Šimtmečio kurortas:

BIRŠTONAS TARPUKARIU (1921-1940)

 Birštonuokimės
Visai moderninis eiliavimas
Aš – senas, bet per smarkus,
Aš jaunas, bet jau kremblys.
Aš nei šioks, nei toks biuro padaras, nebe tuo galu atsidvesiu,
Aš – mokslinuos ar plunksninu
Ir man
Skiedžias smegenys.
Viduriai kie�,
Viduriai skys�.
Ei, tu pūsle viena�ne
Ir didžiam ir mažam tujen reikalinga, o paliarižuojasi
Skauda nykš�, tą, pa� galinį
Gniaužo raumenis grama�ka
Hemoroido – aukso gyslelė
Hemoroidas - invijas vaikščioja.
Akys žlibos –
Nei mergos nebemato
Ausys kurčios –
Vien „še" begirdi, o „duok" niekados.
Deformis kūnas, negeresnė ir siela.
Per metus žmogaus makš�s susiskirsto visomis sudedamomis savo dalimis.
Sukežėtų subyrėtų ir siela, �k dažnam jos visai nebelieka.
Čiaudulys, kosulys, vėrulys
Ir daug daug visokių: ... lių,... lių,... lių.
Vieną dalį papalangink,
Antrą panidink
Trečią pasvalink
Ketvirtą palatvink
Kemėruok, Persteriuok.
Rudenį visus narius surink,–
Atgal sukrauk,
Ir tu vėl – Faustas
Tai pirma vasarinės mano poezijos dalis. O antra štai kokia.
Vyrai, moterys!
Senieji ir jaunieji,
Sveikieji, kurie norite susirg�, paliegėliai – atsigau�, bloznai surimtė�, idiotai
pagudrė�,–
Visiems visiems visiems –
Tik birštonuo�s, birštonuo�s.
Jei tau kieta – gerk Vytauto,
Jei tau skysta – gerk jo pat.
Pūslę valo, inkstus skalauja - vis jis, vis jis, vis jis.
Nervus taiso, ūpą gerina – Birutė.
Mėgink –
Viskas pridera nuo intencijos.
O žemė ar kitaip daro?
Ak, tu žeme!
Tu, rodos, vienodai pilka,
O čia pat grečimai daigini-
Žemuogę ir durnaropę.
Čia pat pat vieną nudažai raudonai, kitą žaliai, kitą geltonai.
Be galo patrio�škai, lietuviškai.
Reikia �k intencijos,
Ko tu nori,
Ir gausi.
Birštonuokimės, birštonuokimės,
Kolei jauni esame,
Nebebus laiko birštonuo�s, Kai visas kišenes iškratys ki�.
Dabar trečia dalis – priemonės:
1. Kur�nai�nimo masažai –
Ap�ekina gudęs ausotojas.
2. Specialistas okulistas – Venckūnina akinius
Natūralius, paniekinęs dirb�nius.
3. Pasibrundzinimas. Tik ką nuvažiavę tuojau gausite įsi �kin�,
jog tau 31,5° temačys, o 31° jau pakenks.
4. Purvai, purvų, purvais, purvuose, apsipurvink,
Vytautas nuplaus, Birutė atgaivins
Vaižgantas. Birštonuokimės : visai moderninis eiliavimas //
Raštai. - Vilnius : Pradai, 1994-[2002]. - T. 2..– P. 334-336.
 BIRŠTONAS:
modernaus kurorto gimimas
„Riauma�zmas, podagra, nervų, širdies, skrandžio, kepenų ligos nori
nenori varyte varo į Birštoną. Ir neveltui, nes žinovų nuomone,
Birštono gydykla nė kiek neblogesnė už geriausius užsienių panašius
kurortus. Dar prieš karą antrapus Nemuno tebuvo �k vienas Šmi�škių
dvarininkėlio vasarnamiukas, atokiai nuo Birštono, o dabar, �es pačiu
Birštonu ir toliau miške bei pakaimėje, iš�sos vasarnamių kolonijos. Ir
ten dabar nuves� elektros ir telefono laidai. Alėjose šviečia elektros
lempos, yra suolų. Yra atskiras pliažas antrapus Nemuno. Pats
Birštonas gražinasi kaip įmanydamas.”
Taip apie Birštono kurortą rašė 1935 metų spaudoje. Ir nors
roman�ško įvaizdžio galėtų pasirody� mažai, stebuklinga kurorto
aplinka per šimtą metų įkvėpė ne vieną čia apsilankiusį menininką ar
poetą: Nikodemą Silvanavičių, Kazį Šimonį, Juozą Tumą Vaižgantą,
Balį Buračą, Anataną Žukauską - Vienuolį, Kazį Binkį ir daugelį kitų. 20
amžiaus pradžioje užgimęs kultūrinis Birštono kraštovaizdis
neišvengiamai susijęs su modernaus kurortavimo fenomenu.
Pastarasis šiame miestelyje reiškėsi per sveika�nimo ir pramogavimo
turinį, suklestėjusį laikotarpiu tarp dviejų pasaulinių karų.
Akimirkai žvilgtelėjus į Birštono priešistorę, svarbu pažymė�, kad
postūmį steig� pirmuosius kurortus su gydomąja infrastruktūra,
formuo� urbanis�nį sveika�ngumo sektorių davė lietuviškų
mineralinių vandenų moksliniai tyrimai. Nors ši rekreacijos šaka
Lietuvą pasiekė dar 16 amžiuje, tuo metu buvo propaguota �k didikų
tarpe, kurie mieliau rinkosi užsienio balneologines vietoves
Krokuvoje, Italijoje Čekijoje ir kitur. Gydomieji kurortai, jų tarpe ir
Birštonas, suvok� daugiau kaip laisvalaikio vietos, nei kaip
medicinines paslaugas teikiantys daugiafunkciniai rekreaciniai
centrai, o Europos kontekste dar buvo terra incognita.
19 amžiaus antroje pusėje sveika�ngumo infrastruktūra (gydyklos,
sanatorijos, biuvetės) Birštone ir kituose panašiuose miesteliuose
kūrėsi aplink mineralines versmes, greta formavosi ir pramogų zonos
(parkai, žaidimų aikštelės), buvo statomi kurhauzai, lauko kavinės,
viešbučiai.
Pirmąją atkurtos valstybės dešimtme� Birštono kurorto atstatymo
bū�nybė visos šalies mastu tapo reikšmingu uždaviniu. Kurorto
atkūrimo svarbą išprovokavo to meto Lietuvoje susiklosčiusios
socialinės aplinkybės. Viena iš jų daugiausiai nulemta karo padarinių
– šalyje aktyviai pradėta vysty� sveika�nimo prevencija, o viena
efektyviausių priemonių laiky� Birštono gam�niai ištekliai. Kaip 1923
metais rašė profesorius Bagdonas: „Lietuvoje yra daug versmių, kurių
vandeniu žmonės gydosi. Žmonės �ki tų vandenų gydomąja galia.
Šitas �kėjimas dažniausiai visai neata�nka tų vandenų gydomosioms
ypatybėms, tačiau jie turi gydomosios reikšmės jau vien dėl to, kad
žmonės �kisi nuo tų vandenų išgysią. Be to, gydomųjų vandenų
gydomoji reikšmė priklauso ir nuo aplinkybių, kuriose gyvena
ligoniai: besigydydami tam �krose tų vandenų stotyse, vadin.
kurortuose, ligoniai pasilsi, naudoja daugiau oru, pasivaikščiojimais ir
eina geryn jau vien dėl higienos aplinkybių. Trečias gydomasai
veiksnys tai yra pats vanduo ir jo temperatūra, ketvirtasis – jo
mineralai.” Miestelį imta vysty� kaip Pietų Lietuvos sveika�ngumo
turizmo centrą.
Antrąjį Nepriklausomybės dešimtme�, per šiek �ek mažiau, nei 10
metų, Birštono kuror�nių veiklų fone įvyko didžiausias „sprogimas”,
kuris galėtų bū� siejamas su modernios visuomenės susiformavimu.
Dėka kurorto valdytojų bei pažangiausių to meto šalies architektų
Vytautui Landsbergio Žemkalnio, Antano Jokimo, Arno Funko,
Nikolajaus Mačiulskio, Jono Kova-Kovalskio, Broniaus Elsbergo ir kitų
naujasis Birštono rekreacinių veiklų derinys transformavo istorinės
miestelio dalies fizinę struktūrą ir kultūrinę aplinką. Daugelį
modernaus kurorto gimimą simbolizuojančių faktų ir spalvingų
istorinės aplinkos ženklų galima atras� ir šiandien. Keliaukime po
šimtmečio kurortą ir atskleiskime, kokiuose pavidaluose jie slepiasi.
 1921 Ūkio departamentas nusavino Birštono žemes iš jas ne�nkamai
valdžiusios Miller (Mileraitės-Kohanovienės) ir laikinai
išnuomojo Birštono akcinei bendrovei. Tarpukariu tai tapo vienu
iš lemiamų veiksnių, paska�nusių spartų ir planingą Birštono
kurorto vystymąsi.
1924
Žengtas lemiamas žingsnis, padaręs įtaką ne �k Birštono
formavimuisi tarpukariu - Sveikatos departamentas pasirašė
pirmąją sutar�, kuria Birštonas perduotas visuomeninei
organizacijai Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijai su kurorto
ižde esančiais 35 tūkstančių litų. Tais metais svarsty� ne �k aplinkos
sutvarkymo klausimai, bet ir naujojo kurorto sezono a�darymo turinys.
„Kasdien kurorto parke nuo 8 iki 10 val. ryto ir nuo 6 iki 8 val. vakaro grieš
dūdų orkestras, o ketvirtadieniais ir sekmadieniais net iki 12 val. nak�es.”

1922
Birštone poilsiautojus pasi�ko bufetas, naujai suremontuotas 32 kambarių
Pradė� po Pirmojo pasaulinio karo nuniokoto Birštono kurorto
viešbu�s ir 4 butų vila. Pragyvenimas kainavo iki 5 litų per dieną, o geresnis
atstatymo darbai. Tais metais miestelyje jau veikė paštas ir
valgis – 6 litus. Tais metais nutarta Birštone a�dary� ir pirmąją alinę, �k dėl
telefonas, o šventadieniais skambėjo muzika. Atvykimas į
„kurorto vardo garbės”, įstaigą nuspręsta iškel� iš miestelio centrinės
kurortą buvo gan patogus: „iš Kauno į Prienus (30 varstų) kursuoja automobiliai. Iš
dalies ir įreng� prie įvažiavimo iš Prienų. Ne mažesnį populiarumą turėjo
Prienų į Kurortą 5 varstai. Vasarą eina garlaiviai.” Buvo tvarkomas parkas, šal�niai,
1924 metais gydomajame parke veikęs kefyro paviljonas, kurį dr. Jurgis
Vytauto kalnas, 24 vonios (vietoje prieš karą buvusių 70), išplėsta prieplauka
Venckūnas apibūdina kaip „vieną gražų pavyzdį Birštono kurorte“:
Nemune, suremontuotas kurhauzas su valgykla ir kt. Įdomu, jog nuo 1922 metų
„lankytojai pasižymėjo ypa�ngu švarumu ir mandagumu ir mokėjimu į
leidimą atvyk� reabilitacijai į kurortą išrašydavo apskri�es gydytojas. Birštone
savo pavilioną publikos pritrauk�. Jie labai mokėjo mandagiai apsaugo�
sunkieji susirgimai tais metais buvo gydomi karo ligonių sanatorijoje ir keliuose
savo pavilioną nuo nepageidaujamo elemento. Tas pavilionas buvo
vasarnamiuose. Be saulės ir mineralinių vonių, nemažesnę reikšmę turėjo gydymas
pavyzdingas kurorto kampelis ir padarė nemažą konkurenciją kurorto
sočiu ir kokybišku mai�nimu. Ligoniai mai�nami buvo 4 kartus. 8 valandą pusryčiai:
bufetui. Pavilionas priklausė nuo bufeto, todėl kitais metais paviliono
2 kiaušiniai (vir�, kep�, kiaušinienė), balta duona su sviestu ir kava su pienu. 13
laikytojas nebepakliuvo į kurorto parką. Kurortas 1925 mt. buvo ten visai
valandą pietūs: sriuba, mėsiškas valgis, desertas. 17 valandą pavakariai: pusė litro
be kefyro.”
virinto ar rūgusio pieno ir balta duona su sviestu. 20 valandą vakarienė: mėsiškas

1923 Birštone įrengtos 40 vonių, o kurorto pramoginis turinis papildytas

kino teatru, kėgline. Vytauto kalne planuota įreng� pasilinksminimo
Ypa�ngoji sveikatai �krin� komisija išsiuntė karius gydy�s ne �k j
Palangą, bet ir į Birštoną. Į kurortą tais metais atvyko gydy�s 18
karininkų.
1925
bokštą. Nepaisant to, kad „birštoniečiai sumanė paskelb� už
vasarnamius prieškarines kainas, pamiršdami, kad į Birštoną

1926
neatvažiuos svečių iš Varšuvos, Petrapilio ir kitų vietų”, miestelyje tų
metų sezoną buvo sunku atras� laisvą kambarį ūkininko namuose.
Kaip rašyta tų metų spaudoje, „publiką traukia į kurortą ne �ktai
vandens sudė�s, bet ir patogumai, būtent: geras susisiekimas,
Prancūzų kalba išleistoje Žano Moklero knygoje „Po blyškiu Lietuvos dangum“
tobuli butai, elektros apšvie�mas, vandentraukis, muzika,
(„Sous le ciel pale de Lithuanie“) publikuota dr. Igno Šablausko vilos nuotrauka
knygynas, orkestrai ir kt.” Pradėjus eksploatuo� mineralinius
Birštone. Tai pačiais metais Birštoną atrado rašytojas Antanas Žukauskas-Vienuolis
vandenis 1923 metais iš Viktorijos šal�nio geriamo vandens
ir į jį sugrįžo 1934-aisiais, sakydamas, jog „Birštonas savais vandenėliais taip
pardavimo registruotos pajamos – daugiau kaip 67 tūkstančiai litų,
pagydė, kad iš�sus aštuonerius metus nereikalavau jokio remonto“.
o kitos tų metų kurorto pajamos siekė daugiau kaip 24 tūkstančius
litų.
Birštono kurorto administracija pradeda svarsty� priemones
tarptau�niam kurorto pripažinimui didin�, pastebima bū�nybė
vysty� ir a��nkamą sklaidą, kaip, pavyzdžiui, tai daroma
1927 1929 Dr. Jurgis Venckūnas pastebėjo, kad Birštone labai drėgna, todėl
reikia į tai atsižvelg� organizuojant Birštono plėtrą: „kyla
klausimas, kur Birštono kurortas plės�: ar senoje pastatytuose
Vokie�joje: „kurorto reikalai ves� – reiškia didelis biznis ves�. namuose pelyja ponių šilkiniai rūbai, zamšiniai bateliai. Lyjant
Mūsų laikais biznis be reklamos visai vos gyvas merdėja. Užtat užsienių kurortai viešbučių kambariuose dar ir šįmet buvo balos, todėl Lietuvos
nesigaili reklamoms pinigų. Mūsų laikraščiuose skelbiasi įvairūs užsienių kurortai. kurortas turi turė� higieniškus, gerai pastatytus namus. Prie to
Gi Birštonas vos retkarčiais chronikoje ką nors apie save praneša ir daugiau apie jį turi ei� Birštono tonas.“ Ši J. Venckūno vizija tapo atspir�es tašku
neišgirsi. Lietuvis dar labai neįpratęs reklamuo�s ir dažniausiai galvoja, kad apie jį po kelių metų sudarant naują Birštono plėtro planą bei iliustruoja
jau ir taip visa Lietuva žino. Netenka abejo�, kad kurortas be �nkamos reklamos bendrąsias modernizmo tendencijas, ar�mas ir sos�nės
žymiai sumažina savo pajamas ir tuo pat gauna didelių nuostolių.“ Nepaisant šių siekiamybei miesto zonas suskirsty� funkciniu pagrindu.
kri�nių pastabų, besibaigiant trečiajam XX amžiaus dešimtmečiui, Birštonas
nepatyrė didelių finansinių nuostolių, nors lankytojų skaičius čia buvo kur kas
mažesnis, nei prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Reklama apie Birštoną pradėjo užkariau�
beveik visus Lietuvos periodinius leidinius �k apie 1937 metus.

1928 Prie Nemuno pastatyta banginio skulptūra, apipavidalinusi istorinę

„Viktorijos“ mineralinio vandens versmę. Pagal architekto Romano
Steikūno projektą, šal�nį turėjo apsaugo� iš rupaus akmens ir
Pcemento suformuotas žuvies formos ledlaužis. 1930 metais,
minint Vytauto Didžiojo 500-ąsias mir�es me�nes, kunigo ir
visuomenės veikėjo Juozo Tumo-Vaižganto iniciatyva, šal�nis
oficialiai buvo pavadintas Vytauto vardu.

Birštonas iš kitos Nemuno pusės, XX a. 4 deš. Iš: Vytauto Sinkevičiaus asmeninio rinkinio.

1930 Pagal to pa�es inžinieriaus (Romano Steikūno) projektus

pastatytas Birštono kurorto administracijos pastatas bei vienas
svarbiausių kurorto objektų – Svarbieji rūmai mineralinėms
vonioms – moderni Raudonojo Kryžiaus gydykla. Ilsė�s ir
naujomis purvo bei mineralinių šal�nių procedūromis pasimėgau� į Birštoną
dažniausiai atklysdavo svečiai iš Kauno. „Kauniečiams Birštonas – puikiausias
weekend’ų priemies�s. O Birštono gydyklos mineralinių angliarūkš�es ir dumblo
gydomųjų vonių nenustabdo joks lietus.“ Tais metais ypač „teigiamai sveikatai“
ver�nta ne �k kurorto aplinka, naujų procedūrų kokybė, bet ir gydyklose dirbęs
personalas: „gydyklų personalas išmokintas, moka apsiei� su ligoniais; berods žino
Vytauto šaltinis Birštone, XX a. 4 deš. Iš: Vytauto Sinkevičiaus asmeninio rinkinio.
ir tat, kad nereikia dė� į širdį visų jų kalbų.“
 Žinoma, neišvengta ir pastabų, jognepigiai kainavusios gydyklos statybos
sąlygojo neįveikiamų kainų už gydymo paslaugas atsiradimą: „vienok yra
dalykų, kurie keis�ni, ypač šiais krizės laikais – maudyklų ir vonių kainos
valdininkams, ūkininkams perbrangios.“
1931
Ne �k poilsiautojų skaičius, bet ir kainos kurorte sparčiai
augo. Vietos ūkininkai kambarius nuomavo net 52
namuose. Birštono populiarumas sąlygojo ir pramogoms
skirtų pastatų atnaujinimo bū�nybę. Tais metais senono
kurhauzo vietoje (arch. Romanas Steikūnas) kurorte pastatyta nauja
svetainė. Tame pačiame sklype suprojektuotas ir medinis mineralinio
vandens paviljonas. Kasmet kurhauzas buvo dailinamas, kol tapo i�n
patrauklus poilsiautojams: „kurorto vadovybė atkreipė �nkamą
dėmesį, kad vasarotojai turėtų kur laisvą laiką �nkamai praleis� ir
skanų bei sveiką maistą gau�. Kurhauzas šiemet [1935 m.] skoningai
pertvarkytas, o tas kelia rimtų vilčių, kad nusiskundimai kokiais nors
netobulumais turės išnyk�.“ 1931-aisiais metais priešais kurhauzą
įrengta atvira vasaros aikštelė, kurioje veikė kavinė, taip pat
sumontuotas modernus lauko teritorijos apšvie�mas.
Birštono kurhauzas, XX a. 4 deš. Iš: V. Sinkevičiaus asmeninio rinkinio
1932 Miškų departamentas inicijavo Birštono miestelio dalies plano
sudarymą, kuriuo numatyta plės� kurortą kairiojoje Nemuno
pusėje, priešais mineralinių gydyklų kompleksą. Nors
Alksniakiemio teritorijoje kiek vėliau suplanuota plėtra pradė� įgyvendin� �k 1939
metais, tai davė teigiamą postūmį, kad gydyklų teritorijoje liktų �k šiai paskirčiai
�nkami pastatai, o apgyvendinimo vietos telktųsi aplinkui. Tais metais pastatyta ir
viena elegan�škiausių kurorto vilų, priklausiusi girininkui Antanui Katelei.
1932-aisiais „Pakalnės” viešbutyje įsteigta dar viena ligoninė, skirta moterims.
Nepaisant to, Birštono vonių procedūros poilsiautojų tarpe nebuvo populiarios,
todėl kurorto administracija sumažino kainas vonioms (purvo – 9, angliarūgštės –
7, mineralinės 4 ir 3 litai).
Tiesa, tų metų spaudos teigimu,
mineraliniai šal�niai traukė ne
�k, dėl savo gydomųjų savybių,
„yra jaunuomenės, kuri mėgsta
Vytauto ir Birutės šal�nius ne �k
istorišku, ne �k higienišku, kiek
roman�šku atžvilgiu. Todėl
kartais čia gali išgirs� ir idiliškų
niūniavimų: nedėlios rytelį ėjau
vandenėlio, su�kau mergelę
šalia šal�nėlio.”
Birštonas. Birutės ir mineraliniai šaltiniai, XX a. 4 deš.
Iš: V. Sinkevičiaus asmeninio rinkinio.
1933 Paskelbtos kurortų įstatymo (priimto 1932 m.) vykdymo taisyklės,
kuriose numatytos galimos kuror�nės rinkliavos sąlygos. Birštone,
kaip ir kituose Lietuvos kurortuose buvo taikomi sezono mokesčiai
nuo 15 litų iš kiekvieno į kurortą atvykusio asmens ir iki 40 litų
iš kiekvienos šeimos. Finansinės įplaukos už sveika�ngumo ir pramogų paslaugas,
visų pirma, atvėrė kelią kurortui kokybiškai atnaujin� ne �k esamą, bet ir kur�
naują infrastruktūrą. Tais metais kurorto parkas apsodintas gėlėmis, pievose
pasėtos laukinės aguonos ir saulėgrąžos, nu�es� ir žvyru pabarsty� nauji platūs
takai. Kurorto administracija pasamdė mandagų personalą, kuris rūpinsis patogiu
atvykusiųjų įsikūrimu vilose ir viešbučiuose. Šiems darbuotojams pasiūtos
specialios uniformos.
 Kurorte ir toliau ženkliai didėjo atvykstančiųjų skaičius,
daugėjo užsienio svečių. Birštone daugiausia lankėsi
Vokie�jos piliečių – 11, antroje vietoje JAV – 9, o trečia
vieta pasidalijo Latvija ir Čekoslovakija – po 2 piliečius.
Tais metais kurorte įrengta autobusų sto�s su visais
patogumais, „stotyje yra kasa, keleiviams patalpa,
benzino bakai, sto�es aikštė gražiai aptverta.”
1934
1937
Kurorte karinį orkestrą pakeitė saloninė kapela ir brangiai kainavusi
(apie 12000 lt) plokštelių muzika. Tais metais vienas žymiausių
Lietuvos tarpukario architektų Vytautas Landsbergis-Žemkalnis
paliko savo pėdsaką Birštone suprojektavęs Kaišiadorių vyskupijos
kunigų sanatorija „Tulpė“. Kaip ir kasmet, Birštone vasarotojus pasi�kdavo
ne viena naujovė ir patogumas. Tais metais per Nemuną veikę keltai
įsiregistravusius vasarotojus (jų šiltuoju metų laiku apsilankė apie 3000)
kėlė nemokamai. 1937-ųjų sezoną pasklido žinia, kad Birštono

1935 Birštonas palaipsniui tapo vis labiau žinomas ir mėgstamas įvairių

kultūros ir poli�kos veikėjų. Antai, pirmą kartą kurorte viename iš
Juozo Brundzos vasarnamių vasarojo bibliografas, archeologas,
slavų, baltų kultūrų, tautosakos, etnografijos, senųjų lietuviškų
raštų tyrinėtojas Eduardas Volteris. Kurorte šurmuliavo poilsiautojai,
nuolat vyko ekskursijos Nemuno kilpose motorinėmis val�mis, buvo
linksminamasi kurhauze, žaidžiama kėgliais ir šachmatais, mėgaujamasi
žvejybos malonumais, pliaže pastatytas medinis maudyklių paviljonas su
persirengimo kabinomis ir bufetu, o už jo suprojektuotas parkas. Kurorto
foną užpildė �esiogiai iš Kauno per garsiakalbį transliuojamos pasaulinės
garsenybės: „G. Kurč, Karuzas, Šaliapinas, Kreisleris, K. Petrauskas,
Toskanini, operos ir simfonijos. Koks įvairumas: čia chorai, čia solistai, čia
instrumentalistai, vėl �pingi vargonai. Apie Birštono muziką kurorte dabar
daugiausiai visi ir kalba... .” Pirmą kartą kurhauze originalias lietuvių
kompozitorių irharmonizuotas lietuvių liaudies dainas atliko solistė Vincė
Zaunienė, muzikos meną studijavusi Berlyne, Romoje, ir Milane.
mineralinius vandenis jau norima eksportuo� į Ameriką. „Čikagie�s
lietuvis Daubaras, šiemet vasarą atvykęs į Kauną, renkasi žinias, kaip
pradėjus šių vandenų eksportą į Naująjį Pasaulį Daubaras labai norėtų į
Ameriką nusivež� bent keliolika šimtų bonkų „Vytauto” vandens. Deja, šio
vandens transportas, palygin� bus brangus, „Vytauto” bonka kainuotų
apie 20-30 amerikoniškų centų.”
Birštonas buvo patekęs į populiariausių Europos kurortų
dešimtuką. Kurorte gydėsi net dvi Pietų Afrikos gyventojos.
Taip pat jau į Birštoną gydy�s buvo atvykusios ir kelios Es�jos
1938
pilietės. Visą sezoną kurorte gyveno Anglijos, JAV, Vokie�jos, Austrijos,
Pales�nos, Latvijos, Es�jos, Prancūzijos, Olandijos, Lenkijos ir Sovietų
Sąjungos valstybių piliečiai. Tais pačiais metais buvo dailinamas kurhauzo
interjeras, dailininkas Kazys Šimonis nutapė dekoratyvinį pano, papuošusį
didžiąją restorano salę. Tam �kros pramogos, apgyvendinimo (pvz.,

1936
Darbininkų sanatorijos pastatymas) ir viešojo mai�nimo paslaugos buvo
Iškilmingai uždarant kurorto sezoną pastebėta, kad atsiranda
pritaikytos ir netur�ngesniems darbininkams bei ūkininkams, siekiant
didelis poreikis mažin� Birštono lankymo sezoniškumą. Nors
padidin� atvykstančiųjų skaičių. Toks veiklų organizavimas (įtraukiant ir
Birštono biudžetas už kuror�nes paslaugas buvo papildytas
viduriniosios klasės vasarotojus) Birštone buvo vienas iš sėkmingiausių
daugiau 146 tūkstančius litų, naujų pastatų įrengimui ir remontui
sprendimų, lėmusių sezoniškumo sumažinimą kurorte. 1938-aisiais Birštone
Raudonasis Kryžius išleido 92 tūkstančius litų. Siekis pritrauk�
P. J. Krasauskui modernų mūrinį gyvenamąjį namą suprojektavo žymus to
didesnes pajamas kurorto administraciją paska�no ieško�
meto architektas Bronius Elsbergas.
patrauklių komercinių pasiūlymų ir ki�ems Lietuvos miestams.
1936-aisiais pradėta mineralinių vandenų eksploatacija, kurią
anksčiau vykdė Lietuvos viešbu�s. „Techniškąjį „Birutės” pilstymo į
bonkas ir gazavimo darbą atliks Šakovo alaus bravoras Prienuose.”
 Kurorto gyventojų susirūpinimu Raudonasis Kryžiaus inicijavo
naują miestelio plano rengimą, nes esantys sklypai „per siauri ir
ilgi, todėl ne�nkami naujoms statyboms”. Įdomu, kad konkurse
1940
dalyvavo ir užsienio architektai, didžioji jų dalis prasidėjus
Antrajam pasauliniam karui buvo internuo� Birštone. Dėl istorinių
aplinkybių šie sumanymai taip ir liko neįgyvendin�. XX amžiaus
5-ame dešimtmetyje prasidėjo naujas Birštono etapas ir kurtas
„kitas” kuror�škumas naujų kultūrinių ir socialinių reikšmių
kontekste.

Nemunas ties Birštonu. Iš: Vytauto Sinkevičiaus asmeninio rinkinio XX a. 4 deš.

1939 Birštono pušyne užbaig� 2 metus trukę naujos medinės

modernios sanatorijos (inž. Aleksandras Gordevičius), skirtos
ligonių kasų apdraustųjų poilsiui, statybos darbai. Istorinių
šal�nių teigimu, „Ligonių kasos sanatorija, su visais jai
priklausančiais ūkiniais ir pagalbiniais sta�niais (sale ir virtuve) užėmė net
11.800 kub.m. Naujojo poilsio komplekso statyboms Kauno Miesto
Ligonių Kasa, Draudimo nuo nelaimingų atsi�kimų kasa, Šiaulių
apygardos ligonių kasos skyrė daugiau kaip 200 000 litų, na o visi
sanatorijos statybos darbai kainavo 370 000 litų. Naujoji sanatorija
pastatyta pagal pačius naujausius ir moderniausius to laikotarpio pastatų
statybos reikalavimus: įrengtos patogios ir erdvios salės poilsiui, dideli
balkonai, jaukūs ir šviesūs kambariai su dušais ir voniomis, pagal
užsakymą pagamin� baldai, veikė įvairūs gydymo kabinetai, erdvi
valgykla, specialios lovos su prie jų pritaisytais patogiais staliukais ir kt.
„Kas ypač sanatorijoje lankytoją žavėte žavi – tai meniškas kambarių ir
kitų patalpų išdažymas, teikiąs akiai malonumo ir savo�škai lengvos
šventadienio nuotaikos. Tai yra pa� didžiausia ir moderniausia sanatorija
Birštone.”
Kauno apygardos ligonių kasos sanatorija Birštone, XX a. 4 deš.
Iš: Antano Burkaus asmeninio rinkinio
 Birštono turizmo informacijos centras
2018

Birštono interatkyvus
architektūrinis maršrutas: Partneris:

Teksto autorė: dr. Viltė Migonytė-Petrulienė

Leidinio dizaino autorė: Skaistė Petrošiūtė