MOTERŲ AKTYVIZMO ISTORIJA

SOCIALINIŲ JUDĖJIMŲ KONTEKSTE:

FEMINISTINIAI JUDĖJIMAI
VYRŲ JUDĖJIMAI
SEKSUALINIŲ MAŽUMŲ JUDĖJIMAI

Dr. Reda Adomaitienė

Lyčių studijų centras, VU
Reda.adomaitiene@kf.vu.lt
SOCIALINIS JUDĖJIMAS, KAS TAI?
 SOCIALINIS JUDĖJIMAS
SOCIALINIS JUDĖJIMAS - tai kolektyviniai veiksmai, nukreipti į tam tikrus
visuomenės pokyčius.

Socialiniai judėjimai nebuvo suprantami kaip politiniai veikėjai, kurie siekia daryti įtaką valstybės
politikai ir santvarkai, o kaip kolektyvinis žmonių, nusivylusių esama situacija, elgesys.

Socialinis judėjimas turėtų kilti iš visuomenės apačios kaip spontaniška, savaiminė žmonių reakcija į
akivaizdžiai problemišką situaciją

Išsilaisvinimo judėjimo tikslas: šviesti likusią visuomenės dalį apie priespaudą, kurią patiria
išsilaisvinimo siekianti grupė; naikinti priespaudą – siekti, kad grupės narės ir nariai įgytų teises,
apsaugas ir laisves, kurias modernioje šalyje-valstybėje turi kitos/ kiti pilietės ir piliečiai.
 SOCIALINIS JUDĖJIMAS

MOTERŲ, FEMINISTINIAI JUDĖJIMAI

VYRŲ, MASKULINISTINIAI JUDĖJIMAI
LGBT, QUEER JUDĖJIMAI
KAS YRA FEMINISTINIS
JUDĖJIMAS?

IŠ KUR SUŽINOME APIE

FEMINISTINIUS
JUDĖJIMUS?
XX a. FEMINISTINIAI JUDĖJIMAI
ŠIO AMŽIAUS FEMINISTINIAI JUDĖJIMAI
Femen išgarsėja 2008 m.
protestuodamos prieš sekso
turizmą Ukrainoje su šūkiu
“Ukraina – ne viešnamis”
Judėjimo tikslas – sugrąžinti
radikalųjį feminizmą į kovą prieš
socialinę, ekonominč bei politinę
nelygybę. Išskirtinis bruožas –
protestavimas apnuoginus krūtis
ir gėlių vainikai ant galvų
 ŠIO AMŽIAUS FEMINISTINIAI JUDĖJIMAI

“Me Too” frazę 2006m. socialiniame tinkle “MySpace”

ėmė naudoti pilietinių teisių aktyvistė Tarana Burke.
2017 m., tai tampa populiaria grotažyme pabrėžiant
seksualinio priekabiavimo ir smurto netoleravimą (ypač
kino industrijoje).
ŠIO AMŽIAUS FEMINISTINIAI JUDĖJIMAI
“Daugelis aktorių sąmojingai koketuoja su
prodiuseriais, kad gautų vaidmenį, o paskui, kad
sukeltų kalbas apie save, esą prie jų
priekabiaujama. Man atrodė žavu, kai vyrai man
sakydavo jog esu graži ir turiu dailų užpakaliuką”
/ B. Bradot/
AR SOCIALINIAI JUDĖJIMAI GALI PASIEKTI NORIMĄ REZULTATĄ?
KAS YRA LAIKOMA SĖKMINGU JUDĖJIMU?
 MOTERŲ - FEMINISTINIAI
JUDĖJIMAI

Christine de Pizan
presents her The Book of
the City of Ladies to
Isabeau of Bavaria,
Queen of France

Frontispiece of Marie le Jars

Mary Wollstonecraft by John Opie
de Gournay
(c. 1797)
 FEMINISTINIAI JUDĖJIMAI
I FEMINIZMO BANGA
≈ 1830-ieji m.(arba 1840-1925 m. JAV): atšaka prieš-vergovinio judėjimo – moterų kova už politine teises
(ypač - balsavimo teisę - sufražizmas)

II FEMINIZMO BANGA
≈ 1960-1990 m.: siekis esmines politines teises artikuliuoti ekonominiais ir socialinės lygybės terminais
rekonceptualizuojant santykius tarp moterų ir vyrų (pasitelkus terminą „lytis“)

III FEMINIZMO BANGA

≈ 1980-1990 m.: ar apskritai gali būti visapasaulinis vieningas moterų judėjimas, ar moterų interesai ir
tikslai pasaulio Šiaurėje ir pasaulio Pietuose yra per daug skirtingi ir per daug prieštaringi, kad egzistuotų
vienas bendras judėjimas?

Feministiniai judėjimai: Anglija, Prancūzija, JAV; vėliau – XIX a. pabaiga – 48 pasaulio šalyse.
Specifika: trečiojo pasaulio, kolonijinėse šalyse kova už moterų teises visada siejosi su vietinių gyventojų grupių kova už savo teises (pvz., 1947 m. Indija – kovos už šalies
nepriklausomybę; 1948 m. Kenija – kova prieš kolonijinę valdžią; kt.)
 FEMINISTINIAI JUDĖJIMAI
I FEMINIZMO BANGA: ≈ 1830-IEJI M.

Urbanizacijos ir industrializacijos Vakarų pasaulyje sukurti dramatiški pokyčiai

darbo vietoje, šeimoje, moterų ir vyrų gyvenimuose.

PAGRINDINIAI TIKSLAI: moterų balsavimo teisė (sufražistės), švietimo

galimybės moterims, esminės teisinės reformos, paveldėjimo ir nuosavybės
teisės, užimtumo galimybės moterims.
 FEMINISTINIAI JUDĖJIMAI
I FEMINIZMO BANGA: ≈ 1830-IEJI M.
1848 m. pirmasis moterų teisių suvažiavimas Seneca Falls, New York, skirtas aptarti socialines,
pilietines ir religines moterų sąlygas ir teises.

1869 m. American Woman Suffrage Association (AWSA); 1890 m. National American

Woman Suffrage Association (NAWSA)

1920 m. XIX pataisa visoms Amerikos moterims suteikė teisę balsuoti.

Lucy Stone Henry Brow ne Blackwell Julia Ward How e Elizabeth Cady Stanton

Susan B. Anthony
 FEMINISTINIAI JUDĖJIMAI
I FEMINIZMO BANGA: ≈ 1830-IEJI M.

Elisabeth Dmitrieff

Nathalie Lemel 1871 m. Union des femmes pour la défense de Paris et les soins aux blessés ("Women's Union for the
Defense of Paris and Care of the Injured")

1894 m. Bund Deutscher Frauenvereine, the Union of German Feminist Organizations (BDF).

1897 m. National Union of Women’s Suffrage Societies (NUWSS), UK

1903 m. Women's Social and Political Union (WSPU), Manchester, England

Emmeline Pankhurst

Millicent Fawcett
 FEMINISTINIAI JUDĖJIMAI
I FEMINIZMO BANGA: ≈ 1830-IEJI M.
 Elizabeth Cady Stanton kovotoja už juodaodžių teises, pirmoji feminizmo apaštalė pradėjo kovą prieš moterų „vergiją“. 1869
m. ji įsteigė National Woman‘s Suffrage Association kovai už rinkimų teisės suteikimą moterims.

Sufražistinis judėjimas sparčiai plito ir D. Britanijoje bei jos kolonijose, taip pat Skandinavijoje. Britanijos judėjimo lydere
tampa Emile Pankhurst (1928), už savo triukšmingą veiklą keliskart įkalinta. Prancūzijos feminizmo lyderė Hubertine Auclert
(1914)

Daug vertimų į nacionalines kalbas ir tarptautinių ryšių ir kontaktų svarba kiekvienos konkrečios, vietinės kovos sėkmei.

Moterys marksizmo judėjime. Aleksandra Kollontai (1952) – ji paskirta Socialinės rūpybos liaudies komisare. 1919 m. ji
įsteigė „Ženotdiel“ – Partijos skyrių moterų reikalams, visokeriopai rūpinosi bolševikinės moters, laisvos nuo buržuazinių šeimos
gniaužtų, ugdymu;

Eugenika. Margaret Sanger 1914 m. įsteigė laikraštį The Woman Rebel gimimų kontrolės ir eugenikos propagandai (abortą
propaguoti dar buvo neleistina);

Egzistencializmo filosofija. Simone de Beauvoir 1949 m. pasirodo knyga Le Deuxième Sexe (Antroji lytis), laikoma feminizmo
biblija. žmogus ne gimsta, turėdamas vyro ar moters esenciją, esmę, būtį, bet tampa vyru ar moterimi iš radikaliai laisvos savo
egzistencijos, betarpiškos gyvenimo patirties.
 FEMINISTINIAI JUDĖJIMAI
I FEMINIZMO BANGA: ≈ 1830-IEJI M.
Antisufražistai (moterų rinkimų teisės priešininkai) rengė kampanijas ir visuomenę baugino gūdžia
feministine ateitimi. Didžiausios jų baimės buvo moterų suvyriškėjimas ir vyrų sumoteriškėjimas.

Antisufražistų leidžiami atvirukai, kuriuose bandoma atvaizduoti niūrią žmonijos ateitį

moterims gavus pilietines ir politines teises.
Kitam seminarui (kovo 5 d.) peržiūrėti
filmą “Sufražistė”.

Nuoroda filmui:
https://www.youtube.com/watch?v=92mW
QEkB6oU

Filmo treileris:
https://www.youtube.com/watch?v=056FI2
Pq9RY
 FEMINISTINIAI JUDĖJIMAI
I FEMINIZMO BANGA: ≈ 1830-IEJI M.

KO PASIEKĖ I FEMINIZMO BANGOS ATSTOVĖS?

 Kokias teises įgijo moterys?

Ar jos galingai išsiliejo į viešojo gyvenimo platybes?

Ar jos užpildė gimnazijų auditorijas, universitetus?

Ar jos įžengė į parlamento sales, vyriausybių kabinetus, politinių partijų valdančiąsias
institucijas?

Į moteris, kurioms pavyko kažko pasiekti daugiau laisvose profesijose, moksle ar politikoje
ilgainiui pradėta nepatikimai šnairuoti ar net smerkti, laikyti jas kuoktelėjusiomis
 FEMINISTINIAI JUDĖJIMAI LIETUVOJE
I FEMINIZMO BANGA: ≈ 1830-IEJI M.
Iki 1905 m., įkurta pirmoji lietuvių moterų organizacija Lietuvos moterų
susivienijimas, feministinis judėjimas buvo neformalus. Siejosi su tautiniu
sąjūdžiu ir jo vertybėmis.
Magdalena Draugelytė
Felicija Bortkevičienė-
Galdikienė (1891-1979)
Povickaitė (1873-
1945) knygnešė,
pedagogė, visuomenės
veikėja
Ankstyvosios moterų organizacijos užsiėmė įvairia veikla: pradedant
spaudos darbuotoja,
visuomenės veikėja socialine ir kultūrine (švietimu, mokyklū kūrimu, labdara, leidyba) ir baigiant
politine (memorandumų rašymas, mitingų ir suvažiavimų organizavimas,
dalyvavimas tarptautiniame sufražisčių judėjime, dalyvavimu rinkimuose).
Gabrielė
Petkevičaitė-
Bitė (1861-
Moterys aktyviai kovojo su prostitucija, skurdu, alkoholizmu ir alkoholio
1943)
Lietuvos
prekyba, politiniu, socialiniu ir ekonominiu moterų diskriminavimu.
rašytoja,
publicistė,
visuomenės Pirmosios feministės: Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Gabrielė
bei politinė
veikėja Petkevičaitė-Bitė, Žemaitė, Ona Brazauskaitė-Mašiotienė, Felicija
Bortkevičienė ir kt.

Jurėnienė, Virginija. 2008. Lietuvos moterų judėjimo etapai ir bruožai. Inter-studia humanitatis, 5: 53-71.
Karčiauskaitė, Indrė. 2007. Katalikiškoji moterų judėjimo srovė Lietuvoje (1907-1940). Daktaro disertacija. Kaunas: VDU
 FEMINISTINIAI JUDĖJIMAI
I FEMINIZMO BANGA: ≈ 1830-IEJI M.

PAGAL IDEOLOGINIŲ SROVIŲ VYRAVIMĄ SKIRIAMI:

Magdalena Draugelytė  pasaulietinis-liberalusis (demokratinis) (1890-1908 m.), veikiamas varpininkų (nuo 1901 m.
Felicija Bortkevičienė-
Povickaitė (1873-
Galdikienė (1891-1979) demokratų) ir socialdemokratų (nuo 1896 m.);
pedagogė, visuomenės
1945) knygnešė,
veikėja
spaudos darbuotoja,
visuomenės veikėja  katalikiškasis (1908-1926 m.). Stipriausia ir įtakingiausia tuo periodu buvo Lietuvos katalikių
moterų draugija, remiama LKDS (iki 1919 m.), LKDP (nuo 1919 m.) ir kunigų;

 pereinamasis tarpsnis (1927-1928 m.), kuris buvo ketvirtojo moterų judėjimo periodo dalis ir
Gabrielė kuriuo nevyko nei katalikiškosios, nei liberaliosios bei socialdemokratinės moterų judėjimo
Petkevičaitė-
Bitė (1861- srovių veikla, nes jos turėjo prisitaikyti prie naujų autoritarinio režimo sąlygų;
1943)
Lietuvos
rašytoja,  liberaliosios moterų judėjimo srovės veiklos periodas (1928-1940 m.), kai moterų judėjimas
publicistė, tapo priklausomas nuo vyriausybės ir A. Smetonos autoritarinio režimo.
visuomenės
bei politinė
veikėja Lietuvos moterų judėjimas kaip ir Europoje apėmė politikos, profesinę,
kultūros bei labdaros sritis.
Jurėnienė, Virginija. 2008. Lietuvos moterų judėjimo etapai ir bruožai. Inter-studia humanitatis, 5: 53-71.
Karčiauskaitė, Indrė. 2007. Katalikiškoji moterų judėjimo srovė Lietuvoje (1907-1940). Daktaro disertacija. Kaunas: VDU
Kokia kovo 8-osios dienos
esmė?
Kokia kovo 8-osios dienos esmė?

Tai dirbančių, kuriančių moterų šventė, gebančių kovoti už

savo teises moterų šventė
 FEMINISTINIAI JUDĖJIMAI
II FEMINIZMO BANGA: ≈ 1960-1990 M.
PLATESNIS INTERESŲ SPEKTRAS: reprodukcinės teisės, seksualinė ir ekonominė
eksploatacija, smurtas prieš moteris.

ĮSITRAUKUSIŲ MOTERŲ IR JŲ TIKSLŲ DIVERSIFIKACIJA: nėra vieno socialinio

judėjimo, vienos grupės, dažnai – vienos visuotinai sutartos darbotvarkės.

Nuo 1970-ųjų reikšmingas augimas regioninių, tarpregioninių, tarptautinių tinklų tarp feministinių
grupuočių.
 Antrosios feminizmo bangos pradžios ženklu laikoma JAV žydės Betty Friedan (2006) knyga The Feminine Mystique,
išleista 1963 m.
Viena svarbiausių radikaliojo feminizmo lyderių – Kate Millett, parašiusi knygą Sexual Politics (1970).
 FEMINISTINIAI JUDĖJIMAI
II FEMINIZMO BANGA: ≈ 1960-1990 M.

Pradėtas tyrinėti ryšys tarp asmeninio ir politinio – iš to

atsirado kalba apie teises darbo dietoje, prievartą namuose, lytinį
smurtą, reprodukcines teises.

Socialistinis feminizmas: socialistinė humanistinio pasaulio

vizija gėrybių perskirstymas ir atskirties tarp valdančiosios
klasės ir valdomųjų panaikinimas.

Radikalusis feminizmas: reprodukcinės moterų teisės,

prievartavimai, prostitucija, santuoka, kt. – patriarchalinės
priespaudos instrumentai.
 FEMINISTINIAI JUDĖJIMAI
II FEMINIZMO BANGA: ≈ 1960-1990 M.
The Treaty of Rome (1957): “Each Member State shall during the first stage ensure
and subsequently maintain the application of the principle that men and women
should receive equal pay for equal work.” (§ 119)

Equal Pay Directive (1975)

Equal Treatment Directive (1976)
Social Security Directive (1979)
Occupational Social Security Directive (1986) (Amended in 1996)
Pregnant Workers Directive (1992)
Parental Leave Directive (1996)
Burden of Proof in cases of discrimination based on sex Directive (1997)
...

Marchetti, Marina and Tiia Raudma , eds. 2010. Stocktaking 10 years of “Women in Science” policy b y the European Commission 1999-2009. Luxembourg: Publications Office of the European Union
 FEMINISTINIAI JUDĖJIMAI
III FEMINIZMO BANGA: ≈ 1980-1990 M.
Sąsajos su akademiniais darbais: postmodernizmas, post-kolonializmas, M. Foucault darbai, queer
teorija.
 „moteriškumas“ kaip kategorijos kvestionavimas
 Lyčių lygybės politika moksle, kt. profesijose
 kt.
1992 m. pasirodo Rebecca Walker straipsnis Becoming the Third Wave apie apmirusio feminizmo
atgimimą.
pasmerkia radikaliųjų feminisčių separatizmą, „viktimizmą“ (angl. victim – auka), begalinį ašarojimą dėl žiaurių
prievartaujančių vyrų ir jų sukeliamų kančių.
Imamas skelbti power-feminism, jėgos feminizmas, pragmatiškai siekiant konkrečios politinės valdžios.
Senosios moterų judėjimo narės kovojo už savo nuomonės išgirdimą, įtaką visuomenei, moterų padėties pagerinimą ir
teises.
Nauju trečiosios bangos reiškiniu galima laikyti feminisčių motinų išaugintos mergaičių kartos protesto formas. (Pvz.,
1991 m. JAV kilo Riot grrrl judėjimas)
 MOTERŲ, FEMINISTINIAI JUDĖJIMAI
LIETUVOJE

sklfjkl

Nuo 1988 m. atkurtas Lietuvos

moterų judėjimas, kurį
galima skirstyti ir pagal regionus:
Lietuvos, Vilniaus ir Klaipėdos
kraštų. Toks skirstymas yra
sąlyginis, nagrinėjama Klaipėdos
ir Vilniaus kraštų moterų judėjimų
specifika ir jų visų integravimasis į
vieną Lietuvos moterų judėjimą.

http://www.lsc.vu.lt/assets/leidiniai/index81f4.html?show_content_id=688
 MOTERŲ, FEMINISTINIAI JUDĖJIMAI
Moterų (feministiniai) judėjimai skiriasi nuo visų kitų judėjimų tuo, kad jie yra einantys
tiesiausiu keliu, kelia kitokius klausimus ir dažnai siekai tikslų, kurie kelia iššūkį tam, ką
įprastai apibrėžiame kaip ten, kur norime nueiti.

Kai kas: moterų judėjimų tikslai yra panašūs su judėjimų už darbą, žmogaus teises ir
studentų grupių judėjimų, kurie siekė teisingumo savo nariams, tikslais.

Dauguma: moterų judėjimų tikslai yra platesni nei kitų judėjimų, jais siekiama pokyčių
santykiuose, kurie yra įvairesni ir kompleksiškesni, nei akcentuojami kituose judėjimuose.
Kartais sunku nustatyti aiškius tikslus; kartais atskirų moterų grupių tikslai prieštarauja kitų grupių
tikslams: kai kuriais atvejais koncentruojamasi į lyties tapatybę (tapatumo politiką); kai kuriais atvejais
koncentruojamasi į platesnio spektro projektus socialinėms transformacijoms.
 VYRŲ, MASKULINISTINIAI JUDĖJIMAI

XIX-XX a. sandūroje vyrai reagavo į lyčių sistemos pokyčius:

Masculinistai: homosocialinės institucijos, akcentuojančios Amerikietiškojo vyriškumo feminizaciją,

atsiradusią dėl industrializacijos, darbo nuo namų sferos atskyrimo ir būtinybės vyrams save įrodyti rinkoje.

Antifeministai: tiesioginė opozicija moterims sufražistėms ir moterų dalyvavimui viešojoje erdvėje,

paremta įsitikinimu, kad tradicinė patriarchalinė šeima yra Dievo duotas natūralus socialinis darinys.

Profeministai: feminisčių reikalavimų išplėsti moterų viešą dalyvavimą ir sunaikinti lyčių darbo
pasidalinimą šeimos gyvenime palaikymas, paremtas teisingumo jausmu ir įsitikinimu, kad lyčių sistemos
pokyčiai bus naudingi ir vyrams.
 VYRŲ, MASKULINISTINIAI JUDĖJIMAI
1970-ieji: Vyrų išsilaisvinimo judėjimas
dominuojanti lyčių/lytiškumo sistema reiškia prievartą ir vyrams, ir moterims.
Vyriškumo kaina vyrams: vyrai yra tikrosios griežtų lyčių
vaidmenų, prostitucijos, pornografijos, skyrybų institucijos,
netikrų išprievartavimų ir apkaltų dėl priekabiavimo, ir net
smurto namuose aukos.
1977 m. Men‘s Rights Movement
1980 m. The Coalition of Free Men
???? m. Men Going Their Own Way (MGTOW)
„Feministiniai judėjimai – tai mėginimas paslėpti faktą, kad
moterys, kaip grupė, turi ‚tikrąją‘ galią.“
„Tragedija tame, kad vyrai nesuvokia savęs pilnai, kaip žmogaus“.
... tai ne mizoginija, ne kažko atėmimas iš moterų (vaikų, teisių), ne vyrų
atidavimas (jei tai ne pareiškimai dėl galios, pozicijos, prestižo), net ne
tradicinių vaidmenų atmetimas; tai – išplėtojimas visų galimų vyro
vaidmenų galimybių – turėti daugiau pasirinkimų ir galimybių, būti tokiu
vyru, kokiu nori būti.
- moterys vis dar yra išnaudojamos patriarchalinėje visuomenėje;
- vyrai yra ribojami visuomenėje, jiems neleidžiama būti pilnais
žmonėmis.
1970 m. National Organization for Men Against Sexism
1978 m. California Men's Gathering
1979 m. Radical Faeries
 VYRŲ, MASKULINISTINIAI JUDĖJIMAI

Kovos už vyrų teises grupės:

Anti-feminizmas: feminizmas siekia paminti vyrų teises

Vyrų teisės: Vyrai yra femokratijos – feministinės valdžios ar matriarchato - aukos.

 reprodukcinės teisės ir vaikų priežiūra
 ekonominiai ir teisiniai neteisingumai
 sveikata, gyvensena
 socialinės problemos: skurdas, atskirtis
 švietimas
 smurtas
 kt.
https://www.mgtow.com/about/

Vyrų ir moterų, kurie įžvelgia

vyrų ir berniukų problemas, http://ncfm.org/ncfm-home/

judėjimai, kovojantys už vyrų

teises.

https://www.avoiceformen.com/mens-rights/an-introduction-to-the-mens
rights-movement/
 VYRŲ, MASKULINISTINIAI JUDĖJIMAI

Profeministinės vyrų grupės:

diskurso apie ir politikos dėl lyčių hierarchijos, kurioje moterys yra matomos kaip patiriančios
institucinę priespaudą, ir vyrai, tikima, mėgaujasi instituciškai suteikta galia ir privilegija moterų
atžvilgiu, palaikymas ir skatinimas.

Dvi pagrindinės ideologinės ir politinės pozicijos:

Radikaliosios profeministinės vyrų grupės: dėmesio centre vyrų seksualumas ir lytinė prievarta,
kaip pagrindinės moterų priespaudos priežastys;

Socialistinės profeministinės vyrų grupės: moterų priespaudos analizės inkorporuojant sąveikas tarp
klasinių santykių ir lyčių santykių.

Vyriškumo (maskulinizmo) politika – tai mobilizavimasis ir kova, kur vyriškos giminės

reikšmė, kartu su vyrų, vyriškumų pozicija lyčių santykiuose, yra pagrindinis klausimas.
 Smurto prevencija: siekis sumažinti tikimybę, kad
vyrai smurtaus – kvestionuoja įsitikinimus,
vertybes ir diskursus, kurie palaiko smurtą, kelia
iššūkį patriarchaliniams galios santykiams kurie
skatina ir yra palaikomi smurto, skatina
alternatyvias vyriškumo, lyties, savęs konstruktus,
kurie skatina neprievartą ir lyčių sąžiningumą.

Smurto intervencija: koncentruojamasi į žmones,

kurie atliko smurto aktą ir tuos, kurie aptyrė smurtą.

http://www.whiteribbonscotland.org.uk/node/164
 VYRŲ, MASKULINISTINIAI JUDĖJIMAI

Profeministinės vyrų grupės:

Konkretūs santykiai, intymumas, lojalumas: Kai kurie vyrai įsitraukia į anti-seksistines, anti-
smurtines veiklas dėl savo lojalumo ir artumo su tam tikromis moterims – savo intymioje
aplinkoje susivokia dėl moterų patiriamos neteisybės ir poreikio, kad vyrai imtųsi veiksmo;

Etiniai ir politiniai įsitraukimai: Kai kurių vyrų palaikymas remiasi kitomis principingo
politinio aktyvumo formomis (pvz., pacifizmas, ekonominis teisingumas, ekologijos klausimai,
gėjų teisės, kt.)

Asmeninės patirtys: Kai kurie vyrai įsitraukia į profeministines veiklas dėl savo asmeninių
(pvz., lytinės prievartos) patirčių.
 VYRŲ, MASKULINISTINIAI JUDĖJIMAI

Profeministinės vyrų grupės:

Vyrų kolektyvinė ir profesministinė mobilizacija lyties klausimais – tai delikati politinės veiklos
forma, kadangi tai yra mobilizavimas privilegijuotos grupės narių tam, kad pakirsti tos pačios
privilegijos šaknis.

Viešą vyrų darbo prieš prievartą priėmimą taip pat formuoja patriarchalinė privilegija:
Vyrų grupės sulaukia didesnio medijų dėmesio, nei tokios pačios moterų grupės;
Vyrai, kovojantys už lyčių teisingumą, susilaukia pagyrimų ir geros reputacijos (ypatingai iš moterų
pusės), kas dažnai būna daugiau, nei jie iš tiesų padaro.
Vyrai, pasinaudodami savo ir kitų vyrų institucine privilegija pritraukti palaikymą ir finansavimą, kokio
moterims retai pavyksta pasiekti.
Profemistinių vyrų viešas iššūkis dominuojantiems vyriškumams taip pat pritraukia pajuoką, panieką,
pyktį iš vyrų, kurie juos laiko ištižėliais, išlepėliais, gėjais ar išdavikais.

Vyrų kolektyvinis aktyvumas yra esminis veiksnys kovojant su seksizmu ir smurtavimu prieš
moteris.
 VYRŲ, MASKULINISTINIAI JUDĖJIMAI
1980-1990 m.: mito-poetinis vyrų judėjimas (Mythopoetic men’s movement, MMM):
dvasinis, anti-intelektualinis judėjimas, kuriame vyrai bendrai konstruoja pozityvias vyriškas tapatybes iš naujo
atrasdami ir reikalaudami grąžinti jų prigimtinį vyriškumą.

Pagrindas: vyriškumas ir moteriškumas yra opozicinės ir, bent jau iš dalies, amžinos žmogaus kokybės.

Priežastys:
vyrai nebėra draugai, kurie sutvirtina savo vyriškumą kartu. Vietoj to, jie tapo konkurentais savo darbo
aplinkose.
vyrai praleidžia daugiau laiko namuose su moterimis, nei su vyrais. Sąveika su moterimis atitraukia
juos nuo vidinio vyriškumo realizacijos.
vyrų atskyrimas nuo jų tėvų atitraukė juos nuo inicijavimo į tikrą vyriškumą,
ir tai buvo emocinės žalos šaltinis.
vyrai kenčia emocinę žalą dėl feministinių kaltinimų dėl seksizmo. Vyrai turi
šlovinti savo skirtingumą moterų atžvilgių, bet ne jaustis kalti dėl to.
vyrai neskatinami reikšti savo emocijas. Vyrų neišraiškingumas yra epidemiškas
Ir neatitinka jų „giliai vyriškos“ prigimtis.
VYRŲ, MASKULINISTINIAI JUDĖJIMAI
1980-1990 m.: mito-poetinis vyrų judėjimas (Mythopoetic men’s movement, MMM)

Tikslas:
sukurti vyrų bendruomenes, kuriose būtų remiamasi dvasinėmis, emocinėmis ir
įkūnytomis artumų formomis, kurios keltų iššūkį dominuojančioms vakarietiškoms
konkurencijos, izoliacijos, hiper-racionalumo, savi-kontrolės normoms vyrams.

Prieštaravimai:
lyčių politika ir strateginis anti-intelektualizmas leidžia dalyviams paneigti struktūrinį lyties
pagrindą, kuris sukuria fundamentaliuosius moterų ir vyrų problemų skirtumus.
esencializmas, nesąžiningas feminizmo atmetimas ir rasinių, klasinių, ir seksualinių skirtumų
tarp pačių vyrų neįvertinimas.
VYRŲ, MASKULINISTINIAI JUDĖJIMAI
Pažado saugotojai (the Promise Keepers): Evangeliškas krikščionių vyrų judėjimas

Priežastis: vyrai kolektyviai ir individualiai neišsaugojo savo atitinkamų vaidmenų.

Siekis: atgauti tėvų, sutuoktinių ir šeimos galvų vaidmenis bei tapti geresniais krikščioniais.

Faktas: pakartotinai pabrėžia esencialistinį požiūrį į vyrų ir moterų vaidmenis šeimoje reaguojant
į nacionalinę Amerikos vyrų feminizacijos krizę.

Prieštaravimas:
krikščioniška vyriškumo terapija sumaištį ir nerimą keliančioje eroje, organizuotas ir stipriai politizuotas
antifeministinis ir anti-homoseksualistinis judėjimas;
siekis sandėrio su moterimis dėl to, kad tapti atsakingais duonpelniais, šeimos galvomis, tėvais, ir
sutuoktiniais tradicinėje šeimos struktūroje.
VYRŲ, MASKULINISTINIAI JUDĖJIMAI
Milijono vyrų maršas (the Million Man March): daugumoje Afro-Amerikiečiai

Tikslas: juodaodžių problemas (nedarbas, nusikalstamumas, t.t.) įtraukti į nacionalinę

politinę darbotvarkę.

Siekis: reikalauti atitinkamo vaidmens bendruomenėje ir nacijoje.

Prieštaravimai:
pozityvus ir prasmingas afrikietišką paveldą turinčių vyrų su mobilizavimasis dėl teisingumo;
pakartotinas pabrėžimas esencialistinio požiūrio į lyčių tvarką.
 “Šarvai – vieni iš svarbiausių šiuolaikinio vyro atributų. Moterys vyriškėja, vyrai
„supervyriškėja“, sako amerikiečių filosofė Susan Bordo. Knygoje Vyro kūnas (1999) ji teigia,
kad Vakarų visuomenėse tėra tik du pasirinkimai: arba tu dulkini, arba tave dulkina. Arba tu
varlė, arba laumžirgis. Varlė tave vis tiek praris. Kad neištiktų
laumžirgio likimas, turi tapti varle.”

“Šiuolaikinėje visuomenėje vyrai, kaip ir moterys, išgyvena skirtingų patirčių, ypač galios ir
dominavimo srityje. Nors galia ir dominavimas paprastai siejami su vyrais ir vyriškumu, juos
įgyvendina tik labai nedidelė dalis vyrų. Visiškai teisinga teigti, kad dominuojančios vyriškumo
fikcijos ne tik apdovanoja, bet ir baudžia daugumą vyrų bei moterų.”
 VYRŲ, MASKULINISTINIAI JUDĖJIMAI

Visuose organizuotuose vyrų atsakuose į lyčių santykių kaitą – ir apskritai į su tuo

susijusius didesnius socialinius ir ekonominius pokyčius – išlieka vyrų mobilizacijos
organizacijų, ideologijų, tapatybių ir strategijų dimensijos, kurios vienu ir tuo pačiu
metu tiek kelia iššūkį, tiek ir patvirtina dominuojančią lyčių tvarką.
 LGBT, QUEER JUDĖJIMAI

Homoseksualūs žmonės – vyrai ir moterys – yra seksualinės mažumos, kurios nesiskiria nuo kitų
mažumų ir todėl turi turėti tokias pačias teises, kaip ir kitos piliečių grupės.

1950 M. MATTACHINE SOCIETY (New York, Philadelphia, Washington, Chicago)

Siekiai: abipusė pagalbą, socialinė tolerancija ir supratingumas – švietimas, bet ne konfrontaciją;
homoseksualūs asmenys – tai atsakingi viešosios erdvės veikėjai ir veikėjos, bet ne psichinius ligoniai/ligonės
ar lytiniai iškrypėliai/iškrypėlės.

1955 M. DAUGHTERS OF BILITIS (California, didieji JAV miestai, Melburnas (Australija))

Siekiai: teikti pagalbą lesbietėms, siūlyti alternatyvas barų kultūrai, stiprinti lesbietiškumo suvokimą.
Skilimas: socialinio palaikymo grupė ir siekis socialinio pokyčio.
Homofilijos judėjimas apsijungė 2 organizacijomis, kurios aktyviai siekė politinio pokyčio:
1963 m. East coast Homophile organziations
1968 m. North American Conference of Homophile Organziations
Pvz., protestas prieš diskriminaciją darbo rinkoje: 1953 m. neleidžiama lytinėms mažumoms dirbti federalinio darbo; 1999 m. p anaikinta Clintono.
 LGBT, QUEER JUDĖJIMAI

1969 m. birželio 27-28 d. Stonewall sukilimas

Po policijos reido Greenwich Village (New York) Stonewall Inn bare, apie 500 žmonių – gėjai, lesbietės, transseksualai,
drag queens, kt. išėjo į gatvę protestuoti.

Gėjų išsilaisvinimo judėjimas: atskiros gėjų kultūros sukūrimas ir, kartu, seksualinis išsilaisvinimas
(galėjimas atlikti sutartinius lytinius aktus nebijant, kad bus medžiojami policijos)

Lesbiečių išsilaisvinimo judėjimas: išsilaisvinti iš dvigubos priespaudos sistemos.

Būdamos homoseksualiomis, jos yra už įstatymo ribų heteroseksualioje visuomenėje;
Būdamos moterimis, jos yra priklausomos nuo vyrų patriarchalinėje santvarkoje.
 LGBT, QUEER JUDĖJIMAI

1978 m.: International Lesbian and Gay Association - International lesbian,

gay, bisexual, trans and intersex association, Geneva

1990 m.: International Gay and Lesbian Human Rights Commission –

OutRight Action International, New York

1961 m.: Amnesty international, London

1970 m.: Universal Fellowship of Metropolitan Community Churches, New Orleans
1972 m.: World Congress of Gay and Lesbian Jewish Organizations, London
 LGBT, QUEER JUDĖJIMAI
„tai, kas asmeniška, yra politiška“
(„personal is political)

LESBIEČIŲ JUDĖJIMAI GĖJŲ JUDĖJIMAI

Abortų teisė ir reprodukcinės sveikatos Santuoka;

priežiūra;
Paveldėjimo ir nuosavybės teisė;
Smurtas prieš moteris (tame tarpe ir tos pačios
lyties porose); AIDS/ŽIV ir sveikata (tame tarpe galėjimas būti
kraujo donoru);
Padėtis darbo rinkoje (įsidarbinimas,
užmokestis); Diskriminacija darbo rinkoje.

Lesbiečių sveikatos priežiūra;

Paveldėjimo ir nuosavybės teisė.

Homofobija, smurtas, priekabiavimas

LGBT, QUEER JUDĖJIMAI

Ne tik politinių teisių judėjimai, bet ir seksualinio išsilaisvinimo judėjimai, stumiantys socialiai
priimtinų seksualinių praktikų ir seksualinės autonomijos apvalkalą, kad apimti ir viešus
seksualumo pasirodymus, ir teisę į privatumą. Šviesti kitus apie seksualinę priespaudą – tai turi
būti daroma viešai – net jei dauguma žmonių galvoja, kad seksualinės praktikos yra privatus
reikalas.

Lesbietes, gėjus, queer pripažinti pilnais piliečiais, ne amoraliais nusikaltėliais ir nusikaltėlėmis

remiantis vien tik jų lytinėmis preferencijomis;

Lesbietes, gėjus, queer apsaugoti nuo prievartos ir skirtingų formų diskriminacijos, apsaugoti jų
žmogaus ir pilietines teises ir laisves, tame tarpe ir teisę į privatumą bei saviraišką;

Sudaryti galimybę lesbietėms, gėjams, queer efektyviai dalyvauti politiniame, socialiniame,

ekonominiam gyvenime;

Apskritai: pakeisti socialines institucijas į tokias, kuriose nebebūtų patriarchalinių ir

heteronormatyvinių normų.
Pagrindinė literatūra

1. Antrobus, Peggy. 2004. The Global Women's Movement: Origins, Issues and Strategies. Dhaka: Zed
Books.
2. Flood, Michael. 2005. Men’s Collective Struggles for Gender Justice. The Case of Antiviolence Activism.
Pp. 458-466 in R. Connell, J. Hearn, M.S. Kimmel, eds. Handbook of Studies on Men and Masculinities.
SAGE Publications, Inc.
3. Gremillion, Helen. 2011. Feminism and the mythopoetic men's movement: Some shared concepts of
gender. Women's Studies Journal, 25(2): 43-55.
4. Lewis, Robert A. 1981. Men's Liberation and the men's Movement: Implications for Counselors.
Personnel & Guidance Journal, 60(4): 256-259.
5. Myers, JoAnne. 2013. Historical Dictionary of the Lesbian and Gay Liberation Movements. Lanham, etc.:
Scarecrow Press.
6. Pelak, Cynthia Fabrizio; Taylor, Verta; Whittier, Nancy. 2006. Gender Movements. p147-175 from Chafetz,
J. S., ed. Handbook of the Sociology of Gender. Springer Science+Business Media, LLC.
7. Ryle, Robyn. 2012. Questioning Gender. A Sociological Exploration. Los Angeles, etc.: SAGE, Pine
Forge.