Pranešimas žiniasklaidai

2022 08 28

Po sumaišties elektros rinkoje, ekspertai beda pirštu: kitos eilėje –

vandentvarkos įmonės
Infliacijai mušant rekordus, o energetiniams ištekliams prieš šaltąjį sezoną toliau
brangstant, nemalonios žinios gali laukti ir vandens vartotojų. Dalis Lietuvos
vandentvarkos įmonių jau paskelbė neišvengiamai susidursiančios su finansiniais
nuostoliais, todėl nemato kitos išeitis, kaip tik didinti vandens bei nuotekų tvarkymo
kainas.
Atsakingą vandentvarkos asociaciją „Vandens jėga“ rugpjūtį įkūrusios Vilniaus, Kauno ir
Klaipėdos vandentvarkos įmonės ragina rimtai vertinti situaciją ir imtis priemonių, kad
elektros tiekimo rinką supurtęs chaosas nepasikartotų vandentvarkoje.
Asociacijos „Vandens jėga“ vadovas Marius Švaikauskas spaudos konferencijoje rugpjūčio
17 d. pranešė, jog vandentvarkos įmonės patiria didelį kaštų augimą, jų finansinis atsparumas
ir galimybės atlaikyti spaudimą yra nevienodos.
„Vanduo yra gyvybiškai svarbus kiekvienam iš mūsų, o vandentvarkos sektorius turi
strateginę reikšmę šalies saugumui. Tačiau šalies vandentvarkos įmonės veikia iš esmės
kiekviena sau, atsižvelgdamos į individualius pajėgumus ir išsikeldamos lokalius tikslus.
Energetinių išteklių kainoms mušant rekordus, situacija tampa įtempta. Mūsų prioritetinis
tikslas – kaip įmanoma skubiau sprendimų priėmėjams suformuluoti pasiūlymus dėl
pabrangusių energetinių resursų kaštų kompensavimo atstovaujamam sektoriui, nes tiesiog
dažninti vandens kainos peržiūrėjimą vartotojui ir perkelti dėl brangstančių energetinių
resursų išaugusius įmonių kaštus ant vartotojų pečių nėra tvari išeitis“, – sako M.
Švaikauskas.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) 2021 m. duomenimis, Energetikos
išteklių dalis galutiniame vandens kainos tarife Vilniuje sudarė 11 proc., Kaune – 12 proc.,
Klaipėdoje 10 proc. Pateikiami duomenys be elektros kainų pabrangimo, todėl
prognozuojama, kad visų įmonių energetinių resursų procentas tarife stipriai išaugs.
Tvarios veiklos vystymo ekspertas, buvęs „Vilniaus vandenų“ vadovas M. Švaikauskas turi
ilgametę darbo patirtį aplinkosaugos bei vandentvarkos srityje. Pastaruoju metu jis buvo
atsakingas už Fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybas.
M. Švaikausko teigimu, precedentas elektros tiekimo rinkoje, kur prisiimtų įsipareigojimų
negalinti vykdyti 180 tūkst. vartotojų turinti įmonė „Perlas Energija“ stabdo savo veiklą,
verčia rimtai vertinti ir vandens tiekėjų padėtį. Kaip ir elektros tiekimo užtikrinimo atveju,
vartotojai be paslaugos neliktų, tačiau pirmieji nedžiuginantys signalai iš rinkos dalyvių rodo,
kad padėtis jau verčia įsitempti.
Šalyje centralizuotu būdu vanduo tiekiamas ir nuotekos tvarkomos, grubiai vertinant, daugiau
kaip 2 mln. gyventojų.
„Dalis vandentvarkos įmonių sugebėjo investuoti, persitvarkyti, modernizuoti savo veiklą ir
jaučiasi tvirčiau. Deja, turime ir tokių įmonių, kurios ir po 2 mlrd. eurų viršijančios europinės
paramos save vertina kaip finansiškai silpnas, nesugebančias pritraukti finansavimo. Nors
sektoriaus gebėjimas amortizuoti augančių kaštų stresą bei kitus iššūkius skiriasi,
brangstančios energetikos problema jau tapo nacionaline. Imamės lyderystės tam, kad
 Pranešimas žiniasklaidai
2022 08 28

vandentvarkos įmonės taptų kuo stipresnės, vartotojų lūkesčiai būtų patenkinti, o interesai –
apsaugoti“, – tvirtina asociacijos vadovas.
Pasak jo, brangstantys energetiniai resursai daugiau ar mažiau įtakos visų be išimties
vandentvarkos įmonių rezultatus. Didžiausia šalyje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus
vandenys“ skaičiuoja, kad 2022 m. įmonė dėl elektros bei dujų kainų didėjimo turės išleisti
4,5 mln. EUR daugiau, tai neigiamai veiks jos pinigų srautą ir veiklos rezultatus.
Atsakingą vandentvarkos asociaciją „Vandens jėga“ rugpjūtį įsteigė įmonės „Vilniaus
vandenys“, „Kauno vandenys“ ir „Klaipėdos vanduo“, šios įmonės aptarnauja daugiau nei
544,127 vartotojų ir abonentų
Vieni svarbiausių argumentų, kodėl įmonės inicijavo naujos asociacijos sukūrimą yra tai, kad
ligšiolinė sektoriaus atstovų asociacija nesugebėjo sukurti aiškios ir vieningos strategijos
sektoriui, atsiliekama nuo šiuolaikinių vandentvarkos tendencijų, trūksta bendro požiūrio ir
iniciatyvumo, kaip sektorius turėtų vystytis ir kokių tikslų siekti.
„Yra daugybė klausimų, kuriuos privalome spręsti, jei nenorime susidurti su nemokumu bei
vandentvarkos įmonių negalėjimu tęsti veiklos. Esame pasirengę peržiūrėti ir inicijuoti
pokyčius vandentvarkos įmonėms – nuo veiklos efektyvinimo priemonių iki teisinio
reguliavimo pokyčių, o pasibaigus didžiajam europinių investicijų laikotarpiui būtina ir
aktyvi naujų finansavimo šaltinių paieška, kas iki šiol nebuvo daroma. Darbų turime daug ir
pažadame būti aktyvūs“, – tvirtina M. Švaikauskas.
„Vandens jėga“ skirs dėmesį ir vartotojų edukacijai, ir įvaizdžio bei vandentvarkininko
specialybės reputacijos stiprinimui.
Kol kas asociacija turi tris narius, tačiau neatmeta, kad jų skaičius gali didėti. Kartu
pabrėžiama, kad į šią specializuotą asociaciją nenumatoma priimti trečiųjų šalių – rangovų,
technikos gamintojų ir pan., kad būtų užtikrintas maksimalus veiklos skaidrumas ir išvengta
interesų konfliktą galinčių sukelti situacijų.
Apie asociaciją:
Atsakinga vandentvarkos asociacija „Vandens jėga“ vienija tris didžiausių šalies miestų
įmones: „Vilniaus vandenys“, „Kauno vandenys“ ir „Klaipėdos vanduo“. Šios įmonės
aptarnauja daugiau nei 544.127 vartotojų ir abonentų (1.122.232 gyventojų) arba 47 proc.
visų gaunančių centralizuotas vandens tiekimo, nuotekų valymo paslaugas šalyje.

Daugiau informacijos:
Marius Švaikauskas
Atsakinga vandentvarkos asociacija „Vandens jėga“
Direktorius
Tel. +370 687 13799
El. paštas info@vandensjega.lt