1/

ĮŽANGA. 3 psl.

2/
ĮPRASTI AUTOMOBILIAI IR ELEKTROMOBILIS. 3 psl.
Skirtumai. 3 psl.
Saugumas. 4 psl.

3/
TECHNINĖS GALIMYBĖS IR ELEKTROMOBILIS. 4 psl.
Charakteristikos. 4 psl.
Krovimas. 5 psl.

4/
PINIGAI IR ELEKTROMOBILIS. 7 psl.
Eksploatacijos kaštai. 7 psl.
Kaina. 7 psl.
Pakrovimo stotelės įrengimo kaina. 8 psl.

5/
EKOLOGIJA IR ELEKTROMOBILIS. 9 psl.
Poveikis gamtai ir miestui. 9 psl.
Ateities vizija. 9 psl.

6/
LIETUVA IR ELEKTROMOBILIS. 9 psl.
Eksploatacija Lietuvoje. 9 psl.
Lengvatos. 10 psl.
Infrastruktūra ir perspektyvos. 10 psl.

7/
LESTO IR ELEKTROMOBILIS. 10 psl.

8/
VAIRUOTOJAI IR ELEKTROMOBILIS. 11 psl.
 Elektromobilio ABC

1/ Įžanga
Įsivaizduokite šiltą rugpjūčio dieną. Šviečia saulė, kažkur šiurena medžių lapai ir girdisi juose čiul-
bantys paukščiukai. Jūs einate ramiu žingsniu ir giliai kvėpuojate. Plaučius užpildo gaivus oras ir
kiekvienas žingsnis teikia malonumą. Vyrauja ramybė ir Jūs dairotės aplink – esate miesto centre,
greta gatve tyliai rieda vos girdimi elektromobiliai, neišmetantys jokių dujų į aplinką.

Šis leidinys yra skirtas susipažinti su elektromobiliais ir jų teikiamomis galimybėmis.

2/ ĮPRASTI AUTOMOBILIAI IR ELEKTROMOBILIS

Skirtumai
Norint suprasti, kokie esminiai skirtumai tarp elektromo-
bilio ir paprasto automobilio, reikia susipažinti su esamais
automobilių modeliais.
Yra daug automobilių skirstymo sistemų. Čia suskirstysime
automobilius pagal priklausomybę nuo iškastinio kuro ir
CO2 išmetamą kiekį (mažėjančia tvarka):
1. Automobiliai su vidaus degimo varikliais. Varomi tik du-
jomis, dyzeliniu kuru ar benzinu.
2. Hibridiniai automobiliai. Turintys vidaus degimo variklį
kaip pagrindinį ir naudojantys elektros variklį ir baterijas
tik kuro sąnaudoms sumažinti. Baterijos įkraunamos va-
žiuojant mašinoje įmontuotu elektros generatoriumi.
3. Įkraunami (angl. plug-in) hibridai. Hibridiniai automobi-
liai, kuriuos galima įkrauti iš išorinio elektros tinklo.
4. Padidintos ridos (angl. extended - range) elektromo-
biliai. Varomi tik elektriniu varikliu, tačiau be galimybės
įkrauti išoriniame elektros tinkle, baterijas gali krauti ir
elektromobilyje įmontuotas vidaus degimo variklis.
5. Baterijomis varomas elektromobilis (angl. battery elec-
tric vehicle). Varomas tik elektriniu varikliu ir įkraunamas
tik iš išorinio elektros tinklo. Toliau tekste vartojant elek-
tromobilio sąvoką bus nurodomas šis tipas.

a) Įkraunamas hibridas b) Padidintos ridos c) Baterijomis varomas

elektromobilis elektromobilis

03
 Elektromobilio ABC

Saugumas
Natūralu, kad galvojant apie elektromobilį kiltų mintis dėl
saugumo: „Juk mane avarijos atveju gali nutrenkti elek-
tra.“ Tačiau galite būti ramūs, elektromobiliai yra tokia pat
saugi transporto priemonė, kaip ir kiti nauji automobiliai,
nes turi atitikti tuos pačius saugumo reikalavimus. Elektro-
mobilio kūrėjai pasistengė, kad elektra pavojaus nekeltų –
smūgio metu baterijos elektrinės jungtys yra automatiškai
uždaromos ir baterija yra visiškai izoliuojama.
Jei nerimaujate dėl elektros smūgio įkrovimo metu, nusira-
minkite. Elektromobilio įkrovimo sistema yra saugi: įkrovi-
mo laidai yra patikimi ir atsparūs bet kokiam aplinkos po-
veikiui, o elektromobiliuose įrengti kompiuteriai neleidžia
pradėti krovimo neužtikrinus, kad mašina yra tvarkingai
pastatyta ir kad visos elektroninės sistemos veikia tvar-
kingai.
Taip pat pažymėtina, kad elektromobilių svorio centras yra
žemiau nei įprastų automobilių, o tai suteikia pranašumo
manevruojant slidžiame ir apsnigtame kelyje.

3/ TECHNINĖS GALIMYBĖS IR ELEKTROMOBILIS

Charakteristikos
Pradėsime nuo to, kad elektromobiliai yra lygiai tokie pat
komfortiški, patikimi ir lengvai valdomi kaip ir paprasti
automobiliai. Taip pat svarbu pažymėti, kad dauguma jų
charakteristikų gali skirtis priklausomai nuo elektromobilio
modelio ir važiavimo sąlygų.
Todėl aptarsime vidutinį ir labiausiai tikėtiną elektromobi-
lio techninį pasirodymą.
Pagreitėjimas 0-100 km/h: vairuotojams, mėgstantiems
greitį, šis rodiklis yra labai svarbus. Iš gamyklinio ir mieste
važinėti skirto elektromobilio galima tikėtis, kad 100 km/h
greitį jis pasieks vidutiniškai per 10-11 sekundžių.
Palyginimui galime paimti Volkswagen Golf Mk7 su 1.6 TDI
dyzeliniu kuru varomu varikliu, kurio pagreitėjimas nuo 0
iki 100 km/h yra 10,7 sekundės.

Vienu įkrovimu nuvažiuojamas atstumas: gali varijuoti nuo
80 km iki 160 km. Kai kurie elektromobilių modeliai, kaip
Tesla Model S, gali vienu įkrovimu nuvažiuoti 480 km ats-
tumą, o rekordas, priklausantis Audi automobiliui, yra 600
km. Tačiau labiausiai tikėtinas nuvažiuotinas atstumas vie-
nu pakrovimu vidutiniam elektromobilio modeliui yra apie
130 km.
Atsižvelgiant į tai, kad vidutiniškai M1 klasės automobilis
(transporto priemonė keleiviams vežti, turinti ne daugiau
kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir 1 sėdimą vietą vairuo-
tojui) Lietuvoje per dieną nuvažiuoja 38 km, 130 km atrodo
tikrai pakankamai.
Svarbu pažymėti, kad elektromobiliai gali būti itin greiti.
„Nemesis“ elektromobilis lengvai pasiekė 244 km/h greitį,
Audi R8 e-tron gali pasiekti 250 km/h ir pagreitėja per 4,6
sekundes iki 100km/h greičio, Buckeye Bullet elektromo-
bilis yra pasiekęs 482 km/h.
Viena priežasčių, kodėl serijiniai gamykliniai automobiliai
nepasiekia tokių greičių, yra inžinierių įrengti ribotuvai.
Norėdami sužinoti skirtingų modelių technines charakte-
ristikas, žiūrėkite skyriaus „Pinigai ir elektromobilis“ sky-
relyje „Kaina“ esančią lentelę.

Pakrovimo laikas: priklausomai nuo pakrovimo tipo (ap-

tarta toliau) ir akumuliatoriaus talpos, pilnai įkrauti bate-
rijas naudojant greitąjį įkrovimą galima per 15-30 min., o
naudojant lėtąjį įkrovimą – 4-8 valandas.

Maksimalus greitis: nors elektromobilis skirtas dažniausiai

miestui, tačiau su juo galima pasiekti ir greitį, reikalingą
nukeliauti ilgesnius atstumus. Elektromobiliai gali nesun-
kiai pasiekti maksimalų 140 – 160 km/h greitį.

Krovimas
Elektromobiliai kraunami sujungiant juos su išoriniu elektros šaltiniu elektros laidais. Elektromobilių krovimas skirstomas į
4 režimus (angl. modes). 1 režimo įkrovimas yra lėčiausias, o 4 režimas greičiausias. Apie kiekvieną iš jų išsamiau:

04
 Elektromobilio ABC

Lėtasis krovimas Greitasis krovimas

Įmontuotas
įkroviklis

Baterijos valdymo sistema

Greitojo
Ličio jonų baterija
įkrovimo
stotelė

1 režimas. Elektromobilis prijungiamas prie standartinio vienfazio (16 A, 230 V) arba trifazio (3x16 A, 480 V) elektros tinklo
per buitinį elektros lizdą. Kadangi yra jungiama tiesiogiai, šis būdas nėra pats saugiausias, kai kuriose šalyse uždraustas.
Krovimas gali užtrukti iki 24 valandų. Šis krovimo metodas jau nebenaudojamas.

Buitinis elektros lizdas

2 režimas. Elektromobilis prijungiamas prie vienfazio (32 A, 230 V) arba trifazio (3x32 A, 480 V) elektros tinklo per buitinį
elektros lizdą. Elektros perdavimas vyksta per kabelį, kuriame įrengtas ICCB krovimo modulis, kontroliuojantis krovimo
eigą ir apsaugantis nuo įtampų svyravimų. Įkrovimas šiuo būdu trunka apie 7-8 valandas. Krauti šiuo būdu galėsite naudo-
dami su elektromobiliu pirkimo metu gautą krovimo modulį ir įjungdami jį į Jūsų garaže esantį buitinį elektros lizdą.

Buitinis elektros lizdas

ICCB krovimo modelis

05
 Elektromobilio ABC

3 režimas. Elektromobilis jungiamas prie tinklo specialia jungtimi, per nestandartinį elektros lizdą. Įkrovimo metu veikia
kontrolės ir apsaugos sistemos (EVSE), optimizuojamas elektromobilio įkrovimo laikas. Įkrovimas trunka 3-4 valandas.
Įkrovimas vyksta per kompaktišką stotelę.

Speciali jungtis su EVSE

4 režimas. Šis režimas naudojamas greitajam įkrovimui. Elektromobilis prijungiamas prie elektros tinklo per išorinį kro-
viklį, veikia kontrolės ir apsaugos sistemos. Šiuo metu yra gaminami du šio tipo standartai: europietiškasis „Combo“ ir
japoniškas „CHAdeMO. Pilnas įkrovimas trunka iki 15 minučių. Šio tipo stotelės yra didesnių gabaritų, nes jose yra įranga,
konvertuojanti kintamą srovę į pastovią.

Šiuo metu gaminami elektromobiliai dažniausiai yra kraunami tik jiems stovint. Nors vertėtų pažymėti ir tai, kad elektro-
mobilių kūrėjai pasistengė, kad būtų išnaudota visa energija, gaunama stabdymo ar laisvo riedėjimo metu.

Todėl gamykliniuose elektromobiliuose veikia rekuperacinė sistema, kuri leidžia pailginti važiavimo laiką. Ji veikia auto-
mobiliui riedant neutralia pavara ar stabdant – sistemos dėka kinetinė energija paverčiama elektros energija ir kaupiama
baterijoje. Taigi, kai stabdote ar riedate nuo kalno, Jūsų elektromobilio baterija yra kraunama ir taip pailgėja Jūsų nuvažiuo-
jamas atstumas.

Jau yra sukurtos ir dabar tobulinamos elektromobilių pakrovimo be laidų technologijos (angl. plugless). Šios technologijos
remiasi indukciniu principu, stovėjimo metu elektromobiliai įkraunami automatiškai belaidžiu būdu, tiesiog tinkamai pasta-
čius elektromobilį.

Dar vienas ambicingas projektas ir nauja idėja yra elektromobilius įkraunančios kelių juostos. Važiuojant tokiomis juosto-
mis, elektromobilio baterija būtų kraunama indukcijos būdu, magnetinio lauko, sukuriamo po kelio danga, įrengtų metalinių
spiralių.

06
 Elektromobilio ABC
4/ PINIGAI IR ELEKTROMOBILIS
Eksploatacijos kaštai
Labai svarbu pažymėti, kad elektromobilis techniškai yra
žymiai paprastesnis už automobilį su vidaus degimo va-
rikliu. Elektromobilyje nėra daugybės judančių ir dylančių
detalių, nėra tepalų ir aušinimo sistemos, nėra net mon-
tuojamos pavarų dėžės. Nereikia būti autotransporto guru,
kad suprastum, ką tai reiškia – žymiai mažiau dalykų, ku-
riuos reikia keisti ir kurie gali sugesti – vadinasi, mažiau ir
išlaidų. Žinoma, kai kurių išlaidų išvengti nepavyks.
Baterijos įkrovimo kaina. Kiekvienam elektromobiliui skai-
čiavimai skirtingi. Nissan Leaf elektros baterijos įkrovimas
kainuoja apie 8-12 Lt (priklauso nuo elektros energijos ta-
rifo) ir su ja galima nuvažiuoti apie 120-160 km (priklauso-
mai nuo važiavimo stiliaus).
Kaina 100 km. Vidutiniškai skaičiuojama, kad nuvažiuoti
100 km kainuoja apie 4-8 Lt (100 km sunaudojama apie
13 kWh). Palyginus su vidaus degimo varikliais, ekonomiš-
kiausiose mašinose, dabartinėmis kuro kainomis, 100 km
kainuoja apie 23 ir daugiau Lt.
Baterijų keitimas. Baterijų eksploatavimo laikas yra 10
metų ir daugiau. Vertinama, kad po 5 metų baterijos talpa
07
sudaro 80 proc. pradinės talpos, o po 10 metų – 70 proc.
Tai jeigu ką tik įsigiję elektromobilį galite nuvažiuoti 150
km vienu įkrovimu, po 5 metų galėsite nuvažiuoti 120 km.
Pažymėtina, kad baterijos talpos pokytis priklauso nuo
eksploatavimo specifikos: nuolat kraunant greituoju įkro-
vimo būdu baterijos dėvisi žymiai greičiau. Baterijoms yra
suteikiamas vidutiniškai 5-8 metų garantinis laikotarpis.
Nusprendus, kad sumažėjusios talpos baterija nebetenki-
na poreikių, galima ją priduoti elektromobilių tiekėjams ar
pardavėjams ir pasikeisti ją nauja (16 kWh baterija kainuoja
apie 20–30 tūkst. Lt).
Kaina
Dabar rinkoje parduodami nauji gamykliniai lengvieji elek-
tromobiliai kainuoja 80–149 tūkst. Lt. Pažymėtina, kad
baterijos kaina sudaro apie 30-50 proc. viso automobilio
kainos ir tai sudaro pagrindinį kainos skirtumą tarp elek-
tromobilių ir kitų automobilių, nes visi jie gaminami su tais
pačiais saugumo ir patogumo reikalavimais.
 Elektromobilio ABC

Štai palyginamoji gamyklinių elektromobilių kainų ir techninių charakteristikų lentelė:

Nissan Leaf Opel Ampera Mitsubishi i-MiEV Tezzari Zero

Kaina (Lt) 110 000 Lt 149 000 Lt 122 000 Lt 87 820 Lt

~ 160 km ~ 80 km ~ 144 km ~ 140 km
11,9 s 9s 15,9 s 9s
145 km / h 161 km / h 130 km / h 100 km / h
Variklio galia 80 kWn ( 107 AG ) 111 kWn ( 150 AG ) 47 kWn ( 64 AG ) 15 kWn ( 20 AG )
8 val. 4 val. 7 val. 9 val.
~ 30 min. ~ 30 min. ~ 50 min.
Baterijos talpa (kWh) 24 kWh 16 kWh 16 kWh 12.3 kWh

Pakrovimo stotelės įrengimo kaina

Pakrovimo stotelės kaina labai priklauso nuo jos tipo (režimo). Lėtojo įkrovimo stotelės kaina prasideda nuo 1000 Lt (2
režimas), o greitojo įkrovimo stotelės kainos prasideda nuo 4,6 tūkst. litų.

Stotelės ir pakrovimo laikas

2 režimo įkrovimo stotelė 3 režimo įkrovimo stotelė

(Esant atskiros stotelės poreikiui)
4-6 val.
8 val.

4 režimo įkrovimo stotelė

15-30 min.

Elektromobilio vairuotojui reikia pasirūpinti tik lėtojo įkrovimo stotele savo namuose, kad galėtų pilnai pakrauti savo auto-
mobilį nakties metu ir taip pasirūpinti rytdienos kelione. Pažymėtina, kad dauguma elektromobilių tiekėjų lėtojo (2 režimo)
įkrovimo stotelę duoda perkant mašiną, taigi jos įsigijimu nereiks rūpintis atskirai.

Greitojo įkrovimo stotelės bus statomos mieste plečiant elektromobilių įkrovimo stotelių infrastruktūrą.

08
 Elektromobilio ABC
5/ EKOLOGIJA IR ELEKTROMOBILIS
Poveikis gamtai ir miestui
Vidaus degimo varikliu varomų transporto priemonių išski-
riami teršalai sudaro daugiau nei pusę atmosferos teršalų.
Juose yra anglies, azoto, sieros ir švino junginiai, kietosios
dalelės, kurių padidėjusi koncentracija miestuose kenkia
žmonių sveikatai, mažina atsparumą kvėpavimo takų in-
fekcinėms ligoms.
Elektromobilis važiuodamas visiškai neteršia oro, jo vari-
klis neišmeta šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Taip pat ir
garsinė tarša yra labai minimali – važiuojant elektromobi-
liu pagrindinis garsas sukeliamas riedančių padangų, o ne
variklio. Skirtumas tarp iškastiniu kuru varomų ir elektro-
mobilių ypač pasijustų Lietuvoje, kurioje vyrauja senesni
ir dėvėti automobiliai, kurie labiau teršia aplinką ir sukuria
didesnį triukšmą.
Automobilių gamintojai ir ekspertai sutinka, kad elektro-
mobilis yra viena ekologiškiausių transporto priemonių. Tai
rodo ir jų tarptautiniai įvertinimai: 2012 metais „Mitsubishi
i-MiEV“ Kanadoje gavo taupiausio automobilio apdovano-
jimą „ecoENERGY 2012”, o JAV ACCEEE (Amerikos efekty-
vios energijos ekonomijos taryba) išrinko šį elektromobilį
„žaliausia transporto priemone“. „Nissan Leaf“ Niujorko
automobilių parodoje 2011 metais buvo pripažintas „Pa-
saulio metų automobiliu“.
Žinoma, galima ginčytis, kad elektromobiliams reikalin-
ga elektra, kurios gamyba teršia aplinką labiau nei auto-
mobilių parkas. Tiesa, kad elektrinės yra vieni didžiausių
teršėjų, tačiau buvo apskaičiuota, kad elektromobiliai yra
„atsakingi“ už vidutiniškai 30-40% mažesnę CO2 emisiją
nei įprasti benzinu varomi automobiliai, net jei elektros
energija gaminama deginant dujas ar skystąjį kurą. O vis
daugiau pereinant prie atsinaujinančių elektros šaltinių
ir mažinant elektros energijos gamybos poveikį aplinkai,
elektromobilių efektyvumas tik didės.
6/ LIETUVA IR ELEKTROMOBILIS
Eksploatacija Lietuvoje
Vienas galimas iššūkis elektromobiliams Lietuvoje yra
žema oro temperatūra žiemos metu, kuri kelia dvi proble-
mas:
Baterija: šiuolaikinės ličio jonų baterijos darbinės tempera-
tūros diapazonas įprastai yra nuo -25°C iki +70°C. Kai lauko
temperatūra nukrinta iki -25°C, baterijos talpa sumažėja
apie 10 procentų, tiek pat sumažėja ir nuvažiuojamas ats-
tumas. Palyginus su įprastais akumuliatoriais, kurie tokioje
temperatūroje praranda 50 proc. savo talpos, 10 proc. yra
labai geras rodiklis. Pažymėtina ir tai, kad šalčiausiais žie-
09
Kitas elektromobilių savininkams ir gamtos mylėtojams
nerimą keliantis dalykas gali būti panaudotos baterijos.
Tačiau ir čia galima būti visiškai ramiems, šiandien parduo-
damų elektromobilių baterijas galima pilnai perdirbti, todėl
jų utilizavimas nesukelia jokios taršos.
Galų gale, panaudotos elektromobilių baterijos yra tinka-
mos kitoms reikmėms, jos gali būti naudojamos kaip nenu-
traukiamos elektros energijos tiekimo užtikrinimo priemo-
nė (angl. UPS) vietose, kur elektros energijos nebuvimas
gali sukelti kritinių padarinių – pavyzdžiui, ligonių operaci-
nėse. Taip pat panaudotos baterijos gali būti naudojamos
elektros tinklo balansavimui.
Ateities vizija
Elektromobilių plėtra yra svarstoma rimtai visos Europos
Sąjungos mastu. Baltojoje knygoje, parengtoje 2011 metais
Briuselyje, numatyta, kad Europos Sąjungos šalims-na-
rėms, taigi ir Lietuvai, keliamas tikslas – iki 2030 m. dvigu-
bai sumažinti įprastiniu kuru varomų automobilių naudoji-
mą miestuose; iki 2030 m. – pasiekti, kad vykdant miestų
logistikos veiklą didžiuosiuose urbanistiniuose centruose
CO2 iš esmės nebūtų išmetamas.
Pagal ES paskelbtą netaršaus kuro strategiją, Lietuvai
siūloma iki 2020 m. įvesti 4000 viešai prieinamų elektro-
mobilių įkrovimo punktų (10 proc. visų įkrovimo punktų
skaičiaus). Taip pat pažymėtina, kad 2012 metų nutarime
dėl LR vyriausybės programos yra numatyta skatinti elek-
tromobilių plėtrą Lietuvoje, plėtoti elektromobilių įkrovos
stočių tinklą, valstybinio ir viešojo sektoriaus automobilius
nuosekliai pakeisti elektra varomu transportu.
mos mėnesiais (gruodį, sausį ir vasarį) vidutinė žemiausia
mėnesio temperatūra yra tik -5°C, todėl talpos praradimas
bus mažesnis nei 10 proc.
Šildymas: Keleivių komfortui užtikrinti, elektromobilio sa-
lonas yra šildomas elektros šildytuvu. Priklausomai nuo
elektromobilio modelio, pilnu galingumu nuolat veikiantis
šildymas sutrumpina nuvažiuojamą kelią tarp 10 ir 20 pro-
centų, bet apie tai informuoja elektromobilio kompiuteris.
Kondicionierius: kondicionieriaus veikimas karštą vasaros
dieną gali sumažinti nuvažiuojamą atstumą daugiausiai iki
25 proc.
 Elektromobilio ABC
Kitas klausimas, kuris gali natūraliai kilti – kur aš galiu re-
montuoti elektromobilį? Dauguma elektromobilio dalių
(padangos, elektroninė įranga ir kita) yra panašios į naujų
kuru varomų automobilių, todėl tokių dalių remontas netu-
rėtų skirtis nuo vidaus degimo varikliu varomų automobilių
remonto. Variklio gedimo atvejais reikėtų kreiptis į elektro-
mobilio pardavėją arba ieškoti elektromobilius aptarnau-
jančių remonto dirbtuvių, kurių jau dabar yra ir Lietuvoje.
Taip pat nėra ko bijoti ir baterijos gedimų – jai suteikiama
penkerių metų garantija. Sugedus baterijai, gamintojai pa-
žada ją sutaisyti arba pakeisti nauja. Tuo pasirūpins elek-
tromobiliais Lietuvoje prekiaujančios atstovybės.
Lengvatos
Ko gero visi vairuotojai yra susidūrę su automobilio par-
kavimo problemomis Lietuvos didžiausiuose miestuose.
Su elektromobiliais tai būtų ne problema. Trijų didžiausiųjų
Lietuvos miestų savivaldybių sprendimu elektromobiliams
netaikomi stovėjimo aikštelių mokesčiai didžiuosiuose
miestuose (tereikia pasiimti nemokamo stovėjimo leidimą
miesto savivaldybėje). Taip yra siekiama mažinti miestų
taršą ir prisidedama prie to, kad elektromobilis būtų ilga-
laikė investicija.
Pažymėtina ir tai, kad kai kuriose įkrovimo stotelėse bate-
rijas galima pasikrauti nemokamai.
Žvelgiant į ateitį, elektromobilių plėtra bus ir toliau remia-
ma ir skatinama. Kadangi jis visiškai neišskiria CO2 dujų,
elektromobiliui nėra ir nebus taikomi jokie taršos mokes-
7/ LESTO IR ELEKTROMOBILIS
LESTO yra socialiai atsakinga įmonė ir nuolatos ieško būdų,
kaip prisidėti prie visuomenės gerovės ne tik užtikrinant
nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą, bet ir įgyven-
dinant bendruomenėms aktualius projektus, aktyviai švie-
čiant saugaus ir racionalaus elektros energijos vartojimo
klausimais, konsultuojant ir skatinant domėtis perspekty-
viomis technologijomis.
Stebėdama technologinį vystymąsi ir galimas perspekty-
vas, LESTO įžvelgia elektromobilių potencialą Lietuvoje,
10
čiai. Taip pat elektromobiliams Lietuvoje leidžiama važiuoti
viešojo transporto juostomis. Daugumoje šalių yra svars-
tomos tam tikros mokesčių lengvatos.
Infrastruktūra ir perspektyvos
Pirmoji lėtojo įkrovimo stotelė Vilniuje įrengta 2011 metais
šalia Energetikos ir technikos muziejaus. Šiuo metu Vilniuje
yra 5, o Kaune 3 elektromobilių baterijų įkrovimo stotelės.
Pasaulyje jų yra apie 4700, o iki 2 017 metų, Pike Research
prognozėmis, jų turėtų būti apie 7,7 milijonų.
Patogu tai, kad elektromobilių įkrovimo stotelės dažniau-
siai įrengiamos tiesiog įprastose stovėjimo aikštelėse ar ki-
tose vietose, todėl nereikia ieškoti degalinių. Galite palikti
krauti savo elektromobilį tiesiog prekybos centro aikštelė-
je, o apsipirkę turėsite užtektinai elektros energijos grįžti
namo.
Greitesniam automobilio baterijų įkrovimui ilgesniuose
keliuose planuojama įrengti greitojo įkrovimo stoteles.
Tokios stotelės jau yra įrengtos Europoje ir jose elektra
arba nemokama, arba apmokėti elektromobilio įkrovimą
itin paprasta – naujausios įkrovimo stotelės turi galimybę
priimti apmokėjimą už įkrovimą mobiliuoju telefonu arba
specialia magnetine kortele.
IBM ir partnerių iniciatyva yra sukurta sistema, kuri leis
standartizuoti ir sujungti elektromobilių įkrovimo paslau¬-
gų infrastruktūrą visoje Europoje.
todėl nuo 2011 m. vysto elektromobilių iniciatyvas. LESTO
aiškiai mato elektromobilių teikiamą naudą aplinkai ir gy-
ventojams, ypač gyvenantiems didžiuosiuose miestuose,
įžvelgia galimybes eksploatuoti elektromobilių panaudo-
tas baterijas elektros tinklo balansavimui: technologinei
pažangai vis spartėjant ir padidėjus elektromobiliuose
naudojamų baterijų talpai, jos gali būti naudojamos tiek-
ti elektros energiją ir į labai nutolusius objektus. Vystant
elektromobilių sritį Lietuvoje, atsiveria naujos galimybės
verslo plėtrai ir intelektualaus kapitalo investicijoms.
 Elektromobilio ABC

8/ VAIRUOTOJAI IR ELEKTROMOBILIS
Dominykas Butvilas, ralio pilotas, Lietuvos N4 ralio klasės nugalėtojas:

„Vairavau „Nissan Leaf“ iš Rygos į Kauną elektromobilių maratone „Talinas –Monte Karlas“. Manau, tai normalus automo¬-
bilis, labai tinka važinėjimuisi mieste. Dėl to, kad greitėjimas padorus, iš vietos gerai išjuda. Be to, labai patiko, kad viduje
tylu. O pagrindiniai elektromobilio pliusai, mano nuomone, yra tai, kad automobilis saugo aplinką ir juo pigu važiuoti. Tačiau
dar labai trūksta elektromobilių infrastruktūros, kad būtų galima svarstyti jo įsigijimą.“

Aleksandr Petrov, „Mitsubishi Motors“ atstovybės vadovas:

„Aš pirkčiau elektromobilį, nes jau nuo balandžio važinėju darbiniu elektromobiliu iš namų į darbą ir atgal. Pirmąjį savaitgalį
pasiėmiau elektromobilį penktadienio vakare, grįžau namo, savaitgalį važiavome su šeima apsipirkti ir dar šen bei ten.
Savaitgalio gyvenimo būdui patenkinti baterijos užteko iki pirmadienio ryto ir net nuvažiuoti į darbą.“

Mindaugas Plukys, „Nissan“ atstovas Lietuvoje:

„Elektromobiliai Lietuvoje dar yra ganėtinai naujas dalykas. „Nissan Leaf“ yra artimiausias šeimyniniam automobiliui –
toks pat komfortiškas, jame telpa penki žmonės. Tačiau reikia nepamiršti, kad elektromobilis buvo kurtas kaip išskirtinai
miesto automobilis. Pati elektromobilio idėja ir yra mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją mieste, švarinti miesto
orą. Todėl kol kas nereikia tikėtis, kad jis vienu įkrovimu įveiks labai didelius atstumus. Taip pat reikia nepamiršti, kad maž-
daug 80 % žmonių nenuvažiuoja daugiau kaip 60 km per dieną, todėl elektromobilio turėtų pilnai pakakti.“

11