Vilniaus universitetas

Ekonomikos fakultetas

Greta Karolina Girnytė

Jevgenij Daukša

1 gr., bankininkystė, finansų katedra

PROJEKTINIS DARBAS
2008m. Islandijos krizė: priežastys ir įveikimo būdai

Darbo vadovas: dr. Aldona Jočienė

Vilnius 2012

1
 TURINYS

ĮVADAS 3

1. KRIZĖS EIGA IR PRIEŽASTYS 4

1.1. ISLANDIJOS KRIZĖS IŠVAKARĖS
4
1.2. ISLANIDJOS KRIZĖ EIGA. BANKŲ GRIŪTIS
5
1.3. NETINKAMA PINIGŲ POLITIKA 6
1.4. VALIUTA 8
1.5. AKCIJŲ RINKA
9
1.6. ISLANDIJOS SKOLINIMOSI GALIMYBĖS
10
2. ISLANDIJOS KRIZĖS SPRENDIMO BŪDAI 11
2.1. TVF GELBĖJIMOSI PLANAS
11
2.2. BANKŲ RESTRUKTŪRIZACIJA 11
2.3. SKOLŲ GRAŽINIMAS INDĖLININKAMS IR KREDITORIAMS
12
2.4. SPRENDIMAS KREIPTIS DĖL NARYSTĖS ES 14
2.5. KRIMINALINIS TYRIMAS IR TEISYBĖS PAIEŠKOS
14
3. DABARTINĖ SITUACIJA 15

IŠVADOS 18
LITERATŪRA 20

2
 ĮVADAS

2008-2011 metų Islandijos krizė yra bene didžiausia ekonominė bei politinė krizė šios šalies
istorijoje, lėmusi net trijų didžiausių Islandijos bankų žlugimą ir didžiulius sunkumus refinansuojant
trumpalaikes skolas ir indėlių valdymą Nyderlanduose ir Vokietijoje. Viskas prasidėjo Islandijos
bankui „Glitnir“ pranešus centrinio banko valdybai apie kilusius sunkumus. Sunkumai kilo žlugus
JAV bankui „Lehman brothers“. Būtent šis įvykis ir buvo viena didžiausių priežasčių lėmusių
Islandijos krizę. Taigi, centrinis bankas, pasitaręs su vyriausybe, nusprendė, kad „Glitnir“ turi būti
nacionalizuojamas ir šiuo žingsniu nebus leista nepasitikėjimui Islandijos bankais plisti po šalies ar
užsienio rinkas. Tačiau netrukus stipriai smuko Islandijos valstybės skolinimosi patikimumo
indeksas. Tai lėmė Islandijos imamų paskolų rizikos mokesčio staigų padidėjimą. Po šių įvykių,
žingsnis po žingsnio įvyko Islandijos finansinė griūtis.
Tačiau vien tik Amerikos bankų krizė, jei tiksliau „Lehman brothers“ griūtis, nėra
vienintelė priežastis nulėmusi Islandijos krizę ir nuosmukį. Daugelis ekonomistų teigia, kad
Islandijos vykdyta vidinė politika taip pat pakurstė krizės atsiradimą ir tai buvo neišvengiama.
Daugelis 2008 metų krizę vadina netgi nacionaline katastrofa, o jos padarinius jaučia
lyg šių dienų. Norint suvokti problemos esmę reikia išnagrinėti tiek vidinę, tiek išorinę Islandijos
politiką bei tuo metu pasaulį krėtusius įvykius. Šio darbo tikslas yra išnagrinėti priežastis lėmusias
būtent tokią įvykių eigą, kovos būdus, norint pašalinti netobulumus finansinėje bei politinėje
sistemoje, pasėkmes krizės metu ir jai pasibaigus bei pabandyti įžvelgti galimas Islandijos
perspektyvas ateičiai. Šiais užduočiai įvykdyti bus naudojama įvairi mokslinė literatūra bei
Eurostat statistinių išteklių šaltiniai, jų analizė ir interpretacija.

3
 1. KRIZĖS EIGA IR PRIEŽASTYS

1.1. Islandijos krizės „išvakarės“

2007 metais įvairias pasaulio valstybes pradėjo drebinti finansiniai ir ekonominiai

sunkumai. Tai buvo stambiausios po Didžiosios depresijos pasaulį sukrėtusios krizės išvakarės. Tai
nulėmė gausybės finansinių institucijų žlugimą, gausią bankų nacionalizaciją, akcijų kainų
nuosmukį. Dėl šios krizės pasaulis 2008-2012 metais kentėjo nuo recesijos, nukentėjo
nekilnojamojo turto rinka bei padidėjo nedarbo lygis.
Pirmieji krizės simptomai pasireiškė JAV 2006 m. pradėjus kristi nekilnojamo turto
kainoms ir žymiai išaugus žemarūšių būsto paskolų neišmokėjimui. Taip nutiko dėl kelių
priežasčių, visų pirma, dėl naftos kainos kilimo. Per daugelį metų išaugusi naftos paklausa gerokai
atitrūko nuo pasiūlos. Nuo 2001 m. augant Kinijos ir Ramiojo vandenyno valstybių ekonomikai kilo
naftos poreikis, o tuo tarpu, po JAV karo su Iraku, pasaulinė naftos gavyba dėl OPEC kainų
politikos, nežiūrint pastovios naftos gavybos augimo Rusijoje augo per lėtai ir nepajėgė tenkinti
paklausos. Dėl to kilo naftos kainos, paskui save pabranginę benziną ir maistą, o tai, galiausiai
buvo apibūdinta, kaip 2000 metų naftos krizė bei 2008-2009 m. pasaulio maisto kainų krizė. Pusėje
pasaulio saugant vartotojus benzinas buvo subsidijuojamas. Dėl naftos kainos kritimo (1 pav.) į
JAV rinką kliūstelėjo piliečių santaupos ir infliacijos stabdymui bazinė palūkanų norma nuo 1,25
proc. buvo pakelta iki 5,25 2006 m. Ši norma nustato gražinamų įmokų už būstą dydį ir greitai tapo
nepakeliama daugeliui vidurinio sluoksnio JAV gyventojų.

1 pav. Naftos barelio kaina JAV

doleriais 1998-2008m.

4
 Taigi prasidėjo nekilnojamojo turto burbulo sprogimas nulėmęs daugybės finansinių
institucijų bankrotą. Daugybė JAV piliečių pažeidė hipotekos įstatymą, begalę būstų buvo
grąžinami bankams, o dėl nuolat krintančios būsto kainos, bankai patyrė daug nuostolių ir tapo
nemokus. Būsto kainų svyravimus puikiai iliustruoja S&P Case Shiller būstų kainų rodiklis (2
pav.), kuris rodo gyvenamųjų būstų kainų pokytį per mėnesį 20-yje JAV didmiesčių. Besirutuliojant
krizei fondų rinkoje rugsėjo 13–14 d., „Lehman Brothers“, finansinių paslaugų firma užsiėmusi
investicine bankininkyste, paskelbė bankrotą, nes nerado pirkėjo. Tai ir buvo kibirkštis padėjusi
Islandijos krizei įsiliepsnoti. „Glitnir“ bankas turėjo didžiąją dalį ilgalaikių įsipareigojimų „Lehman
Brothers“, kad galėtų padengti trumpalaikes skolas. Taigi žlugus „Lehman Brothers“ ta pati lemtis
laukė ir „Glitnir“.
2 pav. S&P Case Shiller
būstų kainų rodiklis. 1988-
2008 m.

1.2. Islandijos krizės eiga. Bankų griūtis.

Islandijos krizės pradžia galime laikyti 2009 metų rugsėjo 29d., būtent šią dieną
Islandijos vyriausybė išplatino pranešimą, kad nacionalizuojamas „Glitnir“ bankas. Pastarasis
bankas buvo vienas iš trijų didžiausių Islandijos bankų, tad natūralu, kad daugeliui investuotojų
tokia žinia sukėlė nežinomybę ir paniką. Ir pačiai Islandijos vyriausybei tokie įvykiai buvo gana
netikėti, nes vos keletą savaičių iki nacionalizacijos „Glitnir“ banko ataskaitos nerodė jokių rimtų
pokyčių, kurie galėtų įspėti apie gresiantį bankrotą. Tačiau „Lehman Brothers“ žlugimas
akimirksniu viską pakeitė iš esmės. Islandijos centrinis bankas manė, kad nacionalizacija turėtų
nuraminti rinkas ir atkurti pasitikėjimą, todėl paskelbė, kad Islandijos vyriausybė ketina įsigyti net
75% šio banko akcijų už apytiksliai 600 milijonų eurų. Vyriausybė teigė, kad ji neketina turėti šias
nuosavybės teises ilgam laikotarpiui ir šio banko veikla bus nesutrikusi ir veiks įprastiniu rėžimu.
Savo sprendimą pagrindė tuo, kad be vyriausybės įsikišimo, šis bankas bankrutuotų nepraėjus net
kelioms savaitėms. Tik vėliau paaiškėjo, kad „Glitnir“ turėjo 750 milijonų JAV dolerių skolą

5
brendusią iki pat spalio 15d. Taigi šio banko nacionalizacija taip ir nespėjo įvykti, nes netrukus
Islandijos finansų priežiūros tarnyba paskelbė apie „Glitnir“ bankrotą. Tais pačiais metais spalio
6d. parlamentas ėmėsi nagrinėti svarbiausius įstatymus galinčius išgelbėti Islandijos bankus nuo
gresiančio žlugimo. Šio nagrinėjimo metu buvo suteikta teisė finansų priežiūros tarnybai perimti
bankų valdymą. Įstatymas pabrėžė, kad visi Islandijos bankuose esantys indėliai yra garantuojami
valstybės ir yra saugūs nuo bankų sistemos kliūčių. Žinios apie „Glitnir“ nacionalizaciją greitai
pasiekė ir Jungtinė Karalystę, kur Islandijos bankų tinklas buvo plačiai išvystytas. Taigi spalio 4-5
dienomis britų spaudoje plito daugybė pranešimų apie netvirtą Islandijos bankų poziciją, gesiančią
bankų sistemos griūtį bei nuolat kylančią palūkanų normą ir infliaciją. Tokios žinutės spaudoje labai
gąsdino britų investuotojus, kurie naudojosi „Icesave“ ( „Landsbanki“ prekinis ženklas veikęs
Jungtinėje Karalystėje bei Nyderlanduose) paslaugomis. Greitai sklindančių naujienų banga
paskatino „Icesave“ investuotojus suskubti atsiimti savo santaupas ir indėlius naudojantis
internetine prieigą prie „Icesave“ esančių sąskaitų. Spalio 6d. dalis tarptautinių pervedimų į
Islandijos bankus buvo sustabdyti. Islandijos ministras pirmininkas Geir Haarde pranešė tautai, kad
parlamentas priima naujas taisykles bankams kontroliuoti. Visi Islandijos bankai buvo perduoti
Islandijos finansų tarnybos priežiūron , taip išvengiant nacionalizacijos. Bankų likvidacijos atveju,
buvo pažadėta teikti pirmenybę indėlininkų interesams. Tačiau įvykiai susiję su „Landbanki“ veikla
Jungtinėje Karalystė, paskatino tolimesnę šio banko griūtį. Spalio 7d. Islandijos finansų priežiūros
tarnyba paskelbė apie „Landsbanki“ bankrotą. Sekančią dieną, dešimta valandą ryto buvo pranešta,
kad visas „Landsbanki“ turtas esantis Junginėje Karalystėje yra įšaldomas. Šis žingsnis buvo
žengtas norint užtikrinti, kad šio banko turtas nebus parduotas ar perkeltas kitur. Jungtinės
Karalystės vyriausybė net nuėjo taip toli, jog pritaikė neseniai priimtą „teroristinį įstatymą“, kad
perimtų Jungtinėje Karalystėje registruotas bendroves, kurių savininkai Islandijos bankai, įskaitant
ir didžiausią – „Kaupthing“. Taigi toliau sekė ir „Kaupthing“ bankrotas, o su juo ir visos Islandijos
finansų sistemos griūtis.

1.3. Netinkama vidaus politika

Galima sakyti, kad būtent Amerikos bankų krizė buvo kibirkštis sukėlusi Islandijos
finansinės sistemos griūtį. Tačiau ši nacionalinė katastrofa visiškai gali būti paaiškinama tik
atsižvelgus į kelių pastarųjų metų Islandijos vidinę politiką. Dauguma ekonomistų sutinka, kad
buvo vykdoma netinkama makroekonominė politika. Investicijų bumas energetikos srityje nebuvo
stabdomas, tą patį galima pasakyti ir tuo metu besiputusį nekilnojamojo turto burbulą. Greitas

6
augimas (vidutiniškai 4,6% per metus nuo metų pradžios) paskatino besaikį skolinimąsi iš užsienio
(4 pav.), taip pat ir didžiulį išlaidavimą, kuris perkreipė prekybos deficito balansą.

2007 2008
Rugsėjis 204,4 325,0 3 pav. Islandijos eksportas (importas) mln.eurų
(316,3) (323,5)
Spalis 274,6 310,8
(370,7) (239,0)
Lapkritis 346,4 250,6
(373,3) (236,7)

3 pav. galima matyti, kad iki Islandiją ištikusios krizės, šios šalies importo apimtys
gerokai viršijo eksporto apimtis. 2007 metų rusėjo mėnesį importas buvo didesnis už eksportą net
54%. Tačiau Islandijos vyriausybė ir toliau nereagavo į tokius didelius prekybos balanso skirtumus.

4 pav. Procentiniai BVP

pokyčiai Skandinavijos
šalyse. 2000-2007 metų
laikotarpis.

4 pav. vaizduoja kaip staigiai nuo 2002 metų pradėjo augti Islandijos BVP,
pralenkdamas kitų Skandinavijos šalių BVP augimo tempus. Bene svarbiausia to priežastimi galima
būtų laikyti 2001 metais įvykdytą bankų liberalizacijos reformą. Tai suteikė bankams galimybę
sukaupti didžiulę skolą, kurią sukūrė užsienio kompanijos. Neilgai trukus, trys didžiausi Islandijos
7
bankai turėjo sukaupę net 50 milijardų eurų užsienio skolą, arba kitaip tariant, po 160000 eurų
kiekvienam Islandijos piliečiui. 2007 metais Islandijos krona buvo pripažinta labiausiai pervertinta
valiuta pagal „Big
Mac“ indeksą. Taigi
didžiuliai užsienio
kapitalo srautai tekėjo
į Islandijos bankus
viliojami didžiulių
palūkanų normų,
kurios gerokai viršijo
esančias ES šalyse. Dviženklė banko palūkanų norma ne tik negalėjo efektyviai reguliuoti
infliacijos, tačiau ir nuolat stiprino kroną, kas buvo šalutinis poveikis augančiai ekonomikai. Į vidų
pradėjo plaukti spekuliacinis kapitalas ir greitai susižerdavo pelnus dėl valiutų kursų skirtumo. O tai
tik dar labiau kėlė valiutos kursą ir didino bendrą ūkio disbalansą Augo ir Islandų imamų paskolų
skaičius. Infliacija vis augo ir augo, o 2008 metų rugsėjo mėnesį siekė net 14%, kai tuo pat metu ES
vyravo apytikriai 4% infliacijos lygis.

5 pav. Islandijos palūkanų norma (%) 2000-2012m.

6 pav. Skolinimo
palūkanų norma (%)
Islandijoje 2000-
2012m.

8
 5 pav. ir 6 pav. puikiai iliustruoja ekonominio burbulo putimosi priežastis ir sąlygas.
Islandijos palūkanų norma 2008 metais buvo pasiekusi net 18%, o skolinimo palūkanų norma 20%.

1.4. Valiuta

Kai užsienio spekuliantai, pajutę pavojų, puolė atsiiminėti savo pinigų, kronos vertė
staigiai krito. Nuo 2008 metų pradžios iki finansinės sistemos subyrėjimo spalio mėnesį kronos
vertė krito 70%. Kurį laiką krona nebuvo oficialiai registruota valiuta, ja buvo galima prekiauti tik
juodojoje rinkoje. Taigi Islandija tuo pačiu metu išgyveno ne tik bankų krizę, taip pat ir valiutų.

7 pav. Islandijos kronos vertės smukimas Euro atžvilgiu. Ruda linija – ofšorinė vertė pagal ECB,
mėlyna – onšorinė vertė pagal Islandijos CB

Nuo 2008 metų sausio Islandijos krona krito net 35% lyginant su euro kursu. 2008
metų spalio 8 d. Islandijos centrinis bankas atsisakė minties dirbtinai palaikyti kronos vertę kursu -
131 kronos už eurą. Spalio 9d. kursas jau buvo 340 kronos už 1 eurą. Sekančią dieną buvo priimti
ribojimai pirkimams Islandijoje už užsienio valiutą. Nuo spalio 9d. iki lapkričio 5d. Europos
Centrinis Bankas nustatė 305 kronų už eurą kursą.

9
 Spalio 15d. Islandijos Centrinis Bankas nustatė laikinąją sistemą, kuri turėjo
palengvinti tarptautinę prekybą. Buvo rengiami vadinamieji aukcionai. Kronos vertė buvo
nustatoma pagal paklausą ir pasiūlą. Tačiau didžiulę problemą kėlė besiskiriantys kursai tarp ECB ir
Islandijos Centrinio banko (7 pav.). Kapitalo srautai tarp Islandijos ir užsienio buvo griežtai
prižiūrimi Centrinio Banko. 2009 metų sausio mėnesį jau buvo pastebimas atsirandantis stabilumas
Islandijos kronos valiutos atžvilgiu – 146,8 kronos už eurą.

1.5. Akcijų rinka

Spalio 6d. buvo sustabdyta prekyba šešių finansinių kompanijų akcijomis OMX akcijų
biržoje. Norint išvengti plintančios panikos, spalio 9d. vyriausybė įšaldė prekybą akcijomis. Toks
sprendimas priimtas sparčiu akcijų kainų kritimu, nuo mėnesio pradžios, akcijos prarado 30% savo
vertės. Spalio 14d. vėl atidarius akcijų biržą, OMX Islandija 15 akcijų vertė smuko apie 77%. Tai
nulėmė trijų bankų griūtis, kurie lėmė net 73,2% šių akcijų vertės.

8 pav. OMX Islandija 15 akcijų vertė 1998-2008m.

1.6. Islandijos skolinimosi galimybės

10
 2008m. rugsėjo 2008m. spalio
Agentūra
29d. 10d. 9 pav. Islandijos valstybės skolos reitingai
Fitch A+ BBB- (ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta)
Moody‘s Aa1 A1
R&I AA BBB-
S&P A- BBB

Prasidėjus bankų nacionalizacijai ir bankrotams, Islandijos skolinimosi patikimumo

indeksas staigiai smuko.
2008 metų spalio 7 d. Islandijos Centrinis Bankas pranešė, kad jie dalyvavo derybose
su Rusijos ambasadoriumi Islandijoje , Viktor I. Tatarintsev, dėl 4 milijardų eurų paskolos iš
Rusijos. Paskola būtų suteikta 3-4 metams, su palūkanų norma nuo 30 iki 50 daugiau už LIBOR.
Spalio 24d. TVF sutiko paskolinti 1,58 milijardą eurų. Tačiau lapkričio 13d. tai dar nebuvo
patvirtinta, nes TVF netenkino numatytas Islandijos biudžeto deficitas. Lapkričio 19 d. TVF
patvirtino 4,6 JAV dolerių eurų paskolą: TVF – 2,1 milijardai JAV dolerių, 2,5 milijardų JAV
dolerių iš Norvegijos, Švedijos, Suomijos ir Danijos SWAP. Taip pat paskolas siūlė Lenkija – 200
milijonų JAV dolerių, Farerų salos – 50 milijonų JAV dolerių (tai sudarė net 3% 6ios 6alies BVP),
Rusija -300 milijonų JAV dolerių. Sekančią dieną Vokietija, Vyderlandai ir Jungtinė Karalyste
pasiūlė 6,3 milijardų JAV dolerių paskolą.

2. Islandijos krizės sprendimo būdai

Susidariusi krizinė situacija Islandijoje reikalavo drąsių ir tvirtų sprendimo su ilgalaike

strategija bei vizija, kaip atkurti buvusią šalies gerovę, jos piliečių pasitikėjimą vyriausybe bei
finansiniu sektoriumi, atkurti šalies reitingą tarptautinėje arenoje. Tuo tikslu buvo imtasi šių
veiksmų:

2.1. TVF gelbėjimosi planas

TVF parama yra pirmas žingsnis siekiant gauti kitų išsivysčiusių šalių CB paramą. 2008m.
lapkričio mėnesį TVF paruošė SBE planą arba Smulkiojo Verslo Aktą, kurį sudarė 3 atraminės
kolonos. Pirmoji yra valiutos stabilizavimas ir kapitalo kontrolės sugriežtinimas, antroji-
tarptautinių santykių atkūrimas, grąžinant užsienio indėlininkams skolas bei šalies bankininkystės
sistemos atkūrimas vietoje milžiniškos tarptautinės bankininkystės sistemos griuvėsių, trečioji-

11
taikyti vidutinės trukmės fiskalinę programą, įtraukiant skausmingas taupymo priemones ir nemažą
mokesčių šuolį.

2.2. Bankų restruktūrizacija

Siekiant išsaugoti byrantį finansinį sektorių, Islandijos Finansų priežiūros institucija, įkurta dar
1999m. kaip pagrindinė finansinio sektoriaus kontrolierė, apribojo bei perėmė į griežtą kontrolę
„Landsbanki“, „Glitnir“ ir „Kaupthing“ bankų bankines operacijas Islandijoje su tikslu užtikrinti
pagrindiniu bankinių operacijų užtikrinimą islandų šeimoms ir verslui. „Glitnir“ ir „Kaupthing“
buvo suvaržytos teisės vykdyti finansines operacijas Islandijoje bei priimtas moratoriumas, kuris
sustabdė išmokas kreditoriams Reikjaviko apygardos teismo sprendimu lapkričio 24 d.
2008m. spalio 9d. buvusio „Landsbanki“ pagrindu buvo įkurtas NBI arba NYI „Landsbanki“ su
200 mlrd. kronų įstatiniu kapitalu ir 2300 mlrd. kronų turto, o „Glitnir“ banko pagrindu tų pačių
metų spalio 15d. buvo įkurtas NYI „Glitnir“ su 110mlrd. kronų įstatiniu kapitalu ir 1200 mlrd.
kronų turo. Kalbant apie „Kaupthing“, trečiąjį Islandijos banką, jo vietoje taip pat nutarta įkurti
naują banką, „NYJA Kaupthing“ spalio 22d. su 75 mlrd. kronų nuosavo kapitalo ir 700mlrd. turto.
Visų trijų naujų bankų nuosavas kapitalas buvo sudarytas iš Islandijos vyriausybės išteklių bei
jų pirmtakų turto, ir sudarė apie 30% Islandijos BVP. Šie bankai turės atlyginti savo pirmtakams
sumą lygią grynajai turto vertei, perkeltai iš „Glitnir“, „Landsbanki“ ir „Kaupthing“. 2008 m.
lapkričio 14 d. šios grynosios vertės buvo įvertintos tokiais dydžiais:
 NBI arba „Landsbanki“ 558.1 mlrd. kronų/ 3,87 mlrd. eurų
 NYI „Glitnir“ 442.4 mlrd. kronų/ 2,95 mlrd. eurų
 Nýja „Kaupthing: 172,3 mlrd. kronų/ 1,14 mlrd. eurų
Susumavus skolas naujų bankų jų pirmtakams, mes matome, kad skola siekia 1173 mlrd.
kronų, o tai yra beveik 90% 2007m. Islandijos BVP. Tačiau su naujų bankų atėjimu atsirado ne tik
skolos ir naujos finansinės struktūros, bet ir daugiau bedarbių Islandijoje. 300 iš „Landsbanki“,
panašus skaičius papildys Islandijos bedarbių skaičių ir iš „Glitnir“ bei „Kaupthing“. Tikroji šių
skaičių vertė suprantama juos palyginus su 2008m. rugpjūčio pabaigoje užfiksuotais duomenis:
2136 bedarbių ir 495 reklamuojamos laisvos darbo vietos. Didžioji dalis darbuotojų naujuose
bankuose atleidžiami iš tarptautinių ryšių ir operacijų skyrių, kurių apimtys radikaliai sumažintos
pertvarkius senuosius bankus.

2.3. Skolų grąžinimas indėlininkams ir kreditoriams

12
 Islandijos bankai norėdami pritraukti daugiau indėlių iš užsienio, siūlė aukštesnes palūkanas nei
tų šalių vietiniai bankai. Ši situacija iš šalies buvo pozityvi, kol bankai turėjo galimybę perskolinti
gautus indėlius už didesnes palūkanas verslui ir namų ūkiams. Tačiau prasidėjus Pasaulinei krizei,
norinčių paimti paskolas ratas pradėjo siaurėti ir tuomet atsirado likvidumo problema - nebeliko
išteklių skoloms refinansuoti, bankai bankrutavo. 2009m. rugpjūčio 28d. Islandijos parlamente vyko
balsavimas, kurio metu turėjo būti patvirtintas įstatymo projektas ,, Icesave’’. Remiantis juo,
Islandija turėjo grąžinti daugiau nei 2 mlrd. dolerių Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų
indėlininkams. Projekto sąlygos buvo nutartos ir patvirtintos su sąlyga, kad kasmetinių išmokų
dydis bus proporcingas procentine išraiška įvertintam BVP. T.y. laikotarpiu nuo 2017 iki 2023m.
Jungtinė Karalystė turėjo gauti po 4% Islandijos metinio BVP kasmet sterlingų forma, Nyderlandai
apie 2% euro forma., tačiau įstatymas nebuvo priimtas. Tuo metu šalyje sukilo opozicinės jėgos,
kurios teigė, kad islandai jau išeina iš krizės ir jie neturėtų mokėti už privačių bankų padarytas
klaidas. Vyriausybė teigė, kad jei nebus priimtas paramos įstatymas, JK ir Nyderlandai visai
tikėtina, kad bandytų blokuoti TVF paramą Islandijai. Laikas bėgo ir galutinių sprendimų „Icesave“
projekte taip ir nebuvo priimta.

Islandijos skolos grąžinimo indėlininkams garantavimo referendumas 2010

Islandijos skolos grąžinimo indėlininkams garantavimo referendumas arba kitaip „Icesave“

referendumas Islandijoje vyko kovo 6d. Jame buvo balsuojama priimti ar atmesti JK ir Nyderlandų
3,8 mlrd. eurų paskolą (11,964 euro vienam gyventojui) Islandijos vyriausybei, kad ši galėtų
grąžinti skolas paskolą teikiančių valstybių indėlininkams. Remiantis Islandijos Konstitucija buvo
surengtas nacionalinis referendumas, kuris pirmą kartą buvo surengtas nuo 1944m. Referendumo
rezultatai: 93% balsavusiųjų pasisakė prieš, 2% už paskolos priėmimą.

10 pav. 2010m. Referendumas Islandijoje

2010m. Referendumas Islandijoje
Pasirinkimas Balsų skaičius Procentinė išraiška
Prieš 134,392 98,10
Už 2,599 1,90
Užskaityti balsai 136,991 94,98
Balsai pripažinti kaip
negaliojantys, dėl klaidų ar 7,240 5,02
sugadinto balsavimo biuletenio
Iš viso 144,231 100,00
Rinkėjų dalis atėjusi balsuoti 62,73
13
 Galinčių balsuoti asmenų sk. 229,926

Islandijos skolos grąžinimo indėlininkams garantavimo referendumas 2011

Antrasis referendumas buvo surengtas 2011m. balandžio 26d., nes JK ir Nyderlandai visomis
priemonėmis siekė atgautI iš Islandijos skolą, tačiau ir šįkart islandai prabalsavo prieš paskolos
priėmimą iš JK ir Nyderlandų. Šių valstybių vyriausybės sužinojusios, kad referendumas įvyko, bet
ne jų naudai, pranešė, kad kreipsis į Europos teismus ir nepaliks Islandijos ramybėje, kol ši
negrąžins skolos.

11 pav. 2011m. Referendumas Islandijoje

2011m. Referendumas Islandijoje
Pasirinkimas Balsų skaičius Procentinė išraiška
Prieš 103,207 59,77
Už 69,462 40,22
Užskaityti balsai 172,669 98,60
Balsai pripažinti kaip
negaliojantys, dėl klaidų ar 2,445 1,40
sugadinto balsavimo biuletenio
Iš viso 175,144 100,00
Rinkėjų dalis atėjusi balsuoti 75,34
Galinčių balsuoti asmenų sk. 232,422

2.4. Sprendimas kreiptis dėl narystės ES

2009m. liepą Islandijos vyriausybė kreipėsi dėl narystės ES. Tuometinė ministrė pirmininkė
Jóhanna Sigurðardóttir teigė, kad ES padės šaliai išsikapstyti iš susiklosčiusios situacijos. Nors tuo
metu siekis įstoti į Europos Sąjungą prilygo tikimybei per mėnesį sugrįžti į prieškrizinę šalies
gerovę, bet šie veiksmai ir sprendimai tarptautinėje rinkoje padidino šalies patikimumą. Vienas iš
ženklų yra 2011m. birželio mėnesį sėkmingai išleista 1 mlrd. dolerių obligacijų emisija. Sėkmė
parodė, kad investuotojai ir rinka pasitiki naujais bankais, vyriausybės reformomis bei pačia
vyriausybe. Verta paminėti, kad iki to laiko Islandija jau turėjo laisvos prekybos susitarimą su ES,

14
bet į pasiūlymus įstoti į ES prieškriziniais laikais atsakydavo, kad tai galėtų sukelti suverenumo
problemą šaliai.

2.5. Kriminalinis tyrimas ir teisybės paieškos

Siekiant atkurti pasitikėjimą vyriausybe islandų ir pasaulio akivaizdoje, parodyti, kad šalis
susitvarko su esama situacija ir gali priimti ryžtingus sprendimus, 2008m. gruodžio 10d. Islandijos
parlamentas įkūrė Specialiojo prokuroro tarnybą. Jos tikslas buvo ištirti kokių juridinių ar fizinių
asmenų nusikalstama veikla sukėlė krizę bei patraukti šiuos asmenis baudžiamojon atsakomybėn.
2009 metų balandžio mėnesį, Islandijos Specialiosios tarnybos prokuroras pasamdė Eva Joly,
norvegų-prancūzų tyrėją, kuri vadovavo Europos didžiausiam kada nors sukčiavimo tyrimui dėl
kyšininkavimo ir korupcijos naftos grupėje „Elf Aquitaine“. Ji dirbo kaip konsultantė ekonominių
nusikaltimų komandoje, sudarytoje iš 20 narių. Joly pareiškė, kad pakankam įkalčių kiekiui surinkti
reikės mažiausiai 2-3, tuomet galima bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn nusikaltusius
asmenis.
Tyrimas turėtų sutelkti dėmesį į abejotiną finansinę veiklą, kurią vykdė „Glitnir“,
„Kaupthing“ ir „Landsbanki“ Islandijos bankai:
 Beveik pusė visų paskolų, suteiktų iš 3 Islandijos bankų į verslo sektoriui buvo suteiktos verslo
subjektams susijusiems su bankais, kurie tas paskolas išdavė.
 Paskolos taip pat buvo teikiamos banko darbuotojams ir susijusiems subjektams, kad šie pirktų
banko akcijas. Paskolos buvo teikiamos lengvatinėmis sąlygomis su galimybe grąžinti paskolą
paskolos grąžinimo laikotarpio pabaigoje. Šios paskolos buvo nurašytos dieną prieš bankų
žlugimą.
 „Kaupthing“ bankas pardavė 5% savo akcijų Kataro investuotojui, kuris šias akcijas nupirko už to
paties banko suteiktą paskolą.

3. Dabartinė situacija Islandijoje

Praėjus kelėtai metų po Islandiją sukrėtusios krizės, 2012m. Islandijos atsigavimas vadinamas
sėkmės istorija: 2 metai ekonomikos augimo, nedarbas sumažėjo iki 6,3%, į šalį plūsta imigrantai,
kurie papildo šalies gerovę kuriančių vietinių gyventojų gretas. Vienas iš atsigavimo ženklų yra ir
dešimties metų vyriausybės obligacijos išleidžiamos už mažesnę nei 6% palūkanų normą, kuo
pasigirti negali PIIGS šalys. Šalys toliau veda derybas ir ruošiasi stojimui į ES. Krizė ir reformos
15
 numušė kronos kursą ir tai leido automatiškai apriboti užsienio prekių paklausą bei importą, taip
skatinant vietinių gamintojų prekių vartojimą. Prie tokio atsigavimo prisidėjo ir tai, kad šalis neturi
įsivedusi euro, kas leido būti nepriklausomai nuo Euro zonos ekonominio augimo. Pagerėjusia
situacija šalyje džiaugiasi ir patys islandai, kurie negali patikėti, kad dabar gali gauti paskolas
verslui, namų ūkių vartojimui.
Šalys susiduria ir su eile problemų: iš Islandijos emigruoja kvalifikuota darbo jėga, investicijų
siaubingai mažai, bankai išliko silpni, o kapitalo eksportas griežtai draudžiamas. Šiuo metu
sprendžiamas ir teisinis ginčas su britais ir olandais, ar Islandijos vyriausybė turėtų sumokėti šių
valstybių piliečiams, kurie buvo įdėję indėlius į tris bankrutavusius bankus. Islandija norėtų mokėti
tik pavieniams indėlininkams.
12 pav. Islandijos BVP augimo tempai (%) 2007- 2012m. laikotarpiu

Analizuojant Islandijos BVP augimo tempo kreivę, matome, kad augimo tempai banguoja ir augimo lyg
ir nepastebima, Islandijos BVP auga stabiliai nuo pat 2010m. Suprantama, kad augimo tempai yra nedideli,
bet valstybei, kuri prieš keletą metų patyrė visišką finansinį fiasko, tai milžiniškas pasiekimas.

13 pav. Islandijos nedarbo lygis (%) 2007- 2012m. laikotarpiu

16
 2009-2010m. nedarbo lygis stabilizavosi ir pasiekė savo piką ties apytiksliai 9% ir jau nuo 2010m.
nedarbo lygis krenta 1-1.5% kasmet. Teigiama tendencija pastebima ne tik dėl ekonomikos augimo,
paskolų verslui, bet ir dėl emigracijos.

14 pav. Islandijos infliacijos lygis (%) 2007- 2012m. laikotarpiu

Kaip matoma iš grafiko, nors infliacijos tempai mažėja nuo 2009m., bet jie išlieka ties 5%
lygiu, o tai mažina vartotojų perkamąją galią, nuvertėja žmonių indėliai. Tai ypač skaudi problemai
Islandijai, kuri ir taip patyrė stiprų smūgį finansų sistemai.
Kalbant apie stojimo į ES perspektyvas, Islandijos vyriausybė nėra tikra ar tauta norės
prisijungti prie ES, tarkim, 2016 metais. Pirmiausia reikia sutarti dėl subsidijų ūkininkams,
17
fiskalinės politikos ir dotacijų regionams. Didžiausią rūpestį kelia žvejai - Islandija nenori, kad jai
kas nors nurodinėtų srityje, kurioje kraštas jaučiasi stipriausias. Visuomenės nuomonė taip pat
nepastovi. 60 proc. islandų labai mažai žino apie ES ir jos institucijas. Tačiau du trečdaliai salos
gyventojų norėtų baigti derybas ir tuomet referendume nuspręsti - stoti ar nestoti į ES.
Tyrimo metu, kurį atliko Islandijoje suformuota komisija, nustatyta, kas kaltas dėl finansų
krizės, kuri vos nesužlugdė šalies. Kaip rašo „Biznes & Baltija“, kaltais įvardinti buvęs ministras
pirmininkas Geiras Haarde, buvęs finansų ministras Arni M. Mathiessenas, buvęs verslo reikalų
ministras Björgvinas G. Sigurdssonas, o taip pat buvęs ministras pirmininkas Davídas Oddssonas,
krizės išvakarėse vadovavęs Islandijos centriniam bankui.
Komisija buvusius ministrus kaltina, kad šie 2008 m. pavasarį slėpė informaciją apie
besiartinančią krizę. Anot komisijos pirmininko Pallio Hreinssono, 2008 m. balandį įvyko penki
vyriausybės posėdžiai, kurių metu buvo sprendžiama, ką daryti su bankiniu sektoriumi ir
ekonomika. Tačiau vyriausybė nepaviešino informacijos apie posėdžius ir jų rezultatus.

IŠVADOS

1. Per krizę Islandija elgėsi kitaip nei Ispanija, Graikija ar Airija (BVP nukrito 15%, kai tuo
tarpu Airija išgelbėjusi savo bankus patyrė 14% BVP kritimą) leisdama bankrutuoti 3 bankams ir
atkurdama bankininkystės sektorių iš naujo ant senųjų bankų griuvėsių, išsaugojo savo indėlininkų
santaupas, atleido nuo skolų kai kuriuos namų ūkius ir pelningai dirbančias įmones, tačiau
slegiamas skolų naštos. Tai yra pakankamai logiškas sprendimas žvelgiant iš bendros sistemos
pusės. Bankrutavus kelioms įmonėms, bankrotas tikėtina ištiktų ir kitas įmones, susijusias su
bankrutavusiomis.
2. Nors vyriausybė parengė keletą programų, dauguma krašto namų ūkių vis dar
paskendę skolose, kurios didėja dėl infliacijos. Mokesčiai yra dideli, importinės prekės išlieka labai
brangios, mat dabartinė kronos vertė siekia vos pusę prieškrizinio lygio.
3. Islandiškoms kompanijoms draudžiama investuoti užsienyje, o užsieniečiai negali
atsiimti savo kapitalo. Ekonomistai baiminasi, kad panaikinus tokią kontrolę krona žlugs. Jiems

18
atrodo, kad vienintelė išeitis iš susidariusios padėties - nauja, stambesnė ir stabilesnė valiuta.
Pasirinkimai būtų du - euras arba Kanados doleris.
4. Ši krizė Islandiją ir likusį pasaulį turi išmokyti, kad mažos valstybės, tokios kaip
Islandija, turi jungtis į sąjungas bei bendrijas bei kitus susivienijimus, siekiant sulaukti pagalbos
bei paramos sunkmečiu bei suteikti ją ekonominio pakilimo laikotarpiu.
5. Pasauliui bei atskiroms bendrijoms reikia spartinti bendros finansų kontrolės
sistemos kūrimą bei diegimą, nes ši krizė tik įrodė, kad šešėlinės operacijos, nevaržomas
kapitalo judėjimas ir nevaldomos finansinės institucijos gali pakartoti Islandijos istoriją, bet jau
didesniais mąstais.

19
 LITERATŪRA

Internetiniai šaltiniai:
1. Islandijos ekonominiai rodikliai [interaktyvus]. [Žiūrėta 2012 m. gruodžio 8 d.]. Prieiga
per internetą:
< http://www.tradingeconomics.com>
2. Islandijos krizė [interaktyvus]. [Žiūrėta 2012 m. gruodžio 8 d.]. Prieiga per internetą:
< http://sekmesgarantas.lt/islandijos-pavyzdys/s>
3. Islandija: kur euras vis dar žiba [interaktyvus]. [Žiūrėta 2012 m. gruodžio 8 d.]. Prieiga
per internetą.
<http://www.alfa.lt/straipsnis/12590163/Islandija..kur.euras.vis.dar.ziba=2011-10-
03_07-26/>
4. Islandija išaiškino krizės kaltininkus [interaktyvus]. [Žiūrėta 2012 m. gruodžio 8 d.].
Prieiga per internetą:
< http://verslas.delfi.lt/verslas/islandai-issiaiskino-krizes-kaltininkus.d?id=31027021>
5. Krizės debesys virš Islandijos sklaidosi [interaktyvus]. [Žiūrėta 2012 m. gruodžio 8 d.].
Prieiga per internetą:
< http://www.lietuvoszinios.lt/Pasaulis/Krizes-debesys-virs-Islandijos-sklaidosi>
6. Islandijos byla [interaktyvus]. [Žiūrėta 2012 m. gruodžio 8 d.]. Prieiga per internetą:
< http://vz.lt/straipsnis/2009/02/23/Islandijos_byla?pageno=2>
7. Trims dienoms uždaryta Islandijos birža po atidarymo smuko [interaktyvus]. [Žiūrėta
2012m. gruodžio 7d.] Prieiga per internetą:
<http://vz.lt/straipsnis/2008/10/14/Trims_dienoms_uzdaryta_Islandijos_birza_po_atidar
ymo_sm#ixzz2Eenqu6ht>
8. Cracks in the crust [interaktyvus]. [Žiūrėta 2012m. gruodžio 7d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.economist.com/node/12762027?story_id=12762027>
9. Iceland interest rate [interaktyvus]. [Žiūrėta 2012m. gruodžio 7d.]. Prieiga per internetą:
<http://www.tradingeconomics.com/iceland/interest-rate>
10. What bank 'deregulation' really means. The case of Iceland [interaktyvus]. [Žiūrėta
2012m. gruodžio 7d.]. Prieiga per internetą:
<http://econospeak.blogspot.com/2009/09/what-bank-deregulation-really-means.html>
20
11. Icelandic financial crisis [interaktyvus]. [Žiūrėta 2012m. gruodžio 7d.]. Prieiga per
internetą:
<http://en.wikipedia.org/wiki/2008%E2%80%932012_Icelandic_financial_crisis>

21