KINEMATIKA. JUDĖJIMO RELIATYVUMAS – PLANAS.

T1-4. JUDĖJIMO RELIATYVUMAS.

I. BENDROS PASTABOS.
1. DLKŽ nurodoma, kad: reliatyvus – priklausantis nuo kitų, santykinis; nustatomas lyginant
su kitais.
2. AP. Judėjimo reliatyvumas – tai mechaninio judėjimo ir jį nusakančių fizikinių dydžių
priklausomybė nuo pasirinktos AS.
1) Reliatyvūs gali būti: judėjimas/ rimtis, trajektorija, koordinatė, poslinkis, greitis;
A. Pvz. su dviračiu – ratlankio taško (ventilis) trajektorija ratlankio, dviračio rėmo ir kelio
atžvilgiu
2) Nereliatyvūs: masė, laikas. (Klasikinė Niutono mechanika).

II. GREIČIŲ SUDĖTIES TAISYKLĖ .

1. Situacija: keleivis traukinio vagone – tiesiaeigis tolyginis judėjimas + brėžinys.
2. Keleivio poslinkis: Žemės atžvilgiu keleivis pasislinko tiek, kiek pasislinko vagonas + kiek jis
→ → →
paėjo vagone: s = s v + s k ;
→ → → → →

Keleivio greitis: v = s = s v + s k = s v + s k =v + v ;
→ → →
3.
v k
t t t t
1) keleivio greitis Žemės atžvilgiu yra lygus sumai: keleivio greitis vagono atžvilgiu + vagono
greitis Žemės atžvilgiu;
2) Bendru atveju: Kūno greitis nejudančios AS atžvilgiu yra lygus kūno greičiui judančios
→ → →
AS atžvilgiu + judančios AS greitis nejudančios AS atžvilgiu. v k ž =v kj + v j ž . (5)
3) Ši taisyklė vadinasi greičių sudėties taisyklė:
A. Vektorine forma ji teisinga ir taikoma ne tik judėjimui viena tiese;
B. Uždaviniuose svarbu tinkamai pasirinkti kuris kūnas yra judanti AS, o kuris – nejudanti.
4. Pavyzdžiai:
1) plakatai, traktoriaus vikšrai;
2) uždaviniai: R-28, 31, 32, 33, 34, 36.