1. Kuris teiginys neteisingas?

Pasak Marshalo MeLuhano Medija nekeičia pranešimo turinio

2. Kas, anot Platono, sudaro tikrovės pagrindą?
Idėja
3. Kas yra žodis daikto atžvilgiu? (pgl., Antano Maceinos tekstą „Daiktas ir žodis“)
Daikto pavadinimą apsprendžia požiūris, kuriuo žvelgiame į daiktą, pavadindami ištariame savo
žvilgsnį.
4. Martino Buberio pamatiniai žodžiai yra:
Aš-tu ir Aš-Tai
5. Kuris teiginys neteisingas?
Filosofinė antropologija yra medijų antropologijos dalis, tyrinėjanti mūsų organinės prigimties
tęsinius.
Pasak Levo Manovich‘iaus, naujųjų medijų principai yra šie:
Skaitmeninė reprezentacija, moduliškumas, automatika, kintamumas, transkodavimas.
6. Masinis menas remiasi tokiomis pamatinėmis savybėmis kaip:
Emocijomis ir morale.
7. Kuris iš šių dalykų galėtų būti įmanomas ir nedalyvaujant trenscedentinei, nuo mano sąmonės
nepriklausančiai tikrovei?:
Ypatingų savo galių atradimas.
8. Kuris iš šių teiginų Baudrillard apibūdina reprezentaciją?
Ženklas yra lygiavertis tikrovei, reprezentacija prilygsta tikrovės mediacijai.
9. Pasak Juozo Girniaus, technika nėra:
Galia, kuri užima vietą ir lemia pasaulio raidos procesus.
10. Kuris iš šių teiginių apibūdina filosofijos santyki su pasaulėžiūra?
Filosofija yra teorinis pasaulėžiūros pagrindas.
11. Kultūros industrija atima galimybe iš žmogaus:
Atlikti schematizavimo veiksmą (analizuoti erdvę ir laiką)
12. Kuris teiginys neteisingas?
Daiktų vardai atitinka pačių daiktų prigimtį.
13. Personalistinėje filosofijoje individas yra:
Savo rūšies atstovas.
14. Kurią metafizinę koncepsiją yra pagrįsta „Secret“ pasaulėžiūra?
Solipsizmu, teigiančiu, kad visas pasaulis – mano sąmonės apraiškos paklūstančios mano valiai.
15. Masiniam menui galimybės atsiranda išradus:
Fotografiją ir kiną
16. Kuri iš čia nurodytų atsakomybės sampratų labiausiai atitinka „Secret“ mokymą?
Esu atsakingas už savo veiksmus, ir už savo artimųjų nelaimes, ir apskritai už viską kas vyksta
pasaulyje.
17. Kas yra Olos alegorijos autorius?
Platonas
18. Kuris teiginys neteisingas?
Medijų teoretiko Marshalo MeLuhano požiuriu, Narcizo mitas įrodo, kad technika yra žmogaus
organų projekcija.
19. Filosofinė antropologija yra filosofijos krytis:
Stengianti atskleisti žmogaus esmę.
20. Kuris teiginys iliustruoja Marshalo MeLuhano tezę – medija yra pranešimas:
Fonetinis raštas atveria žmogui akį vietoje ausies ir sukelia reikšmingus kultūrinius – socialinius bei
antropologinius padarinius.
21. Kokiu psichologiniu reiškiniu galima paaiškinti didelę dalį „Secret“ technikos pasiekiamo poveikio
tikrove?
Save išpildanti pranašystė.
22. Koks yra Rondos Bryne pasaulėžiūros „Secret“ santykis su mokslu?
„Secret“ iš fizikos skolinasi traukos dėsnį ir priskiria jam nemokslinį turinį.
23. Su kuria iš religijų „Secret“ susijusi labiausiai?
Magija
24. Kuris teiginys teisingas?
Pasak Juozo Griniaus, techinka nėra grėsmė pati savaime, tikroji grėsmė slypi vidiniame žmogaus
sutechnėjime.
25. Ar iš „Olos alegorijoje“ aprašytos olos kas nors išsilaisvino?
Išlaisvintas žmogus grįžo į olą gelbėti kitų kalinių.
1. Patriarchalinėje visuomenėje:
 Dominuoja vyras
2. Patriarchalinėje visuomenėje dominuoja stiprumo mitas. Pagal kurį vyras turi būti:
 Kontroliuojamas
3. Kuri sąvoka netinka stiprumo mitui:
 Pralaimėjimas
4. Kuris moters apibūdinimas labiausiai tiktų pagal patriarchalinį stereotipą:
 Motiniška, seksuali
5. Kuo pagal patriarchalinius stereotipus turėtų užsiiminėti vyrai visuomenėje:
 Aukštųjų technologijų kūrimas
6. Kuris teiginys nusako šiuolaikinės visuomenės požiūrį į grožį:
 Į grožį reikia investuoti
7. Šiuolaikinėje visuomenėje grožis siejamas su žmogaus:
 Lieknumu
8. Kuris moters apibūdinimas labiausiai tiktų pagal kapitalo stereotipą:
 Sėkminga, apsirūpinusi
9. Pagal Emanuelio Kanto etiką besielgiantis sportininkas:
 Pastebi ir pasako visus savo ir varžovo nusižengimus
10. Kuris teiginys apie sportą ir gyvenimą yra neteisingas:
 Tiek sporte, tiek gyvenime sėkmė priklauso nuo fizinių įgūdžių
11. Kuo pasireiškia lyčių logika sporte:
 Moterų sportas stebimas labiau dėl pačių moterų
12. Rasės logika sporte pasireiškia:
 Juodaodžiai sportininkai buvo laikomi mažiau žmogiškais, laukiniais
13. Kas yra nebūdinga komerciniam sportui:
 Svarbiausia dalyvauti, o ne laimėti
14. Kas yra leviacija (nukrypimas) sporte:
 Smurtas
15. Koks yra sporto ir medijų santykis:
 Medijos daro didelę įtaką komerciniam sportui
16. Ar korektiška vartoti dopingą:
 Ne, nes taip įgyjamas nenatūralus pranašumas
17. Kas yra intuicija:
 Mechanizmas, kuris tam tikromis sąlygomis padeda greitai padaryti optimalius
sprendimus
18. Kas yra suvokimo visybiškumas:
 Polinkis pridurti trūkstamas suvokinio detales
19. Slaptos teorijos yra:
 Individualios (asmeninės)
20. Kuriuo iš žemiau pateiktų atvejų, psichologų nuomone pasireiškia suvokimo nuostata:
 Kai kurie astronomai ir rašytojai pirmą kartą išvydę pro teleskopus Marso kanalus
suvokia juos kaip protingų būtybių veiklos padarinius
21. Euforinių būsenų vaizdavimas reklamoje yra pagrįstas:
 Socialinio suvokimo stereotipais
22. Kas padeda pasiekti tikslesnio medijų turinio suvokimo:
 Savo turimų suvokimo nuostatų įsisavinimas
23. Psichologas Warren apibendrinęs psichologų tyrimus, padarė išvadą, kad kartais
reikia atsiriboti nuo intuicijos priimant sprendimus.

24. Kas yra suvokimo daiktiškumas:

 Nesamoningas subjektyvių išvadų priskyrimas išorei, kitaip sakant įsitikinimas, kad
jos yra “objektyvūs faktai”
25. Pasamonės funkcija:
 Pasamonė veikia informacijos apdorojimą, mums to neįsisavinant
26. Geštalto psichologija – aiškina kaip protas pojučius sujungia į visumą

27. Kas yra Archetipas:

 Universalus vaizdinys arba idėja , kuri pasak K.G.Jungo yra kolektyvinės pasamonės
dalis
28. Kas yra suvokimas:
 Tai procesas, kurio metu iš chaotiškos pojučiais gautos informacijos formuojasi
prasmingas patyrimas
29. Geštalto dėsniai reklamoje dažniausiai naudojami manipuliacijoms vizualiniu turiniu
siekiant tam tikro emocinio poveikio.

30. Kas yra manipuliavimas?:

 Nevisai akivaizdus poveikis bendravimo partneriui, paskatinant jį elgtis taip kaip jis
neketino
31. Kuo galima paaiškinti tai, jog šiuolaikiniai prekių ženklų logotipai turi vis mažiau
detalių:
 Anot psichologų, tai yra pagrįsta jų atrastu ir kasdienybėje pastebimu automatiniu
mąstymu
32. Automatinis mąstymas:
 Tai gebėjimas vaizdą automatiškai susieti su daug platesne informacija, įgyta per
patirtį
33. Meno kūrinio techninis reprodukuojamumas, kokią funkciją jis atlieka:
 Jis išlaisvina meno kūrinį iš kulto ir panaikina jo aurą
34. Masinio meno galimybės atsiveria išradus:
 19a. antroje pusėje išradus fotografiją ir kiną
35. Kas yra techninis atvaizdas arba vaizdas anot V. Flusser:
 V. Flusser’io požiūriu techninis vaizdas yra fotografijos, filmai, TV, video,
statistinės kreivės, kitaip sakant viskas ką matome kompiuterio ekrane
36. Kada kultas virsta menu:
 V. Europoje įvyksta Renesanso, Reformacijos laikotarpiu
37. Kokį vaidmenį atlieka menas Marksistinėje estetikoje:
 Menas Marksistinėje estetikoje atlieka revoliucinį vaidmenį ir keičia socialinę padėtį
38. Kaip galima nusakyti masinio meno ir politinės tikrovės santykį, anot W.
Benjamin’o?:
 Fotografija ir kinas tampa standartiniais istorinio vyksmo dokumentais ir įgyja
politinę reikšmę, kitsip sakant žiurovai tampa kritikais
39. Kas R. Barthes’ui yra studium?:
 Atidus fotografijos studijavimas pastebint smulkiausias detales
40. Kas R. Barthes’ui punctum?:
 Dūris arba įgėlimas, kurį man sukelia fotografijos objektas
41. Du svarbiausi, esminiai pjuviai žmonių kulturoje, anot V, Flusser’o:
 Linijinio rašto ir techninių vaizdų išradimas
42. Kas yra Ontologija?:
 Mokslas apie buvinį apskritai. (Pirmoji filosofija). Arba tuo požiūriu, kuriuo jis yra
kūrinys.
43. Koks santykis tarp medijų ir ontologijos?:
 Medijos lemia žmogaus buvimo pasaulyje būdą ir jos yra to būdo galimybės sąlygos
44. Kada ir kur Ontologija gimsta kaip disciplina?:
 7a. pr Kr. iš atsiradusio momentinio alfabeto ir to pasekoje susiformavusios Graikų
filosofijos
45. Kas, anot V.Fluss’o yra medijos?:
 Musų antroji prigimtis, kurią žmogus sukūrė kovodamas su gamta
Medijų filosofija

1. Kas yra hipertekstas?

Ats. Tai toks tekstas ar dokumentas, kuris turi nuorodas į kitus tekstus (tekstas saitais susietas su
kitais tekstais) Alfabetinis, bet gali būti ir vizualinis.
2. Kas yra hiperteksto autorius?
Ats. Aš pats.
3. Kas yra hiperlinkas?
Ats. Sąsaja tarp tinklo elementų.
4. Kas yra interaktyvumas?
Ats. Turinio pritaikymas individualiems poreikiams, galimybė paveikti, keisti turimą informaciją.
5. Kas yra filosofavimas hipertekstu?
Ats. Toks svarstymas, kuris neturi nei pradžios, nei pabaigos.
6. Kas yra hipermedija?
Ats. Tai garsas, vaizdas ir tekstas kartu.
7. Kurį iš teiginių pripažįsta dauguma filosofų?
Ats. Pasamonė veikia informacijos apdorojimą, mums jos neįsisavinant.
8. Geštalto dėsnis?
Ats. Tai dėsnis, pagal kurį mūsų sąmonė bando viską sieti į visumą.
9. Geštalto dėniai reklamoje gali būti panaudoti?
 Ats. Manipuliacijoms.
10. Kas yra archetipas?
Ats. Universalusis vaizdinys arba idėja egzistuojanti ne tik asmeninėje bet ir kolektyvinėje
pasamonėje. Psichinė struktūra, kuri yra įgimta kiekvienam žmogui. (naudojo Jungas)
11. Kas yra suvokimas?
Ats. Tai procesas, kurio metu iš visų pojūčių, patyrimų formuojais prasminga visuma.
12. Reklamą filosofija pasitelkia tam?
Ats. Kad būtų galima manipuliuoti vizualiniu turiniu siekiant psichologinio pokyčio.
13. Kaip neįsisavinti poreikiai gali daryti įtaką medijų turinio interpretavimui?
Ats. Nori, bet nežinai, kad nori.
14. Kuris teiginys apie intuicijos vaidmenį socialiniame suvokime yra teisingiausias?
Ats. Intuicija yra mechanizmas, tam tikromis sąlygomis gebantis greitai padaryti optimalius
sprendimus.
15. Kas yra suvokimo visybiškumas?
Ats. Polinkis prikurti tūkstamas suvokimo detales.
16. Kuo slaptos teorijos skiriasi nuo stereotipų?
Ats. Slaptos teorijos yra individualios, o stereotipai yra bendri.
17. Kuriuo iš šių atvejų psichologų nuomone pasireiškia suvokimo nuostata?
Ats. Nuostatos gali būti kultūrinės, gali būti individualios.Kai kurie astronomai ir rašytojai per
teleskopus išvydę Marso kanijonus suvokė juos kaip protingų būtybių veiklos padarinius.
18. Kuo yra pagrįstas euforinių būsenų vaizdavimas reklamoje?
Ats. Socialinio suvokimo stereotipais.
19. Kas gali padėti pasiekti tikslesnį medijų turinio suvokimą?
Ats. Savo nuostatų įsisavinimas.
20. Kaip skirstomi žmogaus poreikiai?
Ats. Funkciniai, socialiniai, emociniai. Neteisingas – religiniai.
21. USP - kas tai?
Ats. Prekės ženklo teiginys apie save.
22. Reklama būna įvairių tipų (neteisinga)?
Ats. Informacinė, įvaizdinė, akcijinė. Neteisinga – televizinė.
23. Reklamos etapai būna įvairūs....?
Ats. Palaikymo, konkurencinis, pionierinis. Neteisingas - revoliucinis.
24. Kas yra produkto pridėtinė vertė?
Ats. Tai vertė atspindinti kaip gerai produktas tenkina socialinius ir emocinius vartotojo poreikius.
25. NeedScope?
Ats. Vartotojų segmentavimas pagal jų poreikius.
26. Meno kūrinio techninis reprodukuojamumas atlieka šią funkciją?
Ats. Meno kūrinys yra išlaisvinamas iš kulto ir panaikina aurą.
27. Kada masiniam menui atsiveria galimybės?
Ats. Išradus fotografiją.
28. Kultūros industrija atima galimybę iš žmogaus?
Ats. Palaikyti tradicinius ryšius tarp žmonių, nes jie tampa sudaiktinti, objektyvuoti ir redukuoti į
paprastus žmonių santykius.
29. Masinis menas dažniausiai estetikos teorijose yra priešinamas intelektualinių pastangų iš vartotojo
reikalaujančiam avangardui.
Ats. Masinio meno estetinis patyrimas niekuo nesiskiria nuo avangardinio meno patyrimo.
30. Kas yra tecninis vaizdas?
 Ats. Tai ką mes matome stačiakampiame ekrane, pradedant nuo fotografijos iki kompiuterio (filmai
ir t.t.)
31. Kada įvyksta kulto virsmas į meną?
Ats. Renesanso/Reformacijos metu.
32. Kuriuos iš šių poreikių ypač sureikšmino Z.Froidas?
Ats. Seksualinius.

1. Kuris teiginys neteisingas?

Pasak Marshalo MeLuhano Medija nekeičia pranešimo turinio
2. Kas, anot Platono, sudaro tikrovės pagrindą?
Idėja
3. Kas yra žodis daikto atžvilgiu? (pgl., Antano Maceinos tekstą „Daiktas ir žodis“)
Daikto pavadinimą apsprendžia požiūris, kuriuo žvelgiame į daiktą, pavadindami ištariame savo
žvilgsnį.
4. Martino Buberio pamatiniai žodžiai yra:
Aš-tu ir Aš-Tai
5. Kuris teiginys neteisingas?
Filosofinė antropologija yra medijų antropologijos dalis, tyrinėjanti mūsų organinės prigimties
tęsinius.
Pasak Levo Manovich‘iaus, naujųjų medijų principai yra šie:
Skaitmeninė reprezentacija, moduliškumas, automatika, kintamumas, transkodavimas.
6. Masinis menas remiasi tokiomis pamatinėmis savybėmis kaip:
Emocijomis ir morale.
7. Kuris iš šių dalykų galėtų būti įmanomas ir nedalyvaujant trenscedentinei, nuo mano sąmonės
nepriklausančiai tikrovei?:
Ypatingų savo galių atradimas.
8. Kuris iš šių teiginų Baudrillard apibūdina reprezentaciją?
Ženklas yra lygiavertis tikrovei, reprezentacija prilygsta tikrovės mediacijai.
9. Pasak Juozo Girniaus, technika nėra:
Galia, kuri užima vietą ir lemia pasaulio raidos procesus.
10. Kuris iš šių teiginių apibūdina filosofijos santyki su pasaulėžiūra?
Filosofija yra teorinis pasaulėžiūros pagrindas.
11. Kultūros industrija atima galimybe iš žmogaus:
Atlikti schematizavimo veiksmą (analizuoti erdvę ir laiką)
12. Kuris teiginys neteisingas?
Daiktų vardai atitinka pačių daiktų prigimtį.
13. Personalistinėje filosofijoje individas yra:
Savo rūšies atstovas.
14. Kurią metafizinę koncepsiją yra pagrįsta „Secret“ pasaulėžiūra?
Solipsizmu, teigiančiu, kad visas pasaulis – mano sąmonės apraiškos paklūstančios mano valiai.
15. Masiniam menui galimybės atsiranda išradus:
Fotografiją ir kiną
16. Kuri iš čia nurodytų atsakomybės sampratų labiausiai atitinka „Secret“ mokymą?
Esu atsakingas už savo veiksmus, ir už savo artimųjų nelaimes, ir apskritai už viską kas vyksta
pasaulyje.
 17. Kas yra Olos alegorijos autorius?
Platonas
18. Kuris teiginys neteisingas?
Medijų teoretiko Marshalo MeLuhano požiuriu, Narcizo mitas įrodo, kad technika yra žmogaus
organų projekcija.
19. Filosofinė antropologija yra filosofijos krytis:
Stengianti atskleisti žmogaus esmę.
20. Kuris teiginys iliustruoja Marshalo MeLuhano tezę – medija yra pranešimas:
Fonetinis raštas atveria žmogui akį vietoje ausies ir sukelia reikšmingus kultūrinius – socialinius bei
antropologinius padarinius.
21. Kokiu psichologiniu reiškiniu galima paaiškinti didelę dalį „Secret“ technikos pasiekiamo poveikio
tikrove?
Save išpildanti pranašystė.
22. Koks yra Rondos Bryne pasaulėžiūros „Secret“ santykis su mokslu?
„Secret“ iš fizikos skolinasi traukos dėsnį ir priskiria jam nemokslinį turinį.
23. Su kuria iš religijų „Secret“ susijusi labiausiai?
Magija
24. Kuris teiginys teisingas?
Pasak Juozo Griniaus, techinka nėra grėsmė pati savaime, tikroji grėsmė slypi vidiniame žmogaus
sutechnėjime.
25. Ar iš „Olos alegorijoje“ aprašytos olos kas nors išsilaisvino?
Išlaisvintas žmogus grįžo į olą gelbėti kitų kalinių.

Medijų filosofija
Medijų turinio interpretacijos:

 Gelštalto psichologijos objektas – kaip protas visas

jusles sujungia į visumą.
 Gelštalto dėsniai naudojami reklamose
manipuliacijoms
 Archetipas (Karlas Jungas) – universalus vaizdinys
arba idėja, kuri yra kolektyvinės pasąmonės dalis.
 Įmonių logotipai turi vis mažiau detalių, nes jie tampa
paprastesni ir žmonių reakcija būna automatiška.

Medijos ir socialinio suvokimo dėsningumai:

 Intuicija – mechanizmas, kuris lemia greit priimti sprendimus

 Slaptos teorijos – individualus mąstymas
 Stereotipai – komandinis mąstymas
 Tikslesnis medijų suvokimas – savo turimų stereotipų įsisavinimas

Kūnas medijose:

 Filmuose apkūnus žmonės dažniausiai vaizduojami komiški

 Kūnu kaip medija perteikiame savo mąstymą, emocijas
  Posakis „Jei kas nors atrodo kaip antis, vaikšto kaip antis ir krykauja kaip antis, vadinasi tai antis“
kalba apie dirbtinį intelektą
 Kiborgo idėja – mechaninė kūno samprata
 Šiuolaikinėje vartotojų visuomenėje kūnas tapo preke
 Žiūrima teigiamai į liekną žmogų
 Patriarchatas – kai šeimoje ir visuomenėje dominuoja vyras
 Stiprumo mitui netinka pralaimėjimas
 Kapitalistinis mąstymas: moteris yra sėkminga ir apsirūpinusi
 Patriarchate moteris yra seksuali, moteriška
 Patriarchate vyras užsiima IT
 Į grožį reikia investuoti

Kultūros industrija:

 Industrijai atsirado sąlygos XIX a. pab. kai atsirado pasaulinės parodos

 Meno kūrinio techninio reproduktyvumo funkcija – pašalinti iš kulto ir pašalinti aurą
 Masinio meno galimybės atsiveria XIX a. II pusėje išradus fotografiją ir kiną
 Techninis atvaizdas – kinas, filmai, TV, statistinės kreivės..... viskas, kas ekrane
 Religija užleidžia vietą menui (Vakarų Europoje Renesanso epochoje, reformacijos metu)

Rašto ir vaizdo ontologija:

 Studium – atidus fotografijos studijavimas, pastebint smulkiausias detales (Roland Bathes)

 Punktum (dūris, įgėlimas) – (Rolandas Bartas) sako,
kad tai yra įgėlimas fotografijos/krenta į akį
 Spectrum – mirusiųjų sugrįžimas pažiūrėjus į
fotografiją
 Fiuseris Alfabetinis raštas ir techniniai vaizdai XIX a.
pab.
 Ontologija – pagrindinė filosofijos šaka (teologija).
 Medijų ir ontologijos santykis: medijos lemia
žmogaus buvimo pasaulyje būdą
 Ontologijos ir vaizdo santykis: vaizdas suteikia vaiduoklišką tikrovę

Pasaulėžiūra masinėje kultūroje:

 Pasaulėžiūra – žmonių principai, įsitikinimai, teorinių žinių pritaikymo pasaulyje sistema

 Filosofijos ir pasaulėžiūros santykis: filosofija yra pasaulėžiūros pagrindas
 Medijos įtakoja tikrovę
 Secret pasaulėžiūros santykis su mokslu: pasaulėžiūra „skolinasi“ fizikinius dėsnius
 Solipsizmas – viskas, ką mes įsivaizduojame, tas ir yra

 Filosofinis solipsizmas –
nėra pasaulio anapus
mano pasąmonės
 Secret mokymai – aš pats atsakingas už viską (pasąmonės galia)
2.Simuliacija ir tikrovė TV kultūroje: UODEGA
VIZGINA ŠUNĮ?
Ar esate girdėję pasaką apie oloje uždarytus kalinius, dar kitaip vadinamą Platono "Olos alegorija"?

„Teisingi yra visi atsakymai (interpretacijos), ir šio svaiginančio interpretacijų verpeto nesutramdo nei
įrodymų paieška, nei objektyvūs faktai. Nes mes paklūstame simuliacijos logikai, nebeturinčiai nieko bendro
su faktų logika ir argumentų kalba. Simuliacijai būdinga tai, kad modelis, visi modeliai eina pirma mažiausio
fakto - iš pradžių yra modeliai, jų cirkuliacija orbita visai kaip bombos sukuria aplink įvykį tikrą magnetinį
lauką. Faktai nebeturi trajektorijos, jie gimsta modelių sankirtoje, vieną vienintelį faktą gali pagimdyti visi
modeliai iš karto. Modelis užbėga į priekį (...)"

3. PASAULĖŽIŪRA MASINĖJE KULTŪROJE

1. MEDIJOS IR TIKROVĖ.
TIKROVĖ YRA IŠŠŪKIS.
Tikrovė yra aiški ir paprasta, bet taip pat ir paslaptinga.
Turime laisvę rinktis, kaip būti joje ir su ja.
Skirtingos laikysenos nulemia tai, kas mums joje atsiveria ir ką mes patiriame, – kokią tikrovę pažįstame,
kokią ją patiriame ir ką su ja padarome.
EDIJOS YRA SANTYKIO SU TIKROVE TARPININKAI.
Medijos yra santykio su tikrove įrankiai, išraiškos priemonės, kartu – to santykio steigimo ir „vykdymo“
įrankiai.
Būdamos instrumentinės – tarytumei yra antrinės. Tačiau būdamos tiek santykio, tiek veiklos dalimi, pačios
tampa ir žmogaus pratęsimu, ir veikimu, ir atsiveriančia tikrove.
Įdomiausios medijos yra tuo, kokį jos daro poveikį pranešimui, veiklai, kurią įgalina, ir pačiai tikrovei.
MEDIJŲ DALYVAVIMO TIKROVĖJE POBŪDIS:
Paslėptas.
Pasąmoninis.
Dėl to labai stiprus ir reikšmingas.
Labai įvairiopas.
MEDIJŲ VIRTUALUMAS.
Medijos atidaro vartus į virtualųjį pasaulį. Virtualybė yra žmogaus rankų kūrinys. Tačiau esama joje ir
savarankiškos tikrovės.
MEDIJŲ KURIAMOS VIRTUALYBĖS SANTYKIS SU TIKROVE:
Tikrovės atvaizdas – neutralus ar interpretuojantis.
Sąveikaujantis su tikrove – darantis poveikį pranešimui ir tikrovei.
Aukščiausio laipsnio poveikis – dalyvauja tikrovėje ir ją kuria, tampa savarankišku tikrovės dalyviu.
Kraštutiniu atveju – ją išstumia.
SIMULIAKRINIS VIRTUALUMO LAIPSNIS IR ATVEJIS.
1. Tiesa: atvaizdas atspindi tikrovę.
2. Sąmoninga (ligos) simuliacija: atvaizdo kūrimas siekiant juo uždengti tikrovę, sukuriant tikroviškus
„simptomus“.
3. Isterinis paralyžius: pasąmonės kuriamas atvaizdas tampa tikrove.
4. Simuliakras – aukščiausias poveikio laipsnis tikrovei. Sąmoningai sukuriama alternatyvi „realybė“,
išstumianti tikrovę.
3 ir 4 atvejai – atvirkščias santykis tarp tikrovės ir jos atvaizdų.
PASAULĖŽIŪRA:  
Teorinių žinių apie pasaulį ir žmogaus vietą jame sistema.
Pagrindiniai žmonių gyvenimo principai, įsitikinimai, vertybinė orientacija.
Susieti tarpusavyje tam tikromis filosofinėmis pažiūromis: filosofija yra tikrasis bet kokios pasaulėžiūros
teorinis pagrindas.
PASAULĖŽIŪRA – VIRTUALAUS POVEIKIO SĄMONĖS MEDIJA.  
PASAULĖŽIŪROS RYŠYS SU TIKROVE:
Ji yra atvaizdas.
Ji daro poveikį. Atsiduria tarp manęs ir tikrovės ir veikia abu.
Neįsisąmoninta, bet yra.
KĄ DARO MEDIJŲ FILOSOFIJA SU PASAULĖŽIŪRA?  
Analizuoja.
Atskleidžia ir įvardina filosofines pasaulėžiūros prielaidas (kurios sudaro bet kokios pasaulėžiūros pagrindą)
Vertina – aptaria jos poveikį.
Pateikia priemones alternatyvos paieškoms ir konstravimui.
2. „PASLAPTIES“ MOKSLAS
FIZIKA.
Traukos dėsnis. Kas ką traukia fizikoje?
„Secret“ traukos dėsnis. Kas ką traukia pagal jį?
NEUROLOGIJA.
„Mintys turi savo dažnį. Žmogus mintimis spinduliuoja dažnį, kuris po to sugrįžta – mintys tampa daiktais“.
Ar tai – neurologijos teiginiai?
MOKSLINIS“ TRAUKOS DĖSNIO POBŪDIS.
Dėsnis yra neutralus: „veikia nepriklausomai nuo to, ar esi geras, ar blogas, ar tau patinka tavo sąmonėje
dažnį spinduliuojančios mintys, ar ne“.
Santykis tarp sąmonės ir materijos. „Kvantinė fizika: protas suteikia formą tam, kas yra suvokiama“.
Mokslinė informacija: „pozityvios mintys veikia šimtąkart stipriau“.
Mokslinė informacija: „nuo minties iki jos realizacijos yra rezervinis laiko tarpsnis“.
3. „PASLAPTIES“ METAFIZIKA.
PASLAPTIES“ METAFIZIKA
 
Kokia turi būti ši tikrovė, kad būtų įmanomi „Paslapties“ skelbiami dalykai?
METAFIZIKA APIE TIKROVĖS PRIGIMTĮ.
Metafizinis dualizmas – tikrovė yra sudaryta iš dviejų pradų, materijos ir sąmonės.
Metafizinis monizmas – tikrovė yra sudaryta tik iš vieno prado.
Materialistinis monizmas – tikrovė yra sudaryta tik iš materijos. Sąmonė – materijos forma, sąmonė veikia
pagal materijos dėsnius.
Spiritualistinis monizmas – tikrovė yra sudaryta tik iš sąmonės. Materija – sąmonės forma, materija veikia
pagal sąmonės dėsnius.
Solipsizmas (solus ipse – lot. „tik aš pats“) – kraštutinė idealistinė filosofinė pozicija teigianti, kad tikras galiu
būti tik dėl savo paties sąmonės egzistavimo.
KĄ ŠIOJE METAFIZIKOJE ATSKLEIDŽIA LOGINĖ ANALIZĖ?
Legenda apie galią. Solipsistinė sąmonė yra visagalis Kūrėjas, savo kūrime ir veikime nesutinkantis jokio
pasipriešinimo. Šiai galiai ribų nėra.
Metafizinė vienatvė. Tokioje metafizikoje nėra kito asmens. Kitas asmuo – tik mano paties kūrinys, kurį
visiškai kontroliuoju savo valia, tiesą sakant – pats jį sukuriu. Jo „asmeniškumas“ yra iliuzija, jis tik vaizdinys
tarp kitų vaizdinių. Be santykio su kitu asmeniu negaliu būti ir aš pats. Solipsistiniai vaizdiniai –
materialistiškai daiktiški.
Dieviška atsakomybė. Pasak šios pasaulėžiūros, esu atsakingas ne tik už savo paties veiksmus, bet ir už visa,
kas vyksta su manimi. Dar daugiau – esu atsakingas už bet kokį įvykį ar procesą šiame pasaulyje, nes visus
juos galiu paveikti savo minčių galia.
4. SOCIALUMAS MASINĖJE KULTŪROJE
4. „SECRET“ PSICHOLOGIJA.
SAVE IŠPILDANTI PRANAŠYSTĖ
„Save išpildanti pranašystė“ yra toks psichologinis-sociologinis fenomenas, kai koks nors „pranašaujamas“
įvykis realizuojamas pačiu savo pranašavimo veiksmu.
Ar kartais „Secret“ ideologija nėra sumani psichologinė manipuliacija lūkesčiais – aplinkinių ir savo paties?
ĮVAIZDŽIO SIMULIACIJA.
MECHANIZMAS:
Tikrovėje suvokiu save kaip „auką“ – menką žmogų nevertą kitų pagarbos.
Tuomet keičiu įvaizdį. Nors ir toliau manau, kad esu negerbtinas, dabar vaidinu kitokį žmogų – įsivaizduoju
save visų gerbiamą. Naujasis įvaizdis – tik vaidmuo. Aš simuliuoju savo naująjį „aš“.
Tačiau vaidindamas, turiu elgtis atitinkamai pagal naująjį įvaizdį: keičiu savo laikyseną ir elgesį. O tikrovė –
kiti žmonės – reaguoja būtent į mano elgesį. Šitaip įvaizdis išprovokuoja reakciją – kaip tik tokią, kokios
noriu. Kitų žmonių man rodoma pagarba pradeda stiprinti mano pasitikėjimą savimi, ir galiausiai aš pats
įtikiu ir susitapatinu su savo vaidmeniu – tampu naujuoju žmogumi.
ĮVAIZDŽIO SIMULIACIJA.
PROBLEMA:
Tai – manipuliavimo lūkesčiais technika. Savivertė simuliuojama, ji nėra tikra, savimi pasitikinčiu žmogumi
apsimetama. Tačiau vaizdinys tampa tikrovės priežastimi.
Rezultatas priklauso nuo gebėjimo simuliuoti. Pasitikėjimas savimi yra vaidinamas, sėkmė priklauso nuo
vaidybinių gebėjimų ir gebėjimo įtikinti save.
Problema: gilai širdyje aš žinau, kad tik vaidinu, o iš tikrųjų „esu menkas žmogelis“, tik niekas to nežino ir
neturi sužinoti. Jei mano akimis skirtumas tarp mano tikrovės ir įvaizdžio yra didelis, tuomet vaidyba gali
būti ir sunkiu darbu, nuo kurio anksčiau ar vėliau pavargstama.
Tai – savosios tapatybės ir santykio su žmonėmis simuliacija.
ĮVAIZDŽIO SIMULIACIJA.
ALTERNATYVA:

O Keisti savivertę ir tikrąjį jos pagrindą.

O Tokia įvaizdžio simuliacija gali būti naudojama procese kaip vaizduotės pratimas padedantis išlaisvinti
mąstymą ir pajusti savo galią keistis. Tačiau tokia vaidyba piktnaudžiauti nepatartina. Keisti reikia tikrovę, o ne
vaidmenis.
JAUSMŲ SIMULIACIJA.
MECHANIZMAS:

O Problema – iš tikrųjų man nepatinka ši diena, o gal ir visas mano gyvenimas, šiandien jaučiuosi nelaimingas.
O Tuomet simuliuoju laimės jausmą – vaidinu, kad jaučiuosi laimingas. Stengiuosi sukelti savyje laimės jausmą ir
elgtis taip, tarsi būčiau laimingas.
O Jei vaidinu gerai, tikrovė – aplinkiniai žmonės – ima reaguoti į mane kaip į laimingą žmogų. Kai į mano šypseną
yra atsakoma šypsena, šypsenų pradeda daugėti aplink mane iš tikrųjų. Po truputį pradeda rastis realių
priežasčių mano džiaugsmui, aš nuoširdžiai nudžiungu dėl pokyčių. O šis džiaugsmas dar labiau skatina mane
toliau vaidinti.
JAUSMŲ SIMULIACIJA.
PROBLEMA:

O Emocijų valdymo sistema – pozityviai nusiteikus dienos pradžioje tokia ji užprogramuojama ir tikrovėje.
Tačiau tai – tik dar vienas vaidmuo.
O Rezultatas priklauso nuo pastangų ir gebėjimo įtikinti kitus ir save.
O Problema: tikrasis manojo gyvenimo vertinimas nesikeičia, nes nesikeičia priežastys, dėl kurių jaučiuosi
nelaimingas. Tuomet širdy žinau, kad aš „tik vaidinu“, o iš tikrųjų viskas vis tiek yra blogai. Anksčiau ar vėliau
vaidinti yra pavargstama. Kontrastas tarp mano įvaizdžio ir tikrovės gali tik dar labiau padidinti mano liūdesį.
JAUSMŲ SIMULIACIJA.
ALTERNATYVA:

O Psichologai įspėja: emocijos yra reakcija į tikrovę. Neigiamos emocijos yra reakcija į negerą tikrovę. Pavojinga
jas slopinti ar ignoruoti – jų funkcija yra atkreipti mano dėmesį į mane skaudinantį dalyką ir paraginti mane
imtis veiksmų – spręsti problemą ar keisti situaciją. Užslopintos neigiamos emocijos niekur nedingsta, tik
kaupiasi ir sulaukusios tinkamos progos „išsprogsta“ didele emocine krize.
O  ALTERNATYVA: spręsti problemas ir šalinti dalykus, kurie verčia mane jaustis nelaimingu. O taip pat – rasti
realių priežasčių būti laimingu nuo pat ankstyvo ryto ir visų nutinkančių išmėginimų metu.
REAKCIJOS SIMULIACIJA.
O Pagrindinė „Secret“ technika – noro vizualizavimas. Norai „adresuojami“ Visatai – visus mano norus
pildančiam „džinui“.
O Įprasta prašymo schema:
O PRAŠYMAS – GAVIMAS– PRIĖMIMAS (DĖKOJIMAS).
O „Secret“ schema:
O PRAŠYMAS – PRIĖMIMAS (DĖKOJIMAS)– GAVIMAS.
REAKCIJOS SIMULIACIJA.
MECHANIZMAS:
O Prašymo simuliacija. Mes ne prašome, o išsirenkame iš katalogo.
O Gavimo (atsakymo) simuliacija. Visata ne atsako, o „persirikiuoja“ taip, kad gautume. Į mano prašymus
Visata negali atsakyti neigiamai. Tad aš ne prašau, o įsakau, ne gaunu, o pasiimu.
O Priėmimo simuliacija – elgtis taip, tarsi jau turėtum ir „tapti atitinkamu“ priėmimui, būti dermėje su tuo, ko
paprašei. Vaidinti, kad turi tai, ko neturi, kol pats tuo patikėsi.
O Dėkojimo simuliacija. Mes vaidiname dėkojimą, kad gautume tai, už ką dėkojame. Dėkojimo momentu to
dalyko neturime. Tikrame dėkojime dėkojame, už tai, ką jau turime. Toks suvaidintas dėkojimas – poveikio
priemonė, juo manipuliuojama. O ir pats dėkingumas netikras – ar turėčiau dėkoti pats sau, kad tinkamai
„vizualizavau“ ir realizavau savo norą?
5. „NE“ SLĖPINYS.
TRANSCENDENCIJOS „NE“ KITAME.
O Stipriausiai kitą asmenį išgyvenu kaip pasipriešinimą mano valiai. Mano laisvė susiduria su Kito laisve. Mano
galimybės atsiremia į Kito galimybes. Mano norai susikerta su Kito norais. Kitas asmuo man brėžia manosios
laisvės ribas.
O KOVA: karys įgyja savo jėgą tik grumtynėse su priešininku. Galia atsiranda kaunantis – ji yra veiksmo savybė,
ne asmens. Ir tik nuolatinėse grumtynėse su pasipriešinimu ji gali augti. Todėl be pasipriešinimo galios iš viso
nėra. Solipsistinė visagalybė yra iliuzija, nes joje nėra tikrojo veiksmo.
TRANSCENDENCIJOS „NE“ KITAME.
O Mano laisvės apribojimas pagimdo galią: ji atsiranda iš susidūrimo tarp manęs ir Kito įtampos.
TRANSCENDENCIJOS „NE“ MANYJE.
O Žmogus yra labai paslaptinga būtybė: jis gali keistis. Kaip tai yra įmanoma? Aš esu tas, kas aš esu. Solipsistinis
„valiojimas“ teigia ir stiprina save patį. „Aš“ esu gėris, kuris turi būti įtvirtintas ir „paskleistas“ savojoje
aplinkoje ir visame pasaulyje. Tačiau savy matau ir tai, kas aš nesu: savo galimybes. Galiu pasikeisti –
peržengti savo paties ribas ir tapti „Kitu“ dabartinio „Aš“ atžvilgiu.
O TOBULĖTI – reiškia peržengti savo dabartines ribas ir peržengti savo dabartinę asmenybę. Rinktis ne tai, kas aš
esu dabar, o tai, kas aš dar tik galiu būti – „Kitą“, ne „Aš“ dabartinio savo būvio atžvilgiu. Augti – tai sakyti sau
NE. Ir sakyti TAIP manyje potencialiai glūdinčiam „Kitam“.
TRANSCENDENCIJOS „NE“ MANYJE.
 O Šis NE dabartinei mano būsenai yra svarbiausia tobulėjimo sąlyga. Be šio NE manyje neatsirastų jokių pokyčių,
visam laikui sustingčiau dabartinėje savo situacijoje.
RANSCENDENCIJOS „NE“ ANAPUS MANĘS - SANTYKIS.
O Transcendencija dovanoja patį didžiausią šios tikrovės stebuklą – galimybę užmegzti santykį su kažkuo, kas
nesu aš pats. Bendrauti ir draugauti galiu tik su tuo, kuris nėra aš, kuris nėra toks pat kaip aš, kuris turi savo
paties laisvę ir galimybę man pasakyti „NE“. Draugystė įmanoma tik kaip laisva Kito dovana. Todėl bandymas
manipuliuoti kitu žmogumi naikina bet kokią bendravimo galimybę. Tai – didžiausia „Secret“ problema.
O Manipuliuodamas kitu žmogumi paverčiu jį daiktu.
O Manipuliuodamas tikrove paverčiu ją savo paties vaizdiniu.
O Manipuliuodamas savimi paverčiu save patį savo paties vaizdinio projekcija.
„NE“ IR „TAIP“
O „Ne“ atlieka savo funkcijas, jo negalima išstumti iš savojo gyvenimo. Pozityviojo „taip“ suabsoliutinimas
pašalina transcendenciją ir nuskurdina mano tikrovę.
O Kita vertus, nėra ko idealizuoti ir absoliutinti negatyviojo „ne“. Jis negali užimti sferų, kurias tvarkyti turi
pozityvumas. Kitaip paskęsime negatyvumo liūne, kuris niekuo ne geresnis už pozityvumo sapną.
O NE ir TAIP mūsų gyvenimuose turėtų kiekvienas atlikti savo funkcijas – vienas kitą atremdami ir paremdami, ir
vienas su kitu derėdami harmonijoje.
LAISVĖS SLĖPINYS.
O Žmogus yra laisvas rinktis santykį su tikrove ir savo laikyseną jos atžvilgiu.
O Mes galime rinktis solipsistinį „valiojimą“ kitų žmonių, tikrovės, savo paties atžvilgiu.
O Arba galime ieškoti santykio su tuo, kas nėra aš pats. Apriboti savo paties valią, padaryti vietos Kitam –
transcendentiškai kitoniškam, leisti jam būti, skleistis ir augti.
O Rinkdamiesi savo laikyseną pačiu pasirinkimu ją ir realizuojame. (!!!)

5. Kinas, ideologija ir kritika

"Jie gyvi"

Šioje paskaitoje, per konkrečius pavyzdžius, bus analizuojama kinematografija kaip palanki terpė skleisti
ideologiją ir plačiau – produkuoti ir reprodukuoti tam tikrą politinę kultūrą ir pasaulėžiūrą, o taip pat – kaip
efektyvus politinės ir socialinės kritikos įrankis. Kinas kaip kultūrinis produktas yra tampriai susijęs su
konkrečia visuomene, konkrečiu laikotarpiu ir tuo metu dominuojančiomis socialinėmis, kultūrinėmis ar
politinėmis nuostatomis. Paskaitoje bus demonstruojama, jog kinas nėra neutrali, pramoginė medija,
priešingai – jog daugelis tariamai “neutralių” vizualinių tekstų turi politinę, ideologinę potekstę (“politinę
pasąmonę”). Šios “pasąmonės” analizė gali padėti suprasti, kodėl konkrečioje visuomenėje konkrečiu metu
dominuoja tam tikros nuostatos, bei pradėti žvelgti kritiškai į pateikiamus įvaizdžius, matyti tikrovę tokią,
kokia ji yra, o ne kokią mums norima pateikti.

6. Medijos ir kultūrinis kitoniškumas

"Išminuotojų būrys"
• Ištakos. Kolonializmas ir orientalizmas
Orientalizmas: sisteminis Rytų (Orient) kultūrinis pažinimas, pradėjęs formuotis XVIII a. pabagoje
kaip kolonializmo pasekmė;
• Orientalizmas suteikia suvokimo tinklą apie kitas kultūras (o taip pat ir nustato suvokimo, galvojimo,
įvaizdžių kūrimo rėmus) – veikia panašiai kaip ideologija;
 • Esmė: galios santykiai, dichotomijų kūrimas: jie/mes, europiečiai/ne europiečiai,
civilizacija/barbarai, baltieji/ne baltieji (“spalvotieji) ir t.t.
• Pažinimas buvo esminis efektyviam kolonijų valdymui, kontrolei;
• Orientalizmas ir “baltojo žmogaus” viršenybė reiškėsi per reprezentaciją;
• Tapo ir medijų dalimi;
• Edward W. Said – pirmasis savo veikale Orientalizmas (1978) pradėjo kelti šias idėjas, pagrinde apie
Vidurio Rytus, šio regiono reprezentacijas Vakaruose;
• Orientalizmas reiškiasi kultūros erdvėje: produkuojamas tam tikras supratimas apie kitas kultūras,
bet niekada neutralus, susimaišęs su egzistuojančiais eurocentriniais stereotipais;
• Kitos (subordinuotos, galios neturinčios) kultūros savęs reprezentuoti negali, nes kultūrine prasme
yra menkesnės lyginant su vakarietiška;
• Europiniame eurocentriniame suvokime, vaizduotėje kitos kultūros buvo suvoktos tik per
reprezentaciją, t.y. kitos kultūros suvokimas visada yra iškraipytas (orientalizacijos procesas);
• Reprezentacija – tų rankose, kurie turi galią;
• To meto tekstai, reprezentuojantys kitas kultūras nėra neutralūs: tas, kuris reprezentuoja jau turi
suformuotus požiūrius;
• “Baltojo žmogaus našta” (R. Kipling);
• Reprezentacijos “dekolonizavimas”

Ištakos. Rasizmas, diskriminacija

• “Baltojo žmogaus” išaukštinimas;

• Svarbiausios rasizme naudojamos sąvokos: kultūra, civilizacija, barbariškumas.
• Dažniausiai suvokiamas kaip juodaodžių diskriminacija, tačiau atmainų yra labai daug: anti-
semitizmas, ksenofobija, islamofobija;
• Rasizmas kuria stereotipus, kurie gyvuoja gerokai ilgiau nei įstatymu įteisintas rasizmas;
• Rasizmo objektas gali nuolat keistis, ir kartais jį sunku atpažinti. Skritingu metu gali būti
diskriminuojamos skirtingos grupės.
• Problema: rasių maišymosi baimė: turi būti griežta atskirtis, priešingu atveju – pavojus “baltumui”;
• Modernus rasizmas – XIX a. vid. produktas. Trys įvykiai, kurie radikalizavo rasinius stereotipus
(kultūrinis Kitas – išimtinai priešiškas):
• 1857: sukilimas Indjoje;
• 1861-65: JAV pilietinis karas;
• 1865: vergų sukilimas Jamaikoje;

Stereotipai popkultūroje/medijose

• Rasiniai (pvz. Juodaodžiai, Amerikos čiabuviai ir pan.);

• Etniniai (pvz. imigrantai iš Rytų Europos);
• Religiniai (pvz. žydai, musulmonai);
• Nesąmoningi (“nes tai savaime suprantama”)
• Sąmoningi (kuriami tikslingai, kai kuriais atvejais – propagandos tikslais)

Kultūrinis hibridiškumas

• Kultūros neegzistuoja vakuume, o persikerta;

 • Šios persikertančios, hibridinės erdvės esminis požymis: subjektas yra dalinis, turintis tiek “Aš”, tiek
Kito savybių, tačiau nė vienos savybės iki galo;
• Kultūrinėje erdvėje, mažumos, etninio vieneto kultūra taip pat funkcionuoja tokiu principu:
“importuojama” dalinė kultūra yra papildoma dominuojančia, hegemonine kultūra, kuri egzistuoja
toje visuomenėje;
• Šis kultūrinio persikirtimo faktas yra dažniausiai neigiamas ir ignoruojamas praktiniame lygmenyje
dėl tos priežasties, jog tada hegemoninės kultūros dominavimui iškyla pavojus: neaišku, ką ir kaip
subordinuoti;
• Dėl hibridiškumo neigimo (tik iš hegemonijos pusės) kyla tai, kas vadinama “mažumų problema”;
• Subordinuojama grupė tokioje situacijoje visados priešinsis, ir tokiu būdu internalizuos jai
primetamą kultūrinį “švarumą”;

7. Hipertekstualumas
Kas yra hipertekstualumas?
Atsakyti neskubėkite. Pirma patogiai įsitaisykite ir pasižiūrėkite štai šiuos kino filmus:Quentin
Tarantino "Pulp Fiction" (filmą pasižiūrėti online galite čia) bei Dawid Marcinkowski
"Sufferrosa" (filmą rasite štai čia). 
Kas neįprasto šiuose filmuose? 
Greičiausiai atsakysite, jog "Pulp Fiction" veiksmas pasakojamas ne iš eilės - vienoje
scenoje herojus nušaunamas, o paskui jis vėl veikia lyg niekur nieko. Toks
pasakojimas vadinamas nelinijiniu, tinkliniu - ir tai yra svarbiausia hiperteksto
ypatybė.
O kas sudomino žiūrint antrąjį filmą? Taip, tai filmas, kurį norint peržiūrėti... reikia
pačiam susikurti. Sakoma, jog tai yra interaktyvus kinas, o interaktyvumas - turinio
pritaikymas individualiems poreikiams - yra kita labai svarbi hiperteksto ypatybė. 
Dar neskubėkite imtis rimtai studijuoti hipertekstualumo, o ... pažaiskite. 
Štai Jim Andrews žaidimas "Arteroids", primenantis pirmojo asmens šaudykles. Jus puola žodžiai,
galite visus juos sunaikinti ir likti saugūs. Arba galite bandyti juos skaityti, suprasti jums skirtą
tekstą, jus supančą aplinką, bet tuo pat metu rizikuoti savimi. Jums rinktis, niekas neverčia. Bet jūs
patys ir būsite atsakingi už pasirinkimą, ne autorius. Galimybė patiems pasirinkti - dar viena
svarbi hiperteksto savybė. Kaip ir visažinio autoriaus / mokytojo išnykimas. Kaip šioje gerai
žinomoje Pink Floyd dainoje: 
Tačiau kartu su pasirinkimu bei autoriteto / mokytojo diktato išnykimo dingsta galimybė ir ko nors
pasiklausti, atsiranda tai, ką tyrinėtojai kartais vadina "skaitmeninio amžiaus vienatve"...
Na, o dabar apie viską iš eilės. Šioms ir kitoms hipertekstualumo temoms rasite atskirus
tinklalapius, o ten - tekstų, filmų ir žaidimų.   

8. Kūnas medijose ir kūnas kaip medija

Klausimas apie kūną iš pirmo žvilgsnio atrodo banalus – aš esu mano kūnas, t. y. esu
neatsiejamas nuo savo kūno, patinka tai, ar ne. Ar turime susitaikyti su kūnu tokiu, kokį davė
gamta, o gal mūsų kūnas yra plastiškas ir galime jį projektuoti pagal savo poreikius? Kas formuoja
poreikį tobulinti kūną? O gal ateityje galėsime pakeisti ar net iš viso atsisakyti savo kūno? Šiuos
klausimus nagrinėsime per Platono dualizmo, natūralizmo, reliatyvizmo, feminizmo ir
transhumanizmo teorijų prizmę.
Kas yra kūnas? Tradicinė kūno samprata (kūno ir sielos dualizmas) Mechanistinė kūno samprata
(žmogus-mašina) Fenomenologinė kūno samprata: „gyvenamas kūnas“ Postmoderni kūno
samprata
Lytiškas kūnas Biologinis požiūris (dominuoja sveikatos priežiūroje) Sociokultūrinis požiūris:
Biologinė lytis (sex) vs socialinė lytis (gender) Dženderizmas (genderism): Simone de Beauvoir:
moterimi ne gimstama, o tampama
Androginiškas kūnas Sugriaunama binarinė perskyra tarp vyro ir moters.
Seksualus kūnas Seksualinė laisvė Seksualinis patrauklumas Heteroseksualus/homoseksualus
kūnas Moralinė panika Monogamija Šeima
Disciplinuotas kūnas Askezė M. Foucault kūno samprata (kūno reguliavimas ir nuolatinė
priežiūra; Kūnas kaip grėsmė visuomenei. Kūno pertekliui ir kūno malonumams – gėda, griežtas
žvilgsnis ir pajuoka. Stebėjimo technikos tikslas – sukurti paklusnius kūnus
Disciplinuotas kūnas Kūno savikontrolė ir savidisciplina kaip naujoji etika. Individas,
jausdamasis stebimas visuomenės žvilgsnio, pats sau taiko disciplinarinę galią, reguliuodamas
savo kūną ir jo elgseną.
Nutukimo stigma medijose Medijos negailestingos viršsvorio turintiems žmonėms. Liekni veikėjai -
socialūs, nuoširdūs, laimingi, sėkmingi. Antsvorio turintys veikėjai - blogi, nepatrauklūs,
nedraugiški, žiaurūs arba komiški ir nuolat valgantys.
Suprekintas kūnas Kūnas kaip prekė, privalanti įgyti maksimalią rinkos vertę. Kaip tai pasiekti? –
Vartojant prekes. Vartojimas kaip asmenybės tapatybės kūrimas.
Suprekintas kūnas Vidinio pasaulio transformacija į išorinį kūną. Tobulo kūno projektavimas
„Niekada nebūsi per jaunas ir niekada nebūsi per lieknas“ industrija (kosmetika, mada, fitnesas,
sportas, laisvalaikis, švara, dietos, kosmetinė chirurgija ir t.t.) Senėjimas – tabu.
Kūnas kaip medija Kūnas kaip ženklas, perteikiantis tam tikrą reikšmę apie mus ir mūsų
pasaulėžiūrą. Mada (rūbai) Valgymas Technologijų naudojimas Automobilis Kūno puošyba
(tatuiruotės, auskarai, bagelheads, šukuosenos ir t.t.

10. Moteris ir vyro įvaizdžiai medijose

 Biologinis požiūris (dominuoja sveikatos priežiūroje)
 Sociokultūrinis požiūris:
Biologinė lytis (sex) vs socialinė lytis (gender)
Dženderizmas (genderism):
Simone de Beauvoir: moterimi ne gimstama, o tampama
Androginiškas kūnas
 Sugriaunama binarinė perskyra tarp vyro ir moters.

Vyriškumas
Moteris – tai trapi gėlelė, vyras – uola, į kurią daužosi jūros bangos. Uola užstoja gėlelę nuo bangų ir vėjų.
Gėlelėmis ir uolomis esame gimę, tokiais buvome sutverti. (N.Oželytė)
Vyro kūnas (tradicinė samprata)
 Natūralus
 „Savaime suprantamas“
 Stiprus
 Atsparus
Vyro kūnas (šiuolaikinės temos)
Vyrų sveikata
 Raumenų auginimas
 Svorio kontrolė
 Kosmetinė chirurgija
 Seksualinė technika
 Patrauklus kūnas

Stiprumo mitas
Vyriškumas – tai:  Pasiekimai  Sėkmė  Kontrolė  Tvirtumas  Savižudybės
 Heteronormatyvumo standartai  „Būk vyras!“  Nevyras
 Fališka tapatybė  Macho  Agresyvus įvaizdis  Perteklinis kūnas

Moterų įvaizdis
 Grožio industrija  Moterų kūnų transformacija  Moteriška tapatybė ir kapitalas
Kapitalo stereotipas
 Finansiškai pajėgi  Nepriklausoma  Sėkminga
Patriarchalinis stereotipas
 Seksuali  Priklausoma  Partnerė (eks-partnerė)  Motiniška

Grožio mitas
 Grožis kaip didžiulis verslas  Bjauraus ančiuko mitas
 Medijose pateikiami vaizdiniai, kurie atitinka tiek kapitalo (ypač mados ir dietų industrijos), tiek
patriarchijos (vaizduojant moterį kaip trapią, jauną ir seksualią) stereotipus.
Valgymo sutrikimai:
 Anoreksija,  Bulimija.  Motiniškos ir seksualios moters vaidmenų sankirta.  Šeimos maitinimas ir
susilaikymas nuo maisto  Vidinio pasaulio transformacija į išorinį kūną.  Tobulo kūno projektavimas
 „Niekada nebūsi per jaunas ir niekada nebūsi per lieknas“ industrija (kosmetika, mada, fitnesas, sportas,
laisvalaikis, švara, dietos, kosmetinė chirurgija ir t.t.)  Senėjimas – tabu.

Stereotipų kūrimas: moterys medijose

Stereotipiniai vaidmenys: namų šeimininkė, motina, slaugytoja, sekretorė, padėjėja.
Stereotipų kūrimas: Medijos moterims
Romantiški romanai ir muilo operos yra laikomi žemesniais nei į vyrus orientuoti romanai, pvz., apie šnipus.
Video žaidimai pašalina moteris, kaip ir iš kompiuterių pasaulio, kuris skirtas vyrams.
Telefonas skirtas kaip komunikacijos instrumentas verslo pasaulyje.
Moterims telefonas – “banaliam” socialiniam naudojimui.
Moterys internete vyrauja kaip “blogerės”, tačiau jų komunikacija vyksta iš namų, taip apribojant socialinį
asmeninį bendravimą ir išlaikant nuostatą, kad jos nėra “verslininkės”.
Stereptipų kūrimas: Žaislai
 Žaislai vaikui palieka tik savininko ir vartotojo, o ne kūrėjo vaidmenį.  Mergaičių ir berniukų žaislai. 
Disnėjaus Princesės linija 2012 m. uždirbo virš 3 milijardų dolerių
Nutukimo stigma medijose
Medijos negailestingos viršsvorio turintiems žmonėms.
Liekni veikėjai - socialūs, nuoširdūs, laimingi, sėkmingi.
Antsvorio turintys veikėjai - blogi, nepatrauklūs, nedraugiški, žiaurūs arba komiški ir nuolat valgantys.

Kiborgas Cyb(ernetic) org(anism)

 Organizmo ir technologijos simbiozė  Mechanizmo ir organizmo junginys  Kiborgas reprezentuoja
žmogaus susijungimą su technologija.
Ar kūnas yra atgyvena?
 Mark O’Brien: žmogaus priklausomybė nuo mašinų jau XX a. pabaigos faktas.  Hans Moravec ir Marvin
Minsky kelia klausimą apie galimybę atskirti sąmonę nuo smegenų – transmigracija.  Žmogaus sąmonės
išsaugojimo kompiuteriuose ar mobiliuose robotuose idėja.
Transhumanizmas (H+)
 Tarpinė būsena tarp žmogaus ir postžmogaus.  Technologijų panaudojimas žmogaus evoliucijai (techno-
Darvinizmas)
Technologijų panaudojimas, siekiant eliminuoti visus mentalinius ir fizinius barjerus. Technologinio
nemirtingumo idėja.
Postžmogus (Posthuman)
 Postžmogus yra žmogaus ir dirbtinio intelekto, perkrautos sąmonės simbiozė, kiborgas.  Turi neribotą
fizinę, intelektinę ir psichologinę galią  Geba save programuoti, kurti,  Potencialiai nemirtingas, neribotas
individas.

11. Sportas kultūroje ir medijose

Senovės Graikija (1000-100 m.pr.Kr.)

Sporto renginiai susiję su religinėmis šventėmis ir ritualais
Sportininkai – jauni vyrai, kilę iš turtingų šeimų
Žymiausios sporto žaidynės – Olimpijoje – vyko kas 4 metai
Karo sportai: ieties ir disko metimas, imtynės, boksas, bėgimas, šuolis į tolį, šaudymas iš lanko, vežimų
lenktynės
Smurtas ir traumos
Politinis žaidynių aspektas
Profesionalūs atletai
Romėnų sporto varžybos: gladiatoriai (100 m.pr.Kr.-500 m.po.Kr.) • Sportas kareivių treniruotėms ir
reginys masėms • Karietų lenktynės • Boksas • Gladiatorių kovos • Lažybos • Spektakliais buvo siekiama
nuraminti dykas mases ir atsikratyti nepageidaujamų piliečių (vagių, žudikų, krikščionių)
Viduramžių sportas: turnyrai (5-13 a.) • Kaimuose žaidžiami žaidimai yra šaknys tokiems žaidimams kaip
futbolas, žolės riedulys, regbis, akmenslydis, beisbolas, boulingas. • Valstiečių žaidimai neturėjo aiškios
struktūros ir keletą taisyklių. • Aukštuomenės žaidimai reikalavo įrangos: bilijardas, tenisas, rankinis, žirgų
lenktynės, riterių turnyrai. • Dėl pasyvaus vaidmens, moterys nedalyvaudavo žaidimuose.
Renesansas, Reformacija, Švietimas (14-18 a.) • Neigiamas Reformacijos požiūris į laisvalaikio žaidimus (16-
17 a.) • 17 a. Anglijos karalius Čarlzas I atgaivino tradicines šventes ir viešas žaidynes: kriketas, žirgų
lenktynės, irklavimas, fechtavimasis, golfas, boksas tapo labai populiarūs. • 14-16 a. “Renesanso vyras” –
išsilavinęs, stipraus kūno, jautrus estetikai, išmanantis ginkluotę. • Renesanso aukštuomenės moterys “iš
prigimties” silpnos ir pasyvios, jų dalyvavimas žaidimuose ribotas. • Švietimo epochoje (17-18 a.) žaidimai
atsiejami nuo religinių ceremonijų ir ritualų; reikalauja specializacijos; pasiekimai matuojami ir fiksuojami.
Modernieji laikai (XIX a.) • 19 a. pradžioje kaimiečiams nebuvo laisvo laiko žaidimams, o miestiečiai
neturėjo kur sportuoti, be to, darbas – gerovės ženklas. • 19 a. vid. susirūpinta darbininkų sveikata (ligotas
ir silpnas nebus produktyvus) – atsirado “sveiko” laisvalaikio užsiėmimai: gimnastika, mankšta lauke,
fitnesas.
Modernieji laikai (XX a. pradžia) • 20 a. pradžioje turtuoliai užsiėmė sportu, siekdami įrodyti, kad yra
pakankamai turtingi užsiimti nepelninga veikla. • Atsirado sporto standartai: sportas turi būti žaidžiamas su
tinkama apranga, su tinkama įranga ir tinkamomis progomis. • Nuo 20 a. pradžios atsirado vis daugiau
progų darbininkų klasei užsiimti sportu: atsirado parkai, rekreacijos programos miestiečiams, ypač vaikams.
• Sportas kaip charakterio ugdymo priemonė. • Lyčių lygybė sporte. Moteriškos sporto šakos.
Modernieji laikai (XX a. antra pusė) • Populiariosios kultūros reiškinys • Komercializacija • Reginys masėms
• Konkurencija, pergalės, rekordai • Profesionalus sportas • Žiniasklaidos dėmesys
Sportas ir konkurencija • Dažnai manoma, kad konkurencinė apdovanojimų sistema verčia žmones sunkiai
dirbti, o žmonės sunkiai dirba vedami konkurencinių tikslų • Orientacija į pergalę • Būtina atiduoti visas
jėgas • Pergalė = nuopelnai • Militaristinis diskursas
Sportas ir charakteris • Sportas grūdina charakterį • Aukšti konkurenciniai reikalavimai • Pabrėžiami vyriški
atributai • Nekonkuruoti = neturėti charakterio • Citius, Altius, Fortius
Sportas ruošia suaugusių gyvenimui? • Gyvenimas – negailestinga konkurencinė kova • Sportinė įtampa ir
konkurencija paruošia jaunimą suaugusiųjų gyvenimui • Pergalės ir pralaimėjimo skonis • Prasilenkia su
gyvenimu
Konkurencinis sportas ir gyvenimas Sportas: • Konkurencija yra sporto dalis • Varžovai yra žinomi ir
tiesioginiai • Vertinimai yra objektyvūs • Taisyklės yra aiškios ir bendrai priimtos • Sėkmė priklauso nuo
fizinių įgūdžių • Įvykiai yra organizuoti Gyvenimas: • Konkurencijos vengiama • Varžovai dažniausiai
nežinomi • Vertinimai subjektyvūs • Nėra aiškių taisyklių, nes nepagrįstos konsensu • Sėkmė priklauso nuo
socialinių įgūdžių • Įvykiai yra neorganizuoti
Sporto etika • Aukotis dėl žaidimo • Siekti pergalės • Prisiimti rizikas ir žaisti per skausmą • Nepripažinti
jokių ribų tobulėjimui Šlovinami atletai, kurie uoliai laikosi sporto etikos, žaidžia traumuoti, iškenčia
operacijas ir pan.
I. Kanto etika sporte • Laimingas žmogus nebūtinai vertas laimės; Vertas laimės žmogus nebūtinai
laimingas. • Moralus poelgis yra vykdomas iš pareigos. Elkis taip, kad tavo valios maksima galėtų kartu būti
visuotinio įstatymų leidimo principas. Elkis taip, kad žmonės ir žmonija visada būtų tau tikslu ir niekuomet
tik priemone.
Deviacija sporte • Grubus žaidimas, nesportiškas elgesys, taisyklių ignoravimas, dopingo vartojimas •
Spaudimą laimėti sukuria komercializacija, televizija, politika, ... • Ne žaidimo metu atletai įsivelia į
muštynes, sekso ir narkotikų skandalus • Deviantiškas trenerių elgesys
Lytis ir lygybė Skatina lygybę • Masinis įsitraukimas į sportą. • Moterų judėjimas • Sveikatos ir fitneso
judėjimas • Padidėjęs žiniasklaidos dėmesys moterims sporte Slopina lygybę • Nevienodas biudžetas •
Moterų stygius sporto administravime • “Kosmetinio fitneso” ir lieknumo kultas • Moterų sporto
trivializacija
“Lyčių logika” sporte • Sėkmė tapatinama su vyriškumu • Nesėkmė – su moteriškumu • Pabrėžiamas
“natūralus” moterų netinkamumas sportui • Moterų varžybos neatitinka vyrų sporto standartų • Moterų
sportas stebimas dėl moterų
Seksualumas sporte Heteronormatyvumo standartai • Silpnumas ir emocijos traktuojamos kaip vyriškumo
stoka • Mizoginija ir homofobija • Moterims keliami moteriškumo, švelnumo, grakštumo idealai
Rasė ir etniškumas sporte • Žmonės nevartojo termino “rasė” iki 18 a. • Rasės logika – baltaodžiai žmonės
intelektualesni ir civilizuotesni nei kitų rasių atstovai. • Juodaodžiai sportininkai buvo laikomi mažiau
žmogiškais. • Tarzano mitas
Sportas ir politika Politiniai lyderiai reklamuojasi žiūrėdami ar dalyvaudami varžybose. Sukelia nacionalinį
pasididžiavimą. Šalys naudoja sportą pakelti savo reputaciją.
Sportas ir sveikata Daugelis mano, kad sportas gerina sveikatą, mažina sveikatos priežiūros išlaidas, tačiau:
• Daugelio ligų neįmanoma išvengti sportuojant; • Daugelis sporto formų nestiprina sveikatos; • Orientacija
į pergalę bet kuria kaina, lemia brangiai kainuojančias traumas; • Sportuojantys gali pernelyg sureikšminti
sveikatą.
Sportas ir sveikata Daugelis vyriausybių mano, kad sportas didina darbuotojų produktyvumą: • Sportas
neturi ilgalaikio poveikio darbuotojų produktyvumui; • Darbuotojų produktyvumui reikšmingą poveikį turi
darbo sąlygos ir darbuotojų pasitenkinimas, o ne galimybės sportuoti.
Sportas ir ekonomika • Milijardai dolerių kiekvienais metais išleidžiami bilietams, sportinei įrangai, dalyvio
mokesčiams, klubo narių mokesčiams, reklamai ir lažyboms.
Sportas ir komercija Žiūrovo interesas • Sėkmės ideologija Sėkmė kiekviename gyvenimo aspekte paremta
sunkiu darbu, vadinasi, sunkus darbas yra sėkmės garantas • Jaunimo sportas Vaikai įtraukiami į sporto
programas, kad suaugę taptų žiūrovais • Medijų dėmesys Leidžia žiūrovui pasijusti sporto įvykių sūkuryje
(hipertikrovė)
Sportas ir komercija Ekonominiai motyvai: • Sporto organizacijos ieško globalių rinkų Sporto organizacijos
siekia išplėsti savo rinką ir padidinti pelną • Korporacijos panaudoja sportą kaip priemonę globaliai
ekspansijai Multinacionalinės korporacijos, remdamos sportą, siekia reklamuoti savo vardą
Komercializacija sporte • Formatas ir tikslai; Keičiamas varžybų formatas, taisyklės, tikslai, siekiant padidinti
patrauklumą žiūrovams • Žaidėjų, trenerių ir rėmėjų orientacija Skatinama rizikinga žaidėjų elgsena,
siekiant patraukti menkai išprususio žiūrovo dėmesį • Sporto organizacijos; Žaidėjai praranda dalyvavimo
sporte kontrolę.
Sportas ir medijos • Sporto egzistencija nepriklauso nuo medijų • Komercializuoto sporto sėkmė priklauso
nuo medijų • Televizijos reikšmė • Selektyvi reprezentacija • Sporto žvaigždės
Sporto temos medijose • Sėkmės tema Pabrėžiama sėkmė per konkurenciją, sunkų darbą, atkaklumą,
dominavimą • Vyriškumo ir moteriškumo temos Moterų sporte pabrėžiama gracija, estetika; vyrų sporte –
fizinė jėga, dominavimas • Ideologinės temos Nacionalizmas, vartotojiškumas
Sporto medijų poveikis • Aktyvus įsitraukimas Sporto herojų įkvėpti vaikai linkę aktyviai sportuoti • Sporto
renginių lankymas Nevienareikšmiškas vertinimas • Lažybos Lažybos didina žiūrovų įsitraukimą į sporto
reginį

12. Medijų turinio interpretacija

13. Medijos ir socialinio suvokimo dėsningumas

14. Rašto ir vaizdo ontologija

Christianas Wolffas (XVII a.) Kas yra ontologija?

-„ontologija arba pirmoji filosofija yra mokslas apie buvinį apskritai arba tuo požiūriu, kuriuo jis yra buvinys
(ontologia seu philosophia prima est scientia entis in genere seu quatenus ens est)“
-Kitaip tariant, ontologija yra pagrindinė filosofijos disciplina

Ontologija yra: pirmoji filosofija arba mokslas apie buvinį apskritai, arba tuo požiūriu, kuriuo jis yra buvinys.

Ontologija kaip disciplina gimsta iš VII a.pr.m.e. atsiradusio fonetinio alfabeto ir to pasekoje susiformavusios
graikų filosofijos.

Medijų ir ontologijos santykis gali būti nusakytas šitaip: medijos lemia žmogaus „buvimo-pasaulyje“ būdą ir
jos yra to būdo galimybės sąlygos.
Ontologija kaip „logologija“ (Barbara Cassin) Raštas yra medija, į kurią panardinta kalba tampa
„regima“. Tačiau tapusi regima, ji tuo pačiu tampa ir „regimybe“.

Roland Barthes Fotografijos studium: Tai atidus fotografijos studijavimas, pastebint smulkiausias detales.
Tai dūris, ar įgėlimas, kurį man sukelia fotografijos objektas.

Fotografijos spectrum yra: mirusiųjų sugrįžimas – seniai miręs žmogus „nuolat sugrįžta“ pažvelgus į
fotografiją

Vilémas Flusseris išskiria tokius du svarbius esminius pjūvius žmonių kultūroje

linijinio rašto išadimą ir techninių vaizdų išradimą

15. Kultūros industrija. Nuo kulto prie meno

Kultūros industrija yra sąvoka, kurią įvedė vokiečių filosofas Theodoras W. Adorno. Nesunku pastebėti
šios sąvokos ambivalentiškumą: kaip galima kultūros dalykus laikyti pramoniniais? Juk kultūra paprastai
siejama su vienetine, išskirtine menininko kūryba ir pan. Industrija yra pramoninė, serijinė ir pigi
artefaktų gamyba. Th. Adorno sąvoką įvedė po II pasaulinio karo gyvendamas Jungtinėse Amerikos
Valstijose. Filosofas buvo šokiruotas Holivudo produkcijos, jos įtakos socialinei-kultūrinei sferai. Todėl
Adorno, kartu su kolega M.Horkheimeriu įvertino susidariusią situaciją. Jų vertinimas yra
vienareikšmiškai neigiamas. Neigiamai šiandienos kultūros industriją traktuoja beveik visi kultūrologai,
filosofai, menotyrininkai. Tačiau visame šitame diskurse yra du „balsai“, kurie kultūros industriją vertina
teigiamai. Tai garsus medijų filosofas, kultūros kritikas Walteris Benjaminas  (1892- 1940) ir Kanados
kultūrologas, medijų teoretikas Marshallas McLuhanas (1911- 1980). Vienas  W.Benjamino tekstas yra
labai svarbus medijų filosofijai: “Meno kūrinys jo techninio reprodukuojamumo epochoje”. Čia autorius
aprašė meno kūrinio aurosnykimo (NB nykimo, o ne išnykimo) procesą atsiradus techniniam
reprodukuojamumui, t.y. fotografijai. Skaitant Benjamino tekstą gali kilti įspūdis, kad autorius
apgailestauja jog meno kūrinys netenka savo tikrumo, “čia ir dabar”. Tačiau tai klaidinga nuomonė.
Paskaitoje yra aiškinama kokiu būdu vyksta auros nykimas, kaip jis atveria galimybės sąlygas rastis
masiniam menui, ir apskritai, kaip nuo kulto pereinama prie meno ( NB kultas ir menas nėra tas pats).
Kas nutinka visuomenėje, kurioje bet kas gali vartoti meną? Ir kas nutinka tokiam menui? Kaip ši
problema atrodo tikrovės nykimo procese? Kodėl menas yra laikomas medija? Šie ir kiti klausimai
analizuojami paskaitoje.

MASINIS MENAS:
Televizija, filmai, komiksai, muzika, literatūra, fotografija
Masinio meno prigimtis
- Dailieji menai ir įvairios jų rūšys atsirado ir ištobulėjo tokiais laikais, kurie nepaprastai skyrėsi nuo
mūsų epochos. Juos sukūrė žmonės, kurių poveikio galia daiktams ir aplinkai, palyginti su mūsų, buvo
menka. Stulbinantis technikos priemonių sugebėjimo prisitaikyti ir preciziškumo didėjimas netolimoje
ateityje žada didžiulius senovinio grožio amato pakitimus. Visi menai turi fizinę dalį, kurios nebegalima
nagrinėti ir su ja elgtis taip, kaip anksčiau; ji nebegali išvengti dabartinio mokslo ir praktikos poveikio.
Pastaruosius dvidešimt metų nei materija, nei erdvė, nei laikas nebėra tie patys, kokie jie buvo nuo
neatmenamų laikų. Reikia būti pasirengusiems tam, kad didžios naujovės gali paveikti visų menų
techniką, ir galbūt, nelyg mago lazdelės mostelėjimu, pakeisti pačią meno sampratą.
- Paul Valéry1: Pieces sur l’art. Paris /o.J. /, p. 103/104 („La conquête de l’ubiquité“)
 Kas yra meno kūrinio aura?
- Meno kūrinio Čia ir Dabar
- Unikalus kad ir labai tolimo daikto tolybės apsireiškimas. „Vasaros popietę ilsintis stebėti kalnų
grandinę horizonte ar šaką, metančią šešėlį ant poilsiautojų – tai kvėpuoti kalnų ar šakos aura“
(W.Benjamin)
Masinis menas paremtas:
- emocijomis ir morale

• Meno kūrinys jo techninio reprodukuojamumo epochoje

Techninis reprodukuojamumas panaikina aura
• Išlaisvina meną iš kulto
• Kultinę meno vertę pakeičia eksponuojamoji vertė
• Menas vartojamas masiškai
• Katarsis
Galimybes plisti masiniam menui sudarė
- Fotografijos išradimas

- Kino išradimas

Kultūros industrija

Atima iš žmogaus galimybę apjungti laiką ir erdvę sąmonėje

Masinio meno patirtis

Nesiskiria nuo bet kurio kito meno kūrinio estetinės patirties

15. Rašto ir vaizdo ontologija

Paskaitos metu pristatoma ontologijos sąvoka, ontologijos sritis, jos santykis su metafizika.
Ontologija kaip klausimas apie prasmę. Aptariamos tradicinės (Aristotelis) ir šiuolaikinės
ontologijos (M.Gabriel) sampratos. Ontologija iš esmės skleidžiasi rašto sferoje. Tačiau kas
pasikeičia kai įsitvirtina vizualinės medijos? 
·Logos ir ontologija
·Techninis vaizdas
Kino ontologija
Sąvokos: aura (Eng.aura), šokas (Eng.shock), ontologija (Eng.ontology), raštas (eng.Writing),
techninis vaizdas (Eng.technical image)

Christianas Wolffas (XVII a.)

Kas yra ontologija?
- „ontologija arba pirmoji filosofija yra mokslas apie buvinį apskritai arba tuo požiūriu, kuriuo jis
yra buvinys (ontologia seu philosophia prima est scientia entis in genere seu quatenus ens est)“
- Kitaip tariant, ontologija yra pagrindinė filosofijos disciplina
Ontologija yra:
- pirmoji filosofija arba mokslas apie buvinį apskritai, arba tuo požiūriu, kuriuo jis yra buvinys
Ontologija kaip disciplina gimsta iš
- VII a.pr.m.e. atsiradusio fonetinio alfabeto ir to pasekoje susiformavusios graikų filosofijos
Medijų ir ontologijos santykis gali būti nusakytas šitaip:
- medijos lemia žmogaus „buvimo-pasaulyje“ būdą ir jos yra to būdo galimybės sąlygos
Ontologija kaip „logologija“ (Barbara Cassin)
- Raštas yra medija, į kurią panardinta kalba tampa „regima“. Tačiau tapusi regima, ji tuo pačiu
tampa ir „regimybe“.
„Hantologija“
- „Hantologie“ (pranc.) – „ontologie“ (pranc.)
- Ši homofonija išreiškia techno-vaizdų steigiamos ontologijos esmę – „buvinio kaip buvinio
tyrinėjimas“ techno vaizdų epochoje yra ne kas kita kaip tyrinėjimas buvinio kaip „vaiduoklio“
(pranc.hanter – vaidentis, kartotis, sugrįžti)
- Esminis vaiduoklio bruožas yra jo ontologinis neapibrėžtumas

16. Medijų filosofijos kurso pibendrinimas

"The Truman Show"

"The Matrix Revolutions"

26.