1.Parašyti pastraipos pradžią tema - Gimtosios kalbos svarba tautos
išlikimui; 2. Nurašyti tekstą, padėti trūkstamus skyrybos ženklus, įrašyti praleistas raides.( pabraukti tai, kas įrašyta) ................................................................................................................... ................................................................................................................... .................................................................................................................. Anot Daukšos tauta – tai bendruomenė kurią vienija teritorija, papročiu ir ta pati kalba. Šia teorija buvo pagresta lietuvių kalbos vartosenos, būtinybė Lietuvoje tai padaryti buvo nelengva, nes galiojo trys pagrindinės – rusėnų, lotynų ir lenkų – rašytinės kalbos tradicijos. Daukša buvo pirmasis, kuris lietuvių gimtosios kalbos teisė, pagrindė labai paprastai – remdamasis humanistine prigimties teorija. Ji nurodė, jog kalba yra įgimta suteikta sutvėrėjo ir dėl to yra dieviškosios pasaulio ir visuomenės tvarkos ženklas: „Pati prigimtis visus to moko, ir kiekvienas beveik iš motinos krūtinės įgauna polinkį į savają kalbą – ją vartoti, išlaikyti ir propaguoti.“ Žmogus kuris paniekina tokia prigimtinę, dievišką surangą, anot Daukšos „keičia prigimtį“ ir griauna pasaulio tvarką. LDK visuomenėje, Daukša įžiurėjo tokį „prigimties keitimo“ ir chaoso pavojų ir raiškiai jį palygino su gyvūnų pasaulio tvarka: „Ar ne keista būtu gyvuliams, jei varna panorėtu giedoti kaip lakštingala, o lakštingala krankti kaip varna; arba ožys imti riaumoti kaip liūtas, o liūtas bliauti kaip ožys?“ Kalboj Daukša paskelbė pilietiškumo, santaikos, meilės ir valstybės išlikimo pamatu, pagrindiniu „tautos kūno“ ženklu. Jis teigė kad, lietuviai norėdami išlaikyti savo valstybę, lietuvių kalbą turi vartoti kaip pagrindinę valstybės kalbą, ją kurti įstatymus, rašyti knygas, mokytis mokyklose. Daugiakalbystės aplinkoje, matydamas grėsmę tautos identitetui, Daukša pirmasis suprato kad kalba yra itin svarbi tautos ir valstybės išlikimui bei stiprinimui.