KINEMATIKA. LAISVASIS KŪNŲ KRITIMAS – PLANAS.

T2-2. LAISVASIS KŪNŲ KRITIMAS / (arba sunkio jėgos veikiamo kūno judėjimas).

I. SUNKIO JĖGOS VEIKIAMO KŪNO JUDĖJIMAS.

1. AP. Laisvasis kritimas – tai toks judėjimas, kai kūną veikia tik sunkio jėga.
→
1) Visi kūnai juda vienodu pagreičiu: laisvojo kritimo pagreitis g – visada vertikaliai žemyn
(statmenai horizontaliam paviršiui);
2) Vidutiniškai g=9,81 m/s2, arba (kai sąlyga leidžia apytikslį skaičiavimą) laikome 10 m/s2.
3) Teorijos santrauka – SAV.
2. Laisvasis kritimas – tolygiai kintamo judėjimo atvejis. Yra išskiriamos trys tipinės situacijos:
1) Vertikaliai aukštyn/ žemyn: koordinačių ašis yra nukreipta vertikaliai – ar OY bus aukštyn ar
žemyn, laisvas pasirinkimas: reikia žiūrėti į pradines sąlygas, kad paprasčiau būtų spręsti;
2) Kampu į horizontą ir horizontaliai mesto kūno judėjimas: (A kursas – uždaviniai; B kursas -
susipažinimas).
A. Situacijos pavaizdavimui pasirenkame ašis OX ir OY (dažniausiai OX – horizontaliai, OY –
vertikaliai aukštyn arba žemyn; koordinačių pradžia dažniausiai sutampa su kūno išmetimo tašku).
B. Judėjimo trajektorija – parabolė, šakomis žemyn;
C. uždaviniai bus sprendžiami vėliau, skyriuje apie Visuotinės traukos jėgą.

II. VERTIKALIAI MESTO KŪNO JUDĖJIMAS.

1. Visos tolygiai kintamo judėjimo lygtys tos pačios, tik koordinatė (ir projekcijos) OY, o ne OX:
1) Greitis: v y =v 0 y + g y ⋅t ;
1 2
2) Poslinkis: s y =v 0 y t+ g y t ; Kai nežinomas laikas: 2 g y s y =v 2y −v 20 y ;
2
A. Nueitas kelias dažnai vadinamas „Aukštis“ – žymimas h.

2. *Visos kitos formulės – atskiri atvejai, gaunami kai yra tam tikros pradinės sąlygos; pvz.:
gt2 2h
A. Pradėjus kristi be pradinio greičio iš aukščio h: h=
2 √
, t=
g
arba v=√ 2 g h;
v 20
B. Paleidus aukštyn žinomu pradiniu greičiu, aukščiausiame pakilimo taške: h= ; ir t.t.
2g
C. Tas formules ar reikia išmoki? – kas sprendžia daug uždavinių, įsimena, bet formulių
rinkinyje jų nebūna, o svarbiausia – jeigu pradinėse sąlygose kažkas pasikeistų, tai vėl gautume kitokią
formulę; yra tik keletas tipinių situacijų, o šiaip gyvenime daug skirtingų judėjimo atvejų – daug ir
galutinių formulių. Reikia išmokti įvairiose situacijose pritaikyti pagrindines formules (žr. Planas).

3. Uždavinių sprendimas.
1) Pvz., iš kurių išvada. Sunkio jėgos veikiamo kūno judėjimas yra simetriškas (OY ašyje):
A. laiko atžvilgiu: kiek laiko kyla iki aukščiausio taško – per tiek ir nusileidžia;
B. greičio: tame pačiame aukštyje greičio modulis bus vienodas kylant ir leidžiantis, tik jo kryptis
keičiasi į priešingą.
2) Uždavinių pavyzdžiai:
A. A kursas: vad. p. 83-1,3,4; p. 85 – 2, 5, 6, 3.
B. B kursas: vad. p. 83-1,3,4; p. 85 - 2.