3k-3-22 http://www2.lat.lt/lat_web_test/3_nutartys/senos/nutartis.aspx?

id=11205

Kasacinės instancijos teismo Civilinė byla Nr. 3K-3-22/2001

m.
pranešėja J.Stripeikienė Bylų kategorija 27.6,
27.5.4.
Apeliacinės instancijos teismo
pranešėja D.Višinskienė
Pirmosios instancijos teismo
teisėja I.Paulauskienė

NUTARTIS
2001 m. vasario 26 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,susidedanti iš

kolegijos pirmininko P.Žeimio,
teisėjų : D.Ambrasienės, J.Stripeikienės,
viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko UAB ,,Motor servis”
kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2000 m. birželio 23 d.
nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugpjūčio 28d.
nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo kreditoriaus Švedijos bendrovės ,,Volvo Truck
Corporation” prašymą dėl kreditorinio reikalavimo vykdymo nukreipiant išieškojimą į kilnojamąjį turtą
skolininko UAB ,,Motor servis”.
Teisėjų kolegija

NUSTATĖ :

Pareiškėjas Švedijos bendrovė ,,Volvo Truck Corporotion” 2000 m. balandžio 10 d. kreipėsi į

Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo hipotekos skyrių su prašymu vadovaujantis Kilnojamojo turto
įkeitimo įstatymo 44 str., įteikti skolininkui UAB ,,Motor servis” įspėjimą dėl skolos grąžinimo ir
išieškojimo iš įkeisto turto. Įkeistas turtas yra transporto priemonės – 3 balniniai vilkikai ,,Volvo FH12”,
kurių valstybiniai numeriai – MVB 105, VVA 671 ir VVA 672. Šio turto įkeitimu užtikrinta prievolė –
1996 m. kovo 29 d. sąlyginio pirkimo sutarties Nr. EC 6008, sudarytos tarp UAB ,,Motor servis” ir
Švedijos bendrovės ,,Volvo Truck Corporation” ir šios sutarties pakeitimo vykdymas. Kadangi UAB
,,Motor servis” pažeidė sutartimi nustatytas mokėjimo sąlygas, susidarė 375 577 Vokietijos markių skola
pareiškėjui. Kreditorius įspėjime nurodė, kad negrąžinus skolos per 20 dienų, bus pradėtas priverstinis
išieškojimas iš įkeisto turto vertės. Įspėjimas skolininkui įteiktas 2000 m. birželio 13 dieną. Kadangi
skolininkas per nurodytą terminą negrąžino skolos, kreditorius 2000 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto
pirmojo apylinkės teismo hipotekos skyriui pateikė prašymą areštuoti įkeistą turtą ir perduoti jį ,,Volvo
Truck Corporation” žinion. Kreditorius nurodė, kad prašymo padavimo dieną skola – 375 577 Vokietijos
markės pagal išvestinį lito ir euro zonos valiutų kursą atitinka 735 830 litų.
Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus hipotekos teisėja 2000 m. birželio 23
d. nutartimi kreditoriaus prašymą tenkino – areštavo ir perdavė kreditoriaus žinion anksčiau paminėtą
įkeistą kilnojamąjį turtą. Šios nutarties vykdymą hipotekos teisėja perdavė VĮ ,,Regitra” ir Teismo
antstolių kontorai prie Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo, išaiškino, kad kreditorius, kuriam
perduotas įkeistas turtas, privalo šį turtą tinkamai laikyti bei įpareigojo kreditorių perduotą jo žinion
kilnojamąjį turtą parduoti aukcione. Hipotekos teisėja, tenkindama kreditoriaus prašymą, nurodė, kad
byloje nėra duomenų, jog skolininkas ginčytų kreditoriaus veiksmus ieškininės teisenos tvarka.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi
Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus hipotekos teisėjos 2000 m. birželio 23 d.
nutartį paliko nepakeistą. Kolegija, motyvuodama nutartį nurodė, kad skolininkas, gavęs įspėjimą,
neginčijo kreditoriaus veiksmų, susijusių su išieškojimu bei neįvykdė įkeitimu užtikrintos prievolės, todėl
pareiškėjo prašymas patenkintas pagrįstai. Atsižvelgdama į skolininko argumentą, kuriuo teigiama, kad

1 of 5 2015.05.08 11:36
3k-3-22 http://www2.lat.lt/lat_web_test/3_nutartys/senos/nutartis.aspx?id=11205

remiantis sutartimis su pareiškėju, visi ginčai dėl skolos dydžio žinybingi arbitražui Stokholme, todėl
pareiškėjas privalėjo teismui pateikti šio arbitražo sprendimą, kolegija nurodė, jog byloje nagrinėjamu
atveju išieškojimą iš įkeisto turto reglamentuoja Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymas. Minėtas įstatymas
nenumato, kad kreditorius, pradėdamas išieškojimą pagal šį įstatymą privalo pateikti teismo (arbitražo)
sprendimą, o kilnojamojo turto įkeitimo lakšto 2 priede nurodyta, kad skolininkui neįvykdžius šio
sandorio nuostatų, kreditorius turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos teismines instancijas, kad būtų
apgintos jo teisės.
Kasaciniu skundu UAB ,,Motor servis” prašo Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo hipotekos
skyriaus hipotekos teisėjo 2000 m. birželio 23 d. nutartį bei Vilniaus apygardos teismo 2000 m. rugpjūčio
28 d. nutartį panaikinti ir Švedijos bendrovės ,,Volvo Truck Corporation” pareiškimą dėl priverstinio
skolos išieškojimo palikti nenagrinėtą. Skolininkas kasacinį skundą grindžia šiais argumentais :
1. UAB ,,Motor servis” skola pareiškėjui yra ne 735 830 litų, o 426 778,29 lito. (221 381
Vokietijos markė). Šį skolos dydį patvirtina pareiškėjo pranešimai, faksu atsiųsti skolininkui. Areštuotų 3
transporto priemonių vertė yra 1 113 636 litai. Vilniaus m. pirmojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus
teisėja, areštavusi turtą, kurio vertė žymiai viršija skolos dydį, pažeidė CPK 409 straipsnį.
2. Tarp skolininko ir kreditoriaus kilus ginčui dėl skolos dydžio, teismai nepasiūlė skolininkui
ieškininės teisenos tvarka užginčyti kreditoriaus veiksmus, susijusius su išieškojimu, nors CPK 15 str.
numato teismo pareigą padėti byloje dalyvaujantiems asmenims įgyvendinti jų teises.
3. Priverstinis išieškojimas iš skolininko vykdomas pagal 2000 m. kovo 27 d. kilnojamojo turto
įkeitimo lakšto pakeitimą Nr. 01220000001497, kurį pasirašė neįgaliotas asmuo. UAB ,,Motor servis”
akcininko 1999 m. spalio 4 d. sprendimas, pagal kurį A.Pranckevičius atstovavo paminėtą bendrovę,
galiojo tik iki 1999 m. lapkričio 24 dienos.
4. Remiantis skolininko ir kreditoriaus 1996 m. kovo 29 d. sutarties Nr. EC6008 10 punktu, bet
kokie ginčai, kylantys iš sutarties, be jokių išlygų ir galutinai sprendžiami Stokholmo Arbitražiniame
Tribunole. CPK 140 str. 1 d. numato, kad šalys gali tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos
teismingumą. Taigi, teismai pažeidė CPK 140 straipsnį.
Atsiliepimu į kasacinį skundą kreditorius prašo Vilniaus pirmojo apylinkės teismo hipotekos
skyriaus hipotekos teisėjos 2000 m. birželio 23 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistas. Kreditorius pateikia šiuos
argumentus savo prašymui pagrįsti:
1. Skolininko nurodomi laiškai, kuriuos jam atsiuntė pareiškėjas, yra skirti ne skolos fiksavimui, o
priminimui apie kasmėnesinius mokėjimus. Šių laikų kopijos net nėra pasirašytos, todėl negali būti
vertinamos kaip įrodymai.
2. Skolininko teiginys, kad vieno vilkiko vertė yra 371 212 litų, yra nepagrįstas, nes tokia yra
naujo vilkiko vertė. Vienas iš areštuotų vilkikų buvo pagamintas 1998 m., jo vertė - ne didesnė kaip 220
000 litų, o kitų dviejų 1996 m. pagamintų vilkikų vertė yra ne didesnė nei po 160 000 litų.
3. Skolininkas, nesutikdamas su skolos dydžiu, kreditoriaus veiksmus, susijusius su išieškojimu, gali
ginčyti ieškininės teisenos tvarka, o ne atskiruoju skundu prašyti teismo spręsti skolos dydį. Teismas
neprivalėjo pasiūlyti skolininkui kreiptis ieškininės teisenos tvarka.
4. Skolininko teiginys, kad kilnojamojo turto įkeitimo lakšto pakeitimą Nr. 01220000001497
pasirašė neįgaliotas asmuo A.Pranckevičius, yra nepagrįstas, nes šį pakeitimą pasirašė ne A.Pranckevičius,
o kreditoriaus įgaliotas asmuo K.Janušauskaitė, kurios tapatumas ir įgaliojimai patvirtinti notariškai.
5. Skolininko argumentą, kuriuo teigiama, kad bet kokie ginčai, kylantys iš šalių sutarties Nr.EC
6008, turi būti sprendžiami Stokholmo Arbitražiniame Tribunole, pagrįstai atmetė Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, jos argumentams kreditorius pritaria.

Teisėjų kolegija

KONSTATUOJA :

Kasatoriaus argumentai dėl išieškojimo iš įkeisto kilnojamojo turto procedūrų taikymo, skolininko
teisių šiame procese apsaugos yra teisės aiškinimo ir taikymo klausimai (CPK 358 str. 1 d.).
Teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į įstatymų leidėjo ketinimus ir tikslus.
Kasatoriaus ir jo kreditoriaus įkeitimo santykiai atsirado kilnojamojo turto įkeitimo lakšto
(sutarties) pagrindu. Iš tokių sandorių atsiradusias teises ir pareigas šalių susitarimu, reglamentuoja

2 of 5 2015.05.08 11:36
3k-3-22 http://www2.lat.lt/lat_web_test/3_nutartys/senos/nutartis.aspx?id=11205

Lietuvos Respublikos turto įkeitimo įstatymas (toliau – Įstatymas), kurio paskirtis - nustatyti tvarką ir
sąlygas, kaip prievolių įvykdymas užtikrinamas kilnojamojo turto įkeitimu ir kaip iš tų prievolių kylantys
reikalavimai yra tenkinami (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymas taikomas
tik tada, kai įkeistas kilnojamasis turtas neperduodamas saugoti įkaito turėtojui. 1999 m. lapkričio 17 d.
kilnojamojo turto lakšto 10 punkte nurodoma, kad turtą saugos skolininkas (įkaito davėjas). Sutarties 6
punktas numato, kad įkeičiama turto vertė - 1 484 848 litų, turto apsaugomos skolos suma - 370 183
Vokietijos markių. Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymo 8 straipsnis įtvirtina hipotekos registro duomenų
teisingumo prezumpciją ir numato, kad visi duomenys, įrašyti į hipotekos registrą laikomi teisingais ir
išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Skolos suma yra hipotekos registro duomuo (LR
Vyriausybės 1999 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 893 patvirtintų Lietuvos Respublikos hipotekos registro
nuostatų 16.7 p.). Sutartimi užtikrinama prievolė, jos suma arba maksimalus įkeitimu užtikrintų
reikalavimų dydis (Įstatymo 18 str. 1d. 7 p.). Tik sutartyje nenurodžius konkretaus skolos dydžio, o
maksimaliai galimą skolos sumą, numatomas skolos dydžio fiksavimas. Toks skolos fiksavimas
registruojamas hipotekos skyriuje. Šis registravimas gali būti skundžiamas Hipotekos registro nuostatų
numatyta tvarka. Kitais atvejais, kai registruojamas lakštas, kuriame numatyta konkreti apsaugomos
skolos suma, preziumuojama, kad skolos dydis yra teisingas registro duomuo, kol šis dydis nenuginčytas
pareiškiant ieškinį teisme įstatymo nustatyta tvarka. Skolos dydis, kaip registro duomuo, kol jis
nenuginčytas, privalomas tiek kreditoriui, tiek skolininkui, tiek ir tretiesiems asmenims (Įstatymo 9 str.).
Teisė ginčyti hipotekos registro duomenis apie įkeitimus atsiranda nuo tų duomenų įregistravimo ir išlieka
iki įkeitimo išregistravimo iš hipotekos registro bendrais civilinių įstatymų numatytais sandorių negaliojimo
pagrindais arba skolininkui ginčijant vykdomąjį dokumentą - hipotekos teisėjo nutartį nukreipti išieškojimą
į įkeistą turtą, kiek išieškojimas liečia ginčijamąją dalį (CPK 156 str. 5 p., 396 str. 5 punktas). Ginčyti
sandorį, ar išieškomą sumą yra šalių teisė. Kilnojamo turto įkeitimo įstatymas nenumato teismui pareigos
siūlyti sandorio šaliai ginčyti kitos šalies - kreditoriaus veiksmus. Laikytina, kad šalys, sudarydamos
hipotekos sutartį, žino įstatymo nuostatas ir sutinka su jame reglamentuota skolos išieškojimo tvarka.
Kasatoriaus argumentai, kad hipotekos teisėja, vykdydama išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, turėjo
taikyti CPK 15 straipsnį ir padėti šaliai – skolininkui įgyvendinti jo procesines teises šiose procedūrose,
nepriimtini domėn dėl šių motyvų. Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymas, kaip specialus įstatymas,
taikomas tiems santykiams, kurių reglamentavimui šis įstatymas yra priimtas. Bendrosios civilinio proceso
normos, kitų specialių įstatymų normos išieškojimo iš įkeisto kilnojamojo turto procedūroms taikomos
tiek, kiek tos procedūros yra nereglamentuotos Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymu. Išieškojimo iš įkeisto
turto procedūros yra reglamentuotos Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymo penktame skirsnyje. Šios
procedūros vykdomos neginčo tvarka, todėl hipotekos teisėjas, pasiųsdamas skolininkui kreditoriaus
įspėjimą grąžinti skolą, neprivalo pranešti apie jo teisę ginčyti kreditoriaus veiksmus ieškinine teisena,
vadovaujantis CPK 15 straipsniu. Teisė į teisminę gynybą pirmiausia yra materialinė teisė, numatyta
Konstitucijos 30 straipsnyje, CK 6 straipsnyje ir minimo įstatymo 51 str. CPK 15 straipsnis nurodo
pareigą teisėjui padėti proceso dalyviams įgyvendinti procesinę teisę, kai jau įstatymų nustatyta tvarka
pažeistą civilinę teisę subjektas paprašė ginti teismo. Kilnojamo turto įkeitimo įstatymas – specialus
įstatymas, kuriuo nustatyta eilė privilegijų šiame įstatyme nurodytiems kreditoriams.Viena iš tų privilegijų
yra pagreitintas skolos išieškojimas į įkeisto turto, kai skolininkas neįvykdo savo skolinių įsipareigojimų
(Įstatymo 31 straipsnio 1 dalis). Išieškojimą pradeda kreditorius, įspėdamas skolininką. Kreditorius šią
teisę įgyvendina per hipotekos skyrių hipotekos registro nuostatų nustatyta tvarka. Kadangi registre
registruojamas ne pats sandoris kaip dokumentas, bet įvykusio sandorio padarinys -–sandorio pagrindu
atsiradusi teisė (Įstatymo 3 str. 1 d. 1 punktas), tai hipotekos teisėjas turi atlikti teisinį tyrimą ne tik
įregistruodamas šią teisę, bet ir ją įgyvendinant, t.y. pradedant išieškojimą. Kilnojamojo turto įkeitimo
įstatymo 44 straipsnis numato, kad kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti savo reikalavimus iš įkeisto
turto vertės ir pradėti išieškojimą, įspėdamas skolininką, kai nustatytu terminu neįvykdoma įkeitimu
užtikrinta prievolė arba yra šio įstatymo 13 straipsnyje nurodyti pagrindai. Prieš įteikdamas skolininkui
įspėjimą, hipotekos teisėjas turi patikrinti, ar hipotekos kreditoriui atsirado pagrindas pradėti išieškojimą iš
keisto turto, ar įspėjimas dėl išieškojimo atitinka įstatymo 45 straipsnyje numatytus reikalavimus. Jeigu
atlikus teisinį tyrimą, teisėjas nenustato pagrindų, būtinų pradėti išieškojimui, ar įspėjimas neatitiktų
įstatymo reikalavimų, kreditoriaus įspėjimas skolininkui neįteikiamas, nes įspėjimas yra pirma ir labai
svarbi išieškojimo iš įkeisto turto pradėjimo stadija Šioje byloje nustatyta, kad kreditorius turėjo teisę
pradėti išieškojimą iš įkeisto turto, nes skolininkas ilgiau kaip vieną mėnesį uždelsė sutartyje numatytą

3 of 5 2015.05.08 11:36
3k-3-22 http://www2.lat.lt/lat_web_test/3_nutartys/senos/nutartis.aspx?id=11205

skolos grąžinimo įmokų ir palūkanų mokėjimą (Įstatymo 13 str. 4 p.). Įspėjimas atitinka įstatymo 45
straipsnio reikalavimus, todėl įspėjimo išsiuntimas skolininkui yra teisėtas hipotekos skyriaus veiksmas.
Įstatymo 46 str. numato hipotekos skyriaus pareigą apie įspėjimą pranešti kitiems hipotekos registre
įrašytiems asmenims, nes gavus įspėjimą skolininkas neturi teisės disponuoti įkeistu kilnojamuoju turtu.
Byloje nustatyta, kad kreditorius buvo įspėtas 2000 m. balandžio 13 d. ir iki kreditoriaus prašymo areštuoti
įkeistą turtą 2000 m. birželio 20 d. nesinaudojo kilnojamo turto įkeitimo įstatymo 51 straipsnyje
numatytomis skolininko teisėmis. Jeigu gavęs įspėjimą, skolininkas nepasinaudojo Įstatymo 51 straipsnyje
numatytomis teisėmis , kreditorius turi teisę tęsti priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto, t.y. prašyti
areštuoti įkeistą turtą ir perduoti jam - kreditoriui (Įstatymo 48 str.). Hipotekos teisėjas turėjo pagrindą šį
kreditoriaus prašymą tenkinti, nes pagrindai pradėti išieškojimą buvo nustatyti persiunčiant skolininkui
įspėjimą. Įspėjime nurodytas laikas skolininkui veikti pasibaigė. Kreditoriaus veiksmai ieškininės teisenos
tvarka nebuvo apskųsti, todėl hipotekos teisėjas neturėjo pagrindo atsisakyti tęsti išieškojimo iš įkeisto
turto veiksmus. Įkeitus kelis objektus vienam kreditoriniam reikalavimui apsaugoti, vykdant išieškojimą,
galima parduoti tiek turto objektų, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Turto objektų
pardavimo eilę nustato to turto savininkas (įkaito davėjas), jeigu įkeitimo sutartyje nenumatyta kitaip
(Įstatymo 27 str.). Priimant nutartį areštuoti turtą ir jį perduoti kreditoriui, hipotekos teisėjas nenurodo
turto objektų pardavimo eilės, jeigu ta eilė nebuvo numatyta sutartyje. Tokią eilę turto savininkas nustato
pats, realiai vykdant pardavimą. Kadangi turto pardavimo apimtys ir tvarka sureguliuoti Įstatymo 27 str.,
tai kasatoriaus argumentas , kad hipotekos teisėjas turėjo taikyti CPK 409 straipsnį, yra nepagrįstas.
Teisinį santykį reguliuojant specialiai normai, bendroji norma netaikoma. Kadangi turto įkeitimo lakšto 11
punkte sutarties šalys nenustato įkeisto turto pardavimo eilės, tai hipotekos teisėjas nutartyje kuria turtas
areštuotas, perduotas kreditoriui įpareigojant jį parduoti, neturėjo pagrindo nurodyti turto pardavimo eilę.
Kasatoriaus argumentas dėl bylos teismingumo ir CPK 140 str. pažeidimo nesudaro pagrindo
naikinti skundžiamos nutarties. Sutarties šalys gali sutarti dėl ginčų, kylančių iš sutarties, teismingumo.
1996 m. kovo 29 d. sutarties Nr.EC 6008 10 punktu šalys susitarė, kad bet kokie ginčai, kylantys iš
sutarties, be jokių išlygų ir galutinai sprendžiami Stokholmo Arbitražinio Tribunolo. Kilnojamojo turto
įkeitimo sandoris (lakštas) yra kitas sandoris, nors ir užtikrina pagrindinės prievolės, numatytos 1996 m.
kovo 29 d. sutartimi, įvykdymą. Toks sandorių sąsajumas nėra pagrindas daryti išvadą, kad prievolės
atsiradimo sandoryje ir iš jo kylančių ginčų sprendimo tvarka besąlygiškai taikoma ir kitiems sandoriams,
sudarytiems dėl pagrindinio sandorio. Šalys, sudarydamos turto įkeitimo sutartį turi iš naujo aptarti ginčų,
kylančių iš šio sandorio, nagrinėjimo vietą ir tvarką, jeigu pagrindiniame prievolės atsiradimą
nustatančiame sandoryje nenumatytas šalių susitarimas dėl kitų, iš prievolę užtikrinančių sandorių,
kylančių ginčų nagrinėjimo taisyklės. 1999 m. lapkričio 3 d. įregistruotas kilnojamojo turto įkeitimo
sandoris numatė sąlygą, kad kreditorius dėl savo teisių įgyvendinimo pagal šią sutartį turi teisę kreiptis į
Lietuvos Respublikos teismines instancijas.
Kolegija konstatuoja, kad apskųstos teismų nutartys atitinka aiškinamas Kilnojamojo turto
įkeitimo įstatymo ir Civilinio proceso kodekso, reglamentuojančio neginčo tvarką, nuostatas ir šių teisės
aktų reikalavimų teismai nepažeidė, todėl naikinti nutartis nėra pagrindo (CPK 3542 str. 2 d.).

Kolegija, vadovaudamasi CPK 368 str. 1 d. 1 p. ir 370 str.,

NUTARĖ :

Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo 2000 m. birželio mėn. 23 d.
nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugpjūčio mėn. 28 d.
nutartį palikti nepakeistomis.
Nutartis galutinė ir neskundžiama, įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkas P.Žeimys

Teisėjai : J.Stripeikienė

4 of 5 2015.05.08 11:36
3k-3-22 http://www2.lat.lt/lat_web_test/3_nutartys/senos/nutartis.aspx?id=11205

D.Ambrasienė

S.M.

5 of 5 2015.05.08 11:36