2020-04-12

Mielas dienorašti,

šiandien pati nuostabiausia diena mano gyvenime. Pirmą kartą išvykstu į savo svajonių šalį. Nuostabu, ar
ne? Vykstu su šeima, jie irgi labai nekantrauja ir džiaugiasi. Mama labai jaudinasi, visada man sako darbus
kuriuos seniai jau atlikau, pavyzdžiui „Eik pasiimti lagaminą“ arba „Užrakink duris“ ir panašiai. Tai kartais
labai nervina, tačiau juk ir pati labai jaudinuosi, kad ko nors nepamirščiau. Vykstu į Italiją! Negi neskamba
kaip koks sapnas? Galiu patikinti, kad taip nėra. Dabar aš sėdžiu mašinoje, mes visi važiuojame į oro uostą.
Turbūt negalėsiu čia aprašyti kiekvienos nuostabios akimirkos, tačiau stengsiuosi kaip galėdama. Mes jau
esam nebetoli. Atrodo, jog pradedu drebėti iš džiaugsmo, o galbūt iš baimės. Aš šiek tiek bijau aukščio,
tačiau tikiuosi, kad nieko blogo neatsitiks. Parašysiu vėliau. Iki!