdamasi Sjungos iors veiksm bendrosiomis
nuostatomis, kurie pateikti 1 skyriuje.
a) 1 dalis pakeiiama iomis dviem dalimis:
1. Sjungos kompetencija bendros usienio politikos ir saugumo srityje apima visas

usienio politikos sritis ir visus su Sjungos saugumu susijusius klausimus, skaitant
laipsnik bendros gynybos politikos formavim, kuris sudaryt slygas pereiti prie
bendros gynybos.
Bendrai usienio ir saugumo politikai taikomos konkreios taisykls ir procedros.

Iskyrus atvejus, kai Sutartyse nustatyta kitaip, j vieningai apibria ir gyvendina
Europos Vadov Taryba ir Taryba. statymo gali turintys aktai nra priimami. Remiantis
Sutartimis i politik vykdo Sjungos vyriausiasis galiotinis usienio reikalams ir
saugumo politikai ir valstybs nars. Sutartyse apibriamas specialus Europos
Parlamento ir Komisijos vaidmuo ioje srityje. Europos Sjungos Teisingumo Teismo
jurisdikcijai nepriklauso ios nuostatos, iskyrus tai, kad jo jurisdikcijai priklauso
perirti, kaip laikomasi ios Sutarties 25b straipsnio, ir perirti tam tikr sprendim,
nurodyt Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 240a straipsnio antrojoje pastraipoje,
teistum.
2. Laikydamasi savo iors veiksm princip ir tiksl Sjunga vykdo, apibria ir

gyvendina bendr usienio ir saugumo politik, paremt valstybi nari politinio
tarpusavio solidarumo pltojimu, bendros svarbos klausim nustatymu ir kuo didesniu
valstybi nari veiksm suartjimu.;
b) 2 dalis, kuri tampa 3 dalimi, i dalies keiiama taip:
i) pirmosios pastraipos pabaiga papildoma iais odiais:
bei laikosi Sjungos veiksm ioje srityje.;
ii) treioji pastraipa pakeiiama iuo tekstu: Taryba ir vyriausiasis galiotinis utikrina,
kad bt laikomasi i princip.
12 straipsnis
Sjunga vykdo bendr usienio ir saugumo politik:
a) apibrdama bendras gaires;
b) priimdama sprendimus, nustatanius:
i) veiksmus, kuri Sjunga turi imtis;
ii) pozicijas, kurias Sjunga turi priimti;
iii) i ir ii papunkiuose nurodyt sprendim gyvendinimo priemones;
ir
c) stiprindama sisteming valstybi nari bendradarbiavim gyvendinant politik.
a) 1 dalies odiai nustato [...] principus ir bendras gaires. pakeiiami odiais nustato [...]
Sjungos strateginius interesus, tikslus ir apibria bendras gaires. ir raomas is sakinys:
Ji priima reikiamus sprendimus.; pridedama tokia pastraipa:
Kai tai reikalinga dl tarptautini vyki, Europos Vadov Tarybos pirmininkas suaukia
Europos Vadov Tarybos neeilin posd, kad nustatyt Sjungos politikos strategines
kryptis toki vyki akivaizdoje.;
b) 2 dalis ibraukiama, o 3 dalis tampa 2 dalimi. Pirmoji pastraipa pakeiiama iuo tekstu:
Taryba formuoja bendr usienio ir saugumo politik ir priima iai politikai apibrti ir
gyvendinti btinus sprendimus, remdamasi Europos Vadov Tarybos apibrtomis
bendromis gairmis ir strateginmis kryptimis. Antroji pastraipa ibraukiama. Treiojoje
pastraipoje, tapusioje antrja pastraipa, odis utikrina pakeiiamas odiais ir Sjungos
vyriausiasis galiotinis usienio reikalams ir saugumo politikai utikrina;
c) raoma i nauja dalis:
3. Bendr usienio ir saugumo politik vykdo vyriausiasis galiotinis ir valstybs

nars, pasitelkdami nacionalines ir Sjungos priemones.
13a straipsnis
1. Sjungos vyriausiasis galiotinis usienio reikalams ir saugumo politikai, kuris

pirmininkauja Usienio reikal tarybai, savo pasilymais prisideda rengiant bendr usienio
ir saugumo politik bei utikrina Europos Vadov Tarybos ir Tarybos priimt sprendim
gyvendinim.
2. Bendros usienio ir saugumo politikos reikalais Sjungai atstovauja vyriausiasis

galiotinis. Sjungos vardu jis veda politin dialog su treiomis alimis ir ireikia Sjungos
pozicij tarptautinse organizacijose ir tarptautinse konferencijose.
3. Vykdyti galiojimus vyriausiajam galiotiniui padeda Europos iors veiksm tarnyba.

Savo darbe i tarnyba bendradarbiauja su valstybi nari diplomatinmis tarnybomis, o j
sudaro Tarybos generalinio sekretoriato ir Komisijos atitinkam padalini pareignai bei
valstybi nari nacionalini diplomatini tarnyb komandiruotas personalas. Europos iors
veiksm tarnybos struktra ir veikimas nustatomi Tarybos priimtu sprendimu. Taryba
sprendia remdamasi vyriausiojo galiotinio pasilymu ir pasikonsultavusi su Europos
Parlamentu bei gavusi Komisijos pritarim.
a) visame straipsnyje odiai bendrieji veiksmai atitinkamai pakeiiami odiu sprendi-

mai, taip pat 1 dalies pirmi du sakiniai pakeiiami iuo sakiniu: Kai dl tarptautins
situacijos Sjungai reikia operatyviai veikti, reikalingus sprendimus priima Taryba.;
b) 2 dalis tampa 1 dalies antrja pastraipa ir tolesns dalys atitinkamai pernumeruojamos.

Pirmame sakinyje odiai bendraisiais veiksmais pakeiiami odiais tokiu sprendimu,
o odiai t veiksm pakeiiami odiu to sprendimo. Paskutinis sakinys
ibraukiamas;
c) 3 dalyje, kuri tampa 2 dalimi, odiai Bendrieji veiksmai pakeiiami odiais 1 dalyje
nurodyti sprendimai;
d) esama 4 dalis, kuri tampa 3 dalimi, ibraukiama, o paskesns dalys atitinkamai

pernumeruojamos;
e) 5 dalies, kuri tampa 3 dalimi, pirmame sakinyje odiai vadovaujantis bendraisiais

veiksmais, [...] informacija turi bti pateikiama laiku, kad prireikus bt galima
pakeiiami odiais vadovaujantis 1 dalyje nurodytu sprendimu, [...] atitinkama valstyb
nar informacij turi pateikti laiku, kad prireikus bt galima;
f) 6 dalies, kuri tampa 4 dalimi, pirmame sakinyje odiai Tarybai neprimus sprendimo
pakeiiami odiais neperirjus 1 dalyje nurodyto Tarybos sprendimo, o odiai
bendrj veiksm pakeiiami odiais minto sprendimo;
g) 7 dalies, kuri tampa 5 dalimi, pirmame sakinyje odiai bendruosius veiksmus

pakeiiami odiais iame straipsnyje nurodyt sprendim, o antrame sakinyje odiai
bendrj veiksm pakeiiami odiais 1 dalyje nurodyto sprendimo, o odis j
pakeiiamas jo.
32) 15 straipsnio pradioje odiai: Bendrsias pozicijas nustato Taryba. Bendrosiomis pozicijomis
ireikiamas pakeiiami odiais Taryba priima sprendimus, kuriais ireikiamas, o odis
bendrsias pakeiiamas odiu Sjungos.
33) raomas 15a straipsnis, kuris perima 22 straipsnio formuluot, i dalies keiiant taip:
a) 1 dalyje odiai Kiekviena valstyb nar arba Komisija gali perduoti Tarybai svarstyti
pakeiiami odiais Kiekviena valstyb nar, Sjungos vyriausiasis galiotinis usienio
reikalams ir saugumo politikai arba vyriausiasis galiotinis pritariant Komisijai gali
perduoti Tarybai svarstyti, o odiai teikti Tarybai pasilymus. pakeiiami odiais
atitinkamai teikti Tarybai iniciatyvas arba pasilymus.;
b) 2 dalyje odiai pirmininkaujanti valstyb nar [] suaukia pakeiiami odiais

vyriausiasis galiotinis [] suaukia, o odiai Komisijos ar valstybs nars praymu
pakeiiami odiais valstybs nars praymu.
34) raomas 15b straipsnis, kuris perima 23 straipsnio formuluot, i dalies keiiant taip:
a) 1 dalies pirmoji pastraipa pakeiiama iuo tekstu: Sprendimus pagal skyri vieningai
sprsdamos priima Europos Vadov Taryba ir Taryba, iskyrus atvejus, kai iame skyriuje
numatyta kitaip. statymo gali turintys aktai nra priimami., o antrosios pastraipos
paskutinis sakinys pakeiiamas iuo tekstu: Jei itaip savo susilaikym pateisinusios
Tarybos nars sudaro ne maiau kaip tredal valstybi nari, atstovaujani ne maiau
kaip tredaliui Sjungos gyventoj, sprendimas nepriimamas.;
b) 2 dalis i dalies keiiama taip:
i) pirma trauka pakeiiama iomis dviem traukomis:
priima Sjungos veiksmus nustatanius arba pozicij apibrianius sprendimus

remdamasi su Sjungos strateginiais interesais ir tikslais susijusiu Europos
Vadov Tarybos sprendimu, nurodytu 10b straipsnio 1 dalyje;
priima Sjungos veiksmus nustatant arba pozicij apibriant sprendim,

remdamasi pasilymu, kur pateikia Sjungos vyriausiasis galiotinis usienio
reikalams ir saugumo politikai Europos Vadov Tarybos specialiu praymu, jos
paios arba vyriausiojo galiotinio iniciatyva;;
ii) antroje traukoje, tapusioje treia trauka, odiai bendruosius veiksmus arba
bendrsias pozicijas; pakeiiami odiais sprendim, kuris nustato Sjungos
veiksmus arba apibria Sjungos pozicij;;
iii) antrosios pastraipos pirmame sakinyje odis svarbi pakeiiamas odiu

esmini; paskutinis sakinys pakeiiamas iuo tekstu: Vyriausiasis galiotinis,
glaudiai konsultuodamasis su atitinkama valstybe nare, ieko jai priimtino
sprendimo. Jeigu jam nepavyksta, Taryba kvalifikuota bals dauguma gali prayti,
kad tas klausimas bt perduotas Europos Vadov Tarybai vieningai priimti
sprendim.;
iv) treioji pastraipa pakeiiama ia nauja 3 dalimi, paskutin pastraipa tampa 4 dalimi,
o 3 dalis tampa 5 dalimi:
3. Europos Vadov Taryba gali vieningai priimti sprendim, nustatant, kad

Taryba sprendim priima kvalifikuota bals dauguma ir kitais 2 dalyje nenurodytais
atvejais .;
c) dalies, kuri tampa 4 dalimi, odiai i straipsnio dalis netaikoma pakeiiami odiais
2 ir 3 dalys netaikomos.
a) odiai vien kit informuoja ir ibraukiami, odis Taryboje pakeiiamas odiais

Europos Vadov Taryboje ir Taryboje, o odiai siekdamos utikrinti, kad Sjungos
taka kuo veiksmingiau reiktsi suderintais ir vienodos linkms veiksmais. pakeiiami
odiais siekdamos apibrti bendr poir.;
b) po pirmo sakinio raomas is tekstas: Prie imdamasi bet kokio veiksmo tarptautinje
arenoje ar prie prisiimdama bet kok sipareigojim, kuris gali turti takos Sjungos
interesams, kiekviena valstyb nar su kitomis tariasi Europos Vadov Taryboje arba
Taryboje. Valstybs nars savo veiksm suartjimu utikrina, kad Sjunga yra pajgi
tvirtinti savo interesus ir savo vertybes tarptautinje arenoje. Valstybs nars yra
tarpusavyje solidarios.;
c) papildoma iomis dviem pastraipomis:
Europos Vadov Tarybai ar Tarybai apibrus Sjungos bendr poir pagal pirmj
pastraip, Sjungos vyriausiasis galiotinis usienio reikalams ir saugumo politikai ir
valstybi nari usienio reikal ministrai koordinuoja savo veikl Taryboje.
Valstybi nari diplomatins misijos bei Sjungos delegacijos treiosiose alyse ir prie
tarptautini organizacij bendradarbiauja ir prisideda rengiant ir gyvendinant bendr
poir.
36) 17 straipsnio tekstas tampa 28a straipsniu, j i dalies keiiant kaip nurodyta toliau 49 punkte.
a) 14 dalys ibraukiamos;
b) 5 dalyje, kuri lieka be numerio, odiai Kai Taryba mano, kad to reikia, ji gali pakeiiami
odiais Taryba Sjungos vyriausiojo galiotinio usienio reikalams ir saugumo politikai
pasilymu gali, o gale raomas is sakinys: Specialusis galiotinis vykdo savo galiojimus
priirint vyriausiajam galiotiniui.
a) 1 dalies pirmojoje ir antrojoje pastraipose odiai bendrsias pozicijas pakeiiami

odiais Sjungos pozicijas ir pirmosios pastraipos pabaigoje raomas is sakinys: io
koordinavimo organizavim utikrina Sjungos vyriausiasis galiotinis usienio reikalams
ir saugumo politikai.;
b) 2 dalis i dalies keiiama taip:
i) pirmojoje pastraipoje odiai Nepaeisdamos 1 dalies ir 14 straipsnio 3 dalies,

pakeiiami odiais Laikantis 11 straipsnio 3 dalies,, o po odi informuoja
nedalyvaujanisias valstybes nares raomi odiai bei vyriausij galiotin;
ii) antrosios pastraipos pirmame sakinyje po odi kitas valstybes nares raomi
odiai bei vyriausij galiotin; antrame sakinyje ibraukiamas odis nuolatins,
o odiai vykdydamos savo funkcijas, Sjungos pozicij bei interes gynim
utikrina pakeiiami odiais vykdydamos savo funkcijas gins Sjungos pozicijas
ir interesus;
iii) papildoma ia nauja treija pastraipa:
Sjungai apibrus pozicij Jungtini Taut Saugumo Tarybos darbotvark

trauktu klausimu, Saugumo Taryboje posdiaujanios valstybs nars prao
pakviesti vyriausij galiotin Sjungos pozicijai pristatyti.
a) pirmojoje pastraipoje odiai Komisijos delegacijos pakeiiami odiais Sjungos

delegacijos, o odiai Tarybos priimt bendrj pozicij ir bendrj veiksm laikymsi
ir j gyvendinim. pakeiiami odiais sprendim, apibriani Sjungos pozicijas ir
veiksmus, priimtus pagal skyri, laikymsi ir j gyvendinim.;
b) antrojoje pastraipoje odiai informacija, atlikdamos bendrus vertinimus pakeiiami

odiais informacija ir atlikdamos bendrus vertinimus., o sakinio dalis ir prisiddamos
prie Europos bendrijos steigimo sutarties 20 straipsnio nuostat gyvendinimo
ibraukiama;
c) papildoma ia nauja pastraipa:
Jos padeda gyvendinti Sjungos piliei teises apsaug treij ali teritorijoje pagal
Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 17 straipsnio 2 dalies c punkt ir pagal mintos
Sutarties 20 straipsn patvirtintas priemones.
a) pirmoji pastraipa pakeiiama iuo tekstu:
Sjungos vyriausiasis galiotinis usienio reikalams ir saugumo politikai reguliariai

konsultuojasi su Europos Parlamentu svarbiausiais bendros usienio ir saugumo politikos
bei bendros saugumo ir gynybos politikos aspektais bei esminiais pasirinkimo klausimais
ir j informuoja apie i politikos krypi raid. Jis utikrina, kad bt tinkamai atsivelgta
Europos Parlamento poir. Specialieji atstovai gali dalyvauti informuojant Europos
Parlament.;
b) antrosios pastraipos pirmame sakinyje po odio Tarybai raomi odiai ir

vyriausiajam galiotiniui; antrame sakinyje odis kasmet pakeiiamas odiais du
kartus per metus, o sakinio gale raomi odiai , skaitant bendr saugumo ir gynybos
politik.
41) 22 straipsnio tekstas tampa 15a straipsniu; jis i dalies keiiamas, kaip nurodyta pirmiau
33 punkte.
42) 23 straipsnio tekstas tampa 15b straipsniu; jis i dalies keiiamas, kaip nurodyta pirmiau
34 punkte.
24 straipsnis
Sjunga gali sudaryti susitarimus su viena ar keliomis valstybmis arba tarptautinmis

organizacijomis iame skyriuje numatytose srityse.
a) pirmosios pastraipos pirmame sakinyje esanti nuoroda Europos bendrijos steigimo

sutart pakeiiama nuoroda Sutart dl Europos Sjungos veikimo, o po odi Tarybos
praymu raomi odiai , Sjungos vyriausiojo galiotinio usienio reikalams ir
saugumo politikai praymu; antrame sakinyje odiai nepaeisdamas pirmininkaujan-
ios valstybs nars ir Komisijos kompetencijos pakeiiami odiais nepaeisdamas
vyriausiojo galiotinio galiojim;
b) antrosios pastraipos tekstas pakeiiamas iuo tekstu: io skyriaus taikymo srityje Politinis
ir saugumo komitetas Tarybos ir vyriausiojo galiotinio atsakomybe atlieka 28b straipsnyje
nurodyt krizi valdymo operacij politin kontrol ir joms strategikai vadovauja.;
c) treiojoje pastraipoje odiai nepaeidiant 47 straipsnio ibraukiami.
45) 26 ir 27 straipsniai panaikinami. raomi 25a ir 25b straipsniai, o 25b straipsnis pakeiia
47 straipsn:
25a straipsnis
Laikantis Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 16b straipsnio ir nukrypstant nuo jo 2 dalies,
Taryba priima sprendim, nustatant fizini asmen apsaugos valstybms narms tvarkant
asmens duomenis, kai vykdoma veikla yra susijusi su io skyriaus taikymo sritimi, taisykles ir
laisvo toki duomen judjimo taisykles. Nepriklausomos staigos kontroliuoja, kaip laikomasi
t taisykli.
25b straipsnis
Bendros usienio ir saugumo politikos gyvendinimas nedaro poveikio Sutarties dl Europos

Sjungos veikimo 2b2e straipsniuose nurodyt Sjungos kompetencij vykdymui Sutartyse
nustatyt procedr taikymui ir numatyt institucij galiojim atitinkamai apimiai.
Taip pat mintuose straipsniuose nurodytos politikos gyvendinimas nedaro poveikio Sjungos
kompetencij pagal skyri vykdymui Sutartyse nustatyt procedr taikymui ir numatyt
institucij galiojim atitinkamai apimiai.
46) 27a27e straipsniai dl tvirtesnio bendradarbiavimo pakeiiami 10 straipsniu pagal pirmiau

pateikt 22 punkt.
a) 1 dalis ibraukiama, o paskesns dalys atitinkamai pernumeruojamos; visame straipsnyje

odiai Europos Bendrij pakeiiami odiu Sjungos;
b) 2 dalyje, kuri tampa 1 dalimi, odiai dl nuostat, susijusi su ioje antratinje dalyje
nurodytomis sritimis, pakeiiami odiais gyvendinant skyri,;
c) 3 dalies, kuri tampa 2 dalimi, pirmojoje pastraipoje odiai gyvendinant tas nuostatas,
pakeiiami odiais gyvendinant skyri,;
d) ibraukus 4 dal, raoma i nauja 3 dalis:
3. Taryba priima sprendim, nustatant konkreias procedras, garantuojanias

galimyb greitai pasinaudoti Sjungos biudeto asignavimais skubiam iniciatyv bendros
usienio ir saugumo politikos srityje finansavimui ir ypa pasirengimui 28a straipsnio
1 dalyje ir 28b straipsnyje nurodytoms misijoms. Ji sprendia pasikonsultavusi su Europos
Parlamentu.
I Sjungos biudeto nefinansuojama pasirengimo 28a straipsnio 1 dalyje ir

28b straipsnyje nurodytoms misijoms veikla finansuojama i valstybi nari na
sudaryto pradinio fondo.
Taryba, remdamasi Sjungos vyriausiojo galiotinio usienio reikalams ir saugumo

politikai pasilymu, kvalifikuota bals dauguma priima sprendimus, nustatanius:
a) pradinio fondo steigimo ir finansavimo procedras, ypa fond skiriamas sumas;
b) pradinio fondo administravimo procedras;
c) finans kontrols procedras.
Kai pagal 28a straipsnio 1 dal ir 28b straipsn numatyta misija negali bti finansuojama i
Sjungos biudeto, Taryba galioja vyriausij galiotin naudotis iuo fondu. Vyriausiasis
galiotinis dl i galiojim gyvendinimo atsiskaito Tarybai.
BENDRA SAUGUMO IR GYNYBOS POLITIKA
48) raomas is naujas 2 skirsnis:
2 SKIRSNIS
NUOSTATOS DL BENDROS SAUGUMOS IR GYNYBOS POLITIKOS
49) raomas 28a straipsnis, kuris perima 17 straipsnio formuluot, j i dalies keiiant taip:
a) raoma i nauja 1 dalis, o po jos esanti dalis tampa 2 dalimi:
1. Bendra saugumo ir gynybos politika yra sudtin bendros usienio ir saugumo

politikos dalis. Ji utikrina Sjungos operaciniam veiksnumui reikalingus civilinius ir
karinius pajgumus. Sjunga gali jais naudotis vykdydama misijas u Sjungos rib,
skirtas taikos palaikymui, konflikt prevencijai ir tarptautinio saugumo stiprinimui
laikantis Jungtini Taut Chartijos princip. iems udaviniams vykdyti naudojami
valstybi nari suteikti pajgumai.;
i) pirmoji pastraipa pakeiiama iuo tekstu:
2. Bendra saugumo ir gynybos politika apima laipsnik bendros Sjungos

gynybos politikos krim. Tai sudarys slygas pereiti prie bendros gynybos, jei tok
sprendim vieningai priims Europos Vadov Taryba. Tokiu atveju ji rekomenduoja
valstybms narms tok sprendim priimti pagal j atitinkamus konstitucinius
reikalavimus.;
ii) antrojoje pastraipoje odiai pagal straipsn pakeiiami odiais pagal

skirsn;
iii) treioji pastraipa ibraukiama;
c) esamos 2, 3, 4 ir 5 dalys pakeiiamos 37 dalimis:
3. Valstybs nars, siekdamos gyvendinti bendr saugumo ir gynybos politik, kad

prisidt prie Tarybos apibrt tiksl gyvendinimo, suteikia Sjungai savo civilinius ir
karinius pajgumus. Tos valstybs nars, kurios tarpusavyje suformuoja daugiaales
pajgas, taip pat gali sudaryti galimyb pasinaudoti tomis pajgomis vykdant bendr
saugumo ir gynybos politik.
Valstybs nars sipareigoja laipsnikai tobulinti savo karinius pajgumus. Gynybos

pajgum pltojimo, mokslini tyrim, sigijim ir ginkluots srityje agentra (toliau
Europos gynybos agentra) nustato operacinius poreikius, skatina priemones i poreiki
gyvendinimui, padeda nustatyti ir prireikus gyvendinti visas reikalingas priemones
pramoninei ir technologinei gynybos sektoriaus bazei stiprinti, dalyvauja nustatant

Europos pajgum ir ginkluots politik bei padeda Tarybai vertinti karini pajgum
tobulinim.
4. Sprendimai dl bendros saugumo ir gynybos politikos, skaitant tuos, kurie skirti

inicijuoti iame straipsnyje numatyt misij, vieningai priimami Tarybos remiantis
Sjungos vyriausiojo galiotinio usienio reikalams ir saugumo politikai pasilymu arba
valstybs nars iniciatyva. Vyriausiasis galiotinis, prireikus kartu su Komisija, gali pasilyti
naudotis tiek nacionalinmis priemonmis, tiek Sjungos instrumentais.
5. Siekiant isaugoti Sjungos vertybes ir pasitarnauti jos interesams, Taryba gali

pavesti grupei valstybi nari vykdyti misij Sjungos sistemoje. Tokios misijos vykdym
reglamentuoja 28c straipsnis.
6. Tos valstybs nars, kuri kariniai pajgumai atitinka auktesnius kriterijus ir

kurios tarpusavyje yra susaistytos didesniais sipareigojimais ioje srityje, dl sudtingiau-
si misij nustato nuolatin struktrizuot bendradarbiavim Sjungos sistemoje.
bendradarbiavim reglamentuoja 28e straipsnis. Jis neturi poveikio 28b straipsnio
nuostatoms.
7. Jei valstyb nar patiria karin agresij savo teritorijoje, kitos valstybs nars,
vadovaudamosi Jungtini Taut chartijos 51 straipsniu, jos atvilgiu yra pareigotos jai
teikti visokeriop manom pagalb ir param. Tai nepaeidia kai kuri valstybi nari
saugumo ir gynybos politikos specifikos.
sipareigojimai ir bendradarbiavimas ioje srityje atitinka narysts iaurs Atlanto sutarties

organizacijoje sipareigojimus, o iaurs Atlanto sutarties organizacija ilieka valstybi,
kurios yra jos nars, kolektyvins gynybos pagrindu ir jos gyvendinimo forumu.
50) raomi ie nauji 28b28e straipsniai:
28b straipsnis
1. 28a straipsnio 1 dalyje nurodytas misijas, kurias vykdydama Sjunga gali naudoti
civilines ir karines priemones, sudaro bendri nusiginklavimo veiksmai, humanitarins ir
gelbjimo, karinio konsultavimo ir pagalbos, konflikt prevencijos ir taikos palaikymo, kovini
pajg vykdomos krizi valdymo misijos, skaitant taikdaryst ir pokonfliktinio stabilizavimo
operacijas. Visos ios misijos gali prisidti kovojant su terorizmu, taip pat remiant treisias
alis, savo teritorijose kovojanias prie terorizm.
2. Taryba priima sprendimus dl misij, numatyt 1 dalyje, apibriani j tikslus, apimt

ir bendruosius gyvendinimo bdus. Sjungos vyriausiasis galiotinis usienio reikalams ir
saugumo politikai, priirimas Tarybos bei palaikydamas glaud ir nuolatin ry su Politiniu ir
saugumo komitetu, utikrinti toki misij civilini ir karini aspekt koordinavim.
28c straipsnis
1. Sprendimais priimtais remiantis 28b straipsniu, Taryba gali pavesti gyvendinti misij
valstybi nari, kurios nori j vykdyti ir turi tam reikalingus pajgumus, grupei. Tokios
valstybs nars kartu su Sjungos vyriausiuoju galiotiniu usienio reikalams ir saugumo
politikai dl misijos valdymo susitaria tarpusavyje.
2. Misijos vykdyme dalyvaujanios valstybs nars savo iniciatyva arba kitos valstybs
nars praymu reguliariai informuoja Taryb apie esam padt. Dalyvaujanios valstybs nars
nedelsdamos kreipiasi Taryb, jei misijos vykdymas sukelia sunkias pasekmes arba dl to reikia
i dalies keisti 1 dalyje nurodytuose sprendimuose apibrtus misijos tiksl, apimt ar bdus.
Tokiais atvejais reikalingus sprendimus priima Taryba.
28d straipsnis
1. 28a straipsnio 3 dalyje nurodyta Europos gynybos agentra, kuri priiri Taryba,
vykdo ias uduotis:
a) padeda nustatyti valstybi nari karini pajgum tikslus ir vertinti, kaip valstybs nars
laikosi dl pajgum duot sipareigojim;
b) skatina operacij vykdymo poreiki suderinim bei veiksming, suderinam sigijimo

metod primim;
c) silo daugiaalius projektus, siekiant gyvendinti karini pajgum tikslus, ir utikrina

valstybi nari gyvendinam program koordinavim ir konkrei bendradarbiavimo
program valdym;
d) remia mokslinius tyrimus gynybos technologij srityje bei koordinuoja ir planuoja

bendrus mokslinius tyrimus ir paiek technini sprendim, tenkinani bsimus
operacinius poreikius;
e) padeda nustatyti ir, prireikus, gyvendina visas gynybos sektoriaus pramons ir

technologij pagrindo stiprinimui bei karini ilaid veiksmingumo didinimui naudingas
priemones.
2. Europos gynybos agentra yra atvira visoms valstybms narms, pageidaujanioms

dalyvauti jos veikloje. Taryba, sprsdama kvalifikuota bals dauguma, priima sprendim,
apibriant Agentros statut, bstins viet ir veiklos nuostatus. Tame sprendime
atsivelgiama veiksmingo dalyvavimo Agentros veikloje lyg. Agentroje sudaromos
atskiros grups, jungianios bendruose projektuose dalyvaujanias valstybes nares. Kiek tai
btina Agentra savo uduotis vykdo palaikydama ry su Komisija.
28e straipsnis
1. 28a straipsnio 6 dalyje nurodytame nuolatiniame struktrizuotame bendradarbiavime

pageidaujanios dalyvauti valstybs nars, atitinkanios kriterijus ir prisimusios sipareigoji-
mus dl karini pajgum, kurie nurodyti Protokole dl nuolatinio struktrizuoto
bendradarbiavimo, apie savo ketinim pranea Tarybai ir Sjungos vyriausiajam galiotiniui
usienio reikalams ir saugumo politikai.
2. Per tris mnesius nuo 1 dalyje nurodyto praneimo Taryba priima sprendim, nustatant
nuolatin struktrizuot bendradarbiavim ir dalyvaujani valstybi nari sra. Taryba
sprendia kvalifikuota bals dauguma pasikonsultavusi su vyriausiuoju galiotiniu.
3. Kiekviena valstyb nar, vliau pageidaujanti dalyvauti nuolatiniame struktrizuotame

bendradarbiavime, apie savo ketinim pranea Tarybai ir vyriausiajam galiotiniui.
Taryba priima sprendim, patvirtinant atitinkamos valstybs nars, kuri atitinka Protokolo dl
nuolatinio struktrizuoto bendradarbiavimo 1 ir 2 straipsniuose nurodytus kriterijus ir
prisiima juose nurodytus sipareigojimus, dalyvavim. Taryba sprendia kvalifikuota bals
dauguma pasikonsultavusi su vyriausiuoju galiotiniu. Balsavime dalyvauja tik dalyvaujanioms
valstybms narms atstovaujantys Tarybos nariai.
Kvalifikuota bals dauguma apibriama pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo

205 straipsnio 3 dalies a punkt.
4. Jei dalyvaujanti valstyb nar nebeatitinka kriterij arba nebesugeba vykdyti

sipareigojim, nurodyt Protokolo dl nuolatinio struktrizuoto bendradarbiavimo 1 ir
2 straipsniuose, Taryba gali priimti atitinkamos valstybs nars dalyvavim sustabdant
sprendim.
Taryba sprendia kvalifikuota bals dauguma. Balsavime dalyvauja tik Tarybos nariai,
atstovaujantys dalyvaujanioms valstybms narms, iskyrus atitinkam valstyb nar.

205 straipsnio 3 dalies a punkt.
5. Kiekviena dalyvaujanti valstyb nar, kuri pageidauja pasitraukti i nuolatinio

struktrizuoto bendradarbiavimo, apie savo sprendim pranea Tarybai, kuri paymi, kad
atitinkama valstyb nar nuolatiniame struktrizuotame bendradarbiavime nebedalyvauja.
6. Nuolatinio struktrizuoto bendradarbiavimo sistemoje Tarybos priimti sprendimai ir

rekomendacijos, iskyrus nurodytuosius 25 dalyse, priimami vieningai. Taikant i dal, bals
vieningum sudaro tik dalyvaujani valstybi nari atstov balsai.
51) VI antratins dalies 2939 straipsniai, susij su teisminiu bendradarbiavimu baudiamosiose

bylose ir policijos bendradarbiavimu, pakeiiami Sutarties dl Europos Sjungos veikimo
treios dalies IV antratins dalies 1, 4 ir 5 skyri nuostatomis. Kaip toliau nurodyta ios
Sutarties 2 straipsnio 64, 67 ir 68 punktuose, 29 straipsnis pakeiiamas Sutarties dl Europos
Sjungos veikimo 61 straipsniu, 30 straipsnis pakeiiamas mintos Sutarties 69f ir
69g straipsniais, 31 straipsnis pakeiiamas mintos Sutarties 69a, 69b ir 69d straipsniais,
32 straipsnis pakeiiamas mintos Sutarties 69h straipsniu, 33 straipsnis pakeiiamas mintos
Sutarties 61e straipsniu ir 36 straipsnis pakeiiamas mintos Sutarties 61 d straipsniu.
Antratins dalies pavadinimas ibraukiamas, o jos numeris pakeiiamas antratins dalies dl
baigiamj nuostat numeriu.
52) VI antratins dalies 4040b straipsniai ir VII antratins dalies 4345 straipsniai dl tvirtesnio
bendradarbiavimo pakeiiami 10 straipsniu pagal pirmiau pateikt 22 punkt ir VII antratin
dalis panaikinama.
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
54) VIII antratin dalis dl baigiamj nuostat tampa VI antratine dalimi; i antratin dalis ir
48, 49 ir 53 straipsniai atitinkamai i dalies keiiami, kaip atitinkamai nurodyta toliau
pateikiamuose 56, 57 ir 61 punktuose. 47 straipsnis pakeiiamas 25b straipsniu, kaip pirmiau
nurodyta 45 punkte, o 46 ir 50 straipsniai panaikinami.
46a straipsnis
Sjunga yra juridinis asmuo.
48 straipsnis
1. Sutartys gali bti i dalies keiiamos laikantis prastos periros procedros. Jos taip pat
gali bti i dalies keiiamos laikantis supaprastint periros procedr.
prasta periros procedra
2. Bet kurios valstybs nars vyriausyb, Europos Parlamentas ar Komisija gali teikti
Tarybai projektus dl Sutari keitimo. iais projektais, be kita ko, gali bti siekiama padidinti
ar sumainti Sutartimis Sjungai suteikt kompetencij. iuos projektus Europos Vadov
Tarybai teikia Taryba ir apie tai praneama nacionaliniams parlamentams.
3. Jei Europos Vadov Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Komisija,

paprastja balsu dauguma priima sprendim nagrinti pasilytus pakeitimus, Europos Vadov
Tarybos pirmininkas suaukia nacionalini parlament atstov, valstybi nari vadov ar j
vyriausybi vadov, Europos Parlamento ir Komisijos atstov konvent. Dl institucini
pakeitim pinig srityje taip pat konsultuojamasi su Europos centriniu banku. Konventas
nagrinja projektus dl periros ir bendru sutarimu priima 4 dalyje numatytai valstybi nari
vyriausybi atstov konferencijai skirt rekomendacij.
Europos Vadov Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarim, paprasta bals dauguma gali
nusprsti neaukti konvento, jei pasilyt pakeitim apimtis neduoda tam pagrindo. Pastaruoju
atveju Europos Vadov Taryba nustato galiojimus valstybi nari vyriausybi atstov
konferencijai.
4. Valstybi nari vyriausybi atstov konferencij aukia Tarybos pirmininkas Sutari

pakeitimams bendru sutarimu nustatyti.
Pakeitimai sigalioja visoms valstybms narms juos ratifikavus pagal savo atitinkamas
konstitucines nuostatas.
5. Jei prajus dvejiems metams po Sutarties, i dalies keiianios Sutartis, pasiraymo,

keturi penktadaliai valstybi nari yra j ratifikav, o viena ar daugiau valstybi nari yra
susidrusios su sunkumais j ratifikuojant, is klausimas perduodamas svarstyti Europos
Vadov Tarybai.
Supaprastintos periros procedros
6. Kiekvienos valstybs nars vyriausyb, Europos Parlamentas arba Komisija gali teikti
Europos Vadov Tarybai projektus perirti visas Sutarties dl Europos Sjungos veikimo
treios dalies nuostatas dl Sjungos vidaus politikos ir veiksm arba j dal.
Europos Vadov Taryba gali priimti sprendim, i dalies keiiant visas Sutarties dl Europos
Sjungos veikimo treios dalies nuostatas arba j dal. Europos Vadov Taryba, pasikonsulta-
vusi su Europos Parlamentu ir Komisija, taip pat su Europos centriniu banku, institucini
pakeitim pinig srityje atveju sprendia vieningai. is sprendimas sigalioja tik po to, kai j
pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas patvirtina valstybs nars.
Antrojoje pastraipoje nurodytas sprendimas negali padidinti Sutartimis Sjungai suteiktos

kompetencijos.
7. Kai Sutartyje dl Europos Sjungos veikimo arba ios Sutarties V antratinje dalyje
numatyta, kad Taryba sprendimus tam tikroje srityje arba tam tikru atveju priima vieningai,
Europos Vadov Taryba gali priimti sprendim, leidiant Tarybai toje srityje arba tuo atveju
priimti sprendim kvalifikuota bals dauguma. i pastraipa netaikoma karinio pobdio
sprendimams arba sprendimams gynybos srityje.
Kai Sutartyje dl Europos Sjungos veikimo numatyta, kad Taryba priima statymo gali
turinius aktus pagal speciali teiskros procedr, Europos Vadov Taryba gali priimti
sprendim, leidiant tokius aktus priimti pagal prast teiskros procedr.
Apie bet koki iniciatyv, kurios Europos Vadov Taryba imasi remdamasi pirmja arba antrja
pastraipa, praneama nacionaliniams parlamentams. Jei per eis mnesius nuo tokio
praneimo dienos nacionalinis parlamentas pareikia nepritarim, pirmoje arba antrojoje
pastraipoje nurodytas sprendimas nra priimamas. Jei nepritarimas nepareikiamas, Europos
Vadov Taryba gali priimti mint sprendim.
Europos Vadov Taryba, gavusi Europos Parlamento savo nari bals dauguma patvirtint
pritarim, pirmoje arba antrojoje pastraipoje nurodytus sprendimus priima vieningai.
57) 49 straipsnio pirmoji pastraipa i dalies keiiama taip:
a) pirmame sakinyje odiai gerbianti 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus principus, gali

pareikti nor pakeiiami odiais gerbianti 1a straipsnyje nurodytas vertybes ir
sipareigojusi jas remti, gali pareikti nor;
b) antrame sakinyje odiai Savo paraik ji pateikia Tarybai, kuri pakeiiami odiais
Apie tok praym praneama Europos Parlamentui ir nacionaliniams parlamentams.
Sjungos nare tapti norinti valstyb pateikia praym Tarybai, kuri; odiai bals
dauguma patvirtint pritarim pakeiiami odiu bals daugumos pritarim, o odis
absoliuia ibraukiamas;
c) pastraipos pabaigoje pridedamas is naujas sakinys: Atsivelgiama tinkamumo narystei

kriterijus, dl kuri susitar Europos Vadov Taryba.
49a straipsnis
1. Bet kuri valstyb nar pagal savo konstitucines nuostatas gali nusprsti istoti i
Sjungos.
2. Nusprendusi istoti i Sjungos valstyb nar apie savo ketinim pranea Europos
Vadov Tarybai. Vadovaudamasi Europos Vadov Tarybos pateiktomis gairmis, Sjunga
susidera ir sudaro su ta valstybe susitarim, kuriame nustatoma istojimo i Sjungos tvarka
atsivelgiant pagrindinius bsim tos valstybs santyki su Sjunga principus. Dl io
susitarimo deramasi pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 188n straipsnio 3 dal.
Gavusi Europos Parlamento pritarim, j Sjungos vardu sudaro Taryba sprsdama kvalifikuota
bals dauguma.
3. Jei Europos Vadov Taryba, susitarusi su istojania valstybe nare, vieningai

nenusprendia pratsti termino, Sutartys tai valstybei nustoja galioti nuo susitarimo dl
istojimo sigaliojimo dienos arba, jei tokio susitarimo nra, prajus dvejiems metams po to, kai
gaunamas io straipsnio 2 dalyje nurodytas praneimas.
4. Taikant 2 ir 3 dal, Europos Vadov Tarybos ar Tarybos narys, atstovaujantis istojaniai

valstybei narei, nedalyvauja Europos Vadov Taryboje ar Taryboje dl istojanios valstybs
vykstaniose diskusijose ar dl jos priimant sprendimus.

205 straipsnio 3 dalies b punkt.
5. Jei i Sjungos istojusi valstyb vl prao j priimti Sjung, tokiam praymui taikoma
49 straipsnyje nustatyta tvarka.
49b straipsnis
Prie Sutari pridedami protokolai ir priedai sudaro neatskiriam Sutari dal.
60) raomas 49c straipsnis:
49c straipsnis
1. i Sutartis taikoma Belgijos Karalystei, Bulgarijos Respublikai, ekijos Respublikai,

Danijos Karalystei, Vokietijos Federacinei Respublikai, Estijos Respublikai, Airijai, Graikijos
Respublikai, Ispanijos Karalystei, Pranczijos Respublikai, Italijos Respublikai, Kipro Respub-
likai, Latvijos Respublikai, Lietuvos Respublikai, Liuksemburgo Didiajai Hercogystei, Vengrijos
Respublikai, Maltos Respublikai, Nyderland Karalystei, Austrijos Respublikai, Lenkijos
Respublikai, Portugalijos Respublikai, Rumunijai, Slovnijos Respublikai, Slovakijos Respub-
likai, Suomijos Respublikai, vedijos Karalystei bei Jungtinei Didiosios Britanijos ir iaurs
Airijos Karalystei.
2. Teritorin Sutari taikymo sritis patikslinta Sutarties dl Europos Sjungos veikimo

311a straipsnyje.
a) pirmoji pastraipa tampa 1 dalimi, kalb sraas papildomas dabartins Europos Sjungos
sutarties 53 straipsnio antrojoje pastraipoje ivardytomis kalbomis, o antroji pastraipa
ibraukiama;
b) papildoma ia nauja 2 dalimi:
2. i Sutartis gali bti iversta ir bet kurias kitas valstybi nari nustatytas kalbas,
kurios pagal i valstybi nari konstitucin tvark yra oficialios kalbos visoje j
teritorijoje arba jos dalyje. Atitinkamos valstybs nars pateikia patvirtint toki vertim
kopij, kuri yra deponuojama Tarybos archyvuose.
2 straipsnis
Europos bendrijos steigimo sutartis i dalies keiiama laikantis io straipsnio nuostat.
1) Sutarties pavadinimas pakeiiamas iuo pavadinimu: Sutartis dl Europos Sjungos veikimo.
A. HORIZONTALS PAKEITIMAI
2) Visoje Sutartyje:
a) odiai Bendrija arba Europos bendrija pakeiiami odiu Sjunga, odiai Europos
Bendrij arba EEB pakeiiami odiais Europos Sjungos, o odis Bendrijos
pakeiiamas odiu Sjungos, iskyrus 299 straipsnio 6 dalies c punkt, kuris tampa
311a straipsnio 5 dalies c punktu, prireikus atitinkamai gramatikai tikslinant sakin.
136 straipsnio pirmojoje pastraipoje pakeitimas taikomas tik odiui Bendrija;
b) odiai i Sutartis, ios Sutarties ir ioje Sutartyje atitinkamai pakeiiami odiais

Sutartys, Sutari ir Sutartyse, prireikus atitinkamai gramatikai tikslinant sakin;
is punktas netaikomas 121 straipsnio 1 dalies pirmajai pastraipai, kuri tampa
117a straipsnio 1 dalies pirmja pastraipa, 182 straipsnio treiajai pastraipai ir 312
bei 313 straipsniams;
c) odiai Taryba 251 straipsnyje nustatyta tvarka sprendia arba Taryba, laikydamasi
251 straipsnyje nurodytos tvarkos pakeiiami odiais Europos Parlamentas ir Taryba,
sprsdami pagal prast teiskros procedr, o odiai 251 straipsnyje nustatyta
tvarka arba 251 straipsnyje nurodyta tvarka pakeiiami odiais prasta teiskros
procedra, prireikus atitinkamai gramatikai tikslinant sakin;
d) odiai sprsdama kvalifikuota bals dauguma, ir sprsdama kvalifikuota bals

dauguma ir kvalifikuota bals dauguma ibraukiami, prireikus atitinkamai gramatikai
tikslinant sakin, o 119 straipsnio 2 dalyje odiai pagalb Taryba suteikia sprsdama
kvalifikuota bals dauguma pakeiiami pagalb suteikia Taryba, prireikus atitinkamai
gramatikai tikslinant sakin;
e) odiai Taryba, kuri suaukiami valstybi ar vyriausybi vadovai, valstybi ar

vyriausybi vadov sudties Taryboje pakeiiami odiais Europos Vadov Taryba,
prireikus atitinkamai gramatikai tikslinant sakin;
f) odiai institucijos ar organai bei institucijos ir organai ar institucijos bei organai

pakeiiami odiais institucijos, staigos ar organai, prireikus atitinkamai gramatikai
tikslinant sakin, iskyrus 193 straipsnio pirmj pastraip;
g) odiai bendroji rinka pakeiiami odiais vidaus rinka;
h) odis ekiu pakeiiamas odiu euro;
i) odiai valstybs nars, kurioms netaikomas nukrypimas pakeiiami odiais valstybs

nars, kuri valiuta yra euro;
j) santrumpa ECB pakeiiama odiais Europos centrinis bankas, prireikus atitinkamai

k) odiai ECBS statutas pakeiiami odiais ECBS ir ECB statutas, prireikus atitinkamai
l) odiai 114 straipsnyje numatytas komitetas, 114 straipsnyje mintas komitetas ir

114 straipsnyje nurodytas komitetas pakeiiami odiais Ekonomikos ir finans
komitetas, prireikus atitinkamai gramatikai tikslinant sakin;
m) odiai Teisingumo Teismo statutas arba Teismo statutas pakeiiami odiais Europos
Sjungos Teisingumo Teismo statutas, prireikus atitinkamai gramatikai tikslinant sakin;
n) odiai Pirmosios instancijos teismas pakeiiami odiais Bendrasis Teismas, prireikus

atitinkamai gramatikai tikslinant sakin;
o) odiai teisj kolegija ir teisj kolegijos, turint omenyje teisj kolegij, steigt
Europos bendrijos steigimo sutarties 225a straipsniu ir Atomins energijos bendrijos
steigimo sutarties 140b straipsniu, atitinkamai pakeiiami odiais specializuotas
teismas ir specializuoti teismai, prireikus atitinkamai gramatikai tikslinant sakin.
3) Toliau nurodytuose straipsniuose odiai Taryba, [] vieningai pakeiiami odiais Taryba,

sprsdama pagal speciali teiskros procedr [] vieningai, o odiai remdamasi Komisijos
pasilymu ibraukiami, prireikus atitinkamai gramatikai tikslinant sakin:
13 straipsnio, kuris tampa 16e straips- 94 straipsnyje, kuris tampa 95 straips-
niu, 1 dalyje niu
19 straipsnio 1 dalyje 104 straipsnio 14 dalies antrojoje
pastraipoje
19 straipsnio 2 dalyje
175 straipsnio 2 dalies pirmojoje
22 straipsnio antrojoje pastraipoje
pastraipoje
93 straipsnyje
4) Toliau ivardytuose straipsniuose po odio Taryba raomi odiai sprsdama paprasta

bals dauguma, prireikus atitinkamai gramatikai tikslinant sakin:
130 straipsnio pirmojoje pastraipoje 213 straipsnio paskutins pastraipos
treiame sakinyje
144 straipsnio pirmojoje pastraipoje
216 straipsnyje
208 straipsnyje
284 straipsnyje
209 straipsnyje
5) Toliau nurodytuose straipsniuose odiai pasikonsultavusi su Europos Parlamentu pakeiiami

odiais Europos Parlamentui pritarus:
13 straipsnio, kuris tampa 16e straipsniu, 1 dalyje
6) Toliau nurodytuose straipsniuose odis institucija pakeiiamas odiais institucija, staiga ar

organas, prireikus atitinkamai gramatikai tikslinant sakin:
195 straipsnio 1 dalies antrojoje pastraipoje
234 straipsnio b punkte
255 straipsnio 3 dalyje, tapusioje 16a straipsnio 3 dalies treija pastraipa
7) Toliau nurodytuose straipsniuose odiai Teisingumo Teismas arba Teismas pakeiiami

odiais Europos Sjungos Teisingumo Teismas, prireikus atitinkamai gramatikai tikslinant
sakin:
83 straipsnio 2 dalies d punkte 232 straipsnio pirmojoje pastraipoje
88 straipsnio 2 dalies antrojoje 233 straipsnio pirmojoje pastraipoje
pastraipoje
95 straipsnio, kuris tampa 94 straips-
235 straipsnyje
niu, 9 dalyje
236 straipsnyje
195 straipsnio 1 dalyje
237 straipsnio vadiniame sakinyje
225a straipsnio etojoje pastraipoje
238 straipsnyje
240 straipsnyje
242 straipsnio antrame sakinyje
228 straipsnio 1 dalyje antrasis pami-
njimas 243 straipsnyje
229 straipsnyje 244 straipsnyje
229a straipsnyje 247 straipsnio 9 dalyje, kuri tampa
8 dalimi
Toliau nurodytuose straipsniuose odis Teisingumo panaikinamas prie od Teismas:

227 straipsnio ketvirtojoje pastraipoje 232 straipsnio treiojoje pastraipoje
228 straipsnio 1 dalyje antrasis pami- 234 straipsnio antrojoje ir treiojoje
njimas pastraipose
230 straipsnio treiojoje pastraipoje 237 straipsnio d punkto treiame
sakinyje
256 straipsnio ketvirtojoje pastraipoje
8) Toliau nurodytuose straipsniuose nuoroda kit Sutarties straipsn pakeiiama tokiomis

nuorodomis Europos Sjungos sutarties straipsn:
21 straipsnio treiojoje pastraipoje, kuri nuoroda 9 straipsn (pirma nuoroda) ir

tapo ketvirtja pastraipa: 53 straipsnio 1 dal (antra nuoroda)
97b straipsnyje: nuoroda 2 straipsn
98 straipsnyje: nuoroda 2 straipsn (pirma nuoroda)
105 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje: nuoroda 2 straipsn
215 straipsnio treiojoje pastraipoje, kuri nuoroda 9d straipsnio 7 dalies pirmj pastraip.
tapo ketvirtja pastraipa:
9) Netaikoma redakcijai lietuvi kalba.
B. KONKRETS PAKEITIMAI
PREAMBUL
10) Antroje konstatuojamoje dalyje odis ali pakeiiamas odiu valstybi, o paskutinje
preambuls konstatuojamoje dalyje odiai NUTAR steigti EUROPOS BENDRIJ ir paskyr
pakeiiami odiu PASKYR.
11) 1 straipsnis ir 2 straipsnis panaikinami. raomas 1a straipsnis:
1a straipsnis
1. i Sutartis nustato Sjungos veikim ir apibria jos kompetencijos sritis bei

naudojimosi ja apimt ir bdus.
2. i Sutartis ir Europos Sjungos sutartis yra Sutartys, kuriomis grindiama Sjunga. ios
dvi Sutartys, turinios toki pai teisin gali, vadinamos Sutartimis.
KOMPETENCIJOS KATEGORIJOS IR SRITYS
12) raoma i nauja antratin dalis ir nauji 2a2e straipsniai:
I ANTRATIN DALIS
SJUNGOS KOMPETENCIJOS KATEGORIJOS IR SRITYS
2a straipsnis
1. Kai Sutartys konkreioje srityje suteikia Sjungai iimtin kompetencij, tik Sjunga gali
priimti teisikai privalomus aktus, o valstybs nars paios tai daryti gali tik Sjungai galiojus
arba jei to reikia Sjungos aktams gyvendinti.
2. Kai Sutartys konkreioje srityje suteikia Sjungai kompetencij, kuri ji dalijasi su

valstybmis narmis, Sjunga ir valstybs nars gali toje srityje priimti teisikai privalomus
aktus. Valstybs nars naudojasi savo kompetencija tiek, kiek Sjunga nepasinaudojo savo
kompetencija. Valstybs nars vl naudojasi savo kompetencija tiek, kiek Sjunga nusprend
nesinaudoti savo kompetencija.
3. Valstybs nars koordinuoja savo ekonomin ir uimtumo politik pagal ioje Sutartyje
numatytas slygas, kuri apibrimas priklauso Sjungos kompetencijai.
4. Pagal Europos Sjungos sutarties nuostatas Sjungos kompetencijai priklauso apibrti

ir gyvendinti bendr usienio ir saugumo politik, skaitant laipsnik bendros gynybos
politikos formavim.
5. Sutartyse nustatytose tam tikrose srityse ir jose nustatytomis slygomis Sjungos

kompetencijai priklauso atlikti veiksmus siekiant paremti, koordinuoti ar papildyti valstybi
nari veiksmus nepanaikinant j kompetencijos tose srityse.
Sjungos teisikai privalomi aktai, priimami remiantis su iomis sritimis susijusiomis Sutari
nuostatomis, negali apimti valstybi nari statym ir kit teiss akt suderinimo.
6. Naudojimosi Sjungos kompetencija apimt ir bdus nustato Sutari nuostatos, skirtos

kiekvienai konkreiai sriiai.
2b straipsnis
1. Sjunga turi iimtin kompetencij iose srityse:
a) muit sjungos;
b) vidaus rinkos veikimui btin konkurencijos taisykli nustatymo;

c) pinig politikos valstybms narms, kuri valiuta yra euro;
d) biologini jr itekli apsaugos pagal bendr uvininkysts politik;
e) bendros prekybos politikos.
2. Sjunga taip pat naudojasi iimtine kompetencija tarptautiniams susitarimams sudaryti,

kai j sudarymas yra numatytas Sjungos statymo gali turiniame akte arba yra btinas, kad
Sjunga galt naudotis savo vidaus kompetencija, arba jei j sudarymas gali daryti poveik
bendroms taisyklms ar pakeisti j taikymo srit.
2c straipsnis
1. Sjunga dalijasi kompetencija su valstybmis narmis, kai Sutartys jai suteikia

kompetencij, nesusijusi su 2b ir 2e straipsniuose nurodytomis sritimis.
2. Pasidalijamajai Sjungos ir valstybi nari kompetencijai priskiriamos ios pagrindins

sritys:
a) vidaus rinka;
b) ioje Sutartyje apibrti socialins politikos aspektai;
c) ekonomin, socialin ir teritorin sanglauda;
d) ems kis ir uvininkyst, iskyrus biologini jr itekli apsaug;
e) aplinkosauga;
f) vartotoj apsauga;
g) transportas;
h) transeuropiniai tinklai;
i) energetika;
j) laisvs, saugumo ir teisingumo erdv;
k) ioje Sutartyje apibrti bendr visuomens sveikatos saugos problem aspektai.
3. Mokslini tyrim, technologij pltros ir kosmoso srityse Sjungos kompetencijai

priklauso imtis veiksm, ypa programoms apibrti ir gyvendinti, taiau naudojimasis ia
kompetencija negali trukdyti valstybms narms naudotis savo kompetencija.
4. Bendradarbiavimo vystymosi labui ir humanitarins pagalbos srityse Sjungos

kompetencijai priklauso imtis veiksm ir vykdyti bendr politik, taiau naudojimasis ia
kompetencija negali trukdyti valstybms narms naudotis savo kompetencija.
2d straipsnis
1. Valstybs nars koordinuoja savo ekonomin politik Sjungos viduje. iuo tikslu
Taryba patvirtina priemones, vis pirma ios politikos bendrsias gaires.
Specialiosios nuostatos taikomos valstybms narms, kuri valiuta yra euro.
2. Sjunga imasi priemoni, utikrinani valstybi nari uimtumo politikos koordina-

vim, pirmiausia nubrdama ios politikos gaires.
3. Sjunga gali imtis iniciatyvos siekdama utikrinti valstybi nari socialins politikos
koordinavim.
2e straipsnis
Sjungos kompetencijai priklauso remti, koordinuoti ar papildyti valstybi nari veiksmus.

Europos lygiu toki veiksm sritys apima:
a) mogaus sveikatos apsaug ir gerinim;
b) pramon;
c) kultr;
d) turizm;
e) vietim, profesin mokym, jaunim ir sport;
f) civilin saug;
g) administracin bendradarbiavim.
BENDRAI TAIKOMOS NUOSTATOS
13) raoma i antratin dalis ir 2f straipsnis:
II ANTRATIN DALIS
BENDRAI TAIKOMOS NUOSTATOS
7f straipsnis
Sjunga utikrina savo politikos krypi ir veiksm suderinim atsivelgdama visus savo
tikslus ir vadovaudamasi kompetencijos suteikimo principu.
14) 3 straipsnio 1 dalis panaikinama. Jo 2 dalis i dalies keiiama taip: odiai iame straipsnyje
nurodytose veiklos srityse pakeiiami odiais savo veiksmuose ir lieka be numerio.
15) 4 straipsnio tekstas tampa 97b straipsniu. Jis i dalies keiiamas kaip toliau nurodyta
85 punkte.
16) 5 straipsnis panaikinamas; jis pakeiiamas Europos Sjungos sutarties 3b straipsniu.
5a straipsnis
Nustatydama ir gyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sjunga atsivelgia

reikalavimus, susijusius su didelio uimtumo skatinimu, tinkamos socialins apsaugos
utikrinimu, kova su socialine atskirtimi, aukto lygio vietimu, mokymu ir moni sveikatos
apsauga.
5b straipsnis
Nustatydama ir gyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sjunga siekia kovoti su bet
kokia diskriminacija dl lyties, rasins arba etnins kilms, religijos ar sitikinim, negalios,
amiaus arba seksualins orientacijos.
19) 6 straipsnyje odiai 3 straipsnyje nurodytas ibraukiami.
20) raomas 6a straipsnis su 153 straipsnio 2 dalies formuluote.
21) raomas 6b straipsnis su Protokolo dl gyvn apsaugos ir gerovs nuostatos formuluote; po

odi ems kio raomas odis , uvininkysts, odiai ir tyrim pakeiiami odiais
, mokslini tyrim, technologij pltros ir kosmoso, o tarp odi gyvn gerovs raomi
odiai , kaip jusli gyvi,.
22) 710 straipsniai panaikinami. 1111a straipsniai pakeiiami Europos Sjungos sutarties
10 straipsniu ir Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 280a280i straipsniais, kaip pirmiau
nurodyta ios Sutarties 1 straipsnio 22 punkte ir toliau pateikiamame 278 punkte.
23) 12 straipsnio tekstas tampa 16d straipsniu.
24) 13 straipsnio tekstas tampa 16e straipsniu. Jis i dalies keiiamas, kaip toliau nurodyta
33 punkte.
25) 14 straipsnio tekstas tampa 22a straipsniu. Jis i dalies keiiamas, kaip toliau nurodyta
41 punkte.
26) 15 straipsnio tekstas tampa 22b straipsniu. Jis i dalies keiiamas, kaip toliau nurodyta
42 punkte.
a) straipsnio pradioje odiai Nepaeisdamos 73, 86 ir 87 straipsni pakeiiami odiais

Nepaeisdamos Europos Sjungos sutarties 3a straipsnio ir ios Sutarties 73, 86 ir
87 straipsni;
b) sakinio pabaigoje odiai ir slygomis, padedaniais joms atlikti savo uduotis

pakeiiami odiais ir slygomis, ypa ekonominmis ir finansinmis, kurios leist
joms atlikti savo uduotis.;
c) raomas is naujas sakinys:
Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal prast teiskros

procedr, nustato iuos principus ir slygas nepaeidiant valstybi nari kompetencijos,
laikantis Sutari teikti, pavesti teikti ir finansuoti tokias paslaugas.
28) raomas 16 straipsnis su 255 straipsnio formuluote; jis i dalies keiiamas taip:
a) prie 1 dal raomas toliau pateikiamas tekstas, 1 dalis tampa 3 dalimi, o 2 ir 3 dalys
tampa pastraipomis:
1. Siekdamos skatinti tinkam valdym ir utikrinti pilietins visuomens

dalyvavim, Sjungos institucijos, staigos ir organai veikia kiek manoma gerbdami
atvirumo princip.
2. Europos Parlamento posdiai yra viei, taip pat vieai posdiauja ir Taryba, kai
svarsto statymo gali turinio akto projekt ir dl jo balsuoja.;
b) 1 dalyje, kuri tampa 3 dalimi, kuri tampa ios 3 dalies pirmja pastraipa, odiai Europos
Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais pakeiiami odiais Sjungos institucij,
staig ir organ dokumentais bet kokiu pavidalu, o odiai 2 ir 3 dalis pakeiiami
odiais i dal;
c) 2 dalyje, kuri tampa 1 dalies, pernumeruotos 3 dalimi, antrja pastraipa, prie od

nustato terpiamas odis reglamentais, o odiai per dvejus metus nuo Amsterdamo
sutarties sigaliojimo ibraukiami;
d) 3 dalies, kuri tampa 1 dalies, pernumeruotos 3 dalimi, treija pastraipa, odiai pirmiau
nurodyta institucija savo Darbo tvarkos taisyklse isamiau idsto pakeiiami odiais
institucija savo Darbo tvarkos taisyklse utikrina savo veiklos skaidrum ir isamiau
idsto, pastraipos pabaigoje raomi odiai laikantis antrojoje pastraipoje nurodyt
reglament bei raomos ios dvi naujos pastraipos:
Europos Sjungos Teisingumo Teismui, Europos centriniam bankui ir Europos investicij

bankui i dalis taikoma tik jiems vykdant administracinio pobdio uduotis.
Europos Parlamentas ir Taryba utikrina dokument, susijusi su teiskros procedro-

mis, skelbim antrojoje pastraipoje nurodyt reglament nustatytomis slygomis.
29) raomas 16b straipsnis, kuris pakeiia 286 straipsn:
16b straipsnis
1. Kiekvienas asmuo turi teis savo asmens duomen apsaug.
2. Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, nustato

fizini asmen apsaugos Sjungos institucijoms, staigoms ir organams bei valstybms narms
tvarkant asmens duomenis, kai vykdoma veikla yra susijusi su Sjungos teiss taikymo sritimi,
taisykles ir laisvo toki duomen judjimo taisykles. Nepriklausomos staigos kontroliuoja,
kaip laikomasi t taisykli.
Pagal straipsn priimtos taisykls nepaeidia Europos Sjungos sutarties 25a straipsnyje
numatyt konkrei taisykli.
30) raomas is naujas 16c straipsnis:
16c straipsnis
1. Sjunga gerbia ir nepaeidia valstybi nari banyi ir religini asociacij ar

bendruomeni statuso, nustatyto pagal nacionalin teis.
2. Sjunga vienodai gerbia filosofini ir nereligini organizacij status, nustatyt

nacionalinje teisje.
3. Pripaindama t banyi ir organizacij savitum ir konkret na, Sjunga palaiko su

jomis atvir, skaidr nuolatin dialog.
NEDISKRIMINAVIMAS IR PILIETYB
31) Antrosios dalies pavadinimas pakeiiamas iuo pavadinimu: NEDISKRIMINAVIMAS IR

SJUNGOS PILIETYB.
32) raomas16d straipsnis su 12 straipsnio formuluote.
33) raomas 16e straipsnis, kurio formuluot yra 13 straipsnio formuluot; 2 dalyje odiai
imdamasi [] skatinamj priemoni pakeiiamas odiais Europos Parlamentas ir Taryba,
sprsdami pagal prast teiskros procedr, gali patvirtinti [] skatinamj priemoni
pagrindinius principus, sakin atitinkamai tikslinant gramatikai, o pabaigoje esantys odiai
Taryba sprendia 251 straipsnyje nustatyta tvarka ibraukiami.
a) 1 dalyje darytinas pakeitimas netaikomas redakcijai lietuvi kalba;
b) 2 dalis pakeiiama iuo tekstu:
2. Sjungos pilieiai turi Sutartyse numatytas teises ir pareigas. Jie, be kita ko, turi:
a) teis laisvai judti ir apsigyventi valstybi nari teritorijoje;
b) teis balsuoti ir bti kandidatais Europos Parlamento ir vietos savivaldos rinkimuose

valstybje narje, kurioje jie gyvena, tomis paiomis slygomis kaip ir tos valstybs
pilieiai;
c) bdami treiosios alies, kurioje valstyb nar, kurios pilieiai jie yra, neturi
atstovybs, teritorijoje, teis bet kurios kitos valstybs nars diplomatini ir
konsulini staig teikiam apsaug tomis paiomis slygomis kaip ir tos valstybs
pilieiai;
d) teis pateikti peticijas Europos Parlamentui, kreiptis Europos ombudsmen, taip pat
kreiptis Sjungos institucijas ir patariamuosius organus bet kuria Sutari kalba bei
ta paia kalba gauti atsakym.
Naudojimosi iomis teismis slygas ir ribas nustato Sutartys ir joms gyvendinti skirtos
priemons.
a) 2 dalyje odiai Taryba gali priimti pakeiiami odiais Europos Parlamentas ir Taryba,
sprsdami pagal prast teiskros procedr, gali priimti, o paskutinis sakinys
ibraukiamas;
3. Tiems patiems, kaip ir 1 dalyje nurodytiems tikslams, ir jei Sutartys numato

reikalingus galiojimus veikti, Taryba, sprsdama pagal speciali teiskros procedr, gali
patvirtinti priemones, susijusias su socialiniu draudimu ar socialine apsauga. Taryba,
pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendia vieningai.
36) 20 straipsnyje odiai savitarpikai nustato reikalingas taisykles ir pakeiiami odiais priima
btinas nuostatas ir. Papildoma ia nauja pastraipa:
Taryba, sprsdama pagal speciali teiskros procedr ir pasikonsultavusi su Europos

Parlamentu, gali priimti direktyvas, kuriomis nustatomos koordinavimo ir bendradarbiavimo
priemons, btinos siekiant geriau utikrinti i apsaug.
37) 21 straipsnyje raoma nauja pirmoji pastraipa:
Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal prast teiskros procedr,

nustato piliei iniciatyvos, kaip apibrta Europos Sjungos sutarties 8b straipsnyje,
gyvendinimo procedr nuostatas ir slygas, skaitant minimal valstybi nari, kuri
gyventojai tie pilieiai turi bti, skaii.
38) 22 straipsnio antrojoje pastraipoje odiai ioje dalyje nustatyt teisi [], kurias ji
rekomenduoja valstybms narms priimti pagal atitinkamas j konstitucines nuostatas.
pakeiiami odiais 17b straipsnio 2 dalyje ivardyt teisi []. ios nuostatos sigalioja po
to, kai jas pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas patvirtina valstybs nars.
39) Treiosios dalies pavadinime po odi POLITIKOS SRITYS raomi odiai IR VIDAUS
VEIKSMAI.
VIDAUS RINKA
40) Treiosios dalies pradioje raoma I antratin dalis VIDAUS RINKA.
41) raomas 22a straipsnis, kurio formuluot yra 14 straipsnio formuluot; 1 dalis pakeiiama
iuo tekstu:
1. Sjunga, siekdama sukurti vidaus rink ar utikrinti jos veikim, imasi priemoni pagal
atitinkamas Sutari nuostatas.
42) raomas 22b straipsnis, kurio formuluot yra 15 straipsnio formuluot. Pirmojoje pastraipoje
odiai rinkos krimo laikotarpiu pakeiiami odiais rinkai sukurti.
43) I antratin dalis dl laisvo preki judjimo tampa Ia antratine dalimi.
44) 23 straipsnio 1 dalyje odiai grindiama vis prekyb prekmis apimania muit sjunga
pakeiiami odiais apima vis prekyb prekmis apimani muit sjung.
45) Po 27 straipsnio raomas 1a skyrius MUITINI BENDRADARBIAVIMAS, taip pat raomas

27a straipsnis, kurio formuluot yra 135 straipsnio formuluot, ibraukus paskutin to
135 straipsnio sakin.
EMS KIS IR UVININKYST
46) II antratins dalies pavadinime raomi odiai IR UVININKYST.
a) 1 dalyje raoma i nauja pirmoji pastraipa:
1. Sjunga nustato ir gyvendina bendr ems kio ir uvininkysts politik.,

o dabartinis 1 dalies tekstas tampa antrja pastraipa;
Antrosios pastraipos pirmame sakinyje po odi ems k raomas odis

, uvininkyst, o pastraipos pabaigoje raomas is paskutinis sakinys: Nuorodos
bendr ems kio politik arba ems k ir vartojamas terminas ems kis
suprantami kaip apimantys ir uvininkyst, pripastant io sektoriaus specifin pobd.;
b) 2 dalyje po odio krimo raomi odiai arba veikimo;
c) 3 dalyje odiai ios Sutarties ibraukiami.
a) pirmojoje pastraipoje prie od Taryba raomi odiai Europos Parlamentas ir,

o nuoroda 3 dal ibraukiama, atitinkamai gramatikai tikslinant sakin;
b) antrosios pastraipos vadinis sakinys pakeiiamas iuo sakiniu: Taryba, remdamasi

Komisijos pasilymu, gali leisti teikti pagalb:.
a) 1 dalis ibraukiama;
b) 2 dalis tampa 1 dalimi; sakinio dalis Per dvejus metus po ios Sutarties sigaliojimo
Komisija, pasikonsultavusi su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu ir deramai
atsivelgusi io straipsnio 1 dalyje numatytos konferencijos darbo rezultatus, pateikia
pasilymus pakeiiama odiais Komisija pateikia pasilymus, o treioji pastraipa
ibraukiama;
c) raomos ios naujos 2 ir 3 dalys, po j einanias dalis atitinkamai pernumeruojant:
2. Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr ir

pasikonsultav su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu, nustato 34 straipsnio
1 dalyje numatyt bendro ems kio rink organizavimo form ir kitas nuostatas, kuri
reikia bendros ems kio ir uvininkysts politikos tikslams pasiekti.
3. Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, patvirtina priemones dl kain, rinkliav,

pagalbos ir kiekybini apribojim nustatymo bei vejybos galimybi nustatymo ir
skyrimo.;
d) 3 dalies, kuri tapo 4 dalimi, anginje frazje odiai Taryba, kvalifikuota bals
dauguma, ibraukiami, sakin atitinkamai tikslinant gramatikai;
e) 4 dalyje, kuri tapo 5 dalimi, darytinas pakeitimas netaikomas redakcijai lietuvi kalba.
LAISVAS DARBUOTOJ JUDJIMAS
50) 39 straipsnio 3 dalies d punkte ibraukiamas odis gyvendinimo.
a) pirmojoje pastraipoje odiai migruojantiems darbuotojams ir j ilaikytiniams:

pakeiiami odiais migruojantiems samdomiems ir savarankikai dirbantiems darbuo-
tojams ir j ilaikytiniams:;
b) paskutin pastraipa pakeiiama iuo tekstu:
Tais atvejais, kai Tarybos nar pareikia, kad pirmojoje pastraipoje nurodytas statymo
gali turinio akto projektas paveikt jos socialins apsaugos sistemos svarbius aspektus,
skaitant jos taikymo apimt, ilaidas ar finansin struktr, ar paveikt tos sistemos
finansin pusiausvyr, ji gali prayti, kad klausimas bt perduotas svarstyti Europos
Vadov Tarybai. Tuo atveju prasta teiskros procedra yra sustabdoma. Po svarstymo
Europos Vadov Taryba per 4 mnesius nuo io sustabdymo:
a) grina projekt Tarybai, kuri nutraukia prastos teiskros procedros sustabdym,

arba
b) nesiima joki veiksm, arba prao Komisijos pateikti nauj pasilym; iuo atveju i
pradi pasilytas aktas laikomas nepriimtu.
SISTEIGIMO TEIS
52) 44 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos pradioje raomi odiai Europos Parlamentas,.
53) 45 straipsnio antrojoje pastraipoje odiai Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu,

kvalifikuota bals dauguma gali pakeiiami odiais Europos Parlamentas ir Taryba,
sprsdami pagal prast teiskros procedr, gali.
a) 1 dalies pabaigoje raomas is sakinys: ir dl valstybi nari statym ir kit teiss akt
nuostat dl veiklos pradjimo ir ja verstis kaip savarankikai dirbantiems asmenims
koordinavimo.;
b) 2 dalis ibraukiama, o 3 dalis tampa 2 dalimi. Ibraukiamas odis bus.
55) raomas 48a straipsnis, kurio formuluot yra 294 straipsnio formuluot.
PASLAUGOS
a) pirmojoje pastraipoje odiai Bendrijos valstybje pakeiiami odiais valstybje

narje;
b) antrojoje pastraipoje odiai Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu ir sprsdama

kvalifikuota bals dauguma pakeiiami odiais Europos Parlamentas ir Taryba,
sprsdami pagal prast teiskros procedr.
57) 50 straipsnio treiojoje pastraipoje odiai alyje pakeiiami odiais valstybje narje,
o odiai toji alis pakeiiami odiais toji valstyb.
58) 52 straipsnio 1 dalyje odiai Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu ir pasikonsultavusi su

Ekonomikos ir socialini reikal komitetu bei Europos Parlamentu pakeiiami odiais
Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr ir pasikonsultav
su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu.
59) 53 straipsnyje odiai pareikia esanios pasirengusios paslaugas liberalizuoti pakeiiami

odiais stengiasi paslaugas liberalizuoti.
KAPITALAS
60) 57 straipsnio 2 dalyje odiai stengdamasi [...] Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, gali
kvalifikuota bals dauguma nustatyti priemones pakeiiami odiais stengdamiesi [...]
Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, patvirtina
priemones, o paskutinis 2 dalies sakinys tampa 3 dalimi ir yra toks:
3. Nukrypstant nuo 2 dalies, tik Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir

sprsdama vieningai pagal speciali teiskros procedr, gali patvirtinti priemones, kurios
reikt atang Sjungos teisje liberalizuojant kapitalo judjim treisias alis ar i j.
61) 58 straipsnis papildomas ia nauja 4 dalimi:
4. Jei nra priimtos priemons taikant 57 straipsnio 3 dal, Komisija arba, jei atitinkamai
valstybei narei pateikus praym Komisija per tris mnesius nepriima sprendimo, Taryba gali
priimti sprendim, patvirtinant, kad vienos ar keleto treij ali atvilgiu valstybs nars
priimtos ribojanios priemons mokesi srityje turi bti laikomos atitinkaniomis Sutartis
tiek, kiek jas pateisina vienas i Sjungos tiksl ir kiek jos neprietarauja tinkamam vidaus
rinkos veikimui. Taryba, valstybei narei pateikus praym, sprendia vieningai.
62) 60 straipsnis tampa 61h straipsniu. Jis i dalies keiiamas, kaip toliau nurodyta 64 punkte.
LAISVS, SAUGUMO IR TEISINGUMO ERDV
63) IV antratin dalis LAISVS, SAUGUMO IR TEISINGUMO ERDV pakeiia IV antratin dal
dl viz, prieglobsio, imigracijos ir kit su laisvu asmen judjimu susijusi politikos srii.
i antratin dal sudaro ie skyriai:
1 skyrius: Bendrosios nuostatos
2 skyrius: Sien kontrols, prieglobsio ir imigracijos politika
3 skyrius: Teisminis bendradarbiavimas civilinse bylose
4 skyrius: Teisminis bendradarbiavimas baudiamosiose bylose
5 skyrius: Policijos bendradarbiavimas
64) 61 straipsnis pakeiiamas iuo 1 skyriumi ir toliau pateikiamais 61-61i straipsniais.

61 straipsnis taip pat pakeiia dabartins Europos Sjungos sutarties 29 straipsn, 61d straipsnis
pakeiia mintos Sutarties 36 straipsn, 61e straipsnis pakeiia Europos bendrijos steigimo
sutarties 64 straipsnio 1 dal ir dabartins Europos Sjungos sutarties 33 straipsn, 61g pakeiia
Europos bendrijos steigimo sutarties 66 straipsn ir 61h straipsnis perima pastarosios Sutarties
60 straipsnio formuluot, kaip pirmiau nurodyta 62 punkte:
1 SKYRIUS
61 straipsnis
1. Sjunga sukuria laisvs, saugumo ir teisingumo erdv, kurioje gerbiamos pagrindins

teiss bei skirtingos valstybi nari teisins sistemos ir tradicijos.
2. Ji utikrina, kad nebus asmen kontrols jiems kertant vidaus sienas, ir suformuluoja
valstybi nari solidarumu paremt bendr prieglobsio, imigracijos ir iors sien kontrols
politik, kuri bt teisinga treij ali pilieiams. ioje antratinje dalyje asmenys be
pilietybs prilyginami treij ali pilieiams.
3. Sjunga stengiasi utikrinti aukt saugumo lyg prevencijos bei kovos su nusikalsta-
mumu, rasizmu ir ksenofobija priemonmis, taip pat policijos ir teismini institucij bei kit
kompetenting valdios institucij veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo priemonmis,
taip pat tarpusavyje pripastant teismo sprendimus baudiamosiose bylose, o prireikus
derinant baudiamuosius statymus.
4. Sjunga sudaro palankias slygas pasinaudoti teisingumu, ypa taikydama teismini ir

neteismini sprendim civilinse bylose tarpusavio pripainimo princip.
61a straipsnis
Europos Vadov Taryba apibria laisvs, saugumo ir teisingumo erdvs teiskros ir veiksm
planavimo strategines gaires.
61b straipsnis
Nacionaliniai parlamentai utikrina, kad remiantis 4 ir 5 skyriais teikiami pasilymai ir

teiskros iniciatyvos neprietaraut subsidiarumo principui pagal Protokol dl subsidiarumo
ir proporcingumo princip taikymo.
61c straipsnis
Nepaeisdama 226, 227 ir 228 straipsni, Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, gali
patvirtinti priemones, nustatanias slygas, kuriomis valstybs nars, bendradarbiaudamos su
Komisija, objektyviai ir nealikai vertina, kaip valstybi nari valdios institucijos gyvendina
ioje antratinje dalyje nurodyt Sjungos politik, ypa siekiant sudaryti slygas nuodugniai
taikyti tarpusavio pripainimo princip. Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai
supaindinami su io vertinimo turiniu ir rezultatais.
61d straipsnis
Siekiant utikrinti, kad Sjungoje bt skatinamas ir stiprinamas operatyvus bendradarbiavi-

mas vidaus saugumo veiklos srityje, Taryboje kuriamas nuolatinis komitetas. Nepaeisdamas
207 straipsnio, jis palengvina valstybi nari kompetenting valdios institucij veiksm
koordinavim. Atitinkam Sjungos staig ir organ atstovai gali dalyvauti io komiteto darbe.
Europos Parlamentui ir nacionaliniams parlamentams nuolat praneama apie darb.
61e straipsnis
i antratin dalis neatleidia valstybi nari nuo pareigos palaikyti viej tvark ir utikrinti
vidaus saugum.
61f straipsnis
Valstybs nars gali paios ir savo atsakomybe nustatyti tokius savo kompetenting
administracijos padalini, atsaking u nacionalinio saugumo utikrinim, bendradarbiavimo
ir koordinavimo bdus, kokius laiko esant tinkamus.
61g straipsnis
Taryba patvirtina priemones, kad bt utikrintas valstybi nari atitinkam padalini, taip pat
i padalini ir Komisijos administracinis bendradarbiavimas ioje antratinje dalyje skyriuje
numatytose srityse. Ji sprendia remdamasi Komisijos pasilymu, atsivelgdama 61i straipsn
ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.
61h straipsnis
Kai to reikia, kad bt pasiekti 61 straipsnyje nurodyti tikslai ukertant keli terorizmui ir
susijusioms veikoms bei kovojant su jomis, Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami
reglamentus pagal prast teiskros procedr, apibria administracini priemoni sistem,
susijusi su kapitalo judjimu ir mokjimais, pavyzdiui, l, finansinio turto ar ekonominio
pelno, priklausanio fiziniams arba juridiniams asmenims, grupms ar nevalstybiniams
subjektams arba j valdomo, aldym.
Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, patvirtina priemones, gyvendinanias pirmojoje

pastraipoje minim sistem.
iame straipsnyje minti aktai apima btinas nuostatas dl teisini apsaugos priemoni.
61i straipsnis
4 ir 5 skyriuose nurodyti aktai kartu su 61g straipsnyje nurodytomis priemonmis,

utikrinaniomis administracin bendradarbiavim iuose skyriuose numatytose srityse,
priimami:
a) remiantis Komisijos pasilymu arba
b) ketvirtadalio valstybi nari iniciatyva.
SIEN KONTROL, PRIEGLOBSTIS IR IMIGRACIJA
65) 6264 straipsniai pakeiiami iuo 2 skyriumi ir toliau pateikiamais 6263b straipsniais.
62 straipsnis pakeiia 62 straipsn, 63 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeiia 63 straipsnio 1 ir
2 punktus, 63 straipsnio 3 dalis pakeiia 64 straipsnio 2 dal ir 63a straipsnis pakeiia
63 straipsnio 3 ir 4 punktus:
2 SKYRIUS
SIEN KONTROLS, PRIEGLOBSIO IR IMIGRACIJOS POLITIKA
62 straipsnis
1. Sjunga kuria politik, siekdama:
a) utikrinti, kad nebt jokios asmen, neatsivelgiant j pilietyb, kontrols jiems kertant
vidaus sienas;
b) utikrinti asmen kontrol ir veiksming iors sien kirtimo prieir;
c) laipsnikai vesti integruot iors sien valdymo sistem.
2. Taikant 1 dal, Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros

procedr, patvirtina priemones dl:
a) viz ir kit leidim trumpam apsigyventi alyje bendros politikos;
b) iors sienas kertantiems asmenims taikomos kontrols;
c) slyg, kuriomis treij ali pilieiai trump laik gali laisvai keliauti Sjungoje;
d) bet kurios priemons, btinos laipsnikai sukurti integruot iors sien valdymo sistem;
e) siekio utikrinti, kad nebt jokios asmen, neatsivelgiant j pilietyb, kontrols jiems
kertant vidaus sienas.
3. Jei paaikja, kad Sjunga turt imtis veiksm, padedani naudotis 17 straipsnio
2 dalies a punkte numatyta teise, ir jei Sutartys numato reikalingus galiojimus veikti, Taryba,
sprsdama pagal speciali teiskros procedr, gali priimti nuostatas, susijusias su pasais,
asmens tapatybs kortelmis, leidimais gyventi ar bet kokiais kitais panaiais dokumentais.
Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendia vieningai.
4. is straipsnis neturi takos valstybi nari kompetencijai, susijusiai su j sien

geografine demarkacija pagal tarptautin teis.
63 straipsnis
1. Sjunga kuria bendr prieglobsio, papildomos apsaugos ir laikinos apsaugos politik

treiosios alies pilieiams, kuriems reikia tarptautins apsaugos, siekdama silyti atitinkam
status ir utikrinti, kad nebt paeistas negrinimo principas. i politika privalo
neprietarauti 1951 m. liepos 28 d. enevos konvencijai ir 1967 m. sausio 31 d. Protokolui
dl pabgli statuso bei kitoms atitinkamoms sutartims.

procedr, patvirtina bendros Europos prieglobsio sistemos priemones, kurias sudaro:
a) visoje Sjungoje galiojantis vienodas prieglobsio statusas treij ali pilieiams;
b) vienodas papildomos apsaugos statusas treij ali pilieiams, kuriems, negavus Europos
prieglobsio, reikia tarptautins apsaugos;
c) bendra laikinos apsaugos sistema perkeltiesiems asmenims masinio antpldio atveju;
d) vienodo prieglobsio statuso arba papildomos apsaugos statuso suteikimo ir atmimo

bendros procedros;
e) kriterijai ir mechanizmai, kuriais nustatoma, kuri valstyb nar yra atsakinga u praymo
suteikti prieglobst arba papildom apsaug inagrinjim;
f) prieglobsio arba papildomos apsaugos praytoj primimo slyg reikalavimai;
g) partneryst ir bendradarbiavimas su treiosiomis alimis, siekiant valdyti prieglobsio,

papildomos arba laikinos apsaugos praani moni antpldius.
3. Vienoje arba keliose valstybse narse dl staigaus treij ali piliei antpldio
susidarius nepaprastajai padiai, Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, gali patvirtinti
laikinsias priemones atitinkamos valstybs nars ar keli valstybi nari labui. Ji sprendia
pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.
63a straipsnis
1. Sjunga kuria bendr imigracijos politik, kuria siekiama visais etapais utikrinti
veiksming migrant sraut valdym, palank reim teistai valstybse narse gyvenantiems
treij ali pilieiams bei neteistos imigracijos ir prekybos monmis prevencij ir
sustiprintas kovos su jomis priemones.

procedr, patvirtina priemones iose srityse:
a) atvykimo ir apsigyvenimo slyg bei ilgalaiki viz ir leidim gyventi, taip pat leidim
eimoms susijungti idavimo valstybse narse reikalavim;
b) teistai valstybje narje gyvenani treij ali piliei teisi apibrimo, skaitant
slygas, reglamentuojanias judjimo ir apsigyvenimo laisv kitose valstybse narse;
c) neteistos imigracijos ir gyvenimo be leidimo, skaitant be leidimo gyvenani asmen

isiuntim ir repatriacij;
d) kovos su prekyba monmis, ypa moterimis ir vaikais.
3. Sjunga gali sudaryti susitarimus su treiosiomis alimis dl treij ali piliei, kurie
netenkina arba nebetenkina atvykimo, buvimo arba gyvenimo vienos i valstybi nari
teritorijoje slyg, readmisijos j kilms arba ivykimo valstybes.
4. Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, gali

nustatyti paskat ir paramos valstybi nari veiksmams teikimo priemones, siekiant skatinti j
teritorijose teistai gyvenani treij ali piliei integracij, iskyrus bet kok valstybi
nari statym ir kit teiss akt suderinim.
5. is straipsnis neturi takos valstybi nari teisei nustatyti j teritorij i treij ali
iekoti samdomo arba savarankiko darbo atvykstani treij ali piliei primimo
apimtis.
63b straipsnis
iame skyriuje idstytai Sjungos politikai ir jos gyvendinimui taikomas solidarumo ir

teisingo atsakomybs pasidalijimo tarp valstybi nari principas, skaitant jo finansinius
padarinius. Prireikus pagal skyri priimti Sjungos aktai numato atitinkamas io principo
gyvendinimo priemones.
TEISMINIS BENDRADARBIAVIMAS CIVILINSE BYLOSE
66) 65 straipsnis pakeiiamas iuo 3 skyriumi ir 65 straipsniu:
3 SKYRIUS
TEISMINIS BENDRADARBIAVIMAS CIVILINSE BYLOSE
65 straipsnis
1. Sjunga tarpvalstybinio pobdio bylose pltoja teismin bendradarbiavim, kuris

grindiamas teismini ir neteismini sprendim tarpusavio pripainimo principu. is
bendradarbiavimas gali apimti valstybi nari statym ir kit teiss akt suderinimo
priemoni patvirtinim.

procedr, patvirtina priemones, ypa kai jos btinos vidaus rinkos tinkamam veikimui,
kuriomis siekiama utikrinti:
a) teismini ir neteismini sprendim tarpusavio pripainim ir vykdym valstybse narse;

b) teismini ir neteismini dokument teikim kitoje valstybje;
c) valstybse narse teiss ir jurisdikcijos kolizijai taikom teiss norm suderinamum;
d) bendradarbiavim renkant rodymus;
e) veiksming teis teisingum;
f) civiliniam procesui tinkamai veikti trukdani klii alinim, jei reikia skatinant civilinio
proceso norm suderinamum valstybse narse;
g) alternatyvi gin sprendimo bd krim;
h) param teisj ir teismini institucij darbuotoj mokymui.
3. Nukrypstant nuo 2 dalies, tarpvalstybinio pobdio eimos teiss priemones nustato

Taryba sprsdama pagal speciali teiskros procedr. Taryba, pasikonsultavusi su Europos
Parlamentu, sprendia vieningai.
Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, gali priimti sprendim, apibriant tuos tarpvalsty-
binio pobdio eimos teiss aspektus, kuriems galima taikyti pagal prast teiskros
procedr priimtus aktus. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendia
vieningai.
Apie antrojoje pastraipoje nurodyt pasilym praneama nacionaliniams parlamentams. Jei

per eis mnesius nuo tokio praneimo dienos nacionalinis parlamentas pareikia nepritarim,
sprendimas nra priimamas. Jei nepritarimas nepareikiamas, Taryba gali priimti mint
sprendim.
TEISMINIS BENDRADARBIAVIMAS BAUDIAMOSIOSE BYLOSE
67) 66 straipsnis pakeiiamas 61g straipsniu, kaip pirmiau nurodyta 64 punkte, ir 6769 straipsniai
panaikinami. raomas toliau pateikiamas 4 skyrius ir 69a69e straipsniai. 69a, 69b ir
69d straipsniai pakeiia dabartins Europos Sjungos sutarties 31 straipsn, kaip pirmiau
nurodyta ios Sutarties 1 straipsnio 51 punkte:
4 SKYRIUS
TEISMINIS BENDRADARBIAVIMAS BAUDIAMOSIOSE BYLOSE
69a straipsnis
1. Teisminis bendradarbiavimas baudiamosiose bylose Sjungoje grindiamas nuospren-

di ir teismo sprendim tarpusavio pripainimo principu bei apima valstybi nari statym
ir kit teiss akt suderinim 2 dalyje ir 69b straipsnyje nurodytose srityse.
Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, patvirtina

priemones, kuriomis siekiama:
a) nustatyti taisykles ir procedras, kad visoje Sjungoje bt utikrintas vis nuosprendi ir

teismo sprendim form pripainimas;
b) ukirsti keli jurisdikcij kolizijoms tarp valstybi nari ir jas sprsti;
c) remti teisj ir teismini institucij darbuotoj mokym;
d) palengvinti su procesais baudiamosiose bylose ir sprendim vykdymu susijus

bendradarbiavim tarp valstybi nari teismini arba joms lygiaveri institucij.
2. Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami direktyvas pagal prast teiskros procedr,

gali nustatyti tokias minimalias taisykles, koki reikia nuosprendi ir teismo sprendim
tarpusavio pripainimui bei policijos ir teisminiam bendradarbiavimui perengianio sienas
pobdio baudiamosiose bylose palengvinti. iose minimaliose taisyklse atsivelgiama
skirtingas valstybi nari teisines tradicijas ir sistemas.
Jos yra susijusios su:
a) valstybi nari tarpusavio rodym leistinumu;
b) asmen teismis baudiamajame procese;
c) nusikaltim auk teismis;
d) bet kuriais kitais konkreiais baudiamojo proceso aspektais, kuriuos sprendimu Taryba
yra nustaiusi i anksto; sprendim, gavusi Europos Parlamento pritarim, Taryba priima
vieningai.
ioje dalyje nurodyt minimali taisykli primimas neukerta kelio valstybms narms
ilaikyti arba vesti auktesnio lygio asmen apsaug.
3. Kai Tarybos nar mano, kad 2 dalyje nurodytos direktyvos projektas paveikt
pagrindinius jos baudiamosios teiss sistemos aspektus, ji gali prayti, kad direktyvos projektas
bt perduotas Europos Vadov Tarybai. Tuo atveju prasta teiskros procedra yra
sustabdoma. Po svarstymo, jeigu pavyksta pasiekti bendr sutarim, Europos Vadov Taryba
per keturis mnesius nuo sustabdymo grina projekt Tarybai, kuri nutraukia prastos
teiskros procedros sustabdym.
Jeigu nepavyksta pasiekti susitarimo ir ne maiau kaip devynios valstybs nars siekia tviriau
bendradarbiauti, remdamosi atitinkamu direktyvos projektu, jos per tok pat laikotarp
atitinkamai pranea apie tai Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. iuo atveju leidimas
pradti Europos Sjungos sutarties 10 straipsnio 2 dalyje ir ios Sutarties 280d straipsnio
1 dalyje nurodyt tvirtesn bendradarbiavim laikomas suteiktu bei taikomos nuostatos dl
tvirtesnio bendradarbiavimo.
69b straipsnis
1. Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami direktyvas pagal prast teiskros procedr,

gali nustatyti minimalias taisykles dl nusikalstam veik ir sankcij apibrimo perengianio
sienas pobdio ypa sunki nusikaltim srityse; tok nusikaltim pobd lemia toki veik
pobdis arba poveikis, arba ypatingas poreikis kovoti su jomis, remiantis bendru pagrindu.
ios nusikaltim sritys yra: terorizmas, prekyba monmis bei seksualinis moter ir vaik
inaudojimas, neteista prekyba narkotikais, neteista prekyba ginklais, pinig plovimas,
korupcija, mokjimo priemoni klastojimas, kompiuteriniai nusikaltimai ir organizuotas
nusikalstamumas.
Atsivelgiant nusikalstamumo raid, Taryba gali priimti sprendim, nustatant kitas

nusikaltim sritis, atitinkanias ioje dalyje nurodytus kriterijus. Ji, gavusi Europos Parlamento
pritarim, sprendia vieningai.
2. Jei valstybi nari baudiamj statym ir kit teiss akt nuostat suderinimas
pasirodo btinas utikrinant Sjungos politikos veiksming gyvendinim srityje, kurioje
taikomos derinimo priemons, direktyvose galima nustatyti btiniausias taisykles dl
nusikalstam veik ir sankcij apibrimo atitinkamoje srityje. ios direktyvos priimamos
pagal t pai prast arba speciali teiskros procedr, kaip ir patvirtinant atitinkamas
derinimo priemones, nepaeidiant 61i straipsnio.
3. Kai Tarybos nar mano, kad 1 ar 2 dalyse nurodytos direktyvos projektas paveikt
pagrindinius jos baudiamosios teiss sistemos aspektus, ji gali prayti, kad direktyvos projektas
bt perduotas Europos Vadov Tarybai. Tuo atveju prasta teiskros procedra yra
sustabdoma. Po svarstymo, jeigu pavyksta pasiekti bendr sutarim, Europos Vadov Taryba
per keturis mnesius nuo sustabdymo grina projekt Tarybai, kuri nutraukia prastos
teiskros procedros sustabdym.
bendradarbiauti, remdamosi atitinkamu direktyvos projektu, jos per tok pat laikotarp
69c straipsnis
Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, gali nustatyti
priemones valstybi nari veiksmams nusikaltim prevencijos srityje skatinti ir remti, iskyrus
valstybi nari statym ir kit teiss akt nuostat derinim.
69d straipsnis
1. Eurojust misija yra remti ir stiprinti nacionalini tyrimo ir baudiamojo persekiojimo

institucij bendradarbiavim dl sunki nusikaltim, susijusi su dviem ar daugiau valstybi
nari, arba kai reikalingas baudiamasis persekiojimas bendraisiais pagrindais, remiantis
valstybi nari valdios institucij ir Europolo atliktomis operacijomis ir pateikta informacija.
iuo atvilgiu Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal prast teiskros
procedr, nustato Eurojust struktr, veikl, veiksm ir uduoi srit. Tos uduotys gali
apimti:
a) kriminalini nusikaltim tyrim pradjim ir silym kompetentingoms nacionalinms

valdios institucijoms pradti baudiamj persekiojim, ypa kai tai susij su veikomis,
nukreiptomis prie Sjungos finansinius interesus;
b) a punkte nurodyt tyrim ir baudiamojo persekiojimo koordinavim;
c) teisminio bendradarbiavimo, taip pat sprendiant jurisdikcijos kolizijas ir glaudiai

bendradarbiaujant su Europos teisminiu tinklu, stiprinim.
iais reglamentais taip pat nustatoma tvarka dl Europos Parlamento ir nacionalini

parlament dalyvavimo vertinant Eurojust veikl.
2. Vykdant 1 dalyje nurodyt baudiamj persekiojim ir nepaeidiant 69e straipsnio,

teisminio proceso formalius veiksmus atlieka kompetentingi nacionaliniai pareignai.
69e straipsnis
1. Siekiant kovoti su Sjungos finansiniams interesams kenkianiais nusikaltimais, Taryba,

pagal speciali teiskros procedr priimdama reglamentus, Eurojust pagrindu gali kurti
Europos prokuratr. Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarim, sprendia vieningai.
Jeigu nepavyksta pasiekti vieningo sprendimo, ne maiau kaip devyni valstybi nari grup
gali prayti, kad reglamento projektas bt perduotas Europos Vadov Tarybai. Tokiu atveju
procedra Taryboje yra sustabdoma. Po svarstymo, jeigu pavyksta pasiekti bendr sutarim,
Europos Vadov Taryba per keturis mnesius nuo sustabdymo grina projekt Tarybai priimti.
bendradarbiauti, remdamosi atitinkamu reglamento projektu, jos per tok pat laikotarp
2. Europos prokuratros kompetencijai, prireikus veikiant kartu su Europolu, priklauso

Sjungos finansini interes paeidim tyrimas, j vykdytoj ir bendrinink baudiamasis
persekiojimas bei kaltinimo palaikymas teisme, kaip nustatyta io straipsnio 1 dalyje
nurodytame reglamente. Toki paeidim atvilgiu valstybi nari kompetentinguose
teismuose ji vykdo prokuroro funkcijas.
3. 1 dalyje nurodytuose reglamentuose apibriamos Europos prokuratrai taikytinos

bendrosios taisykls, jos funkcij vykdym reglamentuojanios slygos, jos veiklai taikytinos
procesins normos, taip pat rodym leistinum reglamentuojanios taisykls ir vykdant
funkcijas naudojam procesini priemoni teisminei perirai taikytinos normos.
4. Europos Vadov Taryba tuo paiu metu ar vliau gali priimti sprendim, i dalies
keiiant 1 dal, siekdama iplsti Europos prokuratros galiojimus, kad jie apimt
perengianio sienas pobdio sunkius nusikaltimus, ir atitinkamai i dalies keiiant 2 dal,
kiek tai susij su ne vien valstyb nar lieiani sunki nusikaltim kaltininkais ir j
bendrininkais. Europos Vadov Taryba sprendim priima vieningai, gavusi Europos Parlamento
pritarim ir pasikonsultavusi su Komisija.
POLICIJOS BENDRADARBIAVIMAS
68) raomas toliau pateikiamas 5 skyrius ir 69f, 69g bei 69h straipsniai. 69f ir 69g straipsniai
pakeiia dabartins Europos Sjungos sutarties 30 straipsn ir 69h straipsnis pakeiia mintos
Sutarties 32 straipsn, kaip pirmiau nurodyta ios Sutarties 1 straipsnio 51 punkte:
5 SKYRIUS
POLICIJOS BENDRADARBIAVIMAS
69f straipsnis
1. Sjunga nustato policijos bendradarbiavim ukardant, iaikinant ir tiriant nusikalsta-

mas veikas, kuriame dalyvauja visos valstybi nari kompetentingos valdios institucijos,
skaitant policijos, muitins ir kitas specializuotas teissaugos tarnybas.

procedr, gali patvirtinti priemones dl:
a) atitinkamos informacijos rinkimo, kaupimo, apdorojimo, analizavimo ir keitimosi ja;
b) paramos darbuotoj mokymui, taip pat bendradarbiavimo keiiantis darbuotojais, ranga ir

tyrimais nusikaltim iaikinimo srityse;
c) bendr tyrimo metod, taikom sunkioms organizuoto nusikalstamumo formoms

nustatyti.
3. Taryba, sprsdama pagal speciali teiskros procedr, gali nustatyti iame straipsnyje
nurodyt valdios institucij operatyvaus bendradarbiavimo priemones. Taryba, pasikonsulta-
vusi su Europos Parlamentu, sprendia vieningai.
Jeigu nepavyksta pasiekti vieningo sprendimo, ne maiau kaip devyni valstybi nari grup
gali prayti, kad priemoni projektas bt perduotas Europos Vadov Tarybai. Tokiu atveju
procedra Taryboje yra sustabdoma. Po svarstymo, jeigu pavyksta pasiekti bendr sutarim,
Europos Vadov Taryba per keturis mnesius nuo sustabdymo grina projekt Tarybai priimti.
bendradarbiauti, remdamosi atitinkamu priemoni projektu, jos per tok pat laikotarp
Antrojoje ir treiojoje pastraipose nustatyta speciali procedra netaikoma aktams, kuriais

pltojamos engeno acquis nuostatos.
69g straipsnis
1. Europolo misija yra remti ir stiprinti valstybi nari policijos ir kit teissaugos tarnyb
veiksmus bei j tarpusavio bendradarbiavim ukardant sunkius nusikaltimus, susijusius su
dviem ar daugiau valstybi nari, terorizmu ir nusikalstamumo formomis, kurios kenkia
Sjungos politikoje numatytam bendram interesui, bei kovojant su jais.
2. Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal prast teiskros

procedr, nustato Europolo struktr, veikl, veiksm ir uduoi srit. Tos uduotys gali
apimti:
a) informacijos, ypa perduotos valstybi nari valdios institucij arba treij ali
institucij ar organ, rinkim, kaupim, apdorojim, analizavim ir keitimsi ja;
b) valstybi nari kompetenting valdios institucij arba jungtini tyrimo grupi, prireikus
kartu su Eurojust, bendrai atliekam tyrimo ir operatyvini veiksm koordinavim,
organizavim ir gyvendinim.
ie reglamentai taip pat nustato Europos Parlamento kartu su nacionaliniais parlamentais

atliekamos Europolo veiklos prieiros procedras.
3. Bet kok operatyv veiksm Europolas privalo atlikti kartu su valstybs nars ar
valstybi nari, su kuri teritorija tai susij, valdios institucijomis ir su j sutikimu. Prievartos
priemoni taikymas iimtinai priklauso kompetentingoms nacionalinms valdios instituci-
joms.
69h straipsnis
Taryba, priimdama sprendim pagal speciali teiskros procedr, nustato slygas ir

apribojimus, kuri laikantis 69a ir 69f straipsniuose nurodytos kompetentingos valdios
institucijos gali veikti kitos valstybs nars teritorijoje kartu su tos valstybs valdios
institucijomis ir j sutikimu. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendia
vieningai.
TRANSPORTAS
69) 70 straipsnyje odiai ios Sutarties pakeiiami odiais i Sutari, o odiai valstybs
nars siekia vykdydamos pakeiiami odiais siekiama vykdant.
70) 71 straipsnio 2 dalis pakeiiama iuo tekstu:
2. Patvirtinant 1 dalyje nurodytas priemones, atsivelgiama atvejus, kai j taikymas gali

turti didels takos gyvenimo ir uimtumo lygiui tam tikruose regionuose bei transporto
rangos eksploatavimui.
71) 72 straipsnyje odiai be vieningo Tarybos pritarimo pakeiiami odiais jei Taryba, nra
vieningai patvirtinusi priemoni, nustatani iimt,.
a) 1 dalyje odiai Transporto srityje Bendrijoje panaikinama bet kokia diskriminacija

pakeiiami odiais Transporto srityje Sjungoje draudiama diskriminacija;
b) 2 dalyje odis Tarybai pakeiiamas odiais Europos Parlamentui ir Tarybai;
c) 3 dalies pirmoje pastraipoje odiai Ekonomikos ir socialini reikal komitetu

pakeiiami odiais Europos Parlamentu bei Ekonomikos ir socialini reikal komitetu.
73) 78 straipsnyje raomas is sakinys:
Po penkeri met nuo Lisabonos sutarties sigaliojimo Taryba, remdamasi Komisijos

pasilymu, gali priimti straipsn panaikinant sprendim.
74) 79 straipsnyje ibraukiami odiai , nepaeisdama Ekonomikos ir socialini reikal komiteto

kompetencijos.

priimti atitinkamas jr ir oro transporto nuostatas. Jie sprendia pasikonsultav su
Ekonomikos ir socialini reikal komitetu bei Region komitetu.
KONKURENCIJOS TAISYKLS
3. Komisija gali priimti reglamentus, susijusius su susitarim rimis, dl kuri Taryba

prim reglament arba direktyv pagal 83 straipsnio 2 dalies b punkt.
a) 2 dalies c punkto pabaigoje raomas is naujas sakinys:
Po penkeri met nuo Lisabonos sutarties sigaliojimo Taryba, remdamasi Komisijos

pasilymu, gali priimti punkt panaikinant sprendim.;
b) 3 dalies a punkte po odio nedarbas raomi ie odiai: taip pat ir 299 straipsnyje
nurodyt region, atsivelgiant j struktrin, ekonomin ir socialin padt,.
4. Komisija gali priimti reglamentus, susijusius su valstybs pagalbos rimis, dl kuri

Taryba pagal 89 straipsn nustat, kad 3 dalyje nustatyta procedra gali bti netaikoma.
MOKESI NUOSTATOS
79) 93 straipsnio pabaigoje odiai per 14 straipsnyje nustatyt termin ibraukiami o, o sakinio
pabaigoje raoma bei bus ivengta konkurencijos ikraipymo.
TEISS AKT SUDERINIMAS
80) 94 ir 95 straipsniai sukeiiami vietomis. 94 straipsnis tampa 95 straipsniu, o 95 straipsnis

94 straipsniu.
81) 95 straipsnis, kuris tampa 94 straipsniu, i dalies keiiamas taip:
a) 1 dalies pradioje odiai Nukrypstant nuo 94 straipsnio ir ibraukiami;
b) 4 dalies pradioje odiai Jei Tarybai arba Komisijai nustaius kuri nors suderinimo
priemon pakeiiami odiais Jei Europos Parlamentui ir Tarybai, Tarybai arba Komisijai
nustaius kuri nors suderinimo priemon;
c) 5 dalies pradioje odiai Be to, nepaeidiant 4 dalies, jei Tarybai arba Komisijai
nustaius kuri nors suderinimo priemon pakeiiami odiais Be to, nepaeidiant
4 dalies, jei Europos Parlamentui ir Tarybai, Tarybai arba Komisijai nustaius kuri nors
derinimo priemon;
d) 10 dalyje odiai Bendrijos kontrols tvark pakeiiami odiais Sjungos kontrols

tvark.
82) 94 straipsnio, kuris tampa 95 straipsniu, pradioje raomi odiai Nepaeidiant

94 straipsnio.
83) 96 straipsnio antrosios pastraipos pirmame sakinyje odiai Taryba, remdamasi Komisijos
pasilymu, kvalifikuota bals dauguma leidia pakeiiami odiais Europos Parlamentas ir
Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, priima. Antras sakinys pakeiiamas
iuos sakiniu Gali bti priimtos bet kurios kitos Sutartyse numatytos atitinkamos priemons.
INTELEKTIN NUOSAVYB
84) Paskutiniu VI antratins dalies straipsniu raomas is naujas 97a straipsnis:
97a straipsnis
Kuriant vidaus rink ar jai veikiant, Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast
teiskros procedr, patvirtina priemones, kuriomis diegiami europiniai instrumentai,
suteikiantys vienod intelektins nuosavybs teisi apsaug visoje Sjungoje, ir kuriomis
nustatoma centralizuota leidimo suteikimo, koordinavimo ir prieiros tvarka Sjungos lygiu.
Taryba, pagal speciali teiskros procedr priimdama reglament, nustato, kokiomis

kalbomis bus sudaryti europiniai instrumentai. Taryba, pasikonsultavusi su Europos
Parlamentu, sprendia vieningai.
EKONOMIN IR PINIG POLITIKA
85) Pirmu VII antratins dalies straipsniu raomas 97b straipsnis, kurio formuluot yra
4 straipsnio formuluot; ji i dalies keiiama taip:
a) 1 dalyje odiai bei laikantis jose nustatyt termin ibraukiami;
b) 2 dalyje odiai Be to, kas pirmiau paminta, kaip numatyta ioje Sutartyje ir laikantis
joje nustatyt termin bei tvarkos, i veikla apima neataukiam valiut kurso nustatym,
sudarant slygas vesti bendr valiut ekiu, pakeiiami odiais Be to, kas pirmiau
paminta, kaip numatyta Sutartyse ir laikantis jose nustatyt termin bei tvarkos, i veikla
apima bendr valiut eur,.
a) 4 dalies pirmosios pastraipos pirmas sakinys pakeiiamas iais dviem sakiniais:
Kai laikantis 3 dalyje nurodytos tvarkos yra nustatyta, kad valstybs nars ekonomins
politikos kryptys neatitinka 2 dalyje nurodyt bendrj gairi arba jos gali kelti grsm
deramam Ekonomins ir pinig sjungos veikimui, Komisija gali spti t valstyb nar.
Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, gali priimti tai valstybei narei reikalingas
rekomendacijas.;
b) 4 dalies antroji pastraipa tampa 5 dalimi, o dabartin 5 dalis tampa 6 dalimi;
c) 4 dalyje raomos ios dvi naujos pastraipos:
ios dalies taikymo srityje Taryba sprendia neatsivelgdama atitinkamai valstybei narei
atstovaujanio Tarybos nario balsavim.
Kit Tarybos nari kvalifikuota bals dauguma apibriama pagal 205 straipsnio 3 dalies
a punkt.;
d) 5 dalyje, kuri tampa 6 dalimi, odiai Taryba, laikydamasi 252 straipsnyje nurodytos
tvarkos, gali priimti [...] taisykles. pakeiiami odiais: Europos Parlamentas ir Taryba,
priimdami reglamentus pagal prast teiskros procedr, gali priimti [...] taisykles.,
o odiai io straipsnio ibraukiami.
SUNKUMAI DL TAM TIKR PRODUKT TIEKIMO (ENERGETIKA)
1. Nepaeisdama kit ioje Sutartyje nustatyt procedr, Taryba, remdamasi Komisijos

pasilymu, gali, vadovaudamasi valstybi nari solidarumu, priimti sprendim dl ekonomin
padt atitinkani priemoni, ypa jei dideli sunkum kyla dl tam tikr produkt tiekimo,
vis pirma energetikos srityje.
KITOS NUOSTATOS EKONOMIN IR PINIG POLITIKA
88) 102 straipsnio 2 dalis ibraukiama, o 1 dalis lieka be numerio.
2. Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu,

prireikus gali tiksliau apibrti 101 ir 102 straipsniuose bei iame straipsnyje nurodyt
draudim taikym.
PERVIRINIO DEFICITO PROCEDRA
a) 5 dalis pakeiiama iuo tekstu:
5. Jei Komisija mano, kad valstybje narje yra susidars arba gali susidaryti
pervirinis deficitas, ji pateikia nuomon tai valstybei narei ir apie tai informuoja Taryb.;
b) 6 dalyje odis rekomendacija pakeiiamas odiu pasilymu;

c) 7 dalies pirmas sakinys pakeiiamas iuo sakiniu Tais atvejais, kai pagal 6 dal
nusprendiama, kad pervirinis deficitas yra susidars, Taryba, nepagrstai nedelsdama,
pagal Komisijos rekomendacij atitinkamai valstybei narei pateikia rekomendacijas, kaip
per tam tikr nurodyt laikotarp toki padt itaisyti.;
d) 11 dalies pirmosios pastraipos vadiniame sakinyje darytinas pakeitimas netaikomas

redakcijai lietuvi kalba;
e) 12 dalies pirmo sakinio pradioje odiai savo []sprendimus pakeiiami savo []

sprendimus ar rekomendacijas;
f) 13 dalis pakeiiama iuo tekstu:
13. Priimdama 8, 9, 11 ir 12 dalyse nurodytus sprendimus ar rekomendacijas,

Taryba sprendia remdamasi Komisijos rekomendacija.
Patvirtindama 69, 11 ir 12 dalyse nurodytas priemones Taryba sprendia neatsivelg-

dama atitinkamai valstybei narei atstovaujanio Tarybos nario balsavim.
Kvalifikuota bals dauguma apibriama pagal 205 straipsnio 3 dalies a punkt.;
g) 14 dalies treiojoje pastraipoje ibraukiami odiai iki 1994 m. sausio 1 d.
PINIG POLITIKA
a) 1 dalies pirmame sakinyje santrumpa ECBS pakeiiama odiais Europos centrini

bank sistemos (toliau ECBS);
b) 2 dalies antroje traukoje nuoroda 111 straipsn pakeiiama nuoroda 188o straipsn;
c) 6 dalies tekstas pakeiiamas taip:
6. Taryba, vieningai priimdama reglamentus pagal speciali teiskros procedr ir

pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Europos centriniu banku, gali pavesti Europos
centriniam bankui specialias uduotis, susijusias su rizikos ribojimu pagrsta kredito ir
kit finans staig, iskyrus draudimo mones, prieira.
a) 1 dalies pirmame sakinyje prie od banknotus raomas odis eur;

b) 2 dalies pirmame sakinyje prie od monetas raomas odis eur; antro sakinio
pradioje odiai Taryba, laikydamasi 252 straipsnyje nurodytos tvarkos ir pasikonsul-
tavusi su ECB, pakeiiami odiais Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu ir
pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei Europos centriniu banku,.
a) 1 ir 2 dalys ibraukiamos, o 3, 4, 5, ir 6 dalys atitinkamai tampa 1, 2, 3 ir 4 dalimis;
b) 4 dalyje, kuri tampa 2 dalimi, odiai ECBS statutas pakeiiami odiais: Europos
centrini bank sistemos ir Europos centrinio banko statutas (toliau ECBS ir ECB
statutas);
c) 5 dalis, kuri tampa 3 dalimi, pakeiiama iuo tekstu:

i dalies keisti ECBS ir ECB statuto 5.1, 5.2, 5.3, 17, 18, 19.1, 22, 23, 24, 26, 32.2, 32.3,
32.4, 32.6 straipsnius, 33.1 straipsnio a punkt ir 36 straipsn. Jie sprendia arba Europos
centriniam bankui rekomendavus ir pasikonsultavus su Komisija, arba Komisijai
rekomendavus ir pasikonsultavus su Europos centriniu banku.
94) 109 straipsnyje ibraukiami odiai ne vliau kaip iki ECBS steigimo dienos.
95) 110 straipsnio 2 dalyje ibraukiamos pirmos keturios pastraipos.
PRIEMONS, REGLAMENTUOJANIOS EURO NAUDOJIM
96) 111 straipsnio 13 ir 5 dalys atitinkamai tampa 188o straipsnio 14 dalimis; jos i dalies
keiiamos, kaip nurodyta toliau 174 punkte. 4 dalies tekstas tampa 115c straipsnio 1 dalimi; ji
i dalies keiiama, kaip toliau nurodyta 100 punkte.
111a straipsnis
Nepaeidiant Europos centrinio banko galiojim, Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami

pagal prast teiskros procedr, nustato priemones, reikalingas naudoti eur kaip bendr
valiut. ios priemons priimamos pasikonsultavus su Europos centriniu banku..
INSTITUCIJ NUOSTATOS (EKONOMIN IR PINIG SJUNGA)
98) 112 straipsnio tekstas tampa 245b straipsniu ir jis i dalies keiiamas, kaip nurodyta
228 punkte. 113 straipsnio tekstas tampa 245c straipsniu.
a) 1 dalies pirmojoje pastraipoje odiai patariamj funkcij atliekantis Pinig komitetas

pakeiiami odiais Ekonomikos ir finans komitetas;
b) 1 dalies antroji ir treioji pastraipos ibraukiamos;
c) 2 dalies pirmoji pastraipa ibraukiama; treioje traukoje nuoroda 99 straipsnio 2, 3, 4 ir

5 dalis pakeiiama nuoroda 99 straipsnio 2, 3, 4 ir 6 dalis bei nuorodos 122 straipsnio
2 dal ir 123 straipsnio 4 ir 5 dalis pakeiiamos nuoroda 117a straipsnio 2 ir 3 dalis;
d) 4 dalyje nuoroda 122 ir 123 straipsnius pakeiiama nuoroda 116a straipsn.
SPECIALIOSIOS NUOSTATOS VALSTYBMS NARMS, KURI VALIUTA YRA EURO
100) raomas naujas 3a skyrius ir ie nauji 115a, 115b ir 115c straipsniai:
3a SKYRIUS
SPECIALIOSIOS NUOSTATOS VALSTYBMS NARMS, KURI VALIUTA YRA EURO
115a straipsnis
1. Siekdama prisidti prie tinkamo Ekonomins ir pinig sjungos veikimo, ir pagal

atitinkamas Sutari nuostatas Taryba, vadovaudamasi atitinkama 99 ir 104 straipsniuose
nustatyta tvarka, iskyrus 104 straipsnio 14 dalyje nustatyt tvark, patvirtina valstybms
narms, kuri valiuta yra euro, skirtas priemones, kuriomis siekiama:
a) sustiprinti j biudetins drausms koordinavim ir prieir;
b) nustatyti joms taikomas ekonomins politikos gaires utikrinant j suderinamum su visai

Sjungai priimtomis gairmis ir utikrinti j prieir.
2. Dl 1 dalyje nurodyt priemoni balsuoja tik tie Tarybos nariai, kurie atstovauja
valstybms narms, kuri valiuta yra euro.
Kvalifikuota bals dauguma apibriama pagal 205 straipsnio 3 dalies a punkt.

115b straipsnis
Valstybi nari, kuri valiuta yra euro, ministr susitikim tvarka nustatoma Protokole dl euro
grups.
115c straipsnis
1. Siekdama utikrinti euro viet tarptautinje pinig sistemoje, Taryba, remdamasi

Komisijos pasilymu, priima sprendim, nustatant bendrsias pozicijas dl Ekonominei ir
pinig sjungai ypa svarbi dalyk kompetentingose tarptautinse finans institucijose ir
konferencijose. Taryba sprendia pasikonsultavusi su Europos centriniu banku.
2. Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, gali patvirtinti atitinkamas priemones

siekdama utikrinti viening atstovavim tarptautinse finans institucijose ir konferencijose.
Taryba sprendia pasikonsultavusi su Europos centriniu banku.
3. Dl 1 ir 2 dalyse nurodyt priemoni balsuoja tik tie Tarybos nariai, kurie atstovauja
valstybms narms, kuri valiuta yra euro.
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS, TAIKOMOS VALSTYBMS NARMS, KURIOMS

TAIKOMA IIMTIS
101) 116 straipsnis panaikinamas ir raomas 116a straipsnis:
116a straipsnis
1. Valstybs nars, dl kuri Taryba nra primusi sprendimo, kad jos tenkina eurui vesti
reikalingas slygas, toliau vadinamos valstybmis narmis, kurioms taikoma iimtis.
2. Valstybms narms, kurioms taikoma iimtis, netaikomos ios Sutari nuostatos:
a) ekonomins politikos bendrj gairi dali, susijusi su euro zona apskritai, primimas
(99 straipsnio 2 dalis);
b) priverstins pervirinio deficito itaisymo priemons (104 straipsnio 9 ir 11 dalys);
c) ECBS tikslai ir udaviniai (105 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalys);
d) euro emisija (106 straipsnis);
e) Europos centrinio banko aktai (110 straipsnis);
f) priemons, reglamentuojanios euro naudojim (111a straipsnis);

g) susitarimai dl pinig ir kitos priemons, susijusios su valiutos kurso politika

(188o straipsnis);
h) Europos centrinio banko Vykdomosios valdybos nari paskyrimas (245b straipsnio

2 dalis);
i) sprendimai, nustatantys bendrsias pozicijas dl Ekonominei ir pinig sjungai ypa

svarbi klausim kompetentingose tarptautinse finans institucijose ir konferencijose
(115c straipsnio 1 dalis);
j) priemons, utikrinanios viening atstovavim tarptautinse finans institucijose ir

konferencijose (115c straipsnio 2 dalis).
Todl aj punktuose nurodytuose straipsniuose valstybs nars yra tos valstybs nars, kuri
valiuta yra euro.
3. ECBS ir ECB statuto IX skyriuje nustatyta, kad valstybs nars, kurioms taikoma iimtis,
ir j nacionaliniai centriniai bankai neturi teisi ir prievoli ECBS.
4. Tarybos nari, atstovaujani valstybms narms, kurioms taikoma iimtis, balsavimo

teiss sustabdomos Tarybai priimant 2 dalyje nurodytuose straipsniuose ivardytas priemones
ir iais atvejais:
a) priimant rekomendacijas valstybms narms, kuri valiuta yra euro, daugiaals prieiros
sistemoje, skaitant stabilumo programas ir spjimus (99 straipsnio 4 dalis);
b) patvirtinant priemones dl pervirinio deficito, susijusias su valstybmis narmis, kuri

valiuta yra euro (104 straipsnio 6, 7, 8, 12 ir 13 dalys).
102) 117 straipsnis panaikinamas, iskyrus 2 dalies penkias pirmas traukas, kurios tampa
118a straipsnio 2 dalies penkiomis pirmomis traukomis; jos i dalies keiiamos, kaip toliau
nurodyta 103 punkte. raomas toks 117a straipsnis:
a) jo 1 dalis pakeiiama 121 straipsnio 1 dalies tekstu, i dalies keiiant taip:
i) visoje dalyje santrumpa EPI pakeiiama odiais Europos centrinis bankas,

prireikus atitinkamai gramatikai tikslinant sakin;
ii) pirmosios pastraipos pradioje terpiami ie odiai: Ne reiau kaip kart per
dvejus metus arba valstybs nars, kuriai taikoma iimtis, praymu,;
iii) pirmosios pastraipos pirmame sakinyje odiai paang, padaryt valstybms

narms vykdant savo sipareigojimus pakeiiami odiais paang, padaryt
valstybms narms, kurioms taikoma iimtis, vykdant savo sipareigojimus;
iv) pirmosios pastraipos antrame sakinyje odiai kiekvienos valstybs nars

pakeiiami odiais kiekvienos i i valstybi nari, o odiai ios Sutarties
ibraukiami;
v) pirmosios pastraipos treioje traukoje pirmasis pakeitimas netaikomas redakcijai

lietuvi kalba, o odiai bet kokios kitos valstybs nars valiutos atvilgiu;
pakeiiami odiais euro atvilgiu;;
vi) pirmosios pastraipos ketvirtoje traukoje odiai valstybs nars pakeiiami

odiais valstybs nars, kuriai taikoma iimtis,, o odiai Europos pinig
sistemos valiutos kurso mechanizme pakeiiami odiais valiutos kurso
mechanizme;
vii) antrojoje pastraipoje ibraukiami odiai ekiu raida,, o odis apibdinama

keiiamas odiu apibdinami;
b) jo 2 dalis pakeiiama 122 straipsnio 2 dalies antro sakinio tekstu, i dalies keiiant taip:
i) teksto pabaigoje odiai 121 straipsnio 1 dalyje nustatytus pakeiiami odiais

1 dalyje nustatytus;
ii) ir raomos ios naujos antroji ir treioji pastraipos:
Taryba sprendia gavusi valstybms narms, kuri valiuta yra euro, atstovaujani
savo nari kvalifikuotos daugumos rekomendacij. Tarybai gavus Komisijos
pasilym, ie nariai rekomendacij pateikia per eis mnesius.
Antrojoje pastraipoje nurodyta kvalifikuota bals dauguma apibriama pagal

205 straipsnio 3 dalies a punkt.;
c) jo 3 dalis pakeiiama 123 straipsnio 5 dalies tekstu, i dalies keiiant taip:
i) dalies pradioje esantys odiai Jei 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka
nusprendiama panaikinti nukrypim, pakeiiami odiais Jei 2 dalyje nustatyta
tvarka nusprendiama panaikinti nukrypim,;
ii) odiai nustato kurs pakeiiami odiais neataukiamai nustato kurs.

103) 118 straipsnis panaikinamas. raomas 118a straipsnis, kaip nurodyta toliau:
a) jo 1 dalis pakeiiama 123 straipsnio 3 dalies tekstu; odiai ios Sutarties ibraukiami;
b) jo 2 dalis pakeiiama 117 straipsnio 2 dalies pirm penki trauk tekstu; ios penkios
traukos i dalies keiiamos, kaip toliau nurodyta, o prie jas raomas is vadinis sakinys:
Jei yra ir kol yra valstybi nari, kurioms taikoma iimtis, i valstybi nari atvilgiu
Europos centrinis bankas:
i) treioje traukoje odiai Europos pinig sistemos pakeiiami odiais valiutos

kurso mechanizmo;
ii) penkta trauka pakeiiama iuo tekstu:
atlieka Europos bendradarbiavimo pinig srityje fondo buvusius udavinius,

kuriuos vliau perm Europos pinig institutas.
104) raomas 118b straipsnis, kurio formuluot yra 124 straipsnio 1 dalies formuluot; jis i dalies
keiiamas taip:
a) odiai Iki treiojo etapo pradios kiekviena valstyb nar pakeiiami odiais
Kiekviena valstyb nar, kuriai taikoma iimtis,;
b) odiai Europos pinig sistemoje (EPS) bei pltojant ekiu, ir gerbia ioje srityje nustatytus
galiojimus. pakeiiami odiais valiutos kurso mechanizme.
a) 1 dalies pirmojoje ir antrojoje pastraipoje po odi valstybs nars atitinkamai raomi

odiai , kuriai taikoma iimtis,, o pirmojoje pastraipoje ibraukiamas odis
laipsnikam;
b) 2 dalies a punkte po odi valstybs nars raomi odiai , kurioms taikoma iimtis,,
o b punkte odiai sunkumus patirianti valstyb pakeiiami odiais sunkumus
patirianti valstyb nar, kuriai taikoma iimtis,;
c) 3 dalyje odiai Komisija leidia sunkumus patirianiai valstybei pakeiiami odiais

Komisija leidia sunkumus patirianiai valstybei narei, kuriai taikoma iimtis,;
d) 4 dalis ibraukiama.
a) 1 dalyje odiai suinteresuota valstyb nar gali imtis pakeiiami odiais valstyb nar,
kuriai taikoma iimtis, gali imtis;
b) 3 dalyje odis nuomon pakeiiamas odiu rekomendacij, o po odio valstyb

raomas odis nar;
c) 4 dalis ibraukiama.
107) 121 straipsnio 1 dalis tampa 117a straipsnio 1 dalimi; ji i dalies keiiama, kaip nurodyta
pirmiau 102 punkte. Likusi 121 straipsnio dalis panaikinama.
108) 122 straipsnio 2 dalies antras sakinys tampa 117a straipsnio 2 dalies pirmoji pastraipa; jis i
dalies keiiamas, kaip nurodyta pirmiau 102 punkte. Likusi 122 straipsnio dalis panaikinama.
109) 123 straipsnio 3 dalis tampa 118a straipsnio 1 dalimi, o 5 dalis tampa 117a straipsnio
3 dalimi; jos i dalies keiiamos, kaip pirmiau nurodyta atitinkamai 103 ir 102 punktuose.
Likusi 123 straipsnio dalis panaikinama.
110) 124 straipsnio 1 dalis tampa nauju 118b straipsniu; jis i dalies keiiamas, kaip nurodyta
pirmiau 104 punkte. Likusi 124 straipsnio dalis panaikinama.
UIMTUMAS
111) 125 straipsnyje odiai ir ios Sutarties 2 straipsnyje ibraukiami.
PERKELTOS ANTRATINS DALYS
112) IX antratin dalis BENDRA PREKYBOS POLITIKA bei 131 ir 133 straipsniai atitinkamai
tampa Penktosios dalies dl Sjungos iors veiksm II antratine dalimi bei 188b ir
188c straipsniais. 131 straipsnis i dalies keiiamas, kaip nurodyta toliau 157 punkte,
o 133 straipsnis pakeiiamas 188c straipsniu.
132 ir 134 straipsniai panaikinami.
113) X antratin dalis MUITINI BENDRADARBIAVIMAS ir 135 straipsnis atitinkamai tampa

Ia antratins dalies Laisvas preki judjimas 1a skyriumi ir 27a straipsniu, kaip nurodyta
pirmiau 45 punkte.
SOCIALIN POLITIKA
114) XI antratins dalies pavadinimas SOCIALIN POLITIKA, VIETIMAS, PROFESINIS

MOKYMAS IR JAUNIMAS pakeiiamas taip: SOCIALIN POLITIKA, o jo numeris tampa
IX; pavadinimas 1 Skyrius Socialins nuostatos ibraukiamas.
136a straipsnis
Sjunga, atsivelgdama nacionalini sistem vairov, pripasta ir remia socialini partneri

vaidmen savo lygiu. Ji remia socialini partneri dialog, kartu gerbdama j savarankikum.
Prie socialinio dialogo prisideda trialis socialini reikal aukto lygio susitikimas ekonomikos
augimo ir uimtumo klausimais.
a) 2 dalies pirmosios pastraipos vadiniame sakinyje odis Taryba: pakeiiamas odiais

Europos Parlamentas ir Taryba:, atitinkamai gramatikai tikslinant sakin; antrosios
pastraipos pirmas sakinys padalinamas ias dvi pastraipas:
Europos Parlamentas ir Taryba, pasikonsultav su Ekonomikos ir socialini reikal

komitetu ir Region komitetu, sprendia pagal prast teiskros procedr.
1 dalies c, d, f, ir g punktuose nurodytose srityse Taryba, pasikonsultavusi su Europos

Parlamentu ir mintais komitetais, vieningai sprendia pagal speciali teiskros
procedr.
Antrosios pastraipos antras sakinys tampa paskutine pastraipa, o pakeitimas, kuriuo

ibraukiami odiai io straipsnio, netaikomas redakcijai lietuvi kalba;
b) 3 dalies pirmosios pastraipos pabaigoje raomi ie odiai , arba prireikus gyvendinti

pagal 139 straipsn priimt Tarybos sprendim.; antrojoje pastraipoje odiai direktyva
turi bti perkelta nacionalin teis pagal 249 straipsn pakeiiami odiais direktyva
arba sprendimas turi bti perkelti nacionalin teis arba gyvendinti, o po odi pagal
t direktyv raomi odiai arba mint sprendim.
117) 138 straipsnio 4 dalies pirmame sakinyje odiai Pasinaudodami tokiu konsultavimusi,
pakeiiami odiais Pasinaudodami 2 ir 3 dalyse nurodytu konsultavimusi,, o antrame
sakinyje odiai i procedra negali trukti pakeiiami odiais is procesas negali trukti.
118) 139 straipsnio 2 dalis i dalies keiiama taip:
a) pirmosios pastraipos pabaigoje raomas is sakinys: Apie tai praneama Europos

Parlamentui.;
b) antrosios pastraipos pirmo sakinio pradia Taryba sprendia kvalifikuota bals dauguma,
o tais atvejais, kai tame susitarime pakeiiama taip Taryba sprendia vieningai, kai tame
susitarime, o paskutinis sakinys ibraukiamas.
119) 140 straipsnio antrosios pastraipos pabaigoje raoma i fraz: , ypa iniciatyv, kuriomis
siekiama nustatyti gaires ir rodiklius, organizuoti keitimsi geriausia patirtimi ir rengti
reikiamus elementus periodinei stebsenai ir vertinimui. Apie tai isamiai praneama Europos
Parlamentui.
120) 143 straipsnio antroji pastraipa ibraukiama.
EUROPOS SOCIALINIS FONDAS
121) 2 skyrius tampa X ANTRATIN DALIS.
122) 148 straipsnyje odiai susijusius gyvendinimo sprendimus pakeiiami odiais susijusius
gyvendinimo reglamentus.
VIETIMAS, PROFESINIS MOKYMAS, JAUNIMAS IR SPORTAS
123) 3 skyrius tampa XI ANTRATIN DALIS, o jo pavadinimo pabaigoje esantys odiai

IR JAUNIMAS pakeiiami odiais , JAUNIMAS IR SPORTAS.
a) 1 dalyje raoma i pastraipa:
Sjunga prisideda prie Europos sporto reikal skatinimo, kartu atsivelgdama jo

specifin pobd, savanorika veikla paremtas struktras bei jo socialin ir vietimo
funkcij.;
b) 2 dalies penktos traukos pabaigoje raomi odiai ir skatinti jaunim dalyvauti Europos
demokratiniame gyvenime;; raoma tokia paskutin trauka:
pltoti europin pakraip sporto srityje, skatinant teisingum bei atvirum sporto
varybose ir u sport atsaking organizacij bendradarbiavim, taip pat saugant
sportinink, ypa pai jauniausi, fizin ir moralin integralum.;
c) 3 dalyje odiai vietimo srityje pakeiiami odiais vietimo ir sporto srityse;
d) 4 dalyje odis Taryba ibraukiamas, pirma trauka pradedama odiais Europos

Parlamentas ir Taryba, sprsdami, atitinkamai gramatikai tikslinant sakin; antra trauka
formuluojama taip: Taryba, [...] pasilymu, priima.
125) 150 straipsnio 4 dalies pabaigoje raoma i fraz: ir Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu,
priima rekomendacijas.
KULTRA
126) 151 straipsnio 5 dalis i dalies keiiama taip:
a) vadiniame sakinyje odis Taryba ibraukiamas;
b) pirmos traukos pirmas sakinys pradedamas odiais Europos Parlamentas ir Taryba,

sprsdami, atitinkamai gramatikai tikslinant sakin, o antras sakinys ibraukiamas;
c) antroje traukoje odiais vieningai sprsdama ibraukiami ir trauka pradedama

odiais Taryba, remdamasi [...] pasilymu, priima.
VISUOMENS SVEIKATA
a) 1 dalies antrojoje pastraipoje odiai moni sveikatai pakeiiami odiais fizinei ir

psichinei sveikatai, o pastraipos pabaigoje raomas i fraz: , bei stebsen, iankstin
spjim dl dideli perengianio sien pobdio grsmi sveikatai ir kov su jomis.;
b) 2 dalies pirmosios pastraipos pabaigoje raomas is sakinys: Ji ypa skatina valstybi

nari bendradarbiavim, kad j pasienio region sveikatos paslaugos geriau papildyt
viena kit.;
c) 2 dalies antrosios pastraipos pabaigoje raomas is tekstas: , ypa iniciatyv, kuriomis

siekiama nustatyti gaires ir rodiklius, organizuoti keitimsi geriausia patirtimi ir rengti
reikiamus elementus periodinei stebsenai ir vertinimui. Apie tai isamiai praneama
Europos Parlamentui.;
d) 4 dalis i dalies keiiama taip:
i) pirmosios pastraipos vadiniame sakinyje raoma i fraz: Nukrypstant nuo

2a straipsnio 5 dalies ir 2e straipsnio a punkto bei laikantis 2c straipsnio 2 dalies
k punkto,, o pabaigoje raomi ie odiai: bendroms saugos problemoms
sprsti:;
ii) b punkto odiai nukrypstant nuo 37 straipsnio ibraukiami;
iii) raomas is naujas c punktas:
c) priemoni, nustatani auktus vaist ir medicinos tikslams naudojam

prietais kokybs bei saugos standartus.;
iv) dabartinis c punktas tampa 5 dalimi ir pakeiiamas iuo tekstu:
5. Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros

procedr ir pasikonsultav su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu bei
Region komitetu, taip pat gali patvirtinti skatinamsias priemones, skirtas saugoti
ir gerinti moni sveikat, pirmiausia kovoti su perengianio sien pobdio
labiausiai sveikat pakertaniomis ligomis, priemones, skirtas stebsenai, ianksti-
niam spjimui dl dideli perengianio sienas pobdio grsmi sveikatai ir kovai
su jomis, taip pat priemones, kuri tiesioginis tikslas apsaugoti visuomens
sveikat, kai tai susij su tabako vartojimu ir piktnaudiavimu alkoholiu, iskyrus
bet kok valstybi nari statym ir kit teiss akt suderinim.;
e) dabartins 4 dalies antroji pastraipa tampa 6 dalimi, o 5 dalis, kuri tampa 7 dalimi,
pakeiiama iuo tekstu:
7. Sjunga savo veikloje pripasta valstybi nari atsakomyb u j sveikatos

politikos apibrim ir u sveikatos paslaug ir sveikatos prieiros organizavim bei
teikim. Valstybi nari atsakomyb apima sveikatos paslaug ir sveikatos prieiros
valdym bei tam paskirt itekli paskirstym. 4 dalies a punkte nurodytos priemons
neturi takos nacionalinms nuostatoms dl organ ir kraujo donorysts ar j naudojimo
medicinos tikslams.
VARTOTOJ APSAUGA
128) 153 straipsnio 2 dalis tampa 6a straipsniu o 3, 4 ir 5 dalys tampa atitinkamai 2, 3 ir 4 dalimis.
PRAMON
a) 2 dalies pabaigoje raomas is tekstas: , ypa iniciatyv, kuriomis siekiama nustatyti

gaires ir rodiklius, organizuoti keitimsi geriausia patirtimi ir rengti reikiamus elementus
periodinei stebsenai ir vertinimui. Apie tai isamiai praneama Europos Parlamentui.
b) 3 dalies pirmosios pastraipos antro sakinio pabaigoje raoma i fraz: , iskyrus bet kok
valstybi nari statym ir kit teiss akt suderinim.
EKONOMIN, SOCIALIN IR TERITORIN SANGLAUDA
130) XVII antratins dalies pavadinimas pakeiiamas taip: EKONOMIN, SOCIALIN IR

TERITORIN SANGLAUDA.
a) pirmojoje pastraipoje odiai ekonomin ir socialin sanglaud pakeiiami odiais

ekonomin, socialin ir teritorin sanglaud;
b) antrojoje pastraipoje odiai arba sal ir odiai skaitant kaimo vietoves ibraukiami;
c) raoma i nauja pastraipa:

iuo poiriu ypatingas dmesys skiriamas kaimo vietovms, pramons pereinamojo
laikotarpio vietovms bei dideli ir nuolatini gamtini arba demografini trkum
turinioms vietovms, pavyzdiui, labai retai apgyvendintiems toliausiai iaur esantiems
regionams bei sal, pasienio ir kalnuotoms vietovms.
132) 159 straipsnio antrojoje pastraipoje odiai ekonomins ir socialins pakeiiami odiais
ekonomins, socialins ir teritorins.
a) pirmosios pastraipos pirmo sakinio pradioje odiai Nepaeisdama 162 straipsnio,

Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, gavusi Europos Parlamento pritarim ir
pasikonsultavusi pakeiiami odiais Nepaeisdami 162 straipsnio, Europos Parlamen-
tas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal prast teiskros procedr ir pasikonsul-
tav. Antrame sakinyje ibraukiami odiai Taryba, sprsdama, sakin atitinkamai
tikslinant gramatikai;
b) antrojoje pastraipoje ibraukiamas odis Tarybos, o sakinys pradedamas taip: Ta paia;
c) treioji pastraipa ibraukiama.
134) 162 straipsnio pirmojoje pastraipoje odiai vykdomuosius sprendimus pakeiiami odiais
gyvendinimo reglamentus.
MOKSLINIAI TYRIMAI IR TECHNOLOGIJ PLTRA
135) XVIII antratins dalies pavadinime raomi odiai BEI KOSMOSAS.
1. Sjungos tikslas stiprinti savo mokslin bei technologin pagrind, sukuriant

Europos mokslini tyrim erdv, kurioje laisvai judt mokslo darbuotojai, mokslins
inios ir technologijos, ir skatinti jos konkurencingumo augim, taip pat pramons srityje,
kartu remiant visus mokslinius tyrimus, kurie, manoma, yra reikalingi pagal kitus Sutari
skyrius.;
b) 2 dalies fraz pirmiausia siekiant, kad mons galt visikai inaudoti vidaus rinkos
potencial, ypa padarant pakeiiama iais odiais pirmiausia siekiant, kad skirting
valstybi mokslo darbuotojai galt laisvai bendradarbiauti, o mons galt visikai
inaudoti vidaus rinkos potencial, ypa padarant.
137) 165 straipsnio 2 dalies pabaigoje raomas is tekstas: , ypa iniciatyv, kuriomis siekiama
nustatyti gaires ir rodiklius, organizuoti keitimsi geriausia patirtimi ir rengti reikiamus
elementus periodinei stebsenai ir vertinimui. Apie tai isamiai praneama Europos
Parlamentui.
a) 4 dalyje odiai Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu [] kvalifikuota bals

dauguma pakeiiami odiais Taryba, sprsdama pagal speciali teiskros procedr
[];
b) papildoma nauja 5 dalimi:
5. Papildant daugiametje pamatinje programoje numatytas veiklos sritis, Europos

Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr ir pasikonsultav su
Ekonomikos ir socialini reikal komitetu, patvirtina priemones, reikalingas Europos
mokslini tyrim erdvs gyvendinimui.
139) 167 straipsnyje odis Taryba pakeiiamas odiu Sjunga.
140) 168 straipsnio antrojoje pastraipoje odis Taryba pakeiiamas odiu Sjunga.
141) 170 straipsnio antrojoje pastraipoje paskutin fraz dl kuri vedamos derybos ir kurie
sudaromi pagal 300 straipsn ibraukiama.
KOSMOSAS
172a straipsnis
1. Siekdama skatinti mokslin ir technin paang, pramons konkurencingum ir

gyvendinti savo politik, Sjunga parengia Europos kosmoso politik. iuo tikslu ji gali skatinti
bendras iniciatyvas, remti mokslinius tyrimus ir technologij pltr bei koordinuoti pastangas,
reikalingas kosmosui tyrinti ir panaudoti.
2. Siekiant prisidti prie 1 dalyje nurodyt tiksl gyvendinimo, Europos Parlamentas ir

Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, patvirtina reikalingas priemones, kurios
gali sudaryti Europos kosmoso program, iskyrus bet kur valstybi nari statym ir kit
teiss akt suderinim.
3. Sjunga umezga tinkamus santykius su Europos kosmoso agentra.
4. is straipsnis nepaeidia kit ios antratins dalies nuostat.
APLINKA (KLIMATO KAITA)
a) 1 dalies ketvirta trauka pakeiiama iuo tekstu:
remti tarptautinio lygio priemones, skirtas regioninms ar pasaulinms aplinkos

problemoms sprsti, vis pirma kovai su klimato kaita.;
b) 2 dalies antrojoje pastraipoje odiai Bendrijos tikrinimo tvark pakeiiami odiais

Sjungos kontrols tvark;
c) 4 dalies pirmosios pastraipos paskutin fraz dl kuri vedamos derybos ir kurie

sudaromi pagal 300 straipsn ibraukiama.
a) 2 dalies antroji pastraipa pakeiiama iuo tekstu:
Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu,

Ekonomikos ir socialini reikal komitetu bei Region komitetu, gali vieningai nusprsti
leisti pirmojoje pastraipoje nurodytose srityse taikyti prast teiskros procedr.;
b) 3 dalies pirmojoje pastraipoje odiai Kitose srityse ibraukiami, o antroji pastraipa

pakeiiama iuo tekstu:
ioms programoms gyvendinti reikalingos priemons priimamos laikantis, priklausomai

nuo aplinkybi, 1 arba 2 dalyje numatyt slyg.;
c) 4 dalyje odiai tam tikr Bendrijos lygmens priemoni, pakeiiami odiais tam tikr
Sjungos patvirtint priemoni,;
d) 5 dalyje odiai Taryba t priemon nustataniame akte numato atitinkamas nuostatas

dl pakeiiami odiais ia priemone numatomos atitinkamos nuostatos dl.
PERKELTOS ANTRATINS DALYS
145) XX antratin dalis BENDRADARBIAVIMAS VYSTYMOSI LABUI ir 177, 179, 180 ir

181 straipsniai tampa atitinkamai Penktosios dalies dl Sjungos iors veiksm III antratins
dalies 1 skyriumi ir 188d188g straipsniais; jie i dalies keiiami, kaip nurodyta toliau 161
164 punktuose. 178 straipsnis panaikinamas.
146) XXI antratin dalis EKONOMINIS, FINANSINIS IR TECHNINIS BENDRADARBIAVIMAS SU

TREIOSIOMIS ALIMIS ir 181a straipsnis tampa atitinkamai Penktosios dalies dl Sjungos
iors veiksm III antratins dalies 2 skyriumi ir nauju 188h straipsniu; is straipsnis i dalies
keiiamas, kaip nurodyta toliau 166 punkte.
ENERGETIKA
147) XX antratin dalis pakeiiama ia nauja antratine dalimi ir nauju 176a straipsniu:
XX ANTRATIN DALIS
ENERGETIKA
176a straipsnis
1. Kuriant vidaus rink ar jai veikiant ir atsivelgiant poreik isaugoti ir gerinti aplink,
Sjungos energetikos politika, vadovaujantis valstybi nari solidarumu, siekiama:
a) utikrinti energijos rinkos veikim;
b) utikrinti energijos tiekimo saugum Sjungoje;
c) skatinti energijos vartojimo efektyvum bei taupym ir nauj bei atsinaujinani energijos
form pltojim; ir
d) skatinti energetikos tinkl sujungim.
2. Nepaeidiant kit Sutari nuostat taikymo, Europos Parlamentas ir Taryba,

sprsdami pagal prast teiskros procedr, nustato priemones, btinas 1 dalyje nurodytiems
tikslams pasiekti. ios priemons patvirtinamos pasikonsultavus su Ekonomikos ir socialini
reikal komitetu bei Region komitetu.
Nepaeidiant 175 straipsnio 2 dalies c punkto, jos neturi poveikio valstybs nars teisei
apibrti savo energijos itekli naudojimo slygas, pasirinkti tarp skirting energijos altini ir
nustatyti bendr energijos tiekimo struktr.
3. Nukrypdama nuo 2 dalies, Taryba, sprsdama vieningai pagal speciali teiskros

procedr ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, patvirtina ia nurodytas priemones, kai
jos pirmiausia yra fiskalinio pobdio.
TURIZMAS
148) XXI antratin dalis pakeiiama ia nauja antratine dalimi ir nauju 176b straipsniu:
XXI ANTRATIN DALIS

TURIZMAS
176b straipsnis
1. Sjunga papildo valstybi nari veiksmus turizmo sektoriuje, ypa skatindama Sjungos
moni konkurencingum iame sektoriuje.
iuo tikslu Sjunga savo veiksmais siekia:
a) skatinti moni pltrai palankios aplinkos iame sektoriuje sukrim;
b) remti valstybi nari bendradarbiavim, ypa keiiantis gera praktika.
2. Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, patvirtina

konkreias priemones veiksmams valstybse narse papildyti, kad bt pasiekti iame
straipsnyje nurodyti tikslai, iskyrus bet kok valstybi nari statym ir kit teiss akt
suderinim.
CIVILIN SAUGA
149) raoma i nauja XXII antratin dalis ir naujas 176c straipsnis:
XXII ANTRATIN DALIS

CIVILIN SAUGA
176c straipsnis
1. Sjunga skatina valstybi nari bendradarbiavim, siekdama didinti gaivalini nelaimi

arba mogaus sukelt katastrof prevencijos ir apsaugos nuo j sistem veiksmingum.
Sjunga savo veiksmais siekia:
a) remti ir papildyti valstybi nari veiksmus nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygiu

ukertant keli pavojams, rengiant civilins saugos darbuotojus valstybse narse bei
reaguojant gaivalines nelaimes ir mogaus sukeltas katastrofas Sjungoje;
b) skatinti greit, veiksming nacionalini civilins saugos tarnyb operatyvin bendradar-

biavim Sjungoje;
c) skatinti tarptautinio civilins saugos darbo nuoseklum.

1 dalyje nurodytiems tikslams pasiekti padedanias reikalingas priemones, iskyrus bet kok
ADMINISTRACINIS BENDRADARBIAVIMAS
150) raoma i nauja XXIII antratin dalis ir naujas 176d straipsnis:
XXIII ANTRATIN DALIS

ADMINISTRACINIS BENDRADARBIAVIMAS
176d straipsnis
1. Veiksmingas Sjungos teiss gyvendinimas, btinas tinkamam Sjungos veikimui,

valstybse narse laikomas bendro intereso reikalu.
2. Sjunga gali remti valstybi nari pastangas gerinti savo administracinius gebjimus
gyvendinant Sjungos teis. Tokiais veiksmais gali bt keitimosi informacija ir valstybs
tarnautoj main palengvinimas bei mokymo program rmimas. N viena valstyb nar
neprivalo pasinaudoti ia parama. Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal
prast teiskros procedr, patvirtina iam tikslui reikalingas priemones, iskyrus bet kok
3. is straipsnis nepaeidia valstybi nari sipareigojim gyvendinti Sjungos teis arba

Komisijos prerogatyv ir pareig. Jis nepaeidia ir kit Sutari nuostat, numatani
valstybi nari administracin bendradarbiavim tarpusavyje ir su Sjunga.
ASOCIACIJA SU UJRIO ALIMIS IR TERITORIJOMIS
151) 182 straipsnio pirmosios pastraipos pabaigoje ibraukiami odiai ios Sutarties.
152) 186 straipsnio pabaigoje fraz reglamentuojama vliau sudaromais ir valstybi nari vieningai
patvirtinamais susitarimais. pakeiiama fraze reglamentuojama pagal 187 straipsn priimtais
aktais.
153) 187 straipsnyje odis vieningai pakeiiamas odiais priimdama sprendim vieningai
remdamasi Komisijos pasilymu, o straipsnio pabaigoje raomas is sakinys: Jei atitinkamas
nuostatas priima Taryba pagal speciali teiskros procedr, ji sprendia vieningai, remdamasi
Komisijos pasilymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.
SJUNGOS IORS VEIKSMAI
154) raoma nauja Penktoji dalis. Jos pavadinimas SJUNGOS IORS VEIKSMAI ir j sudaro
ios antratins dalys ir skyriai:
I antratin dalis: Bendrosios nuostatos dl Sjungos iors veiksm
II antratin dalis: Bendra prekybos politika
III antratin dalis: Bendradarbiavimas su treiosiomis alimis ir humanitarin pagalba
1 skyrius: Bendradarbiavimas vystymosi labui
2 skyrius: Ekonominis, finansinis ir techninis bendradarbiavimas

su treiosiomis alimis
3 skyrius: Humanitarin pagalba
IV antratin dalis: Ribojanios priemons
V antratin dalis: Tarptautiniai susitarimai
VI antratin dalis: Sjungos santykiai su tarptautinmis organizacijomis ir treiosiomis

alimis bei Sjungos delegacijos
VII antratin dalis: Solidarumo slyga
155) raoma i nauja I antratin dalis ir naujas 188a straipsnis:
I ANTRATIN DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS DL SJUNGOS IORS VEIKSM
188a straipsnis
Sjunga pagal i dal vykdomuose savo veiksmuose tarptautinje arenoje vadovaujasi

principais, siekia tiksl ir veiksmus vykdo remdamasi bendrosiomis nuostatomis, kurie
nurodyti Europos Sjungos sutarties V antratins dalies 1 skyriuje.
BENDRA PREKYBOS POLITIKA
156) raoma II antratin dalis BENDRA PREKYBOS POLITIKA, perimanti treiosios dalies
IX antratins dalies pavadinim.
157) raomas 188b straipsnis, kurio formuluot yra 131 straipsnio formuluot; ji i dalies keiiama
taip:
Pagal 2327 straipsnius sukurdama muit sjung, Sjunga bendram labui prisideda prie
darnaus pasaulio prekybos pltojimo, laipsniko tarptautins prekybos ir tiesiogini
usienio investicij apribojim panaikinimo bei muit ir kit klii mainimo.;
b) antroji pastraipa ibraukiama.
158) raomas 188c straipsnis, pakeiiantis 133 straipsn:
188c straipsnis
1. Bendra prekybos politika grindiama vienodais principais, ypa keiiant muit normas,
sudarant susitarimus dl muit tarif ir prekybos, susijusius su prekyba prekmis ir
paslaugomis bei intelektins nuosavybs komerciniais aspektais, tiesioginmis usienio
investicijomis, liberalizavimo priemoni suvienodinimu, eksporto politika ir prekybos
apsaugos priemonmis, pavyzdiui, taikytinomis dempingo ar subsidij atveju. Bendra
prekybos politika vykdoma vadovaujantis Sjungos iors veiksm principais ir tikslais.

procedr, patvirtina priemones, apibrianias bendros prekybos politikos gyvendinimo
sistem.
3. Kai reikia dertis dl susitarim su viena arba keliomis treiosiomis alimis ar

tarptautinmis organizacijomis ir juos sudaryti, taikomas 188n straipsnis, atsivelgiant io
straipsnio specialisias nuostatas.
Komisija teikia rekomendacijas Tarybai, kuri galioja Komisij pradti reikalingas derybas.
Taryba ir Komisija yra atsakingos u tai, kad derybose pasiekti susitarimai atitikt Sjungos
vidaus politikos kryptis bei taisykles.
ias derybas Komisija veda konsultuodamasi su specialiu komitetu, Tarybos paskirtu padti
Komisijai atlikti i uduot, ir laikydamasi toki nurodym, kuriuos Taryba gali jai teikti.
Komisija teikia reguliarias ataskaitas apie deryb eig a specialiajam komitetui ir Europos
Parlamentui.
4. Sprendimus dl deryb ir 3 dalyje nurodyt susitarim sudarymo Taryba priima

kvalifikuota bals dauguma.
Taryba sprendia vieningai dl deryb ir susitarim dl prekybos paslaugomis ir intelektins

nuosavybs komercini aspekt, taip pat tiesiogini usienio investicij srityse sudarymo, kai
tokiuose susitarimuose tvirtinamos nuostatos, pagal kurias vidaus taisykli primimui yra
reikalingas bals vieningumas.
Taryba taip pat sprendia vieningai dl deryb ir susitarim sudarymo:
a) prekybos kultros ir audiovizualinmis paslaugomis srityje, kai yra pavojus, kad ie

susitarimai gali pakenkti Sjungos kultr ir kalb vairovei;
b) prekybos socialinmis, vietimo ir sveikatos paslaugomis srityje, kai yra pavojus, kad ie
susitarimai gali labai sutrikdyti nacionalin i paslaug organizavim ir pakenkti valstybi
nari atsakomybei jas teikti.
5. Deryboms ir tarptautini susitarim sudarymui transporto srityje taikomos Treiosios

dalies V antratins dalies ir 188n straipsnio nuostatos.
6. Naudojimasis iuo straipsniu suteiktais galiojimais bendros prekybos politikos srityje

neturi poveikio Sjungos ir valstybi nari kompetencijos atskyrimui ir nesudaro prielaid
valstybi nari statym ir kit teiss akt nuostat suderinimui, kai tokio suderinimo
nereikalaujama Sutartyse.
BENDRADARBIAVIMAS VYSTYMOSI LABUI
159) raoma III antratin dalis BENDRADARBIAVIMAS SU TREIOSIOMIS ALIMIS IR

HUMANITARIN PAGALBA.
160) raomas 1 skyrius BENDRADARBIAVIMAS VYSTYMOSI LABUI, perimantis Treiosios

dalies XX antratins dalies pavadinim.
161) raomas 188d straipsnis, kurio formuluot yra 177 straipsnio formuluot; ji i dalies keiiama
taip:
a) 1 ir 2 dalys pakeiiamos iuo tekstu:
1. Sjungos politika bendradarbiavimo vystymosi labui srityje vykdoma vadovau-

jantis Sjungos iors veiksm principais ir tikslais. Sjungos ir valstybi nari
bendradarbiavimo vystymosi labui politika papildo ir stiprina viena kit.
Sjungos bendradarbiavimo vystymosi labui politikos pagrindinis tikslas yra sumainti,

o ilgainiui ir panaikinti skurd. Sjunga atsivelgia bendradarbiavimo vystymosi labui
tikslus savo gyvendinamos politikos srityse, kurios gali turti takos besivystanioms
alims.
b) 3 dalis tampa 2 dalimi.

162) raomas 188e straipsnis, kurio formuluot yra 179 straipsnio formuluot; ji i dalies keiiama
taip:
1. Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr,

patvirtina priemones, btinas bendradarbiavimo vystymosi labui politikai gyvendinti,
kurios gali bti siejamos su daugiametmis bendradarbiavimo su besivystaniomis alimis
programomis arba teminio pobdio programomis.;
b) raoma i nauja 2 dalis:
2. Sjunga gali sudaryti bet kokius susitarimus su treiosiomis alimis ir

kompetentingomis tarptautinmis organizacijomis, padedanius siekti Europos Sjungos
sutarties 10a straipsnyje ir ios Sutarties 188d straipsnyje nurodyt tiksl.
Pirmoji pastraipa nepaeidia valstybi nari kompetencijos vesti derybas tarptautinse

institucijose ir sudaryti susitarimus.;
c) Dabartin 2 dalis tampa 3 dalimi, o dabartin 3 dalis ibraukiama.
163) raomas 188f straipsnis, kurio formuluot yra 180 straipsnio formuluot; ji i dalies keiiama
taip:
1 dalies pradioje terpiama i fraz: Siekdamos skatinti, kad j veiksmai papildyt vienas kit
ir bt veiksmingi,.
164) raomas 188g straipsnis, kurio formuluot yra 181 straipsnio formuluot; pirmosios
pastraipos antras sakinys ir antroji pastraipa ibraukiami.
EKONOMINIS, FINANSINIS IR TECHNINIS BENDRADARBIAVIMAS SU TREIOSIOMIS ALIMIS
165) raomas 2 skyrius EKONOMINIS, FINANSINIS IR TECHNINIS BENDRADARBIAVIMAS SU

TREIOSIOMIS ALIMIS, perimantis Treiosios dalies XXI antratins dalies pavadinim.
166) raomas 188h straipsnis, kurio formuluot yra 181a straipsnio formuluot; ji i dalies
keiiama taip:
1. Nepaeisdama kit Sutari nuostat ir ypa 188d188g straipsni nuostat

Sjunga gyvendina ekonominio, finansinio ir techninio bendradarbiavimo su treiosiomis
alimis, iskyrus besivystanias alis, ypa finansins pagalbos, veiksmus. Tokie veiksmai
atitinka Sjungos bendradarbiavimo vystymosi labui politik ir yra vykdomi vadovaujantis
jos iors veiksm principais ir tikslais. Sjungos ir valstybi nari veiksmai vienas kit
papildo ir sustiprina.;
2. Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr,

patvirtina 1 dalies gyvendinimui btinas priemones.;
c) 3 dalies pirmosios pastraipos antrame sakinyje ibraukiami odiai pagal 300 straipsn
derybomis siekiam ir sudarom.
167) raomas is naujas 188i straipsnis:
188i straipsnis
Kai dl situacijos treiojoje alyje Sjungai reikia teikti skubi finansin pagalb, reikalingus
sprendimus, remdamasi Komisijos pasilymu, priima Taryba.
HUMANITARIN PAGALBA
168) raomas is naujas 3 skyrius ir naujas 188j straipsnis:
3 SKYRIUS
HUMANITARIN PAGALBA
188j straipsnis
1. Sjungos veiksmai humanitarins pagalbos srityje vykdomi vadovaujantis Sjungos

iors veiksm principais ir tikslais. Toki veiksm paskirtis suteikti laikin pagalb ir param
monms treiosiose alyse, nukentjusiems nuo gaivalini nelaimi ar mogaus sukelt
katastrof, ir juos apsaugoti, siekiant patenkinti dl i vairi situacij atsiradusius
humanitarinius poreikius. Sjungos ir valstybi nari veiksmai vieni kitus papildo ir sustiprina.
2. Humanitarins pagalbos veiksmai vykdomi laikantis tarptautins teiss princip ir

nealikumo, neutralumo bei nediskriminavimo princip.

priemones, apibrianias Sjungos humanitarins pagalbos veiksm gyvendinimo sistem.
4. Sjunga gali sudaryti bet kokius susitarimus su treiosiomis alimis ir kompetentingomis

tarptautinmis organizacijomis, padedanius siekti io straipsnio 1 dalyje ir Europos Sjungos
sutarties 10a straipsnyje nurodyt tiksl.
Pirmoji pastraipa nepaeidia valstybi nari kompetencijos vesti derybas tarptautinse

institucijose ir sudaryti susitarimus.
5. Siekiant sukurti struktr jauniesiems europieiams bendrai prisidti prie Sjungos

humanitarins pagalbos veiksm, steigiamas Europos savanorikos humanitarins pagalbos
korpusas. Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal prast teiskros
procedr, apibria io korpuso veiklos taisykles ir tvark.
6. Komisija gali imtis bet kokios naudingos iniciatyvos Sjungos ir valstybi nari veiksm
koordinavimui remti, kad Sjungos ir ali humanitarins pagalbos priemons bt
veiksmingesns ir geriau papildyt viena kit.
7. Sjunga utikrina, kad jos ir tarptautini organizacij bei institucij, ypa einani
Jungtini Taut sistem, humanitarins pagalbos veiksmai bt koordinuojami ir suderinti.
RIBOJANIOS PRIEMONS
169) Vietoj 301 straipsnio raoma i IV antratin dalis ir 188k straipsnis:
IV ANTRATIN DALIS
RIBOJANIOS PRIEMONS
188k straipsnis
1. Kai sprendimas, priimtas pagal Europos Sjungos sutarties V antratins dalies 2 skyri,
numato ekonomini ir finansini santyki su viena ar keletu treij ali visik nutraukim
ar dalin apribojim, Taryba kvalifikuota bals dauguma, remdamasi bendru Sjungos
vyriausiojo galiotinio usienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pasilymu,
patvirtina reikiamas priemones. Apie tai ji pranea Europos Parlamentui.
2. Kai pagal Europos Sjungos sutarties V antratins dalies 2 skyri priimtas sprendimas
taip numato, Taryba pagal 1 dalyje nurodyt procedr gali patvirtinti ribojanias priemones,
nukreiptas prie fizinius ar juridinius asmenis, grupes ar nevalstybinius subjektus.
3. iame straipsnyje nurodyti aktai apima reikalingas nuostatas dl teisini apsaugos

priemoni.
TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
170) Po 188k straipsnio raoma V antratin dalis TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI.
171) raomas 188l straipsnis:
188l straipsnis
1. Sjunga gali sudaryti susitarim su viena arba keliomis treiosiomis alimis arba
tarptautinmis organizacijomis, kai tai yra numatyta Sutartyse arba kai susitarimo sudarymas
yra btinas norint Sjungos politikos srii ribose pasiekti vien i Sutartyse nurodyt tiksl,
arba kai j numato Sjungos teisikai privalomas aktas, arba kai jis gali turti poveik bendroms
taisyklms ar keisti j apimt.
2. Sjungos sudaryti susitarimai yra privalomi Sjungos institucijoms ir valstybms

narms.
172) raomas 188m straipsnis, kurio formuluot yra 310 straipsnio formuluot. odis valstybi
pakeiiamas odiais treij ali.
173) raomas 188n straipsnis, pakeiiantis 300 straipsn:
188n straipsnis
1. Nepaeidiant 188c straipsnyje nustatyt konkrei nuostat, derybos dl susitarim

tarp Sjungos ir treij ali arba tarptautini organizacij vedamos ir jie sudaromi toliau
idstyta tvarka.
2. Taryba leidia pradti derybas, priima derybinius nurodymus, leidia pasirayti ir

sudaryti susitarimus.
3. Kai numatytas sudaryti susitarimas iimtinai ar daugiausiai yra susijs su bendra

usienio ir saugumo politika, Komisija arba Sjungos vyriausiasis galiotinis usienio reikalams
ir saugumo politikai teikia rekomendacijas Tarybai, o i priima sprendim, kuriuo galioja
pradti derybas ir kuriuo, atsivelgiant numatyto sudaryti susitarimo dalyk, skiriamas
Sjungos deryb grups derybininkas arba vadovas.
4. Taryba gali duoti nurodymus derybininkui ir paskirti special komitet, su kuriuo

privaloma konsultuotis vedant derybas.
5. Taryba, remdamasi derybininko pasilymu, priima sprendim, kuriuo galiojama

pasirayti susitarim ir prireikus laikinai j taikyti jam dar nesigaliojus.
6. Taryba, remdamasi derybininko pasilymu, priima sprendim dl susitarimo sudarymo.
Iskyrus tuos atvejus, kai susitarimas iimtinai susijs su bendra usienio ir saugumo politika,
Taryba priima sprendim dl susitarimo sudarymo:
a) gavusi Europos Parlamento pritarim iais atvejais:
i) asociacijos sutartims;
ii) susitarimui dl Sjungos prisijungimo prie Europos mogaus teisi ir pagrindini

laisvi apsaugos konvencijos;
iii) susitarimams, nustatantiems konkrei institucin struktr organizuojant bendra-

darbiavimo procedras;
iv) susitarimams, turintiems svarbi padarini Sjungos biudetui;
v) susitarimams, apimantiems sritis, kurioms taikoma prasta teiskros procedra arba

speciali teiskros procedra, kai reikia Europos Parlamento pritarimo.
Skubiais atvejais Europos Parlamentas ir Taryba gali susitarti dl pritarimo termino;
b) pasikonsultavusi su Europos Parlamentu kitais atvejais. Europos Parlamentas savo

nuomon pateikia per tok laik, kur Taryba gali nustatyti atsivelgdama reikalo
skubum. Nepateikus nuomons per t laik, Taryba gali sprsti.
7. Sudarydama susitarim, Taryba gali, nukrypdama nuo 5, 6 ir 9 dali nuostat, galioti

derybinink Sjungos vardu patvirtinti susitarimo pakeitimus, kai susitarimas numato, kad jie
turi bti priimami pagal supaprastint procedr arba kai juos priima pagal t susitarim
steigtas organas. Taryba gali tokiam galiojimui nustatyti konkreias slygas.
8. Laikydamasi tos tvarkos Taryba visais atvejais sprendia kvalifikuota bals dauguma.
Taiau ji sprendia vieningai, kai susitarimas priklauso sriiai, kurioje Sjungos aktams priimti
reikia bals vieningumo, taip pat ir sudarant asociacijos susitarimus ir 188h straipsnyje
nurodytus susitarimus su valstybmis kandidatmis. Taryba taip pat sprendia vieningai dl
susitarimo dl Sjungos prisijungimo prie Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi
apsaugos konvencijos; sprendimas dl io susitarimo sudarymo sigalioja tik po to, kai j pagal
savo atitinkamas konstitucines nuostatas patvirtina valstybs nars.
9. Taryba, remdamasi Komisijos ar Sjungos vyriausiojo galiotinio usienio reikalams ir

saugumo politikai pasilymu, priima sprendim, kuriuo sustabdomas susitarimo taikymas ir
nustatomos pozicijos, kurios Sjungos vardu priimamos susitarimu steigtame organe, kai tam
organui reikia priimti teisin gali turinius aktus, iskyrus aktus, papildanius arba
pakeiianius susitarimo institucin struktr.
10. Europos Parlamentas nedelsiant ir isamiai informuojamas visais ios procedros

etapais.
11. Valstyb nar, Europos Parlamentas, Taryba ar Komisija gali gauti Teisingumo Teismo
nuomon dl to, ar numatytas sudaryti susitarimas yra suderinamas su Sutari nuostatomis.
Jei Teismo nuomon yra neigiama, numatytas sudaryti susitarimas negali sigalioti, jei jis nra i
dalies keistas arba Sutarys nra perirtos.
174) raomas 188o straipsnis, kurio formuluot yra 111 straipsnio 13 ir 5 dali formuluot;
1 dalies du paskutiniai sakiniai tampa mintos dalies antroji pastraipa; ji i dalies keiiama taip:
a) 1 dalies pirmoji pastraipa pakeiiama iuo tekstu:
1. Nukrypdama nuo 188n straipsnio Taryba, remdamasi Europos centrinio banko

rekomendacija arba Komisijos rekomendacija ir pasikonsultavusi su Europos centriniu
banku, stengdamasi, kad bt pasiektas bendras sutarimas, atitinkantis kain stabilumo
palaikymo tiksl, gali sudaryti oficialius susitarimus dl euro valiutos kurso sistemos
treij valstybi valiut atvilgiu. Pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, Taryba
sprendia vieningai ir pagal 3 dalyje numatyt tvark.
Antrojoje pastraipoje fraz remdamasi ECB arba Komisijos rekomendacija bei

pasikonsultavusi su ECB, stengdamasi pakeiiama fraze remdamasi Europos centrinio
banko rekomendacija arba Komisijos rekomendacija ir pasikonsultavusi su Europos
centriniu banku, stengdamasi;
b) 2 dalyje odiai ne Bendrijos valiut pakeiiami odiais treij valstybi valiut;
c) 3 dalies pirmosios pastraipos pirmame sakinyje nuoroda 300 straipsn pakeiiama

nuoroda 188n straipsn ir odis valstybmis pakeiiamas odiais treiosiomis
valstybmis, o antroji pastraipa ibraukiama;
d) 5 dalis tampa 4 dalimi.
SJUNGOS SANTYKIAI SU TARPTAUTINMIS ORGANIZACIJOMIS IR TREIOSIOMIS ALIMIS BEI

SJUNGOS DELEGACIJOS
175) raoma i VI antratin dalis ir 188p bei 188q straipsniai, o 188p straipsnis pakeiia 302
304 straipsnius:
VI ANTRATIN DALIS
SJUNGOS SANTYKIAI SU TARPTAUTINMIS ORGANIZACIJOMIS IR TREIOSIOMIS
ALIMIS BEI SJUNGOS DELEGACIJOS
188p straipsnis
1. Sjunga visais tinkamais bdais bendradarbiauja su Jungtini Taut organais ir jos

specializuotomis agentromis, Europos Taryba, Europos saugumo ir bendradarbiavimo
organizacija, Ekonominio bendradarbiavimo ir pltros organizacija.
Sjunga taip pat palaiko tinkamus ryius su kitomis tarptautinmis organizacijomis.
2. Sjungos vyriausiasis galiotinis usienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisija

atsako u io straipsnio gyvendinim.
188q straipsnis
1. Sjungos delegacijos treiosiose alyse ir tarptautinse organizacijose atstovauja

Sjungai.
2. Sjungos delegacijos yra Sjungos vyriausiojo galiotinio usienio reikalams ir saugumo

politikai prieiroje. Jos veikia glaudiai bendradarbiaudamos su valstybi nari diplomati-
nmis ir konsulinmis atstovybmis.
SOLIDARUMO SLYGA
176) raoma i nauja VII antratin dalis ir naujas 188r straipsnis:
VII ANTRATIN DALIS

SOLIDARUMO SLYGA
188r straipsnis
1. Sjunga ir valstybs nars veikia bendrai ir solidariai, jei kuri nors valstyb nar patirt
teroro akt, gaivalin nelaim ar mogaus sukelt katastrof. Sjunga sutelkia visas savo turimas
priemones, skaitant valstybi nari jos dispozicijon perduotus karinius iteklius, siekdama:
a) ukirsti keli terorizmo grsmei valstybi nari teritorijose;
apsaugoti demokratines institucijas ir civilius gyventojus nuo galimo teroro akto;
teroro akt patyrusiai valstybei narei teikti pagalb jos teritorijoje jos politins valdios
institucij praymu;
b) gaivalin nelaim ar mogaus sukelt katastrof patyrusiai valstybei narei teikti pagalb jos
teritorijoje jos politins valdios institucij praymu.
2. Valstybei narei patyrus teroro akt, gaivalin nelaim arba mogaus sukelt katastrof,
jos politins valdios institucij praymu kitos valstybs nars teikia jai pagalb. iuo tikslu
Taryboje valstybs nars tarpusavyje suderina savo veiksmus.
3. Remiantis bendru Komisijos ir Sjungos vyriausiojo galiotinio usienio reikalams ir

saugumo politikai pasilymu, Tarybos priimtame sprendime patvirtinamos priemons, skirtos
Sjungai gyvendinti i solidarumo slyg. Taryba sprendia pagal Europos Sjungos sutarties
15b straipsnio 1 dal, kai is sprendimas yra gynybinio pobdio. Apie tai praneama Europos
Parlamentui.
ios dalies taikymo tikslais ir nepaeidiant 207 straipsnio, Tarybai padeda Politikos ir
saugumo komitetas remdamasis bendros saugumo ir gynybos politikos kontekste ipltotomis
struktromis ir 61d straipsnyje nurodytas komitetas, kurie prireikus pateikia bendras
nuomones.
4. Siekdama sudaryti slygas Sjungai ir jos valstybms narms imtis efektyvi veiksm,
Europos Vadov Taryba reguliariai vertina grsmes, su kuriomis susiduria Sjunga.
INSTITUCINS IR FINANSINS NUOSTATOS
177) Penktoji dalis tampa ETJA DALIMI, o jos pavadinimas pakeiiamas taip INSTITUCINS
IR FINANSINS NUOSTATOS.
EUROPOS PARLAMENTAS
178) 189 straipsnis panaikinamas.
a) 1, 2 ir 3 dalys ibraukiamos, o 4 ir 5 dalys atitinkamai tampa 1 ir 2 dalimis;
i) pirmojoje pastraipoje odiai dl rinkim remiantis tiesiogine visuotine rinkim

teise pakeiiami odiais dl btin nuostat, kad jo narius bt galima irinkti
remiantis tiesiogine visuotine rinkim teise, primimo;
ii) antroji pastraipa pakeiiama iuo tekstu:
Taryba, sprsdama vieningai pagal speciali teiskros procedr ir gavusi Europos

Parlamento j sudarani nari bals dauguma pareikt pritarim, nustato btinas
nuostatas. ios nuostatos sigalioja po to, kai jas pagal savo atitinkamas konstitucines
nuostatas patvirtina valstybs nars.;
c) 5 dalyje, kuri tampa 2 dalimi, prie odius Europos Parlamentas raomi odiai Savo
iniciatyva priimdamas reglamentus pagal speciali teiskros procedr.
180) 191 straipsnio pirmoji pastraipa ibraukiama. Antrojoje pastraipoje odiai priimdami
reglamentus raomi prie od priima, ir po odi politines partijas raomi odiai
nurodytas Europos Sjungos sutarties 8a straipsnio 4 dalyje,, o sakinys atitinkamai
gramatikai tikslinamas.
181) 192 straipsnio pirmoji pastraipa ibraukiama; antrojoje pastraipoje odiai savo nari
pakeiiami odiais j sudarani nari, o pastraipos pabaigoje raomas is sakinys: Jeigu
Komisija nepateikia pasilymo, apie prieastis ji pranea Europos Parlamentui.
a) pirmojoje pastraipoje odiai savo nari pakeiiami odiais j sudarani nari;
b) treioji pastraipa pakeiiama taip:
Isamias naudojimsi tyrimo teise reglamentuojanias nuostatas nustato Europos

Parlamentas, priimdamas reglament savo iniciatyva pagal speciali teiskros procedr,
gavs Tarybos ir Komisijos pritarim.
a) 1 dalies pirmosios pastraipos pradioje odiai Europos Parlamentas skiria ombuds-

men, turint galiojimus priimti [...] skundus pakeiiami odiais Europos Parlamento
irinktas Europos ombudsmenas turi galiojimus priimti [...] skundus, sakinio pabaigoje
odiai ir Pirmosios instancijos teism, kai ie vykdo pakeiiami odiais , kai is
vykdo ir raomas is paskutinis sakinys: Jis tokius skundus nagrinja ir dl j parengia
praneim.;
b) 2 dalies pirmojoje pastraipoje odis skiriamas pakeiiamas odiu renkamas;
c) 3 dalies odis niekieno pakeiiamas odiais jokios vyriausybs, institucijos, staigos ar

organo;
d) 4 dalyje prie odius Europos Parlamentas raomi odiai Savo iniciatyva priimdamas
reglamentus pagal speciali teiskros procedr.
184) 196 straipsnio antrojoje pastraipoje odiai neeilines sesijas pakeiiami odiais neeilini
sesij laikotarpiams, o odiai savo nari pakeiiami odiais j sudarani nari.
a) pirmoji pastraipa ibraukiama;
b) antroji pastraipa pakeiiama taip:
Komisija gali dalyvauti visuose posdiuose ir jai papraius yra iklausoma.;
c) ketvirtoji pastraipa pakeiiama taip:
Europos Vadov Tarybos darbo tvarkos taisyklse ir Tarybos darbo tvarkos taisyklse
nustatytomis slygomis Europos Parlamentas iklauso Europos Vadov Taryb bei
Taryb.
186) 198 straipsnio pirmojoje pastraipoje ibraukiamas odis absoliuia.

187) 199 straipsnio antrojoje pastraipoje odiai jo Darbo tvarkos taisyklse nustatyta tvarka.
pakeiiami odiais Sutartyse ir iame reglamente numatyta tvarka.
188) 201 straipsnio antroji pastraipa pakeiiama iuo tekstu:
Jei pasilymas pareikti nepasitikjim priimamas dviem tredaliais atiduot bals, sudarani
vis Europos Parlamento nari daugum, Komisijos nariai turi atsistatydinti kolektyviai,
o Sjungos vyriausiasis galiotinis usienio reikalams ir saugumo politikai atsistatydina i
pareig Komisijoje. Jie lieka eiti pareigas ir toliau tvarko einamuosius reikalus tol, kol yra
pakeiiami pagal Europos Sjungos sutarties 9d straipsnio nuostatas. iuo atveju Komisijos
nari, paskirt juos pakeisti, kadencija baigiasi t dien, kuri bt pasibaigusi pareigot
kolektyviai atsistatydinti Komisijos nari kadencija.
EUROPOS VADOV TARYBA
189) raomas is naujas 1a skirsnis ir nauji 201a bei 201b straipsniai:
1a SKIRSNIS
EUROPOS VADOV TARYBA
201a straipsnis
1. Balsuojant kiekvienas Europos Vadov Tarybos narys gali taip pat atstovauti kitam
Tarybos nariui, bet ne daugiau kaip vienam.
Tais atvejai, kai Europos Vadov Taryba sprendia kvalifikuota bals dauguma, taikomos
Europos Sjungos sutarties 9c straipsnio 4 dalis ir ios Sutarties 205 straipsnio 2 dalis. Europos
Vadov Taryboje jos pirmininkas ir Komisijos pirmininkas nebalsuoja.
Dalyvaujani nari arba j atstov susilaikymas balsuojant neukerta kelio Europos Vadov
Tarybai priimti sprendimus, kurie turi bti priimti vieningai.
2. Europos Vadov Taryba gali kviesti Europos Parlamento pirminink, kad j iklausyt.
3. Sprendimus procedriniais klausimais ir dl savo Darbo tvarkos taisykli primimo

Europos Vadov Taryba priima paprasta bals dauguma.
4. Europos Vadov Tarybai padeda Tarybos generalinis sekretoriatas.

201b straipsnis
Europos Vadov Taryba sprendia kvalifikuota bals dauguma:
a) priimdama sprendim, nustatant Tarybos sudi sra, iskyrus Bendrj reikal

tarybos ir Usienio reikal tarybos sudtis, pagal Europos Sjungos sutarties 9c straipsnio
6 dal;
b) priimdama sprendim dl vairios sudties Tarybos, iskyrus Usienio reikal tarybos

sudt, pagal Europos Sjungos sutarties 9 C straipsnio 9 dal, pirmininkavimo.
TARYBA
a) 1 ir 2 dalys pakeiiamos taip:
1. Tais atvejais, kai Taryba sprendimus privalo priimti paprasta bals dauguma, ji
sprendimus priima j sudarani nari bals dauguma.
2. Nukrypstant nuo Europos Sjungos sutarties 9c straipsnio 4 dalies, nuo

2014 m. lapkriio 1 d. ir laikantis nuostat, nustatyt Protokole dl pereinamojo
laikotarpio nuostat, kai Taryba sprendia nesiremdama Komisijos arba Sjungos
vyriausiojo galiotinio usienio reikalams ir saugumo politikai pasilymu, kvalifikuota
bals dauguma apibriama kaip lygi ne maiau kaip 72 % Tarybos nari, atstovaujani
valstybms narms, kuri gyventojai sudaro ne maiau kaip 65 % Sjungos gyventoj.
3. Nuo 2014 m. lapkriio 1 d. ir laikantis nuostat, nustatyt Protokole dl

pereinamojo laikotarpio nuostat, tuomet, kai taikant Sutartis, balsavime dalyvauja ne visi
Tarybos nariai, kvalifikuota bals dauguma apibriama taip:
a) Kvalifikuot bals daugum sudaro ne maiau kaip 55 % Tarybos nari,

atstovaujani dalyvaujanioms valstybms narms, kuri gyventojai sudaro ne
maiau kaip 65 % i valstybi gyventoj.
Sprendim blokuojani maum turi sudaryti bent minimalus Tarybos nari,

atstovaujani daugiau kaip 35 % dalyvaujani valstybi nari gyventoj, skaiius
pridjus vien nar, o jos nesudarius, laikoma, kad pasiekta kvalifikuota bals
dauguma.
b) Nukrypstant nuo a punkto, kai Taryba sprendia nesiremdama Komisijos ar

Sjungos vyriausiojo galiotinio usienio reikalams ir saugumo politikai pasilymu,
kvalifikuota bals dauguma apibriama kaip lygi ne maiau kaip 72 % Tarybos
nari, atstovaujani dalyvaujanioms valstybms narms, kuri gyventojai sudaro
ne maiau kaip 65 % i valstybi gyventoj.
b) 4 dalis ibraukiama, o 3 dalis tampa 4 dalimi.
207 straipsnis
1. I valstybi nari vyriausybi nuolatini atstov sudarytas komitetas yra atsakingas u

Tarybos darbo rengim ir Tarybos jam pavest uduoi atlikim. Tarybos darbo tvarkos
taisyklse numatytais atvejais komitetas gali priimti procedrinius sprendimus.
2. Tarybai padeda generalinis sekretoriatas, u kurio veikl yra atsakingas Tarybos paskirtas
generalinis sekretorius.
Taryba paprasta bals dauguma sprendia dl generalinio sekretoriato organizavimo.
3. Taryba sprendia paprasta bals dauguma dl procedrini klausim ir patvirtindama

savo Darbo tvarkos taisykles.
193) 208 straipsnio pabaigoje raomas is sakinys Jeigu Komisija nepateikia pasilymo, apie
prieastis ji pranea Tarybai.
194) 209 straipsnyje odiai susipainusi su Komisijos nuomone pakeiiami odiais pasikon-
sultavusi su Komisija.
210 straipsnis
Taryba nustato Europos Vadov Tarybos pirmininko, Komisijos pirmininko, Sjungos

vyriausiojo galiotinio usienio reikalams ir saugumo politikai, Komisijos nari, Europos
Sjungos Teisingumo Teismo pirminink, nari bei sekretori ir Tarybos generalinio
sekretoriaus algas, imokas ir pensijas. Ji taip pat nustato bet kokias vietoj darbo umokesio
mokamas imokas.
KOMISIJA
196) 211 straipsnis panaikinamas. raomas 211a straipsnis:
211a straipsnis
Pagal Europos Sjungos sutarties 9d straipsnio 5 dal Komisijos nariai parenkami pagal Europos
Vadov Tarybos vieningu sprendimu nustatyt rotacijos sistem, grindiam iais principais:
a) valstybs nars laikomos visikai lygiomis nustatant j piliei kadencijos Komisijoje eils
tvark ir laik; todl vienos valstybs nars piliei bendras kadencij skaiius nuo kitos
valstybs nars piliei bendro kadencij skaiiaus niekada negali skirtis daugiau kaip
viena kadencija;
b) laikantis a punkto, kiekviena paskesn Komisija sudaroma taip, kad deramai atspindt
vis valstybi nari demografin ir geografin diapazon.
197) 212 straipsnis tampa 218 straipsnio nauja 2 dalimi.
198) 213 straipsnio 1 dalis ibraukiama, o 2 dalis lieka be numerio; pirmos dvi jos pastraipos
sujungiamos taip:
Komisijos nariai susilaiko nuo bet kokios su savo pareig pobdiu nesuderinamos veiklos.
Valstybs nars gerbia j nepriklausomum ir nesiekia paveikti j, kai jie atlieka savo uduotis.
a) antroji pastraipa pakeiiama iomis dviem pastraipomis:
dl atsistatydinimo, atstatydinimo ar mirties atsiradusi laisv viet likusiam to nario

kadencijos laikui Taryba bendru sutarimu su Komisijos pirmininku, pasikonsultavusi su
Europos Parlamentu ir pagal Europos Sjungos sutarties 9d straipsnio 3 dalies antrojoje
pastraipoje nurodytus kriterijus, paskiria nauj tos paios pilietybs nar.
Taryba, remdamasi Komisijos pirmininko pasilymu, gali vieningai nusprsti toki laisv
viet nieko nebeskirti, ypa tada, kai iki nario kadencijos pabaigos yra lik maai laiko.;
b) raoma i nauja penktoji pastraipa:
Atsistatydinimo, atstatydinimo ar mirties atveju Sjungos vyriausiasis galiotinis usienio

reikalams ir saugumo politikai pakeiiamas likusiam kadencijos laikui pagal Europos
Sjungos sutarties 9e straipsnio 1 dal.;
c) paskutin pastraipa pakeiiama iuo tekstu:
Vis Komisijos nari atsistatydinimo atveju jie lieka eiti savo pareigas ir toliau tvarko
einamuosius reikalus tol, kol yra pakeiiami likusiam kadencijos laikui pagal Europos
Sjungos sutarties 9d straipsn.
201) 217 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys ibraukiamos, o 2 dalis lieka be numerio. Pirmas jos sakinys
pakeiiamas iuo sakiniu: Nepaeidiant Europos Sjungos sutarties 9e straipsnio 4 dalies,
Komisijai priklausanias atlikti pareigas struktrikai padalija ir jos nariams paskirsto jos
pirmininkas pagal mintos sutarties 9d straipsnio 6 dal.
202) 218 straipsnio 1 dalis ibraukiama; 2 dalis tampa 1 dalimi, o odiai pagal ios Sutarties
nuostatas ibraukiami. raoma 2 dalis, kurios formuluot yra 212 straipsnio formuluot.
203) 219 straipsnio pirmojoje pastraipoje odiai 213 straipsnyje nustatyto nari skaiiaus
pakeiiami odiais savo nari, o antroji pastraipa pakeiiama odiais Kvorumo dydis
nustatomas Darbo tvarkos taisyklse.
TEISINGUMO TEISMAS
204) 4 skirsnio pavadinime raomi odiai EUROPOS SJUNGOS.
206) 221 straipsnio pirmoji pastraipa ibraukiama.
207) 223 straipsnio pirmosios pastraipos pabaigoje raomi odiai pasikonsultavus su

224a straipsnyje numatytu komitetu.
208) 224 straipsnio pirmosios pastraipos pirmas sakinys ibraukiamas, o prie odius teisj
skaiius raomi odiai Bendrojo Teismo. Antrosios pastraipos antro sakinio pabaigoje
raomi odiai pasikonsultavus su 224a straipsnyje numatytu komitetu.
224a straipsnis
Steigiamas komitetas, kuris, prie valstybi nari vyriausybms skiriant, kaip nurodyta 223 ir
224 straipsniuose, Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo teisj ir generalin advokat,
pateikia nuomon dl kandidat tinkamumo eiti tas pareigas.
Komitet sudaro septyni asmenys, kurie yra parenkami i buvusi Teisingumo Teismo ir
Bendrojo Teismo nari, nacionalini aukiausij teism nari, pripaintos kompetencijos
teisinink, i kuri vien silo Europos Parlamentas. Taryba priima sprendim, kuriuo
nustatomos komiteto darbo tvarkos taisykls, ir sprendim, kuriuo skiriami jo nariai. Taryba
sprendia Teisingumo Teismo pirmininko iniciatyva.
210) 225 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos pirmame sakinyje odiai kurie yra skirti teisj
kolegijai, ir tuos pakeiiami odiais kurie yra skirti specializuotam teismui, steigtam pagal
225a straipsn, ir tuos,, o 2 dalies pirmojoje pastraipoje ibraukiami odiai , steigt pagal
225a straipsn.
211) 225a straipsnis i dalies keiiamas taip:
Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, gali steigti
specializuotus teismus prie Bendrojo Teismo, kurie, kaip pirmoji instancija, nagrint ir
sprst konkreiose srityse ikeltas tam tikr kategorij bylas. Tokius sprendimus Europos
Parlamentas ir Taryba priima reglamentais, remdamiesi Komisijos pasilymu ir
pasikonsultav su Teisingumo Teismu, arba, praant Teisingumo Teismui, pasikonsultav
su Komisija.;
b) antrojoje pastraipoje odis sprendimas pakeiiamas odiu reglamentas, o odiai tos

kolegijos pakeiiami odiais to teismo;
c) treiojoje pastraipoje odiai sprendime dl kolegijos steigimo pakeiiami odiais

reglamente dl specializuoto teismo steigimo;
d) etojoje pastraipoje odis sprendime pakeiiamas odiu reglamente, o pabaigoje

raomas is sakinys: Statuto I antratin dalis ir jo 64 straipsnis visais atvejais taikomi
specializuotiems teismams.
a) 2 dalies pirmoji ir antroji pastraipos pakeiiamos iuo tekstu, kuris tampa pirmja
pastraipa:
2. Jei Komisija mano, kad atitinkama valstyb nar nesim btin priemoni
Teismo sprendimui vykdyti, tai ji, suteikusi tai valstybei galimyb pateikti savo pastabas,
gali kreiptis Teism. Tai darydama, ji nurodo i tos valstybs nars pagal aplinkybes
atitinkamai reikalaujam sumokti vienkartins sumos arba periodins baudos dyd.
Treiojoje pastraipoje, tapusioje antrja pastraipa, prie od Teismas esantis odis

Teisingumo ibraukiamas;
b) raoma i nauja 3 dalis:
3. Jeigu pagal 226 straipsn Komisija kreipiasi Teism, remdamasi tuo, kad
atitinkama valstyb nar nevykd savo pareigos praneti apie pagal teiskros procedr
priimtos direktyvos nacionalin teis perkelianias nuostatas, ji gali, jei mano esant tai
reikalinga, nurodyti vienkartins sumos arba periodins baudos mokjimo, moktino
atitinkamos valstybs nars, dyd, kur ji pagal aplinkybes laiko tinkamu.
Jei Teismas nustato paeidim, jis gali paskirti atitinkamai valstybei narei sumokti
vienkartin sum arba periodin baud, nevirijani Komisijos nurodyto dydio.
Mokjimo pareiga sigalioja Teismo sprendime nustatyt dien.
213) 229a straipsnyje odiai Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu ir pasikonsultavusi su

Europos Parlamentu, gali vieningai priimti pakeiiami odiais Taryba, pasikonsultavusi su
Europos Parlamentu ir veikdama pagal speciali teiskros procedr, gali vieningai priimti,
o odiai Bendrijos pramonins nuosavybs teises pakeiiami odiais Europos pramonins
nuosavybs teises. Paskutinis sakinys pakeiiamas iuo tekstu: ios nuostatos sigalioja po to,
kai jas pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas patvirtina valstybs nars.
a) pirmojoje pastraipoje odiai Europos Parlamento ir Tarybos bendrai priimt [],

pakeiiami odiais statymo gali turini teiss akt, po odi Europos Parlamento
raomi odiai bei Europos Vadov Tarybos, o pabaigoje raomas is sakinys: Jis taip
pat priiri Sjungos staig ar organ akt, galini turti teisini padarini treiosioms
alims, teistum.;
b) treiojoje pastraipoje odiai Audito Rm ir ECB dl savo prerogatyv gynimo

pakeiiami odiais Audito Rm, Europos centrinio banko ir Region komiteto dl savo
prerogatyv gynimo;
c) ketvirtja pastraipa pakeiiama taip:
Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali pirmoje ir antrojoje pastraipose numatytomis

slygomis pateikti iekin dl jam skirt akt, kurie yra tiesiogiai ir konkreiai su juo susij,
ir dl teiss akt, tiesiogiai su juo susijusi ir dl kuri nereikia patvirtinti gyvendinani
priemoni.;
d) raoma i penktoji pastraipa, o dabartin penktoji pastraipa tampa etja pastraipa:
Sjungos staigas ar organus steigiantys aktai gali nustatyti konkreias slygas ir tvark,
reguliuojanias fizini ar juridini asmen iekini dl i staig ar organ akt, galini
jiems turti teisini padarini, pateikim.
215) 231 straipsnio antroji pastraipa pakeiiama iuo tekstu: Taiau jei Teisingumo Teismas mano,
kad tai reikalinga, jis nurodo, kurie paskelbto negaliojaniu akto padariniai lieka galutiniai.
a) pirmojoje pastraipoje po odi Europos Parlamentas raomi odiai Europos Vadov

Taryba,, po odio Komisija raomi odiai arba Europos centrinis bankas, prie od
Komisija odis ar pakeiiamas kableliu, o pastraipos pabaigoje raomas is sakinys:
is straipsnis tokiomis paiomis slygomis taikomas Sjungos staigoms ir organams,
nesiimantiems veiksm.;
b) treiojoje pastraipoje po odio institucija raomi odiai arba staiga ar organas;
c) ketvirtoji pastraipa ibraukiama.
217) 233 straipsnio pirmojoje pastraipoje ibraukiami odiai ar institucijos ir odiai ar kuri;
treioji pastraipa ibraukiama.
218) 234 straipsnio pirmojoje pastraipoje ibraukiami b punkte esantys odiai ir ECB ir
c punktas. Straipsnio pabaigoje raoma i pastraipa: Tokiam klausimui ikilus valstybs nars
teisme nagrinjant byl, susijusi su sulaikytu asmeniu, Teismas sprendim priima kiek galima
greiiau.
219) 235 straipsnyje esanti nuoroda 288 straipsnio antrj pastraip pakeiiama nuoroda
288 straipsnio antrj ir treij pastraipas.
235a straipsnis
Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso sprsti dl Europos Vadov Tarybos ar Tarybos pagal
Europos Sjungos sutarties 7 straipsn priimt akt teistumo tik valstybs nars, kurios
atvilgiu Europos Vadov Taryba ar Taryba prim nutarim, praymu ir tik dl procedrini
reikalavim, nustatyt mintame straipsnyje.
Toks praymas privalo bti pateiktas per vien mnes nuo tokio nutarimo primimo dienos.
Teismas sprendia per mnes nuo praymo pateikimo.
221) 236 straipsnyje odiai tarnybos nuostatuose arba darbinimo slygose pakeiiami odiais
Sjungos pareign tarnybos nuostatuose ir kit tarnautoj darbinimo slygose.
222) 237 straipsnio d punkto antro sakinio pradioje prie od tarybos raomas odis
Valdaniosios.
223) raomi du nauji 240a ir 240b straipsniai:
240a straipsnis
Europos Sjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai nepriklauso nuostatos dl bendros usienio

ir saugumo politikos bei j pagrindu priimti aktai.
Taiau Teismo jurisdikcijai priklauso priirti, kaip laikomasi Europos Sjungos sutarties
25b straipsnio, ir priimti sprendimus dl pagal ios Sutarties 230 straipsnio ketvirtojoje
pastraipoje numatytas slygas pateikt iekini, perirint Europos Sjungos sutarties
V antratins dalies 2 skyriaus pagrindu Tarybos priimt sprendim, patvirtinani ribojanias
priemones, nukreiptas prie fizinius ar juridinius asmenis, teistum.
240b straipsnis
Europos Sjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai, vykdant savo galiojimus, susijusius su

treiosios dalies IV antratins dalies 4 ir 5 skyri nuostatomis dl laisvs, saugumo ir
teisingumo erdvs, nepriklauso priirti, ar valstybs nars policijos ar kit teissaugos

tarnyb atliktos operacijos yra teistos ar proporcingos arba kaip valstybs nars vykdo joms
priklausanias pareigas palaikyti viej tvark bei utikrinti vidaus saugum.
241 straipsnis
Nepaisant to, kad 230 straipsnio penktojoje pastraipoje nustatytas terminas yra pasibaigs, bet
kuri teismo proceso, kuriame ginijama Sjungos institucijos, staigos ar organo priimta bendro
pobdio priemon, alis gali remtis 230 straipsnio antrojoje pastraipoje nurodytais
pagrindais, kad Europos Sjungos Teisingumo Teismas t akt pripaint netaikytinu.
225) 242 straipsnio antrame sakinyje prie od Teismas esantis odis Teisingumo ibraukiamas.
226) 245 straipsnio antroji pastraipa pakeiiama iuo tekstu:
Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, gali i dalies
keisti Statuto nuostatas, iskyrus I antratin dal ir 64 straipsn. Europos Parlamentas ir Taryba
sprendim priima Teisingumo Teismo praymu, pasikonsultavus su Komisija, arba Komisijos
pasilymu, pasikonsultavus su Teisingumo Teismu.
EUROPOS CENTRINIS BANKAS
227) raomas is 4a skirsnis ir 245a straipsnis:
4a SKIRSNIS
EUROPOS CENTRINIS BANKAS
245a straipsnis
1. Europos centrinis bankas kartu su nacionaliniais centriniais bankais sudaro Europos

centrini bank sistem (ECBS). Europos centrinis bankas kartu su valstybi nari, kuri
valiuta yra euro, nacionaliniais centriniais bankais, kurie sudaro Eurosistem, vykdo Sjungos
pinig politik.
2. ECBS vadovauja Europos centrinio banko sprendiamieji organai. Pagrindinis ECBS

tikslas palaikyti kain stabilum. Nepaeisdama io tikslo ji remia bendr ekonomin politik
Sjungoje, kad padt pasiekti jos tikslus.
3. Europos centrinis bankas yra juridinis asmuo. Tik jis turi iimtin teis leisti euro
emisij. Jis yra nepriklausomas naudodamasis savo galiojimais ir valdydamas savo finansus.
Sjungos institucijos, staigos ir organai bei valstybi nari vyriausybs pripasta i
nepriklausomyb.
4. Europos centrinis bankas imasi vis priemoni, btin jo udaviniams vykdyti pagal
105111a straipsnius ir 115c straipsn bei ECBS ir ECB statute numatytas slygas. Pagal
mintus straipsnius tos valstybs nars, kuri valiuta nra euro, ir j centriniai bankai ilaiko
savo galiojimus pinig srityje.
5. Su Europos centriniu banku jo galiojimams priklausaniose srityse konsultuojamasi dl

vis Sjungos akt projekt ir dl vis projekt, susijusi su reglamentavimu nacionaliniu lygiu,
ir jis gali pateikti nuomon.
228) raomas 245b straipsnis, kurio formuluot yra 112 straipsnio formuluot; ji i dalies keiiama
taip:
a) 1 dalyje prie odius nacionalini centrini bank terpiami odiai valstybi nari,
kuri valiuta yra euro,;
b) 2 dalyje a ir b punkt numeracija ibraukiama, dabartinis a punktas tampa pirmja

pastraipa, o dabartinio b punkto visos trys pastraipos tampa atitinkamai antrja, treija ir
ketvirtja tos dalies pastraipomis; antrojoje pastraipoje odiai skiriami [...] valstybi
nari vyriausybi bendru sutarimu valstybs ar vyriausybs vadov lygyje pakeiiami
odiais skiriami [...] Europos Vadov Tarybos kvalifikuota bals dauguma.
229) raomas 245c straipsnis, kurio formuluot yra 113 straipsnio formuluot.
AUDITO RMAI
230) 246 straipsnyje prie od audit raomas odis Sjungos, ir raoma i nauja antroji
pastraipa:
Audito Rmus sudaro po vien piliet i kiekvienos valstybs nars. Eidami savo pareigas, j
nariai yra visikai nepriklausomi ir veikia Sjungos bendrojo intereso labui.
a) 1 dalis ir 4 dalies pirmoji pastraipa ibraukiamos. 29 dalys atitinkamai tampa

18 dalimis;
b) 2 dalyje, kuri tampa 1 dalimi, odis alyse pakeiiamas odiu valstybse;
c) 4 dalyje, kuri tampa 3 dalimi, odis jie pakeiiamas odiais Audito Rm nariai.
232) 248 straipsnyje odis organ pakeiiamas odiais staig ar organ, o odiai staigos
patalpose pakeiiamas odiu staigos ar organo patalpose, o odiai tvarkanios staigos
pakeiiami odiais tvarkanios staigos ar organai.
SJUNGOS TEISS AKTAI
233) 2 skyriaus pavadinimas pakeiiamas taip SJUNGOS TEISS AKTAI, PRIMIMO PROCED-
ROS IR KITOS NUOSTATOS.
234) Prie 249 straipsn raomas 1 skirsnis:
1 SKIRSNIS
SJUNGOS TEISS AKTAI
Vykdydamos Sjungos kompetencij, institucijos priima reglamentus, direktyvas,

sprendimus, rekomendacijas ir nuomones.;
b) ketvirtoji pastraipa pakeiiama taip:
Sprendimas yra privalomas visas. Sprendimas, kuriame nurodomi jo adresatai, yra

privalomas tik tiems adresatams.
236) raomi ie nauji 249a24d straipsniai:
249a straipsnis
1. prasta teiskros procedra procedra, kai reglament, direktyv ar sprendim

bendrai priima Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi Komisijos pasilymu. i procedra
apibrta 251 straipsnyje.
2. Konkreiais Sutartyse numatytais atvejais procedra, kai reglament, direktyv ar

sprendim priima Europos Parlamentas, dalyvaujant Tarybai, arba Taryba, dalyvaujant Europos
Parlamentui, yra speciali teiskros procedra.
3. Pagal teiskros procedr priimti teiss aktai yra statymo gali turintys teiss aktai.
4. Konkreiais Sutartyse numatytais atvejais statymo gali turintys aktai gali bti priimami
valstybi nari grups ar Europos Parlamento iniciatyva, remiantis Europos centrinio banko
rekomendacija arba Teisingumo Teismo ar Europos investicij banko praymu.
249b straipsnis
1. statymo gali turintis teiss aktas gali deleguoti Komisijai galiojimus priimti bendro
pobdio statymo galios neturinius teiss aktus, papildanius ar i dalies keiianius
neesmines statymo gali turinio teiss akto nuostatas.
galiojim delegavimo tikslai, turinys, taikymo sritis ir trukm aikiai apibriami statymo
gali turiniuose teiss aktuose. Esmins atitinkamos srities nuostatos nustatomos tik statymo
gali turiniu teiss aktu, todl negali bti galiojim delegavimo objektu.
2. statymo gali turiniuose teiss aktuose aikiai nustatomos delegavimo slygos, kurios
gali bti tokios:
a) Europos Parlamentas arba Taryba gali nusprsti ataukti delegavim;
b) deleguotasis teiss aktas gali sigalioti tik tada, jei per statymo gali turinio teiss akto
nustatyt laikotarp Europos Parlamentas arba Taryba nepareikia prietaravimo.
Taikant a ir b punktus, Europos Parlamentas sprendim priima j sudarani nari bals

dauguma, o Taryba kvalifikuota bals dauguma.
3. Deleguot teiss akt pavadinime raomas bdvardis deleguotas ar deleguota.
249c straipsnis
1. Valstybs nars imasi vis nacionalins teiss priemoni, btin gyvendinti teisikai
privalomus Sjungos aktus.
2. Kai teisikai privalomi Sjungos aktai turi bti gyvendinti vienodomis slygomis, tie
aktai suteikia gyvendinimo galiojimus Komisijai arba tinkamai pagrstais konkreiais atvejais ir
Europos Sjungos sutarties 11 bei 13 straipsniuose numatytais atvejais Tarybai.
3. 2 dalyje numatytiems tikslams pasiekti Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami

reglamentus pagal prast teiskros procedr, i anksto nustato valstybi nari vykdomos
kontrols, kai Komisija vykdo gyvendinimo galiojimus, mechanizm taisykles ir bendruosius
principus.
4. gyvendinimo akt pavadinimuose raomas odis gyvendinimo.
249d straipsnis
Rekomendacijas priima Taryba. Visais atvejais, kai Sutartyse numatyta, kad ji priima aktus
remdamasi Komisijos pasilymu, ji sprendia remdamasi Komisijos pasilymu. Tose srityse,
kuriose Sjungos aktui priimti reikalingas vieningumas, ji sprendia vieningai. Rekomendacijas
priima Komisija, o konkreiais Sutartyse numatytais atvejais ir Europos centrinis bankas.
AKT PRIMIMO PROCEDROS IR KITOS NUOSTATOS
237) Prie 250 straipsn raomas 2 skirsnis AKT PRIMIMO PROCEDROS IR KITOS
NUOSTATOS.
1. Tais atvejais, kai pagal Sutartis Taryba sprendia remdamasi Komisijos pasilymu, ji gali
i dalies keisti pasilym tik sprsdama vieningai, iskyrus 251 straipsnio 10 ir 13 dalyse,
268, 270a, 272 straipsniuose ir 273 straipsnio antrojoje pastraipoje nurodytus atvejus.
a) 1 dalyje odiai straipsn pakeiiami odiais prast teiskros procedr;
b) 2 dalies antroji ir treioji pastraipos ir 37 dalys pakeiiamos iuo tekstu:
Pirmasis svarstymas
3. Europos Parlamentas priima savo pozicij pirmuoju svarstymu ir j perduoda
Tarybai.
4. Jei Taryba pritaria Europos Parlamento pozicijai, atitinkamas aktas priimamas ta

redakcija, kuri atitinka Europos Parlamento pozicij.
5. Jei Taryba nepritaria Europos Parlamento pozicijai, ji priima savo pozicij

pirmuoju svarstymu ir j perduoda Europos Parlamentui.
6. Taryba isamiai informuoja Europos Parlament apie motyvus, paskatinusius j

priimti savo pozicij pirmuoju svarstymu. Komisija isamiai informuoja Europos
Parlament apie savo pozicij.
Antrasis svarstymas
7. Jei per tris mnesius nuo tokio praneimo gavimo Europos Parlamentas:
a) patvirtina Tarybos pozicij, pateikt pirmuoju svarstymu, arba nepriima jokio

sprendimo, atitinkamas aktas laikomas priimtu ta redakcija, kuri atitinka Tarybos
pozicij;
b) savo nari bals dauguma atmeta Tarybos pozicij, priimt pirmuoju svarstymu,
silomas aktas laikomas nepriimtu;
c) savo nari bals dauguma pasilo Tarybos pozicijos, priimtos pirmuoju svarstymu,
pakeitimus, tai pakeistas tekstas siuniamas Tarybai ir Komisijai, kurie pateikia savo
nuomon dl t pakeitim.
8. Jei per tris mnesius nuo Europos Parlamento pakeitim gavimo Taryba
kvalifikuota bals dauguma:
a) patvirtina visus tuos pakeitimus, tas teiss aktas laikomas priimtu;
b) nepatvirtina vis pakeitim, Tarybos pirmininkas, susitars su Europos Parlamento

pirmininku, per eias savaites suaukia Taikinimo komiteto posd.
9. Taryba sprendia vieningai dl pakeitim, dl kuri Komisija pateikia neigiam

nuomon.
Taikinimas
10. Taikinimo komitetui, sudarytam i Tarybos nari arba j atstov ir tiek pat nari,
atstovaujani Europos Parlamentui, keliama uduotis per eias savaites nuo jo
suaukimo pasiekti, remiantis Parlamento ir Tarybos antruoju svarstymu priimtomis
pozicijomis, susitarim dl bendro projekto kvalifikuota Tarybos nari arba j atstov
bals dauguma ir nari, atstovaujani Europos Parlamentui, bals dauguma.
11. Komisija dalyvauja Taikinimo komiteto posdiuose ir imasi visokios reikiamos

iniciatyvos siekdama suderinti Europos Parlamento ir Tarybos pozicijas.
12. Jei per eias savaites nuo posdio suaukimo Taikinimo komitetas nepatvirtina
bendro projekto, silomas teiss aktas laikomas nepriimtu.
Treiasis svarstymas
13. Jei per t laik Taikinimo komitetas patvirtina bendr projekt, Europos
Parlamentas, sprsdamas atiduot bals dauguma, ir Taryba, sprsdama kvalifikuota
bals dauguma, per eias savaites nuo to pritarimo turi atskirai priimti t akt pagal
projekt. Jei jos to nepadaro, silomas aktas laikomas nepriimtu.
14. iame straipsnyje nurodyti trij mnesi ir ei savaii terminai Europos

Parlamento arba Tarybos iniciatyva pratsiami atitinkamai ne daugiau kaip vienu mnesiu
ir dviem savaitmis.
Specialiosios nuostatos
15. Kai Sutartyse numatytais atvejais statymo gali turintis teiss aktas valstybi
nari grups iniciatyva, Europos centrinio banko rekomendacija arba Teisingumo Teismo
praymu pateikiamas priimti pagal prast teiskros procedr, netaikoma 2 dalis,
6 dalies antrasis sakinys ir 9 dalis.
Tokiais atvejais Europos Parlamentas ir Taryba Komisijai perduoda akto projekt ir savo
pozicijas, priimtas pirmuoju ir antruoju svarstymu. Europos Parlamentas ar Taryba
procedros eigoje gali prayti Komisijos nuomons, kuri Komisija taip pat gali pateikti
savo iniciatyva. Ji taip pat gali, jei mano esant tai reikalinga, dalyvauti Taikinimo komiteto
posdiuose pagal 11 dal.
240) 252 straipsnis panaikinamas. raomas naujas 252a straipsnis:
252a straipsnis
Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija konsultuojasi tarpusavyje ir bendru susitarimu

numato savo bendradarbiavimo bdus. Tuo tikslu jos gali, vadovaudamosi Sutartimis, sudaryti
tarpinstitucinius susitarimus, kurie gali bti privalomojo pobdio.
253 straipsnis
Jei Sutartyse nenurodomas priimamo akto tipas, institucijos, laikydamosi taikom procedr ir
proporcingumo principo j pasirenka kiekvienu atveju.
Teiss aktuose nurodomi juos priimti paskatin motyvai ir pasilymai, iniciatyvos,

rekomendacijos, praymai ar nuomons, kuri reikalaujama pagal Sutartis.
Svarstydami statymo gali turinio teiss akto projekt, Europos Parlamentas ir Taryba
atitinkamose srityse nepriima pagal atitinkam procedr nenumatyt akt.
254 straipsnis
1. statymo gali turinius teiss aktus, priimtus pagal prast teiskros procedr,
pasirao Europos Parlamento pirmininkas ir Tarybos pirmininkas.
statymo gali turinius teiss aktus, priimtus pagal speciali teiskros procedr, pasirao juos
primusios institucijos pirmininkas.
statymo gali turintys teiss aktai skelbiami Europos Sjungos oficialiajame leidinyje. Jie sigalioja
juose nurodyt dien arba, jei ji nenurodoma, dvideimt dien nuo j paskelbimo.
2. statymo galios neturinius aktus, priimtus reglament, direktyv ir sprendim, kai

juose nenurodoma, kam jie skirti, forma, pasirao juos primusios institucijos pirmininkas.
Reglamentai ir visoms valstybms narms skirtos direktyvos bei sprendimai, kai juose
nenurodyta, kam jie skirti, skelbiami Europos Sjungos oficialiajame leidinyje. Jie sigalioja juose
nurodyt dien arba, jei ji nenurodoma, dvideimt dien nuo j paskelbimo.
Apie kitas direktyvas bei sprendimus, kuriuose nurodomi j adresatai, praneama tiems
adresatams ir jie sigalioja nuo tokio praneimo momento.
254a straipsnis
1. Sjungos institucijos, staigos ir organai, vykdydami savo uduotis, remiasi atvira,

veiksminga ir nepriklausoma Europos administracija.
2. Vadovaudamiesi pagal 283 straipsn priimtais Tarnybos nuostatais ir darbinimo

slygomis, Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal prast teiskros
procedr, tuo tikslu tvirtina nuostatas.
244) 255 straipsnis tampa 16a straipsniu; jis i dalies keiiamas, kaip pirmiau nurodyta 28 punkte.
245) 256 straipsnio pirmojoje pastraipoje odiai Tarybos ar Komisijos sprendimai, kuriais
pakeiiami odiais Tarybos, Komisijos ar Europos centrinio banko aktai, kuriais.
PATARIAMIEJI ORGANAI
246) raomi toliau pateikiami 3 skyrius ir 256a straipsnis, 3 ir 4 skyriai atitinkamai tampa 1 ir
2 skirsniu, o 5 skyrius tampa 4 skyriumi:
3 SKYRIUS
SJUNGOS PATARIAMIEJI ORGANAI
256a straipsnis
1. Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai padeda Ekonomikos ir socialini reikal

komitetas bei Region komitetas, atliekantys patariamsias funkcijas.
2. Ekonomikos ir socialini reikal komitet sudaro darbdavi, darbuotoj ir kit pilietinei

visuomenei atstovaujani organizacij atstovai, pirmiausia socialinje ekonominje, pilietinje,
profesinje bei kultros srityse.
3. Region komitetas susideda i region ir vietos valdios struktr atstov, kurie turi
regiono arba vietos valdios rinkj mandat arba yra politikai atskaitingi irinktai asambljai.
4. Ekonomikos ir socialini reikal komiteto bei Region komiteto nari nevaro jokie
privalomi nurodymai. Eidami savo pareigas, jie yra visikai nepriklausomi ir veikia Sjungos
bendro intereso labui.
5. 2 ir 3 dalyse nurodytas taisykles dl i komitet sudties Taryba reguliariai periri

atsivelgdama ekonominius, socialinius ir demografinius pokyius Sjungoje. Taryba,
remdamasi Komisijos pasilymu, iuo tikslu priima sprendimus.
EKONOMIKOS IR SOCIALINI REIKAL KOMITETAS
248) 258 straipsnio antroji ir treioji pastraipos pakeiiamos ia pastraipa:
Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, vieningai priima sprendim, nustatant komiteto

sudt.
a) 1 dalies pirmas sakinys pakeiiamas iuo sakiniu: Komiteto nariai skiriami penkeriems
metams.;
2. Taryba sprendia pasikonsultavusi su Komisija. Ji gali prayti Europos

organizacij, kurios atstovauja vairioms ekonominio ir socialinio gyvenimo sritims ir
pilietinei visuomenei, ir kurioms daro poveik Sjungos veikla, nuomons.
250) 260 straipsnio pirmojoje pastraipoje odiai dvej met pakeiiami odiais dvej su puse
met, o treiojoje pastraipoje prie od Tarybos raomi odiai Europos Parlamento,.
a) pirmoje, antrojoje ir treiojoje pastraipose prie nuorod Taryb raoma nuoroda

Europos Parlament;
b) pirmojoje pastraipoje odiai privalo konsultuotis pakeiiami odiu konsultuojasi;
c) treiojoje pastraipoje ibraukiami odiai ir specializuoto skyriaus;
d) ketvirtoji pastraipa ibraukiama.

REGION KOMITETAS
b) treioji pastraipa, kuri tampa antrja pastraipa, pakeiiama iuo tekstu:
Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, vieningai priima sprendim, nustatant

komiteto sudt.;
c) ketvirtosios pastraipos, kuri tampa treija pastraipa, pirmame sakinyje ibraukiami

odiai remiantis atitinkam valstybi nari pasilymais, o odis ketveriems
pakeiiamas odiu penkeriems; ketvirtame sakinyje odiai pirmojoje pastraipoje
pakeiiami odiais 256a straipsnio 3 dalyje;
d) paskutin pastraipa ibraukiama.
253) 264 straipsnio pirmojoje pastraipoje odiai dvej met pakeiiami odiais dvej su puse
met, o treiojoje pastraipoje prie od Tarybos raomi odiai Europos Parlamento,.
a) pirmojoje, antrojoje, treiojoje ir paskutinje pastraipose prie nuorod Taryb raoma

nuoroda Europos Parlament;
b) pirmojoje pastraipoje darytinas pakeitimas netaikomas redakcijai lietuvi kalba;
c) ketvirtoji pastraipa ibraukiama.
EUROPOS INVESTICIJ BANKAS
255) 266 straipsnio treiojoje pastraipoje odiai Komisijos praymu pakeiiami odiais
remiantis Komisijos pasilymu, po odi vieningai sprsdama raomi odiai pagal
speciali teiskros procedr, o odiai 4, 11 ir 12 straipsnius ir 18 straipsnio 5 dal
ibraukiami.
256) 267 straipsnio b punkte odiai laipsnikai kuriant bendrj rink pakeiiami odiais
vidaus rinkos krimui ar veikimui.
FINANSINS NUOSTATOS
a) pirmojoje pastraipoje odiai , taip pat ir susijusieji su Europos socialiniu fondu,

ibraukiami, o trys pastraipos tampa 1 dalimi;
b) antroji pastraipa pakeiiama iuo tekstu:
Sjungos metin biudet nustato Europos Parlamentas ir Taryba pagal 272 straipsn.;
c) raomos ios naujos 26 dalys:
2. Biudete numatytas ilaidas leidiama daryti vienus finansinius metus pagal

279 straipsnyje nurodyt reglament.
3. Kad bt galima daryti biudete numatytas ilaidas, btina i anksto priimti

teisikai privalom Sjungos teiss akt, suteikiant teisin pagrind jos veiksmams ir
atitinkamoms ilaidoms pagal 279 straipsnyje nurodyt reglament, iskyrus tame
reglamente numatytus atvejus.
4. Kad bt utikrinta biudetin drausm, Sjunga nepriima jokio akto, galinio

turti apiuopiam poveik biudetui, neutikrindama, kad dl i akt atsiradusios
ilaidos gali bti finansuojamos nevirijant nuosav Sjungos itekli ir vadovaujantis
270a straipsnyje nurodyta daugiamete finansine programa.
5. Biudetas vykdomas laikantis patikimo finans valdymo principo. Siekdamos

utikrinti, kad biudeto asignavimai bt naudojami pagal princip, valstybs nars
bendradarbiauja su Sjunga.
6. Sjunga ir valstybs nars Sjungos finansiniams interesams kenkianiam

sukiavimui ir kitoms neteistoms veikoms prieinasi pagal 280 straipsn.
SJUNGOS NUOSAVI ITEKLIAI
258) Prie 269 straipsn raomas 1 skyrius SJUNGOS NUOSAVI ITEKLIAI.
a) raoma i nauja pirmoji pastraipa:
Sjunga pasirpina savo tikslams pasiekti ir savo politikai gyvendinti reikalingomis

priemonmis.;
b) paskutin pastraipa pakeiiama iomis dviem pastraipomis:
Taryba, sprsdama vieningai pagal speciali teiskros procedr ir pasikonsultavusi su

Europos Parlamentu, priima sprendim, nustatant nuostatas, susijusias su Sjungos
nuosav itekli sistema. Tokiu bdu galima nustatyti naujas nuosav itekli kategorijas
arba panaikinti esam kategorij. is sprendimas sigalioja tik po to, kai j pagal savo
atitinkamas konstitucines nuostatas patvirtina valstybs nars.
Taryba, priimdama reglament pagal speciali teiskros procedr, patvirtina Sjungos

nuosav itekli sistemos gyvendinimo priemones, jeigu tai numato pagal treij
pastraip priimtas sprendimas. Taryba sprendim priima gavusi Europos Parlamento
pritarim.
DAUGIAMET FINANSIN PROGRAMA
261) raomas is naujas 2 skyrius ir naujas 270a straipsnis:
2 SKYRIUS
DAUGIAMET FINANSIN PROGRAMA
270a straipsnis
1. Daugiamete finansine programa utikrinama, kad Sjungos ilaidos bt planingai

pltojamos nevirijant jos nuosav itekli.
Ji nustatoma maiausiai penkeri met laikotarpiui.
Sjungos metinis biudetas atitinka daugiamet finansin program.
2. Taryba, sprsdama pagal speciali teiskros procedr, priima reglament, nustatant

daugiamet finansin program. Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarim, patvirtint j
sudarani nari dauguma, sprendia vieningai.
Europos Vadov Taryba gali vieningai priimti sprendim, leidiant Tarybai kvalifikuota bals
dauguma priimti pirmojoje pastraipoje nurodyt reglament.
3. Finansin programa nustato didiausi metin l sum, skirt finansiniams

sipareigojimams pagal ilaid kategorij vykdyti ir didiausi metin ilaid sum mokjim
asignavimams vykdyti. Ilaid kategorijos, kuri skaiius nra didelis, atitinka pagrindines
Sjungos veiklos kryptis.
Finansin programa nustato visas kitas sklandiai metins biudeto procedros eigai reikalingas
nuostatas.
4. Jeigu iki pasibaigiant ankstesnei finansinei programai Taryba neprim reglamento,

nustatanio nauj finansin program, iki to akto primimo yra pratsiamos ankstesns
programos paskutiniams metams nustatytos virutins ribos ir kitos nuostatos.
5. Finansinei programai skirtos priimti procedros metu Europos Parlamentas, Taryba ir

Komisija imasi vis reikaling priemoni, sudarani slygas skmingai ubaigti i primimo
procedr.
SJUNGOS METINIS BIUDETAS
262) Po 270a straipsnio raomas 3 skyrius SJUNGOS METINIS BIUDETAS.
263) raomas 270b straipsnis, kurio formuluot yra 272 straipsnio 1 dalies formuluot.
264) 271 straipsnis tampa nauju 273a straipsniu; jis i dalies keiiamas, kaip nurodyta toliau
267 punkte.
265) 272 straipsnio 1 dalis tampa 270b straipsniu, o 272 straipsnio 210 dalys pakeiiamos iuo
tekstu:
272 straipsnis
Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami sprendim pagal speciali teiskros procedr,

nustato Sjungos metin biudet pagal toliau pateikiamas nuostatas.
1. Kiekviena institucija, iskyrus Europos centrin bank, iki liepos 1 d. sudaro savo ilaid
ateinantiems metams smat. Komisija konsoliduoja ias smatas parengdama biudeto
projekt, kuriame gali bti skirtingos smatos.
is projektas susideda i pajam smatos ir ilaid smatos.
2. Komisija pasilym dl biudeto projekto Europos Parlamentui ir Tarybai teikia ne vliau

kaip iki t met, po kuri tas biudetas bus vykdomas, rugsjo 1 d.
Procedros metu Komisija gali pakeisti biudeto projekt, kol dar nra suauktas 5 dalyje
nurodytas Taikinimo komitetas.
3. Taryba priima savo pozicij dl biudeto projekto ir j perduoda Europos Parlamentui ne

vliau kaip iki t met, po kuri tas biudetas bus vykdomas, spalio 1 d. Taryba isamiai
informuoja Europos Parlament apie motyvus, paskatinusius j priimti savo pozicij.
4. Jei per keturiasdeimt dvi dienas nuo tokio praneimo gavimo Europos Parlamentas:
a) patvirtina Tarybos pozicij, biudetas priimamas;
b) nepriima sprendimo, biudetas laikomas priimtu;
c) savo nari bals dauguma priima pakeitimus, i dalies keistas projektas

perduodamas Tarybai ir Komisijai. Europos Parlamento pirmininkas, sutikus Tarybos
pirmininkui, nedelsdamas suaukia Taikinimo komiteto posd. Taiau, jei per deimt
dien nuo projekto perdavimo Taryba informuoja Europos Parlament, kad ji
patvirtino visus jo silomus pakeitimus, Taikinimo komitetas nesirenka.
5. Taikinimo komitetui, sudarytam i Tarybos nari arba j atstov ir tiek pat nari,
atstovaujani Europos Parlamentui, keliama uduotis per dvideimt vien dien nuo jo
suaukimo, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos pozicijomis, kvalifikuota Tarybos
nari arba j atstov bals dauguma ir Europos Parlamentui atstovaujani nari bals
dauguma pasiekti susitarim dl bendro projekto.
Komisija dalyvauja Taikinimo komiteto posdiuose ir imasi bet kokios reikiamos

iniciatyvos, siekdama suderinti Europos Parlamento ir Tarybos pozicijas.
6. Jei per 5 dalyje nurodyt dvideimt vienos dienos laikotarp Taikinimo komitetas susitaria
dl bendro projekto, Europos Parlamentas ir Taryba per keturiolika dien nuo to
susitarimo dienos turi kiekvienas atskirai patvirtinti bendr projekt.
7. Jei per 6 dalyje nurodyt keturiolikos dien laikotarp:
a) Europos Parlamentas ir Taryba patvirtina bendr projekt arba nepriima sprendimo,

arba jei viena i i institucij patvirtina bendr projekt, o kita nepriima sprendimo,
biudetas laikomas galutinai priimtu pagal bendr projekt, arba
b) Europos Parlamentas j sudarani nari bals dauguma ir Taryba atmeta bendr

projekt arba jei viena i i institucij atmeta bendr projekt, o kita nepriima
sprendimo, Komisija pateikia nauj biudeto projekt, arba
c) Europos Parlamentas j sudarani nari bals dauguma atmeta bendr projekt,

o Taryba j patvirtina, Komisija pateikia nauj biudeto projekt, arba
d) Europos Parlamentas patvirtina bendr projekt, o Taryba j atmeta, Europos

Parlamentas per keturiolika dien nuo Tarybos atmetimo dienos j sudarani nari
bals dauguma ir trij penktadali atiduot bals dauguma gali nusprsti patvirtinti
visus ar kai kuriuos 4 dalies c punkte nurodytus pakeitimus. Kai Europos Parlamento
pakeitimas nepatvirtinamas, ilaikoma Taikinimo komitete sutarta pozicija dl
biudeto eiluts, kuriai taikytas pakeitimas. Tuo remiantis, biudetas laikomas
galutinai priimtu.
8. Jei per 5 dalyje nurodyt dvideimt vienos dienos laikotarp Taikinimo komitetas
nesusitaria dl bendro projekto, Komisija pateikia nauj biudeto projekt.
9. Ubaigus iame straipsnyje nustatyt procedr, Europos Parlamento pirmininkas

paskelbia, kad biudetas galutinai priimtas.
10. Kiekviena institucija naudojasi iuo straipsniu jai suteiktais galiojimais, vadovaudamasi
Sutartimis ir jomis remiantis priimtais aktais, ypa atsivelgdama Sjungos nuosavus
iteklius ir pajam bei ilaid pusiausvyr.
a) pirmojoje pastraipoje odiai dl biudeto dar nra balsuota pakeiiami odiais

biudetas dar nra galutinai priimtas, odiai ar poskyr ibraukiami, o pabaigoje fraz
suma, lygi ne daugiau kaip vienai dvyliktajai prajusi finansini met biudeto
asignavim daliai, [...] taiau i tvarka nesuteikia Komisijai teiss disponuoti asignavimais,
virijaniais vien dvyliktj asignavim, numatyt rengiamame biudeto projekte.
pakeiiama fraze suma, lygi ne daugiau kaip vienai dvyliktajai prajusi finansini met
biudeto atitinkamo skyriaus asignavim daliai [...] taiau ta suma negali viryti biudeto
projekto tame paiame skyriuje numatyt asignavim vienos dvyliktosios dalies.;
b) antrojoje pastraipoje po odio Taryba raomi odiai remdamasi Komisijos

pasilymu, o pabaigoje raoma i fraz ir sakinys: laikantis pagal 279 straipsn priimto
reglamento. Taryba nedelsdama perduoda sprendim Europos Parlamentui.;
c) treioji pastraipa ibraukiama;
d) paskutin pastraipa pakeiiama iuo tekstu:
Laikantis 269 straipsnyje nurodyt akt, antrojoje pastraipoje nurodytame sprendime

nustatomos btinos priemons dl l, reikaling iam straipsniui gyvendinti.
Jis sigalioja prajus trisdeimiai dien nuo jo primimo, jei per laikotarp Europos
Parlamentas j sudarani nari bals dauguma nenusprendia i ilaid sumainti.
267) raomas 273a straipsnis, kurio formuluot yra 271 straipsnio formuluot; ji i dalies keiiama
taip:
b) treiojoje pastraipoje, kuri tampa antrja pastraipa, odiai jei reikia ibraukiami;
c) paskutinje pastraipoje odiai Tarybos, Komisijos ir Teisingumo Teismo pakeiiami

odiais Europos Vadov Tarybos ir Tarybos, Komisijos bei Europos Sjungos
Teisingumo Teismo.
BIUDETO VYKDYMAS IR VYKDYMO PATVIRTINIMAS
268) raomas 4 skyrius BIUDETO VYKDYMAS IR VYKDYMO PATVIRTINIMAS, jis raomas

prie 274 straipsn, kuris i dalies keiiamas taip:
a) pirmojoje pastraipoje fraz Biudet vykdo Komisija pakeiiama fraze Biudet vykdo
Komisija bendradarbiaudama su valstybmis narmis;
b) antroji pastraipa pakeiiama iuo tekstu:
Reglamente valstybms narms nustatomi biudeto vykdymo kontrols ir audito

sipareigojimai ir su tuo susijusios pareigos. Juo taip pat nustatomos kiekvienos
institucijos pareigos ir isamios taisykls, kuriomis vadovaudamasi kiekviena institucija
daro savo ilaidas.
269) 275 straipsnyje atitinkamos nuorodos Taryb ir Europos Parlament sukeiiamos vietomis.
Papildoma ia nauja antrja pastraipa:
Komisija taip pat teikia Europos Parlamentui ir Tarybai Sjungos finans vertinimo
praneim, pagrst pasiektais rezultatais, ypa atsivelgdama pagal 276 straipsn Europos
Parlamento ir Tarybos pateiktas pastabas.
270) 276 straipsnio 1 dalyje odiai 275 straipsnyje minimas ataskaitas ir finansin ataskait
pakeiiami odiais 275 straipsnyje minimas ataskaitas, finansin ataskait ir vertinimo
praneim.
BENDROSIOS FINANSINS NUOSTATOS
271) Prie 277 straipsn raomas 5 skyrius BENDROSIOS NUOSTATOS.
277 straipsnis
Daugiamet finansin programa ir metinis biudetas sudaromas eurais.

procedr ir pasikonsultav su Audito Rmais, nustato:
a) finansinio pobdio taisykles, pirmiausiai nurodanias biudeto sudarymo ir

vykdymo bei sskait pateikimo ir audito tvark;
b) taisykles, numatanias susijusi su finansais asmen, ypa galiojimus suteikiani

pareign ir apskaitos pareign, atsakomybs kontrol.
b) 2 dalyje odis vieningai ibraukiamas, o odiai ir gavusi Audito Rm nuomon

pakeiiami odiais ir Audito Rmais.
274) raomi ie nauji 279a ir 279b straipsniai:
279a straipsnis
Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija utikrina, kad bt prieinamos finansins priemons,

kuri reikia, kad Sjunga galt vykdyti savo teisinius sipareigojimus treiosioms alims.
279b straipsnis
Vykdant iame skyriuje nurodytas biudetines procedras, Komisijos iniciatyva rengiami

nuolatiniai Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pirminink susitikimai. Siekdami
sudaryti slygas ios antratins dalies gyvendinimui, pirmininkai imasi vis reikaling
priemoni, skatinani konsultavimsi ir institucij, kurioms jie pirmininkauja, pozicij
suderinim.
KOVA SU SUKIAVIMU
275) Prie 280 straipsn raomas 6 skyrius KOVA SU SUKIAVIMU.
a) 1 dalies pabaigoje raoma i fraz: ir Sjungos institucijose, staigose ir organuose.;
b) 4 dalyje po odi valstybse narse terpiami odiai , taip pat Sjungos institucijose,
staigose ir organuose, o paskutinis sakinys ibraukiamas.
TVIRTESNIS BENDRADARBIAVIMAS
277) Po 280 straipsnio raoma III antratin dalis TVIRTESNIS BENDRADARBIAVIMAS.
278) raomi ie 280a280i straipsniai, kurie su Europos Sjungos sutarties 10 straipsniu pakeiia
dabartins Europos Sjungos sutarties 27a27e, 4040b ir 4345 straipsnius ir Europos
bendrijos steigimo sutarties 11 ir 11a straipsnius:
280a straipsnis
Bet koks tvirtesnis bendradarbiavimas turi atitikti Sutartis ir Sjungos teis.
Toks bendradarbiavimas neturi susilpninti vidaus rinkos ar ekonomins, socialins ir teritorins

sanglaudos. Jis neturi bti klitimi prekybai tarp valstybi nari ar jos diskriminavimas ir
neturi ikreipti konkurencijos tarp j.
280b straipsnis
Bet koks tvirtesnis bendradarbiavimas neturi paeisti j nesitraukusi valstybi nari

kompetencijos, teisi ir sipareigojim. Tos valstybs nars netrukdo j sitraukusioms
valstybms j vykdyti.
280c straipsnis
1. Prasidtas tvirtesnis bendradarbiavimas yra atviras visoms valstybms narms, jei

laikomasi vis dalyvavimo slyg, nustatyt sprendime, kuriuo suteiktas leidimas bendra-
darbiauti. Jis taip pat atviras joms bet kuriuo kitu metu, jei, be mint slyg, laikomasi toje
struktroje jau priimt akt.
Komisija ir tvirtesniame bendradarbiavime dalyvaujanios valstybs nars skatina jame

dalyvauti kuo didesn valstybi nari skaii.
2. Komisija ir prireikus Sjungos vyriausiasis galiotinis usienio reikalams ir saugumo

politikai reguliariai informuoja Europos Parlament ir Taryb apie tvirtesnio bendradarbiavimo
raid.
280d straipsnis
1. Valstybs nars, kurios nori pradti tviriau bendradarbiauti vienoje i Sutartyse

nurodyt srii, iskyrus iimtins kompetencijos ir bendros usienio ir saugumo politikos
sritis, pateikia praym Komisijai, nurodydamos silomo tvirtesnio bendradarbiavimo apimt ir
tikslus. Dl jo Komisija gali pateikti pasilym Tarybai. Jeigu Komisija nepateikia pasilymo,
apie prieastis ji pranea atitinkamoms valstybms narms.
Leidim pradti pirmojoje pastraipoje nurodyt tvirtesn bendradarbiavim suteikia Taryba,

remdamasi Komisijos pasilymu ir gavusi Europos Parlamento pritarim.
2. Valstybi nari, siekiani tvirtesnio tarpusavio bendradarbiavimo bendros usienio ir

saugumo politikos srityje, praymas pateikiamas Tarybai. Jis perduodamas Sjungos
vyriausiajam galiotiniui usienio reikalams ir saugumo politikai, kuris pateikia nuomon dl
numatomo tvirtesnio bendradarbiavimo suderinamumo su Sjungos bendra usienio ir
saugumo politika, ir Komisijai, kuri pateikia savo nuomon vis pirma dl to, ar numatomas
tvirtesnis bendradarbiavimas suderinamas su kitomis Sjungos politikos sritimis. Jis taip pat
siuniamas Europos Parlamentui susipainti.
Leidimas vykdyti tvirtesn bendradarbiavim suteikiamas Tarybos vieningai priimtu sprendimu.
280e straipsnis
Visi Tarybos nariai gali dalyvauti svarstymuose, taiau balsuoja tik Tarybos nariai,
atstovaujantys tvirtesniame bendradarbiavime dalyvaujanioms valstybms narms.
Priimant sprendimus vieningai, tvirtesnio bendradarbiavimo atveju atsivelgiama tik

dalyvaujani jame valstybi nari atstov balsus.
Kvalifikuota bals dauguma apibriama pagal 205 straipsnio 3 dal.
280f straipsnis
1. Kiekviena valstyb nar, norinti sitraukti jau vykstant tvirtesn bendradarbiavim

vienoje i 280d straipsnio 1 dalyje nurodyt srii, apie savo ketinim pranea Tarybai ir
Komisijai.
Komisija per keturis mnesius nuo praneimo gavimo dienos patvirtina atitinkamos valstybs
nars dalyvavim. Prireikus ji vertina, ar dalyvavimo slygos vykdytos, ir patvirtina
pereinamojo laikotarpio priemones, reikalingas tvirtesnio bendradarbiavimo sistemoje jau
priimtiems aktams taikyti.
Taiau, jei Komisija mano, kad dalyvavimo slygos nevykdytos, ji nurodo priemones, kuri
reikia imtis siekiant vykdyti ias slygas, ir nustato dalyvavimo praymo persvarstymo termin.
Pasibaigus iam terminui, ji persvarsto praym antrojoje pastraipoje nustatyta tvarka. Jei
Komisija mano, kad dalyvavimo slygos vis dar nevykdytos, atitinkama valstyb nar gali
perduoti t klausim svarstyti Tarybai, kuri priima sprendim dl praymo. Taryba sprendia
laikydamasi 280e straipsnio. Remdamasi Komisijos pasilymu, ji taip pat gali patvirtinti
antrojoje pastraipoje nurodytas pereinamojo laikotarpio priemones.
2. Bet kuri valstyb nar, norinti sitraukti jau vykstant tvirtesn bendradarbiavim
bendros usienio ir saugumo politikos srityje, pranea apie savo ketinim Tarybai, Sjungos
vyriausiajam galiotiniui usienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijai.
Pasikonsultavusi su Sjungos vyriausiuoju galiotiniu usienio reikalams ir saugumo politikai ir

prireikus vertinusi, ar dalyvavimo slygos vykdytos, Taryba patvirtina atitinkamos valstybs
nars dalyvavim. Taryba, remdamasi vyriausiojo galiotinio pasilymu, taip pat gali patvirtinti
bet kokias pereinamojo laikotarpio priemones, kurios reikalingos tvirtesnio bendradarbiavimo
sistemoje jau priimt akt taikymui. Taiau, jei Taryba mano, kad kurios nors dalyvavimo
slygos nevykdytos, ji nurodo priemones, kurias reikia priimti siekiant vykdyti ias slygas, ir
nustato dalyvavimo praymo persvarstymo termin.
Taikant i dal Taryba sprendia vieningai ir laikydamasi 280e straipsnio.
280g straipsnis
Ilaidas, atsirandanias gyvendinant tvirtesn bendradarbiavim, iskyrus institucijoms

reikalingas administracines ilaidas, apmoka dalyvaujanios valstybs nars, jeigu visi Tarybos
nariai, sprsdami vieningai ir pasikonsultav su Europos Parlamentu, nenusprendia kitaip.
280h straipsnis
1. Kai Sutari nuostata, kuri gali bti taikoma tvirtesniam bendradarbiavimui, nustatoma,
kad Taryba sprendia vieningai, Taryba, sprsdama vieningai pagal 280e straipsnyje nustatyt
tvark, gali priimti sprendim, kuriame numatoma, kad ji sprs kvalifikuota bals dauguma.
2. Kai Sutari nuostata, kuri gali bti taikoma tvirtesniam bendradarbiavimui, nustatoma,
kad Taryba priima aktus pagal speciali teiskros procedr, Taryba, sprsdama vieningai
pagal 280e straipsnyje nustatyt tvark, gali priimti sprendim, kuriame numatoma, kad ji
veiks pagal prast teiskros procedr. Taryba sprendia pasikonsultavusi su Europos
Parlamentu.
3. io straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos karinio arba gynybinio pobdio sprendimams.
280i straipsnis
Taryba ir Komisija utikrina veiklos, kurios imamasi tvirtesnio bendradarbiavimo sistemoje,

nuoseklum ir tokios veiklos suderinamum su Sjungos politikos kryptimis bei tuo tikslu
bendradarbiauja.
BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
279) etoji dalis tampa SEPTINTJA DALIMI.
280) 281, 293, 305 ir 314 straipsniai panaikinami. 286 straipsnis pakeiiamas 16b straipsniu.
281) 282 straipsnio pabaigoje raomas is sakinys: Taiau Sjungai atstovauja institucijos,
remdamosi savo administracine autonomija, tokiais klausimais, kurie susij su j atitinkama
veikla.
282) 283 straipsnio pirmi odiai Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu ir pasikonsultavusi [...]
kvalifikuota bals dauguma patvirtina pakeiiami odiais Europos Parlamentas ir Taryba,
priimdami reglamentus pagal prast teiskros procedr, ir pasikonsultav [...] patvirtina,
o odiai t Bendrij kit tarnautoj pakeiiami odiais Sjungos kit tarnautoj.
283) 288 straipsnio treioji pastraipa pakeiiama iuo tekstu:
Nukrypdamas nuo antrosios pastraipos, Europos centrinis bankas pagal bendrus valstybi
nari statymams bdingus principus atlygina bet koki al, kuri padaro pats bankas ar jo
tarnautojai, atlikdami savo pareigas.
284) 290 straipsnyje prie od vieningai raomas odis priimdama reglamentus.
285) 291 straipsnyje odiai , Europos pinig institutui ibraukiami.
286) 294 straipsnis tampa 48a straipsniu.

a) 1 dalis ibraukiama. 2 dalies pirmoji pastraipa ir 36 dalys tampa 311a straipsniu; jos i
dalies keiiamos, kaip nurodyta toliau 293 punkte.
2 dalis lieka be numerio;
b) pirmosios pastraipos pradioje odis Taiau ibraukiamas, o odiai Pranczijos ujrio

departament pakeiiami odiais Gvadelupos, Pranczijos Gvianos, Martinikos,
Reuniono, Sen Bartelemi, Sen Marteno; pastraipos pabaigoje raomas is sakinys: Jei
atitinkamas konkreias priemones priima Taryba pagal speciali teiskros procedr, ji
taip pat sprendia remdamasi Komisijos pasilymu ir pasikonsultavusi su Europos
Parlamentu.;
c) antrosios pastraipos pradioje odiai Nustatydama atitinkamas antrojoje pastraipoje

nurodytas priemones, Taryba atsivelgia tokias sritis kaip pakeiiami odiais
Pirmojoje pastraipoje nurodytos priemons pirmiausia skirtos, o likusi sakinio dalis
atitinkamai gramatikai tikslinama;
d) treiojoje pastraipoje nuoroda antrj pastraip pakeiiama nuoroda pirmj pastraip.
288) 300 ir 301 straipsniai pakeiiami atitinkamai 188n ir 188k straipsniais, o 302304 straipsniai
pakeiiami 188p straipsniu.
308 straipsnis
1. Jei paaikt, kad Sjungai reikia imtis veiksm vienam i Sutartyse nurodyt tiksl
pasiekti Sutartyse apibrtose srityse, o jos nesuteikia tam btin galiojim, Taryba,
remdamasi Komisijos pasilymu ir gavusi Europos Parlamento pritarim, vieningai priima
reikiamas nuostatas. Jei atitinkamas nuostatas priima Taryba pagal speciali teiskros
procedr, ji taip pat sprendia vieningai, remdamasi Komisijos pasilymu ir gavusi Europos
Parlamento pritarim.
2. Naudodamasi Europos Sjungos sutarties 3b straipsnio 3 dalyje nurodyto subsidiarumo

principo kontrols tvarka, Komisija atkreipia nacionalini parlament dmes pasilymus,
grindiamus iuo straipsniu.
3. iuo straipsniu grindiamos priemons negali apimti valstybi nari statym ir kit
teiss akt suderinimo tais atvejais, kai tokio suderinimo nenumato Sutartys.
4. is straipsnis negali bti pagrindu siekiant su bendra usienio ir saugumo politika

susijusi tiksl ir priimant kiekvien akt pagal straipsn laikomasi apribojim, nustatyt
Europos Sjungos sutarties 25b straipsnio antrojoje pastraipoje.
308a straipsnis
Europos Sjungos sutarties 48 straipsnio 7 dalis netaikoma iems straipsniams:
269 straipsnio treiajai ir ketvirtajai pastraipoms,
270a straipsnio 2 dalies pirmajai pastraipai,
308 straipsniui ir
309 straipsniui.
309 straipsnis
Taikant Europos Sjungos sutarties 7 straipsn dl i narysts Sjungoje kylani tam tikr
teisi sustabdymo, atitinkamai valstybei narei atstovaujantis Europos Vadov Tarybos ar
Tarybos narys nedalyvauja balsavime ir skaiiuojant 1 ir 2 dalyse nurodyt vien tredal ar
keturis penktadalius valstybi nari atitinkama valstyb neskaiiuojama. Dalyvaujani ar
atstovaujani nari susilaikymas balsuojant netrukdo priimti minto straipsnio 2 dalyje
nurodytus sprendimus.
Priimant Europos Sjungos sutarties 7 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus sprendimus

kvalifikuota bals dauguma apibriama pagal ios Sutarties 205 straipsnio 3 dalies b punkt.
Tais atvejais, kai, pagal Europos Sjungos sutarties 7 straipsnio 3 dal primus sprendim
sustabdyti balsavimo teises, Taryba, remdamasi viena i Sutari nuostat, sprendia
kvalifikuota bals dauguma, ta kvalifikuota dauguma apibriama pagal ios Sutarties
205 straipsnio 3 dalies b punkt, arba tais atvejais, kai Taryba sprendia remdamasi Komisijos
arba Sjungos vyriausiojo galiotinio usienio reikalams ir saugumo politikai pasilymu,
pagal ios Sutarties 205 straipsnio 3 dalies a punkt.
Taikant Europos Sjungos sutarties 7 straipsn, Europos Parlamentas sprendia dviej tredali
atiduot ir j sudarani nari daugumai atstovaujani bals dauguma.
292) 310 straipsnis tampa 188m straipsniu.

293) 311 straipsnis panaikinamas. raomas 311a straipsnis, kurio formuluot yra 299 straipsnio
2 dalies pirmosios pastraipos ir 36 dali formuluot; is tekstas i dalies keiiamas taip:
a) 2 dalies pirmoji pastraipa ir 36 dalys tampa 15 dalimis, o straipsnio pradioje raomas

is naujas vadinis sakinys:
Be Europos Sjungos sutarties 49c straipsnio nuostat dl Sutari teritorins taikymo

srities, taikomos ios nuostatos:;
b) 2 dalies pirmojoje pastraipoje, kuri tampa 1 dalimi, odiai Pranczijos ujrio

departamentams pakeiiami odiais Gvadelupai, Pranczijos Gvianai, Martinikai,
Reunionui, Sen Bartelemi, Sen Martenui, o pabaigoje raomi odiai pagal
299 straipsn;
c) 3 dalyje, kuri tampa 2 dalimi, odiai ios Sutarties ibraukiami ir pabaigoje

ibraukiamas odis Sutarties;
d) 6 dalies, kuri tampa 5 dalimi, vadinis sakinys Nepaisant to, kas idstyta pirmesnse io
straipsnio dalyse: pakeiiamas odiais Nukrypstant nuo Europos Sjungos sutarties
49c straipsnio ir io straipsnio 14 dali:;
e) straipsnio pabaiga papildoma ia nauja dalimi:
6. Atitinkamos valstybs nars iniciatyva Europos Vadov Taryba gali priimti

sprendim, i dalies keiiant 1 ir 2 dalyse nurodytos Danijos, Pranczijos ar Nyderland
alies ar teritorijos status Sjungos atvilgiu. Europos Vadov Taryba sprendim priima
vieningai, pasikonsultavusi su Komisija.
294) Prie 313 straipsn esantis pavadinimas BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS panaikinamas.
313a straipsnis
Europos Sjungos sutarties 53 straipsnio nuostatos taikomos iai Sutariai.

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
3 straipsnis
i Sutartis sudaroma neribotam laikui.
4 straipsnis
1. Prie ios Sutarties pridtame Protokole Nr. 1 pateikiami prie Europos Sjungos sutarties,
Europos bendrijos steigimo sutarties ir (arba) Europos atomins energijos bendrijos steigimo sutarties
pridt protokol pakeitimai.
2. Prie ios Sutarties pridtame Protokole Nr. 2 pateikiami Europos atomins energijos bendrijos
steigimo sutarties pakeitimai.
5 straipsnis
1. Europos Sjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties dalys, antratins dalys,
skyriai, skirsniai ir straipsniai su ia Sutartimi padarytais pakeitimais, i pernumeruojami pagal ios
Sutarties priede pateikiamas atitikties lenteles, kurios yra jos sudtin dalis.
2. Pagal 1 dal ir ios Sutarties tam tikromis nuostatomis pernumeruot ar i naujo idliot
mint straipsni dalims ir pastraipoms pritaikomos krymins nuorodos Europos Sjungos sutarties
ir Sutarties dl Europos Sjungos veikimo, tai pat ir tarp j pai, dalis, antratines dalis, skyrius,
skirsnius ir straipsnius.
Nuorodos Europos Sjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties dalis, antratines dalis,
skyrius, skirsnius ir straipsnius pateikiamos kitose sutartyse ir pirmins teiss aktuose, kuriais
grindiama Sjunga, pritaikomos pagal 1 dal. Nuorodos Europos Sjungos sutarties konstatuoja-
msias dalis ar Europos Sjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties ia Sutartimi i
naujo sunumeruotas ar idliotas dalis ar pastraipas pritaikomos pagal pastarj Sutart.
ios adaptacijos prireikus taip pat taikomos ir tiems atvejams, kai atitinkama nuostata yra
panaikinama.
3. Nuorodos Europos Sjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, i dalies pakeist
ia Sutartimi, dalis, antratines dalis, skyrius, skirsnius, straipsnius, konstatuojamas dalis kituose
dokumentuose ar aktuose laikomos nuorodomis mint Sutari dalis, antratines dalis, skyrius,
skirsnius, straipsnius, konstatuojamas dalis i naujo sunumeruotus pagal 1 dal, ir atitinkamai mint
straipsni dalis ar pastraipas, i naujo sunumeruotas ar idliotas tam tikromis ios Sutarties
nuostatomis.
6 straipsnis
1. Auktosios Susitarianios alys i Sutart ratifikuoja pagal savo atitinkamas konstitucines
nuostatas. Ratifikavimo dokumentai deponuojami Italijos Respublikos Vyriausybei.
2. i Sutartis sigalioja 2009 m. sausio 1 d., jeigu visi ratifikavimo dokumentai jau bus deponuoti,
arba, jei taip nepadaroma, pirm kito mnesio dien po to, kai ratifikavimo dokumentus deponuoja
paskutin valstyb signatar.
7 straipsnis
i vienu originaliu egzemplioriumi sudaryta Sutartis, vadinama Lisabonos sutartimi, kurios tekstai
airi, angl, bulgar, ek, dan, est, graik, ispan, ital, latvi, lenk, lietuvi, maltiei, oland,
portugal, prancz, rumun, slovak, slovn, suomi, ved, vengr ir vokiei kalbomis turi
vienod teisin gali, deponuojama Italijos Respublikos Vyriausybs archyvuose, kuri po vien
patvirtint kopij persiunia kiekvienai valstybs signatars vyriausybei.
TAI PALIUDYDAMI i Sutart pasira toliau nurodyti galiotieji atstovai.

Hecho en Lisboa, el trece de diciembre de dos mil siete.
V Lisabonu dne tinctho prosince dva tisce sedm.
Udfrdiget i Lissabon den trettende december to tusind og syv.
Geschehen zu Lissabon am dreizehnten Dezember zweitausendsieben.
Kahe tuhande seitsmenda aasta detsembrikuu kolmeteistkmnendal peval Lissabonis.
, .
Done at Lisbon on the thirteenth day of December in the year two thousand and seven.
Fait Lisbonne, le treize dcembre deux mille sept.
Arna dhanamh i Liospin, an tr l dag de Nollaig sa bhliain dh mhle a seacht.
Fatto a Lisbona, add tredici dicembre duemilasette.
Lisabon, divtksto septt gada trspadsmitaj decembr.
Priimta Lisabonoje du tkstaniai septintj met gruodio trylikt dien.
Kelt Lisszabonban, a ktezer-hetedik v december tizenharmadik napjn.
Magmul f'Lisbona, fit-tlettax-il jum ta' Diembru tas-sena elfejn u sebga.
Gedaan te Lissabon, de dertiende december tweeduizend zeven.
Sporzdzono w Lizbonie dnia trzynastego grudnia roku dwa tysice sidmego.
Feito em Lisboa, em treze de Dezembro de dois mil e sete.
ntocmit la Lisabona la treisprezece decembrie dou mii apte.
V Lisabone da trinsteho decembra dvetiscsedem.
V Lizboni, dne trinajstega decembra leta dva tiso sedem.
Tehty Lissabonissa kolmantenatoista pivn joulukuuta vuonna kaksituhattaseitsemn.
Som skedde i Lissabon den trettonde december tjugohundrasju.

Voor Zijne Majesteit de Koning der Belgen

Pour Sa Majest le Roi des Belges
Fr Seine Majestt den Knig der Belgier
Deze handtekening verbindt eveneens de Vlaamse Gemeenschap, de Franse Gemeenschap, de

Duitstalige Gemeenschap, het Vlaamse Gewest, het Waalse Gewest en het Brussels Hoofdstedelijk
Gewest.
Cette signature engage galement la Communaut franaise, la Communaut flamande, la
Communaut germanophone, la Rgion wallonne, la Rgion flamande et la Rgion de Bruxelles-
Capitale.
Diese Unterschrift bindet zugleich die Deutschsprachige Gemeinschaft, die Flmische Gemeinschaft,
die Franzsische Gemeinschaft, die Wallonische Region, die Flmische Region und die Region Brssel-
Hauptstadt.

Za prezidenta esk republiky
For Hendes Majestt Danmarks Dronning
Fr den Prsidenten der Bundesrepublik Deutschland

Eesti Vabariigi Presidendi nimel
Thar ceann Uachtarn na hireann

For the President of Ireland
Por Su Majestad el Rey de Espaa

Pour le Prsident de la Rpublique franaise
Per il Presidente della Repubblica italiana

Latvijas Republikas Valsts prezidenta vrd
Lietuvos Respublikos Prezidento vardu
Pour Son Altesse Royale le Grand-Duc de Luxembourg

A Magyar Kztrsasg Elnke rszrl
Gall-President ta' Malta
Voor Hare Majesteit de Koningin der Nederlanden

Fr den Bundesprsidenten der Republik sterreich
Za Prezydenta Rzeczypospolitej Polskiej
Pelo Presidente da Repblica Portuguesa

Pentru Preedintele Romniei
Za predsednika Republike Slovenije
Za prezidenta Slovenskej republiky

Suomen Tasavallan Presidentin puolesta

Fr Republiken Finlands President
Fr Konungariket Sveriges regering
For Her Majesty the Queen of the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland
PROTOKOLAI
A. PROTOKOLAI, PRIDEDAMI PRIE EUROPOS SJUNGOS SUTARTIES,

SUTARTIES DL EUROPOS SJUNGOS VEIKIMO IR TAM TIKRAIS
ATVEJAIS EUROPOS ATOMINS ENERGIJOS BENDRIJOS STEIGIMO
SUTARTIES
PROTOKOLAS
DL NACIONALINI PARLAMENT VAIDMENS EUROPOS
SJUNGOJE
AUKTOSIOS SUSITARIANIOS ALYS,
PRISIMINDAMOS, kad nacionalini parlament vykdomas nuodugnus savo vyriausybi veiklos, susijusios su Europos
Sjungos veikla, tikrinimas yra kiekvienos valstybs nars konkreios konstitucins struktros bei praktikos dalykas,
NORDAMOS skatinti nacionalinius parlamentus aktyviau dalyvauti Europos Sjungos veikloje ir plsti j galimybes reikti
savo nuomon dl Europos Sjungos statymo gali turini akt projekt ir dl kit juos ypa dominani dalyk,
SUSITAR dl i nuostat, kurios pridedamos prie Europos Sjungos sutarties, Sutarties dl Europos Sjungos veikimo ir
Europos atomins energijos bendrijos steigimo sutarties:
I ANTRATIN DALIS
INFORMACIJA NACIONALINIAMS PARLAMENTAMS
1 straipsnis
Savo konsultacinio pobdio dokumentus (alij knyg, baltj knyg ir komunikatus), kai jie paskelbiami, Komisija
tiesiogiai perduoda nacionaliniams parlamentams. Metines teiskros programas ir visus kitus teiskros planavimo ar
politikos strateginius dokumentus ji taip pat perduoda nacionaliniams parlamentams tuo paiu metu kaip ir Europos
Parlamentui ir Tarybai.
2 straipsnis
Europos Parlamentui ir Tarybai pateikiami statymo gali turini akt projektai perduodami nacionaliniams parlamentams.
iame protokole statymo gali turinio akto projektas tai Komisijos pasilymai, valstybi nari grups iniciatyvos,
Europos Parlamento iniciatyvos, Teisingumo Teismo praymai, Europos centrinio banko rekomendacijos ir Europos
investicij banko praymai dl statymo gali turinio akto primimo.
Komisija savo pasilytus statymo gali turini akt projektus tiesiogiai perduoda nacionaliniams parlamentams tuo paiu
metu kaip ir Europos Parlamentui ir Tarybai.
Europos Parlamentas savo pasilytus statymo gali turini akt projektus tiesiogiai perduoda nacionaliniams
parlamentams.
Valstybi nari grups, Teisingumo Teismo, Europos centrinio banko ar Europos investicij banko pasilytus statymo gali
turini akt projektus Taryba perduoda nacionaliniams parlamentams.
3 straipsnis
Protokole dl subsidiarumo ir proporcingumo princip taikymo nustatyta tvarka nacionaliniai parlamentai gali pateikti
Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pirmininkams pagrst nuomon dl statymo gali turinio akto projekto
atitikimo subsidiarumo principui.
Jei statymo gali turinio akto projekt silo valstybi nari grup, Tarybos pirmininkas pagrst nuomon (nuomones)
perduoda t valstybi nari vyriausybms.
Jei statymo gali turinio akto projekt silo Teisingumo Teismas, Europos centrinis bankas ar Europos investicij bankas,
Tarybos pirmininkas pagrst nuomon (nuomones) perduoda atitinkamai institucijai ar organui.
4 straipsnis
Nuo momento, kai visomis oficialiomis Sjungos kalbomis nacionaliniams parlamentams pateikiamas statymo gali
turinio akto projektas, iki jo traukimo preliminari Tarybos posdi darbotvark jam priimti arba pozicijai priimti pagal
teiskros procedr, turi praeiti atuonios savaits. Iimtys manomos skubos atvejais, kuri motyvai nurodomi Tarybos
akte arba pozicijoje. Per tas atuonias savaites susitarimas dl statymo gali turinio akto projekto gali bti priimamas tik
deramai pagrstais skubos atvejais. Iskyrus deramai pagrstus skubos atvejus, nuo statymo gali turinio akto projekto
traukimo preliminari Tarybos posdi darbotvark iki pozicijos primimo turi praeiti deimt dien.
5 straipsnis
Tarybos posdi darbotvarks ir rezultatai, skaitant posdi, kuriuose Taryba svarsto statymo gali turini akt
projektus, protokolus, tiesiogiai perduodami nacionaliniams parlamentams tuo paiu metu kaip ir valstybi nari
vyriausybms.
6 straipsnis
Kai Europos Vadov Taryba ketina pasiremti Europos Sjungos sutarties 48 straipsnio 7 dalies pirmja ar antrja pastraipa,
nacionaliniams parlamentams turi bti praneama apie Europos Vadov Tarybos iniciatyv ne vliau kaip prie eis
mnesius iki bet kokio sprendimo primimo.
7 straipsnis
Audito Rmai savo metin ataskait perduoda susipainti nacionaliniams parlamentams tuo paiu metu kaip ir Europos
Parlamentui ir Tarybai.
8 straipsnis
Kai nacionalin parlamentin sistem sudaro ne vieneri rmai, 17 straipsniai taikomi kiekvieniems rmams.
II ANTRATIN DALIS
TARPPARLAMENTINIS BENDRADARBIAVIMAS
9 straipsnis
Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai kartu nustato, kaip Sjungoje veiksmingai ir reguliariai organizuoti bei
skatinti tarpparlamentin bendradarbiavim.
10 straipsnis
Sjungos reikal parlamentini komitet konferencija gali pateikti bet kok, jos nuomone, tinkam pasilym Europos
Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. i konferencija taip pat skatina nacionalinius parlamentus ir Europos Parlament, skaitant
j specialiuosius komitetus, keistis informacija ir geriausia praktika. Ji taip pat gali organizuoti tarpparlamentines
konferencijas konkreiais klausimais, ypa skirtas bendrai usienio ir saugumo politikai, skaitant bendr saugumo ir
gynybos politik, svarstyti. Konferencijos pasilymai nevaro nacionalini parlament ir i anksto nenulemia j pozicij.
PROTOKOLAS
DL SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIP
TAIKYMO
NORDAMOS utikrinti, kad sprendimai bt priimami kiek manoma ariau Sjungos piliei,
NUSPRENDUSIOS nustatyti Europos Sjungos sutarties 3b straipsnyje numatyt subsidiarumo ir proporcingumo princip
taikymo slygas bei sukurti i princip taikymo stebsenos sistem,
SUSITAR dl i nuostat, kurios pridedamos prie Europos Sjungos sutarties ir Sutarties dl Europos Sjungos veikimo:
1 straipsnis
Kiekviena institucija utikrina, kad nuolat bt laikomasi Europos Sjungos sutarties 3b straipsnyje nustatyt subsidiarumo
ir proporcingumo princip.
2 straipsnis
Prie silydama statymo gali turint akt, Komisija plaiai konsultuojasi. Konsultuojantis prireikus atsivelgiama
regioninius ir vietinius numatom veiksm mastus. Ypatingos skubos atvejais Komisija toki konsultacij nerengia. Savo
pasilyme ji nurodo tokio sprendimo motyvus.
3 straipsnis
iame protokole statymo gali turinio akto projektas tai Komisijos pasilymai, valstybi nari grups iniciatyvos,
Europos Parlamento iniciatyvos, Teisingumo Teismo praymai, Europos centrinio banko rekomendacijos ir Europos
investicij banko praymai dl statymo gali turinio akto primimo.
4 straipsnis
Komisija savo statymo gali turini akt projektus ir i dalies pakeistus projektus perduoda valstybi nari nacionaliniams
parlamentams tuo paiu metu kaip ir Sjungos teiss akt leidjui.
Europos Parlamentas savo statymo gali turini akt projektus ir i dalies pakeistus projektus perduoda nacionaliniams
parlamentams.
Valstybi nari grups, Teisingumo Teismo, Europos centrinio banko ar Europos investicij banko pasilytus statymo gali
turini akt projektus ir i dalies pakeistus projektus Taryba perduoda valstybi nari nacionaliniams parlamentams.
Priimtas Europos Parlamento teiskros rezoliucijas ir Tarybos pozicijas pastarieji nedelsiant perduoda nacionaliniams
parlamentams.
5 straipsnis
statymo gali turini akt projektai yra pagrindiami atsivelgiant subsidiarumo ir proporcingumo principus. Bet
kuriame statymo gali turinio akto projekte turt bti isamus paaikinimas, leidiantis vertinti, ar laikomasi
subsidiarumo ir proporcingumo princip. iame paaikinime turt bti pateika infomacija, sudaranti galimyb vertinti jo
finansinio poveik, o jei teikiama direktyva jos poveikio reglamentavimui, kuris turi bti gyvendintas valstybje narje,
prireikus, skaitant region teiss aktus, vertinim. Prieastys, dl kuri buvo padaryta ivada, kad Sjungos tikslas gali bti
geriau pasiektas Sjungos lygiu, grindiamos kokybiniais ir, kai tik manoma, kiekybiniais rodikliais. statymo gali turini
akt projektuose atsivelgiama btinyb padaryti finansin arba administracin nat, tenkani Sjungai, nacionalinms
vyriausybms, region valdios arba vietos savivaldos institucijoms, kio subjektams ir pilieiams, minimali ir proporcing
tikslui, kur reikia pasiekti.
6 straipsnis
Bet kuris nacionalinis parlamentas ar bet kurie nacionalinio parlamento rmai per atuonias savaites nuo statymo gali
turinio akto projekto Sjungos oficialiomis kalbomis pateikimo gali pareikti Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos
pirmininkams pagrst nuomon, nurodydami prieastis, dl kuri, j manymu, tas projektas neatitinka subsidiarumo
principo. Kai reikia konsultuotis su teiskros gali turiniais region parlamentais, konsultuojasi kiekvienas nacionalinis
parlamentas arba nacionalinio parlamento rmai.
Jei statymo gali turinio akto projekt silo valstybi nari grup, Tarybos pirmininkas nuomon perduoda t valstybi
nari vyriausybms.
Jei statymo gali turinio akto projekt silo Teisingumo Teismas, Europos centrinis bankas ar Europos investicij bankas,
Tarybos pirmininkas pagrst nuomon perduoda atitinkamai institucijai ar organui.
7 straipsnis
1. Jei statymo gali turinio akto projekt silo Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija bei tam tikrais atvejais
valstybi nari grup, Teisingumo Teismas, Europos centrinis bankas ar Europos investicij bankas, jie atsivelgia pagrstas
nacionalini parlament arba nacionalini parlament rm nuomones.
Kiekvienas nacionalinis parlamentas turi du balsus, kuriuos pasiskirsto, remdamasis nacionaline parlamentine sistema. Kai
parlamentin sistem sudaro dveji rmai, kiekvieni rmai turi po vien bals.
2. Kai u pagrstas nuomones, kad statymo gali turinio akto projektas neatitinka subsidiarumo principo, atiduota ne
maiau kaip vienas tredalis vis nacionaliniams parlamentams pagal 1 dalies antrj pastraip skirt bals, projektas turi
bti persvarstomas. Tuo atveju, kai statymo gali turinio akto projektas, susijs su laisvs, saugumo ir teisingumo erdve,
pateikiamas remiantis Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 61i straipsniu, maiausias atiduot bals skaiius turi
sudaryti vien ketvirtadal.
Persvarsiusi projekt, Komisija arba tam tikrais atvejais valstybi nari grup, Europos Parlamentas, Teisingumo Teismas,
Europos centrinis bankas ar Europos investicij bankas, jei jie silo statymo gali turinio akto projekt, gali nusprsti jo
nekeisti, i dalies pakeisti arba j atsiimti. Turi bti nurodytos tokio sprendimo motyvai.
3. Be to, pagal prast teiskros procedr, kai u pagrstas nuomones, kad pasilymas dl statymo gali turinio akto
neatitinka subsidiarumo principo, atiduota ne maiau kaip paprasta nacionaliniams parlamentams pagal 1 dalies antrj
pastraip skirt bals dauguma, pasilymas turi bti persvarstomas. Persvarsiusi pasilym, Komisija gali nusprsti jo
nekeisti, i dalies pakeisti arba j atsiimti.
Pasirinkdama nekeisti pasilymo, Komisija pagrstoje nuomonje turs pagrsti, kodl, jos nuomone, pasilymas atitinka
subsidiarumo princip. i pagrsta nuomon ir pagrstos nacionalini parlament nuomons turs bti pateiktos ES teiss
akt leidjui, kad jas bt atsivelgta vykdant procedr:
a) prie ubaigiant pirmj svarstym teiss akt leidjas (Europos Parlamentas ir Taryba) inagrinja, ar pasilymas dl
teiss akto atitinka subsidiarumo princip, ypa atsivelgdami prieastis, kurias nurod ir kurioms pritaria dauguma
nacionalini parlament, bei pagrst Komisijos nuomon;
b) jeigu 55 % Tarybos nari dauguma arba Europos Parlamente atiduot bals dauguma teiss akt leidjas mano, kad
pasilymas neatitinka subsidiarumo principo, pasilymas dl statymo gali turinio akto nesvarstomas.
8 straipsnis
Europos Sjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso nagrinti iekinius dl subsidiarumo princip paeidianio
statymo gali turinio akto, pateiktus valstybs nars Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 230 straipsnyje nustatyta
tvarka, arba kuriuos ji perdav laikydamasi savo teisins tvarkos savo nacionalinio parlamento arba jo rm vardu.
Pagal mintame straipsnyje nustatytas taisykles Region komitetas taip pat gali pateikti tokius iekinius dl statymo gali
turini akt, kuriuos priimant remiantis Sutartimi dl Europos Sjungos veikimo su juo turi bti konsultuojamasi.
9 straipsnis
Kiekvienais metais Komisija pateikia Europos Vadov Tarybai, Europos Parlamentui, Tarybai ir nacionaliniams
parlamentams ataskait dl Europos Sjungos sutarties 3b straipsnio taikymo. i metin ataskaita taip pat perduodama
Ekonomikos ir socialini reikal komitetui bei Region komitetui.
PROTOKOLAS
DL EURO GRUPS
NORDAMOS sudaryti slygas intensyvesniam ekonomikos augimui Europos Sjungoje ir tuo tikslu pltoti vis glaudesn
ekonomins politikos koordinavim euro zonoje,
SUVOKDAMOS poreik nustatyti ypatingas slygas tvirtesniam dialogui tarp valstybi nari, kuri valiuta yra euro, kol euro
taps vis Sjungos valstybi nari valiuta,
1 straipsnis
Valstybi nari, kuri valiuta yra euro, ministrai susitinka neformaliai. Tokie susitikimai rengiami prireikus aptarti
klausimus, susijusius su konkreiais sipareigojimais, kuriuos jie kartu prisiima bendros valiutos atvilgiu. Susitikimuose
dalyvauja Komisija. Tokiuose susitikimuose, kuriuos rengia ministr, atsaking u valstybi nari, kuri valiuta yra euro,
finans srit, atstovai ir Komisijos atstovai, kvieiamas dalyvauti Europos centrinis bankas.
2 straipsnis
Valstybi nari, kuri valiuta yra euro, ministrai bals dauguma renka pirminink dvej su puse met kadencijai.
PROTOKOLAS
DL NUOLATINIO STRUKTRIZUOTO BENDRADARBIAVIMO,
NUSTATYTO EUROPOS SJUNGOS SUTARTIES
28a STRAIPSNYJE
ATSIVELGDAMOS Europos Sjungos sutarties 28a straipsnio 6 dal ir 28e straipsn,
PRIMINDAMOS, kad Sjunga vykdo bendr usienio ir saugumo politik, grindiam nuolat didjaniu valstybi nari
veiksm suartjimu;
PRIMINDAMOS, kad bendra saugumo ir gynybos politika yra bendros usienio ir saugumo politikos neatskiriama dalis; kad
ji utikrina Sjungos operaciniam veiksnumui reikalingus civilinius ir karinius pajgumus; kad Sjunga gali iais itekliais
naudotis vykdydama Europos Sjungos sutarties 28b straipsnyje nurodytas misijas u Sjungos rib, skirtas taikos
palaikymui, konflikt prevencijai ir tarptautinio saugumo stiprinimui pagal Jungtini Taut Chartijos principus; kad i
udavini vykdymas remiasi kariniais pajgumais, teikiamais pagal princip vieningas pajg rezervas;
PRIMINDAMOS, kad Sjungos bendra saugumo ir gynybos politika nepaeidia tam tikr valstybi nari saugumo ir
gynybos politikos specifikos;
PRIMINDAMOS, kad Sjungos bendra saugumo ir gynybos politika pripasta valstybi nari, kurios mano, kad j bendra
gynyba yra gyvendinama iaurs Atlanto sutarties organizacijoje, iliekanioje jos nari kolektyvins gynybos pagrindu,
sipareigojimus pagal iaurs Atlanto sutart ir atitinka toje struktroje nustatyt bendr saugumo ir gynybos politik;
SITIKINUSIOS, kad rytingesnis Sjungos vaidmuo saugumo ir gynybos reikaluose prisidt prie atnaujinto Atlanto
aljanso gyvybingumo, laikantis Berlin Plus susitarim;
BDAMOS PASIRYUSIOS utikrinti, kad Sjunga galt visikai prisiimti savo sipareigojimus tarptautinje
bendruomenje;
PRIPAINDAMOS, kad Jungtini Taut organizacija gali prayti Sjungos pagalbos skubiai gyvendinant misijas, kurios
vykdomos pagal Jungtini Taut Chartijos VI ir VII skyrius;
PRIPAINDAMOS, kad saugumo ir gynybos politikos stiprinimas pareikalaus valstybi nari pastang pajgum srityje;
SUVOKDAMOS, kad naujo etapo Europos saugumo ir gynybos politikos raidoje pradia reikia rytingas atitinkam
valstybi nari pastangas;
PRIMINDAMOS, kad yra svarbu, jog Sjungos vyriausiasis galiotinis usienio reikalams ir saugumo politikai visikai
sitraukt veikl, susijusi su nuolatiniu struktrizuotu bendradarbiavimu;
1 straipsnis
Europos Sjungos sutarties 28a straipsnio 6 dalyje numatytas nuolatinis struktrizuotas bendradarbiavimas yra atviras
visoms valstybms narms, kurios nuo Lisabonos sutarties sigaliojimo dienos sipareigoja:
a) intensyviau vystyti savo gynybos pajgumus, pltodamos savo nacionalinius indlius ir tam tikrais atvejais
dalyvaudamos daugiaalse pajgose, pagrindinse Europos apginklavimo programose ir Gynybos pajgum
pltojimo, mokslini tyrim, sigijim ir ginkluots srityje agentros (toliau Europos gynybos agentra) veikloje, ir
b) ne vliau kaip iki 2010 m. bti pajgios nacionaliniu lygiu arba kaip daugiaali pajg grupi sudtin dalis teikti
specializuotus kovinius vienetus, skirtus suplanuotoms misijoms, taktiniu lygiu suformuotus kaip taktin grup su
paramos elementais, skaitant transport ir logistik, bei galinius vykdyti Europos Sjungos sutarties 28b straipsnyje
nurodytas uduotis per 530 dien, ypa reaguojant Jungtini Taut Organizacijos praymus, ir kurie isilaikyt i
pradi iki 30 dien, su galimybe laikotarp pratsti bent iki 120 dien.
2 straipsnis
Siekdamos 1 straipsnyje idstyt tiksl, nuolatiniame struktrizuotame bendradarbiavime dalyvaujanios valstybs nars
sipareigoja:
a) sigaliojus Lisabonos sutariai, bendradarbiauti, siekdamos patvirtint tiksl dl ilaid gynybos investicij srityje, ir
reguliariai perirti iuos tikslus, atsivelgdamos saugumo aplink ir Sjungos tarptautinius sipareigojimus;
b) kuo labiau tarpusavyje suderinti savo gynybos mechanizmus, vis pirma derindamos savo karini poreiki nustatym,
sutelkdamos ir, prireikus, specializuodamos savo gynybos priemones ir pajgumus, ir skatindamos bendradarbiavim
mokymo ir logistikos srityse;
c) imtis konkrei priemoni, skirt didinti galimybes naudoti savo pajgas, j tarpusavio sveik, lankstum ir
dislokavimo galimybes, vis pirma nustatydamos su pajgum skyrimu susijusius bendrus tikslus, skaitant galim
nacionalini sprendim primimo procedr perir;
d) bendradarbiauti, kad utikrint reikaling priemoni Gebjim pltots mechanizme pastebtiems trkumams
alinti, skaitant daugiaalius sprendimo bdus, taikym, nepaeisdamos iuo atvilgiu iaurs Atlanto sutarties
organizacijos sistemoje prisiimt sipareigojim;
e) prireikus dalyvauti pltojant pagrindines bendras ar Europos apginklavimo programas Europos gynybos agentros
struktroje.
3 straipsnis
Europos gynybos agentra prisideda reguliariai vertinant dalyvaujani valstybi nari su gebjimais susijusius indlius,
ypa netus vadovaujantis kriterijais, kurie nustatomi inter alia remiantis 2 straipsniu, ir apie tai pranea ne reiau kaip kart
per metus. vertinimas gali bti pagrindu priimti Tarybos rekomendacijas ir sprendimus pagal Europos Sjungos sutarties
28e straipsn.
PROTOKOLAS
DL EUROPOS SJUNGOS SUTARTIES 6 STRAIPSNIO 2 DALIES
DL SJUNGOS PRISIJUNGIMO PRIE EUROPOS MOGAUS
TEISI IR PAGRINDINI LAISVI APSAUGOS KONVENCIJOS
AUKTOSIOS SUSITARIANIOS ALYS
1 straipsnis
Europos Sjungos sutarties 6 straipsnio 2 dalyje numatytame susitarime dl Sjungos prisijungimo prie Europos mogaus
teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos (toliau Europos konvencijos) numatoma ilaikyti konkreius Sjungos ir
Sjungos teiss ypatumus, ypa atsivelgiant :
a) galimo Sjungos dalyvavimo Europos konvencijos kontrols organuose konkrei tvark;
b) mechanizmus, kurie btini utikrinant, kad ne valstybi nari iekiniai ir asmen skundai bt deramai pateikiami
atitinkamai valstybms narms ir (arba) Sjungai.
2 straipsnis
1 straipsnyje nurodytas susitarimas turi utikrinti, kad is prisijungimas nedaryt poveikio Sjungos kompetencijai ir
Sjungos institucij galiojimams. Jis turi utikrinti, kad jokia jo nuostata nedaryt poveikio valstybi nari padiai
Europos konvencijos atvilgiu, vis pirma jos protokol, pagal jos 15 straipsn valstybi nari patvirtint nuo Europos
konvencijos nukrypstani priemoni ir pagal jos 57 straipsn valstybi nari padaryt Europos konvencijos ilyg
atvilgiu.
3 straipsnis
Jokia 1 straipsnyje nurodyto susitarimo nuostata neturi daryti poveikio Sutarties dl Europos Sjungos veikimo
292 straipsniui.
PROTOKOLAS
DL VIDAUS RINKOS IR KONKURENCIJOS
ATSIVELGDAMOS tai, kad vidaus rinka, kaip idstyta Europos Sjungos sutarties 2 straipsnyje, apima sistem,
utikrinani, kad nebt ikreipta konkurencija,
SUSITAR, kad iuo tikslu prireikus Sjunga imasi veiksm pagal Sutari nuostatas, skaitant Sutarties dl Europos
Sjungos veikimo 308 straipsn.
is protokolas pridedamas prie Europos Sjungos sutarties ir Sutarties dl Europos Sjungos veikimo.
PROTOKOLAS
DL EUROPOS SJUNGOS PAGRINDINI TEISI CHARTIJOS
TAIKYMO LENKIJAI IR JUNGTINEI KARALYSTEI
KADANGI Europos Sjungos sutarties 6 straipsnyje Sjunga pripasta Europos Sjungos pagrindini teisi chartijoje
nustatytas teises, laisves ir principus;
KADANGI Chartija turi bti taikoma grietai laikantis pirmiau minto 6 straipsnio ir paios Chartijos VII antratins dalies;
KADANGI pirmiau mintame 6 straipsnyje reikalaujama, kad Lenkijos ir Jungtins Karalysts teismai taikyt Chartij
grietai laikydamiesi tame straipsnyje nurodyt paaikinim;
KADANGI Chartijoje kartu nurodytos teiss ir principai;
KADANGI Chartijoje pateikiamos nuostatos yra pilietinio ir politinio pobdio, taip pat ekonominio ir socialinio pobdio;
KADANGI Chartijoje dar kart patvirtinamos Sjungos pripaintos teiss, laisvs ir principai, kuriems suteikiama daugiau
matomumo, taiau nesukuriama nauj teisi ar princip;
PRIMINDAMOS Lenkijos ir Jungtins Karalysts sipareigojimus pagal Europos Sjungos sutart, Sutart dl Europos
Sjungos veikimo ir Sjungos teis apskritai;
ATKREIPDAMOS DMES Lenkijos ir Jungtins Karalysts pageidavim paaikinti tam tikrus Chartijos taikymo aspektus;
todl NORDAMOS paaikinti Chartijos taikym, susijus su Lenkijos ir Jungtins Karalysts statymais ir kitais teiss aktais,
taip pat jos nagrinjimo teisme galimybes Lenkijoje ir Jungtinje Karalystje;
DAR KART PATVIRTINDAMOS, kad iame protokole pateiktos nuorodos konkrei Chartijos nuostat veikim jokiu
bdu nedaro takos kit Chartijos nuostat veikimui;
DAR KART PATVIRTINDAMOS, kad is protokolas nedaro takos Chartijos taikymui kitoms valstybms narms;
DAR KART PATVIRTINDAMOS, kad is protokolas nedaro takos kitiems Lenkijos ir Jungtins Karalysts
sipareigojimams pagal Europos Sjungos sutart, Sutart dl Europos Sjungos veikimo ir Sjungos teis apskritai;
1 straipsnis
1. Chartija neipleia Europos Sjungos Teisingumo Teismo ar jokio kito Lenkijos arba Jungtins Karalysts teismo
galimybi nustatyti, kad Lenkijos arba Jungtins Karalysts statymai ar kiti teiss aktai, praktika ar veiksmai yra
nesuderinami su pagrindinmis teismis, laisvmis ir principais, kuriuos ji i naujo patvirtina.
2. Vis pirma ir siekiant ivengti abejoni, jokios Chartijos IV antratins dalies nuostatos nesukuria nagrinjimo
teisme teisi, taikom Lenkijai ar Jungtinei Karalystei, iskyrus atvejus, kai Lenkija ar Jungtin Karalyst numat tokias teises
savo nacionalinje teisje.
2 straipsnis
Tais atvejais, kai Chartijos nuostata yra susijusi su nacionalins teiss aktais ir praktika, Lenkijoje arba Jungtinje Karalystje
ji taikoma tiek, kiek joje pateiktos teiss ar principai yra pripastami pagal Lenkijos arba Jungtins Karalysts teiss aktuose
ar praktik.
PROTOKOLAS
DL KOMPETENCIJOS PASIDALIJIMO
AUKTOSIOS SUSITARIANIOS ALYS
Vienintelis straipsnis
Remiantis Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 2a straipsnio 2 dalimi dl kompetencijos pasidalijimo, kai Sjunga imasi
veiksm tam tikroje srityje, jos kompetencija apima tik tuos aspektus, kurie reglamentuojami atitinkamu Sjungos teiss
aktu, bet neapima visos srities.
PROTOKOLAS
DL BENDRUS INTERESUS TENKINANI PASLAUG
NORDAMOS pabrti bendrus interesus tenkinani paslaug svarb,
SUSITAR dl i aikinamj nuostat, kurios pridedamos prie Europos Sjungos sutarties ir Sutarties dl Europos
Sjungos veikimo:
1 straipsnis
Pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 16 straipsn bendros Sjungos vertybs, susijusios su bendrus ekonominius
interesus tenkinaniomis paslaugomis, vis pirma apima:
svarb nacionalini, regionini ir vietos valdios institucij vaidmen ir didel veiksm laisv teikiant, pavedant teikti
ar organizuojant kuo labiau vartotoj poreikius atitinkanias bendrus ekonominius interesus tenkinanias paslaugas;
bendrus ekonominius interesus tenkinani paslaug vairov ir vartotoj poreiki be prioritet skirtumus dl
skirtingos geografins, socialins ar kultrins padties;
aukt kokybs, saugos ir prieinamumo lyg, lygias galimybes ir visuotinio prieinamumo bei vartotoj teisi
propagavim.
2 straipsnis
Sutari nuostatos jokiu bdu neturi takos valstybi nari kompetencijai teikti, pavesti teikti ir organizuoti bendrus
interesus tenkinanias neekonomines paslaugas.
PROTOKOLAS
DL TARYBOS SPRENDIMO DL EUROPOS SJUNGOS
SUTARTIES 9c STRAIPSNIO 4 DALIES IR SUTARTIES DL
EUROPOS SJUNGOS VEIKIMO 205 STRAIPSNIO 2 DALIES
GYVENDINIMO 2014 M. LAPKRIIO 1 D. 2017 M.
KOVO 31 D. LAIKOTARPIU IR NUO 2017 M. BALANDIO 1 D.
ATSIVELGDAMOS tai, kad patvirtinant Lisabonos sutart, buvo ypa svarbu susitarti dl Tarybos sprendimo dl Europos
Sjungos sutarties 9c straipsnio 4 dalies ir Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 205 straipsnio 2 dalies gyvendinimo
2014 m. lapkriio 1 d.2017 m. kovo 31 d. laikotarpiu ir nuo 2017 m. balandio 1 d. (toliau Sprendimas),
Vienintelis straipsnis
Prie bet kokio projekto, kurio tikslas bt arba i dalies keisti ar panaikinti Sprendim ar kuri nors jo nuostat, arba
netiesiogiai pakeisti jo taikymo apimt ar prasm i dalies keiiant kit Sjungos teiss akt, svarstym Taryboje projekt
preliminariai apsvarsto Europos Vadov Taryba sprsdama bendru sutarimu pagal Europos Sjungos sutarties 9b straipsnio
4 dal.
PROTOKOLAS
DL PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTAT
KADANGI, siekiant pasirengti perjimui nuo sutari, taikom iki Lisabonos sutarties sigaliojimo, institucini nuostat
prie mintoje Sutartyje numatyt institucini nuostat, btina nustatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas,
SUSITAR dl i nuostat, kurios pridedamos prie Europos Sjungos sutarties, Sutarties dl Europos Sjungos veikimo ir
Europos atomins energijos bendrijos steigimo sutarties:
1 straipsnis
iame protokole Sutartys Europos Sjungos sutartis, Sutartis dl Europos Sjungos veikimo ir Europos atomins
energijos bendrijos steigimo sutartis.
I ANTRATIN DALIS
NUOSTATOS DL EUROPOS PARLAMENTO
2 straipsnis
Tinkamu laiku iki Europos Parlamento rinkim 2009 m., remdamasi Europos Sjungos sutarties 9a straipsnio 2 dalies
antrja pastraipa, Europos Vadov Taryba priima Europos Parlamento sudt nustatant sprendim.
Iki 20042009 m. kadencijos pabaigos atstov Europos Parlamente sudtis ir skaiius ilieka tokie patys, kaip ir Lisabonos
sutarties sigaliojimo dien.
II ANTRATIN DALIS
NUOSTATOS DL KVALIFIKUOTOS BALS DAUGUMOS
3 straipsnis
1. Pagal Europos Sjungos sutarties 9c straipsnio 4 dal ios dalies ir Sutarties dl Europos Sjungos veikimo
205 straipsnio 2 dalies nuostatos dl kvalifikuotos bals daugumos nustatymo Europos Vadov Taryboje ir Taryboje
sigalioja 2014 m. lapkriio 1 d.
2. Nuo 2014 m. lapkriio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., kai turi bti sprendiama kvalifikuota bals dauguma, bet kuris
Tarybos narys gali reikalauti, kad tas sprendimas bt priimtas kvalifikuota bals dauguma, kuri apibrta 3 dalyje. iuo
atveju taikomos 3 ir 4 dalys.
3. Toliau idstytos nuostatos, nepaeisdamos Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 201a straipsnio 1 dalies
antrosios pastraipos, galioja iki 2014 m. spalio 31 d.
Tai atvejais, kai Europos Vadov Taryba ir Taryba sprendimus privalo priimti kvalifikuota bals dauguma, nari balsai
paskirstomi taip:
Belgija 12 Graikija 12
Bulgarija 10 Ispanija 27
ekija 12 Pranczija 29
Danija 7 Italija 29
Vokietija 29 Kipras 4
Estija 4 Latvija 4
Airija 7 Lietuva 7
Liuksemburgas 4 Rumunija 14
Vengrija 12 Slovnija 4
Malta 3
Slovakija 7
Nyderlandai 13
Suomija 7
Austrija 10
Lenkija 27 vedija 10
Portugalija 12 Jungtin Karalyst 29
Kai pagal Sutartis reikalaujama, kad sprendimai bt priimami remiantis Komisijos pasilymu, jiems priimti reikia ne
maiau kaip 255 bals u, atiduot nari daugumos. Kitais atvejais sprendimams priimti reikia ne maiau kaip 255 bals
u, atiduot ne maiau kaip dviej tredali nari.
Kai aktas priimamas Europos Vadov Tarybos arba Tarybos kvalifikuota bals dauguma, Europos Vadov Tarybos arba
Tarybos narys gali reikalauti patikrinti, ar kvalifikuot daugum sudaranios valstybs nars atstovauja ne maiau kaip 62 %
bendro Sjungos gyventoj skaiiaus. Jei paaikja, kad tos slygos nesilaikoma, is aktas nepriimamas.
4. Iki 2014 m. spalio 31 d. tada, kai, taikant Sutartis, ne visi Tarybos nariai dalyvauja balsavime, btent tais atvejais, kai
reikia kvalifikuotos bals daugumos, apibrtos Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 205 straipsnio 3 dalyje,
kvalifikuota bals dauguma apibriama kaip tas pats Tarybos nariams paskirstyt bals santykis bei tas pats Tarybos nari
skaiiaus santykis ir, prireikus, tas pats atitinkam valstybi nari gyventoj procentinis dydis, kuris nurodytas io
straipsnio 3 dalyje.
III ANTRATIN DALIS
NUOSTATOS DL TARYBOS SUDI
4 straipsnis
Kol nesigalioja Europos Sjungos sutarties 9c straipsnio 6 dalies pirmojoje pastraipoje nurodytas sprendimas, Taryba gali
posdiauti tokiomis sudtimis, kurios nurodytos pirmiau minto straipsnio antrojoje ir treiojoje pastraipose, taip pat
kitokiomis sudtimis, kuri sra paprasta bals dauguma priimtu sprendimu nustato Bendrj reikal taryba.
IV ANTRATIN DALIS
NUOSTATOS DL KOMISIJOS, SKAITANT SJUNGOS VYRIAUSIJ GALIOTIN USIENIO REIKALAMS IR

SAUGUMO POLITIKAI
5 straipsnis
Lisabonos sutarties sigaliojimo dien pareigas einantys Komisijos nariai lieka eiti pareigas iki savo kadencijos pabaigos.
Taiau t dien, kai paskiriamas Sjungos vyriausiasis galiotinis usienio reikalams ir saugumo politikai, baigiasi nario,
turinio t pai pilietyb kaip vyriausiasis galiotinis, kadencija.
V ANTRATIN DALIS
NUOSTATOS DL TARYBOS GENERALINIO SEKRETORIAUS, VYRIAUSIOJO GALIOTINIO USIENIO REIKALAMS IR

SAUGUMO POLITIKAI IR TARYBOS GENERALINIO SEKRETORIAUS PAVADUOTOJO
6 straipsnis
Tarybos generalinio sekretoriaus, vyriausiojo galiotinio usienio reikalams ir saugumo politikai ir Tarybos generalinio
sekretoriaus pavaduotojo kadencija baigiasi Lisabonos sutarties sigaliojimo dien. Generalin sekretori skiria Taryba pagal
Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 207 straipsnio 2 dal.
VI ANTRATIN DALIS
NUOSTATOS DL PATARIAMJ ORGAN
7 straipsnis
Kol nesigalioja Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 258 straipsnyje nurodytas sprendimas, Ekonomikos ir socialini
reikal komiteto nariai pasiskirsto taip:
Belgija 12 Liuksemburgas 6
Bulgarija 12 Vengrija 12
ekija 12 Malta 5
Danija 9 Nyderlandai 12
Vokietija 24
Austrija 12
Estija 7
Lenkija 21
Airija 9
Portugalija 12
Graikija 12
Rumunija 15
Ispanija 21
Slovnija 7
Pranczija 24
Italija 24 Slovakija 9
Kipras 6 Suomija 9
Latvija 7 vedija 12
Lietuva 9 Jungtin Karalyst 24
8 straipsnis
Kol nesigalioja Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 263 straipsnyje nurodytas sprendimas, Region komiteto nariai
pasiskirsto taip:
Belgija 12 Estija 7
Bulgarija 12 Airija 9
ekija 12 Graikija 12
Danija 9 Ispanija 21
Vokietija 24 Pranczija 24
Italija 24 Lenkija 21
Kipras 6 Portugalija 12
Latvija 7
Rumunija 15
Lietuva 9
Slovnija 7
Liuksemburgas 6
Slovakija 9
Vengrija 12
Suomija 9
Malta 5
Nyderlandai 12 vedija 12
Austrija 12 Jungtin Karalyst 24
VII ANTRATIN DALIS
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS DL AKT, PRIIMT REMIANTIS EUROPOS SJUNGOS SUTARTIES V IR

VI ANTRATINMIS DALIMIS, KOL SIGALIOS LISABONOS SUTARTIS
9 straipsnis
Kol sigalios Lisabonos sutartis, Sjungos institucij, organ ir staig akt, priimt remiantis Europos Sjungos sutartimi,
teisin galia ilieka tol, kol gyvendinant Sutartis ie aktai nepanaikinami, neanuliuojami arba i dalies nepakeiiami. Tai taip
pat taikoma tarp valstybi nari pagal Europos Sjungos sutart sudarytoms konvencijoms.
10 straipsnis
1. Kaip pereinamojo laikotarpio priemon, susijusi su teiss aktais policijos ir teisminio bendradarbiavimo
baudiamosiose bylose srityje, priimtais iki Lisabonos sutarties sigaliojimo, nuo tos Sutarties sigaliojimo dienos institucij
galiojimai bus tokie: Komisijos galiojimai pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 226 straipsn netaikomi,
o Europos Sjungos Teisingumo Teismo galiojimai pagal Europos Sjungos sutarties VI antratin dal, kokia ji buvo iki
Lisabonos sutarties sigaliojimo, iliks tokie patys, skaitant tuos, kurie buvo priimti pagal mintos Europos Sjungos
sutarties 35 straipsnio 2 dal.
2. 1 dalyje nurodytu teiss akto pakeitimu nustatomas toje dalyje mint institucij galiojim taikymas, kaip idstyta
Sutartyse, i dalies keisto teiss akto, kuris taikomas toms valstybms narms, atvilgiu.
3. Bet kuriuo atveju 1 dalyje nurodyta pereinamojo laikotarpio priemon nustoja galioti po penkeri met nuo
Lisabonos sutarties sigaliojimo.
4. Ne vliau kaip likus eiems mnesiams iki 3 dalyje nurodyto pereinamojo laikotarpio pabaigos Jungtin Karalyst
gali praneti Tarybai, kad dl 1 dalyje nurodyt teiss akt ji nepritaria 1 dalyje mintiems institucij galiojimams, kaip
idstyta Sutartyse. Tuo atveju, jei Jungtin Karalyst pateikia praneim, visi 1 dalyje nurodyti teiss aktai jai nebetaikomi
nuo 3 dalyje nurodyto pereinamojo laikotarpio pabaigos datos. i pastraipa netaikoma i dalies keistiems teiss aktams,
kurie taikomi Jungtinei Karalystei, kaip nurodyta 2 dalyje.
Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, kvalifikuota bals dauguma nustato btinas tolesnes ir pereinamojo laikotarpio
priemones. Jungtin Karalyst nedalyvauja priimant sprendim. Tarybos kvalifikuota bals dauguma apibriama pagal
Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 205 straipsnio 3 dalies a punkt.
Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, kvalifikuota bals dauguma gali taip pat priimti sprendim, nustatant, kad
Jungtin Karalyst prisiima tiesiogines finansines pasekmes, jei j bt, kurios btinai ir neivengiamai patiriamos jai
nustojus dalyvauti priimant ir taikant tuos teiss aktus.
5. Vliau Jungtin Karalyst bet kuriuo metu po to gali praneti Tarybai apie savo pageidavim jai taikyti teiss aktus,
kurie jai nebetaikomi pagal 4 dalies pirmj pastraip. Tuo atveju, atsivelgiant konkret atvej, taikomos atitinkamos
Protokolo dl Europos Sjungos sistem integruotos engeno acquis arba Protokolo dl Jungtins Karalysts ir Airijos
pozicijos dl laisvs, saugumo ir teisingumo erdvs nuostatos. Institucij galiojimai, susij su tais teiss aktais, yra idstyti
Sutartyse. Veikdamos pagal atitinkamus protokolus Sjungos institucijos ir Jungtin Karalyst siekia atkurti kuo platesn
Jungtins Karalysts dalyvavim gyvendinant Sjungos acquis laisvs, saugumo ir teisingumo srityje nedarant didels takos
vairi jos dali praktiniam veikimui ir ilaikant j nuoseklum.
B. PROTOKOLAI, PRIDEDAMI PRIE LISABONOS SUTARTIES
PROTOKOLAS Nr. 1
I DALIES KEIIANTIS PROTOKOLUS, PRIDEDAMUS PRIE
EUROPOS SJUNGOS SUTARTIES, EUROPOS BENDRIJOS
STEIGIMO SUTARTIES IR (ARBA) EUROPOS ATOMINS
ENERGIJOS BENDRIJOS STEIGIMO SUTARTIES
NORDAMOS i dalies keisti protokolus, pridedamus prie Europos Sjungos sutarties, Europos bendrijos steigimo sutarties
ir (arba) Europos atomins energijos bendrijos steigimo sutarties, kad suderint juos su Lisabonos sutartyje nustatytomis
naujomis taisyklmis,
SUSITAR dl i nuostat, kurios pridedamos prie Lisabonos sutarties:
1 straipsnis
1) ios sutarties sigaliojimo dien galiojantys protokolai, pridedami prie Europos Sjungos sutarties, Europos bendrijos
steigimo sutarties ir (arba) Europos atomins energijos bendrijos steigimo sutarties, pakeiiami laikantis io straipsnio
nuostat.
A. HORIZONTALS PAKEITIMAI
2) Lisabonos sutarties 2 straipsnio 2 dalyje numatyti horizontals pakeitimai taikomi iame straipsnyje nurodytiems
protokolams, iskyrus d, e ir j punktus.
3) io straipsnio 1 dalyje nurodytuose protokoluose:
a) j preambuls, kurioje minima Sutartis arba Sutartys, prie kurios (kuri) pridedamas atitinkamas protokolas,
paskutin pastraipa pakeiiama taip: SUSITAR dl i nuostat, kurios pridedamos prie Europos Sjungos
sutarties ir Sutarties dl Europos Sjungos veikimo. i pastraipa netaikoma nei Protokolui dl ekonomins ir
socialins sanglaudos, nei Protokolui dl valstybi nari visuomenins transliacijos sistemos.
Protokolas dl Europos Sjungos Teisingumo Teismo statuto, Protokolas dl institucij ir Europos Sjungos tam
tikr staig, organ, tarnyb ir padalini bstini vietos, Protokolas dl Airijos Konstitucijos 40.3.3 straipsnio ir
Protokolas dl Europos Sjungos privilegij ir imunitet taip pat pridedami prie Europos atomins energijos
bendrijos steigimo sutarties;
b) odis Bendrij pakeiiamas Sjungos, o odis Bendrijos pakeiiamas Sjunga, prireikus atitinkamai
gramatikai tikslinant sakin.
4) Kituose protokoluose odiai Sutarties ir Sutartis pakeiiami atitinkamai Sutari ir Sutartys, o nuoroda
Europos Sjungos sutart ir (arba) Europos bendrijos steigimo sutart pakeiiama nuoroda sutartis, prireikus
atitinkamai gramatikai tikslinant sakin:
a) Protokole dl Europos Sjungos Teisingumo Teismo statuto:
1 straipsnyje (skaitant nuorod ES sutart ir EB sutart);
b) Protokole dl Europos centrini bank sistemos ir Europos centrinio banko statuto:
1.1 straipsnio naujoje antrojoje pastraipoje;
12.1 straipsnio pirmojoje pastraipoje;
14.1 straipsnyje (Sutarties antrasis paminjimas);
14.2 straipsnio antrojoje pastraipoje;
34.1 straipsnio antroje traukoje;
35.1 straipsnyje;
c) Protokole dl pervirinio deficito procedros:
3 straipsnio antrame sakinyje;
d) Protokole dl tam tikr su Danija susijusi nuostat:
2 dalies, kuri tampa 1 dalimi, antrame sakinyje;
e) Protokole dl engeno acquis integravimo Europos Sjungos sistem:
etoje konstatuojamoje dalyje, tapusioje penkta konstatuojama dalimi;
1 straipsnyje;
f) Protokole dl Europos Sjungos valstybi nari piliei prieglobsio:
etoje konstatuojamoje dalyje, kuri tapo septinta konstatuojama dalimi;
g) Protokole dl nekilnojamojo turto sigijimo Danijoje:
vienintelje nuostatoje;
h) Protokole dl valstybi nari visuomenins transliacijos sistemos:
vienintelje nuostatoje;
i) Protokole dl EAPB sutarties galiojimo pabaigos finansini padarini ir dl Angli ir plieno mokslini tyrim
fondo:
3 straipsnyje.
5) Toliau ivardytuose protokoluose ir prieduose odis Sutarties pakeiiamas nuoroda Sutart dl Europos Sjungos
veikimo, prireikus atitinkamai gramatikai tikslinant sakin:
a) Protokole dl Europos centrini bank sistemos ir Europos centrinio banko statuto:
3.1 straipsnyje; 21.1 straipsnyje;
4 straipsnyje; 25.2 straipsnyje;
7 straipsnyje; 34.1 straipsnyje, angin fraz;
10.1 straipsnyje; 41.1 straipsnyje, kuris tampa 40.1 straipsniu,

pirmoji pastraipa;
11.1 straipsnyje;
42 straipsnyje, kuris tampa 41 straipsniu;
14.1 straipsnyje (Sutarties pirmasis paminji-
mas); 43.1 straipsnyje, kuris tampa 42.1 straipsniu;
15.3 straipsnyje; 45.1 straipsnyje, kuris tampa 44.1 straipsniu;
16 straipsnio pirmojoje pastraipoje; 47.3 straipsnyje, kuris tampa 46.3 straipsniu.
b) Protokole dl pervirinio deficito procedros:
1 straipsnio vadiniame sakinyje;
c) Protokole dl konvergencijos kriterij, nurodyt Europos bendrijos steigimo sutarties 121 straipsnyje:
1 straipsnio pirmame sakinyje;
d) Protokole dl tam tikr su Jungtine Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalyste susijusi nuostat:
6 dalies, kuri tapo 5 dalimi, antrojoje pastraipoje;
9 dalies, kuri tapo 8 dalimi, angin fraz;
10 dalies, kuri tapo 9 dalimi, a punkto antrame sakinyje;
11 dalyje, kuri tapo 10 dalimi;
e) Protokole dl ekonomins ir socialins sanglaudos:
penkioliktoje konstatuojamoje dalyje, kuri tampa vienuolikta konstatuojama dalimi;
f) I ir II prieduose:
abiej pried pavadinimuose.

6) Toliau ivardytuose protokoluose odis Sutarties pakeiiamas odiais mintos Sutarties, prireikus atitinkamai
gramatikai tikslinant sakin:
a) Protokole dl Europos centrini bank sistemos ir Europos centrinio banko statuto:
9.3 straipsnyje; 44 straipsnio, kuris tampa 43 straipsniu, antro-

joje pastraipoje;
b) Protokole dl pervirinio deficito procedros:
2 straipsnio vadiniame sakinyje;
c) Protokole dl konvergencijos kriterij, nurodyt Europos bendrijos steigimo sutarties 121 straipsnyje:
2 straipsnyje;
3 straipsnyje;
4 straipsnio pirmame sakinyje;
6 straipsnyje;
d) Protokole dl tam tikr su Jungtine Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalyste susijusi nuostat:
7 dalies, kuri tampa 6 dalimi, antrojoje pastraipoje;
10 dalies, kuri tampa 9 dalimi, c punkte.
7) Toliau ivardytuose protokoluose odiai sprsdama paprasta bals dauguma raomi po odio Taryba, prireikus
4 straipsnio antrojoje pastraipoje;
13 straipsnio antrojoje pastraipoje;
b) Protokole dl Europos Bendrij privilegij ir imunitet:
7 straipsnio, kuris tampa 6 straipsniu, pirmosios pastraipos pirmame sakinyje.
8) Toliau ivardytuose protokoluose odiai Europos Bendrij Teisingumo Teismas, Teisingumo Teismas arba Teismas
pakeiiami odiais Europos Sjungos Teisingumo Teismas, prireikus atitinkamai gramatikai tikslinant sakin:
1 straipsnyje; priedo 1 straipsnyje;
3 straipsnio ketvirtojoje pastraipoje;

b) Protokole dl Europos centrini bank sistemos ir Europos centrinio banko statuto:
35.1, 35.2, 35.4, 35.5 ir 35.6 straipsniuose;
36.2 straipsnyje;
c) Protokole dl institucij ir Europos Bendrij tam tikr staig, organ, tarnyb bei padalini ir Europolo bstini
vietos:
vienintelio straipsnio d punkte;
d) Protokole dl Europos Bendrij privilegij ir imunitet:
12 straipsnio, kuris tampa 11 straipsniu, a punkte;
21 straipsnyje, kuris tampa 20 straipsniu, pirmasis paminjimas;
e) Protokole dl Jungtins Karalysts ir Airijos pozicijos:
2 straipsnyje;
f) Protokole dl Europos Sjungos valstybi nari piliei prieglobsio:
antroje konstatuojamoje dalyje, kuri tampa treia konstatuojama dalimi.
B. KONKRETS PAKEITIMAI
PANAIKINTI PROTOKOLAI
9) Panaikinami ie protokolai:
a) 1957 m. Protokolas dl Italijos;
b) 1957 m. Protokolas dl tam tikr ali kilms ir i j veam preki, kurioms taikomas specialus reimas, kai jos
importuojamos valstyb nar;
c) 1992 m. Protokolas dl Europos pinig instituto statuto;
d) 1992 m. Protokolas dl perjimo treij Ekonomins ir pinig sjungos etap;
e) 1992 m. Protokolas dl Portugalijos;
f) 1997 m. Protokolas dl nacionalini parlament vaidmens Europos Sjungoje, kuris pakeiiamas nauju
protokolu, taiau jo pavadinimas ilieka toks pat;
g) 1997 m. Protokolas dl subsidiarumo ir proporcingumo princip taikymo, kuris pakeiiamas nauju protokolu,
taiau jo pavadinimas ilieka toks pat;
h) 1997 m. Protokolas dl gyvn apsaugos ir gerovs, kurio tekstas tampa Sutarties dl Europos Sjungos veikimo
6b straipsniu;
i) 2001 m. Protokolas dl Europos Sjungos pltros;
j) 2001 m. Protokolas dl Europos bendrijos steigimo sutarties 67 straipsnio.

EUROPOS SJUNGOS TEISINGUMO TEISMO STATUTAS
10) Protokolas dl Europos Sjungos Teisingumo Teismo statuto i dalies keiiamas taip:
a) preambuls pirmoje konstatuojamoje dalyje nuoroda Europos bendrijos steigimo sutart pakeiiama nuoroda
Sutart dl Europos Sjungos veikimo. Likusioje protokolo dalyje odiai EB sutartis pakeiiami odiais
Sutartis dl Europos Sjungos veikimo, prireikus atitinkamai gramatikai tikslinant sakin; visame protokole
nuorodos EAEB sutarties straipsnius, kurie panaikinti Protokolu Nr. 2, pridtu prie ios Sutarties, panaikinamos
ir prireikus atitinkamai gramatikai tikslinamas sakinys;
b) toliau ivardytuose straipsniuose odis Teismas pakeiiamas odiais Teisingumo Teismas, prireikus
3 straipsnio antrojoje pastraipoje; 54 straipsnio pirmosios pastraipos sakinio

viduryje: netaikoma redakcijai lietuvi kalba;
4 straipsnio ketvirtojoje pastraipoje;
56 straipsnio pirmojoje pastraipoje: netaikoma
5 straipsnio antrojoje pastraipoje; redakcijai lietuvi kalba;
6 straipsnio pirmojoje pastraipoje; 57 straipsnio pirmojoje pastraipoje: netaikoma
10, 11, 12 ir 14 straipsniuose; redakcijai lietuvi kalba;
13 straipsnio pirmos pastraipos pirmas pami- 58 straipsnio pirmojoje pastraipoje: netaikoma

njimas; redakcijai lietuvi kalba;
15 straipsnio pirmame sakinyje; 59 straipsnio pirmojoje pastraipoje: netaikoma

16 straipsnio pirmojoje pastraipoje;
60 straipsnio antrojoje pastraipoje: netaikoma
17 straipsnio pirmojoje pastraipoje; redakcijai lietuvi kalba;
18 straipsnio treiojoje pastraipoje; 61 straipsnio pirmojoje pastraipoje: netaikoma
62 straipsnio pirmojoje pastraipoje: netaikoma
21 straipsnio pirmojoje pastraipoje; 62a straipsnio pirmojoje pastraipoje: netaikoma
23 straipsnio pirmosios pastraipos pirmame 62b straipsnio pirmosios pastraipos antrame

sakinyje: netaikoma redakcijai lietuvi kalba; sakinyje: netaikoma redakcijai lietuvi kalba;
24 straipsnio pirmojoje pastraipoje; 63 straipsnyje: netaikoma redakcijai lietuvi

kalba;
25 ir 27 straipsniuose;
64 straipsnio pirmojoje pastraipoje, kuri tapo
29 straipsnio pirmojoje pastraipoje; antrja pastraipa, pirmame sakinyje: netaikoma
3032, 35, 38, 41 ir 43 straipsniuose;
priedo 3 straipsnio 2 dalies antrame sakinyje;
priedo 6 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje:
netaikoma redakcijai lietuvi kalba;
44 straipsnio pirmojoje pastraipoje (pirmasis
priedo 8 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje:
paminjimas);
netaikoma redakcijai lietuvi kalba;
52 straipsnyje: netaikoma redakcijai lietuvi
kalba;
c) 2 straipsnyje odiai Teisme vieai pakeiiami odiais vieame Teisingumo Teismo posdyje;
d) 3 straipsnio antrojoje pastraipoje ir 4 straipsnio ketvirtojoje pastraipoje raomas is sakinys: Jeigu sprendimas
susijs su Bendrojo Teismo ar specializuoto teismo nariu, Teismas sprendia pasikonsultavs su atitinkamu
teismu.;
e) 6 straipsnio pirmojoje pastraipoje raomas is sakinys: Jeigu atitinkamas asmuo yra Bendrojo Teismo ar
specializuoto teismo narys, Teismas sprendia pasikonsultavs su atitinkamu teismu.;
f) II antratins dalies pavadinime raomi odiai Teisingumo Teismo;
g) 13 straipsnio pirmosios pastraipos pirmame sakinyje odiai Teismui pasilius pakeiiami odiais Teismo
praymu, o odiai Taryba gali vieningai numatyti pakeiiami odiais Europos Parlamentas ir Taryba
sprsdami pagal prast teiskros procedr gali numatyti;
h) III antratins dalies pavadinime prie od Teismas raomas odis Teisingumo;
i) 23 straipsnis i dalies keiiamas taip:
i) pirmosios pastraipos pirmame sakinyje odiai ES sutarties 35 straipsnio 1 dalis ibraukiami. Antrame
sakinyje odiai taip pat Tarybai arba Europos centriniam bankui, jei teiss aktas, kurio teistumas ar
iaikinimas yra ginijami, buvo vieno j priimtas, taip pat Europos Parlamentui ir Tarybai, jei aktas, kurio
galiojimas ar aikinimas yra ginijami, buvo priimtas i dviej institucij kartu. pakeiiami odiais , bei
Sjungos institucijai, staigai ar organui, primusiam teiss akt, kurio galiojimas ar iaikinimas yra
ginijami.;
ii) antrojoje pastraipoje odiai ir tam tikrais atvejais Europos Parlamentas, Taryba ir Europos centrinis
bankas turi teis pakeiiami odiais ir tam tikrais atvejais Sjungos institucija, staiga ar organas, prims
teiss akt, kurio galiojimas ar iaikinimas yra ginijami, turi teis;
j) 24 straipsnio antrojoje pastraipoje odiai , staigos ar organai, raomi po odio institucijos;
k) 40 straipsnio antrja pastraipa pakeiiama taip:
Tokia pat teise gali pasinaudoti ir Sjungos staigos ir organai bei kiti asmenys, galintys rodyti suinteresuotum
Teisingumo Teismui pateiktos bylos baigtimi. Fiziniai ar juridiniais asmenys negali stoti bylas tarp valstybi
nari, Sjungos institucij arba valstybi nari ir Sjungos institucij.;
l) 42 straipsnyje odiai staigos ir organai terpiami po odi institucijos; prireikus sakinys atitinkamai
tikslinamas;
m) 46 straipsnis papildomas ia naujja pastraipa: is straipsnis taip pat taikomas iekiniams prie Europos centrin
bank dl deliktins atsakomybs.;
n) IV antratins dalies pavadinimas pakeiiamas odiais BENDRASIS TEISMAS;
o) 47 straipsnio pirmoji pastraipa pakeiiama odiais 9 straipsnio pirmoji pastraipa, 14 ir 15 straipsniai,

17 straipsnio pirmoji, antroji, ketvirtoji ir penktoji pastraipos bei 18 straipsnis taikomi Bendrajam Teismui ir jo
nariams.;
p) 51 straipsnio pirmosios pastraipos a punkto treioje traukoje nuoroda 202 straipsnio trei trauk pakeiiama
nuoroda 249c straipsnio 2 dal ir b punkte nuoroda 11a straipsn pakeiiama nuoroda 280f straipsnio 1 dal.
Antrojoje pastraipoje ibraukiami odiai arba Europos centrinis bankas;
q) 64 straipsnis i dalies keiiamas taip:
i) raoma i nauja pirmoji pastraipa:
Taryba vieningai priimtu reglamentu nustato kalb vartojim Europos Sjungos Teisingumo Teisme
reglamentuojanias taisykles. is reglamentas priimamas Teisingumo Teismo praymu ir pasikonsultavus su
Komisija ir Europos Parlamentu arba Komisijos pasilymu ir pasikonsultavus su Teisingumo Teismu ir
Europos Parlamentu.;
ii) pirmojoje pastraipoje, kuri tapo antrja pastraipa, pirmame sakinyje odiai Kol iame Statute bus
teisintos kalb vartojim Teisingumo Teisme ir Pirmosios instancijos teisme reglamentuojanios taisykls,
pakeiiami odiais Kol bus priimtos tos taisykls,; antras sakinys pakeiiamas iuo tekstu: Nukrypstant
nuo Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 223 ir 224 straipsni, tos nuostatos gali bti keiiamos ar
panaikinamos tik Tarybai vieningai patvirtinus.;
r) Protokolo I priedo 3 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje odiai Tarnautoj raomi prie od teismas; 2 ir
3 dalyse odiai kvalifikuota bals dauguma ibraukiami.
s) netaikoma redakcijai lietuvi kalba.
ECBS IR ECB STATUTAS
11) Protokolas dl Europos centrini bank sistemos ir Europos centrinio banko statuto i dalies keiiamas taip:
a) preambuls pirmoje konstatuojamoje dalyje nuoroda Europos bendrijos steigimo sutarties 8 straipsn
pakeiiama nuoroda Sutart dl Europos Sjungos veikimo 107 straipsnio 2 dal;
b) I skyriaus pavadinimas pakeiiamas taip: EUROPOS CENTRINI BANK SISTEMA;
c) 1.1 straipsnis yra suskirstomas dvi pastraipas, kurias sudaro abi sudurtinio sakinio dalys ir kurios
nenumeruojamos. Pirmoji pastraipa pakeiiama iuo tekstu: Vadovaujantis Sutarties dl Europos Sjungos
veikimo 245a straipsnio 1 dalimi, Europos centrinis bankas (ECB) kartu su nacionaliniais centriniais bankais
sudaro Europos centrini bank sistem (ECBS). ECB kartu su valstybi nari, kuri valiuta yra euro,
nacionaliniais centriniais bankais sudaro Eurosistem.; antrosios pastraipos pradioje odiai jie atlieka
pakeiiami odiais ECBS ir ECB atlieka;
d) 1.2 straipsnis ibraukiamas;
e) 2 straipsnio pradioje odiai Vadovaujantis ios Sutarties 105 straipsnio 1 dalimi pakeiiami odiais
Vadovaujantis Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 105 straipsnio 1 dalimi ir 245a straipsnio 2 dalimi.
Antro sakinio pabaigoje odiai Europos Sjungos raomi prie od Sutarties. Treio sakinio pabaigoje
odiai dl Europos Sjungos veikimo raomi prie od Sutarties;
f) 3.1 straipsnio treioje traukoje odiai ios Sutarties 111 straipsnio pakeiiami odiais mintos Sutarties
188o straipsnio;
g) 4 straipsnio b punkte odis atitinkamoms ibraukiamas;
h) 9.1 straipsnyje odiai pagal ios Sutarties 107 straipsnio 2 dal pakeiiami odiais pagal Sutarties dl
Europos Sjungos veikimo 245a straipsnio 3 dal;
i) 10 straipsnis i dalies keiiamas taip:
i) 10.1 straipsnyje po odio bei raomi odiai valstybi nari, kuri valiuta yra euro,;
ii) 10.2 straipsnio pirmos traukos pirmo sakinio viduryje odiai eur sivedusi valstybi nari pakeiiami
odiais valstybi nari, kuri valiuta yra euro,; treiosios pastraipos pabaigoje odiai pagal 10.3, 10.6
ir 41.2 straipsnius pakeiiami odiais pagal 10.3, 40.2 ir 40.3 straipsnius;
iii) 10.6 straipsnis ibraukiamas;
j) 11.2 straipsnio pirmojoje pastraipoje odiai skiriami [...] valstybi nari vyriausybi bendru sutarimu valstybs
ar vyriausybs vadov lygiu pakeiiami odiais skiriami [...] kvalifikuota bals dauguma Europos Vadov
Tarybos;
k) 14.1 straipsnio viduryje ibraukiami odiai ne vliau kaip iki ECBS steigimo dienos;
l) 16 straipsnio pirmame sakinyje prie od banknotus raomas odis euro;
m) 18.1 straipsnio pirmoje traukoje odiai Bendrijos arba ne Bendrijos valiutomis pakeiiami odiais eurais
arba kitomis valiutomis;
n) 25.2 straipsnyje odiai kiekvienu [] Tarybos priimtu sprendimu pakeiiami odiais kiekvienu []
Tarybos priimtu reglamentu;
o) 28.1 straipsnio pradioje ibraukiami odiai , kurio veikla pradedama nuo jo steigimo,;
p) 29.1 straipsnio vadin pastraipa pakeiiama iuo tekstu: Europos centrinio banko kapitalo pasiraymo raktas,
pirm kart nustatytas 1998 metais, kai buvo steigta Europos centrini bank sistema, nustatomas kiekvienam
nacionaliniam centriniam bankui priskiriant svor iame rakte, lyg sumai:; antroji pastraipa pakeiiama iuo
tekstu: Procentai suapvalinami iki artimiausio 0,0001 % punkto kartotinio.;
q) 32.2 straipsnio pradioje odiai Pagal 32.3 straipsn ibraukiami, o 32.3 straipsnyje odiai prasidjus
treiajam etapui pakeiiami odiais vedus eur;
r) 34.2 straipsnyje ibraukiamos pirmos keturios pastraipos;
s) 35.6 straipsnyje odiai Sutartis ir raomi prie odius Statut;
t) 37 straipsnis panaikinamas, o tolesni straipsniai atitinkamai pernumeruojami;
u) 41 straipsnis, kuris tampa 40 straipsniu, i dalies keiiamas taip:
i) 41.1 straipsnyje, kuris tampa 40.1 straipsniu, odiai Taryba, remdamasi ECB rekomendacija []
kvalifikuota bals dauguma []gali pakeisti pakeiiami odiais Europos Parlamentas ir Taryba,
remdamiesi ECB rekomendacija [] sprsdami pagal prast teiskros procedr [] gali pakeisti, odis
vieningai ibraukiamas, atitinkamai gramatikai tikslinant sakin, o paskutinis sakinys ibraukiamas;
ii) raoma is naujas 40.2 straipsnis ir dabartinis 41.2 straipsnis tampa 40.3 straipsniu:
40.2. Europos Vadov Taryba, Europos centriniam bankui rekomendavus ir pasikonsultavusi su Europos
Parlamentu ir Komisija arba Komisijai rekomendavus ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Europos
centriniu banku, vieningai priimtu sprendimu gali pakeisti 10.2 straipsn. ie pakeitimai sigalioja tik po to,
kai pagal savo atitinkamus konstitucinius reikalavimus juos patvirtina valstybs nars.;
v) 42 straipsnyje, kuris tampa 41 straipsniu, fraz , tuojau po to, kai priimamas sprendimas dl treiojo etapo
pradios datos, ir odiai kvalifikuota bals dauguma ibraukiami;
w) 43.1, 43.2 ir 43.3 straipsniuose, kurie tampa 42.1, 42.2 ir 42.3 straipsniais, nuoroda 122 straipsn pakeiiama
nuoroda 116a straipsn; 43.3 straipsnyje, kuris tapo 42.3 straipsniu, nuoroda 34.2 ir 50 straipsnius
ibraukiama ir 43.4 straipsnyje, kuris tapo 42.4 straipsniu, nuoroda 10.1 straipsn pakeiiama nuoroda
10.2 straipsn;
x) 44 straipsnio, kuris tampa 43 straipsniu, pirmojoje pastraipoje odiai tuos EPI udavinius, kuriuos pakeiiami
odiais buvusias Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 118a straipsnio 2 dalyje nurodytas Europos pinig
instituto funkcijas, kurias, o pabaigoje odiai treiajame etape pakeiiami odiais vedus eur; antrojoje
pastraipoje nuoroda 122 straipsn pakeiiama nuoroda 177a straipsn;
y) 47.3 straipsnyje, kuris tampa 46.3 straipsniu, odiai valstybi nari, kurioms netaikomas nukrypimas, valiut
ar bendros valiutos atvilgiu, pakeiiami odiais euro atvilgiu,;
z) 50 ir 51 straipsniai panaikinami, o tolesni straipsniai atitinkamai pernumeruojami;
aa) 52 straipsnyje, kuris tampa 49 straipsniu, odiai vadovaujantis Sutarties dl Europos Sjungos veikimo
116a straipsnio 3 dalimi raomi po odi Po to, kai;
(ab) netaikoma redakcijai lietuvi kalba.
EUROPOS INVESTICIJ BANKO STATUTAS
12) Protokolas dl Europos investicij banko statuto i dalies keiiamas taip:
a) visame protokole nuoroda kur nors Sutarties straipsn pakeiiama nuoroda kur nors Sutarties dl Europos
Sjungos veikimo straipsn;
b) preambuls paskutinje pastraipoje odiai prie ios Sutarties pakeiiami odiais prie Europos Sjungos
sutarties ir Sutarties dl Europos Sjungos veikimo;
c) 1 straipsnio antroji pastraipa ibraukiama;
d) 3 straipsnio vadinis sakinys pakeiiamas sakiniu Pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 266 straipsn
Banko nariai yra valstybs nars., o valstybi sraas ibraukiamas;
e) 4 straipsnio 1 dalyje Banko kapitalo dydis pakeiiamas 164 808 169 000 EUR; skaiiai, susij su toliau
ivardytomis valstybmis narmis, pakeiiami toliau nurodytais skaiiais, o antroji pastraipa ibraukiama;
Lenkija 3 411 263 500 Bulgarija 290 917 500
ekija 1 258 785 500 Lietuva 249 617 500
Vengrija 1 190 868 500 Kipras 183 382 000
Rumunija 863 514 500 Latvija 152 335 000
Slovakija 428 490 500 Estija 117 640 000
Slovnija 397 815 000 Malta 69 804 000

f) 5 straipsnis i dalies keiiamas taip:
i) 2 dalis papildoma iuo nauju sakiniu: Mokjimas grynaisiais vykdomas tik eurais.;
ii) 3 dalies pirmojoje pastraipoje ibraukiami odiai tiems, kurie yra suteik jam paskolas, o antrojoje
pastraipoje ibraukiami odiai valiuta, kurios reikia Bankui iems sipareigojimams vykdyti.;
g) 6 ir 7 straipsniai panaikinami, o tolesni straipsniai atitinkamai pernumeruojami;
h) 9 straipsnis, kuris tampa 7 straipsniu, i dalies keiiamas taip:
i) 2 dalyje odiai remdamasi pirmiausia tikslais, kuri reikia siekti atsivelgiant bendrosios rinkos krimo
paang pakeiiami odiais atsivelgdama Sjungos tikslus;
ii) 3 dalies b punkto tekstas pakeiiamas taip: b) taikydama 9 straipsnio 1 dal, nustato principus, taikomus
finansavimo operacijoms, kuri imamasi vykdant banko udavinius, d punkto tekstas pakeiiamas taip:
d) vadovaudamasi 16 straipsnio 1 dalimi priima sprendimus dl ne valstybi nari teritorijose vykdytin
investicij operacij visiko ar dalinio finansavimo suteikimo; g punkte prie od galiojimus raomas
odis kitus, o odiai 4, 7, 14, 17, 26 ir 27 straipsniuose numatytus pakeiiami odiais iuo Statutu
suteiktus;
i) 10 straipsnis, kuris tampa 8 straipsniu, i dalies keiiamas taip:
i) treias sakinys ibraukiamas;
ii) raomos ios dvi naujos pastraipos:
Kad susidaryt kvalifikuota bals dauguma, reikia, kad atuoniolika nari balsuot u ir sudaryt 68 %
pasirayto kapitalo.
Dalyvaujani nari ar j atstov susilaikymas balsuojant neukerta kelio priimti sprendimus, kurie turi
bti priimti vieningai.;
j) 11 straipsnis, kuris tampa 9 straipsniu, i dalies keiiamas taip:
i) 1 dalies pirmoji pastraipa pakeiiama iuo tekstu:
1. Direktori valdyba priima sprendimus dl finansavimo, ypa paskol ir garantij forma, suteikimo bei
paskol mimo; ji nustato teikiam paskol palkan normas ir komisinius bei kitus mokjimus.
Remdamasi kvalifikuota bals dauguma priimtu sprendimu, ji gali kai kurias savo funkcijas perduoti
Valdymo komitetui. Ji nustato tokio perdavimo slygas bei priiri jo vykdym.
Direktori valdyba rpinasi tinkamu vadovavimu Bankui; ji utikrina, kad Bankas bt valdomas
vadovaujantis Sutarties ir Statuto nuostatomis bei Valdytoj tarybos nustatytomis bendrosiomis
nuorodomis.;
ii) 2 dalies etoji pastraipa pakeiiama iuo tekstu:
Darbo tvarkos taisyklse idstoma dalyvavimo Direktori valdybos susitikimuose tvarka ir nuostatos
taikomos pakaitiniams nariams bei papildomai trauktiems ekspertams.;
iii) 5 dalies antrame sakinyje ibraukiamas odis vieningai;
k) 13 straipsnis, kuris tampa 11 straipsniu, i dalies keiiamas taip:
i) 3 dalies antrojoje pastraipoje odiai paskol gavimu pakeiiami odiais finansavimo, ypa paskol ir
garantij forma, teikimu;
ii) 4 dalyje odiai dl pasilym, susijusi su paskol gavimu arba paskol ir garantij teikimu pakeiiami
odiais dl projekt, susijusi su paskol gavimu arba finansavimo, ypa paskol ir garantij forma,
teikimu,;
iii) 7 dalies pirmame sakinyje odiai pareignai ir kiti tarnautojai pakeiiami odiu darbuotojai.
Pabaigoje raomas is sakinys: Banko tvarkos taisyklse nustatoma, kuris organas yra kompetentingas
priimti personalui taikomas nuostatas.;
l) 14 straipsnis, kuris tampa 12 straipsniu, i dalies keiiamas taip:
i) 1 dalyje odis trys pakeiiamas odiu ei, o odiai kasmet patikrina, ar Banko operacijos buvo
tinkamai vykdomos ir ar deramai tvarkomos finansins apskaitos knygos pakeiiami odiais patikrina, ar
Banko veikla atitinka geriausi bankininkysts praktik, ir atsako u jo sskait audit;
ii) 2 dalis pakeiiama iomis trimis naujomis dalimis:
2. 1 dalyje nurodytas Komitetas kasmet nustato, ar Banko operacijos buvo tinkamai vykdomos ir ar
deramai tvarkomos finansins apskaitos knygos. iuo tikslu jis patikrina, ar Banko operacijos buvo
vykdomos laikantis iame Statute ir Darbo tvarkos taisyklse nustatyt formalum ir procedr.
3. 1 dalyje nurodytas Komitetas patvirtina, kad finansins ataskaitos ir kita finansin informacija,
idstyta Direktori valdybos parengtose met ataskaitose, pateikia tikr ir teising vaizd apie Banko
turto ir sipareigojim finansin padt bei jo operacij rezultatus ir nagrinjam finansini met
pinig srautus.
4. Darbo tvarkos taisyklse apibriama, kokios kvalifikacijos reikalaujama i Komiteto nari ir

nustatomos Komiteto veiklos slygos.;
m) 15 straipsnyje, kuris tampa 13 straipsniu, odiai emisijos banko pakeiiami odiais nacionalinio centrinio
banko;
n) 18 straipsnis, kuris tampa 16 straipsniu, i dalies keiiamas taip:
i) 1 dalies pirmojoje pastraipoje odiai teikia [...] paskolas, kurios pakeiiami odiais teikia [...]
finansavim, ypa paskol ir garantij forma, kurio; odiai investiciniams projektams, kurie pakeiiami
odiais investicijoms, kurios, o odiai Europoje esaniose ibraukiami; antrojoje pastraipoje odiai
Valdytoj tarybos leidiamu nukrypimu, vieningai sprsdamas pakeiiami odiais Valdytoj tarybos
kvalifikuota bals dauguma priimtu sprendimu; odiai paskolas investiciniams projektams, kurie
pakeiiami odiais finansavim investicijoms, kurios; odiai ne Europoje esaniose ibraukiami,
o prie od valstybi raomas odis ne;
ii) 3 dalyje odiai vykdomas projektas pakeiiami odiais vykdoma investicija, o pabaigoje raoma i
fraz: , arba Bankas remiasi skolininko finansins padties tvirtumu ir papildoma ia nauja antrja
pastraipa:
Be to, remdamasis Valdytoj tarybos pagal 7 straipsnio 3 dalies b punkt nustatytais principais ir kai to
reikia vykdant Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 267 straipsnyje numatytas operacijas, Direktori
valdyba, sprsdama kvalifikuota bals dauguma, nustato finansini operacij, kurios gali bti ypa
rizikingos ir todl laikomos ypatinga veikla, slygas.;
iii) 5 dalis pakeiiama iuo tekstu:
5. Bendra Banko suteikt paskol ir garantij suma bet kuriuo metu neturi viryti 250 % jo pasirayto
kapitalo, atsarg, nepadaryt atidjini ir pelno (nuostolio) sskaitos pervirio. Pastaroji bendra suma
sumainama tokia suma, kokia buvo pasirayta (nebtinai apmokta) Bankui dalyvaujant kit moni
kapitale.
Banko imokta suma u dalyvavim kit moni kapitale niekada nevirija bendros jo pasirayto
kapitalo, atsarg, nepadaryt atidjini ir pelno (nuostolio) sskaitos pervirio sumos.
Iimties atveju, Valdytoj tarybai ir Direktori valdybai nusprendus pagal 18 straipsnio 3 dal,
ypatingai Banko veiklai bus specialiai paskirstomos atsargos.
i dalis taip pat taikoma sudarant Banko konsoliduot finansin atskaitomyb.;
o) 19 straipsnio, kuris tampa 17 straipsniu, 1 dalyje odiai komisiniai u garantijas pakeiiami odiais
komisiniai ir kiti mokjimai, o po odi padengti jo ilaidas raomi odiai ir rizik; 2 dalyje odis
projekto pakeiiamas odiu investicijos, prireikus atitinkamai gramatikai tikslinant sakin;
p) 20 straipsnis, kuris tampa 18 straipsniu, i dalies keiiamas taip:
i) vadiniame sakinyje odiai paskol ir garantij pakeiiami odiu finansavimo;
ii) 1 dalies a punkte odiai projektus vykdo ir vykdomas projektas pakeiiami atitinkamai odiais
investuojant ir investuojama, o punkto pabaigoje raomi odiai kit investicij atveju; b punkte
odiai projekto vykdymas pakeiiami odiais is investavimas;
iii) 2 dalis papildoma raoma ia nauja antrja pastraipa:
Taiau, remdamasi Valdytoj tarybos pagal 7 straipsnio 3 dalies b punkt nustatytais principais ir kai reikia
Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 267 straipsnyje numatytoms operacijoms vykdyti, Direktori
valdyba sprsdama kvalifikuota bals dauguma nustato dalyvavimo slygas komercini moni kapitale,
kiek to reikia finansuojant investicij ar program, paprastai papildant paskol ar garantij.;
iv) 6 dalyje odiai jokio projekto pakeiiami odiais jokios investicijos atitinkamai gramatikai tikslinant
sakin;
v) raoma i nauja 7 dalis:
7. Be skolinimo veiklos Bankas gali teikti technin pagalb pagal Valdytoj tarybos kvalifikuota bals
dauguma nustatytas slygas bei vadovaujantis iuo Statutu.;
q) 21 straipsnis, kuris tampa 19 straipsniu, i dalies keiiamas taip:
i) 1 dalis pakeiiama iuo tekstu:
1. Kiekviena mon arba valstybinis ar privatus subjektas dl finansavimo gali tiesiogiai kreiptis Bank.
Paraikos Bankui gali bti pateiktos ir per Komisij arba per valstyb nar, kurios teritorijoje bus
investuojama.;
ii) 2 dalyje odiai vykdomas projektas pakeiiami odiu investuojama;
iii) 3 ir 4 dali pirmame sakinyje odiai paskol ar garantij paraik ir paskol ir garantij paraikos
pakeiiami odiais finansavimo operacij paraik ir finansavimo operacij paraikos;
iv) 4 dalies pirmame sakinyje nuoroda 20 straipsn pakeiiama nuoroda 18 ir 20 straipsnius, kurie tampa
16 ir 18 straipsniais; antrame sakinyje odiai paskolos ar garantijos suteikimui pakeiiami odiais
finansavimo suteikimui, o odiai sutarties projekt pakeiiami odiais atitinkam pasilym;
paskutiniame sakinyje odiai paskolos ar garantijos pakeiiami odiu finansavimo;
v) 5, 6 ir 7 dalyse odiai paskolos ar garantijos pakeiiami odiu finansavimo;
vi) raoma i nauja 8 dalis:
8. Jei finansavimo operacija, susijusi su patvirtinta investicija, turi bti restruktrizuota, kad apsaugot
Banko teises ir interesus, Valdymo komitetas nedelsdamas imasi skubi priemoni, kurios, jo
manymu, yra reikalingos, ir tuoj pat apie jas pranea Direktori valdybai.;
r) 22 straipsnio, kuris tampa 20 straipsniu, 1 dalyje odis tarptautinse ibraukiamas, o 2 dalis pakeiiama iuo
tekstu:
2. Bankas gali skolintis valstybi nari kapitalo rinkose pagal ioms rinkoms taikomas teisines nuostatas.
Nukrypdamos nuo Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 116a straipsnio 1 dalies, valstybs nars
atitinkamos kompetentingos institucijos gali atsisakyti duoti sutikim tik tada, jei bt prieasi manyti,
kad tai gali ymiai sutrikdyti tos valstybs kapitalo rink.;
s) 23 straipsnio, kuris tampa 21 straipsniu, 1 dalies b punkte ibraukiami odiai , ileistus jo paties arba jo
skolinink, o 3 dalyje odiai emisijos banku pakeiiami odiais nacionaliniu centriniu banku;
t) 25 straipsnio, kuris tampa 23 straipsniu, 1 dalies pirmame sakinyje ir 2 dalyje odiai , kurios valiuta nra
euro, raomi po odi valstybs nars; 1 dalies pirmame sakinyje ibraukiami odiai kitos valstybs nars
valiut, 3 dalyje ibraukiami odiai auksu arba konvertuojama valiuta, o 4 dalyje odiai vykdomiems
projektams pakeiiami odiais vykdomoms investicijoms, prireikus atitinkamai gramatikai tikslinant sakin;
u) 26 straipsnyje, kuris tampa 24 straipsniu, ibraukiami odiai specialisias paskolas arba;

v) 27 straipsnio, kuris tampa 25 straipsniu, 2 dalies pabaigoje raomas is sakinys: Ji utikrina, kad personalo
teiss bt apsaugotos.;
w) 29 straipsnio, kuris tampa 27 straipsniu, pirmosios pastraipos pabaigoje prie odius Teisingumo Teismui
raomi odiai Europos Sjungos, taip pat raomas is sakinys: Kiekvienoje sutartyje Bankas gali numatyti,
kad ginai bt nagrinjami arbitrao tvarka; antrojoje pastraipoje ibraukiami odiai , bei numatyti gin
nagrinjim arbitrao tvarka;
x) 30 straipsnis, kuris tampa 28 straipsniu, pakeiiamas iuo tekstu:
28 straipsnis
1. Valdytoj taryba vieningai gali nusprsti steigti dukterines bendroves ar kitus subjektus, kurie turt
juridinio asmens status ir bt finansikai nepriklausomi.
2. Valdytoj taryba vieningai priimtu sprendimu patvirtina 1 dalyje nurodyt staig statutus. Statute vis
pirma nustatomi tikslai, struktra, kapitalas, naryst, bstins vieta, finansins los, intervencins
priemons ir audito susitarimai bei j ir Banko organ tarpusavio santykiai.
3. Bankas turi galiojimus dalyvauti valdant ias staigas ir prisidti prie j pasirayto kapitalo, apmokant
Valdytoj tarybos vieningai nustatyt sum.
4. Protokolas dl Europos Sjungos privilegij ir imunitet taikomas 1 dalyje nurodytoms staigoms tokiu
mastu, kiek jos yra steigtos pagal Sjungos teis, j organ nariams ir j personalui, kai jie atlieka savo
pareigas, pagal tas paias slygas, kurios yra taikomos Bankui.
Tiems dividendams, kapitalo prieaugiui ar kitos formos pajamoms, gaunamoms i toki staig, kurias turi
teis gauti j nariai, iskyrus Europos Sjung ir Bank, taikomos galiojani teiss akt fiskalins nuostatos.
5. Europos Sjungos Teisingumo Teismas, nevirydamas toliau nustatyt apribojim, sprendia ginus dl
steigt pagal Sjungos teis staig organ patvirtint priemoni. Iekin dl i priemoni gali pareikti bet
kuris tokios staigos narys pagal savo kompetencij arba bet kuri valstyb nar Sutarties dl Europos
Sjungos veikimo 230 straipsnyje nustatytomis slygomis.
6. Valdytoj taryba gali vieningai nusprsti steigt pagal Sjungos teis staig personalui leisti dalyvauti
bendrose su Banku struktrose, vadovaujantis atitinkama vidaus tvarka.
PROTOKOLAS DL BSTINI VIETOS
13) Protokolas dl institucij, tam tikr Europos Bendrij staig bei padalini ir Europolo bstini vietos i dalies
keiiamas taip:
a) protokolo pavadinime ir jo preambulje odis organ raomas po odio staig, o protokolo pavadinime
odiai ir Europolo ibraukiami;
b) preambuls pirmoje konstatuojamoje dalyje nuoroda Europos bendrijos steigimo sutart pakeiiama nuoroda
Sutart dl Europos Sjungos veikimo, o nuoroda Europos angli ir plieno bendrijos steigimo sutarties
77 straipsn ibraukiama; antra konstatuojama dalis ibraukiama;
c) d punkte ibraukiama nuoroda Pirmosios instancijos teism, atitinkamai gramatikai tikslinant sakin;
d) i punkte ibraukiama nuoroda Europos pinig institut, atitinkamai gramatikai tikslinant sakin.
PROTOKOLAS DL SJUNGOS PRIVILEGIJ IR IMUNITET
14) Protokolas dl Europos Bendrij privilegij ir imunitet i dalies keiiamas taip:
a) preambulje pirmoje konstatuojamoje dalyje nuoroda Europos Bendrij jungtins tarybos ir jungtins komisijos
steigimo sutarties 28 straipsn pakeiiama nuoroda Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 291 straipsn ir
Europos atomins energijos bendrijos steigimo sutarties (EAEB) 191 straipsn, o odiai ios Bendrijos ir
Europos investicij bankas pakeiiami odiais Europos Sjunga ir EAEB;
b) 5 straipsnis panaikinamas, o tolesni straipsniai atitinkamai pernumeruojami;
c) 7 straipsnio, kuris tampa 6 straipsniu, 2 dalis ibraukiama, o 1 dalis lieka be numerio;
d) 13 straipsnyje, kuris tampa 12 straipsniu, sakinio pradia Remiantis Komisijos pasilymu Tarybos nustatytomis
slygomis ir tvarka pakeiiama taip: Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos pagal prast teiskros
procedr priimtais reglamentais nustatytomis slygomis ir tvarka bei pasikonsultavus su atitinkamomis
institucijomis;
e) 15 straipsnyje, kuris tampa 14 straipsniu, sakinio pradia Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, vieningai
nustato pakeiiama taip: Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal prast teiskros
procedr ir pasikonsultav su atitinkamomis institucijomis, nustato;
f) 16 straipsnyje, kuris tampa 15 straipsniu, sakinio pradia Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, pakeiiama
taip: Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal prast teiskros procedr,;
g) 21 straipsnyje, kuris tampa 20 straipsniu, po odi generaliniams advokatams odis kancleriui pakeiiamas
odiu kancleriams, o odiai bei Pirmosios instancijos teismo nariams ir kancleriui ibraukiami;
h) 23 straipsnyje, kuris tampa 22 straipsniu, ibraukiama paskutin pastraipa;
i) baigiamoji fraz TAI PALIUDYDAMI Protokol pasira toliau nurodyti galiotieji atstovai, data ir
pasiraiusij sraas ibraukiami.
PROTOKOLAS DL KONVERGENCIJOS KRITERIJ
15) Protokolas dl konvergencijos kriterij, nurodyt Europos bendrijos steigimo sutarties 121 straipsnyje, i dalies
keiiamas taip:
a) protokolo pavadinime ibraukiami odiai , nurodyt Europos bendrijos steigimo sutarties 121 straipsnyje;
b) pirmoje konstatuojamoje dalyje odiai sprendimus dl perjimo treij Ekonomins ir pinig sjungos etap,
pakeiiami odiais sprendimus panaikinti nukrypti leidianias nuostatas toms valstybms narms, kurioms yra
taikomos nukrypti leidianios nuostatos;
c) 3 straipsnio antrame sakinyje odiai bet kokios kitos valstybs nars valiutos atvilgiu [...] per t pat laikotarp.
pakeiiami odiais euro atvilgiu [...] per t pat laikotarp.;
d) 6 straipsnyje santrumpa EPI ibraukiama;
e) netaikoma redakcijai lietuvi kalba.
PROTOKOLAS DL TAM TIKR SU JUNGTINE KARALYSTE SUSIJUSI NUOSTAT
16) Protokolas dl tam tikr su Jungtine Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalyste susijusi nuostat i dalies
keiiamas taip:
a) visame protokole odiai pereiti treij Ekonomins ir pinig sjungos etap, pereiti treij etap
pakeiiami odiais vesti eur; odiai pereina treij etap pakeiiami odiais veda eur; odiai
treiajame etape pakeiiami odiais vedus eur;
b) preambulje raoma i nauja antra konstatuojama dalis:
ATSIVELGIANT tai, kad 1996 m. spalio 16 d. ir 1997 m. spalio 30 d. Jungtins Karalysts Vyriausyb prane
Tarybai apie savo ketinim nedalyvauti Ekonomins ir pinig sjungos treiajame etape,;
c) 1 dalyje ibraukiamos pirmoji ir treioji pastraipos;
d) 2 dalies tekstas pakeiiamas taip:
2. Atsivelgiant 1996 m. spalio 16 d. ir 1997 m. spalio 30 d. Tarybai pateikt Jungtins Karalysts

Vyriausybs praneim, Jungtinei Karalystei taikomos 810 dalys;
e) 3 dalis ibraukiamas, o tolesns dalys atitinkamai pernumeruojamos;
f) 5 dalis, kuri tampa 4 dalimi, i dalies keiiama taip:
i) pirmame sakinyje straipsni numeracija pakeiiama taip: Sutarties dl Europos Sjungos veikimo
245a straipsnio 2 dalis, iskyrus jos pirm ir paskutin sakinius, 245a straipsnio 5 dalis, 97b straipsnio
antroji pastraipa, 104 straipsnio 1, 9 ir 11 dalys, 105 straipsnio 15 dalys, 106 straipsnis, 108, 109, 110 ir
111a straipsniai, 115c straipsnis, 117a straipsnio 3 dalis, 188o ir 245b straipsniai.;
ii) raomas is naujas antras sakinys: Jungtinei Karalystei netaikoma ios Sutarties 99 straipsnio 2 dalis dl
ekonomins politikos bendr gairi dali, kurios paprastai susijusios su euro zona, primimo.;
g) 6 dalyje, kuri tampa 5 dalimi, raoma i nauja pirmoji pastraipa: Jungtin Karalyst stengiasi vengti pervirinio
valdios sektoriaus deficito. ir toliau einanios pastraipos pradioje odiai 116 straipsnio 4 dalis ir
ibraukiami;
h) 7 dalyje, kuri tampa 6 dalimi, pirmoji pastraipa pakeiiama iuo tekstu: 6. Jungtins Karalysts balsavimo teiss
sustabdomos dl Tarybos akt, nurodyt 4 dalyje ivardytuose straipsniuose ir Sutarties dl Europos Sjungos
veikimo 116 straipsnio 4 dalies pirmojoje pastraipoje nurodytais atvejais. iuo tikslu taikoma mintos Sutarties
116a straipsnio 4 dalies antroji pastraipa. Antrojoje pastraipoje odiai ir 123 straipsnio 1 dal ibraukiami;
i) 9 dalies, kuri tampa 8 dalimi, a papunktyje odiai nepereiti t etap pakeiiami odiais nevesti euro;
j) 10 dalies, kuri tampa 9 dalimi, vadins pastraipos tekstas pakeiiamas taip: Jungtin Karalyst gali bet kuriuo
metu praneti apie savo ketinim vesti eur. Tuo atveju: a punkte nuoroda 122 straipsnio 2 dal pakeiiama
nuoroda 177a straipsnio 1 ir 2 dalis;
k) 11 dalyje, kuri tampa 10 dalimi, odiai ir 116 straipsnio 3 dalies ibraukiami, o pabaigoje odiai nepereina
treij etap. pakeiiami odiais neveda euro.
PROTOKOLAS DL TAM TIKR SU DANIJA SUSIJUSI NUOSTAT
17) Protokolas dl tam tikr su Danija susijusi nuostat i dalies keiiamas taip:
a) preambulje ibraukiama pirma konstatuojama dalis, antroje konstatuojamoje dalyje, kuri tampa pirma
konstatuojama dalimi, odiai Danijos dalyvavim treiajame Ekonomins ir pinig sjungos etape, pakeiiami
odiais iai valstybei atsisakant jai taikom ilyg ir raoma i nauja antra konstatuojama dalis:
ATSIVELGIANT tai, kad 1993 m. lapkriio 3 d. Danijos Karalysts Vyriausyb prane Tarybai apie savo
ketinim nedalyvauti Ekonomins ir pinig sjungos treiajame etape,;
b) 1 ir 3 punktai ibraukiami, o kiti punktai atitinkamai pernumeruojami;
c) 2 punkto, kuris tampa 1 punktu, pirmas sakinys pakeiiamas taip: Atsivelgiant 1993 m. lapkriio 3 d. Danijos
Karalysts Vyriausybs Tarybai pateikt praneim, Danijai taikomos ilygos.;
d) 4 punkte, kuris tapo 2 punktu, nuoroda 122 straipsnio 2 dal pakeiiama nuoroda Sutarties dl Europos
Sjungos veikimo 177a straipsn.
PROTOKOLAS DL ENGENO
18) Protokolas dl engeno acquis integravimo Europos Sjungos sistem i dalies keiiamas taip:
a) protokolo pavadinime odiai dl engeno acquis integravimo Europos Sjungos sistem pakeiiami odiais
dl Europos Sjungos sistem integruotos engeno acquis;
b) preambul i dalies keiiama taip:
i) pirmos konstatuojamos dalies sakinio pabaiga , yra skirti Europos integracijai stiprinti ir ypa suteikti
Europos Sjungai galimyb spariau tapti laisvs, saugumo ir teisingumo erdve pakeiiama taip:
, 1997 m. spalio 2 d. Amsterdamo sutartimi buvo integruoti Europos Sjungos sistem,;
ii) antra konstatuojama dalis pakeiiama taip:
NORDAMOS ilaikyti toki engeno acquis, kokia buvo pltojama sigaliojus Amsterdamo sutariai, ir
pltoti i acquis, siekiant prisidti gyvendinant tiksl, kuriuo Sjungos pilieiams siloma vidaus sien
neturinti laisvs, saugumo ir teisingumo erdv,;
iii) treia konstatuojama dalis ibraukiama;
iv) penktoje konstatuojamoje dalyje, kuri tampa ketvirta konstatuojama dalimi, odiai nra aukiau
nurodyt susitarim alys ir i susitarim nepasira pakeiiami odiais nedalyvauja gyvendinant visas
engeno acquis nuostatas, o pabaigoje odiai pripainti kai kurias arba visas i susitarim nuostatas,
pakeiiami odiais pripainti visas kitas ios acquis nuostatas arba dal j,;
v) etos konstatuojamos dalies, kuri tampa penkta konstatuojama dalimi, pabaigoje ibraukiami odiai , ir
kad iomis nuostatomis galima pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu tai yra vienintel ieitis;
vi) septintos konstatuojamos dalies, kuri tampa eta konstatuojama dalimi, pabaigoje odiai nes abi
valstybs patvirtino savo ketinim pripainti pirmiau nurodytas nuostatas, remiantis 1996 m. gruodio 19 d.
Liuksemburge pasiraytu susitarimu, pakeiiami odiais nes abi valstybs yra sipareigojusios laikytis
iaurs ali pas sjungos nuostat,;
c) 1 straipsnio pirmas sakinys pakeiiamas taip:
Belgijos Karalyst, Bulgarijos Respublika, ekijos Respublika, Danijos Karalyst, Vokietijos Federacin Respublika,
Estijos Respublika, Graikijos Respublika, Ispanijos Karalyst, Pranczijos Respublika, Italijos Respublika, Kipro
Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Liuksemburgo Didioji Hercogyst, Vengrijos Respublika,
Maltos Respublika, Nyderland Karalyst, Austrijos Respublika, Lenkijos Respublika, Portugalijos Respublika,
Rumunija, Slovnijos Respublika, Slovakijos Respublika, Suomijos Respublika ir vedijos Karalyst yra
galiojamos glaudiau tarpusavyje bendradarbiauti tose srityse, kurias apima Tarybos nustatytos engeno acquis
sudaranios nuostatos.;
d) 2 straipsnis pakeiiamas taip:
2 straipsnis
engeno acquis taikoma 1 straipsnyje nurodytoms valstybms narms, nepaeidiant 2003 m. balandio 16 d.
Stojimo akto 3 straipsnio ir 2005 m. balandio 25 d. Stojimo akto 4 straipsnio. Taryba pakeis engeno
susitarimais steigt Vykdomj komitet.;
e) 3 straipsnis pakeiiamas taip:
3 straipsnis
Danijos dalyvavim patvirtinant engeno acquis pltojimo priemones, taip pat i priemoni gyvendinim ir j
taikym Danijai reglamentuoja atitinkamos Protokolo dl Danijos pozicijos nuostatos.;
f) 4 straipsnio pirmojoje pastraipoje ibraukiami odiai , kurios nra pareigotos laikytis engeno acquis,;
g) 5 straipsnis pakeiiamas taip:
5 straipsnis
1. engeno acquis grindiamiems pasilymams ir iniciatyvoms taikomos atitinkamos Sutari nuostatos.
Todl tuo atveju, kai Airija ar Jungtin Karalyst per atitinkam laikotarp ratu nepranea Tarybai, jog pageidauja
dalyvauti priimant teiss akt, laikoma, kad Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 280d straipsnyje nurodyti
galiojimai yra suteikti 1 straipsnyje nurodytoms valstybms narms ir Airijai ar Jungtinei Karalystei, kai kuri nors
i j pageidauja dalyvauti vykdant bendradarbiavim atitinkamoje srityje.
2. Kai laikoma, kad Airija ar Jungtin Karalyst pateik praneim laikydamasi sprendimo pagal 4 straipsn,
nepaisant to ji gali per 3 mnesius ratu praneti Tarybai, kad nepageidauja dalyvauti gyvendinant tok pasilym
ar iniciatyv. Tuo atveju Airija ar Jungtin Karalyst nedalyvauja j priimant. Gavus pastarj praneim engeno
acquis grindiamos priemons primimo procedra sustabdoma, kol pasibaigia 3 ar 4 dalyje idstyta procedra
arba kol bet kuriuo tos procedros metu neatsiimamas tas praneimas.
3. Valstybms narms, pateikusioms 2 dalyje nurodyt praneim, nuo silomos priemons sigaliojimo
dienos joks Tarybos pagal 4 straipsn priimtas sprendimas nebetaikomas tokiu mastu, kokiu Taryba mano esant
btina ir laikantis slyg, kurias, remdamasi Komisijos pasilymu, kvalifikuota bals dauguma priimtame
sprendime nustato Taryba. Tas sprendimas priimamas laikantis i kriterij: Taryba siekia ilaikyti kuo platesn
atitinkamos valstybs nars dalyvavim nedarant didels takos vairi engeno acquis dali praktiniam taikymui,
tuo pat metu laikantis j nuoseklumo. Komisija pateikia savo pasilym kuo greiiau po 2 dalyje nurodyto
praneimo gavimo. Taryba per keturis mnesius nuo Komisijos pasilymo pateikimo priima sprendim, prireikus
suaukdama du posdius i eils.
4. Jei pasibaigus keturi mnesi laikotarpiui Taryba nra primusi sprendimo, valstyb nar gali nedelsdama
prayti perduoti klausim sprsti Europos Vadov Tarybai. Tuo atveju kitame susitikime Europos Vadov
Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, kvalifikuota bals dauguma priima sprendim laikydamasi 3 dalyje
nurodyt kriterij.
5. Jei iki 3 ar 4 dalyje idstytos procedros pabaigos Taryba arba tam tikru atveju Europos Vadov Taryba
nepriima sprendimo, engeno acquis grindiamos priemons primimo procedros sustabdymas baigiamas. Jei
minta priemon vliau priimama, bet kuris pagal 4 straipsn Tarybos priimtas sprendimas nuo tos priemons
sigaliojimo dienos nebetaikomas atitinkamai valstybei narei tokiu mastu ir tokiomis slygomis, kurias nustato
Komisija, nebent minta valstyb nar iki priemons primimo dienos atsiimt 2 dalyje nurodyt praneim.
Komisija priima sprendim iki ios priemons primimo dienos. Priimdama sprendim Komisija laikosi 3 dalyje
nurodyt kriterij.;
h) 6 straipsnio pirmosios pastraipos pirmo sakinio pradioje ibraukiami odiai Pagal 1996 m. gruodio 19 d.
Liuksemburge pasirayt susitarim;
i) 7 straipsnis panaikinamas, o 8 straipsnis tampa 7 straipsniu;
j) priedas panaikinamas.
PROTOKOLAS DL 22a STRAIPSNI TAIKYMO JUNGTINEI KARALYSTEI IR AIRIJAI
19) Protokolas dl Europos bendrijos steigimo sutarties 14 straipsnio tam tikr aspekt taikymo Jungtinei Karalystei ir
Airijai i dalies keiiamas taip:
a) protokolo pavadinime nuoroda Europos bendrijos steigimo sutart pakeiiama nuoroda Sutart dl Europos
Sjungos veikimo;
b) 1 straipsnio pirmosios pastraipos a punkte odiai valstybi, kurios yra Europos ekonomins erdvs susitarimo
alys, pakeiiami odiais valstybi nari;
c) 1 straipsnio pirmojoje ir antrojoje pastraipose, 2 straipsnyje ir 3 straipsnio antrojoje pastraipoje nuoroda

14 straipsn pakeiiama nuoroda Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 22a ir 62 straipsnius.
PROTOKOLAS DL JUNGTINS KARALYSTS IR AIRIJOS POZICIJOS DL LAISVS, SAUGUMO IR TEISINGUMO

ERDVS
20) Protokolas dl Jungtins Karalysts ir Airijos pozicijos i dalies keiiamas taip:
a) protokolo pavadinimo pabaigoje raomi ie odiai: dl laisvs, saugumo ir teisingumo erdvs;
b) preambuls antroje konstatuojamoje dalyje nuoroda Europos bendrijos steigimo sutart pakeiiama nuoroda
Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 22a straipsn;
c) 1 straipsnio pirmame sakinyje odiai pagal Europos bendrijos steigimo sutarties IV antratin dal pakeiiami
odiais pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo III dalies IV antratin dal, antras sakinys ibraukiamas
ir raoma i pastraipa:
Taikant straipsn, kvalifikuota bals dauguma apibriama pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo
205 straipsnio 3 dal.;
d) 2 straipsnio pirmame sakinyje odiai Europos bendrijos steigimo sutarties IV antratins dalies nuostatos
pakeiiami odiais Sutarties dl Europos Sjungos veikimo III dalies IV antratins dalies nuostatos; treiame
sakinyje odiai acquis communautaire ir pakeiiami odiais acquis communautaire ar Sjungos acquis ir;
e) 3 straipsnio 1 dalis i dalies keiiama taip:
i) pirmosios pastraipos pirmame sakinyje odiai pagal Europos bendrijos steigimo sutarties IV antratin
dal pakeiiami odiais pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo III dalies IV antratin dal, o antras
sakinys ibraukiamas;
ii) po antrosios pastraipos raomos ios naujos pastraipos:
Pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 61c straipsn priimtomis priemonmis nustatomos Jungtins
Karalysts ir Airijos dalyvavimo slygos atliekant mintos Sutarties III dalies IV antratinei daliai
priklausani srii vertinimus.
f) 4, 5 ir 6 straipsniuose odiai Europos bendrijos steigimo sutarties IV antratin dal pakeiiami odiais
Sutarties dl Europos Sjungos veikimo III dalies IV antratin dal;
g) 4 straipsnio antrame sakinyje nuoroda 11 straipsnio 3 dal pakeiiama nuoroda Sutarties dl Europos
Sjungos veikimo 280f straipsnio 1 dal;
h) raomas is naujas 4a straipsnis:
4a straipsnis
1. Jungtins Karalysts ir Airijos atveju io protokolo nuostatos taip pat taikomos priemonms, silomoms
ar priimtoms pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo III dalies IV antratin dal, i dalies keiianioms
galiojani priemon, kuri joms yra privaloma.
2. Taiau tais atvejais, kai Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, nusprendia, kad dl Jungtins Karalysts
ar Airijos nedalyvavimo priimant ir taikant i dalies keist galiojani priemon jos praktikai nemanoma taikyti
kitoms valstybms narms ar Sjungai, ji gali paraginti jas pateikti praneim pagal 3 ar 4 straipsn. Pagal
3 straipsn tolesnis dviej mnesi laikotarpis prasideda nuo tokio Tarybos sprendimo primimo dienos.
Jei pasibaigus tam dviej mnesi laikotarpiui nuo Tarybos sprendimo primimo Jungtin Karalyst ar Airija
nepateikia praneimo pagal 3 ar 4 straipsn, galiojanti priemon tampa joms nebeprivaloma ir netaikoma,
nebent atitinkama valstyb nar iki i dalies keiianios priemons sigaliojimo dienos pateikt praneim pagal
4 straipsn. Ji sigalioja nuo i dalies keiianios priemons sigaliojimo dienos arba pasibaigus dviej mnesi
laikotarpiui, atsivelgiant tai, kuri data yra vlesn.
Pagal i dal Taryba, nuodugniai inagrinjusi klausim, priima sprendim valstybi nari, dalyvaujani arba
dalyvavusi priimant i dalies keiiani priemon, atstov kvalifikuota bals dauguma. Tarybos kvalifikuota
bals dauguma apibriama pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 205 straipsnio 3 dalies a punkt.
3. Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, kvalifikuota bals dauguma gali nusprsti, kad Jungtin
Karalyst ar Airija prisiima tiesiogines finansines pasekmes, jei j bt, kurios btinai ir neivengiamai
patiriamos joms nustojus dalyvauti taikant galiojani priemon.
4. is straipsnis nepaeidia 4 straipsnio.;
i) 5 straipsnio pabaigoje raoma i fraz: , jei visi Tarybos nariai, pasikonsultav su Europos Parlamentu, vieningai
nenusprendia kitaip.;
j) 6 straipsnyje odiai taikomos atitinkamos ios Sutarties, skaitant 61i straipsn, nuostatos pakeiiami odiais
taikomos atitinkamos Sutari nuostatos.;
k) raomas is naujas 6a straipsnis:
6a straipsnis
Jungtin Karalyst ar Airija nepareigojama laikytis taisykli, nustatyt remiantis Sutarties dl Europos Sjungos
veikimo 16b straipsniu dl asmens duomen tvarkymo, kur atlieka valstybs nars vykdydamos veikl, kuriai
taikomi mintos Sutarties III dalies IV antratins dalies 4 arba 5 skyriai, tais atvejais, kai Jungtin Karalyst ar
Airija nepareigojama laikytis Sjungos taisykli, reglamentuojani teisminio bendradarbiavimo baudiamo-
siose bylose ar policijos bendradarbiavimo, kur vykdant turi bti laikomasi pagal 16b straipsn nustatyt
nuostat, formas.;
l) 7 straipsnyje odiai 3 ir 4 straipsniai pakeiiami odiais 3, 4 ir 4a straipsniai, o odiai Protokolo dl

engeno acquis integravimo Europos Sjungos sistem pakeiiami odiais Protokolo dl Europos Sjungos
sistem integruotos engeno acquis.;
m) 8 straipsnyje odiai Tarybos pirmininkui pakeiiami odiu Tarybai;
n) raomas naujas 9 straipnis:
9 straipsnis
Airijos atveju protokolas netaikomas Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 61h straipsniui.
PROTOKOLAS DL DANIJOS POZICIJOS
21) Protokolas dl Danijos pozicijos i dalies keiiamas taip:
a) preambul i dalies keiiama taip:
i) po antros konstatuojamos dalies raomos ios trys naujos konstatuojamos dalys:
SUVOKDAMOS, kad i Edinburgo sprendimo kilusio teisinio reimo tsimas pagal Sutartis labai apribos
Danijos dalyvavim svarbiose Sjungos bendradarbiavimo srityse ir kad Sjungos interesams geriausia bt
utikrinti acquis vientisum laisvs, saugumo ir teisingumo erdvje,
Todl SIEKDAMOS sukurti teisin sistem, suteiksiani Danijai galimyb dalyvauti priimant pagal Sutarties
dl Europos Sjungos veikimo III dalies IV antratin dal silomas priemones ir palankiai vertindamos
Danijos ketinim, kai tai manoma, pasinaudoti ia galimybe pagal savo konstitucinius reikalavimus,
PAYMDAMOS, kad Danija netrukdys kitoms valstybms narms toliau pltoti bendradarbiavim dl
priemoni, kurios nra Danijai privalomos,;
ii) priepaskutinje konstatuojamoje dalyje odiai Protokolo dl engeno acquis integravimo Europos
Sjungos sistem pakeiiami odiais Protokol dl Europos Sjungos sistem integruotos engeno
acquis;
b) 1 straipsnio pirmosios pastraipos pirmame sakinyje odiai Europos bendrijos steigimo sutarties IV antratin
dal pakeiiami odiais Sutarties dl Europos Sjungos veikimo III dalies IV antratin dal;
c) 1 straipsnio pirmosios pastraipos antras sakinys ibraukiamas ir raoma i nauja pastraipa:
d) 2 straipsnis pakeiiamas taip:
2 straipsnis
Danijai nra privalomos ar taikomos jokios Sutarties dl Europos Sjungos veikimo III dalies IV antratins dalies
nuostatos, jokia pagal i antratin dal priimta priemon, jokia pagal i antratin dal Sjungos sudaryto
tarptautinio susitarimo nuostata ir joks Europos Sjungos Teisingumo Teismo sprendimas, aikinantis bet kuri
toki nuostat ar priemon arba bet kuri pagal t antratin dal pakeist ar keistin priemon. Tokia nuostata,
priemon ar sprendimas jokiu bdu neturi takos Danijos kompetencijai, teisms ir pareigoms. Tokia nuostata,
priemon ar sprendimas jokiu bdu neturi takos Bendrijos ar Sjungos acquis ir nra Sjungos teiss dalis, kai jie
taikomi Danijai. Vis pirma Sjungos teiss aktai policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudiamosiose bylose
srityje, priimti iki Lisabonos sutarties sigaliojimo, kurie yra i dalies keisti, Danijai tebra privalomi ir taikomi
nepakeisti.;
e) raomas is naujas 2a straipsnis:
2a straipsnis
io Protokolo 2 straipsnis taip pat taikomas taisyklms, nustatytoms remiantis Sutarties dl Europos Sjungos
veikimo 16b straipsniu dl asmens duomen tvarkymo, kur atlieka valstybs nars vykdydamos veikl, kuriai
taikomi mintos Sutarties III dalies IV antratins dalies 4 arba 5 skyriai.;
f) 4 straipsnis tampa 6 straipsniu;
g) 5 straipsnis, kuris tampa 4 straipsniu, i dalies keiiamas taip:
i) visame straipsnyje odis sprendimas pakeiiamas odiu priemon;
ii) 1 dalyje odiai Tarybai pagal Europos bendrijos steigimo sutarties IV antratin dal primus sprendim
dl pasilymo ar iniciatyvos, pateiktos engeno pagrindu, pakeiiami odiais Tarybai patvirtinus
priemon dl pasilymo ar iniciatyvos, pateiktos engeno pagrindu, ir susijusi su ia dalimi, o odiai
valstybi nari, nurodyt Protokolo dl engeno acquis integravimo Europos Sjungos sistem
1 straipsnyje ir Airijos ar Jungtins Karalysts, [], jeigu ios valstybs nars bendradarbiauja atitinkamose
srityse ibraukiami, po odi Danijos ir kit raant ia priemone pareigot valstybi nari;
iii) 2 dalyje odiai Protokolo dl engeno acquis integravimo Europos Sjungos sistem 1 straipsnyje
ivardytos valstybs nars apsvarsto pakeiiami odiais pareigotos ta priemone valstybs nars ir Danija
apsvarstys, atitinkamai gramatikai tikslinant sakin;
h) 6 straipsnis, kuris tampa 5 straipsniu, i dalies keiiamas taip:
i) pirmame sakinyje odiai Europos Sjungos sutarties 13 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio pakeiiami
odiais Europos Sjungos sutarties 13 straipsnio 1 dalies, 28a straipsnio ir 28b28e straipsni, o sakinio
pabaigoje ibraukiami odiai , taiau netrukdo valstybms narms pltoti glaudesnio bendradarbiavimo
ioje srityje;
ii) raomas is naujas treias sakinys: Danija netrukdo kitoms valstybms narms toliau pltoti savo
bendradarbiavim ioje srityje.;
iii) naujo ketvirto sakinio pabaigoje raoma i nauja formuluot: ir nra pareigota Sjungai leisti naudotis
kariniais pajgumais.;
iv) raomos ios dvi naujos pastraipos:
Tarybos aktams, kurie priimami vieningai, btinas vieningas Tarybos nari, iskyrus Danijos Vyriausybs
atstovo, pritarimas.
i) po pavadinimo III dalis raomas 6 straipsnis, kuriame pateikiamas 4 straipsnio tekstas;

j) prie 7 straipsn raomas pavadinimas IV DALIS;
k) raomas is naujas 8 straipsnis:
8 straipsnis
1. Pagal savo konstitucinius reikalavimus ir nepaeisdama 7 straipsnio, Danija gali kitoms valstybms narms
bet kada praneti, kad pirm kito mnesio po praneimo dien protokolo I dal sudarys jo priedo nuostatos.
Tokiu atveju 5 ir 8 straipsniai atitinkamai pernumeruojami.
2. Po ei mnesi nuo tokio praneimo, numatyto 1 dalyje, sigaliojimo dienos, taip pat visa engeno acquis ir
priemons, priimtos siekiant pltoti i acquis, kurios iki tol Danijai buvo privalomos kaip tarptautins teiss
sipareigojimai, tampa privalomos Danijai kaip Sjungos teis.;
l) prie protokolo pridedamas is naujas priedas:
PRIEDAS
1 straipsnis
Laikydamasi 3 straipsnio nuostat, Danija nedalyvauja Tarybos darbe patvirtinant priemones, silomas pagal
Sutarties dl Europos Sjungos veikimo III dalies IV antratin dal. Tarybos sprendimams, kurie priimami
vieningai, btinas vieningas Tarybos nari, iskyrus Danijos Vyriausybs atstovo, pritarimas.
205 straipsnio 3 dal.
2 straipsnis
Dl 1 straipsnio ir laikantis 3, 4 ir 8 straipsni jokia Sutarties dl Europos Sjungos veikimo III dalies
IV antratins dalies nuostata, jokia pagal i antratin dal patvirtinta priemon ir jokia Sjungos pagal i
antratin dal sudaryt tarptautini sutari nuostata nei jokie Europos Sjungos Teisingumo Teismo sprendimai,
aikinantys ias nuostatas ar priemones, nra privalomi arba taikomi Danijai. Tokia nuostata, priemon ar
sprendimas jokiu bdu neturi takos Danijos kompetencijai, teisms ir pareigoms. ios nuostatos, priemons ar
sprendimai, taikomi Danijai, neturi jokios takos acquis communautaire ir Sjungos acquis ir nra Sjungos teiss
dalis.
3 straipsnis
1. Per tris mnesius nuo pasilymo ar iniciatyvos pateikimo Tarybai pagal Sutarties dl Europos Sjungos
veikimo III dalies IV antratin dal Danija gali ratu praneti Tarybos pirmininkui apie savo pageidavim dalyvauti
patvirtinant ir taikant bet kuri i pasilyt priemoni, ir po to Danija turs teis tai daryti.
2. Jeigu prajus atitinkamam laikotarpiui 1 dalyje nurodyta priemon negali bti priimta dalyvaujant Danijai,
Taryba gali priimti 1 dalyje nurodyt priemon pagal 1 straipsn ir Danijai nedalyvaujant. iuo atveju taikomos
2 straipsnio nuostatos.
4 straipsnis
Pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo III dalies IV antratin dal patvirtinus priemon, Danija bet kada
gali praneti Tarybai ir Komisijai apie savo ketinim pripainti i priemon. Tokiu atveju mintos Sutarties
280 F straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka taikoma mutatis mutandis.
5 straipsnis
1. Danijos atveju io protokolo nuostatos taip pat taikomos priemonms, silomoms ar priimtoms pagal
Sutarties dl Europos Sjungos veikimo III dalies IV antratin dal, i dalies keiianioms galiojani priemon,
kuri jai yra privaloma.
2. Taiau tais atvejais, kai Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, nusprendia, kad dl Danijos
nedalyvavimo priimant ir taikant i dalies keist galiojani priemon jos praktikai nemanoma taikyti kitoms
valstybms narms ar Sjungai, ji gali paraginti Danij pateikti praneim pagal 3 ar 4 straipsn. Pagal 3 straipsn
tolesnis dviej mnesi laikotarpis prasideda nuo tokio Tarybos sprendimo primimo dienos.
Jei pasibaigus tam dviej mnesi laikotarpiui nuo Tarybos sprendimo primimo Danija nepateikia praneimo
pagal 3 ar 4 straipsn, galiojanti priemon tampa jai nebeprivaloma ir netaikoma, nebent ji iki i dalies keiianios
priemons sigaliojimo dienos pateikt praneim pagal 4 straipsn. Ji sigalioja nuo i dalies keiianios
priemons sigaliojimo dienos arba pasibaigus dviej mnesi laikotarpiui, atsivelgiant tai, kuri data yra vlesn.
Pagal i dal Taryba, nuodugniai inagrinjusi klausim, priima sprendim valstybi nari, dalyvaujani arba
dalyvavusi priimant i dalies keiiani priemon, atstov kvalifikuota bals dauguma. Tarybos kvalifikuota
bals dauguma apibriama pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 205 straipsnio 3 dalies a punkt.
3. Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, kvalifikuota bals dauguma gali nusprsti, kad Danija prisiima
tiesiogines finansines pasekmes, jei j bt, kurios btinai ir neivengiamai patiriamos jai nustojus dalyvauti
taikant galiojani priemon.
4. is straipsnis nepaeidia 4 straipsnio.
6 straipsnis
1. Praneimas pagal 4 straipsn turi bti pateiktas ne vliau kaip per eis mnesius nuo galutinio priemons
patvirtinimo, jei ta priemon yra pateikta engeno acquis pagrindu.
Jeigu Danija pagal 3 arba 4 straipsn nepateiks praneimo dl priemoni, pateikt engeno acquis pagrindu,
iomis priemonmis pareigotos valstybs nars ir Danija apsvarstys atitinkamas priemones, kuri reikia imtis.
2. Pagal 3 straipsn pateiktas praneimas dl priemoni, pateikt engeno acquis pagrindu, laikomas
neataukiamu praneimu pagal 3 straipsn dl vis kit pasilym ar iniciatyv, besiremiani ta priemone, tiek,
kiek tokia priemon, pasilymas ar iniciatyva pateikta engeno acquis pagrindu.
7 straipsnis
Danija nepareigojama laikytis taisykli, nustatyt remiantis Sutarties dl Europos Sjungos veikimo
16b straipsniu dl asmens duomen tvarkymo, kur atlieka valstybs nars vykdydamos veikl, kuriai taikomi
mintos Sutarties III dalies IV antratins dalies 4 arba 5 skyriai, tais atvejais, kai Danija nepareigojama laikytis
Sjungos taisykli, reglamentuojani teisminio bendradarbiavimo baudiamosiose bylose ar policijos
bendradarbiavimo, kur vykdant turi bti laikomasi pagal 16b straipsn nustatyt nuostat, formas.
8 straipsnis
Jeigu ioje dalyje nurodytais atvejais Danija yra pareigota Tarybos pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo
III dalies IV antratin dal patvirtintos priemons, Danijai dl tos priemons taikomos atitinkamos Sutari
nuostatos.
9 straipsnis
Kai Danija nra pareigota priemons, priimtos pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo III dalies
IV antratin dal, ji neatsako u tos priemons finansinius padarinius, iskyrus administracines ilaidas, kurias
patiria institucijos, jeigu Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, dalyvaujant visiems savo nariams
vieningai nenusprendia kitaip.
PROTOKOLAS DL SJUNGOS PILIEI PRIEGLOBSIO
22) Protokolas dl Europos Sjungos valstybi nari piliei prieglobsio i dalies keiiamas taip:
a) preambul i dalies keiiama taip:
i) pirma konstatuojama dalis pakeiiama taip:
KADANGI, remiantis Europos Sjungos sutarties 6 straipsnio 1 dalimi, Sjunga pripasta Pagrindini
teisi chartijoje nustatytas teises, laisves ir principus;;
ii) raoma i nauja antra konstatuojama dalis:
KADANGI pagal Europos Sjungos sutarties 6 straipsnio 3 dal pagrindins teiss, kurias garantuoja
Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija, kaip bendrieji principai yra Sjungos
teiss dalis;;
iii) antroje konstatuojamoje dalyje, kuri tapo treia konstatuojama dalimi, nuoroda 6 straipsnio 2 dal
pakeiiama nuoroda 6 straipsnio 1 ir 3 dalis;
iv) treioje konstatuojamoje dalyje, kuri tapo ketvirta konstatuojama dalimi, nuoroda 6 straipsnio 2 dal
pakeiiama nuoroda 1a straipsn;
v) treioje ir ketvirtoje konstatuojamose dalyse, kurios tampa ketvirta ir penkta konstatuojamomis dalimis,
odiai idstytus principus pakeiiami odiais idstytas vertybes, prireikus atitinkamai gramatikai
tikslinant sakin; o ketvirtoje konstatuojamoje dalyje, kuri tampa penkta konstatuojama dalimi, nuoroda
Europos bendrijos steigimo sutarties 309 straipn pakeiiama nuoroda Europos Sjungos sutarties
7 straipsn;
vi) penktoje konstatuojamoje dalyje, kuri tampa eta konstatuojama dalimi, nuoroda Europos bendrijos
steigimos sutart pakeiiama nuoroda Sutart dl Europos Sjungos veikimo;
vii) septinta konstatuojama dalis, kuri tampa atunta konstatuojama dalimi, ibraukiama;
b) vienintelis straipsnis i dalies keiiamas taip:
i) b punkte po odio Taryba raomi odiai arba tam tikrais atvejais Europos Vadov Taryba, o pabaigoje
raomi odiai valstybs nars, kurios pilietis pateikia praym, atvilgiu;
ii) c punkto tekstas pakeiiamas taip:
c) jei Taryba yra primusi sprendim pagal Europos Sjungos sutarties 7 straipsnio 1 dal valstybs nars,
kurios pilietis pateikia praym, atvilgiu arba jei Europos Vadov Taryba yra primusi sprendim pagal
mintos Sutarties 7 straipsnio 2 dal valstybs nars, kurios pilietis pateikia praym, atvilgiu;.
PROTOKOLAS DL EKONOMINS, SOCIALINS IR TERITORINS SANGLAUDOS
23) Protokolas dl ekonomins ir socialins sanglaudos i dalies keiiamas taip:
a) visame protokole odiai ekonomin ir socialin sanglauda, ekonomin bei socialin sanglauda pakeiiami
odiais ekonomin, socialin ir teritorin sanglauda, prireikus atitinkamai gramatikai tikslinant sakin;
b) preambul i dalies keiiama taip:
i) pirma, antra, penkta, eta ir keturiolikta konstatuojamos dalys ibraukiamos;
ii) raoma nauja pirma konstatuojama dalis:
PRISIMINDAMOS, kad Europos Sjungos sutarties 2 straipsniu, tarp kit tiksl, yra nustatytas tikslas
skatinti ekonomin, socialin ir teritorin sanglaud bei valstybi nari solidarum ir, kad minta sanglauda
yra tarp Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 2c straipsnio 2 dalies c punkte ivardyt Sjungos
pasidalijamosios kompetencijos srii;;
iii) ketvirta konstatuojama dalis, kuri tampa treia konstatuojama dalimi, pakeiiama taip:
PRISIMINDAMOS, kad Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 161 straipsnio nuostatose numatytas
Sanglaudos fondo krimas;;
iv) vienuoliktos konstatuojamos dalies, kuri tampa atunta konstatuojama dalimi, pabaigoje ibraukiami
odiai , bei pabria ekonomins bei socialins sanglaudos traukimo ios Sutarties 2 ir 3 straipsnius
svarb;
v) penkioliktoje konstatuojamoje dalyje, kuri tampa vienuolikta konstatuojama dalimi, ibraukiami odiai
, kuris turi bti kurtas iki 1993 m. gruodio 31 d.,;
vi) paskutinje konstatuojamoje dalyje nuoroda Europos bendrijos steigimo sutart pakeiiama nuoroda
Europos Sjungos sutart ir Sutart dl Europos Sjungos veikimo.
KITI PROTOKOLAI
24) Protokole dl Pervirinio deficito procedros preambuls pirmoje konstatuojamoje dalyje nurododa Europos
bendrijos teigimo sutart pakeiiama nuoroda Sutart dl Europos Sjungos veikimo.
25) Protokole dl Pranczijos odiai savo ujrio teritorijose pakeiiami odiais Naujojoje Kaledonijoje, Pranczijos
Polinezijoje bei Volyje ir Futnoje.
26) Protokole dl valstybi nari usienio ryi dl iors sien perjimo nuoroda Sutarties IV antratins dalies
62 straipsnio 2 punkto a papunkt pakeiiama nuoroda Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 62 straipsnio 2 dalies
b punkt.
27) Protokolo dl Europos Sjungos sutarties 17 straipsnio dstyme ibraukiami odiai per metus nuo Amsterdamo
sutarties sigaliojimo.
28) Protokole dl valstybi nari visuomenins transliacijos sistemos preambuls paskutinje pastraipoje odiai kurios
tekstas pridedamas prie Europos bendrijos steigimo sutarties pakeiiami kurios tekstas pridedamas prie Europos
Sjungos sutarties ir Sutarties dl Europos Sjungos veikimo.
29) Protokolo dl Nyderland Antil salose perdirbt naftos produkt importo Europos Sjung 3 straipsnio 3 dalies
antrame sakinyje ibraukiami odiai kvalifikuota bals dauguma.
30) Protokolas dl Europos bendrijos steigimo sutarties 141 straipsnio i dalies keiiamas taip:
a) protokolo pavadinime nuoroda Europos bendrijos steigimo sutart pakeiiama nuoroda Sutart dl Europos
Sjungos veikimo;
b) vienintelje nuostatoje prie odius 141 straipsnyje raomi odiai Sutarties dl Europos Sjungos veikimo.
31) Protokole dl Grenlandijai skirt speciali priemoni odiai Europos bendrijos steigimo sutartis pakeiiami odiais
Sutartis dl Europos Sjungos veikimo, prireikus atitinkamai gramatikai tikslinant sakin, ir 2 straipsnis
ibraukiamas.
32) Protokolas, pridtas prie Europos Sjungos sutarties ir Europos Bendrij steigimo sutari, i dalies keiiamas taip:
a) protokolo pavadinimas pakeiiamas taip: Protokolas dl Airijos Konstitucijos 40.3.3 straipsnio;
b) odiai Niekas Europos Sjungos sutartyje ar Europos Bendrij steigimo sutartyse, pakeiiami odiais Jokia
Sutari ar Europos atomins energijos bendrijos steigimo sutarties nuostata,.
33) Protokolas dl EAPB sutarties galiojimo pabaigos finansini padarini ir dl Angli ir plieno mokslini tyrim fondo i
dalies keiiamas taip:
a) preambulje dvi pirmos konstatuojamos dalys pakeiiamos ia nauja pirma konstatuojama dalimi:
PRISIMINDAMOS, kad visas 2002 m. liepos 23 d. buvs Europos angli ir plieno bendrijos turtas ir visi
sipareigojimai 2002 m. liepos 24 d. buvo perduoti Europos bendrijai,;
b) 1 straipsnio 1 dalis ibraukiama, o kitos dvi dalys atitinkamai pernumeruojamos;
c) 2 straipsnis padalijamas dvi pastraipas; pirma pastraipa baigiasi odiais , skaitant pagrindinius principus. Be
to, is straipsnis i dalies keiiamas taip:
i) pirmojoje pastraipoje odiai remdamasi Komisijos pasilymu [...] vieningai pakeiiami odiais
veikdama pagal speciali teiskros procedr, o odiai pasikonsultavusi su Europos Parlamentu
pakeiiami odiais gavusi Europos Parlamento pritarim;
ii) antrojoje pastraipoje odiai ir tinkam sprendim primimo tvark, ypa tvirtinant [...] gaires pakeiiami
odiais Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, patvirtina
priemones, nustatanias [...] gaires;
d) 4 straipsnis panaikinamas.
2 straipsnis
1. Protokolo dl Europos centrini bank sistemos ir Europos centrinio banko statuto, Protokolo dl Europos
investicij banko statuto ir Protokolo dl Europos Sjungos privilegij ir imunitet straipsniai, i dalies pakeisti Lisabonos
sutartimi, yra pernumeruojami pagal atitikties lenteles, pateikiamas iame protokole. Protokol krymins nuorodos
mint protokol straipsnius atitinkamai pritaikomos mintose lentelse.
2. Krymins nuorodos 1 straipsnio 1 punkte numatytas konstatuojamas dalis ir mint protokol straipsnius,
skaitant j dalis ir pastraipas, i naujo sunumeruotus ar idstytus iuo protokolu, ir kurie yra kituose protokoluose ar
pirmins teiss aktuose, pritaikomos pagal protokol. ios adaptacijos prireikus taip pat taikomos tiems atvejams, kai
atitinkama nuostata yra panaikinama.
3. Nuorodos 1 straipsnio 1 punkte numatyt protokol konstatuojamas dalis ir straipsnius, skaitant j dalis ir
pastraipas, i dalies pakeistus io protokolo nuostatomis, ir kurie yra kituose dokumentuose ar aktuose, laikomos
nuorodomis mint protokol konstatuojamas dalis ir straipsnius, skaitant j dalis ir pastraipas, kaip pernumeruotus ar i
naujo idstytus pagal protokol.
PRIEDAS
PROTOKOLO NR. 1, I DALIES KEIIANIO PROTOKOLUS, PRIDTUS PRIE EUROPOS

SJUNGOS SUTARTIES, EUROPOS BENDRIJOS STEIGIMO SUTARTIES IR (ARBA)
EUROPOS ATOMINS ENERGIJOS BENDRIJOS STEIGIMO SUTARTIES, 2 STRAIPSNYJE
NUMATYTOS ATITIKTIES LENTELS
A. PROTOKOLAS DL EUROPOS CENTRINI BANK SISTEMOS IR EUROPOS CENTRINIO

BANKO STATUTO
Buvusioji protokolo numeracija Naujoji protokolo numeracija
1 straipsnis 1 straipsnis
37 straipsnis (panaikintas)
B. PROTOKOLAS DL EUROPOS INVESTICIJ BANKO
C. PROTOKOLAS DL EUROPOS SJUNGOS IMUNITET IR PRIVILEGIJ
PROTOKOLAS Nr. 2
I DALIES KEIIANTIS EUROPOS ATOMINS ENERGIJOS BENDRIJOS STEIGIMO
SUTART
PRISIMINDAMOS, kad yra btina, jog Europos atomins energijos bendrijos steigimo sutarties nuostatos toliau ilaikyt
visik teisin gali;
NORDAMOS pritaikyti mint Sutart prie nauj Europos Sjungos sutartyje ir Sutartyje dl Europos Sjungos veikimo
nustatyt taisykli, ypa institucij ir finans srityse;
SUSITAR dl i nuostat, kurios pridedamos prie Lisabonos sutarties, ir kurios i dalies keiia Europos atomins energijos
bendrijos steigimo sutart:
1 straipsnis
iuo protokolu i dalies keiiama Lisabonos sutarties sigaliojimo dien galiojanios Europos atomins energijos bendrijos
steigimo sutarties (toliau EAEB sutartis) redakcija.
Antroji pastraips netaikoma redakcijai lietuvi kalba.
2 straipsnis
EAEB sutarties III antratins dalies pavadinimas Institucijas reglamentuojanios nuostatos pakeiiamas taip: Institucins
ir finansins nuostatos.
3 straipsnis
EAEB sutarties III antratins dalies pradioje raomas toks naujas skyrius:
1 SKYRIUS
TAM TIKR EUROPOS SJUNGOS SUTARTIES IR SUTARTIES DL EUROPOS SJUNGOS VEIKIMO
NUOSTAT TAIKYMAS
106a straipsnis
1. iai Sutariai taikomi Europos Sjungos sutarties 7 straipsnis, 99f straipsniai, 48 straipsnio 25 dalys bei 49 ir
49a straipsniai, Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 16a straipsnis, 190201b straipsniai, 204211a straipsniai,
213 straipsnis, 215236 straipsniai, 238, 239 ir 240 straipsniai, 241245 straipsniai, 246262 straipsniai, 268
277 straipsniai, 279280 ir 283, 290 ir 292 straipsniai bei Protokolo dl pereinamojo laikotarpio nuostatos.
2. Vadovaujantis ia Sutartimi, nuorodos Sjung, Europos Sjungos sutart, Sutart dl Europos Sjungos veikimo
arba Sutartis, daromos 1 dalyje nurodytose nuostatose ir prie mint Sutari bei prie ios Sutarties pridedam protokol
nuostatose, atitinkamai laikomos nuorodomis Europos atomins energijos bendrij ir i Sutart.
3. Europos Sjungos sutarties ir Sutarties dl Europos Sjungos veikimo nuostatos nenukrypsta nuo ios Sutarties
nuostat.
4 straipsnis
EAEB sutarties III antratins dalies I, II ir III skyri numeriai pakeiiami numeriais II, III ir IV.
5 straipsnis
EAEB sutarties 3 straipsnis, 107132 straipsniai, 136143 straipsniai, 146156 straipsniai, 158163 straipsniai, 165
170 straipsniai, 173, 173a ir 175 straipsniai, 177179a straipsniai ir 180b bei 181 ir 183, 183a, 190 ir 204 straipsniai
panaikinami.
6 straipsnis
EAEB sutarties IV antratins dalies pavadinimas Finansins nuostatos pakeiiamas pavadinimu Konkreios finansins
nuostatos.
7 straipsnis
1. EAEB sutarties 38 straipsnio treiojoje pastraipoje ir 82 straipsnio treiojoje pastraipoje esanios nuorodos 141 ir
142 straipsnius atitinkamai pakeiiamos nuorodomis Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 226 ir 227 straipsnius.
2. EAEB sutarties 171 straipsnio 2 dalyje ir 176 straipsnio 3 dalyje esanios nuorodos 183 straipsn pakeiiamos
nuorodomis Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 279 straipsn.
3. EAEB sutarties 172 straipsnio 4 dalyje esanti nuoroda 177 straipsnio 5 dal pakeiiama nuoroda Sutarties dl
Europos Sjungos veikimo 272 straipsn.
4. EAEB sutartyje esantys odiai Teisingumo Teismas pakeiiami odiais Europos Sjungos Teisingumo Teismas,
prireikus atitinkamai gramatikai tikslinant sakin.
8 straipsnis
EAEB sutarties 191 straipsnis pakeiiamas taip:
191 straipsnis
Valstybi nari teritorijose Protokole dl Europos Sjungos privilegij ir imunitet nustatytomis slygomis Bendrija
naudojasi privilegijomis ir imunitetais, kurie yra btini jos funkcijoms atlikti.
9 straipsnis
EAEB sutarties 206 straipsnis pakeiiamas taip:
206 straipsnis
Bendrija su viena arba keletu valstybi ar tarptautini organizacij gali sudaryti susitarimus steigti asociacij, numatani
abipuses teises ir pareigas, bendr veikl ir speciali tvark.
Tokius susitarimus, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, vieningai priimtu sprendimu sudaro Taryba.
Kai dl toki susitarim reikia i dalies keisti i Sutart, tokie pakeitimai pirma turi bti priimti Europos Sjungos sutarties
48 straipsnio 25 dalyse nustatyta tvarka.
10 straipsnis
Europos atomins energijos bendrijos pajamos ir ilaidos, iskyrus Tiekimo agentros ir bendrj moni pajamas ir
ilaidas, traukiamos Sjungos biudet.
PRIEDAS
LISABONOS SUTARTIES 5 STRAIPSNYJE NUMATYTOS ATITIKTIES LENTELS
A. Europos Sjungos sutartis
Buvusioji Europos Sjungos sutarties Naujoji Europos Sjungos sutarties

Numeracija Lisbonos sutartyje
numeracija numeracija
I ANTRATIN DALIS BENDROSIOS I ANTRATIN DALIS I ANTRATIN DALIS BENDROSIOS

NUOSTATOS BENDROSIOS NUOSTATOS NUOSTATOS
1 straipsnis 1 straipsnis 1 straipsnis
1a straipsnis 2 straipsnis
3 straipsnis (panaikintas) (1)
3b straipsnis (2) 5 straipsnis
II ANTRATIN DALIS EUROPOS II ANTRATIN DALIS II ANTRATIN DALIS NUOSTATOS

EKONOMINS BENDRIJOS STEIGIMO NUOSTATOS DL DEMOKRATIJOS DL DEMOKRATIJOS PRINCIP
SUTARTIES ATSIVELGIANT PRINCIP
EUROPOS BENDRIJOS STEIGIM
PAKEITIMAI
8 straipsnis (pakeistas) (5) 8 straipsnis 9 straipsnis
8a straipsnis (6) 10 straipsnis
8b straipsnis 11 straipsnis
8c straipsnis 12 straipsnis
III ANTRATIN DALIS EUROPOS III ANTRATIN DALIS III ANTRATIN DALIS
ANGLI IR PLIENO BENDRIJOS NUOSTATOS DL INSTITUCIJ NUOSTATOS DL INSTITUCIJ
STEIGIMO SUTARTIES PAKEITIMAI
9 straipsnis (panaikintas) (7) 9 straipsnis 13 straipsnis


9c straipsnis (10) 16 straipsnis
9d straipsnis (11) 17 straipsnis
9e straipsnis 18 straipsnis
9f straipsnis (12) 19 straipsnis
IV ANTRATIN DALIS EUROPOS IV ANTRATIN DALIS IV ANTRATIN DALIS

ATOMINS ENERGIJOS BENDRIJOS NUOSTATOS DL TVIRTESNIO NUOSTATOS DL TVIRTESNIO
STEIGIMO SUTARTIES PAKEITIMAI BENDRADARBIAVIMO BENDRADARBIAVIMO
10 straipsnis (panaikintas) (13) 10 straipsnis (14) 20 straipsnis

27a27e straipsniai (pakeisti)
4040b straipsniai (pakeisti)
4345 (pakeisti)
V ANTRATIN DALIS NUOSTATOS V ANTRATIN DALIS V ANTRATIN DALIS

DL BENDROS USIENIO IR BENDROSIOS NUOSTATOS, BENDROSIOS NUOSTATOS,
SAUGUMO POLITIKOS SUSIJUSIOS SU SJUNGOS IORS SUSIJUSIOS SU SJUNGOS IORS
VEIKSMAIS, IR KONKREIOS VEIKSMAIS, IR KONKREIOS
NUOSTATOS, SUSIJUSIOS SU NUOSTATOS, SUSIJUSIOS SU
BENDRA USIENIO IR SAUGUMO BENDRA USIENIO IR SAUGUMO
POLITIKA POLITIKA
1 skyrius Bendrosios nuostatos dl 1 skyrius Bendrosios nuostatos dl

Sjungos iors veiksm Sjungos iors veiksm
2 skyrius Konkreios nuostatos dl 2 skyrius Konkreios nuostatos dl

bendros usienio ir saugumo politikos bendros usienio ir saugumo politikos
1 skirsnis Bendrosios nuostatos 1 skirsnis Bendrosios nuostatos


22 straipsnis (perkeltas) 15a straipsnis 30 straipsnis
23 straipsnis (perkeltas) 15b straipsnis 31 straipsnis
27a straipsnis (pakeistas) (15) 10 straipsnis 20 straipsnis
27b straipsnis (pakeistas) (15) 10 straipsnis 20 straipsnis
27c straipsnis (pakeistas) (15) 10 straipsnis 20 straipsnis
27d straipsnis (pakeistas) (15) 10 straipsnis 20 straipsnis
27e straipsnis (pakeistas) (15) 10 straipsnis 20 straipsnis
2 skirsnis Nuostatos dl bendros 2 skirsnis Nuostatos dl bendros

saugumo ir gynybos politikos saugumo ir gynybos politikos
28d straipsnis 45 straipsnis


VI ANTRATIN DALIS POLICIJOS

IR TEISMINIO BENDRADARBIAVIMO
BAUDIAMOSIOSE BYLOSE
NUOSTATOS (panaikintas) (16)
29 straipsnis (pakeistas) (17)
VII ANTRATIN DALIS IV ANTRATIN DALIS IV ANTRATIN DALIS TVIRTESNIO

TVIRTESNIO BENDRADARBIAVIMO TVIRTESNIO BENDRADARBIAVIMO BENDRADARBIAVIMO NUOSTATOS
NUOSTATOS (pakeista) (24) NUOSTATOS
VIII ANTRATIN DALIS VI ANTRATIN DALIS VI ANTRATIN DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

(1) I esms pakeistas Sutarties dl Europos Sjungos veikimo (toliau SESV) 2f straipsniu (pernumeruotu 7 straipsniu) ir Europos
Sjungos sutarties (toliau ES sutartis) 9 straipsnio 1 dalimi bei 10a straipsnio 3 dalies antrja pastraipa (pernumeruoti 13 ir
21 straipsniais)
(2) Pakeistas Europos bendrijos steigimo sutarties (toliau EB sutartis) 5 straipsniu.
(3) I esms pakeistas 9b straipsniu (pernumeruotas 15 straipsniu).
(4) I esms pakeistas 9 straipsnio 2 dalimi (pernumeruotas 13 straipsniu).
(5) ES sutarties, kuri galiojo iki Lisabonos sutarties sigaliojimo, (toliau dabartin ES sutartis) 8 straipsnis i dalies pakeit EB sutart.
Tie pakeitimai yra pateikiami pastarojoje Sutartyje ir 8 straipsnis panaikinamas. Jo numeracija panaudota naujos nuostatos raymui.
(6) 4 dalis i esms pakeit EB sutarties 191 straipsnio pirmj pastraip.
(7) Dabartins ES Sutarties 9 straipsnis i dalies pakeit Europos anglies ir plieno bendrijos steigimo sutart. Pastaroji Sutartis nustojo
galioti 2002 m. liepos 23 d. 9 straipsnis panaikinamas ir jo numeracija panaudota kitos nuostatos raymui.
(8) EB sutarties 189 straipsnis i esms pakeistas 1 ir 2 dalimis;
EB sutarties 190 straipsnio 13 dalys i esms pakeistos 13 dalimis;
EB sutarties 192 straipsnio pirmoji pastraipa i esms pakeista 1 dalimi;
EB sutarties 197 straipsnio pirmoji pastraipa i esms pakeista 4 dalimi;
(9) I esms pakeiia 4 dal.
(10) EB sutarties 202 straipsnio pirma ir antra traukos i esms pakeistos 1 dalimi;
EB sutarties 203 straipsnis i esms pakeistas 2 ir 9 dalimis;
EB sutarties 205 straipsnio 2 ir 4 dalys i esms pakeistos 4 ir 5 dalimis;
(11) EB sutarties 211 straipsnis i esms pakeistas 1 dalimi;
EB sutarties 214 straipsnis i esms pakeistas 3 ir 7 dalimis;
EB sutarties 217 straipsnio 1, 3 ie 4 dalys i esms pakeistos 6 dalimi;
(12) I esms pakeit EB sutarties 220 straipsn;
EB sutarties 221 straipsnio pirmoji pastraipa i esms pakeista 2 dalies pirmja pastraipa.
(13) Dabartins ES sutarties 10 straipsnis i dalies pakeit Atomins energijos bendrijos steigimo sutart. ie pakeitimai pateikiami ioje
pastrojoje Sutartyje ir 10 straipsnis panaikinamas. Jo numeracija panaudota kitos nuostatos raymui.
(14) Taip pat pakeiia EB sutarties 11 ir 11a straipsnius.
(15) Dabartins ES sutarties 27a27e straipsniai, susij su tvirtesniu bendradarbiavimu, taip pat pakeiiami SESV 280a280i straipsniais
(pernumeruoti 326334 straipsniais).
(16) Dabartins ES sutarties VI antratins dalies nuostatos, susijusios su policijos ir teisminiu bendradarbiavimu baudiamosiose bylose,
pakeiiami SESV treiosios dalies IV antratins 1, 4 ir 5 skyri nuostatomis.
(17) Pakeistas SESV 61 straipsniu (pernumeruotas 67 straipsniu).
(18) Pakeistas SESV 69f ir 69g straipsniais (pernumeruoti 87 ir 88 straipsniais).
(19) Pakeistas SESV 69a, 69b ir 69d straipsniais (pernumeruoti 82, 83 ir 85 straipsniais).
(20) Pakeistas SESV 69h straipsniu (pernumeruotas 89 straipsniu).
(21) Pakeistas SESV 61e straipsniu (pernumeruotas 72 straipsniu).
(22) Pakeistas SESV 61d straipsniu (pernumeruotas 71 straipsniu).
(23) Dabartins ES sutarties 4040b straipsniai, susij su tvirtesniu bendradarbiavimu, taip pat pakeiiami SESV 280a-280i straipsniais
(pernumeruoti 326334 straipsniais).
(24) Dabartins ES sutarties VII antratins dalies 4345 straipsniai, susij su tvirtesniu bendradarbiavimu, taip pat pakeiiami SESV
280a280i straipsniais (pernumeruoti 326334 straipsniais).
B. Sutartis dl Europos Sjungos veikimo
Buvusioji Europos bendrijos steigimo Nauja Sutarties dl Europos Sjungos

Numeracija Lisabonos sutartyje
sutarties numeracija veikimo numeracija
PIRMOJI DALIS PRINCIPAI PIRMOJI DALIS PRINCIPAI PIRMOJI DALIS PRINCIPAI
I antratin dalis Sjungos I antratin dalis Sjungos

kompetencijos kategorijos ir sritys kompetencijos kategorijos ir sritys
II antratin dalis Bendrai taikomos II antratin dalis Bendrai taikomos

nuostatos nuostatos
2f straipsnis 7 straipsnis
3 straipsnio 1 dalis (panaikinta) (2)
3 straipsnio 2 dalis 3 straipsnis 8 straipsnis

153 straipsnio 2 dalis (perkelta) 6a straipsnis 12 straipsnis
6b (4) straipsnis 13 straipsnis
11 straipsnis (pakeistas) (8) 280a280i straipsniai 326334 straipsniai
11a straipsnis (pakeistas) (8) 280a280i straipsniai 326334 straipsniai
12 straipsnis (perkeltas) 16d straipsnis 18 straipsnis
13 straipsnis (perkeltas) 16e straipsnis 19 straipsnis
286 straipsnis (pakeistas) 16b straipsnis 16 straipsnis
ANTROJI DALIS SJUNGOS ANTROJI DALIS ANTROJI DALIS

PILIETYB NEDISKRIMINAVIMAS IR NEDISKRIMINAVIMAS IR SJUNGOS
SJUNGOS PILIETYB PILIETYB


TREIOJI DALIS BENDRIJOS TREIOJI DALIS SJUNGOS TREIOJI DALIS SJUNGOS

POLITIKOS SRITYS POLITIKOS SRITYS IR VIDAUS POLITIKOS SRITYS IR VIDAUS
VEIKSMAI VEIKSMAI
I antratin dalis Vidaus rinka I antratin dalis Vidaus rinka
I antratin dalis Laisvas preki Ia antratin dalis Laivas preki II antratin dalis Laisvas preki
judjimas judjimas judjimas
1 skyrius Muit sjunga 1 skyrius Muit sjunga 1 skyrius Muit sjunga
Treiosios dalies X antratin dalis 1a skirsnis Muitini 2 skirsnis Muit sjunga

Muitini bendradarbiavimas (perkelta) bendradarbiavimas
2 skyrius Kiekybini apribojim tarp 2 skyrius Kiekybini apribojim 2 skyrius Kiekybini apribojim tarp
valstybi nari udraudimas tarp valstybi nari udraudimas valstybi nari udraudimas
II antratin dalis ems kis II antratin dalis ems kis ir III antratin dalis ems kis ir
uvininkyst uvininkyst


III antratin dalis Laisvas asmen, III antratin dalis Laisvas asmen, IV antratin dalis Laisvas asmen,
paslaug ir kapitalo judjimas paslaug ir kapitalo judjimas paslaug ir kapitalo judjimas
1 skyrius Darbuotojai 1 skyrius Darbuotojai 1 skyrius Darbuotojai
2 skyrius steigimo teis 2 skyrius steigimo teis 2 skyrius steigimo teis
3 skyrius Paslaugos 3 skyrius Paslaugos 3 skyrius Paslaugos
4 skyrius Kapitalas ir mokjimai 4 skyrius Kapitalas ir mokjimai 4 skyrius Kapitalas ir mokjimai


60 straipsnis (perkeltas) 61h straipsnis 75 straipsnis
IV antratin dalis Viz, prieglobsio, IV antratin dalis Laisvs, saugumo V antratin dalis Laisvs, saugumo ir
imigracijos ir kitos su laisvu asmen ir teisingumo erdv teisingumo erdv
judjimu susijusios politikos sritys
1 skyrius Bendrosios nuostatos 1 skyrius Bendrosios nuostatos
61 straipsnis 61 straipsnis (9) 67 straipsnis
64 straipsnio 1 dalis (perkelta) 61e straipsnis (11) 72 straipsnis
61f straipsnis 73 straipsnis
66 straipsnis (perkeltas) 61g straipsnis 74 straipsnis
60 straipsnis (pakeistas) 61h straipsnis 75 straipsnis
61i straipsnis 76 straipsnis
2 skyrius Sien kontrols, 2 skyrius Sien kontrols,

prieglobsio ir imigracijos politika prieglobsio ir imigracijos politika
63 straipsnio 1 ir 2 punktai ir 63 straipsnis 78 straipsnis

64 straipsnio 2 dalis (12)
63 straipsnio 3 ir 4 punktai 63a straipsnis 79 straipsnis
64 straipsnio 1 dalis (pakeista) 61e straipsnis 72 straipsnis
3 skyrius Teisminis 3 skyrius Teisminis

bendradarbiavimas civilinse bylose bendradarbiavimas civilinse bylose
66 straipsnis (pakeistas) 61g straipsnis 74 straipsnis

4 skyrius Teisminis 4 skyrius Teisminis

bendradarbiavimas baudiamosiose bendradarbiavimas baudiamosiose
bylose bylose
5 skyrius Policijos 5 skyrius Policijos bendradarbiavimas

bendradarbiavimas
69f straipsnis (14) 87 straipsnis
69g straipsnis (14) 88 straipsnis
69h straipsnis (15) 89 straipsnis
V antratin dalis Transportas V antratin dalis Transportas VI antratin dalis Transportas
VI antratin dalis Konkurencijos, VI antratin dalis Konkurencijos, VII antratin dalis Konkurencijos,
mokesi ir teiss akt derinimo mokesi ir teiss akt derinimo mokesi ir teiss akt derinimo
bendrosios taisykls bendrosios taisykls bendrosios taisykls
1 skyrius Konkurencijos taisykls 1 skyrius Konkurencijos taisykls 1 skyrius Konkurencijos taisykls


1 skirsnis monms taikomos 1 skirsnis monms taikomos 1 skirsnis monms taikomos

taisykls taisykls taisykls
2 skirsnis Valstybi teikiama pagalba 2 skirsnis Valstybi teikiama 2 skirsnis Valstybi teikiama pagalba
pagalba
2 skyrius Mokesi nuostatos 2 skyrius Mokesi nuostatos 2 skyrius Mokesi nuostatos
3 skyrius Teiss akt suderinimas 3 skyrius Teiss akt suderinimas 3 skyrius Teiss akt suderinimas
95 straipsnis (perkeltas) 94 straipsnis 114 straipsnis
94 straipsnis (perkeltas) 95 straipsnis 115 straipsnis
VII antratin dalis Ekonomin ir VII antratin dalis Ekonomin ir VIII antratin dalis Ekonomin ir
pinig politika pinig politika pinig politika
1 skyrius Ekonomin politika 1 skyrius Ekonomin politika 1 skyrius Ekonomin politika


2 skyrius Pinig politika 2 skyrius Pinig politika 2 skyrius Pinig politika
111 straipsnio 13 ir 5 dalys (perkel- 188o straipsnis 219 straipsnis

tos)
111 straipsnio 4 dalis (perkelta) 115c straipsnio 1 dalis 138 straipsnis
3 skyrius Institucij nuostatos 3 skyrius Institucij nuostatos 3 skyrius Institucij nuostatos
113 straipsnis (perkeltas) 245c straipsnis 294 straipsnis
3a skyrius Specialios nuostatos 4 skyrius Specialios nuostatos

valstybms narms, kuri valiuta yra valstybms narms, kuri valiuta yra
euro euro
111 straipsnio 4 dalis (perkelta) 115c straipsnis 138 straipsnis


4 skyrius Pereinamojo laikotarpio 4 skyrius Pereinamojo laikotarpio 5 skyrius Pereinamojo laikotarpio

nuostatos nuostatos nuostatos
117 straipsnio 1, 2 dalies eta trauka

ir 3 9 dalys (panaikintos)
117 straipsnio 2 dalies penkios pir- 118a straipsnio 2 dalis 141 straipsnio 2 dalis
mosios traukos (perkeltos)
121 straipsnio 1 dalis (perkelta) 117a straipsnio 1 dalis (16) 140 straipsnis
122 straipsnio 2 dalies antras sakinys 117a straipsnio 2 dalis (17)
(perkeltas) 117a straipsnio 3 dalis (18)
123 straipsnio 5 dalis (perkeltas)
123 straipsnio 3 dalis (perkeltas) 118a straipsnis 1 dalis (19) 141 straipsnis
117 straipsnio 2 dalies penkios pirmosios 118a straipsnio 2 dalis (20)
traukos (perkeltos)
124 straipsnio 1 dalis (perkelta) 118b straipsnis 142 straipsnis
121 straipsnio 1 dalis (perkelta) 117a straipsnio 1 dalis 140 straipsnio 1 dalis
121 straipsnio 24 dalys (panaikintos)
122 straipsnio 1, 2 dalys, pirmas

sakinys, 3, 4, 5 ir 6 dalys (panaikintos)
122 straipsnio 2 dalis, antras sakinys 117a straipsnio 2 dalies pirmoji 140 straipsnio 2 dalies pirmoji pastraipa
(perkeltas) pastraipa
123 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys (panai-

kintos)
124 straipsnio 2 dalis (panaikinta)
VIII antratin dalis Uimtumas VIII antratin dalis Uimtumas IX antratin dalis Uimtumas


IX antratin dalis Bendra prekybos Penktosios dalies II antratin dalis Penktosios dalies II antratin dalis
politika (perkeltas) Bendra prekybos politika Bendra prekybos politika
X antratin dalis Muitini Treiosios dalies II antratin dalies 1a Treiosios dalies II antratins dalies
bendradarbiavimas (perkeltas) skyrius Muitini bendradarbiavimas 2 skyrius Muitini bendradarbiavimas
XI antratin dalis Socialin politika, IX antratin dalis Socialin politika X antratin dalis Socialin politika
vietimas, profesinis mokymas ir
jaunimas
1 skyrius Socialins nuostatos

(panaikintas)
2 skyrius Europos socialinis fondas X antratin dalis Europos socialinis XI antratin dalis Europos socialinis
fondas fondas

3 skyrius vietimas, profesinis XI antratin dalis vietimas, XII antratin dalis vietimas,
mokymas ir jaunimas profesinis rengimas, jaunimas ir profesinis rengimas, jaunimas ir sportas
sportas
XII antratin dalis Kultra XII antratin dalis Kultra XIII antratin dalis Kultra
XIII antratin dalis Visuomens XIII antratin dalis Visuomens XIV antratin dalis Visuomens
sveikata sveikata sveikata
XIV antratin dalis Vartotoj apsauga XIV antratin dalis Vartotoj XV antratin dalis Vartotoj apsauga
apsauga
153 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 dalys 153 straipsnis 169 straipsnis
153 straipsnio 2 dalis (perkelta) 6a straipsnis 12 straipsnis
XV antratin dalis Transeuropiniai XV antratin dalis Transeuropiniai XVI antratin dalis Transeuropiniai
tinklai tinklai tinklai
XVI antratin dalis Pramon XVI antratin dalis Pramon XVII antratin dalis Pramon
XVII antratin dalis Ekonomin ir XVII antratin dalis Ekonomin, XVIII antratin dalis Ekonomin,
socialin sanglauda socialin ir teritorin sanglauda socialin ir teritorin sanglauda
XVIII antratin dalis Moksliniai XVIII antratin dalis Moksliniai XIX antratin dalis Moksliniai tyri-
tyrimai ir technologij pltra tyrimai ir technologij pltra mai ir technologij pltra

XIX antratin dalis Aplinka XIX antratin dalis Aplinka XX antratin dalis Aplinka
XX antratin dalis Energetika XXI antratin dalis Energetika
XXI antratin dalis Turizmas XXII antratin dalis Turizmas
XXII antratin dalis Civilin sauga XXIII antratin dalis Civilin sauga
XXIII antratin dalis XXIV antratin dalis Administracinis

Administracinis bendradarbiavimas bendradarbiavimas
XX antratin dalis Penktosios dalies III antratins dalies, Penktosios dalies III antratins dalies
Bendradarbiavimas vystymosi labui 1 skyrius Bendradarbiavimas vystymosi 1 skyrius Bendradarbiavimas vystymosi
(perkeltas) labui labui


180 straipsnis (perkeltas) 188 f straipsnis 210 straipsnis
XXI antratin dalis Ekonominis, Penktosios dalies III antratins dalies Penktosios dalies III antratins dalies
finansinis ir techninis 2 skyrius Ekonominis, finansinis ir 2 skyrius Ekonominis, finansinis ir
bendradarbiavimas su treiosiomis techninis bendradarbiavimas su techninis bendradarbiavimas su treiosiomis
alimis (perkeltas) treiosiomis alimis alimis
181a straipsnis (perkeltas) 188h straipsnis 212 straipsnis
KETVIRTOJI DALIS ASOCIACIJA SU KETVIRTOJI DALIS ASOCIACIJA KETVIRTOJI DALIS ASOCIACIJA SU

UJRIO ALIMIS IR TERITORIJOMIS SU UJRIO ALIMIS IR UJRIO ALIMIS IR TERITORIJOMIS
TERITORIJOMIS
PENKTOJI DALIS SJUNGOS PENKTOJI DALIS SJUNGOS

IORS VEIKSMAI IORS VEIKSMAI
I antratin dalis Bendrosios I antratin dalis Bendrosios

nuostatos dl Sjungos iors veiksm nuostatos dl Sjungos iors veiksm
Treiosios dalies IX antratin dalis II antratin dalis Bendra prekybos II antratin dalis Bendra prekybos
Bendra prekybos politika (perkeltas) politika politika
III antratin dalis III antratin dalis Bendradarbiavimas

Bendradarbiavimas su treiosiomis su treiosiomis alimis ir humanitarin
alimis ir humanitarin pagalba pagalba
Treiosios dalies XX antratin dalis 1 skyrius Bendradarbiavimas 1 skyrius Bendradarbiavimas

Bendradarbaivimas vystymosi labui vystymosi labui vystymosi labui
(perkeltas)
177 straipsnis (perkeltas) 188d straipsnis (22) 208 straipsnis


180 straipsnis (perkeltas) 188f straipsnis 210 straipsnis
Treiosios dalies XXI antratin dalis 2 skyrius Ekonominis, finansinis ir 2 skyrius Ekonominis, finansinis ir
Ekonominis, finansinis ir techninis techninis bendradrabiavimas su techninis bendradrabiavimas su
bendradarbiavimas su treiosiomis alimis treiosiomis alimis treiosiomis alimis
(perkeltas)
181a straipsnis (perkeltas) 188h straipsnis 212 straipsnis
188i straipsnis 213 straipsnis
3 skyrius Humanitarin pagalba 3 skyrius Humanitarin pagalba
188j straipsnis 214 straipsnis
IV antratin dalis Ribojanios IV antratin dalis Ribojanios

priemons priemons
301 straipsnis (pakeistas) 188k straipsnis 215 straipsnis
V antratin dalis Tarptautiniai V antratin dalis Tarptautiniai

susitarimai susitarimai
188l straipsnis 216 straipsnis
310 straipsnis (perkeltas) 188m straipsnis 217 straipsnis
300 straipsnis (pakeistas) 188n straipsnis 218 straipsnis
111 straipsnio 13 ir 5 dalys (perkeltos) 188o straipsnis 219 straipsnis
VI antratin dalis Sjungos VI antratin dalis Sjungos santykiai

santykiai su tarptautinmis su tarptautinmis organizacijomis ir
organizacijomis ir treiosiomis alimis treiosiomis alimis bei Sjungos
bei Sjungos delegacijos delegacijos
302 304 straipsniai (pakeisti) 188p straipsnis 220 straipsnis
188q straipsnis 221 straipsnis
VII antratin dalis Solidarumo VII antratin dalis Solidarumo slyga

slyga
188r straipsnis 222 straipsnis
PENKTOJI DALIS BENDRIJOS ETOJI DALIS INSTITUCINS IR ETOJI DALIS INSTITUCINS IR

INSTITUCIJOS FINANSINS NUOSTATOS FINANSINS NUOSTATOS
I antratin dalis Institucijas I antratin dalis Institucins I antratin dalis Institucins

reglamentuojanios nuostatos nuostatos nuostatos
1 skyrius Institucijos 1 skyrius Institucijos 1 skyrius Institucijos
1 skirsnis Europos Parlamentas 1 skirsnis Europos Parlamentas 1 skirsnis Europos Parlamentas


190 straipsnio 13 dalys (panaikintos)

(24)
190 straipsnio 4 ir 5 dalys 190 straipsnis 223 straipsnis
191 straipsnio pirmoji pastraipa

(panaikinta) (25)
191 straipsnio antroji pastraipa 191 straipsnis 224 straipsnis

(panaikinta) (26)
192 straipsnio antroji pastraipa 192 straipsnis 225 straipsnis

(panaikinta) (27)
197 straipsnio antroji, treioji ir ket- 197 straipsnis 230 straipsnis

virtoji pastraipos
1a skirsnis Europos Vadov Taryba Section 2 skirsnis Europos Vadov

Taryba
2 skirsnis Taryba 2 skirsnis Taryba 3 skirsnis Taryba
205 straipsnio 2 ir 4 dalys (panaikin-

tos) (30)
205 straipsnio 1 ir 3 dalys 205 straipsnis 238 straipsnis


3 skirsnis Komisija 3 skirsnis Komisija 4 skirsnis Komisija
212 straipsnis (perkeltas) 218 straipsnio 2 dalis 249 straipsnio 2 dalis
217 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys (panai-

kintos) (33)
4 skirsnis Teisingumo Teismas 4 skirsnis Europos Sjungos 5 skirsnis Europos Sjungos

Teisingumo Teismas Teisingumo Teismas

(panaikinta) (36)
221 straipsnio antroji ir treioji 221 straipsnis 251 straipsnis

pastraipos
224 straipsnis (37) 224 straipsnis 254 straipsnis


225a straipsnis 225a straipsnis 257 straipsnis
229a straipsnis 229a straipsnis 262 straipsnis
4a skirsnis Europos centrinis bankas 6 skirsnis Europos centrinis bankas


5 skirsnis Audito Rmai 5 skirsnis Audito Rmai 7 skirsnis Audito Rmai
2 skyrius Kelioms institucijoms 2 skyrius Sjungos teiss aktai, 2 skyrius Sjungos teiss aktai,
bendros nuostatos primimo procedros ir kitos primimo procedros ir kitos nuostatos
nuostatos
1 skirsnis Sjungos teiss aktai 1 skirsnis Sjungos teiss aktai
249c straipsnis (38) 291 straipsnis
2 skirsnis Primimo procedros ir 2 skirsnis Primimo procedros ir

kitos nuostatos kitos nuostatos
3 skirsnis Sjungos patariamieji 2 skirsnis Sjungos patariamieji

organai organai
3 skirsnis Ekonomikos ir socialini 1 skirsnis Ekonomikos ir socialini 1 skirsnis Ekonomikos ir socialini

reikal komitetas reikal komitetas reikal komitetas

258 straipsnio pirmoji, antroji ir ket- 258 straipsnis 301 straipsnis

virtoji pastraipos (40)
258 straipsnio treioji pastraipa

(panaikinta) (40)
4 skirsnis Region komitetas 2 skirsnis Region komitetas 2 skirsnis Region komitetas
263 straipsnio pirmoji ir penktoji

pastraipos (panaikintos) (41)
263 straipsnio antroji ketvirtoji 263 straipsnis 305 straipsnis

pastraipos
5 skirsnis Europos investicij bankas 5 skirsnis Europos investicij 4 skirsnis Europos investicij bankas
bankas
II antratin dalis Finansins II antratin dalis Finansins II antratin dalis Finansins

nuostatos nuostatos nuostatos
1 skyrius Sjungos nuosavi itekliai 1 skyrius Sjungos nuosavi itekliai
2 skyrius Daugiamet fianasin 2 skyrius Daugiamet fianasin

programa programa
3 skyrius Sjungos metinis 3 skyrius Sjungos metinis biudetas

biudetas


272 straipsnio 210 dalys 272 straipsnis 314 straipsnis
4 skyrius Biudeto vykdymas ir 4 skyrius Biudeto vykdymas ir

vykdymo patvirtinimas vykdymo patvirtinimas
5 skyrius Bendros nuostatos 5 skyrius Bendros nuostatos
6 skyrius Kova su sukiavimu 6 skyrius Kova su sukiavimu
III antratin dalis Tvirtesnis III antratin dalis Tvirtesnis

bendradarbiavimas bendradarbiavimas
11 ir 11a straipsniai (pakeisti) 280a straipsnis (43) 326 straipsnis
11 ir 11a straipsniai (pakeisti) 280b straipsnis (43) 327 straipsnis
11 ir 11a straipsniai (pakeisti) 280c straipsnis (43) 328 straipsnis
11 ir 11a straipsniai (pakeisti) 280d straipsnis (43) 329 straipsnis
11 ir 11a straipsniai (pakeisti) 280e straipsnis (43) 330 straipsnis
11 ir 11a straipsniai (pakeisti) 280f straipsnis (43) 331 straipsnis
11 ir 11a straipsniai (pakeisti) 280g straipsnis (43) 332 straipsnis
11 ir 11a straipsniai (pakeisti) 280h straipsnis (43) 333 straipsnis
11 ir 11a straipsniai (pakeisti) 280i straipsnis (43) 334 straipsnis


ETOJI DALIS BENDROSIOS IR SEPTINTOJI DALIS BENDROSIOS SEPTINTOJI DALIS BENDROSIOS IR

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
286 straipsnis (pakeistas) 16b straipsnis 16 straipsnis
299 straipsnio 2 dalies antroji, treioji 299 straipsnis 349 straipsnis

ir ketvirtoji pastraipos
299 straipsnio 2 dalies pirmoji 311a straipsnis 355 straipsnis

pastraipa ir 36 dalys (perkeltos)
300 straipsnis (pakeistas) 188n straipsnis 218 straipsnis
301 straipsnis (pakeistas) 188k straipsnis 215 straipsnis
302 straipsnis (pakeistas) 188p straipsnis 220 straipsnis


310 straipsnis (perkeltas) 188m straipsnis 217 straipsnis
299 straipsnio 2 dalies pirmoji pastraipa ir 311a straipsnis 355 straipsnis

36 dalys (perkeltos)
Baigiamosios nuostatos
(1) I esms pakeistas ES sutarties 2 straipsniu (pernumeruotas 3 straipsniu).

2
() I esms pakeistas SESV 2b2e straipsniais (pernumeruoti 36 straipsniais).
3
() Pakeistas ES sutarties 3b straipsniu (pernumeruotas 5 straipsniu).
(4) terpta nuostata i Protokolo dl gyvn apsaugos ir gerovs.
(5) I esms pakeistas ES sutarties 9 straipsniu (pernumeruotas 13 straipsniu).
(6) I esms pakeistas ES sutarties 9 straipsniu (pernumeruotas 13 straipsniu) ir SESV 245a straipsnio 1 dalimi (pernumeruotas
282 straipsniu).
(7) I esms pakeistas ES sutarties 3a straipsnio 3 dalimi (pernumeruotas 4 straipsniu).
(8) Taip pat pakeistas ES sutarties 10 straipsniu (pernumeruotas 20 straipsniu).
(9) Taip pat pakeiia dabartins ES sutarties 29 straipsn.
(10) Pakeiia dabartins ES sutarties 36 straipsn.
(11) Taip pat pakeiia dabartins ES sutarties 33 straipsn.
(12) EB sutarties 63 straipsnio 1 ir 2 punktai pakeiiami SESV 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir 64 straipsnio 2 dalis pakeiiama SESV
63 straipsnio 3 dalimi.
(13) Pakeiia dabartins ES sutarties 31 straipn.
(16) 117a straipsnio 1 dalis (pernumeruotas 140 straipsniu) pakeiiama 121 straipsnio 1 dalimi.
(17) 117a straipsnio 2 dalis (pernumeruotas 140 straipsniu) pakeiiama 122 straipsnio 2 dalies antru sakiniu.
(20) 118a straipsnio 2 dalis (pernumeruotas 141 straipsniu) pakeiiama 117 straipsnio 2 dalies pirmomis penkiomis traukomis.
(21) I esms pakeitas SESV 188d straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos pirmu sakiniu.
(22) 1 dalies antrosios pastraipos antrasis sakinys i esms pakeit EB sutarties 178 straipn.
(23) I esms pakeistas ES sutarties 9a straipsnio 1 ir 2 dalimis (pernumeruotas 14 straipsniu).
(24) I esms pakeistas ES sutarties 9a straipsnio 13 dalimis (pernumeruotas 14 straipsniu).
(28) I esms pakeistas ES sutarties 9c straipsnio 1 dalimi (pernumeruotas 16 straipsniu) ir SESV 249b ir 249c straipsniais
(pernumeruoti 290 ir 291 straipsniais).
(29) I esms pakeistas ES sutarties 9c straipsnio 2 ir 9 dalimis (pernumeruotas 16 straipsniu).
(30) I esms pakeistas ES sutarties 9c straipsnio 4 ir 5 dalimis (pernumeruotas 16 straipsniu).
(31) I esms pakeistas ES sutarties 9d straipsnio 1 dalimi (pernumeruotas 17 straipsniu).
(32) I esms pakeistas ES sutarties 9d straipsnio 3 ir 7 dalimis (pernumeruotas 17 straipsniu).
(33) I esms pakeistas ES sutarties 9d straipsnio 6 dalimi (pernumeruotas 17 straipsniu).
(34) I esms pakeistas SESV 252a straipsniu (pernumeruotas 295 straipsniu).
(35) I esms pakeistas ES sutarties 9f straipsniu (pernumeruotas 19 straipsniu).
(36) I esms pakeistas ES sutarties 9f straipsnio 2 dalies pirmja pastraipa (pernumeruotas 19 straipsniu).
(37) Pirmosios pastraipos pirmasis sakinys i esms pakeistas ES sutarties 9f straipsnio 2 dalies antroji pastraipa (pernumeruotas
19 straipsniu).
(38) I esms pakeiia EB sutarties 202 straipsnio treij trauk.
(39) I esms pakeistas SESV 256a straipsnio 2 dalimi (pernumeruotas 300 straipsniu).
(40) I esms pakeistas SESV 256a straipsnio 4 dalimi (pernumeruotas 300 straipsniu).
(41) I esms pakeistas SESV 256a straipsnio 3 ir 4 dalimis (pernumeruotas 300 straipsniu).
(42) I esms pakeistas SESV 268 straipsnio 4 dalimi (pernumeruotas 310 straipsniu).
(43) Taip pat pakeiia dabartins ES sutarties 27a27e, 4040b ir 4345 straipsnius.
(44) I esms pakeistas ES sutarties 46a straipsniu (pernumeruotas 47 straipsniu).
(45) I esms pakeia ES sutarties 49c straipsn (pernumeruotas 52 straipsniu).
(46) I esms pakeia ES sutarties 49b straipsn (pernumeruotas 51 straipsniu).
(47) I esms pakeia ES sutarties 53 straipsn (pernumeruotas 55 straipsniu).
BAIGIAMASIS AKTAS
(2007/C 306/02)
VALSTYBI NARI VYRIAUSYBI ATSTOV KONFERENCIJA, suaukta 2007 m. liepos 23 d.

Briuselyje, siekiant priimti bendrus Europos Sjungos sutarties, Europos bendrijos steigimo sutarties ir
Europos atomins energijos bendrijos steigimo sutarties pakeitimus, patvirtino tokius tekstus:
I. Lisabonos sutart, i dalies keiiani Europos Sjungos sutart ir Europos bendrijos steigimo
sutart
II. Protokolus
A Protokolus, pridtus prie Europos Sjungos sutarties, Sutarties dl Europos Sjungos

veikimo ir tam tikrais atvejais Europos atomins energijos bendrijos steigimo sutarties:
Protokol dl nacionalini parlament vaidmens Europos Sjungoje
Protokol dl subsidiarumo ir proporcingumo princip taikymo
Protokol dl Euro grups
Protokol dl nuolatinio struktrizuoto bendradarbiavimo, nustatyto Europos Sjungos

sutarties 28a straipsnyje
Protokol dl Europos Sjungos sutarties 6 straipsnio 2 dalies dl Sjungos prisijungimo

prie Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos
Protokol dl vidaus rinkos ir konkurencijos
Protokol dl Europos Sjungos pagrindini teisi chartijos taikymo Lenkijai ir Jungtinei

Karalystei
Protokol dl kompetencijos pasidalijimo
Protokol dl bendrus interesus tenkinani paslaug
Protokol dl Tarybos sprendimo dl Europos Sjungos sutarties 9c straipsnio 4 dalies ir

Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 205 straipsnio 2 dalies gyvendinimo
2014 m. lapkriio 1 d. 2017 m. kovo 31 d. laikotarpiu ir nuo 2017 m. balandio 1 d.
Protokol dl pereinamojo laikotarpio nuostat

B Protokolus, pridedamus prie Lisabonos sutarties
Protokol Nr 1, i dalies keiiant protokolus, pridedamus prie Europos Sjungos

sutarties, Europos bendrijos steigimo sutarties ir (arba) Europos atomins energijos
bendrijos steigimo sutarties
Protokolo Nr. 1, i dalies keiianio protokolus, pridedamus prie Europos Sjungos

sutarties, Europos bendrijos steigimo sutarties ir (arba) Europos atomins energijos
bendrijos steigimo sutarties, 2 straipsnyje numatytas atitikties lenteles
Protokol, Nr. 2, i dalies keiiant Europos atomins energijos bendrijos steigimo sutart
III. Lisabonos sutarties pried:
Lisabonos sutarties 5 straipsnyje numatytas atitikties lenteles
Konferencija patvirtino toliau ivardytas ir prie Baigiamojo akto pridedamas deklaracijas:
A. Deklaracijas dl Sutari nuostat
1. Deklaracij dl Europos Sjungos pagrindini teisi chartijos
2. Deklaracij dl Europos Sjungos sutarties 6 straipsnio 2 dalies
3. Deklaracij dl Europos Sjungos sutarties 7a straipsnio
4. Deklaracij dl Europos Parlamento sudties
5. Deklaracij dl Europos Vadov Tarybos politinio susitarimo dl Sprendimo dl

Europos Parlamento sudties projekto
6. Deklaracij dl Europos Sjungos sutarties 9b straipsnio 5 ir 6 dali, 9d straipsnio 6 ir

7 dali ir 9e straipsnio
7. Deklaracij dl Europos Sjungos sutarties 9c straipsnio 4 dalies ir Sutarties dl

Europos Sjungos veikimo 205 straipsnio 2 dalies
8. Deklaracij dl praktini priemoni, susijusi su pirmininkavimu Europos Vadov

Tarybai ir Usienio reikal tarybai, kuri reikia imtis Lisabonos sutarties sigaliojimo
metu
9. Deklaracij dl Europos Sjungos sutarties 9c straipsnio 9 dalies dl Europos Vadov

Tarybos sprendimo dl pirmininkavimo Tarybai
10. Deklaracij dl Europos Sjungos sutarties 9d straipsnio
11. Deklaracij dl Europos Sjungos sutarties 9d straipsnio 6 ir 7 dali

12. Deklaracij dl Europos Sjungos sutarties 9e straipsnio
13. Deklaracij dl bendros usienio ir saugumo politikos
14. Deklaracij dl bendros usienio ir saugumo politikos
15. Deklaracij dl Europos Sjungos sutarties 13a straipsnio
16. Deklaracij dl Europos Sjungos sutarties 53 straipsnio 2 dalies
17. Deklaracij dl virenybs
18. Deklaracij dl kompetencijos atskyrimo
19. Deklaracij dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 3 straipsnio
20. Deklaracij dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 16b straipsnio
21. Deklaracij dl asmens duomen apsaugos teisminio bendradarbiavimo baudiamo-

siose bylose ir policijos bendradarbiavimo srityse
22. Deklaracij dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 42 ir 63a straipsni
23. Deklaracij dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 42 straipsnio antrosios

pastraipos
24. Deklaracij dl Europos Sjungos teisinio subjektikumo
25. Deklaracij dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 61h ir 188k straipsni
26. Deklaracij dl valstybs nars nedalyvavimo priemonje, grindiamoje Sutarties dl

Europos Sjungos veikimo treios dalies IV antratine dalimi
27. Deklaracij dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 69d straipsnio 1 dalies

antrosios pastraipos
29. Deklaracij dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 87 straipsnio 2 dalies c punkto

32. Deklaracij dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 152 straipsnio 4 dalies

c punkto
35. Deklaracij dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 176a straipsnio
36. Deklaracij dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 188n straipsnio dl deryb dl

valstybi nari tarptautini susitarim, susijusi su laisvs, saugumo ir teisingumo
erdve, ir j sudarymo
37. Deklaracija dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 188r straipsnio
38. Deklaracij dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 222 straipsnio, reglamentuo-

janio generalini advokat skaii Teisingumo Teisme
39. Deklaracij dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 249b straipsnio
40. Deklaracij dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 280d straipsnio
43. Deklaracij dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 311a straipsnio 6 dalies
B. DEKLARACIJAS DL PRIE SUTARI PRIDEDAM PROTOKOL
44. Deklaracij dl Protokolo dl Europos Sjungos sistem integruotos engeno acquis

5 straipsnio

5 straipsnio 2 dalies

5 straipsnio 3 dalies

5 straipsnio 3, 4 ir 5 dali
48. Deklaracij dl Protokolo dl Danijos pozicijos
49. Deklaracij dl Italijos
50. Deklaracij dl Protokolo dl pereinamojo laikotarpio nuostat 10 straipsnio
Konferencija dar paymjo toliau ivardytas deklaracijas, kurios pridedamos prie io

Baigiamojo akto:
51. Belgijos Karalysts deklaracij dl nacionalini parlament
52. Belgijos Karalysts, Bulgarijos Respublikos, Vokietijos Federacins Respublikos,

Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalysts, Italijos Respublikos, Kipro Respublikos,
Lietuvos Respublikos, Didiosios Liuksemburgo hercogysts, Vengrijos Respublikos,
Maltos Respublikos, Austrijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Rumunijos,
Slovnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos deklaracija dl Europos Sjungos
simboli
53. ekijos Respublikos deklaracija dl Europos Sjungos pagrindini teisi chartijos
54. Vokietijos Federacins Respublikos, Airijos, Vengrijos Respublikos, Austrijos Respub-

likos ir vedijos Karalysts deklaracij
55. Ispanijos Karalysts bei Jungtins Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalysts
deklaracij
56. Airijos deklaracij dl Protokolo dl Jungtins Karalysts ir Airijos pozicijos dl laisvs,

saugumo ir teisingumo erdvs 3 straipsnio
57. Italijos Respublikos deklaracij dl Europos Parlamento sudties
58. Latvijos Respublikos, Vengrijos Respublikos ir Maltos Respublikos deklaracij dl

bendros valiutos pavadinimo raybos Sutartyse
59. Nyderland Karalysts deklaracij dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo

270a straipsnio
60. Nyderland Karalysts deklaracij dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo

311a straipsnio
61. Lenkijos Respublikos deklaracij dl Europos Sjungos pagrindini teisi chartijos
62. Lenkijos Respublikos deklaracij dl Protokolo dl Europos Sjungos pagrindini teisi

chartijos taikymo Lenkijos Respublikai ir Jungtinei Karalystei
63. Jungtins Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalysts deklaracij dl termino

pilieiai apibrimo
64. Jungtins Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalysts deklaracij dl teiss

balsuoti rinkimuose Europos Parlament
65. Jungtins Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalysts deklaracij dl Sutarties dl

Europos Sjungos veikimo 61h straipsnio
Hecho en Lisboa, el trece de diciembre de dos mil siete.
V Lisabonu dne tinctho prosince dva tisce sedm.
Udfrdiget i Lissabon den trettende december to tusind og syv.
Geschehen zu Lissabon am dreizehnten Dezember zweitausendsieben.
Kahe tuhande seitsmenda aasta detsembrikuu kolmeteistkmnendal peval Lissabonis.
, .
Done at Lisbon on the thirteenth day of December in the year two thousand and seven.
Fait Lisbonne, le treize dcembre deux mille sept.
Arna dhanamh i Liospin, an tr l dag de Nollaig sa bhliain dh mhle a seacht.
Fatto a Lisbona, add tredici dicembre duemilasette.
Lisabon, divtksto septt gada trspadsmitaj decembr.
Priimta Lisabonoje du tkstaniai septintj met gruodio trylikt dien.
Kelt Lisszabonban, a ktezer-hetedik v december tizenharmadik napjn.
Magmul f'Lisbona, fit-tlettax-il jum ta' Diembru tas-sena elfejn u sebga.
Gedaan te Lissabon, de dertiende december tweeduizend zeven.
Sporzdzono w Lizbonie dnia trzynastego grudnia roku dwa tysice sidmego.
Feito em Lisboa, em treze de Dezembro de dois mil e sete.
ntocmit la Lisabona la treisprezece decembrie dou mii apte.
V Lisabone da trinsteho decembra dvetiscsedem.
V Lizboni, dne trinajstega decembra leta dva tiso sedem.
Tehty Lissabonissa kolmantenatoista pivn joulukuuta vuonna kaksituhattaseitsemn.
Som skedde i Lissabon den trettonde december tjugohundrasju.

Voor Zijne Majesteit de Koning der Belgen

Pour Sa Majest le Roi des Belges
Fr Seine Majestt den Knig der Belgier
Deze handtekening verbindt eveneens de Vlaamse Gemeenschap, de Franse Gemeenschap, de

Duitstalige Gemeenschap, het Vlaamse Gewest, het Waalse Gewest en het Brussels Hoofdstedelijk
Gewest.
Cette signature engage galement la Communaut franaise, la Communaut flamande, la
Communaut germanophone, la Rgion wallonne, la Rgion flamande et la Rgion de Bruxelles-
Capitale.
Diese Unterschrift bindet zugleich die Deutschsprachige Gemeinschaft, die Flmische Gemeinschaft,
die Franzsische Gemeinschaft, die Wallonische Region, die Flmische Region und die Region Brssel-
Hauptstadt.

Za prezidenta esk republiky
For Hendes Majestt Danmarks Dronning
Fr den Prsidenten der Bundesrepublik Deutschland

Eesti Vabariigi Presidendi nimel
Thar ceann Uachtarn na hireann

For the President of Ireland

Por Su Majestad el Rey de Espaa
Pour le Prsident de la Rpublique franaise
Per il Presidente della Repubblica italiana

Latvijas Republikas Valsts prezidenta vrd
Lietuvos Respublikos Prezidento vardu

Pour Son Altesse Royale le Grand-Duc de Luxembourg
A Magyar Kztrsasg Elnke rszrl
Gall-President ta' Malta

Voor Hare Majesteit de Koningin der Nederlanden
Fr den Bundesprsidenten der Republik sterreich
Za Prezydenta Rzeczypospolitej Polskiej

Pelo Presidente da Repblica Portuguesa
Pentru Preedintele Romniei
Za predsednika Republike Slovenije

Za prezidenta Slovenskej republiky
Suomen Tasavallan Presidentin puolesta

Fr Republiken Finlands President
Fr Konungariket Sveriges regering

For Her Majesty the Queen of the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland
A. DEKLARACIJOS DL SUTARI NUOSTAT
1. Deklaracija dl Europos Sjungos pagrindini teisi chartijos
Europos Sjungos pagrindini teisi chartija, kuri yra teisikai privaloma, patvirtinamos pagrindins
teiss, kurias garantuoja mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija ir kurios kyla i
valstybms narms bendr konstitucini tradicij.
Chartija neipleia Sjungos teiss taikymo srities u Sjungos galiojim rib, nenustato Sjungai joki
nauj galiojim ar uduoi ir nepakeiia Sutartyse nustatytj.
2. Deklaracija dl Europos Sjungos sutarties 6 straipsnio 2 dalies
Konferencija susitaria, kad Sjungos prisijungimas prie Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi
apsaugos konvencijos turt vykti taip, kad bt ilaikytos Sjungos teiss ypatybs. iuo poiriu
Konferencija paymi, kad tarp Europos Sjungos Teisingumo Teismo ir Europos mogaus teisi teismo
vyksta nuolatinis dialogas; Sjungos prisijungimas prie ios konvencijos dialog galt sustiprinti.
3. Deklaracija dl Europos Sjungos sutarties 7a straipsnio
Sjunga atsivelgs ypating ma ali, kurios su ja palaiko ypatingus kaimynysts santykius, padt.
4. Deklaracija dl Europos Parlamento sudties
Papildoma vieta Europos Parlamente bus skirta Italijai.
5. Deklaracija dl Europos Vadov Tarybos politinio susitarimo dl

Sprendimo dl Europos Parlamento sudties projekto
Europos Vadov Taryba, remdamasi Europos Parlamento pasilymu, duos politin sutikim dl
Sprendimo dl Europos Parlamento sudties 2009-2014 m. teiskros laikotarpiu perirto projekto.
6. Deklaracija dl Europos Sjungos sutarties 9b straipsnio 5 ir 6 dali,

9d straipsnio 6 ir 7 dali ir 9e straipsnio
Parenkant kandidatus, galinius eiti Europos Vadov Tarybos pirmininko, Komisijos pirmininko ir
Sjungos vyriausiojo galiotinio usienio reikalams ir saugumo politikai pareigas, reikia deramai
atsivelgti btinyb gerbti Sjungos ir jos valstybi nari geografin ir demografin vairov.
7. Deklaracija dl Europos Sjungos sutarties 9c straipsnio 4 dalies ir

Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 205 straipsnio 2 dalies
Konferencija pareikia, kad sprendim dl Europos Sjungos sutarties 9c straipsnio 4 dalies ir Sutarties
dl Europos Sjungos veikimo 205 straipsnio 2 dalies gyvendinimo Taryba priims Lisabonos sutarties
pasiraymo dien ir jis sigalios mintos Sutarties sigaliojimo dien. Sprendimo projektas idstytas
toliau:
Tarybos sprendimo dl Europos Sjungos sutarties

9c straipsnio 4 dalies ir Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 205 straipsnio
2 dalies gyvendinimo 2014 m. lapkriio 1 d.2017 m. kovo 31 d. laikotarpiu ir
nuo 2017 m. balandio 1 d. projektas
EUROPOS SJUNGOS TARYBA,
kadangi:
(1) Reikt priimti nuostatas, leidianias sklandiai pereiti nuo sprendim primimo Taryboje
kvalifikuota bals dauguma sistemos, kaip apibrta Protokolo dl pereinamojo laikotarpio
nuostat 3 straipsnio 3 dalyje, kuri bus toliau taikoma iki 2014 m. spalio 31 d., prie balsavimo
sistemos, numatytos Europos Sjungos sutarties 9c straipsnio 4 dalyje ir Sutarties dl Europos
Sjungos veikimo 205 straipsnio 2 dalyje, kuri bus taikoma nuo 2014 m. lapkriio 1 d., skaitant,
pereinamuoju laikotarpiu iki 2017 m. kovo 31 d., konkreias nuostatas, numatytas minto
protokolo 3 straipsnio 2 dalyje.
(2) Primenama, kad Taryba nuolat deda visas pastangas stiprindama kvalifikuota bals dauguma
priimam sprendim demokratin teistum,
NUSPREND:
1 skirsnis
Nuostatos, taikomos nuo 2014 m. lapkriio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d.
1 straipsnis
Nuo 2014 m. lapkriio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., jei Tarybos nariai, atstovaujantys:
a) ne maiau kaip trims ketvirtadaliams gyventoj arba
b) ne maiau kaip trims ketvirtadaliams valstybi nari skaiiaus,
reikalingo sudaryti sprendim blokuojani maum, taikant Europos Sjungos sutarties 9c straipsnio
4 dalies pirmj pastraip arba Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 205 straipsnio 2 dal,
prietarauja akto primimui Taryboje kvalifikuota bals dauguma, Taryba svarsto klausim.
2 straipsnis
Vykstant iems svarstymams Taryba daro visk, kas yra jos galioje, kad per tinkam laikotarp ir
nepaeisdama Sjungos teiss nustatyt privalom termin, priimt tinkam sprendim 1 straipsnyje
nurodyt Tarybos nari ikeltais klausimais.
3 straipsnis
iuo tikslu Tarybos pirmininkas, padedamas Komisijos ir laikydamasis Tarybos darbo tvarkos taisykli,
imasi bet kokios iniciatyvos, reikalingos siekiant palengvinti susitarimo kuo didesne bals dauguma
primim Taryboje. Tarybos nariai jam padeda.
2 skirsnis
Nuostatos, taikomos nuo 2017 m. balandio 1 d.
4 straipsnis
Nuo 2017 m. balandio 1 d., jei Tarybos nariai, atstovaujantys:
a) ne maiau kaip 55 % gyventoj arba
b) ne maiau kaip 55 % valstybi nari skaiiaus,

reikalingo sudaryti sprendim blokuojani maum, taikant Europos Sjungos sutarties 9c straipsnio
4 dalies pirmj pastraip arba Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 205 straipsnio 2 dal,
prietarauja akto primimui Taryboje kvalifikuota bals dauguma, Taryba svarsto klausim.
5 straipsnis
Vykstant iems svarstymams Taryba daro visk, kas yra jos galioje, kad per tinkam laikotarp ir
nepaeisdama Sjungos teiss nustatyt privalom termin, priimt tinkam sprendim 4 straipsnyje
nurodyt Tarybos nari ikeltais klausimais.
6 straipsnis
iuo tikslu Tarybos pirmininkas, padedamas Komisijos ir laikydamasis Tarybos darbo tvarkos taisykli,
imasi bet kokios iniciatyvos, reikalingos siekiant palengvinti susitarimo didesne bals dauguma
primim Taryboje. Tarybos nariai jam padeda.
3 skirsnis
sigaliojimas
7 straipsnis
is sprendimas sigalioja Lisabonos sutarties sigaliojimo dien.
8. Deklaracija dl praktini priemoni, susijusi su pirmininkavimu

Europos Vadov Tarybai ir Usienio reikal tarybai, kuri reikia imtis
Lisabonos sutarties sigaliojimo metu
Jei Lisabonos sutartis sigaliot po 2009 m. sausio 1 d., Konferencija prao valstybs nars, kuri tuo
metu pirmininkaus Tarybai ei mnesi laikotarpiu, kompetenting valdios institucij ir asmens,
irinkto Europos Vadov Tarybos pirmininku, bei asmens, paskirto Sjungos vyriausiuoju galiotiniu
usienio reikalams ir saugumo politikai, pasikonsultavus su kitu ei mnesi laikotarpiu
pirmininkausiania valstybe nare, imtis konkrei priemoni, btin norint utikrinti veiksming
perjim prie naujos tvarkos, atsivelgiant materialinius ir organizacinius pirmininkavimo Europos
Vadov Tarybai ir Usienio reikal tarybai aspektus.
9. Deklaracija dl Europos Sjungos sutarties 9c straipsnio 9 dalies dl

Europos Vadov Tarybos sprendimo dl pirmininkavimo Tarybai
Konferencija pareikia, kad kai tik bus pasirayta Lisabonos sutartis, Taryba turt pradti rengti
sprendim, nustatant sprendimo dl pirmininkavimo Tarybai gyvendinimo procedr, ir per eis
mnesius jam politikai pritarti. Europos Vadov Tarybos sprendimo projektas, kuris bus priimtas
mintos Sutarties sigaliojimo dien, idstytas toliau:
Europos Vadov Tarybos sprendimo dl pirmininkavimo Tarybai projektas
1 straipsnis
1. Tarybai, iskyrus Usienio reikal taryb, 18 mnesi pirmininkauja i anksto nustatytos trij
valstybi nari grups. Grups sudaromos lygios rotacijos tarp valstybi nari pagrindu, atsivelgiant
j vairov ir geografin pusiausvyr Sjungoje.
2. Kiekvienas grups narys paeiliui pirmininkauja eis mnesius vis sudi Tarybai, iskyrus
Usienio reikal taryb. Kiti grups nariai padeda pirmininkui atlikti visas savo pareigas pagal bendr
program. Grups nariai tarpusavyje gali susitarti dl kitos tvarkos.
2 straipsnis
Valstybi nari vyriausybi nuolatini atstov komitetui pirmininkauja valstybs nars atstovas,
pirmininkaujantis Bendrj reikal tarybai.
Politiniam ir saugumo komitetui pirmininkauja Sjungos vyriausiojo galiotinio usienio reikalams ir

saugumo politikai atstovas.
Jeigu vadovaujantis 4 straipsniu nenusprsta kitaip, vairios sudties Tarybos, iskyrus Usienio reikal
taryb, parengiamiesiems organams pirmininkauja tuo metu atitinkamos sudties Tarybai pirminin-
kaujanios grups narys.
3 straipsnis
Bendradarbiaudama su Komisija, Bendrj reikal taryba utikrina vairios sudties Tarybos darbo
nuoseklum ir tstinum daugiamei program struktroje. Pirmininkaujanios valstybs nars,
padedant Tarybos generaliniam sekretoriatui, imasi vis reikaling priemoni Tarybos darbui
organizuoti ir sklandiai jos veiklai utikrinti.
4 straipsnis
Taryba priima sprendim, nustatant io sprendimo gyvendinimo priemones.

10. Deklaracija dl Europos Sjungos sutarties 9d straipsnio
Konferencija mano, kad kai Komisij nebetraukiami vis valstybi nari pilieiai, Komisija turt
skirti ypating dmes santyki su visomis valstybmis narmis visikam skaidrumui utikrinti. Todl
Komisija turt palaikyti glaudius ryius su visomis valstybmis narmis, neatsivelgdama tai, ar j
pilietis eina Komisijos nario pareigas, ir iomis slygomis turt skirti ypating dmes keitimuisi
informacija ir konsultacijoms su visomis valstybmis narmis.
Konferencija taip pat mano, kad Komisija turt imtis vis btin priemoni utikrinti, kad bt
visokeriopai atsivelgiama politin, socialin ir ekonomin tikrov visose valstybse narse, skaitant
tas, kuri pilietis neina Komisijos nario pareig. ios priemons taip pat turt utikrinti, kad t
valstybi nari pozicij bt atsivelgiama priimant atitinkamas organizacines priemones.
11. Deklaracija dl Europos Sjungos sutarties 9d straipsnio 6 ir 7 dali
Konferencijos manymu, pagal Sutari nuostatas Europos Parlamentas ir Europos Vadov Taryba
bendrai atsako u skland Europos Komisijos pirmininko rinkim proces. Prie Europos Vadov
Tarybai priimant sprendim, Europos Parlamento ir Europos Vadov Tarybos atstovai tinkamiausiu
bdu rengia reikalingas konsultacijas. Vadovaujantis 9d straipsnio 7 dalies pirmja pastraipa, i
konsultacij metu didelis dmesys skiriamas kandidat Komisijos pirmininko post biografijos
faktams, atitinkamai atsivelgiant Europos Parlamento rinkimus. Europos Parlamento ir Europos
Vadov Tarybos tarpusavio susitarimu atitinkamai gali bti nustatoma toki konsultacij rengimo
tvarka.
12. Deklaracija dl Europos Sjungos sutarties 9e straipsnio
1. Konferencija pareikia, kad, vykstant parengiamajam darbui prie paskiriant Sjungos vyriausij
galiotin usienio reikalams ir saugumo politikai, kuris pagal Europos Sjungos sutarties 9e straipsn ir
Protokolo dl pereinamojo laikotarpio nuostat 5 straipsn turi bti paskirtas Lisabonos sutarties, i
dalies keiianios Europos Sjungos sutart ir Europos bendrijos steigimo sutart, sigaliojimo dien ir
kurio kadencija truks nuo tos dienos iki t dien veikianios Komisijos kadencijos pabaigos, bus
palaikomi tinkami ryiai su Europos Parlamentu.
2. Be to, Konferencija primena, kad Sjungos vyriausiasis galiotinis usienio reikalams ir saugumo
politikai, kurio kadencija 2009 m. lapkriio mn. prasids t pai dien ir bus tokios pat trukms kaip
naujos sudties Komisijos kadencija, bus paskirtas laikantis Europos Sjungos sutarties 9d ir
9e straipsni nuostat.
13. Deklaracija dl bendros usienio ir saugumo politikos
Konferencija pabria, kad Europos Sjungos sutarties nuostatos dl bendros usienio ir saugumo
politikos, skaitant Sjungos vyriausiojo galiotinio usienio reikalams ir saugumo politikai pareigybs
sukrim ir Iors veiksm tarnybos steigim, neturi takos dabartiniams valstybi nari
sipareigojimams j usienio politikos nustatymo bei vykdymo ir j nacionalinio atstovavimo
treiosiose alyse bei tarptautinse organizacijose srityse.
Konferencija taip pat primena, kad bendr saugumo ir gynybos politik reglamentuojanios nuostatos
nedaro poveikio ypatingam valstybi nari saugumo ir gynybos politikos pobdiui.
Ji pabria, kad Europos Sjungai ir jos valstybms narms ir toliau bus privalomos Jungtini Taut
Chartijos nuostatos bei vis pirma nuostata, kad pagrindin atsakomyb u tarptautins taikos ir
saugumo palaikym tenka Saugumo Tarybai bei jos nariams.
14. Deklaracija dl bendros usienio ir saugumo politikos
Be Europos Sjungos sutarties 11 straipsnio 1 dalyje nurodyt speciali taisykli ir procedr,

konferencija pabria, kad nuostatos, susijusios su bendra usienio ir saugumo politika, skaitant dl
Sjungos vyriausiojo galiotinio usienio reikalams ir saugumo politikai ir Iors veiksm tarnybos
steigimo, nedarys takos kiekvienoje valstybje narje galiojaniam teisiniam pagrindui, jos
atsakomybei ir galioms, susijusiems su jos usienio politikos nustatymu ir vykdymu, jos nacionaline
diplomatine tarnyba, santykiais su treiosiomis alimis ir dalyvavimu tarptautinse organizacijose,
skaitant valstybi nari naryst JT Saugumo Taryboje.
Konferencija taip pat atkreipia dmes tai, kad nuostatomis, susijusiomis su bendra usienio ir
saugumo politika, nesuteikiama nauj gali Komisijai inicijuojant sprendimus ar nepadidinamas
Europos Parlamento vaidmuo.
Konferencija taip pat primena, kad bendr Europos saugumo ir gynybos politik reglamentuojanios
nuostatos nedaro takos ypatingam valstybi nari saugumo ir gynybos politikos pobdiui.
15. Deklaracija dl Europos Sjungos sutarties 13a straipsnio
Konferencija pareikia, kad, kai tik bus pasirayta Lisabonos sutartis, Tarybos generalinis sekretorius,
vyriausiasis galiotinis bendrai usienio ir saugumo politikai, Komisija ir valstybs nars turt pradti
parengiamj darb dl Europos iors veiksm tarnybos.
16. Deklaracija dl Europos Sjungos sutarties 53 straipsnio 2 dalies
Konferencija mano, kad numatant galimyb versti Sutartis 53 straipsnio 2 dalyje minimas kalbas
prisidedama prie 2 straipsnio 3 dalies ketvirtojoje pastraipoje tvirtinto tikslo gerbti turting Sjungos
kultros ir kalb vairov gyvendinimo. iuo poiriu Konferencija patvirtina, kad Sjunga liks
itikima Europos kultros vairovei ir toliau skirs iskirtin dmes ioms ir kitoms kalboms.
Konferencija rekomenduoja, kad tos valstybs nars, kurios nori pasinaudoti 53 straipsnio 2 dalyje
numatyta galimybe, per eis mnesius nuo Lisabonos sutarties pasiraymo dienos pranet Tarybai
kalb ar kalbas, kurias bus veriamos Sutartys.
17. Deklaracija dl virenybs
Konferencija primena, kad remiantis nusistovjusia Europos Sjungos Teisingumo Teismo praktika
Sutartys ir teiss aktai, kuriuos priima Sjunga remdamasi Sutartimis, turi virenyb prie valstybi
nari teiss aktus ioje teisminje praktikoje nustatytomis slygomis.
Be to, Konferencija nusprend prie io Baigiamojo akto pridti Tarybos teiss tarnybos nuomon dl
virenybs, pateikiam dokumente 11197/07 (JUR 260):
Tarybos teiss tarnybos nuomon 2007 m. birelio 22 d.
Teisingumo Teismo praktika rodo, kad Bendrijos teiss virenyb yra esminis mintos teiss principas. Teismo
nuomone, is principas yra neatsiejamas nuo Europos bendrijos specifinio pobdio. Tuo metu, kai buvo priimtas
pirmas sprendimas ioje nusistovjusioje Teismo praktikoje (1964 m. liepos 15 d. sprendimas byloje Costa prie
ENEL, 6/64 (1)), Sutartyje virenyb nebuvo minima. Taip yra ir iuo metu. Tai, kad virenybs principas nebus
trauktas bsim Sutart, jokiu bdu nepakeis galiojanio principo ir nusistovjusios Teisingumo Teismo
praktikos.
(1) Tai reikia [...], kad teiss, kylanios i Sutarties nepriklausomo teiss altinio dl jos specialaus ir originalaus pobdio nebt
galima panaikinti vidaus teisinmis nuostatomis nepriklausomai nuo j formuluots, nepanaikinant jos pobdio kaip Bendrijos
teiss ir nesukeliant abejoni dl paios Bendrijos teisinio pagrindo.
18. Deklaracija dl kompetencijos atskyrimo
Konferencija pabria, kad pagal Europos Sjungos sutartyje ir Sutartyje dl Europos Sjungos veikimo
numatyt Sjungos ir valstybi nari kompetencijos pasidalijim sritys, kuri Sutartys nepriskiria
Sjungos kompetencijai, priklauso valstybi nari kompetencijai.
Kai Sutartys konkreioje srityje suteikia Sjungai kompetencij, kuria ji dalijasi su valstybmis narmis,
valstybs nars naudojasi savo kompetencija tiek, kiek Sjunga nepasinaudojo arba nusprend
nebesinaudoti savo kompetencija. Pastaroji situacija susidaro, kai atitinkamos Sjungos institucijos
nusprendia panaikinti statymo gali turint akt, vis pirma siekiant utikrinti, kad bt nuolat
laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo princip. Vieno ar keleto jos nari (valstybi nari atstov)
iniciatyva ir laikantis Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 208 straipsnio Taryba gali reikalauti
Komisijos pateikti pasilymus dl statymo gali turinio akto panaikinimo. Konferencija palankiai
vertina tai, kad Komisija pareikia, jog iems praymams skirs ypating dmes.
Be to, Tarpvyriausybin konferencij susirink valstybi nari vyriausybi atstovai, laikydamiesi

Europos Sjungos sutarties 33 straipsnio 25 dalyse numatytos prastos periros procedros, gali
nusprsti i dalies pakeisti Sutartis ir padidinti ar sumainti mintomis Sutartimis Sjungai suteikt
kompetencij.
19. Deklaracija dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 3 straipsnio
Konferencija sutinka, kad bendromis pastangomis alindama moter ir vyr nelygybs apraikas,
vairiose savo politikos kryptyse Sjunga sieks kovoti su bet kokio pobdio smurtu eimoje. Valstybs
nars turt imtis vis reikiam priemoni, siekdamos ukirsti keli iai nusikalstamai veikai ir bausti
u j bei padti aukoms ir jas ginti.
20. Deklaracija dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo

16b straipsnio
Konferencija pareikia, kad kiekvienu atveju pagal 16b straipsn patvirtinant asmens duomen
apsaugos taisykles, galinias turti tiesiogins takos nacionaliniam saugumui, bus deramai
atsivelgiama konkreius ypatumus. Ji primena, kad iuo metu taikomuose teiss aktuose (r. vis
pirma Direktyv 95/46/EB) iuo atvilgiu esama konkrei iimi.
21. Deklaracija dl asmens duomen apsaugos teisminio

bendradarbiavimo baudiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimo
srityse
Konferencija pripasta, kad dl teisminio bendradarbiavimo baudiamosiose bylose ir policijos

bendradarbiavimo srii ypatingo pobdio iose srityse gali reikti konkrei taisykli dl asmens
duomen apsaugos ir laisvo i duomen judjimo, pagrst Sutarties dl Europos Sjungos veikimo
16b straipsniu.
22. Deklaracija dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 42 ir

63a straipsni
Konferencija mano, kad tuo atveju, jei statymo gali turinio akto, pagrsto 63a straipsnio 2 dalimi,
projektas daryt poveik svarbiems valstybs nars socialins apsaugos sistemos aspektams, skaitant
jos apimt, ilaidas ar finansin struktr, ar paveikt tos sistemos finansin pusiausvyr, kaip nustatyta
42 straipsnio antrojoje pastraipoje, tos valstybs nars interesus bus deramai atsivelgiama.

antrosios pastraipos
Konferencija primena, kad, atsivelgiant Europos Sjungos sutarties 9b straipsnio 4 dal, mintu
atveju Europos Vadov Taryba sprendimus priima bendru sutarimu.
24. Deklaracija dl Europos Sjungos teisinio subjektikumo
Konferencija patvirtina, kad tai, jog Europos Sjunga yra juridinis asmuo, Sjungai jokiu bdu nesuteiks
galiojim leisti teiss aktus ar veikti perengiant kompetencijos, kuri jai Sutartyse suteik valstybs
nars, ribas.
25. Deklaracija dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 61h ir

188k straipsni
Konferencija primena, kad pagarba pagrindinms teisms ir laisvms vis pirma reikia, kad turi bti
skirtas deramas dmesys atitinkam fizini asmen ar moni turim statymais numatyt teisi
apsaugai ir laikymuisi. iuo tikslu ir siekiant utikrinti nuodugni sprendim, kuriais fiziniam asmeniui
ar monei skiriamos ribojanios priemons, teismin perir, tokie sprendimai turi remtis aikiais ir
tiksliais kriterijais. Tokie kriterijai turt bti priderinti prie kiekvienos ribojanios priemons
ypatum.
26. Deklaracija dl valstybs nars nedalyvavimo priemonje,

grindiamoje Sutarties dl Europos Sjungos veikimo treios dalies
IV antratine dalimi
Konferencija pareikia, kad tokiu atveju, jei valstyb nar nusprendia nedalyvauti priemonje,
grindiamoje Sutarties dl Europos Sjungos treios dalies IV antratine dalimi, Taryba surengs isamias
diskusijas apie ios valstybs nars nedalyvavimo ioje priemonje galimas pasekmes.
Be to, bet kuri valstyb nar gali paprayti Komisijos inagrinti situacij remiantis Sutarties dl
Europos Sjungos veikimo 96 straipsniu.
Pirmesns pastraipos neturi takos valstybs nars galimybei kreiptis iuo klausimu Europos Vadov
Taryb.

69d straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos
Konferencija mano, kad Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 69d straipsnio 1 dalies antrojoje
pastraipoje nurodytuose reglamentuose turt bti atsivelgiama nacionalines taisykles ir praktik,
susijusias su kriminalini nusikaltim tyrim pradjimu.
Konferencija paymi, kad 78 straipsnio nuostatos taikomos vadovaujantis esama praktika. Terminas
priemons, kurios yra reikalingos tam tikruose Federacins Respublikos regionuose dl Vokietijos
padalijimo atsiradusioms nepalankioms ekonomikos slygoms kompensuoti aikinamas vadovaujantis
esama Europos Sjungos Teisingumo Teismo praktika.

2 dalies c punkto
Konferencija paymi, kad 87 straipsnio 2 dalies c punktas aikinamas vadovaujantis esama Europos
Sjungos Teisingumo Teismo praktika, susijusia su i nuostat taikymu pagalbai, teikiamai tam
tikriems Vokietijos Federacins Respublikos regionams, patyrusiems al dl Vokietijos padalijimo.

104 straipsnio
Konferencija, atsivelgdama 104 straipsn, patvirtina, kad augimo galimybi didinimas ir patikimos
biudeto padties utikrinimas yra du Sjungos ir valstybi nari ekonomins ir fiskalins politikos
ramsiai. Stabilumo ir augimo paktas yra svarbi priemon iems tikslams pasiekti.
Konferencija dar kart patvirtina savo sipareigojim laikytis nuostat dl Stabilumo ir augimo pakto,
kuris yra valstybi nari biudeto politikos koordinavimo pamatas.
Konferencija patvirtina, jog taisyklmis pagrsta sistema yra geriausia sipareigojim vykdymo ir
vienodo poirio visas valstybes nares garantija.
Atsivelgiant tai, Konferencija taip pat dar kart patvirtina savo sipareigojim siekti Lisabonos
strategijos tiksl: kurti darbo vietas, gyvendinti struktrines reformas ir socialin sanglaud.
Sjunga siekia subalansuoto ekonomikos augimo ir kain stabilumo. Todl ekonominje ir biudeto
politikoje reikia nustatyti tinkamus prioritetus siekiant ekonomini reform, inovacij, konkurencin-
gumo ir privai investicij bei vartojimo didinimo silpno ekonomikos augimo laikotarpiais. Tai turt
atspindti nacionaliniu ir Sjungos lygiu priimtuose sprendimuose dl biudeto pateiktos gairs, vis
pirma valstybs pajam ir ilaid struktros pertvarkos, laikantis biudeto drausms pagal Sutartis bei
Stabilumo ir augimo pakt.
Atsivelgiant biudeto ir ekonomikos sunkumus, su kuriais susiduria valstybs nars, akivaizdi tampa
patikimos biudeto politikos laikymosi per vis ekonomin cikl svarba.
Konferencija sutaria, kad valstybs nars turt aktyviai pasinaudoti ekonomikos pakilimo laikotarpiais,
siekdamos konsoliduoti valstybs finansus ir gerinti biudeto padt. J tikslas pakilimo laikotarpiais
laipsnikai pasiekti biudeto pertekli, kuris leist deramai veikti ekonomikos nuosmukio sunkumus,
ir taip prisidti prie ilgalaikio valstybs finans tvarumo.
Valstybs nars laukia galim Komisijos pasilym, taip pat papildomo valstybi nari indlio, kurie
sustiprint ir iaikint Stabilumo ir augimo pakto gyvendinim. Valstybs nars imsis vis reikiam
priemoni, kad padidint savo ekonomikos augimo galimybes. tiksl padt pasiekti geresnis
ekonomins politikos koordinavimas. i deklaracija neukerta kelio bsimoms diskusijoms dl
Stabilumo ir augimo pakto.

140 straipsnio
Konferencija patvirtina, kad 140 straipsnyje apibrtos politikos kryptys i esms priklauso valstybi
nari kompetencijai. Pagal straipsn Sjungos lygiu priimamos skatinamosios ir koordinavimo
rmimo priemons yra papildomo pobdio. Jos reikalingos valstybi nari bendradarbiavimui
stiprinti, o ne nacionalinms sistemoms derinti. Tai neturs poveikio kiekvienoje valstybje narje
taikomoms su socialini partneri atsakomybe susijusioms garantijoms ir praktikai.
i deklaracija nepaeidia Sutari nuostat, suteikiani kompetencij Sjungai, skaitant socialinius

klausimus.

152 straipsnio 4 dalies c punkto
Konferencija pareikia, kad priemonmis, kurios bus patvirtintos taikant 152 straipsnio 4 dalies
c punkt, turi bti atsivelgiama bendras saugumo problemas ir jomis turi bti siekiama nustatyti
auktus kokybs ir saugos standartus, jei kitu atveju nacionaliniai standartai, turintys takos vidaus
rinkai, kliudyt pasiekti aukt moni sveikatos apsaugos lyg.

158 straipsnio
Konferencija mano, kad 158 straipsnyje daroma nuoroda sal vietoves gali apimti vis salose esani
valstybi teritorij, jei jos atitinka btinus kriterijus.

163 straipsnio
Konferencija sutinka, kad Sjungos veiksmai mokslini tyrim ir technologij pltros srityje bus
vykdomi deramai atsivelgiant valstybi nari mokslini tyrim politikos fundamentines kryptis ir
pasirinkim.

176a straipsnio
Konferencijos sitikinimu 176a straipsnis neturi poveikio valstybi nari teisei imtis reikiam
priemoni utikrinant savo energijos tiekim 297 straipsnyje numatytomis slygomis.

188n straipsnio dl deryb dl valstybi nari tarptautini susitarim,
susijusi su laisvs, saugumo ir teisingumo erdve, ir j sudarymo
Konferencija patvirtina, kad valstybs nars gali dertis dl susitarim su treiosiomis alimis arba
tarptautinmis organizacijomis treios dalies IV antratins dalies 3, 4 ir 5 skyriuose numatytose srityse
ir juos sudaryti, jei tokie susitarimai atitinka Sjungos teis.

188r straipsnio
Nepaeidiant priemoni, kurias Sjunga priima siekdama laikytis savo solidarumo pareigos valstybei
narei, patirianiai teroro akt, gaivalin nelaim ar mogaus sukelt katastrof, n viena i
188r straipsnio nuostat nesiekiama paveikti kitos valstybs nars teiss pasirinkti labiausiai tinkamas
priemones, skirtas laikytis savo solidarumo pareigos tai valstybei narei.

222 straipsnio, reglamentuojanio generalini advokat skaii Teisingumo
Teisme
Konferencija pareikia, kad jei pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 222 straipsnio pirmj
pastraip Teisingumo Teismas paprays, kad generalini advokat skaiius bt padidintas trimis
(vienuolika vietoj atuoni), Taryba, sprsdama vieningai, susitars dl tokio padidinimo.
Tokiu atveju Konferencija sutinka, kad Lenkija, kaip ir Vokietija, Pranczija, Italija, Ispanija ir Jungtin
Karalyst, turt nuolatin generalin advokat ir nebedalyvaut rotacijos sistemoje, o pagal esam
rotacijos sistem vykt penki, o ne trij generalini advokat rotacija.

249b straipsnio
Konferencija atsivelgia Komisijos ketinim toliau konsultuotis su valstybi nari paskirtais

ekspertais, rengiant deleguotj teiss akt finansini paslaug srityje projektus, pagal jos
nusistovjusi praktik.

280d straipsnio
Konferencija pareikia, kad valstybs nars, pateikdamos praym pradti tvirtesn bendradarbiavim,
gali nurodyti, ar jos tame etape jau ketina remtis 280h straipsniu, numataniu kvalifikuotos bals
daugumos ipltim, arba prasta teiskros procedra.

308 straipsnio
Konferencija pareikia, kad Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 308 straipsnio 1 dalyje nuoroda
Sjungos tikslus reikia nuorod Europos Sjungos sutarties 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus
tikslus ir mintos Sutarties 2 straipsnio 5 dalyje nustatytus tikslus, susijusius su iors veiksmais,
nurodytais Sutarties dl Europos Sjungos veikimo penktojoje dalyje. Todl nereikia, kad Sutarties dl
Europos Sjungos veikimo 308 straipsniu pagrstais veiksmais bus siekiama tik Europos Sjungos
sutarties 2 straipsnio 1 dalyje nustatyt tiksl. Atsivelgdama tai, Konferencija paymi, kad pagal
Europos Sjungos sutarties 15b straipsnio 1 dal bendros usienio ir saugumo politikos srityje statymo
gali turintys aktai negali bti priimami.

308 straipsnio
Konferencija pabria, kad, remiantis nusistovjusia Europos Sjungos Teisingumo Teismo teismine
praktika, Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 308 straipsnis, kuris yra neatskiriama suteiktais
galiojimais pagrstos institucins sistemos dalis, negali bti pagrindas iplsti Sjungos kompetencijos
srit u bendr Sutari nuostat rib, ypa nuostat, kurios apibria Sjungos uduotis ir veiksmus.
Bet kuriuo atveju 308 straipsnis negali bti pagrindas priimti nuostatas, dl kuri bt pakeistos
Sutartys nesilaikant jose tam nustatytos tvarkos.

311a straipsnio 6 dalies
Auktosios Susitarianios alys susitaria, kad Europos Vadov Taryba, taikydama 311a straipsnio
6 dal, priims sprendim, kuriuo pakeiiamas Majoto statusas Sjungos atvilgiu, siekiant, kad i
teritorija tapt atokiausiu regionu pagal 311a straipsnio 1 dal ir 299 straipsn, kai Pranczijos valdios
institucijos prane Europos Vadov Tarybai ir Komisijai, kad tam sudaro slygas vykstanti salos vidaus
statuso raida.
B. DEKLARACIJOS DL PRIE SUTARI PRIDEDAM

PROTOKOL
44. Deklaracija dl Protokolo dl Europos Sjungos sistem integruotos

engeno acquis 5 straipsnio
Konferencija paymi, kad jei valstyb nar yra pateikusi praneim pagal Protokolo dl Europos
Sjungos sistem integruotos engeno acquis 5 straipsnio 2 dal, kad ji nenori dalyvauti priimant
pasilym ar iniciatyv, tas praneimas gali bti atsiimtas bet kuriuo metu iki engeno acquis
grindiamos priemons primimo.

engeno acquis 5 straipsnio 2 dalies
Konferencija pareikia, kad visais atvejais, kai Jungtin Karalyst arba Airija nurodo Tarybai, jog ketina
nedalyvauti priemonje, grindiamoje dalimi engeno acquis, kuri taikant ji dalyvauja, Taryba isamiai
aptars galim tos valstybs nars nedalyvavimo toje priemonje poveik. Diskusijos Taryboje turt
vykti atsivelgiant Komisijos pateiktus nurodymus dl pasilymo ir engeno acquis ryio.

engeno acquis 5 straipsnio 3 dalies
Konferencija primena, kad jei Taryba nepriima sprendimo pirm kart i esms aptarus klausim,
Komisija gali per 4 mnesius pateikti i dalies pakeist pasilym pakartotinai i esms aptarti Taryboje.

engeno acquis 5 straipsnio 3, 4 ir 5 dali
Konferencija atkreipia dmes tai, kad slygose, kurios turi bti nustatytos Protokolo dl Europos
Sjungos sistem integruotos engeno acquis 5 straipsnio 3, 4 ar 5 dalyje nurodytu sprendimu, gali bti
nustatyta, kad atitinkama valstyb nar prisiima tiesiogines finansines pasekmes, jei j bt, kurios
btinai ir neivengiamai patiriamos jai nustojus dalyvauti taikant dal ar vis acquis, nurodyt pagal
minto protokolo 4 straipsn Tarybos priimtame sprendime.
48. Deklaracija dl Protokolo dl Danijos pozicijos
Konferencija paymi, kad dl teiss akt, kuriuos turi priimti Taryba, viena arba kartu su Europos
Parlamentu, ir kuriuose yra Danijai taikom nuostat, taip pat ir Danijai netaikom nuostat, kadangi
jos priimtos tuo teisiniu pagrindu, kuriam taikoma Protokolo dl Danijos pozicijos I dalis, Danija
pareikia, kad ji nenaudos savo balsavimo teiss tam, kad trukdyt priimti Danijai netaikomas
nuostatas.
Be to, Konferencija paymi, kad, remdamasi Konferencijos deklaracija dl 188r straipsnio, Danija
pareikia, kad Danija dalyvauja taikant pagal 188r straipsn priimtus veiksmus ar teiss aktus
laikydamasi Protokolo dl Danijos pozicijos I ir II dali.
49. Deklaracija dl Italijos
Konferencija atsivelgia tai, kad Protokolas dl Italijos, pridtas prie 1957 m. Europos ekonomins
bendrijos steigimo sutarties, su pakeitimais, padarytais Europos Sjungos sutartimi, nustato, kad:
NORDAMOS isprsti tam tikras su Italija susijusias problemas,
SUSITAR dl i nuostat, kurios pridedamos prie ios Sutarties:
BENDRIJOS VALSTYBS NARS
PAYMI, kad Italijos Vyriausyb vykdo deimties met ekonomins pltros program, skirt Italijos
ekonomikos pusiausvyros sutrikimams itaisyti, pirmiausia rpinantis infrastruktra maiau
isivysiusiuose piet Italijos rajonuose ir Italijos salose bei kuriant naujas darbo vietas nedarbui
mainti.
PRISIMENA, kad ios Italijos Vyriausybs programos principus ir tikslus svarst ir patvirtino
tarptautinio bendradarbiavimo organizacijos, kurioms priklauso valstybs nars.
PRIPASTA, kad pasiekti Italijos programos tikslus yra j bendras interesas.
SUSITARIA, siekdamos padti Italijos Vyriausybei vykdyti udavin, rekomenduoti Bendrijos

institucijoms taikyti visus ioje Sutartyje numatytus metodus ir procedras, ypa tinkamai naudoti
Europos investicij banko ir Europos socialinio fondo iteklius.
MANO, kad Bendrijos institucijos, taikydamos i Sutart, turt atsivelgti Italijos ekonomikos
nuolatines pastangas per ateinanius metus ir tai, kad pageidautina vengti pavojingos tampos, ypa
mokjim balansui ar uimtumo lygiui, nes tai gali kelti pavoj ios Sutarties taikymui Italijai.
PRIPASTA, kad taikant 109h ir 109i straipsnius reiks saugotis, kad priemons, kuri reikalaujama i
Italijos Vyriausybs, nesutrukdyt jai ubaigti savo ekonomikos pltros program ir pakelti gyventoj
gyvenimo lyg.
50. Deklaracija dl Protokolo dl pereinamojo laikotarpio nuostat

10 straipsnio
Konferencija prao Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pagal savo atitinkam kompetencij
stengtis atitinkamais atvejais ir, jei manoma, per penkeri met laikotarp, nurodyt Protokolo dl
pereinamojo laikotarpio nuostat 10 straipsnio 3 dalyje, priimti teiss aktus, i dalies keiianius arba
pakeiianius minto protokolo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytus aktus.
C. VALSTYBI NARI DEKLARACIJOS
Konferencija dar paymjo toliau ivardytas deklaracijas, kurios pridedamos prie io Baigiamojo akto:
51. Belgijos Karalysts deklaracija dl nacionalini parlament
Belgija paymi, kad pagal jos konstitucin teis Sjungos kompetencijai priklausanioje srityje ne tik
Federalinio parlamento atstov rmai ir Senatas, bet ir bendrij bei region parlamentins asambljos
veikia kaip nacionalins parlamentins sistemos elementai arba nacionalinio parlamento rmai.
52. Belgijos Karalysts, Bulgarijos Respublikos, Vokietijos Federacins

Respublikos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalysts, Italijos
Respublikos, Kipro Respublikos, Lietuvos Respublikos, Didiosios
Liuksemburgo hercogysts, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos,
Austrijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Rumunijos, Slovnijos
Respublikos ir Slovakijos Respublikos deklaracija dl Europos Sjungos
simboli
Belgija, Bulgarija, Vokietija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Lietuva, Liuksemburgas, Vengrija, Malta,
Austrija, Portugalija, Rumunija, Slovnija ir Slovakija pareikia, kad vliava su dvylikos aukso spalvos
vaigdui apskritimu mlyname fone, himnas, kylantis i devintosios Liudvigo van Bethoveno
simfonijos Od diaugsmui, kis Suvienyti vairovje, Europos Sjungos valiuta euro ir gegu-
s 9 d. Europos diena joms toliau bus bendro piliei priklausymo Europos Sjungai ir j ryio su ja
simboliai.
53. ekijos Respublikos deklaracija dl Europos Sjungos pagrindini

teisi chartijos
1. ekijos Respublika primena, kad Europos Sjungos pagrindini teisi chartijos nuostatos skirtos
Europos Sjungos institucijoms ir staigoms deramai atsivelgiant subsidiarumo princip ir Europos
Sjungos bei jos valstybi nari kompetencijos pasidalijim, kaip dar kart patvirtinta Deklaracijoje
(Nr. 18) dl kompetencijos atskyrimo. ekijos Respublika pabria, kad Chartijos nuostatos skirtos
valstybms narms tik joms gyvendinant Sjungos teis, o ne joms priimant ir gyvendinant
nacionalins teiss aktus nepriklausomai nuo Sjungos teiss.
2. Be to, ekijos Respublika pabria, kad Chartija neipleia Sjungos teiss taikymo srities ir
nenustato Sjungai nauj gali. Ji nesumaina nacionalins teiss taikymo srities ir neapriboja
nacionalins valdios institucij iuo metu turim galiojim ioje srityje.
3. ekijos Respublika pabria, kad atsivelgiant tai, jog Chartija pripasta pagrindines teises ir
principus, kurie kyla i valstybms narms bendr konstitucini tradicij, mintos teiss ir principai
turt bti aikinami atsivelgiant tas tradicijas.
4. ekijos Respublika taip pat pabria, kad jokia Chartijos nuostata negali bti aikinama kaip
ribojanti ar kitaip varanti mogaus teises ir pagrindines laisves, kurias atitinkamoje taikymo srityje
pripasta Sjungos teis ir tarptautiniai susitarimai, kuri alys yra Sjunga arba visos valstybs nars,
skaitant Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencij, taip pat valstybi nari
konstitucijos.
54. Vokietijos Federacins Respublikos, Airijos, Vengrijos Respublikos,

Austrijos Respublikos ir vedijos Karalysts deklaracija
Vokietija, Airija, Vengrija, Austrija ir vedija paymi, kad pagrindins Europos atomins energijos
bendrijos steigimo sutarties nuostatos nuo jos sigaliojimo nebuvo i esms pakeistos ir turi bti
atnaujintos. Todl jos remia sumanym kuo greiiau suaukti valstybi nari vyriausybi atstov
konferencij.
55. Ispanijos Karalysts bei Jungtins Didiosios Britanijos ir iaurs

Airijos Karalysts deklaracija
Sutartys taikomos Gibraltarui, kuris yra Europos teritorija, u kurios iors santykius atsako valstyb
nar. Tai nereikia, kad keiiamos atitinkamos suinteresuot valstybi nari pozicijos.
56. Airijos deklaracija dl Protokolo dl Jungtins Karalysts ir Airijos

pozicijos dl laisvs, saugumo ir teisingumo erdvs 3 straipsnio
Airija patvirtina savo sipareigojim dl Sjungos kaip laisvs, saugumo ir teisingumo erdvs, kurioje
gerbiamos pagrindins teiss ir valstybi nari vairios teisins sistemos bei tradicijos, o pilieiams
utikrinamas auktas saugumo lygis.
Todl Airija pareikia tvirtai ketinanti, jos manymu, didiausiu manomu mastu pasinaudoti Protokolo
dl Jungtins Karalysts ir Airijos pozicijos dl laisvs, saugumo ir teisingumo erdvs 3 straipsnyje
numatyta teise ir dalyvauti patvirtinant priemones pagal Sutarties dl Europos Sjungos veikimo
treiosios dalies IV antratin dal.
Vis pirma ji didiausiu manomu mastu dalyvaus policijos bendradarbiavimo srities priemonse.
Be to, Airija primena, kad pagal protokolo 8 straipsn ji gali Tarybai ratu praneti, jog ji nebenori, kad
jai bt taikomos protokolo nuostatos. Airija ketina perirti i priemoni veikim per trejus metus
nuo Lisabonos sutarties sigaliojimo.
57. Italijos Respublikos deklaracija dl Europos Parlamento sudties
Italija paymi, kad pagal Europos Sjungos sutarties 8a straipsn (pernumeruot 10 straipsniu) ir
9a straipsn (pernumeruot 14 straipsniu) Europos Parlament sudaro Sjungos piliei atstovai, kai
atstovavimas utikrinamas majania proporcingumo tvarka.
Italija taip pat paymi, kad pagal Europos Sjungos sutarties 8 straipsn (pernumeruot 9 straipsniu) ir
Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 17 straipsn (pernumeruot 20 straipsniu) Sjungos pilietis yra
kiekvienas asmuo, turintis valstybs nars pilietyb.
Taigi Italija laiko, kad, nepaeidiant Sprendimo dl 20092014 m. teiskros laikotarpio, visi Europos
Vadov Tarybos priimti sprendimai Europos Parlamento iniciatyva ir jo pritarimu, nustatantys Europos
Parlamento sudt, turi nepaeisti 9a straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje (pernumeruotame
14 straipsniu) nurodyt princip.
58. Latvijos Respublikos, Vengrijos Respublikos ir Maltos Respublikos

deklaracija dl bendros valiutos pavadinimo raybos Sutartyse
Nepaeidiant Sutartyse minimo bendros valiutos pavadinimo vienodos raybos ant banknot ir
monet, Latvija, Vengrija ir Malta pareikia, kad bendros valiutos pavadinimo rayba, skaitant io
pavadinimo ivestinius odius, vartojamus Sutari tekste latvi, vengr ir maltiei kalbomis, neturi
poveikio esamoms latvi, vengr ir maltiei kalb taisyklms.
59. Nyderland Karalysts deklaracija dl Sutarties dl Europos Sjungos

veikimo 270a straipsnio
Nyderland Karalyst sutiks su sprendimu, nurodytu Sutarties dl Europos Sjungos veikimo

270a straipsnio 2 dalies antrojoje pastraipoje, jei per mintos Sutarties 269 straipsnio treiojoje
pastraipoje nurodyto sprendimo perir bus rastas tinkamas sprendimas dl Nyderland pervirinio
neigiamo grynojo mokjimo pozicijos Sjungos biudeto atvilgiu.
60. Nyderland Karalysts deklaracija dl Sutarties dl Europos Sjungos

veikimo 311a straipsnio
Nyderland Karalyst pareikia, kad sprendimo iniciatyva, kaip nurodyta 311a straipsnio 6 dalyje,
kuria siekiama pakeisti Nyderland Antil ir (arba) Arubos status Sjungos atvilgiu, bus pateikta tik
remiantis sprendimu, priimtu laikantis Nyderland Karalysts statuto.
61. Lenkijos Respublikos deklaracija dl Europos Sjungos pagrindini

teisi chartijos
Chartija jokiu bdu neturi takos valstybi nari teisei leisti teiss aktus visuomens morals, eimos
teiss srityse, taip pat mogaus orumo apsaugos ir pagarbos mogaus fizinei ir moralinei nelieiamybei
srityse.
62. Lenkijos Respublikos deklaracija dl Protokolo dl Europos Sjungos

pagrindini teisi chartijos taikymo Lenkijos Respublikai ir Jungtinei
Karalystei
Lenkijos Respublika pareikia, kad, atsivelgdama Solidarumo socialinio judjimo tradicijas ir svarb
jo indl kovoje dl socialini ir darbo teisi, ji visikai gerbia Sjungos teisje nustatytas socialines ir
darbo teises, ypa patvirtintas Europos Sjungos pagrindini teisi chartijos IV antratinje dalyje.
63. Jungtins Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalysts

deklaracija dl termino pilieiai apibrimo
Sutari ir Europos atomins energijos bendrijos steigimo sutarties atvilgiu bei aktuose, kurie yra
priimti pagal ias sutartis arba kuri galiojim jos pratsia, Jungtin Karalyst dar kart pakartoja savo
deklaracij dl termino pilieiai apibrimo, kuri ji paskelb 1982 m. gruodio 31 d., iskyrus tai,
kad nurodyti Britanijos priklausom teritorij pilieiai yra Britanijos ujrio teritorij pilieiai.

deklaracija dl teiss balsuoti rinkimuose Europos Parlament
Jungtin Karalyst paymi, kad Europos Sjungos sutarties 9a straipsnis ir kitos Sutari nuostatos nra
skirtos tam, kad pakeist teiss balsuoti rinkimuose Europos Parlament pagrindus.

deklaracija dl Sutarties dl Europos Sjungos veikimo 61h straipsnio
Jungtin Karalyst visikai pritaria tvirtiems veiksmams patvirtinant finansines sankcijas, skirtas
terorizmo ir susijusios veiklos prevencijai ir kovai su jais. Todl Jungtin Karalyst pareikia, kad ketina
pasinaudoti Protokolo dl Jungtins Karalysts ir Airijos pozicijos dl laisvs, saugumo ir teisingumo
erdvs 3 straipsnyje numatyta teise, kad dalyvaut priimant visus pasilymus, pateiktus pagal Sutarties
dl Europos Sjungos veikimo 61h straipsn.
Praneimo Nr. Turinys (tsinys) Puslapis
Protokolas dl Tarybos sprendimo dl Europos Sjungos sutarties 9c straipsnio 4 dalies ir Sutarties

dl Europos Sjungos veikimo 205 straipsnio 2 dalies gyvendinimo 2014 m. lapkriio 1 d.2017
m. kovo 31 d. laikotarpiu ir nuo 2017 m. balandio 1 d. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 159
Protokolas dl pereinamojo laikotarpio nuostat . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 159
B. Protokolai, pridedami prie Lisabonos sutarties . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 165
Protokolas Nr. 1, i dalies keiiantis protokolus, pridedamus prie Europos Sjungos sutarties,
Europos bendrijos steigimo sutarties ir (arba) Europos atomins energijos bendrijos steigimo
sutarties . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 165
Priedas. Protokolo Nr. 1, i dalies keiianio protokolus, pridtus prie Europos Sjungos
sutarties, Europos bendrijos steigimo sutarties ir (arba) Europos atomins energijos bendrijos
steigimo sutarties, 2 straipsnyje numatytos atitikties lentels . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 195
Protokolas Nr. 2, i dalies keiiantis Europos atomins energijos bendrijos steigimo sutart . . . . . . 199
PRIEDAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 202
Lisabonos sutarties 5 straipsnyje numatytos atitikties lentels . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 202
2007/C 306/02 Tarpvyriausybins konferencijos baigiamasis aktas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 231
LT

LT Lisbon Treaty

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

LT Lisbon Treaty

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

ISSN 1725-521X

Praneimo Nr. Turinys Puslapis

EUROPOS SJUNGOS SUTARTIES IR EUROPOS BENDRIJOS STEIGIMO SUTARTIES PAKEITIMAI . . . . 10

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 134

Protokolas dl nacionalini parlament vaidmens Europos Sjungoje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 148

Protokolas dl subsidiarumo ir proporcingumo princip taikymo . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 150

Protokolas dl euro grups . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 153

Protokolas dl nuolatinio struktrizuoto bendradarbiavimo, nustatyto Europos Sjungos sutarties

Protokolas dl Europos Sjungos sutarties 6 straipsnio 2 dalies dl Sjungos prisijungimo prie

Protokolas dl vidaus rinkos ir konkurencijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 156

Protokolas dl Europos Sjungos pagrindini teisi chartijos taikymo Lenkijai ir Jungtinei

Protokolas dl kompetencijos pasidalijimo . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 158

(Tsinys antrajame virelyje)

I DALIES KEIIANTI EUROPOS SJUNGOS SUTART IR

JO DIDENYB BELG KARALIUS,

BULGARIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

EKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

JOS DIDENYB DANIJOS KARALIEN,

VOKIETIJOS FEDERACINS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

ESTIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

GRAIKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

JO DIDENYB ISPANIJOS KARALIUS,

PRANCZIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

ITALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

KIPRO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

LATVIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

JO PRAKILNYB LIUKSEMBURGO DIDYSIS HERCOGAS,

VENGRIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

JOS DIDENYB NYDERLAND KARALIEN,

AUSTRIJOS RESPUBLIKOS FEDERALINIS PREZIDENTAS,

LENKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

PORTUGALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

SLOVNIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

SLOVAKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

SUOMIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENT,

VEDIJOS KARALYSTS VYRIAUSYB,

JOS DIDENYB JUNGTINS DIDIOSIOS BRITANIJOS IR IAURS AIRIJOS KARALYSTS

ir iuo tikslu savo galiotaisiais atstovais paskyr:

JO DIDENYB BELG KARALIUS,

Usienio reikal ministr

BULGARIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

Ministro pirmininko pavaduotoj ir Usienio reikal ministr

EKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENAS,

Usienio reikal ministr

JOS DIDENYB DANIJOS KARALIEN,

Usienio reikal ministr

VOKIETIJOS FEDERACINS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

Federalin usienio reikal ministr ir kanclerio pavaduotoj

ESTIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

Usienio reikal ministr

Ministr Pirminink (Taoiseach)

Usienio reikal ministr

GRAIKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

Usienio reikal ministr

JO DIDENYB ISPANIJOS KARALIUS,

Usienio reikal ir bendradarbiavimo ministr

PRANCZIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

Usienio ir Europos reikal ministr

ITALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,

Ministr tarybos pirminink

Ministr tarybos vicepirminink ir Usienio reikal ministr

KIPRO RESPUBLIKOS PREZIDENTAS,