Professional Documents
Culture Documents
Mmariam vardiaSili
akademiuri wera
Tbilisi
2008 weli
1
wigni warmoadgens sauniversiteto saswavlo disciplinis
`akademiuri weris” saxelmZRvanelos. igi gankuTvnilia umaRlesi
ganaTlebis pirveli da meore donis – bakalavriatisa da
magistraturis –studentebisaTvis, Tumca praqtikul daxmarebas
gauwevs mecnieruli kvlevisa da samecniero funqciuri stilis
sakiTxebiT dainteresebul mkiTxvelsac.
2
saqarTvelos enobriv _ sainformacio fondi (sesfi)
Aakademiuri wera
Tbilisi
2008 weli
3
r ed aq t or isa ga n
4
gamocdili da Rrmad ganswavluli filologi mecnierebi da ara
sxva momijnave dargis specialistebi (istorikosebi,
xelovnebaTmcodneebi, filosofosebi...).
da mainc: „ akademiuri wera“ da am sauniversiteto saleqcio
kursis wakiTxva mxolod filologebis saqmec araa, am etapze mainc...
amitom movuwodebT sabunebismetyvelo, teqnikuri da humanitaruli
dargis specialistebs, Seqmnan TavianTi, „ akademiuri weris“ varianti
saxelmZRvaneloebi mag., Tu rogor aswavlidnen isini aspirantebs,
xarisxis maZieblebs, studentebs samecniero naSromis (sadiplomo,
sakurso, sakonferencio Tezisis, sagazeTo, saJurnalo, kritikuli
esesa Tu recenziis) Seqmnas. amiT isini daexmarebian Cvens qveyanas,
qarTul saganmanaTleblo_reformatorul sistemur jgufs. maTi
meToduri midgomebi, rCevebi da winadadebebi, vfiqrobT, sruli
kuTxiT warmoaCens „ akademiuri weris“ swavlebis qarTul waxnagebs.
am azris miwodeba TviT winamdebare wignis avtorTa midgomam
gvikarnaxa. aq saTanado adgili eTmoba ekonomisturi_sabuRaltro
aRricxvis masalaTa akademiur gansjas, sagadasaxado saqmis Semcvel
sailustracio magaliTebsa da nimuSebs saTanado analiziTurT.
magistranti studentebisTvis gankuTvnili „ akademiuri weris“ es
saxelmZRvanelo gamoirCeva akademizmiT, studentTan dialoguri
urTierTobiT, rCeviT, mecnieruli azris miwodebis momxibvleli da
sada, gasagebi stiliT.
nebismieri swavlis mosurne studenti am wigniT Rrmad Seicnobs
da Seimecnebs „ akademiuri weris,“ sakvlevi obieqtis
argumentirebuli esesTvis aucilebel Cvevebsa da niuansebs, damwyebi
mecnierisTvis esoden saWiro mecnieruli alRos da unarCvevebis
gamomuSavebas. wignis avtorTa saboloo misiac da mizandasaxulebac
xom esaa. es „ akademiuri wera“ didxans iqneba saqarTvelos
universitetebis studentTa megzuri da gzamkvlevi mecnieruli
gawafulobis Sedgomis gzaze.
profesori badri cxadaZe
5
winasityvaoba
9
`akademiuri weris” sagani, amocanebi
11
ix. magaliTad, Wayne C. Booth, Gregory G. Colomb, Joseph M. Williams,-The Graft of Research, The
University Chicalgo press, Chicago, 1995;
2
Organizing an Essay, US Writing Handouts..
3
Plagiarism: What is and how to Recognize and Avoid. Indiana University Writing Tutorial services.
http:/www.indiana.edu%ewts/pambplits/plagiarism.shtinl;
10
enis praqtikul stilistikasTan erTad, funqciuri stilistikis
codnasac emyareba. amas garda, azris miznobrivi emociuri muxtis
Sesaqmnelad ritorikuli figurebis weraSi gamoyenebis
TvalsazrisiT, met-naklebad, ritorikis sxva nawilis, oratoruli
xelovnebis sakiTxebsac moicavs.4 ase rom, akademiuri weris sagani
mWidrodaa dakavSirebuli enis praqtikul stilistikasTn, funqciur
stilistikasa da oratorul xelovnebasTan.
pirvel yovlisa, es komponentebi gansjiTi, azrovnebiTi
procesebis ragvarobasa da qaRaldze werilobiTi dafiqsirebis
process gansazRvravs da akademizmis niSniT aerTianebs.
11
xolo am kuTvnilebaSi gulisxmoben qcevas, sajaro gamosvlas,
metyvelebas, weras da, rac mTavaria, am yvelafris formasa da stils.
es ki niSnavs, rom umaRlesi ganaTlebisa da mecnierebis sferoSi
dadgenilia wesebi da tradiciebi da visac am sferoSi surs
moRvaweoba, es yvelaferi unda icodes. am niSniT “akademiuri wera”
upiratesad weriTs metyvelebasa da masTan dakavSirebul sxva
momentebs gamoyofs. akademiuri werac amitom hqvia.
5. weriTi metyveleba
16
vismenT informacias, viRlebiT, yuradReba gvefanteba. amis mizezia
gonebis mier miRebuli informaciis Taviseburi reziumireba. igi mas
axarisxebs, mTavars mexsierebis matricaze aRbeWdavs, umniSvnelos ki
ugulebelyofs. amitomac Wirs mosmenili ambis detalebis gageba, miT
ufro maTi gaxseneba mosmenis Semdeg.
naweri azris gageba-gaTavisebas absoluturi sizustiT
uzrunvelyofs. teqstis erTxel wakiTxviT raime gaugebaric rom
darCes, ukan mibrunebiT, xelaxla wakiTxviT SeiZleba gageba.
amasTan, teqsts vkiTxulobT, magaliTad: “xSirad kn SeiZleba
miviRoT iseTi gamxsnelebidan, rogoricaa Txevadi amiaki, Tionilis
qloridi, tetrahidrofurani, acetonili, dimeTilsulfoqsidi,
gogirdis bm monoqloridi da sxv.”
Tvalis gadavlebiTac aSkaraa, rom teqsti erTi winadadebisagan
Sedgeba, magram igi agebulebiTac rTulia da informaciuladac
tevadia. am informaciis aRqma erTbaSad, erTi wakiTxviT, Zalian
gaWirdeba, miuxedavad imisa, rom es teqsti mcodne mkiTxvelzea
gaTvlili (qimiaSi Cauxedavi saerTod verafers gaigebs).
pirvel etapze mkiTxvelma unda waikiTxos abreviatura “kn”.
saamisod unda gaecnos wignis bolos darTul Sesabamis saZiebels,
sadac abreviaturebia gaxsili. aq qimiis saerTo codnaze damyareba
Znelia, radgan “kn” SeiZleba aRniSnavdes “koloidur nivTierebasac”
da kidev bevrs sxva rames, Tundac, “koordinaciul naerTs”.
meore etapze yuradReba koncentrirdeba zogadad gamxsnelebisgan
garkveuli nivTierebebis miRebaze, xolo mesame etapze ukve
nivTierebaTa grZel CamonaTvalze. ase rom, mTeli winadadebis
srulfasovan (absolutur) gagebas calkeuli nivTierebis Sesaxeb,
SeiZleba cal-calke (xelaxali) wakiTxva dasWirdes.
zepiri mosmenili teqstiT informaciis aseTi etapobrivi aRqma-
gaazreba SeuZlebelia. naweri ki amis saSualebas iZleva. aSkaraa,
vwerT imisTvis, rom azri, informacia absoluturi sizustiT
gavigoT.
17
vwerT, raTa davimaxsovroT
zepir Txrobas emociuri muxti axlavs. kargad gaazrebul
(gonebaSi detalurad dalagebul) ambavsac rom vyvebodeT, amis gamo
mainc raime gamovgrCeba. emocia azris (ambis) erT romelime aspeqtze
afokusirebs yuradRebas (mas wamoativtivebs moulodnelad).
weris dros am emociuri muxtis “marTvac” xerxdeba. Tu raime
gamogvrCeba, dawerili SegviZlia gadavikiTxoT da CavamatoT. es
iolad moxerxdeba, radgan xelaxali wakiTxva gonebaSi gaCenili
azris gaxsenebas iwvevs. SesaZloa, iseTi aspeqtic “gagvaxsenos”, rac
azris Camoyalibebis pirveli variantis Seqmnis dros saerTod ar
figurirebda, arada SeiZleba swored es axladgamovlenili aspeqti
iyos azris Sinaarsobrivi (informaciuli) raobis ganmsazRvreli.
aseTi Camatebebi azris (informaciis) damaxsovrebas uzrunvelyofs.
yoveli Camateba winadadebis (azris) ganmeorebiT wakiTxvas moiTxovs,
xelaxali wakiTxva ki damaxsovrebas uwyobs xels, zrdis mis
koeficients. swored imisTvisac vwerT, rom informacia
davimaxsovroT.
21
axorcielebs. am mizniT adamiani socialur jgufs Tavis
SesaZleblobebs sTavazobs. SeTavazebis safuZveli ki mocemul
socialur jgufSi (sazogadoebaSi) pirovnebis SesaZleblobebze
moTxovnis arsebobac aris. amitom naweri adamianis inteleqtualuri
kapitalia, romelsac socialuri jgufi iZens. amdenad, wera, rogorc
sakuTari SesaZleblobebis warmoCena, sazogadoebisTvis Tavis
wardgenaa.
wera, rogorc vxedavT, meqanikuri procesi ar aris. qvemoT imaSic
davrwmundebiT, rom gadawerac ki ar aris meqanikuri procesi, isic
Seicavs inteleqtualuri, SemoqmedebiTi azrovnebis elementebs.
radganac wera avtoris TviTgamoxatvaa, amdenad weris swavla
adamianis inteleqtualuri zrdisa da xvewis procesi, azrovnebis
komunikaciebis unar-Cvevebis SeZenac aris.
zemoaRniSnulis Seswavla, bunebrivia, yvelas mkvlevrad, mecnierad
ver Camoayalibebs, magram sakuTari azris Tavisuflad, efeqturad,
cxadad, gasagebad gadmocemas namdvilad aswavlis, anu kulturis
mqone pirovnebad aRzrdis.
7. wera da kvleva
kvleva, farTo gagebiT, informaciis Ziebaa. werisas swored am
Ziebis Sedegebs vafiqsirebT, amave dros, vazustebT da
vakontrolebT. amitom wera da kvleva erTiani azrovnebiTi procesis
ori Semadgeneli mxare, nawilia.
adamiani ganuwyvetliv svams kiTxvebs da eZebs maTze pasuxebs.
kiTxvis dasma problemis arsebobas aTvalsaCinoebs, pasuxis
Zieba_misi gadaWris mcdelobas, xolo wera_warmoCenas, Sedegebis
mTeli am procesis aRwera-daxasiaTebis fonze.
amdenad, kvlevisa da weris procesi ganuyofelia da met_naklebad,
uwyvetic, radgan pasuxgacemuli kiTxva axal kiTxvas badebs, rac
pasuxis Ziebas, anu informaciis Sekrebas, mis dafiqsirebas, e.i. weras
saWiroebs. da ase meordeba, vidre kiTxvebi ar amoiwureba, anu
problemas srulyofili pasuxi ar gaecema.
22
samecniero naSromis weris drosac umTavresi mamoZravebeli Zala
aRniSnuli procesia. igi Tavisi bunebiT Seqcevadi da garkveulwilad
cikluria, radgan arcTu iSviaTad irkveva, rom calkeuli sakiTxebi
dasazustebelia an gasaRrmavebeli. amitom isev Cndeba kiTxvebi, isev
ikribeba informacia, risTvisac isev uxdeba mkvlevars biblioTekaSi
mibruneba, wignebze muSaoba da a.S. ase (win da ukusvliT) iRvwis
mkvlevari, vidre samecniero naSromis saboloo varianti ar
dasruldeba.
amitom aris wera da kvleva ganuyofeli, weris unar-Cvevebis
codna ki kvlevis unar-Cvevebis codnasac niSnavs.
24
naSromis Savi variantis Seqmna;
naSromis saboloo variantis Seqmna;
samecniero teqstis saxeobebisa da struqturuli erTeulebis
Seswavla;
samecniero teqstebis gamocemaTa saxeobebis codna;
naSromis zepiri da werilobiTi wardgena auditoriis winaSe da
a.S.
yovelive amis Seswavlas emateba xSiri wera_weris upirvelesi
maswavlebeli, radgan saxelmZRvanelo Teoriul codnas gvaZlevs da
praqtikuli savarjiSoebiT mis ganmtkicebas uwyobs xels. am
yvelafers, Tavis mxriv, safuZvels umagrebs praqtikuli
mecadineobebi, sadac diskusiebis, weriTi savarjiSoebis daxmarebiT
studenti sakuTari azris gadmocemisa Tu weriTi naSromis Seqmnis
unar-Cvevebs SeiZens.
25
samecniero urTierTobaTa sfero: “mecniereba”,
“samecniero”, “mecnieruli”
26
Zvelma berZnebma Tu romaelebma TavianTi mecnieruli Ziebani ufro
adrindel codnaze daafuZnes; rom maT ukve daxvdaT saocari
civilizacia (kultura, maT Soris mecniereba) da misi gaazreba-
gaTavisebis niadagze Seqmnes sakuTari. am TvalsazrisiT Zalze
gamWvirvaled Cans berZnul-romaulis winare civilizaciebi (mag.,
SuamdinareTis, Zveli aRmosavleTis).
mecniereba: dRes “mecnierebis” cnebaSi gulisxmoben
kulturis sferos kuTvnil specialur saqmianobas, romlis mizani
garemomcveli samyaros, sazogadoebisa da adamianis Sesaxeb codnis
sistemis Seqmnaa.
Tanamedrove mecnieruli codna sabunebismetyvelo, sazogadoebriv
da humanitarul disciplinebs moicavs. mecnieruli codnis Sinaarsis
dadgenaSi didi wvlili Seitanes XX saukunis filosofiur
mimdinareobaTa (logikuri pozitivizmi, postpozitivizmi,
neoracionalizmi...) warmomadgenlebma.
mecniereba Taviseburi codnaa arcodnisa1. mecnieruli naSromis
damaxasiaTebeli niSnebia: obieqturoba, sistemuroba, logikuri
dasabuTebuloba, specialuri samecniero enis gamoyeneba,
Teoriuloba.
mecnieruli codna sakvlev (Sesaswavl) movlenebs aRwers,
ganmartavs da prognozirebs. ase rom, mecnieruli codna, misi
ganviTareba sakiTxis (problemis) dasmasa da gadawyvetasTanaa
dakavSirebuli. problema konkretul sferoSi SemecnebiTi
warmodgenebis evoluciis Sedegia.
mecnieruli problema obieqturad mwifdeba mecnieruli codnis
wiaRSi, mkvlevarTa wreSi, rogorc am codnis matareblebSi da Tavis
gamoxatulebas iZens. isini am problemas Sesabamisi formiT
ayalibeben (formas uZebnian). Tumca zogierTi specialisti amtkicebs,
rom mecnieruli problemebi, problemuri situaciebi bunebaSi
TavisTavad, obieqturad arsebobs. mkvlevris roli ki imiT
Semoifargleba, rom es problema sazogadoebis yuradRebis areSi
1
Губман Б. Л. «Наука», в книге: Культурология, ХХ в., том II, СПБ, 1998, с.71;
27
moaqcios da amiT Tavis sakuTrebad aqcios. sxvebi miiCneven, rom
mkvlevris (mecnieris) rolis ugulebelyofa ar SeiZleba, radgan
TavisTavad arsebuli problema umisod iarsebebda da veravin
“dainaxavda”, anu ver gaigebda. mkvlevari “amCnevs” mas, saaSkaraoze
gamoaqvs da problemis codnas misi aRweriTa da ganmarteba-
daxasiaTebiT codnis saxed aqcevs.
problemis gadaWra xels uwyobs empiriuli mecnierebis bazisis
anu Teoriuli warmodgenebis zrdas. mecnierebis empiriuli done
swored Teoriul gansjaTa safuZvlis Seqmnas emsaxureba. saamisod
Sesaswavl movlenas akvirdebian, zomaven, eqsperimentebs atareben,
ageben modelebs da a.S., magram faqtebis Sekreba mecnierebisaTvis
TviTmizani ar aris, radgan movlenaTa miRma (maT safarqveS) iseTi
zogadi ram imaleba, rac ganmeorebadia (erTjeradi araa) da amis
gamo asaxsneli, kanonzomierebis sibrtyezea asatan-gasaazrebeli.
amitomac mecnieruli codnis empiriuli (zedapiruli,
ioladSesamCnevi) fena yovelTvis ganzogadebisaken,-Teoriuli
srulyofisken miiswrafis.
am gzaze pirveli nabiji hipoTezis (varaudis) wamoyenebaa, im
varaudisa, romelsac swams movlenaTa Soris kanonzomieri kavSiris
arseboba da am kavSiris SesaZlo gagrZeleba. hipoTeza empiriul
masalaze mowmdeba da Teoriis statuss iZens. Teoria swored
movlenis aRweras, ganmartebasa da utyuarobas iCemebs. amitomac
mecnieruli Teoria sistemurad mowesrigebuli mTlianobaa. mas myari
struqtura aqvs, radgan iseT komponentebs emyareba, rogoricaa
sasafuZvlo (fundamenturi) cnebebi, Teoriuli sqema, axsna-
ganmartebaTa principebi, kanonebi da sistema.
mecnierebas, kulturis sxva formebis msgavsad, cocxali samyaros
wiaRSi udgas fesvebi. misi “saarsebo” garemo mTeli samyaroa
(xiluli da uxilavi), mis empiriul da Teoriul masalas emyareba da
sibrZniseuli warmodgenebiTa da codnis idealebiT sazrdoobs.
mecniereba ki, Tavis mxriv, mecnieruli codnis gaRrmaveba-srulqmnas
uwyobs xels.
28
“mecniereba” Tavad rCeba sagangebo sakvlev problemad, romlis
seriozulobisa da masStaburobis maCvenebelia is faqtic, rom misi
arsisa Tu sxva mxareebis Sesaswavlad specialuri mecnieruli
dargic ki daarsda “mecnierebamcodneobis” saxelwodebiT1.
axla, roca cota ram gavigeT mecnierebis Sesaxeb, zogadad
(cnebaTa gaazrebis doneze) isic gavicnobieroT, ras aRniSnavs
“samecniero” da ras_“mecnieruli”. es saWiroa, radganac am cnebebs
bevri Cveni Tanamedrove xSirad sxvadasxva konteqstSi uadgilod
iSveliebs.
29
WeSmaritebis damtkicebaa. Ees gansjiT, mtkicebiT,_ logikuri
azrovnebiT miiRweva. Llogikur azrovnebas Tavisi formebi aqvs.
Eesenia: cneba, msjeloba, daskvna.
_ cneba samecniero metyvelebis umniSvnelovanesi erTeulia. igi
sagnis niSan_Tvisebas warmoaCens. Es niSan_Tvisebebi ki ganzogadebiT
aris miRebuli. maT safuZvlad udevs mecnieruli analizi. cnebaTa
saxelebi terminebia. Yovel mecnierebas cnebaTa sakuTari sistema da
Sesabamisi terminologia aqvs. Misi codna mecnieruli komunikaciis
Seuferxebeli ganxorcielebis pirobaa.
cnebis TavCena msjelobaSi xdeba. Mmsjeloba mecnieruli
mtkicebis an uaryofis dasabuTebis formaa. Mmsjelobis Sedegi
daskvnaa.
_ msjeloba, rogorc sametyvelo forma, iq gamoiyeneba, sadac
raime sakiTxi wydeba. Aasea yvela sferoSi._ mecnierebaSic,
sazogadoebriv, sayofiero, saerTo Tu kerZo doneebze. Mmecnieri da
mkiTxveli yovelTvis enobrivad arian gamoxatulni. Enobrivi
saSualebani ki erTmniSvnelobiani, semantikurad araorazrovani da
gamWvirvalea.
_ daskvna azrovnebis formaa. cnobili msjelobidan axali
msjeloba gamomdinareobs. samecniero literaturaSi daskvnis
kultia, radgan mecnieruli naSromis arss Seadgens. Ddaskvnebi
SeiZleba an Tanmimdevrulad ganvalagoT, an Tanwyobilad, anda
kombinirebis principiT (ufro xSirad).
Cneba, msjeloba da daskvna azris TandaTan gasrulebis,
srulqmnis safexurebia. samive forma samecniero naSromis
logikur_azrobrivkompozicias qmnis da teqstis agebulebasac
gansazRvravs.
“samecniero” da “mecnieruli”.
mecn-ier-i: Ziria c ||can, Sdr. me-cn-av-i. me-can-av-i + ier
mqoneblobis Sinaarsis gamomxatveli sufiqsi. Sdr. gamoTqma: “ Seican
30
Tavi Seni”. ase rom, mecnieri gare da Siga arsebulis Semcnobia,
sityva_forma”mecnier”-is c Ziri igivea, rac codnis c: cod-n-aSi c
Ziria, xolo _od savrcobi (Sdr.cod-in-i, mecodineba, sacodneli), _n
zmnuri fuZis kuTvnilebaa (Sdr. lod-in-i _l-od-n-a...,) codnaseuli
bolokiduri _a masdaris (zmnis upiro formis, anu sawyisis
sawarmoebeli bolosarTia). mecn fuZe safuZvlad da safanelad
daedo kidev erT axal nazmnar saxels Semecnebas. Sdr. u-i-c-i=,
codnis ar mqone, ucodinari. c Ziri Zalian sainteresoa am mxriv
(Secnobis TvalsazrisiT). Sdr. can-ob-acn-oba, ga-can-ob-aga-cn-ob-
a, u-can-ob-iucnobi. can ||cn fuZeSi warmoSobiT _an Tematuri
mawarmoebeli zmnisaa. amitomaa maTTvis saerTo c zmnuri Ziri.
mocemul cnebaTa marTebulad gamoyenebis wess qarTuli enis
gramatika gansazRvravs. am terminebis fuZea “mecnier”. pirveli
termini nawarmoebia fuZeze “sa”-TavsarTis (prefiqsis) da “o”-
bolosarTis (sufiqsis) darTviT: sa-mecnier-o.
qarTuli enis gramatika migviTiTebs, rom “sa-o” TavsarT-
bolosarTiT iwarmoeba daniSnulebis zedsarTavi saxelebi.
mkurnalisa-mkurnal-o, xelisa-xel-o.
aqedan gamomdinareobs erTaderTi daskvna: “sa-mecnier-o” mis
daniSnulebaze migvaniSnebs da raki es asea, termini “samecniero”
unda gamoviyenoT im konteqstSi, sadac ama Tu im faqtis, movlenis an
sagnis mecnierebisTvis gankuTvnilobazea saubari, anu roca is
mecnierebisTvis aris gamiznuli. termini “mecnieruli” fuZeze “-ul”
bolosarTiT (sufiqsiT) aris nawarmoebi. es sufiqsi (“ur//ul”)
sadaurobis aRmniSvnelia. magaliTad: frangifrang-uli2.
sadauroba kuTvnilebis Sinaarssac Seicavs, amdenad, cnebis
funqcionirebis Tavdapirvel garemoze miuTiTebs, e.i. Sinaarsis
ganmsazRvreli funqcionirebis garemoa. am principiT “mecnieruli”
gamoxatavs mecnierebis garemoSi arsebuls anu imas, rac mecnierebis
samyarodan momdinareobs. amitom termini “mecnieruli” unda
movimarjvoT konteqstSi, sadac mecnierebis samyaros kuTvnil (an
34
mkvlevari da mkiTxveli
1. mkvlevarTa dialogi
kvlevis dros (roca mkvlevari winamorbedTa nakvlevs ecnoba,
rogorc wyaroebs) mkvlevarTa Soris iseTive dialogi (kamaTi)
“imarTeba”, rogoric sajaro paeqrobis dros, oRond virtualur
doneze. Tu mkvlevari iseT wyaros ecnoba, romelsac ramdenime
avtori hyavs, maSin kamaTis monawileTa raodenobac izrdeba (orze
metia).
am kamaTs (Tundac virtualurs) udidesi fsiqologiuri da, aqedan
gamomdinare, mecnieruli Rirebuleba aqvs, Tanac ormxrivad
keTilnayofieri.
erTi mxriv, Tqven, rogorc mkvlevari, ecnobiT wyaros avtors an
avtorebs, maTs naazrevsac afasebT da kvlevaZiebiTs niWierebas,
unarsac. raRacaSi eTanxmebiT, raRacaSi_ara. bolos maTs mecnierul
portretsac “qmniT” warmosaxvaSi da garkveul adgils akuTvnebT
gonebaSi virtualurad Seqmnil TqvenTvis nacnob mkvlevarTa
tabelrangSi.
meore mxriv, Tavad wyaro an wyaroebic zemoqmedeben mkvlevarze.
36
maTSi aRbeWdli informaciis (codnis) sirTule da mkvlevris mier
misi aRqma-gaTavisebis xarisxi (done) pirovnebis avtoritetsa da
saxels qmnis.
ase rom, mkvlevarTa “virtualuri” dialogi Tu kamaTi maTs
realur mecnierul da pirovnul renomes qmnis.
da kidev erTi aspeqti: mkvlevarTa dialogsac da kamaTsac kidev
erTi monawile hyavs. esaa maTi mkiTxveli. igi, erTi SexedviT, pasiuri
damkvirvebelia, magram sinamdvileSi ase ar aris. kvlevis procesSi
mkiTxvelic aqtiurad monawileobs. isic qmnis mkvlevris pirovnul
renomes.
sxvanairad rom vTqvaT: winamorbedi mkvlevari memkvidrisTvis
(momdevno mkvlevrisTvis) wers; memkvidre ki _mkiTxvelisaTvis: wers
ise, rogorc, Tundac, profesionali eqimi aRuwers pacients
janmrTelobis mdgomareobas an daavadebis arss.
rogorc mkvlevrebma, Tu SeZeliT da mkiTxvels miawodeT
daskvnebi misi codnis gaTvaliswinebiT, Tanac saTqmeli gasagebi
gaxadeT, mkiTxveli Sesabamisad moekideba nawersac da mis avtorsac.
erTi sityviT, mkiTxveli ise gangsjiT, rogorc Tavad gansjiT mas.
Tu mkvlevari verc imas gaiazrebs srulad, ra sWirdeba mkiTxvels,
Tu naweri ver daakmayofilebs (ar upasuxebs) mis interess, maSin
kavSiri gawydeba, xolo nakvlevi fass dakargavs.
ase rom, mkiTxvelTan kavSiri (dialogi) umniSvnelovanesi momentia
da misi gaTvalsiwineba gansakuTrebiT aqtualuria axalbeda
mkvlevrisaTvis.
amitom rogorc ki kvlevis dawyebas ganizraxavT, upirvelesad
mkiTxvelTan dialogze ifiqreT. misi savaraudo Sinaarsi ki ase
warmoidgineT:
ra urTierTobis damyareba gsurT mkiTxvelTan;
ras elis mkiTxveli Tqvengan;
vin xarT Tqven da vinaa Tqveni mkiTxveli;
ras isurvebdiT mkvlevrisgan, mkiTxveli rom iyoT.
SeiZleba am rCevebma Rimilic ki moggvaroT da ifiqroT, _Zalian
37
kargad vici vina var da vinaa Cemi mkiTxveli, vinaa da Cemi
maswavlebelio. magram mTlad asec ar aris. studenti mkvlevris
rolSi mudam rTul viTarebaSi imyofeba. misi naweric da pirovnebac
gansxvavebul rakursSi warmoCindeba (sxva kuTxiT). misi socialuri
rolic Seicvleba da misi pedagogisac: pedagogi mkiTxvelad
gadaiqceva, studenti ki_mkvlevrad.
Tu am movlenas kargad gaicnobierebT, mkvlevrisa da mkiTxvelis
socialur rolebsac amoicnobT (romlebsac isini sakuTari Tavisa
da erTmaneTisTvis qmnian) da im urTierTobebsac, rac mkvlevarsa da
mkiTxvels Soris myardeba.
2. mkvlevari da mkiTxveli
studenturi kvlevis mizani msoflio mniSvnelobis aRmoCena ar
aris. Tqveni pedagogi kvlevas imis gamo ar gavalebT, rom amis mwvave
moTxovnileba arsebobs.
studenturi kvleva erT mizans isaxavs: kvlevis unar-Cvevebis
dauflebas mkvlevris rolis TamaSiTa da Tqveni, mkiTxvelis rolis
gacnobierebiT.
rolis TamaSi sulac ar aris swavlebis procesis trivialuri
nawili. kvlevis swavla sami gziT aris SesaZlebeli:
sakvlev saganze arsebuli specialuri literaturis kiTxviT;
pedagogis konsultaciebiT an sxvaTa praqtikis gacnoba-
gaTavisebiT;
sakuTari kvleviTi praqtikiT.
yvelaze efeqturi, bunebrivia, samive saxeobis kombinirebuli
gamoyenebaa. Tumca dagveTanxmebiT, maTSi mTavari mainc mesamea, radgan
qmnadobaSi gadamwyvetia ara kiTxva, mosmena an yureba, aramed keTeba.
xolo raki kvleva socialuri aqtivobaa, kvlevis praqtika
socialuri rolis praqtikas warmoadgens.
zemoT aRiniSna, rom nawerma unda mogicvaT Tqvenc da pedagogic.
da orives Tqven_Tqveni adgili geqnebaT, Tumca ara iseTi, rogoric
Cveulebriv saauditorio urTierTobis procesSia. pedagogi gisvamT
38
kiTxvebs imis Sesamowmeblad, gaqvT Tu ara maTze pasuxi; an Tqven
mimarTavT mas SekiTxvebiT imis gamo, rom ar iciT pasuxi.
aq Tqveni rolebi Seicvleba. nawerSi mkvlevris rols itvirTavT,
pedagogs ki mkiTxvelis roli daekisreba. anu Tqven, droebiT, misi
pedagogi gaxdebiT, is ki_studenti.
am SemTxvevaSi, bunebrivia, unda gavarkvioT, ra moTxovnas uyenebs
mkvleari Tavs, rogor icnobierebs amocanas.
Tavi unda warmoidginoT pirovnebad, romelmac raime
konkretul problemaze sxvebze meti icis (met informacias flobs)
da unda, rom es codna sxvebs gadasces.
gamocdili mkvlevariviT unda moiqceT: informacia (kvlevis
Sedegebi, miRwevebisa da cdomilebaTa CaTvliT) nawerSi (proeqtSi)
amomwuravad unda waradginoT, amasTan miznis Sesabamisad saTanado
formac unda mouZebnoT.
miznis gacnobiereba imis gagebas niSnavs, Tu ratom dagvavales
statiis (proeqtis) dawera; ra unda pedagogs konkretulad, risi
swavleba surs; kvlevis aucilebel unar-Cvevebs unda daveufloT,
raTa samomavlod profesional mkvlevrebad CamovyalibdeT, Tu
davaleba amasTan erTad sxva mizansac Seicavs , Tundac, arCevnis
sisworis dafiqsirebas da kvlevis unaris Semowmebas?
unda gaarkvioT, ra rols Seasrulebs Tqveni naweri socialur
konteqstSi: mxolod informacias miawvdis mkiTxvels, Tu
rekomendaciebsac SesTavazebs obieqturad, TavisTavad arsebuli da
Tqven mier gamokvleuli problemis gadasaWrelad; marto konkretuli
codnis Sejameba iqneba Tu problemis istoriis mimoxilva. am
sakiTxebis garkvevamde kvlevis dawyeba arc Rirs da arc SeiZleba.
3. mkiTxveli
Kvleva upirvelesad gulisxmobs mkiTxvelis gadaqcevas Tqveni
Canafiqris Tanamonawiled. mas adgili da funqcia unda
ganusazRvroT.
Tqveni kvlevis Sedegis pirveli mkiTxveli, savaraudod, Tqveni
39
pedagogi iqneba da ise unda warudginoT naweri, rom erTi mxriv,
dainteresdes, xolo, meore mxriv, izrunos kvlevis Sedegebis
realizebaze.
amasTan, isic unda gaiTvaliswinoT (ufro swored, warmoidginoT),
rom mkiTxvelad qceuli Tqveni pedagogi, Tavis mxriv, rogorc
eqsperti, naweris (statiis) sxvadasxva aspeqtze gaamaxvilebs
yuradRebas: upirvelesad Seamowmebs citatebis sizustes, Semdgom
enobriv-stilistur mxares, anu imas, ramdenad martivad, sadad da
gasagebad werT, rogor iyenebT specialur terminologias. isic unda
gaixsenoT, rom mkiTxveli, Cveulebriv, nawers sxvadasxva mizniT
ecnoba, imis mixedviT, Tu ra unda Tavad: Tqveni kvlevis Sedegebis
gamoyeneba aqvs ganzraxuli Tavis kvlevebSi, mxolod Tqveni codnis
gageba swadia, Tu imis garkveva surs, ra gansxvavebaa Tqveni sakvlevi
Temis irgvliv tradiciulad arsebul Sexedulebebsa da Tqvens
Tvalsazriss Soris.
unda gaxsovdeT, rom mkvlevarsa da mkiTxvels sxvadasxva
socialuri funqcia akisria, magram, amis miuxedavad, maTi interesebi
garkveuli TvalsazrisiT mainc emTxveva erTmaneTs. mkvlevari
mkiTxvelTan damokidebulebaSi miznad sami saxis amocanis gadaWras
isaxavs:
mkiTxvels miaRebinos axali codna, rasac samecniero naSromSi
warudgens;
axali codniT mkiTxvels Seacvlevinos Tavisi adrindeli
Sexeduleba sakvlev sakiTxze;
SeZenili axali codna gamoayenebinos Tavis praqtikul
saqmianobaSi.
mkiTxvels, sazogadod, erTi survili amoZravebs: mas iseTi
masalis wakiTxva izidavs, romelic naklebad daTrgunavs, amitom
didad afasebs weris sisadaves, daxvewilobas, Tumca mTavari misTvis
azris siaxle da sicxadea. amitom kvlevisa da misi Sedegebis aRweris
procesSi amis daviwyeba ar SeiZleba. sakuTari azri ise unda
CamoayaliboT, rom mkiTxveli Tanamgzavrad gaixadoT, kvlevis
40
labirinTSi erTad unda iaroT da megzuroba gauwioT.
Tqveni naweris gacnobisas mkiTxvels upiratesad ainteresebs, ra
zegavlenas moaxdens avtoris naazrevi mis cnobierebaze, Seucvlis
Tu ara Sexedulebebs da ramdenad SeaZlebinebs gonebaSi arsebuli
problemis gadaWras. amitom igi Tqvens nawers Tavidan erTgvari
eWviT uyurebs. ipovis ki masSi rasac eZebda, Tu iseT rames aRmoaCens,
rac araTu gamousadegaria misTvis, aramed principulad miuRebelic.
es imitom, rom mkiTxveli gamokvlevas, rogorc wesi, sakuTar
interesebs ukavSirebs.
es aucileblad unda gaiTvaliswinoT da vidre weras daiwyebT,
mkiTxvelis inteleqtualuri donec unda gansazRvroT. Tu Tqveni
gamokvleva sazogadoebrivad aqtualuria da Seesabameba mkiTxvelis
interess, darwmunebuli iyaviT, rom naweriTac da TqveniTac
umravlesoba dainteresdeba.
Tu gamokvleva misTvis nacnobi iqneba, CaTvaleT, rom amaod
daSvrebiT. amitom seriozuli fiqria imaze saWiro, Tu rogor unda
miawodoT informacia mkiTxvels anda raSi dasWirdeba mas igi.
zemoaRniSnuli rom SevajamoT, mkiTxvelis Sesaxeb, mkvlevarma
aucileblad unda gaiTvaliswinos Semdegi garemoebebi:
samecniero naSromi mkiTxvelisTvis aucileblad unda
Seicavdes
siaxles. winaaRmdeg SemTxvevaSi, mas ar miiRebs, bolomde ar
waikiTxavs;
Tu mkiTxvels sakvlev problemaze araswori Sexeduleba aqvs,
mkvlevarma unda daarwmunos simcdareSi da sanacvlod Tavisi
Tvalsazrisi SesTavazos;
Tu mkiTxvels sakvlev problemaze saerTod ar aqvs pasuxi,
mkvlevarma unda daarwmunos, rom mas swored SeTavazebul naSromSi
ipovis;
Tu SeTavazebuli sakvlevi problema mkiTxvels aqtualurad ar
moeCvena, mkvlevari yvelanairad unda ecados mis darwmunebas Tavisi
kvlevis aqtualurobaSi;
41
mkvlevari imisTvisac unda iyos mzad, rom yvelas ver
moawonebs naSroms,yvelaze ver moaxdens zegavlenas da sakuTari
kvlevis SedegebiT ver Seacvlevinebs ukve SemuSavebul Sexedulebas.
aseTi mkiTxveli, pirvel xanebSi mainc, ubralod unda ugulebelyos.
mTavaria, mkvlevarma icodes, ra mizniT qmnis samecniero
naSroms, anu Tavidanve cxadad unda gvqondes warmodgenili:
visTvis vwerT: sakuTari interesebis dasakmayofileblad, vinmes
surviliT (SekveTiT) Tu problemis aqtualurobis gamo, romelsac
Teoriuli an praqtikuli gamosavali eqneba;
aqedan gamomdinare, isic unda gvqondes gaTvaliswinebuli, ras
vTavazobT mkiTxvels, saiT migvyavs, ra SekiTxvebze ipovis igi pasuxs
Cvens naSromSi, ras Sehmatebs mas Cveni naazrevi.
yvelaze mniSvnelovani ki sakuTari Tavis rwmenaa anu rwmena
imisa, rom Cveni kvleva raime sargebels aucileblad moutans
mkiTxvels; Tavidan naSromi romc ar miiRos, ar gaiziaros masSi
gadmocemuli Sexedulebebi, aucileblad dadgeba dro, roca Cvens
simarTles aRiarebs.
monografiuli
monografiuli iseT Temas ewodeba, romelic erTi konkretuli
sakiTxis kvlevas Seicavs. am niSniT monografia saxelmZRvanelosac
upirispirdeba, enciklopediasac da istoriuli xasiaTis
gamokvlevebsac. Tumca monografia masalis mravalferovnebas ar
gamoricxavs. mag.,, zemoaRniSnuli gagebiT, monografiuli iqneba
naSromi “buneba romantikosTa SemoqmedebaSi”. magram aq Seswavlis
sagnad iqceva araerTi avtoris Txzulebebi (cnobilisac da
naklebcnobilisac), amitom aseTi Tema mkvlevrisTvis erT xifaTs
Seicavs: masalis siuxvis gamo, SeiZleba naSromis monografiuloba
dairRves, mimoxilviT nawilebad daiSalos. gamosavali aqac Temis
SekumSvaa (mag., ase: “buneba qarTvel romantikosTa SemoqmedebaSi”).
mimoxilviTi
mimoxilviTi Tema raime problemis (sakiTxis) niSniT sxvadasxva
avtoris kvlevis SedegTa ganxilva-Sefasebasa da logikuri
(azrobrivi) an qronologiuri principiT dalagebas moicavs.
mimoxilviTi Temebi ufro mimzidvelia, Tumca isic
48
gasaTvaliswinebelia, rom mimoxilvas nebismieri saxeoba Seicavs, maT
Soris monografiulic. mimoxilva, Cveulebriv, problemis kvlevis
fons qmnis, avtoris kvlevis winaviTarebas warmoaCens. mag., Tu
nikoloz baraTaSvilis Semoqmedebas monografiulad vikvlevT, es ar
gamoricxavs (piriqiT, gulisxmobs kidevac) sxva qarTveli
romantikosebis SemoqmedebaTa mimoxilvas konkretuli aspeqtebiT n.
baraTaSvilis Semoqmedebis sakvlevi fonis Sesaqmnelad.
istoriuli
Temis istoriuloba maincadamainc erovnuli an saxelmwifos
istoriis sakiTxebis kvlevas ar gulisxmobs. istoriulia Tema, Tu
raime sakiTxis, problemis, mecnierebis dargis istoriaa (Casaxva-
ganviTarebis gzebi, tendenciebi) gamokvleuli.
zogierTi mkvlevari amtkicebs, rom mecnierebis calkeuli
dargebisTvis istoriuli kvleva naklebperspeqtiulia
(kompoziciisa_arqiteqturaSi, atomur reaqtorebisa_fizikaSi),
sxvebisTvis (Tundac, humanitaruli mecnierebaTaTvis) ki-piriqiT,
ufro didi Sedegebis momtania. aseTi Tvalsazrisi zogadad
dazustebas saWiroebs, radgan istoriuli (Tundac mimoxilviTi)
nawili yvela saxis kvlevaSia. istoriuli interesis sagnis
parametrebia mecnieruli dargisa.
Teoriuli
kvlevis sagania ganyenebuli problema, romelic, SesaZloa,
odesRac sxva avtorTa mier iyos nakvlevi da mecnierisTvis ucnobic,
xeluxlebelic.
damwyebi mkvlevari Teoriul kvlevas ori aspeqtiT warmarTavs: an
iseT naSroms qmnis, romelic mxolod problemis mimoxilva iqneba, an
wers sul ramdenimegverdians, romelSic ganyenebuli problemis
gadaWra iqneba SemoTavazebuli. ufro metad, am oridan damwyebi
mkvlevrebi (studentebi) meore aspeqtiT warmarTaven xolme kvlevebs.
49
magram aq, Cveulebriv, erTi samwuxaro ambavi xdeba: aseT naSromSi
nakleb (an TiTqmis mTlianad) aris gaTvaliswinebuli Teoriul
problemaze arsebuli sxva mkvlevrebis mosazrebebi. kvleva, rogorc
ityvian, nulidanaa dawyebuli. aseTi naSromebis avtorebi fiqroben,
rom maTi qmnileba didad dasafasebelia aseTi gabedulebisTvis
(Sedegis miuxedavad), radgan azris siTamamiT aRemateba kompilaciebis
avtorTa ususurobas.
aseTi naSromi, SesaZloa, marTlac Seicavdes problemis
gadawyvetas, magram es uiSviaTesi movlena iqneba, radgan Cveulebriv
aseT student-avtorebs, rogorc praqtika cxadyofs, sakmaod
bundovani warmodgena aqvT xolme sakvlev problemaze da mxolod
uzomo pativmoyvareoba amoZravebT. gamoricxuli arc studentis
geniosobaa, magram genialobis bunebidan gamomdinare (geniosi xom
dros uswrebs win, TanamedroveTaTvis Seucnobelia), misi aRiareba am
etapze ver moxerxdeba.
Tu studenti mainc Teoriul kvlevas airCevs, ganyenebul
problemas gamoikvlevs, gadaWris, Tavisi Sedegis efeqturad
warmoCenis saimedo gzas unda daadges: Teoriuli problema
istoriuli problemis saxiT unda warmoadginos, anu sakuTriv misi
gadaWris dasabuTebamde am problemis kvlevis istorias unda
gaecnos. saWiroa sxva mkvlevarTa Sexedulebebic mimoixilos
azrobriv-logikuri da qronologiuri principiT da bolos, rogorc
azris logikuri srulyofa, Tavisi Teoriuli gadawyveta
warmoadginos.
specialistebis rCeviTac, Tu students maincadamainc “ar eTmoba”
Tavisi Teoriuli naRvawi, SeuZlia istoriuli gamokvlevis bolo
Tavad warmoadginos. ase mkiTxveli ufro advilad gaigebs, ras
amtkicebs avtori, radgan winamorbedTa fonze misi naazrevi ufro
cxadad gamoCndeba.
aRniSnuli mxolod eqsperimentul kvlevebs ar exeba, radgan
Teoriuli problemis gadawyvetas win laboratoriuli
samuSaoebi_cdebi uZRvis da naSromSi, rogorc wesi, yvelaferi
50
dawvrilebiT aRiwereba. miTiTebulia aseve meTodi, kvlevis
meTodologia, xolo am fonze miRebuli Sedegis logikuroba saeWvo
aRar iqneba.
zemoaRniSnuli sakiTxebis azrobrivi da problemuri
sisrulisTvis erTi aspeqtic unda ganvixiloT. rogor (ra saxis)
masalaze sjobs kvlevis dafuZneba_mecnierebaSi cnobilze anu
klasikurze Tu Tanamedroveze?
marTalia, sakiTxis ase dayeneba qaTmisa da kvercxis ambavs
Camohgavs, magram rakiRa aseTi kiTxva Cndeba, pasuxic unda
arsebobdes. es miT ufro aucilebelia, rom mecnierebis zogierT
dargs igi arc ki Seexeba (gansakuTrebiT gamoyenebiTi xasiaTisas,
eqsperimentuls).
es ki bevrgan Zalian pirobiTia. magaliTad, qarTuli literaturis
istoriaSi uamravi gamokvleva arsebobs vaJa_fSavelas Semoqmedebaze.
bevri naSromia vaJaologiaSic. vaJaologiuri Sromebi Tanamedrovea,
qarTuli literaturis istoriaSi adreve dawerili gamokvlevebi
ki_klasikuri. rogorc vxedavT, erT sakvlev problemaze orive saxis
masala arsebobs.
studentebs arCevis dros guli mainc Tanamedrove masalisken
miuwevT. Tanamedrove qarTuli mwerlobis tendenciebis kvlevas
ufro xalisiT hkideben xels, magaliTad, goderZi Coxelis
Txzulebebi ufro ainteresebT, vidre mose xoneli da misi
“amirandarejaniani”.
arCevani gemovnebis ambavia, gemovnebaze ki ar davoben, magram erTi
mainc kargad unda davimaxsovroT: Tanamedroveobaze wera (kvleva)
klasikurze gacilebiT Znelia.
Tanamedrove TemaSi students, rasakvirevelia, pirvel yovlisa,
wyaroTa simcire xiblavs. Tu avtoris teqstebi moixelTa, mosaZebni
marto presaSi gamoxmaurebebi (recenziebi) eqneba. amas garda, kvalis
pirveli gamvlebis saxelis mopovebac acdunebs. es garkveulwilad
marTlac asea, magram klasikur Temas TanamedrovesTan SedarebiT
mainc didi upiratesoba aqvs, gansakuTrebiT mecnieruli kvlevis
51
sawyis etapze.
klasikurSi, marTalia, xnuli ukve gavlebulia, magram kvlevis
didi gamocdilebacaa dagrovili, xolo winamorbed mkvlevarTagan
problemis gadaWraSi nacadi gzebi saqmes aiolebs. Tanamedrove
Temebis kvlevis dros ki yvelaferi piriqiTaa. presis mimoxilvebi
pirvel, saerTo STabeWdilebebs warmoaCens, rac seriozuli kvleviT,
SesaZloa, saerTod arc dadasturdes. amitom isini students didad
ver waadgeba. Tavad misi Tvalsazrisi ki moklebuli iqneba seriozul
perspeqtivebs Semdgomi kvlevis dros safuZvlis arqonis gamo da
kvlevac mZimed warimarTeba, ormagad da sammagad meti ZalisxmeviT.
klasikur Temaze samuSao, rasakvirvelia, bevrad metia.
bibliografiac gacilebiT vrceli iqneba, magram isic
gasaTvaliswinebelia, rom am bibliografiis didi nawili sxvis
(winamorbed mkvlevarTa) mier ukve iqneba Sesrulebuli.
amas garda, klasikur Temaze muSaoba studentisTvis sxva mxrivac
aris sasargeblo. winamorbed mkvlevarTa wera-azrovneba misTvis
magaliTi iqneba, Tu rogor unda ikvlios da weros. amasTan gaecnoba
mecnieruli kvlevis principebs, praqtikulad Seicnobs samecniero
stilis Taviseburebebis gamovlenebs sxvadasxva konteqstSi da a.S.,
Tanamedroveobis Temaze (masalaze) ki am uaRresad mniSvnelovan
saSualebas moklebuli iqneba.
STambeWdavi, Rrma kvalis gamvlebi naSromis Seqmna damwyeb
mkvlevars_students, rasakvirvelia, Tanamedroveobis Temazedac
SeuZlia, oRond aseT SemTxvevaSi specialistebi Semdeg rCevas
gvTavazoben, rasac, bunebrivia, Cvenc vuerTdebiT:
arCevis Tanamedrove Temasac iseve unda mivudgeT, rogorc Zvels,
klasikurs, xolo klasikurs_ rogorc Tanamedroves (umberto eko).
52
bolomde muyaiTad mivyeviT winamdebare wignis rCevebs, yvelaferi
SevasruleT da misi rekomendaciebis safuZvelze karga rigiani
gamokvlevac davwereT. ra SegvZina, ra Segvmata am faqtma?
pasuxad, upirvelesad, movismenT,__esa Tu is akademiuri xarisxio.
pragmatuli goneba imasac daamatebs: aba, sxva raRa gindao. magram
marTlac asea? marTlac nair-nairi xarisxis mosapoveblad irjeba
mkvlevarTa maZiebeli goneba? rasakvirvelia, ara! ase rom yofiliyo,
nebismieri mkvlevari molod im da imden gamokvlevas dawerda, ra da
ramdeni akademiuri xarisxis mopovebac eqneboda dasaxuli miznad
cxovrebaSi. realoba ki sul sxvas cxadyofs: WeSmariti
mkvlevrisTvis absoluturad ucxoa miRweuliT kmayofileba da
Tundac dafnis gvirgviniT Tavis damSveneba.
ukve iTqva, rom maZiebloba, Zieba, kvleva adamianis genetikaSia
kodirebuli. uxilavis xilvis, ucnobis Secnobis siamovneba da
sixaruli upirvelesi da umTavresi gancdaa adamianisTvis, radganac
igi Secnobas, TviTrealizebas enivTeba. amas sxvaze aRmatebulobis
gancdac emateba: me is vici, rac sxvam ar icis_am azris Segneba
bavSvobis asakidanve gansazRvravs adamianSi sakuTari Rirsebis
SegrZnebas da amiT sicocxlis bolomde amayobs. amas garda,
aranaklebi siamayis Semcvelia imis SegrZnebac, rom Sen Seni
gamokvleviT sakacobrio codnaSi raRac wvlili Seitane. aqedan ki,
TavisTavad, is daskvnac gamomdinareobs, rom kvlevas mravalnairi
mniSvneloba aqvs. amaTgan upirvelesi misi kerZoobiTi da
sazogadoebrivi Rirebulebaa.
kvlevis Rirebuleba
kacobriuli codnis sidiade TvalsaCinod maSin warmogvidgeba,
roca siZveleTsacavebisa Tu wignTsacavebis (biblioTekebis)
saufloSi SevabijebT. mzera erTbaSad “mimoirbens” saukuneebSi
STabeWdil epoqebs, milionobiT mkvlevris nafiqr-naazrevs, nakvlevs,
gadaWril problemebs, samyaros idumalebaTa pasuxgacemul kiTxvebs.
davrwmundebiT imaSi, rom Tavidan calkeul mkvlevarTa mignebebi
53
momavalSi yvelas sakuTreba gaxda.
Tanamedrove civilizacia saerTod warmoudgenelia kvlevis
gareSe. miliardobiT Tanxa ixarjeba msoflioSi kvlevaTa
dasafinanseb;lad.
kvleva da misi Sedegebis aRwera udidesi industriaa, msoflio
industria, radgan kvleva da aRwera informaciis Seqmnaa. informacia
ki Tanamedroveobis, globalizaciis epoqis yvelaze didi kapitalia.
hegemonobas informirebulobis xarisxi da done gansazRvravs. es
yvelaze ZviradRirebuli biznesia. amitom visac kvlevis warmoeba an
sxvisi nakvlevis damajerebeli aRwera ar SeuZlia, Tanamedrove
civilizaciis geri gaxdeba.
amitom cxadia, vikvlevT imitom, rom Tavad Cveni arseboba,
cxovrebaa yoveldRiuri kvleva-Zieba. sistematurad raRacas viZiebT,
veZebT, vsvamT kiTxvebs, veZebT pasuxebs, informacias da vcdilobT
problemaTa gadaWras.
kvleviT bevri ikvlevs, magram weriT Zalian mcire nawili aRwers
nakvlevs. amis upirvelesi mizezia is faqti, rom Cveni kvlevebi
sakuTar kerZo interesebs, pirovnul miznebs efuZneba. miuxedavad
amisa, miznebis subieqturoba mainc pirobiTia da garkveulwilad,
sazogadoebrivs exmianeba. es imaSic vlindeba, rom Cveni kvleva
cariel adgilze ar warmoebs, arc TviTkmaria. igi mizez-
Sedegobrivad aris gaSlili warsulsa da momavalSi. warsulTan
Cvens kvlevebs winamorbedTa monapovrebis gamoyeneba akavSirebs,
xolo momavalTan_Cveni kvlevebis Sedegebis momavali drois,
Taobebis mkvlevarTa mier TavianT kvlevebSi gamoyenebis aucilebeli
perspeqtiva. am kavSiris safuZveli, bunebrivia, ndoba da rwmenaa.
winamorbedTa nakvlevs xom mxolod im SemTxvevaSi gamoviyenebT, Tu
vendobiT da gvwams misi namdvilobis.
sxvebis aseTi sando nakvlevis gamouyeneblad sakuTari kvlevebis
“naWuWSi” CaviketebodiT. da mainc aq ndobas udidesi mniSvneloba
aqvs. es imitom, rom xSirad mcdari informaciac vrceldeba da mas
sakmaod bevri endoba. aseT ndobas ki katastrofis gamowvevac
54
SeuZlia da, miuxedavad am safrTxisa, dRemde kacobrioba ndobis
wyalobiTaa aseTi morWmuli, swored Cveni kvlevebis wyalobiT aris
amgvari, xolo xval sruliad sxvanairi gaxdeba.
ukve gavarkvieT, rom kvleva urTulesi SemoqmedebiTi moRvaweobis
sferoa da rom mkvlevarTagan, niWTan erTad, udides Zalisxmevas
iTxovs. amitom bevrma Tqvenganma, SesaZloa, uari Tqvas aseT
saqmianobaze da cxovrebis sxva gza airCios. Sesabamisad, SesaZloa,
gaemijnos kidevac winamdebare saswavlo disciplinas (“akademiur
weras”) imis gaTvalsiwinebiT, rom misi studenturi kvlevebi viwro
wrisTvis (maswavlebelisa Tu konkretuli studenturi jgufis
seminarebisTvis) iqneba gankuTvnili. amasTan es pirveli proeqtebi,
albaT, Tavisi mecnieruli Rirebulebis masStabiTac ver miipyrobs
sayovelTao (msoflio) yuradRebas.
gulacruebis mizezi, albaT, isic iqneba, rom Tqveni kvlevis
proeqtis damkveTma pedagogma, bunebrivia, icis pasuxi yvela kiTxvaze,
rac Tqven muyaiTi SromiT unda moiZioT. gulSi imasac ki gaifiqrebT,
am “wvalebas” ar sjobda, pedagogs pasuxebic moewodebina, kvlevis
processac am magaliTebiT TvalsaCinod Semacnobinebda, drosac
gvarianad dazogavdao.
Tumca ufro imaSi varT darwmunebulni, rom amgvari fiqri Tqvens
gonebaSi fesvs ver gaidgams, radgan kargad iciT swavlisa da
ganaTlebis arsi: swavla, farTo gagebiT, xom sxvisi codnis
(informaciis) gacnoba-gaTavisebaa, romlis safuZvelzedac
inteleqtualuri baza unda SeqmnaT sakuTari TavisTvis, rasac
SemdegSi gamoukvlevelis kvlevebs daafuZnebT. amitom unda
vikvlioT, raTa viswavloT kvleva da kidev.. mTeli es procesi unda
aRvweroT, vweroT...
58
Temis Zieba
59
raodenobrivad Zalian uxvi, amasTan iseTi STambeWdavi aRmoCndeba,
rom mkvlevari sakuTari miznis Sesabamisad mis fokusirebas axdens,
“masalaSi iZireba” da ukeTes SemTxvevaSi moZiebuli masalis
(informaciis) statistad, xolo misi naSromi statistikur krebulad
iqceva.
garegnulad es vlindeba naSromSi citatebis (sxvaTa
gamonaTqvamebis, mosazrebebis....) keTilsindisier gadmocemaSi. avtori
(mkvlevari) ki citatebs Soris ususuri, umzeo komentarebiT “Cans”.
mkvlevari Tavis amocanas gansxvavebulad unda xedavdes. misi
mizani konkretul kiTxvaze konkretuli pasuxis gacema ki ar unda
iyos, aramed kiTxvis dasma da im problemis gadaWra, romelic
sxvebisTvis mougvarebeli, Znelad mosagvarebeli an rTulad
aRsaqmelia.
marTalia, studenturi Tema ver iqneba amgvari saxis (ukve
cnobili problemis gadaWris mcdeloba iqneba), magram swavla
gadaWrili problemis Tqvenmier gadaWraze gadis.
Tavidan (sawyis etapze), SesaZloa, gaWirdeT arCeul TemaSi
sazogadoebisaTvis aqtualuri problemis gamoZebna, magram es siZnele
unda gadalaxoT, unda ecadoT. sxvagvarad verasodes gaxdebiT
mkvlevari.
Temis SerCeva fiqrisa da Ziebis (gansjis) sami etapisgan Sedgeba:
Temis SerCeva (gamoZebna);
SekiTxvis dasma;
pasuxis mniSvnelobis gacnobiereba.
sakvlevi Temis SesarCevi procesi ki Semdeg momentebs Seicavs:
sakuTari interesebis sferos povnas, gacnobierebas;
interesebis dakonkretebas realur Temamde;
arCeuli Temis sxvadasxva aspeqtis gamovlenas, TiToeulze
kiTxvis dasmiT;
sakuTari proeqtis arsis (umTavresi azris), saWiroebis
(vargisianobis) gansazRvras.
60
2. interesidan Temamde
zemoT ukve gaviazreT, rom interesi raime problemis, sakiTxis
gacnoba-gaazrebis, amocnobis, garkvevis survili da am survilis
gamoxatulebaa. amdenad, farTo gagebiT ramis interesia, Tumca
interesidan Temamde, anu interesis Temad dakonkretebamde gonebrivi
Sromis (fiqris, gansjis) garkveuli gzaa gawolili. am gzis gavlas
gamoucnobis wvdomis survili “gvaiZulebs”. am dros interesi
statiis, gamokvlevis (Tundac wignis) moculobiT konturebs iZens.
mkvlevrisTvis yvelaze didi bedniereba Temis arCevnis
Tavisuflebaa. aseT viTarebaSi imas irCevs, rac yvelaze metad
ainteresebs. amdenad Tema aseT dros sanukvari miswrafebebis
realizebis siamovnebas hgvris, xazs usvams gonebrivi mowifulobisa
da inteleqtualuri potenciis arsebobas, xolo imis Segneba, rom ase
Tavisuflad arCeuli Tema SeiZleba iqces kvlevis sagnad da
sazogadoebrivi Rirebulebac hqondes (daainteresos mkiTxveli), mas
sakuTari Rirsebis Segnebasac uviTarebs; Tavs miakuTvnebs im
adamianebs, romlebsac sazogadoebrivad aqtualuri problemis
danaxva, gasagneba (Temad qceva) kvleva da pasuxis povna ZaluZT,
iseTi pasuxisa, rogoric mis garda veravis mouxerxebia.
rogor moviqceviT aseT SemTxvevaSi? anu rogor movawesrigoT
(davalagoT) Cveni interesebi ise, rom maTi “dakonkretebiT” kvleviT
Temamde mivideT?
Tavidan unda furcelze CamovweroT Cveni yvelaze mwveli oTxi-
xuTi (SesaZloa metic) interesi. kargad davakvirdeT, vifiqroT,
maTgan romeli ufro aqtualuri da mosaxelTebelia, “dasaZlevia”.
ra dagvexmareba am TavisTavad arcTu martiv procesSi?
upirvelesad Cveni umTavresi wigni. mas unda mivaSuroT, Cvens
saxelmZRvaneloSi unda CavixedoT, oRond rac SeiZleba uaxles
saxelmZRvaneloSi. ratom? imitom, rom interesebis gzamkvlevi (da
garkveulwilad pasuxis Semcveli, aseTi saxelmZRvaneloa, radgan
masSi Cveni interesebis sagnis irgvliv yvela uaxlesi miRwevaa
Tavmoyrili da aRweril-daxasiaTebuli. Tu intereso ufro zogadia
61
(farTo), iseTi, rom saxelmZRvaneloSi araa dakonkretebuli, maSin
sxvadasxva sacnobaro literaturas unda mivmarToT, iseTebs,
rogoricaa, magaliTad, enciklopediebi. sxvadasxva tipis leqsikonebi,
sagnobriv-problemuri perioduli gamocemebi da a.S.
yuradRebiT unda aTvalieroT Tqveni interesis Sesatyvisi
sakiTxebis anotaciebi, sarCevebi. advili SesaZlebelia ukve am etapze
waawydeT TqvenTvis saintereso Temas.
aRZruli interesis dakmayofilebis meore, yvelaze
mniSvnelovani wyaro Tqveni pedagogia. studentebi xom sxvadasxva
specialobis Sesaval kursebs swavlobT! pedagogs mimarTeT. igi
aucileblad dagisaxelebT TqvenTvis saWiro literaturas, sadac
aucileblad iqneba ganxiluli Tqveni interesis sferos Sesabamisi
sakiTxebi. gaecaniT, daukvirdiT. Tqveni interesi erTi mxriv,
gaRrmavdeba (SinaarsiT aivseba), meore mxriv, konkretul saxes SeiZens
da Temadac SeiZleba gadaiqces.
Tqveni interesebis dakmayofilebis wyarod, SesaZloa, Tqvenive
Tanakurseli an, ubralod, nacnobi studentebic gamogadgnen. aq
saukeTeso saSualebaa saubari, azrTa gacvla-gamocvla. ase Zalian
swrafad gamoikveTeba TqvenTvis saintereso Tema.
interesis dasakmayofileblad Temis ZiebaSi gasaTvaliswinebelia
erTi, arc ise umniSvnelo, fsiqologiuri faqtori:
ar unda SegacbunoT arcodnam. gaxsovdeT, “arcodna arcodvaao.”
es andaza, bunebrivia, SemTxveviT ar dabadebula Cveni xalxis
cnobierebaSi. am andazis SegonebaSi maZiebeli gonebis gaTamameba-
waxalisebis Zlieri muxtia Cadebuli. unda sZlioT sakuTar
morcxvobas (da usafuZvlo ampartavnobas), Tamamad gauziareT azri
Tanatolebs, dasviT SekiTxvebi da eZebeT pasuxebi. gaxsovdeT, rom
Tqven studenti anu codnis maZiebeli brZandebiT. amitom eZieT es
codna, miT ufro Tqvens saswavlebelSi_universitetSi, romelic
swored imitom arsebobs, rom aq yvela (pedagogic, studentic, sxvac,
magaliTad, universitetis TanamSromeli) valdebulia erTmaneTs
gamocdileba gauziaros an daexmaros codnis SeZenaSi.
62
3. Temis dakonkreteba (farTo Temidan viwro Temamde)
aq dakonkreteba ar niSnavs mravalaspeqtiani (mravalsakiTxiani)
Temis erT (mono) aspeqtianamde dayvanas, rogorc amas zogierTi
specialisti fiqrobs, vinc xels hkidebs “akademiuri weris”
saxelmZRvanelos “weras”.
es imitom, rom Tema TavisTavad erTeulebrivi bunebisaa
(monoTematuria, monologuria) da am viTarebas verc is cvlis, Tuki
masSi Tundac aTeulobiT aspeqti an sakiTxi iCens Tavs.
vTqvaT, studenti Tavidan dainteresda romantizmiT, rogorc
movleniT. es iqneba misi saerTo, zogadi interesi, rasac
tradiciulad midrekilebas vuwodebdiT xolme. es imitom, rom
romantizmi farTo gagebiT msoflmxedvelobiTi movlenaa, xolo
rogorc literaturuli mimdinareoba, romantikulis, romantizmis
gamovlena_ TavCenis erTi mxarea.
amitom Tu studentis interesma romantizmis arsis, mwerlobaSi
TavCenis, amasTan sxvadasxva qveyanaSi gamovlenis TaviseburebaTa
Ziebis survilze gadainacvla, es iqneba interesis kidev ufro
dakonkreteba (codnis gaRrmavebis safuZvelze). am interesis meti
dakonkreteba iqneba erTi romelime qveynis romantizmis arCevani,
kidev ufro meti_erTi qveynis romantikosTagan erTi konkretuli
romantikosi mwerlis Semoqmedebis Seswavlis survili. Tumca es
donec interesis dakonkreteba iqneba da ara interesis Temad
gadaqceva.
ukve vTqviT, aqac gavimeoroT, rom interess Temad moculobiTi
da siRrmiseuli parametrebi gadaaqcevs, magram maT Soris sxvaobis
niSans ver dasvams.
interesi Temad maSin iqceva, roca ideis, survilis sferodan
gamova, anu roca interesi Cvens gonebaSi momwifdeba, azrobriv
konturebs “SeiZens”. roca qaRaldze weris survili gagviCndeba
daweras daviwyebT, ai, maSin gadava interesi TemaSi.
63
amitom im sqemiT, romelic, erTi SexedviT interesTa
dakonkretebas gviCvenebs da Temis dakonkretebac unda mohyves, aseTi
“logika” SegvrCeba Tu Cven davrCebiT mis tyveobaSi):
konkretulad romelime romantikosis Semoqmedeba ukve Tema
iqneba, magram es iqneba didi (farTo) Tema, studentisTvis
“Seuferebeli” (“dauZlevelis” gagebiT). am Temis dakonkreteba
(daviwroeba) ki misi Semoqmedebidan konkretuli sakiTxis gamoyofiT
moxerxdeba. vTqvaT, bunebis asaxvis sakiTxi, an patriotizmi da a.S.
magram aris ki SeTavazebeli Temebi konkretuli (viwro)? gana am
e.w. viwro TemebSi ar gamoiyofa kidev ufro konkretuli sakiTxebi?
aq mTavari am sakiTxebis (kiTxvebis) danaxva-dasmaa. maT gaCenas
Tqveni codnis donec ganapirobebs da ara marto interesi.
sakiTxis dayeneba: interesidan Temamde, Semdeg farTo Temidan
mizandasaxulobamde (daviwroebamde) im SemTxvevaSia upriani, roca
students am interesTa gaCenamde am sferoSi ukve wakiTxuli aqvs
raRac da kvlavac kiTxulobs, iRrmavebs codnas. interess Temad
(farTo iqneba, Tu viwro) Tqveni codna gadaaqcevs da ara interesis
sferos Seviwroeba.
kidev erTi arsebiTi momenti: interesis gadaqcevas Temad da
Temis daviwroebas Tavad studentis (mkvlevris) mizani gansazRvravs.
SesaZloa, mkvlevars, mag., romantizmis konteqstSi sulac erTi
romelime mwerlis adgilis gansazRvra ainteresebs. am SemTxvevaSi
misi e.w. viwro Tema mTlianad am mwerlis Semoqmedeba unda gaxdes,
radgan romelime (erTi) konkretuli sakiTxis gamoyofiT da
gamokvleviT mizans ver miaRwevs. marTalia, am Temis damuSaveba
uamravi sakiTxis kvlevas aiZulebs, magram isini TavisTavad viwro
Temebi ki ar iqneba, aramed Temis sakiTxebi.
Temas Tqveni interesi gansazRvravs, xolo mis sifarTove-siviwroves
_is kiTxvebi, romlebsac es interesi gaaCens Tqvensave gonebaSi.
Tu aseTi kiTxvebi ar (an, didi survilis miuxedavad, ver)
giCndebaT, es mxolod Tqveni interesis efemerulobas cxadyofs.
adamiani intuiciurad bevrs iseTs SeigrZnobs, razedac Soreuli
64
warmodgena aqvs, magram aseT warmodgenaTa interesad qcevas codna
(anu bevri kiTxva) sWirdeba.
specialuri literaturis wakiTxva, gaazreba bunebrivad gagiCenT
kiTxvebs, Tanac erTsa da ors ki ara, aramed imdens, rom sawyis
etapze TavSi yvelaferi agerevaT da maT dalageba-“mowesrigebas”
didi Zalisxmeva dasWirdeba. esec meti wakiTxviT moxerxdeba (anu
Tqvenive codnis gaRrmavebis wyalobiT).
damwyeb mkvlevrebs specialistebi interesebis
dasabuTeba_dakonkretebis, Temad qcevisaTvis aucilebeli (gonebaSi
TavCenili) kiTxvebis mowesrigebis strategias sTavazoben, rac
gamoixateba kiTxvebis oTxi mimarTulebiT dalagebaSi:
ra aris Tema, romeli didi Temis nawilia da Tavad ra
nawilebs (sakiTxebs, aspeqtebs) Seicavs;
rogoria Seni Temis Seswavlis istoria: vin da ra doziT
gamoikvlia.
ra sakiTxebi iCens Tavs masSi.
ra mecnieruli (an praqtikuli) Rurebuleba eqneba kvlevis
Sedegebs. ramdenad gaaRrmavebs mocemul konkretul sferoSi
arsebul codnas.
Tu am oTxi mimarTulebiT daukvirdebiT Tqvens Temas, araerTi
kiTxva gagiCndebaT, xolo es kiTxvebi Tavad Temasac gamoavlens da
daakonkretebs (daaviwroebs) kidevac.
ityvian: konkretuli magaliTi yvelaze naTel gansjaze ufro
cxadiao. aRniSnulis cxadsayofad Cvenc konkretul magaliTs
mivmarToT: mag., dagvainteresa krwanisis omma.
zemoaRniSnuli pirveli mimarTulebis doneze gaviazroT:
romeli didi Temis nawilia es faqti?
am kiTxvaze pasuxis gasacemad unda mivmarToT, upirvelesad,
istoriul dros: rodis moxda es brZola, am kiTxvaze pasuxis Zieba
obieqturad XVIII saukunis qarTl-kaxeTis saxelmwifoebriv-
politikur ambebTan migviyvans, _ gvaiZulebs saqarTvelos
ukanaskneli didi mefis erekle meoris epoqis detalur gacnobas,
65
dadgindeba, rom krwanisis omi mefe erekle politikuri orientaciis-
_evropisken miswrafebis sawinaaRmdego logikuri reaqcia iyo iranis
mxridan. isic gairkva, rom es omi ar iyo iranis mxridan erTaderTi;
rom manamdec erekle meores da mamamiss Teimuraz meores cotaTi
adre sxva araerTi omis (brZolebis) gadatana mouxdaT iranisa da
misi damqaSebis - kavkasiaSi sokoebiviT momravlebuli
saxelmwifoebrivi warmonaqmnebis - saxanoebis mmarTvelTa winaaRmdeg.
am did_patara omebma lamis orass gadaaWarba, romelTagan erekle
meore mxolod ramdenimeSi damarcxda, xolo krwanisis omi, misi
bolo damarcxeba iyo.
amiT dadgindeba, rom krwanisis omis Tema ufro didi Temis
nawilia da es didi Temaa qarTl-kaxeTis brZola saxelmwifoebriobis
SenarCunebisaTvis XVIII saukuneSi.
Cveni interesi amis Semdeg Tavad krwanisis omisken unda
mivmarToT: unda gavarkvioT, konkretulad ra gaxda am omis mizezi,
ra movlenebi uZRoda win, ra konkretul mizans isaxavda iranis
mmarTveli aRa-maxmad-xani, ris miRwevas lamobda, vin iyo misi
mokavSire, ratom miemxrnen isini aRa-maxman-xans da ratom ganudga
zogierTi maTgani, manamde rom mefe erekles momxrebodnen da misi
ymadnaficebi iyvnen; rodis da sad gaimarTa krwanisis omi. es
kiTxvebi warmodgenas Segviqmnis ukve konkretul Temaze - krwanisis
omze da gagviTvalsaCinoebs Temis nawilebs.
krwanisis omis, rogorc sakvlevi Temis, meore mimarTulebiT
gaazrebis mcdeloba iseT kiTxvebs wamoWris, rogoricaa: ra aris
cnobili saqarTvelos istoriaSi krwanisis omis Sesaxeb, vin da ra
Semogvinaxa am faqtze zepir Tu werilobiT matianeebSi, vin, romelma
istorikosma Seiswavla da ra azri ganaviTara, ramdenad piruTvnelia
(obieqturia) maTi mosazrebani, rogor Seicvala am istoriuli faqtis
mkvlevarTa Sexedulebebi drois msvlelobis Sesabamisad; krwanisis
omis ra aspeqtebze ufro gamaxvilda yuradReba da ra moeqca
daviwyebis CrdilSi. amiT isic dadgindeba, Tu ra aris sakvlevi Cveni
66
Tanamedroveobis poziciidan. es ki kidev ufro daakonkretebs Cvens
interesebs da gamokveTs Temas:
Cveni Temis zemoaRniSnuli mimarTulebebidan mesamis doneze
gaazreba aseT kiTxvebsac dabadebs:
ra adgili daikava krwanisis omma saqarTvelos istoriaSi; ra
Sedegi gamoiRo saerTod Cveni qveynisTvis da konkretulad erekle
meorisTvis; rogori iyo qarTvelTa saomari taqtika da iyo Tu ara
marcxi am taqtikis Sedegi, Tu es marcxi sxva faqtebma ganapiroba;
ratom gaxda krwanisis omi da misi Sedegebi umwvavesi diskusiis
(gansjis) sagani krwanisis omis Semdegdroindel saqarTveloSi,
gansakuTrebiT XIX saukunis pirvel naxevarSi, rac imaSi gamovlinda,
rom istorikosTa garda, am Temaze araerTma qarTvelma mweralma
(poetma) Seqmna mxatvruli nawarmoebebi; ra miiCnia am omSi marcxis
mizezad qarTulma sazogadoebrivma azrma da a.S.
meoTxe mimarTulebis doneze ukve SevZlebT krwanisis omis
istoriuli mniSvnelobis gaazrebas: aRmovaCenT, rom wina sami
mimarTulebis doneze dasmuli da, rac mTavaria, pasuxgaucemeli
kiTxvebis aspeqtSi Tu warvmarTavT kvlevas, Cveni naSromi am
gaxmaurebuli istoriuli faqtis arcTu umniSvnelo Sevseba-
dazusteba iqneba. es dazusteba xels Seuwyobs misi gaazrebis
safuZvlianobas. rac saboloo jamSi gansazRvravs Cveni naSromis
mecnierul siaxles da Rirebulebas. es ki TavisTavad kvlevis
gamarTleba iqneba.
axla Tu Tvals gadavavlebT samive mimarTulebiT dasmul
kiTxvebs, imasac aRmovaCenT, rom sxva kiTxvebic gaCndeba, romlebic
aseve vrcel pasuxebs `iTxovs~. daamateT isinic da gansazRvreT,
maTgan romeli ufro ipyrobs Tqvens yuradRebas, romeli ufro
saWiroebs kvlevas da romelze ufro SeZlebT pasuxis gacemas,
amasTan romeli ufro iqneba mniSvnelovani saerTod krwanisis omis
didi Temis SeswavlaSi, Tu SeZlebT aseTi kiTxvis gamoyofas, unda
miviCnioT, rom warmatebiT gaarTviT Tavi Temis Ziebis amocanas. es,
TavisTavad, didi wingadadgmuli nabijia. ukve iciT, risi gageba
67
gsurT. amitom mzad xarT arCeuli Temis irgvliv monacemebis
Sesagroveblad.
Tqveni Temis mniSvnelobis gaazrebaSi SemoTavazebul sam
SekiTxvaze pasuxis gacema dagexmarebaT:
raze wer?
ra ici Seni Temis Sesaxeb, anu ra kiTxva dasvi?
ratom eZeb pasuxs kiTxvaze, risi gageba (codna) ginda?
Tu kargad gaviazrebT imas, razedac vsaubrobdiT, davrwmundebiT,
rom kvleviT saqmianobaSi pirveli mniSvnelovani nabijia Temis
gansazRvra, meorea - arCevnis mizezis gaazreba-gacnobiereba, mesame -
imis gansazRvra, Tu ra mecnieruli mniSvneloba aqvs Tqvens Temas.
unda gaiTvaliswinoT, rom kvlevis dawyebis etapze aRniSnul
kiTxvebze mTlad naTeli (cxadi) pasuxebi ar geqnebaT (aman arc unda
dagabnioT), magram aseTi pasuxebi aucileblad unda gamoZebnoT, Tu
Tqveni kvlevis warmatebuloba gafiqrebT. sxvagvarad kvlevis
efeqturoba warmoudgenelia.
oTxi mimarTulebiT dasmuli kiTxvebis wyalobiT realurad
gagviCnda Temis gamoZebnis SesaZlebloba. manamde erTi sakiTxi unda
gadavwyvitoT. unda movuZebnoT axsna (dasabuTeba) imas, ratom da
riT iqneba SerCeuli Tema mniSvnelovani da Rirebuli TavisTavad,
obieqturad, ara marto CvenTvis, aramed sxvebisaTvis, -
sazogadoebisaTvis. Tu mas aseTi mniSvneloba eqneba, maSin Cveni
kiTxva TavisTavad (obieqturad) problemuri (problemis Semcvleli)
yofila da ara mxolod Cveni cnobiswadilis dakmayofilebis
Jinianoba. anu unda gavarkvioT: Seicavs Tu ara gamoZebnili Tema
problemas. arsebobs Tu ara misi dasmis safuZveli. sqematurad Temis
Ziebisa da gamovlena-dazustebis process aseTi saxe eqneba:
68
Cveni Cveni interesis
interesis didi ambavi, safuZvelze
obieqti movlena gaCenili kiTxvebi
dabadebuli kiTxvebis
azrobrivi (mizez-
Sedegobrivi) mowesrigeba
1
zogierTi specialisti damwyeb mkvlevars am etapze Temis problemurobis
gansazRvras kvlevis saboloo Sedegis gaazrebiT urCevs. sakiTxis ase dayeneba,
vfiqrobT, safuZvelSive arasworia. kvlevis sawyis etapze imis gansazRvra, ra
Sedegs miviRebT (anu rogori iqneba Cveni kiTxvis pasuxi?!), araTu rTuli, aramed
TiTqmis SeuZlebelia. es kargad ician profesionalma mkvlevrebma, gansakuTrebiT
maT, visi kvlevebic eqsperimentebs emyareba. aq pirdapiri Sedegis (kiTxvaze pasuxis
aspeqtSi) miReba imdenad rTulia, rom ara marto kvlevis sawyis etapze, aramed sxva
doneebzec kvlevis uaryofiTi Sedegic (anu imedgacrueba) ki Sedegad,
WeSmaritebisken svlis `xelSemwyobad” miiCneva. uSedegoba eqsperimentisa kvlevis
gzis (gezis) dakonkretebas, dazustebas uwyobs xels. eqsperimentis uSedegoba
cxadyofs, rom mkvlevarma sxva gza unda airCios. araiSviaTad marcxi
(warumatebloba) aris momavali warmatebis impulsica da mizezic.
69
amqveyniuri arseboba, cxovrebis azri gana imis rwmenas ar emyareba,
rom viRacas sWirdeba?
Tumca aRniSnuli main kvleviTi muSaobis erTi mxarea. vTqvaT,
raime did TemaSi moviZieT konkretuli kiTxvis Sesabamisi Tema,
gavicnobiereT isic, rom misi kvleva Rirs, radgan Seicavs
gadasawyvet problemas. es TavisTavad pirveli didi warmatebaa,
magram jerjerobiT Cvens Tavze Cveni gamarjvebaa da es imitom, rom
Cveni kvlevis mniSvnelobaSi Cvenive kvlevis Tanamonawile _Cveni
mkiTxvelic unda davarwmunoT.
ukve cxadad Cagvesmis Tqveni replika: am sawyis etapze, roca Tavad
mxolod gonebaSi (warmosaxvaSi) gvaqvs es gaazrebuli, Sedegs Tavad
ver vxedavT da mkiTxveli rogorRa davarwmunoT? es bolosTvis unda
gadavdoT, kvlevas rom davasrulebT. mkiTxveli Cveni kvlevis Sedegs
waikiTxavs da mis mniSvnelobas maSin Seafasebso. es asea, magram amaze
Tu kvlevis sawyis etapzeve ar ifiqreT, araferi gamova. kvleva ise
unda warmarToT, rom mkiTxveli daarwmunoT: sakiTxi, romelsac
Tqven ikvlevT, misTvisac sainteresoa da mniSvnelovani. rogor
SevZloT es? imiT, rom Tqveni migneba, aRmoCena TvalsaCinoebad
aqcioT. aRweroT es migneba. amis gakeTeba, rasakvirvelia, Zalian
Znelia da gamocdil mkvlevrebsac uWirT, magram aucilebelia,
radgan Tqveni kvleviTi muSaobis warmatebis pirobaa.
davuSvaT, Zalian saintereso kiTxva davsviT, gaveciT pasuxi,
magram Tu es kiTxva marto Cven gvaRelvebda, pasuxic mxolod
CvenTvis iqneba saintereso da Rirebuli. gvinda Tu ara, aseTi kiTxva-
pasuxi im wvrilman, utilitarul kiTxvebisgan verafriT iqneba
gansxvavebuli, nebismieri adamiani yoveldRiurad rom `eomeba~,
wyvets, anu pasuxs uZebnis (an vera).
Cveni pasuxi kiTxvaze ubralo pasuxi ki ar unda iyos, aramed
problemis gadawyveta, Tanac sazogadoebisTvis aqtualuri
problemisa.
70
problema im gagebiT ki ar unda iyos aqtualuri, rom sxvebma
Cvenze ukeT ician igi, aramed imiT, rom misi Cveuli gadawyveta
maTTvisac aranakleb saWiro da mniSvnelovania.
Cveni msjelobidan, is daskvnac SeiZleba gamovitanoT, rom am
sawyis etapze didi mniSvneloba hqonia kiTxvis problemad qcevas.. es
ki mTlianad Tqvenzea damokidebuli. Tumca es rom SevZloT, jer
imaSi unda gaverkveT, ra aris Tavad problema, ras veZaxiT
problemas, rogoria misi Sinaarsi, an struqtura.
ras ewodeba problema?
problema berZnuli sityvaa da amocanas, davalebas niSnavs.
TanamedroveobaSi damkvidrebuli farTo gagebiT, problema aris
Teoriuli an praqtikuli sakiTxi, romelic gadawyvetas, gamoZiebas,
gamokvlevas saWiroebs.
problemas saerTod specifikuri struqtura aqvs, yovelTvis ori
nawilisgan Sedgeba:
gviTvalsaCinoebs raime faqtis an movlenis konkretul viTarebas ;
cxadyofs arasasurveli Sedegis arsebobas, ris gamoc es Sedegi,
rogorc mocemuli realoba, Sesacvlelia.
praqtikuli problema
Tavad sityva praqtikuli (berZnuli - saqmiani, aqtiuri),
gamocdilebis, unaris SesaZeni muSaoba cxadyofs, rom igulisxmeba
codna-gamocdilebis, unaris SesaZenad gaweuli muSaoba. magram am
akademiur gansazRvrebas erTi dazusteba sWirdeba: praqtikul
problemas Tavad adamianis fizikur-sxeulebrivi arseboba, realuri
yofa (adamianuri cxovreba) wamoWris. adamiani Tavad, winaswar,
mizanmimarTulad ar eZebs, ar avlens, ar wamoWris. praqtikuli
problema obieqturad, Cvengan damoukideblad, iCens Tavs da Cven,
rogorc ityvian, post faqtum gviwevs misi gadaWra2.
2
zogi avtori praqtikul problemas da sakvlev problemebs im niSniT ganasxvavebs, rom praqtikuli
realur samyaroSi warmoiSveba, sakvlevi - adamianis gonebaSi. es azri dazustebas im mxrivac saWiroebs,
rom praqtikuli problema(gamocdilebis safuZvelze) SesaZloa adamianis gonebaSic daibados, ubralod
yofiTi praqtikis logikiT adamianma gonebiT daaswros problemis TavCenas, vidre igi karze
mogvikakunebs, manamde iwinaswarmetyvelos misi gaCena da saTanado zomebic miiRos.
71
adamiani yofaSi yoveldRe dgas aseTi problemebis winaSe da uwevs
maTi gadawyveta. winaswar icis, Tu ra Sedegs moutans aseT
problemaTa gadauwyvetloba, icis Sedegis simZimeca da usiamovnebis
xarisxic. igi iZulebulia gadaWras aseTi praqtikuli problema.
Tumca aq isic unda iTqvas, rom arc praqtikuli problemis
gadawyveta gamoricxavs kvlevas.
rogorc ki Cven winaSe praqtikuli (yofiTi) problema wamoiWreba,
Cveulebriv Tavs kiTxvas davusvamT: ratom moxda, rac moxda; ra
vuSveloT, rogor davaRwioT Tavi, ra gzas davadgeT? - veZebT pasuxs,
anu viwyebT Ziebas, kvlevas. anu praqtikuli problema droebiT
sakvlev problemad gveqceva. Tavad kvlevis procesi ki am SemTxvevaSi
imazea damokidebuli, ra viciT da ra ar viciT problemis Sesaxeb.
sqematurad aseTi problemis kvlevis procesi ase gamoiyureba:
3
Tumca es garemoeba ar gamoricxavs imas, rom Teoriuli problemis kvlevis Sedegi
SemdgomSi praqtikuli problemis gadaWris saSualeba (gza, xidi, xelSemwyobi
faqtori da a.S.) gaxdes.
75
sazRauris mxriv: gansxvaveba ufro Znelad aRsaqmelia. Teoriuli
kvlevis Sedegi, rogorc wesi, realuri sargeblianobis an zianis
mxriv, SesaZloa, myisierad ar gamovlindes. magaliTad,
TiTqos araferi dauSavdeba qveyanas, Tu ar gvecodineba, ratom
aris nikoloz baraTaSvili qarTuli romantizmis yvelaze didi
warmomadgeneli, magram Tu es ar gvecodineba, maSin ver gavigebT
nikoloz baraTaSvilis poeturi azrovnebis bevr aspeqts da ver
ganvsazRvravT mis adgils qarTul romantikul poeziaSi.
Teoriuli problemis gadaWris dros unda SeZloT imis Cveneba,
rom erTi sakiTxis ucodinrobas ufro meti da ufro mniSvnelovani
sakiTxebis arcodna mohyveba.
naTqvamis meti sicxadisTvis isev magaliTi moviSvelioT:
vTqvaT, mecnierebma gamoikvlies kibos problema, daadgines misi
gaCenis mizezebi da mkurnalobis efeqturi meTodi. kibos
mkurnalobis problemis gadaWra, bunebrivia, amiT ver moxerxdeba.
aucilebeli iqneba, kvlevis Sedegebis praqtikaSi danergva, anu
praqtikuli gamoyeneba - samkurnalo saSualebaTa damzadeba da
avadmyofis mkurnaloba.
rogorc vxedavT, Teoriul doneze problemis kvlevas sxva
mniSvneloba aqvs, xolo praqtikul sferoSi _ sxva.
Teoriuli problema Tavisi Sedegebis mixedviT ori saxisaa: `wminda
Teoriuli~ da `gamoyenebiTi~.
77
mkiTxveli aseT naSroms, bunebrivia, ar miiRebs, radgan ver dainaxavs
sakvlev sakiTxs, kvlevis mcdelobas da, rogorc ityvian, aseTi
opusis kiTxviT dros dakargavs, amaod daSvreba.
jgufuri wera
kvleva inteleqtualuri Sromaa. igi fiqrs, gansjas, aRqma-
gaazrebas emyareba. adamianis gonebis muSaobis es aspeqtebi uaRresad
individualuria, radgan bunebaSi ori erTgvari garegnobis bevri
adamiani arsebobs, magram ori erTgvari fsiqikisa da azrovnebisa jer
ar dabadebula. Tumca am garemoebas xeli arasodes SeuSlia erT
konkretul problemaze ramdenime adamianis erToblivi (jgufuri)
79
muSaobisTvis. metic, arcTu iSviaTad ufro warmatebuli swored
jgufuri kvleva gamomdgara. es studenturi kvleviTi muSaobisTvis
mravali TvalsazrisiT gamarTlebulic kia. upirvelesad ki imiT, rom
jgufuri muSaobis viTarebaSi TanamoazreTa mxardamWeri Tanadgoma
mkvlevars im siTamames uviTarebs, rac sasicocxlod aucilebelia
sakuTari “mes” sapovnelad, pirovnebis Camosayalibeblad.
gaiTvaliswineT es da scadeT jgufurad wera. am mizniT SearCieT
Tanamoazreebi, waikiTxeT erTi konkretuli Temis Semcveli
erTmaneTis variantebi. sxvaTa mier SemCneul-gaazrebuli niuansebi
gamokvleuli problemis im aspeqtebs gagiTvalsaCinoebT, rac Tqveni
codnis farglebs miRma iyo darCenili. amiT ki, bunebrivia,
xelSesaxebad gaRrmavdeba Tqveni codna (informirebulobis
sivrculi da siRrmiseuli parametrebi).
amave mizniT, nurc imas moeridebiT, Tu jgufurad dagevalebaT,
vTqvaT, statiis dawera. gaiTvaliswineT mkvlevarTa jgufs meti
informacia aqvs, vidre erT mkvlevars. Tumca isic unda gaxsovdeT,
rom am upiratesobis gamosayeneblad jgufma Tavisi muSaoba
gonivrulad unda warmarTos.
jgufuri kvlevis warmatebis “saidumlos” sami gasaRebi
azrTa zepiri urTierTcvla, erTad azrovneba da fiqri.
jgufuri werisTvis, pirvel yovlisa, kvlevis gegmis SeTanxmebaa.
aucilebeli. SeTanxmebis erTaderTi gza dialogi, saerTod saubari,
azrTa urTierTgacvlaa. amisaTvis regularuli da intensiuri
Sexvedrebia saWiro. Sexvedrebis gamarTvamde ki unda darwmundeT,
rom Tqveni jgufis wevrebisgan im SemoTavazebebs miiRebT, romlebsac
eliT da romlebic momaval kvlevaSi gamogadgebaT.
jgufma isic unda gansazRvros, ras elis misgan mkiTxveli, aseve
dagegmos TiToeuli wevris is TiToeuli nabiji, romlebic miznis
miRwevaSi daexmareba. jgufis yvela wevrma zustad unda icodes, vin
ras akeTebs da rodis.
80
rac ufro mets isaubrebT, gauziarebT azrs erTmaneTs, miT ufro
mtkiced CamoyalibdebiT Tanamoazreebad da miT ufro iolad dawerT
Temas.
urTierTsawinaaRmdego mosazrebaTa Sejereba
azrTa gaziareba aucilebelia, magram Sedegi sxvadasxvagvaria.
amitom imis imeds nu iqoniebT, rom azrTa gaziareba jgufis wevrebs
Soris srul erTsulovnebas daamyarebs. calkeul detalebze azrTa
sxvadasxvaoba yovelTvis darCeba. mniSvnelovani mTavarSi Tanxmobaa.
gunduri muSaoba
gunduri muSaoba Sromatevadi da rTulia, gansakuTrebiT egoisti
adamianisTvis. Tumca gacilebiT Sedegiania.
gunduri muSaobis safuZveli Tanamoazreobaa. gundi jgufis
konkretuli problemis erTiani xedvisa da misi gadawyvetis
survilis safuZvelze SeiZleba Camoyalibdes. mTavari jgufuri
muSaobisas ideuri erTianoba da ganuyoflobaa.
gunduri muSaobis principebi:
gundi (jgufi) konkretuli problemis kvlevaSi erTsa da imave
wyaros ikvlevs (ecnoba, aanalizebs). amitom wyaros Seswavla am dros
ufro Rrma da mravalaspeqtiania. magaliTad, jgufi ikvlevs ilia
WavWavaZis “kacia adamians?!” jgufis erTma wevra SeiZleba ikvlios
batonymobis kritikis aspeqtebi. amis Sesabamisad yuradReba
gaamaxvilos nawarmoebSi asaxuli sazogadoebrivi yofis,
81
sazogadoebrivi urTierTobebis aspeqtebze, socialuri klasebis
(fenebis) warmomadgenelTa urTierTmimarTebaze;
jgufis meore wevrma Seiswavlos socialuri uTanasworobis
gavlena adamianis cnobierebaze, fsiqikasa da moqalaqeobriv
poziciaze;
mesame wevrma, SesaZloa, mxatvruli sinamdvilis xatvis
mwerliseuli manera gamoikvlios da a.S.
jgufis wevrma sakuTari kvlevis Sedegebi SesaZloa
damoukideblad gaasrulos da damasrulebel etapze Tavmoyrili
kvlevis Sedegebi gaaerTianos erTi problemis doneze - ilia
WavWavaZis “kacia adamianis?!” (vTqvaT) ganxilva.” jgufis yoveli
wevris kvlevis Sedegi am “ganxilvis” Semadgeneli konkretuli
aspeqti iqneba. magram aseT SemTxvevaSic jgufis wevrTa Soris sruli
ndoba da erTmaneTis kvlevis Sedegebis aRiarebaa aucilebeli.
sxvagvarad kvlevis proeqtis gasrulebaze laparakic ki zedmeti
iqneba.
meore gza (principi) erToblivi proeqtis erToblivi kvleva, anu:
problemis rig-rigobiT Seswavlaa.
jgufis TiToeuli wevri aseT SemTxvevaSi rig-rigobiT qmnis
ubralo Savad (bolomde detalurad daumuSavebel) proeqts. yvela
variantis, jgufuri ganxilvis safuZvelze damamTavrebel etapze
dgeba saerTo teqsti. rasakvirvelia, TiToeuli wevri aRiarebs
erTmaneTis kvlevis perspeqtivebs.
SesaZloa, isec moxdes, rom kvlevis sxvadasxva safexurze
jgufis wevrebma sxvadasxva stratega gamoiyenon. mag., dagegmvis
etapze mxardamxar imuSaon, vidre sakvlevi problemis arss ar
gamokveTen.meore etapze_wyaroebis moZiebisa da damuSavebisas daiyon
da monacemebi cal-calke agrovon. specialistebi erTxmad aRniSnaven
amgvari muSaobis efeqturobas.
82
wyaroebi _ Zieba da damuSaveba
wyaros tipebi:
Rirebulebisa da daniSnulebis mixedviT wyaroebi sam jgufad
iyofa: pirveladi, meoreuli da mesameuli.
pirveladi wyaro:
pirvelad wyaros ganekuTvneba adamianis mier gare sinamdvileze,
realur movlenebze dakvirvebiT, an sakuTari warmosaxviT Seqmnili,
garkveuli Rirebulebis mqone dokumentebi, literaturuli,
istoriuli, mxatvruli, sxva saxis masala. aseT masalas artefaqts
uwodeben.
meoreuli wyaro:
meoreuli wyaros, rogorc saxelwodeba cxadyofs, iseTi masala
ganekuTvneba, romelic pirveladi wyaros Sedegebze dayrdnobiT aris
Seqmnili. aseT wyaroebs Seadgens umTavresad samecniero naSromebi.
maT mkvlevari iseve ver auvlis gverds, rogorc pirvelwyaroebs.
meoreuli wyaro imaSi gvexmareba, rom gavarkvioT, ra aris Cvenamde
gakeTebuli (Seswavlili, gamokvleuli) Cveni sakvlevi problemis
83
irgvliv (raTa davadginoT CvenTvis saintereso problemis kvlevis
istoria), ra aris iseTi, rac gaamyarebs Cvens mecnierul kvlevas an
piriqiT, rac ewinaaRmdegeba Cvens Tvalsazriss.
mag., raime sakiTxis Sesaxeb mivuTiTebT romelime mkvlevris
naSroms, romelime argumentis gasamyareblad, es naSromi CvenTvis
meoreuli wyaro iqneba. magram Tu Cven am mecnieris mecnierul
naRvaws vswavlobT, maSin igive naSromi CvenTvis pirveladi wyaro
gaxdeba.
mesameuli wyaro
mesameul wyaros iseTi masala warmoadgens, sadac codnis
romelime sferoSi mopovebuli Sedegebia Tavmoyrili, Sejamebuli da
popularulad gadmocemuli. maT, Cveulebriv, enciklopediuri
xasiaTis wyaroebi miekuTvneba.
Mmesameuliwyaroebi gankuTvnili farTo
mkiTxvelisazogadoebisTvis (araspecialistebisTvis), an damwyebi
mkvlevrebisTvis (visac jer zogadi suraTis gaazreba esaWiroeba).
kvlevis ufro seriozul (Rrma) doneze mesameuli wyaroebi aRar
gamoiyeneba.
2. wyaroebis moZieba
Tu Cveni Tema saswavlo gamiznulobisaa, wyaro upirvelesad
akademiur gamocemebSiunda veZeboT (wignebSi an samecniero
krebulebSi). wignis kiTxvis dros yuradRebiT movekidoT sqolioebs
(wignis gverdis bolos miTiTebul literaturas). iq aucileblad
wavawydebiT CvenTvis saintereso wyaroebs. es wyaros Ziebis imdenad
bunebrivi da gavrcelebuli formaa, rom samecniero wreebSi aseTi
gamoTqmac ki aris damkvidrebuli: “wigni wigns gvapovninebso”.
wyaros Ziebis meore gza mesameuli wyaroebis gacnobaa. esaa
zogadi Tu dargobrivi enciklopediebis, bibliografiuli
literaturis kiTxva, Tematuri katalogebis gacnoba. am yvelafris
moZieba biblioTekaSi xdeba. Tumca ukanasknel xans wyaroTa Ziebis
84
kidev erTi, Zalze efeqturi gzac gaCnda. esaa interneti. internetSi
informaciis moZiebis SesaZleboba ganusazRvrelad didia. amasTan,
arsebobs internetenciklopediebic (magaliTad, britanika, vikipedia).
biblioTeka
biblioTeka berZnuli sityvaa da wignsacavs niSnavs. biblioTeka
amuzogadesi ganmartebis doneze TanamedroveobaSi sxvadasxva
Sinaarss Seicavs.
biblioTeka_beWduri Tu xelnaweri masalis krebuli (mag.,
“msoflio literaturis biblioTeka”, wignebis ramdenime aTeuli
tomisgan Semdgari krebulia, romelSic warmodgenilia msoflioSi
cnobili mwerlebis saukeTeso qmnilebebi). aseTi krebulebi,
Cveulebriv, erTi raime principiT iqmneba: mag., mxatvruli
literaturis Janrebis, Tematikis da a.S. niSnebiT.
biblioTeka_wignebis Sesanaxi Senoba (sawyobi).
biblioTeka_dawesebuleba, romelic emsaxureba beWduri
gamocemebiTa da xelnaweri masaliT.
biblioTeka, Tqvens cnobierebaSi ufro mesame ganmartebiT aris
gaSinaarsianebuli. bunebrivia, am cnebis pirveli gagebis faqtebic
cnobilia TqvenTvis (ufro metad) da meorisac (ufro naklebad).
magram isic unda daimaxsovroT, rom am mesame TvalsazrisiTac
(biblioTeka-dawesebuleba) biblioTekebi sxvadasxva saxisaa. am
sxvadasxvaobas ki maTi daniSnuleba gansazRvravs. arsebobs
farToprofiliani da viwroprofiliani biblioTekebi.
farTopofiliani is biblioTekebia, romlebSic Tavmoyrilia
adamianuri codnis mravali sferos wignebi, Jurnalebi, sxvadasxva
perioduli beWduri gamocemebi da xelnaweri masalebia.
aseTi biblioTekiT, rogorc wesi, sazogadoebis nair_nair
sferoTa warmomadgenlebi sargebloben. maTi wignadi fondic
aTeulaTasobiT, aseulaTasobiT da milionobiT erTeuls Seicavs.
TbilisSi aseTia saqarTvelos parlamentis biblioTeka. mas uwin
sajaro biblioTeka erqva da es saxeli mas xalxSi dRemde SemorCa.
85
viwroprofiliani biblioTekebi adamianuri codnis konkretuli
monaTesave sferoebiT dainteresebul mkiTxvelzea orientirebuli.
magaliTad, TbilisSi aseTi yvelaze didi biblioTeka iyo e.
miqelaZis saxelobis samecniero-teqnikuri biblioTeka, sadac
sabunebismetyvelo da teqnikis dargebis wignebi da perioduli
beWduri gamocemebi iyo Tavmoyrili.
msgavsi dargobrivi biblioTekebi aqvs yvela samecniero da
kulturul-saganmanaTleblo dawesebulebas, instituts, skolas,
muzeums, Teatrs da a.S.
wignadi fondis sisrulis TvalsazrisiT dargobrivi biblioTekebic
sxvadasxvanairad iwodeba. codnis sferos “amomwuravi” wignadi
fondis mqone biblioTekebs “fundamentur biblioTekebsac” uwodeben.
zogierTi biblioTeka, mkiTxvelis simravlisa da vrcel
teritoriaze maTi ganTavsebis gamo, calke filialebs qmnis.
magaliTad, saqarTvelos mecnierebaTa akademia ramdenime aTeul
samecniero-kvleviT dawesebulebas (institutebs, samecniero centrebs
da sxva) aerTianebs. es samecniero dawesebulebebi teritoriulad
saqarTvelos sxvadasxva regionSia ganlagebuli. mecnieruli kvlevis
xelSewyobis mizniT yvelas Tav-Tavisi biblioTeka aqvs, magram isini
mecnierebaTa akademiis saTavo biblioTekis filialebia. saTavo
biblioTekas ki “centraluri samecniero biblioTeka” ewodeba.
aseTi struqturis biblioTekebi arsebobs did umaRles
saswavleblebSic. aq erTi_centraluri biblioTeka_sauniversitetoa,
mTel universitets emsaxureba. mas fakultetebze calke
filialebi_e.w. “saseminaro biblioTekebi” aqvs.
“saseminaro biblioTekebSi” iseTi wignebia Tavmoyrili, romlebic
saswavlo procesSi yoveldRiurad gamoiyeneba.
meore tipis biblioTekis klasikuri nimuSi saqarTveloSi iyo e.w.
“wignis palataa”, sadac Cvens qveyanaSi (an Cvens qveyanaze) gamocemuli
yvela saxis beWduri produqcia inaxeba. Tqven TiTqmis yvela tipis
biblioTekiT SegiZliaT sargebloba, radgan samecniero wignebi
yvela biblioTekaSi arsebobs. vestibiulSi Tqvens yuradRebas
86
miipyrobs patar-patara ujrebad dayofili yuTebi. TiToeul ujras
anbanis romelime aso akravs “firniSnad”. es yvela biblioTekis
savizito baraTebi_katalogebia.
katalogi
katalogi berZnuli sityvaa da zogadad niSnavs sias, sagnebis
nusxas(wignebis, ferweruli tiloebis da a.S.). es sia Sedgenilia
TiToeuli sagnis moZebnis gaadvilebis principiT. biblioTekebSi am
principis Sesabamisad Sedgenili katalogebi ramdenime tips qmnis.
struqturulad yvela katalogi erTnairadaa mowyobili:
ujrebian yuTebSi konkretuli ujra konkretuli asoTia
datvifruli. ujraSi Cawyobilia baraTebi_gansazRvruli zomis
qaRaldis furclebi. am baraTebze ki wyaroebis dasaxelebebia
Cawerili. yvelgan asea, yvela tipis katalogSi. Cveulebriv,
praqpikaSi sami tipis katalogi gamoiyeneba.
anbanuri katalogi:
anbanur katalogSi wigni misi avtoris gvaris mixedviT aris
dafiqsirebuli. Tu TqvenTvis saWiro wignis avtori cnobilia,
anbanuri katalogis is ujra unda gamoaRoT, romelsac TqvenTvis
saintereso avtoris gvaris sawyisi aso aweria. vTqvaT, avtoris
gvaria bagrationi. Tqven anbanuri katalogis im ujras unda
mimarToT, romelsac aso “b” aweria.
sagnobrivi katalogi:
sagnobrivi katalogi wyaros moZebnaSi maSin gvexmareba, roca
wignis avtori,an kvlevis Temis irgvliv konkretuli wigni ar viciT.
Roca viciT Tema, sagnobriv katalogSi movZebniT im asoTi
aRniSnul ujras, riTac saZiebeli sakiTxi iwyeba. mag., veZebT
noqalaqevis arqeologiuri gaTxrebis masalas. sagnobriv katalogSi
jer movZebniT “a” asoTi daniSnul ujras, vnaxavT arqeologias,
Semdeg mivyvebiT anbans da movZebniT noqalaqevis arqeologias, sadac
mis irgvliv arsebuli wignebis saxelwodebebia Cawerili. movZebniT
CvenTvis saWiro wigns da specialur blankze, romelsac iqve,
87
biblioTekarisgan miviRebT, amoviwerT Semdeg monacemebs: avtoris
gvar-saxels, wignis saxelwodebasa da saregistracio nomers. Semdeg
saTanado adgilas miawerT Tqvens (rogorc mkiTxvelis) gvar-saxels,
Tqveni bileTis (yvela mkiTxvels Tavisi_“mkiTxvelis bileTi” aqvs.
sxvagvarad biblioTekiT sargebloba akrZalulia) nomers da wignis
gamoweris TariRs. aseTnairad Sevsebul baraTs CaabarebT
biblioTekars. SekveTa Caigzavneba wignsacavSi, sadac specialistebi
wigns moZebnian da garkveul droSi wigni Tqvens samuSao magidaze
gaCndeba.
periodikis (periodul gamocemaTa) katalogi.
aseTi tipis katalogebSi perioduli beWduri gamocemebia “anbanze”
dalagebuli. esaa samecniero Jurnalebi, almanaxebi (saerTod,
Jurnal-gazeTebic).. Tu viciT, romel JurnalSia dabeWdili CvenTvis
saintereso statia (viciT Jurnalis saxelwodeba, gamocemis weli,
nomeri), zemoT aRwerili wesiT katalogSi anbanuri rigiT movZebniT
mas da saWiro wyarosac “movixelTebT”.
garda aRniSnuli katalogebisa, Tanamedrove tipis did
biblioTekebSi wyaros moZiebisa da masze muSaobis sxva formac
arsebobs. esaa sacnobaro literaturis “didi da Ria
katalogebi”_samkixvelo darbazebis Taroebi da karadebi, sadac
enciklopediuri Sinaarsis gamocemebi, leqsikonebi, anotirebuli
bibliografiuli krebulebi awyvia. Ria es pirobiTi katalogi
imitomaa, rom saWiroebis SemTxvevaSi ar dagWirdebaT “gamowera” anu
katalogebSi moZebna, Sesabamisi baraTis Sevseba da lodini, rodis
gaCndeba Tqvens magidaze. mixvalT, gamoaRebT karadas da xels
mohkidebT wigns. esaa da es.
erTi kia: sacnobaro literaturiT sageblobis dros unda
gaxsovdeT, rom gaumarTlebelia. sacnobaro literaturis didi xniT
“gaCereba”. jer erTi imitom, rom aseTi literatura yvelaze
intensiuri sargeblobisaa. amitomac awyvia aseTi wignebi Riad
karadebis Taroebze, mkvlevars arcTu iSviaTad xSir-xSirad uwevs
Caxedva; meorec_kvleviTi muSaobis enaze sacnobaro literatura
88
sworedac rom “CaxedvisTvisaa” gamiznuli. “Caxedva” am SemTxvevaSi
gulisxmobs Zalian mokle informaciis moZiebas mis dazustebis
mizniT (mag., romelime ucxo sityvis, terminis, faqtis TariRis da
a.S.). amas ki Zalian cota dro sWirdeba (SesaZloa, mkiTxvelma es iqve,
karadasTan mdgomaremac gaakeTos, gadaSalos wigni, Caxedos, saWiro
informacia ipovnos da wigni isev Taroze dados). yovel SemTxvevaSi,
samuSao magidaze usargeblod ar unda daidos.
did biblioTekebSi (magaliTad, sajaro biblioTekaSi) aseTi
swrafi sargeblobis sxva formac arsebobs. garkveul qvedanayofebSi
Tavmoyrilia codnis konkretuli sferos (Tematikis) literatura da
wyaroebi (magaliTad, aseTia mxareTmcodneobis ganyofileba), sadac
mkiTxvels biblioTekaris dauxmareblad SeuZlia ara marto
enciklopedia-leqsikonebiT sargebloba, aramed periodikiTac (iseTi
unikaluri Jurnal gazeTebiTac ki, rogoricaa “iveria”, “droeba” da
sxva).
katalogebTan urTierToba arc ise iolia. aris SemTxvevebi,
roca yvela wesis dacviT vmuSaobT katalogze, viciT, rom CvenTvis
saWiro wigni namdvilad aris biblioTekaSi (SesaZloa, sxva dros
sxva mizniT gvisargeblia kidevac: mogviZebnia, wagvikiTxavs), magram
ver vpoulobT. aseT SemTxvevaSi daxmarebisTvis biblioTekars unda
mivmarToT. igi problemas uswrafesad gadagiWriT_sasurvel wigns
uceb mogiZebniT.
profesionali biblioTekaris garda, wyaros moZebnaSi dargis
cnobili specialisti-eqspertic dagexmarebaT. mecnierul muSaobaSi
aseTi formac sakmaod gavrcelebulia da misi simyare profesiuli
eTikis dauwereli kodeqsiTaa ganpirobebuli. arc erTi aseTi
eqsperti ar getyviT uars daxmarebaze. oRond vidre aseT eqsperts
mimarTavT, winaswar kargad unda moemzadoT: unda daazustoT, ra
gindaT da ratom. amomwuravi informacia erTjeradi kontaqtiT unda
moipovoT. gaxsovdeT, wigns (rogorc wyaros) ramdenjerac gindaT,
imdenjer miubrundebiT informaciis Sesavsebad Tu dasazusteblad
89
(Tumca es Zvirfasi samuSao drois uyairaTo xarjva iqneba), adamians
ki erTsa da imaveze mravalgzis ver SeawuxebT, mogeridebaT.
arsebobs wyaros mopovebis kidev erTi gza da saSualeba: esaa
Tavad adamiani, misi codna es codna ar utoldeba cxovrebiseul
praqtikul gamocdilebas. es tradiciuli, TaobaTa mier dagrovebuli
codnaa da zepiri arseboba misi bunebrivi formaa. esaa warsulis
(istoriis) ambebis mexsierebiT Semonaxva, tradiciebis, wes-Cvevebis,
adaT-wesebis, rwmena-warmodgenebis ritualuri da Sinaarsobrivi
aspeqtebis, TaobaTa mier zepirad SeTxzuli miTebis, zRaprebis,
andaza-gamocanebis, Tqmuleba-legendebis da a.S. codna, rasac
eTnologia, eTnografia, folkloristika Seiswavlis.
cxadia, rom aseTi zepiri wyaroebi mecnierebis konkretuli
dargebisaTvisaa Sedegiani. magram saWiroebis SemTxvevaSi isinic
warmatebiT gamoiyeneba.
wyaroTa damuSaveba
wyaroebze muSaoba rTuli azrovnebiTi procesia, igi ar
daiyvaneba
informaciis meqanikur Tavmoyra-dagrovebaze. wyaroebis gamoyenebis
vargisianobas da efeqturobas ori principi gansazRvravs:
sizuste;
kritikuli gaazreba-Sefaseba
wyaroebze marto imisTvis ar muSaobT, rom mxolod
faqtebi da monacemebi daagrovoT, Semdeg Tqvens gamokvlevaSi
meqanikurad CayaroT da amiT mkiTxvelis winaSe Tavi moiwonoT:
SexedeT, ramdeni wigni wamikiTxavs, rogori nakiTxi da ganaTlebuli
varo. aseTi “naSromi” axals veravis verafers SesZens da ara marto
avtoris amaod garjas daadasturebs, aramed mis uniWobasac
cxadyofs. erTaderTi Rirseba (Tu ki amis Ziebas Zalian moviwadinebT)
is iqneba, rasac bibliografiuli Rirebuleba eqneba.
90
informaciis mopoveba-Tavmoyris mizani sakuTari codnis
gaRrmavebaa sxvisi codnis gaTavisebis gziT. es informaciis
Sejerebis safuZvelze sakuTari azris gamotanas niSnavs.
miuxedavad amisa, wyaroebze muSaobis sawyis etapze informaciis
did raodenobas Tavs mainc ver davaRwevT. Tavidan yvela winamorbedi
mkvlevris gacnoba da maTi naSromebis gaazreba mogviwevs. ase rom,
wyaroebis damuSaveba urTulesi procesia. aq qmediTia e.w.
gamoxSirvis meTodi, rac wyaroebis dazustebis gziT raodenobriv
Semcirebas gulisxmobs.
Tavidan swrafi kiTxviT yvela winaswar SerCeul wyaros unda
gavecnoT. amis safuZvelze gamovyoT, Cveni azriT, yvelaze
mniSvnelovani wyaroebi.
amis Semdeg unda gadavideT SerCeuli wyaroebis saguldagulo
kiTxvaze, wakiTxulis gaazrebaze (Tundac meored da mesamed
wakiTxvis xarjze), winamorbedi mkvlevris argumentebis Sefasebaze.
sawyis etapze yvela wyaros vecnobiT, vkiTxulobT, CvenTvis
saintereso da Rirebul masalas (monacemebs, faqtebs, mosazrebebs)
baraTebze viwerT, xolo Semdeg am baraTebs yvela monacemis
msgavseba-gansxvavebis mixedviT vajgufebT.
aseTi baraTis Sedgenis raime savaldebulo formati ar
arsebobs (individualuria), magram principi ki gansazRvruli da
yvelasTvis aucilebelia. am princips safuZvlad bibliografiuli
monacemebis nusxa da maTi Sedgenis wesebi qmnis:
91
gamonaTqvamis, Tvalsazrisis Semcveli teqsti (winadadeba(ebi),
gamoTqma (baraTis centralur nawilebSi, brWyalebSi Casmuli, imis
dasamaxsovreblad, rom es sxvisi azria da ara Tqveni);
kodirebuli (sakvanZo) sityva(ebi) imis dasafiqsireblad, Tu
risTvis (Tqveni ra mosazrebis argumentirebisTvis) gWirdebaT wyaro
(es monacemi baraTis zeda kuTxis marjvena mxares iwereba).
baraTze Cveulebriv, unda Caiweros Semdegi monacemebic (isini
Cvens gamokvlevaSi SeniSvnebis werisa da bibliografiis
SedgenisaTvis dagvWirdeba):
_ wignis (wyaros) avtori;
_ tomis nomeri (Tu igi tomeulis nawilia_romelime tomi);
_ gamomcemlobis dasaxeleba;
_ Tu wyaro romelime samecniero krebulSia dabeWdili, unda
mivuTiToT gverdebi (romel gverdze iwyeba da romel gverdze
mTavrdeba);
_ meramdene gamocemaa;
_ gamocemis adgili (qalaqi);
_ gamocemis weli;
_ internetwyaros unda mivuweroT vebgverdis misamarTi da masalis
amoRebis TariRi.
wyaroze muSaobaSi mTavaria sizuste. Ees ki wyaros kritikul
gaazreba-Sefasebasac saWiroebs. gansakuTrebiT safrTxiloa iseT
pirvelwyaroze muSaoba, romelic TavisTavad (Tqveni interesis miRma)
meoreulia, meoreuli wyarodan iRebT. aq ori gamosavali arsebobs.
erTi: unda moZebnoT pirvelwyaro, gaecnoT da ise miuTiToT; meore:
Tu pirvelwyaro miuwvdomelia, maSin is wyaro (meoreuli) unda
miuTiToT, saidanac imowmebT.
amas garda, Seuryevel WeSmaritebad ar unda miviRoT
winamorbedi mkvlevris mosazreba an wyaros mtkicebuleba. unda
SevudaroT am sakiTxze sxva mkvlevarTa mier gamoTqmul mosazrebebs.
amis safuZvelze gamovitanoT daskvna.
92
rodesac wyaroSi arsebul ideas Cvens argumentad davsaxavT,
am ideis mamtkicebel argumentebsac unda davukvirdeT; unda
davrwmundeT, ramdenad safuZvliania isini, ramdenad eWvSeutanladaa
dasabuTebuli. aseT argumentebs Soris CvenTvis yvelaze
mniSvnelovani unda gamovarCioT.
roca aseT arguments gamovarCevT, axla imas unda davukvirdeT,
am wyarosTvis es argumenti mTavaria Tu meorexarisxovani (damxmare).
es imisaTvis aris saWiro, rom azris aqcentireba, konteqsts gareSe,
Tavad am azrs ucvlis Sinaarss. amas garda gasaTvaliswinebelia
kidev erTi momenti:
wyaroSi savaraudod Tqmuli mosazreba ar unda “gavasaRoT”
uryev argumentad. Tundac avtoritetuli mkvlevris mier gamoTqmuli
varaudis uryev WeSmaritebad gamocxadeba, rbilad rom vTqvaT,
uxerxul mdgomareobaSi Cagvayenebs.
Zalian xSirad wyaroze muSaobisas aseT viTarebasac
gadavawydebiT: Cveni pirvelwyaros avtoris naSromSi warmodgenilia
polemika sxva mkvlevarTan (vinc Cveni pirvelwyaros wyaroa). maTi
Tvalsazrisebi erTmaneTSi ar unda avurioT, erTis azri meores ar
unda mivaweroT.
SeiZleba iseT viTarebasac gadavawydeT, roca Cvens wyaroSi
Cveni wyaros avtorisa da kidev sxva mkvlevris mosazrebebi
erTmaneTs emTxveva. gauazreblad arc am SemTxvevaSi unda
gamovitanoT daskvna. aq is unda warmovaCinoT, Tu ratom emTxveva
erTmaneTs maTi mosazrebebi. erTnair argumentebs emyarebian isini Tu
ara, an rogor avsebs es argumentebi erTmaneTs.
wyaroebze muSaobisas arc iseTi SemTxvevaa iSviaTi, roca,
vTqvaT, or wyaroSi urTierTgamomricxavi mosazrebebia gamoTqmuli.
Tanac es gansxvavebuli mosazrebebi sxvadasxva faqtzea damyarebuli,
an saerTo faqtebi sxvadasxvanairad aqvT gaazrebuli. es niSnavs, rom
am mkvlevrebs gansxvavebuli xedva aqvT.
aseT SemTxvevaSi keTilsindisierad unda gavaanalizoT orive
mxaris argumentebi da Cveni arCevani amis safuZvelze movaxdinoT.
93
kvleva maZiebeli gonebis xvedria. unda eZiebdeT da
poebdeT_asea SemosazRvruli adamianis arsobrivi maqsima. kvleva
gaazrebul kiTxvasa da masalis kritikul gaazrebas emyareba. kvleva
azrTa sxvadasxvaobis analizi da WeSmaritebis Ziebaa.
WeSmariteba ki avtoritetebzedac maRla dgas da mis umaRles
araferia.
rogor, ra principiT vikiTxoT wignebi_Cveni samecniero kvlevis
umTavresi wyaroebi _ rogor amoviweroT CvenTvis saWiro masala.
wignis kiTxvis da wignidan informaciis moZiebis unar_Cvevebi,
marTalia, ukve saSualo skolidan gaqvT, magram samecniero kvlevebSi
am process Taviseburebebi axasiaTebs. wigni samecniero kvlevebSi
umTavresi wyaroa. am mniSvnelobas igi mecnierebis iseT dargebSic
inarCunebs, sadac kvlevis umTavresi forma eqsperimentia.
eqsperimentis Sedegebi aRwera-ganzogadebis bolos mainc samecniero
naSromad_wignad iqceva, rogorc problemis Teoriuli gadawyveta.
mecnierul kvlevebSi wignebi or kategoriad iyofa:
arsebobs wignebi, romelTa Sesaxebac weren (pirveladi
wyaroebi);
aris wignebi, romelTa daxmarebiTac weren (meoreuli wyaroebi);
mag., Zveli qarTuli samarTlis Zeglebis (kanonebis teqstebis)
krebuli da mecnierul _kritikuli wignebi, romlebSic Seswavlilia
am Zeglebis sxvadasxva aspeqti. rogor, ra TanamimdevrobiT vikiTxoT
aRniSnuli kategoriebis wignebi. jer teqstebs gavecnoT, mere
mecnierul-kritikul literaturas, Tu piriqiT?
zogierTi mkvlevari aseT rCevas gvTavazobs:
Tavidan ori-sami zogadi xasiaTis mecnierul-kritikuli wigni
wavikiTxoT, raTa Cveni kvlevaZiebiTi interesebis foni gavicnoT;
gaviazroT, ra viTarebaa CvenTvis saintereso problemis Seswavlis
TvalsazrisiT; problemis ra aspeqtebia gamokvleuli da ra doneze;
ra aqtualuri aspeqtebia gadauWreli; rogoraa moazrebuli maTi
gadaWris perspeqtivebi; rogor Seesabameba es yvelaferi Cvens xedvasa
da varaudebs. amis Semdeg ki uSualod kvlevis sagnis teqstebi
94
wavikiTxoT. e.i. jer mecnierul-kritikul literaturas gavecnoT,
Semdeg pirveladi wyaros teqsts.
Aam SemTxvevaSi gadamwyveti mainc mkvlevris fsiqologiaa, anu is,
adamianTa romel fsiqologiur tips ganekuTvneba mkvlevari. aseTi
tipi ki oria: monoTematuri da poliTematuri (saxelwodeba,
pirobiTia, magram Cveni azriT, mainc met_naklebad Sinaarsis sworad
warmomCenia):
monoTematuri adamianebi gulmodgined erT Temaze muSaoben.
vidre mas ar gaasruleben, xels sxvas ver hkideben, radgan maTi
goneba mTlianad am erTzea koncentrirebuli.
poliTematurebis stiqia erTbaSad yvelafris keTebaa. maT guli
erTze ver uCerdebaT, xedva da aRqma saganTa da movlenaTa mTels
speqtrs moicavs, vizualurad sinTezirebulia. isini mets xedaven,
vidre monoTematurni. garegnulad foriaqa adamianebis STabeWdilebas
axdenen, uTavbolod erTidan meore saqmis keTebaze rom gadadian da
guls verafers udeben. sinamdvileSi ki es yvelaferi maTi fsiqikis,
azrovnebis meqanizmis gamovlenaa, niWis Taviseburebas rom vuwodebT.
es bunebrivi kanonzomiereba samecniero kvlevis sferoSic
moqmedebs.
Aase rom, sakvlevi problemis pirvelad da meoreul wyaroebze
muSaobis Tanamimdevroba mkvlevris fsiqologiur tipze da misi
Teoriuli da informaciulobis garkveulobis xarisxzea
damokidebuli.
erTi kia: wyaroebi ukve bibliografiaze muSaobisas unda
vikiTxoT. amasTan, uTuod unda gaviTvaliswinoT ori momenti:
bibliografiis Sedgenisas imTaviTve unda ganvacalkevoT Teoriuli,
pirveladi da meoreuli wyaroebi da maTi bibliografiebi cal-calke
SevadginoT. meorec, yvela tipis wignebi Tanamimdevrulad wavikiTxoT
da davamuSaoT.
Tumca cxovrebaSi xSirad kvleva moulodnelad dagegmilisgan
gansxvavebuladac warimarTeba. amis mizezi ki swored wigni gaxdeba
xolme.
95
mkvlevari, rogorc ki bibliografiis sias Camowers da
ramdenime wigns xelT igdebs, mizanmimarTulad iwyebs kiTxvas da
damuSavebas. zogjer romelime wigni ise gaitacebs, rom
bibliografiac am wignidan “gamoucxveba” xolme, radgan aq waawydeba
misi interesis wyaroTa umetesobas. saerTodac bibliografia
wignebis (statiebis) kiTxvis kvalobaze mdidrdeba da ivseba.
TqvenTvis wyaros mniSvnelobis mqone wignsac xom aqvs Tavisi
wyaroebi? ratom ar gamogadgebaT isini wyaroebad. wignze
muSaobis ori tradiciuli gza arsebobs.
erTi wignze pirdapiri gagebiT, muSaobas gulisxmobs. aseT
dros wignis kiTxvisas saintereso adgilebs sxvadasxvagvarad
moviniSnavT: striqonebs qveS xazs gavusvamT an saintereso
winadadebebsa Tu abzacs sxvadasxva feris markerebiT gamovarCevT,
gverdiT, mindorze ki winaswar SemuSavebul aRniSvnas davurTavT im
mizniT, rom samuSao gegmis, hipoTeza-saZieblis konkretul
sakiTxTan mimarTeba davafiqsiroT. Cvens gegmas xom samuSao
hipoTeza-saZieblis struqtura aqvs, sadac naSromis savaraudo
nawilebi, Tavebi, qveTavebia gamoyofili. am yvelafers Tu raime
niSnebiT (kodebiT) aRvniSnavT, wyaros damuSavebis dros gvecodineba
romel nawilTan TavTan Tu qveTavTan iqneba dakavSirebuli wyaroSi
moniSnuli informacia (winadadeba, abzaci). SemdegSi, Cveni naSromis
teqstze muSaobas rom daviwyebT, wignSi moniSnul informacias Cvens
naSromSi iolad movuZebniT adgils.
am gzas SegviZlia maSin mivmarToT, roca wigni Cveni sakuTrebaa.
aseT SemTxvevaSi, nu moeridebiT wignis xazgasma-moniSvnebiT
aWrelebas. nu daujerebT im moarul azrs, rom wigns mofrTxileba
unda da misi amgvarad “xelyofa” ar SeiZlebao. xazgasma-moniSvnebiT
“aWrelebuli” wigni, yvelafers rom Tavi davaneboT, Tavad amiT xdeba
uZvirfasesi wyaro. uamravi magaliTis moyvana SeiZleba imisa, Tu ra
didi mecnieruli mniSvneloba SeuZenia aseT wigns did pirovnebaTa
_sazogado moRvaweTa, xelovanTa, mecnierTa_SemoqmedebiTi
96
memkvidreobis SeswavlaSi, sadac ubralo miniSnebas zogjer didi
azris mtkicebaSi gadamwyvet mniSvnelobas iZens.
xazgasmebi wigns amdidrebs. xazgasma-moniSvnebi wignSi
asaxulisadmi Tqvens interesebs cxadyofs. amasTan (da rac yvelaze
mTavaria) drois Semdeg wignTan mibrunebis Taviseburi impulsic
aris. xazgasma Tvalis gadavlebas gaiZulebT. Ees ki odesRac
nafiqralze fiqrs aRZravs, fiqri ukve gamokvleuli problemis
gonebaSi gacoxleba-gadaazrebas iwvevs, rac Tavis mxriv, ara marto
gamokvleulis kidev erTxel Sejerebas ganapirobebs, aramed
gagrZeleba-gaRrmavebas da egeb axal kvlevebsac misces biZgi. aseTi
ram mecnieruli kvlevebisTvis ucxo ar aris.
erTi kia: xazgasma-moniSvnebi gonivrulad unda movaxdinoT,
mxolod is gavxazoT da is moviniSnoT, rac aucileblad gvWirdeba,
kerZod:
Tu wignis erT gverdze sxvadasxva adgilas sxvadasxva xasiaTis
cnobebia mocemuli, sxvadasxva feris markeriT unda movniSnoT;
unda mivuTiToT (kodebiT, pirobiTi niSnebiT) informaciis
mniSvnelobis xarisxi. mag., mniSvnelovania mTeli abzaci. SegviZlia
marjvniv CamovusvaT vertikaluri xazi pirobiTi aRniSvniT: “Z.
mniSv.” (“Zalian mniSvnelovani”) an “cit” (citatad gamosayenebeli).
ase unda moviniSnoT yvela is adgili, romlebsac merme
mivubrundebiT. pirveli wakiTxvis dros, arcTu iSviaTad, zogierTi
adgilibundovnad mogveCveneba, azrs bolomde ver CavwvdebiT. es
Cveulebrivi movlenaa, ar aris niWierebis sazomi. aseTi adgili
Sesabamisad unda moviniSnoT (mag., ase: “wasak.”=”wasakiTxi”) da mTel
wigns rom davamuSavebT, Semdeg mivubrundeT.
rogor unda vimuSaoT iseT wignze, romelic Cveni sakuTrebaa,
magram iSviaTi, Zvirfasi gamocemaa da xazgasma-moniSvnebiT
asaWreleblad ar gvemeteba? Tanamedrove teqnikis daxmarebiT es
problemac iolad gadawydeba: qseroaslis gadaRebiT. Tumca ukeTesia
mokle Sinaarsis calke rveulSi amowera, magram es mZime,
Sromatevadi saqmea da miuxedavad misi didi sargeblianobisa,
97
amJamad naklebad iyeneben am tradiciul meTods, qseroasls
amjobineben. qseroasli Cveni yoveldRiurobis ganuyofeli nawili
gaxda. misi didi efeqtianobac cxadia. mecnierul kvlevebSi
qseroaslebs swori da gonivruli gamoyeneba sWirdeba. qseroasls
erTi cduneba axlavs. adamians imis gancdas uCens, rom rac masSi
sweria, gadaRebisTanave wakiTxuli da gaTavisebuli aqvs. am azrs
adamianebi ise SeeCvivnen, rom “qseroaslebis mTebs” qmnian, magram Sig
naklebad ixedebian da saTanado drois Semdeg SigCauxedavad
iSoreben Tavidan. amitom qseroaslebi iseve unda wavikiTxoT da
davamuSaoT, rogorc wignebi.
Tu Tqveni sakvlevi problema iseT xelmiuwvdomel wyaroebs
(wignebs) ukavSirdeba, romlebic moculobiT didia, qseroaslebis
gadaRebac SeuZlebelia, es imis niSania, rom problema saTqveno araa
da Tavi unda daaneboT.
meore gzas maSin unda davadgeT, roca wigni Cveni sakuTreba ar
aris: biblioTekisaa, an naTxovaria da gadaxazva-moniSvnebiT ver
avaWrelebT. am SemTxvevaSi wignebi unda davakonspeqtoT. am mxriv,
saukeTeso saSualebaabaraT-konspeqtebis keTeba.
baraTi-konspeqti gansxvavdeba bibliografiuli baraTisgan.
bibliografiuli baraTi wyaros mosaZebn cnobebs Seicavs,
xolo baraT-konspeqti wyaros konceptualur codnas moicavs da
Sesabamisad, zomebiTac didia (mag., moswavlis rveulis furclis
naxevars).
baraT-konspeqtSi SeaqvT wyaros mokle anotacia; citirebisTvis
saWiro sakvanZo adgilebi; mkvlevris dakvirvebaTa reziumeebi, wyaros
gacnobis niadagze mkvlevris gonebaSi gaCenili ideebi, mosazrebebi;
monacemebi, romlebsac mkvlevari am wyaros, sxva, analogiur
wyaroebTan Sedareba-SepirispirebiT miiRebs. erTi sityviT, baraT-
konspeqtze wyaros damuSavebisas TavCenili nebismieri interesis
dafiqsireba SegviZlia. amis Sesabamisad baraT-konspeqtebi
Sinaarsobrivad sxvadasxvanairia. da es nairferovneba umTavresad
mkvlevris mexsierebazea damokidebuli. zogs yvelaferis Cawera
98
sWirdeba, sxvas miniSnebac hyofnis. mTavaria teqstis gaazreba-
gaTavisebis sisrule, imis gaTavliswineba, ra dagvWirdeba
citatisaTvis, ra _ parafrazirebisTvis da a.S.
upirvelesad keTdeba Tematuri baraT-konspeqtebi. am baraTebze
Tematur informaciebs viwerT da logikuri TanamimdevrobiT
valagebT (vajgufebT). Tu samecniero naSromi “medalionebis”
principisaa, e.i. Tu Tqveni naSromis calkeuli Tavi calkeul
pirovnebas Seexeba, aseT SemTxvevaSi Tematuris nacvlad saxelobiTi
baraT-konspeqtebi iqmneba.Tu naSromi Teoriuli xasiaTisaa, baraT-
konspeqtebSi umTavresad magaliTebi Seitaneba.
rac Seexeba baraT-konspeqtis saerTo saxeobebs, isini aseTia:
_ problemis hipoTeza-saZieblis punqtebisa da qvepunqtebis
urTierTdamakavSirebeli baraTebi;
_problemuri baraTebi (sadac Seitaneba sxvaTagan nasesxebi
mosazrebebi);
_ mokarnaxe baraTebi. aq Seitaneba wyaros miniSnul teqstze
mkvlevris mier TavCenili SeniSvnebi, damatebebi, miniSnebani_ra
mimarTulebiT SeiZleba mosazrebis ganviTareba-gaRmaveba.
_ wyaroTa (wignebis, statiebis) reziumirebuli Sinaarsebis
baraTebi;
_ Tematuri baraTebi;
_ saxelobiTi baraTebi;
_ magaliTebisa da citatebis baraTebi;
Tavad baraTkonspeqti ki sasurvelia aseTi zogadi sqemis mixedviT
SevadginoT:
TavSi mivuTiToT wyaros (wignis, statiis) saerTo monacemebi
(avtoris gvari, saxeli, gamocemis adgili, weli da a.S.);
cnobebi avtorze (Tu igi mecnierul samyaroSi naklebad aris
cnobili);
wyaros teqstis reziume (mokle Sinaarsi ganxiluli sakiTxebis,
problemis CvenebiT);
99
vrceli amonaridebi. citirebisTvis gankuTvnili teqsti
aucileblad brWyalebSi da gverdis miTiTebiT amoiwereba. amiT
mkveTrad gansxvavdeba citata da parafrazi;
mkvlevris STabeWdilebebi da dakvirvebebi.
aseTi STabeWdileba-dakvirvebebi baraT-konspeqtis TavSic SeiZleba
iyos, SuaSic, boloSic, oRond, bunebrivia, Sesabamisi grafikuli
ganmasxvavebeli niSnebiT gamoirCeva (gancalkevdeba);
miTiTebebi sakvlevi problemis anu Cveni samecniero naSromis
samuSao gegmis romel punqts ukavSirdeba. Tu mTlianad sakvlev
problemas ukavSirdeba, bunebrivia, Sesabamisi pirobiTi niSniT
aRiniSneba.
baraT-konspeqtebis erTi Rirseba isicaa, rom masSi Tavmoyrili
informaciis gamoyeneba mecnieruli kvlevis nebismier etapzea
mosaxerxebeli. mag., gavasruleT samecniero naSromi, ukve
gadaTeTrebaze unda gadavideT, gadavaTvaliereT Cveni kartoTeka da
aRmovaCineT gamouyenebeli saintereso baraTi-konspeqti, davrwmundiT,
rom raRac mniSvnelovani gamogvrCa. rogor unda moviqceT? baraT-
konspeqti saSualebas gvaZlevs:
movZebnoT Cveni naSromis teqstSi saTanado adgili da
CavamatoT;
saWirod aRar miviCnioT da gverdze gadavdoT;
CavitanoT teqstqveSa (an teqstmiRma) SeniSvnaSi da amiT
mkiTxvels vaCvenoT, rom sakiTxs vicnobT, magram mocemul etapze
misi ganxilva mizanSewonilad ar vcaniT.
baraT-konspeqts ama Tu im TvalsazrisiT kapitaldabandebasac
uwodeben, radgan momavalSi SesaZloa sxva Temaze muSaobisTvis
gamogvadges. wyaroebze muSaoba rTuli, xangrZlivi da friad
Sromatevadi procesia. sirTules aq wyaroSi gadmocemuli Sinaarsis
gaazreba-gaTaviseba qmnis.
marTalia, wyaroTa umetesoba TqvenTvis ase Tu ise (Tundac
interesTa doneze) nacnobia, daaxloebiT isic iciT winaswar (wyaros
saTauris mixedviT), razea saubari masSi, magram yvela wyaro
100
Sinaarsobrivad erTnairad ver aRiqmeba. amis mizezi, erTi mxriv,
ganxilul sakiTxTa azrobrivi sirTulea, meore mxriv, wyaros
avtoris azrobrivi manera, kvlevaZiebiTi sistema, stili _ simZime,
RvarWniloba. amis gamo arcTu iSviaTad azris gamosatanad wyaros
erTjeradi, undac saguldagulo wakiTxva sakmarisi ar aris.
wyaroebze muSaobis xangrZlivoba, upirvelesad, maTi simravliT
aris ganpirobebuli, amasTan karga dros calkeuli wyaros kiTxva-
damuSavebac saWiroebs xolme, imitom, rom didia moculobiT.
wyaros gacnoba-damuSaveba Sromatevadi ki im “ubralo” mizezis
“bralia”, rom maTi wakiTxva garTobas ar gulisxmobs. wakiTxvis
mizania axali, manamde ucnobi informaciis (codnis) gaTaviseba, anu
axali codnis sakuTar codnad qceva (ara daswavla, anu imis
damaxsovreba, ras da rogor ambobs wyaros avtori, aramed sakuTari
azris bunebriv nawilad qceva). es ki, cxadia, mkvlevris
inteleqtualur momwifebas moicavs. wyaroebze muSaobis dawyebamde
mkvlevarma sakvlevi sakiTxi gacilebiT cudad icis, vidre _-
dasrulebisas. es muSaoba, amdenad, ganswavlis procesic aris.
rogor gamoviyenoT wyaroebze muSaobis dro racionalurad? Rogor
gamovarCioT uamrav wyaroTagan mTavari da meorexarisxovani, raTa
mTeli Cveni Zalisxmeva am mTavari wyaroebisaken mivmarToT? yvela
wyaros saguldagulo gacnoba-wakiTxva ara marto Zvirfas dros
wagvarTmevs, aramed dagvabnevs, gadagvqancavs; zRva masalaSi
CavikargebiT,Yradgan iseTi wyaroebis damuSavebac mogvixdeba, rac
saWiro ar aRmoCndeba. gamosavali am SemTxvevaSi swrafi kiTxvis
unar-Cvevebis dauflebaSia.
ra aris, swrafi kiTxva? swrafi kiTxva wyaroSi mTavaris,
ZiriTadis, arsebiTis swrafad migneba da wakiTxvaa.. am mizniT ki
upirvelesad wyaros struqturas da geografias unda gavecnoT,
Semdeg-azrobriv sakvanZo adgilebs, sakiTxebs, problemebs,
argumentebs. amasTan wakiTxvis drosve SeniSvna-Canawerebi gaakeToT
da wyaro droebiT gverdze gadadoT. gamoricxuli ar aris, rom es
101
wyaro SemdegSi (Tqveni kvlevis romelime etapze) ar dagWirdeT da
xelaxla ar waikiTxoT, ufro dawvrilebiT da saguldagulod.
swrafad wakiTxva ramdenime etaps, safexurs Seicavs. esenia:
_ wyaros geografiis gacnoba.
Tu wyaro wignia, vkiTxulobT winasityvaobis TiTo winadadebas
yoveli abzacidan; Semdeg vecnobiT sarCevs, Tavebis, qveTavebis,
sarCevSi gatanili sxva nawilebis nusxas; terminebis, saxelTa,
sakvanZo gamoTqmaT saZieblebs (Tu wignSi aseTi saZieblebi
moipoveba). bolos vecnobiT bibliografias_wignis geografiis erT
saintereso mxares. viwerT gamorCeul TariRebs.
Tu Cveni wyaro statiaa, maSin upirvelesad mis daskvnas vecnobiT,
Semdeg vaTvalierebT gverdebs, veZebT sakiTxebisa da qvesakiTxebis
dasaTaurebebs, Tu aseTi ram statias aqvs. bolos vecnobiT
bibliografias.
_ argumentis arsis gacnoba
am mizniT upurvelesad winasityvaobis bolo paragrafebi
(abzacebi) da daskvna unda wavikiTxoT. am adgilebSi aucileblad
mivagnebT problemasac da mis gadawyvetasac.
_ wyaros problemisa da misi gadawyvetis identificireba sakuTar
TezisTan
am etapze imas varkvevT, ramdenad Seesabameba wyaros argumentebi,
daskvna sakvlev problemaze SemuSavebul Cvens mosazrebas, Teziss.
Tu msgavseba gamoiricxa, wyaros gverdze gadavdebT, wyaroSi veZebT
mTavari azris gamomxatvel sakvanZo adgils.
gavarjiSebuli Tvali aseT adgils uceb aRmoaCens, radgan
sakvanZo azris Semcveli adgilebi tradiciulad iseTi wyobis
winadadebebiT aris gamoxatuli, romlebic ase iwyeba: “pirvel rigSi”,
“meored..”, “mesamed..” da a.S.
_ Temebis saidentifikacio masalebis povna
Tu sakvlevi problemis Sesaxeb ukve mogepovebaT SeniSvna-
Canawerebi, maSin wyaros bibliografiuli informaciis nusxa
SeadgineT. es nusxa (sia) Tqvens SeniSvnebTan Sedarebis saSualebiT
102
dagexmarebaT imis dadgenaSi, Rirs Tu ara am wyaros dawvrilebiT
damuSaveba.
_ paragrafebis (abzacebis) daTvaliereba.
Tu wina oTxi etapis miTiTebebiT mainc ver daadgineT wyaros
gamosadegoba, maSin paragrafebs unda gaadevnoT Tvali,
gansakuTrebiT pirveli, meore da bolo winadadebebs unda gaecnoT
dakvirvebiT. rogorc ki zemoT aRniSnuli xuTi etapidan erT-erTi
dagarwmunebT wyaros saWiroebaSi, SemdegSi ufro guldasmiTa da
dawvrilebiT wakiTxva-damuSavebis mizniT, wyaro gverdze unda
gadadoT.
swrafad wakiTxvis SemoTavazebuli meTodika didad
dagexmarebaT weris strategiis SemuSavebaSi.
3. wyaroebis damowmeba
wyaroebis damowmeba wminda teqnikuri sakiTxia. amis miuxedavad,
mas samecniero kvlevebSi TavisTavadi mniSvneloba aqvs, radgan
samecniero naSromis struqturirebis ganuyofel nawils warmoadgens.
farTo gagebiT wyaroebis damowmebis proncipebi da wesebi
naSromis samecniero aparatis sisrulesa da srulfasovnebas
gansazRvravs. es rac Seexeba wminda teqnikur mxares. Tumca igi
mecnieruli kvleva-Ziebis am erTi SexedviT martiv (meqanikur) aspeqts
inteleqtualuri Sromis goniT-azrovnebiT procesebzec axdens
Tavisebur zegavlenas: xels uwyobs muSaobis sistemurobas,
kvlevaZiebiTi kulturis srulqmnas. mas erTgvari fsiqologiuri
regulatoris funqciac aqvs, radgan mecnieruli kvlevis umTavresi
principis-sandoobis kontrolis iaraRsac warmoadgens.
mkvlevarma icis, rom misi sityva maSinaa damajerebeli, roca
yoveli sabuTi (argumenti) wyaroebzea damyarebuli, rac mTavaria,
nebismier dros SeuZlia Seamowmos am wyaroebis namdvilobac da
kompetenturobac. TavisTavad mkvlevarmac kargad icis, rom
mkiTxvels es SeuZlia (dainteresebuli mkiTxveli amas Cveulebriv
103
akeTebs kidec) da amitom, rogorc ityvian, Tavs zedmetis uflebas
ver miscems, rac ar unda didi iyos cduneba.
am sakiTxisadmi gamorCeuli yuradReba im mxrivac gvmarTebs,
rom sabWour sivrceSi, mecnierul ZiebaTa praqtikaSi Taviseburi
standartebi iyo damkvidrebuli. ver vityviT, rom isini mowyvetili
iyvnen garesamyaros, piriqiT, saerTaSoriso mecnieruli kvlevebis
tradiciebs emyarebodnen, magram ZiriTadad erTi (iSviaTad, ori-sami)
standarti gamoiyeneboda (rac Cikagos standartis saxelwodebiTaa
cnobili).
dRes dasavlur (evro-amerikul) samecniero sivrceSi
integrireba axali standartebis codna-sargeblobas gvavaldebulebs.
Cveni wignis wina Tavidan unda gavixsenoT, rom samecniero
naSromi ramdenime tipis wyaros efuZneba:
pirvelad wyaros, anu im werilobiT Tu sxva saxis informacias,
romelsac vikvlevT;
meoreul wyaros, anu sakvlevi problemis adreuli Seswavlis
Sedegebis amsaxvel samecniero naSromebs.
viciT, rom arsebobs mesameuli wyaroebi, romlebic arsiT
meoreul wyaroebs waagavs.
wyaroTa TiToeuli tipis damowmeba Taviseburi wesiT xdeba.
105
frCxilebSi avtoris miTiTebiT:
“nisli fiqria mTebisa, imaT kacobis niSani” (vaJa).
stili:
1. bibliografia iwyeba axali gverdidan. mas aseTi saTauri ukeTdeba:
_ “gamoyenebuli literatura” an:
_ “gamoyenebuli wyaroebi da literatura” an:
_ “bibliografia;”
2. bibliografia lagdeba anbanis rigze. avtorebis, gamomcemlebis an
saTaurebis mixedviT.
3. pirveli striqoni gverdis marcxena kididan unda daiweros, sxva
danarCeni Seweulad erTi abzacis tol manZilze;
4. striqonebi erTmaneTisagan ori intervaliT unda iyos
daSorebuli;
5. veb-gverdis gadatana striqonidan striqonze gadatanis niSnis
gareSe xdeba radgan gadatanis niSani-“-“ internetSi sxva
datvirTvas atarebs da misamarTis aRrevas gamoiwvevs;
6. avtoris gvar-saxeli Cveulebrivi SriftiT iwereba, naSromis
saTauri-gansxvavebuli (muqi), an xazgasmuli SriftiT;
7. krebulSi dabeWdili statia ase aisaxeba: jer statiis avtoris
gvari, Semdeg statiis saTauri (brWyalebSi), Semdeg iwereba sityva
“krebulSi”, Semdeg am krebulis saTauri, romelic muqi an
xazgasmuli SriftiT iwereba;
8. konferenciis, kongresis, simpoziumis masalebSi dabeWdili
moxseneba bibliografiaSi ase SeaqvT: jer moxsenebis avtoris
gvari, Semdeg moxsenebis saTauri (brWyalebSi), Semdeg samecniero
forumis Catarebis adgili (qveyana, qalaqi, maspinZeli
organizacia), Semdeg TariRi, muqi an xazgasmuli SriftiT, Semdeg
masalebis gamocemis adgili da TariRi (Cveulebrivi SriftiT);
9. JurnalSi gamoqveynebuli statiis biobliografiaSi asaxva aseTia:
jer avtoris gvari (Cveulebrivi SriftiT), Semdeg statiis saTauri
110
(brWyalebSi), Semdeg Jurnalis dasaxeleba (muqi an xazgasmuli
SriftiT), Jurnalis nomeri, gamocemis adgili, weli (Cveulebrivi
SriftiT).
axla vnaxoT am stilis yvela tipis bibliografiuli
erTeulebis magaliTebi:
1. erTi avtoris wigni:
baxtaZe m.: erisTaobis instituti saqarTveloSi, Tb., 2003
2. erTze meti avtoris wigni:
kekeliZe k., baramiZe a.: Zveli qarTuli literaturis istoria, Tb.,
1989
111
mosapoveblad, Tb., 1971
9. veb-gverdis damowmeba:
Peterson, S. L. The Life of Martin Luther. 2002. 24 Jan. 2005
<http://www.susanlynnpeterson.com/luther/home.html>
damowmebis “Cikagos” stili:
gavixsenoT: es stili gamoiyeneba istoriisa da humanitarul
mecnierebaTa zogierT dargSi. principi: danomrili sqolios miTiTeba
gverdis an statiis bolos (wignSi konkretuli Tavis bolos).
sqolioSi, wyaros dasaxelebis garda, Caitaneba SeniSvna, komentari.
magaliTebi: Sida teqsturi damowmeba:
Cveni warsulis macne, - werda m.javaxiSvili, - erovnuli
TavisuflebisaTvis Tavganwirvis dausrulebeli moTxrobaa.
sqolioSi vwerT:
3. m.javaxiSvili: ras mogvitans sabediswero talRa, gaz.
”saqarTvelo”, #70, 1917.
bibliografis nusxaSi ki ase formdeba:
javaxiSvili m., ras mogvitans sabediswero talRa, gaz. ”saqarTvelo”,
#70, 1917
“Cikagos” stilis principebi:
1. inomreba sqolio, bibliografia-ara.
2. sqolios gaformeba: avtoris saxeli, mere-gvari, bibliografiaSi-
jer gvari, merme saxeli;
3. naSromis saTauri iwereba gansxvavebuli SriftiT;
4. bibliografiuli erTeulis gaformeba erTi an erT_naxevari
intervaliT xdeba, erTeulebi ki erTmaneTisagan ori intervaliT
aris daSorebuli;
5. wyaros pirveladi damowmebisas mieTiTeba gamomcemloba, weli da
gverdi;
6. imave wyaros ganmeorebiT miTiTebisas iwereba mxolod avtoris
gvari, Semoklebuli saTauri da gverdis nomeri;
7. erTi da imave wyaros miyolebiT damowmebisas iwereba “iqve”
(laTinuri Ibid)
112
da gverdis nomeri.
8. bibliografiis nusxaSi SeiZleba im literaturis miTiTebac,
romelic sqolioebSi araa damowmebuli, magram sakvlev problemas
raime aspeqtiT ukavSirdeba.
aris sapirispiro SemTxvevebic: zogjer sqolioSi miTiTebulia
iseTi wigni (naSromi), romelsac sakvlev TemasTan Soreuli
kavSiri aqvs. damowmeba meaTexarisxovani cnobis fiqsirebisaTvis
xdeba. aseTi wyaro SesaZlebelia arc SevitanoT bibliografiis
nusxaSi.
9. bibliografia erTgvarovani da specializebuli unda iyos
mecnierebis konkretul sferoSi.
10. bibliografia, rac SeiZleba, Tanamedrove unda iyos, mecnierebis
ukanasknel miRwevebs unda warmoaCendes.
SeniSvnebsa da bibliografiaze saubari saWiro miTiTebiT gvinda
davasruloT: mecnieruli kvlevebis praqtikaSi erTi arasasiamovno
faqtia dafiqsirebuli. zogierTi mkvlevari (Segnebulad) “xunZlavs”
naSroms sqolioebiT da beravs bibliografias, Tavisi naSromis
mecnieruli wonis gazrdisa da sakuTari nakiTxobis demonstrirebis
mizniT. gvaxsovdes, rom arasaWiro cnobebiT, wyaroebiT naSromi
arafers igebs. piriqiT, gadatvirTvis gamo mZimdeba. amitom aseTi
mavne Cvevisagan Tavi, rac SeiZleba, Sors unda daviWiroT.
113
samecniero naSromis gegmis Sedgena
1. mosamzadebeli stadia
Zvel berZnebs SeuniSnavT_nebismier saqmeSi yvelaze Zneli
dawyebaao. es azri met damajereblobas inteleqtualur, SemoqmedebiT
sferoSi iZens. kvleva sixaruliTa da winaaRmdegobebiT savse
SemoqmedebiTi procesia. mas Tan sdevs imedisa da iWvis, rwmenisa da
imedgacruebis, xelCaqnevisa da TviTrealizebis JiniT ukanmibrunebis
urTierTmonacvle procesebi.
kvleva, Sedegebis miuxedavad, bolomde Seucnobel azrovnebiT
procesad rCeba. aq warmatebis pirobad, bunebrivia, ganaTleba, codna
da gamocdileba gvevlineba. Tumca mecnierebaSi arc iseTi
SemTxvevebia iSviaTi, roca didi aRmoCenis safuZveli intuicia,
gonebis ucabedi gamonaTeba gamxdara.
gonebis gamonaTebas vuwodebT tvinis moulodnel aRgznebas,
romlis drosac azri ibadeba. damwyebi mkvlevari ara marto misTvis
saintereso da aqtualur problemebze poulobs pasuxs, aramed
SemoqmedebiTi muSaobis kulturasac iZens. am sferoSi warmatebis
sawindaria mecnieruli kvlevis “anbanTTeoretikis” anu ZiriTadi
wesebisa da unar-Cvevebis daufleba. am wesebis Tanaxmad ki, kvlevis
dawyebamde aucilebelia Semdeg garemoebaTa gaTvaliswineba:
ratom viwyebT kvlevas, rogor da ranairad gagviCnda kvlevis
survili;
rogor davarqvaT saxeli am survils, anu rogor vaqcioT igi
sakvlev Temad;
sad da rogor moviZioT informacia Temis Sesaxeb;
rogor davakonkretoT Tema da ranairad ganvsazRvroT misi
saxelwodeba.
am sakiTxebis ubraloeba moCvenebiTia da ar unda gvacdunos,
aqaoda skolaSi gana erTi da ori Tema dagviweriao. saskolo
gamocdileba amjerad warmatebis sawindari veraferiT iqneba.
114
Temis SerCeva da kvlevis safuZvlis Seqmna urTulesi procesia.
profesionalma mkvlevrebma kargad ician, rom Temis migneba lamis
saqmis naxevaria. misi povna kvlevis Sedegis mkrTal aTinaTsac ki
Seicavs. swored es aTinaTi asazrdoebs Seucnoblis Secnobis Jins,
romelic mkvlevars idumalebisken ezideba. amitom kvlevis
mosamzadebeli stadiis umTavresi problema sakvlevi Temis
gansazRvra da misi Sinaarsis gaazreba-gaTavisebaa. mxolod amis
Semdeg SeiZleba fiqri Temaze muSaobis sxva aucilebel mxareebsa da
etapebze.
119
gadauWreli, ratom darCa, mizezi faqtebis ukmarisoba iyo Tu
ararseboba da a.S. amnair SesavalSi amis Semdeg dawvrilebiT
aRiniSneba, ra iqneba Seswavlili naSromis TiToeul TavSi. e.i.
arsebiTad momavali samecniero naSromis mTeli struqtura
warmoCindeba.
es, arsebiTad, fsevdoSesavali iqneba, radgan kvlevis sxvadasxva
etapze mniSvnelovnad Seicvleba. aseT Sesavals erTi funqcia aqvs:
igi mkvlevars exmareba hipoTezis (Tezisis) wamoyeneba-gamokveTaSi,
misi elementebis erTmaneTTan dakavSirebis principebis gansazRvraSi,
kvlevis erTiani jaWvis SeqmnaSi, romelic SemdgomSi calkeuli
rgolebis damatebiT dagrZeldeba, magram arasodes gawydeba.
Tu aseTi fsevdoSesavali ar gamogvdis, unda davfiqrdeT: es imis
niSani iqneba, rom bolomde ara gvaqvs gaazrebuli, rogor unda
daviwyoT kvleva.
Sinaarsi:
samuSao hipoTezis mesame aucilebeli nawilis, Sinaarsis Sedgena
logikur kanonzomierebas emyareba. logikis principi (es
kanonzomiereba) samecniero naSromis xasiaTzea damokidebuli.
magaliTad, istoriuli xasiaTis naSromebSi, Cveulebriv,
qronologiuri, mizez-Sedegobrivi an sivrcobrivi principebi
gamoiyeneba. mecnierebis sxva dargebSi Sedegebs gvaZlevs sruliad
sxva principebi. magaliTad, maTematikur logikaSi deduqciis
principia xelsayreli (jer Teoria, Semdeg misi gamoyeneba
konkretul magaliTebze); eqperimentul kvlevebSi, piriqiT, induqciis
principia saWiro (kerZodan zogadisaken svla), radgan eqsperimentebis
konkretuli Sedegebis (rogorc kerZo SemTxvevebis) aRwera maTi
ganzogadebiT qmnis zogadi, Teoriuli Sedegebis gamovlenis pirobas.
damwyebma mkvlevarma SeiZleba Tavisi sakvlevi problemis msgavsi
sxva mkvlevris naSromis meTodika gamoiyenos.
samuSao hipoTezis Sinaarsobrivi (ZiriTadi) nawili Cveulebriv
abzacebad, qveTavebad da Tavebad iyofa, mag., ase:
120
1. mTavari Tema;
pirvelxarisxovani qveTavi;
meorexarisxovani qveTavi;
2. mTavari Temis ganvrcoba;
pirveli aspeqtis ganviTareba;
meore aspeqtis ganviTareba;
rodesac samuSao hipoTeza anu gaSlili gegma-saZiebeli mzad
gveqneba, moZiebul masalas (wyaroTa monacemebs) am gegmis konkretul
punqtebs mivamagrebT (davukavSirebT). amiT SesaZlebeli gaxdeba
momavali erTiani teqstis nawilebis ara marto azrobrivi, aramed
vizualuri gaazrebac. amis Semdeg Sesasrulebeli darCeba teqstis
nawilebis erTmaneTTan logikurad dakavSireba Sidateqstobrivi
miTiTebiT.
Sidateqstobrivi miTiTeba azrobrivad aerTianebs, struqturulad
ki erTmaneTTan akavSirebs kerZosa da zogads, Tundac, raime
movlenis sxvadasxva aspeqts. samecniero naSromSi aseTi
Sidateqstobrivi miTiTebis siWarbe kargi organizebis maCvenebelia.
maTi ararseboba ki, Cveulebriv, imis niSania, rom naSromis teqstis
nawilebi rusi meigavis, krilovis erTi igavis personaJebis msgavsad,
tvirTs (aq: azrs) sxvadasxva mxares eqaCebian da gansxvavebulad
metyveleben.
samecniero naSromis detalur gegmaSi grafikuladac unda aisaxos
teqstis yvela struqturuli erTeuli: nawili, Tavi, qveTavi, qve-
qveTavi, paragrafi. vizualuri aRqmis gaadvilebis mizniT yvela
erTiani principiT unda dainomros, mag., aseTnairad:
saTauri:
I: am niSnis gamoyeneba im SemTxvevaSia mizanSewonili, roca
naSroms rTuli struqtura aqvs, saxeldobr, nawili, Tavebi, qveTavebi
da a.S. magaliTad:
I. nawili VII
1. pirveli Tavis aRniSvna;
1.1 pirveli Tavis pirveli qveTavis aRniSvna;
121
1.1.1. pirveli Tavis pirveli qveTavis pirveli qve-qveTavis
aRniSvna;
2. meore Tavis aRniSvna da a.S.
naSromis gamosacemad mzadebis dros, misi teqnikuri gaformebisas
teqstis yvela struqturuli erTeulis saTaurebi Sesabamisi
SriftebiT gamoixateba.
122
samecniero naSromis monaxazis Sedgena
123
specialistebi damwyeb mkvlevrebs weris dawyebis Taobaze aseT
rCevas sTavazoben _werisTvis mzadyofnis Sesamowmeblad Tavs aseTi
kiTxvebi dausviTo:
ra aris kvlevis sagani (anu ra sakiTxs ikvlevT)?
rogoria am kiTxvis savaraudo pasuxi?
ra sabuTebi mogvepoveba am pasuxis dasasabuTeblad?
ra debulebebis wamoyenebas apirebT, romlebsac Tqveni
varaudiT mkiTxveli miiRebs?
ra winaaRmdegobebi gelodebaT? maTgan romlis daZlevas
SeZlebT da romlebia, Tqveni azriT, dauZleveli?
weris dawyebis dros aucilebelia yvela am kiTxvaze
mogepovebodeT pasuxi. mTavaria daiwyoT wera. sabuTebi, ganmartebebi
TandaTan gaCndeba, radgan isini Tqvens gonebaSi ukve iarsebebs da
gansjis moTxovnisamebr goneba aucileblad mogawvdiT.
ramdenime rCeva damwyeb mkvlevrebs:
- Tu ori wyaros, an ori mkvlevris mosazrebis, ori movlenis,
faqtis SedarebiTi analizi gaqvT ganzraxuli, aucilebeli ar aris
naSromis or nawilad gayofa-erT nawilSi erTis gansaxilvelad,
meoreSi-meorisa.
- naSromi ar unda aqcioT sxva avtorTa gamokvlevebis
Sinaarsebis Tqveneul Txrobad. wyaroebisadmi sakuTari
damokidebuleba gamoxateT da isini amis mixedviT daalageT.
naSromSi yvela wyaro ar “CayaroT”, iseTebi gamoarCieT, romlebic
Tqveni problemis gadaWraSi dagexmarebaT.
- Tu Tqveni sakvlevi problemis irgvliv ori gansxvavebuli
(Tundac avtoritetuli!) mosazreba arsebobs, aucilebeli ar aris
maTi cal-calke dawvrilebiT ganxilva. ZiriTadad yuradReba Tqvens
problemas dauTmeT.
- naSromi gamokvleva unda iyos da ara Txroba kvlevaze, anu ar
aris saWiro imis moyola, ras miakvlieT, ra da rogor aRmoaCineT,
romelma ra STabeWdileba moaxdina Tqvenze da a.S.
124
monaxazis Seqmnis mosamzadebeli samuSaoebi
monaxazis Seqmna naSromis detaluri gegmis arsebobis
SemTxvevaSia advili, radgan am procesis winapiroba mosazrebis,
savaraudo pasuxis da am pasuxis sisworis damadasturebel
mtkicebulebaTa arsebobaa.
amas garda, gasaTvaliswinebelia im garantiebis arseboba, rom
mkiTxveli naSroms avtoris argumentebis gacnobamde aRiqvams da
gaiazrebs. mxedvelobaSi misaRebia is mosalodneli winaaRmdegobanic,
romelTa daZlevac moxerxdeba da imaTic, rac gadaulaxavi darCeba.
monaxazis struqturas, bunebrivia, samecniero naSromis tipic
gansazRvravs. raodenobrivi analizis Semcveli samecniero naSromi
avtoris mokle-mokle interpretaciebs saWiroebs. magram Tu naSromi
pirvelwyaroebis mimoxilvas da amiT kvlevis winare viTarebis
saerTo suraTis Seqmnas moiTxovs, sadac (rac mTavaria!) es saerTo
pirvelwyaroebi konceptualur analizSi, interpretaciebsa Tu
gansja-SefasebebSia CarTuli, SesaZloa monaxazis Sedgenamde avtors
sakvlevi problemis sruli gagebac ki ar gaaCndes. aseT SemTxvevaSi
avtors swored monaxazis Sedgena exmareba analizSi,
interpretaciebsa Tu gansja-SefasebaSi.
aseTi gaurkvevlobis SemTxvevaSi mkvlevari cota ukan unda
dabrundes, kidev erTxel daufiqrdes ra kavSirSia misi argumentebi
miseul mTavar kiTxvasTan. Tu es kavSiri dainaxa, igi werisaTvis
mzad aris, anu mzadaa monaxazis SedgenisaTvis, radgan sakmao
argumentebi gaaCnia Tavisi Tvalsazrisis dasabuTebisaTvis.
bevri gamocdili mkvlevari pirveladi monaxazis keTebisas
mxolod pirvelwyaroebs ajamebs da dasawyisze fiqrobs. man Zalian
kargad icis, rom am monaxazs bolo variantTan saerTo TiTqmis
araferi eqneba da am pirveladi variantidan imas da imdens amoyris,
ramdenic dasWirdeba. amitom monaxazis Sedgenas naadrevadac ki
iwyebs. kargia es Tu ara, veravin daasabuTebs, magram igi erT xifaTs
ki namdvilad Seicavs: aseT SemTxvevaSi mkvlevari romelime detalma,
aspeqtma SesaZloa ise gaitacos, rom monaxazis Seqmna ZiebaSi
125
gadaezardos. amasobaSi naSromis Cabarebis vadam (dedlainma_bolo
vadam) mouswros da iZulebuli gaxados pirveladi monaxazi bolo
variantad waradginos. amiT ki naSromi, faqtobrivad, daumuSavebeli
darCes.
winaswari monaxazi iseTi detalebis aRmoCenaSi exmareba
mkvlevars, razec arc ufiqria.
pirveladi monaxazi kargi (mosawoni) rom gamogvivides,
seriozulad unda movekidoT gegmis Sedgenas. aq mkvlevris muSaobis
gegmierobazea laparaki, rac am muSaobas mizanmimarTuls xdis da
warmatebis albaTobas zrdis da ara samecniero naSromis saerTo,
detalur gegmaze. es muSaoba ramdenime princips moicavs. erT-erTia
davalebis gameoreba:
damwyeb mkvlevars sakvlev Temaze muSaobaSi is principebi
gadaaqvs, rasac saSinao da saklaso davalebis Sesrulebis dros
iyenebda..
meore principi wyaroebis Sejamebaa.
wyaroebi mkvlevris umTavresi dasayrdenia im gagebiTac, rom
wyaroTa Sejereba-Sejameba yvelaze cxadad avlens imas, Tu ra rCeba
gasakeTebeli, anu ra sakiTxi rCeba sakvlevi. amasTan dakavSirebiT
ramdenime rCevac gvinda mogawodoT:
wyaroebze sabiblioTeko etapze muSaobis procesSi umTavresad
reziumeebsa da citatebs agrovebT. unda eridoT monaxazis Sedgenis
doneze naSromis konturis mxolod citatebsa da reziumeebze
damyarebas. aseTi sifrTxile gansakuTrebiT maSin unda gamoiCinoT,
roca naSromis pirvel nawils-problemis warmomavlobis monaxazs
adgenT, anu sakiTxis (problemis) istorias moiniSnavT.
es yvelaze sapasuxismgeblo momentia da “daliandageba”
(guilting) hqvia. mkvlevari am dros erTad akowiwebs wyaroebidan
amokrefil citatebs. citatebis simravle ki, rogorc wesi, Zalian
cota adgils utovebs mas Tavisi originaluri mosazrebebis
Casamateblad. aseTi naSromi, rbilad rom vTqvaT, arSemdgari
mecnieruli naSromia, radgan mkvlevrisagan swored sakvlevi
126
sakiTxis axlebur xedva-gaazrebas moelian. ar SeiZleba, rom
mkvlevarma es Tavisi xedva-gaazreba maincadamainc naSromis bolos,
isic sul raRac oriode winadadebiT gamoxatos.
mecnierul kvlevebSi xazgasmiT sxvisi dakvirvebebi ar unda
aRvnusxoT da citatebi ar unda vimeoroT. naSromis yvela nawilSi
aSkarad unda Candes avtoris wvlili. avtorma ise unda SearCios da
daalagos Tavisi dakvirvebebi, rom sakuTari analizi ukeT
warmoCndes, dakvirveba ki dasabuTebad unda gamoiyenos da ara
analizis nacvlad.
laboratoriul kvlevebSi miRebuli Sedegebi laboratoriuli
samuSaos (muSaobis) aRweraSi ar unda aiTqvifos. mkvlevris wvlili
ki muSaobis meTodis warmoCena-daxasiaTebaSi unda aisaxos.
monaxazis Sedgena
monaxazma rom Cveni momavali kvlevis savaraudo aspeqti,
detali, nawili moicvas, misi gegmac unda SevadginoT. aseTi gegmis
SedgenaSi iseTive teqnologia gvexmareba, rac naSromis ZiriTadi,
detaluri gegmis SemuSavebis dros. oRond es teqnologia kvlevis
sxvadsxva doneze sxvadasxva siRmeebsa da sivrceebs swvdeba. amitom
ar unda gagikvirdeT, Tu Cvens msjelobebSi Cveni saxelmZRvanelos
sxavadasxva nawilSi msgavs Temebs aRmovaCenT. es ar iqneba
ganmeoreba, anu msgavseba. es, bunebrivia, pedagogikur interesebs
isaxavs miznad, raTa mecnieruli kvlevis yoveli etapis arsi da
Tavisebureba TqvenTvis bolomde iyos gasagebi.
134
amitom samecniero naSromis stilis gansazRvra mniSvnelovani
momentia. igi monaxazis keTebis etapzeve unda gadawydes, vidre
samecniro naSromis pirveli variantis _ Savi piris weras
daviwyebdeT.
stilis gansazRvra (arCeva) ioli ar aris, miT ufro damwyebi
mkvlevrisTvis, vinc stilis idumalebebs pirveli naSromis Seqmnis
wesebTan erTad unda swvdes.
weraSi, sazogadod, yvelaze Zneli mosaZebni pirveli sityva da
pirveli winadadebaa. igi SesaZloa uceb, sul iolad moadges
adamians pirze, xanac did xans aZebninos Tavi. gamocdilma
mkvlevrebmac kargad ician es. amis gamo arcTu iSviaTad aseTi
pirveli sityva da winadadeba samecniero naSromis dasrulebis
Semdeg upoviaT.
rogor unda moiqces damwyebi mkvlevari, Tanac kvlevis am
adreul-monaxazis Sedgenis_etapze? ubralod, ar unda ifiqros aseT
sityvasa da winadadebaze.
unda dafiqrdes, ra azri Camouyalibda im problemaze, risi
kvlevac ganuzraxavs da pirdapir daiwyos: problema esa da es me ase
mesmis da Seudges weras, problemis arsi gadmosces, Semdeg
monaxazisaTvis momzadebul wyaroebs gadaxedos da daukvirdes, ra
informaciebs Seicaven isini, dasvas kiTxvebi da Seecados upasuxos...
da es yvelaferi weros, weros.. es xom pirveli monaxazia, kvlevis is
etapi, roca naSromis ConCxi unda Seiqmnas da odnav SesamCnevi
xorcic miematos, srul sxeulebriobas ki Semdeg, pirveli (Savi)
variantis weris dros SeiZens.
am etapze sruliad bunebrivia sxvaTa sityvebiTa da
gamonaTqvamebiT moxibluloba. damwyeb mkvlevars eCveneba, rom is,
risi Tqmac unda, nawilobriv, misTvis saintereso problemis sxva
niuansTan dakavSirebiT, lamazad da azrianad romelime mis
winamorbed mkvlevars ukve naTqvami aqvs. grZnobs, rom ase
mimzidvelad Tavad ver ityvis da mibaZvas iwyebs. es mibaZva calkeuli
Sesityvebebis, frazebis dasesxebaSi vlindeba. amaSi araferia
135
dasaZraxi. Tumca erT xifaTs ki Seicavs. es xifaTi plagiatia, sxvisi
azris miTviseba, Tumca damwyebma mkvlevarma es jer ar icis. amitom
misi naSromis pirveli monaxazi ufro wyaroebidan moyvanili
citatebis, sxvaTa mosazrebebis Txrobisa da sxvaTagan nasesxebi
frazebiT gamoxatuli sakuTari dakvirvebebis ariTmetikuli jamia. aq
damwyebi mkvlevris Tqmuls sxvisi sWarbobs, magram am etapze es
mosaTmenia.
damwyebi mkvlevari yovelTvis endoba avtoritetul kolegas,
imeorebs mis sityvebs da ise intensiurad, rom avtorsac aRar
axsenebs. es plagiatia, magram xSirad avtoritetuli azri
mkvlevrisTvis mZlavri argumentis rols asrulebs. rogor
gamoiyenos es sxvisi azri ise, rom plagiatoba ar
dabraldes?_problema martivad wydeba, avtoritetis sityvebi
brWyalebSi unda Casvas da miuTiTos, rom es azri mavan mkvlevars
ekuTvnis.
im SemTxvevaSi rogorRa moiqces, roca romelime avtoritetis
azri ise aqvs gaTavisebuli, rom avtori aRarc ki axsovs da merme,
gvian irkveva, rom es azri masze gacilebiT adre sxvas aqvs
gamoTqmuli? mecnierebaSi azris gamoxatvis droiT qronotops didi
mniSvneloba aqvs. prioritets qronologia adgens. esa Tu is azri
imisi kuTvnilebaa, vinc ufro adre gamoTqvams mas.
plagiatis xifaTi didia iseT SemTxvevaSic, roca mkvlevari
cnobilsa da gavrcelebul azrs imowmebs da iTavisebs. aseTi azri
codnis Cveulebrivi wyaroa. mas yvela iyenebs. miuxedavad amisa, Tu
naSromSi saTanado aRniSvnis (miTiTebis gareSe) gamoviyenebT,
plagiatis faqts SevqmniT.
plagiati imdenad rTuli, seriozuli movlenaa da misi Tavidan
acilebis iseTi qmediTi saSualebebi arsebobs, rom sagangebo
ganxilvas saWiroebs. am ganxilvas Cveni saxelmZRvanelos calke
TavSi gTavazobT.
136
“Savad weris” stiluri nairsaxeobani
specialistebi Savad werisas gansxvavebuli stilebis arsebobas
afiqsireben.
erTs swraf, daulagebel, uTavbolo, naCqarev stils uwodeben. aseT
weras cneba “uwignuri” Seesatyviseba.
uwignuri wera azris maqsimaluri sizustiT da siswrafiT
dafiqsirebas emsaxureba. am dros mkvlevari stilze ar fiqrobs.
misTvis mTavaria gonebaSi gaCenili azris “dawera” da qaRaldze
dafiqsireba. amas mecnierul-SemoqmedebiTi procesis bunebac
amarTlebs. es pricesi ki imgvaria, rom azri (mosazreba, Sexeduleba)
gonebaSi ise “ moulodnelad” Cndeba, ise wamierad fiqsirdeba, rom
Tu saswrafod ar Caiwere, gaqreba da veRar gaixseneb.
aseTi-swrafi, uwignuri _ weris dros mkvlevari arc stilze
fiqrobs, arc elementarul marTlweraze, arc azrovnebiTi procesis
logikur mTlianobaze. Tu azrobrivad waiforxila (azrovnebis Zafi
gauwyda), CainiSnavs am wamieri Seyovnebis mizezs da ganagrZobs weras,
imis Rrma rwmeniT, rom Sav nawers Semdeg daubrundeba da
Casamatebels Caamatebs, dasazustebels ki-daazustebs, stils daxvews,
sityvebsa da gamoTqmebs SearCevs, izrunebs Sesavalze, sqolioebze,
bibliografiaze, saZiebelze, anu saerTod, srulyofil samecniero
aparaturaze.
_ Savad weris meore stils “nel, sufTa weras” uwodeben.
sufTa wera aq daxvewil-uSecdomo, stilistikurad gamarTul,
Sesabamisi samecniero aparaturis darTviT gasrulebul weras
niSnavs.
sufTa wera sazogadod weriTi metyvelebis kulturaSi, imdenad
mniSvnelovania, rom arc Tu ise Soreul warsulSi dawyebiT
skolebSi calke disciplinis saxiT iswavleboda. igi asoebis
gamokveTilad werasTan erTad uSecdomod weris moTxovnasac
moicavda (ar SeiZleboda asoebis, sityvebis nawerSi gadaxazva,
gramatikulad damaxinjeba da a.S.). ufro Soreul saukuneebSi aseTive
gamiznulobis kaligrafistuli skolebic arsebobda, sadac
137
xelnawerTa gadamwerebs amzadebdnen (imis gamo, rom kacobriobas
wignis beWdvis kultura ar gaaCnda). ase rom, SeiZleba iTqvas, sufTa
wera kacobriuli civilizaciis ZvelTaZveli moTxovnaa da igi
Zvalsa da rbilSi gvaqvs gamjdari imis miuxedavad, rom ukansknel
dros, samwuxarod, es kargi tradicia erTgvarad daviwyebas mieca.
“akademiuri weris” saswavlo kursi sufTa weraSi zogadad swrafi,
uwignuri stilis sapirispiro stils gulisxmobs. es stili ar
gamoricxavs emociur-impulsur azrovnebas, mozRvavebuli
informaciis uswrafesi werilobiTi fiqsirebis saWiroebas. sufTa
weris stiliT weren dinji, Sinagani azrovnebiTi kontroliT
momuSave mkvlevrebi, “asjer gazome da erTxel gaWeris” principi
Zvalsa da rbilSi rom aqvT gamjdari.
aseTi mkvlevrebi ara marto azrs xvewen da gonebaSi
dakonkretebuli gadaaqvT qaRaldze, aramed yovel frazas, TiToeul
sityvas ukvirdebian da arCeven. amis gamo maTi naweri “gadaTeTrebas”
(saboloo variantis Seqmnas) TiTqmis ar saWiroebs. SeniSvna-
sqolioebsac uCenen adgils, bibliografiasac da saerTod
samecniero aparturasac. kargia es Tu ara?
zogierTi specialisti fiqrobs, rom pirveli stilia umjobesi.
sufTa weris stils isini imiT iwuneben, rom igi TiTqos zRudavs
mkvlevris SemoqmedebiT-mecnieruli muSaobis Tavisuflebas.
miuTiTeben: Tu muSaobisas raime axali aspeqti gaCnda, sxva kuTxiT
SexedeT sakvlev sakiTxs, naSromis mTliani gadamuSaveba mogiwevT,
rac teqnikur sirTuleebsac SegiqmniT.
TiTqos sufTa (neli) weris dros, roca yvela azri
erTmaneTTan mizez-Sedegobrivad ukve mWidrod aris gadabmuli, erTi
detalis Secvlac ki mTeli gamokvlevis struqturis ngrevas
gamoiwvevs. vfiqrobT, aseTi mosazrebis kategoriuloba eWs iwvevs.
jer erTi, sufTa (nel) weras, swrafisgan (uwignurisgan) ara erTi
Rirseba gamoarCevs; meorec, Camateba, dazusteba sufTa weris drosac
iolad mosaxrexebelia. saamisod umartivesi teqnikis codnac
sakmarisia. magaliTad, raimes Camateba gaxda aucilebeli. Camatebis
138
adgili SeiZleba raime niSniT (Tundac *-iT) moviniSnoT, Casamatebeli
teqsti (sityva, fraza, abzaci, sulac mTeli gverdi, an gverdebi)
amave niSniT aRvbeWdoT, mivaweroT, rom esaa CanarTi ama da am
gverdze, mSvidad da dinjad ganvagrZoT wera.
meorec: Tu iseTi radikaluri cvlileba moiTxova sakvlevi
sakiTxisadmi Cvenma axleburma Sexedvam, rom mTeli arqiteqtonikis
Secvla gaxda saWiro, es imis niSani iqneba, rom manamde araswori
gziT mivdiodiT da aseTi cvlileba Sinagani kmayofilebiT unda
miviRoT. Tanac, aseTi Zireuli cvla gamoricxuli arc swrafi
(uwignuri) weris SemTxvevaSia, radgan amis saWiroeba SesaZloa Savi
naweris “gadaTeTrebis” (saboloo variantze muSaobis drosac)
warmoiSvas. oRond egaa, rom sufTa (neli) weris stili samecniero-
kvleviTi muSaobis did praqtikul gamocdilebas moiTxovs. aseTi
stili aTeulobiT wlebis manZilze uyalibdebaT niWier,avtoritetul
mkvlevrebs.
damwyebi mkvlevrebisTvis ki, umjobesi Savad weris pirveli
stili-swrafi weraa.
Savad weris orive stili mainc erTnairad misaRebia da arCevani
mkvlevris azrovnebis maneraze, weriTi muSaobis Cvevebzea
damokidebuli.
weriTi muSaobis Cvevebi ki nebismierma mkvlevarma Tavad unda
gamoimuSaos.
139
rom gamocdiT, dagveTanxmebiT: am procesSi yvelaferi mnivnelovania,
samuSao oTaxis karis uecari gaWrialebac ki!
SemoTavazebuli rekomedaciebi, umTavresad Tqvens
individualur samuSao garemos Seexeba, Torem biblioTekebis
samkiTxvelo darbazebSi TiTqmis yvelaferi gaTvalswinebulia.
saweri magida _ oTaxSi iseT adgilas unda daidgas, rom
sinaTle an pirdapir winidan gcemdeT, an marcxnidan. aseT dros
saweri furceli sruladaa ganaTebuli (sxva SemTxvevaSi ki naweris
danaxvas Tqvenive xelis Crdilic ki efareba). amave mizeziT marcxena
kuTxeSi unda idges magidis gasanaTebeli lampac. misi naTeba zemodan
qvemoT unda iyos momarTuli. amasTan manaTobeli speqtri sawer
magidas ar unda scildebodes.
skami sawer magidasTan axlos, gemovnebis Sesabamisad, unda
miudgaT, oRond ise, rom maqsimalurad SeamciroT zedmeti Tavwaxra.
igi, jer erTi, swraf daRlilobas iwvevs da meorec-mavnea
janmrTelobisaTvis.
didi mniSvneloba aqvs sawer-kalams. igi zomiTac, woniTac unda
moirgoT, Tqveni TiTebis bunebrivi danamati_gagrZeleba unda iyos.
kalmis zedmeti simsubuqe Tu simZime xels male Rlis, radgan
diskomfortis SegrZneba damatebiT fsiqologiur da biologiur
daZabulobas iwvevs. am mizeziT ara erT saxelovan mwerals
aRuniSnavs, rom maT hqoniaT sayvareli sawer-kalmebi. is faqtic
daufiqsirebiaT, rom roca weris dros xeli daRliaT, kalami
SeucvliaT, “sayvarel” kalams maTSi dasvenebis iluzia gamouwvevia
da axali energiiT Sedgomian weras. amitom nu daatanT Tavs Zalas da
nu isargeblebT uxeiro (tuSis, melnis) kalmiT, romelic ar
gemorCilebaT, msxvili burTula aqvs, an melans wyvetilad
(araTanabrad) gvawvdis. aseTi diskomfortic uadgilod gvaRizianebs
da gvifantavs yuradRebas. igive iTqmis sawer qaRaldzedac. uxarisxo
(an zedmetad priala) qaRaldi abrkolebs weris process da
diskomforts iwvevs.
140
da kidev erTi ucnauroba, risganac TviT nacadi, profesionali
mkvlevrebic ki ar arian dazRveulebi..
aris SemTxvevebi, roca mkvlevari ganewyoba muSaobisTvis, yvela
wesis dacviT gaawyobs sawer magidas, miujdeba, axlos daiwyobs
wyaroebs, moZiebul masalebs, moemzadeba sawerad da.. weras ver
iwyebs. zis gabruebuli, azrebdafantuli.. TiTqos icis, ra unda
weros, fraza TiTqos enis wverze adgas, magram.. mainc araferi
gamosdis.. rogor moviqceT?
Tu droTi ara varT SezRuduli, weras mcire xniT Tavi unda
davaneboT. ratom? imitom, rom yvelaferze metad is ganwyoba,
gonebiT--azrovnebiTi gancdis is momenti gvesaWiroeba, rasac
ganwyoba-aRmafrena hqvia. erTic da meorec ki Cvengan damoukideblad
modis, maSin dagvikravs Tavs, roca moesurveba. xolo Tu droSi varT
SezRuduli, naSromi daTqmul vadaze unda warvadginoT, maSin
TavisTvis Zalis dataneba mogviwevs. rogor moviqceT?
aviRoT Cveni naSromis ukve damuSavebuli, wina nawili,
gadavikiTxoT da davukvirdeT, ra gviweria, ra mosazreba
CamovayalibeT, ra mosdevs mas Cveni gegmis mixedviT. Cveni naweris
xelaxali wakiTxva-gaazreba, SeumCnevlad, daabrunebs gonebas kvleva-
Ziebis samyaroSi da azrovnebaSi gagvicocxlebs im process, rac
droebiTi Sesvenebis gamo Sewyvetili iyo. rogorc ki es procesi
aRdgeba, werasac ganvaaxlebT..…
vTqvaT aseTi mosazreba gvaqvs dafiqsirebuli Cveni momavali
naSromis wina nawilSi:
“bolo dros xSirad mesmis reklama binis dacvasTan
dakavSirebiT”.
dakvirvebiT vkiTxulobT frazas, vfiqrobT:
ra sabuTebi maqvs imis samtkiceblad, rom reklama binis dacvis
Taobaze xSirad mesmis?
ai, erTi sabuTi:
_ teleekranidan Zalian xSirad mesmis: “Tu gindaT, rom Tqveni bina
daculi iyos, mogvmarTeT Cven..”
141
2. Tu binis dacvis Taobaze reklama ase xSiria, maSasadame, qalaqSi
binis qurdoba gaxSirda.
ra sabuTi maqvs amis samtkiceblad?
_ veZebT Sesabamis faqtebs da viwyebT aRwera-daxasiaTebas, analizs,
weras.. anu Cven ukve davZlieT “krizisi”, Cven ukve vwerT!
142
kvleva-Ziebis azrovnebiTi procesisa da meqanizmebis
safuZvlebi
143
ki TavisTavad imasac cxadyobs, rom kvleva dasabuTebas, sabuTebis
Zebnas emyareba.
am gzaze ki yvelaze rTuli dawyeba. mkvlevars, miT ufro
damwyebs, wminda teqnikuris garda, fsiqologiuri faqtoric
Trgunavs, amuxruWebs. mkvlevari zRapris personaJiviT sabediswero
gzajvaredinze imyofeba. man icis, rom unda gaarRvios raRac,
sxvisgan ukve dadgenili da axali Tqvas. Tumca sirTule imaSia, rom
am axlis arsebobas am etapze igi ufro grZnobs, vidre xedavs. imasac
grZnobs, rom es axali mxolod masSia, mis gonebaSi; TiTqos isic
icis, rac hqvia, ras warmoadgens, saxeli ki mainc ver daurqmevia.
amitom winamorbed mkvlevarTa naazrevis zewolas cxadad, mZimed da
mtkivneulad ganicdis. am zewolis garRvevis pirvel cdaSi sakuTari
azris umwifarobis, sisustis gancda Trgunavs, tanjavs da awvalebs.
am damTrgunvelobas ki mkvlevari adamianis genetikaSi Cadebuli
qmnadobis kodiT Zlevs, radgan, sabednierod, es qmnadobis kodi
genetikurad optimistur-SeteviTia. da rac mTavaria, misi Semtevoba
zewolis simZimis pirdapirproporciulia. swored amis wyalobiT
xerxdeba garRveva siaxleSi, tradiciulis, Zvelis daZleva da axlis
Seqmna-damkvidreba.
es garemoeba kargad unda gavicnobieroT da sakuTari sisustis
SegrZnebam qedi ar unda mogvaxrevinos winamorbed mkvlevarTa winaSe,
far-xmali ar unda dagvayrevinos, pirveli, Tundac susti, iWvnarevi
nabiji kvlevisken aucileblad unda gadavdgaT. gana Cveni pirveli
fexisgadadgma aseTive susti, iWviani da ridian-krZalviani ar iyo?
amitom am sawyis, magram sabediswero etapze Cveni umTavresi
amocana gonivruli siTamamis gacnobiereba da wyaroTa informaciebze
damyarebiT maTi damTrgunvelobis daZlevaa.
masalas Tu zemoaRniSnuli principebiT davalagebT, amiT Cveni
momavali naSromis pirvel konturs SevqmniT. amis Semdeg am konturSi
gamovyofT mTavar kiTxvas, romelic sakvlevi problemis arss, Tqveni
hipoTezis Sinaarss gamoxatavs. am kiTxvas movaqcevT gansjis centrSi
da fiqrs misi dasabuTebis Ziebisken warvmarTavT.
144
1. Tezisi:
axla oriode sityva imazedac unda vTqvaT, ris dasabuTebasac
vcdilobT kvlevisas. esaa Cveni kiTxvis safuZvelze Camoyalibebuli
mosazreba, ufro zustad, debuleba. aseT debulebas, Cveulebriv,
Tezisi ewodeba.
Tezisi, maSasadme, iseTi debulebaa, romlis
namdvilobas,_WeSmaritebas dasabuTeba sWirdeba. dasabuTebis
logikur sabuTs ki- argumenti. Tezisi da argumenti mecnieruli
kvlevis umTavresi samSeneblo masalaa.
Tezisi yvelaze srulyofilad asaxavs mkvlevris niWierebas,
miRwevebs, kvlevaSi Setanil wvlils.
Tezisi sam moTxovnas unda akmayofilebdes, unda iyos:
Sinaarsobrivad_arsebiTi;
azrobrivad_originaluri:
formalurad_konkretuli.
Tezisis arseboba niSnavs, mkiTxvelSi interesis unda
aReZvras, aucileblad unda dabados kiTxva_ratom?
magaliTad, naSromi ase daviwyeT: “Cvens naSromSi SeviswavleT
XX saukunis 10-20-iani wlebis qarTuli poezia da galaktion
tabiZis roli misi Taviseburebis gansazRvraSi.” amgvari winadadeba
mkiTxvels interess naklebad aRuZravs, radgan ar Seicavs
kiTxvas_ratom? Seiswavle da RmerTma Segargoso,_ityvis.
magram Tu am Teziss ase CamovayalibebT: “XX saukunis 10-20-ian
wlebSi qarTul poeziaSi sruliad axali mxatvrul_esTetikuri
principebi gaCnda da maT damkvidrebaSi mniSvnelovania g. tabiZis
wvlili,” mkiTxvels bunebrivi interesi aReZvreba rogorc axali
mxatvrul_esTetikuri procesebisadmi, ise g. tabiZis mier Setanili
wvlilisadmi, gaCndeba kiTxvac_ratom?
Tezisis originaluroba:
Tezisi originaluri unda iyos, siaxles unda Seicavdes, iseTs,
rac mkiTxvels Tvalsazriss Seucvlis:
145
Tezisis konkretuloba:
TezisSi miTiTebuli unda iyos is Tema, romelic Tqvens
naSromSi iqneba ganxiluli. unda gamoCndes is sakvanZo sityvebic,
romlebzedac mkiTxvelma SemdegSi unda gaamaxvilos yuradReba.
mag., aseTi debuleba gvaqvs:
„teqstologia sol. yubaneiSvilma warmogvidgina rogorc
damoukidebeli mecniereba, romelsac aqvs Tavisi kvlevis sagani da
Tavisi muSaobis meTodi.”
aq sakvanZo sityvebi iqneba: teqstologia, rogorc
damoukidebeli mecniereba; Tavisi kvlevis sagani; Tavis muSaobis
meTodi. imitom, rom ukve cxadia, naSromSi am sakiTxebze iqneba
msjeloba.
2. argumenti
azris sabuTianoba adamianTSorisi komunikaciis safuZvelTa
safuZvelia. adamiani yoveldRiur cxovrebaSi uamrav problemas
awydeba da wyvets; wyvets marto, damoukideblad an sxvaTa
daxmarebiT; wyvets sityviTa da saqmiT.
umartives Temaze ori adamianis saubaric ki kiTxva_pasuxis
formiT azris gamoTqma da misi dasabuTebaa.
warmovidginoT aseTi situacia:
I pirovneba: sad isveneb am zafxuls? _kiTxva ukve Seicavs
problemas. esaa dasvenebis adgilis rkveva.
II pirovneba: albaT, arsad. wignze muSaoba unda davasrulo.
Camoyalibda Tezisi: ver davisveneb wignis weris gamo.
I pirovneba: erT TveSi wignis daweras moaswreb? I pirovneba iTxovs
Tezisis dasabuTebas.
II pirovneba: movaswreb, radgan iseTi nawili damrCa dasaweri,
razedac meti masala maqvs. aq warmodgenilia sabuTi.
I pirovneba: meti masala gana met dros ar saWiroebs? I pirovneba
imas arkvevs, Tu riT amagrebs mosaubre Tavis arguments.
146
II pirovneba: marTalia, magram masalas kargad vicnob. II pirovneba
sabuTs amagrebs zogadi TezisiT.
I pirovneba: Tundac nacnobi, meti masala met dros saWiroebs, radgan
yvela avtorTan unda daamyaro mimarTeba. I pirovneba miuTiTebs
sawinaaRmdego faqtze.
II pirovneba: avtorTa mosazrebebs ise safuZvlianad vicnob,
damatebiTi kvleva aRar damWirdeba. II pirovneba akonkretebs
arguments.
Mmagram erTia bunebrivi saubris formiT sakuTari
azrisdasabuTeba, azris gacvla_gamocvliT da sxvaa dasabuTeba
mecnierul kvlevebSi.
yoveldRiur urTierTobebSi azris gacvla_gamocvla Tavisi
arsiT TvalsazrisTa dapirispirebaa, kamaTia. yoveli mxare sakuTari
mosazrebis damadasturebel argumentebs eZebs, poulobs,
moimarjvebs. magram aseTi argumentirebis Sedegi, rogorc wesi, arc
konsensusia, arc SexedulebaTa cvla da sabolood erT
Tvalsazrisze dadgomaa meoris uaryofis xarjze. aseT azrTa
sxvadasxvaobas, kamaTs sxvanairi dasasruli aqvs. aq erTi
aucileblad mogebulia, meore_wagebuli. mizezi aseTi dasasrulisa
isaa, rom azrTa gacvlagamocvliTi formis kamaTs (azrTa
dapirispirebas), Cveulebrivi saubari rom hqvia, Tavisi logika aqvs,
magram ara aqvs wesebi (kanonebi). aq mTavaria mizani da yvelaferi
miznis miRwevas emsaxureba: damarwmunebloba, zewola,
cuRlutoba_eSmakoba, TaRliTobis mTeli arsenali...
mecnierul kvlevebSi ki saqme sxvagvarad dgas. mizani sruliad
gansxvavebulia. aq oponentis (anu mkiTxvelis) darwmuneba, misTvis,
dasabuTebis safuZvelze, Tvalsazrisis Secvlaa mTavari, amis miRweva
ki erTi gziT aris SesaZlebeli: mkvlevarma unda Seqmnas axali,
Rirebuli azri, romelic mkiTxvels daainteresebs da mkvlevars am
azris dasabuTebas mosTxovs. dasabuTeba ki mkvlevarma gonivrulad
unda aagos, ise, rom marto sakuTari azri ki ar daicvas, aramed
mkiTxveli im donemde daarwmunos, rom Tanamoazred, momxred aqcios.
147
amisTvis ki yvelanairad unda moemzados, unda gaiTvaliswinos
mkiTxvelisgan mosalodneli SekiTxvebi da ifiqros savaraudo
pasuxebze, sakuTari azris dasabuTebaze axsna_ganmartebis gziT da
ara ritorikuli xrikebiT. mkvlevarma mkiTxvels unda daanaxos,
ratom fiqrobs ase da ara sxvagvarad; ratom akeTebs aseT logikur
daskvnebs. isic unda ganWvritos, rom mkiTxvels, SesaZloa, misi
mosazrebis alternativac gauCndes, aseT alternatiul
Tvalsazriszec unda hqondes savaraudo pasuxebi.
da mainc mTavari isaa, rom mkvlevarma mkiTxveli misTvis
ucnobi codniT ar daTrgunos (gaucnobiereblis winaSe adamians
ridi, SiSi ipyrobs da gaurbis), sakuTari azri Tavs ar unda
moaxvios. mkiTxveli unda daarwmunos, rom samecniero naSromi mas
sakuTar inTeresTa dakmayofilebaSi exmareba; rom mkiTxveli
mowinaaRmdege ki araa, aramed samecniero naSromis Tanaavtoria.
argumenti Sinaarsobrivad or Tematur monakveTs Seicavs:
informaciis miRebas da informaciis gacemas. es gansakuTrebiT
TvalsaCinod diskusiaSi mJRavndeba, sadac argumenti Taviseburad
muSaobs: diskusiis monawile kvalificirebulad grZnobs Tavs, radgan
iseT kiTxvebs svams, rac kargad icis. icis, ratom dasvas kiTxva da
rogor. mecnierul kvlevebSi ki mkvlevari marto kiTxvebs ki ar
svams, aramed pasuxobs kidevac (mkiTxvelis magier). amitom mkvlevris
pasuxebma misi SekiTxvis siswore unda daasabuTos.
saerTod, kvlevis dros sakuTar Tavs aseTi tipuri kiTxvebi
unda davusvaT:
1. ra aris Cemi Tvalsazrisi?
2. ra sabuTi (faqti) momepoveba?
3. riT amarTlebs es sabuTi Cems daskvnas?
4. ra unda vTqva winaaRmdegobebze?
5. ramdenad myaria Cemi debuleba?
am kiTxvebis pasuxebi erTianobaSi iqneba Tqveni dasabuTeba, anu
argumenti.
argumenti 4 ZiriTadi nawilisgan (momentisgan) Sedgeba:
148
1. debuleba (Tvalsazrisi), rasac vamtkicebT;
2. faqti, sabuTi, rac mas safuZvels umagrebs;
3. zogadi principi (dasabuTeba), romelic debulebasa da sabuTs,
anu Tvalsazrissa da siaxles erTmaneTTan akavSirebs;
4. zRvardadeba, Semofargvla (kvalifikacia), riTac debuleba da
sabuTi sasurvel donemde konkretdeba. anu mkvlevris saerTo
codna_ganaTlebis, sakvlev problemaSi Caxedulobis,
kompetenturobis donis Cveneba, rac arguments wonas matebs
mkiTxvelis TvalSi.
debuleba (Tvalsazrisi) da faqti (siaxle): argumentis
ori mniSvnelovani nawilia. Tvalsazrisi (igive: mkvlevris mosazreba)
da siaxle.
Tvalsazrisi siaxle
(mosazreba)
149
dasabuTeba
dasabuTeba argumentis zogadi elementia. igi erTmaneTTan
aerTebs Tvalsazriss da siaxles, awyvilebs logikuri naTesaobis
principiT.
dasabuTeba cxadyofs ramdenad Seesabameba erTmaneTs siaxle da
mosazreba, anu siaxle mosazrebisgan logikurad gamomdinareobs Tu
ara. dasabuTebas Tavisebur azrobriv models uwodeben, romelic or
elements emyareba. grafikulad es modeli SegviZlia ase
warmovidginoT:
dasabuTeba
mosazreba siaxle
dasabuTeba
totlebenma rusTa jari
moulodnelad gamoiyvana
omidan
mosazreba siaxle
aspinZis omSi rusebma erekle II marto
samokavSireo valdebuleba Seeba ricxvmraval
daarRvies mters
150
Tavisi TvaliT xedavs nayofiT daxunZlul xeebs. amis miuxedavad,
Cveni mosazreba garkveuli SezRudviT iqneba dasabuTebuli. kerZod,
swori iqneba am konkretul baRTan mimarTebaSi. amis gamo, Cvens
msmenels, SesaZloa, mainc gauCndes kiTxva_yvelgan asea Tu ara,
radgan Cveni mosazreba marto Cvens karg mosavals ki ar
aTvalsaCinoebs, aramed saerTod miuTiTebs karg mosavalze. xom
SeiZleba mezobelTa xexilis baRebSi sxva viTareba iyos? Tu sxva
baRebis informaciac gveqneba mosazrebis wamoyenebis momentSi, maSin
igi sruliad dasabuTebuli iqneba.
ase rom, argumentisadmi SekiTxvebi gardauvalia. amitom
mkvlevars esaWiroeba damatebiTi struqtura, raTa gaamyaros Tavisi
argumenti da mkiTxvels azri Seacvlevinos. man Tavisi argumentis
uflebamosilebiT unda daarwmunos mkiTxveli mosazrebis sisworesa
da misaRebobaSi.
Tu mkiTxvelma mosazrebis siyalbe (dausabuTebloba) SeamCnia, igi
iseT arguments moiTxovs, sadac mosazreba da siaxle ara marto
zogadad iqneba swori, aramed siaxle mosazrebidan gamomdinare, anu
misiT iqneba gamyarebuli.
kvalifikacia
kvalifikacia mkvlevris gadawyvetilebis da amiT misi
damarwmuneblobis xarisxs gansazRvravs. mkvlevari argumentiT
mkiTxvels, ufro zustad misi gonebis aRqma_gaazrebis potenciur
SesaZleblobebs mimarTavs. Tu mkvlevari mkiTxvelis am
SesaZleblobebs ar gaiTvaliswinebs da misi gonebisTvis dauZlevel
codnas miawvdis, mkiTxveli mas ver aRiqvams, radgan ver gaigebs.
WeSmariti mkvlevari yovelTvis iTvaliswiebs am garemoebas. igi
taqtianad uTanadebs erTmaneTs argumentis Sinarsaa da mkiTxvelisgan
misi aRqma_gaazrebis SesaZleblobebs.
Tu argumentis elementebs_mosazrebasa da siaxles_Soris
kavSiri arsebobs, magram gasagebi mxolod mkvlevrisa da misi
mkiTxvelisTvisaa, es mkvlevris kvalifikaciis problemurobis niSani
151
iqneba. mkvlevris mosazreba rom sayovlTaod iyos misaRebi,
kvalifikaciis maRali done unda hqondes.
dasabuTeba
mosazreba siaxle
kvalifikacia
157
antikuri ritorika cxadyobs, rom kacobriobam ukve im Soreul
epoqaSi miagno da amoikiTxa adamianuri verbaluri da vizualuri
komunikaciebis yvela ZiriTadi meqanizmi da maTi iseTi amomwuravi
aRwera_daxasiaTeba SeZlo, iseTi Teoriuli dasabuTeba mouZebna, rom
Tavisi universalobis wyalobiT dRemde SeinarCuna moTxovnadoba.
amitomac aRiareben dRes daufaravad, rom ara marto yofiTi Tu
profesiuli komunikaciebis doneze; aramed mecnierul kvlevebSic
ritorika miuZRveba win kacobriobas, “mihyavs mecnierebisaken” 4 (u.
goTi, g.kolombo, j. uiliamsi). uyoymanod aRiareben, rom dResac,
dRevandel ritorikaSic yoveli debuleba, yoveli punqti platonis,
gorgias, aristoteles ritorikiT iwyeba. amiT ki isic cxadi xdeba,
rom ritorika karga xniT usamarTlod iyo miviwyebuli, vidre meoce
saukunis meore naxevridan kacobrioba isev ar miubrunda mas. igive
unda iTqvas argumentalistikazec, radgan igi ritorikis dargia.
dRes argumentalistika ritorikis calke dargia. uamravi naSromia
Seqmnili da calke disciplinad iswavleba. am TvalsazrisiT
umniSvnelovanes gamocemebad iTvleba stefan tulminis “argumentebis
gamoyeneba” (kembriji, 1958), mari skoris “Teoria argumentebisaTvis”
(1990), riCard riekisa da alan janikis “argumentaciis warmodgena”
(maklani, 1984), frens emerenis, roS groTendosTisa da kregeris
“argumentaciis Teoriis saxelmZRvanelo” (foriso, 1987) da mravali
sxva.
qarTuli sinamdvile ritorikasTan mimarTebis TvalsazrisiT
gamorCeuli ar yofila. da es imis miuxedavad, rom Zvel
saqarTveloSi popularobiT sxva dargebs ar Camouvardeboda. amas
ara marto Zveli werilobiTi wyaroebis faqtobrivi masala cxadyofs,
aramed misi qarTuli terminis (mWevrmetyveleba) arsebobac da
adamianis inteleqtualurobis erT sazomad qcevac (mWevrmetyveli
SinaarsiT inteleqtuals utoldeboda).
4
Wayne C. Booth, Gregori C. Colomb, Joseph M. Williams-The Graft of Research(The University of Chicago
Rress, Chicago London, 1995, pp. 104-107.)
158
amis muxedavad, didi xnis ganmavlobaSi CvenSic, rogorc sxvagan,
ritorika uSinaarso, uSedego Warbsityvaobad aRiqmebda.
mWevrmetyvelebis didi tradiciebisadmi pativiscema ki mxolod
imaSi gamoixateba, rom wminda mecnieruli interesebisTvis Seiqmna n.
kandelakis monografia “qarTuli klasikuri mWevrmetyveleba” (1961
weli) xolo saswavlo gamiznulobisTvis T. jagodniSvilis
“qarTuli oratoruli xelovneba” (2000, calke damatebad_
qrestomaTia praqtikumiT). ritorikis bumi ki umTavresad XXI
saukunis gariJraJze daiwyo da araerTi saxelmZRvanelo Tu damxmare
saxelmZRvanelo gamodis.
159
vizualur saSualebaTa gamoyeneba mecnierul kvlevebSi
160
“damoukidebeli cvladi” iseTi monacemia, romelic gareSe pirobebis
(SemTxvevebi, faqtorebi) Sesabamisad icvleba.
ganvixiloT magaliTi, sami damoukidebeli elementia (sami
raioni) da bevri damokidebuli cvladi (sidide). magram elementebi
da cvladebi, romlebic erTmaneTisadmi sistematur mimarTebaSi
arian, meore elementSia. axla vizualurad warmovidginoT adigenis,
axalcixisa da aspinZis raionebis saojaxo fermebSi mosaxleobis
ricxovnobis Semcireba 1990-2000 wlebSi warmoebis 30,4%-iani klebis
gamo, xolo marto aspinZaSi 65%-iani klebis Sedegad.
1990 wlis dasawyisSi fermebSi dasaqmebuli iyo muSa Zalis 58%,
2000 wels ki-30%-iT naklebi. dasaqmebulTa ricxovnobis
SemcirebasTan erTad adigenisa da axalcixis mosaxleobis
ricxovnoba 70%-mde Semcirda.
Sedegad, 1990-2000 wlebSi am raionebis mosaxleoba mudmivad
iklebda: adigenSi 35500_dan 15.700-mde, anu 49%-iT; axalcixeSi _
70800-dan 68.400-mde, anu 8,5%-iT; aspinZaSi_15.800-dan 9.600-mde, anu 39,1%-
iT, sadac danakargma 6200 suli Seadgina.
raionebs Soris klebis sxvaoba SeiZleba imiTac aixsnas, rom
adigeni da aspinZa umTavresad soflis meurneobazea damokidebuli,
axalcixe ki_mcire warmoebazec.
pirvel abzacSi Cven ver SevZlebT cvladi sidideebis raionebis
mixedviT ise ganlagebas (sqemis ise Sedgenas), rom abzacSi
gadmocemuli kompleqsuri mizez-Sedegobrivi damokidebuleba naTlad
aisaxos. es mxolod sityvieri TxrobiT aris SesaZlebeli.
meore abzacSi raionebi Tanamimdevrulad Seefardeba
industriisa da mosaxleobis cvlilebaTa monacemebs. am
damokidebulebis (mimarTebis) danaxva cxrilebiT ufro ioli
iqneboda:
161
raioni mrewveloba 1990 2000 klebadoba %
adigeni sasoflo-sameurneo 35.500 17.700 17.800 49%
aspinZa sasoflo-sameurneo 15.800 9.600 6.200 39,1%
axalcixe mcire mrewveloba 70.800 68.400 2.400 8,5%
1990
2000
0 90 91 92 93 94 95 96 97 98 99 2000
163
monacemebi cxrilebiT unda gadmovceT da sityvieri (ritorikuli)
efeqti minimumamde daviyvanoT.
sqemebi da grafikebi vizualurad ufro did STabeWdilebas
axdenen, radgan vizualur gamosaxulebaze mkiTxvelis reaqcias
uwyoben xels.
sqemebi mkiTxvels Sedarebis saSualebas sTavazoben, grafikebi
ki monacemebis istorias (ambavs) amcnoben.
Tu gvinda, rom mkiTxveli Caswvdes Cveni monacemebis arss,
tabulebi da sqemebi unda moviSvelioT.
- tabulebi mkiTxvels informaciis gaazrebaSi exmareba;
- sqemebi da grafikebi ufro calsaxad gadmoscemen monacemebs.
informaciis gadacemis formis efeqturoba monacemTa agebis
(konstruirebis) principzea damokidebuli. amitom informaciis
gadacemis formis amorCeva TavisTavad saqmes ver wyvets. mniSvneloba
imasac eZleva, Tu rogor avagebT Cvens monacemebs (anu
mtkicebulebebs).
saerTod, monacemTa agebis sami principia cnobili:
detaluri struqturireba:
_ damoukidebeli elementebi ise unda ganvalagoT, rom mkiTxvelma
iolad dainaxos saWiro modeli (nimuSi);
_ tabulebSi monacemebi ise unda davalagoT, rom mkiTxvels saWiro
informacia uceb moxvdes TvalSi;
_ sqemebSi xazebi (wrfeebi) ise unda gavavloT, rom Tanamimdevrobis
forma Sedges: zeviT an qveviT mimavali mrudi, swori xazi da a.S.
_ grafikebSi (diagramebSi) cvladi sidideebi ise unda ganvaTavsoT,
rom mrudma Cveni naambobi Seavsos.
meti simartive:
_ grafikebSi (diagramebSi) monacemebis (adamianTa, adgilTa saxelebi,
saganTa dasaxeleba) raodenoba 4-mde SevamciroT, sqemebSi _6 an 7-mde.
Tu aq monacemebi meti gvaqvs, sjobs axali sqema SevqmnaT.
_ sqemebsa da diagramebSi minimumamde daviyvanoT axsna_ganmartebiTi
sityvebi;
164
_ moveridoT msgavs monacemTa bazis raodenobriv siuxves, mxolod
ramdenime gamoviyenoT. aseve moveridoT Tavkiduri asoebis
(laTinuri) xmarebas.
_ sqemebsa da diagramebSi SevinarCunoT mxolod martivi vizualuri
kontrastebi: Savi, TeTri, nacrisferis erTi-ori Strixi. unda
veridoT urTierTgadamkveT Strixebsa da zolebs.
ZiriTadi ideis miwodeba:
mkiTxvelisTvis monacemebis miwodebis dros Cven mier aucileblad
unda aRiniSnos ZiriTadi mosazreba. unda mivuTiToT im uCveuloze,
rasac Cveni monacemebi Seicavs da rac gvsurs, rom Cvenma mkiTxvelma
icodes.
dRes kompiuteruli programebis siuxve da xelmisawvdomoba bevr
ayenebs cdunebis winaSe:
kompiuteruli programebi cxrilebis, diagramebis, sqemebis did
bankebs Seicavs, myisierad gvawvdis mzamzareul, usasrulod nairgvar
TvalsaCinoebis masalas, magram unda gvaxsovdes, rom isini xSirad
CvenTvis sasurveli sisruliT ver gadmoscemen saTanado informacias.
kompiuteruli programebis avtorebs ufro TvalismomWrel
TvalsaCinoebaTa Seqmna ainteresebT da naklebad fiqroben
vizualuri masalis Sinaarsis adekvaturad gadmocemis principebze.
kompiuteri usazRvro SesaZleblobebs Seicavs, magram Zvel,
tradiciul saxeobebsac warmovadgenT, rogorc anbans, imitom, rom
iseni vizualizaciis elementebi, principulad rTul kompiuterebsac
udevs safuZvlad.
2. tabulebi (cxrilebi)
tabulebis gamoyeneba maSin aris mizanSewonili, rodesac monacemi
bevri gvaqvs da zusti maCveneblebis asaxva gvinda. tabulebis
gamoyeneba maSinac sasargebloa, roca mkiTxvelisTvis ar gvsurs imis
Cveneba, monacemTa romeli aspeqtia ufro mniSvnelovani.
165
tabula warmoaCens obieqtur informacias da mkiTxvels sakuTari
daskvnis gamotanaSi exmareba. tabula ori saxisaa: cifrobrivi da
sityvieri.
cifrobrivi tabulebi:
aseTi tabulis I principi mkiTxvelis daxmarebaa. Tu mkiTxveli
tabulas maCvenebelTa (monacemTa) Sesadareblad ki ar iyenebs, aramed
sapovnelad, monacemebi Tavisuflad unda ganvalagoT. me- 2 tabulaze
municipalitetebis monacemebebi ganlagebulia anbanze, Semosavlebi
mTelidannawilebisken.
savaWro gadasaxadi
166
qonebis gadasaxadi savaWro gadasaxadi
municipaliteti statusi qalaqis saxelmw. qonebis samomxm. mTlia
gadasaxadi Sesatani ni
167
3. sityvieri tabulebi
4. sqemebi. diagramebi
TvalsaCinoebis es saxeobebi mocemulobaTa garegan saxes
warmoaCenen. isinimkiTxvels uCveneben, rogor icvleba erTi an
ramdenime damoukidebeli elementi Sesabamisi damokidebuli cvladi
sidideebiT (ix. 3 naxazze municipaluri wliuri Semosavlebis zrda
1990-2000 wlebSi).
168
sqemebi aRweriTi xasiaTisaa, magram Tu monacemebs ise
ganvaTavsebT, rom sistemuri cvlileba gamoCndes, maTSi garkveuli
ambavic gamoCndeba (ix. 4 naxazi _ mgzavrTa sikvdilianobis
maCvenebeli usafrTxoebis wesebis gamoyenebasTan mimarTebaSi).
169
_ monacemebis vertikalurad ganlageba:
damoukidebeli elemenetebi qveda xazze (ZirSi) marcxnidan
marjvniv unda ganvaTavsoT, xolo damokidebuli cvladi
sidideebi_marcxena RerZis gaswvriv, qvevidan zeviT;
_ specialuri maCveneblebis warmoCena:
aseT SemTxvevaSi cifrebi Sigve unda SevitanoT, an TiToeuli
vertikalis boloSi unda CavweroT.
_ unda veridoT samganzomilebian RerZs. mkiTxveli unda
mixvdes, ra aris wina planze wamoweuli_moculoba Tu sigrZe.
gansakuTrebiT rTuli aRsaqmelia piramidis, cilindris an Sereuli
saxis diagramebi.
_ bevri vertikalis Semcveli diagramebi uvargisia. umjobesia
gamocalkevebuli, paraleluri diagramis Sedgena TiToeuli
kategoriisTvis, radgan:
_ gadatvirTuli diagramebi mkiTxvels proporciebis Sefasebas
aiZuleben. (ix. 5 naxazi_bazris wili wlovanebis mixedviT).
sami feri+TeTri
55
35-55
170
_ Tu maincdamainc gadatvirTuli diagramis gamoyenebaa aucilebeli,
mkiTxvels Semdegi principebiT unda davexmaroT:
_ calkeuli segmentebi garkeuli wesiT, qvevidan zeviT unda
ganvalagoT;
_ gamoviyenoT ukiduresad muqi an myvirala ferebi, dasawyisSi (ZirSi)
muqi, boloSi ki Ria ferebi, radgn mkiTxveli ufro mniSvnelovnad
SedarebiT muq danayofebs miiCnevs.
_ proporciebis sicxadisTvis cifrebi da SemaerTebeli xazebi unda
gamoviyenoT (ix. naxazi 6).
2.2
4
4
2
9
3
1.3 2
5
1.5 3
4
12 2 2
13 7
2 1.3
171
Abco - - - - - - *
Joe’s - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - *
Graco - - - - - - - *
Alto Z - - - - - - - - *
Dynex - - - - - - - - - - - - - - - -*
0 1 2 4 6 8 10
5. mrgvali diagramebi
mrgvali diagramebi ufro presasa da saqmian mimoweraSi
gamoiyeneba. aseTi
diagramebi efeqturi maSinaa, rodesac Sesadarebel elementTa
sidideebi erTmaneTisgan mkveTrad gansxvavdeba da erT, 100%-ian
mTels Seadgenen. amasTan Sesadarebeli elementebis raodenoba didi
ar unda iyos, gansakuTrebiT maSin, rodesac Sesadarebeli segmentebi
wvril-wvrilia. mrgvali diagramebi gansakuTrebiT mouxerxebelia
maSin, roca SedarebisTvis calke mocemul sidideebSi Caxedvaa
saWiro.
me-9 naxaziT davrwmundebiT, ramdenad iolia imave informaciis
gadmocema RerZuli diagramiT.
172
_ segmenti yvelaze muqi an myvirala feriT unda gavaferadoT,
mosazRvre ferebi ki rac SeiZleba kontrastuli iyos;
_ gansakuTrebuli segmentis winwamosawevad unda “amovtexoT”(ix. me-8
naxati).
naxati me-8
sxvanairi moculobiTi diagramebi aseve efeqturia ilustrirebuli
presisTvis, magram ara samecniero moxsenebebisTvis (ix. me-9
naxati_navTobis importi 1980-90 ww).
A
A
B B
naxati me-9
173
6. grafikebi:
_ grafikebi, Cveulebriv, sidideebs Soris saerTo
urTierTdamokidebulebaTa saCveneblad gamoiyeneba, radgan isini
sizustes ver uzrunvelyofen.(ix. me-10 naxati_avariaTa ricxovnobis
zrda meqanizmebis temperaturis zrdis Sesabamisad.
avariaTa SemTxvevebi 1000 saaTis ganmavlobaSia gansazRvruli).
5 10 15 20
naxazi. 10 avariaTa ricxovnobis zrda meqanizmebis temperaturis
zrdis Sesabamisad (1000 saaTis ganmavlobaSi).
_ grafikebi gansakuTrebiT maSinaa efeqturi, rodesac monacemebi
uwyveti xazis formiT warmoCindeba.
ix. me-11 naxati_siblantis kleba temperaturis zrdis
Sesabamisad.
naxazi 11. siblantis kleba temperaturis zrdis Sesabamisad
174
_ grafiki maSin unda gamoviyenoT, roca darwunebuli viqnebiT, rom
mkiTxveli aRiqvams gadmocemuli movlenis mTlian arss da Tavad
grafikis tendencias.
_ bevri damoukidebeli elementis arsebobis SemTxvevaSi cal-calke
grafikebis gamoyeneba sjobs. erT grafikSi mxolod ramdenime grafa
unda gamoviyenoT da isini erTmaneTisgan mkveTrad unda ganvasxvavoT.
mkiTxveli Znelad aRiqvams samze met zols, gansakuTrebiT maSin, Tu
isini erTmaneTs kveTen, rogorc es me-13 naxazzea naCvenebi.
_ Tu grafikze erTi sididis Semadgenel 2-3 xazs gavavlebT, xazebs
Soris darCenili sivrceebi sxvadasxva feriT unda gavaferadoT da
amiT sivrciTi grafiki unda SevqmnaT. yvelaze didi raodenobiTi
maCvenebeli ZirSi unda ganvaTavsoT da yvelaze muqad gavaferadoT,
Semdeg masze naklebi raodenobiTi monacemi unda ganvaTavsoT, feric
SedarebiT Ria unda mivceT da a.S (ix. me-12 naxati_sahaero
gadazidvebis detalebi).
ianv. Teb. mart. apr. maisi ivn. ivl. agvist. seqt. oqt. noem.
dek.
nax. 12 sahaero gadazidvebis detalebi
82 86 90 94
nax. 13 ori produqtisagan miRebuli mogebis grafiki
aseTi sworxazovani grafiki zustad ver gadmogvcems imis
monacemebs, Tu rogor icvleba ori damoukidebeli elementi
(produqtis saxeoba) erTi damoukidebeli (dro) da erTi
damokidebuli (mogebis raodenoba) cvladebiT. viTareba warmoCenilia
gansxvavebuli xazebis moZraobiT da mkiTxvels grafikis
momgebianobas uCvenebs. Tumca imave informaciis gansxvavebulad
warmoCenac SegviZlia, Tuki wrfivis nacvlad sivrcul grafiks
gamoviyenebT.
82 86 90 94
176
nax. 14 mogebis wili produqtebis saxeobaTa mixedviT
177
8. informaciis vizualuri gadacemis eTikuri aspeqtebi
11. ilustraciebi
cxrilebis, diagramebisa da grafikebis garda, TvalsaCinoebis
sxva masalac arsebobs. mkvlevrebi am masalas konceptualuri
elementebis gadmosacemadac iyeneben. Cvens wignSi verc erT maTgans
ver davuTmeT adgili, radgan es mizans Zalian dagvaSorebda. amitom
vizualuri masalis is ZiriTadi principuli saxeobani gagacaniT,
romlebic saerTaSoriso gavrcelebisaa. amis gamo (da am mizniT) es
nimuSebic im Cvens kolegebs davesesxeT, romelTa saxelmZRvanelo
inglisurenovan samecniero da saganmanaTleblo sivrceSi didi xania
aprobirebulia. amis mizezi, bunebrivia, am sivrceSi Cveni
mizanmimarTuli integrirebis mcdelobaa.
zemoaRniSnulis gamo, sxva saxis TvalsaCinoebis modelebis
agebis zogad principebs SemogTavazebT, romlebic swavlebis mraval
sferoSi warmatebiT gamoiyeneba.
179
vizualizebis saxeobebi gamoxatvis formebi
sailustracio masala formebi
procesi moZravi sqema, daskvnebis sveti
logikuri urTierTdamokidebuleba diagrama, matrica
sagani xazis gavleba, xatva-xazva, foto
180
citata. parafrazi. Pplagiati
181
samecniero naSromis is naklic gamosWvivis, rom sustad Cans avtoris
kritikuli mimarTeba tradiciul mecnierul azrTan.
mecnieruli kvlevebis praqtikaSi dadgenilia, rom citireba
mizanSewonilia maSin, rodesac:
sxvisi sityvebi gamoiyeneba pirvelwyarod;
saWiroa avtoritetebis mxardaWera;
wyaro iseT specifikur sityvebs Seicavs, ris gamoc es sityvebi
sxva mkvlevrebisTvisac mniSvnelovania; an mkvlevari ekamaTeba wyaros
avtors da amitom aucilebelia am wyaros avtoris poziciis zustad,
sityvasityviT gacnoba mkiTxvelisTvis.
aRniSnulidan gamomdinare, citireba TviTmiznad ar unda
vaqcioT. arc im cTunebas unda avyveT, rom rac ufro meti avtoris
met citatas davimowmebT Cvens naSromSi, miT ufro nakiTxad da
problemis arsSi Rrmad Caxedulad gamovCndebiT mkiTxvelis
TvalSio.
xSir citirebas imitomac ar unda mivmarToT, rom winamorbed
mkvlevarTa zurgebs amovefaroT Cveni kvlevis gaiolebis mizniT.
sxvis zurgs amofareba Cveni kvlevis Sesustebas, dakvirvebaTa
zedapirulobas gamoiwvevs. imitom, rom xSiri citirebiT naSroms
citatebis grovad aqcevs da dafaravs Cvens argumentebs, mosazrebebs,
dasabuTebebs, daskvnebs, anu yvelafers, riTac, wesisamebr,
mecnieruli naSromis Rirebuleba isazRvreba.
xSiri citireba Tavidan unda aviciloT, magram citatebis gareSec
Cvens naSroms samecniero ver daerqmeva. amitom citireba unda
gamoviyenoT, xolo imdenad da ise rom gamoviyenoT, rogorc
mecnierul kvlevaTa tradiciebiTaa dadgenili, citirebis es
tradiciuli wesi unda vicodeT:
1. citirebisTvis gankuTvnili teqsti arc Zalian didi unda
iyos da arc Zalian patara.
Tu citata naxevar gverdze metia, es imis niSania, rom
182
naSromSi raRac rigze veraa. mkvlevars didi pasaJi imitom aqvs
moxmobili, rom mis arsSi bolomde ver gaerkva, gaTaviseba gauWirda
da citirebuli teqstis avtori ifara.
SeiZleba isec iyos, rom mkvlevars citirebuli didi teqstis
sakvanZo winadadeba an fraza ki ar sWirdeba, aramed mTliani teqstia
aseTi sakvanZo azris Semcveli da mTeli teqstis citirebaa
aucilebeli. aseT dros didi citata naSromis teqstis damatebaSi
unda ganTavsdes, ZiriTad teqstSi ki am citatis calkeuli frazebi
SevitanoT.
183
4. citirebis dros cxadad unda mivuTiToT, vinaa citatis avtori da
romelia misi wyaro. wyaros miTiTeba ki sxvadasxvanairad SeiZleba:
eqsponentiTa (maCvenebliT, cifriT ZiriTad teqstSi) da gverdis
boloSi Catanili SeniSvniT (sqolioTi). es forma gansakuTrebiT
maSin aris gamarTlebuli, roca wyarosa da mis avtors pirvelad
vimowmebT.
wyaros miTiTebiT frCxilebSi. frCxilebSi mieTiTeba wyaros
avtoris gvari, wyaros gamocemis weli, citirebuli gverdis nomeri.
imis gamo, rom am bolo dros citirebis am formam mtkiced
moikida fexi mecnierebis bevr dargSi, misi codna aucilebeli gaxda.
citirebis es forma uaryofs bibliografiuli SeniSvnis saWiroebas.
aseT SeniSvnas gamoiyenebs mxolod im SemTxvevaSi, roca SeniSvnis
Sinaarsi konceptualuri xasiaTisaa (polemika, miTiTebani da a.S.).
am formiT citirebis dros teqstsmiRma (naSromis bolos
darTul) bibliografiaSi gamoiyofa wyaros avtoris gvari, saxeli,
wignisa Tu statiis pirveli publikaciis TariRi. magaliTad: _-
javaxiSvili ivane, 1928, qarTveli eris istoria, Tsu gamomcemloba,
Tbilisi.
aseTi bibliografiis SemTxvevaSi naSromis ZiriTad teqstSi
citirebisas aRar gamoiyeneba eqsponenti an sqolio. konteqstSi
citata grafikulad aseT saxes miiRebs: qarTveli eris istoria
qarTveli xalxis “arsebobisaTvis brZolis istoriaa” (javax., 1928, 16).
am citatis dazustebis msurveli Caixedavs naSromis bibliografiaSi
da gaigebs, rom “(javax., 1928, 16)” niSnavs iv. javaxiSvilis wigns
“qarTveli eris istorias”, misi gamocemis wels da im gverds,
saidanac citata aris moyvanili.
am formis citireba SesamCnevad amartivebs ZiriTadi teqstis
aRqmas, radgan “asufTavebs” SeniSvna-sqolioebisgan. misi gamoyeneba
mometebulad maSin aris mizanSewonili, roca naSromSi bevri
avtoris, Tanac xSiri citirebaa aucilebeli. aseTi ram ki Zalian
xSiria istoriuli, mimoxilviTi xasiaTis samecniero naSromebSi,
aseve im SemTxvevaSi, roca gamokvlevaSi sakvlevi problemis istoriaa
184
gadmocemuli da erTbaSad ramdenime avtoris damowmeba xdeba
aucilebeli.
magaliTisTvis aseTi konteqsti warmovidginoT:
erovnul miTosTan vaJa fSavelas siaxlovis sxvadasxva aspqti
gamoavlines gr. kiknaZem (1945, 17), m. Ciqovanma (1952, 205), qs.
sixaruliZem (1968, 23), e. virsalaZem (1969, 27), ap. canavam (1971, 69), g.
barnovma (1978, 17), g. axvledinma (1980, 121) da sxvebma.
warmovidginoT, rogor gadagvetvirTveboda naSromis gverdi am
CamonaTvliT, yoveli avtoris gvarisTvis eqsponenti (cifri) rom
migvewera ZiriTad teqstSi, xolo sqolioSi (gverdis qveviTa
SeniSvnebSi) maTi naSromebis monacemebi migveTiTebina.
amasTan, mkiTxveli wyaroTa avtorebis Tvalsazrisebis
logikuri TanamimdevrobiT sakvlev sakiTxze mecnieruli azris
evolucias da samecniero naSromis avtoris SexedulebebTan
mimarTebas, logikuri kavSiris arseboba-ararsebobas veRar
gaiazrebda.
aseve dagvemarTeboda im SemTxvevaSic, Tu erTi avtoris raime
naSromis sagangebo ganxilva-Sefasebis gamo mogviwevda xSiri
citireba. Cveni naSromis gverdi axla aseTi miTiTebiT
agviWreldeboda: “iqve”-(ibidum).
citirebis erTi formaa wyaros gverdebis ubralo miTiTeba
frCxilebSi_“(38)”. aseTi citireba im SemTxvevaSia mizanSewonili,
roca naSromSi raime erTi wyaro an wignis erTi Tavi ganixileba,
vTqvaT, naSromis Tema iqneba: “vaJa fSavelas “xmeli wifeli”, an
“Tamaz Cxenkelis “tragikuli niRbebi”. aseT SemTxvevaSi
gansaxilveli iqneba konkretuli wyaro. misi gamocemis weli erTxel
mieTiTeba, avtori xom Tavidanve iqneba cnobili. amitom
mkiTxvelisTvis cxadi iqneba, rom yvela citata am erTi wyarodanaa
da amitom saWiro iqneba mxolod gverdis miTiTeba. gansxvavebuli
iqneba citirebis wesi da forma im nawilSi, sadac mkvlevari sakiTxis
istorias warmoadgens.aviRoT aseTi modelirebulu magaliTi:
185
5. pirvelxarisxovani wyaroebidan citireba, rogorc wesi, akademiuri
gamocemebis an avtoritetuli gamocemebis mixedviT xdeba. berZen da
romael avtorTa citirebisas sakmarisia maTi naSromis paragrafis,
Tavebis an sulac striqonebis miTiTeba.
Tanamedrove avtorTa Txzulebebis citirebas (Tu Txzuleba
ramdenjermea gamocemuli) an pirveli gamocemis mixedviT vaxdenT, an
bolo gamocemis damowmebiT, radgan bolo gamocema yovelTvis
gadamuSavebulia da Sevsebuli. pirveli gamocemiT citireba ki im
SemTxvevaSia mizanSewonili, Tu danarCenebi axals arafers Seicavs,
ubralo gameorebebia. amis dadgena ki yovelTvis iolia, radgan,
wesisamebr, cnoba amis Sesaxeb an gamocemis satitulo gverdzea
warmodgenili, an avtor-gamomcemlis winasityvaobaSi.
6. ucxoenovani teqstebis citireba imave enaze xdeba, SeiZleba
Targmanis darTvac (frCxilebSi an SeniSvnebSi). Targmani gamonaklisi
unda iyos, Tanac motivirebuli. es iseT SemTxvevaSia mizanSewonili,
roca azris citireba misi analizis, Sefasebis mizniT xdeba. aq
citata aucileblad dednis enazedac unda iyos, radgan Targamani
mTargmnelis interpretaciasac (gagebasac) Seicavs. amitom mkiTxvels
Sedarebis saSualeba unda hqondes.
7. citatis avtorze miTiTeba cxadi da konkretuli unda iyos.
mecnieruli praqtika cxadyofs, rom am wesis ugulebelyofam,
SesaZloa, didi gaugebroba gamoiwvios.
aviRoT aseTi modelirebuli magaliTi:
uTuod gasaziarebelia petres mtkiceba, rom “gansaxilveli
sakiTxi jer isev gadauWrelia”¹, xolo Tu qaixosros mosazrebas
ugulebelvyofT imis Taobaze, rom “es saWirboroto sakiTxi didi
wvalebiT, magram mainc gadaiWrao”², unda daveTanxmoT Cvens avtors
imaSi, rom “igi didad uSlis xels kvlevebis Semdgom gaRrmavebas”.
davakvirdeT am teqsts:
pirveli citata rom petres ekuTvnis, sruliad cxadad aris
miTiTebuli saTanado aRniSvniT, aseve naTelia, rom meore citata
186
qaixosrosia, magram vis ekuTvnis mesame citataSi gamoxatuli azri,
ara Cans.
es gaurkvevloba Tavidan ase unda aviciloT: mesame citatasac
unda davurToT eqsponenti (miTiTeba, aq: cifriT). teqsti am
SemTxvevaSi aseT saxes miiRebs:
uTuod gasaziarebelia petres mtkiceba, rom “gansaxilveli sakiTxi
jer isev gadauWrelia”¹, xolo Tu qaixosros mosazrebas
ugulebelvyofT imis Taobaze, rom “es saWirboroto sakiTxi didi
wvalebiT, magram mainc gadaiWrao”², unda daveTanxmoT Cvens avtors
imaSi, rom “igi didad uSlis xels kvlevebis Semdgom gaRrmavebas”³.
TiTqos dazustda mesame citatis avtori. SegviZlia SeniSvnaSi
mivuTiToT, rom igi petres ukve naxsenebi naSromidanaa, magram rogor
gamovxatoT es miTiTeba grafikulad? petres naSromi erTxel ukve
miTiTebuli gvaqvs, Tanac srulad. Tu citirebis zemoT moyvanili me-
4 wesis pirveli formiT vixelmZRvanelebT, gverdis bolos
SeniSvnaSi (sqolioSi) unda mivuweroT “iqve” (ibidum) da mivuTiToT
gverdi. magram amave gverdis SeniSvnebSi pirvel nomrad petres
naSromi gvaqvs miTiTebuli, meore nomrad_qaixosrosi. Tu mesame
SeniSvnas “iqves” mivuwerT, citata qaixosrosi gamogviva da ara
petresi. arada igi swored rom petresia. rogor unda moviqceT?
mesame SeniSvnaSi mokled unda mivuTiToT: “qaixosro, cit. naSr.
(dasax. naSr.) da gverdis nomeri mivuweroT an: ibidum/ibid. opcit, p.
8. patara,_orsamstriqoniani citata pirdapir abzacSi unda CavsvaT,
brWyalebiTa da eqsponentiT gamovyoT, xolo avtori da wyaros
sruli dasaxeleba gverdis bolos SeniSvnaSi (sqolioSi) mivuTiToT.
didi citata gansxvavebuli SriftiT, gverdis saerTo
teqstisgan sami-oTxi punqtiT Seweulad da SemWidroebuli
intervaliT warmovadginoT.
brWyalebi aq saWiro aRaraa, radgan grafikuladac Cans, rom
citataa. mTavaria aseTive SriftiT, intervaliT, Seweulad sakuTari
dakvirvebebi ar gavaformoT, raTa citata da Cveni (mkvlevriseuli)
teqsti ar avurioT erTmaneTSi, Torem plagiatis braldebas verafers
187
davupirispirebT. Tu saWiro gaxda, Cveneuli (mkvlevriseuli) aseTi
axsnaganmartebiTi Sinaarsis teqsti, romelic ZiriTadi teqstis
qsovilSi ver “jdeba” (azris logikur, mizez-Sedegobriv
ganviTarebas “uSlis xels”), SeniSvnebSi unda CavitanoT.
9. citata absoluturad zusti unda iyos. wyaros avtoris sityvebi
imave formiT unda moviyvanoT, rogorc dedanSia (wyaroSia). ar
SeiZleba citatidan sityvis (Sesityvebis, frazis) amogleja. Tu
citatis Semokleba aucilebelia (iseTi sityvebi gvxvdeba, romlebic
konkretuli aspeqtisTvis sainteresos arafers Seicavs), maSin
grafikul niSans-mravalwertils vwerT kvadratul frCxilebSi ”[...]”.
citatis teqstSi arc Cveni sityvebis Camateba SeiZleba.
nebismieri komentari, dazusteba, frCxilebSi unda CavsvaT.
Tu citataSi xazgasma citatis avtorisaa, unda mivuTiToT:
“xazgasma avtoris”; Tu xazgasmas Cven vaxdenT, frCxilebSi aseve
vuTiTebT: “xazgasma Cvenia”.
citataSi Secdomis gasworeba ikrZaleba. Tu Secdoma
aRmovaCineT, ar unda gavasworoT, kvadratul frCxilebSi Secdomis
gaswvriv vwerT aseT grafikul niSans: “[sic]”.
10. zepiri wyaros citireba. mecnierebis zogierT dargSi, magaliTad,
eTnologiaSi, eTnografiaSi, folkloristikaSi, dialeqtologiasa
Tu sxvagan, pirveladi wyaroebi zepiria, (ufro sworad,
zepirsityvieri). mecnierebis sxva dargebSic dgeba aseTi zepiri
wyaroebiT sargeblobis saWiroeba, romelTa xelnaweri, rogorc
pirvelwyaro, ar arsebobs. Canaweris Seqmna Semdeg xdeba da mas
meoreuli wyaros statusi eniWeba.
rogor moviqceT aseTi, zepiri saubris formiT mopovebuli,
informaciis citirebis saWiroebis SemTxvevaSi? aseTi
SemTxvevebisTvis wyaros miTiTebis Semdegi principebia dadgenili:
1. vuTiTebT: “zepiri cnoba” da iqve aRvniSnavT am cnobis mopovebis
TariRs, mag., (21.08.2007). meti sizustisTvis, mizanSewonilia
(mecnierebaTaA calkeul dargebSi ki_aucilebelic!) informatoris
188
monacemebisa (gvari, saxeli, asaki, ganaTleba da a.S.) da informaciis
Camweris (Tu Cvenamde Canaweris saxiT moaRwia) vinaobis miTiTeba.
II parafrazi:
parafrazi berZnuli sityvaa (paraphrasis-aRwera) da Tavisi
sityvebiT sxvis ambis (naTqvamis, azris) gadmocemas niSnavs.
parafrazi, farTo gagebiT, yvelanairi komunikaciis,
informaciis gadacemis bunebrivi da efeqturi saSualebaa. ufro
metic, parafrazi codnis gadacema-gavrcelebis aucilebeli pirobaa.
umisod kacobriuli codna verc iarsebebda, radgan codna nebismier
doneze sxvis codnaze sakuTaris mimatebaa. sxvisi azris gaazreba-
gaTavisebis gareSe adamianis azrovneba saerTod ver ganviTardeboda.
parafrazis movlenas, faqtobrivad, adreuli bavSvobis
asakidan vecnobiT da SeZlebisdagvarad veuflebiT mis
xelovnebas_mosmenilis, gagonilis Txrobis unar-Cvevebs. gana bebo-
papebis naambobi zRapris mboba SviliSvilis mier parafrazis movlena
ar aris?!
parafrazs Zvel pedagogikur sistemebSic aqtualuri funqciebi
ekisreboda, TxrobaSi daostatebis moTxovnis TvalsazrisiT.
190
dawyebiT klasebSi da mermec xom gakveTilebi parafrazis moTxovnas
emyareba: wakiTxvas da wakiTxulis Cveni sityvebiT gadmocemas,
Txrobas, “gakveTilis moyolas”. ase rom, parafrazi ama Tu im
TvalsazrisiT, adamianis niWierebis sazomic kia.
aq gansakuTrebiT didia sxvisi codnis gaazreba-gaTavisebis
fasi. Tumca am sferoSi aseve gansakuTrebulad, oRond saxifaTod
emezobleba Tavis yalb oreuls_plagiats, romelic aseve sxvisi
sityvebis, azris gameorebas gulisxmobs, oRond zustad,
sityvasityviT, Tanac wyaros avtoris miuTiTeblad. amis gamo
plagiats qurdoba hqvia, inteleqtualuri qurdoba.
plagiatTan “mezobloba” misi specifikis zedmiwevniT karg
codnas gvavaldebulebs, raTa iolad gavavloT zRvari masa da
plagiats Soris.
ra Taviseburebani gamoarCevs parafrazs? upirvelesad, misi
moculoba. parafrazis teqsti yovelTvis dedniseulze moklea,
radgan igi dednis konspeqts warmoadgens.
Tumca formismieri sxvaoba gamosavali mainc ar aris, radgan
zogjer dednis teqsti ufro moklea xolme (mkvrivi, dawuruli),
vidre misi parafrazuli varinati. esec ar iyos, gana sxvisi azris
ori sami winadadebiT misakuTreba ar SeiZleba?!
parafrazirebis procesSi guldamSvidebiT yofna mxolod maSin
SeiZleba, Tu dedani xelTa gvaqvs, kontroli SegviZlia da
darwmunebuli varT, rom aramc Tu ar vqurdobT, aramed srulad
gaazrebuli gvaqvs dedniseuli teqsti.
Aaqac konkretul magaliTze gaviazroT parafrazis Seqmna da
plagiatad misi qcevis meqanizmi:
1. dedniseuli (amosavali) teqsti:
“rodesac xelovani laparakobs adamianis daniSnulebaze, uazro
iqneba mas movTxovoT yvla wanamZRvris gamomzeureba, yvela
msjelobisa da cnebis logikur-gnoseologiuri uflebamosilebis
Cveneba, yoveli debulebis mkacri dasabuTeba. baraTaSvilis zemoT
moyvanil leqsSi filosofiisaTvis damaxasiaTebel am niSnebs ver
191
SevxvdebiT. leqss, Tavad poeziis specifikis gamo, ar SeiZleba
wamovuyenoT amgvari pretenziebi. sxvagvari viTareba gvaqvs maSin,
rodesac adamianis daniSnulebaze bWobs filosofosi. am SemTxvevaSi
adamianis daniSnulebis problemis dasmasa da gadawyvetaSi monawile
yvela msjeloba unda gamomJRavndes, logikur-gnoseologiuri
kriteriumebiT unda Semowmdes da dasabuTebul msjelobaTa
erTobliobad Seikras.”1
am teqstidan parafrazi rom miviRoT, jer Tavad teqsti
unda gaviazroT da gaviTavisoT. am mizniT, teqsti azrobriv
monakveTebad unda davSaloT, davanawiloT.
2. monakveTi (ginda nawili):
“rodesac xelovani laparakobs adamianis daniSnulebaze, uazro
iqneba mas movTxovoT yvela wanamZRvris gamomzeureba, yvela
msjelobisa da cnebis logikur-gnoseologiuri uflebamosilebis
Cveneba, yoveli debulebis mkacri dasabuTeba.”
am, faqtobrivad, erT winadadebaSi avtori laparakobs
xelovanis mier adamianis daniSnulebis asaxvaze. esaa sakvanZo azri.
monakveTis danarCeni nawilebi (frazebi) am asaxvis specifikas
azustebs (akonkretebs gamoricxvis gziT).
rodesac xelovani am problemaze laparakobs, mas ver
movTxovTo:
yvela wanamZRvris gamomzeurebas;
yvela msjelobisa da cnebis logikur-gnoseologiuri
uflebamosilebis Cvenebas;
yoveli debulebis mkacr dasabuTebas.
axla vcadoT sakvanZo (umTavresi) azris matarebeli sityvebis
gamoyofa da amis safuZvelze mTeli monakveTis Sinaarsis Cveni
sityvebiT gadmocema:
rodesac xelovani laparakobs adamianis daniSnulebaze, mas ver
movTxovT am azris dasabuTebas “wanamZRvrebis gamomzeurebiT”,
193
saparafrazo teqstis am monakveTis sakvanZo azris Cveneul
interpretaciasac samuSao variantad moviniSnavT, radgan win kidev
erTi azrobrivi monakveTi gvelodeba.
axla es, mesame monakveTic wavikiTxoT, gaviazroT da
gaviTavisoT:
4. “sxvagvari viTareba gvaqvs maSin, rodesac adamianis daniSnulebaze
bWobs filosofosi. am SemTxvevaSi adamianis daniSnulebis problemis
dasmasa da gadawyvetaSi monawile yvela msjeloba unda
gamomJRavndes, logikur-gnoseologiuri kriteriumebiT Semowmdes da
dasabuTebul msjelobaTa erTobliobad Seikras.”
avtors gansaxilveli problemis meore mxare Semoaqvs-
problemis filosofiis mxridan ganxilvis aspeqti. es monakveTi,
garda imisa, rom logikurad kravs saparafrazo teqsts,
xelovanisTvis wayenebuli dasabuTebani mTlianad filosofosze
gadaitaneba da azri binaruli opoziciis principiTac ikvreba:
xelovani-filosofosi;
ar sWirdeba dasabuTeba_sWirdeba dasabuTeba.
amis dadgena kidev ufro gviadvilebs am, III monakveTis sakvanZo
azris dadgenas:
filosofoss adamianis daniSnulebaze msjelobaSi dasabuTeba
moeTxoveba.
axla samive monkveTis sakvanZo winadadebebi davalagoT
logikur-azrobrivi TanamimdevrobiT da davakvirdeT, ra miviReT:
I. roca xelovani laparakobs adamianis daniSnulebaze, mas ver
movTxovT azris filosofiur dasabuTebas;
II. poeziis specifikis gamo, filosofiisTvis damaxasiaTebel
niSnebs leqsSi ver SevxvdebiT;
III. filosofoss adamianis daniSnulebaze msjelobaSi dasabuTeba
moeTxoveba.
Tu miRebul teqsts stilisturad gavaSalaSinebT
(gansakuTrebiT sityvaTa ganmeorebebis Tavidan acilebis
TvalsazrisiT), aseT teqsts miviRebT:
194
roca xelovani laparakobs adamianis daniSnulebaze, poeziis
specifikis gamo, azris dasabuTeba, filosofosisgan gansxvavebiT, ar
moeTxoveba.
davakvirdeT da gaviazroT, miRebuli teqsti azrobrivad
gamoxatavs Tu ara saparafrazo teqstis Sinaarss? vrwmundebiT, rom
gamoxatavs! es niSnavs, rom miRebuli teqsti b-n Tamaz buaCiZis
teqstis parafrazis erT variantad gamodgeba. axla es teqsti rom
namdvil parafrazad vaqcioT, kidev erTi dazusteba unda SevitanoT:
unda mivuTiToT, visi azria gadmocemuli am teqstiT. saamisod
miRebuli teqstis TavSi an boloSi unda mivuTiToT: “baton Tamaz
buaCiZis azriT” (TavSi), an: “ase fiqrobs batoni Tamaz buaCiZe”
(boloSi).
bunebrivia, am teqstis gansxvavebuli parafrazebis gakeTebac
SeiZleba imis mixedviT, saparafrazo teqstis SinaarsSi romeli
aspeqtebi iqneba prioritetuli. magaliTad, Tu filosofiuri
dasabuTebis principebi iqneba CvenTvis mTavari, maSin samive principis
parafrazirebas movaxdenT da a.S.
cruparafrazi
axla iseT parafrazs gavecnoT, romelic sinamdvileSi
plagiatia, magram parafrazis samosi aqvs morgebuli:
batoni Tamaz buaCiZis azriT, roca xelovani laparakobs
adamianis daniSnulebaze, uazro iqneba mas movTxovoT yvela
wanamZRvaris gamomzeureba, yvela msjelobisa da cnebis logikur-
gnoseologiuri uflebamosilebis Cveneba, yoveli debulebis mkacri
dasabuTeba. n. baraTaSvilis zemoT moyvanil leqsSi filosofiisTvis
damaxasiaTebel am niSnebs ver SevxvdebiT. leqss, Tavad poeziis
specifikis gamo, ar SeiZleba wamovuyenoT amgvari pretenziebi.
sxvagvari viTareba gvaqvs maSin, rodesac adamianis daniSnulebaze
bWobs filosofosi.
ratomaa es teqsti plagiati? imitom, rom Tu davukvirdebiT,
dedniseuli teqstisgan mas ganasxvavebs mxolod sawyisi fraza
195
“batoni Tamaz buaCiZis azriT, roca”, danarCeni avtoris sityvebis
gameorebaa. saqmes verc is Svelis, rom avtoris sityvebi bolomde ar
aris moyvanili. plagiatis faqti aq damtkicebasac ar saWirobs.
sitvasityviTi parafrazi
amjerad iseT namdvil parafrazs gavecnoT, sadac avtoris azri
mis teqstTan zedmiwevniT zustad aris gadmocemuli, magram plagiats
ar warmoadgens:
batoni Tamaz buaCiZis mtkicebiT, rodesac adamianis
daniSnulebaze msjelobs, azri ar eqneba, rom movTxovoT yvela
“wanamZRvaris gamomzeureba”, “yvela msjelobisa da cnebis logikur-
gnoseologiuri uflebamosilebis Cveneba” da rac mTavaria, “yoveli
debulebis mkacri dasabuTeba”. amis mizezi ki, misi fiqriT, isaa, rom
“poezia specifikuria”. swored amitom n. baraTaSvilis gansaxilvel
leqsSi igi ver poulobs zermoT aRniSnul msjeloba_gansjis
niSnebs.
igi sagangebod miuTiTebs, rom aseTi moTxovna SeiZleba
filosofoss wavuyenoT, radgan rodesac “adamianis daniSnulebaze
bWobs”, “am SemTxvevaSi adamianis daniSnulebis problemis dasmasa da
gadawyvetaSi” ukve “yvela msjeloba unda gamomJRavndes”, amasTan
erTad “logikur-gnoseologiuri kriteriumebiT Semowmdes da
dasabuTebul msjelobaTa erTobliobad Seikras”.1
zogi mkvlevari aseT sityvasityviT parafrazs citirebas
amjobinebs, magram, Cveni azriT, upiratesoba mainc parafrazs unda
mieniWos da es imitom, rom citata sxvis zurgs amofarebaa, mkvlevris
mier winamorbedi kolegis azris gaTavisebis xarisxi naklebad (an
sulac ar) Cans. sityvasityviTi parafrazi ki, piriqiT, mkvlevris
profesiuli simwife-Zlierebis am mxares amzeurebs.
1
sanimuSod moyvanil baton Tamaz buaCiZis teqstSi laparakia n. baraTaSvilis
leqsze “fiqrni mtkvris piras”. ix. misi miTiT. wigni, gv. 236.
196
III. plagiati
plagiati uzneo da samarcxvino movlenaa, igi mitacebis
gamomxatvelia. mecnierebaSi sxvisi nawarmoebis avtorobis
misakuTreba, sxvisi gamonaTqvamis daCemebaa.
amrigad, laTinuri sityva plagiati (plagiatus) visime azris
mitacebaa.
1. plagiatis saxeebi da formebi
plagiati inteleqturi samyaros movlenaa. misi safuZveli,
rogorc Cans, azrovnebiT - goniTi procesebis bunebaSia. adamians
bunebrivad axasiaTebs mimbaZveloba. uZveles epoqebSi baZvas
xelovnebis safuZvladac ki moiazrebdnen. amis aRsaniSnavad
specialuri terminic ki hqondaT SemoRebuli (mimecis). magram, sxvaa,
roca mibaZva Segnebuli, gaazrebuli procesia da inteleqtualur-
SemoqmedebiTi qmnadobis principi da sxvaa, roca igi cdunebaa.
plagiats, rogorc movlenas, qvecnobierad swored mibaZvis
cduneba asazrdoebs. amas Tavad plagiatis gamovlenis saxeebi da
formebis arseboba cxadyofs. kerZod ki is faqti, rom plagiati xan
Segnebuli, gaazrebuli qmedebaa, xanac gaucnobierebeli da amdenad,
uneblie. Tumca formobriv-saxeobrivi sxvaoba plagiatis viTarebas
ver cvlis da erTnairad dasagmobia.
plagiatis safrTxe gansakuTrebiT didia ganswavla_mowafebois
xanaSi. adamiani avtoritetebis inteleqturi zemoqmedebis
“tyveobaSia”. Tanac es misi bunebrivi mdgomareobaa, radgan ganswavla,
pirvel yovlisa, swored sxvaTa (avtoritetebis, pedagogebis) codnis
daswavla_damaxsovrebaa. meore mxriv, avtoritetis damTrgunveloba
swored misi gavlenis qveS yofnas, miseburad azrovnebas, metyvelebas
(Tqmas) gulisxmobs. amis gamo arcTu iSviaTad adamiani uneblie
plagiatorad iqceva. igi verc ki grZnobs, rom sxvisi sityvebiT
metyvelebs, sxvisi azri sakuTari hgonia. da es movlena imdenad
bunebrivia da imdenad Znelad SesamCnevi (ufro sxva, gareSe Tvali
afiqsirebs), rom usindiso, TaRliTi plagiatorebis TavismarTlebis
“efeqtur” saSualebadac ki iqceva xolme. roca plagiatSi amxelen,
197
Tavis dasaZvrenad, rogorc wesi, pasuxoben: etyoba, ise Rrmad
CamebeWda sxvisi azri, gamonaTqvami, rom mTlianad gaviTavise da Cemi
megonao. Tumca amgvar TavismarTlebas dRemde verc erTi
plagiatorisTvis ver uSvelia. mowafeobis saymawvilo senis daZleva
swored am gavlenisgan gaTavisuflebaa.
amitom gansakuTrebuli sifrTxile da sifxizle plagiatTan
mimarTebaSi students ganswavlis gzaze hmarTebs. studentobis xanas
ufro uneblie, gauazrebeli plagiati hyavs macdurad Casafrebuli,
da igi am inteleqturi warTmeva-mitacebis arc monawile unda gaxdes
da arc msxverpli.
mainc rogoria inteleqturi qurdobis formebi, ranairad
vlindeba igi inteleqturi moRvaweobis sferoSi? yvelaze aSkara
formaa sxvisi Tvalsazrisis, ideis, debulebis, frazis
(gamonaTqvamis) gamoyeneba avtoris miuTiTeblad.
es movlena inteleqturi moRvaweobis sferoSi sxvadasxvanairad
iCens Tavs da Sesabamisad sadReisod misi sxvadasxva formebi da
saxeebia gamovlenili.
sityvasityviTi plagiati
esaa pirwminda qurdoba, radgan sxvisi azris ucvlelad,
sityvasityviT misakuTrebas niSnavs.
rogor davaRwioT Tavi aseT plagiats, Tuki Cveni gamokvlevis
romelime wyaros raime azris (gamonaTqvamis) moyvana gvWirdeba Cveni
raime argumentis gasamyareblad?
_ sxvisi azri mTlianad brWyalebSi (“..“) unda CavsvaT;
_ Tu sxvis gamonaTqvamSi rames SevcvliT, cvlileba kvadratul
frCxilebSi unda CavsvaT ([...]);
_ mivuTiToT wyaro.
sxva cvlilebebis Setana (Tundac, erTi SexedviT, iseTi
umniSvnelosi, rogoric sityvebis gadaadgilebaa) yovlad miuRebelia.
azrobrivi plagiati
plagiatis is formaa, roca sxvis azrs, debulebas, mosazrebas
viyenebT wyaros miuTiTeblad. aq TiTqos ar viyenebT wyaros avtoris
198
sityvebs, mis azrs Cveni sityvebiT gadmovcemT da amis gamo TiTqos
samarTliani protestic unda gagviCndes: aba, wyaros informacia
rogorRa unda gamoviyenoT?! pasuxi aseTia:
dasawyisSi, vidre sxvisi azris Cvens gamokvlevaSi Setanas
daviwyebT, avtori unda mivuTiToT. esaa da es.
avtoris miTiTebis orgvari wesi arsebobs. erTi, zemoaRniSnulia.
meore _ teqnikurad SedarebiT martivad, Cveni sityvebiT gadmovcemT
romelime cnobili mecnieris gavrcelebul azrs da aseTi “zepiri”
citirebis bolos frCxilebSi mivuTiTebT avtoris saxelsa da gvars.
magaliTad: naZrax sicocxles saxelovani sikvdili sjobs (SoTa
rusTaveli), es qarTvelebisTvis kargad aris cnobili.
davakvirdeT: aq araa daculi wyaros miTiTebis sizuste: rom
wyaro “vefxistyaosania”, arc gverdia miniSnebuli da arc sxva
aucilebeli monacemi. es imitom, rom yvelasTvis aris cnobili, SoTa
rusTaveli “vefxistyaosnis” avtoria.
aseTi SemTxvevac ar aris gamoricxuli: Cveni kvlevis sferoSi
sayovelTaod aRiarebuli da gavrcelebuli mosazreba arsebobs
(moarul gamoTqmad qceuli). Cven am mosazrebis moyvana gvinda Cvens
gamokvlevaSi, magram ar gvaxsovs, vin Tqva pirvelad (vinaa
pirvelmTqmeli). aseT SemTxvevaSi mainc unda vcadoT avtoris
dadgena. Tu verafers gavxdiT, gulwrfelad vaRiaroT arcodna da
es sxvisi azri Sesabamisad warvudginoT mkiTxvels. am SemTxvevaSi
gamoviyenoT, magaliTad, aseTi gamoTqmebi: “rogorc cnobilia…..…..….”,
“kargad aris cnobili.. .. ..”, “naTqvamia.. .. ..”, “erTi avtoris TqmiT .. ..
“da a.S. marTalia, es ukiduresi gza iqneba (radgan mkvlevris
pirdapiri movaleoba wyaros avtoris dadgenac aris!), magram
plagiats Tavidan namdvilad avicilebT. pirdapir, sityvasityviT
plagiatad aris aRqmuli calkeuli sakvanZo sityvebis miTiTebac.
Ees ucnauria, radgan ena da leqsika saerTo sargeblobisaa da amitom
arabunebrivi unda iyos sityvis plagiatze laparaki. da mainc:
poeziaSi xSiria dava aseT safuZvelze. erT SemTxvevaSi sadavoa
xolme erTi poetis mier gariTmuli sityvebis (riTmebis) sxva poetis
199
mier (Tundac sxva konteqstSi) gamoyeneba; sxva SemTxvevaSi _
saxeobrivi azrovnebis elementis, mxatvruli xatis (Sedarebis,
metaforis, metonimis) miTviseba da a.S. aseT davasac aqvs safuZveli,
radgan amgvar miTvisebasac plagiati hqvia:
sityvaTa arapirdapiri plagiati
plagiatis safrTxe gansakuTrebiT didia naSromSi wyaroTa
monacemebis Sejamebis an perifrazebis dros. es azrovnebiTi
procesis ori, erTmaneTisgan gansxvavebuli saxisaa, Tumca
garegnulad ise hgvanan erTmaneTs, rom erTbaSad maTi gansxvaveba
Wirs. gansakuTrebul yuradRebas moiTxovs parafrazi, radgan igi
Zalian iolad SeiZleba gadaizardos plagiatSi. aq saqmes verc is
uSvelis, miuTiTebT Tu ara wyaros. gamosavali imaSia, rom
parafrazSi sityvebi mTlianad Tqveni unda iyos, azri ki - wyaros
avtorisa. Tu es ar dagakmayofilebT, maSin citirebas unda mimarToT.
isic aucileblad aris gasaTvaliswinebeli, rom Tavad
parafrazis zRvruli doneebia gansxvavebuli da es mecnierul
sferos specifikiTaa Sepirobebuli.
magaliTad, sabunebismetyvelo mecnierebaTa sferoebSi
Cveulebrivia avtoriseul teqstTan ukiduresad miaxloebuli
parafrazireba, xolo humanitarul mecnierebebSi es dauSvebelia (aq
ufro pirdapiri citirebaa miRebuli).
zemoaRniSnulis meti sicxadisTvis, plagiatis saxeobebis
konkretul magaliTebze ganvixiloT:
pirveladi teqstia (wyaro): paata koRuaSvili, “samkvidros
gulidan amoReba Znelia”, gaz. “literaturuli saqarTvelo, 2007w., 20
ivlisi, #28 (3639), gv. 7:
202
,,Savad naweri” teqstis gadamuSaveba
210
ZiriTadi nawili jer msxvil azrobriv monakveTebad unda
davyoT. Semdeg isini erTmaneTs davukavSiroT Tundac erTi
striqoniT;
TiToeul aseT monakveTs unda hqondes Tavisi mokle
Sesavali nawili, rac niSnuliT unda gamovyoT;
yovel aseT monakveTs aseve unda hqondes sakuTari
daskvniTi nawili, rac aseve niSnuliT unda gamovyoT;
TiToeul mTavar azrobriv monakveTs aseve unda gaaCndes
Tavisi mTavari azri, aseve daSoriSorebuli teqstisgan (xazgasmiT an
gansxvavebuli SriftiT);
mTavari azris gamomxatveli sakvanZo winadadeba
monakveTis mokle SesavliT bolo nawilSi, an saerTod monakveTis
bolo nawilSi unda ganvaTavsoT;
unda davimaxsovroT: mTavari azris gamomxatveli sakvanZo
sityvis azrobrivi monakveTis SuaSi ganTavseba yovlad SeuZlebelia.
naSromis Savi piris aseT struqturul erTeulebad dayofiT,
faqtobrivad, naSromis gegma gamoaSkaravdeba. Tu gegmis kidev ufro
metad daxvewa gvinda, TiToeuli struqturuli erTeulis (azrobrivi
monakveTis) xazgasmuli sakvanZo winadadebebi unda amovweroT da
maTSi gamoxatuli azris logikuri sisrulisa da Tanamimdevrobis
safuZvelze ganvagrZoT muSaoba.
sqematurad amowerili sakvanZo winadadebebi aseT sistemas
Seqmnis:
struqturuli elementis (Sesavlis)
sakvanZo winadadeba
qvesakvanZo winadadeba
qvesakvanZo winadadeba 1
qvesakvanZo winadadeba 2
qvesakvanZo winadadeba 3
qvesakvanZo winadadeba 2
(masac Tavisi sami qve winadadeba eqneba)
qvesakvanZo winadadeba 3
(Tavisi sami qvewinadadebiT)
mTavari sakvanZo winadadeba daskvnaSi.
211
axla aseTi cdac CavataroT:
es amowerili sakvanZo winadadebebi erTad davalagoT da
wavikiTxoT, davukvirdeT: gamoxatavs es yvelaferi dasrulebul azrs
Tu ara. Tu gamoxatavs, es imis niSani iqneba, rom Cveni naSromis
struqturaSi yvelaferi wesrisSia. amiT naSromis daxvewis mesame
etaps ganvaxorcilebT.
III etapi moicavs naSromis Sesavlis, sakvanZo winadadebebis
kvalis Zieba ZiriTad nawilsa da mis struqturul elementebSi.
am etapze naSromis daxvewis mizani imis dadgenaa, ramdenad
avseben erTmaneTs sakvanZo da qvesakvanZo winadadebebi azrobrivad da
ramdenad qmnian isini erTian azrobriv sistemas. amis dasadgenad ki,
pirvel rigSi, is unda gavarkvioT, Tu ramdenad logikurad
agrZelebs (ebmis) erTmaneTs Cveni ZiriTadi mosazreba (koncefcia)
qvemosazrebebs. es ki ase unda SevamowmoT:
naSromis Sesavalsa da daskvnaSi gamoyofil sakvanZo
winadadebidan gamovyoT mxolod Cveni koncefciis sityvebi, sxva
yvelaferi CamovaSoroT: anu kidev ufro gavaSiSvloT azri da
saamisod yvelanairi sityvieri samkaulisagan ganvZarcoT sakvanZo
winadadeba. mxolod ZiriTadi Tezisis azris matarebeli sityvebi
davtovoT.
Tu aseTi, azris Semcveli sakvanZo sityvebi Zalian cota
aRmogvaCnda, maSin unda mivxvdeT rom saqme kargad ver gvqonia.
amitom axla naSromis bolo gverdebs unda gadavxedoT, sadac
aseTi azris Semcveli sityvebi wesiT ufro Warbad unda iyos.
aseTsityvebiani winadadeba Cvens Sesavalsa da daskvnaSi unda CavsvaT.
iq unda movuZebnoT adgili, sadac Cveulebriv ZiriTadi Tezisi da
daskvnis sakvanZo winadadeba unda iyos. ise, rogorc zemoT,
Sesavlisa da daskvnis urTierTSevsebulobaze.
gavixsenoT leonti mrovelis “qarTlis cxovrebisadmi”
miZRvnili statia, romlis Sesavali da daskvna zemoT ganvixileT.
iq aRvniSneT, rom SesavalSi sakvanZo winadadeba daskvnaSi
saTanadod ar iyo azrobrivad dafiqsirebuli. daskvnis sakvanZo
212
winadadeba ki veranair gamoZaxils ver poulobda SesavalSi.
axla am gamokvlevis bolo gverdi vnaxoT da Tezisis ZiriTadi
azris matarebeli sityvebis xmarebis sixSires davakvirdeT,
gaviazroT, ramdenad mogvcems es sityvebi am ZiriTad azris
rekonstruirebis saSualebas:
marTalia, qarTlis cxovrebis misadageba msoflio
istoriisadmi istoriul sinamdvilesaa moklebuli, magram leonti
mrovelis mier aRniSnuli koncefciis mixedviT Txzulebis ageba
ganpirobebulia imdroindeli epoqis politikuri da ideologiuri
mizandasaxulobiT. saqarTvelos axali samefo dinastiis,
bagrationTa mier iqmneba axali saxelmwifo “yoveli kavkasia” -
“jiqeTiTgan vidre gurgenamde”.
es ki miuTiTebs, rom bagrationebi upirispirdebian Zvel
qarTul samefo dinastias - farnavazianebs, romelTac Seqmnes
saxelmwifo “yoveli qarTli” - “xunaniTgan vidre zRuamde sperisa”.
axalSeqmnili saxelmwifos interesebSi Sedis is, rom Tavisi
gavlena gaavrcelos rogorc CrdiloeTiT, ise samxreTiTa da
aRmosavleTiT. saxelmwifoebrivi da politikuri mizandasaxulobis
Sesabamisad yalibdeba axali ideologiuri Tvalsazrisi, romlis
mixedviT qmnis leonti mroveli Tavis saistorio Txzulebas. swored
am axali ideologiuri mizandasaxulobis Sesabamisad iTxzveba
mwignobruli legendebi kavkasiis xalxTa erTi saerTo winaprisgan
warmomavlobis, qarTlSi farnavazTa garda mezobeli qveynebis
samefo dinastiebis - nebroTianTa, arSakunianTa, xosroianTa
warmomadgenlebis moRvaweobis Sesaxeb.
leonti mrovelis saistorio TxzulebaSi TvalsaCinod
vlindeba is politikuri interesebi, romelic im periodSi hqonda
saqarTvelos saxelmwifos mezobeli qveynebis teritoriebis mimarT.
qasre anuSivarma mirians “misca qarTli, somxiTi, rani, movakani
da hereTi.” xolo Semdeg “misces .. .. jazireTi da Samis naxevari, da
adarbadagani.”
es garemoeba gviCvenebs, Tu rogor yalibdeba “yoveli qarTlis”
213
samefos nacvlad “yoveli kavkasiis” saxelmwifos Seqmnis idea,
romlis ganxorcielebis mizniT iqmneba legendebi qarTlis samefo
dinastiisa da mezobeli qveynebis dinastiebis kavSiris Sesaxeb.
aRsaniSnavia, rom swored am politikuri interesebis
Sesabamisad Camoyalibebuli garkveuli ideologiuri
mizandasaxulobiT iyo ganpirobebuli leonti mrovelis nawarmoebebi.
saistorio ambis Txroba erTian siuJetur xazzea agebuli da
Txzulebis sxvadasxva monakveTi kompoziciurad organulad
ukavSirdeba erTmaneTs. warsulis xelmeored aRwera. avtori
saamisod iyenebs rogorc originalur literaturul wyaroebs, ise
ucxour saistorio wyaroebs.
Cveni miznis Sesabamisad, amovweroT ZiriTadi Tezisis
(umTavresi azris) Semcveli xazgasmuli winadadebebi, ris Sedegad
aseT teqsts miviRebT:
qarTlis cxovrebis misadageba msoflio istoriisadmi
ganpirobebulia Tavisi (anu leonti mrovelis - T.j.) epoqis
politikuri da ideologiuri mizandasaxulobidan gamomdinare.
saxelmwifoebrivi da politikuri mizandasaxulobis Sesabamisad
yalibdeba axali ideologiuri Tvalsazrisi, romlis mixedviT qmnis
leonti mroveli Tavis Txzulebas.
saistorio ambis Txroba erTian siuJetur xazzea agebuli da
Txzulebis sxvadasxva monakveTi kompoziciurad organulad
ukavSirdeba erTmaneTs.
aSkaraa, rom es sakvanZo winadadebebi SesavalSic gvxvdeba da
daskvnaSi. amdenad azrobrivi damTxvevac uzrunvelyofilia da
Sinaarsoblivi Semavseblobac. magram amasTan isic cxadia, rom
Sesavalsac da daskvnasac sagrZnoblad daazustebs, am nawilebis
ZiriTad nawilTan kavSirs uzrunvelyofs gamokvlevis bolo gverdze
aseve xazgasmuli ZiriTad azris matarebeli Semdegi sakvanZo da
qvesakvanZo winadadebebi:
214
“qarTlis cxovrebis misadageba istoriisadmi istoriul
sinamdvilesaa moklebuli” (es winadadeba daazustebda, ra
gamarTleba aqvs aRniSnulis fonze leonti mrovelis mcdelobas:
rom es gamarTlebuli iyo politikuri da saxelmwifoebrivi
mizandasaxulobiT);
aRniSnuli mizandasaxulobis Sesabamisad iTxzveba
mwignobruli legendebi kavkasiis xalxTa erTi saerTo winaprisgan
warmomavlobis Sesaxeb. yalibdeba “yoveli qarTlis” samefos
nacvlad “yoveli kavkasiis” saxelmwifos Seqmnis idea. (gansakuTrebiT
saWiro Sesavlis Tezisi ZiriTadi nawilis es sakvanZo da qve-sakvanZo
winadadebebia. isini Sinaarsobrivad mniSvnelovnad azusteben da
akonkreteben Tu, ra axal politikur da saxelmwifoebriv
mizandasaxulebazea laparaki);
aRniSnuliT iyo motivirebuli leonti mrovelis mier
warsulis xelmeored aRwera.
dagveTanxmebiT, rom ZiriTadi nawilis am qvesakvanZo
winadadebas kvali arc SesavalSi eZebneba, arc daskvnaSi. amitom misi
funqciuri gamarTlebis mizniT mas Sesavlis TezisSi unda moeZebnos
adgili. ai, ase Camoiqneba (dazustdeba) Sesavlis Tezisi.
axla xazgasmuli sakvanZo da qvesakvanZo sityvebis kvali
naSromis ZiriTad nawilSi unda movZebnoT. maTi iq arseboba imitom
aris saWiro, rom mkiTxvels gamudmebiT unda axsenebdnen Tavs es
winadadebebi, mTeli teqstis kiTxvis ganmavlobaSi. amisaTvis ki
iseTive procesi unda CavataroT, rogorc es Sesavlisa da daskvnis
Sedarebisas movimoqmedeT.
naSromis ZiriTad nawilSi, mis mTavar struqturul
elementebSi (nawilebSi) davZebnoT sakvanZo winadadebebi (sityvebi Tu
gamoTqmebi). Tu romelime struqturuli elementi (nawili) ar Seicavs
am sakvanZo gamoTqmebs, Sesabamis adgilebSi unda CavsvaT.
am dazustebis Semdeg kidev erTi samuSaos Sesruleba mogviwevs.
esaa naSromis yvela mniSvnelovani struqturuli nawilisTvis
(Tavebi, qveTavebi) saTaurebis moZebna.
215
saTauri:
saerTod Txzulebis, maT Soris samecniero naSromis, saTauris
SerCeva seriozuli saqmea.
cnobilia, rom saTaurs naSromis struqturaSi TvalsaCino
adgili ukavia. igi gvexmareba Txzulebis teqstis Sinaarsisa da
ideuri Rirebulebis SecnobaSi, ganwyobilebis Seqmnasa da, saerTod,
nawarmoebis, rogorc erTiani sistemis, marTebulad gaazrebaSi.
isic aris gamorkveuli, rom saTaurs ori datvirTva aqvs: erT
SemTxvevaSi mas nawarmoebis sxvaTagan gamorCeva-gansxvavebis funqcia
aqvs, meore SemTxvevaSi saTauri kompoziciuri elementi, Taviseburi
kompasia. mas evaleba nawarmoebis ara mxolod Temaze, aramed avtoris
poziciaze miniSneba, mkiTxvelis daintereseba_mizidva.5
aRniSnuli, marTalia, mxatvruli nawarmoebis dasaTaurebis
problemazea naTqvami, magram arsebiTad igi samecniero naSromzedac
vrceldeba. amitom ZiriTadi principebis gaTvaliswineba da
seriozuli midgoma aucilebelia.
SedarebiT martivi (da saqmisadmi iol damokidebulebaze
mimaniSnebeli) gzac arsebobs. zogierTi specialisti fiqrobs, rom
sakmarisia mniSvnelovani struqturuli nawilSi dafiqsirebuli
sakvanZo winadadebidan amovweroT sakvanZo sityvebi, gavarTianoT
iseT erTian gamoTqmad (frazad), rac am struqturuli nawilis
dedaazrs gamoxatavs da saTauric mzad gveqneba. ase Tu ise, saTauris
Sinaarsobriv_funqciuri dakavSireba teqstTan aucilebelia da amas
arc dasaTaurebis es SedarebiT “martivi” wesi gamoricxavs.
IV etapi:
ukan mibruneba da naSromis mTlianobis gaazreba
am etapze is unda gavarkvioT, rogor umagrebs safuZvels Cvens
erTian koncefcias (mTavar Teziss) Cvenive is Tvalsazrisebi (kerZo
Tezisebi), romlebic naSromis ZiriTadi nawilis Semadgenel
216
struqturul elementebSi (nawilebSi) gvaqvs ganviTarebuli.
yvela elementis Tvalsazrisebi, romlebic sakvanZo
winadadebaSia mocemuli, ukve gamocalkavebuli (gaxazuli) gvaqvs.
zogierTi qvesaTaurebadac ki gvaqvs warmodgenili. es gaxazuli
sityvebi da winadadebebi erTian teqstad wavikiTxoT. amiT cxadad
gamoCndeba, rogor Seesatyviseba isini Cvens mTavar saTqmels
(koncefcias). am dros meti sicxadisTvis msmenelis daxmarebac kargi
iqneba. vinme axlobels Tu wavukiTxavT teqsts (Tezisebs, argumentebs,
saTaurebs, qvesaTaurebs, mTlianad gegmas) da rCevas vTxovT, bevrs
movigebT. sxva (roca naSromis mizansac avuxsniT) ukeT SeamCnevs
xarvezs. radgan ucxo Tvali da yuri erTianobaSi aRiqvams naSroms.
mkvlevris cnobierebaSi ki (naSromze didi xnis muSaobis gamo)
imdenad gamjdaria gonebaSi momwifebuli ZiriTadi Tezisi da
argumentebi, rom detalebi mTavarSia “Cakarguli”, xarvezianoba
praqtikulad veRar aRiqmeba.
roca aRniSnulis TvalsazrisiTac CavutarebT
TviTeqspertizas am Cvens naSroms, jeri imis gadamowmebaze midgeba,
rasac Cveni argumentebis qmediToba hqvia. kerZod: Cvens naSromSi imis
Semowmeba mogviwevs, es Cveni argumenti azris CamoyalibebaSi aqtiur
rols asrulebs, Tu mTeli Cveni gamokvleva wyaroebidan amokrefili
citatebis grovaa.
amis gasarkvevad ki TiToeuli argumentis gaxseneba da
xelaxali gaazreba mogviwevs.
unda davubrundeT Cvens e.w. gaSlil gegmas, anu Sesavals,
daskvnis, ZiriTadi nawilis mniSvnelovani struqturuli elementebis
(nawilebis) sakvanZo winadadebis mTlianobas. Semdeg naSromis
TiToeul monakveTSi unda SevamowmoT, dasturdeba Tu ara maTSi
Sesabamisi sakvanZo winadadebebi da saTanadod aris dasabuTebuli
Tu ara. Tu dasabuTeba ar arsebobs, es imis niSania, rom naSromis
struqtura araa dafuZnebuli Cveni argumentis struqturaze, anu maT
Soris kavSiri araa. xarvezis gamosasworeblad:
217
naSromis TiToeul nawilSi unda gamovarCioT Cveni
mTavari argumenti: dakvirveba, ganzogadebebi, citatebi, perifrazebi
da a.S., wyaroebidan aRebuli mTeli masala “movaSoroT” nawers da
davakvirdeT, ra dagvrCa. rac dagvrCeba, is iqneba Cveni analizi.
Tu es analizi moculobiTac Zalian cota aRmoCnda da
azrobrivadac mwiri, maSin cxadi gaxdeba Cveni naSromis
naklulovaneba. igi faqtebisa da masalebis krebuli iqneba da ara
gamokvleva.
aseT SemTxvevaSi, cxadia, Tavidan unda mivubrundeT naSromis
kiTxva-gaazrebas. TiToeuli wyaros Sesaxeb unda davsvaT SekiTxva -
ratom gamoviyeneT, ra azris sabuTad dagvWirda. riT da rogor
pasuxobs Cvens mTavar Teziss (debulebas) an romelime konkretul
mosazrebas. Cveni TavisTvis dasmul yovel aseT SekiTxvas
werilobiTi pasuxi (vrceli) unda gavceT da naSromSi Sesabamis
adgils CavumatoT. xarvezic gamoswordeba.
Cveni mTavari debuleba. sxva debulebebi (Tezisebi) unda
SevudaroT Tav-Tavis argumentebs (sabuTebs) da imis dadgenasac
SevecadoT, kidev risi codna dasWirdeba mkiTxvels imisTvis, rom
irwmunos maTi WeSmariteba. Semdeg ki, Tu aseTi saWiro (aucilebebli)
dagvigrovda, imazedac vifiqroT, sad da rogor CavamatoT. aseve unda
gadavamowmoT: argumentebi, upirvelesad sicxadisa da
damarwmuneblobis, logikuri Tanamimdevrobis xarisxis
TvalsazrisiT. mkiTxvelis TvaliT unda SevamowmoT da gavarkvioT,
ra SeiZleba dagviwunon;
citatebisa da monacemebis wyaroebTan Sesabamisobis
sizuste;
faqtobrivi masalis (statistikuri monacemebis,
magaliTebis, citatebis, perifrazebis...) mkafioobisa da TezisebTan
Sesatyvisoba (kavSiri);
weris stili, manera. uyoymanod unda Serbildes da
gafaqizdes msjeloba_mtkicebis sityvieri faqtura,
qedmaRlur_ampartavnuli tonaloba. mosazrebaTa Semotana did
218
sifrTxiles unda avlendes. moridebuloba sulac ar Seamcirebs
Tqvens, Rirsebas. amitom msjelobaSi xSirad unda ismodes:
“vfiqrob”, “SesaZloa”, “ar aris gamoricxuli”, “savaraudoa” da a.S.
dasasrul, yvela miTiTebuli samuSaos Sesrulebis Semdeg
naSromi jer Tavad unda CavikiTxoT Tavidan bolomde (Tvali araerT
umniSvnelo xarvezsac SeamCnevs) da kidev erTxel azrobrivad da
stilistikuri gamarTulobis TvalsazrisiT gadavamowmoT yvelaferi,
amis Semdeg ki sxvasac unda vTxovoT wakiTxva (megobars, axlobels,
kolegas...). Tu yvelaferi ise aRiqva, rogorc Cven gvqonda
nagulisxmevi, es imis niSani iqneba, rom Cveni naSromis struqtura da
forma zustad Seesatyviseba dasaxul mizans.
219
samecniero naSromis Sesavlis saboloo variantis
Seqmna, saTauris daxvewa
220
Sesavali mkiTxvelis gzamkvlevia, igi acnobierebs, ras
warmoadgens naSromi, ra codnas miscems mas, gamoadgeba Tu ara.
mkiTxveli amaSi rom darwmundes, jer naSromis avtors unda hqondes
yvelaferi detalurad gacnobierebuli, rasac, bunebrivia, maSin
moaxerxebs, roca mis ZiriTad nawils gaasrulebs, anu sakvlev
problemas gamoikvlevs da yvela kiTxvaze ipovis pasuxs.
amasTan erTad, fsiqologiuri TvalsazrisiT, erTi,
mniSvnelovani sakiTxic dgeba. mkiTxvels Cveni problemisadmi
interesTan erTad misi wakiTxvis ganwyobac unda SevuqmnaT.
fsiqologiaSi qarTveli mecnieris d. uznaZis ganwyobis Teoriam
cxadyo SemoqmedebiTs procesSi adamianis sulieri ganwyobis
keTilnayofieri zegavlena, adamianis Sinagani gaxsnilobisa da
mzaobis gamowveva axali informaciis mosmena-gaazrebisaTvis.
sityvieri (verbaluri) komunikaciebis Semswavlelma
ZvelTaZvelma disciplinam-ritorikam didi xania daadgina, rom aseT
ganwyobas adamians uqmnis Rimilis (sicilis) momgvreli raime yofiTi
ambavi. aseTi ambiT saubris, sajaro gamosvlis, mecnieruli
moxsenebis dawyeba, an misi CarTva SesavalSi nacadi oratoruli
xerxia da sayovelTao WeSmaritebad (truizmad) iTvleba.
Rimilismomgvreli ambavi, bunebrivia, sxarti, msubuqi,
maxvilgonivruli unda iyos da inteleqtualobas gamoxatavdes da
ara sibriyves.* es xerxi dRes didi warmatebiT gamoiyeneba adamianuri
moRvaweobis yvela sferoSi. SesavalSi. raime saxaliso vuamboT
mkiTxvels da Semdeg gavandoT Cveni Canafiqri-ras vuambobT naSromSi.
rogorc vxedavT, Sesavali teqstis iseTi mniSvnelovani elementia,
rom marto mkiTxvelis gzasakvlevi ki ar aris, aramed naSromis
warmatebac. amitom aucileblad unda SeviZloT kargi Sesavlis
dawera. am mizniT safuZvlianad gaverkveT mis arsSi.
222
“iv, javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetsa da
saqarTvelos sxva umaRles saswavleblebSi faqtobriv maTi daarsebis dRidan
sxvadasxva moculobiTa da SinaarsiT ikiTxeboda qarTuli enis praqtikuli
kursi. kursis Sinaarss tradiciulad Seadgenda is problematika, romelic
enis gramatikul agebulebas ki ara, aramed saliteraturo (oficialuri) enis
funqcionirebis, misi praqtikuli gamoyenebis aqtualur sakiTxebs moicavs. es
ganpirobebuli iyo rogorc umaRles specialobaTa specifikuri amocanebiT,
ise imiT, rom aRsazrdelTa mier skolaSi miRebuli codna, romelic
ZiriTadad Teoriuli xasiaTisa iyo, swavlebis axal pirobebSi praqtikul
(gamoyenebiT) ganmtkicebas moiTxovda. am amocanebis Sesabamisi programebi,
romlebic Sinaarsobrivad didad ar scildeba erTmaneTs, sxvadasxva drosa
da sxvadasxva adgilas gansxvavebuli saxelwodebiT iyo damkvidrebuli
(praqtikuli stilistika, funqciuri stilistika, marTlwera,
marTlmetyveleba, qarTuli enis praqtikuli kursi, metyvelebis kultura,..).
aRniSnuli praqtikuli kursis swavlebas gansakuTrebiT sistemuri xasiaTi
mieca 1978 wlis 14 aprilis Semdgom, roca qarTuli enis saxelmwifoebrivi
k funqciebis konstituciuri SezRudvis mcdelobas axalgazrdobis mZafri
o protesti mohyva. marTalia, maSin moskovma am sakanonmdeblo “reformaze”
n xeli aiRo, magram, samagierod, gaaZliera oficialuri zegavlena rusuli enis
t funqcionirebis gafarToebisaTvis respublikebSi.
e centris am mcdelobis sapasuxod zogi RonisZieba daisaxa saqarTvvelos
q maSindel respublikaSic. aRniSnuli movlenebis erTi wlisTavze, 1979 wlis 10
s aprils, gamoica saqarTvelos imdroindeli xelisuflebis brZanebuleba,
t romlis Tanaxmadac “qarTuli metyvelebis kultura” savaldebulo sagnad
i iqna SemoRebuli respublikis yvela umaRlesi saswavleblis yvela specialur
fakultetsa da specialobaze. am mimarTulebiT muSaobis gaZlierebis mizniT
analogiuri dadgenileba 1883 welsac iqna miRebuli. amgvarad damkvidrda
qarTuli enis praqtikuli swavleba sayovelTaod Cvens umaRles
saswavleblebSi.
saxelmwifo enis funqcionirebisa da misi srulfasovani swavlebis
amocanebs gansakuTrebuli datvirTva mieniWa gasuli saukunis 90-iani
wlebidan, rodesac saqarTvelo damoukidebeli saxelmwifoebriobis
mSeneblobis gzas daadga da axalma saSinao viTarebam da sagareo kavSir-
urTierTobebma sruliad axali pirobebi SesTavaza saxelmwifo enas rogorc
misi polifunqciurobis, ise saerTo sametyvelo kulturisa Tu specialuri
enebis Camoyalibebis TvalsazrisiT.
amgvarad, im specilur praqtikul disciplinas, romelic sxvadasxva
specialobis studenti axalgazrdobis Tanamedrove qarTuli enis
223
unificirebul normaTa codniTa da unar-CvevebiT aRWurvas emsaxureba da
romelic moicavs mTel im problematikas, rac calkeul dargebsa da
specialobebSi saliteraturo enis funqcionirebas ukavSirdeba, yvelaze
ufro Seefereba saxelwodeba “metyvelebis kultura”.
metyvelebis kultura farTo (universaluri) saganmanaTleblo da
kulturulogiuri Sinaarsis mqone cnebaa, romelic pirvel rigSi gulisxmobs
pirovnebisa da sazogadoebis saerTo enobrivi garemos mowesrigebulobas,
saxelmwifo enis (da sxva ena-kiloTa) mimarT gansazRvrul ufleba-
movaleobias, wesrigs, erTgvar sociolingvistur harmonias.
ufro viwro SinaarsiT metyvelebis kultura gulisxmobs pirovnebis mier
im enobrivi normebis flobas (codnasa da gamoyenebas), romlebic
saliteraturo enis ganviTarebis Sesabamisi donisaTvis aris miRebuli da
savaldebulo.
metyvelebis kulturis gageba, bunebrivia, Sinaarsobrivad ukavSirdeba da
ganuyofelia im sazogadoebis (xalxis, qveynis) saerTo sulieri da yofiTi
kulturisagan, romlis wiaRSic yalibdeba da funqcionirebs; sxvagvarad:
metyvelebis kulturis warmodgena saerTo kulturisagan izolirebulad,
praqtikulad, TiTqmis SeuZlebelia. isini mudmivad ganicdian
urTierTgavlenas da ganapirobeben erTmaneTis konkretul mdgomareobas.
gansakuTrebiT es iTqmis SedarebiT ufro aramdgrad fenomenze-yofiTs
kulturaze.
amrigad, metyvelebis kultura saerTo kulturasTan mWidrod aris
dakavSirebuli da erTian kulturul konteqsts gulisxmobs...
rodesac saerTo kulturasTan metyvelebis kulturis mimarTebaze
vsaubrobT, amaSi upirvelesad mis (saerTo kulturis) or mxares sulier
kulturasa da yofiT kulturas vgulisxmobT.
sulier kulturad am SemTxvevaSi moiazreba is mwignobruli memkvidreoba,
romelic droTa ganmavlobaSi iqmneba uSualod ama Tu im enis safuZvelze da
xangrZlivad (SeiZleba iTqvas, samudamod) gansazRvravs mis ganviTarebas
momavalSi.
yofiTi kultura im sayofacxovrebo viTarebas, pirobebsa da dones
gamoxatavs, romelic aseve konkretul sazogadoebas konkretuli droisaTvis
eqmneba istoriuli viTarebisa Tu materialur socialuri garemos cvlis
Sedegad... Tu sulieri kultura sakmaod mkvidri da stabiluri fenomenia eris
(qveynis) yvelanairi cxovrebisa da aqtivobis, maT Soris, metyvelebis
kulturis formirebis TvalsazrisiT, yofiTi kultura SedarebiT swrafad
cvalebadi, garemo pirobebs daqvemdebarebuli movlenaa, romelsac SeuZlia
rogorc xelSemwyobi pirobebi Seuqmnas metyvelebis kulturis saerTo
224
ganviTarebas, ise uaryofiTi zegavlena moaxdinos ukve Camoyalibebulsa Tu
Camoyalibebis procesSi myof sametyvelo kulturasa da mentalitetze.
sazogadoebis ganviTarebis kanonzomiereba adasturebs, rom SeiZleba
qveyanas (ers) didi sulieri memkvidreoba hqondes, magram konkretuli drois
Sesabamisi yofiTi kultura dabali da Seuferebeli iyos misTvis, amave dros,
yofam SeiZleba zogjer ufro. metad ganapirobos is procesebi, romlebic
cocxal enaSi mudmivad da yovel konkretul periodSi mimdinareobs, vidre
mkvidrma mwignobrulma tradiciam, romelsac zogjer istoriul
ZnelbedobaTa Crdili miadgeba xolme.
225
saswavlo kurss ekisreba, orive formasTan aris dakavSirebuli da maT ufro
detalurad qvemoT SevexebiT.
raki zemoT mentalitetis cneba moviSvelieT (termini, romelic erTi-
ori aTeuli wlis win saerTod ar gamoiyenebioda CvenSi, dRes ki aseTi
aqtualuri gaxda), zedmeti ar iqneba oriode sityviT misi Sinaarsic
ganvmartoT: mentaliteti pirovnebis farTo socialur da adamianur
damokidebulebaTa sistemaa. radganac cnobierebisa da adamianur
damokidebulebaTa sistema mTlianad enobriv safuZvelze yalibdeba,
bunebrivia, es cneba, upirvelesad, unda enobrivad ganvsazRvroT, enobriv
TviTcnobierebas davukavSiroT da Sesabamisad, am kuTxiT davinaxoT
procesebi, romlebic mniSvnelovan istoriul gardatexaTa Jams ara mxolod
calkeuli pirovnebis, aramed mTeli sazogadoebis damokidebulebaTa
sistemaSi, anu mentalitetSi xdeba”.
226
m erovnul TviTmyofadobaze saubari? rogor movaxerxoT sazogadoebis marTva?
a
iuneskos generalurma direqtorma koitiro macuuram erT-erT gamosvlaSi
p aRniSna, rom globalizaciis procesi, romelic ZiriTadad ekonomikur da
a sabazro urTierTobebzea damyarebuli, dRes ukve sul ufro metad ipyrobs
s kulturul, socialur da samecniero sferoebs. iunesko, adamianis uflebaTa
u sayovelTao deklaraciis Sesabamisad, mowodebulia daicvas moqalaqeTa
x uflebebi ganaTlebis, mecnierebisa da kulturis sferoebSi. saswavlo
i saSualebebi daculi unda iyos ubralo komerciul saqonlad gadaqcevisagan,
xolo ganaTlebis erovnuli sistemebi-maTi saswavlo Sinaarsis
standartizaciisa da gaRaribebisagan.
problemaTa simravle, romelTac swrafad da ukontrolod ganviTarebadi
informaciuli samyaro xSirad warmoSobs, zemoxsenebuliT ar Semoifargleba.
bunebrivia, rom winamdebare wigni miznad ar isaxavs am sakiTxze mkacri
mecnieruli da sruli pasuxis gacemas. Tumca saintereso unda iyos erTiani
TvalsazrisiT SevxedoT mTavari problemis- informaciisa da sainformacio
teqnologiebis sazogadoebasa da adamianTan urTierTobebis sxvadasxva
mxares.
rogoria sainformacio teqnologiebis adgili Tanamedrove samyaroSi,
rogor icvleba an rogor SeiZleba maTi zegavleniT Seicvalos sazogadoebis
ganviTarebis tendenciebi, rogor aRiqvams adamiani informacias, rogor egueba
swrafadcvalebad informaciul garemos-ai, am urTierTobis ZiriTadi
aspeqtebi, romlebic ganxilulia winamdebare wignSi.1
228
SedarebiT farTod aris gaSlili. masSi ori nawilis arseboba
fiqsirdeba.
pirvel nawilSi warmoCenilia is, rac kargad ar viciT
(arasruli codna gagvaCnia);
cocxali saliterturo enis Camoyalibebis procesi
dausrulebelia. amis mizezi, erTi mxriv, enis ganviTarebis bunebrivi
(Sinagani) procesebia, meore mxriv-gare faqtorebi (intensiuri gare
urTierTobebi, Ria sainformacio sivrce, swrafganviTarebadi
teqnikuri civilizacia);
meore nawilSi warmoCenilia problemis arasakmarisi codnis
safrTxe. eris ganviTarebis Sinagani kanonebis ucodinrobis gamo ver
vamCnevT garegan safrTxes. es faqtorebi xom “obieqturad arTmevs
calkeul enebs TavisTavadi, stabiluri ganviTarebis SesaZleblobas”,
anu safrTxe didia_mSobliuri saliteraturo enis ganviTarebis
Seferxeba-SezRudva. aqedan logikurad gamomdinareobs sazRauri_enis
kvdoma, dakargva.
am wigniT miniSnebulia codnis Sevsebis sikeTe (problemis
gadawyvetiT mopovebuli warmateba)-qarTuli metyvelebis kulturis
kursis SeswavliT saxelmwifo enis funqcionirebis SenarCuneba, misi
dacva-ganviTareba.
Cven ukve viciT, rom problema maSin iqneba realurad gamokveTili,
roca mkiTxvelic irwmunebs mis arsebobas. anu problemis dayenebis
safuZveli mkiTxvelis darwmunebaa, rom man ar icis raRac iseTi,
risi codnac kargi iqneboda, waadgeboda. am ucodinrobas
winaviTareba ewodeba. es winaviTarebaa gadauWreli problemis
arseboba, viTarebasTan Cveni codnis SeuTavsebloba, codnis
ukmaroba, garRvevis saWiroeba;
es winaviTareba an pirdapir aris xolme gamoxatuli, an
nagulisxmevia jiqur Tu, narTaulad dasmul kiTxvaSi. mocemul
SemTxvevaSi mdgomareoba nagulisxmev-miniSnebulia:
229
saskolo gramatika enis problemebs gadaWril-gadawyvetilad
warmogviCens. amitom saqmeSi Rrmad Cauxedavi mkiTxveli aRarafers
elis. axla varkvevT, rom:
“cocxali, aqtiurad moqmedi saliteraturo enis Camoyalibebis
procesi verasodes miiCneva dasrulebulad..”
amaze moqmedebs “ara marto Sinagani enobrivi procesebi, aramed
intensiuri gare urTierTobebi, Ria sainformacio sivrce,
swrafganviTarebadi teqnikuri civilizacia.”
mkiTxveli amiT logikurad rwmundeba sakuTar arcodnasa Tu
codnis xarvezebSi: enis sferoSi Turme ganuwyvetliv raRac icvleba,
me ki es ar vici, _ fiqrobs igi. da raki amaSi rwmundeba, mdgomareoba
(winaviTareba) sakvlev problemad iqceva.
amis Semdeg mkiTxveli unda davarwmunoT, rom warmodgenil
winaviTarebas Tavisi Sedegebi aqvs. razea saubari? bunebrivia, im
Sedegebze, rac problemis gadauWrelobis sazRauri iqneba, romlis
gaReba arc Cven gvinda da arc mkiTxvels.
“Sinagani enobrivi procesebi” da “gare urTierTobebi.. obieqturad
arTmevs calkeul enebs TavisTavadi, stabiluri ganviTarebis
SesaZleblobas.”
Tu ar gvinda, rom ase moxdes, maSin unda gaverkveT, am
cvlilebebSi, SeviswavloT da enis normaluri ganviTareba
uzrunvelvyoT, axal pirobebSi misi stabiluri funqcionirebis gziT.
problemis dasmaSi warmatebis piroba aRniSnuli orive momentis
gaTvalsiwineba-Sejerebaa: winaviTarebisa da Sedegisa.
rodis da rogor warmovaCinoT winaviTareba (mdgomareoba) Riad da
TvalsaCinod (eqspliciurad)?
231
Tu problemas mxolod Cveni cnobiswadilis dasakmayofileblad
ar vikvlevT, imazec unda vifiqroT, rom mkiTxvelma gaiziaros da
gaiTavisos. magram man Cveni problema sakuTrad problemad rom
miiCnios, unda davarwmunoT, rom kvlevis Sedegebis arcodna misTvis
saziano iqneba, an raRacaSi mainc waadgeba. erTi sityviT, unda
davarwmunoT, rom Cveni problema misi problemaa.
Tu SesavalSi yuradRebas umTavresad gavamaxvilebT imaze, rom
Cveni kvlevis Sedegi praqtikul (anu xelSesaxeb, materialur)
sargebels moutans, maSin, bunebrivia, Sesavalic “gamoyenebiTi”
xasiaTisa iqneba. xolo Tu Cveni gamokvleva mkiTxvelis codnas
gaaRrmavebs, maSin naSroms “fundamenturi”, sabaziso daerqmeva.
aRniSnulis konkretuli magaliTebiT naTelsayofad Sesavlebis
zemowarmodgenil nimuSebs davakvirdeT:
I nimuSi (gamoyenebiTi):
“saliteraturo enis normalizaciis, enis politikis calkeuli
mimarTulebis, kerZod ki-metyvelebis kulturis problema
gansakuTrebiT aqtualuri xdeba xolme mkveTri socialur-
politikuri cvlilebebis, istoriul gardatexaTa Jams, rodesac sxva
globalur procesebTan erTad met-naklebad icvleba enobrivi garemo
da ganviTarebis tendenciebi. am TvalsazrisiT bolo periodis
qarTuli enobrivi sinamdvile gansakuTrebul yuradRebas moiTxovs,
radganac epoqis intensiurma ganviTarebam sul axali problemebi
daayena qarTuli saxelmwifo enis winaSe.”
II nimuSi (“fundamenturi” anu “sabaziso”):
“adamianis gonebas mxolod sasruli moculobis informaciis
SeTviseba da gadamuSaveba SeuZlia. ra moxdeba, roca mowodebuli
informacia am moculobas gadaaWarbebs? rogor moiqcevian adamianebi
aRniSnul situaciaSi? rogor Seicvleba maTi fsiqika? rogori axali
socialuri da socialur-fsiqologiuri kanonzomierebani gaCndeba?
informacia ar cnobs sazRvrebs da cnobierebaze uSualo zegavlenas
axdens. kargia aseTi globalizacia? rogor Seicvleba aseT
232
pirobebSi sazogadoebis struqtura? SesaZlebeli iqneba ki erovnul
TviTmyofadobaze saubari? rogor movaxerxoT sazogadoebis marTva?”
winaviTarebisa da safrTxis gadamowmeba
ramdenad logikuria warmodgenili Sesavlebis nimuSebSi
winaviTareba da safrTxe, rac SesaZloa problemis gadauWrelobas
mohyves, amis naTelsayofad aprobirebuli xerxi gamoviyenoT:
jer is winadadebebi davalagoT, romlebic mkiTxvelis arcodnas
(naklebkompetenturobas) aaSkaravebs, mere davsvaT SekiTxvebi: mere?
ra mere?
saliteraturo enis normalizaciis, enobrivi politikis calkeuli
mimarTulebis, kerZod, metyvelebis kulturis problema
gansakuTrebiT aqtualuri xdeba mkveTri socialur-politikuri
cvlilebebis, istoriul gardatexaTa Jams.-mere ra?
is, rom:
sxva globalur procesebTan erTad met-naklebad icvleba enobrivi
garemo
da ganviTarebis tendenciebi.-mere?
is, rom:
am TvalsazrisiT bolo periodis qarTuli enobrivi sinamdvile
gansakuTrebul yuradRebas moiTxovs,- mere ra?
is, rom:
epoqis intensiurma ganviTarebam axali problemebi daayena
qarTuli saxelmwifo enis winaSe.
mere, ra vqnaT? ra movimoqmedoT? ra da: vinaidan wigni mTlianad
im wesebs Seicavs, romelTa praqtikuli realizeba axal pirobebSi
qarTuli enis siwmindis dacvas, mis srulfasovan funqcionirebas
uzrunvelyofs, mkiTxvels kanonikuri verbaluri da araverbaluri
komunikaciebis unar-Cvevebs SesZens, es wigni unda waikiTxos.
aSkaraa, rom am SemTxvevaSi winaviTareba da mosalodneli safrTxe
logikurad aris warmoCenili.
233
Sesavlis meore nimuSSi aRniSnuli kavSiri winaviTarebasa da
mosalodnel safrTxes Soris kidev ufro gamWvirvalea da iolad
SesamCnevi.
winaviTarebas-“adamianis gonebas mxolod sasruli moculobis
informaciis SeTviseba da gadamuSaveba SeuZlia”-pirdapiri kiTxvebis
formiT mohyveba mosalodnel safrTxeTa Sinaarsi. aq avtori Tavad
exmareba mkiTxvels adamianis SemecnebisTvis dauZleveli (Warbi)
informaciisgan mosalodnel safrTxeTa mimarTuleba-aspeqtebis
gacnobierebaSi. ase rom, logikuri, mizez-Sedegobrivi kavSiri aqac
TvalsaCinoa.
problemis dasma-dasabuTebis amgvari meqanizmi Tqveni kvlevis
sawyis (studentur) etapze, albaT, naklebad dagWirdebaT, radgan
upiratesad saswavlo kvlevebTan geqnebaT saqme. saswavlo problema
ki, rogorc cda, (rogorc saqmiani TamaSi) ar gulisxmobs mecnieruli
Seswavlis sruli suraTis codnas. Tqveni pedagogi aseT amocanas
arc dagisvamT. igi ufro konkretuli amocaniT Semoifargleba,
radgan mxedvelobaSi eqneba sakiTxis Seswavlis istoriaSi Tqveni
informirebulobis done. amis miuxedavad, zemoT SemoTavazebuli
principebis codna mainc savaldebuloa.
2. konteqsti
axla Sesavlis im nawils gavecnoT, riTac iwyeba saerTod
samecniero naSromi. esaa konteqsti, Seswavlis saerTo,
urTierTgageba-ndobis ganmsazRvreli elementi.
samecniero naSromis es elementi Tqveni kvlevis dawyebamdel
viTarebas aRwers, problemis dasmas safuZvels umzadebs. amasTan
gansazRvravs problemis SeswavlaSi Tqven mier Sesatan wvlils.
Sesabamisad, Tu problema Zalian aqtualuria, bevr mkvlevars
gamouTqvams azri, Sesavlis am nawilSi savaldebuloa yvela
mosazrebis mimoxilva, rac mTavaria, Tqveni damokidebulebis
gacxadeba da am fonze saTqmelis (sakvlevis) gamokveTa.
234
aseve savaldebuloa yvela mkvlevris wvlilis warmodgena-
Sefaseba, sakuTari damokidebulebis xazgasma im SemTxvevaSic ki, Tu
Tqveni sakvlevi Tema ufro didi problemis nawilia. saerTo suraTis
mkiTxvelisaTvis misawodeblad aucileblad unda aRniSnoT didi
problemis ra nawilebi, an aspeqtebia Seswavlil-gamokvleuli da vis
mier; romeli aspeqtebia met-naklebad mniSvnelovani, Rirebuli misi
saboloo gadawyvetisaTvis da a.S. im SemTxvevaSi, Tu Tqveni
winamorbedi mkvlevrebi bevrni arian, SesaZlebelia maTi mosazrebebis
dajgufeba msgavseba-gansxvavebaTa principiT.
profesionali (an saqmeSi Caxeduli) mkiTxveli Sesavals rom
daxedavs, rogorc wesi, Tvals gadaavlebs, Tu romel mkvlevrebs
imowmebs avtori, ramdenad kompetenturni arian isini mocemuli
sferoSi da Tqvens naSromze pirvel STabeWdilebas amis mixedviT
iqmnis.
studentebi naSromis weras leqciebze miRebuli STabeWdilebebiT
iwyeben. ase hgoniaT, rom saleqcio informacias, misi
Tanakurselebisa da pedagogebis msgavsad, sxva mkiTxvelic flobs.
amis gamo saWiro informacias gverds uvlian, ris gamoc maTi naSromi
mxolod Tanakurselebisa da pedagogebisTvis aris gasagebi.
aseTi Sesavali arasodes daweroT.
konteqstis saxeobani:
konteqsti Sinaarsobrivi struqturis TvalsazrsiT ori saxisaa:
statikuri konteqsti;
dinamikuri konteqsti.
statikuri konteqsti arsebul, uZrav, aumRvrevel dasawyiss
Seicavs. aranairi moqmedeba ar sruldeba. sagnebi da movlenebi aq
mSvidad arian garindulni. am mdgomareobas uecrad arRvevs gareSe
sagnis an movlenis SeWra. iwyeba moqmedeba, romelic Tavisi
ganviTarebis logikiT mwvavdeba, aRwevs kulminacias (interesTa
Sejaxeba-dapirispirebis gamo), rasac mohyveba kvanZis gaxsna
(problemis gadaWra).
azrovnebis sferoSi es procesi amgvari Sinaarsisaa:
235
Tavdapirvelad WeSmaritebad miCneuli raime azri batonobs xolme
kvlevaSi: aravin davobs, fiqradac aravis mosdis misi gadamowmeba-
amoZraveba. am “mSvid“ fonze SemoiWreba axali azri, “daejaxeba”
avtoritetul Zvel mosazrebas. axali iwyebs aqtiur qmedebas,
Zlierdeba, aRwevs kulminacias, sjobnis (gandevnis) Zvels,
tradiciuls da mis adgils ikavebs.
dinamikuri konteqsti kvlevaZiebiTi azris moqmedebis
(qmnadobis) procesiT iwyeba. Txrobis dawyebamde ukve yvelaferi
moZraobs, kvleva azrTa Widilis labirinTebs gadis.
naTqvamis ukeT gaazrebisTvis isev Cveni Sesavlebis konteqsturi
nawilebis dasawyisebs davakvirdeT. gvaxsovs, albaT, rom pirveli
Sesavali ase iwyeba:
I nimuSi:
“iv.javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo
universitetsa da saqarTvelos sxva umaRles saswavleblebSi
faqtobriv maTi daarsebis dRidan sxvadasxva moculobiTa da
SinaarsiT ikiTxeboda qarTuli enis praqtikuli kursi.”
II nimuSi:
“dabadebidan Rrma siberemde adamiani informaciis zRvaSi
cxovrobs. igi erTdroulad informaciis Semqmnelicaa,
momxmarebelic, matarebelic, gardamqmnelic, gadamcemica da
mimRebic.”
pirvel nimuSSi sivrce Caketilia, azris dineba-mdore. rac
mTavaria, azrovneba statikuria, Tumca garkveul moZraobaze
miniSneba (“ikiTxeboda”) aSkaraa. magram zmna “ikiTxeboda” cxadyofs:
mravaljer meordeboda (garkveul dromde) Zalian adre dadgenili
azri. es azri statikuria Tavisi ganuviTareblobiT (anu imiT, rom ar
icvleba da wakiTxviT usasrulod meordeba erTi da igive).
4. saTauris dakonkreteba
nebismier werilobiT namuSevars saTauriT, saxelwodebiT
vecnobiT. jer, ra Tqma unda, saTauri iqcevs mkiTxvelis yuradRebas,
radganac pirveli da uzogadesi interesis mZlavri impulsia.
gamonaklisi, bunebrivia, arc samecniero naSromia.
samecniero kvlevis procesSi saTauri yvelaze bolos iwereba. misi
SerCeva samecniero naSromisaTvis saxelis darqmeva, meqanikuri
procesi ar aris.
saTauri naSromis erTgvari “lobistia”, misi bedis,
sicocxlisunarianobis msazRvreli, misi Sinaarsisa da mecnieruli
Rirsebis maniSnebeli. amitomaa, rom mecniereba (mag.,
literaturismcodneoba) saTaurs, rogorc fenomens, sagangebod
Seiswavlis. garkveulia, rom mas ori datvirTva aqvs:
pirveli sxva nawarmoebebisgan gansxvaveba. am dros yuradReba
garegnul mxarezea gadatanili. naklebi mniSvneloba eZleva saTauris
originalobas, problemur-Sinaarsobrivi aspeqtebis reklamirebas.
Turme saxelovani berZeni filosofosis platonis
sayovelTaod cnobil wigns “metafizika” saxeli im ubralo mizeziTY
239
darqmevia, rom SromaTa krebulSi fizikis Semdeg yofila
moTavsebuli.1 metafizika = fizikis iqiT, fizikis gareT.
meore SemTxvevaSi saTauri naSromis kompoziciur elements
warmoadgens. igi ara marto Temaze (problemaze) miuTiTebs, aramed
misadmi avtoris poziciazec. aseT SemTxvevaSi mkiTxvelis
daintereseba ufro gaaqtiurebulia.
saTaurSi xSirad orive aspeqtia TvalSisacemi-
maidentificirebelic (madiferencirebeli) da mainformirebelic.2 e.i.
saTaurebi tipologiurad sxvadasxvaa. saxeldobr:
literaturaTmcodneobaSi tipologiur nairgvarobazec msjeloben.
magaliTad, klasificirebis erT principad funqciurs gamoyofen, da
a.S.
funqciuri principiT saTaurebs orad ajgufeben. erTi jgufia
Tematuri, meore-koncefciur-Semfasebluri.
Tematuri saTaurebis mizani Temis win wamoweva, problemis
aqcentirebaa (mecnierebis samyaroSi saklevi Temis an problemis
TavisTavadi, obieqturi Rirebulebis warmoCena). amis magaliTia,
Tundac, “cxovreba grigol xanZTelisa”. aq saTauri mkiTxvels
sasuliero moRvawis cxovrebis faqtebisa da movlenebis Txrobaze
mianiSnebs.
koncefciur-Semfaseblur saTaurebSi yuradReba gadatanilia
movlenis, faqtis kvalifikaciaze, mis Semfaseblur mxareze,
rogoricaa, magaliTad, personaJTa yofiTi gaWirveba da varami anu
“gmirTa varami”, “ubeduri qorbuda” da a.S.
arsebobs konkretuli da ganzogadebuli tipis saTaurebi da a.S.
saTauris problema, aqtualuria mwerlobisTvis, Tumca
gamonaklisi arc mecnieruli samyaroa, radgan esec
azrovnebiT_SemoqmedebiTi sferoa. urigo ar iqneba imis gaxseneba, Tu
rogor aqvT gaazrebuli es problema Tavad mwerlebs. magaliTad,
cnobilma qarTvelma xelovanma, sandro cirekiZem, saTauris
1
n. tabiZe, “mxatvruli nawarmoebis saTauri, wignSi: Ziebani, Tbilisi, 2004, gv.30
2 iqve, gv.30
240
problemaze specialuri werili dawera_”saTauri poeziaSi”,1 sadac
ganacxada:
“leqsSi, prozaSi, yvelgan mTavari momentia saxelis darqmeva,
moZebna moTanabre saxeebis, intimur gancdaTa sityvieri paralelebis.
da Tu avtorma saTaurSi reziume unda gaukeTos mTel nawarmoebs,
mTel wigns, maSin saTaurSic aris Semoqmedebis mTavari momenti,
maSin saTauric saxelis darqmevaa ufro mokveTili da, amitom, ufro
intensiuri. gansakuTrebiT es iTqmis im saTauris Sesaxeb, romelic
iwereba nawarmoebze adre. xSirad aq mignebuli namdvili saxeli
Srets Semoqmedis nebas da sjabnis vrcels.”
Cven davamatebdiT, “sjabnis” Tavad mwerals (avtors), radgan
saTauri SemousazRvravs SemoqmedebiT warmosaxvas da mimarTulebas
miscems kvleviT processac.
saTaurs mecnierebis samyaroSi saerTod analogiuri datvirTva
aqvs, Tumca Tavis funqciebs sxva meqanizmiT axorcielebs, rac
saTaurSi naSromis sakvanZo ideebis (Temis, problemis) gatanas
emyareba. am mxriv mkvlevris amocana ufro martivi gadasawyvetia,
vidre mwerlisa. sakvanZo ideebi da maTi gamomxatveli winadadebebi,
bolos konkretuli sityva-cnebebi mkvlevars saTauris mofiqrebamde
aqvs gamoyofili naSromis SesavalSic da ZiriTad nawilSic. mas
SeuZlia aseTi centraluri (naSromis arsis yvelaze srulad
warmomCeni) sityva-cneba an Sesityveba saTaurad gaitanos, rac
mkiTxvelis interesebze fsiqologiuradac keTilnayofierad
zemoqmedebs. roca igi saTaurSi gatanil sityva-cnebas ukve naSromis
teqstSi amoikiTxavs, molodinis gamarTlebis SegrZneba daeufleba.
axla aRniSnul sakvanZo ideaTa saTaurad qcevis meqanizmic
gaviazroT, raTa praqtikuli unar-Cvevebic SeviZinoT. am procesSi
oTxi safexuria gasavleli:
naSromis Sesavlidan an bolo, daskvniTi nawilidan unda
1
Jurn.”meocnebe niamorebi”, 1919, #3, gv.15; vimowmebT n. tabiZis miTiTebuli naSromis
mixedviT, gv.32
241
amovkriboT sakvanZo_sasafuZvlo winadadebebi (sxvaTa Soris,
saTauris SerCevis es safexuri ukve sayuradReboa imiTac, rom Cveni
naSromis struqturis dazusteba-daxvewis kidev erT saSualebas
gviqmnis. roca aseT winadadebebs Sesavalsa da daskvnaSi
“mivakiTxavT”, viciT, rom isini aq unda iyvnen. es Tu Tavis droze
gamogvrCa, naklis gamosworeba_maTi aq Cawera am etapzedac
SesaZlebelia);
amokrebil sakvanZo winadadebebSi SemovxazoT Cveni naSromis
arsis ganmsazRvreli frazebi;
Semoxazul frazebSi moviniSnoT pirTa, saganTa, adgilTa,
wyaroTa saxelwodebebi;
am sityvaTa dajgufebiT unda SevqmnaT Sesityvebebi, mere ki
davajgufoT da jer ornawiliani saTauri SevqmnaT, sadac erTi
nawili Cven mier dasmul kiTxvas (sakiTxs) asaxavs, xolo meore_
masze gacemul pasuxs.
aseTi ornawiliani saTauri mkiTxvels naSromze sruliad
konkretul informacias awvdis. erT nawilSi sakvlevi problemis
avtoriseuli xedva, misi saerTo midgoma, problemis e.w. Teoriuli
aspeqtebi iqneba gamJRavnebuli, meoreSi-konkretuli Tema, sakvlevi
masala. arc iseTi erTnawiliani saTauris SerCevaa urigo, romelic
zustad asaxavs avtoris Canafiqrs.
242
mecnieruli teqstis saxeobebi da ZiriTadi
elementebi
ra aris teqsti?
Zalian zogadad teqsti adamianis mier Seqmnili raime sabuTia
(ubralod, raime azris gamomxatveli naweri). sityva ~teqsti~
laTinuri warmomavlobisaa (~teqstum~ da ~naqsovs~, ~kavSirs~,
~SenaerTs~ niSnavs).
Zvelad teqsti esmodaT, rogorc saavtoro Txzuleba (xeliT
naweri Tu nabeWdi), an beWduri anawyobis ZiriTadi nawili, romelsac
ara aqvs naxazebi, naxatebi, SeniSvnebi.
termini “teqsti” Tavdapirvelad upiratesad lingvistikaSi,
literaturaTmcodneobaSi, esTetikaSi, semiotikasa da filosofiaSi
gamoiyeneboda, Semdeg areali mniSvnelovnad gafarTovda.
243
lingvistikisTvis teqsti dResac, upirvelesad, bunebrivi enis
gamoyenebis aqtia. mas gabmuloba, sisrule da Sinagani TviTkmaroba
axasiaTebs.
lingvistikis dargi, - ~teqstis lingvistika~,- teqsts
ganixilavs sakuTari enobrivi ~sxeulis~ aRnagobisa da azris mqone
metyvelebiT warmonaqmnad. XXsaukunis meore naxevridan,
gansakuTrebiT 70-iani wlebidan, teqstis lingvistikaSi sruliad
axali etapi daiwyo. mecnierulma azrma winadadebis gramatikidan
teqstis gramatikaze gadainacvla. simZimis centris aseTi
gadaadgileba ganapiroba mosazrebam, romlis Tanaxmadac
dasrulebul azrs winadadeba ki ar gamoxatavs, arame teqsti.
Tumca sakiTxis met-naklebi sisrulis mizniT isic unda
aRiniSnos, rom naweris erTmniSvnelovani gaazreba TviT ~teqstis
lingvistikaSic~, rogorc enaTmecnierebis calke dargSi, ar arsebobs.
zogs teqsti esmis rogorc enis kanonebiT agebul winadadebaTa
Tanamimdevroba, zogs-rogorc semantikuri erTeuli, romelic
movlenas realuri subieqtis, moqmedebis adgilisa da drois
miTiTebiT gamoxatavs6; sxvebi fiqroben, rom tqstia is, rasac
tradiciulad vuwodebT moTxrobas, romans, novelas, leqss, saerTod
TxrobiT da mxatrul samecniero Txzulebebs7, raime ambis,
informaciis Semcvlel nawerebs, mag., depeSas, gancxadebas, angariSis
qviTars, milocvas, da a.S. 8 zogierTi mkvlevari ki xazs usvams, rom
teqsti grZnobis organoebiT aRqmad materialur niSanTa azris
gamomxatveli Tanamimdevrobaa.9 am avtoris msjelobaSi
sayuradReboa, rom calkeul sityvaTa, rogorc niSanTa, mniSvneloba
ar utoldeba winadadebaSi gamoxatul azrs, xolo winadadebaTa
mniSvnelobebis jami ver gamoxatavs mTliani teqstis azrs. Ees
dakvirveba Rirebulia im enobriv momentTan mimarTebaSi, roca raime
azris gamomxatveli winadadeba mas konkretul konteqstSi avlens,
6
Gotze L., Ernts W.B., Kurs Gramatik der Deusche Sprache, Munchen, 1989.s.439.
7
O.Н. Москальская, Грамматика, М.1981, с. 12.
8
Гвенцадзе М.А., Прагматические аспекты классификации и структурирование текстов, Твилиси, 1986.
9
Брюменау Д. И. Проблемы свертывавания научной информасии, Л., 1982
244
xolo rogorc ki movaSorebT, SesaZloa azri veRarc gamoxatos da
saerTod, ara marto winadadeba, sityvac ki mniSvnelobas (Sinaarss)
sxvadasxva teqstSi iZens. Aamitomacaa, rom niSnis Sinaarsi ar udris
am niSnis azrs.10
teqstis lingvistikisTvis am dakvirvebas teqstis,
gansakuTrebiT mega- teqstis kompresiiT miRebuli meoreuli teqstis
TaviseburebaTa konteqstSi aris saintereso da realuri Sedegebis
momtani. literaturaTmcodneobaSi teqsti esmiT rogorc mxatvruli
nawarmoebis metyvelebiTi zRvari sagnobriv-saxeobriv (nawarmoebebis
samyaros) da idealur-azrobriv (mxatvrul Sinaarss) aspeqtebs Soris,
e.i. literaturaTmcodneTaTvis teqsti mxatvruli nawarmoebis erT-
erTi komponentia. Mmxatvruli efeqtic mTlianad teqstis rTul
cxovrebiseul da ideur-esTetikur warmodgenebTan SefardebiT
wamrmoiqmneba.11
teqstis terminologiuri Sinaarsis gafarToeba swored
literaturis- mcodneobis sferoSi daiwyo. jer erTmaneTisgan
ganasxvaves teqsti da gverdiTi (Tanmxlebi) teqsti, anu CarCo teqsti
(saTauri, SeniSvnebi, qvesaTaurebi, epigrafebi, miZRvnebi, saavtoro
winasityvaobebi, nawarmoebis daweris adgilisa da drois miTiTebani),
romelic Seswavlis calke sagnadac ki iqca.12
amis Semdeg teqsti semiotikur movlenad gaiazres da
gansazRvres rogorc ~makavSirebeli niSnebis kompleqsi~.13 teqstis
cnebaSi Seitanes vizualuri (geografeiuli rukebi, cxrilebi,
diagramebi, gamomsaxvelobiTi xelovnebis nimuSebi), audio (samusiko
nawarmoebebi, bgeriTi signalizacia) da audio-vizualuri (ritualebi,
liturgia, Teatraluri xelovneba, kino-teleinformacia,...)
daniSnulebis teqstebi.
Semdeg etapze teqstis cneba Sevida kulturologiaSi,
urTierTobaTa Teoriasa da aqsiologiaSi, sadac igi SedarebiT
10
m. gvencaZe, dasax. naSr., gv. 6.
11
Лотман Ю. М. , Анализ поэтического текста, Л., 1972, с. 24-25.
12
Кржижановский В.А., Поэтика заглавий, М., 1931; Мильчина В. А., Поэтика примечаний, в журнале: ысорпоВ
литературы, 1978,#11
13
Бахтин М. Н., Эстетика словесного творчества, М., 1979. с. 281.
245
daviwrovda: teqsti gaiazres rogorc metyvelebiTi warmonaqmni,
romelsac arasituaciuri Rirebuleba aqvs.
K kulturologiur aspeqtSi teqsti ar warmoadgens winadadebaTa
jaWvs (mag., andaza).
teqsti kulturis metyvelebiTi fenomenia, romelsac ZaluZs
(mowodebulicaa!) Tavisi warmoSobis droidan da adgilidan Zalian
Sorsac imuSaos. amitomac saguldagulod aris mofiqrebuli
Semqmnelis mier.14
am etapze gaziarebulia Tvalsazrisi, rom teqstis arsebobis
umTavresi piroba, stabiluroba (ucvleloba), sakuTar TavTan
mimarTebaSi srulfasovnebaa. transformirebiT (xvewis, parodirebis,
aRwarmoebisas momxdari uneblie uzustobis) teqsti bevrs kargavs,
anda sulac wyvets arsebobas, misi msgavsi teqstiT icvleba. zogjer
teqstebi garegnulad Zalian hgavs erTmaneTs, magram azrobrivad
sxvaobs. aseTi sxvaobis mizezi xandaxan umniSvneloa (vTqvaT, erTi
sityva, anda sulac sasveni niSani. Ddasturad bavSvobaSi gagonili
magaliTis moyvanac ikmarebs: ai, winadadeba, sadac azri radikalurad
ar gamoxvide!~)
teqstebi sxva SemTxvevaSi mniSvnelovnad gansxvavdebian da
sxvadasxva variantebs qmnian. magaliTad, statiad Cafiqrebuli teqsti
SeiZleba gamokvlevis calke Tavis an qveTavis variantad iqces.
variantebad arsebobis safuZveli aseT SemTxvevaSi azrobrivi
birTvis ucvlelobaa.
XX saukunis bolos teqstis gaazrebis istoriaSi axali
koncefcia gaCnda. mas ~unapiro teqstis Teoria~ ewoda. misi
mesafuZvle frangi struqturalisti J. derida aris. am Teoriis
Tanaxmad, teqsti ubralo metyvelebiTi aqti araa, radgan mas
mkiTxveli wakiTxvamdec aRiqvams (Srifts, naxat-naxazebs,...). teqstSi
Tavad ena laparakobs. avtori Semoqmedi ki araa, aramed damweria
14
Хализев В. Е., Текст, в книге: Введение в литературоведение, М., 1999, с.411
246
(skriptori). igi mxolod weris dros Cans da maSinve qreba, rogorc
ki teqstis weras daasrulebs.
aseTi teqsti Tavad nawarmoebsac aqarwylebs, xolo TviTon
Tavdapirvel stabilurobas da ucvlelobas kargavs.
teqsti yovel wakiTxvaze axal warmonaqmnad moiazreba, radgan
mkiTxveli sxvadasxvagvarad aRiqvams mas. ufro metic, teqsti
mTlianad mkiTxvelis sakuTrebad cxaddeba, mkiTxvelis mier
Seqmnilad, avtoris sruli ugulebelyofiT.
aseTi feniqsisebri aRwarmoebadi teqstis aRsaniSnavad
mecnierebaSi `diskusis” cnebaa damkvidrebuli.15
teqstis aseTi saerTo Sinaarsis gacnobis Semdegi misi
Semadgeneli (struqturuli) elementebi da niSan_Tvisebebi
ganvixiloT.
teqstis stuqturuli elementebia:
CarCo (Prame) : dasawyisi da dasasruli;
anotacia;
miZRvna;
saTauri (qvesaTauri);
epigraf(eb)i;
prologi;
Sesavali;
abzaci;
komentari;
SeniSvna;
sqolio;
daskvnebi;
saavtoro bolosityvaoba;
bibliografia;
reziume;
sarCevi;
15
Манковская Н.Б., ״Дерида Жак,4 wignSi: Культурология XX век, энциклопедия, том I, 1998 с.168-169; J.
Derrida, Lecriture et la diefference, paris, 1967 da sxva.
247
konteqsti;
Tezisebi:
referati.;
macne.
anotacia (misi fardi Tanamedrove ucxouri terminia abstraqti):
anotacia teqstis mokle daxasiaTebaa, miTiTeba teqstis Temaze,
problematikaze. aseve Seicavs cnobebs teqstis adresatze (vis
gamoadgeba da raSi daexmareba mkiTxvels).
anotacias sami ZiriTadi niSani unda axasiaTebdes:
miTiTebuli unda iyos sakvlevi sakiTxi;
gancxadebuli unda iyos sakvanZo Tema;
mocemuli unda iyos mTavari Tezisi an sasafuZvlo debuleba.
Sinaarsis mixedviT anotacia sami tipisaa:
Semoklebuli Sesavlis tipisa. aq erTi-ori winadadebiT
miuTiTeben sakvlev problemaze adreuli kvlevebis konteqstSi,
Semdeg, aseve erTi-ori winadadebiT, dasmul problemaze (ris
kvlevasac warmoadgens teqsti), bolos - kvlevis Sedegze.
meore tipi ZiriTadad pirvelis struqturas imeorebs, erTi
gansxvavebiT: boloSi aq, nacvlad kvlevis Sedegisa, warmodgenilia
zogadi miniSneba kvlevis Sedegebze.
mesame tipis anotaciaSi Sejamebulia naSromis ZiriTadi nawili;
moTxrobilia im procesebis, meTodebis Sesaxebac, rac avtors aqvs
gamoyenebuli kvlevaSi, isic, Tu ra gziT mivida daskvnebamde.
anotacia Tavsdeba teqstis satitulo gverdis ukan, gverdis
zeda mxares.
gavecnoT anotaciis erT nimuSs: avtori: konstantine kapaneli
wigni: ~qarTuli suli esTetikur saxeebSi~, Tsu gamomcemloba, 1996
weli.
`krebulSi Sevida kapanelis Sromebi-`qarTuli suli esTetikur
saxeebSi~ da `qarTuli literaturis socialuri genezisi~.
damatebulia `mocarti, beThoveni, vagneri~. wigni gvacnobs kapanelis
248
literaturis sociologiur Tvalsazriss da mis mimarTebas qarTuli
literaturis istoriisadmi.
teqsti ibeWdeba ucvlelad, gankuTvnilia filosofosebis,
sociologebis, filologebisa da qarTuli kulturis problemebiT
dainteresebul sxva mkiTxvelisaTvis.~
arsebobs sxvagvari anotaciac, _ damoukidebeli mecnieruli
teqstis saxeoba, romelic referatTan erTad Tanamedrove mecnierul
kvlevebSi da sazogadod sakomunikacio sistemebSi, zogadad
komunikativistikaSi mniSvnelovan sacnobaro_sakomunikacio funqciebs
asrulebs.
anotacia mecnieruli naSromis teqstis ZiriTadi Sinaarsis
umoklesi xerxiT,_umciresi moculobiT gadmomcemi teqstia
(samecniero naSromia). igi mkiTxvels zogad warmodgenas uqmnis
mecnieruli pirvelwyaros Taobaze.16 amis gamo anotacias
metainformaciasac uwodeben, anu informacias informaciaze.
anotaciis Teoria da anotirebis meTodologia XXs. 20 wlebSi
SemuSavda da didi wvlili Seitanes a.m. fominam, e.i. Samurinma, m.v.
minCenma, i.e. kopermanma da sxvebma. 17
16
Аврамова Л. А., Методика обучения письменному изложению на II курсе языкового вуза, М., 1975
17 ix. magaliTad: Шамурин Е. И., Методика составления анотации, М., 1959
249
Semasmeneli, ufro swored is, rac kvlevis saganzea Tqmuli
pirvelwyaroSi da rac TavisTavad axals (siaxles) gamoxatavs.
aseTi anotacia xSir SemTxvevaSi ori-sami winadadebisagan
Sedgeba. aqedan pirveli winadadeba anotaciis saTauria. sadac
gamoxatulia Tema, meore winadadebaSi es Tema ganzogadebulia. am
meore winadadebaSi Tema kliSeebiT gamoixateba, xolo rema (axali
informaciis matarebeli Sesityveba), pirvelwyaros mTliani teqstis
Sinaarss ganazogadebs.
anotacia funqciurad Zalian Camohgavs referats.
miZRvna
miZRvna, Cveulebriv, erTwinadadebiani (iSviaTad meti) frazaa
konkretuli piris an pirebisadmi da gansakuTrebuli Rvawlis
dafasebas, pativgebas cxadyofs. aseTi miZRvnis adresatebi, rogorc
wesi, avtorisTvis Zvirfasi adamianebi arian (mSoblebi, meuRle,
maswavlebeli, megobari...)
miZRvnis meore tips qmnis mniSvnelovani istoriuli
movlenebisadmi, faqtebisadmi, saiubileo TariRebisadmi avtoris,
rogorc Tanamoazrisa da mxardamWeris, damokidebulebis
gamomxatveli fraza. magaliTad, `wigni eZRvneba akademikos ivane
javaxiSvilis dabadebis 100 wlisTavs~, an `wigni eZRvneba Teimuraz
meorisa da erekle meoris gamefebis 260 wlisTavs~ da a.S.
pirveli tipis miZRvnaTa stili “Tbili”, Sinaurulia, avtoris
subieqtur damokidebulebas gamoxatavs adresatisadmi. aseTi
lirikuli Seferiloba frazisa Cveulebriv ar aRiqmeba familarobad.
meore tipis miZRvnaTa stili ufro akademiur_oficialuria,
lirikuli elferi aq sruliad miuRebelia.
miZRvnaSi saerTod familarobis umniSvnelo gamovlinebac ki
sruliad dauSvebelia.
250
saTauri
saTauri teqstis Sinaarss unda asaxavdes, mkiTxvels unda
mianiSnebdes, risi molodini unda hqondes teqstis gacnobis dros.
magaliTad:
1. `qarTuli suli esTetikur saxeebSi~;
2. `arCevani~.
pirveli saTauri cxadad migvaniSnebs, rom avtori - konstantine
kapaneli teqstSi warmoaCens saintereso problemas, __ rogoraa
gamomJRavnebuli qarTuli buneba, xasiaTi, xelovnebis, ufro
literaturis nimuSebSi, qmnilebebSi.
meore saTauri, erTi SexedviT, moklea, mSrali, arafrismTqmeli.
magram teqsts am SemTxvevaSi axlavs personaJis (cnobili
politikuri figuris) fotosuraTi. misi moRvaweoba zogadad
mkiTxvelisTvis kargad aris cnobili. amitom es erTsityviani
saTauri Tavisebur intrigas Seicavs, _ mkiTxvels uTuod waakiTxebs
teqsts, radgan am politikosis cxovreba arCevanis zRvarze siaruli
iyo, mkiTxvelisTvis detalebia saintereso da saTauri am detalebis
Txrobis molodins aRZravs.
epigrafi
berZnuli warmomavlobis sityvaa (epigrafe_warwera) megateqstis
an calkeuli Tavebis dasawyisis win ganTavsebuli frazaa
(upiratesad citata). epigrafiT avtori Tavis Canafiqrs, teqstis (an
misi nawilis) ideas amJRavnebs.
251
mkiTxvelis moSinaurebaa, masTan lirikul_emociur doneze
urTierTobis damyarebis mcdelobaa. ra ganapirobebs amis saWiroebas?
erT SemTxvevaSi mizezi teqstis problemur_Sinaarsobrivi
sirTulea. sakvlevi problema zogjer imdenad specifikuria, rom
TavisTavad axsna_ganmartebis Semcvel Sesavals martivi da ufro
iolad gasagebi axsna_ganmarteba, anu Sesavlis Sesavali sWirdeba.
zogjer avtori winasityvaobaSi mkiTxvels problemiT
dainteresebis mizezs umxels, an sulac teqstSi asaxuli
Sinaarsisadmi Tavis damokidebulebas umJRavnebs. SesavalSi ki amas
naklebad moaxerxebs, radgan samecniero teqsti naklebad avlens
avtoris subieqtur damokidebulebas.
yvela SemTxvevaSi saavtoro winasityvaoba axsna_ganmartebiT
funqcias asrulebs.
Sesavali
Sesavali teqstis is struqturuli elementia, romelSic
gamJRavnebulia
avtoris mizani da kvlevis savaraudo Sedegi. misi mizani mkiTxvelSi
teqstis wakiTxvis survilis aRZvra, sakvlevi problemis
RirebulebaSi darwmunebaa. Sesavlis saxeobebsa da teqstTan
mimarTebis aspeqtebi ufro dawvrilebiT saxelmZRvaneloSi calke
TavSia ganxiluli.
prologi
teqstis es struqturuli elementi samecniero naSromebSi
Zalian iSviaTia. ise ki prologi ramdenime mniSvnelobas atarebs.
erTi mxriv, Zveli rusuli sasuliero mwerlobis Janrs asaxavs,
romelSic wmindanTa cxovrebaa moTxrobili an
didaqtikur_rCevadarigebiTi ambebi; meore mxriv, prologi mxatvrul
literaturaSi nawarmoebis Sesavali nawilia, romelSic
ZiriTadambamdeli movlenebia gadmocemuli, an imis ganmartebaa, rac
nawarmoebSia moTxrobili.
252
abzaci
abzaci teqstis umniSvnelovanesi struqturuli erTeulia. igi
erT konkretul azrobriv monakveTad gaerTianebuli winadadebebis
erTobliobaa.
abzacs aucileblad aqvs sakvanZo winadadeba, romelic
azrobrivi centris rols asrulebs da kravs mas. danarCeni
winadadebebi sakvanZo winadadebis irgvliv Sida azrobriv
struqturebs qmnian.
azrobriv_logikuri konstruqcia abzacis obieqtur simyares
uzrunvelyofs, magram subieqturobis moments mainc ver gamoricxavs.
es imaSi vlindeba, rom erTi da igive abzaci, SesaZloa, sxvadasxva
adamianma sxvadasxvanairad gaiazros, sxvadasxva azrobriv_emociuri
muxti Cados mis teqstSi da ramdenime abzacadac ki dayos.
abzaci wina da momdevno abzacebisgan grafikuladac aris
gancalkevebuli. qarTul sinamdvileSi damkvidrebuli praqtikiT
abzacis dasawyisi sityva sami-oTxi intervaliT aris Seweuli
striqonSi. Tumca am bolo dros evro-amerikuli tradiciac ikidebs
fexs, romlis mixedviTac abzacebi erTmaneTisgan TiTo striqoniTaa
daSorebuli.
abzacis cnebis gaazrebis TvalsazrisiT yuradRebas iqcevs r. h.
fouleris, J.e.aaronisa da d.andersenis saxelmZRvanelo18 akademiur
weraSi. es avtorebi Tanamedrove lingvistikis, konkretulad teqstis
lingvistikis principebis Sesabamisad, abzacs ganixilaven
zefrazobriv erTianobad, romelic SesaZloa iqces mikroteqstad.
maTi gagebiT, abzaci aris winadadebis jgufi, romelic ayalibebs,
aviTarebs erT mTavar ideas. abzacSi Camoyalibebulia erTi Tema an
erTi Temis mxolod erTi aspeqti. abzacis sagania Tema, sakiTxi
(subjekt), ris Sesaxebac aris masSi saubari.
18
Fowller H. Ramsey, Aaron jane E.; Anderson Daniel, The little, Brown Handbook. 8 th edition
Addison_Wesley, 2000.
253
imis gamo, rom weriT metyvelebaSi abzaci ZiriTadi teqstobrivi
erTeulia, es avtorebi gansakuTrebul yuradRebas uTmoben mis
anatomiasac, anu struqturas da savsebiT samarTlianad fiqroben,
rom kvlevisa da weris unar_Cvevebis swavlebaSi pirveli nabijebi
misi specifikis gaTavisebas unda daamyaron. maTi gagebiT, abzaci
Tavis struqturaSi Riad warmoaCens weriTi metyvelebis specifikas
frazis agebis, winadadebaTa SekavSirebis, azris gadmocemis
aspeqtSi_amitom abzacis Seqmnis unar_Cveva saerTod teqstis Seqmnis
saerTo principis gagebad esaxebaT. amave azrs iziareben maTi
qarTveli mimdevrebi lili xeCuaSvili da xaTuna marwyviSvili,
romelTac Tbilisis i. javaxiSvilis sax. universitetis socialur da
politikur mecnierebaTa fakultetis studentebisTvis Seqmnili
“akademiuri weris” kursi ekuTvniT. maTs saleqcio kursSi abzacs
erTi didi qveTavi eTmoba.19
aq abzacs aseTi azrobriv_logikuri struqtura aqvs:
abzacs aqvs mTavari, e.w. Tematuri winadadeba (Topik sentranse). igi
abzacis Temas aRwers da, Sesabamisad, am Temis gacnobis funqcia aqvs
da, rac mTavaria, abzacSi gadmocemuli Temisadmi Tavad avtoris
damokidebulebasac cxadyofs. am damokidebulebas wamyvan azrsac
(controlino idea) uwodeben. abzacis yvela winadadeba am wamyvan azrTan
unda iyos kavSirSi, igi unda ganaviTaros.
mag.: “alkoholis Warbad miReba saxifaToa”.
am winadadebis Temaa “alkoholis Warbad miReba”.
wamyvani azria: “saxifaToa”.
mTavar winadadebas abzacis teqstSi mkveTrad gansazRvruli
adgili ara aqvs. Cveulebriv TavSic gvxvdeba, SuaSic da boloSic,
Tumca sasurveli mainc TavSi_abzacis pirvel winadadebad
ganTavsebaa, radgan mkiTxvels abzacis azris mimarTulebis
gansazRvraSi daexmareba.
19
l. xeCuaSvili, x. marwyviSvili, l.kaWarava, “akdemiuri werada mwyebTaTvis”
(socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis studentebisTvis), 2007
254
r.h.fouleris, J.e.aaronisa da d.andersonis azriT, abzacis
teqstSi Temis SerCevas unda mohyves wamyvani azris SerCeva. wamyvani
azri ki dasabuTebas (support) saWiroebs. dasabuTebas uzrunvelyofs
avtoris mier winaswar moZiebuli faqtobrivi masala. es masala
ilustraciis, axsna_ganmartebis funqcias asrulebs.
amasTan, abzacSi aris “gardamavali (transition) winadadeba” da
“daskvniTi winadadebac.” gardamavali winadadeba winadadebaTa
Soris kavSiris damyarebas, xolo daskvniTi, abzacis Temas ajamebs.
abzacis teqsts am struqturul elementebTan erTad unda
hqondes:
koherentuloba (coherence), anu SekavSirebuloba, bmuloba.
koherentuloba teqstis lingvistikis centraluri kategoriaa da
teqstis azrobriv_logikur mTlianobas, bmulobas aRniSnavs.20 es
faqti ki kidev erTxel cxadyofs, rom r. fouleri, J. aaroni da d.
andersoni abzacs mikroteqstad moiazreben. SekavSirebuloba azris
logikuri TanamimdevrobiT gadmocemas gulisxmobs. Tanamimdevrobas
winadadebaTa (frazaTa) garkveuli kombinaciebi da e.w. “gardamavali
frazebi” (transitional exspressions) uzrunvelyofs. aseTi frazebis
magaliTebia: “amas garda”, “agreTve”, “miuxedavad imisa, rom”,
“aRniSnulis miuxedavad” da a.S. amdenad, am avtorTa mixedviT,
abzacis teqstis aRnagoba (struqtura) Semdeg elementebs Seicavs:
Tema;
wamyvani azri;
wamyvani azris dasabuTeba;
koherentuloba (SekavSirebuloba, bmuloba).
amasTan es avtorebi erTmaneTisgan ganasxvaveben abzacis sam
tips: TxrobiTs, aRweriTsa da axsniTs.
TxrobiTi abzacisTvis damaxasiaTebelia Txroba _gamocdilebis
gaziareba. gamocdileba ki SeiZleba iyos warsuli (Txrobis warsul
droSi), awmyo (Txroba awmyo droSi, awmyo gamocdileba) da tipuri
20
.g. lebaniZe, komunikaciuri ligvistika, Tb., 2008. gv. 303-306.
255
(anu Cveulebrivi gamocdileba).21 TxrobiT abzacSi movlenebi
droSi ganviTarebis Sesabamisi TanamimdevrobiTaa ganxiluli.
aRweriTi abzaci: aseTi tipis abzacSi aRweril_daxasiaTebulia
sagani. faqtebisa da movlenebis Sesabamisadaa gadmocemuli:
winadadebebi lagdeba aRsaweri sagnis an movlenis adgilmdebareobis
mixedviT. aq masalis organizebis sivrciTi principia miRebuli.
sagnisa Tu movlenis detalebis dalageba Tavad aRsawer sagansa Tu
movlenazea damokidebuli, detalebis SerCeva da aRwera ki _aRweris
mizanze.
axsniTi abzaci: aq axsnili an gaanalizebulia abzacis Tema.
aseTi abzacis gaSlis yvelaze gavrcelebuli xerxia specifikuri
detalebisa da magaliTebis gamoyeneba.
komentari
komentari (laT. commentarium) zogadad teqstis axsna-
ganmartebiTi SeniSvnaa. komentari damatebiT informacias moicavs da
sakvlevi Temisadmi teqstis avtoris subieqtur damokidebulebasac
cxadyofs.
komentaris axsna_ganmartebiTi Sinaarsi da funqcia mkiTxvels
teqstis avtoris kvleviT `laboratoriaSi~ megzurobs. am
`laboratoriaSi~ ki, rogorc wesi, gacilebiT meti informaciaa,
vidre teqstis oficialur variantSi.
komentari saerTod mokle, ramdenime winadadebiani teqstia,
magram arc iseTi SemTxvevaa iSviaTi, roca komentari Tavisi
struqturiT (da amitom moculobiTac) statiasac ki utoldeba. aseTi,
gaSlili komentari, iseTi teqstis struqturuli erTeulia, sadac
lakoniurobis mizniT avtors raime wyaros daskvna (Semajamebeli
debuleba) aris Setanili, magram Tavad es wyaroc imdenad axali,
ucnobi da mniSvnelovania mkiTxvelisaTvis, rom aucilebelia misi
Tezisisa da argumentebis dawvrilebiTi analizi da axsna-ganmarteba.
21
l. xeCuaSvilisa x. marwyviSvilis kursis mixedviT, gv. 29.
256
SeniSvna
SeniSvna teqstis arsebiTi struqturuli elementia, ZiriTadi
teqstis damatebaa. ZiriTadi teqstis gareT misi gatanis mizezi am
SemTxvevaSic teqstis struqturis daurRvevlobis survilia.
SeniSvna am niSniT komentars Camohgavs, Tumca msgavseba
garegania. komentari axsna-ganmartebaa, SeniSvna _ teqstis avtoris
poziciis gamoxatuleba.
SeniSvna ZiriTadad ori tipisaa: a) mokle SeniSvna (gancxadeba)
da b) gaSlili (vrceli) SeniSvna.
mokle SeniSvna (gancxadeba) mxolod avtoris Tvalsazrisis
gamoxatva-gamyarebaa, dasabuTebis gareSe.
gaSlil SeniSvnaSi teqstis avtoris TvalsazrisTan erTad
mocemulia misi Tezisic da saTanado argumentebic. anu SeniSvnaSi
gamoxatuli Tvalsazrisi dasabuTebilia.
sqolio
sqolio igive mokle SeniSvnaa, romelic teqstSi gverdis
boloSia Catanili da grafikulad gamoyofilia. sqolio umTavresad
teqstSi damowmebuli wyaros (Tvalsazrisis, faqtis, movlenis,
citatis) dasaxelebas avtoris vinaobas da sxva savaldebulo
monacemebs Seicavs.
daskvnebi
daskvnas, rogorc teqstSi moTxrobili kvleva_ Ziebis
Sedegebis Sejamebas, Cveulebriv, nebismieri samecniero teqsti
Seicavs. daskvnebi yoveli Tavis an qveTavis bolos aris xolme
moTavsebuli an ZiriTadi teqstis dasasruls. magram iseT
SemTxvevaSi, roca sakvlevi problema rTulia, mravalaspeqtiani,
teqstis avtorebi mizanmimarTulad axal struqturul erTeulSi
aerTianeben yvela Tavis, qveTavis daskvnebs. gaerTianebis principi am
257
SemTxvevaSi azrobriv-logikuri Tanamimdevrobaa, azris mizez-
Sedegobriv dialeqtikur mTlianobaSi warmodgena. mkiTxvels aseT
SemTxvevaSi SesaZlebloba eZleva mTlianobaSi gaiazros avtoris
Canafiqris mecnieruli realizebis suraTi, azris svla_ganviTareba
da a.S. daskvnebis ase, teqstis calke struqturul erTeulad
warmodgena, faqtobrivad, avtoris Tezisisa da argumentebis
utyuarobis ganmeorebiTi dasabuTeba-mtkicebis formaa. amitomac
daskvnaSi stili gansakuTrebiT mSrali, lakoniuria, forma ki _
mtkicebiTi.
saavtoro bolosityvaoba
bolosityvaoba sazogadod funqciurad daskvna-(eb)s
uaxlovdeba im gagebiT, rom aqac kvlevis Sedegebzea saubari, oRond
gansxvavdeba msjeloba-azrovnebis stiliT. stili aq sasaubros
uaxlovdeba, specifikuri terminebi axsnil-ganmartebulia, saqmeSi
naklebad Caxeduli mkiTxvelisTvis ufro Znelad gasagebia.
saavtoro bolosityvaobaSi gamomJRavnebulia teqstis avtoris
subieqturi damokidebuleba kvlevisa da miRebuli Sedegebisadmi.
avtori mkiTxvels sasaubro (lirikul-emociuri tonalobac
araa gamoricxuli) eniT uambobs, ras eloda Tavidan, roca
problemis kvlevas mohkida xeli, rogor wauvida kvleva, ra hqonda
Cafiqrebuli, ra SeZlo, ra ver SeZlo; ra axali (misTvisac ucnobi
da moulodneli) perspeqtivebi gamovlinda misi kvlevis safuZvelze;
rogor xedavs teqstis avtori Tavis wvlils problemis Semdgom
SeswavlaSi da a. S.
saavtoro bolosityvaoba, kargi azriT, TviTreklamaa, radgan
mizani mkiTxvelis Tanamoazred qcevaa. amitom saavtoro
bolosityvaoba samecniero-popularuli stiliT (relkamis stilis
elementebis SerCeviT) unda daiweros.
258
bibliografia
bibliografia teqstSi gamoyenebuli wyaroebis nusxaa; viciT misi
Sedgenis principebic. amitom aq sityvas aRar ganvagrZobT.
reziume
reziume franguli sityvaa (reziume) da niSnavs naweris,
wakiTxulis arsis mokle Txrobas, gadmocemas. es aris raimes mokle
Sinaarsi _ daskvna.
reziumeSi teqstis avtori ganzogadebulad warmogvidgens
sakuTari kvleva_Ziebis arss.
reziume teqstis bolos Tavsdeba. misi mizani mkiTxvelis
uswrafesi (umoklesi gziT) da maqsimaluri informirebaa. amitom,
rogorc wesi, reziume teqstisagan gansxvavebul ena(eb)ze iwereba.
Cvens sinamdvileSi es aris inglisuri da romelime sxva ucxo ena.
saTauris SerCevis Semdeg kidev erTi saqme gvrCeba
gasakeTebeli,
reziume gvaqvs dasaweri.
reziume, Cveulebriv, romelime saerTaSoriso enaze iwereba.
masSi mokled aris gadmocemuli informacia sakvlev problemasa da
avtoris mier mopovebul Sedegebze.
reziume savaldebulo informacias awvdis mkiTxvels. amis gamo
mecnierul praqtikaSi misi daweris principebic aris dadgenili,
romlebic TavisTavad reziumes struqturas gansazRvravs. reziumes
Sinaarsobrivi aspeqtebia:
- sakvlevi sakiTxis warmoCena;
- sakvanZo Tem(eb)is asaxva;
- mTavari Tezisis an amosavali debulebis mkiTxvelisTvis
gacnobiereba.
dReisaTvis reziumes sami ZiriTadi struqturuli modelia
cnobili:
mokle reziume:
259
aq oriode winadadebiT mowodebulia informacia sakvlevi
problemis Seswavlis winaviTarebaze, aseve mokled aris gadmocemuli
misi arsi, bolos-avtoris kvlevis Sedegebi.
ganzogadebuli reziume:
es reziume Zalian hgavs pirvel models. gansxvaveba isaa, rom am
SemTxvevaSi kvlevis Sedegebi ki araa warmoCenili, aramed maTi
zogadi xasiaTi da mecnieruli mniSvneloba.
Semajamebeli reziume:
am tipis reziumeSi Tavidan problemis kvlevis winaviTarebaa
asaxuli, Semdeg problemis arsia gacxadebuli. amas mosdevs naSromSi
gaSlili kvlevis Sejameba, sadac avtori msjelobs aseve kvlevis
meTodebsa da meTodologiaze.
aseTi vrceli, Semajamebeli reziumeebi, Cveulebriv,
humanitarul mecnierebaTa sferoSia damkvidrebuli.
saTaursa da reziumeze muSaobisas imis gaTvaliswinebasac
gvirCeven specialistebi, rom mkiTxveli misTvis saintereso
naSromebs sakvanZo sityvebis meSveobiT eZebs. amitom reziume, teqstis
sxva, mniSvnelovani, ZiriTadi struqturuli elementebis msgavsad,
aucileblad unda Seicavdes aseT sakvanZo_sasafuZvlo winadadebebs,
rogorc problemur-azrovnebiT saidentifikacio kodebs.
sarCevi
sarCevi (zogjer mas Sinaarssac uwodeben) teqstis
savaldebulo stuqturuli erTeulia. Cveulebrivi sarCevi teqstis
zogad struqturas warmoaCens, ufro sworad, teqstis ZiriTad
struqturul erTeulebs: mkiTxvels miuTiTebs romel gverdzea
warmodgenili Sesavali, Tavebi, qveTavebi da sxva.
sarCevis meore tips qmnis misi gaSlili saxeoba. am tipis
sarCevSi garda ZiriTadi struqturuli erTeulebisa, Seitaneba
meorexarisxovani erTeulebis monacemebic: paragrafebi, azrobrivi
blokebi, ... da rac mTavaria: yvela struqturuli erTeuli
260
anotirebulia sakvanZo sityvebisa da sakvanZo winadadebebis
safuZvelze.
Tumca aseT anotirebul sarCevebs amJamad mravaltomian akademiur
gamocemebs daurTaven.
konspeqti
konspeqti laTinuri enidanaa (conspeqtus) Semosuli da sityva-
sityviT,zedmiwevniT mimoxilvas niSnavs.
konspeqti, Tanamedrove gagebiT, niSnavs raime teqstis mokle
Sinaarsis werilobiT gadmocemas, an raime zepiri informaciis
(leqciis, moxsenebis..) Sinaarsis Caweras.
am gansazRvrebiT sruliad cxadia misi mniSvneloba mecnierul
kvlevebsa da swavlaSi. mkvlevari wyaroebze muSaobis dros, wyaroTa
gacnobis Semdeg, rogorc wesi, mis konspeqtirebas mimarTavs: amoiwers
sakvanZo blokebs, abzacebs, winadadebebs. amiT igi erTdroulad or
saqmes akeTebs: Rrmad iazrebs wyaros arss da agrovebs masalas
citatebisTvis.
konspeqtis keTebis (konspeqtebis) codna gansakuTrebiT
mniSvnelovania studentebisTvis. maT ganswavlis procesSi uamravi
leqciis (Tanac sruliad sxvadasxva disciplinebSi) mosmena uwevT,
praqtikuli mecadineobisTvis ki zRva samecniero literaturis
gacnoba, Seswavla. am veberTela masalis damaxsovreba_ gaTaviseba,
Tanamedrove teqnikur saSualebaTa siuxvis (kompiuteri, interneti,
diqtofoni da a.S.) miuxedavad, konspeqtirebis gareSe sruliad
warmoudgenelia. maSasadame, konspeqtireba teqstidan umTavresis
gamokreba-dalagebaa. magram am gamokreba-dalagebis erTiani,
savaldebulo wesi ar arsebobs. es procesi mTlianad mkvlevris
subieqturi damokidebulebiT ganisazRvreba anu imazea damokidebuli,
ra miaCnia mkvlevars wyaroSi misTvis arsebiTi, mniSvnelovani,
gamosadegi mocemul etapze da ra _ ara. sxva dros, kvlevis
miznebidan gamomdinare, SeasaZloa amave avtorisTvis am teqstSi
mniSvnelovani (da amosakonspeqtebelic!) sxva informacia aRmoCndes.
261
mkvlevris mecnieruli interesebiT aris gansazRvruli
konspeqtis moculobac. rac ufro Rrmaa wyarosadmi mkvlevris
interesi, miT ufro vrcelia misi konspeqti. Tumca konspeqtis
moculobas obieqturi msazRvrelic hyavs. es aris Tavad wyaros
teqsti. rac ufro didia (vrceli, didi moculobisaa) teqsti, miT
ufro vrcelia konspeqtic.
Tezisebi
Cven ukve viciT Tezisis mniSvneloba da misi Sinaarsi.
Tezisebis erToblioba mecnieruli kvlevis samyaroSi teqstis calke,
konkretul saxeobasac qmnis.
Tezisebi upiratesad winaswari mecnieruli ganacxadis funqcias
asrulebs, iwereba da vrceldeba im mizniT, rom mkiTxvelma
(msmenelma) winaswar gaicnos da gaiazros im mecnieruli moxsenebis,
gamosvlis arsi, rasac dawvrilebiT Semdeg moismens an waikiTxavs.
TezisebSi debulebebis formiTa da azrobriv-logikuri
TanamimdevrobiT (zogjer numeraciis darTviTac) warmodgenilia
teqstidan gamokrefili yvela ZiriTadi debuleba, rac teqstis
azrobriv xerxemals cxadyofs.
TezisebSi msjeloba, argumentireba, ilustraciebi saerTod
ugulebelyofilia (an minimumamdea dayvanili). aq informacia
imgvaradaa Tavmoyrili, rom saWiroebis SemTxvevaSi swrafad da
zustad aRvadginoT mTliani Sinaarsi.
Tezisebi samecniero forumebis ZiriTadi teqstia.
referati
referati laTinuri sityvaa (referre-movaxsenoT, SevatyobinoT).
Tanamedrove gagebiT referati mimoxilviTi teqstia. mas samecniero
naSromis statusic ki eZleva (garkveuli TvalsazrisiT). referatSi,
rogorc wesi, mocemulia raime sakiTxis irgvliv arsebuli
informaciebi. es informaciebi dalagebul-SekavSirebulia
262
Semdgenlis subieqturi TvalsazrisiT da am Tvalsazrisis
gamomJRavnebasac ar gamoricxavs.
saerTod, referireba, rTuli, azrobriv-goniTi procesia.
amdenad TavisTavad mecnieruli kvlevaa da Tavisi principebi aqvs.
amitom aris, rom referireba calke saswavlo disciplinadac ki
Camoyalibada. ukve es garemoeba cxadyofs, rom aq da am SemTxvevaSi
mxolod referirebis uzogades principebs gagacnobT.
referireba mecnieruli kvlevis yvelaze adereuli etapia.
kvlevis droisa da donis TvalsazrisiT igi wyaroebze muSaobas
emTxveva. kvlevisTvis aucilebel unar_Cvevebs Cven swored wyaroebze
muSaobis doneze viZenT, referirebiT am unar_Cvevebs vxvewT da
srulvyofT. am srulyofis xarisxi ki Cven mier Sedgenil referatSi
mJRavndeba.
referireba or aspeqts moicavs __ erTia, roca erTi wyaros
referats vadgenT. am SemTxvevaSi Cveni kvleviTi Tavisufleba wyaros
teqstiT aris SezRuduli: gvinda Tu ara, am wyaros Tezisebi da
argumentebi unda gamovkriboT da davalagoT. raime mniSvnelovanis
gamotoveba, bunebrivia, Tavisebur daRs daasvams Cveni referatis
xarisxianobas. aq Cven teqstis avtoris interpretatorebad vrCebiT.
__ meore SemTxvevaSi, roca referats ramdenime wyaros gacnoba-
Sejerebis safuZvelze vadgenT, meti kvleviTi damoukidebloba gvaqvs.
am SemTxvevaSi Cveni, rogorc referatis avtorebis, subieqturi
Tvalsazrisi da damokidebukleba did rols TamaSobs: teqstebidan
(wyaroebidan) imas amovkerfT, rac Tavad migvaCnia mniSvnelovnad.
gamovtovebT imas, rac Cveni azriT, meorexarisxovania. Cvens
komentarsac ar moveridebiT. cxadia, aseTi Tavisufleba Cveni
kvleviTi unar_Cvevebis warmoCenasac uwyobs xels.
referirebaSi miRweuli warmateba, amdenad, Cveni, rogorc
momavali mkvlevris, mecnierul portrets warmoaCens.
referati samecniero-teqnikuri teqstis saxeobaa. funqciuri
daniSnulebis mixedviT referats ori gageba aqvs, farTo da viwro.
263
farTo gagebiT referati samecniero informaciis ZiriTadi
saxeobaa. amitomac referati da misi Sedgenis procesi sxvadasxva
problemaTa gadaWras, ufro sworad maTs codnas efuZneba. esaa
informaciis Teoriis, fsiqologiis, lingvistikis da saerTod
mecnierebamcodneobis calkeuli problemebi.
referati mkiTxvels, erTi mxriv, informacias awvdis samecniero
naSromis (wyaros) arsebobis Sesaxeb, am wyaroSi arsebuli
(ganxiluli) Temebis mokle CamonaTvliT, meore mxriv, igi
damoukidebuli samecniero naSromia (teqstia) da mkiTxvels pirvel
wyaros magivrobasac uwevs, gansakuTrebiT im SemTxvevaSi, roca
pirvelwyaro miuwvdomelia.
referati, viwro gagebiT pirvelwyaros Sinaarsis mokle
gadmocemaa ZiriTadi cnobebiTa da daskvnebiT. ufro zustad,
pirvelwyaros Sinaarsis sruli, semantikurad adekvaturi gadmocema
mcire moculebiTi formiT, romelsac myari struqtura aqvs da
sainformacio funqcias asrulebs22 referats dRes `pressac~
uwodeben (frangulad-gadmocema). presi pirvelwyaros teqstis
Sinaarsis gadmocemis iseTi formaa, romelic Sinaarsis
Tanamimdevrul gadmocemas sityvaTa gansazRvruli raodenobiT
gulisxmobs. 23
22
Соловьев В. И., “Составление и редактирование рефератов”, в кн.: “Жанры информационноий
литературы”: Обзор Реферат, изд-во “Кника”, М., 1983, с. 37
23
r. TabukaSvili, teqstis referireba da anotireba, Tb., 2004, gv. 37
264
erT_erTi sasafuZvlo-saswavlo disciplinaa da misi swavleba
specialurad am sagnis saxelmZRvaneloebiT mimdinareobs. 24
265
SemecnebiTi funqcia: mkiTxvels amdidrebs misTvis ucnobi
pirvelwyaroSi arsebuli axali codniT;
SefasebiTi funqcia: mkiTxvels aZlevs wyaros vargisianobis
Sefasebis saSualebas da uwevs rekomendacias;
substituciuri funqcia: referati marto informacias ki ar
awvdis mkiTxvels wyaros arsebobis Sesaxeb, aramed pirvelwyaros
funqciasac asrulebs.
referatis tipebi
referatis tipobrivi nairgvaroba misawodebeli informaciis
ragvarobiT ganisazRvreba. e.i. konkretuli daniSnulebis informacia
Sesabamisi tipis referats saWiroebs. Aam TvalsazrisiT gamoyofen
Semdegi saxeobis informaciebs da bunebrivia maTi Sesabamisi
referatebis tipebs:
faqtobrivi informacia da informaciuli referati
faqtografiuli informaciis gacnobamde Tavad `faqtis~ cnebis
Sinaarsi gaviazroT.
faqti orgvaria: obieqturi da mecnieruli. obieqturi faqtia
realur samyaroSi adamianis Segnebuli praqtikuli moRvaweobis an
aRqmis Semecnebis obieqti.
M mecnieruli faqtia am obieqturi faqtis asaxva adamianis
cnobierebaSi, anu garkveuli azriT obieqturi faqti pirveladia,
mecnieruli meoreuli_obieqturad (bunebaSi) arsebuli faqtis
gonebrivi, inteleqtualuri gadamuSaveba_gadaazrebis produqti.
aqedan gamomdinare, faqtografiulia informacia, romelic
mkiTxvels awvdis cnobebs ama Tu im faqtis an movlenis Sesaxeb.
faqtobrivi informaciis safuZvelze logikuri da lingvisturi
(enobrivi) kompresiis (SekumSvis) safuZvelze iqneba informaciuli
referati.
_ informaciul referatSi warmodgenilia pirvelwyaroSi arsebuli
faqtebisa Tu movlenebis Sesaxeb arsebuli narCevi da amokrefili
266
informacia. aseT referatSi pirvelwyaros faqtebi da movlenebi
Tanamimdevrulad aris aRnusxuli da dalagebuli.
amJamad mecnierebSi ZiriTadad informaciuli referatis or
models gamoiyeneben: erTs humanitarul da sazogadoebriv
mecnierebaTa sferoSi, meores_ teqnikis mecnierebebSi. praqtikuli
mizandasaxulobebidan gamomdinare, orive models gavecnoT:
informaciuli referatis modeli humanitaruli da
sazogadoebrivi mecnierebebisTvis:
referati-pirvelwyarodan
mniSvnelovani faqtebisa da movlenebis
asaxva
daskvnebi 3. mikroteqsti
referati: pirvelwyarodan
dasaxelebuli fragmentebis
dafiqsireba
267
konceptualuri informacia da indikaturi referati
konceptualuria informacia, romelic Seicavs analizs,
msjelobas faqtisa Tu movlenis Sesaxeb. amasTan pirvelwyaros
avtoriseul mosazrebas (pozicias) kvlevis sagnis, faqtisa Tu
movlenis Taobaze.
aseTi informaciis sinTezur-analizuri da logikur
lingvisturi kompresiiT iqmneba indikaturi referati.
indikaturi referati warmoaCens pirvelwyaros Sinaarsis
sakvanZo aspeqtebs. referatis es tipi, informaciulTan SedarebiT
ufro ganzogadebuli da abstragirebulia. aq umTavresia
pirvelwyaros analizi, miniSneba yvelaze aqtualursa da ZiriTad
sakiTxebze.
indikaturi referatis vizualuri aspeqti SegviZlia ase
warmovidginoT:
referati
A-B-C-D
268
konceptualuri informaciis Zieba-gavrceleba sainformacio
momsaxurebis umTavres miznad aris dasaxuli. igi mniSvnelovanwilad
dakavSirebulia XXs. 20-50-iani wlebis samecniero-teqnikur
revuliciasTan. am movlenebs ukavSireben sainformacio samsaxuris
Seqmnasac. 26
mimoxilviTi referati
TiToeuli publikaciidan
mosazrebaTa dafiqsireba.
Sejereba, Sefaseba.
referirebis meTodebi
dReisaTvis referireba ori mimarTulebiT warmoebs:
pirveli gulisxmobs pirvelwyaros damuSavebas formalisturi
meTodebiT, mis leqsikur, gramatikulsa Tu logikur nawilebSi iseTi
elementebis gamoyofas, riTac SesaZlebeli iqneba teqstis Sinaarsis
gegmis Sedgena.
meore mimarTuleba gulisxmobs teqstis Sinaarsis `aspeqtur-
anketuri~ xerxiT ganszaRvras da amis safuZvelze referatis
Sedgenas.
orive mimarTuleba pirvelwyaros Sinaarsis, struqturis
dadgenas gulisxmobs am pirvelwyaros teqstis garkveul
Sinaarsobriv elementebad, nawilebad, aspeqtebad dayofis
safuZvelze.
am orive mimarTulebiT referireba ramdenime meTodiT warmoebs:
formaluri meTodebi:
maT avtomatursac uwodeben. am meTodebs safuZvlad udevs
pirvelwyaros teqstidan ZiriTadi informaciis gamokrefa. aq
270
referati SeiZleba teqstis calkeuli nawilebisgan aigos. am mizniT
teqsts formis meSveobiT adgenen. anu iseT elementebs gamoyofen,
romelTa safuZvelzec gamoixateba teqstis Sinaarsi. es amocana
ramdenimenairad xorcieldeba:
1. statistikuri meTodi:
pirvelwyaros ZiriTad Sinaarss adgenen mis teqstSi
statistikurad TvalsaCino, sakvanZo winadadebebis gamovlena-
dalagebiT, anu iseTi winadadebebiT, romlebic arsebiT informaciebs
Seicaven.
2. poziciuri meTodi:
im princips emyareba, romlis mixedviTac teqstis Sinaarsis
gansazRvruli sakvanZo sityvebi saTanado adgilebSia ganlagebuli.
konkretulad, Tavsa da boloSi.
3. indikatoruli meTodi:
es meTodi teqstidan sakvanZo winadadebebs ramdenime elementis
(indikatoris) safuZvelze gamoarCevs. aseTi indikatorebis funqcias
asrulebs calkeuli sityvebi da gamoTqmebi, romlebic teqstSi
sakvanZo adgilebSia ganTavsebuli. am meTodiT dgindeba aseTi
adgilebic da maTi gamomxatveli sityva-gamoTqmebis amowerac.
4. gramatikuli (sintaqsuri) meTodi:
am meTodis Tanaxmad, pirvelwyaros teqstidan gamoiyofa
sakvanZo fragmentebi, radgan aq teqsti moazrebulia erTmaneTTan
dakavSirebul winadadebaTa erTobliobad. amitom ufro metad
erTmaneTTan iseTi winadadebebia dakavSirebuli, romlebic msgavsi
mniSvnelobis sityvebis did raodenobas Seicavs. referatic
msgavsebis maRali koeficientis aseTi winadadebebiT aigeba.
am mizniT pirvelwyaros teqsts ramdenime damoukidebel
nawilad yofen, adgenen winadadebebaTa dakavSirebis sixSires da
sixSiris maRali koeficientis mqone winadadebebs amoiweren. Semdeg
yvela nawilidan amoweril aseT winadadebebs Tanamimdevrulad
daalageben.
271
5. mosazrebaTa Sejerebis meTodi:
am meTodis mixedviT teqsti azrobriv elementebad iyofa. aseT
elementebad miiCneven calkeuli gamoTqmebisa da mosazrebebis
erTianobas. TiToeul aseT erTeuls azrTa kompleqsi Seesabameba,
maTi SeerTeba ki referats qmnis.
formalistur meTodebs mTlad ar emadlierebian, radgan
aqcentirebulia teqstis garegnuli formis Secvla - misi moculobis
SemcirebiT. azrobrivi, logikuri kompresiis aspeqtebs yuradReba ar
eqceva. es garemoeba ki pirvelwyaros da referatis teqstebis
semantikuri adekvaturobis dadgenis umniSvnelovanesi pirobaa.
6. aspeqturi meTodi:
am meTodiT pirvelwyaros teqstis Sinaarsi azrobrivi
aspeqtebiT ganisazRvreba. es meTodi referirebis process
humanitarul da teqnikur mecnierebaTa sferoebSi gansxvavebulad
ganixilavs.
humanitarul mecnierebaTa sferoSi gamoyofili azrobrivi
aspeqtebis referatSi asaxva savaldebuloa, xolo Tavad am
aspeqtebis dadgena SeuzRudavia.
teqnikis mecnierebaTa sferoSi ki aseTi azrobrivi aspeqtebi Tavad am
meTodiT aris ganszRvruli da dakanonebuli. am savaldebulo
azrobrivi aspeqtebis nusxa ki aseTi Sinaarsisaa:
kvlevis sagani (problema), Tema;
kvlevis sfero;
kvlevis mizani;
sakvlevi masala;
sakvlevi sagnis avtoriseuli Sefaseba;
sakvlevi sagnis daniSnuleba;
kvlevis saxeoba;
kvlevis meTodi;
gamoyenebuli xelsawyoebi;
kvlevis garemo pirobebi;
konkretuli Sedegebi;
272
ekonomikuri efeqti;
sakvlevi sagnis (problemis) Rirebuleba, mniSvneloba.
SeiZleba am nusxis Semoklebuli variantic Sedges aRniSnuli
aspeqtebis Sinaarsobriv-problemuri gamsxvilebis xarjze. aseTi
gamsxvileba mizanSewonili maSin iqneba, Tu sareferato teqstSi
teqnologiuri procesebi iqneba ganxiluli, Tumca warmodgenili
nusxa principulad ar Seicvleba.
am SemTxvevaSi referati azrobrivi aspeqtebis Tanamimdevruli
dalagebis safuZvelze aigeba.
humanitarul mecnierebaTa sferoSi am meTodiT Sedgenili
referati, Cveulebrivi didi moculobisaa, radgan Tavad
pirvelwyaroTa teqstebia moculobiTi. am sferoSi aseTi meTodiT
Sedgenil referatSi, rogorc wesi, aisaxeba:
informacia avtorze;
sakvlevi sagnis avtoriseuli gaazreba-Sefaseba;
pirvelwyaros enobrivi struqtura, stili zemoqmedebs
referatis enasa da stilze. magram am nakls is dadebiTi momentic
axlavs, rom amiT izrdeba pirvewyarosa da referatis teqstebis
adekvaturobis xarisxi.
referatSi gadadis pirvewyaros teqstis mTeli fragmentebi,
winadadebebi, gansakuTrebiT iseTi (sakvanZo), romlebSic kvlevis
Sedegebia gadmocemuli.
am meTods dReisaTvis gansakuTrebiT aqtiurad gamoiyeneben,
miuxedavad im naklisa, rom referirebis procesi mxolod
pirvewyaros teqstidan informaciis amokrefaze daiyvaneba.
7. anketuri meTodi:
anketuri meTodi referatis weras winaswar Sedgenili gegmiT
varaudobs, oRond mecnierebis sxvadasxva dargSi sxvadasxvanairi
gegmis SemuSavebas moiTxovs. Tumca amasTan erTad, erTgvari
universaluri gegmis arsebobasac iTvaliswinebs, yvela dargisaTvis
gamosadegs. es, e.w. universaluri gegma Semdeg savaldebulo punqtebs
moicavs:
273
problemisa da misi Semswavleli dargis ganmarteba;
problemis struqtura;
problemis kvlevis istoria;
problemis gaCenis (warmoSobis) pirobebi;
im mecnierTa naSromebi, romlebmac wvlili Seitanes problemis
kvlevaSi;
problemis Seswavlis Tanamedrove mdgomareoba, etapi;
problemis kvlevis meTodebi;
sxva problemebTan kavSiri;
problemis problemuri sferos mniSvneloba.
amgvari gegma-anketa, bunebrivia, pirvelwyaroSi gamokvleuli
problemisa da Tavad pirvewyaros adgilsa da mniSvnelobas
mecnierebis sakuTar dargSi zedmiwevniT zustad da amomwuravad
gansazRvris seriozul niadags qmnis.
referatze muSaobis zogieri wesi
miuxedavad referatisa da referirebis Teoriul-
meTodologiuri sakiTxebis iseTi yovelmxrivi Seswavlisa, rac
zemoTganxilulmac cxadyo, dRemde mainc ver moxerxda imis dadgena,
Tu rogori unda iyos kargi, srulyofili referati. erTaderTi, rac
specialistebSi azrTa sxvadasxvaobas ar iwvevs, is aris, rom
referatis siavkargis safuZveli da sazomi pirvelwyarosTan
adekvaturoba, informaciuli sisavse da moculobis simcirea.
aqedan gamomdinare, referatis Sedgenis dros aucilebelia Semdegi
moTxovnebisa da wesebis dacva:
referatSi konceptualurad unda aisaxos pirvelwyaroSi
arsebuli mTavari, mniSvnelovani, arsebiTi informacia, Tanac ise,
rom referatma iseTive STabeWdileba datovos, rogorc
pirvelwyarom.
aucilebelia imis codnac, romeli tipis referatis gamoyenebaa
umjobesi yovel konkretul situaciaSi. magaliTad:
informaciuli referati maSinaa aqtualuri, roca pirvelwyaro
Zneladmosapovebelia, xelmiuwvdomelia.
274
referatis yvelaze didi, arsebiTi Rirseba misi informaciuli
sisavsea;
referatis SedgenaSi ZiriTadi imis garkvevacaa, rogor,
ranairad unda gadmoices informacia.
referirebis gadauWrel problemad rCeba misi moculobis
optimaluroba. am sakiTxze arsebuli azrTa sxvadasxvaoba gaocebasac
ki iwvevs.
referatis moculobis sazom erTeulad erTni kompresiis
koeficients asaxeleben28, Tumca zustad arc am koeficientis
maCvenebelia dadgenili. amis gamo zogni aseT koeficientad
asaxeleben referatis teqstis pirvelwayros teqstTan 5%-ian
Sefardebas (e.i. referatis teqsti pirvewyaros teqstis moculobis
5%-s ar unda aRematebodeso); zogis azriT, referatis teqsti 100
sityvas ar unda aRematebodes29, sxvaTa azriT, referatis teqstis
moculoba naxevar gverdze meti ar unda iyos30 da a.S.
gamosavali imaSi moiZebna, rom savaldebulo normebi-standartebi
SemuSavda. es standartebi sxvadasxva qveyanaSi sxvadasxvanairia,
arsebobs garkveuli saerTaSoriso standartic. ase, magaliTad,
yofil sabWour sivrceSi aseTi standarti moqmedebda:
Canaweris, mokle Setyobinebis referatis moculoba 500 aso
niSniT ganisazRvreboda, statiebisaTvis - ara umetes 1000-isa.
aSS-Si mokle cnobebis referatis moculoba 9000 aso-niSans ar unda
aWarbebdes, statiebisa - 1250-1500-s, samecniero disertaciebisa - 2500-
3000-s.
kulturisa da xelovnebis sferoSi referatis moculobis
saerTaSoriso standartia 9000 aso_niSani statiebisaTvis, 2700-mde
monografiebisa da krebulebis referirebisaTvis31.
28
Виноградов В. А. Общественные науки и информация, М., наука, 1978
29
Agmajanova V., Guleva M., Phrase- book for science students, Riga, 1974.
30
Зорина Н. Д. Обучение аннотированию и реферированию иностранной литературы по
специальности в неязыковом вузе, Автореф. кад. Дисс. М., 1973
31
r. TabukaSvili, dasax. naSromi, gv. 70
275
da bolos, CvenTvis saintereso aspeqtSi, am etapze
sayuradReboa referirebis procesis kidev erTi arsebiTi momenti -
referatis teqstis Sedgena (konstruireba), kerZod, referatis
teqstis nawilebis erTmaneTTan azrobriv-logikuri dakavSireba,
erTmaneTze mibma (kohezia).
referatSi bma kliSeebiT xorcieldeba, anu stereotipuli,
Sablonuri frazebiT. am kliSeebs referati Tavis arsenalidan
gamoixmobs yoveli konkretuli situaciisaTvis. oRond egaa, rom
informaciuli referati bmisaTvis gamoiyenebs kavSirebs,
nacvalsaxelebs, zmnizedebs, sinonimebs, leqsikur gameorebebs
(pirvelwyaroTa teqstebis analogiurad), xolo indikatur referatSi
- kliSeebs.
aseTia referatis, rogorc damoukidebeli mecnieruli teqstisa
da misi Sedgenis umTavresi maxasiaTeblebi da Taviseburebebi.
bunebrivia, referatisa da referirebis sakiTxebi amiT ar
amoiwureba. es TavisTavad saintereso da aqtualuri fenomeni
kvlavac calke samecniero dargis Seswavlis sagnad rCeba, radgan
araerTi sakiTxi isev moelis Tavis mkvlevars.
paragrafi
paragrafi iseTi samecniero teqstia, romelsac daniSnulebis
mixedviT TviTkmari funqcia aqvs, e.i SeiZleba damoukidebeli
teqstic iyos da sxva, didi teqstis struqturuli erTeulic.
paragrafi erTmaneTTan azrobriv-Sinaarsobrivi da logikuri
(mizez-Sedegobrivi) principiT SekavSirebuli winadadebebis
erTobliobaa, romelic erTi ZiriTadi azris (ideas, Temas)Sinaarss
warmoaCens.
zogi specialisti am niSniT paragrafs abzacTan aigivebs da
abzacs paragrafis grafikul gamoxatulebad miiCnevs. am
Tvalsazrisze mdgomni paragrafis ganmartebas ase akonkreteben:
paragrafi SeiZleba moklec iyos, sulac erTi winadadebisgan
Sedgebodes, SeiZleba vrcelic iyos, mag., aTi da metwinadadebiani.
276
Cveni azriT, paragrafis am niSniT abzacTan gaigiveba
dazustebas saWiroebs, radgan mecnieruli kvlevebis akademiuri
tradiciebi sxvagvar suraTs gvixatavs. .am tradiciaTa mixedviT
paragrafi samecniero teqstis ufro did azrobriv-Sinaarsobriv
erTeuls warmoadgens, vidre abzacia da Tavad Seicavs ramdenime
abzacs.32
marTalia, paragrafi funqciurad, azrobriv-Sinaarsobrivadac
Camohgavs abzacs, struqturiTac, magram msgavseba mainc ar aris maTi
gaigivebis safuZveli, es gansakuTrebiT struqturis msgavsebaze
iTqmis. nebismieri teqstis da misi calkeuli elementebis
struqturebi erT princips emyareba . amitom, faqtobrivad, imeorebs
erTmaneTs sxvadasxva doneze. ase rom, paragrafis
konstitucionalzms azrobriv-Sinaarsobrivi principi uzrunvelyofs
da ara struqturuli.
sxvaTa Soris, paragrafis konstituciurobis niSani isic aris,
rom mas sakuTari grafikuli niSanic aqvs mikuTvnebuli ($) da dRemde
aravis gauuqmebia.
ase rom, paragrafi mecnieruli, azrovnebiTi procesis
gamoxatvis formaa, misi siRrmiseuli Sreebis (doneebis) wvdomis
maCvenebelia. AazrovnebiTi procesi, sazogadod, Tavisi bunebiT
fiWuri principisaa. Kkonkretuli azri gansjis Teoriuli formaa,
ufro sworad formurilebaa. Ggansjas, rogorc azrovnebiT process,
uamravi sivrciseuli da siRrmiseuli done gaaCnia. Ggansjisgan azris
gamotana am gansjis erTi romelime donis gamorCeva-gamocalkeveba da
sityvier samoselSi (winadadebaSi) moqceva, saxeldebaa (saxelis
darqmeva). xeluxlebeli rCeba sxva, N raodenobis done Tu aspeqti.
maTi gamorCeva-gamocalkeveba erTiani gansjisgan ukve sxva
saxeldebas sxva, pirvelTan logikurad ganuyofeli, azris
Camoyalibebas saWiroebs.
32
paragrafi zogjer erT abzacsac moicavs da abzacTan misi gaigivebis
safuZvelsac swored es garemoeba qmnis.
277
paragrafi swored aseTi azrobriv-goniTi procesis-gansjis
sxvadasxva donidan azrTa gamocalkeveba-saxeldebis formaluri
gamoxatulebaa. Aabzaci am SemTxvevaSi erT azrs, anu gansjisgan
gamocalkevebul erT dones asaxavs, magram roca es erTi azri
saerTod gansjisgan (rogorc saerTo Ziridan, fuZidan) momdinare
potenciur sxva azrs an azrebsac saWiroebs, rogorc damateba-
Sevsebas, abzacis formati aseT azrTa aucilebel erTianobas veRar
itevs da damxmared paragrafi evlineba.
am funqciiT paragrafi didi drois ganmavlobaSi (XIX_XX-ss)
gamoiyeneboda mecnierebis mraval dargSi. AamJamad ki mis
gamomxatvel grafikul niSans vizualurad umjobesi formebi da
grafikuli niSnebi (wertilebi, varskvlavebi, sxva) Caenacvla. M
magram paragrafi, rogorc teqstis erTeuli, darCa.
paragrafisaTvis formaruli uflebebis CamorTmeva teqstSi
gamoxatuli azris vizualuri aRqmis xarisxis gasaumjobeseblad
gakeTda, radgan paragrafis gansjis fiWuri struqturis gamoxatva
rTuli aRsaqmeli aRmoCnda. Ees cxadad igrZnoba Teoriul
naSromebSi, sadac uparagrafod fons gasvla ufro Wirs. amis nimuSad
genialuri germaneli filosofosis hegelis azrovnebis stilisa da
TxzulebaTa dasaxelebac ikmarebs.
1817 wels gamoqveynebuli hegelis naSromis `filosofiur
mecnierebaTa mokle narkvevSi~ teqstis struqtura grafikuladac
mTlianad paragrafebs efuZneba, imavdroulad araerTi paragrafi
ramdensanme abzacs Seicavs.33 sxva naSromebSi hegels igive principi
grafikulad berZnul-laTinuri asoebiT aqvs gamoxatuli.
magaliTisTvis vnaxoT misi naSromis `leqciebi esTeTikis Sesaxeb~
struqtura:
Sesavali
I. esTetikis gansazRvra da dacva;
1. bunebrivi mSvenieri da xelovnebis mSvenieri;
2. esTetikis winaaRmdeg mimarTuli zogierTi mosazrebis ukugdeba;
II. mSvenierisa da xelovnebis mecnieruli ganxilvis saxeebi;
283
Tavbrudamxvevi tempebisa da informaciuli siWarbis, misi uswrafesi
aRqma-gaTavisebis aucileblobis epoqaSi - esem swored Sinaarsis
martivad da ucabedad gadmocemiT moipova simpaTiebi, amiT gaxda
moTxovnadi. Cvens Tanamedroves nakleb scalia mecnierul
foliantebSi TavCarguli, ganmartoebuli, mSvidi da dinji
gansjisTvis. SesaZloa wignis Sinaarsis asaTviseblad didi drois
gamo kacobriobam saerTod uari Tqvas wignze, rogorc informaciis
wyaroze da mTlianad internetis friad efeqtur momsaxurebas
miandos Tavisi interesebisa Tu moTxovnilebebis dakmayofileba.
jerjerobiT ki kompiuteri internetiT ver cvlis wigns,
radgan ver aZlevs adamians imas, rasac saukuneebis manZilze wigni
aZlevda: informaciis miwodebasTan erTad, wignis Tanaavtorad
avtoris fiqrisa da gansjis Tanamonawiled rom aqcevs, fiqrsa da
gansjasac rom aswavlis da ara mxolod sxvisi inteleqtualuri
produqciis momxmareblobas.
eses am RirsebaTa fonze mainc dasafiqrebelia misi formis
Tavisufleba da arasistemuroba, rac azris gamoxatvis sisrules
uTuod aCnevs kvals.
ese Tematurad mravalnairia. ganarCeven literaturul,
publicistur, kritikul, filosofiur, istoriul, fsiqologiur,
memuarul, socialur da a.S. eses.
285
meore~, `mesame~ ..., `aseve~, `amasTanave~, `agreTve~ `da mainc”... da
mravali sxva.
3. daskvniTi nawili:
daskvna miuTiTebs eses dasasrulze. aq xdeba ZiriTad nawilSi
gadmocemul TvalsazrisTa Sejameba da amiT mkiTxvelisaTvis
avtoris miznis kidev erTxel Cveneba. amiT Temis aqtualobis
warmoCena da gadawyvetis perspeqtivebis Cveneba.
daskvnebi tipologiurad sxvadasxvanairia. cnobilia
winaswarmetyveluri, SesaZlo Sedegebis warmomCeni, problemis
gadawyvetis mTavazebeli (rekomendaciebis, qmedebisaken mowodebis
Semcveli) da avtoritetis momSveliebi daskvnebi.
da kidev erTi mniSvnelovani momenti: eses wera mizanSewonilia
winaswarSedgenili gegmis mixedviT. gegma, rogorc cnobilia,
awesrigebs Txrobis principebs, logikurad akavSirebs mosazrebebs
da, rac mTavaria, mkvlevars uqmnis ZiriTadi, magistraluri gziT
svlis yvela pirobas.
daniSnulebis mixedviT eses or tips ganasxvaveben. erTs axsna-
ganmatebiTs uwodeben, meores - argumentirebuls.
_ axsnaganmartebiTi ese aRwers raime faqts an movlenas. igi mxolod
informacias awvdis mkiTxvels.
miznis miRwevis principebis Sesabamisad axsnaganmartebiTi ese
SeiZleba iyos:
aRweriTi, sadac mxolod faqti an movlenaa aRwerili. misi
mizani saqmeSi Cauxedavi mkiTxvelisTvis inoformaciis miwodebaa.
ganmartebiT eseSi warmoCenilia movlenaTa gamomwvevi mizezebi
da mosalodneli Sedegebi. avtori sakiTxis arss am SemTxvevaSi
sxvadasxva faqtiT an mosazrebiT aTvalsaCinoebs.
ilustrirebuli ese mkiTxvels sakiTxis irgvliv arsebul
yvela Tvalsazrissa Tu Teorias acnobs. amitom am tipis ese
umTavresad mimoxilviTi xasiaTisaa. aq avtori TiTqmis ar Cans.
amitom misi pozicia gansaxilveli sakiTxisadmi saerTod ar
fiqsirdeba.
286
analitikuri ese: aseTi tipis eseSi faqtisa Tu movlenis
mecnieruli ganxilva-analizia mocemuli.
_ argumentirebuli ese: am tipisTvis yvelaze metad damaxasiaTebelia
msjelobis argumentireba. avtori daufaravad warmoaCens
damokidebulebas ganxilvis obieqtisadmi; win wamoswevs Tavis
pozicias da cxadyofs arsebul TvalsazrisebTan damokidebulebas
da Tavis Tvalsazriss logikuri argumentebiT asabuTebs.
gansazRvrebiTi ese argumentirebulis saxeobaa. mas, Cveulebriv,
samecniero eses uwodeben. aq upiratesad sapirispiro mosazrebebi,
faqtebi an movlenebia Sefasebuli maTi ZiriTadi maxasiaTeblebis
mixedviT, ganmartebulia saanalizo cnebaTa arsi da mecnieruli
analizi sayovelTao gagebis fonzea Catarebuli.
evoluciuri ese. am tipis eseSi msjeloba-analizi
Tanamimdevrulad, cnobilidan ucnobisaken, martividan rTulisaken
miemarTeba, bunebrivia, Sesabamisi argumentebis moSveliebiT.
magakiTad, analizis obieqtia rkinigzaze tvirTbrunvis
Semcirebis problema. evoluciuri principiT jer unda gamovlindes
da daxarisxdes tvirTbrunvis Semcirebis faqtebi (jer cnobili,
Semdeg - ucnobi), TiToeuls moeZebnos mtkicebulebebi (argumentebi),
amasTan gamoikveTos aRmavali dinamika (umniSvnelo Semcirebis
faqtebidan aSkara, TvalSisacemi da SemaSfoTebeli klebis
mauwyeblebisaken). amis Semdeg dadgindes Semcirebis kanonzomiereba
(faqtebis ganzogadebiT) da ganisazRvros krizisis daZlevis
argumentirebuli rekomendaciebi.
interpretaciuli ese ufro mwerlobis sferos ganekuTvneba. aq
analizis Sinaarss avtoris subieqturi Tvalsazrisi gansazRvravs.
amitom erTi da igive faqti Tu movlena sxvadasxva avtorma,
SesaZloa, sruliad sxvadasxvanairad gaiazros da Seafasos.
axla yvelaferi, rac eses Sesaxeb iTqva, erTi konkretuli
magaliTis ganxilviT gaviazroT. amisTvis gavicnoT teqsti, romelic
realurad sxva didi teqstis nawilia, magram im did teqstSic Tavisi
SinaarsiTa da struqturiT avtonomiuria. amdenad igi SeiZleba
287
mecnieruli eses nimuSad ganvixiloT. es teqsti TqvenTvis ukve
cnobilia, rogorc klasikuri paragrafis nimuSi. igi Segnebulad
mogvyavs mecnieruli eses nimuSad, raTa kidev erTxel dagarwmunoT
imaSi, rom paragrafi ar aris abzaci da rom paragrafi Tavisi arsiT
ufro eses Camohgavs. ganvixiloT CvenTvis ukve cnobili teqsti
ferdinand de sosiuris wignidan `zogadi enaTmecnierebis kursi~,
romelsac ewodeba `damwerlobis Seswavlis aucilebloba~.
Cveni kvlevis konkretul sagans warmoadgens socialuri produqti, asaxuli
yoveli Cvenganis Tavis tvinSi, e.i. es produqti lingvisturi jgufebis mixedviT
gansxvavdeba: konkretulad Cven mocemuli gvaqvs sxvadasxva enebi. enaTmecnierma rac
SeiZleba meti ena unda icodes, raTa maTze dakvirvebisa da maTi Sedarebis gziT
gamoiyos maTgan is, rac universaluria maTSi.
enebs, metwilad, werilobiTi formiT vicnobT. Cvens mSobliur enaSic ki,
maSualebeli rgolis rols werilobiTi wyaro asrulebs. roca saqme exeba Cvengan
daSorebul enas, kidev ufro metad gvixdeba werilobiTi wyaroebisaTvis mimarTva.
mkvdari enebis SemTxvevaSi ki damwerloba, saerTod, erTaderTi wyaroa
informaciisa. uSualo monacemebiT sargebloba SesaZlebeli iqneboda mxolod im
SemTxvevaSi, didi xnis win rom gagvekeTebina is, rac parizsa Tu venaSi keTdeba -
Sekrebiliyo yvela saxis enis fonografiuli nimuSi. da mainc, amgvarad
Semonaxuli teqstebis sxvaTaTvis gasacnobad dagvWirdeboda damwerlobis
gamoyeneba.
amrigad, Tumca TviT damwerloba ucxoa enis Sinagani sistemisTvis, mainc
SeuZlebelia im procesidan mowyveta, romlis saSualebiTac xdeba uSualod enis
fiqsireba. aucilebelia vicnobdeT mis Rirsebebs, naklsa Tu misgan momdinare
safrTxes.
Sesavali.
amovweroT Sesavlis teqsti:
`Cveni kvlevis konkretul sagans warmoadgens socialuri produqti, asaxuli
yoveli Cvenganis Tavis tvinSi, e.i. es produqti lingvisturi jgufebis mixedviT
290
gansxvavdeba: konkretulad Cven mocemuli gvaqvs sxvadasxva enebi. enaTmecnierma,
rac SeiZleba, meti ena unda icodes, raTa maTze dakvirvebisa da maTi Sedarebis
gziT gamoyos maTgan is, rac universaluria maTSi~.
Sesavlis Sinaarsi cxadyofs, rom pirvelsave winadadebaSi
gamokveTilia kvlevis sagani (`socialuri produqti~ - ena, `asaxuli
yoveli Cvenganis Tavis tvinSi~, romelic `lingvisturi jgufebis
mixedviT gansxvavdeba~), aseve kvlevis ZiriTadi sakiTxi - rac
SeiZleba meti enis codnis aucilebloba (`enaTmecnierma rac
SeiZleba meti ena unda icodes~); warmoCenilia gansaxilveli
debulebebi (a) rac SeiZleba meti enis codnis aucilebloba; b)
dakvirveba-SedarebiT universaluris gamovlena).
gaRviZebulia mkiTxvelis interesi: ena yoveli Cvenganis Tavis
tvinSia, amitom is, razedac eseSi iqneba saubari, met-naklebad
yvelas, maT Soris mkiTxvelsac Seexeba, amitom misTvisac sainteresoa
is, rasac ityvis eses avtori.
Sesavlis efeqturoba miRweulia kvlevis saganze yuradRebis
aqcentirebiT (ena socialuri produqtia, ena yvela Tavis tvinSia,
enebi lingvisturi jgufebis mixedviT gansxvavdeba, mocemuli gvaqvs
sxvadasxva enebi, enaTmecnierma rac SeiZleba meti ena unda icodes da
a.S.).
am SesavalSi saubaria enebTan dakavSirebul saerTo, ukve
SeniSnul da dadgenil sakiTxebze, rogorc fonze, romlis
safuZvelzec dasmulia sakvlevi sakiTxi - enebis codnis
aucilebloba. amitom es Sesavali tipis mixedviT `istoriuli fonis
amsaxvel~ Sesavals unda miekuTvnos.
ZiriTadi nawili
jer teqsti amoviweroT:
`enebs, metwilad, werilobiTi formiT vicnobT. Cvens mSobliur enaSic ki,
maSualebeli rgolis rols werilobiTi wyaro asrulebs. roca saqme exeba Cvengan
daSorebul enas, kidev ufro metad gvixdeba werilobiTi wyaroebisaTvis mimarTva.
mkvdari enebis SemTxvevaSi ki damwerloba, saerTod, erTaderTi wyaroa
informaciisa. uSualo monacemebiT sargebloba SesaZlebeli iqneboda mxolod im
SemTxvevaSi, didi xnis win rom gagvekeTebina is, rac parizsa Tu venaSi keTdeba -
Sekrebiliyo yvela saxis enis fonografiuli nimuSi. da mainc, amgvarad
291
Semonaxuli teqstebis sxvaTaTvis gasacnobad dagvWirdeboda damwerlobis
gamoyeneba~.
rogorc vxedavT, ZiriTad nawilSi gadmocemulia avtoris
ZiriTadi saTqmeli - enebs werilobiTi formebiT vicnobT. amitom
damwerlobis codna aucilebelia;
dasabuTebulia mTavari argumenti: enis gasagebad aucilebelia
werilobiTi wyaroebis gamoyeneba, rogorc damwerlobis Semcveli
teqstebisa. isini maSinac ki dagvWirdeboda, parizisa Tu venis
msgavsad, yvela enis fonografiuli nimuSebi rom Segvekriba;
gamJRavnebulia avtoris damokidebuleba gansaxilveli
sakiTxisadmi. avtori yvelanairad asabuTebs enebis gagebaSi
werilobiTi wyaroebis rols (codnis aucileblobas);
miznis misaRwevad avtori Temas qveTemebad anawilebs (sxva
enebis, daSorebuli enis, mSobliuri enis, mkvdari enis qveTemebi);
analizis logikurobis principiT masalis ganlagebas
cxadyofs: nacnobiT (mSobliuri eniT) dawyeba, naklebcnobilze
gadasvla (daSorebuli ena), ucnobisaken svla (mkvdari enebi).
avtoris pozicia gamJRavnebulia sxva mkvlevrebTan mimarTebis
fonze (parizeli da veneli lingvistebis gansxvavebuli midgoma
enebis Seswavlisadmi - enaTa fonografiuli nimuSebis Sekreba maTi
Semdgomi kvlevis mizniT).
daskvniTi nawili:
gavixsenoT daskvnis teqstic:
`amrigad, Tumca TviT damwerloba ucxoa enis Sinagani sistemiTvis, mainc
SeuZlebelia im procesidan mowyveta, romlis saSualebiTac xdeba uSualod enis
fiqsireba. aucilebelia vicnobdeT mis Rirsebebs, naklsa Tu misgan momdinare
safrTxes~.
davakvirdeT:
pirvelive frazis dasawyisi miuTiTebs eses dasasrulze
(`amrigad~).
292
daskvnaSi Sejamebulia avtoris Tvalzsarisi (damwerloba
Tumca ucxoa enis Sinagani sistemisaTvis, magram mis gareSe mainc
SeuZlebelia enis fiqsireba);
avtoris mizani kidev erTxel aris dafiqsirebuli
(aucilebelia vicnobdeT damwerlobis Rirsebas, nakls, misgan
momdinare safrTxes);
naCvenebia sakiTxis gadawyvetis perspeqtiva (damwerlobis
codnisagan momdinare sikeTesa Tu safrTxeze miniSneba).
dabolos: imasac cxadad vxedavT, rom avtori migviTiTebs
sakiTxis kvlevis mosalodnel Sedegebze. es ki imas niSnavs, rom am
eses daskvna tipologiurad `winaswarmetyvelurs~ ganekuTvneba.
recenzia
recenzia samecniero teqstis saxeobaa. farTo gagebiT igi raime
inteleqtualuri produqciis (mxatvruli literaturis, xelovnebis,
mecnierebis sferoTa nawarmoebebis) ganxilvas, gaanalizebas,
Sefasebas niSnavs. es amocana Tavad recenziis, rogorc miznobrivi
teqstis, daniSnulebaSia Cadebuli. – sityva recenzia laTinuri
warmomavlobisaa da ganxilvas niSnavs.
azris gamoxatvis formiT igi publicistikur Janrebs Camohgavs.
teqstis sxva saxeobaTagan recenzia Tavisi zemoqmedebis ZaliT
gansxvavdeba. konkretuli nawarmoebis ganxilva, analizi da Sefaseba,
rogorc wesi, saTanado kriterumebiTa da aspeqtebiT angariSgasawev
ganzogadebulobas iZens, konkretulobidan zogadobaSi gadazrdiT
mZlavr SemoqmedebiT impulsad gadaiqceva. istoriaSi araerTi faqtia
cnobili, roca konkretuli recenzia inteleqtualuri moRvaweobis
sferoSi saintereso faqtebis gamomzeurebis anda axal qmnilebaTa
Seqmnis mizezi gamxdara.
recenziis struqtura:
recenzia, miznis Sesabamisad, gansazRvrul struqturas
emyareba, romlis elementebia:
293
analizi;
msjeloba;
mtkiceba;
Sefaseba;
daskvnebi;
aRniSnuli struqturuli erTeulebiT recenzia miznobrivad
cxadad aris gansazRvruli, Tumca mainc ver gamoricxavs
recenzentis (recenziis damweris-avtoris) moWarbebul subieqtur
ganwyobilebebsa da Tvalsazriss. amis gamo arc Tu iSviaTia
SemTxvevebi, roca winaswargamiznulad recenzia an xelaRebiT xotba-
didebad qceula, an, piriqiT, sruliad usafuZvlo lanZRva-ginebad da
ganqiqebad, Tanac ara marto sarecenzio naSromisa, aramed ufro misi
avtorisa.
mecnierebis sferoSi amgvari subieqturobis Tavidan
asacileblad ukanasknel xans recenzirebis axali kriteriumebi
mkvidrdeba. igi Sinaarsobrivad principul siaxleebs ar Seicavs,
magram arsebiTad azustebs da akonkretebs recenziis struqturas.
axali principi nawarmoebTa SefasebaSi miznad obieqturobis
iZulebiT zrdas isaxavs. am principis Sesabamisad recenzia Semdeg
stuqturul elementebs unda daemyaros.
kvlevis miznebis, amocanebis, problemis arsis naTlad
Camoyalibeba;
naSromis mecnieruli da gamoyenebiTi Rirebuleba;
naSromis avtoris kvalifikaciisa da gamocdilebis donis
Sesabamisoba sakvlev problemasTan;
naSromis Seqmnis mosalodneli Sedegebi mecnierebaSi wvlilis
Setanis TvalsazrisiT;
samecniero naSromis vizualuri, teqnikuri gaformeba da a.S.
naSromis Sefasebis (recenzirebis) es elementebi konkretuli
qulebiT (minimalurisa da maqsimaluris farglebSi) fasdeba da
saTanado dasabuTebas saWiroebs. Tumca subieqturobis moments
savsebiT verc aseTi struqtura gamoricxavs. samecniero naSromis
294
Sefasebis (recenzirebis) am princips iyenebs “saqarTvelos erovnuli
samecniero fondi” saxelmwifo samecniero grantebis sistemaSi. maTi
mopovebis amocanebidan gamomdinare, es sistema, zemoaRniSnulis
garda, kidev or punqts moicavs:
* naSromis avtoris mier SemoTavazebuli droisa da biujetis
farglebSi Sesrulebis realisturobas;
* kvlevis Sedegebis miRwevis samecniero-teqnikuri meTodebisa da
moTxovnili materialuri-teqnikuri resursebis realisturobas.40.
recenziis daniSnuleba da Janrobrivi Taviseburebani
recenziis daniSnulebaa zogadad mkiTxvelisTvis teqstis
avtoris ideuri, Sinaarsobrivi Canafiqris, misi nawarmoebis
mniSvnelobisa da Rirebulebis naTlad da gasagebad ganmarteba.
mecnierebis sferoSi amas emateba naSromis mecnieruli siaxlis,
wvlilis, mecnierebis Tanamedrove miRwevebTan misi Sesabamisobis
Cveneba.
mxatvruli literaturisa da xelovnebis sferoSi recenzias
kidev erTi aspeqti emateba. esaa mkiTxvelisTvis daxmareba im
xerxebisa da saSualebebis aRqma-gaazrebaSi, rac nawarmoebis avtors
aqvs gamoyenebuli. aq recenziaSi pasuxi unda gaeces iseT kiTxvebsac,
rogoricaa:
ramdenad aqtualuria nawarmoebi TanamedroveobisaTvis;
ramdenad Rirebulia misi SemecnebiTi aspeqti;
ramdenad faseulia avtoris miRwevebi.
aqedan gamomdinare, recenziaSi aucileblad unda aisaxos:
siaxle da miRwevebi;
naklovanebebi (naklis mxilebis mizani misi aRmofxvris mizans
unda isaxavdes da amitom yovel SeniSvnas saTanado kvalifikacia
unda mieces);
40
ix. saxelmZRvanelo cnobari: “saxelmwifo samecniero sakonkurso grantebis
sistema”, Tb, 2006, gv.29.
295
recenzia avtors naSromis Semdgom gaumjobesebaSi unda
daexmaros, ufro metic, xeli unda Seuwyos mecnierebis ganviTarebas,
kvlevebis swori gziT warmarTvas;
recenziaSi gamoricxuli unda iyos subieqturi simpaTia-
antipaTiebi, angariSsworeba.
recenziis saxeobani
recenziis saxeobriv nairferovnebas safuZvlad sarecenzio
sagnis (obieqtis) Taviseburebebi udevs.
amis gamo konkretuli saxeobis recenziac ki sxvadasxvanairad
iwereba. saxeldobr, mecnierebis sferoSi recenzia misi dargebis
Sesabamisadac ki gansxvavebuli iqneba.
recenziis ZiriTadi saxeobebia:
samecniero recenzia (recenzia samecniero naSromze);
literaturuli recenzia;
Teatraluri recenzia;
kinorecenzia;
samecniero recenzia (recenzia samecniero naSromze):
samecniero literaturis mravaldargianobis miuxedavad,
nebismieri naSromi saerTo principul sqemas emyareba. samecniero
kvlevis mizani WeSmaritebis dadgenaa. es ki movlenaTa da saganTa
Soris mizez-Sedegobrivi kavSiris gamovlenas, kanonzomierebaTa
aRmoCenas gulisxmobs. amitom recenzenti, rogorc wesi, avtoriviT
mainc unda erkveodes problemis arsSi. sxvagvarad srulfasovani,
obieqturi recenziis Seqmna SeuZlebelia. amas cxadyofs, arc Tu
iSviaTi faqtebi, roca diletanti bedavs recenziis weras. Sedegi
nebismier SemTxvevaSi savalaloa, naSromis obieqturi Sefasebis
nacvlad avtoris subieqturi ganwyobilebiT nasazrdoebi usafuZvlo
xotba-didebaa an lanZRva-qiliki.
recenziis struqtura
recenziis struqturaSi upirvelesi elementi naSromis
mecnieruli Rirebulebis warmoCena-Sefasebaa. aq recenzentma unda
warmoaCinos naSromis siaxle, anu ras ambobs axals, riT amdidrebs
296
avtori mecnierebis konkretul dargs. magram mkiTxvels es siaxle
rom daanaxos, kvlevis winaviTarebac unda mimoixilos da
sarecenzio naSroms am fonze unda mouZebnos adgili mecnierebis
konkretul dargSi. es unda moaxdinos Tanamedrove miRwevaTa fonze,
sxva naSromebTan Sedarebis, ganxvavebulis gamovlenis gziT.
recenziis amave nawilSi unda cxadyos, rogoria kvlevis
Sedegebi, ramdenad Seefereba Tanamedrove dones.
yovlad gaumarTlebelia naSromis izolirebulad, mecnierebis
dargis miRwevaTa gauTvaliswineblad Sefaseba;
samecniero naSromis Rirsebebze (iseve, rogorc naklovanebebze)
msjeloba safuZvliani, faqtobrivi masaliT unda iyos dasabuTebuli;
naSromis calkeuli nawilebis, elementebis ganxilvis Sedegad
miiReba saTanado daskvnebi;
naSromis calkeuli nawilebis Sefasebas unda mohyves misi
saerTo Sefaseba da dadgindes misi adgili mecnierebis dargSi.
recenziis kompozicia, stili, literaturuli gaformeba
aq raime standartebi ar arsbobs, radgan:
analizisa Tu Sefasebis xerxebis gameoreba recenzias
trafaretulobis ieriT aRbeWdavs;
yovel konkretul samecniero naSroms Taviseburi stili, forma,
tonaloba sWirdeba;
recenzents aucileblad unda SeeZlos, SemoqmedebiTad miudges
sarecenzio naSroms.
literaturuli recenzia
mwerloba, mxatvruli literatura inteleqtualuri
moRvaweobis gamorCeuli sferoa. mecnierebisgan gansxvavebiT, igi ara
marto adamianis Semecnebaze zemoqmedebs, aramed grZnobiT-emociur
mxarezec. Rrma kvals tovebs adamianis sulSi, mis ragvarobasac
mniSvnelovnad gansazRvravs; erTi sityviT, adamianis sulieri
samyaros ufaqizes simebze axdens udides zegavlenas. amitom
literaturuli recenzia SemecnebiTTan erTad, adamianis sulier
297
ltolva-miswrafebebsac unda iTvaliswinebdes da uwevdes angariSs.
amitom literaturuli recenziis avtori Rrmad unda erkveodes
mwerlobis arsSi, ara marto literaturuli ganaTleba, aramed
daxvewili gemovneba da alRo unda hqondes, mwerluri niWiT iyos
madlmosili.
praqtika cxadyofs, rom literaturuli recenziis avtorze
(Cveulebriv mas literaturis kritikoss uwodeben, radgan arsebobs
literaturuli recenziebis specialuri dargi-saliteraturo
kritika) bevrad aris damokidebuli ara marto calkeuli mxatvruli
qmnilebis bedi-mkiTxvelis mier miReba-armiRebis, aramed mTlianad ama
Tu im mwerlis Semoqmedebisac. kritikosis mier mxatvruli qmnilebis
aRqma-gaazrebis parametrebzea damokidebuli misi mniSvnelobis
dadgena. kritikosi (recenzenti) aris Suamavali mweralsa da
mkiTxvels Soris. yvelgan da maT Soris qarTul sinamdvileSi
dResac, samwuxarod, araerTi kargi qarTveli mwerali usamarTlod
aris CrdilSi moqceuli imis gamo, rom wesieri kritikosi ar arguna
bedma, anu misi calkeuli qmnileba Tu mTliani Semoqmedeba susti
kritikosis kvlevis areSi moeqca da amis gamo SeumCneveli an
amoucnobi darCa misi mwerluri ostatoba, misi qmnilebebis
mxatvruli azri da, aqedan gamomdinare, misi adgili zustad ver
ganisazRvra Cveni literaturis istoriaSi.
amitom aris, rom literaturis nawarmoebis recenzents
(kritikoss) didi moTxovnebi waeyeneba:
kargad unda icnobdes literaturul procesebs, Tanamedrove
literaturul mimdinareobebs;
unda SeeZlos kavSiris damyareba calkeul literaturul
faqtebs Soris, maTi ganzomileba da saTanado Tvalsazrisis
Camoyalibeba;
pasuxs iZleodes ara marto kiTxvaze, ra Tqva mweralma, aramed
imazec – rogor Tqva;
literaturul recenziaSi unda gairkves rogorc mwerlis
Canafiqri, aseve misi mxatvruli ostatobis Taviseburebani;
298
recenzentma mxatvruli qmnileba calkeul nawilebad ki ar
unda daSalos (forma, Sinaarsi, personaJebi da a.S.), aramed
erTianobaSi unda ganixilos;
recenzentma unda moZebnos recenziis optimaluri forma, rac
mxatvruli nawarmoebis arsis maqsimaluri SesatyvisobiT warmoCenas
Seuwyobs xels;
specialistebi udides mniSvnelobas aniWeben recenziis
Sesavals da gvirCeven, mkiTxvelis dainteresebis mizniT, recenzia
daviwyoT nawarmoebis Sinaarsidan raime saintereso epizodis
citirebiT, an sadiskusio sakiTxiT.
recenziis ZiriTad nawilSi Sefasebuli unda iyos nawarmoebis
Rirsebani, momarjvebuli unda iyos msjeloba, mtkiceba. aseTsave
formiT warmoCenili unda iyos naklovanebebi.
gadamwyveti mniSvneloba eniWeba recenziis daskvniT nawils,
sadac Sejamebulia msjeloba da Sefasebulia sarecenzio nawarmoebi.
aRsaniSnavia, rom recenziis tons umTavresad nawarmoebis
Rirsebebi ganapirobebs. Tumca es kriteriumi arc gadametebul qeba-
didebaSi unda gadaizardos da arc lanZRva-ginebaSi.
qarTul sinamdvileSi am moTxovnas gansakuTrebuli
mniSvneloba aqvs, radgan mxatvrul nawarmoebTa recenzirebis
praqtikaSi (saliteraturo kritikaSi) xan erTi ukiduresoba
SeimCneoda, xan meore. Tavis droze am tendenciebis daregulirebac ki
gaxda aucilebeli – aikrZala lanZRva-gineba da avtorTa
Seuracxyofa41. am garemoebam ki saliteraturo kritika meore
ukiduresobaSi gadaisrola – didi gasaqani mieca qebas, xotba-
didebas, Tanac xSirad sruliad usafuZvlod.
recenziaSi, rogorc aRiniSna, mwerlis ideuri Canafiqris
asaxvasTan erTad, unda daxasiaTdes da Sefasdes avtoris mier
gamoyenebuli mxatvruli ostatobis xerxebi da formebi, nawarmoebis
41
t. kvanWilaSvili “recenzia” wignSi: “sabWoTa Jurnalistikis Teoria da praqtika”,
nawili II, Tbilisi, Tsu gamomcemloba, 1978, gv. 233-257.
299
enis, stilis Taviseburebani, mxatvruli literaturis ganviTarebaSi
Setanili wvlili, mkiTxelze zemoqmedebis xarisxi da a.S.
Teatraluri recenzia
sagnis Sesabamisad recenziis es saxeobac TaviseburebebiT
xasiaTdeba. misi mizania Teatraluri xelovnebis ganviTarebisaTvis
xelSewyoba, romelic Tavisi bunebiT sinTezuria. aq mxatvruli
nawarmoebi, sasceno xelovneba (audio-video),mxatvroba
urTierTTanamSromlobs da mTavar figuras-reJisors eqvemdebareba. es
ukanaskneli Taviseburad kiTxulobs nawarmoebis teqsts, Tavis nebas
uqvemdebarebs msaxiobTa TamaSs, mxatvris, kompozitorisa Tu sxvaTa
muSaobas.
recenziaSi unda Sefasdes am sinTezuri xelovnebis TiToeuli
aspeqti, yvela mxare _ piesis Rirsebebi, reJisoris muSaoba, msaxiobTa
TamaSi, mxatvroba, musika. oRond yvela nawili mTlianobaSi unda
iyos ganxiluli. (piesa, reJisura, msaxiobi, mxatvroba, musika . . . )
Teatralur recenzias Tavisi struqtura, ena, manera da sxva
Taviseburebani axasiaTebs.
recenziaSi aucileblad unda aRiniSnos, ra iTqva speqtakliT,
ra misca mayurebels, riT gaamdidra misi sulieri samyaro, rogor
iTqva saTqmeli, ra xerxebiT; rogori iyo reJisoris, msaxiobTa
namuSevari; ra iyo siaxle, riT gaamdidra Teatraluri xelovneba;
rogoria es siaxle; ra nakli hqonda speqtakls; riT SeiZleba naklis
gamosworeba da ra saerTo zegavlena moaxdina mayurebelze, saiT
ubiZga, ra moqmedebisaken mouwoda.
Teatraluri recenziisaTvis ar arsebobs raime dakanonebuli
struqtura. igi Tavisufali formis SemoqmedebiTi teqstia, romelSic
zemoaRniSnuli elementebi aucileblad unda aisaxos.
kinorecenzia
kinorecenziis daweras upirvelesad profesionali kinomcodne
sWirdeba, romelmac icis kinos, rogorc sinTezuri xelovnebis arsi,
300
buneba, Taviseburebani. aseve kargad aris iyos gacnobierebuli
kinematografiis dargebSi (mxatvruli kinematografia, dokumenturi,
multiplikaciuri, sabavSvo, tele da a.S.). amitomac aris, rom
kinorecenzentebs (kinomcodneebs) specialurad amzadeben umaRles
skolebSi.
kinorecenziaSi gasaTvaliswinebelia Semdegi garemoebani:
mxatvruli filmis safuZveli literaturuli nawarmoebia,
romelsac scenari ewodeba. misi avtori mweralia da Tanaavtoric
hyavs. esaa filmis reJisori, romelic konosuraTis sulis
Camdgmelia. igi warmarTavs operatoris, msaxiobis, mxatvris,
kompozitoris, xmis operatoris, asistentis, teqnikuri muSakis
saqmianobas, xelmZRvanelobs montaJs.
kinorecenzentma weris dros yovelive es unda gaiTvaliswinos.
upirvelesad, yuradReba unda dauTmos mTavar figuras_kinoreJisors
da mis ostatobas. amis mere unda Seafasos operatori, vinc firze
aRbeWdavs yovelives, rac mayurebelma unda naxos. Semdeg recenziaSi
adgili unda dauTmos msaxiobebs, maT mier Sesrulebuli rolebis
xarisxianobas.
recenziaSi aseve unda aisaxos filmis gaxmovaneba, mxatvroba
(ferebis SerCevis), saerTo jamSi ki recenziam unda cxadyos:
ra misca filmma mayurebels;
risken mouwoda, ra Tvalsazrisze daayena;
rogor da ra xerxebiT SeZlo dasma mayurebelze zemoqmedeba.
ganxilvis sagnis TaviseburebaTa gaTvaliswinebiT aseve iwereba
musikaluri nawarmoebis, operis, baletis, saestrado, simfoniuri
koncertebis, samxatvro gamofenebis recenziebi.
302
gamomcemlobaSi, xelnaweris stilTan erTad, ixveweba da
gasruldeba teqnikuri saredaqcio samuSaoebic. bolo etapze iwyeba
teqnikuri da saerTo dizainis, wignis tiraJis sakiTxebi.
amis Semdeg dadgindeba gamocemis tipi da saxeoba. am yvelafers
gamomcemloba uTanxmebs xelnaweris avtors. Semdeg etapze
SemuSavdeba wignis maketi, romelic Sesabamis registraciaSi
gatardeba (saavtoro uflebaTa saagento, Sesabamisi sainformacio
centri da a. S.) da amgvarad momzadebuli, ukve wignis maketamde
naxvewi samecniero naSromi stambas gadaecema, sadac misi tiraJireba
xdeba.
rogorc vxedavT, mkvlevari, rogorc kvlevis saboloo
produqciis-samecniero naSromis avtori, xelnawerze muSaobis
dasrulebis Semdegac muSaobs mis gamosacemad momzadebaze, CarTulia
gamomcemlobis saqmianobaSi da konsensusis safuZvelze wyvets
mniSvnelovan sakiTxebs. maszedac aris damokidebuli, rogori iqneba
wigni. am gadawyvetilebiT ganisazRvreba gamocemis tipi da saxeoba.
es ki avtorisgan saamiso codnas moiTxovs. amis gamo mizanSewonilad
migvaCnia Tqven - momaval samecniero naSromTa avtorebs _ am
TvalsazrisiTac mogawodoT aucilebeli informacia, anu gagacnoT,
ra aris gamocemis tipi, saxeoba, ra specifikur Sinaarss atarebs es
cnebebi, ra unda icodeT am mxriv, praqtikul saqmianobaSi rom
warmatebiT gamoiyenoT es codna.
42
Прохоров Е.И. - Текстология, М., 1966, с. 172
303
* adre momzadebuli (ukve arsebuli) teqstis beWdva.
pirveli tipis gamocemas `dokumenturi gamocema~ ewodeba. es
iseTi gamocemaa, sadac teqsti dedanTan maqsimalurad aris
miaxloebuli. SenarCunebulia dedniseuli grafika (asoTa
moxazuloba, teqnikuri dizainis sxva elementebi). aq araferia
Secvlili: arc gverdebi (teqstis ganTavsebiT) da arc sxva ram. am
tipis gamocema tradiciulad ori gziT xorcieldeboda:
fotomeqanikurad (romelsac fototipuri, anu faqsimiluri gamocema
ewodeboda) da beWdurad (ucvlelad, magram teqstis xelaxali
awyobiT).
faqsimiluri gamocemis mizani unikaluri xelnaweri Tu
beWduri wyaroebis srulfasovani Semcvlelis (monacvlis) Seqmna iyo.
Tumca unda iTqvas, rom sastambo teqnikis dabali donis gamo
faqsimiluri gamocema (gansakuTrebiT dizainis, qaRaldis xarisxis,
sastambo melnis sxvaobis gamo) mainc ver utoldeboda dedans,
poligrafistTa didi mcdeloba-rudunebis miuxedavad, mainc raime
xarvezi axasiaTebda. faqsimiluri gamocema mainc inarCunebs Tavis
mniSvnelobas.
qarTul sinamdvileSi araerTi aseTi gamocema arsebobs.
magaliTisTvis, ukvdavi `vefxistyaosnis~ vaxtang VI_s mier 1712 wlis
gamocemis dasaxelebac ikmarebda. rom ara misi jer a.SaniZis mier 1937
wels, xolo meored 1987 wels ganxorcielebuli faqsimiluri
gamocema, bevr specialists warmodgena am wignze sxvaTa monaTxrobiT
unda Seeqmna.
Zveli teqstis xelaxali awyoba-beWdvis gziT ganxorcielebul
gamocemas dokumenturi, anu diplomatiuri gamocema erqva. gamocemis
mizani am SemTxvevaSic dedniseuli teqstis zusti aRdgena iyo.
diplomatiuri gamocemebi Zveli teqstebisa saWiro iyo, erTi
mxriv, Tavisi teqstologiuri, meore mxriv, mecnieruli Rirebulebis
gamo - teqstze momavalSi muSaobis perspeqtivis Seqmnis
TvalsazrisiT.
304
gamocemis es tipi sul raRac sami aTeuli wlis win did
fufunebad iTvleboda, teqnikuri sirTulis gamo. faqsimiluri
gamocema sagangebo, gansakuTrebul SemTxvevebSi xorcieldeboda. ras
ifiqrebdnen maSin teqstologebi da wignis gamocemis specialistebi,
rom Zalian male gaCndeboda iseTi teqnika (saxeldobr: skaneri,
rizografi, printeri da a. S.), rac am tipis gamocemas Cveulebriv
saqmed aqcevda, aRarc wyaros teqstis xelaxla awyoba gaxdeboda
saWiro, diplomatiuri gamocemebisTvis.
teqstis momzadeba specialistebis (teqstologebis) mier:
gamocema, romelic iTvaliswinebs teqstis specialur,
kritikul damuSavebas teqstologTagan, `kritikul gamocemas~
uwodeben. am gamocemis mizania mkiTxvelisTvis mecnierulad sando,
e.w. kanonikuri teqstis miwodeba. Amdenad, kritikuli gamocema
avtoriseul teqsts warmoadgens.
gamocemebi daniSnulebis mixedviT:
daniSnulebis mixedviT, ganasxvaveben akademiur, samecniero da
samecniero-popularul gamocemebs.
akademiuri gamocema: esaa kritikuli gamocemis umaRlesi forma.
igi axasiaTebs gamocemis xarisxs, teqstebis sisrules, mecnierul
Rirebulebas. aseTi gamocemis ganxorcieleba nebismier
gamomcemlobas SeuZlia. akademiuri gamocemis mizania:
avtoris mTeli mecnieruli memkvidreobis gamovlena;
avtoriseuli xelnawerebis dadgena;
yvela nabeWdi naSromis gamovlena (maT Soris fsevdonimiT, an
anonimurad gamoqveynebulisac);
teqstebis daweris TariRebis dadgena;
Savi avtografebis wakiTxva (anu ZneladgasarCevi adgilebis
amokiTxva); v) wyaroebis erTmaneTTan Sedareba;
komentireba.
akademiuri gamocema moicavs: avtoris yvela teqsts
(damTavrebulsac, daumTavrebelsac), Canawerebs, CaniSvnebs, gegmebs,
eskizebs, sxvadasxva redaqciebsa da variantebs; teqstebs, romlebic
305
avtors miewereba, saqmian qaRaldebs, ubis wignakebs, warwerebs, pirad
werilebs da a.S. amas garda, avtoris kanonikur teqstebs, momavalSi
xelaxali gamocemisaTvis; samecniero aparaturas avtoris
memkvidreobis Seswavlis donis asaxviT.
akademiuri gamocemis pirveli tomi unda iwyebodes saredaqcio
weriliT saTauriT: `redaqciisagan”, romelSic aRwerili iqneba
gamocemis principebi da Taviseburebani; unda erTvodes samecniero-
sacnobaro aparatura. `samecniero-sacnobaro aparatis upirvelesi
daniSnulebaa, Caayenos mkiTxveli im idealuri mkiTxvelis rolSi,
romelsac gulisxmobda da mimarTavda mwerali~43.
akademiuri gamocemis samecniero-sacnobaro aparatura moicavs:
Sesaval statias;
komentars;
saZieblebs.
Sesavali statia, rogorc aRiniSna, axasiaTebs gamocemas, misi
Sedgenis principebs, aanalizebs avtoris cxovreba-Semoqmedebas,
gadmogvcems biografiul cnobebs da a.S.
komentari mkiTxvels awvdis gamomcemlis ganmartebebs yvela iseT
sakiTxze, rac axsna-ganmartebas saWiroebs.
saZieblebi sxvadasxva xasiaTisaa: saxelTa saZiebeli (anotirebuli
da ubralo). nawarmoebTa anbanuri saZiebeli, geografiul saxelTa
saZiebeli, teqstebSi dasaxelebul wyaroTa da personaJTa saZieblebi,
werilebis adresatTa saZiebeli da a.S.
samecniero gamocema: - kritikuli gamocemis yvelaze
gavrcelebuli formaa. mas axasiaTebs: kanonikuri teqstis
saguldagulo momzadeba; komentarebi, romlebic kvalificiur
mkiTxvelzea gaTvlili, samecniero-sacnobaro aparatura, gamocemis
am tipisTvis saredaqcio werili aucilebeli ar aris. samagierod
43
l. gvaramaZe, `komentari akademiur gamocemaSi~, wignSi: teqstologiis sakiTxebi, I,
Tb.,1978, gv. 127
306
saWiroa komentarebi Catarebuli teqstologiur muSaobis Sesaxeb.
aucilebelia aseve saZieblebi.
amdenad, moTxovnebi, romlebic samecniero gamocemebs waeyeneba,
aseTi Sinaarsisaa:
1. kanonikuri teqstis saguldagulo momzadeba;
2. mecnieruli komentari, romelic kvalificiur mkiTxvelzea
gaTvlili;
3. gamocemis sisrule (damokidebuli mkiTxvelis moTxovnebze);
4. samecniero-sacnobaro aparati (akademiuri gamocemis msgavsi).
samecniero-sacnobaro aparati ki, rogorc wesi, Semdeg monacemebs
unda Seicavdes:
saredaqcio werils;
qronologiur principze agebul istoriul-literaturul
statias;
komentarebis preambulas (frang. -préambule - winasityvaoba,
laTinuri sityvidan preambulus - winamavali, winamorbedi);
teqstologiur komentars;
istoriul-literaturuli komentari SesaZloa ar axldes.
308
qronologiuri (ufro mxatvrul literaturaSi) principi
gansazRvravs.
TxzulebaTa krebulebSi teqstebis ganTavsebis erT princips
gamocemis tipi da saxeoba gansazRvravs. magaliTad, akademiur
gamocemaSi mkacradaa daculi qronologiuri principi. aq am
principiT dasrulebuli da dausrulebeli Txzulebebi gverdigverd
ibeWdeba. samecniero-masobrivSi aseTi principis darRveva
SesaZlebelia.
TxzulebaTa krebulebSi teqstebis ganlagebis meore principia
avtoris neba-survili. xSirad avtori, magaliTad, Segnebulad
arRvevs qronologiur princips, miaCnia, rom SedarebiT gvian
gamocemuli Txzuleba Tematur-problemurad win uswrebs adre
gamocemul naSroms (anu mas erTi didi problemis wina nawilisadmi
miZRvnili naSromi ufro gvian aqvs gamoqveynebuli) da realur
qronologiaze maRla logikur qronologias ayenebs.
44
aseTi avtori arc mkiTxvelis “saqmis kursSi Cayenebas” erideba. Tamamd ucxadebs,
rom misi naSromi erTi cda an erTi etapia problemis kvlevisa da rom momavalSi
ganagrZobs pasuxis Ziebas.
310
xarisxi da done, anu redaqciebis specifikaciebi, tipebi. dReisaTvis
teqstologiaSi dadasturebulia aseTi redaqciebis arseboba:
redaqciebi, sadac saerTo moxlod Tema (ZiriTadi debuleba)
da fabulaa (koncefcia);
redaqciebi, sadac erTi Tema (ZiriTadi debuleba) sxvadasxva
koncefciiTaa gaazrebuli;
redaqciebi, sadac erTsa da imave Temas (ZiriTad debulebas)
sxvadasxva daskvna (pasuxi) aqvs.
praqtika cxadyofs, rom zogjer kvlevis dasawyiSi avtors erTi
Tvalsazrisi (ZiriTadi debuleba) aqvs da sakvlev problemasac
Sesabamisad amuSavebs. wlebis Semdeg ki icvlis azrs da xelaxla,
ukve sxva mosazrebis mixedviT wers naSroms. Sedegad Cndeba ori
redaqcia, romelTa arsebobis safuZveli Tvalsazrisis cvlilebaa da
igi bolo redaqciaSi aisaxeba.
cnobilia erTi da imave naSromis redaqciebi, sadac mxolod
leqsikur_stilisturi (mwerlobaSi) cvlilebebia ganmasxvavebeli
niSnebi. aseT redaqciebs stilistikuri ewodeba.
arsebobs iseTi redaqciebic, sadac erTi Tema (ZiriTadi
debuleba) sxvadasxva moculobis teqstebSia gaSlili. maT mokle da
vrceli redaqciebi ewodeba.
aRniSnuli ufro cxadad ramdenime konkretul magaliTze
warmovidginoT: ,,redaqciebis” iseTi siuxve, rogoric vaJa fSavelas
nawarmoebebSia, iSviaTia mwerlobisTvisac da eTnografiuli
mecnierebisTvisac. maT vaJas SemoqmedebiTi manera-,,didi Temebisadmi
siyvaruli” (gr. kiknaZe) qnmis. erTi Tema sruliad sxvadasxva
nawarmoebSi nair_nairi aspeqtiT Cndeba. misi
eTnografiul_folkloristuli naSromebidan moviyvanT magaliTs:
1886 wels vaJam gamoaqveyna narkvevi ,,fSavlebi”
(,,iveria” #34; 35; 36; 39), sadac misi Tanamedrove cnobili meleqseebis-
mercxalasa da jabanas nawarmoebebi, anu fSavuri poeziis nimuSebi
warmoadgina da am avtorTa niWierebazec Tqva ramdenime sityva. imave
311
wels, vaJam ufro vrcladac uambo mkiTxvels am ori meleqsis
ambavi, ,,iveriaSi” (#104) gamoqveynebul werilSi
,,fSavlebis cxovrebidam”. am Temis kavSirze wina werilTan vaJam
mkiTxvels Tavad miuTiTa: meleqse mercxalas ,,iverias” mkiTxvelebi
unda icnobdnen werilidam ,,fSavlebio”45.
miuxedavad saTauris sxvaobisa (,,fSavlebi”, ,,fSavlebis
cxovrebidam”) es ori folklorul _ eTnografiuli narkvevi erTi
samecniero naSromis sxvadasxva redaqciaa.
analogiuri faqtebis moyvana Tavad vaJas memkvidreobidanac
SeiZleba da did qarTvel mweralTa Tu mecnierTa_-n.maris
i.javaxiSvilis, k.kekeliZis SemoqmedebiTi memkvidreobidanac, magram
sityva zedmetad gagvigrZeldeboda.
qarTul filologiaSi mogvepoveba “ ninos cxovrebis” Satberd
_ WeliSuri redaqcia46.
es teqsti Taviseburad gadaumuSavebia XIs. 70-iani wlebis
moRvawes leonti mrovels da axali, Sevsebuli redaqcia Seuqmnia 47.
“ninos cxovreba” XII s. leonti mroveliseuli teqstis safuZvelze,
sxva wyaroebis gamoyenebiT gadaumuSavebia XII saukunis moRvawes _
arsen bers da ase gaCnda “ninos cxovrebis” mesame redaqcia48.
rogorc vxedavT, erTi Txzulebis sam sxvadasxva redaqciazea
saubari. miuxedavad imisa, rom erT Temaze arsebul am Txzulebebs
sxvadasxva avtori hyavs. msgavsi redaqciebi (avtorTa sxvadasxvaobis
mixedviT) SeiZleba mxolod Janrobrivma sxvaobam ganapirobos
(Cveulebriv, aseTi ram mwerlobaSi xdeba). magaliTad, Zvel qarTul
literaturaSi mogvepoveba erT da imave Txzulebis prozauli da
poeturi redaqciebi. prozauli bagrat batoniSvilis “moTxroba
sjulTa uRrmToTa ismaitelTa”. esaa XVI saukunis I naxevris
49
magaliTebsa da mimoxilvaSi vemyarebiT l.mefariSvils (”redaqciebi da
variantebi”, wignSi: teqstologiis sakiTxebi, I, 1970, gv, 162).
313
ase Tu ise, ukve moaxdina reagireba. Tumca “Seryvnebi” avtoriseuli
Sesworebebisagan _ “ikiTxvisebisagan” mkveTrad unda gancalkevdes
Sesabamisi aRniSvnebiT (“cenz.”; “red,” da a.S.), raTa mkiTxvelisTvis
saeWvo aRaraferi darCes.
xSirad Txzulebis or an met sxvadasxva teqstSi gansxvaveba
patar _ patara, sityvier ikiTxvisebs scildeba. msgavsi teqstebi
avtoris koncefciiT, TvalsazrisiT (Temisadmi avtoris sxvadasxva
midgomiT) arsebiTad sxvadasxva damoukidebeli teqstebia da isini
redaqciebia. magram ikiTxvisebs, romlebic teqstze avtoris
gaazrebuli, mizanmimarTuli muSaobis Sedegia, variantebi hqvia.
ra gansxvavebaa “redaqciebsa” da “variantebs” Soris? sxvaoba
umTavresad xarisxobrivi da raodenobrivi xasiaTisaa. variantebi
gamocemaSi SeiZleba teqstobrivi saxesxvaobebis mixedviT davalagoT,
redaqciebs ase ver moveqceviT, radgan teqstebis Sejerebisas yoveli
gansxvavebuli sityvis amowera mogvixdeba, rac mkiTxvels kidev ufro
gaurTulebs aRqmas.
variantebi mkiTxvels uCvenebs im gzas, rac avtorma teqstis
saboloo xvewamde, gaiara. anu ra rodis, rogor, da ratom Seaswora.
varianti aseT SesworebaTa Tanamimdevrobasac avlens: ra iyo Tavidan,
ra _ mere, ra iyo sworad, ra _ gadaxazuli, ra iyo Casworebuli
imTaviTve, ra Casworda (Caemata, gadaixaza) Semdgom. ase muSavdeba
teqstis yvela redaqcia. anu variantebSi teqstebis SepirispirebiTi
analiziT SemoqmedebiTi xasiaTis yvelanairi sxvaoba aisaxeba. maT
wasakiTxad teqstologiaSi Semdegi pirobiTi niSnebi gamoiyeneba
(isini pirobiTia, radgan maT ricxovnobas raime SeiZleba daematos
kidec da SeiZleba gamoakldes):
aklia: _ ;
metia: +;
gadaxazulia: ~ ;
nacvlad: ] da a. S.
raki gamocemis (wignis) ZiriTad nawilSi kanonikuri teqsti
ibeWdeba, bunebrivia, variantebi mis Sesaxeb iqneba da qronologiis
314
principiT dalagdeba. avtoris mier gadaxazulis teqstis sanacvlod
ZiriTad teqstSi Tavsdeba, gadaxazuli ki variantSi aRiniSneba.
gadaxazuli, magram aRudgeneli striqonebi, Tu konteqstis
mixedviT aucilebelia, ZiriTad teqstSi unda aRdges.
gamoricxuli araa, rom variants, Tavis mxriv, araerTi varianti
hqondes, amis gamo zogierTi specialisti fiqrobs, rom igi ZiriTad
teqstSi unda aRdges da pirobiTi niSnebiT gamoiyos 50. sxvaTa azriT,
es ar SeiZleba, radgan mkiTxvels sufTa teqsti unda mivawodoT.
aseTi teqsti ki bolos variantebsa da SeniSvnebSi unda mieTiTos 51.
yovel variants Tavisi Semoklebuli gamoxatuleba unda hqondes
laTinuri asoebiT an abreviaturiT, rac maTi praqtikuli gamoyenebis
gasamartiveblad keTdeba.
da bolos: kanonikuri teqstisa da variantebis urTierTkavSiris
danaxvis gasaadvileblad gamoiyeneba damakavSirebeli an
axsnaganmartebiTi sityvebi: “win”, Camat.”, “Semdeg gadaxazulia”,
“nacvlad” da a.S.
variantebs zogadi forma aqvs: vuTiTebT kanonikuri teqstis
gverds da striqons, mere axsna_ganmartebiT sityvas, kanonikuri
teqstis fragments (konteqsts). miTiTebulia konkretuli adgilis
varianti da misi Sifri sxva teqstidan. Tumca es saerTo (zogadi)
forma yovelTvis ar gamoiyeneba da konkretul SemTxvevebzea
damokidebuli. samagierod, ucvlelia Semdegi wesi:
variantebi teqstebis gamocemebSi mxolod imitom ibeWdeba, rom
mkiTxvels avtoris SemoqmedebiTi procesis wvdomasa da istoriis
gaazrebaSi daexmaros, roca wignSi teqstis sxavdasxva redaqcia
ibeWdeba, maSin variantebis dakavSireba kanonikur teqstTan
SeuZlebelia redaqciebs Soris arsebiTi sxvaobis gamo. aseT dros,
gansakuTrebuli aucileblobis SemTxvevaSi, SeiZleba aseTi
qveganyofilebac Seiqmnas: “adreuli redaqciis variantebi”.
50
Штокмар М. П., Установление авторов анонимных и псевдонимных произведений в книге: “Основы
текстологии ”, M., 1962, с 327
51
l.mefariSvili, dasax. naSromi, gv. 165
315
komentari: komentari (laT. commentarium) axsna _ganmartebiTi
SeniSvnaa, romelic arcTuiSviaTad kritikis aspeqtebic emateba.
komentari, rogorc teqstis nairsaxeoba, damoukidebeli TviTkmari
Sinaarsisaa. struqturulad ki samecniero naSromis _ sacnobaro
aparatis erTeulia.
komentarebi daniSnulebis mixedviT sxvadasxvanairia. mecnierul
kvlevebSi avtoris (Tu TviTon akeTebs komentars) an sxvaTa
(oponentis, redaqtor _ gamomcemlis, recenzentis) Tvalsazrisis
gamoxatvaa sakvlevi problemis romelime aspeqtan dakavSirebiT an
codnis Sevseba _ dazusteba.
teqstebis Semswavlel mecnierebaSi _ teqstologiaSi komentaris 4
saxeobaa gamovlenili. esenia:
* teqstologiuri komentari;
* istoriuli _ literaturuli komentari;
* lingvisturi (anu leqsikuri) komentari;
* realuri komentari.
zogierTi specialistis azriT, komentarebi ufro
mravalfunqciuria da Svid saxeobad jgufdeba. am mosazrebis avtori
rusi mecnieri b.tomaSevski aRniaSnul oTx saxeobas sams aseTsac
amatebs. esenia:
saredaqcio _ sagamomceblo komentari, romlis mizania
teqstis sruli istoriis gadmocema. misi gamoyeneba mxolod
akademiur gamocemebSia aucilebeli;
kritikuli komentari; Tavisi arsiT krebulSi Setanili
teqstebis kritikul mimoxilvas warmoadgens da Zalian waagavs
istoriul _ literaturul komentars.
literaturul komentari, romelic ufro mxatruli
literaturis teqstebis (upiratesad poeziis) krebulebSi gamoiyeneba
da poetikis, leqswyobis analizs moicavs52.
52
Б. Томaфшевский, Писамель и книга, М., 1959.
komentaris aspeqtSi es naSromi vrclad aqvs ganxiluli l. gvaramaZes. (ix. misi
dasaxelebuli naSromi, gv. 128-130)
316
teqstologiuri komentari gamocemis saxeobiTa da tipiT aris
ganpirobebuli. masSi axsnili da dasabuTebulia teqstze Catarebuli
teqstologiuri muSaoba, misi saWiroeba.
mecnierul gamomcemebSi teqstologiur komentars specifikuri
Sinaarsi aqvs. aq, mxatrul _ literaturul teqstebze muSaobisagan
gansxvavebiT, ar ganixileba teqstebis daTariRebis, atribuciis,
variantebis, redaqciaTa dadgenis, ZiriTadi teqstis arCevisa da masSi
SesworebaTa Setanis dasabuTebis sakiTxebi. mieTiTeba naSromis
pirveli publikaciis TariRi da adgili.
ukve cnobil teqstSi, roca xelaxali gamocemisaTvis
mzaddeba, mkvlevars araiSviaTad Seaqvs Sinaarsobrivi Tu
kompoziciuri Sesworebebi, iseT teqstologiur formebs amjobinebs,
romlebic ufro gamarTlebulad miaCnia. komentarebSi aseTi
Sesworebebi aucileblad unda iqnas Setanili, xolo maTi
aucilebloba (an mizanSewoniloba) _ axsnil _ dasabuTebuli, raTa
mkiTxvelma Secdomad ar miiCnios da Tavadac gaerkves sworebaTa
safuZvlianobaSi.
istoriul _ literaturuli (kritikul _ literaturuli)
komentari: misi Sinaarsi da funqcia teqstologiaSi sxvadasxvanairad
esmiT.
erTni aRniSnaven, rom aseTi komentari, yvelaferTan erTad,
unda Seicavdes nawarmoebis idealur mxatvrul analizsac da swored
esaa misi arsis ganmsazRvreli funqciuri mxare. amitom es komentari
TiTqmis iseTivea, rogoric kritikul _ literaturuli statia.
gansxvaveba maT Soris isaa, rom statia avtoris Semoqmedebas
mTlianad ganixilavs, komentari ki _ erT, kerZo nawarmoebs53.
meoreni komentaris am saxeobis saWiroebas eWvis TvaliT
uyureben da mizezad mis umTavres daniSnulebasTan am saxeobis
Seusabamobas asaxeleben. kerZod, komentari faqtobriv masalaze unda
iyos agebuli, faqtebis ucvlelobas emyarebaodes, kritikul _
literaturuli azri ki, rogorc misi Semswavleli mecniereba _
53
Е. И. Прохоров, Текстология, М., 1966 с. 152-154
317
literaturaTmcodneoba, cvalebadia. amitom aseTi komentari mokle
droSi moZveldeba da miuRebelic ki gaxdeba.
ufro dasabuTebuli meore mosazrebaa. asec rom ar iyos,
mecnieruli kvlevebisaTvis komentaris es saxeoba nakleb gamosadegia.
realuri komentari: misi mizania teqstis zusti azris mitana
mkiTxvelamde, romelsac man teqstis Rrma gagebisa da marTebulad
gaazrebis saSualeba unda misces, naTeli gaxados yvelaferi, risi
Tqmac avtors surs.
lingvisturi (leqsikuri) komentari: naklebad gamoiyeneba
praqtikaSi da albaT, amitom, Teoriuladac naklebadaa Seswavlili.
arada komentaris es saxeoba avtoris enas, stils, gramatikul
Taviseburebebs Seexeba da Zneladgasagebi sityvebis leqsikonsac
moicavs. am komentaris mizani maTi mecnieruli, sistemuri analizia.
Cveni azriT, lingvisturi komentarebis praqtika teqnikisa da
sabunebismetyvelo mecnierebaTa sferoSi didad waadgeboda qarTuli
teqnikuri enis formireba_Seswavlas, radgan aseTi komentarebiT
saintereso faqtobrivi masalac gamovlindeboda da samomavlo
kvlevaTa safuZvelic Semzaddeboda.
318
mecnierebis profesiuli eTika
319
dRes eTikis calke dargs warmoadgens biosamedicino eTika,
bioeTika, romelic medicinasa da jandacvaze samecniero-teqnikuri
progresis zegavlenis safuZvelze aRmocenda da eqimisa da pacientis
urTierTobis, jandacvaSi socialuri politikis, organoTa
transplantaciis, SobadobaSi axali teqnologiebis gamoyenebis
eTikur problemebs ikvlevs.
amdenad, mecnierebis profesiuli eTika individualuri eTikis
sferos ganekuTvneba. mas kvlevis sakuTari sagani (obieqti) da
kvlevis principi aqvs. rom gaviazroT ra saWiroa eTika, unda
gavixsenoT: adamiani socialuri arsebaa, rac imas niSnavs, rom igi
sxvebTan (sazogadoebasTan) urTierTobaSi axdens TviTrealizebas.
adamianis amqveyniuri arsebobis uzenaesi mizani, faqtobrivad,
TviTrealizebaa, rasac, Cveulebriv, adamianis cxovrebas vuwodebT.
misi arsi cxadyofs Tavad adamianuri cxovrebis udides paradoqssac:
TviTrealizeba adamianis Tavisuflebas emyareba. sxvisi nebis
tyveobaSi myofi (damonebuli) adamiani ver aRasrulebs Tavis
amqveyniur daniSnulebas, es adamians kargad aqvs gacnobierebuli,
radganac misTvis yvelaze didi amqveyniuri Rirebuleba
Tavisuflebaa. kacobriobis istoriis mizani xom Tavis uflebisaTvis
daucxromeli da Tavganwiruli brZolaa! adamiani Cvilobis asakidan
moyolebuli Rrma siberemde jiutad ewinaaRmdegeba misi
Tavisuflebis SezRudvis, Tundac umniSvnelo, mcdelobas. zneobriv-
eTikur xelyofas, Tavisuflebis SezRudvas adamiani gansakuTrebuli
simwvaviT ganicdis, radgan miaCnia, rom pirovnuli Tavisuflebis
gonivruli SezRudvis sazRvrebi (pirobebi) nebayoflobiT gadasca
samarTals (kanons) da mas hmorCilobs. amis iqiT aRaranairi
SezRudvis gagoneba ar surs. swored esaa paradoqsi.
Tavisuflebis, anu Tavisi uflebebis erTi nawilis
regulirebis uflebas adamiani nebayoflobiT gadascems samarTals
(kanons), danarCens (meore nawils) –zneobas. ratom iqceva adamiani
ase? ratom izRudavs Tavisuflebas? ratom ispobs sakuTari
arsebobis uzenaes mizans, an misi ganxorcielebis perspeqtivebs?
320
eSinia am sanukvari Tavisuflebisa da amitom ekrZalvis? –paradoqsia,
Tanac udidesi, romlis axsnaze adamianuri goni ukve didi xania Tavs
imtvrevs, magram pasuxi jerac ver upovia.
adamiani, saerTod, samarTlebrivad mowesrigebul
sazogadoebaSi cxovrobs, sadac yvelaferi kanoniT aris
daregulirebuli. man icis, risi ufleba aqvs da risi _ ara, risi
keTebaa nebadarTuli da risi _ ara. kanoni mis damrRvevs fizikurad
sjis (Tavisuflebis aRkveTa, finansuri sanqciebi da a.S.), magram
adamianis amqveyniurma cxovrebam isic cxadyo, rom verc erTi, Tundac
idealur samarTlebriv _ sakanonmdeblo aqti ver moicavs adamianur
interesTa, ltolva _ miswrafebaTa yvela mxares; kanons miRma
yovelTvis rCeba iseTi adamianuri qceva (saqcieli), romelic ar
isjeba, magram arc mosawonia. aseT saqciels adamianebi gasakicxs
uwodeben. civilizaciis istoriam isic naTelyo, rom adamianur yofas
yvela epoqaSi axasiaTebda aseTi gasakicxi qceva-moqmedebani, swored
maT dasagmobad daadgines zneobis, moralis, eTikis cnebebi da
dauwereli kanonebi (adamianis qceva _ moqmedebis wesebi).
erTi sityviT, civilizaciis istoriam cxadyo, rom adamianuri
cxovrebis safuZvelTa safuZveli misi zneobrivi mowesrigebulebaa.
eTika, rogorc zneobis Semswavleli mecniereba, am TvalsazrisiT,
zneobrivi regulatoria.
civilizaciis gariJraJze (da Semdegac, Zalian didxans) zneoba
awesrigebda adamianis cxovrebas da samarTlebrivi normebis
(kanonebis) funqciasac asrulebda maSin, roca sazogadoebas isini
jer kidev ar hqonda SemuSavebuli. mogvianebiT ki, roca samarTlis
cneba gaCnda, kanonebi daiwera, zneobam mainc SeinarCuna funqcia,
radganac darCa adamianuri saqcielis iseTi gamovlinebani, romelTa
mowesrigeba samarTalma zneobas (eTikas) dautova. kanonma, Tu
SeiZleba iTqvas, garedan (sazogadoebis mxridan) SezRuda adamianis
Tavisufleba, kanonmorCileba daavaldebula. magram realoba
cxadyofs, rom mas aranakleb sWirdeba cxovrebis Sinagani, sulieri
321
mowesrigebis Zala. Sinagani regulatori gareganis (samarTlis)
regulatoric aris.
adamiani samarTlisaTvis Tavis uflebaTa delegirebas
mtkivneulad ganicdis, rac kanonisagan Tavis daZvrenis
mcdelobebSic vlindeba (Tavis moCveneba, Tavis moqonva, cbiereba ...)
zneoba ki am mcdelobis SezRudva_daregulirebaa, aranakleb
qmediTia, vinaidan adamians ise araferi sWirdeba, rogorc sakuTari
Tavis gamarTleba. mas surs, marTali iyos sindisis winaSe. fsiqikaSi
am Tandayolili genetikuri kontrolis gamovlenas sindisis qenjna
hqvia. roca adamiani udier saqciels Caidens, es grZnoba uCdeba.
diskomforti ufro mZafria, Tu sanqciebi (gasamarTleba_gakicxva)
sustia sazogadoebis mxridan. ganaCeni aq samarTals ki ara, eTikas
gamoaqvs, radgan adamians aqcevs sakuTari Tavis mbraldeblad.
eTika adamianis qcevis zneobriv aspeqtebs Seiswavlis. aqedan
gamomdinare, mecnierebis profesiuli eTika im adamianebis zneobrivi
qcevis wesebs adgens, vinc mecnierul kvlevaTa sferoSi muSaobs.
magram mecnieruli eTikis sagani da amocanebi Rrmad rom gaviazroT,
isec unda gavixsenoT, ras warmoadgens Tavad mecnieruli kvleva,
rogoria misi buneba da arsi.
zogadad ukve viciT, rom mecnieruli kvleva Tavisi arsiT
socialuri qmedebaa. igi korporaciuli saqmianobaa, radgan adamianTa
garkveuli erTianobis erTobliv muSaobas emyareba maSinac ki, roca
mkvlevari kabinetSia ganmartoebuli, fiqrobs wers. am SemTxvevaSic
igi sxvebTanaa gaerTianebuli, anu winamorbed Tu Tanamedrove
mkvlevrebTan, romelTa naSromebs iyenebs, emyareba an uaryofs.
amitom sruliad usafuZloa is azri, rom mkvlevari gandegilad,
martoobaSi qmnis mecnierul produqcias.
muSaobis dros mecnieri kolegebs maTi naSromebis ganCxrekis
eniT ekamaTeba, eTaTbireba, upirispirdeba, emxroba..... maTTan
dauswrebel (SualobiT kontaqtSi) dialogSi wers Tavis gamokvlevas.
mecnieruli Sedegebis kvlevasa Tu praqtikul saqmianobaSi
gamoyenebis faqti imasac cxadyofs, rom kvleva adamianTa viwro wris
322
(Zveli amqrebis msgavsi) saqmianoba ar aris. kvlevis Sedegebi
sazogadoebis mraval sferos keTilnayofier kvals aCnevs, miT ufro
civilizaciis Tanamedrove etapze, sadac “nou hau” progresis mTavari
mamoZravebeli Zalaa.
amis miuxedavad, mecnierul kvlevebs, gansakuTrebiT fundamentur
da humanitarul mecnierebaTa sferoSi erTi “nakli” aqvs: praqtikuli
sargebeli ar Cans. anu kvlevis Sedegebis realizacia da
danaxarjebis ukugeba iseTi swrafi da aSkara ar aris, rogorc sxva
sferoebSi. amis gamo zogierTi, saqmeSi Cauxedavi, mecnierul
kvlevebs “hobis” uwodebs. amitom es sfero, erTi SexedviT,
arakonkurentunariania da sabazro ekonomikis principebi aq
sxvagvarad muSaobs. materialuri sargebeli gadamwyvet (pirdapir)
rols ar TamaSobs, ufro sworad, ukugeba imdenad materialurSi ar
gamoixateba, ramdendac sulier_inteleqtualur TviTkmayofilebaSi.
materialuri sargebelia saxelis moxveWa, sazogadoebriv ierarqiaSi
zeaRsvla, sazogadoebisgan misi mecnieruli damsaxurebis aRiareba
da dafaseba. konkurenciis viTareba, yofiT_praqtikuli gagebiT, am
sferoSi TiTqos naklebia da eTikur cdunebaTa saSiSroebac
umniSvnelo.
miuxedavad amisa, sacTuri mecnieruli kvlevebis
samyarosTvisac araa ucxo, Tundac iseTi adamianuri “sisustis” gamo,
rogoricaa pativmoyvareoba. viciT, ra saxifaToa es seni, miT ufro
maSin, roca gandidebis maniac emateba. mecnierebis samyaroSi
maniakalizmis orive aspeqti gansakuTrebiT gaaqtiurebulia, radgan
moxveWili saxeli da dideba waruvalia. cdunebas am TvalsazrisiT
isic aZlierebs, rom eTikuri danaSauli Zneli dasafiqsirebel _
dasamtkicebelia da arc sxvisi Sromis Sedegebis miTvisebis gamo
svamen adamians cixeSi.
mecnieruli profesiuli eTikis problemebi CvenSi jer ar aris
gamokvleuli monografiulad, ise, rogorc, vTqvaT, medicinis an
Jurnalistikis sferoebSia Seswavlili da profesiuli eTikis
323
kodeqsebia Seqmnili54. amis upirvelesi mizezi mecnierul dargTa
simravle da nairgvarobacaa, radgan am sferoebs, msgavsTan erTad,
gansxvavebuli eTikuri normebi moepoveba. miuxedavad amisa, arsebobs
saerTo, Tavisi SinaarsiT zogadi principebi da wesebi, romelTa
codna yvelasTvis savaldebuloa.
yovlad usiamo da samarcxvinoa plagiati, plagiatis
SemTxvevebi;
ar SeiZleba wyaroebis gayalbeba;
ikrZaleba wyaroebis dazianeba, maTi xelyofa, damalva
(misakuTreba);
ar SeiZleba saeWvo wyaroebis gamoyeneba;
samarcxvinoa Seuryevel sapirispiro mosazrebaTa damalva;
uzneobaa oponentis Rirsebis xelyofa;
araeTikuria rTuli, RvarWnili stiliT sakuTari kvlevis
Sedegebis Segnebuli gabundovneba, sxvaTa mier maTi gamoyenebis
gasarTuleblad;
ar SeiZleba seriozuli (rTuli) mecnieruli problemisa da
misi kvlevis Segnebuli gaubraloeba _ gabiabrueba;
aucilebelia mkvlevrisa da mkiTxvelTa erTobis (sazogadoebis)
SeqmnisTvis zrunva.
cxadia, rom warmodgenili eTikuri wesebi srulad ver moicavs
mecnierebis samyaros, romelic (gonebriv _ inteleqtualuri Sromis
mravalwaxnagovnobis gamo calke daregulirebas saWiroebs, ) jerac
ucnobi iseTi Sedegebis kanonzomier gardauvalobas Seicavs, rac
momavalSi aucilebel eTikur (da samarTlebrivsac! ) daregulirebas
mogvTxovs. magaliTad, didi mecnieruli aRmoCena, romelic
praqtikulad kacobriobisaTvis masStaburi ngrevis safrTxis
Semcveli iqneba (iseTi, rogoricaa, magaliTad, atomuri energia). ase
rom, mecnierebis profesuli eTikis kodeqsi erTi xelisdakvriT ver
54
Sinaarsebi cxadyofs: rac ufro aqtualuri da popularulia profesiuli
saqmianobis sfero, miT ufro saguldagulod aris gansazRuli profesiuli qcevis
wesebi.
324
Sedgeba. zemoT SemoTavazebuli wesebiT mecnieruli kvlevebis
eTikuri xarisxis gansazRvra did sirTules ar warmoadgens, magram
rTulia eTikuri normebis darRvevaTa faqtis dadgena. e.i. mecnierebis
profesiuli eTikis funqcionireba or umTavres safexurs Seicavs:
eTikuri normis darRvevis dadgenas;
eTikuri normis darRvevis xarisxis gansazRvras;
aRniSnulis cxadyofis mizniT, eTikis TiToeuli wesi (norma)
cal_calke ganvixiloT.
2. plagiati: ukve viciT, rom inteleqturi qurdoba, sxvisi
kvlevis Sedegis, azris, Sexedulebis miTvisebaa. isic viciT, rogor
da raSi vlindeba amgvari miTviseba-misakuTreba: martivad-citirebis
wesis darRveviT, sxvisi azris avtoris miuTiTeblad gamoyenebiT.
Zalian iolia am normiT usindiso mkvlevris “gasamarTleba” da
zneobriv samsjavroze gamoyvana, magram rogor davadginoT Tavad
plagiatis faqti?
amTaviTve cxadia, rom dargis profesionali mkvlevris garda
(Tqvens SemTxvevaSi Tqveni pedagogis an Tqveni naSromis recenzentis
garda), plagiatis faqts veravin daadgens. bevri uTavmoyvareo
mkvlevari amis imedad rCeba, roca qurdobs, magram akademiuri
mecnierebis sferoSi es arasodes aravis SerCenia erTi mizezis gamo:
rodesac plagiati avtoris naSromi sxva mkvlevris wyaro gamxdara,
mas informaciis Sejerebisas aRmouCenia qurdobis faqti. zogjer
aTeulobiT wlebi gasula, vidre simarTle gamoaSkaravebulia, magram
mainc gamJRavnebula.
mecnierebisTvis am samarcxvino movlenas bolo xanebSi didad
Seuwyo xeli internetma. msoflio obobad wodebul am uzarmazar
bazarze mecnierebac Caeba reklamireba-konkurenciis daundobel
brZolaSi. mecnierebis sxvadasxva sferos bevr warmomadgenels gaaqvs
am bazarze sakuTari inteleqtualuri produqcia. ras ar naxavs kacis
Tvali internetSi: melanSeuSrobel gamokvlevebs, statiebs, anotacia-
reziumeebs, romlebic udides cdunebad aris qceuli. mecnierebaSi
saxelmaZiebeli avanturistebisaTvis didi garja araa saWiro
325
sasurvel problematikaze saWiro naSromis mosaZieblad. Rilakze
TiTis erTi daWera da sxvisi teqsti avantiuristi mkvlevris
sakuTreba xdeba. ras gaigebs ucxoeli mkvlevari vin miiTvisa misi
naSromi?_fiqrobs avantiuristi da mxolod azrs an debulebas ki ar
isakuTrebs, aramed lamis mTlianad gamokvlevis teqsts. gadawerac
ar sWirdeba, cota TavSi Secvlis moparul teqsts, cota boloSi da
didi rixiT sakuTari gvar-saxeliT beWdavs. nayofieri mkvlevris
saxelis moxveWis maniakaluri survili sZalavs da weliwadSi sul
cota or-sam aseT ,,naSroms” aqveynebs. ai, swored am niSniT aris
SesaZlebeli avantiuristebis mxileba.
sxva avtoris azrs (Tvalsazrisis, Sexedulebis) ubrWyalebod
miTiTeba yovelTvis plagiatia? bevri fiqrobs, rom am SemTxvevaSi
saqme swored plagiatTan gveqneba. magram amgvar sworxazovan
Sefasebebs bevri gaugebrobac gamouwvevia. amtydara erTi vai-
uSvelebeli, braldebaTa korianteli, magram danaSauli ar
dadasturebula. zogjer sakiTxi gadauWreli darCenila. ase
gansakuTrebiT xSirad poeziis sferoSi momxdara. plagiatis
braldebis safuZveli riTma gamxdara. poeziaSi igi (daboloeba-
JReradobiT msgavsi sityvebis gasariTmav striqonTa bolos)
Sinaarsobrivad da funqciurad mecnieruli kvlevebis sakvanZo
winadadebas utoldeba. miuxedavad amisa, or avtorTan (poetTan)
riTmaTa msgavsebis mizezi reminiscencia, gavlena yofila da ara
plagiati. amitom, modiT, plagiatis mizezebze SevCerdeT. ufro Rrmad
gaverkveT am movlenaSi, radgan praqtikaSi aseT SemTxvevebs
aucileblad SexvdebiT.
3. plagiati da gavlena
am cnebaTa aRreva ar SeiZleba. gavlena mecnierebaSi azris
mamoZravebeli movlenaa. ufro zegavlenis, zemoqmedebis maCvenebelia.
gavlena xSirad kvlevis meTodisa da meTodologiis sferoSi iCens
xolme Tavs, xolo am niSniT erTmaneTis “mimbaZveli” mkvlevrebi
konkretul samecniero skolebs qmian, sadac erTi (meTodis,
meTodologiis) avtori skolis meTauri xdeba, sxvebi mis mimdevrebad
326
cxaddebian, magram mecnierul TavisTavadobas amiT ar kargaven. isini,
rogorc wesi, skolis meTauris miTiTebiT, an damoukideblad erTi
didi problemis sxvadasxva aspeqts ikvleven saerTo meTodiTa da
meTodologiiT, an monaTesave problemebs Seiswavlian.
azris gavlenis gareSe kvleva sazogadod arc iarsebebda.
gavlena upirvelesad sxvisi azris gaziareba-gaTavisebaa, sakuTari
Temis sayrdenad gamoyeneba, rac mis gaRrmaveba-ganviTarebas
ganapirobebs.
gavlena mibaZva ar aris, radganac xSirad mkvlevari sxva
mecnieris miuRebeli mosazrebis gavlenis qveSac eqceva. am
SemTxvevaSi sawinaaRmdego azri iqceva xolme mkvlevris mecnieruli
saqmianobis impulsad da axali miRwevis winapirobad.
kargad aris cnobili gavlenis erTi saintereso formac:
zogjer mkvlevari ise ganicdis sxvisi azris gavlenas, rom mTlianad
iTavisebs, axali niuansebiT avsebs, Sesaferisi faqtobrivi masalis
analizSi ukve ise iyenebs, rogorc sakuTars. amgvari kvlevaZiebiTi
maneriT CvenSi ilia WavWavaZea cnobili, magram mas plagiati misma
usastikesma mtrebmac ki ver daswames, Tumca aseTi faqtebi maTTvis
kargad iyo cnobili. amitom msgavs SemTxvevaTa SefasebebSi didi
sifaqize da sifrTxilea saWiro.
rac Seexeba plagiats, misi gamovlenis forma mxolod sxvaTa
azris avtoris miuTiTeblad naSromSi Setana araa. zogierTi
mkvlevari sxvis naSroms im imediT iTvisebs, rom mis garda wyaroze
xeli sxvas ar miuwvdeba da amitom veravin gaugebs, msjeloba misia
Tu sxvisi. “formalurad”, isini wyaros avtors uTiTeben, magram erT-
or citatas imowmeben, ufro mniSvmelovan nawils ki perifrazis
formiT iTviseben. CvenSi es tendecia ufro aSkarad sabWour epoqaSi
gamovlinda. maSin wyaroebze (gansakuTrebiT ucxourebze) raRac
“manqanebiT” xeli mxolod erTeulebs miuwvdebodaT. danarCenebi
iZulebiT endobodnen. axla, roca yvelanairi informacia
xelmisawvdomi gaxda, bevr aseT “akademiur mkvlevars” aexada niRabi.
327
bunebrivia, plagiatis am formas axla yovelgavari safuZveli
gamoecala.
arseboben sxvagvari, e.w. “patiosani qurdebic”. isini sakuTar
Tavs paraven, rogor? Tavisi erTi naSromidan calke Tavi (Tavebi) an
ufro didi monakveTebi “axal” gamokvlevebSi gadaaqvT da uceb qmnian
monografiebs. es movlenac plagiats unda miekuTvnos.
plagiatad unda Sefasdes Semdegi movlenac:
mkvlevari Sekrebs xolme romelime problemis, didi Temis
wyaroebs, daalagebs teqstebis Seucvlelad, raime principis
mixedviT, da ise daarqmevs gamokvlevas, monografias, rom mcire
Sesavlis garda (esec saukeTeso SemTxvevaSi!), Tavisas arafers
daamatebs: CvenSi ukanasknel wlebSi, samwuxarod, araerTi aseTi
“naSromi” gamoica, Tanac didi pompezurobiT. aseTi wignebis
Semqmneli avtori ki ar aris, aramed mxolod Semdgenelia. Tavisi
gvari wigns garedan ki ar unda daaweros (saTauris win, TavSi),
aramed Sida satitulo gverdze da unda miuTiTos, rom mxolod
Semdgenel-gamomcemelia (an amasTan wignze darTuli SeniSvna-
komentarebis avtori)55.
4. wyaroebis gayalbeba
cxadia, aq wyaros monacemTa obieqturi Sinaarsis Secvla
igulisxmeba. arakeTilsindisieri mkvlevari saamisod ramdenime
“xerxs” iyenebs. yvelaze nacadia “citatis gaxleCa”. mecnieruli
stilisTvis Cveulebrivia iseTi rTuli winadadebebi, sadac pirveli
nawilSi raime mosazrebis pozitiuri aRweraa (Sefaseba) mocemuli,
meoreSi – misi sapirispiro (ara azris winaaRmdegobriobis
gamovlenad, aramed piroba – Sedegis logikiT).
mag., wyaroSi aseTi azria gatarebuli:
“bunebis sagnebisa da movlenebis gasulierebiT, maTTvis adamianuri
Tvisebebis miweriT, vaJa-fSavela aSkara simbolistad unda miviCnioT, magram, Tu
55
swored eTikur mosazrebaTa gamo am TavSi Semavali sakiTxebis ganxilvisas
konkretuli magaliTebis moyvanisgan Tavs vikavebT.
328
kargad davakvirdebiT gasulierebis am principebs, davrwmundebiT, rom igi ar aris
simbolisti poeti”.
davuSvaT, am azrs miagno mkvlevarma, romelsac akviatebuli
aqvs vaJa-fSavelas simbolistoba, ris damtkicebasac Tavgadakluli
lamobs, Tan zneobazec cota mwyralad aris. rogor moiqceva? –
daamaxinjebs wyaros, citatad Tavis naSromSi mocemuli mosazrebis
pirvel nawils moiyvans, meores damalavs, wyaros avtoris azrs
sruliad gaayalbebs da myari argumentis Seqmnis mizniT, wyaros
avtors sakuTari mcdari Sexedulebis dasadastureblad gamoiyenebs.
wyaros gayalbebad iTvleba misi gamocemis TariRis Segnebuli
aRreva (amiT wyaros daZveleba an piriqiT, - gaaxalgazrdaveba). raSi
SeiZleba dasWirdes es mkvlevars? uamravi mizezi arsebobs-xan
mecnieruli migneba-aRmoCenis prioritetis mtkiceba (vin gamoTqva esa
Tu is mosazreba Tavdapirvelad), xan ki sxva ram SeiZleba iyos.
5. wyaroebis dazianeba, xelyofa, damalva
wyaroebis dazianeba umZimesi danaSaulia. damtkicebis
SemTxvevaSi qonebis dazianebis muxliT sisxlis samarTlis
pasuxismgeblobis sakiTxic ki unda daisvas. es, rasakvirvelia, im
SemTxvevaSi, Tu danaSaulis faqti dafiqsirda da wyaros dazianebis
xarisxic ganisazRvra. Tumca CvenSi amgvari qmedebisTvis jer aravin
dausjiaT. mondomebis SemTxvevaSi danaSaulis dadgena ar aris
rTuli. wyaroze momuSave mkvlevari xom winaswar gadis registracias
wignsacavSi, fiqsirdeba romeli wyaroTi, rodis, ra xnis
ganmavlobaSi sargeblobda. unikalur wyaroebze samuSaod daSvebas
ki wyaros sacavis xelmZRvanelobis nebarTvac sWirdeba.
miuxedavad amisa, wyaroTa dazianebis, xelyofis faqtebi mainc
samwuxaro realobaa. kidev ufro samwuxaroa, rom aseTi faqtebi
ukanasknel xanebSi matulobs.
praqtikidan ramdenime magaliTiT cxadvyofT am savalalo
tendencias, romlis personaJebi, erTi mxriv, mkvlevrebi iyvnen, meore
mxriv, wignsacavebis mesveurebi. ufro ki albaT epoqis suliskveTeba.
329
arc Tu iSviaTi yofila wignidan furclis amoxevis faqti, an
perioduli gamocemidan (upiratesad gazeTebisa), romlebic
biblioTekebSi akinZuli aqvT (magaluTad, erTi wlis nomrebi).
warmoidgineT, katalogSi moZebneT sasurveli wyaro, SeukveTeT
(gamoiwereT), elodeT, bolos moitanes, gadafurcleT, gazeTis
TqvenTvis saWiro nomers eZebT sulmouTqmelad da mTeli wlis
gamocemebaTa kompleqtSi viRac xelmrudis wyalobiT swored is
nomeria dazianebuli (an furcelia amoglejili, anda mTliani
nomeri), romelic gWirdebaT.
yofila SemTxveva, roca adre damuSavebuli romelime wyaro
gvian isev dagvWirvebia, magram imave biblioTekaSi misulT wyaro
(upiratesad wigni) aRar dagvxvedria. gainteresebT mizezi? – cremlis
momgvrelad sasaciloa da cinikurad gulgrili:
biblioTekebs sabWoTa epoqaSi makulaturis Cabarebis gegma
hqondaT “Sewerili”. amitom aramoTxovnad (an mciredmoTxovnad)
wignebs periodulad makulaturaSi ukravdnen xolme Tavs. –
barbarosobaa, ara? magram aseTi faqtebi samwuxarod, arcTu iSviaTia.
wyaros damalva aranaklebi danaSaulia, informaciis mopovebis
Taobaze adamianis uflebaTa deklaraciis darRvevaa, magram
mecnieruli samyarosaTvis arc amgvari faqtebia ucxo. wyaros
damalvas araiSviaTad politikuri miznebi udevs xolme safuZvlad.
magaliTad, cnobilia, rom dResac qarTvel mkvlevrebs Zalian uWirT
(an sulac ar miuwvdebaT xeli) axlo aRmosavleTis
siZveleTsacavebSi dacul qarTul xelnawerebze imitom, rom
sxvadasxva mizeziT maT wyaroebze xeli ar miuwvdebaT.
6. saeWvo wyaroebis gamoyeneba
mkvlevarma ar unda gamoiyenos saeWvo Rirebulebis wyaro,
romlis sandoobis garkveva, advili ar aris, magram mainc
SesaZlebelia. pirvel yovlisa, iseTi wyaro unda CaiTvalos saeWvod,
romelsac Tavad ar gaaCnia wyaroebi, anu iseTi samecniero naSromi,
romlis mTavari argumenti, daskvnebi, mtkicebulebebi ar emyareba
330
realur saanalizo masalebs, an sakvlev problemaze sxva mkvlevarTa
mier gamoTqmuli Sexedulebebi ar aris gaTvaliswinebuli.
roca naSromi raime mniSvnelovani faqtis dadgenas eZRvneba da
mis sqolioebsa Tu bibliografaSi verc erT sxva wyaroze (wignze an
sxvaze) miTiTebebs ver aRmovaCenT, am wyaros Rirebuleba
aucileblad eWvqveS unda davayenoT da gverdi avuaroT.
saeWvo wyaroebs unda mivakuTvnoT reputaciaSelaxuli
mkvlevris wignic (an sxva saxis naSromi), Tu igi SemCneulia an
avtoriseuli teqstis TviTnebur mopyrobaSi, sayovelTaod
mxilebulia mecnierul arakeTilsindisierebaSi an wyaroebisadmi
undil, zerele damokidebulebaSi.
7. sapirispiro mosazrebaTa damalva
am eTikuri normis darRvevis aRmoCena mxolod saqmeSi
RrmadCaxedul mkiTxvels SeuZlia, damwyebi mkvlevrisTvis ki Znelia
im “ubralo‟‟ mizezis gamo, rom naklebad icnobs sakvlevi problemis
winaviTarebas-misi Seswavlis istorias.
eTikuri normis es darRveva gamoixateba SemdegSi: mkvlevari
Segnebulad uvlis gverds iseTi wyaroebis gamoyenebas (ganxilvas,
Sefasebas), romlebSic misTvis miuRebeli (sapirispiro) Tvalsazrisia
gamoTqmuli, Tanac ise dasabuTebulad, rom verafriT abaTilebs
argumentebsa da mtkicebulebebs. mkvlevars eCveneba, rom wyaro “xels
uSlis” Tvalsazrisis gamoxatvaSi. arada es ase ar aris. mecnierul
kvlevaSi sapirispiro mosazrebis arseboba sulac ar niSnavs imas,
rom romelime mcdaria. uamravi faqtia cnobili, sadac erT sakiTxze
gasxvavebuli mosazrebebi ara marto gamoTqmulia, aramed aTeulobiT
wlebis ganmavlobaSi rCeba ganxilva_davis sagnad, TiToeul
Tvalsazriss ara erTi mkvlevari icavs da yovel maTgans uamravi
mimdevari hyavs.
mkvlevari ar unda SeuSindes iseTi sapirispiro mosazrebis
arsebobas, romlis safuZvels verafers uxerxebs (ver abaTilebs). man
keTilsindisierad unda auwyos mkiTxvels gansxvavebuli mosazrebis
arseboba, aRweros da misi arsi gaacnos. aseTi saqcieli mkvlevars
331
Rirsebas Sehmatebs da mkiTxvelisTvis misi naSromi ufro sando
gaxdeba.
8. oponentis Rirsebis xelyofa
mecnieruli profesiuli eTikis es norma erT-erT
mniSvnellovan moments aregulirebs. igi moiTxovs mkvlevarTa
pirovnuli Rirsebis urTierTpativiscemas.
araeTikuria oponentisadmi udieri, abuCadamagdebi
damokidebuleba. amis miuxedavad, arcTu iSviaTia SemTxvevebi, roca
mkvlevari sapirispiro Tvalsazriss verafriT abaTilebs, veranair
mecnierul sabuTs ver upirispirebs da am Tvalsazrisis avtoris
“angariSsworebaze” gadadis. dausabuTebel iarliyebs miawers da
oponentis mecnieruli avtoritetis damcireba-ganqiqebiT cdilobs
sapirispiro mosazrebis mecnieruli mniSvnelobis gaqarwylebas. misi
,,logika” ase muSaobs: ai, xom xedavT, ra araaraobaa wyaros avtori
mecnierebaSi. amitom TqvenTvis cxadi unda iyos misi mosazrebis
araraobac. kamaTis xelovnebaSi amas argumentis Senacvlebis xerxi
hqvia56. Tumca am SemTxvevaSi yovlad gaumarTlebelia, radgan
Rirsebis xelyofis upatiosno mcdelobas aqvs adgili.
ar SeiZleba oponentis ,,Semkoba” Seuracxmyofeli epiTetebiTa
da gamoTqmebiT. mag., ,,aba, ra unda elaparako”, ,,TuTiyuSiviT mxolod
sxvaTa naTqvams imeorebs”, ,,ver gaugia, radgan naTqvamia, ara Sejda
mwyeri xesao” da mravali sxva.
oponentis Rirsebis Semlaxavia iseTi, erTi SexedviT, uwyinari
gamoTqmebi, rogoricaa magaliTad, ,,Cveni oponenti tyuis”, ,,cdeba”
,,ar aris marTali”, ,,SecdomaSi Sehyavs mkiTxveli” da a.S.
oponentisadmi mimarTvis, misi Sefasebis SemTxvevebSi
mizanSewonilia subieqturobisgan daclili gamoTqmebis an
oficialurad dadgenili mimarTvebis gamoyeneba. magaliTad,
,,pativcemuli mkvlevari fiqrobs, rom....”,…an: ,,profesor N#-is
azriT,”... ,,SexedulebiT...”.
56
T.jagodniSvili, qarTuli oratoruli xelovneba, 2000, gv. 151-152.
332
Tu sakuTars gansxvavebul azrs vupirispirebT, saqme ise unda
warmovaCinoT, rom sakiTxze ori erTnairad sayuradRebo mosazreba
arsebobs, mag: ,,#-is azriT, sakiTxis arsi aseTia... Tumca
gansxvavebuli Tvalsazrisic (mosazrebac, Sexedulebac) araa
gamoricxuli,... ,,dasaSvebia”, ,,aqvs arsebobis ufleba” da a.S. unda
gvaxsovdes, rom oponentisadmi (Tundac daumsaxurebeli) pativiscemis
gamoxatviT upirvelesad sakuTar Tavs warmovaCenT da Cvens naSroms
vZenT solidurobas, akademizms, damajereblobas....
9. rTuli, RvarWnili stilis Tavidan acileba
samecniero stili saerTo savaldebulo stilistikuri wesebis
arsebobis miuxedavad, mainc uaRresad individualuri movlenaa da
mkvlevris mier enis codnasa da mis gaTavisebazea damokidebuli.
amitom veravis movTxovT, ratom maincdamainc am sityvebiT (am
fraziT, winadadebiT) aris gadmocemuli azri. erTaderTi moTxovna,
romelic mkvlevars waeyeneba, stilis sicxade da simartivea (ufro
sworad, sisadave).
zogierTi mkvlevris (da aseTebi, samwuxarod, cotani ar arian)
azriT, rac ufro rTulad gadmoscems saTqmels, miT ufro meti
mecnieruli wona eqneba mis naazrevs. am mizniT zogi, yovlad
gaumarTleblad, amZimebs frazas ucxoenovani gamoTqmebiT da
uadgilo ucxo terminebiT; mkiTxvelis winaSe erTgvarad Tavs
iwonebs.
stilis Segnebuli damZimeba, maRalfardovnoba
“brtyelsityvaoba”, ucxouri sityvebis an terminebis siWarbe da amiT
Tavmowoneba, saTqmelis daxlarTva (daRvlarWna), frazebiT kopwiaoba
(xatovani azrovnebis codnis warmoCenis uadgilo mcdeloba)
mkiTxvelSi, Cveulebriv, gaRizianebasa da protestis grZnobas badebs.
rasac Sedegad samecniero naSromis zadmetad (subieqturad) mkacri
Sefaseba mohyveba. aseTi mkvlevari sabolood wagebuli rCeba.
stilistikis wesebi winadadebis sworad agebaSi gvexmareba da
ara sityvebis amorCevaSi da a.S..
333
10. problemaTa da maTi kvlevis Sedegebis Segnebuli
gaubraloeba
es eTikuri norma maSin irRvva, roca mkvlevari didi problemis
erT, misi gadaWrisTvis arcTu ise mniSvnelovan nawils ikvlevs.
ambiciebiT Sepyrobili mkvlevari Tavisi wvlilis gazviadebas
cdilobs problemis mecnieruli Rirebulebis damcirebiT (raTa
sakuTari umniSvnelo kvleva problemis tolfasovnad warmoarCinos),
an winamorbed mkvlevarTa wvlils aubraloebs, raTa Tavi maT tol _
sworad moaCvenos mkiTxvels. aseTi mcdeloba mkiTxvelisgan mxolod
dacinvasa da gakilvas imsaxurebs.
11. mkvlevrisa da mkiTxvelis erTobaze zrunva
es eTikuri norma mecnieruli kvlevebis uzenaesi miznis
miRwevas esamxureba, anu codnis gaRrmaveba_srulyofas.
Cven ukve viciT, rom mecnieruli kvleva socialuri movlenaa
da sazogadoebis interesTa dakmayofilebas emsaxureba. isic viciT,
rom mkvlevarma aseTi sazogadoeba Tavad unda Seqmnas. man mkTxveli
unda daarwmunos, rom nSromi misTvis saWiroa da dasmul
problemebze azri Seacvlevinos, Tanamoazred gaixados. mkvlevarma
unda Seqmns erTi azriT SekavSirebul adamianTa sazogadoeba,
romelic gansazRvravs mecnieruli naSromis Rirsebas.
mecnieruli naSromi, rac ar unda genialuri iyos, Tu mas
sazogadoebrivi Rirebuleba ar aqvs, Tu mxolod mkvlevris
ltolva_miswrafebebs akmayofilebs, ormoSi Camarxul ganZs
daemsgavseba.
mecnierul kvlevaSi mkiTxvelis interesebis gaTvaliswineba
Tavad mkvlevrisa da misi naSromisTvis aris sasargeblo: kvleva
ufro mizanmimarTulia, myari da WesmaritebasTan miaxloebuli. amas
garda, mkvlevarsac uadvilebs saqmes. (radgan dialogis azrovnebiTs
formas moimarjvebs)
aRniSnuli eTikuri normebi saerTo interebis realizebazec
aisaxeba, radgan erTnairadaa CarTuli mkvlevarica da mkiTxvelic.
334
kvlevis Sedegi sazogadoebis sakuTrebad iqceva. mkvlevari naSromis
dasrulebis momentidan mis mier Seqmnili codnis iseTive
momxmarebeli xdeba, rogoric misi mkiTxveli.
sxvaTa Soris, inteleqturi qurdoba-plamiati imitomac aris
gasakicxi, rom mkvlevar-mkiTxvelis interesebiT SekavSirebuli
sazogadoebis moralsac uqmnis safrTxes. daujereblobis sindromi
mTeli sazogadoebis sulier-inteleqtualur samyaros azaralebs da
ara marto mecnierul kvlevebs ukargavs fass, aramed ganukiTxaobasa
da cinizms abatonebs. arsebul mecnierebasa da mecnierul azrs
nivelirebuls xdis, namdvil mecniers akninebs.
mecnieruli profesiuli eTikis normebis gansazRvras
sazogadoebrivad Rirebuli, WeSmaritebis Semcveli codnis Seqmnas
arc saxemwifoebrivi sazRvrebi aqvs, arc erovnuli da civilizaciis
winsvlas emsaxureba.
didi mecnieri, Cveulebriv, arasodes ukadrisobs yvela
wvrilman_msxvilmanis ,,gadaReWvas” da mkiTxvelisaTvis miwodebas.
unda gaxsovdeT, rom Tqveni NnaSromi marto samecniero
xelmZRvanels ar miemarTeba, arc marto Tqvens oponentebsa da
recenzentebs. mkiTxveli meti hyavs, maT Soris Cveulebrivi, Tundac
mecnierebis sxva dargebis warmomadgenlebi, amitom mkiTxvels
teqstis gagebasTan dakavSirebuli yvela saxis informacia unda
miawodoT. maT Soris:
terminologiis ganmarteba (ganimarteba yvelanairi termini,
garda sayovelTaod cnobilisa);
mkiTxvelisTvis naklebad cnobil pirovnebaTa Sesaxeb
cnobebis miwodeba (ar unda ifiqroT, rom Tqveni mkiTxveli isevea
informirebuli, rogorc Tqven).
aq mkvlevris ganaTlebac da inteleqtic mJRavndeba, kerZod:
ramdenad icnobs mkiTxveli sazogadoebas, mis mier sakvlevi
problemis codnis dones da a.S. esec codnaa da aranaklebi, vidre
mis samecniero naSromSi gamomJRavnebuli.
335
12. samecniero naSromis adresatis pativiscema
336
dasrulebis momentidan misganve Seqmnili codnis iseTive
momxmarebeli xdeba, rogorc misi mkiTxveli.
sxvaTa Soris, inteleqtuli qurdoba_plagiati imitomac aris
gasakicxi, rom sazogadoebis moralsac uqmnis safrTxes. aq
dausjelobis sindromi mTeli sazogadoebis sulier_inteleqtualur
samyaros xrwins da ara marto mecnierul kvlevebs ukargavs fass,
aramed yovlisuflebianobis gancndasa da cinizms abatonebs.
ase rom, mecnieruli profesiuli eTikis normebi didad
gansazRvravs sazogadoebrivad Rirebuli, WeSmaritebis Semcveli
codnis Seqmnas.
337
mecnieruli funqciuri stili
339
yovelgvar viTarebaSi, enis funqcionirebis yovelgvar sferoSi”.1
da raki es asea, Cveni azris gadmocemisTvis Sesabamis “enobriv
SesaZleblobaTa” Ziebac unda viswavloT, radgan kvleva Txrobaa.
samecniero naSromic, Sesabamisad, sakvlevi problemis gadawyvetis
dasabuTebis Txrobaa. sxva sityvebiT rom vTqvaT, mecnieruli
kvlevisTvis saWiro stili unda SeviswavloT, risTvisac
Tavdapirvelad stilis bunebaSi cota ufro Rrmad unda gaverkveT. aq
sityva “cota” SemTxveviT ar gvixsenebia. stili TavisTavad imdenad
rTuli movlenaa, rom mas enaTmecniereba calke moiazrebs da
Seiswavlis. enaTmecnierebis am dargs “stilistika” ewodeba.
swori, gamarTuli wera rom SeviZloT, Cvens-qarTuli enis_
stilistikas unda daveufloT. marTalia, es calke sagania, magram
es sulac ar niSnavs imas, rom stilistikas Cveni sagnis-“akademiuri
weris” farglebSi saerTod gverdi avuaroT da saWiro codnis
miReba stilistikas (amis konkretul nawils-“praqtikul
stilistikas” an “qarTuli metyvelebis kulturas”) davakisroT, anu
am kuTxiT aucilebeli codna mxolod ase SevivsoT.
rakiRa stilistika enis funqcionirebis nebismier sferoSi
azris gamoxatvis optimalur enobriv SesaZleblobaTa gamovlenas
iZiebs, igi TavisTavad gulisxmobs arCevans stilis doneze, es ki
stilistikaSi metyvelebis kulturis donis arsebobasac avlens.
rogorc cnobilia, metyvelebis kultura ara marto sworad saubars
gvaswavlis, “aramed azris ufro zedmiwevniT, optimalurad
gamoxatvasac”, anu ara marto “sworia-arasworias” doneze, aramed
“uaresi-ukeTesis” donezec.
ase rom, sityvis (frazis) Sesabamisoba gamosaxatav azrTan
damokidebulia am sityvis (frazis) zust, optimalur SerCevaze.
ra momentebi gansazRvravs sityvis (frazis) SerCevis sizustesa
1
a. arabuli, qarTuli metyvelebis kultura, gamomc. “universali”, Tb., 2004, gv .213;
saxelmZRvanelos es Tavi ZiriTadad emyareba a.arabulis am naSroms da
g.kvaracxelias `qarTuli enis funqciur stilistikas” (Tsu gamomcemloba, 1990
weli).
340
da optimalobas? aseT ZiriTad momentebad specialistebi acxadeben:
konteqstis Sesaferisi sityvis SerCevas;
sintaqsuri konstruqciis srulyofas;
frazis ritmuli struqturis arCevans.
am momentebis funqcionirebis magaliTebis ganxilva cota xniT
gverdze gadavdoT da jer stilis formaluri mxareebis gaazreba
davasruloT.
funqciuri stilistika
ukve viciT, rom stilistika aris mecnierebis dargi, romelic
enis gamomsaxvelobiTs SesaZleblobebs Seiswavlis. swored es qmnis
stils. amitom igi yvelgan iCens Tavs, roca ki azrs sityvebiT
gamovxatavT.
uZveles epoqebSi stilistika upiratesad mxatvruli enis
funqcionirebas Seiswavlida, radgan sxva specifikuri ena, garda
RvTismetyvelebisa da filosofiisa, ar arsebobda.
Zalian didi xnis Semdeg, XIX saukuneSi, kacobriobas enaTa
funqcionirebis axali sferoebi gauCnda ganaTlebis, mecnierebis,
komunikaciebis gamravalferovnebis Sesabamisad. gamonaklisi,
bunebrivia, arc qarTuli saliteraturo enaa.
aRniSnulis safuZvlze, anu saliteraturo enebis gamoyenebis
sferoTa gazrda-gamravalferovnebis niadagze, warmoiSva maTi
funqcionirebis sferoebi, xolo Sesabamisad-stilistikuri
nairsaxovnebac.
qarTuli saliteraturo enac funqciurad mravalferovani,
“polivalentovani” (arn. Ciqobava) gaxda. aseT stilistikur
mravalferovnebas funqciuri stilistika Seiswavlis, (Seiswavlis
rogorc funqciuri stilebis sarTo maxasiaTeblebsa da
kanonzomierebebs, aseve calkeuli sferos stilistikur
Taviseburebebs).
funqciuri stilebis simravles maTi ganmasxvavebeli niSan-
Tvisebebi ganapirobebs, Tumca absoluturi sxvaoba maT Soris mainc
341
ar arsebobs. xSirad saerToc bevri aqvT. mag., stilistikurad
sxvaTagan yvelze ufro mxatvruli stili sxvaobs. miuxedavad amisa,
misi specifikuri niSnebi (saxeldobr, tropuli, saxeobrivi niSnebi)
arc sxva stilebisaTvisaa ucxo (ufro metad publicisturi
stilisaTvis, garkveulwilad ki_mecnierulisTvis).
qarTul saliteraturo enaSi aseTi funqciuri stilebi aris
dafiqsirebuli:
mxatvruli;1
publicisturi;
samecniero;
oficialur-saqmiani;
sasaubro (zepirmetyvelebiTi).
am funqciur stilTagan yvelaze intensiurad sasaubro
(zepirmetyvelebiTi), mxatvrul stilebs gamoviyenebT, naklebad
samecnieros, sxvebs-Cveni profesiuli saqmianobis Sesabamisad.
yoveldRiuri komunikaciebis procesebSi, Cveulebiv, sasaubro
(zepirmetyvelebiTi) stiliT vsargeblobT, dawyebiTsa da meore
safexuris skolaSi ganswavlis (moswavleobis) wlebSi-mxatvrul
stils vswavlobT da viyenebT; umaRlesi ganaTlebis safexurebze
ZiriTadad samecniero stils vecnobiT da veuflebiT (calkeul
SemTxevaSi publicistursac). Tumca enobrivi stilebis
TaviseburebaTa gacnobierebis SemecnebiT-fsiqologiur process Cveni
ganswavlis sxvadasxva etapze sxvadasxvanairad vicnobierebT.
sul Tavidan Cveni nawerebis SefasebebSi figurirebda cnebebi
“naTeli”, “bundovani”, “primitiuli” stilebi. es imis Sedegia, rom
weris kulturis unar-Cvevebis arqona, ganaTlebis dabali done Cvens
stils zedmetad amartivebs, aprimitiulebs, enas leqsikuradac
aRaribebs.
Semdeg etapze, roca mecnierebis konkretul sferos
1
zogi specialisti mxatvrul stils saerTod ganasxvavebs funqciuri stilebisagan.
didi Sinaarsobrivi sxvaobis gamo damoukidebel stilistikur sferod moiazrebs
(ix. mag. avT. arabulis dasax. naSromi, gv.193)
342
SeviswavliT da weriTi naSromebis damuSaveba gviwevs, am
sferosaTvis damaxasiaTebeli specifikuri enis mibaZvis survili
gveZaleba, xolo saTanado praqtikuli gamocdilebis arqonis gamo,
mimbaZvelobas viwyebT, stili gvimZimdeba da gvirTuldeba. amitom am
etapze Cveni stilis ganmsazRvrel Taviseburebebad iqceva “mZime”,
“rTuli” stili. aseT Sefasebas Cveni naweri marTlac imsaxurebs
imiT, rom sityvaTa rigi aRreulia, sityvaTa SeerTebani-RvarWnili,
leqsika-specifikuri terminebiT gadatvirTuli. es rom ar
dagvemarTos, guldasmiT unda gaviazroT da gaviTavisoT CvenTvis
aucilebeli funqciuri stilebis Taviseburebani.
igulisxmeba, rom ukve SeviswavleT Sesabamisi stilis-
mxatvruli buneba. amitom am etapze, samecniero stilis bunebas, mis
Taviseburebebs unda gaecnoT.
57
a.SaniZe, qarTuli gramatikis safuZvlebi, Tbilisi,1973, gv.130_131
347
_ad: gansxvaveb_ad_i; kleb_ad_i;
_iT: moqmedeb_iT_i; kuTvnileb_iT_i;
_iv: mudm_iv_i; grZ_iv_i;
_ebr(ebl)_iv: Rru_ebr_iv_i; Sre_ebr_iv_i;
_obr_iv: ricx_obr_iv_i; asak_obr_iv_i.
Tanamedrove qarTulma arsebiTad dakarga kninobiTi formebi
(a.SaniZe), samecniero metyvelebaSi ki, piriqiT, gacocxlebis
saWiroeba Seiqmna:
_ak: agur_ak_i; lilv_ak_i;
_a: kbilan_a.
terminebis warmomavloba
qarTul saliteraturo enaSi specialuri terminologia misi
funqcionirebis Sesabamisad saukuneTa ganmavlobaSi mkvidrdeboda da
leqsikis organuli nawili xdeboda. aq am sakiTxze dawvrilebiT
saubari amJamad araa saWiro, amitom mxolod or umTvares wyaroze
migiTiTebT:
Tavad qarTuli leqsika (Zalian bevri termini qarTuli
leqsikis safuZvelzea warmoqmnili);
nasesxebi leqsika (anu nasesxebi terminebi).
es meore wyaro ufro mniSvnelovania, radgan terminebi
umetesoba swored nasesxebia.
ucxo warmomavlobis terminebis Semotana-damkvidreba ama Tu im
wess emyareba:
terminis Semotana maSin aris mizanSewonili, roca misi badali
cnebis gamomxatveli qarTuli sityva ar mogvepoveba. Cans, es wesi
maincadamainc mkacrad daculi arasodes yofila, radgan sinonimuri
terminebic, anu terminologiuri dublebic gvaqvs (mag.: cda-
eqsperimenti, nakli-defeqti, mrewveloba-industria da sxva). aseTi
terminebis gamoyenebaSi Taviseburi kanonzomierebac aris
gamovlenili: ucxo warmomavlobis termini dargobriv specialur
enaSi gamoiyeneba, adgilobrivi (am SemTxvevaSi-qarTuli)- saerTo
enobrivi urTierTobis sferoSi.1
arsebiTi saxeli
samecniero metyvelebaSi arsebiTi saxeli Sedgenili
Semasmenlis saxeladi nawilia, zmnebze metad ganzogadebul-
ganyenebuli mniSvneloba aqvs. Amis mizezi isaa, rom samecniero
metyvelebaSi (teqstSi) mTavaria movlenis, Tvisebis aRniSvna, aRwera
da ara moqmedebis gadmocema. zmnebi ki swored moqmedebas
gadmoscemen. samecniero metyveleba amitomac gansxvavdeba, magaliTad,
mxatvruli metyvelebisagan.
samecniero stilSi arsebiT saxelTa siWarbe ar gulisxmobs
leqsikur mravalferovnebas. marTalia, samecniero metyvelebaSi
leqsikis mravalferovnebis, sinonimTa gamoyenebis moTxovnac
arsebobs, magram sxvadasxva sityvaTa gamoyeneba SezRudulia,
354
sinonimuri Senacvlebebi ki _ naklebsasurvelia (g.kvaracxelia).
amitom teqstis sigrZe aq izrdeba erTi da imave sityvis mravalgzisi
gameorebis xarjze.
warmoqmnil arsebiT saxelTagan yvelaze xSirad ixmareba
abstraqtuli saxelebi, radgan samecniero ena cnebiT_logikuri enaa,
amitomac ufro abstraqtulia (S.bali).
samecniero stilSi Taviseburebas gviCvenebs arsebiTi saxelis
ricxvis kategoria. Ees kategoria Sesustebulia. magaliTad,
saliteraturo enis normaTagan gansxvavebiT, aq abstraqtuli da
nivTierebaTa saxelebi mravlobiTi ricxvis formebs maSin awarmoebs,
Tu es nivTierebaTa saxelebi sxvadasxva saxeobebs aRniSnaven.
magaliTad: `sxvadasxva Tixebis gansxvavebuli Tvisebebi...”, `marilebis
dagroveba...”, `navTobTa fraqciebi...”, `mineraluri wylebi...” da a.S.
zogi ganyenebuli arsebiTi saxeli mravlobiTis formiT
ixmareba, magram konkretulis mniSvnelobas iZens. magaliTad:
`mecnierebis simaRleTa dapyroba” an `mecnierebis siRrmeTa wvdoma”.
samecniero stilSi arsebiT saxelTa ricxvis kategoriis
Sesustebis mizezia Tavad mecnieruli azris ganviTareba. Mmecniereba
sul ufro Rrmad iWreba samyaros kanonebSi, ufro gamowvlilviT
warmoCindeba nivTierebaTa saxeebisa da Tvisebebis diferenciacia.
Mmecnieruli Semecnebis garkveul safexurze Cndeba axali cnebebi.
maTi Sesatyvisi terminebis mravlobiTis formebi (mag.: stilebi)
saliteraturo enaSi ki jer araa Sesuli (g.kvar,66).
zedsarTavi saxeli
samecniero stilSi zedsarTavi saxeli aqtiurad
monawileobs terminologiur SesityvebebSi. samecniero metyvelebaSi
xom umTavresia faqtis, movlenis, sagnis daxasiaTeba, aRwera. Ees ki,
Cveulebriv, zedsarTavi saxelebiT xdeba. zedsarTavi saxeli
azustebs cnebis Sinaarss mis sxvadasxva niSnebze miTiTebiT. amiT igi
terminologiur funqciasac asrulebs.
355
zedsarTavTa formebidan ufro xSirad gamoiyeneba
mimarTebiTi (nawarmoebi) saxelebi, xarisxis formebidan ki
SedarebiTi xarisxis formebi (`ufro”, `metad”, `nakleb” da msgavsi
sityvebis darTviT).
nacvalsaxeli
samecniero stilSi xmarebis sixSiriT gamoirCeva CvenebiTi
da mimarTebiTi nacvalsaxelebi, rogorc saganTa, movlenaTa, cnebaTa
damakavSirebeli saSualebebi. Ppiris nacvalsaxelTagan yvelaze
xSiria III pirisa. Mmeore piri, Cveulebriv, ar gvxvdeba.
Ppirveli piris nacvalsaxeli `Cven” ramdenimenairia:
_ inkluziuri `Cven” aRniSnavs avtorsac da mkiTxvelsac. Mmisi
mizania mkiTxvelis ayolieba, azrovnebis procesis Tanamonawiled
qceva.
_ eqskluziuri `Cven” avtorTa jgufis nacvalsaxelia.
Ggamoiyeneba ramdenime avtoris mier Seqmnil naSromSi.
_avtoriseuli `Cven” emTxveva avtoriseul `mes”, magram
samecniero stilSi Txrobis obieqturoba (usubieqtoba) da etiketi
(Tavmdabloba) `Cven” formis absolutur dominantobas ganapirobebs.
zmna
samecniero metyvelebaSi zmna konkretuli piris moqmedebas ar
gamoxatavs. Aaq subieqtis moqmedeba zogadad gamoyenebulia III piris
mravlobiTi ricxvis formiT. magaliTad: `cdas atareben minis
WurWelSi”.
samecniero stilSi zmnaTa iseTi formebi da kategoriebi
gamoiyeneba, romlebic Txrobisas meti abstraqciisa da ganzogadebis
saSualebas iZlevian. Gganzogadebis, abstraqciis, subieqtis
gaupirovnebis faqtori iwves pasiuri konstruqciebis sixSires.
gafarToebulia aRwerilobiTi vnebiTis gamoyenebis arec. SevadaroT
konstruqciebi:
1. ganvsazRvreT moculoba.
356
2. moculoba gansazRvrul iqna.
3. moculoba ganisazRvra.
aSkaraa, rom zevidan qveviT iklebs gansazRvrulobis xarisxi
da imatebs ganyenebuloba. Ppirvel konstruqciaSi `Cven” (subieqti)
mainc igulisxmeba, meoreSi ukve Soreulad `ilandeba” (`Cven mier”,
`mis mier”, `maT mier”), mesameSi saerTod ara Cans. samecniero stili
am mesames aniWebs upiratesobas.
vnebiTis formaTa sixSires a.SaniZe samecniero enaSi didZali
naTargmni literaturis SemoWriT xsnis (a.SaniZe, 300). Gg.kvaracxelias
azriT ki amis mizezi mecnieruli Txrobis usubieqtoba da
ganzogadebuloba_ganyenebulobaa (g.kv. 78).
zmnis axlandeli drois formebi umetesad daclilia drois
gagebisagan, Gganyenebuli, aradrouli gageba aqvT. samecniero
stilisaTvis es bunebrivia, radgan aq laparakia mudmiv Tvisebebsa da
procesebze, sayovelTao kanonzomierebebze. Ees formebi am stilSi
iseT moqmedebas gamoxataven, romlebic mainca da mainc metyvelebis
momentTan ar aris dakavSirebuli. Aamitom am zmnebTan yovelTvis
ixmareba sityvebi: `mudam”, `xolme”, `ucvlelad” da a.S. magaliTad
aviRoT aseTi winadadeba: `zogjer pirian formas SeiZleba
gamoecalos drois Sinaarsi _ wers a.SaniZe”. zmnis awmyo drois
forma aq ar gulisxmobs metyvelebis moments.
samecniero stilSi Txrobis ganyenebul-ganzogadebuli formis
gamomxatvelia namyo drois formaTa sixSire.
Uuwyvetlisa da wyvetilis formebi ufro istoriul da
filologiur teqstebSia, radgan am dargebSi warsulSi momxdar
ambebs exeba Txroba. sxva SemTxvevaSi warsulis formebic ganyenebul
mniSvnelobas iZenen da udroo awmyos formebis rigSi dgebian.
magaliTad: `Tu gamonayarma imata, ineqciis Seyvana unda Sewydes”.
Mmecnieruli hipoTezis agebisas, Cveulebriv, gamoTqmulia
varaudebi, daSvebebi. sanamdvilesTan maTs Sesabamisobas garkveuli
xarisxebi axasiaTebs. isini umetesad awmyos kavSirebiTiT, II
kavSirebiTiT, II TurmeoboTiT xorcieldeba `unda”, `SeiZleba”,
357
`saWiroa” da msgavsi formebis damatebiT. magaliTad, `Tu saWiroeba
moiTxovs, xelnawers unda gavecnoT”.
zmnis desemantizacia samecniero stilis erTi arsebiTi
maxasiaTebelia da igi ramdenimenairad vlindeba.
1. SemasmenelTa didi nawili Sedgenilia. Aaq zmnuri komponenti
meSvelzmniania. Mmasze mxolod gramatikuli datvirTva modis,
semantikuri saxelad nawilzea.
2. zmnaTa erTi nawili Tavisi pirveladi semantikuri
mniSvnelobisagan daclilia.
3. zmnebs abstraqtuli semantika aqvs.
saxelzmna
saxelzmnebi mravlobiTi ricxvis formebs ikeTeben. mimReoba
CvenebiTi nacvalsaxelis funqciiT gamodis da azrobriv_logikuri
kavSiris funqcias asrulebs. magaliTad: `aRniSnuli”, `naCvenebi”,
`mocemuli” da a.S.
Tandebuli
sakuTriv Tandebulebisa da zmnizedebis garda, Tandebulis
funqciiT gamoiyeneba formacvalebadi srulmniSvnelobiani sityvebic,
rac aseve samecniero stilis specifikaa. magaliTad: `ganxilvis
SemTxvevaSi”, `gazomvis gziT”, `swavlebis TvalsazrisiT” da a.S.
aseTi formebi dReisaTves umetesad damkvidrebuli kalkebia.
winadadeba
samecniero stilis sintaqsi erTgvarovania da martivi.
rTuli winadadebis donec ki garkveulad Sesustebulia.
winadadebis agebis, gavrcobis saSualebaa Sesityvebebi. isini
gramatikul martiv winadadebas ganavrcoben.
SesityvebaTa rigebi gansazRvraven samecniero stilis iseT
saerTo tendencias, rogoricaa saxelis funqciis winwamoweva da
zmnis rolis Sesusteba.
mxatvruli stili
nodar dumbaZe
kukaraCa
“deida marTas ezos biWebi “virebis garaJs” veZaxdiT, imitom, rom wyneTidan
sisxam diliT Camosuli memawvneebi TavianT virebs deida marTas ezoSi tovebdnen,
xurjinebs mxarze gadaikidebdnen da simReraCadgmuli “malako-malakos” ZaxiliT
moedebodnen Tbilisis quCebsa da ezoebs. naSuadRevs xelgaclilebi kvlav
brundebodnen virebis garaJSi, deida marTas xexilis baRSi Cadgmul grZel magidas
miusxdebodnen, TiTo litra kaxur Rvinos daamSralebdnen da sadRegrZelodan
sadRegrZelomde DdRis ganmavlobaSi gagonil qveynis Worebsa da sakuTari TvaliT
danaxul ambebs uyvebodnen erTmanTs.
xandaxan wyneTeli memawvneebi virebis doRsac marTavdnen deida marTas
ezoSi. doRi ezos WiSkridan iwyeboda, xolo finiSi ezos ukana Robe iyo,
romelzec virebi eba dRis ganmavlobaSi. manZili WiSkridan finiSamde daaxloebiT
25-30 metri gaxldaT.
virebis patronebi Jokeebad Cven gvqiraobdnen, bavSvebs. Tu movigebdiT, erTi
qila mawoni Cveni iyo, Tu arada, yuris aweva, dacinva da panRuri ar agvcdeboda.
yvela virs, ra Tqma unda, sakuTari saxeli hqonda, Cven Cvenze mindobil
virebs patronebis saxelebs veZaxdiT.”
axla davakvirdeT am teqstis stilur Taviseburebebs.
umTavresad ambis Txroba iqcevs yuradRebas da ara faqtis an
movlenis aRwera-daxasiaTeba;
ambis Txroba pirvel pirSia: “virebis garaJs” veZaxdiT; Jokeebad
Cven gvqiraobdnen; yuris aweva, dacinva da panRuri ar
agvcdeboda.
moqmedeben moqmedi pirebi-subieqtebi: deida marTa, wyneTeli
memawvneebi, bavSvebi.
Txroba warsulSia: veZaxdiT, tovebdnen, gadaikidebdnen,
moedebodnen, brundebodnen, mousxdebodnen..
362
Tavisufali sityvaTqmnadoba: simReraCadgmuli, virebis garaJi.
mxatvruli xerxebis gamoyeneba: kaxur Rvinos daamSralebdnen.
subieqturi grZnoba-damokidebulebis gamoxatva: gvqiraobdnen,
ar agvcdeboda.
Txrobis sisadave, sicxade, mxatvrul samkaulTa TvalSisacemi
siZunwe teqsts ufro sasaubro stilTan aaxloebs.
Cven ganzrax SevarCieT mxatvruli stilis amgvari nimuSi, raTa
maqsimalurad cxadi gamxdariyo TqvenTvis ara marto stiluri
gansxvavebani, aramed urTierTSi SeWra-SeRwevis buneba da dinamikac.
axla samecniero-popularuli stilis nimuSs gavecnoT:
SoTa ZiZiguri
sityvis cxovreba
“sityvas Tavisi cxovreba aqvs. igi ibadeba, viTardeba da kvdebao, _amboben.
es metaforuli gamoTqmaa, Torem arsebiTad sityvis cxovrebas ver gavutolebT
cocxali organizmis cxovrebas, romlisTvisac marTla damaxasiaTebelia dabadeba,
zrda da sikvdili. Tu biologiuri arseba, vTqvaT adamiani, ibadeba, izrdeba da
kvdeba, enac iqmneba, viTardeba da SesaZloa, mokvdes, gadaSendes, magram misi
sikvdili, ar aris aucilebeli, es mxolod SesaZleblobaa. ena gadaSendeba
mxolod maSin, Tu misi matarebeli koleqtivi, xalxi aRar iqneba. magaliTad,
babilonuri an laTinuri enebi amJamad ar arseboben imitom ki ara, rom maT
aucileblad eweraT sikvdili, aramed imitom, rom istoriuli JamTukuRmarTobis
gamo babilonuri an laTinuri enebis matarebeli xalxebi-babilonelebi da
romaelebi gadaSendnen da saukuneTa wyvdiadSi CainTqnen. adamiani ki, rogorc erT-
erTi saxeoba cocxali organizmebisa, uTuod unda mokvdes, radgan, biologiuri
arsebisaTvis sikvdili gardauvalia.”
363
“biologiuri”, “cocxali organizmi”, “babilonuri”, “laTinuri”...
gamoyenebulia SedarebiT aqtiuri zmnebi, Tumca gvxvdeba
vnebiTi gvaris formebic: ibadeba, viTardeba, kvdeba,
gadaSendeba;
Warbadaa zmnaTa mesame piris formebi;
emocia-eqspresia Riad aris gamoxatuli: “ver gavutolebT”, “ar
aris aucilebeli”, “aRar arseboben,” “gadaSendnen”,..
gvxvdeba sityvaTqmnadoba: “JamTukuRmarToba”.
gamoyenebulia xatovani gamoTqma: “saukuneTa wyvdiadSi
CainTqnen”.
winadadebebi axsna-ganmartebiTi Sinaarsaa.
364
am teqstis stiluri Taviseburebebia:
mSrali mecnierul-informaciuli xasiaTi;
statistikur monacemTa siuxve (180-200g xorci, 50 g xaWo..);
cifrebis gamoyeneba (50, 20, 180-200, 400-500);
movlenaTa mizez-Sedegobriobis warmoCena;
specialuri terminebis gamoyeneba (mucladyofna, saafTiaqo
preparati, laqtacia..);
sityvaTa Semoklebebis gamoyeneba (g=grami, e.i.=ese igi);
movlenaTa gadmocema awmyo droSi (aqvs, iwyeba, iwvevs..);
frazebis ganmartebiTi (rCeva-darigebiTi) da statistikuri
Sinaarsi (unda moawesrigos, isargeblos, izrunos, unda
Seicavdes..);
neitraluri, araeqspresiuli zmnebi (gadadis, iwvevs, iwyeba..);
martiv da azrobrivad zust winadadebebaTa siuxve.
axla samecniero stilis praqtikuli funqcionirebis
variantebsac gavecnoT.
erTi da imave teqstis magaliTze vnaxoT, Tu rogor ar unda
vweroT da rogor SeiZleba (azris Seucvlelad) teqstis Sinaarsis
gadmocema.
366
1. moxuci petre dabneuli misCereboda saxrCobelas, radgan mas ver
daejerebina, rom adamians ase iolad gaswiravdnen.
2. moxuci petres dabneulad miCerebis mizezi mis daujereblobaSi
mdgomareobda saxrCobelaze adamianis ase iolad gawirvis SesaZleblobis
gamo.
davakvirdeT: I winadadebaSi qvemdebarea “petre” (igi moqmedi
piria); II winadadebaSi-“mizezi” (igi araa moqmedi piri).
pirveli winadadeba rTuli agebulebisaa (rTuli winadadebaa),
meore-martivi (martivi gavrcobili), magram aRsaqmelad pirveli
gacilebiT martivia. amis mizezi is aris, rom qvemdebare moqmedi
piria, xolo Semasmeneli piriani zmniT aris gamoxatuli.
meore winadadebaSi qvemdebare abstraqtuli arsebiTi saxelia
(“mizezi”), Semasmeneli-“mdgomareobda”. I winadadebis Semasmeneli
(“misCereboda”, “daejerebina”) saxelebad iqca (“miCerebis”,
“daujereblobaSi”).
stilistikaSi es movlena qvemdebaris “abstragirebad” da zmna-
Semasmenlis nominalizaciad iwodeba. axla imasac TvalnaTliv
vxedavT, rom abstragireba-nominalizaciis movlenebi amZimebs stils,
abundovanebs da RvarWnilobis mets verafers sZens. naTqvami, ufro
cxadad rom gaviazroT, modiT, am sakiTxs cota sxva kuTxiTac
SevxedoT:
aqamde, anu mecnieruli kvlevebis samyarosTan daaxloebamde,
Tqven miCveulebi brZandebodiT, rom teqstSi (nawarmoebSi)
personaJebi realuri moqmedi pirebi arian, upiratesad admianebi (an
adamianebiviT moqmedi sxva arsebebi-cxovelebi, frinvelebi, mwerebi,..).
Tumca viciT (da es naklebad) iseTi nawarmoebebic, sadac personaJebi
personificirebuli abstraqtuli cnebebia. mag., igavebSi aseTi
personaJebia: sikeTe, boroteba, sicocxle, sikvdili, bedi, Wkua,
goneba da a.S. es cnebebi gaadamianurebulebia, isini moqmedeben da
adamianebis msgavsad irjebian. aqve, SesaZloa, gagaxsendeT igavi,
sadac sikvdili da sicocxle adamianurad gansxeulebulebi
miadgebian erT Ratak glexkacs da scdian, romeli ufro
samarTliania, misi azriT,-sikvdili Tu sicocxle.
367
mecnierul kvlevebSic zustad asea. personaJebi aqac
abstraqtuli cnebebia (vulkani, lava, qimiuri nivTiereba,
temperatura, xazi, wrewiri da a.S.).
nominalizeba aseTi abstraqtuli cnebebisaTvis saxelis
darqmeva anu personaJebad (winadadebaSi qvemdebareebad) qcevaa.
praqtikuli rCeva: rogor aviciloT Tavidan abstragireba-
nominalizaciis stiluri movlena?
amis Taobaze specialistebs (gansakuTrebiT evroamerikelebs)
SedarebiT “martivi” recepti aqvT: deabstragireba-denominalizaciis
mizniT winadadebaSi 6-7 sityvaze dakvirvebas da moqmed pirTa
moZebnas urCeven. isini stilis xvewis gzas da saSualebas. am
proceduris CatarebaSi xedaven.
qarTuli enis saufloSi es recepti naklebad efeqturia, radgan
Cveni ena sxva bunebisaa, vidre inglisuri da indoevropuli enebi.
aba movusminoT, ras ambobs amis Taobaze iseTi didi
avtoriteti, rogorc akademikosi arnold Ciqobavaa:
“Secdoma iqneboda, Tu vifiqrebdiT, rom indoevropuli yvela
mzamzareuli preparati Cvens pirobebSi gamodgeboda; qarTuli
enobrivi sinamdvile Seudareblad ufro rTuli da Taviseburia, vinem
indoevropuli.”2
amitom qarTuli enis (winadadebis) bunebidan gamomdinare, unda
davakvirdeT winadadebis mTavar wevrebs (qvemdebares, Semasmenels,
pirmimarTdamatebebs) da moviniSnoT:
qvemdebare moqmedi piria Tu ara;
Semasmeneli martivi Semadgenlobisaa, Tu rTuli(meSvelzmniani).
cxadia, rom Tu qvemdebared abstragirebuli saxeli gamodis,
xolo Semasmeneli meSvelzmniania (es ki imis niSanicaa, rom piriani
zmna-Semasmeneli nominalizebulia, saxelad aris qceuli), unda
movaxdinoT qvemdebaris deabstragireba da zmnis denominalizeba. anu:
qvemdebares davubrunoT moqmedi piris funqcia, Semdeg davukvirdeT,
ra moqmedeba gvinda SevasrulebinoT am qvemdebares da es moqmedeba
369
gamocemis Semdeg 40 welze metia gasuli (pirveli gamocemis pirveli tomi 1950
wels gamovida, bolo, merve tomi-1964 wels). leqsikonis gamocemas
xelmZRvanelobda akademikosi arnold Ciqobava.”1
_ davakvirdeT, rogoraa erTmaneTTan dakavSirebuli winadadebebi am
teqstSi:
1. pirveli winadadebis pirvel nawilSi laparakia WeSmariti
gamocemis saswaulis Sesadar raRac movlenaze (“marTlac saswauli
Tu SeiZleba ewodos”); am winadadebis II nawilSi ukve
dakonkretebulia es WeSmariti saswaulis tolfardi faqti. es
yofila “dRes “qarTuli enis ganmartebiTi leqsikonis” gamocema”.
I winadadebis struqturaSi jer Zveli (cnobili) informaciaa
(adamianma icis, saerTod, raa saswauli da ra WeSmariti saswauli),
Semdeg (II nawilSi)-axali (mkiTxvelisaTvis) ucnobi informacia
emateba.
2. meore winadadeba aseve Zveli (nacnobi) informaciiT iwyeba,
radgan pirveli winadadebis II nawilSi ukve naxsenebia “qarTuli enis
ganmartebiTi leqsikoni”; am, II winadadebis II nawilSi ki isev axali
(ucnobi) informacia emateba. esaa: a) leqsikoni adre rvatomiani
yofila; b) misi gamocemidan 40 welze meti gasula; g) I tomi 1950
wels gamosula; bolo-1964 wels.
III winadadebaSi I nawilSi kvlav Zveli (nacnobi) informaciaa
(mkiTxvelma icis leqsikoni, icis, rom igi adre iyo gamocemuli. II
nawilSi Semotanilia axali (ucnobi) informacia: Turme gamocemas
xelmZRvaneli hyavda da es iyo akademikosi arnold Ciqobava.
IV winadadebac analogiur Targzea gawyobili (msgavsi struqturis
mqonea) da ase grZeldeba bolomde.
motanili teqsti axla ase, Sebrunebulad, “Setrialebulad”
warmovidginoT:
dRes “qarTuli enis ganmartebiTi leqsikonis” gamocemas marTlac saswauli
Tu SeiZleba ewodos. 40 welze metia gasuli (pirveli gamocemis pirveli tomi 1950
wels gamovida, bolo, merve tomi-1964 wels) “qarTuli enis ganmartebiTi
1
a.SaniZe, “gramatikuli subieqti zogirT gardauval zmnasTan qarTulSi”, Tsu
Zveli qarTuli enis kaTedris Sromebi, 7, 1961 w., gv. 213.
372
vnebiTi gvaris yvela formas ver awarmoebs da aRwerilobiT, anu
perifrastul formebs iyenebs.
aRwerilobiT formebs aseTi zmnebi Semdegnairad qmnis:
zmna irgebs warsuli drois mimReobis formas, imatebs meSvel
(damxmare) zmnas da mwkrivebis warmoebas am meSvel zmnas andobs: mag:
`motanil iqna”, `daniSnul iqna”. anu xdeba piriani zmnis
nominalizacia vnebiTi gvaris mimReobad.
es movlena CvenTvis gansakuTrebiT sayuradReboa, radgan ara
marto samecniero enaSi, aramed saerTod qarTulSi ukanasknel xans
farTod ikidebs fexs, ufro metic: arRvevs sakuTari
uflebamosilebis farglebs da iseT zmnebSic “iWreba”, romlebic
vnebiTis formebs advilad (meSveli zmnis gareSec!) awarmoeben.
magaliTad, daniSnul iqna (“dainiSnas” nacvlad), arCeul iqna
(“airCies” nacvlad) da a.S.
aRweriT vnebiTTan kidev erTi sirTulea dasaZlevi:
aucilebelia misi garCeva iseTi Sedgenili Semasmenlisgan, romelSic
vnebiTi gvaris mimReoba Sedis. unda gvaxsovdes, rom aseT Sedgenil
Semasmenels awmyos formebic moepoveba (gansxvavebiT aRweriT
vnebiTisagan):
magaliTad, “Tanxa gaRebulia”, meore seriaSi gveqneba: “Tanxa
gaRebuli iyo”, myofadSi-“Tanxa gaRebuli meqneba”. e.i. vnebiTi gvaris
mimReobis Semcvel Sedgenil SemasmenelSi meSvel zmnas seriaTa
Sesabamisi formebi moepoveba (I-“aris”, “iqneba”, II-“iyo”, III-“mqonia”),
aRweriTi vnebiTis meSveli zmna absoluturia, yvlgan “iqna”, “iqneba”
fiqsirdeba.2
sityva gagvigrZelda, magram es vnebiTi gvaris stilistikuri
funqcionirebis intensiobam da samecniero stilisaTvis misma
mniSvnelobam ganapiroba.
amasTan dakavSirebiT aqve erTic unda iTqvas:
samecniero enaSi vnebiTi gvaris formaTa intensiur gamoyenebas
2
l.kvaWaZe, Tanamedrove qarTuli enis sintaqsi, gamomc. “ganaTleba”. mesame
Sevsebuli gamocema, Tb.,1988, gv.65
373
aRmoCena-mignebis procesisadmi adamianuri fsiqikis damokidebuleba
unda qmnides. kerZod, imis SegrZneba, rom Cven mier mignebul-
aRmoCenili samyaroSi TavisTavad arsebobs, funqcionirebs (uCvenod,
Cveni monawileobis gareSe). Cveni migneba-aRmoCeniT mas mxolod
saxels varqmevT, gramatikis enazec is TavisTavad moqmedi piria
(sxvaa), Cven ki (samyaroSi sxva danarCenTan erTad) mis samoqmedo
obieqtebs warmovadgenT (anu misi moqmedebas Cvenzec vrceldeba).
axla am sakiTxTan dakavSirebuli stilisturi rCevac
davimaxsovroT:
Tu winadadebaSi Cveni (rogorc kvlevis avtorTa) azris
gamoxatva gvsurs, moqmedi piri avtori unda iyos da Semasmenladac
moqmedebiTi gvaris zmna unda gamoviyenoT; mag., “Tu sagzao
samsaxuris muSebi ar gawmenden gzas zvavis CamonaSlisagan, SeiZleba
sazRvari didi xniT Caketon.”
Tu Cven (rogorc avtorebi) iseT moqmedebas CavdivarT, risi
gakeTeba Cvens mkiTxvelsac SeuZlia (an Cven gvinda rom Seasrulos),
maSin Semasmeneli vnebiTi gvarisa unda movimarjvoT; ”Tu fulis
dazogvis mizniT zvavis CamonaSalisagan gza ar gaiwminda, sazRvari
didi xniT Caiketeba”
am TavSi umTavresad samecniero stilis, rogorc funqciuri
stilistikis funqcionirebis enobriv-stilistikur Taviseburebebze
visaubreT. Tumca imasac kargad vgrZnobT, rom samecniero stilis,
rogorc enis funqciuri gamovlenis bevri aspeqti dakvirvebaTa miRma
rCeba. mizezi metyvelebis stilis problemuri globalurobaa. enis
funqciuri gamovlinebani, enaTmecnieruli stilistikis garda, sxva
mxriv naklebad Seiswavleba. Cvens sinamdvileSi es gansakuTrebiT
qarTul teqnikur enaze (terminologiaze) iTqmis. saqarTvelos
teqnikur universitetSi xangrZlivma muSaobam cxadad dagvanaxa, rom
am TvalsazrisiT didi problemebi arsebobs. rogorc aRvniSneT,
mizezi mecnieruli stilis martooden enaTmecnieruli aspeqtebiT
kvlevaa (rasac verc Cven vuvliT gverds, gasagebi mizezebis gamo,
Tundac aseTi codnis aucileblobis aspeqtSi). arada isic cxadia,
374
rom problema enis filosofiis aspeqtSia Sesaswavli, rac
mecnieruli stilis enaTmecnieruli stilistikis farglebs miRma
misi funqcionirebis Taviseburebebs cxadyofda.
aRniSnulis gaazrebas ramdenime magaliTis ganxilviTa da
praqtikuli rCevebiT SevecdebiT.
mivubrundeT Cven mier nimuSad motanil erT teqsts
filosofiis istoriis Temaze da sxvadasxvanair stilistikur
dakvirvebaTa obieqtad vaqcioT.
teqsti aseTi stiluri saxesxvaobiT ganvixiloT:
filosofiis istoriaSi erovnuli gonis problemis dayenebas, ver vityviT,
rom win ar uswrebda upirvelesi xatis-individualuri gonis, “xalxis” da saerTo
adamianuri, sakacobrio sulis an gonis urTierTmimarTebaTa da sakuTriv maTi
raobis kvleva.
da gana ratom ar unda gamxdariyo saWiro didi gzis gavla imis gasarkvevad,
Tu ra adgili uWiravs erovnuli gonis niSan-Tvisebebs eris raobis, misi arsebobis
dadgenaSi.
rogorc vxedavT, mSral mecnierul stils aq daemata (Seeria)
mxatvrulobis (figuralurobis) elementebi:
liTotesi-ormagi uaryofiT sityvis mniSvnelobis gaZlierebis
mxatvruli xerxi:-“ver vityviT, rom win ar uswrebda”.
metafora-sagnis sxva sagnis SenaarsiT warmodgenis mxatvruli
xerxi:-”upirvelesi xati”-adamiani (RmerTis xatad Seqmnili);
ironia-faruli dacinvis mxatvruli xerxi:-“da gana ratom ar
unda gamxdariyo”.
sxva mxriv teqstis Sinaarsi (informaciuli funqcia) ar
Secvlila. aseTi stili Tavisi arsiT funqciuris farglebSi
Tavsdeba da dasaSvebad aris miCneuli. am stilisaTvis mTavaria
“funqciuri gasaRebis” arseboba, yvela terminis unificirebaa.
dasaSvebi ki mxatvruli, figuruli gamoTqmebis arsebobaa.
axla imave teqstis ufro metad gamxatvrulebuli varianti
ganvixiloT:
filosofiis istoriaSi, kacobriuli codnis am grandiozul saganZurSi,
erovnuli gonis problemis dayenebas, ver vityviT, rom win ar uswrebda upirvelesi
375
xatis individualuri gonis, “xalxis” da saerTo adamianuri, sakacobrio sulis an
gonis urTierTmimarTebaTa da sakuTriv maTi “fiqrisa da kacobis niSnis” kvleva.
ratom ar unda gamxdariyo saWiro WeSmaritad argonavtuli gzebiT svla
imis gasarkvevad, Tu ra adgili uWiravs erovnuli gonis niSan-Tvisebebs eris
raobis, misi amiranobis dadgenaSi.
Tavadac xedavT, rom teqstis am variantSi moWarbebulad aris
Sereuli ritorikuli figurebi da sxva mxatvruli xerxebi:
_ liTotesi: “ver vityviT, rom win ar uswrebda”;
_ metaforebi: “kacobriuli codnis am grandiozul saganZurSi”;
“upirvelesi xatis”; “fiqrisa da kacobis niSnis”; “amiranobis”;
“argonavtuli gzebis”;
_ ironia: “da gana ratom ar unda gamxdariyo”.
TvalSi sacemia maTi siWarbe da teqstis Sinaarsis
(informaciuli funqciis) aRqmis damZimeba mkiTxvelisTvis. amitom
ritorikuli figurebis zomieri gamoyeneba unda SegveZlos.
winaaRmdeg SemTxvevaSi, saerTod unda aviRoT xeli maTze.
axla kidev erTi, mecnieruli kvlevebisaTvis Seuferebeli
variantic ganvixiloT, romelic formiT figuraluria (mxatvrulia),
magram damatebiTi SeniSvnebi, e.w. wacdenebi aqvs mimatebuli:
376
maxvilgonierebiTo”. Zaxilis niSans saerTod ara aqvs adgili
samecniero teqstSi. marTalia, SexvdebiT, magram saswavlo
gamiznulobiT, raime meTodologiur momentze yuradRebis
gasamaxvileblad iqneba gamoyenebuli. xolo sityvieri damateba-
wacdenebi (“ratomac ara?”, “ukacravad da ai, marTlac
yofna_aryofnis Zieba!”) avtoris nakiTxobis gamovlenad ki ar
aRiqmeba, aramed cinizmisa (cinikuri CaxiTxiTebisa) da mkiTxvelis
abuCad agdebis mcdelobad. avtoriseuli qveteqsti aq pirdapir
SemaZrwunebelia. igi TiTqos ukadrisobs msjelobas imaze, rasac
ganixilavs; gvaCvenebs, rom epataraveba ganxilvis sagani da misi niWi
amaze rTuli problemebis gadasaWreladaa mowodebuli. amas ki
iZulebiTa da mkiTxvelis xaTriT sCadis. magram unda gvaxsovdes, rom
mkiTxveli aseT abuCadagdebas ar gapatiebT da usaTuod iZiebs Surs-
Tqvens diletantobas saqveynod gamofens da Tavs mogWriT.
dagverwmuneT,samecniero stilisaTvis Tavmdabloba da wynari
toni sjobs. ase naTqvami Weqa-quxilze uZlavresad SeZravs qveyanas,
Tu ki raimes aRmoaCenT da Tqveni naSromiT mkiTxvels amcnobT.
da isev ramdenime praqtikuli rCeva:
Tu frazebi (winadadebebi) grZlad gamogdiT, nu SekrTebiT. ise
wereT, rogorc gsurT. bolos, roca weras daasrulebT da stilze
muSaobas daiwyebT, aseTi winadadebebi daanawevreT;
Tavs geniosad nu warmoidgenT, ilia WavWavaZes nu gautoldebT
da samwerlo enis reformatorobas nu daibralebT.
amis Segonebas saWirod vTvliT, radganac ukanasknel xanebSi
bevri studenti iCemebs arastandartul weras-saliteraturo enis
normebisa da gramatikuli stilistikis wesebis ugulebelyofiT;
cdilobs “daamxos” samecniero stilis normebi da “axali ena
Seqmnas”.
unda gvaxsovdes, rom samecniero naSromis ena Taviseburi
metaena unda iyos. amis codna gansakuTrebiT aucilebelia, radgan
evropul kulturul sivrceSi integrirebis procesebi sxva enebis
zegavleniTa da ucxo gramatikuli konstruqciebis moZalebiT
377
qarTuls isedac obieqtur problemebs uqmnis. subieqturs nuRa
davamatebT.
nu daijerebT, rom TqvenSi genialurma poetma gaiRviZa da amis
gamo mdare, sasaubro, miwier enas veRar eguebiT, misi viTomda
erTferovnebis gamo. wereT yvelaferi, rac TavSi mogivaT. roca
gadaTeTrebaze midgeba saqme, aRmoaCenT, rom gaerTeT da saTqmels
acdiT. nu SeSindebiT, redaqtirebis procesSi zedmets yvelafers
amoWriT (amoyriT), frCxilebSi SeitanT, an sqolioSi, SeniSvnebSi
CaitanT. mecnieruli naSromis mizani winasityvaobaSi gacxadebuli
hipoTezis dasabuTebaa da ara yvelafris codnis demonstrireba.
nu daiJinebT, rom wera maincadamainc Tanamimdevrulad unda
daiwyoT. SeiZleba naSromis romelime Tavze muSaobam gagitacoT da
iqidan daiwyoT. nu SeSindebiT. warmoidgineT, rom wina Tavebi ukve
dawerili gaqvT da muSaobas Tanamimdevrulad ganagrZobT. wina
Tavebi sad gageqcevaT?-Tven xom ukve gaqvT samuSao gegma, hipoTeza-
saZiebeli.
nu ecdebiT umniSvnelovanesisa da sayovelTaod cnobilis
dawvrilebiT axsna-ganmartebas. mag., nu dawerT “didi qarTveli poeti
galaktion tabiZe”. dawereT “galaktioni”, radgan mas ase icnobs
xalxi, farTo mkiTxveli sazogadoeba.
naklebad cnobil poetze (mecnierze, moRvaweze) werisas ki
aucileblad miawodeT mkiTxvels dawvrilebiTi cnobebi. nu ifiqrebT,
rom aseT pirovnebaTa Sesaxeb mkiTxvelmac Tqvendeni unda icodes.
Tu frazaSi iumors gaurevT, nu ecdebiT mianiSnoT an misi azri
ganmartoT. gaxsovdeT, rom amiT mkiTxvels SeuracxyofT. iumori
isedac yvelasaTvis gasagebi unda iyos. sakuTari xumroba Tu marto
CvenTvis iqna gasagebi, miTosur amirans davemsgavsebiT, gulSi rom
mReroda da ymebs eubneboda, bani miTxariTo.
nawerSi xSirad akeTeT abzacebi: magaliTad, roca msjelobis
Temas an saubris ritms cvliT. rac met abzacs gaakeTebT, miT
ukeTesi iqneba Tqveni naSromis sicxadisa da gasagebobis
xarisxianobisaTvis.
378
gamoiyeneT mecnier-xelmZRvaneli. ecadeT yvelaferi waakiTxoT,
rasac dawerT: calke Tavebic da mTliani naSromic.
Rrmad varT darwmunebulni, rom stilis Temaze saubari amiT ar
amoiwureba da saTqmeli Tqmulze meti darCa, magram saubars
samecniero stilze erTi imediT vasrulebT:
rac ar unda bejiTad mihyveT Cvens rCevebs, amas qarTuli enis
praqtikuli stilistikis wesebis safuZvliani codnac daamatoT, es
codna mainc Tavad unda srulyoT. misi praqtikuli gamoyeneba
metyvelebis filosofiisa da fsiqologiis gaTavisebas unda
daamyaroT.
stili sityvis, frazis gulisgulSi gatarebiT, misi saTuTi
yurisgdebiT iqmneba; ara marto sityvis sifaqizis, aramed frazis,
metyvelebis surnelis SesisxlxorcebiT yalibdeba.
379
praqtikumi
380
mkiTxvelis TiToeuli saxeobisTvis CaatareT (Tanac
ramdenimegzis) analizi aseTi principiT:
381
IV. rogori reagireba eqneba mkiTxvels problemis Tqveneul
gadawyvetaze?
1. Tqveni varaudiT, ras miiRebs mkiTxveli Tqveni gamokvlevis
wakiTxviT?
mxolod axal informacias;
axal informacias, rac Seacvlevinebs Sexedulebas;
moiwonebs calkeul Tvalsazriss.
2. problemis Tqveneuli gadawyveta maTi Sexedulebis sawinaaRmdego
iqneba?
3. eqneba mkiTxvels problemis Tqveneuli gadawyvetis sawinaRmdego
argumenti?
4. problemis Tqveneuli gadaWra mkiTxvelisaTvis TavisTavadi,
erTeuli, calke arsebuli faqti iqneba, Tu misTvis gasaziarebeli
gza sakuTari problemis gadaWrisaTvis?
382
gaarkvieT: eses Tema sxva didi Temis nawilia Tu TavisTavadi
Temaa;
ra nawilebs (aspeqtebs) Seicavs eses Tema;
ra aris Tqmuli eses Temis Seswavlis istoriaze. gamoyaviT eses
teqstis Sesabamisi nawili;
Tqveni azriT, ra mecnieruli (Teoriuli an praqtikuli)
Rirebuleba aqvs eses avtoris kvlevis Sedegebs.
savarjiSo 2.
eseis teqstSi dasviT kiTxvebi da moZebneT sakvlevi problema.
upasuxeT kiTxvebs: ra aris problema?
ra saxis problemaa dayenebuli eseSi (Teoriuli Tu
praqtikuli)?
rogoria eses problemis struqtura?
Tqveni mosazrebebi daasabuTeT.
savarjiSo 3.
1. davsvaT praqtikuli problema: kvlevisTvis uaRresad saWiro wigni
sauniversiteto biblioTekaSi ver moviZieT. CamoayalibeT problemis
gadaWris gza eses formiT, Semdegi aucilebeli nawilebis mixedviT:
sakvlevi sakiTxi;
sakvlevi problema;
kvlevis Sedegi;
praqtikuli problemis gadaWra.
2. upasuxeT werilobiT kiTxvas: ra gansxvavebaa praqtikul da
Teoriul problemebs Soris?
savarjiSo 4.
werilobiT gaeciT pasuxi Semdeg kiTxvebs:
ras niSnavs jgufuri wera?
ra principebs emyareba jgufuri wera?
ra principebs emyareba gunduri muSaoba?
383
savarjiSo 5.
SearCieT Tanamoazreebi. waikiTxeT erTi konkretuli Temis
Semcveli Tqveni nawerebi.
gaarkvieT am Temis kvlevis is niuansebi, rac sxvebis nawerebSia,
xolo Tqvens nawerSi codnis farglebs miRma darCa.
gansazRvreT ramdenad avsebs aseTi niuansebi sakvlev Temas.
Tqveni Tvalsazrisi daasabuTeT.
aRniSnuli axladgamovlenili niuansebis erToblivi ganxilvis
safuZvelze SeadgineT erToblivi kvleviTi naSromi Tqvens
konkretul Temaze.
384
Tema 5 – samecniero naSromis gegmis Sedgena.
savarjiSo 1.
ra garemoebaTa gaTvaliswinebaa aucilebeli weris dawyebis win
da ratom?
Tqveni mosazreba werilobiT daasabuTeT.
savarjiSo 2.
ras niSnavs samuSao hipoTeza?
werilobiT CamoayalibeT TqvenTvis saintereso hipoTeza.
savarjiSo 3.
ra aucilebeli nawilebisagan Sedgeba samuSao gegma?
rogor ganisazRvreba saTauri?
mouZebneT saTauri SemoTavazebul zogad Temas da namdvil
Temas:
zogadi Temaa: “2000 wels Sesrulda 200 weli vaSingtonis
kongresis biblioTekis – msoflios udidesi wingsacavis
daarsebidan”.
namdvili Temaa: “Tavdapirvelad msoflios udidesi wignsacavis
vaSingtonis kongresis biblioTekis amocanas Seadgenda amerikis
kongresis aparatis sainformacio da sabiblioTeko momasxureba,
SemdgomSi misi daniSnuleba da momsaxurebis sfero gafarTovda da
ukanaskneli wlebis strategiul gegmaSi, romelic 1997-2004 wlebs
moicavs, biblioTekis daniSnuleba da ZiriTadi strategiebi
gansazRvrulia Semdegnairad: “biblioTekis misiaa mTeli misi
resursebi gaxados sasargeblo da xelmisawvdomi kongresisa da
amerikeli xalxisaTvis”59.
miuTiTeT raze mianiSnebs aseTi gaSlili saTauri da sad
gadainacvlebs igi Temaze muSaobis Semdgom etapebze?
rodis dgindeba samuSao gegmis sxva savaraudo etapebi?
59
ix. krebuli “mwignobari”, Tb., 2005, gv. 174-186. teqstis avtoria guram
TayniaSvili. statiis saTaurs Segnebulad ar giTiTebT. avtoriseuli saTauris
gameorebis nacvlad mainc sxva saTauris gamoZebna mogiwevT.
385
ra da ra gzebi arsebobs gaSlili samuSao gegmis SedgenisaTvis?
savarjiSo 4.
TqvenTvis sasurvel Temaze SeadgineT samuSao gegma Semdegi
principebiT:
1. problemis dasma;
2. winamorbed mkvlevarTa gamocdileba – wvlilis gadmocema;
3. Tqveni hipoTeza (Tezisi);
4. Tqven mier mopovebuli masalebis dalageba (virtualurad
warmodgenili masalebis dalagebis principis Cveneba);
5. Tqveni monacemebis analizi (rogor, ra principiT
gaaanalizebdiT);
6. hipoTezis (Tezisis) dasabuTeba;
7. daskvna: mopovebuli Sedegebis Sejameba da kvlevis
perspeqtivebis warmoCena.
60
luiji magaroto, winasityvaoba wignisa: “galaktioni”, Tb.,“mecniereba” 1985, gv. 5-8.
386
- is, rom galaktioni “avangardistuli eqsperimentebis mimarT
gulgrili” aris. misi drois literaturuli atmosfero ki aseTi
avangardistuli eqsperimentebiT aris aRsavse.
b) riT vasabuTeb, rom galaktioni “avangardistuli
eqsperimentebis mimarT gulgrili” aris?
- imiT, rom igi “yovelgvari SemoqmedebiTi kamaTebisa da Sexla-
Semoxlisagan ganmdgari” aris da “gamouvali martoobiT xSirad
misticizmamde misuli Seupovrad miiltvis epoqis esTetikuri da
zneobrivi normebis erTianobisaken”.
g) riT vasabuTeb, rom galaktioni “Seupovrad miiltvis epoqis
esTetikuri da zneobrivi normebis erTianobisaken”.
- imiT, rom man “siymawvilidanve daisaxa miznad poezia eqcia
Tavisi inteleqtualuri yofis WeSmarit xatad”. imiTac, rom “leqsi
xdeba misi cxovrebis namdvili Tanamgzavri da mesaidumle”.
savarjiSo 2.
zemoT SemoTavazebuli principiT, kiTxvebis dasmiTa da maTze
pasuxebis moZebniT, ganixileT winamdebare teqsti (gamokvleva).
gamoavlineT avtoris Tezisebi da argumentebi; maTi
ganpirobebulobis da dasabuTebis xarisxi; daskvnaTa marTebuloba.
387
gansakuTrebiT aRniSvnis Rirsia meore umTavresi principi, rasac g.tabiZis
poeturi sistema efuZneba – esaa musikaluri efeqti. aki amis Sesaxeb Tavadve
daufaravad acxadebs “manifestSi”:
“vmRerodi damTvral yvavilTa mtverSi, vmRerodi trfobis an mtrobis xmaze,
msurda yovelSi da yvelaferSi musika, grZnoba da silamaze”.
(1915, “miyvarda hangi, grZnobiT gamTbari”)
misi sityva Tavisi JReradobis, evfoniis da musikalobis wyalobiT iZens
WeSmariti poeziis erT-erT uiSviaTes Tvisebas – avtonomiur TviTRirebulebas,
sadac, semantikuri mniSvnelobis garda, sityvas sakuTari, gansxvavebuli
mniSvnelobac aqvs miniWebuli. sxvagvarad rom vTqvaT, galaktion tabiZe
yoveldRiur, banalur metyvelebasa da arc Tu ise harmoniul dialeqtizmebs
aZlevs axal, sruliad gansxvavebul sirRmes da amiT aRwevs saocar poeturobas.
musikaluri efeqti (fizikurad Tu fsiqologiurad) saswaulebrivad erwymis
fers, rac saSualebas aZlevs poets asociaciaTa nairgvarobiT Seqmnas xan martivi,
xan rTuli saxeebi. amas ki fenomenalur Sedegamde mihyavs. galaktion tabiZis
poezia folklorul ferTa musikiT (an musikiT ferSi) da bgerweris feradovnebiT
simbolistTa ferTa musikis mimzidvelobas uTanabrdeba. sxvagvarad rom vTqvaT,
musikisa da feris TanxvdomiT iqmneba gasaocari metaforuli xatebi, risi
wyalobiTac erTiorad izrdeba leqsis gamomxatvelobiTi mimzidveloba, Tumca
isic aRsaniSnavia, rom intimurobis, martoobis, Sinaarsis Tu saTqmelis ufro
srulyofilad gamosaxatavad sityvebi garkveulad Sordeba TavianT faqtiur
mniSvnelobas. esec aranakleb niSandoblivia g.tabiZis SemoqmedebisaTvis.
galaktion tabiZis poeziis kiTxvisas gaocebT leqsis metris moulodneli
skandireba, uecari ritmuli gadasvlebi, epiTetTa gaucxoebuli xmareba, odnav
SesamCnevi qromatizmi. vfiqrobT, misi leqsis sidiadis, misi maRali poeturobis
saidumlo ara erTeul, calkeul, Tundac brwyinvale mignebebs da gansakuTrebul,
specifikur niuansebs emyareba, aramed prosodiul, zomier, gawonasworebul poetur
kompleqss, riTac poeti sakuTari idealebis gamoxatulebas aRwevs. amaSia g.
tabiZis poeziis Zala da gasagebia, Tu ra Zneli amocanis winaSe videqi, roca
galaktionis leqsebis Targmnas movkide xeli. Targmnisas miznad davisaxe ara is,
rom ubralod gadametana italiurSi galaktioniseuli teqsti, aramed italieli
mkiTxvelisaTvis mimewodebina g. tabiZis saocrad kontrastuli, diadi da amdenad
“uTargmneli” poeziis Cemeuli wakiTxva”.
luiji magaroto
1985 weli, Tbilisi
61
teqsts vimowmebT: Jurnali “saqarTvelos ganaTlebis mecnierebaTa akademiis
moambe”, #9, 2006, gv. 49
388
warsulSi aWara saqarTvelos Zlieri mxaris – mesxeTis nawili iyo ..
aWaraSi ganaTlebis ganviTarebis istoria SesaZlebelia or nawilad iqnas
warmodgenili: a) aWaraSi ganaTlebis istoria dedasaqarTvelosTan aWaris
dabrunebamde da b) aWaraSi ganaTlebis istoria dedasaqarTvelosTan aWaris
dabrunebis Semdeg.
istoriuli viTarebis gaTvaliswinebiT aWaraSi ganaTlebis istoria
dedasaqarTvelosTan aWaris dabrunebamde SesaZlebelia or qveperiodad
ganvixiloT: a) aWaraSi ganaTlebis istoria XVI saukunemde da b) aWaraSi
ganaTlebis istoria osmalTa batonobis xanaSi. Temis aseT arqiteqtonikas aqvs
gamarTleba. dedasaqarTvelosTan aWaris dabrunebis faqts udidesi erovnuli
mniSvneloba hqonda ara mxolod sruliad saqarTvelosTvis, aramed sakuTriv
aWarisTvis. ucxo Zalis samsaukunovani tyveobidan dabrunebul aWaraSi swored
sruliad saqarTvelos mowinave mamuliSvilebis mxardaWeris Sedegad gadaidga
udidesi nabiji mosaxleobis ganaTlebisa da kulturuli cxovrebis donis mkveTri
amaRlebisTvis ..
aWaraSi ganaTlebis istoriis sakiTxebis mecnierul Seswavlas
gansakuTrebuli Rvawli dasdes profesorebma aleqsandre gobroniZem da iuri
bibileiSvilma, docentebma grigol babiloZem da eTer cicvaZem, mkvlevarma vaxtang
wulukiZem da sxvebma.
amasTan unda aRiniSnos, rom aWaris ganaTlebis istoriisadmi miZRvnil
monografiul gamokvlevebsa Tu sxva naSromebSi iSviaTad poulobs adgils
dedasaqarTvelosTan dabrunebamde arsebuli sinamdvile. aWaris ganaTlebis
sakiTxebi xom sruliad saqarTvelos ganaTlebis saqmis organuli nawilia im
saukuneebis gamoklebiT, roca aWaraSi mteri cecxliTa da maxviliT ebrZoda
erovnul kulturasa da ganaTlebas.
savarjiSo 2
warmodgenili teqstis meoTxe abzacidan SeqmeniT:
cru parafrazi;
sityva–sityviT parafrazi.
parafrazirebis TiToeuli saxeobis marTebuloba daasabuTeT
saTanado axsna-ganmartebiT.
Tema 8 paragrafi, abzaci
“marad da yvelgan, saqarTvelov, me var SenTana” 62
62
teqsti damowmebulia wignidan: lado minaSvili, literaturuli narkvevbi da
werilebi, Tsu gamomcemloba, Tbilisi, 2003, gv.18-19. teqstis saTauri am wignis
narkvevis saTauria.
389
B ilia WavWavaZes mZlavri analitikuri goneba hqonda da yvelafers
irgvliv – nanaxs, gancdilsa da wakiTxuls azrovnebis masalad aqcevda.
gaecaniT teqsts.
teqstis A da F nawilebidan SearCieT Tema da dawereT 10-12
winadadebiani paragrafi.
naweri aageT Semdegi principiT:
a) moZebneT A da F nawilebis mTavari winadadeba da Tqveni
paragrafi am winadadebiT daiwyeT;
b) moZebneT mxardamWeri winadadebebi da miuwereT mTavar
winadadebas;
g) gaixseneT da CarTeT naTqvamis damadasturebeli erTi magaliTi
ilias cxovreba-moRvaweobidan;
d) paragrafi daasruleT Tqven mier SeTxzuli daskvniTi
winadadebiT.
Tema 9 literaturis mimoxilva
ilia WavWavaZe rogorc mecxramete saukunis qarTuli
literaturis istorikosi 63
63
iuza evgeniZe, narkvevebi qarTuli literaturis istoriidan, t.II, Tb., Tsu
gamomcemloba, 2003, gv. 85-90
390
saxelganTqmuli filosofosebi amtkiceben, rom yvela SemTxvevaSi
istoriaSi mTavaria “istoriis sazrisis gageba, rac gulisxmobs “swrafvas,
Sinaarss, mizansa da Rirebulebas” (e. kodua). Sinagani goniTi motori marTavs am
process, rac ukve niSnavs, rom adamiani aris misi mamoZravebeli Zala. amitomac
ukavSireben istoriis sazrisis sakiTxs adamianis bedis sakiTxs (n. berdiaevi);
garkveviT miuTiTeben kidec, rom “istoriis sagani adamiania da istorias surs
dainaxos adamianebi” (mark bloki). istorikosisaTvis, umetes SemTxvevaSi,
meTodologiur kompass hegelis Tvalsazrisi warmoadgens da mkvlevarebic xSirad
imowmeben azrovnebis am gigants, romlis mixedviT, “kacobriobis istoria”, iseve
rogorc yoveli WeSmariti ganviTareba, warmoadgens mxolod misi sakuTari ideis
ganxorcielebas” (herman lotci). hegelis azriT ki, “istorikosi WuWrutanidan ki
ar unda Wvretdes movlenebs, aramed garkveuli simaRlidan (hegeli).
am zogad filosofiur – meTodologiur wanamZRvrebazea agebuli is
moTxovnebi, romlebsac Cvens sinamdvileSi uyeneben istorikoss, roca istoriis
dialeqtikuri ganviTarebis kanonzomierebs iTvaliswineben. aseT SemTxvevaSi
faqtTa Soris iseT Tanamimdevrobas, maT imgvar wakiTxvas da gaazrebas aniWeben
Rirebulebas, romelic xsnis, ganmartavs da gasagebs xdis kavSirs am faqtebs
Soris (s. danelia).
daakvirdiT moyvanil teqsts da upasuxeT kiTxvebs:
1. ra princips emyareba literaturuli mimoxilva?
2. rogoria teqstis avtoris damokidebuleba teqstSi naxseneb
mkvlevarTa mosazrebebisadmi?
3. ra principiTaa moyvanili sxvadasxva mkvlevarTa mosazrebebi?
4. rogor gadadis teqstis avtori zogadi msjelobidan im ufro
konkretul sakiTxze, romelsac Tavad ikvlevs?
5. ra kavSirSia erTmaneTTan sxvadasxva mkvlevarTa mosazrebebi?
6. miuTiTebs Tu ara teqstis avtori, ra adgili uWiravs (ra
mniSvneloba aqvs) warmodgenil mkvlevarTa mosazrebebs im problemis
kvlevaSi, rac mis konkretul mizans warmoadgens?
Tema 10 - referati
eTeriani
dRevandeli saxiT arsebuli eTerianis eposi ger-dedinacvlis koliziis CarCoebs
scildeba da gansxvavebuli ideuri datvirTva aqvs miRebuli. Tqmulebis
dRevandeli saxe gviCvenebs, rom igi wminda romantikul Tavgadasavalze agebuli
391
moTxrobaa, romelic ukve karga xania gamoeyo ger-dedinacvalze arsebul zRapars
da romantikul moTxrobad iqca. 64
64
m.Ciqovani, “eTeriani”, xalxuri sityviereba, IV, 1954, gv.52.
65
T.qurdovaniZe, eTeriani, Tsu gamomcemloba, Tbilisi, 1974, gv. 27-28
392
dramatuli da originaluri qargiT da mZafri eqspresiiT swored gamorCeul
qmnilebaTa fonze, maTTan Sedareba – SepirispirebiT unda ganisjebodes.
“eTerianis” ganwmenda zedmet CanarTTagan da minarevTagan kidev ufro
saxierad gamokveTs mis mxatvrul Rirsebas ..
“eTerianis‟ dRevandeli versiebi met-naklebad gazRaprebulia, Tumc
TxrobaSi CarTulma leqsebma mkvlevarebs afiqrebina, rom Janrobrivad is
dramatuli poema (vasil barnovi) Tu samijnuro – romantikuli eposis nimuSi
(mixeil Ciqovani) unda yofiliyo. miTologiur Tqmulebadac miuCneviaT (karpez
dondua). SecdomiT sagmiro leqsTa ciklTanac daakavSires (aleqsandre
xaxanaSvili ...).
met-naklebad gazRaprebulio..
versiebi or rkalad iyofa: erTi ufro mokle, uSualod abesalomisa da
eTeris SexvedriT rom iwyeba; da meore SedarebiT vrceli, eTeris manamdel
cxovrebasac rom gviambobs. da swored es nawili Txzulebisa – eTeris manamdeli
biografia – warmogvidgeba jadosnuri zRapris im ciklis variaciebad, rac ger-
dedinacvlis saxeliT aris cnobili mTels msoflioSi ..
es meore rkali ufro Cans mermindel SeTxzulad, raTa tragikuli ambavi
rogorme miuaxlovdes zRapars; ufro mets ki, mTavar gmirTa gacocxlebas, rac ase
bunebrivia am JanrisaTvis, mTqmelebi aRarc cdiloben, radgan Seumcdarad
grZnoben, rom amiT sruliad dairRveva am tragikuli siuJetis mimzidveloba da
idumaleba, rac SerCa.
... is pirvandeli qmnileba gacilebiT srulyofili iqneboda. 66
66
r.CxeiZe, murmanis tragedia, gamomc. “lomisi”, Tbilisi,1995, gv. 9-24
393
tradiciuli (kanonikuri) personaJebi (avi dedinacvali, keTili dedaberi).
variantebis gansxavebul wreTa arseboba sakmaod abundovanebs “eTerianis”
warmomavlobas da, kerZod, eTeris, rogorc personaJis, vinaobis sakiTxs. romelia
pirveladi – “eTeri –geri” Tu “eTeri – tyiuri”? xom ar SeiZleba warmovidginoT,
rom misi arqetipi saerTod ar arsebula da “eTerianis” dRemde SemorCenili
variantebi ori erTmaneTisagan gansxvavebuli wyarodan momdinareobs? aseve daismis
kiTxva “eTerians” dawyebis Taobaze. variantTa umetesobaSi ambavi eTeriT iwyeba
(aqedan dakanonebuli saxelwodeba “eTeriani”). magram ipoveba variantebi, arc Tu
mcirericxovani, sadac ambavi abesalomis sanadirod gasvliT iwyeba. romelia
pirveladi? aqve unda SeiniSnos, rom xalxuri Txroba, Cveulebriv, iwyeba im
personaJiT, romelic mTavaria TxrobaSi, anu romlis ambavic aris mosaTxrobi ...
gaCnda arc Tu usafuZvlo eWvi, rom “eTeriani” wignuri warmoSobisaa.
mTeli wyeba niSnebisa, romlebic SeiniSneba masSi, SeiZleba amxeldes mis
wignur warmoSobas... isini... saSualebas gvaZlevs vifiqroT “eTerianis” elitarul
warmoSobaze, anu CavTvaloT is e.w. daZiruli kulturuli dovlaTis (Gesunkenes
Kulturgut) erT kerZo gamovlinebad xalxur sityvierebaSi. qarTul folklorSi
aseTebia: “tarieliani”, Sahnames xalxuri versiebi, “beJaniani”, “rostomiani”,
“rusudaniani” da sxvani, romelTac Tav-TavianTi wignuri wyaroebi eZebnebaT. 67
67
z.kiknaZe, qarTuli xalxuri eposi, gamomc. “logos presi”,2001, gv. 57-59.
68
n.tabiZe, medalionebi, Tb., 2003, gv. 18-19
394
maS ase, araviTari mikerZoeba!
dadioda TbilisSi lamazi kaci, keTilSobili, Rimiliani, momferebeli da,
rac mTavaria, gamaognebeli xmis patroni.
pirveli, riTac batonma zurabma gamakvirva, es iyo poeziis siyvaruli da
sityvakazmul mwerlobaSi Caxeduloba. codva gamxelili sjobs, ratomRac, megona,
uzomod gadatvirTuls, mxatvruli literaturisaTvis dro arc ki rCeba – meTqi. is
ki Turme bevrs kiTxulobda. erTxel joiszec Camomigdo sityva (ara imitom, rom
gaveocebine).
galaktions aRmerTebda.
magondeba .. baTumSi varT. Sebindebisas restoran “inturists” vestumreT.
ramdenime Jurnalisti maxlavs, maT Soris – Cemi yofili Segirdebic. ganapira kupe
avirCieT. gaCaRda seroba. fexze amdgari paTetikurad vsvam zRvis sadRegrZelos da
uceb Wiqa xelSi Semeyina – did darbazSi “mravalJamieri” agugunda. vicani zurabis
xma.
meyseulad gamovedi. vusmen da vgrZnob, TandaTan rogor maRldeba Weri. ase
mgonia, kviparosebi welSi moxrilan da fanjrebisaTvis miudviaT yuri. zurabis xma
brolis WaRebs ananavebs.
SemniSna da mixmo. arc momsalmebia, ise daiwyo:
“gadmofrenas es yorani
madaTovze apirebs,
gaanaTebs restorani
tivebian napirebs.”
gulgaxsnili kaci gaxldaT. gabmul lxinsac ar gaurboda. me igi magonebs
“aTas erTi Ramis” im personaJs, romelsac oqroebi mxolod imitom unda, rom
daarigos, sxvebi gaaxaros da Tavadac amaRldes. zurabic ase uSurvelad fantavda
Tavis simdidres – xmas. erTxel vuTxari: amiT gavxar vano sarajiSvils – meTqi da
galaktionis naambobi gavixsene: “operis damTavrebis Semdeg vano, me da
pavliaSvili (iyo aseTi Jurnalisti) voroncovisaken gavutevdiT. iq nacnobi
meduqne uzarmazari kasris Tavze sufras gagviSlida. SevutevdiT... mere daiwyebda
vano da avyvebodiT Cvenc. meduqne gangeb tovebda kars Riad, raTa simRera ufro
Sors anakadebuliyo... da iWedeboda moedani xalxiT”.
gaeRima zurabs. mxarze xeli damkra: kargi ambebis moyola icio.
saucxoo xma bevrs aqvs, gamorCeuli ki – erTeulebs. amitomac vxriT maT
winaSe Tavs.
galaktionis erT gamouqveynebel gamokvlevaSi vkiTxulobT: ”poeti
daibadeba am erTi TvisebiT: is poetia. aiReT xma. ratom sxvas ar aqvs xma
sobinovis, ratom sxvas ar aqvs xma Saliapinis, ratom sxvas ar aqvs xma batistinis,
karuzosi. TiToeul Cvengans aqvs Tavisi sakuTari xma, magram arc erTis zemoT
395
dasaxelebulisa. xma dabadebiT niWad dahyvaT. amnairad: rogorc silamze, rogorc
Zlieri xma, ise poeturi niWi, aris Tandayolili. am niWs veraviTari SromiT,
veraviTari mecadineobiT ver moipoveb”.
zurab anjafariZec Turme ase msjelobda. batonma niko xatiaSvilma miTxra,
xSirad ityoda – galaktioni poetad aris dabadebulio.
albaT, am frazis gagrZelebas Cven gvandobda, galaktionis gverdiT sakuTar
simaRlesa da niWs gulisxmobda.
marTlac, RmerTma Tu ar dagabertya kalTa, mxolod SromiT lelos ver
gaitan.
isic icoda: SeiZleba mqondes unikaluri xma, magram es sakmarisi rodia.
aucilebelia misi damuSaveba.
da miirweoda TeTrad gaTenebuli Rameebi.
niWi da Sroma – ai, is ori frTa, romlebmac laJvardebisaken gaaqroles
batoni zurabi.
zurab anjafariZis cxovreba erTi didi wignia, wigni dawerili
asomTavruliT.
savarjiSo 1:
ramden paragrafs Seicavs ese?
ramden paragrafiania ZiriTadi nawili?
gamoyaviT TiToeuli paragrafis mTavari winadadebebi.
savarjiSo 2:
gansazRvreT rogori tipis Sesavali aqvs eses?
_ dramatuli, iumoristuli Tu ubralod saintereso ambis
Semcveli?
moZebneT Sesavlis Tezisi (eses Tema)
ras Seicavs Tezisi:
- eseSi ganxiluli qveTemebis CamoTvlas
- eses organizebis princips Tu
- ideebis logikur Tanamimdevrobas?
savarjiSo 3:
dayaviT ese qveTemebad;
TiToeuli qveTema ganixileT cal-calke paragrafSi;
daadgineT eses ZiriTadi nawili.
396
savarjiSo 4:
gaaanalizeT mocemuli Tezisebi. gamoyaviT mTavari Tema. xazi
gausviT makavSirebel sityvebs.
- pirveli, riTac batonma zurabma gamakvirva, es iyo poeziis
siyvaruli da sityvakazmul mwerlobaSi Caxeduloba.
- gulgaxsnili kaci gaxldaT;
- gabmul lxinsac ar gaurboda;
- zurabic ase uSurvelad fantavda Tavis simdidres – xmas;
erTxel vuTxari: amiTac gavxar vano sarajiSvils – meTqi;
- saucxoo xma bevrs aqvs, gamorCeuli ki – erTeulebs;
- galaktionis erT gamouqveynebel gamokvlevaSi vkiTxulobT:
“poeti daibadeba am erTi TvisebiT: is poetia. aiReT xma.
- zurab anjafariZec Turme ase msjelobda. batonma niko
xatiaSvilma miTxra, xSirad ityoda – galaktioni poetad aris
dabadebulio.
- SeiZleba gqondes unikaluri xma, magram es sakmarisi rodia.
aucilebelia misi damuSaveba.
savarjiSo 5:
a) dawereT (5-10 wuTis ganmavlobaSi) ese Semdegi Tezisebis mixedviT:
megobris gaxseneba – daxasiaTebisas, arcTu iSviaTad,
tendenciurni varT;
Soridan ki ukeT Cans namdvili simaRle;
araviTari mikerZoeba.
b) ifiqreT, rogori tipis Sesavali mouxdeba aseT eses.
g) rogori tipis daskvna uzrunvelyofs aseTi eses lirikul,
emociur muxts.
d) eses struqturuli mTlianobis (Sekrulobis) uzrunvelsayofad
gamoiyeneT aseTi gardamavali sityvebi da gamoTqmebi:
agreTve; maSasadame; garda amisa; metic; ufro metic;
jer erTi; rogorc wesi; cnobilia; naTqvamia;
397
amis mizezia; es imis maCvenebelia; cxadia; aSkaraa69;
savarjiSo 6:
aRniSneT, ra tipisaa eseTa warmodgenili daskvnebi da daasabuTeT
Tqveni azri:
1. da, mainc, ar SeiZleba omar gagniZeze iTqvas: sawyali biWio. man
kvali naTeli datova. Svilebs amayad SeuZliaT siaruli.
2. Sevecade, damemSvidebina: gulTan axlos nu miitanT amgvar
Semotevebs – meTqi. esec davsZine: wyalni wavlen da wamovlen,
qviSani darCebiano.
3. mas, rogorc mecniers, rogorc mwerals, rogorc moqalaqes,
rogorc kacs – savses keTilSobilebiT – ufleba hqonda
Tavaweuls evlo.
4. prokles werilebSi galaktionis Seulamazebeli portreti
ikveTeba. amitomac gvesaxeba isini literaturis kuTvnilebad.
prokle tabiZis moTxrobebi da piradi baraTebi, mTeli misi
moRvaweoba savsea sikeTiTa da gulwrfelobiT, rac mniSvnelovnad
gansazRvravs maTs xiblsa da mniSvnelobas”.
savarjiSo 7:
1. gaecaniT eses gegmas. aq mocemulia mxolod Sesavali paragrafi,
ZiriTadi nawilis paragrafebis Temebi;
2. TiToeuli esesTvis dawereT daskvniTi paragrafi.
I ese
ratom Seiqmna adamiani?
Sesavali paragrafi:
gasrulda meoce saukune – saukune, romelSic mecnierebam da teqnologiebma
ganviTarebis arnaxul simaRleebs miaRwia. marTvadi TermobirTvuli reaqciis,
kosmosis aTvisebis, genuri inJineriis saukune. miuxedavad amisa, (an, iqneb swored
amitom) kacobrioba odnavac ver miuaxlovda Tavdapirvel, maradiul kiTxvebze
pasuxis gacemis SesaZleblobebs: ratom gaCnda (Tu Seiqmna) adamiani? ra aris
cxovrebis azri, ra aris sikeTe, boroteba, da bolos, ra aris WeSmariteba?
daskvniTi paragrafi:
II ese
samyaros asaki
Sesavali paragrafi:
religiuri swavlebiT qveynis dasabamidan gasulia 7607 weli. aTeist
mecnierTa mtkicebiT ki samyaros asaki 4,5 – 30 miliardi wliT ganisazRvreba. es
aris erT-erTi ZiriTadi winaaRmdegoba religiur da aTeistur Sexedulebebs
Soris.
g) mTvaris asaki iribi meTodebiT ganisazRvreba 4,5 – 5,5 mlrd wliT (iseve,
rogorc dedamiwis).
e) axla aRmoCnda, rom mTvare didi raodenobis sibos gamoasxivebs, ufro mets,
vidre mzisagan iRebs. e.i. igi ar aris civi planeta.
399
T) daTariRebis arsebul meTodebSi daeWvebis safuZvels iZleva is garemoebac, rom
napovnia adamianis naSTebi iseTi “asakis” qanebSi, rodesac, aTeistur – evoluciuri
moZRvrebiT jer adamiani ar warmoqmniliyo.
daskvniTi paragrafi:
savarjiSo 8:
qvemoT moyvanili Tezisebidan airCieT erT-erTi. CamowereT
Tqveni ideebi, SeadgineT gegma da dawereT ese.
ese III
ras gveubneba bunebis kanonebi?
a) evoluciis arsebobisaTvis ar arsebobs aucilebeli pirobebi, magram es
aucilebeli pirobebi romc sruldebodes, e.i. samyaro marTlac arsebobdes
miliardi wlis ganmavlobaSi, evolucia SesaZlebeli iqneboda?
70
Mmasala aRebulia wignidan: g.baRaTuria, `da Seqmna RmerTman kaci”,
sabunebismetyvelo mecnierebis mtkicebuleba samyaros Sewmnis Sesaxeb, Tbilisi,
2004
400
Tema 12 saTauri da reziume
savarjiSo 1. SemoTavazebul teqsts SeurCieT saTauri
Tbilissa da mis gareubnebSi, qarTl-kaxeTisa da imereTis gansakuTrebiT
aWaris soflebSi xSirad SexvdebodiT wignebiT xelSi yvelasaTvis axlobel
pirovnebas zaqaria WiWinaZes (1854-1931), romelsac savsebiT samarTlianad da
damsaxurebulad qarTuli literaturis mkvlevarma l. asaTianma qarTveli Soveli
uwoda.
1875 wlidan 21 wlis z. WiWinaZem daiwyo farTo sazogadoebrivi moRvaweoba.
misTvis ar arsebobda erTi romelime dargi qarTuli literaturisa. magram
yvelaze metad es iyo xalxuri poeturi Semoqmedebis nimuSebis Sekreba –
gamoqveyneba da qarTuli wignebis, saxalxo wignebis Sedgena – gamocema da
gavrceleba. ar SevcdebiT Tu vityviT, rom garda sergei mesxisa, romlis
mowafedac Tvlida Tavs z. WiWinaZe, garkveuli gavlena unda moexdina p.
umikaSvilasc. Tu sergei mesxma daiaxlova 15 wlis zaqaria, “xels uwyobs,
mfarvelobs, aqezebs swavlaze” da male misi uaxloesi TanamSromelic xdeboda da
“mTawmindelis” fsevdonimiT “droebaSi” patara werilebsac wers, p. umikaSvili iyo
misi uSualo maswavlebeli erekle batoniSvilis mier daarsebul wera-kiTxvis
skolaSi, sadac p. umikaSvili aswavlida qarTul enas. z. WiWinaZem aq 13 wlis
asakamde dahyo, magram esec sakmarisi iyo imisTvis, rom p. umikaSvils Caenerga
misTvis qarTuli enisa da literaturis siyvaruli. isini Semdgom wlebSic
xvdebodnen erTmaneTs da maT saerTo saqme akavSirebdaT. 71
71
teqsti damowmebulia wignidan: varlam macaberiZe, qarTuli saxalxo wignebis
Semdgenel – gamomcemelni, gamomc. “mecniereba”; Tb., 1977.
401
[...] (97) ai, eseni iyvnen dariosis mier dawesebuli sagamgebloebi da maTze
dakisrebuli xarki. mxolod sparseTis qveyana ar momixsenebia daxarkulTa Soris,
radganac sparselebiT dasaxlebuli qveyana dauxarkavi darCa. Semdeg xalxebs
xarki ar hqondaT dawesebuli, magram saCuqrebi ki mihqondaT. eseni iyvnen is
eTiopelebi, romlebic egviptis mezoblebi arian da romlebic kambisesma
daimorCila maSin, dRegrZel eTiopelebze rom ilaSqra. eseni wminda nisesTan
cxovroben da uwyoben dResaswauls dionises. es eTiopelebi da maTi mezoblebi
xmaroben imave Tesls, romelsac kalantieli indebi, xolo sacxovreblad aqvT
miwurebi. eseni, oriveni, yovel mesame wels ixdidnen da Cvens dromde ixdian or
qoinqs bunebriv oqros, 200 Zir Sav xes, xuT eTiopel yrmas da spilos 20 did eSvs.
kolxebmac daiweses saCuqrebi da aseve maTma mezoblebmac vidre kavkasiis mTebamde
(radgan am mTebamde vrceldeboda sparseTis mmarTveloba, xolo kavkasiidan
CrdiloeTisaken mdebare qveynebs araferi undaT icodnen sparselebisa), amaT
saCuqrad daiweses da es grZeldeboda Cvens dromde, rom yovel mexuTe wels
gadaixadon 100 yrma da 100 qalwuli. arabebi 1000 talant gundruks ixdidnen
yovelwliurad. esaa saCuqrebi, romelsac Rebulobs mefe xarkis garda. 72
72
teqsti damowmebulia wignidan: eTnologiis qrestomaTia, Sedg. prof. ioseb
WanturiSvilis mier, Tsu gamomcemloba, Tbilisi, 1997 teqsti aris nawyveti
herodotes “istoriidan”.
402
zogierT cneba_terminTa
ganmartebani
a
abzaci – (germ. Absatz) – teqstis nawili erTi ukandaxevidan
meoremde
abreviatura – (it. abbreviatura – mokle) – Semokleba, romelic
gamoiyeneba zepir da weriT metyvelebaSi
adekvaturi (adekvaturoba) - (laT. adaequatus) – gatolebuli, toli,
igiveobrivi, sruliad Sesatyvisi
adresati - (germ. Adressat) - mimRebi piri, romlisaTvisac aris
gankuTvnili gzavnileba
analizi - (berZ. analysis – daSla, danawevreba) – raime
obieqtis azrobrivi an realuri daSla elementebad
argumenti - (laT. argumentum) – aq: logikuri daskvna,
dasabuTebis safuZveli
aqsiologia - (berZ. axios – faseuli + logia) - faseulobaTa
Teoria – adamianis interesebis, survilebis,
miswrafebebisaTvis mniSvnelovani obieqtebis
keTildReobebis Taobaze ganzogadebuli myari
warmodgenebi
arqefaqti - (laT. arte – xelovnurad + factus – gakeTebuli) -
xelovnurad Seqnmili obieqti
abiogenezi - (a + bio + genes) –sicocxlis bunebrivi araorganuli
nivTierebebis TandaTanobiTi garTulebisa da
biopolimerebis (nukleinuri mJavebis, cilebis da
a.S.) warmoqmnis gziT gaCenis Teoria
403
b
biblioTeka - (berZ. bibliothëkë < biblion–wigni + thëkë–sacavi) –
wignsacavi
breinstormingi - (ing.’breinsto:m < brain – storm) – aq: brwyinvale azri,
idea, SesaniSnavi gegma
biti - (ing. bit < binary – ormagi + digit – niSani, cifri) –
informaciis raodenobis erTeuli gamoTvlis meorad
sistemaSi
g
grafa - (berZ. grafhë – xazi, zRvari) – 1. or vertikalur
svets Soris manZili tabulebSi; 2. teqstis nawili –
rubrika
grafiki - (berZ. graphicos – daxazuli) – 1. naxazi, romelic
sxvadasxva saxis movlenaTa raodenobrivi
damokidebulebis TvalsaCinod gamoxatvaa
e
evolucia - (laT. evolutio – gaSla) – ganviTarebis, cvlilebis
procesi
elipsuroba -metyvelebis nawilebis (sityvebis, winadadebebisac)
gamotoveba enobrivi ekonomiis mizniT, ramdenadac
isini konteqstidis an situaciidis mixedviT isedac
gasagebia
empiriuli done - (berZ. empeiria – cda) – cdaze damyarebuli.
Cveulebriv pirobebSi dakvirveba
ese - (fr. essal) – kritikis, publicistikis dargi,
romelic raime xSirad SemTxveviT, sagansa Tu
ambavze Tavisufali formiT saerTo Tu winaswar
mosazrebas gamoxatavs
eqsplicituri - (ing. explicit) – Ria gamoxatulebis mqone,
markirebuli
404
eqsponenti - (laT. exponens (exponentis) – maCvenebeli,
saaSkaraoze gamomtani) – raime sagnis gamofena,
wardgena
eqstrapireba - (laT. extraho – amoviReb, gamoviReb) – amokrefa,
amoReba
efemeruli - (berZ. ephȅmeros – erTdRiani) – Cveulebriv
erTwliani mcenareebi. poeziaSi swrafwarmavlis
mniSvnelobiT ixmareba (wamis uswrafesis azriT)
d
dialogi - (berZ. dialogos) – or an ramdenime pirs Soris
saubari
deduqcia - (laT. deductio – gamoyvana) – daskvnis keTebis erT-
erTi meTodi. daskvnis gamoyvana kerZo erTeuli
faqtebidan
detali - (fr. detail) – patara dawvrileba, kerZo, wvrilmani,
meqanizmis nawili
definacia - (laT. definitio – ganmartena, gansazRvreba) – mokle,
logikuri ganmarteba, romelic adgens sagnis
arsebiT niSnebs, cnebis mniSvnelobas, Sinaars,
sazRvrebs
diagrama - (berZ. diagramma – naxati, naxazi) – sxvadasxva
sidideTa Soris urTierTmimarTebis TvalsaCinod
warmomCeni naxazi
diskursi - (laT. diskursus – msjeloba) – gabmuli teqsti,
zepirmetyveleba, zepiri komunikacia, dialogi
diferencirebuli - gansxvavebuli
diqotomia - (laT. dichotomia –orad gayofa) – klasifikaciis
xerxi. cnebebis, terminebis dayofa wyvil,
erTmaneTze damokidebul elementebad (qvecnebebad
da a.S.)
405
dnm - abreviaturaa, aRniSnavs molekulur biologiaSi:
dezoqsiribonikleinmJavas; f. krikisa da j.
uotsonis mier dadgenilma am modelma biologebs
redublikaciis (gaormagebis) statikuri Teoriis
Seqmnis saSualeba misca. misi mizania molekulur
doneze biologiuri sistemebis sivrculi aRnagobisa
da fizikur-qimiuri Tvisebebis Seswavla
v
verbaluri - (laT. verbalis) – zepiri, sityvieri
vizualuri - (laT. visualis) – mxedvelobiTi, SeuiaraRebeli
Tvalis an optikuri xelsawyoebiT Seqmnili
virtualuri - (laT. virtualis) – SesaZlebeli; rac unda an SesaZloa
gamoCndes saTanado, gansazRvrul pirobebSi
T
Tezisi - (berZ. thesis) – debuleba, romlis WeSmariteba
dasabuTebas saWiroebs
i
identificireba - (laT. identificare) – mimsgavseba, raimes raimesTan
damTxvevis dadgena
implicituri - (ing. Implicit) – uxilavi, naxavi, nagulisxmevi
induqcia - (laT. inductio) – miniSneba) – daskvnis saxeoba da
kvlevis meTodi. rogorc daskvnis erT-erTi forma,
uzrunvelyofs erTeuli faqtebidan zogad
debulebaze gadasvlis SesaZleblobas
inteleqtualuri - sulieri, gonebrivi; inteleqtis maRali
ganviTarebis mqone
intencia - (laT. intentio - miswrafeba) – ganzraxva, mizani
interpretacia -(laT. interpretatio – axsna) – raimes ufro gasagebad
axsna, azris ganmarteba
406
informaciuli era - (laT. informatio – ganmarteba) – raimes
Setyobineba + ganmartebis miwodeba + era
(epoqa)
k
kanonieri - aq. dadgenili, dakanonebuli
katalogi - (berZ. katalogos – sia) – garkveuli principiT
dalagebuli saganTa saZiebeli
kvantitatiuri - (laT. quantitas–raodenoba) – raodenobrivi
kliSe - (fr. cliché ) – stereotipuli gamoTqma,
romelic meqanikurad warmoiqmneba tipur
sametyvelo konteqstebsa da situaciebSi;
Sablonuri fraza, gamonaTqvami
kodi - (fr. code) pirobiTi aRniSvnebis, saxel-
wodebis, signalebis, sistema, sxvadasxva
informaciis Sesanaxad, dasamuSaveblad,
gadasacemad
kodi sityvebi - (Schlagwőrter) – sayrdeni sityva, paroli,
romlis daxmarebiTac xdeba teqstis Sinaarsis
gaxsna
koeficienti - (laT. coefficiens – xelSemwyobi), - mudmivi
ricxvi, romelic nebismier sidideze
gamravlebuli, pirvelis proporciul sidides
warmoaCens
komunikacia - (laT. communicatio < communicare – dakavSireba,
saerTod qceva) – urTierTobis aqti,
informaciis gadacemis aqti
kompetencia - (laT. competetia – uflebamosileba,
kuTvnileba) – dawesebulebis an piris
uflebamosileba; sakiTxebi, romlebSic pirs
aqvs garkveuli codna, gamocdileba
407
konstruireba - (laT. construere – aSeneba) – aRWurva, raRacis
gegmis Sedgena, raimes ageba
konteqsti - (laT. contextus – mWidro kavSiri, SeerTeba) –
azrobrivad gasrulebuli nawyveti zepiri an
werilobiTi teqstisa, romelic aucileblia
masSi Semavali sityvisa Tu cnebis azris
gasagebad
koncefcia - (laT. conceptio – aRqma gageba sistema) – 1.
movlenebze, procesebze ama Tu im
SexedulebaTa sistema; 2. samecniero naSromis
wamyvani, erTiani, ganmsazRvreli azri,
Canafiqri
konceptualuri - (laT. conceptus – cneba) – sagnis azrobrivi
mniSvneloba, cnebis Sinaarsi, cnebiTi
kopezia - (laT. cohaesus – bmuli, mikruli) – aq: teqstis
elementebis bma (bmuloba); saerTod:
molekulebis (atomebis, ionebis) SeWiduloba,
romelic gamowveulia mizidvis ZalebiT. esaa
molekulaTaSorisi urTierTqmedebisa da
qimiuri bmis Zalebi
l
lobi- lobisti - (ing. lobby – kuluari) – ama Tu im
gadawyvetilebis sasargeblod zemomqmedi
moxele aSS sakanonmdeblo organoebSi,
sxvadasxva organizaciebsa Tu monopoliebis
saagentoebSi
logikuri pozitivizmi - (laT. positius – dadebiTi) –
filosofiuri mimdinareoba, romlis
Tanaxmadac WeSmariti codnis safuZvelia
specialuri mecnierebani, romelTa roli
408
SemosazRvrulia faqtebis aRweriT da
sistematizebiT
m
markireba - (fr. marKuer – aRniSvna) – raime saxis niSani,
riTac xdeba teqstis sasurveli nawilis
moniSvna
metaena - (berZ. meta – Semdeg, Soris + ena) – ena, riTac
aRiwereba raime sxva ena, romelic am
SemTxvevaSi aris ena – obieqti, an sagnobrivi
ena
mimesisi - (berZ. mimesis) – mibaZva
monoTematuri - erTTemiani
monologi - (berZ. monologos < mono - erTi + logos –
metyveleba) – erTi moqmedi piris metyveleba,
romelic an msmenelisadmia mimarTuli, an
sakuTari Tavisadmi
morfema - (berZ. morph – forma) – sityvis nawili,
romelsac gansazRvruli mniSvneloba aqvs
o
oponenti - (laT. opponens – dabrunebuli) – 1.
mowinaaRmdege piri kamaTis procesSi; 2. piri,
romelsac evaleba samecniero naSromis
Sefaseba
optimizacia - 1. SesaZlo variantebidan saukeTesos SerCevis
procesi; 2. sistemis saukeTeso mdgomareobaSi
moyvanis procesi
oratoruli xelovneba - mWevrmetyvelebis xelovneba (laT. orator-
laparaki, is, vinc lamazad Tqmis niWiTaa
dajildoebuli)
409
p
paragrafi - (berZ. paragraphos) – teqtsis nawili wignis
Tavsa Tu calke nawilSi, romelsac
TavisTavadi mniSvneloba aqvs da gamoixateba $
niSniTa da rigiTi nomriT
parafrazi - (berZ. paraphrasis – aRwera) sityvis an
gamoTqmis azris gadmocema sxva sityvebiT an
sxva gamoTqmiT erTi da imave enis CarCoebSi
piTagoras Teorema - geometriis Teorema, romlis zogadi saxiT
damtkiceba miewereba Zv.w.a. VI saukunis brZens
– maTematikoss piTagoras. Tavad es Teorema,
rogorc Cans, manamdec iyo cnobili. igi
amyarebs kavSirs marTkuTxa samkuTxedis
gverdebs Soris. Teoremis arsi SemdegSia:
hipotenuzis kvadrati kaTetebis kvadratebis
jamis tolia
plagiati - (laT. plagiatus – motacebuli) – sxvisi
avtorobis miTviseba, sxvisi naSromis sakuTar
naSromad gamocxadeba
polisemia - erTi da imave sityvis mravalmniSvnelianoba
postpozitivizmi - (laT. post – Semdeg) – pozitivizmis Semdgomi
pragmatuli - (laT. pragma – saqme, moqmedeba) – semiotikis
mimarTulebaSi damokidebuleba niSanTa
sistemasa da maT momxmarebels Soris
r
rakursi - (fr. raccoucir – damokleba, Semokleba) –
mayureblisagan daSorebuli sibrtyeze
gamosaxuli sagnis perspeqtiuli Semcireba
reanimireba - (laT. reanimatio) – organizmis gacocxleba
reziumireba - raimes Sejameba
410
renome - (fr. renommée) – vinmes Sesaxeb Seqmnili
Sexeduleba, reputacia
reprezentatuloba - eqsper. gamokvlevebSi raime dakvirvebaTa
damaxasiaTebloba
retranslireba - (laT. re TavsarTi niSnavs ganmeorebas +
translireba) – Sor manZilze gadacema,
gadacemaTa ganmeorebadoba anu gadacemulis
xelaxla gadacema
ritorika - (berZ. rhëtorikë) – 1. antikursa da Semdgom
epoqebSi – mWevrmetyvelebis Teoria. 2.
gadapranWuli, lamazi da naklebad Sinaarsiani
sityva
ritorikuli figura - ritorikuli gamomsaxveli saxe, mag. inversia,
hiperbola, metafora da a.S.
s
sainformacio banki - monacemTa bazebis erToblioba, programuli,
enobrivi da sxva saSualebebi, romlebic
centralizebulad Tavmoyrilia da
gamosayenebelia
semantika - (berZ. semantikos – aRmniSvneli) – enis
azrobrivi nawili, sityvis, misi nawilebis
mniSvneloba
sinTezi - (berz. synthes – SeerTeba, Serwyma) – raime
obieqtis calkeuli elementebis azrobrivi
anda, realuri SeerTeba, gamTlianeba erT
mTelad
skepsisi - (berZ. skepsis – eWvi) – daeWveba WeSmaritebis
raime saimedo sazomis arsebobaSi. skepticizmi
am arsis gamomxatveli filosofiuri
mimdinareoba
411
skriptori - (laT. scriptor – gadamweri, mwerali) – Sua-
saukuneebis dasavleT evropis monastrebSi
gadasaweri saxelosnoebis mwerali
spontanuri - (laT. spontaneus – TviTwarmoebuli) – ara
garegani zemoqmedebis Sedegad, aramed Sinagani
mizezebiT gamowveuli movlena, faqti.
stili - (berZ. stylos – saweri Cxiri) – metyvelebis,
sityvaTxmovanebis Tavisebureba, saliteraturo
enis funqcionirebis TaviseburebaTa
saxesxvaoba
struqtura - (laT. structura) – raime nawilebis
urTierTganlageba
struqturuli - struqturasTan dakavSirebuli; raime
struqturis mqone
t
tabelrangi - (ger. Tabelle) – ierarqia samxedro da
samoqalaqo Tanamdebobisa (“did-pataraobis”
sistema)
transliteracia - raime anbanze dawerili teqstis gadmocema
sxva anbanis saSualebiT
trivialuri - (it. trivialis – Cveulebrivi) – gacveTili,
siaxlesa da originalurobas moklebuli.
terminologia - terminebis erToblioba, romlebic
mecnierebis ama Tu im dargSi gamoiyeneba
teqstologia - filologiis nawili, romelic Seiswavlis
literaturul nawarmoebaTa teqstebs,
komentarebs daurTavs da gamosacemad amzadebs
truizmi - (ing. truism) – sayovelTaod cnobili,
gacveTili WeSmariteba
412
f
filologia - (berZ. phileo – miyvars + logos – sityva) –
naweris, teqstebis werilobiTi Zeglebis
Semswavlel mecnierebaTa erToblioba
formalisturi - adamianuri moRvaweobis raime sferoSi
SinaarsTan SedarebiT formisaTvis
upiratesobis miniWeba
funqcionaluri stilistika - enaTmecnierebis dargi, romelic
Seiswavlis saliteraturo enis
funqcionirebis saxesxvaobebs
q
qronologiuri principi - sityvidan qronologia (berZ. chronos +
logia) movlenaTa droSi ganviTarebis
Tanamimdevroba
c
citata - (laT. citate – motana, gamocxadeba) – vinmes
sityvebis zustad gameoreba; sxvisi
nawarmoebidan sityvasityviT amonaweri
h
hipoTeza - (berZ. hypothesis – safuZveli, varaudi) –
varaudi, romlis drosac faqtebis safuZvelze
keTdeba daskvna faqtis, movlenis mizezebis
arsebobis Sesaxeb. amasTan es daskvna ar
SeiZleba CaiTvalos mTlianad sarwmunod
413
gamoyenebuli literatura
1. aladaSvili v., TabukaSvili q. – Cvili bavSvis kveba, wignSi:
saojaxo medicina, gamomc. “sabWoTa saqarTvelo” Tb. 1984
2. arabuli a., - qarTuli metyvelebis kultura, gamomc. “universali”,
Tbilisi, 2004
3. basilaia n., - qarTuli enis praqtikuli stilistika, Tbilisi, 1991
4. buaCiZe T., - filosofiuri narkvevebi, II, Tsu gamomc. Tbilisi, 2005
5. baRaTuria g., “da Seqmna RmerTman kaci”, sabunebismetyvelo
mecnierebis mtkicebuleba samyaros Seqmnis Sesaxeb, Tbilisi, 2004
6. gvaramaZe l., “komentari akademiur gamocemaSi”, wignSi:
teqstologiis sakiTxebi”, I Tbilisi,1978
7. gugunava n., ganaTleba aWaraSi adrefeodalur xanaSi”, Jurnali
“saqarTvelos ganaTlebis mecnierebaTa akademiis moambe”, # 9,2006
8. dumbaZe n., - kukaraCa, gamomc. “merani”, Tbilisi, 1981
9. evgeniZe i., narkvevebi qarTuli literaturis istoriidan, t. II, Tsu
gamomc., Tbilisi, 2003
10. eTnologiis qresTomaTia, Sedgenili prof. ioseb WanturiSvilis
mier, Tsu gamomcemloba, Tbilisi, 1997
11. vaJa-fSavela – fSavlebi, `iveria”,1886, #34, 35,36,39
12. vasaZe T. – qarTuli literature,10, Tb.,2006
13. TabukaSvili r., - teqstis referireba da anotireba, Tbilisi, 2004
14. TayniaSvili g. – Tanamedrove msoflios udidesi wignsacavi,
kr.`mwignobari”, Tb., 2005, gv.174-186
15. kalandaZe a., - saSviliSvilo saqme, gaz. “literaturuli
saqarTvelo”, 27 ivlisi, 2007w. # 29 (3640)
16. kvanWilaSvili t., “recenzia”, wignSi: “sabWoTa Jurnalistikis
Teoria da praqtika”, nawili II, Tsu gamomcemloba, 1978
17. kvaWaZe l., Tanamedrove qarTuli enis sintaqsi, gamomc.
“ganaTleba”, mesame Sevsebuli gamocema, Tbilisi, 1988
18. kvaWaZe l. – qarTuli ena, Tb., 1993
19. kvaracxelia g.-qarTuli enis funqciuri stilistika, Tb., 1990
414
20. kiknaZe gr., qarTuli satirisa da iumoris ganviTarebis
istoriisaTvis, Txz. 5 tomad, t. II, Tbilisi, 2003
21. kiknaZe z., qarTuli xalxuri eposi, gamomc. “logos presi”,
Tbilisi, 2001
22. lebaniZe g.- komunikaciuri lingvistika, Tb., 2008
23. magaroto l., galaktioni, gamomc. “mecniereba”, Tbilisi, 1985
24. macaberiZe v., saxalxo wignebis Semdgenel-gamomcemelni, gamomc.
“mecniereba”, Tbilisi, 1977
25. mefariSvili l., redaqciebi da variantebi wignSi: teqstologiis
sakiTxebi, I, Tbilisi, 1970
26. minaSvili l., literaturuli narkvevebi da werilebi, Tsu
gamomcemloba, Tbilisi, 2003
27. “mwignobari”, Tbilisi, 2005
28. sanikiZe T., qarTuli enis praqtikuli stilistika, Tbilisi, 1997
29. sergia v., teqstis lingvistika, gamomc. “ganaTleba”, Tbilisi, 1989
30. sosiuri de ferdinand, zogadi enaTmecnierebis kursi, gamomc.
“diogene”, Tbilisi, 2002 (Targmani cisana bibileiSvilisa)
31. sulakauri b., qitoSvili T., qarTuli ena da literatura, 8, 2007
32. tabiZe n., - “medalionebi”, Tbilisi, 2003
33. tabiZe n., - “mxatvruli nawarmoebis saTauri”, wignSi: “Ziebani”,
Tbilisi, 2004
34. furcelaZe v., teqsti rogorc enobrivi moRvaweobis werilobiTi
gancxadeba, Tbilisi, 1998
35. qarTlis cxovreba, s. yauxCiSvilis redaqciiT, t. I, Tbilisi, 1955
36. qarTuli enis ganmartebiTi leqsikoni, I-VIII, Tbilisi, 1959-1964
37. qarTuli metyvelebis kulturis sakiTxebi (damxmare
saxelmZRvanelo araspecialuri fakultetis studentebisaTvis), stu
gamomc., Tbilisi, 1998, II Sevsebuli gamocema, 2004
38. qarTuli sityvis kulturis sakiTxebi, I-X t.
39. qurdovaniZe T., eTeriani, Tsu gamomc., Tbilisi, 1974
40. yubaneiSvili sol., Zveli qarTuli literaturis qrestomaTia, I
nawili, Tbilisi, 1947
415
41. WanturiSili i. – eTnologiis qrastomaTia, Tb., 1997
42. SalamberiZe g., gabeCava r., qarTuli enis praqtikuli stilistika,
Tbilisi, 1974
43. SalamberiZe g., metyvelebis kulturis sakiTxebi, Tbilisi, 1998
44. SaniZe a., - gramatikuli subieqti zogierT gardauval zmnasTan
qarTulSi, kreb.: Tsu Zveli qarTuli enis kaTedris Sromebi, 7, 1961
45. SaniZe a. – qarTuli enis gramatikis safuZvlebi, Tb., 1973
46. SaraSeniZe n. – rogor vweroT ukeTesad, Tb., 2007
47. Ciqobava a., - martivi winadadebebis problema qarTulSi, I, Tb., 1968
48. Ciqovani m., “eTeriani”, wignSi: xalxuri sityviereba, IV, Tbilisi,
1954
49. CogovaZe g., infornacia, gamomc. “neostudia”, Tbilisi, 2003
50. CogovaZe g., infornacia, gamomc. “neostudia”, Tbilisi, 2003
51. CxeiZe r., murmanis tragedia, gamomc. “lomisi”, Tbilisi, 1995
52. Zveli qarTuli literaturis qrestomaTia, Sedg. S.yubaneiSvilis
mier, I nawili, Tb., 1947
53. ZiZiguri S., - sityvis cxovreba, gamomc., “merani”, Tbilisi, 1988
54. xeCuaSvili l., marwyviSvili x., kaWarava l. – akademiuri wera
damwyebTaTvus, Tb., 2007
55. wulaZe l. – intensiuri seminari socialuri mecnierebebis
magistrebisaTvis, Tb., 2006
56. jagodniSvili T., qarTuli oratoruli xelovneba, Tbilisi, 2000
57. jagodniSvili T., qarTuli folkloristikis istoria, wigni I, XIX
saukune, Tsu gamomc., Tbilisi, 2004
58. hegeli g.v.fr., - esTetika, t. I, gamomc. “xelovneba”, Tbilisi, 1973
59. hegeli g.v.fr., - esTetika, t. IV, gamomc. “nauka”, moskovi, 1973
(rusul enaze)
60. Agamjanova V., Gulena M., - phrase – Book for Science students, Riga, 1974
61. Абрамова Л.А., – Методика обучения письменному изложению на II курсе
языкового вуза, М., 1975
62. Бахтин М.Н. – Эстетика словесного творчества. М. 1979
63. Бердяев Н.А. – Смысл истории.М. 1990
416
64. Броменау Д. И., – Проблема свертывания научной информации Л. 1982
65. Бахтина –Л.Н., Кузьмин И.П., Ларехина Н.М., - Обучение реферированию
научного текста, изд-во МГУ, 1988
66. Вебер М. – Избранные произведения. М. 1990
67. Виноградов В.А., - «Общественные науки и информатизация». Москва, 1978
68. Губман Б.Л. – Наука. В кн.Культурология ХХ век. Т. 11. СПб. 1998
69. Гвенцадзе М.А. -, - Прагматические аспекты классификации и структурирование
текстов. Тбилиси, 1986
70. Зарубин Н.Д., - К вопросу о лингвистических единицах текста, в книге: Синтаксис
текста. Москва, 1979
71. Зорина Н.Д,, - Обучение аннотированию и реферированию иностранной
литературы по специальности в неязыковом вузе, Автореф. канд. дисерт. Москва,
1973
72. Крижановский С.Д., - Поэтика заглавий, в журн. «Вопросы литературы»,
#11,1978
73. Коршунов О.П., - Проблемы общей теории библиографии. Москва, 1975
74. Лотман Ю. М. – Анализ поэтического текста. Л, 1972
75. Маньковская Н. Б., - Дерида Жак, в кк.: кулбтурология, XX в., Т-I, СПб., 1998
76. Мильчина В.А. – Поэтика примечаний. Ж. «Вопросы литературы» 1978.№1
77. Москальская О. Н., - Грамматика текста. Москва, 1981
78. Пуанкаре Л. – О науке. М. 1990
79. Прохоров Е.И. – Тестология. Москва, 1966
80. Соловьев В.И., - Составление и редактирование рефератов, в кн.: Жанры
информационной литературы: Обзор, Реферат. Москва, 1983
81. Томашевский Б. – Писатель и книга М. 1959
82. Такаишвили Е., - Описание рукописей «Общества распространения грамотности
среди грузинского населения», том II, вып. I-IV
83. Умберто Эко – Как написать дипломную работу. Книжный дом «Университет».
М. 2003
84. Хализев В.Е. – Текст в кн. «Введение в литературоведение».М. 1999
85. Черенец Л.В., Хализев В. Е. и другие – Введение в литературоведение. Москва,
1999
86. Шалурин Е.И., - Методика составления аннотаций. Москва, 1959
417
87. Штокмар М.П., - Установление авторов анонимных и псевдоанонимных
произведений, в кн.: Основы текстологии. Москва, 1962
88. Gőtze L., Ernst W.B. – Kurs Grammatik der Deutsehe Sprache, München, 1989
89. Derrida J., - Lécriture et la diefference. Paris, 1967
90. Fowller H. Ramsey, Aaron E. Jane, Anderson Daniel, The little, Brown Handbook.
8edition Addison Wesley,2000
91. Plagiarism: What is and how to Rigiognize and Avoid. Indiana University Werting
Tutorial services. http./ww.indiana.edu%ewts/pamblits/plagiarism Shtinl
92. Wayhe G., Booth, Gregori G. Colomb Joseph M
93. Wiliams – The Graft of Research. The University of Chicago Press, Chicago, 1995
418
Sinaarsi
1. redaqtorisagan----------------------------------------------------------------------------gv.4
2. winasityvaoba--------------------------------------------------------------------------------gv.6
3. akademiuri weirs sagani, amocanebi--------------------------------------------gv.10
4. samecniero urTierTobaTa sfero: ,,mecniereba”, ,,samecniero”,
,,mecnieruli”-------------------------------------------------------------------------------gv.26
5. mkvlevari da mkiTxveli--------------------------------------------------------------gv.35
6. Temis Zieba------------------------------------------------------------------------------------gv.59
7. wyaroebi – Zieba da damuSaveba--------------------------------------------------gv.83
8. samecniero naSromis gegmis Sedgena------------------------------------------gv.114
9. samecniero naSromis monaxazis Sedgena------------------------------------gv.123
10. kvleva-Ziebis azrovnebiTi procesisa da meqanizmebis
safuZvlebi-----------------------------------------------------------------------------------gv.143
11. vizualur saSualebaTa gamoyeneba mecnierul kvlevebSi-------gv.160
12. citata. parafrazi. plagiati. ---------------------------------------------------gv.181
13. ,,Savad naweri” teqstis gadamuSaveba-----------------------------------------gv.203
14. samecniero naSromis Sesavlis saboloo variantis Seqmna,
saTauris daxvewa-------------------------------------------------------------------------gv.220
15. mecnieruli teqstis saxeobebi da ZiriTadi
Elementebi------------------------------------------------------------------------------------gv.243
16. mecnierebis profesiuli eTika--------------------------------------------------gv.319
17. mecnieruli funqciuri stili---------------------------------------------------gv.338
18. praqtikumi------------------------------------------------------------------------------------gv.380
19. zogierT cneba-terminTa ganmartebani--------------------------------------gv.403
20. gamoyenebuli literatura---------------------------------------------------------gv.414
419
420