Lietuvi

kalbos
inynas

m KAUNAS
UDK 808.82(03)
Li-197

Autoriai
BRONIUS DOBROVOLSKIS, PRANAS KNIKTA,
ANTAN KUINSKAIT, ASTA KUPINSKAIT-RYKLIEN,
ALDONA PAULAUSKIEN, BONIFACAS STUNDIA,
DANUT TARVYDAIT

Sudar PRANAS KNIKTA

Redaktor ASTA ADEL RBDAIT

Pirmasis leidimas 2007

ISBN 5-430-04750-3
Sudarymas, pratarm,
Pranas Knikta, 2007
Bronius Dobrovolskis, 2007
Pranas Knikta, 2007
Antan Kuinskait, 2007
Asta Kupinskait-Ryklien, 2007
Aldona Paulauskien, 2007
Bonifacas Stundia, 2007
Danut Tarvydait, 2007
Leidykla viesa, 2007
Turinys

Pratarm.................................................................................................... 12
Bendrieji kalbos dalykai (Asta Kupinskait-Ryklien)
Kalbotyra ir jos ak o s...................................................................... 14

Lietuvi kalba ir kitos kalbos.......................................................... 17

Lietuvi kalbos ta rm s.....................................................................22

Pirmieji lietuviki ratai....................................................................26
Lietuvi kalbos o d y n a i...................................................................32
Lietuvi kalbos gram atikos.............................................................36
ymiausi lietuvi kalbininkai.........................................................40
Visuomeninis lietuvi kalbos gyn im as.........................................45
Bendrins kalbos ugdym as..............................................................52
Tautosaka ir k alb a..............................................................................57
Literatra ir kalba..............................................................................60

F onetika (Danut Tarvydait)

Fonetikos s v o k a ..............................................................................66

Kalbos p ad argai................................................................................66

Gars klasifikacija............................................................................67
3.1. Balsiai..........................................................................................67
3.1.1. Balsi tarimas..................................................................68
3.2. Priebalsiai...................................................................................70
3.2.1. Priebalsi asimiliacija (supanajimas).......................72
3.2.2. Priebalsi tarimas...........................................................72
S D vigarsia i............................................................................................73
4.1. Dvigarsi tarimas......................................................................74
S k iem u o ...............................................................................................75
 4 odi skirstymas kalbos d a lim is............................................... 82
5, D aiktavard is....................................................................................... 82
5.1. Daiktavardi reikm................................................................. 82
5.2. Daiktavardi daryba................................................................... 84
5.2.1. Priesag vediniai................................................................ 84
5.2.1.1. Vediniai i daiktavardi...................................84
5.2.1.2. Vediniai i bdvardi...................................... 86
5.2.1.3. Vediniai i veiksmaodi................................ 88
5.2.2. Galni vediniai................................................................ 89
5.2.2.1. Vediniai i veiksmaodi................................ 90
5 2 2 2 . Vediniai i bdvardi...................................... 91
5 2 2 .3 . Vediniai i daiktavardi.................................. 91
5.2.3. Priedliniai daiktavardiai.............................................. 92
5.2.4. Driniai (arba sudurtiniai odiai)................................ 93
5.2.4.1. Driniai su daiktavardiniu antruoju dmeniu 94
5.2.4.2. Driniai su veiksmaodiniu antruoju dmeniu .. 95
5.2.5. Kit kalbos dali daiktavardjimas................................ 95
5.3. Gramatins daiktavardi kategorijos....................................... 96
5.3.1. Gimin................................................................................. 96
5.3.2. Skaiius................................................................................ 98
5.3.3. Linksnis............................................................................... 99
5.3.3.1. Linksni reikms ir vartojimas........................ 99
5.3.3.2. Linksniuots........................................................ 106
5.3.3.2.1. (i)a linksniuot.................................. 107
5.3.3.2.2. (i)o linksniuot.................................. 110
5.3.3.2.3. linksniuot....................................... 111
5.3.3.2.4. (i)u linksniuot.................................. 112
5.3.3.2.5. i linksniuot.......... r...........................113
H Bdvardis............................................................................................115
6.1. Bdvardi reikm.................................................................... 115
6.2. Bdvardi daryba...................................................................... 116
6.2.1. Priesag vediniai.............................................................. 116
6.2.1.1. Vediniai i daiktavardi.................................116
6.2.1.2. Vediniai i veiksmaodi...............................119
6.2.1.3. Vediniai i bdvardi.....................................119
6.2.1.4. Vediniai i kit kalbos dali...........................120
6.2.2. Galni vediniai.............................................................. 121
6.2.3. Priedliniai bdvardiai................................................ 121
6.2.4. Driniai (arba sudurtiniai odiai).............................. 122
6.2.4.1. Driniai su daiktavardiniu antruoju dmeniu. 122
6.2.4.2. Driniai su bdvardiniu antruoju dmeniu.... 123
6.2.4.3. Driniai su veiksmaodiniu antruoju dmeniu ..124
6.2.5. Kit kalbos dali bdvardjimas.................................. 124
6.3. Bdvardi gramatins kategorijos......................................... 125
6.3.1. Derinamosios kategorijos ir linksniavimas...............125
6.3.1.1. Bdvardi linksniavimas..............................125
 6.3.1.1.1. Vyrikosios gimins bdvardi links
niavimas ................................................... 126
6.3.1.1.2. Moterikosios gimins bdvardi links
niavimas .................................................... 129
6.3.1.1.3. vardiuotini bdvardi linksniavimas 130
6.3.2. Nederinamosios kategorijos.........................................131
6.3.2.1. Laipsnis............................................................... 132
6.3.2.2. vardiuotiniai bdvardiai............................... 133
6.3.2.3. Nederinamoji bsenos form a.......................... 134
Skaitvardis.......................................................................................... 135
7.1. Skaitvardi reikm ir gramatins ypatybs......................... 135
7.1.1. Kiekiniai skaitvardiai.................................................... 136
7.1.1.1. Pagrindiniai skaitvardiai................................. 136
7.1.1.2. Dauginiai skaitvardiai..................................... 139
7.1.1.3. Kuopiniai skaitvardiai..................................... 139
7.1.1.4. Trupmeniniai skaitvardiai............................... 140
7.1.2. Kelintiniai skaitvardiai.................................................. 141
vardis.................................................................................................. 142
8.1. vardi reikm ir gramatins ypatybs................................ 142
8.1.1. Asmeniniai vardiai....................................................... 142
8.1.2. Sangrinis vardis........................................................... 144
8.1.3. Savybiniai vardiai.......................................................... 144
8.1.4. Parodomieji vardiai...................................................... 145
8.1.5. Paymimieji vardiai...................................................... 146
8.1.6. Klausiamieji-santykiniai vardiai................................. 147
8.1.7. Neymimieji vardiai..................................................... 147
8.1.8. Atskiriamieji vardiai......................................................148
8.1.9. Apibendrinamieji vardiai............................................. 148
8.2. vardi struktra ir vartojimas............................................... 149
V eiksm aodis..................................................................................... 150
9.1. Veiksmaodi reikm............................................................. 150
9.2. Veiksmaodi daryba............................................................... 152
9.2.1. Priesag vediniai.............................................................. 152
9.2.1.1. Vediniai i daiktavardi.................................. 152
9.2.1.2. Vediniai i bdvardi...................................... 154
9.2.1.3. Vediniai i veiksmaodi ir itiktuk........... 154
9.2.2. Priedli vediniai........................................................... 156
9.2.3. Sangrini veiksmaodi daryba............................... 158
9.3. Veiksmaodio form sistem a................................................. 159
9.3.1. Asmenuojamosios veiksmaodio form os.................160
9.3.1.1. Asmuo.................................................................. 161
9.3.1.2. Nuosaka............................................................... 162
9.3.1.3. Laikas................................................................... 164
9.3.1.4. Veiksmaodi asmenavimas........................... 166
9.3.1.4.1. Tiesiogin nuosaka.........................166
 9.3.1.4.2. Tariamoji nuosaka............................ 170
9.3.1.4.3. Liepiamoji nuosaka......................... 170
9.3.1.5. Sangrini veiksmaodi asmenavimas.. 171
9.3.2. Neasmenuojamosios veiksmaodio formos............. 171
9.3.2.1. Bendratis............................................................ 171
9.3.2.2. Dalyvis................................................................ 172
9.3.2.2.1. Veikiamosios ries dalyviai.......... 173
9.3.2.2.2. Neveikiamosios ries dalyviai...... 176
9.3.2.2.3. vardiuotini dalyvi linksniavi
mas ..................................................... 178
9.3.2.2.4. Dalyvi vartojimas........................... 179
9.3.2.2.5. Sudtins (sudurtins) veiksmao
di formos....................................... 179
9.3.2.3. Pusdalyvis....................................................... 183
( 9.3.2.4. Padalyvis........................................................... 184
Prieveiksm is..................................................................................... 185
10.1. Prieveiksmi susidarymas...................................................... 186
, 10.2. Prieveiksmi reikms........................................................... 189
D a le ly t ............................................................................................ 190
11.1. Dalelyi skyriai pagal vaidmen................................ ......... 190
{ 11.2. Dalelyi struktra ir k ilm ................................................. 193
j P rielink sn is...................................................................................... 194
12.1. Prielinksni vartojimas ir reikm....................................... 194
t 12.2. Prielinksni kilm................................................................... 197
IJungtuk as......................................................................................... 198
13.1. Jungtuk vaidmuo.................................................................. 198
t 13.2. Jungtuk struktra ir vartojimas......................................... 201
Jaustukas.......................................................................................... 202
14.1. Jaustuk reikm.................................................................... 202
14.2. Jaustuk struktra ir k ilm .................................................. 203
Itiktukas.......................................................................................... 205
15.1. Itiktuk reikm.................................................................... 205
15.2. Itiktuk kilm ir struktra.................................................. 207
Sintaks {Bronius Dobrovolskis)
Sintakss svok a............................................................................. 209
Sintaksini lyi tip a i................................................................... 209

8 odi ju n gin ys.............................................................................. 214

Sakinys............................................................................................... 219
4.1. Sakinio svoka.........................................................................219
4.2. Sakinio dalys.............................................................................219
4.3. Sakini rys.............................................................................221
4.3.1. Tiesioginiai, skatinamieji ir klausiamieji sakiniai.221
4.3.2. aukiamieji sakiniai......................................................223
4.3.3. Teigiamieji ir neigiamieji sakiniai..............................223
4.3.4. Vienanariai ir dvinariai sakiniai.................................224
4.3.5. Asmeniniai ir beasmeniai sakiniai.............................224
 4.3.6. Iplstiniai ir neiplstiniai sakiniai............................... 225
4.3.7. Nepilnieji sakiniai.............................................................. 226
4.3.8. Vientisiniai ir sudtiniai sakiniai.................................... 227
Vientisinis sakinys............................................................................ 228
5.1. Vientisinio sakinio svoka.......................................................... 228
5.2. Pagrindins sakinio dalys............................................................ 228
5.2.1. Veiksnys............................................................................... 228
5.2.2. Tarinys................................................................................. 230
5.2.2.1. Tarini rys......................................................... 230
5.3. Antrininks sakinio dalys............................................................ 234
5.3.1. Papildinys............................................................................ 234
5.3.2. Aplinkybs.......................................................................... 236
5.3.2.1. Vietos aplinkyb.................................................. 237
5.3.2.2. Laiko aplinkyb................................................... 238
5.3.2.3. Bdo ir kiekybs aplinkybs............................. 240
5.3.2.4. Prieasties aplinkyb.......................................... 242
5.3.2.5. Slygos ir nuolaidos aplinkybs........................ 243
5.3.2.6. Tikslo aplinkyb.................................................. 243
5.3.2.7. Tikslinamosios aplinkybs................................. 244
5.3.2.8. Iplstins dalyvins, pusdalyvins ir padaly
vins aplinkybs............................................................... 245
5.3.3. Payminys............................................................................ 246
5.3.3.1. Payminio svoka................................................. 246
5.3.3.2. Derinamieji ir nederinamiejipayminiai...........246
5.3.3.3. Iplstiniai bdvardiniai ir dalyviniai payminiai... 248
5.3.3.4. Tarminis payminys.............................................. 249
5.3.3.5. Priedlis................................................................. 249
5.4. Vienars sakinio dalys............................................................. 250
5.4.1. Vienari sakinio dali svoka..................................... 250
5.4.2. Vienari sakinio dali jungtukai................................. 251
5.4.3. Vienariai ir nevienariai derinamieji payminiai... 252
5.4.4. Vienari sakinio dali apibendrinamieji odiai.... 253
5.5. odiai ir posakiai, klausimais nesusij susakiniu.................254
5.5.1. Kreipinys............................................................................. 254
5.5.2. terpiniai............................................................................. 255
Sudtinis sakinys............................................................................... 258
6.1. Sudtinio sakinio svoka............................................................ 258
6.2. Sudtiniai jungtukiniai sakiniai................................................. 260
6.2.1. Sudtiniai sujungiamieji sakiniai.................................... 260
6.2.2. Sudtiniai prijungiamieji sakiniai................................... 262
6.2.2.1. Sudtinio prijungiamojo sakinio svoka......... 262
6.2.2.2. Jungtukai, jungiamieji ir atliepiamieji odiai.
alutinio sakinio vieta........................................ 263
6.2.2.3. alutini sakini rys........................................ 265
6.2.2A alutiniai veiksnio sakiniai................................ 265
6.2.2.5. alutiniai tarinio sakiniai................................... 266
6.2.2.6. alutiniai payminio sakiniai............................ 267
 62.2.1. alutiniai papildinio sakiniai............................269
6.2.2.8. alutiniai laiko aplinkybs sakiniai................... 271
6.2.2.9. alutiniai vietos aplinkybs sakiniai..................272
6.2.2.10. alutiniai bdo ir kiekybs aplinkybs sakiniai.273
6.2.2.11. alutiniai prieasties aplinkybs sakiniai...... 275
6.2.2.12. alutiniai slygos aplinkybs sakiniai............ 276
6.2.2.13. alutiniai nuolaidos aplinkybs sakiniai........276
6.2.2.14. alutiniai tikslo aplinkybs sakiniai................ 277
6.2.2.15. alutini sakini laipsniai................................. 278
6.3. Sudtiniai bejungtukiai sakiniai................................................. 280
6.4. Mirieji sudtiniai sakiniai......................................................... 281
Tiesiogin ir netiesiogin k a lb a .................................................. 282
7.1. Tiesiogins ir netiesiogins kalbos svoka.............................. 282
7.2. Dialogas......................................................................................... 284
7.3. Tiesiogins kalbos vertimas netiesiogine kalba...................... 285
odi tvarka sa k in y je................................................................... 286

R ayba {Pranas Kniukta)

Gars ymjimas ra id m is................................. 289
H Balsi raym as........................................................ 292
2.1. Fonetin balsi rayba...................................... 292
2.2. e ir ia raymas................................................... 294
2.3. Balss , , , odi aknyse..................... 297
2.4. Balss , , , odi galnse.................... . 298
2.5. y, ir i, u linksni galnse........................... 298
2.6. i, u iv y, veiksmaodi busimajame laike , 300
2.7. Sudurtini odi balss.................................. 300
|| Priebalsi raym as................................................. 301
3.1. Fonetin priebalsi rayba.............................. 301
3.2. Morfologin priebalsi rayba........................ 302
3.3. Veiksmaodi kamien raymas.................. 304
3.4. Priebalsi minktumo ymjimas.................. . 305
3.5. Priebalss j raymas.......................................... 305
Ig Y p a tin g e sn i form raym as............................. 307
4.1. Priedliai s-, san-, sam- ir -, in-, im - ........ 307
4.2. Prieveiksmi galo raymas.............................. 307
4.3. Moter pavardi raymas.............................. 308
|g g odi raymas kartu ir atskirai...................... 309
5.1. Sutrumpj ir nesutrumpj odiai............. 309
5.2. Dl to, u tai ir dlto, utai............................. 310
5.3. Neiginio ne raymas........................................ 311
5.4. Kitos dalelyts.................................................. 313
5.5. Nelietuvik dmen raymas........................ 314
5.6. Brknelis tarp odi..................................... 315
Didij raidi raym as................................... 316
" &6.1. Didiosios raids sakinio pradioje.............. 316
6.2. Asmen, gyvn ir gamtos daikt vardai. 316
 6.3. Astronomini ir geografini objektpavadinimai................317
6.4. staig, moni ir organizacij pavadinimai......................... 319
6.5. Kiti pavadinimai........................................................................ 321
6.6. Stilistinis didij raidi vartojimas..................................... 322
odio dali k lim a s.................................................................... 323
Santrum p os...................................................................................... 324
8.1. odi ir pasakym trumpinimas........................................... 324
8.2. Svarbesniosios santrumpos...................................................... 326
8.2.1. Mat santrumpos............................................................ 326
8.2.2. Asmen, pareig ir laipsni pavadinim santrumpos 328
8.2.3. vairios santrumpos........................................................ 328
8.3. Skaii raymas.......................................................................... 329
8.4. Datos raymas............................................................................ 330
Nelietuvik tikrini vard raym as........................................ 330

Skyryba {Pranas Kniukta)

Skyrybos pagrindai ir skyrybos e n k la i............... 332
Privalomosios skyrybos taisykls............................ 334
2.1. Vienars sakinio dalys....................................... 334
2.2. Aikinamosios sakinio dalys................................. 336
2.3. Payminiai................................................................ 337
2.4. terpiniai.................................................................. 339
2.5. Kreipiniai................................................................. 339
2.6. Prijungiamieji sakiniai........................................... 340
2.7. Sujungiamieji sakiniai............................................ 341
2.8. Bejungtukiai sakiniai.............................................. 342
2.9. enklai sakinio gale............................................... 343
2.10. Tiesiogin kalba.................................................... 344
2.11. Citatos.................................................................... 346
Pasirenkamosios skyrybos taisyk ls......................
3.1. Vienars sakinio dalys.......................................
347
347
3.2. Aikinamosios sakinio dalys................................. 348
3.3. Dalyvins, pusdalyvins, padalyvins aplinkybs 349
3.4. Payminiai................................................................ 350
3.5. Lyginamieji posakiai.............................................. 352
3.6. terpiniai.................................................................. 353
3.7. Kreipiniai................................................................. 354
3.8. Praleidimas.............................................................. 354
3.9. Prijungiamieji sakiniai........................................... 354
3.10. Sujungiamieji sakiniai.......................................... 355

K iriavim as {Bonifacas Stundia)

K irtis................................................... 357
P rieg a id ........................................... 357
Trumpj skiem en kiriavimas 359
Kirio ir priegaids r e ik m ...... 360
 ffPriegaidi ir kirio vietos k a it a ............................................. 361
| o d io galo taisykl ir jos iim ty s.......................................... 362
iPriepaskutinio skiem ens ta isy k l........................................... 363
|Daiktavardi kiriavim as.......................................................... 363
8.1. Dviskiemeniai daiktavardiai.................................................. 364
8.2. Daugiaskiemeniai daiktavardiai........................................... 367
8.3. Sangriniai daiktavardiai..................................................... 374
8.4. Sutrumpjusi linksni kiriavimas....................................... 374
8.5. Einamasis vidaus vietininkas.................................................. 374
8.6. Moter pavardi kiriavimas................................................ 375
8.7. Sudurtini daiktavardi kiriavimas.................................... 376
8.8. Tarptautini daiktavardi kiriavimas................................. 376
|g |B d v a r d i kiriavim as............................................................... 379
9.1. Dviskiemeniai bdvardiai...................................................... 379
9.2. Daugiaskiemeniai bdvardiai............................................... 380
9.3. Bdvardi su priesaga -inis, - kiriavimas........................ 384
9.4. Nederinamj bdvardio form kiriavimas..................... 386
9.5. vardiuotini bdvardi kiriavimas.................................. 386
9.6. Auktesniojo ir auktlesniojo laipsnio bdvardi kiria
vimas ........................................................................................... 387
10# Skaitvardi kiriavim as............................................................. 387
11, vardi kiriavim as..................................................................... 388
||V eiksm aodi kiriavim as........................................................ 391
12.1. Esamasis ir btasis kartinis laikas....................................... 391
12.2. Btasis daninis ir busimasis laikas.................................... 392
12.3. Tariamoji nuosaka.................................................................. 392
12.4. Liepiamoji nuosaka................................................................ 393
12.5. Sangriniai veiksmaodiai................................................. 393
12.6. Priedlini veiksmaodi kiriavimas.............................. 393
12.7. Bdiniai.................................................................................... 395
12.8. Dalyvi, pusdalyvi ir padalyvi kiriavimas..................... 396
Prieveiksmi kiriavim as............................................................ 401
Prielinksni, jungtuk, dalelyi, jaustuk ir itiktuk

S
kiriavim as....................................................................................... 403

B udingosios kalbos klaidos (Danut Tarvydait)

jBendrin kalba ir kalbos k la id o s............................................. 405
|Leksikos k la id o s............................................................................. 407
2.1. Nevartotinos svetimybs........................................................... 408
2.2. Nevartotini netaisyklingi vertiniai........................................... 413
2.3. Nevartotini ikreiptos reikmsodiai...................................414
[odi darybos k laid os................................................................ 422
3.1. Priesag vartojimo klaidos....................................................... 422
3.2. Priedli vartojimo klaidos.................................................... 425
 Sintakss k la id o s............................................................................ 427
4.1. Linksni vartojimo klaidos...................................................... 427
4.2. Prielinksni vartojimo klaidos................................................. 432
H l Kitos akivaizdios k la id o s........................................................... 436

R eikal ratai (Pranas Knikta)

Kanceliarin k alb a......................................................................... 439
D okum ent form in im as............................................................. 440

I
Dokum ent ir rat te k sta s....................................................... 443
Asmenvardiai ir asm en p avad in im ai.................................. 445
Asm ens d o k u m en ta i..................................................................... 448
staig ir m oni pavadinim ai................................................... 451
A dreso ray m a s.............................................................................. 455
P rotokolas......................................................................................... 458
Nuoraas ir ir a a s........................................................................ 462
A k ta s .................................................................................................. 463
Sutartis............................................................................................... 466
galiojim as........................................................................................ 470
Charakteristika ir rekom endacija............................................. 472
Gyvenimo ir darbo veiklos apraym as.................................... 474
Praymas............................................................................................ 476
Pareikimas ir jo atm ainos.......................................................... 478
Ratas ir laik as.............................................................................. 479
Kvietimas ir kvieiamasis praneim as..................................... 481
Skelbim as.......................................................................................... 483

Kalbos etiketas (Antan Kuinskait)

Pratarm

Lietuvi kalbos inynepateikiami svarbiausi lietuvi kalbos

dalykai. inynas atitinka pagrindinius vidurins mokyklos lie
tuvi kalbos programos reikalavimus ir pirmiausia skiriamas
auktesnij klasi mokiniams.
Turime vairi lietuvi kalbos vadovli, odyn, kitoki
mokomj ir kalbos ugdomj leidini. Juose idstyti ir ap
tarti, galima sakyti, visi mokyklai reikalingi kalbos mokymo,
jos ugdymo ir vartosenos reikalai, taiau visa tai ibarstyta
daugelyje leidini. Siame inyne reikalingiausi dalykai patei
kiami vienoje vietoje kaip apibendrinamoji kalbos kurso san
trauka, be teorij, mokomj aikinim, uduoi ir pratim.
Taigi Lietuvi kalbos inynas yra knyga, kuri primins m o
kykloje ieitus dalykus.
Toks inynas naudingas dl keli prieasi. Kalbos prak
tikos aktualijos, taisykls ir kita informacija, kaip sakyta, yra
isklaidyta vairi klasi vadovliuose. Mokiniai j vis ne
turi, todl nra i kur pasikartoti ar pasitikslinti kilusi neai
kum. Be to, i atskiruose vadovliuose aptariam kalbos
reikini nelengva suvokti t reikini ryius ir visum. Kal
bos reikini apvalgos ir sisteminiai ryiai ypa reikalingi da
rosi dabar, kai nuo gramatikos ir sisteminio kalbos mokymo
sukama prie laisvo, vartosena ir taiga paremto jos ugdymo.
Bet svarbu nepamirti ir smoningo kalbos supratimo. Kalbos
reikinius reikia mokti ir nagrinti bei vertinti, suprasti j
santykius ir atskir reikini viet bendrojoje sistemoje. Visas
kalbos sritis apimantis inynas gali padti geriau suprasti kal
b ir prisidti prie smoningo jos ugdymo.
Lietuvi kalbos inyno rengjai tikisi, kad toks bus ir j
leidinys. Jame pateikiama bendroji kalbos apvalga, lietuvi
kalbos sistemos (fonetikos, morfologijos ir sintakss) apraas
ir kalbos praktikos (raybos, skyrybos, kiriavimo ir kt.) taisyk
ls bei patarimai. I viso inynas turi deimt skyri, kuriuos ra
t srii specialistai ar su jomis reikal turintys kalbininkai.
Skyri Bendrieji kalbos dalykaipara humanitarini moks
l dr. Asta K u p i n s k a i t - R y k l i e n ; Fonetikpara
ir skyrel Bdingosios kalbos klaidospagal Valstybins kal
bos komisijos paskelbtus didij klaid sraus pareng
Danut T a rvyd a it; M o rfo lo g ij paraprofesorhabil.
dr. Aldona P a u l a u s k i e n ; Sintaks docentas dr.
Bronius D o b r o v o l s k i s ; Rayb , Skyryb ir Reikal
ratus humanitarini moksl dr. Pranas K n i k t a ; sky
ri Kiriavimas pareng profesorius habil. dr. Bonifacas
S t u n d i a ; Kalbos etiket para humanitarini moksl
dr. Antan K u i n s k a i t . Viso inyno darbus tvark, jiems
vadovavo ir leidin sudar Pranas K n i k t a .
Lietuvi kalbos inynas yra informacinis leidinys, jo
paskirtis pateikti kuo daugiau duomen ir patarim. i
nyno planas ir principai buvo aptarti su viesos leidyklos
Lietuvi kalbos ir literatros leidini redakcija. Stengtasi tai
kytis prie mokyklos reikalavim, vadovli ir kit kalbos lei
dini. Abejoni kl klausimai derinti su kalbininkais, pa
vyzdiui, linksniavimo paradigm pateikimo tvarka su
Lietuvi kalbos instituto Gramatikos skyriumi. Atsivelgta
Lietuvi kalbos komisijos ekspert pastabas.
inyno principai ir rengimo eiga svarstyta autori pasita
rimuose, dl atskir skyri ir konkrei dalyk aikintasi in
dividualiai. Skyriai bei autori nuostatos derintos tarpusavyje
ir su bendraisiais leidinio principais. Taiau tai vis dlto yra
atskir autori apra rinkinys. Ne visos jo dalys yra vienodos
struktros, skiriasi dstomj dalyk pateikimo bdas, ne visi
vienodai atitinka inyno pobd.
Lietuvi kalbos inyno rengjai tikisi sulaukti skaitytoj,
ypa mokytoj, atsiliepim ir pageidavim ir i anksto u juos
dkoja. Pastabas ir silymus praom sisti viesos leidyklos
Lietuvi kalbos ir literatros leidini redakcijai (E. Oekie
ns g. 10, LT-44252 Kaunas, ei. p. C.Navakauskas@sviesa.lt).
PRANAS KNIKTA
Bendrieji kalbos dalykai

Kalbotyra ir jos akos

1.1. Mokslas, tiriantis kalb, vadinasi kalbotyra, arba
lingvistika. Skiriamos kelios kalbotyros akos. Kalbos
istorij, kalbos reikini raid nagrinja i s t o r i n , arba
d i a c h r o n i n , kalbotyra. Kalbotyros aka, kuri kalb ir
jos reikinius iri statikai, kuriai rpi tam tikro laiko
tarpio kalbos sistema, yra s i n c h r o n i n kalbotyra. Kal
bos sandar sudarani element sisteminius santykius tiria
s t r u k t r i n kalbotyra. Istorins kalbotyros aka ly
g i n a m o j i kalbotyra nagrinja giminik kalb faktus ir
j santykius.
Yra kalbotyros ak, kuri objektas socialini rei
kini santykiai su kalba: visuomens gyvenimo tak kalbai
ir kalbos ssaj su visuomene nagrinja s o c i o l i n g v i s -
t i k a, tautos, jos kultros ir paproi santykius su kalba
etnolingvistika.
Kalbotyra turi kelet ak, kurios tiria atskiras kalbos
sandaros dalis ir atskirus kalbos lygmenis.
Kalbos gars sistem, j susidarym ir akustines ypa
tybes nagrinja f o n e t i k a (r. skyri Fonetika). Kal
botyros aka, tirianti kirt ir intonacij, vadinasi a k c e n
t o l o g i j a , arba kiriavimas (r. skyri Kiriavimas).
Kalbos tarmes, tarmi susidarym ir j raid nagrinja
d i a l e k t o l o g i j a . (Apie lietuvi kalbos tarmes r. 3.1
3-4.)__
12. Gramatika tiria odi, j jungini ir sakini gra
matin sandar. J sudaro dvi atakos: m o r f o l o g i j a , ku
rios objektas odi sudtis ir formos, odi daryba ir
kaityba, ir s i n t a k s , nagrinjanti sakini ir odi jun
gini sandar. Lietuvi kalbos morfologija plaiau apraoma
skyriuje Morfologija, sintaks skyriuje Sintaks.
1.3. Kalbotyros aka leksikologija tiria odius, t. y. kal
bos odyn. Ji skyla kelet atak, nagrinjani odius
kilms, reikms ir kitais atvilgiais.
Pagal kilm odiai skirstomi savuosius odius ir sko
linius. S a v i e j i o d i a i , arba veldiniai, sudaro seniau
si kalbos odyno klod. Lietuvi kalboje dalis veldini pa
veldti i indoeuropiei prokalbs laik, pvz.: akis, brolis,
motina, trys. S k o l i n i a i i kit kalb pasiskolinti o
diai ar kitokie kalbos elementai: priedliai, priesagos,
odi junginiai.
odiai, pasidaryti i kit p a m a t i n i odi,
yra d a r i n i a i : degalin (: degalai), kepinys (: kepti), p a
stog (: po stogu). Juos tiria odi daryba.
Pagal reikm odiai gali bti h o m o n i m a i vieno
dai skambantys, bet turintys skirting reikm, pvz.: kasa
(plauk) ir kasa (banko); s i n o n i m a i vienod arba ar
tim reikm turintys odiai, pvz.: kikis ir zuikis', a n t o n i
m a i prieingos reikms odiai, pvz.: diena naktis,
juodas baltas.
Atskiros leksikologijos atakos yra etimologija ir onomas
tika. E t i m o l o g i j a aikina odi kilm, o n o m a s t i
k a asmenvardius, vietovardius ir kitus tikrinius vardus.
Prie leksikologijos liejasi f r a z e o l o g i j a , tirianti pas
tovius, sustabarjusius odi junginius, vadinamuosius fra
zeologizmus, kuri reikm nutolusi nuo juos sudarani
odi reikms, pvz.: dti ak miegoti, ilindo yla i mai
o paaikjo apgaul, blogas darbas.
1.4. Kalbos tilius tiria kalbotyros aka stilistika. Sti
listika domisi vairiais kalbos raikos savitumais ir funk
ciniais kalbos stiliais. Funkciniai stiliai skiriami pagal kalbos
vartojimo sritis.
1.4.1. Buitinis, arba nekamasis, stilius yra kasdienio
bendravimo stilius, vartojamas neoficialiosiose gyvenimo
srityse: eimoje, gatvje, buityje ir pan. Jam bdingas kalbos
individualumas ir maiktus (ar iurktus) vaizdingumas,
trumpi sakiniai, pvz.:
I kur tu?
I nam.
Ir sugalvok tu man tokiu oru eiti geleinkeliu!
Kad man btinai reikjo. (Kazys Jankauskas, 1993)
1.4.2. Meninis, arba groinis, stilius vartojamas gro
inje literatroje, atlieka estetin bei ekspresin funkcij.
iam stiliui bdingas individualumas, subjektyvumas ir vaiz
dingumas, pvz.:
Medis apaioje grikteljo, susvirduliavo lyg neinodamas,
kuri pus griti, ir triokteljs nuslinko emyn lam-
damas. Krito staigiai. Vainikuota galva dusliai lumteljo
em. Spieius snieguli itryko i virns. Puis dar krp
teljo, suiureno pastar kart ir nutilo. (Antanas Vaiiulaitis,
1996)
1.4.3. Mokslinis stilius mokslins veiklos, mokslini
darb raymo stilius. Jo pagrindin funkcija apibendrinti
ir perduoti informacij. iam stiliui bdingas fakt kons
tatavimas, objektyvumas, ilgi iplstiniai sakiniai, pvz.:
Gyvenamj viet (miest, miesteli, kaim ir pan.) var
d daryba i upi bei eer vard lietuvi kalbai labai b
dinga. Nereti ir tokie atvejai, kai ups ar eero vardas tampa
gyvenamosios vietos vardu be joki odi darybos priemoni:
Rusn i ups vardo Rusn, Dysna i ups vardo Dysna,
Dktas i eero vardo Dktas, Alov i ups vardo
Alov ir t. t. (Aleksandras Vanagas, 1996)
1.4.4. Administracinis stilius vartojamas ratvedyboje.
Juo raomi vairs tarnybiniai dokumentai, reikal ratai.
Administracinio stiliaus ypatyb oficialumas, standarti-
kumas, tikslumas, pvz.:
Informuojame, kad js paraika buvo svarstyta Komi
sijos posdyje. Komisijos nari nuomone, sumanytas darbas
yra aktualus ir remtinas. Praom iki . m. gruodio 10 d. p a
teikti autori sra ir smulk darbo plan.
 1.4.5. Publicistinis stilius tai ir mokslinio, ir meninio
stiliaus ypatybi turintis stilius. Jis vartojamas periodinje
spaudoje, radijuje ir televizijoje. iam stiliui bdingas konk
rei fakt konstatavimas su vaizdingais ir emocingais o
diais bei posakiais.
iandien sukanka lygiai 450 met, kai ijo pirmoji lietu
vika knyga Martyno Mavydo Katekizmas . Pirmosios lie
tuvikos knygos sukakiai skirti renginiai prasideda Vilniaus
universiteto bibliotekoje. ia, kur saugoma vienintel Lietuvo
je Martyno Mavydo Katekizmo knyga, atidaroma Lietu
vos senj knyg ekspozicija. (Lietuvos rytas, 1997 01 08)
1.5. Reikmingiausi lietuvi kalbos stilistikos veikalai
yra Juozo Pikilingio dviej dali Lietuvi kalbos stilis
tika (1971 1975) ir Kazimiero uperkos Lietuvi kalbos
stilistika (1983).

||f|f Lietuvi kalba ir kitos kalbos

2.1. Pasaulyje yra apie 3000 kalb. vairias kalbas var
toja skirtingas skaiius moni. Pavyzdiui, kin kalba ne
ka daugiau kaip 1 mlrd., angl 320 mln., ispan 280
mln. moni. Kai kuriomis kalbomis neka tik po kelis tks
tanius ar tik kelis imtus moni. Tokios yra viena kita
Afrikos geni, Amerikos indn, Kaukazo al kalbos.
Tarptautiniam bendravimui iuo metu daniausiai var
tojamos angl, vokiei ir prancz kalbos. J mokosi dau
gelio ali mons.
Esama kalb, kurios kasdieniame gyvenime nebevar
tojamos ir laikomos mirusiomis. Tokia yra lietuvi kal
bai buvusi artima prs kalba. Kai kurios mirusios kalbos
vartojamos tik tam tikrose srityse. Pavyzdiui, lotyn
kalba yra Katalik banyios ir tarptautins mokslo ter
minijos kalba.
mons yra sukr dirbtini kalb. I j labiausiai pa
plitusi esperanto kalba, XIX a. pabaigoje sugalvota kur
laik Lietuvoje (Veisiejuose) dirbusio gydytojo Liudviko
Zamenhofo (Ludwig Zamenhof).
2.2. Pagal kilm ir raid kalbos skiriamos eimas. Kal
b eima tai giminik kalb grup, kurios nariai isi
rutuliojo i vienos kalbos, vadinamosios prokalbs.
Didiausios yra i n d o e u r o p i e i , finougr
(priklauso est, suomi, vengr kalbos), t i u r k (turk,
uzbek, kazach, turkmn, totori, kirgiz, azerbaidanie
i, karaim kalbos), k i n - t i b e t i e i kalb eimos.
2.3. Indoeuropiei kalb eima pati gausiausia. ios
eimos kalbomis neka apie 3 mlrd. moni beveik pus
pasaulio gyventoj. Jai priklauso ir lietuvi kalba.
Indoeuropiei kalb eim sudaro keliolika ak. Eu
ropos alyse paplitusios i lotyn kalbos kilusios r o m a n
akos kalbos: prancz, ispan, portugal, ital, rumun ir
kitos kalbos, kuriomis neka per 570 mln. moni. Plaiai
vartojamos g e r m a n akai priklausanios angl ir vokie
i kalbos. iai akai taip pat priklauso oland, dan, ved,
norveg kalbos. I s 1a v akos kalb gausiausia rus kal
ba, kitos baltarusi, ukrain, lenk, ek ir slovak, bul
gar, serb, kroat (chorvat). Jomis neka apie 270 mln.
moni. I n d ir i r a n n ak kalbomis nekama Indi
joje, Bangladee ir Pakistane. I irann akos kalb labiau
siai paplitusi pers kalba. Kai kuriose Airijos ir Anglijos vie
tose vartojamos k e l t akos kalbos: airi, kot, val ir
kt. Mokslui svarbi senoji ind kalba, vadinama sanskritu. A t
skiroms indoeuropiei kalb akoms atstovauja graik, al
ban, armn, anatol (hetit) ir tochar kalbos.
2.4. Vien indoeuropiei eimos ak sudaro balt kal
bos. Seniausiais laikais balt gyventa dabartinse Lietuvos,
Latvijos, Baltarusijos teritorijose, iaurs vakar Ukrainoje,
vakariniuose Rusijos pakraiuose, Karaliauiaus krate
(Kaliningrado srityje) ir iaurs ryt Lenkijoje.
Paskutinio tkstantmeio pr. Kr. viduryje baltai suskilo
v a k a r ir r y t baltus. Vakar balt kalbomis laiko
mos dabar jau mirusios prs ir jotvingi, o ryt balt
lietuvi, latvi ir mirusios kuri, iemgali, sli kalbos.
Jotvingiai gana anksti asimiliavosi su kitomis balt genti
mis, todl apie juos maai teinome. Kuriai gyveno Baltijos
pajryje, vakarinje dabartins Latvijos dalyje (Kure) ir
Lietuvos emaii ploto vakaruose. iemgali teritorija
dabartin Latvija, Lielups baseinas, jiems priklaus Lie
tuvos agars, akynos ir Jonikio apylinks. Sliai buvo
sikr dabartins Lietuvos iaurs ryt dalyje ir Latvijoje
pagal Dauguv.
I balt kalb gyvos yra latvi ir lietuvi kalbos, ra
ytini paminkl paliko prs kalba.
2.5. Prs kalba balt akos kalba, gyvavusi iki
XVII a. pabaigosXVIII a. pradios. Prs gyventa tarp
Vyslos emupio ir Nemuno.
Prs kalba archajikesn u lietuvi ir latvi kalbas:
buvo ilaikiusi baltikj ei (plg.: pr. deinan, liet. dien, lat.
dienu), neturjo afrikat (plg.: pr. geide, liet. geidia), turjo
bevards gimins daiktavardi, kurie rytini balt kalbose
jau seniai buvo virt vyrikosios gimins formomis, pvz.:
assaran eeras, balgnan balnas, median mikas.
Seniausias prs ir apskritai balt kalb rato pamink
las rankratinis vokieiprs kalb odynlio nuora
as, rastas 1825 m. Elbinge ir pavadintas Elbingo odynliu.
Jame 802 prsiki odiai. Dar yra iliks Simono Grnavo
(Simon Grunau) odynlis, paraytas apie 1520 m., ir trys
i vokiei kalbos versti katekizmai: du ileisti 1545, treia
sis 1561 m.
Prs kalba kaip viena i archajikiausi indoeuropiei
kalb domimasi iki iol. Reikming mokslui prs kalbos
veikal: odyn, gramatik, vairi studij, yra para y
ms kalbininkai indoeuropeistai: Ferdinandas Neselmanas
(Ferdinand Nesselmann Thesaurus linguae Prussicae
(Prs kalbos odynas), 1873), Reinholdas Trautmanas
(Reinhold Trautmann Die altpreussischen Sprachdenk-
miilcr (Senovs prs kalbos paminklai), 1910), Janis
Endzelynas (Janis Endzelins Senpru valoda (Seno
vs prs kalba), 1943), Viljamas molstygas (William
Schmalstieg An Old Prussian Grammar (Senovs prs
kalbos gramatika), 1974; Studies in Old Prussian (Se
novs prs kalbos studijos), 1976), Vladimiras Toporo
vas ( (Prs kalba),
1975 1984). Vytautas Maiulis yra parengs leidin Prs
kalbos paminklai (d. 12, 19661981) ir Prs kalbos
etimologijos odyn (t. 1 4, 1988 1997).
2.6. Latvi kalba ryt balt kalba, artima lietuvi
kalbai. Latvi teritorija Rygos pajris ir Dauguvos ba
seinas.
Latviai senovs metraiuose minimi nuo XI a. pirmo
sios puss, senovje jie buvo vadinami l a t g a l i a i s . Dabar
latvikai neka apie 2 mln. moni. Manoma, kad lietuvi
ir latvi kalbos isiskyr VVII a. Latvi kalba turi tris
tarmes: vidurio (vidurio ir pietvakari Latvija), lyvi (iau
rs vakar Latvija) ir auktaii (ryt Latvija). Bendrin
latvi kalba susiformavo XIX a. antrojoje pusje vidurio
tarms pagrindu.
Nuo lietuvi kalbos latvi kalba skiriasi iomis ypaty
bmis:
1) kiriuojamas pirmasis odio skiemuo, yra 3 prie
gaids: tstin (~), krintanioj i ( ') ir lautin (~);
2) minktieji k, g virt c, dz, plg.: liet. kietas, gerv, lat.
ciets, dzerve;
3) vietoj , i yra s, z, plg.: liet. irdis, iema, lat. sirds,
ziema\
4) an, en, in, un virt uo, ie, i, , plg.: liet. ranka, penki,
minkyti, jungas, lat. ruoka, pieci, micit, jgs;
5) senieji galniniai dvibalsiai ir ilgieji balsiai sutrum
pj, o trumpieji, iskyrus u, inyk, plg.: liet. naktys, egl,
vilkas, kltis, lat. naktis, egle, vilks, klts.
Be i fonetikos ypatybi, latvi kalba nuo lietuvi ski
riasi dar ir tuo, kad veiksmaodis turi 5 nuosakas (yra ne
seniai atsiradusi reikiamybs nuosaka), 3 laikus (vienas
btasis laikas), po vis prielinksni vartojama bendroji dau
giskaitos naudininko ir nagininko forma, plg.: liet. u
kaln, lat. aiz kalniem.
Pirmoji latvika knyga Petro Kanizijaus katekizmo
vertimas, ileistas 1585 m. Vilniuje. Pirmj vokieilatvi
kalb odyn 1638 m. ileido Georgas Mancelis (Georg
Manzel), pirmj gramatik 1644 m. Georgas Rheh-
zenas (Georg Rehehusen).
Latvi tautos atgimimas kilo XIX a. Prie jo daug pri
sidjo didieji latvi kalbos ugdytojai Juris Alunanas (Juris
Alunans) ir Atis Kronvaldas (Atis Kronvalds). Jie latvi
kalb padar visuotine tautos ir kultros kalba. Latvi
bendrins kalbos krju laikomas ymus kalbininkas Karlis
Milenbachas (Karlis Milenbachs). Drauge su kitu didiuo
ju kalbininku Janiu Endzelynu jis para latvi kalbos gra
matik Latvieu gramatika (1907). Kapitaline lyginamja
latvi kalbos gramatika laikoma Endzelyno Latvieu va-
lodas gramatika (1951), pagrindiniu odynu Milenba-
cho parengtas ir Endzelyno redaguotas bei papildytas ke-
turtomis latvi kalbos odynas Latvieu valodas vardnica
(19231932) su dar dviem papildym tomais (1934
1945). Kalbos ir literatros institute parengta dvitom da
bartins latvi literatrins kalbos gramatika Msdienu
latvieu literaras valodas gramatika (19591962) ir a-
tuoni tom latvi literatrins kalbos odynas Latvieu
literaras valodas vardnica (19721996).
2.7. Lietuvi kalba kaip atskira ryt balt akos kalba
pietinje rytini balt dalyje m klostytis nuo VII a. Vie
tovardis Lietuva (slavika forma Litua) pirm kart pami
ntas lotyn kalba paraytuose 1009 m. Kvedlinburgo met
raiuose.
Lietuviai vieninteliai i balt senovje buvo sukr savo
valstyb, kurios teritorija XIIIXV a. siek net Juodj jr.
Lietuvi kalba tada tik nekta. Su Vakar Europa susirai
nta lotyn kalba, o su Ryt senja kanceliarine slav
kalba.
 Lietuvi raomoji kalba atsirado tik XVI a. Bendrin
lietuvi kalba susiformavo XIX a. pabaigojeXX a. pra
dioje vakar auktaii kauniki tarms pagrindu.
Dabar lietuvi kalb vartoja per 4 mln. moni. Be Lietu
vos, lietuvikai kalba Baltarusijos vakaruose ir iaurs ryt
Lenkijoje gyvenantys lietuviai, ieiviai i Lietuvos JAV, Kana
doje, Australijoje, Brazilijoje, Argentinoje, Vokietijoje, Airijo
je, Didiojoje Britanijoje ir kt.

; 3* Lietuvi kalbos tarms

3.1. Lietuvi kalba turi dvi pagrindines tarmes: a u k

t a i i ir e m a i i .
emaii vardu nuo seno buvo vadinama Lietuvos vals
tybs dalis, kuriai priklaus Vidurio Lietuvos emuma. ia
susidariusi tarm imta vadinti emaii tarme, o kaip jos
prieingyb kito Lietuvos ploto tarm auktaii tarme.
Auktaii ir emaii tarms skiriamos pagal dvibalsi
ie, uo tarim: kiriuotame skiemenyje auktaiiai juos ilai
ko ir taria kaip bendrinje kalboje (pvz., dona, pienas), o
emaiiai keiia kitais garsais.
3.2. Auktaii tarm pagal dvigarsi an, am, en, em ir
balsi , tarim skyla v a k a r , p i e t ir r y t auk
taiius (plg. kaip tariami odiai ranka, sis).
V a k a r a u k t a i i a i (apie Kauno, Marijampo
ls, Vilkavikio, Saki, iauli r.) dvigarsius an, am, en, em
ir balsius , ilaiko ir taria kaip bendrinje kalboje ,
a-s'is (transkripcijos enklus r. skyriuje Fonetika, 6.1).
Vakar auktaiiai turi dvi patarmes: kauniki ir iauliki.
Kauniki patarm artimiausia bendrinei kalbai. ia ir kir
iuotuose, ir nekiriuotuose skiemenyse skiriami ilgieji ir
trumpieji balsiai bei neatitraukiamas kirtis i galinio skie
mens. Dauguma iauliki trumpina nekiriuot skiemen
ilguosius balsius, pvz.: grud-lis grdelis, tam tikrais
atvejais ir ne visame patarms plote vienodai i galninio
skiemens atitraukia kirt, pvz.: vieta vieta, aka aka.
P i e t a u k t a i i a i (apie Alytaus, Druskinink,
Varnos r.) ilaiko an, am, en, em, bet , veria , : jie
sako , u-s'is. Beveik visi piet auktaiiai visose o
dio pozicijose gerai skiria ilguosius ir trumpuosius balsius.
iai patarmei bdingas kiriuot tvirtapradi dvigarsi ii,
im, in, ir, ui, um, un, ur ir dvibalsio ui pirmojo dmens ligi
nimas iki ilgo balsio, pvz.: p'i-lnas pilnas, -ivolas bi-
volas, bei priebalsio / kietinimas prie e, , ei, , pvz.: la-das
ledas, pala.ido paleido. Visi piet auktaiiai dzkuoja,
t. y. , d veria c, dz, pavyzdiui, sako C d arba ca ia,
gaidz'ai gaidiai; t, d, tv, dv prie i, , y, ie veria c, dz,
dzv, pvz.: cik tik, gaidz'Ls gaidys (taku balsio deinje
apaioje ymimas pusilgis balsis).
R y t a u k t a i i a i (apie irvint, venioni, Ig
nalinos, Molt, Anyki, Utenos, Zaras, Rokikio, Pa
nevio r.) dvigarsius an, am, en, em veria , on, em, en
arba um, un, im, in, o balsius , , , gali atitraukti kirt
i galninio skiemens. Jie sako nujka, , u-s'is, o-s'is
arba rufj.ka, roj.ka, -s'is, o-s'is (kirt atitraukia). Ryt
auktaiiai, kaip ir piet auktaiiai, prie e, , ei, kietina
priebals l. Be to, daniausiai iki pusilgi ilgina kiriuotus
odio kamieno trumpuosius balsius (pusilg priegaid y
mima s), pvz.: buvo buvo, m '/kas mikas.
Ryt auktaii tarm skirstoma dvi dalis: vakarin
panevikius ir irvintikius, visai neskirianius ilgj ir
trumpj balsi nekiriuotuose skiemenyse, pvz.: g'iv'e.na
gyveno, sun'e.lu sneli; ir rytin anyktnus, kupi
knus, utenikius ir vilnikius, skirianius ilguosius ir trum
puosius balsius nekiriuotose pozicijose, p v z g'i.v'e.na. gy
veno, su.n'e.l'u. sneli.
Piet panevikiai trumpuosius galni balsius suplaka
vien neaik bals: po kieto priebalsio upakalins
eils, labai trump, atvir ir nelpin u (transkribuojant
ymimas v), pvz.: v iru s vyras, n'ev nea; po mink
to prieakins eils, trump ir netempt i (ymimas i),
pvz.: sa.uji sauja, d.ud'i audia. Siaurs panevikiai
ia taria murinamj gars (ymimas apostrofu), pvz.: v'vrs
vyras, sa.ujs saujas. irvintikiai maiau nei panevi
kiai redukuoja odio galo balsius ir nesuplaka j vien
bals, be to, vieninteliai i ryt auktaii kiriuotus i, u
pailgina ir taria beveik kaip ilgus, pvz.: Ici-tas kitas.
Anyktnai kiriuotus negalninius bendrins kalbos a,
e taria pusilgius o, , pvz.: rd.tai vo.r'g'ina s'e.nu. o.r'k'l'i. ra
tai vargina sen arkl. Kupiknai, kaip ir anyktnai, kir
iuot negalnin a, e taria o, (e), o nuo pastarj skiriasi
tuo, kad balsius e ir odio gale ir prie kiet priebals
veria a, pvz., d da. dd, ta-vas tvas. Utenikiai vie
toj bendrins kalbos o yra ilaik senovin baltik a, pvz.:
a.ka.s akos, da.b'ilal dobilai, vietoj nekiriuoto dvi
balsio ie ir balsio taria pusilg e, p v z p'e.n'e.l'is pienelis.
Vilnikiai ilaiko nekiriuot dvibals ie, p v z p'ien'e.l'is pie
nelis, dauguma vilniki dzkuoja lygiai taip kaip piet
auktaiiai.
3.3. emaii tarm pagal dvibalsi ie, uo tarim ski
riama v a k a r , p i e t ir i a u r s emaiius (plg.
kaip tariami odiai pienas, dona).
V a k a r e m a i i a i (Klaipdos, iluts r.) vietoj
ie, uo taria , o, pvz.: p'e-ns, do na (stogeliu ~ ymima lau
tin priegaid).
P i e t e m a i i a i (Taurags, Raseini, Kelms, i
lals r.) vietoj ie, uo taria y, , pvz.: pi-ns, d-na. Pagal
dvigarsi am, an, em, en tarim jie skiriami raseinikius,
ilaikanius iuos dvigarsius sveikus, ir varnikius, verian
ius juos , on (um, un), m, n (o ymimas tarpinis balsis
tarp u ir o, i ir ), pvz.: loijks (lyks) langas, l empa
lempa.
i a u r s e m a i i a i (apie Kretingos, Skuodo, Ma
eiki, Teli, Plungs r.) vietoj ie, uo taria ei, ou, pvz.:
p'ins, douna. iaurs emaiiai pagal trumpj i, u nega-
lniniuose skiemenyse tarim skiriami j kretingikius, iuos
balsius visada verianius , o, pvz.: po.skob.l'is pskubi-
lis, ir telikius, priklausomai nuo odio galo balsio i, u
ilaikanius arba tarianius , o, plg. pskub'il'is pskubi-
lis, bet po.skob .l pskubilio.
Apskritai visi emaiiai ilguosius balsius o, keiia uo,
ie, pvz.: brol'is brolis, t'ievs tvas; tam tikrais atvejais ir
ne visame plote vienodai dvibalsius ai, ei vienbalsina, o
priesag -aitis, - taria -at'is, -, pvz.: m'erga-t' mergait.
Vietoj auktaiiams prast , d tam tikrose odi for
mose emaiiai taria t, d, pvz.: jaut'e jauiai, m 'de me
diai. Beveik visi emaiiai tvirtaprad priegaid taria kaip
lautin (~), kirt i odio galo atitraukia odio pradi,
taiau dal jo palieka ir senojoje vietoje, pvz., aka aka.
Btasis daninis laikas nusakomas asmenuojamojo veiks
maodio bendratimi ar busimojo laiko forma su pagalbiniu
veiksmaodiu liuobti, pvz.: luob (lu b, l'oub, l 6b) d'r'p't'
dirbdavo. Esama ir leksikos skirtum, pvz., auktaiiai skiria
odi esti ir valgyti reikmes, emaiiai visuomet vartoja esti,
auktaiiams brkta rytais, emaiiams vakarais.
3.4. Lietuvi kalbos tarms lietuvi bendrins kalbos
itakos ir nuolat j gaivinantis altinis. Vis labiau sigalint
bendrinei kalbai, daniausiai tik kaimuose ir vienkiemiuose
tegalima igirsti senesniuosius mones tarmikai nekant.
Kad ie kalbos turtai neprat, tarms yra tiriamos, lei
diami tarmi apraai ir odynai.
Daugiausia tarmi duomen sukaupta Lietuvi kalbos
institute. Didiausias ios srities darbas Lietuvi kalbos
atlasas (t. 13,19771991, autoriai Elena Grinaveckien,
Kazys Morknas, Aloyzas Vidugiris ir kt.). J sudaro apie 400
lingvistini emlapi. Atlase parodoma pagrindini foneti
kos, morfologijos ir svarbesni leksikos, sintakss reikini
geografija bei j vairov lietuvi kalbos tarmse.
Pagrindini lietuvi kalbos tarmi ir daugybs smul
ki nekt tekst pateikiama tarmi rinkiniuose Lietuvi
kalbos tarms (1970, sudarytojai Elena Grinaveckien, Ka
zys Morknas, Birut Vanagien ir kt.), Lietuvi kalbos
tarmi chrestomatija (knyga ir kompaktin ploktel,
2004, sudar Rima Baceviit, Audra Ivanauskien, Asta
Leskauskait, Edmundas Trumpa, mokslin redaktor Lai
ma Grumadien).
Reikmingiausi lietuvi kalbos dialektologijos veika
lai Zigmo Zinkeviiaus Lietuvi dialektologija (1966)
ir Lietuvi kalbos dialektologija (1978, 1994).

Pirmieji lietuviki ratai

4.1. Pirmuoju lietuviku tekstu laikomi poteriai Tve

ms, Sveika, Marija, Tikiu Diev Tv (i viso 24
eiluts). Jie rayti ranka XVI a. pirmojoje pusje 1503 m.
Strasbre ileistos lotynikos knygos Traktatas kunigams
paskutiniame puslapyje. Tekstas raytas i ankstesnio, ne-
ilikusio, lietuviko vertimo. ra greiiausiai koks vienuo
lis prancikonas, nes knyga anuomet priklaus Vilniaus
prancikon bibliotekai.
raas rastas 1962 m. Vilniaus universiteto bibliotekoje.
4.2. Pirmieji lietuviki ratai pasirod XVI a. Palan
kesns slygos lietuvikiems ratams rastis susidar Ryt
Prsijoje. Prsijos kunigaiktysts rytinje dalyje Mao
joje Lietuvoje tuo metu dar buvo kalbama lietuvikai.
sigalint reformacijai, jos idjas susirpinta skleisti ir ratus
leisti lietuvi kalba. Nuo pat pradi ia imtasi tvarkyti lie
tuvik rat kalb, sudarytos redaktori komisijos.
4.3. Lietuvi ratijos pradininkai Abraomas Kulvie
tis ir Stanislovas Rapolionis Europos garso humanistai,
Karaliauiaus universiteto profesoriai, kil i Lietuvos Di
diosios Kunigaiktysts. Abraomas Kulvietis (apie 1510
1545) 1539 m. Vilniuje steig auktesnij mokykl, bet u
reformacin veikl buvo priverstas i Vilniaus ivykti.
Pasitrauks Karaliaui, profesoriavo universitete. Stanis
lovas Rapolionis (apie 1500 1545) vadovavo svarbiausiai
Karaliauiaus universiteto Teologijos katedrai, klausytojus
avjo nepaprasta ikalba. Kulvietis ir Rapolionis pir
mieji lietuvikai ra autoriai: lietuvi kalb jie yra ivert
giesmi ir psalmi.
4.4. Pirmoji lietuvika knyga Martyno Mavydo ka
tekizmas, ileistas 1547 m. Karaliauiuje. Martynas Ma
vydas (apie 1520 1563) emaitis, pirmj lietuvik
knyg pareng studijuodamas Karaliauiaus universitete
(15461548), baigs studijas buvo paskirtas Ragains kle
bonu. Pirmosios lietuvikos knygos pavadinimas Ka
tekizmo prasti odiai, mokslas skaitymo rato ir giesms
dl krikionysts bei dl berneli jaun naujai suguldytos.
Knygel 79 puslapi. J sudaro lotynikas ketureilis Lietu
vos Didiajai Kunigaiktystei, lotynika pratarm Lietu
vos banyi ganytojams ir tarnams malon ir ramyb, ei
liuota lietuvika pratarm Knygels paios byla lietuvi-
nykump ir emaiiump, nedidelis elementorius Pigus ir
trumpas mokslas skaityti ir rayti, penki dali katekizmas
(verstiniai religiniai, socialiniai ir doroviniai pamokymai)
bei 11 giesmi giesmynlis su gaidomis.
Lietuvikoji pratarm Knygels paios byla lietuviny-
kump ir emaiiump yra ir pirmasis spausdintas originalus
lietuvikas eilratis. Jis prasideda:
Bralei seseris, imkiet mani ir skaitikiet
Ir tatai skaitidami permanikiet.
Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit
Ir tatai skaitydami permanykit.
Mokslo ito tvai js trokdavo turti,
Ale to negaljo n vienu bdu gauti.
Regti to norjo savo akimis,
Taip ir igirsti savo ausimis.
Jau nn, ko tvai niekada neregjo,
Nn itai visa jsump atjo.
Veizdkit ir dabokitsi, mones visos,
Sitai eit jsump odis dangaus karalystes.
 ioje pratarmje akrostiche Martynas Mavydas
ra savo vard ir pavard: 319 eilui pirmosios raids
sudaro MARTINUS MASVIDIUS.
Elementoriuje Pigus ir trumpas mokslas skaityti ir ra
yti pateikiama lietuvika abcl: 23 didiosios ir 25 ma
osios raids. Maj raidi daugiau dl to, kad greta
didiosios S yra dvi maosios s ir J, didioji U atitinka ma
sias u ir v. Raides Mavydas vadina s k a i t y t i n m i s
ir skirsto b a l s i n e s (balses), d v i b a l s i n s (dvibal
ses) i r s a m b a l s i n e s (priebalses). Toliau duodama skai
tymo skiemenimis (vadinto silabizavimu) pratim.
Mavydas sura vairi skiemen: priebalss prie bal
ses, pvz.: la, le, Ii, lo, lu, balss prie priebalses, pvz.: ar, er,
ir, or, ur, balss tarp priebalsi, pvz.: bac, bec, bic, boc, buc,
balss po keli ar prie kelias priebalses, pvz.: sta, ste, sti,
sto, stu, arbs, erbs, irbs, orbs, urbs.
Pirmoji lietuvika knyga tai ne tik lietuvi ratijos,
bet ir lietuvi kalbos gramatikos, terminijos, taip pat pasau
lietins poezijos, muzikos istorijos pradia.
Yra ilik du pirmosios lietuvikos knygos egzemplio
riai: vienas saugomas Vilniaus, kitas Lenkijoje, Toruns
universitete.
4.5. Mavydo darbo tsjai Baltramiejus Vilentas
ir Jonas Bretknas. Baltramiejus Vilentas (apie 1525
1587) Karaliauiaus lietuvi parapijos klebonas dviem
dalimis ileido Mavydo parengt giesmyn Giesms krik
ionikos (1566, 1570), kur djo ir savo verst giesmi.
1579 m. Karaliauiuje Vilentas vienu leidiniu ileido du savo
darbus: evangelij tekst vertimus Evangelijos bei epis
tolos ir i vokiei kalbos verst Martyno Liuterio (Martin
Luther) katekizm Enchiridionas.
4.6. Vilento pdinis Karaliauiaus lietuvi parapijoje
buvo Jonas Bretknas (1536 1602). Jis 1579 1590 m.
lietuvi kalb ivert Biblij, bet tuomet ji nebuvo ileista.
1589 m. Bretknas vien knyg sudjo ir ileido Mavydo
Parafraz bei tris savo darbus: Giesmes duchaunas
giesmyn, sudaryt i Mavydo ir paties verst giesmi;
Kancional 17 giesmi su gaidomis ir pirmj
lietuvik maldaknyg Kolektos, arba Paspalitos maldos.
1591 m. ijo stambus veikalas pamoksl rinkinys
Postil (Postil, tatai esti trumpas ir prastas iguldymas
evangelij, sakomj banyioje). Bretkno Postil su
daro jo paties sakyti pamokslai ir kit protestant teolog
darbai.
4.7. Pirmoji lietuvika knyga Lietuvos Didiojoje Ku
nigaiktystje Mikalojaus Daukos Katekizmas, ileis
tas 1595 m. Mikalojus Dauka (apie 1527 1613) Kraki
klebonas ir emaii vyskupysts oficiolas, 1609 m. e
maii vyskupysts administratorius. Lietuvos patrioto vys
kupo Merkelio Giedraiio remiamas Dauka dirbo litera
trin darb.
Dauka i lenk kalbos ivert jzuito Jokbo Ledesmos
(Jakob Ledesma) katekizm, pavadint Katekizmas, arba
Mokslas, kiekvienam krikioniui privalus. J sudaro dvi
dalys: katekizmas, iverstas gana laisvai, taikantis prie skai
tytojo, ir Trumpas bdas pasisakymo, arba ipainimo nuo
dmi. katekizm Dauka djo ir dvi giesmes, kurios
yra pirmosios lietuvikos giesms, ispausdintos Lietuvos
Didiojoje Kunigaiktystje, ir drauge seniausios ilikusios
lietuvi katalikikos giesms.
Svarbiausias Daukos darbas i lenk kalbos vers
tas Jokbo Vujeko (Jakob Wujek) pamoksl rinkinys
Postil (Postila katolicka. Tai esti iguldymas evangelij
kiekvienos nedlios ir vents per visus metus), ileista
1599 m. Be Vujeko pamoksl, Dauka djo ir originali
pried: lotynik ketureil, epigram, prakalb vyskup
Giedrait ir lenkikai parayt Prakalb malonj skai
tytoj. i prakalba tarsi patriotinis gimtosios kalbos
manifestas:
 Kurgi, sakau, pasaulyje yra tokia tauta, tokia prasta ir
niekinga, kad neturt i trij sav ir tarsi gimt dalyk:
tv ems, paproi ir kalbos? Vis ami mons vartojo
savo gimtj kalb, rpinosi j ilaikyti, grainti ir platinti.
Nra tokios menkos tautos, nra tokio mao ems lopinlio,
kur nevartot savo gimtosios kalbos, kuria paprastai raomi
statymai, kuria raoma savo ir kit ali istorija, kuria svars
tomi visi krato reikalai, kuria graiai ir padoriai atliekami
reikalai banyioj, susirinkimuose ir namie. <...>
Juk tauta laikosi ne ems derlingumu, ne apdar vai
rumu, ne apylinki smagumu, ne miest ir pili tvirtumu,
bet vien vartodama savo gimtj kalb, kuri kelia ir stiprina
pilietikum, santaik ir brolik meil. Kalba yra bendras
meils ryys, vienybs motina, pilietikumo tvas, viepatysi
sargas.
iuos odius Dauka patvirtino savo darbais. Jis beveik
nevartojo svetimybi, sukr daug naujadar, kurie gyvi iki
iol (apjuoka, gis, grois, sakymas, ikalba, mokslas, pa
daras, paikyb...), pirmasis m vartoti od tauta. Apskritai
jo kalba nepaprastai gyva, odinga ir vaizdinga. Daukos
ratai seniausi lietuviki kiriuoti tekstai (juose suymti
kiriuoti skiemenys).
4.8. Pirmj reformat knyg Lietuvoje 1598 m. ileido
Merkelis Petkeviius (apie 1550 1608). Dvikalbiame (len
kikame ir lietuvikame) Petkeviiaus katekizme alia ti
kjimo pagrind pateikiama giesmi, mald ir agenda (re
liginis apeigynas).
4.9. Didiausia i pirmj lietuvik knyg (net 856 pus
lapi) yra 1600 m. postil. i neinomo vertjo iversta ir
reformat ileista knyga vadinama spaustuvininko ir knyg
pirklio Jokbo Morkno (apie 1550po 1611) vardu. M or
kno postilje yra lietuvika prakalba skaitytoj, trumpas
katekizmas ir tris dalis suskirstytas evangelij tekstas su
j aikinimais.
 4.10. Vienas reikmingiausi XVII a. lietuvi ratijos
leidini Konstantino Sirvydo originalus pamoksl rin
kinys Punktai sakym. Jo autorius jzuitas, Vilniaus
universiteto dstytojas, rektoriaus patarjas Konstantinas
Sirvydas (apie 15801631) turjo ret ikalbos dovan,
apie 10 met Sv. Jon banyioje sak pamokslus, kurie j
igarsino. I j sudar pamoksl santrauk rinkin Punktai
sakym. Pirmoji dalis buvo ispausdinta 1629 m. Antrj,
prajus 13 met po autoriaus mirties, 1644 m. ileido Sir
vydo bendradarbis Jonas Jaknaviius. Punkt sakym kal
ba gryna, gyva, vaizdinga. Sirvydas veng skolini, pats kr
odius vairioms svokoms reikti, pvz.: kokyb, mstytojas,
pratarm, taisykl ir kt. Jis laikomas ymiausiu XVII a. lie
tuvik naujadar krju. Sirvydas para ir pirmj lietuvi
kalbos odyn (r. 5.1).

4.11. I kit ymesni XVII a. pirmosios puss knyg mi

ntinos: 1646 m. ileistas Slavoinskio giesmynas ir 1653 m.
Kdainiuose ijs reformat leidinys Knyga nobanysts
krikionikos.
4.12. Nuo XVII a. vidurio religinio turinio rat kalba
pradeda prastti, ima plisti svetimybs, ypa polonizmai.
Viena i toki knyg Mykolo Olevskio Brom atverta
ing vienast, ileista 1753 m. Bet ji buvo labai populiari,
iki XIX a. vidurio ileista keliolika kart.

4.13. Svarbiausi veikalai apie lietuvi kalbos istorij yra

Zigmo Zinkeviiaus eiatom Lietuvi kalbos istorija
su atskiru rodykli tomu (19841995), Jono Palionio
Lietuvi literatrin kalba XVIXVII a. (1967) ir Lie
tuvi raomosios kalbos istorija (1979, 1995), Algirdo Sa
baliausko Lietuvi kalbos tyrinjimo istorija (t. 12,
19791982).
 5.1. Pirm asis lietuvi kalbos odynas Konstantino
Sirvydo trikalbis (lenk, lotyn ir lietuvi) odynas, ispaus
dintas apie 1620 m. odynas skirtas studentams lietuviams
bei Lietuvoje dirbusiems kitatauiams dvasininkams. Be
lenkik ir lotynik, ia pateikiama apie 6000 lietuvik
odi. Vlesni odyno leidimai buvo tobulinami ir pildomi.
Treiajame leidime (1642) lietuvik odi jau yra apie
10 000. odynas buvo labai populiarus: iki 1713 m. pasirod
net penki jo leidimai.
Sirvydo odynas prisidjo prie lietuvi kalbos teisi ir
autoriteto klimo, parod, kad vairias svokas lietuvikai
galima nusakyti ne prasiau nei lenkikai ar lotynikai.
5.2. Keli odynai XVIII a. ileisti Maojoje Lietuvoje.
ymus leksikografas ir tautosakos rinkjas Jokbas Bro-
dovskis (apie 16951744) sudar didel vokieilietuvi
ir lietuvivokiei kalb odyn. Jis nebuvo ispausdin
tas, iliko tik dalis vokieilietuvi odyno rankraio,
kur sudaro daugiau kaip 1000 puslapi. odyn Brodovs-
kis sudjo ne tik ankstesni spausdint tekst, bet ir paties
i moni surinktus odius. Leksika vairi, daug asmenvar
di, vietovardi, pateikta daugiau kaip 1100 patarli ir
prieodi, apie 100 msli.
5.3. Didelis sisteminis lietuvivokiei ir vokiei
lietuvi kalb odynas (LittauischDeutsches und
DeutschLittauisches Lexicon) buvo ileistas 1747 m. J
pareng Pilypas Ruigys (1675 1749). odyne odiai su
dti ne abcls tvarka, o lizdais (prie pagrindini surayti
vediniai). Lietuvivokiei dalyje yra per 5700 lietuvik
odi, o vokieilietuvi net apie 20 000. Duodama
ne tik odi paaikinim, bet ir frazeologijos pavyzdi.
5.4. Ruigio odyn gerokai papild ir 1800 m. antr
kart ileido Pilkalnio mokytojas K ristijonas Gotlybas
Milkus (17321807). odyn Milkus djo net 4 prakalbas:
vien savo paties, kurioje pabriama lietuvi kalbos reikm
ir skatinama domtis tautosaka; kitose prakalbose, raytose
ymiausi to meto Prsijos humanitarini moksl atstov,
tarp j ir filosofo Imanuelio Kanto (Immanuel Kant), pa
lankiai atsiliepiama apie lietuvi kalb ir lietuvius.
5.5. Lituanistikos mokslui labai reikmingas Karaliau
iaus universiteto profesoriaus Frydricho Kuraiio (1806
1884) dviej dali odynas (W6rterbuch der littauischen
Sprache). Pirmj dal sudaro dviem tomais ileistas vokie
ilietuvi kalb odynas ( l t . 1870,21. 1874), antr
j lietuvivokiei kalb odynas (1883). odyne patei
kiama daug patikrint ne tik rat, bet ir autentik gyvosios
kalbos odi. Visi odiai sukiriuoti, paymtos priegaids,
tiksliai ir isamiai nusakytos reikms.
5.6. Pirmj aikinamj lietuvi kalbos odyn, kuriame
lietuvik odi reikms aikinamos lietuvikai, pradjo
rengti Antanas Juka (1819 1880). Kunigaudamas vai
riose Lietuvos vietose Juka m rinkti lietuvi kalbos duo
menis: urainti nekamosios kalbos odius, sakinius, tau
tosak (r. 10.5). Sukaup apie 30 000 odi ir sakini.
Drauge su broliu Jonu i ios mediagos pareng stamb
Lietuvilenk kalb odyn, kur 1884 m. pradjo
spausdinti Rusijos moksl akademija. Per 40 met ileista
tik pus odyno. Likusios dalies mediag Kazimieras Bga
sudjo savo rengiamo odyno kartotek.
5.7. Didiausias ir reikmingiausias yra daugiatomis
Lietuvi kalbos odynas, danai vadinamas akademiniu
arba didiuoju lietuvi kalbos odynu. odyn suman ir
pradjo leisti vienas ymiausi lietuvi kalbinink Kazi
mieras Bga (r. 7.3).
Bga sukaup apie 617 000 lietuvi kalbos odyno kor
teli ir 1924 m. ileido Lietuvi kalbos odyno pirmj
ssiuvin (iki odio antraukas). Antrasis ssiuvinis (iki o
dio anga) ijo 1925 m., po Bgos mirties. Bgos pradtas
leisti odynas buvo labai platus su dialektologijos ir kal
bos istorijos dalyk aikinimais.
5.8. Lietuvi kalbos odyno rengim nuo 1930 m. ts
Juozo Balikonio (r. 7.7) sudaryta nauja Lietuvi kalbos
odyno redakcija (Napalys Grigas, Aleksandras Lengvinas,
Antanas Lyberis, Elzbieta Mikalauskait ir kt.). Ji atsisak
daugelio Bgos aprpt dalyk ir toliau leido tik aikinamj
odyn. i redakcija ileido du Lietuvi kalbos odyno to
mus: I tomas (AB) 1941 m., II tomas (CF) 1947 m.
Nuo III tomo odyno autori kolektyv papild nauji
kalbininkai. 19561959 m. ileistas III, IV ir V tomas (ats.
red. Kazys Ulvydas, autoriai: Zuzana Jonikait, Sofija K-
zyt, Adel Valeckien ir kt.), 19621976 m. pasirod to
lesni penki (VIX) tomai ir dar kart (pagal nauj ins
trukcij) parengtas I ir II tomai (ats. red. Jonas Kruopas,
autoriai: Antanas Balaaitis, Kazimieras Eigminas, Kazys
Pakalka, Jonas Paulauskas ir kt.). 19781995 m. ileistus
XIXVI tomus vl redagavo Ulvydas (autoriai: Kazimie
ras Eigminas, Irena Ermanyt, Jonas Klimaviius, Gertrda
Naktinien ir kt.). XVIIXX tom (19962002) vyriau
siasis redaktorius Vytautas Vitkauskas.
Dvideimties tom Lietuvi kalbos odynas laikomas
didiausiu ir vienu reikmingiausi XX a. lietuvi kalbo
tyros veikal. Jis apima lietuvi kalbos leksik nuo 1547 iki
2001 m., jo tekst ra ar redagavo daugiau kaip 60 dar
buotoj.
2005 m. parengtas elektroninis Lietuvi kalbos ody
no (t. IXX, 19412002) variantas ir paskelbtas interne
to svetainje www.lkz.lt. Dabar raomi Lietuvi kalbos
odyno papildym tekstai, teberenkama mediaga o
dyno kartotek iuo metu sudaro apie 5 mln. lapeli su au
tentikais kalbos faktais.
5.9. Bendrins kalbos praktikai skirtas Dabartins lie
tuvi kalbos odynas. Tai aikinamasis ir norminamasis
veikalas, sudarytas remiantis dabartine vartosena. Jame nu
rodomos teikiamos vartosenai sunormint odi lytys, ra
yba, kiriavimas, paaikinamos svarbiausios reikms,
glaustais pavyzdiais parodomas odi junglumas ir varto
sena. Pirmasis odyno leidimas ijo 1954 m. (apie 45 tkst.
odi, ats. red. Jonas Kruopas, autoriai: Antanas Lyberis,
Juozas Balikonis, Jonas Kabelka ir kt.), antrasis
1972 m. (apie 60 tkst. odi, ats. red. Jonas Kruopas,
autoriai: Antanas Lyberis, Juozas Senkus, Jonas Paulauskas
ir kt.), treiasis 1993 m. (apie 75 tkst. odi, sudt
madaug 50 tkst. odyno straipsni, vyr. red. Stasys Kei
nys, autoriai: Jonas Klimaviius, Jonas Paulauskas, Juozas
Pikilingis, Nijol Sliien, Kazys Ulvydas, Vytautas Vit
kauskas ir kt.). 2000 m. ijo kiek patikslintas ketvirtasis
odyno leidimas. Pastarasis odyno variantas 2003 m. ileis
tas ir elektroniniu pavidalu.
5.10. Treiojo Dabartins lietuvi kalbos odyno lei
dimo pagrindu sudarytas Atgalinis dabartins lietuvi kal
bos odynas (1995, sudar Vida ilinskien), kuriame o
diai sudti pagal kalbos dalis abcls tvarka, skaitant od
nuo kito galo. odyno gale pateikiama odi statistin
analiz vairiais kalbos lygmenimis.
5.11. Daninis dabartins raomosios lietuvi kalbos
odynas (1997, sudar Laima Grumadien ir Vida ilins
kien) parengtas kompiuterinio 1 mln. 200 tkst. odi
tekstyno pamatu. odyne majanio danio tvarka patei
kiami tekstyne buv 38 337 skirtingi odiai. Prie kiekvieno
odio nurodoma kalbos dalis ir odio danis.
5.12. Lietuvi pavardi odynas (t. 12, 1985
1989, ats. red. Aleksandras Vanagas, autoriai: Aleksandras
Vanagas, Vitalija Maciejauskien ir Marija Razmukait) yra
pirmasis lietuvi pavardi rinkinys. odyne abcls tvar
ka pateikiamos visos dabartins lietuvi pavards, nurodo
mas j teritorinis paplitimas bei danumas, paaikinama
daugumos pavardi kilm.
 6.1. Pirmoji lietuvi kalbos gramatika 1653 m. ileista
Grammatica Litvanica. J lotyn kalba para Karaliau
iaus universiteto filosofijos magistras, Tils lietuvi pa
rapijos klebonas Danielius Kleinas (16091666).
Gramatika pradedama dedikacija kunigaikiui Frydri
chui Vilhelmui, toliau eina pratarm, du Kleino nuopelnus
ikeliantys eilraiai ir pati gramatika. Jos tekst sudaro
dvi dalys: Etimologija, kur aikinami fonetikos, raybos
bei morfologijos dalykai, ir Sintaks aptariamas odi
derinimas, valdymas ir sintaksins konstrukcijos. Kleinas
skyr 8 kalbos dalis: vard (t. y. vardaod, kur eina daik
tavardis, bdvardis ir skaitvardis), vard, veiksmaod, da
lyv, prieveiksm, prielinksn, jungtuk ir jaustuk. Grama
tikoje nurodomi 6 linksniai; detaliai apraomas garsynas,
skiriami trumpieji, ilgieji ir nosiniai balsiai.
1654 m. ileistas vokikai paraytas Kleino gramatikos
variantas Compendium LitvanicoGermanicum, skirtas
vokiei valdios pareignams, bendraujantiems su lie
tuviais.
Kleino gramatik lietuvi kalb ivert kalbininkas
Kazimieras Eigminas. Ileista 1957 m.
6.2. Maojoje Lietuvoje XVIII a. ijo dar dvi vokikai
paraytos lietuvi kalbos gramatikos: Lietuvi kalbos gra
matikos pradmenys (Anfangsgrnde einer Littauischen
Grammatik, 1747) ir Naujoji lietuvi kalbos gramatika
(Neue Littauische Grammatik, 1791). Pirmj para Ka
raliauiaus universiteto docentas Povilas Frydrichas Ruigys
(apie 1725 1781). ioje gramatikoje apvelgiamos Mao
sios Lietuvos tarms, apraomos lietuvi kalbos priegaids,
pirm kart aptariama bdvardi bevard gimin (dabar
vien kalbinink vadinama negiminine forma, kit ne
derinamja bsenos forma), veiksmaodi btasis da
ninis laikas. Antrosios gramatikos autorius Karaliauiaus
vokiei mokslins draugijos narys Gotfrydas Ostermejeris
(17161800) naujai suskirsto vardaodi linksniuotes ir
veiksmaodi asmenuotes, smulkiai aprao odi darybos
dalykus, deda skyri Apie prozodij, skirt eildaros
klausimams, ir isam sintakss skyri.
6.3. Pirmoji mokslin Lietuvi kalbos gramatika
(Litauische Grammatik) ileista 1856 m. Prahoje. J pa
ra Prahos ir Jenos universitet profesorius, vienas i ly
ginamosios kalbotyros krj Augustas leicheris (August
Schleicher, 1821 1868). 1852 m. leicheris atvyko Ma
j Lietuv i kaimo moni mokytis lietuvi kalbos ir
urainti jos duomen. J pagrindu lyginamuoju metodu
mokslikai apra lietuvi kalbos fonetik ir gramatin san
dar. leicheris parod, kaip reikia tyrinti gyvj kalb.
Jo gramatika buvo reikminga indoeuropeistikos mokslui,
lietuvi kalb padar tarptautine kalbotyros disciplina.
6.4. 1876 m. pasirod Karaliauiaus universiteto pro
fesoriaus Frydricho Kuraiio (18061884) vokiei kalba
parayta Lietuvi kalbos gramatika (Grammatik der li-
tauischen Sprache). vadinje gramatikos dalyje pateikia
ma bendrj duomen apie Lietuv, lietuvius ir j kalb.
Toliau plaiai aptariama lietuvi kalbos fonetika, akcen
tologija, odi daryba ir kaityba, siauriau sintaks. Ypa
detaliai apraomos lietuvi kalbos priegaids. Visi lietuviki
pavyzdiai sukiriuoti, paymta priegaid. Jo pateikti prie-
gaidi enklai ' ~ ' tebevartojami ir dabar. Gramatikos
pabaigoje pridedamas skyrelis apie lietuvi liaudies poezij,
skelbiami 25 dain tekstai.
Lietuvi kalbos priegaids ir kiriavimo sistem Kur
aitis buvo apras anksiau veikale Lietuvi kalbos ty
rinjimai (Beitrage zur Kunde der littauischen Sprache,
1 d. 1843, 2 d. 1849).
6.5. Mokslin lietuvi kalbos gramatik lietuvikai
18851892 m. pirmasis para Peterburgo dvasins akade
mijos lotyn, graik ir hebraj kalb profesorius Kazimieras
Jaunius (1848 1908) (r. 7.2). Ji kilo i Kauno kunig se
minarijoje skaityt lietuvi kalbos paskait konspekto. Jau
niaus gramatikoje pateikiama gana tiksli duomen apie lie
tuvi kalbos tarmes, jos gerai susistemintos, nustatyti kirio
atitraukimo bei keletas nauj priegaids dsni, papildytos
linksniavimo paradigmos. Gramatik, Jauniaus sukurta su
dtinga rayba, spaudai pareng ir 1911 m. ileido Jauniaus
sekretoriumi dirbs Kazimieras Bga.
Jauniaus gramatika, Bgos iversta rus kalb, buvo
ileista 1916 m. Ja plaiai naudojosi nelietuviai kalbininkai.
6.6. Pirmj normin lietuvi kalbos gramatik para
bendrins lietuvi kalbos krjas Jonas Jablonskis (1860
1930) (r. 7.4). 1901 m. Tilje buvo ileista Lietuvikos
kalbos gramatika, pasirayta Petro Kriauaiio slapyvar
diu. Gramatikos didij dal sudaro morfologija (Kalbos
dalys), taip pat yra fonetikos (Kirtis, Garsai ir skie
mens), sintakss (Keli sintaksio statymai) ir raybos
(Gramatikos rayba) skyriai. Gramatikoje apibrtas lie
tuvi bendrins kalbos ir tarmi santykis, bendrins kalbos
pamatu tvirtinta suvalkiei (vakar auktaii kauniki)
tarm, kuri kit tarmi turi bti sustiprinama ir suremia-
ma. Gramatikoje nedaug teorini apibrim ir apibend
rinim: daugiausia konstatuojami faktai ir pateikiama var
tojimo pavyzdi.
Lietuvi bendrins kalbos normos buvo teisintos ir teo
rikai apibrtos vlesniuose Jono Jablonskio darbuose.
Lietuvi kalbos norminimui ypa svarbi Lietuvi kalbos
gramatika (1919,1922), kurioje nurodyti ir paaikinti dau
gelis lietuvi kalbos reikini, apibendrinti odi form
vartojimo dalykai, duodama daug taisyklingos lietuvi kal
bos pavyzdi. Lietuvi kalbos sintaksje (1911) aptartos
sakinio dalys, sakini sandara ir j rys; linksni ir prie
linksni vartojimas idstytas knygoje Linksniai ir prie
linksniai (1928).
6.7. Isami trij tom Lietuvi kalbos gramatik
(Gramatyka jzyka litewskiego) para lenk kalbininkas
Janas Otrembskis (Jan Otrbski, 1889 1971). ioje Len
kijos moksl akademijos 19561965 m. ileistoje gramati
koje apvelgiama lietuvi kalbos sandara: pateikiami tiek
tuometins bendrins, tiek tarmi ir senj rat kalbos
faktai, aikinama lietuvi kalbos form istorija. Pirmajame
tome pateikiama vadini ini ir aptariami ankstesni lie
tuvi kalbos tyrinjimai, antrajame nagrinjama odi
daryba, treiajame morfologijos dalykai. Ketvirtojo to
mo, skirto sintaksei, ir penktojo, kuriame turjo bti da
lykins rodykls, autorius nebespjo parengti.
6.8. Didiausia ir isamiausia i vis lietuvi kalbos gra
matik yra tritom Lietuvi kalbos gramatika, danai
vadinama tiesiog akademine gramatika. J ra net 22 kal
bininkai: Vytautas Ambrazas, Nijol Sliien, Adel Valec-
kien, Elena Valiulyt, Vincas Urbutis ir kt., vadovaujami
vyr. redaktoriaus Kazio Ulvydo. Pirmasis tomas (1965) turi
vad, apima fonetik ir dal morfologijos (daiktavard, bd
vard, skaitvard ir vard), antrasis tomas (1971) likusi
morfologijos dal (veiksmaod, prieveiksm, dalelyt, prie
linksn, jungtuk, jaustuk ir itiktuk), treiasis tomas
(1976) skirtas sintaksei. J sudaro dvi dalys: Junginiai ir
Sakiniai. Pirmojoje dalyje lietuvi kalba apvelgiama va
dinamuoju jungini sintakss bdu, t. y. nagrinjami odi
junginiai. Antrojoje aptariamos sakinio dalys ir sakiniai.
Gramatika yra apraomojo ir norminamojo pobdio.
Joje mokslikai aprayta bendrins lietuvi kalbos fonetin
ir gramatin sandara, atskleisti bdingiausi fonetins ir gra
matins sandaros raidos polinkiai, irykintos fonetins,
morfologins (kaitybos bei darybos) ir sintaksins bend
rins kalbos normos. ios gramatikos pagrindu rengiamos
specialesns ir siauresns gramatikos.
6.9. Viena i toki yra Lietuvi kalbos institute parengta
Dabartins lietuvi kalbos gramatika (I leidimas 1994,
II 1996, III 1997, IV 2006, red. Vytautas Ambrazas,
autoriai: Vytautas Ambrazas, Aleksas Girdenis, Adel
Laigonait, Nijol Sliien, Kazys Ulvydas, Elena Valiulyt
ir kt.). ioje gramatikoje remiantis dabartins bendrins lie
tuvi kalbos vartosena apibriamos svarbiausios odi, j
form ir sakini sudarymo bei vartojimo normos. Gramatika
apima fonologij, morfologij (kartu su odi daryba) ir
sintaks. Atsiribota nuo tarmini duomen, nebding
bendrinei kalbai, gramatikos reikini raida paliesta tiek,
kiek ji atsispindi dabartinje kalbos sandaroje daugiausia
senesni ir naujesni form gretimine vartosena.

,; g v

ymiausi lietuvi kalbininkai

7.1. Lietuvi kalb pirmieji pradjo tirti kit taut ir
krat kalbininkai. Lietuvoje iki XIX a. pabaigos ios srities
specialist nebuvo, kalb tyr vairi kit srii viesuoliai
entuziastai: Antanas Juka, Antanas Baranauskas ir kiti. I
j atskirai mintinas Kazimieras Jaunius.
7.2. Kazimieras Jaunius (1848 1908) gim ilals r.
Lembo kaime, moksi Teli progimnazijoje ir Kauno gim
nazijoje. Studijuodamas Kauno kunig seminarijoje, klaus
Antano Baranausko paskait. Vliau studijas ts Peter
burgo dvasinje akademijoje. Grs Lietuv, dst Kauno
kunig seminarijoje, vliau paskiriamas Kazans klebonu.
Nuo 1898 m. Peterburgo dvasins akademijos lotyn,
graik, vliau ir hebraj kalb profesorius.
Para originali lietuvi kalbos gramatik, kuri 1911 m.
ileido jo sekretoriumi dirbs Kazimieras Bga (r. 7.3).
Bga taip pat pagal Jauniaus idjas pareng ir 1908 m. ilei
do Aistikus studijus.
Be lietuvi kalbos, jos istorijos ir tarmi, Jaunius dom
josi lietuvi kalbos ryiais su kitomis indoeuropiei kalbo
mis bei indoeuropiei kalb santykiais su kitomis kalb
eimomis, nagrinjo balt ir Pabaltijo finougr kalb santy
kius. Nemaai tyrinjo senj lietuvi mitologij. Lietuvi
kalbotyroje sigaljo kai kurie Jauniaus vartoti terminai:pro
kalb, priegaid, priesaga, priedlis, kamienas, daiktavardis,
veiksmaodis, linksnis, asmuo, dalyvis, prieveiksmis.
Jauniaus kalbos darbai ileisti 1970 m. rinkinyje Kal
bininkas Kazimieras Jaunius (pareng Vincentas Drotvi-
nas ir Vladas Grinaveckis).
7.3. Kazimieras Bga (18791924) pirmasis lietuvi
kalbininkas profesionalas. Gim Paiegje, netoli Duset,
moksi Dusetose, Zarasuose, Peterburge. 1902 m. buvo pa
skirtas Kazimiero Jauniaus sekretoriumi ir tapo jo mokiniu.
Tuo pat metu Peterburgo universitete studijavo slavistik.
Baigs universitet, Bga rengsi profesrai, vliau pro
fesoriavo Perms, Tomsko ir Kauno universitetuose.
Bga labiausiai nusipeln kaip didiojo Lietuvi kalbos
odyno sumanytojas ir rengjas. Pats sukaup apie 617 000
lapeli su lietuvi kalbos faktais ir 1924 m. ileido pirmj
Lietuvi kalbos odyno ssiuvin, antrasis jo parengtas
ssiuvinis ijo po Bgos mirties 1925 m. (r. 5.7).
Bga paskelb daug straipsni kalbos istorijos ir lek
sikos klausimais: 1912 m. studijoje Lituanica nurod se
niausius lietuvi kalbos skolinius, j skolinimosi laik ir
altinius, i tem ts vokikai paraytoje studijoje Lie
tuvibaltarusi santykiai ir j senumas. Tyr tikrinius
odius: vietovardius ir asmenvardius. Studijoje Apie lie
tuvi asmens vardus (1911) nustat Lietuvos didij ku
nigaiki vard lietuvikas formas: Mindaugas, Vaivilkas,
Vytautas, Traidenis, Vytenis, Lengvenis, Jogaila, vitrigaila ir
kt., kurios vartojamos iki iol. I lietuvi kalbos istorins
gramatikos straipsni svarbiausi: Priesagos -nas ir dvi
balsio uo kilm (1921), Kirio ir priegaids mokslas
(1924) ir vokiei kalba ileistas darbas Metatonija lie
tuvi ir latvi kalbose (Die Metatonie im Litauischen und
Lettischen, 19231924).
Bgai rpjo ir kalbos praktika. Apie tai ra straipsni
serijose Kalbos dalykai (1907 1910) ir Kalbos mamo
iai (1914, 19201922). Raybos klausimus nagrinjo
straipsnyje Dl ms raybos, vliau ileistame ir atskira
knygele Raybos mamoiai. Bgos rayba tik keliomis
smulkmenomis skiriasi nuo dabar vartojamos.
Beveik visi mokslin vert turintys Bgos ratai sudti
ir paskelbti Rinktiniuose ratuose (t. 13, 1958 1961,
rat rodykl 1962, sudar Zigmas Zinkeviius).
7.4. Jonas Jablonskis (18601930) lietuvi bendri
ns kalbos krjas, ugdytojas bei normintojas. Gim Kubi
lliuose, netoli Kudirkos Naumiesio, moksi Marijampols
gimnazijoje, Maskvos universitete studijavo klasikin filo
logij. Lietuvoje panaikinus spaudos draudim, tais lie
tuvik laikrai kalb, dirbo mokytoju. 1922 m. krus
Kauno universitet, tapo jo profesoriumi.
Jablonskis yra pirmj norminamj lietuvi kalbos
gramatik autorius (r. 6.6). Jis para daug kalbos straips
ni bei recenzij, kuriose tais kalbos klaidas ir svetimybes,
stengsi bendrinje kalboje diegti liaudies kalbos odius.
Kr ir platino naujadarus. Dabartinje kalboje vartojama
daugyb Jablonskio padaryt odi, pvz.: atvirukas, bend
radarbis, degtukas, deguonis, spdis, mokinys, paanga, pie
tukas, ssiuvinis, vadovlis, vaizduot, vandenilis. Jablonskis
sukr nemaai lietuvik kalbotyros termin linksni
(vardininkas, kilmininkas, ...), skaii (vienaskaita ir dau
giskaita), laik (esamasis, btasis kartinis, btasis daninis,
bsimasis), nuosak ir sakinio dali pavadinimus.
vairiuose spaudiniuose skelbti ir atskirais leidiniais ne
ij Jablonskio darbai surinkti ir sudti jo Rat pen
kiatom (1932 1936, redaktorius Juozas Balikonis), sus
kirstyt kelet temini skyri: Visuomens straipsniai
(t. 1), vietimo reikalai (t. 2), Raybos dalykai (t. 3) ir
Kalbos dalykai (t. 45). Svarbiausi Jablonskio kalbos
mokslo ir praktikos veikalai, straipsniai ir recenzijos sudti
Rinktinius ratus (t. 12,1957 1959, sudar Jonas Pa
lionis).
7.5. Pranas Skardius (1899 1975) gim Subaiuje,
moksi Panevio gimnazijoje. Studijuodamas Kauno uni
versitete, klaus Jablonskio ir Bgos paskait, buvo sistas
studijuoti Leipcigo universitet. 19391943 m. profeso
riavo Vilniaus universitete. steig ir redagavo lituanistin
leidin Archivum philologicum (19301940), buvo vienas
i Lietuvi kalbos draugijos steigj ir jos pirmininkas, ak
tyvus Gimtosios kalbos redakcijos narys. 1944 m. pasi
trauk Vakarus, dirbo vairius darbus skirtingose vietose,
paskiausiai kongreso bibliotekoje Vaingtone.
Skardius tyr lietuvi kalbos odi daryb, istorin ak
centologij, rpinosi bendrins kalbos reikalais. Ypa reik
mingas Skardiaus veikalas Lietuvi kalbos odi daryba
(1943), kuriame nagrinjamos vardaodi priesagos, j kil
m, sudurtiniai odiai, veiksmaodi daryba ir naujadarai.
Paskelb reikming straipsni vardyno, lietuvi kalbos isto
rins gramatikos klausimais, serij straipsni apie y
miuosius lietuvi kalbos tyrjus: Antan Baranausk, Juoz
Balikon, Kazimier Bg, Jon Jablonsk, Jan Boduen
de Kurten (Jan Baudouin de Courtenay), Jan Endzelyn
(Janis Endzellns), Jan Otrembsk (Jan Otrbski) ir kt.
1996 m. pradtas leisti Skardiaus Rinktini rat e-
iatomis (sudar Albertas Rosinas), kuriame bus sudti visi
kalbotyros mokslui ir praktikai svarbs jo darbai.
7.6. Antanas Salys (19021972) gim Reketje, netoli
Salant, moksi Teli gimnazijoje, Kauno universitete stu
dijavo lietuvi ir lyginamj indoeuropiei kalbotyr,
mokslus ts Leipcigo universitete. 19301939 m. docen-
tavo Vytauto Didiojo universitete. Su kitais viesuoliais
rpinosi steigti Lietuvi kalbos draugij, buvo Gimtosios
kalbos redakcijos narys. 1940 1944 m. profesoriavo Vil
niaus universitete, dirbo Lietuvi kalbos instituto direkto
riumi. 1944 m. ivyks Vakarus, dst Tiubingeno uni
versitete, 1947 m. persikls JAV profesoriavo Pensilva
nijos universitete.
Salys labiausiai domjosi lietuvi kalbos tarmmis, pats
jas tyr ir isamiai apra, sudar tarmi emlap. Para
reikming straipsni istorins dialektologijos (Kelios
pastabos tarmi istorijai (1933), istorins gramatikos
(Lietuvi kalbos vienaskaitos auksmininkas su -ai (1952)
ir kitais klausimais.
Kaip Lietuvi kalbos odyno komisijos narys Salys
prisidjo prie didiojo Lietuvi kalbos odyno, o nuo
1950 m. prie usienyje leisto Lietuvi raomosios kal
bos odyno (1932 1968) rengimo. Salys para daug
straipsni lietuvi bendrins kalbos ugdymo klausimais, su
kr nemaa naujadar, i kuri daugumas prigijo ir yra
plaiai vartojami, pvz.: pobdis, poiris, rankinukas, senatis,
staigmena, tara.
Salio kalbos teorijos ir praktikos straipsniai surinkti ir
paskelbti keturiuose Rat tomuose (1979 1988, sudar
Petras Jonikas), kuriuos Romoje ileido Lietuvi katalik
mokslo akademija.
7.7. Juozas Balikonis (1885 1969) gim rikiuose,
Ramygalos valsiuje, moksi Ramygalos mokykloje ir Pa
nevio gimnazijoje. Peterburgo universitete studijavo sla
vistik. Karo metu mokytojavo Voroneo lietuvi gimna
zijoje, daug bendravo su ten pat dirbusiu Jablonskiu. Grs
Lietuv, dirbo Panevyje, vliau buvo Kauno universiteto
docentas, paskui Vilniaus universiteto profesorius ir Lie
tuvi kalbos instituto direktorius.
Balikonis daug nuveik kaip leksikografas: perm ir
ts Bgos pradto didiojo Lietuvi kalbos odyno re
dagavim bei jo kartotekos kaupim, ileido I (1941) ir II
(1947) tomus, prisidjo prie Dabartins lietuvi kalbos o
dyno (1954) rengimo (r. 5.8).
Balikonis ts Jablonskio kalbos ugdymo tradicij, ge
ros kalbos kriterijumi laik jos gyvum ir atitikim liaudies
kalb, o tinkamu kalbos pavyzdiu tautosak. Rpinosi,
kad studentai ir jaunimas ugdyt savo kalb, ivert Hanso
Kristiano Anderseno (Hans Christian Andersen), Broli
Grim (Grimm), Vilhelmo Haufo (Wilhelm Hauff), arlio
Pero (Charles Perrault) pasak, Tkstant ir vien nak
t, Donatano Svifto (Jonathan Swift), iulio Verno
(Jule Verne) kurini. Taip pat pareng ir ileido Motiejaus
Valaniaus Ratus (1931), Jono Jablonskio Rat pen
kiatom (1932 1936).
Svarbiausi Balikonio straipsniai, recenzijos bei lietuvi
kalbos paskaitos paskelbtos Rinktini rat dvitomyje
(t. 12, 1978 1982, sudar Aldonas Pupkis).
7.8. Daug kalbinink dirba Lietuvi kalbos institute,
kurtame 1941 m. Institute yra keturi skyriai: Kalbos isto
rijos ir dialektologijos, Vardyno, Gramatikos, Kalbos kult
ros, ir du centrai: Leksikografijos ir Terminologijos.
7.9. Svarbs lituanistikos centrai, kuriuose dirbamas ne
tik mokslinis, bet ir pedagoginis darbas, yra Vilniaus uni
versiteto, Vilniaus pedagoginio universiteto, Vytauto Di
diojo universiteto, iauli universiteto ir kit Lietuvos
auktj mokykl lituanistikos katedros.
7.10. Lietuvi kalbos mokslui ir praktikai reikmingesni
Lietuvos ir usienio kalbininkai pristatomi Lietuvi kalbos
enciklopedijoje (r. 9.7). ioje knygoje, greta kit dalyk,
pateikiama duomen apie paius tyrjus, apibdinami svar
biausi j darbai.

; 8. Visuomeninis lietuvi kalbos gynimas

8.1. XVIII a. pabaigojeXIX a. sulenkj Lietuvos ba
jorai beveik nebevartojo gimtosios kalbos, kai kurie ir visai
jos nebemokjo. Gelbti lietuvi kalb ir adinti taut su
skato isilavin vidurinio luomo emaiiai bajorai. Savo k
ryba ir veikla jie sukl lituanistin sjd.
Sjdio dalyviai ikiliausi to meto lietuvi inteligen
tai, mokslininkai, raytojai. Tautin patriotizm ir lietuvyb
adinani groins literatros krini para raytojas Si
monas Staneviius, lietuvi kalb mokslo srityje vartojo ir
lietuvik botanikos terminij kr ymus botanikas Jurgis
Pabra, lietuvi kalbos gro ir turtingum atskleid po
etas Antanas Baranauskas ir kt. Didiul tautos gelbjimo
darb nudirbo vyskupas Motiejus Valanius.
 8.2. Prie lietuvi kalbos auktinimo ypa prisidjo pir
mosios lietuvikos Lietuvos istorijos autorius vietjas
ir lietuvi tautinio atgimimo pirmtakas Simonas Daukantas
(1793 1864). Dirbdamas Karaliauiuje, Rygoje ir Peter
burge, jis rinko Lietuvos istorijos mediag, tyrinjo vairius
dokumentus. Daukantas para keturis Lietuvos istorijos
veikalus: Darbai senj lietuvi ir emaii (parayti
1822, ileisti 1929), Istorija emaitika (parayta apie
1838, ileista 1893 1897 m. dviem tomais ir pavadinta
Lietuvos istorija), Bdas senovs lietuvi, kalnn ir e
maii (ileistas 1845) ir Pasakojimas apie veikalus lie
tuvi tautos senovje (paraytas 1850, dalis ileista 1893,
perdirbinys ileistas 1899). iuose veikaluose Daukantas nu
sak svarbiausius Lietuvos istorijos vykius, kritikavo Lie
tuvos bajorij dl sulenkjimo. Veikalai parayti pakiliu ro
mantiniu stiliumi, artimi groinei literatrai.
Daukantui labai rpjo lietuvi kalba. 1837 m. ileido
lietuvik lotyn kalbos gramatik Prasma lotyn kalbos.
Liko nebaigtas 3 tom lenklietuvi kalb odynas, pra
dtas lietuvilotyn kalb odynas. sigaljusias svetimy
bes jis keit lietuvikais odiais, sukr daug naujadar:
karyba, karvedys, laikrodis, prekyba, vaistininkas, vietov ir kt.
Daukantas savo kryba stengsi parodyti, kad lietuvi kalba
galima rayti vairi srii veikalus. Jis ra: Kalba yra vis
didiausia mogaus privilija, kurios n koksai kraugerys ne
gali jam iplti, negut vien kartu tiktai su jo gyvyba.
8.3. Liaudies vietimu ir lietuvi kalbos reikalais labai
rpinosi mokytojas Laurynas Ivinskis (1810 1881). 1846
1863 m. jis pareng ir ileido 17 lietuvik kalendori
Kalendorius, arba Met skaitlius kikas, kurie vadinti
tiesiog k a l e n d o r i a i s arba m e t s k a i t l i a i s . Ivinskio
kalendoriuose paskelbta nemaa tautosakos, groins lite
ratros krini: Baranausko Anyki ilelis, Silvestro
Valino Birut, paties Ivinskio krini ir vertim. Kalen
doriai buvo labai populiars, ieidavo iki 8000 egz. tirau.
Ivinskis planavo leisti ir lietuvik laikrat, bet caro valdia
nedav leidimo. 1854 m. Ivinskio rpesiu Varniuose buvo
steigta pirmoji skaitykla Lietuvoje.
8.4. Greta ymiausij lietuvi vietj ir tautos adin
toj mintinas lietuvi kilms pasaulinio garso lenk poetas
Adomas Mickeviius (Adam Mickiewicz, 1798 1855). Be
veik visa lenk kalba parayta Mickeviiaus kryba yra
lietuvikos tematikos. Poemose ir dramose (Graina,
Konradas Valenrodas, Ponas Tadas, Vlins ir kt.)
Mickeviius apra svarbius Lietuvos istorijos vykius. Jo
kryba dar didiul poveik to meto lenkikai kalbjusiai
visuomenei, adino lietuvi savimon ir savigarb.
8.5. Po 1863 m. sukilimo Rusijos caro valdia stengsi
Lietuv paversti rusiku kratu ir atitolinti nuo lenk takos.
Vidurinse mokyklose ir gimnazijose buvo sakyta visus da
lykus dstyti rusikai, mokiniams udrausta kalbtis lietu
vikai.
1864 m. Rusijos caro valdia udraud spausdinti, o
1865 ir platinti lietuvikas knygas lotynikomis raidmis,
is draudimas vadinamas lietuvikos spaudos draudimu.
Lietuvoje buvo leidiamos ir prievarta platinamos rusi
kais ramenimis, vadinamja k i r i l i c a , ispausdintos kny
gos. Taiau vyskupo Motiejaus Valaniaus paraginti lietuviai
nem j net rankas, draud skaityti vaikams. Daugiausia
Valaniaus rpesiu Lietuvoje plito ir buvo labai populiarios
slaptosios lietuvikos mokyklos, vadintos v a r g o m o k y k
l o m i s . Valanius pirmasis organizavo lietuvik knyg
spausdinim Prsijoje ir slapt j gabenim Lietuv.
Beveik 40 met truks ir nedavs valdiai laukt rezul
tat lietuvikos spaudos draudimas 1904 m. buvo panai
kintas. Atsitiko prieingai, nei buvo tiktasi. Spaudos drau
dimo metais subrendo lietuvi tautinis atgimimas, pasirod
per 3000 vairi knyg, Lietuv j buvo atgabenta ir ipla
tinta apie 5 mln., atsirado lietuvika periodin spauda, jos
leista apie 120 pavadinim.
 8.6. Pirmasis lietuvikas laikratis Aura pasirod
lietuvikos spaudos draudimo metais, buvo leidiamas Ma
ojoje Lietuvoje 1883 1886 m. ir slapta gabenamas j Lie
tuv. Jo sumanytojai ir leidjai yms to meto visuo
mens veikjai, kovotojai u lietuvi tautin atgimim: lie
tuvi tautos patriarchas Jonas Basanaviius, Jonas lipas,
Jurgis Miksas, Martynas Jankus, Martynas ernius, Andrius
Vitelis-Viteliauskas, Jurgis Zauerveinas ir kt. Aura bu
vo spausdinama 1000 egz. tirau, i viso ijo 40 numeri,
sujungt 29 ssiuvinius.
Auros tikslas buvo kelti lietuvi tautin smoningu
m, suburti inteligentus tautos atgimimui, ukirsti keli lie
tuvi lenkinimui bei rusinimui. Kalb aurininkai laik svar
biausia priemone tautai igelbti. Jie skelb: iliks kalba,
iliks ir tauta. Aurininkai siek, kad bt sukurta tautin
mokykla ir joje bt mokoma lietuvi kalba, kad lietuvikai
vykt pamaldos banyiose, lietuvikai bt kalbama val
dios staigose. Auroje buvo grimasi lietuvi kalba, su
pasididiavimu ikeliamas jos archajikumas bei grois, pa
sakojama skaitytojams apie lietuvi kalbos tyrimus usie
nyje. Laikratis daug prisidjo prie bendrins lietuvi kal
bos krimo, jame paskelbta nemaa straipsni apie kalb,
kalbotyros leidini recenzij, nuomoni dl atskir odi
kilms bei vartojimo. Aurininkai ypa rpinosi kalbos gry
numu plaiai vartotas svetimybes stengsi keisti lietuvi
kais odiais, pavyzdiui: vier keit tikyba, egnon pa
laiminimu, februar vasariu, september rugsju. Kr
naujadarus ir sudarinjo lietuvikus terminus. Vietoj anks
iau vartot odi lietuvininkas ir gimin tvirtino odius
lietuvis ir tauta.
8.7. Tautikumu isiskyr kitas lietuvikas laikratis
Varpas, labai reikmingas Lietuvos tautiniam atgimimui.
Varpo (18891905) steigjai Varuvos student drau
gija Lietuva (Jonas Gaidamaviius, Juozas Adomaitis ir
kt.). Veikliausias jo ideologas ir autorius visuomens vei
kjas ir raytojas Vincas Kudirka (18581899). Varpe
ra beveik visi ymieji ano meto lietuvi inteligentai: Jonas
Kriauinas, Juozas Bagdonas, Kazys Grinius, Povilas Vi
inskis, Jonas Bilinas, Gabriel Petkeviait-Bit, emait,
Gabrielius Landsbergis-emkalnis, Jonas Jablonskis ir kt.
Auros paadint lietuvi taut Varpas toliau ska
tino siekti tautinio atgimimo ir ugd jos tautin savimon.
Gimtj lietuvi kalb laik svarbiausiu lietuvybs ramsiu,
tautos gyvavimo pagrindu. Varpe buvo spausdinama ne
maa straipsni praktiniais lietuvi kalbos klausimais, in
formuojama apie naujus kalbos mokslo veikalus. Varpo
kalb tvark, jos taisyklingumu rpinosi ir apie j daug ra
Jonas Jablonskis. Buvo stengiamasi vengti tarmybi ir sve
timybi, suvienodinti rayb. Tam reikalui Kudirka pareng
ir 1890 m. ileido raybos taisykli rinkin Statraos rams
iai, kuris buvo isiuntintas bendradarbiams. Dauguma
jame pateikt silym prigijo ir vartojama iki iol, pavyz
diui, reikalavimas w, , cz, sz keisti l, uo, , . Spaudoje
gausiai vartotas svetimybes laikraio redaktoriai stengsi
keisti lietuvikais atitikmenimis, taiau neveng tarptautini
odi. Jablonskio, Kudirkos ir kit bendradarbi rpesiu
Varpo naas kalbos kultr labai didelis. Jis galutinai
paneig poir, kad lietuvi kalba ir tauta pasmerktos ti,
padjo pagrindus lietuvi bendrinei kalbai.
8.8. Lietuvi kalbos teisi ir lietuvikos spaudos drau
dimo panaikinimo siek ir kiti XIX a. pabaigosXX a. pra
dios lietuviki laikraiai. Pirmasis tautinis katalikikas
laikratis emaii ir Lietuvos apvalga (18891896) at
kakliai prieinosi lietuvi rusinimui bei vertimui staiati
kiais, lenk kalbos platinimui per banyias. Kitas kata
likikas laikratis Tvyns sargas (18961904) smerk
kunigus, niekinanius lietuvi kalb ir jos nevartojanius.
Jis rpinosi kalbos kultra ir skelb, kad kunigai sakyt
pamokslus gera kalba. Tvyns sarge kalbos klausimais
ra Bga. Dienratyje Vilniaus inios (1904 1909) kal
bos dalykus kl Jablonskis.
8.9. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos aktu buvo
paskelbta, jog atkuriama Lietuvos valstyb. Nepriklauso
moje Lietuvos valstybje atsirado slygos lietuvi kalbai
ugdyti. Lietuvi kalba pirm kart istorijoje tapo valstybine
kalba. Tai buvo tvirtinta 1922 m. Lietuvos Respublikos
Konstitucijoje. Lietuvi kalb imta vartoti staigose, kariuo
menje, pradinse bei auktosiose mokyklose. Pradta kurti
lietuvika vairi srii terminija.
Pasirod daugiau kaip imtas lietuvik periodini lei
dini, kasmet buvo ileidiama apie 1000 pavadinim kny
g, kuriama groin ir mokslin literatra. Suklestjo tau
tin kultra, suaktyvjo visuomeninis gyvenimas, buvo kurta
Lietuvi kalbos draugija.
8.10. 1935 m. kurtos Lietuvi kalbos draugijos tiks
las painti, tirti bei tobulinti lietuvi kalb, mokyti visuo
men bendrins kalbos, burti kalbininkus ir vadovauti j
veiklai. Draugijos steigjai: Juozas Balikonis, Jurgis Tal-
mantas, Pranas Skardius, Antanas Salys. Penkiose drau
gijos sekcijose terminijos, vieosios kalbos, spaudos, mo
kyklins ir emigrant kalbos buvo svarstomi bendrins
kalbos norminimo ir taisyklingumo klausimai, aptariami ra
ybos, vardyno ir kiti reikalai. Draugijos veikla Lietuvoje
nutrko 1941 m., lietuvi ieivi buvo atkurta Vokietijoje,
vliau JAV. Nuo 1990 m. Lietuvi kalbos draugija vl
veikia Lietuvoje.
8.11. Tautins kultros ir lietuvi kalbos ugdym 1940 m.
nutrauk okupacija. Prasidjo beveik 50 met truks lietuvi
tautos ir kalbos naikinimo laikotarpis. Jga priversta tapti
Taryb Sjungos respublika, Lietuva buvo fizikai ir mora
likai lugdoma, o lietuvi kalba vejama i daugelio gyveni
mo srii, visaip niokojama.
iuo laikotarpiu nepaprastai daug alos lietuvi kalbai
padar d v i k a l b y s t : greta lietuvi kalbos, neretai ir vie
toj jos, buvo veriama vartoti rus kalb. Mokyklose nuo pir
mj klasi buvo mokoma rus kalbos, rusikai buvo kalba
ma daugelyje staig ir gamykl, rusikai raomi mokslo
darbai. Majo radijo ir televizijos laid lietuvi kalba.
Lietuvi kalboje pradta plaiai vartoti rusik komu
nistins ideologijos terminij, plito rusybs, nelietuvikos
konstrukcijos ir kitokie lietuvi kalbai svetimi reikiniai.
Rus kalba veik lietuvi kalbos struktr, eid lietuvi
kalbos sistem. Lietuvi kalbininkai kiek galdami gelbjo
lietuvi kalb nuo praties, tais ir aikino, kas sava, lie
tuvika, o kas svetima ir netaisyklinga.
8.12. 1987 m. prasidjus antrajam tautiniam atgimimui,
pradta kalbti, kad lietuvi kalbai reikia grinti valsty
bins kalbos status. Tai padaryta 1988 m. lapkriio 18 d.
1990 m. kovo 11 d. atkrus Lietuvos nepriklausomyb,
lietuvi kalba pradta vartoti visose gyvenimo srityse, i
esms imtasi rpintis kalbos taisyklingumu ir valstybins
kalbos statuso gyvendinimu.
8.13. 1976 m. steigta Lietuvi kalbos komisija, kurios
pagrindu 1990 m. sudaryta Valstybin Lietuvi kalbos komi
sija prie Lietuvos Respublikos Seimo. Tai valstybs instituci
ja, kuriai statymu pavesta sprsti lietuvi kalbos vartosenos,
kodil'ikacijos ir valstybins kalbos statuso gyvendinimo klau
simus, rpintis Valstybins lietuvi kalbos statymo vykdymu.
Komisija prim daug lietuvi kalbos vartosen reguliuojan
i nutarim, patvirtino firm pavadinim, Lietuvos piliei
asmenvardi raymo nuostatus, svarbiausi kalbos klaid ir
j taisym sraus, valstybi ir j sostini pavadinim normi
nes formas, vairi srii termin odynus ir kt., nuo 1995 m.
vykdo Valstybins kalbos vartojimo ir ugdymo program, ko
ordinuoja Kalbos inspekcijos ir apskrii bei savivaldybi
kalbos tvarkytoj darb.
8.14. 1990 m. kurta Kalbos inspekcija tvarko ir tikrina,
kaip valstybin kalba vartojama statym nustatytose srityse.
Inspekcija turi teis skirti nuobaudas u valstybins kalbos
nevartojim vieosiose vietose bei bendrins kalbos norm
paeidimus.
8.15.1995 m. sausio 31 d. priimtas Lietuvos Respublikos
valstybins kalbos statymas. iuo statymu galutinai tvir
tintas valstybins lietuvi kalbos statusas, nustatytas vals
tybins kalbos vartojimas vieajame Lietuvos gyvenime, val
stybins kalbos apsauga.
Valstybins kalbos statymas ir kiti valstybins kalbos
status ir jos vartojim reglamentuojantys teiss aktai
skelbiami knygelje Lietuvos Respublikos valstybin
kalba (1997).
 Bendrins kalbos ugdymas
9.1. Bendrin lietuvi kalba susiformavo XIX a. pabai
goje vakar auktaii kauniki tarms pagrindu. Btinyb
ir slygos jai susidaryti buvo lietuvi tautinis atgimimas ir
pirmj lietuvik laikrai pasirodymas.
Iki tol Lietuvoje gyvavo keli rat kalbos variantai: r y t i-
n i s, vartotas XVIIXVIII a. Ryt Lietuvoje (Konstantinas
Sirvydas ir kt.); v i d u r i n i s , vartotas nuo XVI a. pabaigos
iki XIX a. pabaigos (Mikalojus Dauka, Merkelis Petkeviius
ir kt.) ir M a o s i o s L i e t u v o s , arba p r s i k a s i s ,
susiklosts Prsijoje vartotos vakar auktaii tarms pieti
ns dalies pagrindu, gyvavs nuo XVI a. vidurio iki XIX a.
(Danielius Kleinas, Kristijonas Donelaitis ir kt.). Pastarasis
variantas XVIIIXIX a. jau buvo virts neblogai sunormin
ta Prsijos lietuvi bendrine raomja kalba. Ji buvo aprayta
leicherio ir Kuraiio gramatikose (r. 6.36.4).
Vakar auktaii kauniki tarmei tapti bendrins lie
tuvi kalbos pagrindu padjo ir tai, kad didioji dalis tau
tinio atgimimo ir lietuvi periodins spaudos veikj buvo
kil i Suvalk gubernijos ir kalbjo vakar auktaii pie
tinmis nektomis.
Maosios Lietuvos bendrin lietuvi kalba, priderinta
prie pietini vakar auktaii kauniki tarms, buvo per
kelta lietuvikus laikraius ir tapo lietuvi taut vieni
jania b e n d r i n e l i e t u v i k a l b a .
Prie bendrins lietuvi kalbos krimo ypa daug pri
sidjo pirmieji lietuviki laikraiai Aura (r. 8.6) ir
Varpas (r. 8.7), o svarbiausias jos krjas Jonas Ja
blonskis (r. 7.4). Vliau bendrins lietuvi kalbos normi-
nimu ir tvarkymu rpinosi kiti kalbininkai ir Lietuvi kal
bos draugija (r. 8.10).
9.2. Bendrin kalba tai pagal tam tikrus principus ir
kriterijus sunorminta kalba. Kalbos norma laikomi prasti,
nusistovj, kalbos praktikoje tvirtinti kalbos variantai, j
vartojimo gdiai ir taisykls.
 Bendrins kalbos norm ir kalbos tvarkybos princip
nustatymas yra vienas i sudtingiausi udavini. Jablons
kis bendrins kalbos pamatu laik liaudies kalb, o pag
rindiniais norm kriterijais gyvj kalb, kalbos grynu
m, sistemingum ir aikum.
1938 m. Lietuvi kalbos draugija svarbiausiais paskelb
iuos kalbos norminimo kriterijus: 1) g r y n u m kalba
turi turti kuo maiau svetimybi, ne daugiau negu btinai
reikia; 2) t a i s y k l i n g u m kalbos formos turi atitikti
kalbos raidos dsnius, lemiamus pastovios prastins jos
vartosenos; 3) b d i n g u m kalbos reikiniai turi
atitikti kalbos raidos bendrj dvasi ir tipikus polinkius;
4) t i k s l i n g u m pasirenkamos kalbos priemons turi
atitikti kalbos tiksl; 5 ) e s t e t i k u m teiktinos for
mos turi atitikti estetikos reikalavimus.
Kalbos norminimo principai ir kriterijai ne kart svars
tyti ir vliau. Dabar sutarta, kad svarbiausias principas yra
t i k s l i n g u m a s , o svarbiausi kriterijai t a i s y k l i n
g u m a s , g r y n u m a s ir s i s t e m i n g u m a s . Bendrinei
kalbai taip pat svarbus p a s t o v u m o principas.
Remiantis iais principais bei kriterijais ir atsivelgiant
bendrins kalbos vartosen nustatomos bendrins kalbos
normos, dirbamas kalbos kultros ir kalbos tvarkybos darbas.
9.3. Bendrins kalbos normoms nusistovti ir sitvirtinti
labai reikmingas buvo akademins Lietuvi kalbos grama
tikos (r. 6.8), Dabartins lietuvi kalbos odyno (r. 5.9)
ir kit norminamj kalbos veikal pasirodymas. Jais vado
vaujantis rengiami kalbos praktikos leidiniai, pateikiantys
bendrins kalbos taisykles ir duodantys vairi kalbos pa
tarim.
Lietuvi kalbos komisijos nutarimai (I leidimas
1987, II leidimas 1991, III pataisytas ir papildytas lei
dimas 1998) leidinys, kuriame pateikiami konkreias
normas kodifikuojantys Kalbos komisijos nutarimai, didi
j kalbos klaid sraas, valstybi ir sostini pavadinim
sraas, Lietuvos ir tradicini Kaliningrado srities (Kara
liauiaus krato) vietovardi sraas ir kt.
Lietuvi kalbos rayba ir skyryba (1976, 1989, 1992,
ats. redaktor Adel Valeckien) Valstybins lietuvi
kalbos komisijos aprobuotas leidinys. Jame pateikiamos
isamios lietuvi kalbos raybos ir skyrybos taisykls su pa
vyzdiais. Raybos skyriaus gale pridedamas beveik 3000
aktuali raybai odi odynlis, skyrybos skyrius baigia
mas skyrybos rodykle.
Kalbos praktikos patarimai (1976, 1985, sudar Al
donas Pupkis) lietuvi kalbos taisym knyga. Taisymai
pateikiami abcls tvarka, duodama taisyklingos vartose
nos pavyzdi, yra apibendrinamj gramatikos straipsni,
vietovardi sraas. I io leidinio iaugo Kalbos pata
rimai vairi kalbos dalyk rekomendacij rinkinys. Jis
pradtas leisti atskiromis knygelmis, kuriose atskirais
kalbos lygmenimis sistemikai dstomi vertinamieji kalbos
reikiniai.
Kanceliarins kalbos patarimai (1993, V leidimas,
pataisytas pagal Dokument rengimo ir forminimo tai
sykles, 2002, pareng Pranas Knikta ir kt.) kan
celiarinei kalbai tvarkyti bei norminti skirtas leidinys. ia
sudti ir aptarti svarbiausi kanceliarins kalbos terminai,
speciali reikm gij odiai, kiti iai sriiai svarbs
dalykai.
Terminologijos taisymai (1992, pareng Kazimieras
Gaivenis ir kt.) netaisykling termin taisym leidinys.
Jame abcls tvarka pateikiama apie 3,5 tkstanio vairi
srii netaisykling termin bei rekomenduojam j pa
kait. Pabaigoje pridedama abclin taisykling termin
rodykl.
Lietuvi kalbos etiketas (1985, 1990, Antan Kuins
kait) leidinys, mokantis tinkamai ir kultringai ben
drauti. Jame aptariama kasdienio bendravimo kalba, ai
kinama, kaip rayti laikus, sveikinimus, ratus.
Lietuvi kalbos tarties odynas (1985, II pataisytas ir
papildytas leidimas 2001, sudar Vytautas Vitkauskas)
apima 25 tkst. sukiriuot bendrins kalbos odi. o
dyne pateikiamos lietuvi bendrins kalbos taisyklingos tar
ties normos.
Mokomasis lietuvi kalbos raybos ir kiriavimo ody
nas (1983, papildytas ir pataisytas leidimas 2006, sudar
Pranas Knikta, Antanas Lyberis) dviej dali leidinys,
kurio pirmojoje dalyje pateikiamos pagrindins raybos, sky
rybos ir kiriavimo taisykls, antrojoje kiriavimo odynas
su kiriuot geografini pavadinim srau.
Lietuvi kalbos kiriavimo inynas (1995, Vytautas
Vitkauskas). inyne pateikta lietuvi kalbos kiriavimo sis
tema, idstyti svarbiausi kiriavimo dalykai.
Vietovardi odynas (2002, sudar Marija Razmu
kait ir Aldonas Pupkis, vyriausiasis redaktorius Aldonas
Pupkis) apie 12 tkst. vietovardi (gyvenamj viet,
Lietuvos ir lietuvi etnini emi vandenvardi, mik,
pelki ir durpyn, sal ir kyuli, kapinyn ir pilkapyn,
orografini vard) rinkinys. alia sukiriuot antratini
vietovardi form nurodoma kiriuot ir kintamojo kir
iavimo sukiriuoti linksniai. Kaip priedas prie odyno pri
dedami valstybi ir sostini pavadinimai.
Lietuvi vard kilms odynas (1987, III pataisytas ir
papildytas leidimas 2003, Kazys Kuzavinis, Bronys Savu
kynas) dabartiniu metu vartojam lietuvik ir svetimos
kilms moni vard rinkinys. Pateikiami vard trumpiniai
ir tarminiai variantai, nurodoma vard kilm bei prasm.
Visi vardai kiriuoti.
Dabartins kalbos praktikai reikalingi tarptautini o
di odynai. Pirmasis Tarptautini odi odynas lie
tuvi kalba ileistas 1936 m., antrasis 1969 m., ilg laik
naudotasi 1985 m. ileistu odynu (atsakingasis redaktorius
Vytautas Kvietkauskas). Naujausi Valerijos Vaitkevii
ts (2002) ir autori grups (2005, atsakomasis redaktorius
Algimantas Kinderys) parengti tarptautini odi odynai.
Abiejuose iuose odynuose greta tarptautini odi patei
kiama lietuvik atitikmen ir sinonim.
9.4. Lietuvi kalba leidiama nemaai termin odyn.
Juose pateikiami vairi srii sunorminti terminai. Ileisti
nauji lietuviki termin odynai pristatomi ir aptariami
kiekviename Terminologijos (r. 9.5) numeryje.
9.5. Bendrins kalbos tvarkymui ir tobulinimui reik
mingi tstiniai kalbos praktikos leidiniai.
Gimtoji kalba praktiniams kalbos reikalams pradta
leisti 1933 m. 1935 m. urnalas tapo Lietuvi kalbos
draugijos (r. 8.10) leidiniu ir m spariai populiarti. Pra
dta skelbti kalbos teorijos straipsni, dti populiars sky
riai Klausim kraitel, Spaudos apvalga, To betrko!
ir kt. Gimtj kalb tuomet skait dauguma inteligent, tu
rta apie 10 tkstani prenumeratori. 1941 m. Gimtosios
kalbos leidimas nutrko. 1958 1968 m. urnal leido lie
tuviai ieiviai Amerikoje. 1968 m. Paminkl apsaugos ir kra
totyros draugijos Lietuvi kalbos sekcija pradjo leisti M
s kalb, kuri 1989 m. vl tapo Gimtja kalba. Nuo
1992 m. ieina 12 kart per metus. Gimtojoje kalboje rao
ma apie kalbos praktik ir norminim, spausdinamos kalbos
recenzijos, personalijos, su kalbos vartosena susij dokumen
tai, atsakoma klausimus.
Kalbos kultra lietuvi bendrins kalbos teorijai
ir praktikai skirtas mokslinis leidinys, pradtas leisti
1961 m. Jos steigimu rpinosi, principus nustat atsako
masis redaktorius (iki 1991 m.) Kazys Ulvydas Kalbos
kultroje spausdinami kalbos norminimo, kalbos kultros
teorijos, lietuvi bendrins kalbos istorijos, kalbos priei
ros, tvarkybos ir kitokie straipsniai.
Terminologija lietuvi terminologijos leidinys, pra
dtas leisti 1994 m. Jame raoma apie terminologijos isto
rij, svarstomi terminologijos teorijos ir praktikos dalykai,
daug dmesio skiriama vairi srii mokslo kalbai, jos ug
dymui, nagrinjamos mokslinio stiliaus ypatybs.
Kalbos patarim informacinis biuletenis (IXX,
19972005, sudarytoja Janina Vileikien, redaktor Rita
Milinait) tstinis kalbos praktikai skirtas leidinys. Ats
kiruose biuletenio ssiuviniuose pateikiama tam tikro pus
meio vairiuose periodikos leidiniuose skelbt raini
kalbos praktikos klausimais bibliografija. Gale pridedama
abclin kalbos reikini rodykl.
9.6. Tstiniai kalbos leidiniai: Kalbotyra (leidia
ma nuo 1958 m.), Lietuvi kalbotyros klausimai (nuo
1957 m.), Literatra ir kalba (nuo 1956 m.), Litua-
nistica (nuo 1990 m.), su kalbos norminimu tiesiogiai nra
susij. Bendrajai kalbotyrai reikminga nuo 1965 m. Lietu
voje leidiama Baltistica, sumanyta ir steigta ymaus
istorins gramatikos tyrjo, nauj kalbotyros metod tai
kymo Lietuvoje pradininko Jono Kazlausko (19301970).
9.7. vairi duomen apie lietuvi kalbos sandar, isto
rij, tarmes, ryius su kitomis giminikomis kalbomis, al
tinius ir ymesnius tyrjus pateikiama autori kolektyvo pa
raytoje Lietuvi kalbos enciklopedijoje (1999, pareng
Kazys Morknas, redagavo Vytautas Ambrazas). ioje kny
goje apibdinti ir lietuvi kalbotyroje taikomi metodai,
paaikintos pagrindins kalbotyros svokos. Aptariant lie
tuvi kalbos vidins sandaros (fonetikos, gramatikos, odi
darybos, leksikos) dalykus, pateikiama pastab apie kalbos
form vartojim, nurodoma svarbesn literatra.

Tautosaka ir kalba
Didiuliai lietuvi kalbos turtai slypi liaudies krybo
je tautosakoje.
10.1. Pirmieji spausdinti lietuvi tautosakos tekstai yra
trys lietuvi liaudies dainos: Anksti ryt rytul, A tu
rjau irgul ir A atsisakiau savo moiutei. Jas lie
tuvi kalbos turtingumui ir melodingumui pailiustruoti Pi
lypas Ruigys djo 1747 m. vokiei kalba ijus Lietuvi
kalbos kilms bdo ir savybi tyrinjim istorin studij
apie lietuvi kalb, jos kilm ir pobd.
Ruigio ispausdintos dainos atkreip Europos humani
tar dmes lietuvi liaudies dainas: vokiei literatros
teoretikas Johanas Herderis (Johan Herder) leidinyje Tau
t dainos (1 1. 1778, 2 t. 1779) tarp 162 vairi taut
dain paskelb 8 lietuvi liaudies dainas; Johanas Volfgan
gas Gt (Johann Volfgang Goethe) lietuvi vestuvin dai
n A atsisakiau savo moiutei panaudojo dramoje ve
j (1782).
 10.2. Pirmasis lietuvi liaudies dain rinkinys Dainos
oder Litauische Volkslieder ileistas Karaliauiuje 1825 m.
Jo sudarytojas Liudvikas Gediminas Rza (1776 1840).
Rinkinyje lietuvi ir vokiei kalbomis pateiktos 85 dainos,
dtos 7 dain melodijos ir vadinis straipsnis Lietuvi
liaudies dain tyrinjimas, kuriame ivardijamos svarbiau
sios dain ypatybs, rodanios tautos bdo taurum,
paprastumas, tikrovikumas, velnumas, deminutyv gausa
ir vairov, moralumas ir jautrumas.
Dainos pakartotinai ileistos dar tris kartus. Jos buvo
veriamos kitas kalbas.
10.3. Simonas Staneviius ileido liaudies dain rinkin
Dainos emaii (1829), kuriame i savo surinkt dain
pateik 30 menikiausi: ne per daug nauj, vientis,
neperpildyt svetimais odiais. Melodij Staneviius laik
neatskiriama dainos dalimi ir 1833 m. ileido i dain me
lodij rinkin Payms emaitikos gaidos, pridtinos prie
Dain emaii.
Staneviius para ir 6 pasakias, i kuri trys origi
nalios. Pasaki siuetai imti i tautosakos arba paties au
toriaus sugalvoti.
10.4. Pirmj lietuvi pasak rinkin Pasakos masi
1835 m. sudar Simonas Daukantas (ileistos 1932). D au
kantas taip pat pareng ir 1846 m. ileido 118 emaii
dain rinkin Dains emaii. Apie 900 patarli bei prie
odi paskelb kituose savo veikaluose.
10.5. Nepaprastai reikming tautosakos darb yra pa
reng broliai Jukos. Kunigas Antanas Juka (1819 1880)
surinko apie 7000 liaudies dain ir 2000 melodij, apra
vestuvi paproius, sukaup daugiau kaip 30 000 lietuvi
kalbos odi. Pasitelks pagalb brol filolog Jon Juk
(1815 1886), mediag tvark ir reng spaudai.
18801882 m. remiamas pasaulinio garso kalbininko
Jano Bodueno de Kurten (Jan Baudouin de Courte-
nay), Antanas Juka ileido tritom 1586 dain rinkin
Lietuvikos dainos. 1870 m. para ir 1880 m. paskelb
etnografin darb Svotbin rd veliuoniei lietuvi. Pe
terburgo moksl akademija ileido Jukos parengt 1111
dain rinkin Lietuvikos svotbins dainos (1883),
Krokuvos moksl akademija 1711 melodij rinkin
Lietuvi liaudies melodijos (1900).
Juka pirmasis i lietuvi dain leidj dainas m kla
sifikuoti anriniu principu: skyr vestuvi, karo, vaii, mi
tologines dainas bei raudas; prie kiekvienos dainos nurod
j padainavusio mogaus pavard.
10.6. Stambi tautosakos rinkini yra ileids visuome
ns veikjas daktaras Jonas Basanaviius (18511927). Sa
vo gimtojo Okabali sodiaus (Vilkavikio krato) dainas
sudjo dviej tom rinkin Okabali dainos (1902).
Pareng didelius ir populiarius pasak rinkinius: dviej
tom Lietuvikos pasakos (1898 1902), keturi tom
Lietuvikos pasakos vairios (1903 1905) bei pirmj
lietuvi mitologini sakmi rinkin I gyvenimo vli bei
velni (1903). Be mint leidini, paskelb raud rinkin
Lietuvi raudos (1926).
Basanaviius tautosakos altiniais plaiai naudojosi savo
lietuvi etnogenezs studijose (Levas lietuvi pasakose ir
dainose (1919) ir kt.), para verting folkloristikos darb:
Vilnius lietuvi dainose, Apie vles bei nekrokult se
novs lietuvi ir kt.
10.7. Lietuvi tautosaka renkama bei skelbiama ir da
bar. Tuo rpinasi Lietuvi literatros ir tautosakos instituto
Tautosakos skyrius. Stambiausi ir reikmingiausi i ia pa
rengt darb yra penki tom Lietuvi tautosaka
(1962 1968) ir 1980 m. pradtas leisti Lietuvi liaudies
dainynas. Dainynas yra serijinis mokslinis folkloristikos
leidinys, apimantis vis anr lietuvi liaudies dainas i vis
lietuvi gyvenam ar gyvent teritorij. Jau ileistos Ves
tuvins dainos (4 t.), Karins-istorins dainos (2 t.), po
vien tom vaik, darbo ir jaunimo dain.
pp Literatra ir kalba
11.1. Su kalbos ugdymu glaudiai susijusi literatra, kuri
ne tik atskleidia ir prasmina kalbos turtus, bet isaugo ir
perduoda juos kitoms kartoms.
Pirmasis groins lietuvi literatros krinlis yra pir
mosios lietuvikos knygos Martyno Mavydo Katekiz
mo (1547) eiliuota lietuvika pratarm Knygels pa
ios byla lietuvinykump ir emaiiump (r. 4.4). Vienus i
pirmj lietuvikos poezijos krinli para kunigas Ado
mas Frydrichas imelpenigis (1699 1763). Tai Biblijos II
leidimo (1755) eiliuota prakalba (192 eiluts), kurioje ap
velgiama Prsijos lietuvi ratija nuo pirmosios lietuvikos
knygos iki XVIII a. vidurio, ir keli proginiai eilraiai. Be
ne seniausias istorins tematikos lietuvi poezijos krinys
originali Milkaus istorin poema Pilkalnis, kurios
rankratis iliks iki ms dien.
11.2. Pirmoji lietuvika pasaulietin groins literat
ros knyga Ezopo pasakios. J ivert ir 1706 m.
ileido kunigas Jonas ulcas (apie 16841710). Knygoje
gyva, liaudika kalba pateikiama 10 pasaki. Vokikai pa
raytoje prakalboje autorius sakosi nors parodyti, kad Ezo
po pasakias puikiausiai galima iversti grynais, tikrais ir
gerais lietuvikais odiais, kuriuos ir paprastas lietuvis su
pranta.
11.3. Pirmoji lietuvika poema Kristijono Donelaiio
(1714 1780) Metai. ikil lietuvi literatros krin
1818 m. ileido vienas ymiausi XIX a. pradios lietuvik
knyg rengj ir leidj Liudvikas Gediminas Rza.
Metai parayti 17651775 m. Poem sudaro keturios
dalys: Pavasario linksmybs, Vasaros darbai, Rudenio
grybs ir iemos rpesiai, turinios 3517 hegzametru
parayt eilui. Metuose pavaizduoti Maosios Lietuvos
valstieiai ir j gyvenimas: kasdienyb ir vents, vargai ir
diaugsmai, tautin savimon. Poemos kalba nepaprastai
vaizdinga. Donelaitis sugebjo liaudies kalboje rasti daugyb
gyv ir vaizding odi bei posaki ir taikliai bei menikai
juos pavartoti, pvz.: barzdota gadyn, ant eer visur langai
(ledas) pasidaro, lietus nugar skalbia.
11.4. Vienas i XIX a. pradios lietuvi raytoj Dio
nizas Poka (apie 17651830) para garsi poem Mu
ikas emaii ir Lietuvos, pirm kart ispausdint
1886 m. Auroje. Poemoje liaudika vaizdinga kalba nu
pieta valstiei buitis ir socialin padtis. Pokos ura
rinkinyje Bitel Baublyje ilikusi groin kryb lietuvi
kalba sudaro 1600 eilui.
11.5. Lietuvi poetas, tautosakininkas, istorikas ir vie
tjas Simonas Staneviius (17991848) para od lov
emaii, kuri tapo XIX a. emaii kultrinio sjdio
himnu. Odje raginama kovoti dl tautinio lygiateisikumo,
grinti lietuvi kalb viej gyvenim:
Tarp emaii vis atgijo
Garb tv ir lieuvis.
Meil tarp j isiliejo,
Prasidiugo ir lietuvis.
11.6. ymusis lietuvi tautinio sjdio veikjas, visaip
skatins leisti lietuvikas knygas, Motiejus Valanius
(18011875) pats para apie septyniasdeimt vieiamojo
didaktinio pobdio pasakojim ir apsakym. ymiausios
jo knygos: Vaik knygel (1868), Paaugusi moni
knygel (1868), Pasakojimas Antano tretininko (1891)
ir apysaka Palangos Juz (1869).
Daugelis Valaniaus knygeli buvo labai populiarios,
leistos po kelis kartus. Valanius ra labai odinga, tau
tosakai artima kalba, savitu stiliumi. Siek, kad rat kalba
bt paprasta, liaudika ir visiems suprantama.
11.7. Puikios lietuvi kalbos pavyzdys romantin po
ema Anyki ilelis, parayta 18581859 m., pirm kar
t ispausdinta Ivinskio kalendoriuose 18601861 m. Jos
autorius poetas, kalbininkas, matematikas mgjas, v
liau Sein vyskupas Antanas Baranauskas (1835
1902). Poemoje, apdainuojanioje senovs Lietuvos mik
ir buvusi lietuvi stipryb bei vienyb, stabiai atskleistos
lietuvi kalbos galimybs.
11.8. Lietuvi kalbai daug nusipeln lietuvi literatros
klasikas Maironis (18621932) (eilrai rinkinys Pa
vasario balsai, 1895; poema Jaunoji Lietuva, 1907). Jis
tvirtino bendrin kalb literatroje, savo kryba atskleid
lietuvi kalbos gro ir turtingum. Subtils, tobulos eil
daros Maironio eilraiai, patraukli ir veikli paties poeto
asmenyb dar didiul poveik inteligentijai ir visai tautai
ne tik lemtingais spaudos atgavimo ir nepriklausomos vals
tybs krimosi metais, bet ir iki iol ugdo ir adina pa
sigrjim gimtja kalba.
11.9. Nuo XIX a. pabaigos iaugo daug lietuvi ray
toj, kurie kl ir turtino bendrin lietuvi kalb. J k
ryba, paremta liaudies kalbos ir pai talentingai sugalvo
tomis raikos priemonmis, reikminga ne tik literatrai,
bet yra ir svarbus kalbos mokymosi altinis.
emait (1845 1921) groin literatr perkl gim
tosios emaii tarms nekamosios kalbos turtus ir raikos
priemones: daugyb liaudik odi bei posaki, vaizding
palyginim, epitet, metafor. emaits ratus redagavo
Jonas Jablonskis, mokydamasis, kaip pats sak, grai gra
iausios kalbos, ir savo darbuose pateikdavs raytojos sa
kini kaip geros kalbos pavyzdius. Svarbiausi kriniai: ap
sakym ciklas Laim nutekjimo (1906), apysaka Petras
Kurmelis (1901).
Jonas Bilinas (18791907) menikai rmsi liaudies
kalba, trumpais, dailiais sakiniais sukr paveikius, sukre
ianius pasakojimus (apysaka Lidna pasaka (1907), ap
sakymai Brisiaus galas, Kliudiau (1906).
Antanas Vienuolis (18821957) realistinius apsakymus
(Paskenduol (1909), Gro (1910) ir kt.) ra nat
ralia, vaizdinga ir paprasta kalba, artima liaudies neka-
majai kalbai. Apsakym ciklo Kaukazo legendos (1908)
kalba nekasdienika: retorika, puoni ir pakili.
 Vincas Krv (18821954) i liaudies nekamosios kal
bos ir tautosakos savo kryb sudjo tai, kas vaizdingiau
sia ir raikiausia. Jo apsakym kalba gyva, liaudika, eks
presyvi (rinkinys iaudinj pastogj (1925) ir kt.), o Dai
navos alies sen moni padavimai (1912) papuoti
liaudies dain poetinmis priemonmis. J kalba lyrika ir
melodinga, daug stilizuot tautosakos element.
Vincas Mykolaitis-Putinas (1893 1967) rmsi inteli
gentijos kalba. Jo poezija ir proza muzikali, emocinga, inte
lektuali: daug tarptautini odi, mokslinio stiliaus ele
ment (eilrai rinkinys Tarp dviej aur (1927),
romanas Altori ely (1933).
Juozas Tumas-Vaigantas (1869 1933) i vis Lietuvos
tarmi rinko kalbos perliukus ir panaudojo savo kry
boje. Raytojas jungia groin ir publicistin stili, vaiz
ding ir menik tekst pina publicistini komentar
(romanas Pragiedruliai (19181920), apysaka Dds ir
ddiens (1920).
Petro Cvirkos (1909 1947) krini kalboje graiai
skamba liaudiki vaizdingi veiksmaodiai ir frazeologiz
mai, menikai sukurti naujadarai, tarmybs vartojamos
labai saikingai ir pagrstai, daniausiai tik personaams cha
rakterizuoti (romanas Meisteris ir sns (1936), apsa
kym rinkinys uolo aknys (1945).
Salomja Nris (1904 1945) kr dainuojamj lyrik.
Jos natralaus rimo eilratis liejasi kaip daina: odiai pa
prasti, aiks ir skambs, jais natraliai pasakomos mintys
ir jausmai. Neramiai nuotaikai sukurti poet vartoja daug
vairi skyrybos enkl, sakinys danai baigiamas daugta
kiu (eilrai rinkiniai Anksti ryt (1927), Diemediu
ydsiu (1938) ir kt.).
Ieva Simonaityt (18971978) ra taip, kaip girdjo
kalbant mones tikrovikai, natraliai, vaizdingai ir rai
kiai (romanai Auktj imoni likimas (1935), Vilius
Karalius (1939).
Balys Sruoga (18961947) istorini vyki temp
t veiksm perteik atriais dialogais ir iurkiomis
replikomis (istorin drama Milino paunksm (1932).
Romane Diev mikas (para 1945, ijo 1957) gausu
palyginim, kalba rami, bet labai paveiki.
Marius Katilikis (1914 1980) giliaprasm tekst pa
teik graia, nepaprastai turtinga ir gyva kalba (noveli ro
manas Uuovja (1952), romanas Mikais ateina ruduo
(1957).
Juozas Baltuis (1909 1991) yra vienas i sodriausia ir
odingiausia kalba raiusi krj. Kiekvien daikt, veiks
m, darb raytojas vardija atskiru odiu (romanai Par
duotos vasaros (1970), Sakm apie Juz (1979).
Janina Degutyt (1928 1990) ts Salomjos Nries
dainikosios poezijos tradicijas. Eilraiai artimi liaudies
dainai, kai kur perimta ir dainos struktra (poezijos rink
tins Siaurs vasaros (1966), Tarp sauls ir netekties
(1980) ir kt.).
Bronius Radzeviius (19401980) kr intelektuali ir
lyrik proz, kur asociacijos, simboliai, gretinimai yra svar
biau nei logika vyki eiga (romanas Prieaurio vieke
liai (19791985), apsakym rinkinys Link Debesijos
(1984).
Bernardas Brazdionis (19072002) kalbos itak ir
raikos priemoni altin rado Biblijoje. Jo poezijai bdin
gas skardus oratorikas kalbjimas (eilrai rinkiniai Per
pasaul keliauja mogus (1943), Didioji krykel (1953),
Vidudienio sodai (1961).
Kazys Bradnas (gim. 1917) poezijoje plaiai vartoja
lietuvi tautosakos ir mitologijos poetik. Skambumo, gy
vumo jo kalbai suteikia jautriai ir taikliai parinktas odis
(eilrai rinkiniai Svetimoji duona (1945), Devynios
balads (1955), Pokalbiai su karalium (1973), Duona ir
druska (1992).
Alfonsas Nyka-Nilinas (gim. 1919) sukr daug perkel
tins reikms pasakym. Poetas mato kalbos ir bties prin
cip paralel, todl poezijoje vartoja gramatikos termin,
suranda nauj gramatini odi derini (eilrai rinki
niai Vyno stebuklas (1975), iemos teologija (1985).
Justinas Marcinkeviius (gim. 1930) tsia klasikins lie
tuvi poezijos tradicijas: gras, skambs odiai eina ivien
su mintimi. Marcinkeviiaus kalba turi paslpto intelektu
alumo, kuris perteikiamas subtilia potekste, simbolinmis
odi reikmmis. Gimtoji kalba apskritai yra viena i
svarbiausi Marcinkeviiaus krybos tem, o poezij poetas
supranta kaip nuolatin tos kalbos kryb (eilrai rin
kiniai Liepsnojantis krmas (1968), Bk ir palaimink
(1980), drama Mavydas (1977), es Dienoratis be da
t (1981).
Sigito Gedos (gim. 1943) kalboje gausu originali me
tafor, gramatikai nepaklstani odi jungini (eilra
i rinkinys Pdos (1966), poema Strazdas (1967).
Marcelijus M artinaitis (gim. 1936) graia emaitika
kalba sukr labai savit stili. Para laisvos formos, tau
tosakos poetika pagrst baladi su msles primenaniomis
metaforomis ir grietos klasikins formos atmintis (rinki
niai Kukuio balads (1977), Atmintys (1986).
Jonas Strielknas (gim. 1939) prastais odiais
parayt klasikin ketureil pyn originali metafor ir ne
tikt simboli. Para lyrins, skaidrios ir natraliais
rimais paremtos poezijos, baladse yra atskirais odiais ir
odi junginiais sukarpyto teksto (eilrai rinkiniai
Rinktin (1986), Treias brolis (1993).
Juozas Aputis (gim. 1936) lyrik tekst sukuria ne ly
rikais odiais, bet atviru ir jautriu pasakotojo kalbjimu.
Kasdienes situacijas nusako paprastais sureikmintais o
diais, vien ilg sakin sujungia daug teigini (noveli
rinkinys Gegu ant nulusio bero (1986).
Romualdas Granauskas (gim. 1939) kuria vairiais sti
liais: kartais ikilmingu, pakiliu su nekasdienikom gaidom,
kartais buitiniu su nekamosios kalbos nuotrupom. Taiau
jo kalba visuomet grai, turtinga ir sodri (apysakos Jauio
aukojimas (1975), Gyvenimas po klevu (1988), noveli
rinkinys Duonos valgytojai (1989).
Fonetika

;Sfe; Fonetikos svoka

Fonetika (graikikai phone garsas) yra kalbos gars

mokslas; kalbotyros aka, tirianti kalbos gars susidarym
ir j akustines (girdimsias) ypatybes. Fonetikos mokslas,
be tikrosios fonetikos, apima ir o r t o e p i j o s , arba t a r
t i e s , srit. O r t o e p i j a taisyklingos tarties mokslas.
Ortoepija tiria ir bendrins kalbos, ir tarmi tart, taiau
aikiai nustatytos ir privalomos yra tik bendrins kalbos
tarties normos.

2. Kalbos padargai*123456789

Garsai susidaro veikiant kalbos padargams. Kalbos pa

dargai yra ie:
1) lpos (virutin ir apatin);
2) dantys (virutiniai ir apatiniai);
3) lieuvis;
4) gomurys, kuris baigiasi lieuvliu;
5) nosies, burnos, rykls ertms;
6) gerklos su balso stygomis;
7) kvpuojamoji gerkl;
8) bronchai;
9) plauiai.
Vienas svarbiausi kalbos padarg yra gerklos su jo
se esaniomis balso stygomis. Oras eina i plaui pro
kvpuojamj gerkl ir balso stygas. Jeigu balso stygos ne
temptos ir nevirpa, oras ieina be klii. Jeigu oras ei
damas virpina temptas balso stygas atsiranda garsas.
Daniausiai oras ieina pro burnos ertm, kur lieuvis, dan
tys ir gomurys padeda susidaryti garsui. Tik tariant m ir n,
oras ieina ne pro burnos, o pro nosies ertm.

'$.1 Gars klasifikacija

3.1. Balsiai

3.1.1. Garsai klasifikuojami pagal daugel tarimo poy

mi. irima, kokia yra kalbos padarg padtis ir veikla
tariant gars. Garsai klasifikuojami ir pagal garso bangos
savybes ir spd, kur sukelia garsas mogui.
Garsas, kurio tarimo pagrind sudaro muzikiniai tonai
ir iek tiek lamesi, vadinasi b a l s i s . Balsiai yra tokie
garsai, kuriuos tariant oras be klii eina pro atvir burn.
Lietuvi kalbos balsiai ymimi iomis raidmis (balsmis):
a, (, c, , , i, f, y, o, u, , . Fonetine transkripcija balsiai
uraomi taip: \a\, \ir\, [e], [e-], [ r ] , [i], [i4], [o4], [u], [].
Balsiai apibdinami pagal tarimo trukm, laisv ir temp
t kalbos padarg veikim, lieuvio padt ir lp veikl.
3.1.2. Pagal tarimo trukm, laisv ir tempt kalbos pa
darg veikim balsiai skirstomi i 1g u o s i u s [], [e*], [/],
[*], [o], [m*] ir t r u m p u o s i u s [a], [e], [i], [u], [o]
(pastarasis tarptautiniuose odiuose bdksas, chdras,
profilis, krdsas). Tarptautini odi [e] taip pat visada
trumpas: poetas, kvartetas, komitetas. Ilgieji balsiai tariami
madaug du kartus ilgiau u trumpuosius. Trumpieji balsiai
i, u yra visada trumpi (tiek kiriuoti, tiek ir nekiriuoti):
ima, jis, ilas, visi; skti, esti, buva. Balsiai a, e kiriuoti
tariami ilgai {eeras, namas), o nekiriuotame skiemenyje
yra trumpi {eere, name). Tokie dl kirio pailgj a, e {ee
ras, namas) vadinasi p a d t i n i o i l g u m o balsiai. Bal
siai, kurie ilaiko savo ilgum ir kiriuoti, ir nekiriuoti,
vadinasi p r i g i m t i n i o i l g u m o balsiai (rytas rytelis
rytojus; rpi rpinti, rpintojlis).
3.1.3. Pagal lieuvio judjim horizontaliai balsiai skirs
tomi dvi eiles. Tariant balsius, lieuvis pasislenka arba
priek, arba atgal. Lieuviui pasislinkus prieakin
burnos dal, tariami p r i e a k i n s e i l s balsiai: [/], [r],
M, [e], [e].
Lieuviui pasislinkus upakalin burnos dal, tariami
u p a k a l i n s e i l s balsiai: [], [], [<r], [], [], [ ].
3.1.4. Dar balsiai skirstomi pagal lieuvio vertikal ju
djim auktyn arba emyn. Pagal tai skiriami a u k t u
t i n i o p a k i l i m o , arba u d a r i e j i , balsiai [], [], [],
[r], v i d u t i n i o [o ], [o], [g*] ir e m u t i n i o p a k i l i
m o, arba a t v i r i e j i , balsiai [a\, [a ], [e], [e ],
3.1.5. Pagal lp veikl tariant yra l p i n i a i ir n e l u
p i n i a i balsiai. Lpiniai balsiai tariami lpas sudjus ap
valiai ir atkius priek. Lpiniai balsiai: [], [a-], [o*], [o].
Visi kiti balsiai yra nelpiniai.
Balsiai sudaro skiemens pagrind: na-mas, ne-ti, se-nas.

3.1.1. Balsi tarim as

3.1.1.1. nekant pavyzdine bendrine kalba, btina, kaip

reikalauja tarties normos, aikiai tarti ilguosius ir trumpuo
sius balsius, paisant tarimo trukms. Danai kiriuoti trum
pieji balsiai yra ilginami. Tariama: jys, t, geresnis. Tarties
norma ia reikalauja tarti trumpai: jis, t, geresnis. Trum
puosius balsius [a], [e], [], [] kiriuotuose negalniniuose
skiemenyse kaip pusilgius garsus taria daugelis tarmi (ryt
auktaiiai, dalis emaii), o miestieiai, prarad tarm,
ilgina kiriuotus trumpuosius balsius dl kit kalb takos
(Ay tas = kitas, panea = panea, tri = tri). Ypa didel
tarties klaida odio galo trumpj kiriuot balsi li
ginimas: t = t, jys = jis, gray = grai, einy = eini. Tai
argonika tartis, neparemta jokia tarme.
3.1.1.2. Kariuoti trumpieji balsiai [a] ir [e] pailgja: na
mas, nea. Taiau yra atvej, kai a ir e, gav kirt, ilieka
trumpi, pvz., vienskiemeniuose odiuose bet, kad, n, net.
ie balsiai nepailgj ir vardi mano, tavo, savo aknyse.
Jie taip pat nepailgj dviskiemeni veiksmaodi ben
dratyse: kasti, neti, vsti ir i j padarytose kitose formose:
kasdavo, kask, kast, [e] nepailgj ir auktesniojo laipsnio
bdvardi formose: baltesnis, geresnis. Niekada nepailgj
tarptautini odi [e]: negras, poetas. Trumpa esti vyri
kosios gimins vardiuotin vardininko galn: baltasis,
aliasis, manasis. Veiksmaodi priedli [a], \e\ tariami
taip pat trumpai: panea, nemua. Jei iais atvejais [u] ir \e\
pailgintume, darytume tarties klaid.
3.1.1.3. Didel tarties klaida trumpinti ilguosius bal
sius. Ypa danai trumpinami nekiriuoti ilgieji balsiai.
Daugelyje tarmi (dalis emaii ir ryt auktaiiai) ne
kiriuotus ilguosius balsius taria kaip pusilgius ar trumpus:
tylti (tilti), sis (sis), snelis (snelis). Tarties klaida ir
ilgj balsi trumpinimas pokirtiniuose skiemenyse: vienas
kaitos galininko galnje: itiesk rank (ranka), matau gra
vaik (grau vaiko), pasveikink sn (sunu), o ir veiks
maodi galnse: daro, dar.
3.1.1.4. Busimajame laike treiojo asmens dviskiemeni
veiksmaodi ilgieji balsiai ir y sutrumpja ir todl ta
riame: a gysiu, tu gysi, bet jis. ji gis. Iimtys: siti sis,
vyti vys. Nesutrumpja bendrinje kalboje udarj skie
men y ir , pvz., trks, ply (plg. trkti, plyti) bei daugia
skiemeni veiksmaodi busimojo laiko 3-iojo asmens ga
ln: matyti matys, rayti rays, skaityti skaitys.
3.1.1.5. Visi lietuvi bendrins kalbos priebalsiai prie
prieakins eils balsius [], [r], [e], [e ], [g-] yra minkti,
pvz.: lyti, tekti, br. Priebalsiai [/'j, [t'], [&'], [6'] ir [r'] iuose
odiuose tariami minkti. Priebalsiai tariami minkti ir
prie tarptautini odi bals e, pvz.: chemija, herbas, met
ras, technika, oktetas, negras, profesorius ir kt. i ir kit
tarptautini odi tarimas su kietuoju priebalsiu prie e
yra bendrins kalbos tarties normos paeidimas.
3.1.1.6. odyje kartais susiduria du ne vieno skiemens
balsiai, pvz.: oaz, ilgaaulis, eksploatuoti, kooperatyvas, te
atras, virtuozas. Pavyzdinje bendrinje kalboje jie aikiai
itariami, nors lietuvi kalboje (kaip ir kitose kalbose) dvie
j balsi sandros paprastai vengiama, pvz., tariame ir ra
ome nesu {neesu). Taip pat ir odyje tebra susiduria du
balsiai tebe-yra, bet jie sutraukiami vien bals. Lietuvi
kalboje, vengiant balsi sandros, odio viduryje ar tarp
priedlio ir aknies tariant terpiamas priebalsis j, pvz.:
paieka \pajieka J, apieko [apjieko asociacija [asocijaci-
ja \ abiturientas [abiturijentas], akvariumas [akvarijumas],
biologija [bijologija] ir pan.

3.2. Priebalsiai

Garsas, kurio tarimo pagrind sudaro ne balsas, o vai

raus pobdio triukmai, vadinasi p r i e b a l s i s . Prie
balsiai yra tokie garsai, kuriuos tariant ikvepiamo oro sro
v burnoje sutinka klii. Lietuvi kalbos priebalsiams
ymti vartojamos ios raids (priebalss): b, c, ch, , d, dz,
d, f, g, h, j, k, l, m, n, p, r, s, , t, v, z, z. Fonetine transkripcija
priebalsiai uraomi taip: [b], [6'], [c], [c'], [x], [x'j, [c], ['j,
[d], [d% [dz], [dz'], [d], [d'], [f], [f], [g], [g'], [h], [h'], [f],
[k], [k'], [l], [/'], [m], [m'], [n], [n'], [p], [p'], [r], [r'], [j], [s'],
, [ M, H , , , , -
3.2.1. Priebalsiai apibdinami pagal balso styg tem
pim, pagal tai, kaip oro srov skverbiasi pro kalbos pa
darg sudaromas klitis ir kurioje vietoje ta klitis su
sidaro.
 3.2.2. Pagal balso styg tempim priebalsiai skirstomi
s k a r d i u o s i u s ir d u s l i u o s i u s . Tariant skar-
diuosius priebalsius, balso stygos temptos ir virpa, kaip ir
tariant balsius. Skardieji priebalsiai: fe], [fe1], fe], fe'], [g],
fe'], [z], [z'], [z], [f], fe], [h'], [dz], [dz'], [d], [d']. Priebalsiai
fe], fe], [/'], H ], fe*'], M , fe], fe|, fe] fe] fe'] vadinasi b a l
s i n g i e j i , p u s b a l s i a i , nes juos tariant svarbiausias
vaidmuo tenka balsui, triukmas yra silpnas. ie priebalsiai
turi ir balsi, ir priebalsi ypatybi.
Tariant dusliuosius priebalsius, balso stygos netempia
mos ir oras pro praskleistas balso stygas eina laisvai, j
nevirpindamas. Duslieji priebalsiai: , fe' 1,171, fe], \k\, fe],
fe] fe] fe], fe] fe], fel, fe], fe], fe], fe], fe], fe]-
Duslieji priebalsiai turi skardiuosius atitikmenis ir su
jais sudaro poras: fe] fe], fe] fe], [71 fe], fe]
fe], fe] - fe], fe'] - fe], fe] - fe], fe'], - fe'], fe] - fe],
fe'] - fe'], fe] - fe], fe'] - fe'], [c] - [dz], fe'] - [dz'],
fe] [d], fe'] [d']. Balsingieji priebalsiai [j], [/], [m],
fe], fe], [v] por neturi. Su priebalsiais [v], [v'] priebalsiai
fe], [f] tikrj por irgi nesudaro.
3.2.3. Priebalsis [f] yra naujas lietuvi kalbos garsas, at
js su tarptautiniais odiais: fortepijonas, filmas.
3.2.4. Priebalsiai sudaro poras ir pagal k i e t u m ir
m i n k t u m . Visi lietuvi kalbos priebalsiai gali bti kie
ti arba minkti. Tiktai priebalsis j visuomet yra minktas.
Jis neturi kietosios poros: Jonas, joja, juk, jis, namelyje.
Bendrins lietuvi kalbos priebalsiai visada esti minkti
prie prieakins eils balsius [i], [r], fe], fe-], fe/]. Rate
tada priebalsi minktumas neymimas. Raant fonetine
transkripcija, priebalsio minktumas ymimas minktumo
enkleliu ', pvz.: l'l', k'itas, g'yn'jas. Prie upakalins eils
balsius fe], fe-], [o-], fe], fe], [n-] priebalsiai gali bti ir kieti,
ir minkti (lpa litas; neu neiu). Rate priebalsi
minktumas ymimas raide i. Tada i raid neymi garso, o
yra tik minktumo enklas (pvz., odyje iogas yra 5 garsai,
bet 6 raids; ia i yra minktumo enklas).
 3.2.1. Priebalsi asimiliacija (supanajimas)

A s i m i l i a c i j a vieno garso supanajimas su

kitu._____
3.2.1.1. Tariant od, duslieji priebalsiai [p], [r], [k], [y],
[y] prie skardiuosius [b\, [d], [g], [z], [] suskardja, pvz.,
apdaras tariame abdaras, atgarsis adgarsis, sukdamas
sugdamas, kasdamas kazdamas, igirsti igirsti ir pan.
3.2.1.2. Tariant od, skardieji priebalsiai \b\, \d\, [g], [z],
[z] prie dusliuosius [p], [f], [A:], [s], [y] suduslja, pvz.: dirbti
tariame dirpti, medkirtys metkirtys, sirgti sirkti, zyzti
zysti, veti vesti ir pan.
3.2.1.3. Tariant od, priebalsis s prie virsta , pvz.:
mokesiai tariame mokesiai, mesiau mesiau, ps
ias psias ir pan.
3.2.1.4. Tariant od, priebalsis z prie d virsta z, pvz.:
vabzdiai tariame vabzdiai, pavyzdiai pavyzdiai ir pan.
3.2.1.5. Susidrus priebalsiams [s], [y], [z], [\ vyksta ypa
tinga asimiliacija: tariamas paskutinis priebalsis: usienis
usienis, uoko moko, pusimtis puimtis, pusseser pu-
seser, uieb uieb.

3.2.2. Priebalsi tarimas

Priebalsi tarties sunkum sudaro: 1) kietj ir mink

tj priebalsi tarimas, 2) skardij ir duslij priebalsi
tarimas, 3) nelietuvik priebalsi tarimas.
.2.2.1. Bendrins kalbos priebalsiai prie prieakins
eils balsius tariami minkti. Tarties klaida yra tarti, pvz.,
[y] ir [z] odiuose ino, imtas, itas kietus. Kartais prie
balsiai kietai tariami prie prieakins eils balsius dl kit
kalb takos: scna (scena), tma (tema), dvras (edev
ras), aibikas (kieta y kaip rusika : alykas).
 3.2.2.2. odio gale tariami kietieji priebalsiai: dl, ko
dl, gal, vl, kur.
3.2.2.3. Skardieji \d\, [g], [i] odio gale tariami dusliai:
kad kat, daug dauk, bema bernas.
3.2.2.4. Tarties klaida laikomas ir minktas l tarimas tarp
tautiniuose odiuose asfaltas, kultra, filmas, rezultatas ir
pan. V. Vitkausko Lietuvi kalbos tarties odyne (2001)
pateikiami variantai: pultas ir pultas. Iimtys: valsas, altas,
polka. ia nuo seno tariamas minktasis /, bet ne klaida tarti
ir kietus [/].
3.2.2.5. Susidr duslieji ir skardieji priebalsiai supana
ja (vyksta priebalsi asimiliacija). Tarimas be asimiliacijos
yra tarties klaida: atbulas adbulas, trukdo trugdo,
ti ti.
3.2.2.6. Priebalsiai [/], [h], [ch\ yra nelietuvikos kilms.
ie garsai dani tarptautiniuose odiuose. Tarmse i
priebalsi nra, bet bendrinje kalboje jie teisinti: himnas,
choras, fabrikas. Btina aikiai itarti skardj [h\, jo ne-
duslinti ir netarti ch: herojus, ne cherojus, buhalteris, ne bu-
chalteris, honoraras, ne chonoraras, himnas, ne chimnas,
herbas, ne cherbas.
3.2.2.7. Dviej vienod priebalsi suliejimas. Susidrus
dviem vienodiems priebalsiams, vienas j netariamas: pus-
sunkis pusunkis, pusseser puseser, perrayti pera-
yti, aplinkkelis aplinkelis, varratis varatis, mmar
gis margis, ul ul, iov iov.

Dvigarsiai
Glaudus dviej gars junginys tame paiame skieme
nyje yra d v i g a r s i s . Jam bdinga sklandi artikuliacija.
Pagal dmenis skiriami grynieji ir mirieji dvigarsiai.
 G r y n a i s i a i s dvigarsiais vadinami tie dvigarsiai,
kurie sudaryti i tos paios ries gars arba i dviej
balsi, arba i dviej priebalsi.
Dvigarsiai, sudaryti i dviej balsi, vadinami d v i
b a l s i a i s . Dvibalsi yra ei: [ai], [au], [ei], [ie], [uo], [m/].
Atskirai mintini nelietuvikos kilms dvibalsiai [],
[oi], [ou], kurie esti tarptautiniuose odiuose, pvz.: Europa,
boikotas, klounas.
Be dvibalsi, yra dar grynj dvigarsi, sudaryt vien i
priebalsi (tai vadinamosios afrikatos): c /ts/, /t/, dz, d.
Juos tariame kaip vien gars.
M i r i a i s i a i s dvigarsiais vadinami gars jungi
niai, sudaryti i balsio ir priebalsio. Miriuosius dvigarsius
sudaro trumpieji balsiai [a], [e], [i], [m ] ir sklandieji prie
balsiai [/], [/'], [ra], [ra1], [n], [n1], [r], [r']: ai, am, an, ar, ei,
era, en, er, ii, im, in, ir, ui, um, un, ur.
Tarptautiniuose odiuose pasitaiko ir nelietuvikos
kilms mirij dvigarsi oi, , on, or, pvz.: kolba, pompa,
monteris, morfema.
Lietuvi kalbos odiuose (daniausiai odio gale ir
sudurtiniuose odiuose) susidaro mirij dvigarsi su
ilgaisiais balsiais: , y, o, + l, ra, n, r, pvz.: vl, kol, tol,
vaigdms, galvoms, vyrduob, septynmetis, dmtraukis.

4.1. Dvigarsi tarimas

4.1.1. odiuose ieva, ieko, iemas, ietis, paieka prie

dvibals ie tariamas priebalsis j. is j kartais ymimas ir ra
te: jie, jiedu, Jiesia, Jieznas.
4.1.2. Trumpieji i ir u dvigarsiuose ii, im, in, ir, iii, lira,
un, r ir iii tariami trumpi, pvz.: tiltas, miltai, Vilnius, kr-
mis, stmti, iti, giti. Tarties klaida bt i dvigarsi trum
puosius i ir u pailginti, pvz.: Vylnius, krmis, pyrmas, arba
pakeisti priegaid ir tarti Vilnius, tiltas, pirmas, kurmis, uiti,
gulti.
;/ 5, Skiemuo
Kalbos sraute garsai tariami ne po vien, o tam tikrais
junginiais, vadinamais s k i e m e n i m i s . S k i e m u o yra
odio dalis, itariama vienu kartu. Kiek odyje yra balsi
ir dvibalsi arba mirij dvigarsi, tiek jame yra skiemen.
Taigi lietuvi kalbos skiemens centr (pagrind) sudaro bal
siai, dvibalsiai ir dvigarsiai. Priebalsiai patys vieni negali
sudaryti skiemens. Jie skiemen eina tik prisiliedami prie
balsio: a-kis, na-mas, duo-na, lau-kas, kal-nas.
5.1. Pagal skiemens pagrind sudaranius garsus skiria
mi i 1g i e j i ir t r u m p i e j i skiemenys. Ilgieji skiemenys
yra tie, kuri pagrind sudaro ilgieji balsiai, dvibalsiai ar
mirieji dvigarsiai: -zuo-las, so-das, snie-gas, kal-nas, Vil
nius. Trumpj skiemen pagrind sudaro trumpieji balsiai:
a, tu, ge-ri, ta-da.
Skiemenys esti kiriuoti ir nekiriuoti. Pvz., odyje trau
kinys kiriuotas yra odio galo skiemuo, o kiti skiemenys
nekiriuoti (trau-ki-nys).

6. Fonetin transkripcija
Ratas ne visada tiksliai atspindi tarim. Pavyzdiui,
odyje bgti raome raid g, bet prie duslj t tariame k
(priebalsi supanajimas), odyje bt raome dvi skirtin
gas raides , , bet tariame vien gars. odyje ieva prie ie
neraome j, bet priebals tariame. Yra ir daugiau toki
raymo ir tarimo nesutapim. Gars tarimas paprastai nu
rodomas fonetine transkripcija, kuri yra tarptautin. Lie
tuvi kalbai geriausiai pritaikyta Kopenhagos transkripcija.
ia transkripcija paraytas pirmasis lietuvi tarties odynas
(V. V i t k a u s k a s . Lietuvi kalbos tarties odynas. V,
1985, II leid. 2001), raomi dialektologiniai tekstai, lei
diami tarmi odynai.
 6.1. Transkripcijos enklai

Balsiai
[a-\, [e-], [r], [u-], [o] ilgieji , , , y, , , o balsiai:
[d'uolas] uolas, [b'r'-s't'i] brsti, [naas] naas,
[m''is] mis, [d'is] odis; taip pat ymimi ir pa
ilgj kiriuoti a, e [na'mas] namas, [l'das] ledas.
[o] trumpas tarptautini odi o: \bbksas] bok
sas, [krosas] krosas.
[/] balsis : [d'/m''] dm.

Priebalsiai
[fe1] ... [f] ' priebalsi minktumo ymjimo enklelis:
[d'k't'i] degti, [be das] ledas, [g'il] gilu, [jd'je]
joja.
[] nosinis n, tariamas prie k ir g\
[kar.k'l''s] kankls, [brarjgs] brangus.
[x] duslusis priebalsis ch: [xoras] choras, [x'm'ije]
chemija.

Dvigarsiai
Dl kirio pailgj dvibalsi ir mirij dvigarsi d
menys ymimi taku deinje apaioje: [j.unas] jaunas,
[r'el.k'e] reikia, [v'.l't'i] velti, [d'er'.l'us] derlius.
Morfologija

1. Morfologijos svoka

Morfologija yra gramatikos aka, nagrinjanti kalbos

dalis (odi klases) ir j sudt kaityb, daryb.
odis kalbjimo ar teksto dalis, suvokiama kaip
atskira nuo to paties lygmens kitos dalies ir raoma atskirai.
Morfologija tiria odi daryb ir kaityb. Daryb su
kaityba sieja odio forma tiek kaitant, tiek darant nau
jus odius, ji kinta. Be to, galni darybos atveju {litas
lit, skans skonis) darybos priemons sutampa su
kaitybos priemonmis.

| | | | | | odi sudtis

Pagal sudt odiai skiriami skaidiuosius ir neskai-

diuosius. Skaidieji turi daugiau negu vien reikmin dal,
o neskaidieji reikmini dali neturi. Tuo jie panas o
dio dalis ir nesunkiai jomis virsta: te sau dirba tedirba
sau, be gdos begdis, prie pietus priepieiai.
a k n i s yra pagrindin skaidij odi dalis,
prisijungianti afiksus ir galinti susijungti su kita aknimi.
Afiksai tarptautinis bendras priedli, priesag, galni
ir kit odio dali, iskyrus akn, pavadinimas.
Kadangi ta pati aknis prisijungia vairias odi ir j
form sudedamsias dalis, ji apibriama ir kaip bendroji
giminik odi dalis: sen-ti, sen-as, sen-elis, pa-sen-ti,
sen-atv, sen-ov, sen-ovinis, sen-ybinis, sen-umas ir kt.
aknis, kaitant ar darant odius, danai keiia savo fo
netin sudt ir tuo bdu susidaro tos paios reikms for
m variantai: vyti veja vijo, vogti vagia vog,
dbti dabti duobe, lkti lakta, neti nata ir kt.
Tai aknies balsi kaita.
aknies balsi kaita esti k i e k y b i n (kai kinta tik
balsio ilgumas): kilti kyla kilo ir k o k y b i n (kai
kinta pats balsis): veda vadas, keisti kaita, ydti
iedas.
aknies fonetin sudtis dar kinta dl intarpo: kti
anka ako, tekti tenka teko, lipti limpa lipo,
kibti kimba kibo (m vietoj n atsiranda dl asimiliaci
jos supanajimo: n prie p, b virsta m).
Tarp atvirosios aknies, kuri baigiasi balsiu ar dvibalsiu,
ir galns (arba kamiengalio) siterpia priebalsiai d, j, n, v:
doti doda dav; dti deda djo; sti sja
sjo; loti loja lav; diti diva divo; b
ti bna (bva) buvo; pti pva puvo.
Tarp udarosios (su priebalsiu gale) aknies ir esamojo
laiko galns (ar kamiengalio) balsio siterpia priesagos -st-
ir -t-: gimti gimsta gim; mirti mirta mir; ding
ti dingsta dingo; linkti linksta linko.
P r i e s a g a odio dalis, esanti tarp aknies ir ga
lns, bet paprastai sakoma su galne. Ji ne tik keiia aknies
reikm, bet ir parodo, kuriai kalbos daliai (gramatinei kla
sei) priklauso odis. Pavyzdiui, su priesagomis -ininkas,
-jas, -id, -ykla gali bti tik daiktavardiai (bitininkas; siuv
jas, karvid, mokykla), su -ingas, -etas, -uotas bdvardiai
(laimingas; skyltas, langotas), su -uoti, -ti, -yti, -enti
veiksmaodiai (dainoti, didti, dalyti, gyventi).
Yra priesag, su kuriomis padaromos odi formos,
pvz.: geras geresnis geriausias; eina eidavo einan
tis eidamas.
 P r i e d l i s odio dalis, esanti prie akn ir
keiianti jos reikm. Jis nerodo odio priklausymo kalbos
daliai {isinerti ir inara, palang, padar, pasuko, lenkti ir
lanka ir t. t.).
I priedlini veiksmaodi darant daiktavardius,
kinta kai kuri priedli forma: atitrkti atotrkis, pa
linkti polinkis, nulauti nolaua, uleisti uolaida.

G a l n kintamoji odio dalis, rodanti jo ry su

kitais odiais: vyras, vyro, vyrui...; geras, gero, geram....
Nekaitomi odiai galni neturi.
Galns ne tik rodo odi ryius, bet ir formina od
kaip kalbos vienet. Todl, keiiant galnes, galima pasi
daryti nauj odi: vilk-as vilk-; stal-as stal-ius;
gra-s gro-is; be galvos begalv-is ir pan.
K a m i e n a s odio dalis be galns. Si dalis gali
bti labai paprasta, lygi akniai (mam-a), ir sudtinga, su
odi darybos ir kaitybos afiksais. Paprasiausias sudtinis
kamienas turi vien akn ir vien priedl arba priesag
(padar-, avid-), bet esti ir sudting kamien, su vairiais
darybos ir kaitybos afiksais (pasiokinedam-as), kamien su
dviem aknimis (grbliakot-is), su dviem aknimis ir
priesaga (galvaudiauj-a).
Kamienui priklauso ir sangros afiksas. Jis kils i san
grinio vardio galininko ir naudininko, todl ir turi dvi
pagrindines savybs reikmes: 1) prastis prausti save ir
2)pirktis pirkti sau. Afiksas gali bti paiame odio gale
ir tarp priedlio ir aknies: suktis pasiskti. Afiksas ka
mienui suteikia nauj reikm: sukti ir suktis ne to paties
odio formos, o du odiai. Sangros afiksas labai danai
prilimpa prie priedlio ir su juo sudaro priedlines san
grines formas i t veiksmaodi, kurie be priedlio
sangriniai nebna: valgyti prisivalgyti, persivalgyti; par
duoti parsidoti; lakti nusilakti ir kt.
 Ypatinga odio dalis vardiavimo afiksas. Jis kils
i vardi, visada yra odio gale ir pats turi kintam ga
ln (gerasis gerojo gerajam...), taiau jo reikm glau
diai susijusi su kamieno reikme. vardiuotinis gali bti
tas odis, kurio paprastoji forma reikia kintam daikto
ypatyb (medinis negali bti vardiuotinis).

p'.|$f odi darybos budai

Nauji odiai padaromi, pridedant priesagas, pried
lius, keiiant galnes ir suduriant. Tokia odi daryba va
dinama morfologine. Ji bdinga morfologikai skaidomiems
odiams.
odi darybos analizei btiniausios ios svokos: pap
rastasis odis, darybos pamatas, darinys, darybos formantas,
darybos, arba darybin, reikm, darybos tipas ir darybos ka
tegorija.
Paprastasis odis yra tas, greta kurio dabar nevartoja
mas tos paios aknies dar paprastesnis odis ir kurio reik
ms negalima paaikinti remiantis kitu odiu (saul, ugnis,
mogus, gle, rasti, gauti, geras).
Darinys odio darybos rezultatas, odis, kurio reik
m paaikinama remiantis kitu odiu: mokykla pastatas,
vieta, kur mokomasi, mokytojas asmuo, kuris moko, mo
kinys asmuo, kuris mokosi, yra mokomas. Darinys da
niausiai esti sudtingesnis u paprastj od, bet jo esm le
mia ne odio sudtis, o santykis su darybos pamatu, kuris
savo ruotu gali bti ir paprastas (augti auginti), ir darinys
(pasimatyti pasimatymas). Kai darant nauj od kinta tik
galn, darinys yra tokio pat sudtingumo kaip ir pamatinis
odis (podas ir puodius).
Morfologiniai dariniai skiriami vedinius ir drinius.
V e d i n i a i remiasi vienu pamatiniu odiu. Yra priesag,
priedli ir galni vedini: drininkas (: drys), parayti
(: rayti), grois (: gras). D r i n i o daryba paprastai re
miasi dviej odi junginiu. ia svarbu ir galn: dango
raiis (: dang raiyti), duonriekis (: don riekti), raudon-
viris (: raudonu virumi).
Darybos formantas formos elementai, skiriantys da
rin nuo pamatinio odio: daryti padaryti (priedlis),
darbas darbininkas (priesaga), pajusti pojtis (galn,
aknies balsi kaita, priedlio kaita, kirtis).
Darybin reikm susidaro i pamatinio kamieno ir da
rybos formanto reikmi. J dar galima vadinti struktrine
darinio reikme, pvz.: berynas, eglynas, dilglynas tai
vieta, kurioje yra daug to, kas pasakyta pamatiniu odiu.
Darini gali bti vairi nuo vienet iki visumos. Pa
vyzdiui, su priesaga -v pirmiausia ateina galv kalv
(: kalti), gal dar yra vienas kitas odis, bet su priesaga -imas
(-ymas) daiktavardi tiek, kiek yra veiksmaodi.
Reguliarios darybos atvejams priklauso: rayti ray
mas, gras gramas, geras gerai, namas namelis.
odynuose toki darini reikia iekoti pamatini odi
lizduose.
Darybos tipas tai darybos ryiu susijusi odi gru
p, kuriai bdingi ie poymiai: 1) darybos pamatas turi pri
klausyti tai paiai kalbos daliai; 2) turi bti tas pats darybos
formantas ir 3) ta pati darybin reikm. Pvz.: uogauti (: Uo
ga), rieutauti ('.rieutas), grybauti (-.grybas). ia pamatinis
odis daiktavardis, bendras darybos formantas prie
saga -auti ir ta pati darybin reikm rinkti tai, kas pa
sakyta pamatiniu odiu.
Darybos kategorija tai vien reikm turini darini
visuma. ia nesvarbu, kokiai kalbos daliai priklauso pa
matinis odis, nesvarbu darybos formantas, svarbu tik bend
ra darini reikm. Pavyzdiui, asmen pavadinimai: bi
tininkas (j. bit), darbininkas (.darbas), siuvjas (:siva),
mokytojas ('.moko), raius (: ratas); viet pavadinimai: avi
d (: avis), mokykla (: mokyti), knygynas (: knyga), rugiena
(: rugiai) ir kt.
,odi skirstymas kalbos dalimis
Kalbos dalys odi klass su savais reikms, form
ir funkcij sakinyje ypatumais. Kalbos dali yra vienuoli
ka daiktavardis, bdvardis, skaitvardis, vardis, veiks
maodis, prieveiksmis, dalelyt, prielinksnis, jungtukas,
jaustukas ir itiktukas.
Kalbos dalys pagal galjim eiti sakinio dalimis ski
riamos savarankiksias (daiktavardis, bdvardis,
skaitvardis, vardis, veiksmaodis, prieveiksmis) ir nesava
rankiksias (dalelyt, prielinksnis, jungtukas, jaustukas ir
itiktukas). Sakinio dalimis eina tik savarankikosios kalbos
dalys, t. y. tos, kurios k nors pavadina ar rodo. I nesa
varankikj kalbos dali danokai tariniu eina itiktukas.
Tai priklauso nuo tam tikr vartojimo aplinkybi (r. 15.1).
Nesavarankikosios kalbos dalys savo ruotu skiriamos
tarnybines (dalelyt, prielinksnis, jungtukas) ir jausmines
bei vaizdingsias (jaustukas, itiktukas). Jos vartojamos tik
vaizdingoje nekamojoje kalboje ir groinje literatroje.
Kalbos dalys dar skirstomos kaitomsias ir nekaito
msias. Kaitomj kalbos dali morfologin struktra su
dtinga, o nekaitomj paprasta. Kiekvienai kaitomajai
kalbos daliai bdingos vienos bendros reikms pagrindu
susidariusios form sistemos, vadinamos gramatinmis ka
tegorijomis. Pavyzdiui, daiktavardis turi gimins, skaiiaus
ir linksnio kategorijas, asmenuojamasis veiksmaodis
asmens, nuosakos, laiko ir skaiiaus kategorijas.

Daiktavardis

5.1. Daiktavardi reikm

D a i k t a v a r d i s kalbos dalis, reikianti daikt.

Gramatikoje daiktas tai, kas mstoma kaip savarankika:
namas, mogs, laim, skausmas, raymas, grois.
 Daiktavardiai, reikiantys pojiais suvokiamus konk
reius daiktus, yra konkretieji, o visi kiti priklauso abstrak-
ij daiktavardi klasei. Jais nusakomi vairs veiksmai,
ypatybs, reikiniai, visa tai, kas sivaizduojama kaip sava
rankika: grois ('.gras), gris (:geras), sunkumas ('.sun
ks), meil (: mylti), raymas (: rao), didyb (: didis), gar
senyb ('.garss).
Kitu poiriu daiktavardiai skirstomi bendrinius ir
tikrinius.
B e n d r i n i s d a i k t a v a r d i s reikia daikt kaip to
ki pat daikt visumos atstov. Pvz., miestas ymi tai, kas
bendra visiems miestams, o Vilnius unikalus miestas,
Lietuvos sostin.
T i k r i n i a i d a i k t a v a r d i a i individuals mies
t, upi, eer, kaln, dangaus kn, moni ir kt. vardai.
moni vardai ir pavards gali bti kil i bendrini daik
tavardi: vardai Rasa, Rta, Gintaras, Linas, pavards
Vilkas, Lap, virblis, Gaidys, Sakalas, Uosis ir kt. Ir atvirk
iai daiktai gauna savo krj, atradj vardus. Lietuvik
j beveik nra, bet gana daug tarptautini dmas, vdltas,
pdrkeris, mauzeris, f ordas, mersedsas, gerbera. Panas
moni pavadinimai i literatros ir meno, ymintys ryk
charakter donkichotas, donuanas, plikinas.
Tikriniai daiktavardiai susipyn su pavadinimais, pvz.:
Kazl Rda, Kudirkos Namiestis, Naujoji Akmen, Pak-
i Takas, Grulo Ratai. Daiktavardiais negalima laikyti
dviej odi jungini, nors j paskirtis visai ta pati kaip ir
vieno odio. Pavadinim yra labai vairi nuo vieno
odio iki odi junginio ir sakinio: Kaip Jonelis raides
paino, Mikais ateina ruduo. Jie gali bti ir ne daik
tavardiai: Kliudiau (veiksmaodis), Jis ir Ji (vardiai),
Pas Juozap (prielinksnin konstrukcija), Iki (prielinks
nis be linksnio). Tokius pavadinimus paprastai tekste ima
me kabutes.
 5.2. Daiktavardi daryba

5.2.1. Priesag vediniai

5.2.1.1. V e d i n i a i i d a i k t a v a r d i

Teorikai i kiekvieno daiktavardio galima padaryti ma

ybini daiktavard. Daniausios priesagos yra ios: -elis, -el
(kalnelis, saulel, senel), -lis, -l {dobillis, nugarl),
-(i)ukas, -(i)uk (unikas, varnik), -utis, -ut {kikiitis,
pievt), -ytis, -yt (brolytis, mergyt), -ulis, -ul {mogulis,
gegl), -uis, - {bemis, saulu), -(i)ktis, -(i)kt
{vriktis, mergikt), -oknis {upoknis, ledoknis) ir kt.
Kadangi su iomis priesagomis daromi tik daiktavar
diai i daiktavardi, o kiekviena priesaga rodo vis kit
maybins reikms atspalv, tai i to paties daiktavardio
galima padaryti daug variant: vaikelis, vaikikas, vaikeli-
kas, vaikytis, vaikiktis, vaiktis {: valkas).
Maybiniai daiktavardiai tinka ne kiekvienam stiliui.
Daugiausia j tautosakoje, nekamojoje kalboje ir groinje
literatroje, bet jie netinka oficialiai kanceliarinei ir mokslo
kalbai, nes yra tik antriniai, emociniai daikt pavadinimai
(plg. mogus ir mogelis).
Asmen pavadinimai yra vyrikosios ir moterikosios gi
mins. Su priesaga -ininkas, - nusakomi asmenys pagal
profesij, dirbam darb, kilimo ar gyvenamj viet: darbi
ninkas, - (: darbas), durininkas, - {: drys), bitininkas, -
(: bit), smuikininkas, - (: smuikas), varpininkas, - {: var
pas), eimininkas, - (: eima). Asmenis pagal kilimo ir gy
venamj viet pavadina priesag -ietis, -, -ikis, -, -nas,
- vediniai: vilnietis, -, kaunietis, - ir vilnikis, -, kauni
kis, - (: Vilnius, Kanas), bet tik varnikis, - (: Varna),
alytikis, - {:Alyts), daugikis, - {:Dagai), anyktnas, -
{.Anykiai), kupiknas, - {'.Kupikis), rokiknas, -
(: Rokikis), vendubrenas, - (: Svendbr).
 Itekjusi moter pavards turi priesagas -ien ar
-(i)uvien: Dauka Daukien, Jonaitis Jonaitien,
Stkus Stkuvien arba Sutkien, Valius Valiuvien ar
ba Valien.
Mergaii pavards turi ias priesagas: -aite (Daukait,
Jokubauskait i Dauka, Jokubduskas), -yt (Platkyt, Ra-
kyt i Platkis, Rakys), -ut (arkt, Venckt i arkus,
Venckus), -it (Balit, Salit i Balius, alius).
Buitinje kalboje priklausym eimai ymi ir vyrikj pa
vardi maybins formos: Jonaitkas Jonaii snus, id-
lauskikas idlausk snus.
Pagal moter pavardi pavyzd sudarytos ir kai kuri
bendrini daiktavardi poros: kalvis kalvien, brolis
brolien, ovis Uovien, dd ddien, sargas sar
gien, karalius karalien ir kt. Moterikosios gimins
daiktavardiai ymi vyr monas, tik sargien ir karalie
n gali bti ne sargo ir ne karaliaus monos.
Gyvuli ir pauki patin pavadinimai daromi i mo
terikosios gimins su priesaga -inas: avinas (: avis), antinas
(: antis),sinas (: sis),katinas (: kate), lapinas (: lap) ir kt.
Augal stieb pavadinimai daromi i atitinkamus au
galus reikiani daiktavardi. J priesagos -ojas, -ienojas,
-ojys: aguonojas (: aguona), irnojas ir irnojys ('.irnis);
agurkienojas (: agurkas), bulvienojas (: blv), rugienojas ir
rugojys (: rugys).
Msos pavadinim darybos priesaga yra -iena: arkliena
(: arklys), aviena (: avis), jautiena (: jautis), kiauliena (: kia-
l), triuiena (: triis), siena (: sis), vitiena (: vita),
briediena (: briedis), ermena (: ernas), vriena (: vris).
Prie msos pavadinim dar liejasi keletas kitokios
reikms odi: mediena (: medis), lsteliena (: lstel), gry
biena ('.grybas), uoliena (-.uola).
Daikt pavadinimams pagal mediag ir paskirt suda
ryti vartojamos priesagos: -in, -ien, -ainis stiklin (: stik
las), pelenin (: pelenai), raalin (: raalas); kiauinien
(: kiauinis), kopstien (: kopstas); telainis (: tela).
 Viet pavadinimai turi priesagas -ynas, -yn, -in, -iena,
-id, -ud: berynas (: beras), grybynas (: grybas), emuogy
nas (: emuog)', ligonin (: ligonis), plytin (:plyta), vaistin
(: vaistai); antid (: antis), avid (: avis), mlid (: mlas);
ald (: als).
Nupjaut jav ar nukast bulvi viet ymi priesagos
-iena vediniai: aviiena, bulviena, rugiena, kvietiena, limena.
Priesagos -ija vediniai rodo pamatiniu odiu reikiam
asmen valdom, priirim viet, administracin vienet:
eigulija (: eigulys), girininkija (: girininkas), vyskupija (: vys
kupas). Panai reikm turi tarptautiniai odiai su priesa
gomis -atas, -ra: dekanatas, rektoratas; komendantra, pre
zidentra.
Kuopiniai daiktavardiai reikia daikt visum. Jie turi
priesagas -ija, -ynas: brolija (: brolis), ponija (: ponas), lapija
(: lapas); raidynas (: raid), raumenynas (: raumuo), arny
nas (: arna). Panaios tarptautini odi priesagos -(i)at-
ra ir -alitetas: advokatra, klaviatra, kubatra; admirali
tetas, generalittas.
veni pavadinimai daromi su priesaga -in(s): Jur-
gins (: Jrgis), Petrins (: Petras), Jonins (: Jonas), Vlins
(: vle), olins ir olin (: ol).

5.2.1.2. V e d i n i a i i b d v a r d i
Abstraktieji daiktavardiai daromi su priesagomis
-urnas, -yb, -enyb, -urna, -ov, -ulys, -atv, -atis. Isiskiria
priesaga -urnas, su kuria daromi abstraktai i vis laips
niuojamj bdvardi: genimas (: geras), gramas (: gra
s). Yra vienas kitas priesagos -urnas vedinys i kokybin
reikm turini daiktavardi, skaitvardi, prieveiksmi:
invalidmas (: invalidas), pirmmas (: pirmas), daugmas
(: dag).
Nemaai abstrakij daiktavardi padaroma ir su ki
tomis priesagomis, bet j vediniai ne tokie dani kaip
priesagos -mas. Pvz.: -yb auktyb (: auktas), didyb
(: didis), kantryb (: kantrs), puikyb (:puiks); prie ios
grups liejasi ir keletas darini i kit kalbos dali: vie
nyb (: vienas), daugyb (i dag); -enyb brangenyb
(.brangs), keistenyb (-.keistas), garsenyb (-.garss), rete
nyb (: retas); -ma auktuma (: auktas), lyguma (: ly
gus), sausuma (: sasas); -ov gerov (: geras), naujov
(-.najas), senov (-.senas); -ulys graudulys (-.grauds),
nuobodulys (-.nuobods), leiktulys (-.leikts); -atv
jaunatv (-.jaunas), senatv (-.senas), vienatv (-.vienas);
-atis pilnatis (-.pilnas), senatis (-.senas).
P a s t a b a . odiai auktuma, sausuma, lyguma turi ir konkrei
reikm: Tas kratas tai emaitijos a u k t u m o s .

Asmen pavadinimai pagal jiems bding ypatyb yra su

iomis priesagomis: -uolis, - gudruolis, - (: gudrs), gra
uolis, - (: gras), jaunuolis, - (: jaunas); -nas, - dr
nas, - (-.drs), plrnas, - (-.plrs), ymnas, - (y
ms); -okas, - naujokas, - (: najas); -eiva gudreiva
(i gudrs), venteiva (: ventas); -minks, - blaivininkas, -
(: blaivs), privatininkas, - (: privats).
Daikt pavadinimai daromi su priesagomis -, -in,
-ainis, -kas, -k: skersinis (-.skersas), altinis (altas);
palaidin (-.palaidas); saldainis (-.salds), riestainis (-.ries
tas), apskritainis (y. apskritas); apatinkas (-.apatinis); ru-
dk (i rdas).
Viet pavadinimai turi priesag -urnai erdvum (-.erd
vs), kiauruma (-.kiauras), lyguma (: lygus), ploktuma
(:plokias), emuma (: emas).
Nedaug darini yra su priesagomis -ov ir -ymi tvirtov
(i tvirtas), ventov (: ventas); kiaurym (: kiauras).
Kuopiniai daiktavardiai ymi asmen visum ir turi
priesagas -uomen ir -imasi auktomen (i auktas), dido-
men (: didis), bendromen (: bendras); jaunimas (i jau
nas), senimas (: senas).
 Abstraktai su priesagomis -imas ir -ymas daromi beveik
i kiekvieno veiksmaodio: augimas (: augti), raymas
(: rayti). Kai kurie j greta abstrakiosios turi ir konkrei
reikm, pvz., skelbimas (: skelbti) ne tik veiksmas, bet ir
popieriaus laktas, kuriame kas skelbiama, kaljimas ne
tik sdjimas kaljime, bet ir pastatas, kur kalima.
Abstrakij daiktavardi yra ir su kitomis, maesnio
darumo priesagomis: -tis btis (: bti), lemtis (: lemti),
tremtis (: tremti)', -esys bildesys (: bildti), ilgesys (: ilgtis),
naresys ('.narti); -smas gasmas ( :gausti), verksmas
(: verkti), diaugsmas (i diagtis); -ulys dusulys (: dsti),
kosulys (: kosti), iovulys (: iovauti); -yba, -ybos rayba
(: rayti), statyba (: statyti), varybos (: varytis); -tyns ei
tyns (: eiti), lenktyns (: lenkti), mutyns (: mtis); -sena
eisena (: eiti), galvosena (: galvoti), laikysena (i laikytis).
Veikj ir veiksmaodins ypatybs turtoj pavadini
mai daromi su iomis priesagomis: -tojas, -a, -jas, -a,
-ikas, -, -ovas, -, -lis, -, -alius, -: gydytojas, -a ('.gydyti),
mokytojas, -a (: mokyti), raytojas, -a (: rayti); audjas, -a
('.austi), siuvjas,-a (siti); krovikas,- (krauti), nei
kas, - (neti), lupikas, - (tpti); iekovas, - ('.iekoti),
skaitovas, - (: skaityti), irovas, - (: irti); atvyklis, -
(i atvyko, atvyks), ipuiklis, - (: ipuiks, ipuikti), parsi
davlis, - (i parsidavs, parsidav); snaudalius, - (i snausti),
sirgalius, - (: sirgti), miegalius, - (: miegoti).
ranki ir prietais pavadinim svarbiausios priesagos
yra -tuvas, -iklis, -tas, -tukasi galstuvas ('.galsti), kastvas
(: kasti), lktvas (: lkti), daugiskaitin forma mestvai
(m esti), mintuvai (m inti), mutvai (m ti); jungiklis
(jngti), degiklis (degti), laikiklis ('.laikyti); gabtas
(gabti), grtas (grti), lieptas (lipti); iulpt-
kas ('.iulpti), degtkas (degti), teptkas (i tepti). Retes
ns priesagos: -tuv brauktuv (: brakti), keptuv (: kep
ti), stuv (: sti); -yn, -yns laidyn, sdyn, spyns;
-eklis arsteklis, ymeklis; -klas arklas, ginklas,
pjklas; -t mazgot, liniuot; -kl matuokl, vytuok
l, vduokl; -stis ramstis, tvarstis; -ta lakta, lota;
-tuvis prikaistvis ir kt.
Lietuvi kalboje aikiai skiriasi veikj ir veiksmo ran
ki pavadinim priesagos. Kitose kalbose tokio skirtumo
gali ir nebti. Todl tarptautiniai odiai su ta paia prie
saga reikia ir veikjus {agitatorius, organizatorius), ir
prietaisus {akumuliatorius, kondensatorius, transformatorius,
vibratorius).
Veiksmo rezultato pavadinimai daniausiai daromi su
priesaga -inys brinys {-.brti), junginys {-.jngti),
kepinys {: kepti). Kitos priesagos ne tokios darios: -alas,
-alai viralas, raalas, rkalai; -muo dalmuo, juosmuo,
vaidmuo; -ena aiena, lupena; -ulys skaudulys, kritulys;
-tas plotas, ratas, lgtas; -ana, -anos dargana, lieka
na, palkanos; -snis dribsnis, skirsnis, sieksnis; -slas kris
las, mlas; -eklas audeklas; -ula skaidula ir kt.
Viet pavadinimai pagal veiksm daromi su iomis prie
sagomis: -ykla iuoykla, diovykla, kirpykla; -yn lan
dyn, maudyn; -tuv krautuv, dirbtuv, parduotv; -lis,
-lys sandlis, padlys; -ein buvein; -imys papl
dimys; -v kalv ir kt.
Apeig pavadinimai turi priesagas -tuvs, -ynos, -yn,
-tai: (pa)baigtuvs, ileistvs, sutiktvs, (su)tuoktvs, ves-
tvs; kriktynos, pakasynos; budyn budjimas prie numi
rlio, gryn igertuvs; atgrtai, sugrtai jaunosios
grimo tv namus, prajus savaitei po vestuvi, apeigos.

5.2.2. G alni vediniai

Galni vedini darybin reikm artima priesag da
rybinei reikmei, tiktai priesag yra labai daug (apie 600),
o galni maai: vyrikosios gimins -as, -is, -ys, -us, -ius,
moterikosios gimins -a, -, -is. Be to, ne visos galns yra
darios. Dariosioms galnms bdingas daugiareikmiku
mas su tomis paiomis galnmis daromi vairi reik
mi daiktavardiai i veiksmaodi, bdvardi ir pai
daiktavardi.
 Abstraktieji daiktavardiai daniausiai daromi su ga
lne -a i priedlini veiksmaodi: apyvarta (: apversti),
apklausa (: apklausti), ipirka {: ipirkti). Taiau yra vedini
ir i nepriedlini veiksmaodi: malda (: melsti), kania
(: ksti), liuoba (: liuobti).
Su galne -is, -ys: atlydys (: atleisti), atkirtis {: atkirsti),
tis, poelgis, ipuolis; dis {: dati, dti), kirtis (: kirsti),
spjvis {: spjauti), vis {: auti) ir kt.
Maiau yra galni -as, -, -ius vedini: juokas (: juok
tis), sitas ( : siusti); imon ( : imanyti), igals {'.igalti),
pergal {'.pergalti); lakius bii lkimas, spieius, stygius
stoka.
Asmen pavadinimai i veiksmaodi daromi su ga
lne -a, -as, galns -a vediniai paprastai turi menkinamj
reikm: igama, ipera, neauga, nenuorama, uuomara,
drimba, kama dnas, vambra plepys; prielipas, prie
vaizdas, sargas, sagas.
Kadangi asmenys yra abiej lyi, tai galni -is, - ir
-ys, -, -ius, - vediniai yra poriniai: knakis, - kuris pro nos
neka (: knaketi), iris, -; neregys, -e, plepys, -e; dilius, -,
sndius, -d, seilius, -, zanius, -.
Veiksmo rezultato pavadinimai daromi su galnmis -a
(dgs. -os), -as, -is, -ys, -, -ius: ivara, krva, tvora; atliekos,
ispaudos, pakulos; daras, kaitas, raizgas; linkis, mygis,
notykis; atspindys; bryd, pyne, rieke; skyrius.
ranki, veikimo priemoni pavadinimai daniausiai tu
ri galn -as, -a, -is, -ys ir priedlinio veiksmaodio ka
mien: apavas (: apati), pakalas, pakabas; paspira, tvara,
Utvanka; varstis bat raitis, doris sklstis; ryys,
stabdys ir kt.
Viet pavadinimai daromi pridedant galnes -a, -is, -as:
landa, prieglauda, prieplauka; nolydis, guolis, migis; ata
bradas, nuotakas ups baseinas, nutekamasis griovys, pr-
valkas sausuma ar sekluma, per kuri pervelkami laivai.
 Abstraktieji daiktavardiai turi galnes -is, -a, -, -as;
j reikm labai artima priesagos -mas vediniams: blogis
(.blogas), gris ( :geras), greitis (-.greitas); drsa, gausa,
narsa, svarba, vara; kalti, vert; godas godulys, godumas.
Asmen pavadinimus pagal bding ypatyb (daniau
siai neigiam) ymi galni -is, -, -ys, -, -ius, - vediniai: kli-
bis, - (: klibas) lubis, libis, - (: libas); kvailys, - (: kvai
las), vairys,-e ('.vairas); balius,- (-.baltas), basius,-
(: basas) basakojis, nuskurdlis, nuobodius (: nuobods).
Gyvn pavadinimai daromi su galnmis -is, - (-ys, -)
pagal plauko spalv ar pagal neigiamai vertinam ypatyb:
baltis, -, beris, -, jodis, -, yvis, -; vairys, - kikis, lei-
vys, -e lokys, bais, - beragis.
Viet pavadinimai turi galn -: gyle (: gils) giluma,
gelm, noal (: nuoals), plyn (: plynas) lyguma, dy
kuma.

5.2.2.3. V e d i n i a i i d a i k t a v a r d i

Asmen pavadinimai pagal amat ar nuolatin darb

turi galnes -ius, -, -is: katilius (: katilas) katil dirbjas,
kubilius, kurpius, raius, stalius. Tokios kilms yra ir
pavards Kubilius, Katilius.
Su priesaga -ius sudaromi neigiam poym turintys ve
diniai: blsius, milius, pelenius, seilius, snarglius, utlius,
kprius ir kt.
Asmen pavadinimai pagal priklausym tautai, gyvena
mj ar kilms viet daromi su galnmis -is, -: lietvis, -
(: Lietuva), latvis, - (: Latvija), edvis, - (: eduva), sd-
vis, - (: Sduva).
Gyvuli ir augal pavadinimai daromi su galnmis -is,
-ys, -: kuodis, - (: kuodas), kpris, -, dumblis (: dumblas);
gaurys, - (: gaurai), lakys jrinis uptakis; moterikosios
gimins vediniai i vyrikosios gimins su galne -: brie-
d ('.briedis), eln (: elnias), lit (: litas).
Vj pavadinimai daromi i pasaulio ali pavadinim
su galnmis -ys, -is: pietys (: piets), rytys (: rytai), iaurys
(: iaur), vakaris (: vakarai).

5.2.3. Priedliniai daiktavardiai

Daiktavardiai turi iuos priedlius: apy- (ap-, api-), at-
(ata-, ato-), be-, -, i-, ne-, nuo-, pa- (po-), per-, pra- (pro-),
prie-, prie-, s- (sam-, san-), u- (uu-, uuo-). Visi ie prie
dliai (iskyrus ne-) yra prielinksnins kilms.
Vieni priedliai daiktavardio sudt patek drauge
su veiksmaodio kamienu kaip galnins darybos rezul
tatas: ikama (: ikimti), ipirka (: ipirkti), nolaida (: nu
leisti), pojtis (: pajsti), o kiti prielinksnin konstrukcij
veriant vienu odiu: beprotis (: be proto), palovis ir palov
(:po lova), stal (: stalo). Darybos formantas yra ga
ln, forminanti od kaip sakinio element. O kiekvieno
darinio reikm individuali, tik i dalies susijusi su atitin
kam prielinksnini konstrukcij reikme.
Vietos ar su vieta susijusi dalyk pavadinimai
priedliai pa-, po-, -, ant-, apy-, u-: palovis (: po lova),
pasienis (: pagal, palei sien), panos (:po nosimi); podirvis
(: po dirva), poakis ir paakys (: po akimi), poievis (: po ie
ve); vartis (: varts); antkapis (: ant kapo), antpetis (: ant
peties); apykakl (: apie kakl), apyrank (: apie rank); U-
duris (: dr), Ukrosnis (: krosnies), Uribis (: U ribos),
Usienis (: U sienos). inoma, vienas kitas odis gali bti
atitols nuo darybos pamato, pvz.: antausis kirtis aus,
prieangis patalpa prie gyvenamj kambar, koridorius.
Laiko pavadinimai turi priedlius pa-, prie-, prie-,
apy-, i-: parytys metas prie ryt, prieauris (:prie
ar), priepieiai (: prie piets), apypiet (: apie piets),
apyvakar (: apie vakar) ir pavakare, pavakarys, inakiai,
ivakars (: i vakaro). Kai kuri laiko reikm turini
priedlini daiktavardi reikm aikiai susijusi su
atitinkam prielinksnini konstrukcij reikme, o kai ku
ri nutolusi. Bendra iems priedliniams daiktavar-
diams yra ne tik priedlio, bet ir viso kamieno (aknies)
laiko reikm.
Asmen pavadinimai turi priedlius be-, pa-, po-, -, i-.
Daiktavardiai su priedliu be- ymi asmen, kuriam trks
ta to, kas pasakyta kilmininku: bedalis (: be dalios), begdis
(: be gdos), bedarbis (: be darbo), belaisvis (: be laisvs),
beemis (: be ems) ir kt. Kit priedlini daiktavardi,
reikiani asmenis, ryys su atitinkama prielinksnine kon
strukcija ne toks rykus, bet nesunkiai iifruojamas: patvis
netikras tvas, atjs eim po tvo, pamot, podukra,
povaikis, idukter, namis namus priimtas gyventi sve
timas mogus.
Maesnio masto dalyk pavadinimai turi priedlius
pa-, po-: pameistrys dar ne meistras, meistro pagalbinin
kas, pakomisijys, pakomitetis, patarm; pogrupis, poris,
poskyris, poeimis ir kt.

5.2.4. D riniai (arba sudurtiniai odiai)

Driniai yra tie odiai, kuri darybos pamatas odi

junginys. Paprastai jie nagrinjami atsivelgiant tai, i ku
rios kalbos dalies yra antrasis dmuo. Pirmasis dmuo gali
bti kils i vairi kalbos dali, antrasis i daiktavardio
ir veiksmaodio. Darybos priemon galn.
Driniai esti su jungiamaisiais balsiais {grbliakotis, v
javaikis, gallauk, darbymetis) ir be j (garlaivis, jodvar-
nis). Jungiamuoju balsiu neina tik balsis e.
 I d a i k t a v a r d i o ir d a i k t a v a r d i o . Pirmoji
odio dalis apibria antrj pagal: 1) p a s k i r t : arbat
ols ols arbatai, kiemsargis kiemo sargas; 2) p r i
k l a u s y m : avikailis avies kailis, dalgiakotis dalgio
kotas, gandralizdis gandro lizdas; 3) v i e t : alksnia-
bud alksni grybas, ilauog, takaol', 4) p a n a u m :
dantiratis, kyliaratis, karduv; 5) m e d i a g : eglitvor,
ledkalnis, vaisvynis', 6) l a i k : naktipieiai, savaitratis, va
sarnamis ir kt.
Labai maai io tipo drini, kuri antrasis dmuo nu
sakyt pirmj: galamaiis (: maio galas), galgalvis (: galv
galas).
I b d v a r d i o ir d a i k t a v a r d i o : bendrabutis,
greitkelis, senbernis. Perkeltins reikms dariniai: skystapro
tis, -, bukagalvis, -, baltak degtin, altanosiai virtiniai
su mlynmis.
I s k a i t v a r d i o ir d a i k t a v a r d i o : tritomis, tri
grais, vienkiemis ir kt. Drinio reikm natraliai tolsta nuo
darybos pamato reikms: dviratis tai ne d ratai, o ir im
takojis neturi imto koj.
I v e i k s m a o d i o ir d a i k t a v a r d i o . I tikr
j pirmasis dmuo yra i dalyvio, kuris (kaip ir bdvardis)
turi nusakomj reikm: apskretkulnis (: apskretusiais kul
nais) nevarus mogus, iverstakis (: iverstomis akimis),
skeltanagis (: skeltais nagais), nuleistaptis, atlpasis, ne
praustaburnis ir kt.
I p r i e v e i k s m i o ir d a i k t a v a r d i o : aplinkkelis,
pusiaukel, pusiauiemis, gretasienis, dagtakis.
I v a r d i o ir v e i k s m a o d i n i o d a i k t a
v a r d i o . Drini pirmieji dmenys yra savi-, sava-, kita-:
savimeil, savidrausm, savamokslis, savadarbis, kitakilmis,
kitatatis.
Yra drini, kuri antrojo dmens galn nepakitusi:
savieiga, savikritika, saviveikla.
 I d a i k t a v a r d i o ir v e i k s m a o d i o : auksaka
lys, kaminkrtys, ienpjovys, badmirys, - mirtantis badu.
ie odiai gali bti dviej gimini (juokdarys ir juokdare),
taiau didioji j dalis reikia asmenis pagal vyr darbus ir
yra tik vyrikosios gimins (kraitveys, kaminkrtys). Daikt
ir reikini pavadinimai esti tik vienos kurios gimins: du
jotiekis, dmtraukis, kelrodis, laikrodis, galvoskis, mlave
is, saultekis.
Su galne -a yra daikt ir asmen pavadinim: saul
gra, akistata, emvalda, kalbotyra ir akipla, naktibalda.
I s k a i t v a r d i o ir v e i k s m a o d i o . Toki dri
ni nedaug, jie gali bti su galnmis -is, -, -a: dvikinkis, vien-
kinkis, viensdis, pirmagimis, -, vientris, -; dvisda, viena
skaita, dviskaita.
I v a r d i o ir v e i k s m a o d i o . Driniai su ga
lnmis -is, - ir -a: saviudis, -, savivartis, -, kitatikis, -;
saviaukla, savigarba, savigyna, savialpa, savijauta, savimyla.
Pavyzdiai rodo, kad pirmuoju komponentu eina tik dviej
vardi kamienai: kita- ir savi-.
I p r i e v e i k s m i o ir v e i k s m a o d i o : a) asme
n pavadinimai su galnmis -is, -ys, -: grabylys, -,
naujakurys, -, aikiaregys, -, garsiakalbis, -, iabuvis, -;
b) daikt ir reikini pavadinimai su galnmis -is ir -a:
kiauraptis, skerstraukis; lapdriba, plikala, pusiausvyra,
daugiskaita, su galne -as: naujadaras.

5.2.5. Kit kalbos dali daiktavardjimas

Paprastai daiktavardja bdvardiai ir bdvardin reik

m turintys dalyviai, kai j reikiama ypatyb yra labai svar
bi, esmin. Reikia skirti tikr daiktavardjim nuo daik
tavardins vartosenos. Daiktavardio pozicijose (veiksnio ir
papildinio) gali atsidurti daugelis bdvardi, bet nuo to jie
nevirsta daiktavardiais: A k l a s a k l netoli tenuves. (tts.)
Bepigu p l i k a m petis, t u r t i n g a m vogt, o s e n a m me
luot. (tts.) J a u n i oka em dreba, s e n i oka dantys
kleba, (.) Pastarajame sakinyje jauni yra bdvardis, bet
visai kas kita jaunasis, jaunoji. iuo atveju jaunasis jau
nikis, o jaunoji nuotaka. Tokie daiktavardiai, kil i ypa
tyb reikiani odi, yra: stiklin, pelenin, raalin; mie
gamasis, valgomasis, nelabasis, kuliamoji, greitoji.

5.3. Gramatins daiktavardi kategorijos

5.3.1. Gimin

Gimini yra dvi: v y r i k o j i ir m o t e r i k o j i . Daik

tavardiai nekaitomi giminmis, o pagal formas yra kurios
nors gimins. Vyrikosios gimins daiktavardiai turi gal
nes -as, -is, -ys, -(i)us, -uo: vyras, brolis, vagis, grblys, sns,
sodius, vanduo', moterikosios gim ins---- a, -, -i, -is, -uo:
aka, kate, dukt, marti, avis, sesuo.
Nordami isiaikinti, k reikia gimins form skirtu
mas, visus daiktavardius skirstome tris grupes: asmenis,
gyvnus ir daiktus reikianius daiktavardius.
Asmenis reikiani daiktavardi gimins forma rodo
tikrovje esant lyi skirtum.
1. Skiriasi ir kamienas, ir galn: vyras moteris, vyras
mona, berniukas mergait, tvas motina, brolis se
suo, dukt sns, dd teta, euras anyta, entas
marti, sveias vienia ir kt.
2. Vardai skiriasi tik galnmis: Antanas Antan, Brd-
nius Brdn, Giedrius Giedr, Eugenijus Eugenija,
Valentinas Valentina, o pavards ir priesagomis: Jo
naitis Jonaitien ir Jonaityt.
 3. Asmen pavadinimai pagal veikl, profesij skiriasi
tik galnmis. J labai daug: aktorius aktor, direkto
rius direktor, siuvjas siuvja, raytojas raytoja.
Kartais moterikosios gimins form turi ir vyrikosios
gimins daiktavardiai: vaidila, virila, dd, tt. Mokan
iam lietuvikai visikai nekliva moterikosios gimins ga
lns, ir jis sako tik tas tt, tas dd, tas vaidila, tas virila.
Kaip ir kitose kalbose, lietuvi kalboje yra daiktavar
di, turini bendr form abiem giminms: naktibalda,
padaua, disna, dvasna, nepasda, mme, prielipas, pne-
karas, igama, tarkalas, valkata. i daiktavardi gimin
rodo derinamj odi gimins formos tas valkata ir ta
valkata.
Asmenis ir kai kuriuos gyvnus reikiani daiktavar
di gimins form skirtumas ymi lyties skirtum. Taiau
vyrikosios gimins forma turi platesn reikm. Ji varto
jama ymti riai: mogs (vyras ir moteris), mokyklos di
rektorius (vyras ir moteris oficialiuose ratuose); bebras, vil
kas, elnias zoologijos vadovliuose. Buitinje kalboje
jaunikliai tik vyrikosios gimins: valkas (berniukas ir mer
gait), rikas, anikas, unikas, pariukas, kumelikas.
Gyvnus reikiantys daiktavardiai dvejopi: 1) sudaran
tys poras pagal lyt (kaip ir asmen pavadinimai) ir 2) por
nesudarantys (kaip ir daikt pavadinimai).
Poros yra tokios:
1. Skiriasi ir kamienas, ir galns: arklys kumel, an
tis gaigalas, uo kale.
2. Skiriasi priesaga ir galns: antis antinas, kate
katinas, lap lapinas, sis sinas.
3. Skiriasi tik galns: bebras bebre, elnias eln,
lokys lok, vilkas vilk.
Apibendrinimui renkamasi tik viena forma: Ten buvo
susirink daug m o n i (vyr ir moter). Laukuose gansi
a v y s ir k a r v s . Riejasi u n y s . vengia a r k l i a i .
Su odio reikme nesiejama daugumos gyvn ir vis
negyv daikt pavadinim gimins forma: virblis, kregde,
papga, ebenktis, vanagas ir namas, silas, lenta, kde,
dona. Todl tarmse sakoma dalgis ir dalg, morka ir
morkas, pagalv ir pagalvis, rdija ir radijas. Kaip bendrins
kalbos norm teisiname tik vien form {dalgis, morka,
radijas), bet jei tos formos vienodai plaiai vartojamos, ir
norminamuosiuose odynuose paliekamos kaip gretybs
(pagalvis || pagalv).

5.3.2. Skaiius
Dabar daiktavardiai turi du skaiius vienaskait ir
daugiskait. Vienaskaita reikia vien daikt, daugiskai
ta daugiau negu vien: agurkas agurkai, gle gls,
egl egls. Vienas apibrta, neskaidu, o daugiau
negu vienas neapibrta (neinia kiek).
Seniau bta ir dviskaitos, reikianios du daiktus, da
bar jos tik liekanos nekamojoje kalboje ir groinje
literatroje (du. vaiku, dvi ranki).
Dauguma daiktavardi kaitoma skaiiais, bet nemaai
ir nekaitom. Nekaitomi abstraktieji daiktavardiai (baim,
garb, laim, kania, nrimas, ydjimas), lig pavadinimai
(gripas, diova, sloga, difteritas, tymai, nieai), vj pava
dinimai (pietys, rytys, iaurys, vakaris), tikriniai daiktavar
diai (Vilnius, Neris, Medvgalis, Kdainiai, Pailaiiai), ne
kaitomi skaiiais mediag pavadinimai (arbata, ckrus,
auksas, degtin, taukai, irgos).
Nekaitomi skaiiais daiktavardiai turi kuri nors vien
skaiiaus form. J yra ir v i e n a s k a i t i n i , ir d a u g i
s k a i t i n i . Be to, yra ir skaiiuoti galimus daiktus rei
kiani daiktavardi, turini tik daugiskaitos form, kuri
jokio skaiiaus nerodo: akiniai, akios, kailiniai, kelns,
markiniai, diirys, dios, irkls ir kt. Priepriea vienas ir
daugiau negu vienas bdinga ir iems daiktavardiams.
J rodo situacija, konteksto elementai, specials dauginiai
skaitvardiai. Pvz.: Man patinka itie tavo k a i l i n i a i
(vienaskaita). K a i l i n i a i buvo sukabinti ukrosnje ant
sienos (daugiskaita; j rodo veiksmaodio priedlis su-).
Turiu d v e j u s k a i l i n i u s tokia pat daugiskaita, kaip
ir Turiu d u b r o l i u s . Dabar nebegalima atsakyti klau
sim, kodl langas, suknel turi abiej skaii formas, o
durys, markiniai tik daugiskaitos.
Kuopiniai daiktavardiai turi tik vienaskaitos form {la
pija, vyrija, jaunimas, visuomen, bendromen). Tai paai
kinama, remiantis reikme: visuma suvokiama kaip vienetas.
Skaiiais nekaitomi daiktavardiai gali turti abiej
skaii formas, bet tarp j yra reikms ar stilistinis skir
tumas, plg. arbata ir arbatos vairios jos rys. Daniau
siai, inoma, yra stilistinis skirtumas: Tuos vakarus ant kop
minsiu aminai. Nuo milin kanop ten dunda v a n d e -
n a i. (S. N.) Ami baigiu be m u i l , o dlto esu padu
si. {Z.) Amina ugnel spindi p e l e n e tyliam. (S. N.)
Reikms skirtum yra ir tarp skaiiais kaitom daikta
vardi vienaskaitos ir daugiskaitos, pvz., rtas (vienas)
ratai'. 1) daugiau negu vienas ratas: ia parduodami auto
mobili r a t a i ir 2) veimas: Kieno r a t u o s sdi, tam ir
giesm giedi, (tts.) Kai tarp vienaskaitos ir daugiskaitos ry
kus reikms skirtumas, odynuose skaiiaus formos patei
kiamos kaip atskiri odiai (plg. patalas ir patalai).
Mokslo kalboje vienaskaitos forma ymi r: mogui
baltoji m e k a yra pavojinga. I natrali iaurinio e l n i o
prie didiausias yra v i l k a s . (T. I.) Taiau nevengiama ir
daugiskaitos: Nuo kit k a i l i t a i skiriasi tik tuo, kad
gyvena nedideliais briais. (T. I.)

5.3.3. Linksnis

5.3.3.1. L i n k s n i r e i k m s
ir v a r t o j i m a s
Linksnis daiktavardio forma, rodanti jo vaidmen
odi junginyje ir sakinyje. Apie linksni formas kalbama
morfologijoje, apie reikmes sintaksje.
Lietuvi kalbos linksni sistem sudaro septyni links
niai vardininkas, kilmininkas, naudininkas, galininkas,
nagininkas, vietininkas ir auksmininkas. J aptarim ga
lima pradti nuo auksmininko, nes auksmininkas tiesiog
susijs su vardininku. Por auksmininkas vardininkas
vienija kreipimosi ir pavadinimo reikms: auksmininku
kreipiamasi (siauresn reikm), o vardininku pavadinama
ir kreipiamasi (platesn reikm).
Paprastai kreipiamasi tik asmen (moga, broli, sesute,
Onte), bet, asmeninant daiktus ir reikinius, galima daug
k kreiptis: Oi, r t a, r t a, r t e l e alioji, kodl ne
aliuoji iem vasarl? (tts.) Nors auksmininkas sakinio
dalimi neina, bet vis tiek turi ir prasmin, ir intonacin, ir
formalj ry su visu sakiniu. Tai daniausiai dialogo links
nis su antrojo asmens tariniu. Dana liepiamoji nuosaka:
Pairk, t v e Ii, Egl e, velk ir tu. (S. N.) S e n e l i ,
s e n e l i , atidaryk dureles, (tts.)
Be to, auksmininkas gali bti vardininko sinonimas: K
tu, m o g a u ( mo g u s ) , gali padaryti, kai visko trksta?
Nulenksi m o t u t (m o t u t e ) galv Damulei. (J. Blt.)
Vardininkas daniausiai reikia v e i k j ir eina
v e i k s n i u: M / 5 kaip tik laiku igirsta dundjim. (P. C.)
Per kaitr d r a m b l i a i slapstosi tankumyne. (P. M.) tai
l a p a i sulamjo, sukrutjo a k o s , v i r n s sulinga
vo. (V. K.) Gramatikoje veikjo (kaip ir daikto) svoka
platesn u buitin. ia veikia ir mogus, ir daiktas, ir koks
nors reikinys (Leidiasi s a u l . Kyla r k a s ) .
Kai tariniu eina neveikiamosios ries dalyvis, veiksnio
vardininkas reikia ne veikj, o v e i k i a m j d a l y
k (veiksmo objekt): Pirmoji t e l e g r a m a buvo isista
1884 m. (P. M.)
Danai vardininkai reikia b v ir eina vardine tarinio
dalimi: mons k u r m i a i , j gyvenimliai k u r m i a
r a u s i a i . (V.) Gyvenimas mano v j a s palaidas! (S. N.)
Aplinkybi reikms alutins. Jas gali turti tik laik ar
viet reikiantys daiktavardiai. Ir tai ne patys vieni, o su ki
tais odiais (skaitvardiais, vardiais) arba suporuotuose
antoniminiuose junginiuose (iema vasara, rytas vakaras, die
na naktis), reikianiuose visada, visur: K a s v i e n a
v a s a r a Lapinas gan gyvulius. (V. K.) K a s n a m a i tai
dmai, (tts.) Tai gaisro ugnis vieia d i e n a n a k t i s . (M.)
Kilmininkas priklausomas linksnis, sudarantis jungi
nius ir su veiksmaodiais, ir su daiktavardiais.
Veiksmaodi valdomas kilmininkas reikia v e i k i a
m j d a l y k (objekt) ir eina papildiniu: Negaila
j u o d b r i br, jaun d i e n jaunam negaila. (S. N.)
Ssk ia ir papasakok, kodl mogus nemoka l a i m s
iekoti. (V. K.) Troktu d r a u g o ariau. (M.)
Kai tariniu eina neveikiamosios ries dalyvis, kilminin
kas reikia v e i k j : Dl to Algiukas buvo ne syk s i n o
i p l a k t a s , kart a v i n o p a r b l o k t a s . (P. M.) Galima
klausti: Kas iplak Algiuk? Ir atsakyti: sinas iplak. Sis
veikj reikiantis kilmininkas yra papildinys.
Su veiksmaodiais vartojamas kilmininkas prasminiais
ryiais susijs su vardininku ir galininku. Pavyzdiui, nei
ginio kilmininkas gali bti kils ir i galininko, ir i var
dininko (rao laik -> nerao laiko. P e t r a s yra namie >
P e t r o nra namie). Kilmininkas su veiksmaodiniais
daiktavardiais taip pat atsiranda ir i vardininko, ir i ga
lininko: paukiai iulba -> pauki iulbjimas (i
vardininko), sja rugius -> rugi sjimas (i galininko).
Be to, kilmininkas nuo vardininko ir galininko skiriasi
tuo, kad vardininkui ir galininkui bdingas apibrtumas, o
kai norima pasakyti neapibrt, dalin veikj ar
veikiamj daikt kiek, vartojamas kilmininkas. Plg. A t
vaiavo sveiai ir Atvaiavo svei; Mokytojai teikme gles
ir Mokytojai teikme gli.
Su veiksmaodiais kilmininkas susijs ir aplinkybi ry
iu. Tiktai aplinkybe jis eina ne vienas, o su pasakyta ar
praleista bendratimi ir reikia v e i k s m o t i k s l : ^4^
a t j a u p a o k t i diaugsmo o k i o ir p a d a i n u o t i
vasaros d a i n o s . (S. N.) Zolys vedsi Kupst a l a u s (ger
ti). (Z.) Kvieiu jus p i e t ( v al gy t i ) . Sis kilmininkas pri
klauso ir nuo asmenuojamojo veiksmaodio, ir nuo bend
raties tikslo reikms.
 Su daiktavardiais vartojamas n u s a k o m a s i s k i 1-
m i n i n k a s. Jis nusako, apibdina daikt ir sakinyje eina
nederinamuoju payminiu. Juo nusakomos labai vairios
daikt ypatybs: priklausymas, mediaga, i ko kas pada
lyta, kilms vieta, koks nors ypatingesnis poymis ir kt. Pvz.:
ilas kvepjo kaip pilnas avili k i n i n k o sodas. (V. K.) Ir
galvojo dabar narsusis Margiris ant u o l o suolo sdda
mas. (V. K.) e t m e t Joniukas jau piemuo. (J. B.) Tai
buvo koki d e v y n e r i m e t berniukas, v i e s i a n t
a u s u d r i b u s i p l a u k , l i e s o ir i b l y k u
s i o v e i d o . (P. C.)
Kilmininkas turi ir s t i p r i n a m j reikm: Prailo
sodas i e d iedais. (S. N.) ygiavome granatoms tryktant
k e l i keliais neinomais. (P. S.)
Naudininkas reikia daikt, kuriam kas daroma, ir sa
kinyje daniausiai eina papildiniu. Pirmiausia toki reikm
turi eidamas su naudininkiniais veiksmaodiais (atsiduoti,
atstovauti, aukotis, dkoti, grasinti, kenkti, keryti, pataikauti,
pirtis, prietarauti, tarnauti, trukdyti, vadovauti, vergauti ix
kt.): Dkoju ta u u diaugsmo valandl. (V. M.-P.) ia
mes prisiekiame savo posmais tarnauti e m e i , g r o i u i ir
m o g u i . (E. M.)
Labai danai objekto naudininkas eina kaip antrasis pa
pildinys su galininkiniais veiksmaodiais: P o e t a m s ki
tiems numylta ranka i laur vainik n u p y n . (M.) Kis-
tynaits a p m a z g o j o vandeniu k e l e i v i u i nuvargusias
kojas. (. V.)
Objekto naudininkas eina ir su jokio papildymo nerei
kalaujaniais veiksmaodiais, svarbu, kad t veiksm ga
lima kam paskirti: Dl to ir y p s o s i Mykoliukas ne iam
p a s a u l i u i . (V.) v i e t mnulis v r e l i a m s , v i e t
ant viekelio p a k e l e i v i a m s . (Z.)
V e i k j o naudininku reikiamas asmuo ar daiktas,
kuriam kas yra ar darosi savaime: Niekur A d o m u k u i ne
bebuvo taip gera, kaip su dde. (V.) / kiekvien berel patup
diau po gegut: tai smagu bus m e r g a i t m s , kai jos visos
kukuos. (Just. M.) Ypa ryki veikjo reikm padalyvio kon
strukcijoje: V y r a m s benekant, Katr ne praustis. (Z.)
 T i k s l o r e i k m : Oi irge, irge juodbrli, taisyk
kojas k e l i o n l e i. (tts.) Ne m e d i o k l e i gimt, ne
m e d i o k l e i augot. (V. K.)
L a i k o naudininkas: Net samdinius, ir tuos parsiveda
v i d u r v a s a r i u i . (J. B.) Petras grino eimyn a t e i
n a n t i e m s m e t a m s . (Z.)
Naudininkas, vartojamas su veiksmaodiniais daiktavar
diais ar bdvardiais, reikia t i k s l , paskirt, kartu ilaiko
ir objekto reikm: aukotis tvynei -> aukojimasis tvynei, au
ka tvynei; dkoti tvams -*padka tvams; gerbti senatv ->
pagarba senatvei; gabus muzikai, nuolankus valdiai, kenks
mingas sveikatai, tinkamas medioklei: Nepridengta galva eini
per t varp laukus ir g e r a s tu e m e i , ir t a u tavo em
gera. (V. M.-P.) Gal a ir ne per m a a s k u l k a i . (Just. M.)
ios ems mano nesptai b i a i n e r e i k a l i n g i b u v o
man karali dovan likuiai. (V. M.-P.)
Galininkas, vartojamas su teigiamais galininkiniais
veiksmaodiais, reikia daikt ir eina papildiniu. Tai o b-
j e k t o galininkas: Bet atjo iema, n u g r i n d t i l t u s
per eerus. (V. K.) em k l ol , ol k l r as, rasa
k l p a s a g l , pasagl i r g , (tts.) Po neiginio
galininkas virsta kilmininku: nekl ols.
Su negalininkiniais veiksmaodiais laiko svokas rei
kiani daiktavardi galininkas eina l a i k o a p l i n
k y b e . Tada juo atsakoma klausimus kada? kaip danai?
kaip ilgai? klausim kada? atsakoma vienu galininku, o
kitus du padeda atsakyti ir kiti jungin sudarantys odiai:
D i e n kaip lelijl ydjo, n a k t kaip mnulis blizg
jo. (V. K.) Sunki mano senatv, k a s d i e n ir k a s n a k
t vis tas pats grauimas ir neramios mintys. (J. Bl.) A jau
s e p t y n i a s d i e n a s kankinuosi, neinodamas klausyti
ar neklausyti to balso. (K. S.) Nurimus irdis v i s a m i
klausyt birelio simfonijos smuik ir fleit. (V. M.-P.)
nagininkas turi daug reikmi, bet svarbiausia i j
n a g i o ( i n s t r u m e n t o ) reikm (todl jis ir vadina
mas nagininku (lot. instrumentalis): K i r v i a i s turdavo
prasikirsti keli. (. V.) Kai kurie m svaidyti a k m e n i m i s ,
nordami bedion nuvyti emyn. (P. M.) Tinginys ir keli
k o j a rodo. (tts.)
nagininko ryys su tam tikros reikms veiksmaodiais
nra toks stiprus kaip galininko. Todl jis vartojamas su
visokiais veiksmaodiais, ypa su galininkiniais, kaip an
trasis papildinys. Kartais esti net galininko sinonimas: ritis
skarel ir ritis skarele', ryti skarel ir ryti skarele; vilktis
palt ir vilktis paltu', vilkti palt ir vilkti paltu', autis batus
ir autis batais', avti batus ir avti batais; mautis pirtines ir
mautis pirtinmis; mvti pirtines ir mvti pirtinmis.
nagininkas papildiniu eina ir su nereikalaujaniais jo veiks
maodiais (irti, kvepti, atsikvpti, viesti, vytti ir kt.):
Tos kaukols iri a k i d u o b m tiesiai Lietuv. (Just. M.)
Kvepia d u r p y n u ir ems s r u m u . (M. Kt.) Vl aitriais
gimtins d m a i s atsikvpt irdis panoro. (V. M.-P.)
Su tapsm reikianiais veiksmaodiais {tapti, pasidaryti,
virsti, likti, uaugti ir kt.) nagininkas reikia veikjo b v :
Maironis jam tapo m i l i n u , dievaiiu, idea-
l . (V. M.-P.) Maas grdelis didiu m e d i u u a u g a . {J.)
Veiksmaodis bti kartais reikia tapti. Dl to na
gininkas ir vardininkas vartojami kaip sinonimai: Adomas
nori bti k u n i g u ir Adomas nori bti k u n i g a s .
nagininkas vartojamas ir aplinkybms reikti:
1. V i e t o s nagininkas: Jie lydi mane gimtins i l a i
n m ir k l o n i a i s . (V. M.-P.) Katyt pradjo liauti vilk
dama e m e savo knel. (J. B.)
2. B d o nagininkas: Uogienojai kaip rtos k e l m a i s ,
k e l m a i s elia. (A. B.) G r a u m u pamesiu, muti ne
reiks, jeigu tavo ses u mans teks. (S. N.)
3. L a i k o nagininkas: Paiu p a v a k a r i u sugro
duobkasiai ir Saliamut. (J. Blt.) D i e n o m n a k t i m skai
iuoti bt yra taip menka ir koktu. (V. M.-P.) Kas r y t a i s
v a k a r l i a i s pakr tau ugnel? (J.)
 nagininkas su savo payminiais nusako daikt, apib
dina j ir sakinyje eina n e d e r i n a m u o j u p a y m i n i u .
Tai k o k y b s nagininkas: Kranklys atsimin, kad tai toji
pati varpin, kur jaunas bdamas pirmkart pamat gra
i, m e l s v a i v i l g a n i o m i s p l u n k s n o m i s p a
tel. (P. C.) Juodmargis, platus kaip krosnis, r a u d o n o m i s
i p i k t u m o akim bulius neskuba sti. (J. B.)
Vietininkas aplinkybi linksnis. Jo reikms priklau
so tik nuo daiktavardio reikms.
V i d a u s vietininkas. Jo reikm rykiausia tada, kai
daiktavardis reikia trimat daikt: T r o b o j e net galva su
kosi nuo dm. (I. S.) Liepsnai sigavus, p u o d e viralas
pradjo mai kunkuliuoti. (P. C.)
Abstrakij daiktavardi vietininkas gali turti b -
d o reikm: Matai, Ilele, kokiame n e t u r t e mes gyve
name. (I. S.) (Plg. kaip neturtingai.) Gyvendami v i e n y b -
j e, dievaiiams tik. (A. B.)
Daugeliu atvej abstrakij daiktavardi vietininko
reikm sunkiai nusakoma: negalima paklausti nei kur, nei
kaip: T a m s o j e a silpnesnis, mans nepalaiko pasau
lis. (Just. M.) Klaus klaus laktingala nakties velnios kal
bos ir suman imginti savo bals nakties t y l u m o j . (P. M.)
L a i k o vietininkas: Ir tai jau elmuo r u g s j y veliai
sualiavo. (V. M.-P.) Negi kurio ento malonei atsiduosime
s e n a t v j e . (V. K.) Vienintelis prijaukintas m e z o l i t e gy
vnas buvo uo. (r.)
Sis vietininkas turi sinonim: Brolis ikl jos gimimo
dienoje (dien) didel puot. (J. Bl.) Toje pat valandoje (T
pat valand) suvirko kdikis. (Z.) Kur adi eiti tokiame al
tyje (tokiu aliu)? (r.)
B v i o vietininkas sakinyje eina vardine tarinio dali
mi. Jis retas: pasitaiko tik groinje literatroje ir buitinje
kalboje (netgi ne i dien): Nereikjo apgaulioti, nes tamsta
vyrika galva ir ne jos m e t u o s e tebesi. (Z.) A paioj g e
r u m o j , nors tokia didel atrodau. (J. Bl.) Valkiai vienuos
m a z g u o s , reikia naujus verti. (J. Bl.)
 Dabar gramatikos pateikia tik vien vietinink, bet se
novje j bta net keturi. Kiti inyk, lik tik kaip prie
veiksmiai: vakarop, galop, velniop, namie, namo, lak, lau
kan. Forma laukan, mikan (vidaus einamasis vietininkas)
groinje literatroje ir tarmse vartojama dar gana danai:
M i k a n , bdavo, eini, tai net ak veria. (A. B.) Balt s
kelia aukso v e i m a n . (S. N.) Yra ir vienaskaitos forma
mikan, ir daugiskaitos mikuosna. Bet vienaskaita varto
jama daniau. Be to, is vietininkas dar reikia laiko ir bdo
aplinkybes: Vis dien utino kaip puode, bet p a v a k a r n
truput atvso, padangs net nusidumblavo. (V. K.) Vai nu
diugo broluliai, nusidiaugraituliai, v i e n a n b a i s a u
jie suuko. (V. K.)
Prie linksni dabartins kalbos norminamosiose gra
matikose is vietininkas dabar neminimas, nes visais atvejais
(net frazeologiniuose junginiuose) jau pakeistas galininku
su prielinksniu : ijo mikan ijo mik, atvaiavo sve-
iuosna atvaiavo sveius, kvieiu talkon kvieiu
talk; ranka rankon, koja kojon ranka rank, koja koj.

5.3.3.2. L i n k s n i u o t s
Daiktavardi kaitymas linksniais ir skaiiais yra link
sniavimas. Linksni galns rodo ne tik linksn, skaii, bet
ir daiktavardio gimin (namas namai, brolis broliai;
aka akos, gle gls).
Pagal linksni galni sutapim daiktavardiai skirstomi
linksniuotes. Iki iol mokyklinse gramatikose linksniuots
buvo ymimos kelintiniais skaitvardiais pirmoji, antroji,
treioji, ketvirtoji ir penktoji linksniuot. Linksniuoi tvar
ka buvo nustatyta pagal joms priklausani odi kiek ir
linksniavimo tipo stiprum. Pirmoji linksniuot vyriko
sios gimins {vyras, sveias, vejas, kikis, gaidys). ia links
niuote linksniuojama didioji vyrikosios gimins daikta
vardi dalis. Antroji linksniuot, su labai maomis iim
timis (virila, tt, dd), moterikoji. Ja linksniuojama
didioji dalis moterikosios gimins daiktavardi (aka,
vynia, marti, pati, kate), treioji miri, daugiau mote
rikosios gimins daiktavardi ir kur kas maiau vyriko
sios (avis, sis, vagis, vris), ji daug silpnesn u pirmj ir
antrj linksniuot. Ketvirtoji (sns, vaisius) ir penktoji
(akmuo, piemuo, sesuo, dukt) labai nedaug odi turin
ios, nykstanios linksniuots, daugelis j linksni form
supanajusios su stiprij linksniuoi formomis (pvz., vai
siams kaip ir broliams arba akmens ir akmenio kaip brolio).
Kalbos mokslas rodo, kad geriau linksniuotes vadinti ne
kelintiniais skaitvardiais, o raidmis, paimtomis i linksni
galni, kurios iek tiek atspindi ir senuosius istorinius ka
miengalius. Daiktavardi linksniuots vadinamos pagal
daugiskaitos naudininko galni balsius, o jei tas naudi
ninkas pakits, neatitinka senojo kamiengalio, tada links
niuot nustatoma pagal vienaskaitos vardinink. Pa
vyzdiui, vaisius bus (i)u linksniuots, o daugiskaitos
naudininkas jau sutaps su (i)a linksniuots daiktavardi
naudininku (vaisiams kaip broliams).
Linksniuoi kiekis ilieka tas pats, tik skiriasi kai ku
ri odi priklausymas. Pavyzdiui, tradicinje grama
tikoje avis, vris priklaus treiajai linksniuotei, o akmuo,
sesuo, dukt penktajai. Pagal daugiskaitos naudininko
bals visi ie odiai dabar priskirti i linksniuotei. Atskira
yra linksniuot. Linksniuoi eil nustatoma pagal joms
priklausani odi kiek. Taigi yra penkios daiktavardi
linksniuots: pirmoji (i)a linksniuot, antroji (i)o
linksniuot, treioji linksniuot, ketvirtoji (i)u link
sniuot ir penktoji i linksniuot.

5.3.3.2.L (i)a l i n k s n i u o t

(i)a linksniuotei priklauso vyrikosios gimins daikta

vardiai, kuri vienaskaitos vardininko galns yra -(i)as,
-is, -ys, kilmininko -(i)o, o daugiskaitos naudininko galns
balsis -(i)a-: vns. vard. vyras, klias, vjas, brolis, gaidys', vns.
kilm. vyro, kelio, vijo, brolio, gaidio; dgs. naud. vyrams,
keliams, vjams, broliams, gaidiams. Si linksniuot visikai
atitinka tradicin pirmj linksniuot.

V ienaskaita
V. vyras kelias vejas brolis gaidys
K. vyro kelio vjo brolio gaidio
N. vyrui keliui vjui broliui gaidiui
G. vyr keli vej brol. gaid
\n. vyru keliu, veju broliu gaidiu,
Vt. vyre kelyje vjyje brolyje gaidyje
. vyre kely vjau broli gaidy

D augiskaita
V. vyrai keliai vjai broliai gaidiai
K. vyr keli vj broli gaidi
N. vyrams keliams vjams broliams gaidiams
G. vyrus kelis vjus brolius gaidis
n. vyrais keliais vjais broliais gaidiais
Vt. vyruose keliuose vjuose broliuose gaidiuose
. vyrai keliai vjai broliai gaidiai
1. Atkreiptinas dmesys vietininko ir auksmininko
linksnius. Teorikai iuos linksnius turi visi daiktavardiai,
bet praktikai vietininkas nebdingas asmenis ir gyvnus
reikiantiems daiktavardiams. Ir kalboje j beveik negir
dime. Netgi taisome: Reikia ugdyti m o k i n i u o s e (= mo
kini) pasitikjim savimi.
auksmininkas atvirkiai bdingas asmenis reikian
tiems daiktavardiams. Kai vienaskaitos vardininkas turi ga
ln -as, auksmininkas turi -e (vyras vyre), jei vardininko
galns -ias, -ys, auksmininko -y (sveias svety, gai
dys gaidy), o jeigu vardininko galn -is, auksmininko
yra -i (brolis broli). O vejas, siuvjas turi auksminink
vijau, siuvjau.
 Tikriniai daiktavardiai su galne -as {Jonas, A nta
nas, Vainoras) turi auksmininko galn -ai {Jonai, A n
tanai, Vainorai). Dl i daiktavardi takos danai gir
dime sakant ir bendrinius daiktavardius tvai, entai.
Maybini daiktavardi auksmininkas daniausiai
sakomas visai be galns: Antank, broliuk, tveliuk arba
Antanei, bemul, bet kartais pasakomi ir su galnmis A n
tanukai, broliukai, broleli, broluli.
Daugiskaitos auksmininko galn visada (vis links
niuoi) sutampa su vardininko galne, bet is sutapimas
nereikia, jog daugiskaita neturi auksmininko (kreipimosi
formos).
Negyvus daiktus arba kai kuriuos gyvnus reikiani
daiktavardi auksmininkai reti. Todl j formos atrodo
negyvos, dirbtins: kely, eini, krajau. prastesni daniau
asmeninam daikt auksmininkai, kai kreipiamasi reto
rikai: gaidy, galvijau, kiaule, saule, eme.
2. (i)a linksniuotei priklauso ir sangriniai daiktavar
diai, daromi i veiksmaodi su priesagomis -imas ir
-ymas. Jie vienaskaitos vardininke turi galn -as prie san
gros afiks -si. Tai abstrakios reikms daiktavardiai,
linksniuojami tik vienaskaita.
V. sukimasis raymasis
K. sukimosi raymosi
N. sukimuisi raymuisi
G. sukimsi raymsi
n. suklmusi raymusi
Vt. sukimesi raymesi
S. sukimesi raymesi
Vietininkas ir auksmininkas beveik nevartojami links
niai. Daugiskaitos nra, nes abstrakcijos neskaiiuojamos,
taiau ypatingais atvejais pasitaiko vardininkas {verlmaisi,
keitimaisi) ir kilmininkas (verimusi, keitimsi).
 3. (i)a linksniuotei priskirtinas ir odis menuo, jo tik
vardininkas nedera prie ios linksniuots. Sis daiktavardis
prie kintamj galn turi priesag -es-.
V ienaskaita D augiskaita
V. menuo menesiai
K. menesio menesi
N. menesiui menesiams
G. menes menesius
n. menesiu menesiais
Vt. menesyje menesiuose
S. menesi menesiai

5 3 3 .2 2 . (i)o l i n k s n i u o t

Pagal (i)o linksniuot linksniuojami moterikosios gi

mins daiktavardiai, kuri vienaskaitos vardininkas turi
galn -a, -ia, -i, kilm ininkas-----os, -ios, o daugiskaitos
naudininkas---- oms, -ioms (-joms).
Prie j liejasi bendr abiem giminms form turintys
daiktavardiai su vienaskaitos vardininko galne -a: drimba,
kerpla, neklauada, nevkla, ir keletas vyrikosios gimins
daiktavardi: vaidila, virila. Daugiau yra pavardi: Biek
a, Dauka, Diksa, Stundia, Venclova, Trimca, Zika.
Daugiausia yra daiktavardi su galnmis -a, -ia ir tik
du su galne -i (marti, pati).
Tai dalis tradicins antrosios linksniuots.
V ienaskaita
V. galva vynia sauja marti
K. galvos vynios saujos marios
N. galvai vyniai saujai mariai
G. galv vyni sauj mari
n. galva vynia sauja maria
Vt. galvoje vynioje saujoje marioje
. galva vynia sauja maria || marti
 V. galvos vynios saujos marios
K. galv vyni sauj mari
N. galvoms vynioms saujoms marioms
G. galvas vynias saujas marias
n. galvomis vyniomis saujomis mariomis
Vt. galvose vyniose saujose mariose
S. galvos vynios saujos marios
T daiktavardi, kuri vienaskaitos vardininkas turi ga
ln -a, -ia, o kirtis yra nepastovus, vienaskaitos auksmi
ninko linksnis skiriasi nuo vardininko kiriavimu. Tai reikia
sidmti, kreipiantis moteris ir mergaites vardais: vie
naskaitos vardininkas Aldona, Ilona, Rta, Rasa, o auks
mininkas Alddna, Ildna, Rta, Rasa. odis marti turi dvi
auksmininko formas viena j skiriasi nuo vardininko ir
galne, ir kiriavimu (marti maria), o kita tiesiog var
dininko forma, vartojama kreipiantis.

5.3.3.2.3. l i n k s n i u o t
linksniuots daiktavardi vienaskaitos vardininko ga
ln -, kilmininko---- s, daugiskaitos naudininko---- ms.
Visi jie i esms moterikosios gimins, iskyrus bend
rinius vyrikosios gimins daiktavardius tt, dd, iek tiek
pavardi: Gerv, Lap, Dirs, Breiv, Krve. Be to, jai pri
klauso bendr abiem giminms galn turintys daiktavar
diai mm, spirgeli.
ios linksniuots daiktavardi gana daug.
V ienaskaita
V. gerv bit aikt kate
K. gervs bits aiktes kates
N. gervei bitei aiktei katei
G. gerv bit aikt kt
n. gerve bite aikte kat
Vt. gervje bitje aiktje katje
. gerve bite aikte kate
 D augiskaita
V gervs bits aikts kats
K. gervi bii aiki kai
N. gervms bitms aiktms katms
G. gerves bits aiktes kats
n. gervmis bitmis aiktmis katmis
Vt. gervse bitse aiktse katse
. gervs bits aikts kats
Vienaskaitos auksmininkas skiriasi nuo vardininko ga
lne {gerv gerve), o kilnojamojo kirio odi ir kiria
vimu {aikte aikte, kate kate).
Maybini daiktavardi auksmininko sakymas ir be
galns bdingas vis linksniuoi daiktavardiams. Todl
ne iimtis yra ir linksniuot: mergei, merguei, sest, Ele-
nt, mamyt.

5.3.3.2.4. (i)u l i n k s n i u o t
Si linksniuot yra itisai vyrikosios gimins, odi ne
daug. Daugiskaitos naudininke -u- matyti tik tada, kai eina
po kietojo priebalsio {sns snms, turgus turgums).
Po minktojo priebalsio ios linksniuots daiktavardi dau
giskaitos naudininkas turi -a- {skaiiams, vaisiams). O ne
kamojoje kalboje bei tarmse ir po kietojo priebalsio yra -a-
{snams, tufgams), pvz.: Jums nelemta, s n a i, augt berne
liais dailiais. (S. N.) Taigi i linksniuot gerokai apnykusi,
o nustatoma kaip ir kitos pagal vienaskaitos vardininko
galn -(i)us ir jos variant -jus ir daugiskaitos naudininko
-ums, -iams. Kilmininko galn -aus, -iaus, -jaus.
V ienaskaita
V. sns skaiius pavojus
K. snas skaiiaus pavojaus
N. snui skaiiui pavojui
G. sn skaii pavoj
n. snumi skaiiumi pavojumi
Vt. snuje skaiiuje pavojuje
. sna skaiiau pavojau
 V. suns skaiiai pavojai
K. sn skaii pavoj
N. snms skaiiams pavojams
G. snus skaiis pavojs
n. snumis skaiiais pavojais
Vt. snuose skaiiuose pavojuose
S. suns skaiiai pavojai
Savitai linksniuojamas daiktavardis mogs. Jo vienas
kaita priklauso (i)u linksniuotei {mogs, mogas, mogui,
mog, mogumi, moguje, mogau), o daugiskaita lin
ksniuotei {mons, moni, monms, mones, monmis,
monse).

5.3.3.2.5. i l i n k s n i u o t
i linksniuotei priskiriami daiktavardiai, kuri vienaskai
tos vardininkas turi galn -is, o kilmininkas -ies (A) (buvusi
treioji linksniuot) ir galnes -uo, -, kilmininkas -ens, -ers
(H) (buv penktosios linksniuots). ios linksniuots daugi
skaitos naudininko galn -ims.
'II; daiktavardi, kuri vienaskaitos vardininkas turi ga
ln -is, o kilmininkas -ies, daugiau yra moterikosios gi
mins {avis, akis, sis, ns is) ir kur kas maiau vyrikosios
gimins {dantis, vris, vagis). Daiktavardiai, turintys vie
naskaitos vardininko galn -uo, yra vyrikosios gimins.
Tik vienas odis sesuo moterikosios. J gimin atskiria
vienaskaitos kilmininkas: vyrikosios gimins kamiengalis
---- ens {akmens, vandens), o m oterikosios-----ers {sesers).
Galns - moterikosios gimins daiktavardio dukt kil
mininkas -----ers.
V ienaskaita
A B
V. avis dantis vanduo sesuo dukt
K. avies danties vandens sesers dukters
 N. aviai daniui vandeniui seseriai dkteriai
G. av dant vanden seser dkter
Jn- avimi dantimi vandeniu seserimi\ dukterimi\
seseria dkteria
Vt. avyje dantyje vandenyje seseryje dukteryje
. avie dantie vandenie seserie dukterie
D augiskaita
V. avys dantys vandenys seserys dukterys
K. avi dant vanden seser dukter
N. avims dantims vandenims seserims dukterims
G. avis dantis vandenis seseris dkteris
n. avimis dantimis vandenimis seserimis dukterimis
Vt. avyse dantyse vandenyse seseryse dukteryse
. avys dantys vandenys seserys dukterys
Atkreipkite dmes ios linksniuots galnes. Labiau
siai skiriasi vienaskaitos vardininkas, kilmininkas ir nau
dininkas. A grups odi vienaskaitos vardininkas turi ga
ln -is, o kilmininkas -ies, o B grups vienaskaitos var
dininkas turi -uo ir -, o kilmininkas -ens, -ers.
Vienaskaitos naudininko galns skiria vyrikj {-iui,
-en-iui) nuo moterikosios (-iai, -er-iai) gimins. Vis kit
linksni galns (tiek vienaskaitos, tiek daugiskaitos), at
metus B grups -en- ir -er-, sutampa. Tiktai silpnesns B
grups vienaskaitos nagininkas turi po dvi formas. Vyri
kosios gimins daniau vartojama galn sutampa su
(i)a linksniuots nagininko galne (plg. broliu ir vandeniu),
bet yra ir i linksniuotei bdinga forma vandeninti. Moteri
kosios gimins nagininkas, atvirkiai daniau vartoja
mas i linksniuotei bdinga forma {seserimi, dukterimi), bet
sakomas ir su (i)o linksniuots galne (seseria, dkteria).
Be to, B grups vyrikosios gimins vienaskaitos kilmi
ninkas danai sakomas su (i)a linksniuots kilmininko ga
lnmis: nio, akmenio, vandenio (plg. brolio, kikio).
 Ii Bdvardis
6.1. Bdvardi reikm

B d v a r d i s kalbos dalis, reikianti daikto ypatyb.

Visos bdvardio gramatins formos rodo ypatybs pri
klausym daiktui ir derm su daiktavardio formomis bei
reikmmis. Paprastai bdvardis sakinyje eina derinamuoju
payminiu (geras mokinys, grai gl, medinis stalas, juoda
spinta) arba vardine tarinio dalimi (Jonas d i d e l i s , o Petras
dar d i d e s n i s . Mergait jau s v e i k a ) . Net ir tais atvejais,
kai svetimi daiktavardiai neturi gimins, skaiiaus ir link
snio galni, bdvardis rodo j gimin, skaii ir linksn:
skans ragu, erdvi foj, erdvioje foj, senos ledi, jodas taksi.
Bdvardis paymi daiktavardio gimin, kai daiktavar
dio forma gimins neskiria (tikras pabaisa, tikra pabaisa,
senas kerpla, sena kerpla) arba kai vyrikosios lyties as
menis reikia odiai su moterikosios gimins galnmis
(geras dd, senas dailid). ie pavyzdiai rodo, kad derini
mus ne paprastas galni sutapimas ar atitikimas, o de
rinamojo odio prasminis ryys su savarankikuoju odiu.
Bdvardi reikiamos daikto ypatybs nevienodos: vie
nos vidins, kintamos, vairiai vertinamos ir keiiamos, pvz.:
gras valkas, gras 6ras, protinga mdteris. Vieniems tas pats
daiktas gali bti geras, kitiems labai gras, tretiems
apygeris, o dar kitiems geriausias. Pagaliau tas pats daik
tas vienomis aplinkybmis gali bti gras, o kitomis blo
gas. Tokie bdvardiai, kuri reikiama ypatyb yra kintama
ir gali bti vairiai vertinama, vadinami kokybiniais.
Kiti bdvardiai reikia ypatyb, grietai apibrt santy
kio su kitais daiktais ir reikiniais. Ji visiems ir visais atvejais
ta pati, pvz.: medinis stalas (man, tau, jam; vakar, iandien ir
visada, nei maiau, nei daugiau), vakarinis laikratis, pienika
sriuba, vilnon suknel. ie bdvardiai vadinami santyki
niais. Visi jie yra dariniai.
 Santykiniai bdvardiai neturi kokybiniams bdvar
diams bding poymi: laipsni, vardiuotini form,
nederinamosios bsenos formos (bevards gimins); i j
nedaromi prieveiksmiai su -ai, -yn, priedli apy-, po-,
priesag -okas, -ytis vediniai.
P a s t a b a. Ir kokybiniai bdvardiai kartais gali neturti kokio
nors gramatinio poymio, pvz.: nia, bergdia, gyvas dar nemirs,
knibsias ir kt. nelaipsniuojami, nes tai nesuderinama su tikrove, bet
potencin laipsniavimo galia yra, pvz., bergdias darbas, bergdios pas
tangos gali bti vairaus laipsnio. Taip pat gyvas vikrus, judrus (gyvas
gyvesnis gyviausias). Tie kokybiniai bdvardiai, kurie dl aiki
prieasi nelaipsniuojami, nuo santykini vis tiek atsiskiria galjimu tu
rti vardiuotines formas (bergdioji, nioji, knibsiasis, gyvasis).

6.2. Bdvardi daryba

Bdvardis skiriasi nuo daiktavardio visais poymiais

reikme, forma ir vartojimu. Todl ir bdvardi daryba
skiriasi nuo daiktavardi darybos ne forma, bet esme.

6.2.1. Priesag vediniai

Bdvardi priesaginei darybai bdinga: 1) nedidelis
priesag kiekis ir 2) priesag daugiareikmikumas. Todl
priesagins bdvardi darybos apraas tik paiais bend
riausiais bruoais gali sutapti su daiktavardi priesagins
darybos aprau.

6.2.1.1. V e d i n i a i i d a i k t a v a r d i
Vediniai i daiktavardi turi priesagas -inis, -, -ingas,
-a, -ikas, -a, -(i)otas, -a, -(i)uotas, -a ir kt. Dariausia i j ir
daugiausia reikmi turi priesaga -inis, -.
Priesagos -inis, - vediniai reikia: 1) mediag, i ku
rios padarytas daiktas: varin rankena rankena i vario,
vario rankena, akmeninis kirvelis kirvelis i akmens, ak
mens kirvelis; 2) priklausym tam, kas pasakoma pama
tiniu odiu (iskyrus asmenis): kiauliniai taukai kiauli
taukai, berins akos ber akos; 3) panaum tai, kas
reikiama pamatiniu odiu: roin spalva tokia kaip ro
s, lektins akios kuri purenamosios dalys panaios
lktes, lininiai plaukai tiess, velns, lin spalvos;
4) daikto paskirt: arbatinis auktelis auktelis, skirtas ar
batai, avins irkls avi kerpamosios irkls, ventinis
drabuis skirtas ventms; 5) daikto ypatyb pagal viet:
apatiniai dantys, galinis langas kuris namo gale, kieninis
laikrodis neiojamas kienje, vietiniai gyventojai iabu
viai; 6) ypatyb pagal laik: naktinis budjimas budjimas
nakt,pavasarins gls ydinios pavasar, vasariniai dra
buiai dvimi vasar; 7) ypatyb pagal pagrindin veikimo
priemon, energijos altin: dirin maina varoma dir
ais, vandeninis malnas varomas vandeniu, elektrinis
virdulys verdama elektra, ibalin lempa deginama i
balu; 8) ypatyb pagal polink: kanapinis virblis lesantis
kanapes, kanaplesis, saldaininis vaikas mgstantis saldai
nius; ()) ypatyb pagal mat: litrinis butelis litro talpos,
mtrins malkos metro ilgio, pudinis paras sveriantis
pd, sprindiniai lainiai sprindio storio ir kt.
Priesagos -ingas, -a vediniai reikia: 1) ypatyb pagal
gausum to, kas pasakyta pamatiniu odiu: akmeningas
laukas su daug akmen, balsingas vyras stipraus balso,
lietingas oras su ilgais, gausiais lietumis, spalvingi dra
buiai vairi spalv, ryki spalv; 2) gimt polink: ka
ringa gentis linkusi kariauti, kertingas mogus links
kertauti, tvarkinga mergait mgstanti tvark; 3) kalbant
apie gyvulio patel, neiojani vaisi: paringa kiaul, rin
ga avis, veringa karv ir t. t.; 4) ko nors turintis: darbingas
mogus turintis jg, galintis dirbti, laiminga mergait tu
rinti laims, pasisekimo, talentingas vaikinas turintis ta
lent. I ios grups skiriasi du bdvardiai: turtingas ir
skolingas.
 Priesagos -ikas, -a vediniai reikia: 1) ypatyb pagal pa
naum: asilikas usispyrimas atkaklus ir kvailas, bobi
kos kalbos nerimtos, taukalai, brolikas sutarimas kaip
broli, artimas, dangika spalva kaip giedro dangaus;
2) ypatyb pagal daikto priklausym riai: kareiviki dra
buiai uniforma, lotynikos raids lotyn raids, lenkiki
obuoliai atveti i Lenkijos.
Perkeltine reikme vartojami dariniai: milinikas dar
bas labai didelis ir reikmingas, monikas elgesys geras,
praktiki patarimai naudingi.
ios priesagos darum rodo daugyb vedini i tarp
tautini odi: apatikas, ekonomikas, elegikas, magikas,
logikas ir kt.
Priesagos -etas, -a vediniai: glta skarel su gli pie
iniais, dmtas varkas su dmmis, duobtas kelias ke
lias su duobmis, vaigdtas dangus nustas vaigd
mis, raupltas veidas, emtos rankos. Ryki paviriaus pa
dengimo ir gausumo, turjimo reikm.
Priesagos -otas, -a vediniai reikia ypatyb pagal ko nors
turjim: aarotos akys pilnos aar, rasotas stiklas
padengtas rasa, kuprotas mogus su kupra, strazdanotas
veidas nustas strazdanomis, kanotas rytas su
kanomis, rku, akota liepa veli, isiakojusi.
Perkeltin reikm: galvotas vyras imintingas, protin
gas, gabus.
Priesagos -(i)uotas, -a vediniai turi dvi rykesnes reik
mes: 1) ymi daikto ypatyb pagal ko nors turjim, dv
jim: akiniotas vyras su akiniais, gumbota lazda su
gumbais, kailiniuota moteris su kailiniais; 2) padengt
paviri: degutotas, ibalotas, kreidotas, raaluotas; spuo
guotas veidas, randotos rankos su randais, spuogais pa
viriuje.
Priesagos -inas, -a vediniai labai artimi priesag -etas ir
-uotas vediniams, plg.: dlkinas drabuis ir dulktas kelias,
dumblinos kojos ir dumbluotos kojos. Taiau absoliuios
tapatybs nra: kraujotos rankos iteptos krauju, o
kruvinos rankos ne tik iteptos, bet ir nusikaltlio rankos;
dulktas paprastai tik pavirius, o dulkinas prisisiurbs
dulki.

6.2.1.2. V e d i n i a i i v e i k s m a o d i
Daugyb dviskiemeni bdvardi turi bendr akn su
veiksmaodiais: senas senti, bkas bkti, baltas
balti. Aiku, kad tarp i odi yra ir reikms, ir darybos
santykis. Kai kurie bdvardiai nuo veiksmaodi skiriasi
ir priebalsinmis priesagomis -d-, -n-, -r-, -s-, -t- ir kt.:
salds a lti), drgnas {: drkti), glenas ( :glti), sukrs
(: skti), baltas (: balti), tamss (: temti). Tokius dviskieme
nius bdvardius mokyklins gramatikos laiko paprastai
siais, nes sunku paaikinti darybos krypt.
Priesagos -finis, - vediniai turi bendraties kamien:
austinis {:austi), dirbtinis {'.dirbti), raytinis {'.rayti), suk
tinis {: skti). J reikm labai artima btojo laiko nevei
kiamosios ries dalyvi reikmei: pintin juosta pinta
juosta, megztin suknel megzta suknel. Priesagos -tinis
vediniai ymi daikto r pagal padarym, o dalyviai tik
i atitinkamo veiksmo kilusi ypatyb. Tai labai artima, bet
ne tapatu. Pvz., lenktinis peilis yra ne lenktas, o lanksto
masis. ios priesagos vediniai link daiktavardti: megztinis,
veltiniai i viln veltas apavas, vyniotinis suvyniotas m
sos ar kokios telos gaminys, suktinis toks okis.

6.2.1.. V e d i n i a i i b d v a r d i
Vediniai su maybinmis priesagomis daromi i koky
bini laipsniuojamj bdvardi. vairios priesagos
{-utis, -, -ytis, -, -{i)ukas, -, -(i)ulis, -, -lis, -, -ylis, -,
-uiukas, -uliukas, -utlaitis ir kt.) gali jungtis prie tos paios
aknies. Pvz.: maas matis, maytis, maikas, mailis,
malis, maylis, mauiukas, maulikas, mautlaitis.
 Priesagos -okas, -a vediniai reikia: 1) ypatyb, trupu
iuk virijani norm: varkas didokas, batai maoki, sijo
nas platokas; 2) ypatyb, artim priedlio apy- vediniams
(r. 6.2.3): duslokas balsas apyduslis, storokas mogus
apystoris, saldokas obuolys apysaldis.
Priesag -svas, -a, -vas, -a, -zganas, -a vediniai reikia
atspalvius: gelsvas, -a, melsvas, -a, juosvas, -a, rasvas, -a,
pilkvas, -a. Priesag fonetin sudtis rodo, kad ie bd
vardiai galt bti padaryti ir i atitinkam veiksmaodi:
juosvas (: juosti), gelsvas (: gelsti), rasvas (: rasti), bet pilk
vas, balkvas, balzganas, melzganas, alzganas susieti su
veiksmaodiais bt sunku.
Vediniai su priesaga -inis, - reikme beveik nesiskiria
nuo pamatini odi: ambinis, - (: ambs), skersi
nis, - (: skersas), saldin obelis salduk, lyginis (: lygus).
Sudaiktavardj vediniai: skersinis gimnastikos prietai
sas, palaidin toks virutinis drabuis, rudin toks ap
siaustas.

6.2.1.4. V e d i n i a i i k i t k a l b o s d a l i

I daugini skaitvardi bdvardiai daromi su priesaga

-(i)opas, -a: vieneriopas (: vieneri), dvejopas (: dveji), trejopas
(: treji), ketveriopas (: ketveri) ir 1.1. Netgi sakoma deim
teriopas, imteriopas, nors atitinkam daugini skaitvardi
ir nra. Veikia analogija. Keleriopas padarytas i skaitvar-
dinio vardio keleri, bet visokeriopas analoginis darinys,
nes nra vardio visokeri, priesaga iuo atveju laikytina o
dio dalis -etiopas.
I skaitvardi dar daromi bdvardiai su priesagomis
-inis, -, -ainis, -: eiolikinis skietas, penkiolikin mergait,
ketvirtainis pyragas.
I vardi daromi bdvardiai su priesaga -ikas, -a: m a
nikas (: manas), tavikas (: tavas), jsikas, savikas (: sa
vas), visikas (: visas).
 I prieveiksmi bdvardiai daromi su priesagomis
-inis, -, -yktis, -, -ykias, -a: aplinkinis (: aplink), atgalinis
(: atgal), nuolatinis (: nuolat), tiesioginis (: tiesiog),pernyktis
ir pemykias sniegas (:pernai), vakaryktis ir vakarykias
valgis (: vakar).

6.2.2. Galni vediniai

Su galnmis -as, -a, -us, -i bdvardiai daromi i veiks

maodi. Pagrindin j reikms skirtum lemia odio
priklausymas kalbos daliai: veiksmaodiai reikia veiksm,
o bdvardiai ypatyb kaip veiksmo rezultat.
Galns -us, -i vediniai: pakils, -i (: pakilti), apdairs, -i
(: apsidairyti), pastabs, -i (: pastebti), ilaids, -i (: ileisti),
nuostabs, -i (: nustebti), laids, -i (: leisti), laks, -i (: lkti),
klamps, -i (: klimpti), rams, -i (: rimti), talps, -i (: tilpti)
ir kt.
Galns -as, -a vediniai: atkilas, -a (: atkelti), atviras, -a
(: atverti), atskiras, -a (: atskirti), itias, -a (: iti), pravi
ras, -a (: praverti), udaras, -a (: udaryti)', bkas, -a (: bkti),
blogas, -a (: blogti), menkas, -a (: menkti),plikas, -a (:plikti),
senas, -a (: senti) ir kt.

6.2.3. Priedliniai bdvardiai

Bendrinje kalboje paprastai vartojamas tik priedlis

apy-, reiau po-, o tarmse yra ir pa-, prie-, pro-. Visiems
iems priedliams bendra tai, kad nauj od sudaro kartu
su galne tik i laipsniuojamj bdvardi: apygeris, -
(: geras), apyalis, - (: alias) ne visai ikeps, posaldis,
- (: salds). J reikm artima priesagos -okas, -a vedi
niams saldokas, -a ne visai, truput saldus (r. 6.2.1.3).
Tarmi pavyzdiai: P a g e r a s mogus, tik p a p i k t a s . (Kamajai)
Laukai jau p r o p l i k i a i sniego nedaug. (Survilikis) Jei mogus p rie-
k u r t i s , tai ir p r i e k v a i l i s . (Alov)
 Tik priedlis ne- pats vienas (be galns) padaro nauj
od, teigiamojo odio antonim: geras negeras blogas,
vars nevars purvinas, didelis nedidelis maas,
gras negras bjaurus. Priedlis ne- raomas kartu.
Bet yra nemaai atvej, kai ir su kokybiniais bdvardiais
ne yra dalelyt ir raoma atskirai: is drabuis ne juodas, tik
tamsoje taip atrodo. Su spalvas reikianiais bdvardiais,
kai tik paneigiama, o ne pasakoma, kokia tai spalva, ne
raomas atskirai: ne alias, ne raudonas, ne mlynas.

6.2.4. Driniai (arba sudurtiniai odiai)

Bdvardi drini esm nesiskiria nuo daiktavardi,

todl jie, kaip ir daiktavardiai, pirmiausia skirstomi pagal
antrj dmen. Vyrikosios gimins sudurtini bdvardi
galn -is, o m oterikosios-----, kartais -as, -a. Driniai
gali bti su jungiamaisiais balsiais ir be j, pvz.: saldia-
rgtis, - ir saldrgtis, -; nuskustagalvis, - ir nuskustgal-
vis, -. Tik be jungiamojo balsio jodbris, -, almar
gis, -, keturpsias, -ia; tik su jungiamuoju balsiu buka
galvis, -, silpnaprotis, -, penkiakampis, -.

6.2.4.1. P u r i n i a i s u d a i k t a v a r d i n i u
antruoju dmeniu

I b d v a r d i o ir d a i k t a v a r d i o drini yra
daugiausia: baltagalvis senelis su balta galva, prails, ilga
kaklis sotis su ilgu kaklu, plaiapetis vyras petingas,
maaratis mogus maai, menkai temokantis rayti, gla
vandens uvys glj vanden uvys ir t. t.
I d a i k t a v a r d i o ir d a i k t a v a r d i o drini
nedaug, juose esama metaforizacijos: ilkavilns avys vel
ni, toki kaip ilkas viln, arkliadantis mogus su di
deliais kaip arklio dantimis, briedkrianis peilis.
 I s k a i t v a r d i o ir d a i k t a v a r d i o : dviaktis
namas dviej aukt, dviratis veimas su dviem ratais,
devyniagalvis slibinas su devyniomis galvomis, dvimetis
vaikas dvej m et, penkialapis dobilas, penkiakamp
vaigd, antraeils pareigos alutins.
I v a r d i o ir d a i k t a v a r d i o : kitatatis kitos
tautos, svetimalis, imetis, nevisprotis, kitakalbis, kasmtis,
kasdienis darbas.
I d a l y v i o ir d a i k t a v a r d i o : atlpasis su at
lpusiomis ausimis, skustagalvis skusta galva, nugrubna
gis nugrubusiais nagais; yra metaforizacijos: nutrktgalvis,
pramutgalvis idyklis, lenktapirtis vagis.
I p r i e v e i k s m i o ir d a i k t a v a r d i o : daugiadiens
lenktyns, daugiakalbis mogus, daugiapin karv, pusiauam-
moterik.

6.2A2. D r i n i a i s u b d v a r d i n i u
antruoju dmeniu

J labai nedaug, o daryba ne vis pakankamai aiki,

pavyzdiui, vismlynis gali bti padarytas i viess
mlynas ( b d v a r d i o ir b d v a r d i o ) ir i viesiai
mlynas ( p r i e v e i k s m i o ir b d v a r d i o ) . Gal tik
gyvuli spalvos nusakomos driniu i p r i e v e i k s m i o ir
b d v a r d i o : jodbris irgas juodai bras, almarg
karv alai marga, baltais ir alais lopais, bet ir tai reik
m kiek nutolusi nuo darybos pamato: jodbris tamsus
bras, beveik juodas.
Yra ir individuali darini: gegraibis gaidiukas rai
bas kaip gegu, linydris audeklas lin ied ydrumo,
keturpsias vaikiojantis keturiomis mogus ar vaikas.
Apie gyvulius, turinius keturias kojas, niekas nesako ke
turpsias.
 6.2.4.3. D r i n i a i su v e i k s m a o d i n i u
antruoju dmeniu
I d a i k t a v a r d i o ir v e i k s m a o d i o driniai
remiasi veiksmaodio valdomuoju junginiu: duonriekis
peilis (: riekti don). Bet akn tvarka drinyje rodo ki
toki pamatinio junginio odi tvark (duon riekti).
(O gal donriekis i duonos riekiamasis peilis.) Plg. kitus
pavyzdius: aldar trikoj (: daryti al), arkliaris virvs
(: riti arkl), blviaskutis peilis (: sksti blves), iemkeniai
rugiai (: kenia iem), kanaplesis virblis (: lesti kanaps).
I s k a i t v a r d i o ir v e i k s m a o d i o sudaryt
drini struktra dabartinje kalboje ne visada aiki. Pa
vyzdiui, dvigul lova skirta gulti dviem, dvikinkis, vien-
kinkis veimas kinkomas dviem ar vienu arkliu, bet bd
vardiai dvilypis, trilypis, dvigubas, trigubas, ketrgubas turi
tik istorikai paaikinam antrj dmen: -lypis siejamas su
lipti, o -gubas su gabti. Bet dabar is ryys toks blankus,
kad -lypis ir -gubas danai vadinama ne odiais, o prie
sagomis.
I p r i e v e i k s m i o ir v e i k s m a o d i o : greitviris
puodas (naujadaras i greitai virti), kiauramuis grtas
(: kiaurai muti), sasvirs bulvs (: sausai virti) virtos su
maai vandens, pusaugis vyras ne visai uaugs.

6.2.5. Kit kalbos dali budvardjimas

Bdvardiais virsta linksniuojamosios veiksmaodio
formos dalyviai, kurie taip pat reikia daikto ypatyb ir
derinami su daiktavardiu. Daniau bdvardja neveikia
mosios ries vardiuotiniai dalyviai: skalbiamasis muilas,
gelbjamoji valtis, siuvamoji maina, raomoji mainl,
raomasis darbas, gyvenamasis namas, miegamasis kamba
rys, drumstas vanduo (plg. drumzlinas), atvertas langas (plg.
atviras), virtos ne alios bulvs, sktas mogus sumanus,
apsukrus, klastingas, lenkta nosis su kuprele.
 Bdvardja ir vienas kitas veikiamosios ries dalyvis:
pasits altis labai didelis, pals noras labai didelis,
netiks vaikas.
Dalyvis, pereidamas bdvardi klas, ilaiko tik savo
iorin fonetin form, bet netenka ries ir laiko reikms,
pvz., siuvamoji maina tai ne ta, kuri dabar kas siuva, o
ta, kurios paskirtis siti.
Kaip bdvardis kartais vartojamas skaitvardis vienas:
mogus todl ir panaus Diev, kad jis toks vienias, toks
baisiai v i e n a s . (Just. M.)

6.3. Bdvardi gramatins kategorijos

6.3.1. Derinamosios kategorijos ir linksniavimas

Bdvardis derinamas su daiktavardiu g i m i n e ,

s k a i i u m i ir l i n k s n i u . Bdvardi derinamosios
kategorijos (j form sistemos) neturi savarankiko turinio,
tik rodo bdvardio ry su daiktavardiu.
Gimin, kaip ir visos derinamosios kategorijos, rodo
bdvardio santyk su daiktavardiu. Kiek gimini turi daik
tavardis, tiek j turi ir derinamasis odis, tik daiktavardiai
skirstomi pagal gimines, o bdvardiai kaitomi giminmis.
Pagal gimins galni poras bdvardiai sudaro tris gru
pes, tradicinse gramatikose vadinamas bdvardi links
niuotmis: 1) -as, -a ir -ias, -ia; 2) -us, -i; 3) -is, -.

6.3.1.1. B d v a r d i linksniavimas

Bdvardi linksni galns daugeliu atvej formaliai

sutampa su daiktavardi galnmis. Todl mokslin gra
matika, remdamasi tais sutapimais, atskiria vyrikosios
bdvardi gimins linksniavim nuo moterikosios (nors
tai yra to paties odio formos).
 (i)a linksniuot
Pagal i linksniuot linksniuojami: a) bdvardiai, ku
ri vienaskaitos vardininkas turi galnes -as, -ias (giras, a
lias, najas, geriausias), o kilm ininkas---- o, -io (gero, alio,
najo, geriausio)', b) bdvardiai, kuri vienaskaitos vardi
ninkas turi -is, kilmininkas -io, o daugiskaitos naudininkas
-iams (medinis, apygeris, baltakaklis); c) bdvardiai, kuri
vienaskaitos vardininkas turi -is, -ys, kilmininkas -io, o dau
giskaitos naudininkas -iems (didelis, didesnis, kairys).

a) V i e n a s k a i t a
V. giras alias najas geriausias
K. gero alio najo geriausio
N. geram aliam naujam geriausiam
G. gir ali naj geriausi
n. geru. aliu nauj geriausiu
Vt. gerame aliame naujame geriausiame
. giras alias najas geriausias

Daug iskaita
V. geri ali nauji geriausi
K. ger ali nauj geriausi
N. geriems aliems naujiems geriamiems
G. gerus alis naujs geriausius
n. gerais aliais naujais geriausiais
Vt. geruose aliuose naujuose geriausiuose
. geri ali nauji geriausi

i bdvardi ir vienaskaitos, ir daugiskaitos auks

mininkai sutampa su vardininkais.
 b) V i e n a s k a i t a
V. medinis apygeris baltakaktis
K. medinio apygerio baltakaklio
N. mediniam apygeriam baltakakliam
G. medin apyger baltakakl
n. mediniii apygeriu baltakakliii
Vt. mediniame apygeriame baltakakliame
S. medini apygeri baltakakli
D augiskaita
V. mediniai apygeriai baltakakliai
K. medini apygeriu baltakakli
N. mediniams apygeriams baltakakliams
G. medinis apygerius baltakakliiis
n. mediniais apygeriais baltakakliais
Vt. mediniuose apygeriuose baltakakliuose
S. mediniai apygeriai baltakakliai
Vienaskaitos auksmininkas turi savit form,
giskaitos homonimin su vardininku.
c) V i e n a s k a i t a
V. didelis didesnis kairys
K. didelio didesnio kairio
N. dideliam didesniam kairiam
G. didel didesn kair
n. dideliu didesni kairi
Vt. dideliame didesniame kairiame
S. dideli didesni kairy
Daugiskaita
V. dideli didesni kairi
K. dideli didesni kairi
N. dideliems didesniems kairiems
G. didelius didesnis kairis
n. dideliais didesniais kairiais
Vt. dideliuose didesniuose kairiuose
S. dideli didesni kairi
 is (i)a linksniuots pogrupis ypatingas tuo, kad vienas
kaitos linksni galns itisai sutampa su b, o daugiskai
tos s u a pogrupio galnmis. Tai mirusis linksniavimas.
Taip linksniuojamos visos auktesniojo laipsnio vyrikosios
gimins formos ir vienas kitas nelyginamojo laipsnio bd
vardis.
(i)u linksniuot
Bdvardi gras, kantrs, salds vienaskaitos vardi
ninkas, kilmininkas, galininkas (gras, graas, gra) ir
daugiskaitos vardininkas (gras, kantrs, salds) rodo
u linksniuot, kiti linksniai (i)u linksniuot (grai, gra
i, grais, graiuose), o dar kiti (i)a linksniuot (gra
iais). i linksniuoi daiktavardiai yra atskiri, o tas pats
bdvardis turi vairioms linksniuotms bding form. Tad
pagrindinis kriterijus j skirti turt bti to paties odio
linksni galns, turinios -u- po kietojo ar minktojo prie
balsio, ir vienaskaitos kilmininkas, sutampantis su u links
niuots daiktavardi kilmininku.
V ienaskaita
V. gras lygus panas
K. graas lygas panaas
N. graiam lygiam panaiam
G. gra lyg pana
n. grai lygiu panai
Vt. graiame lygiame panaiame
. gras lygus panas
D augiskaita
v. gras lygus panas
K. grai lygi panai
N. graiems lygiems panaiems
G. grais lygius panais
n. graiais lygiais panaiais
vt. graiuose lygiuose panaiuose
. gras lygs panas
 Jis kur kas paprastesnis u vyrikosios, nes ir vardins
vienaskaitos vietininko, daugiskaitos naudininko galns (ge
rose, graiose; gerom s, graiom s, plg .jo se ir jo m s ) sutampa su
atitinkamas vienaskaitos vardininko galnes turini daikta
vardi galnmis. Taigi gera linksniuojama kaip aka,
alia kaip vynia, grai kaip marti, m edin kaip kde.
Moterikosios gimins bdvardiai linksniuojami pagal
dvi (i)o ir linksniuotes.
(i)o linksniuot
V ie n a s k a ita
V. gera alia grai graiausia
K. geros a lios graios graiausios
N. g ira i a lia i graiai graiausiai
G. ger a li grai graiausi
n. gera a lia graia graiausia
Vt. geroje alioje graioje graiausioje
S. gera a lia grai graiausia
D a u g is k a ita
V. g iro s a lio s graios graiausios
K. ger ali grai graiausi
N. gerom s a lio m s graiom s graiausiom s
G. geras a lias graias graiausias
n. gerom is a lio m is graiom is graiausiom is
Vt. gerose aliose graiose graiausiose
S. g iro s a lio s graios graiausios

linksniuot
V ie n a s k a ita
V. geresn m edin apym a
K. geresnes m edin s apym as
N. geresnei m edin ei apym aei
 G. geresn m edin apym a
n. geresne m edin apym ae
Vt. geresnje m edin je apym aje
S. geresne m edin e apym ae
D augiskaita
V. geresns m edin s apym as
K. geresni m edini apym ai
N. geresnm s m edin m s apym am s
G. geresns m edin s apym as
n. geresnm is m edin m is apym am is
Vt. geresnse m edin se apym ase
S. geresns m edin s apym as
ios linksniuots vienaskaitos auksmininko galn sa
vita, nesutampanti su vardininko galne.

6.3.1.1.3. v a r d i u o t i n i bdvardi
linksniavim as

Kokybiniai bdvardiai (visi j laipsniai) turi ir var

diuotines formas, susidariusias 3-iojo asmens vardiui su
sijungus su kintamja galne. Linksniuojant kinta ir papras
tojo bdvardio, ir vardinio elemento galns, jos kartais
susilieja (geriesiem s i geriem s + jie m s), o kartais pasirodo
kaip atskiros (gerj i ger + j ).
Vyrikosios gimins linksniavimas
V ienaskaita
V. gerasis aliasis grasis geresnysis
K. gerojo a lio jo graiojo gersniojo
N. gerajam a lia jam graiajam geresniajam
G. gerj ali j graj gersnj
n. geruoju ali oju graioju geresnioju
Vt. gerajam e a lia ja m e graiajam e geresniajam e
. gerasis aliasis grasis geresnysis
 D augiskaita
V. gerieji alieji graieji geresnieji
K. gerj alij graij geresnij
N. geriesiem s aliesiem s graiesiem s geresm esiem s
G. gerosius aliosius graiosius geresniosius
n. geraisiais aliaisiais graiaisiais geresnialsiais
Vt. geruosiuose aliuosiuose graiuosiuose geresniuosiuose
S. gerieji alieji graieji geresnieji

Moterikosios gimins linksniavimas

V ienaskaita
v. geroji alioji graioji geresnioji
K. gerosios a liosios graiosios geresniosios
N. gerajai alia jai graiajai gersniajai
G. gerj alij graij geresnij
n. gerja alija graija geresnija
Vt. gerojoje a liojoje graiojoje geresniojoje
. geroji alioji graioji geresnioji

Daugiskaita
V. gerosios a liosios graiosios geresniosios
K. gerj alij graij geresnij
N. gerosiom s alio siom s graiosiom s geresniosiom s
G. gersias alisias graisias geresnisias
n. gerosiom is aliosiom is graiosiom is geresniosiom is
Vt. gerosiose aliosiose graiosiose geresniosiose
. gerosios a liosios graiosios geresniosios

6.3.2. Nederinamosios kategorijos

J yra trys form grups: laipsniai, vardiuotins ir

nederinamosios bsenos formos. Tai tik bdvardio grama
tins kategorijos, nepriklausanios nuo daiktavardio.
 6..2.1. L a i p s n i s

Laipsniavimas ypatybs kiekio nustatymas lyginant.

Laipsniuojami tik kokybiniai bdvardiai, reikiantys kin
tamj ypatyb.
Skiriami trys laipsniai: nelyginamasis (nulinis), kai ypa
tyb tiesiog konstatuojama, neymint jos kiekio, auktes
nysis ir aukiausiasis. Nelyginamasis laipsnis laipsni
form sistem eina kaip j darybos pamatas.
Auktesnysis laipsnis padarytas i nelyginamojo su prie
sagomis -esnis, -esn. Jis turi tris reikmes.
1. Lyginami du daiktai tos paios ypatybs atvilgiu ir
vienas turi jos daugiau negu kitas: Vargas s u n k e s n i s u
akm enl, o d is a t r e s n i s u dagill, (tts.) L ik im a s visa
do s g a l i n g e s n i s negu m ogu s. (V K.)
2. Yra lyginama, bet su kuo lyginama, tik numanoma,
sakinyje neireikta: A tn ek m an s a u s e s n i m alk, (r.)
Vadinasi, j yra visoki, ir reikia atrinkti. ios reikms
auktesniojo laipsnio forma neigiamame kontekste gauna
aukiausiojo laipsnio reikm: G e r e s n s m arios net p a
ti nebt Jonukui parin ku si. (V. K.) Ir m ogu i nra d i d e s
n s laim s kaip bti sveikam ir dirbti m gstam darb, (r.)
3. Daiktas lyginamas pats su savimi, tik kitomis aplin
kybmis: Jis iandien s v e i k e s n i s negu vakar, (r.) M ergait
grai ir a d a b ti d a r g r a e s n . (I. S.)
Auktesniojo laipsnio bdvardiai prie priesagos -esnis
gali turti ir maybs element -l-. Jis laipsnio reikmi
nekeiia: 1. Petras a u k t l e s n i s u J o n ; 2. A tn ek
s a u s l e s n i m a lk ; 3. Jis iandien s v e i k l e s n i s
negu vakar.
Aukiausiasis laipsnis daromas i nelyginamojo su prie
saga -iausias, -a. Trys reikms:
1. Daiktas iskiriamas i visumos pagal didiausi ypa
tybs kiek: Egl l a i m i n g i a u s i a i vis m ari. (S. N.)
D augel m s tvynje yra pu iki ir grai viet, b et tarpu j
g r a i a u s i a ir g a r s i a u s i a D ain avos alis. (V. K.)
2. Visuma, i kurios skiriamas daiktas, numanoma: Jeigu
m an e kas paklaust, kuriam e em s kam pelyje m ogu i g r a
i a u s i a s pavasaris, r a m i a u s i a vasara, s p a l v i n g i a u
s i a s ruduo, b a l i a u s i a s ir p u r i a u s i a s iem os snie
gas, a atsakyiau tvikje. (Ant. B.)
3. Daiktas turi labai didel ypatybs kiek, kurio nemano
ma viryti: K ai jo pil, rado d i d i a u s i tyl visi m ie
gojo. (J. Bl.) B kit bkit, m s ups, m arias g i l i a u s i a s
ir skam bkit, m s dainos, p o alis p l a i a u s i a s . (M.)
Aukiausij laipsn rodo ne tik priesaga, bet ir lygi
namieji konteksto odiai: i vis, u visus, tarp vis, vis,
ku o aukiausias. Aukiausiojo laipsnio lyginamj odi
kontekste ir auktesniojo laipsnio forma gyja aukiausiojo
laipsnio reikm: E i v i s v i r e s n i s auga baravy
kas. (A . B .) K u r u v i s u s i r m e s n i s , kur u v i s u s
g r a e s n i s , tai a skirsiu t irgel p e r laukel jo ti. (tts.)

6.3.2.2. v a r d i u o t i n i a i bdvardiai

vardiuotiniai gali bti visi kokybiniai bdvardiai ir j

laipsni formos: geras gerasis, geresnis geresnysis, ge
riausias geriausiasis; gras grasis, graesnis gra
esnysis, graiausias graiausiasis. vardiuotiniai negali
bti priesag ir priedli vediniai i kokybini bdvardi
(gerokas, gerutis, apygeris). (vardiuotini bdvardi links
niavimas pateiktas po paprastj, r. 6.3.1.1.3.)
Lietuvi kalbos gramatikos vardiuotini bdvardi
vartojim nusako taip:
1. vardiuotiniai bdvardiai vartojami skiriant daikt
tam tikros ypatybs atvilgiu: R eikia pasakyti, k a d p i k t o j i
p a m o t buvo ragana. (J. Bl.) Pairk t b r j arkl, (r.)
 2. vardiuotini bdvardi reikm artima aukiau
siojo laipsnio reikmei: M otina su d i d i j a m ergike skal
bsi. (Z.) Isirinko p a t d i d j arkl. (J.)
3. vardiuotiniai bdvardiai skiria daikt prieingos
ypatybs atvilgiu. Tai ypa bdinga poriniams daiktams:
D e i n i j a a k im i nem ato, k a i r i j a au sim i negirdi, (.)
Pasirio S tepukas p rie d e i n i o s i o s kojos pai , o prie
k a i r i o s i o s p a sp ir . (P. C.) M anm , k a d n a u j i e j i k a i
m ynai bus geresni u s e n u o s i u s , (r.)
4. Nurodo daikto r (terminologine prasme): lengvoji
pram on , raudonieji dobilai, dm tasis elnias, trapsis gluos
nis, duslieji, skardieji priebalsiai, tariam oji, liepiam oji n u o
saka, vyrikoji, m oterikoji gim in.
iuo atveju bendrinje kalboje be vardiuotini bd
vardi neisiveriama {lengvoji p ra m o n negali bti vadi
nama lengva).
5. Turi pabriamj reikm. Tautosakoje jos daniau
siai vartojamos su maybiniais daiktavardiais ir pabria
j malonin reikm: geroji m otinl, senasis tvelis, ja u n o ji
mergel, p lo n o sio s drobels, baltosios rankels, skaistieji
veideliai.
Pabriamj reikm turi ir su daiktavardiais, rei
kianiais nemalonius mogui daiktus ar reikinius: baissis
slibinas, lykioji gyvat ir kt.

6.3.2.3. N e d e r i n a m o j i b s e n o s f o r ma

J turi tik kokybiniai bdvardiai: M ergaitei ia g e r a ,

g r a u , . Gera nesuderinta su naudininku m ergaitei. Forma
gera negali eiti derinamuoju payminiu, nes nereikia daikto
ypatybs ir nelinksniuojama.
ios bdvardi formos reikia kam nors priklausom
{M an g e r a , g r a u ) savarankik bsen {M ike t a m
s u, lauke a l t a . N aktis. T y l u . Tik girdti, kaip laikrodis
tiksi a n t sien os.).
 Nederinamosios bsenos formos turi laipsniuojamj
bdvardi kamien, todl ir jos laipsniuojamos: gera
geria geriausia; gra graiaii graiausia. Auk
tesnysis laipsnis apibendrintas ir prieveiksmiams (plg. ge
ra geria geriausia ir g era i geria geriausiai;
gra graia graiausia ir graiai graia gra
iau siai).
Sakinyje nederinamosios bdvardio formos eina:
1. T a r i n i u : a) kai veiksnys ireiktas nederinamuoju
vardiu ar bdvardiu: Yra kakas s p d i n g a , g r a u ir
drauge l i d n a ioje rudenio ir p a va sa rio laisv pa d a r
kelionje i to lim o s iaurs tolim as p ie t dau sas ir a t
gal. (. V.); b) kai veiksnys veiksmaodio bendratis:
M eilikauti n e d o r a , b j a u r u , a l i n g a . (J.); c) kai veiks
nio visikai nra: Taip g i e d r a ir l i n k s m a ! (M.) B oba i
rat ratam s l e n g v i a u , (tts.) Jos gali eiti ir su
vyrikosios ar moterikosios gimins veiksniu: A rklys p e r
b r a n g u , (.) G alva galvai n e l y g u , (tts.)
2. V e i k s n i u ir p a p i l d i n i u daiktavardio link
sni vietoje: G e r a eina toli, o b l o g a d a r toliau, (.) Ir
p l a t u su kratu, ir g i l u su dugnu, (.) m ogu s m ogui,
vaikei, p a d a ro p i k t a , k ai irdis ugula. (V. K.)
Taip danai pavartojami atitinkam reikm turintys vy
rikosios gimins kilmininkai. Plg.: N epasakysiu n ieko n a u-
j a ir N epasakysiu n ieko n a u j o . Jis m u m s dau g g e r a p a
dar ir Jis m u m s dau g g e r o padar.

fglf Skaitvardis_________________________

7.1. Skaitvardi reikm ir gramatins

ypatybs
S k a i t v a r d i s yra kalbos dalis, reikianti daikt
skaii arba tiksli j viet eilje. Nuo kit kiekyb rei
kiani odi jis skiriasi tuo, kad reikia tiksl skaiiuo
jam daikt kiek. Plg. Ten bu vo d a u g y b (daiktavardis)
m o n i ir Ten b u vo i m t a s (skaitvardis) m on i .
Matematikoje skaii dalys reikiamos trupmenomis
(viena antroji, d vi eioliktosios). Buitinje kalboje vartojami
kiti tiksliai daikto dal pasakantys odiai (ps, ketvirtis, tre
dalis, ketvirtadalis, pusantro, pustreio, du. s p u s). Mama,
sisdama vaik parduotuv, prao nupirkti p s ar ketvirt, o
ne vien antrj ar vien ketvirtj kepaliuko duonos.
Skaitvardis labai udara odi klas. J negalima pa
daryti i kit kalbos dali. Priesagin daryba bdinga tik
kalbos dalies viduje, kai vieni skaitvardiai daromi i kit.
Vienais skaitvardiais atsakoma klausim kiek?, o ki
tais klausim kelintas? Pagal tai visi skaitvardiai ski
riami du poklasius kiekinius ir kelintinius.

7.1.1. Kiekiniai skaitvardiai

Kiekiniai skaitvardiai dar skirstomi nevienodo gau

sumo ir paskirties grupes. Kiekiniai skaitvardiai yra: pa
grindiniai, dauginiai, kuopiniai ir trupmeniniai.

7.1.1.1. P a g r i n d i n i a i skaitvardiai

Jais skaiiuojama nuo vieno iki begalybs. Bet pai

skaitvardi vartojama ne tiek jau daug. Dabartins lie
tuvi kalbos odyne skaitvardi ufiksuota 116.
Nuo vieno iki deimties skaiiuojama paprastaisiais
skaitvardiais:
vienas, viena ei, eios
du, d vi septyni, septynios
trys atuoni, atonios
keturi, keturios devyni, devynios
penki, p en k io s deim t
 ie skaitvardiai, iskyrus deim t, kaitomi giminmis ir
linksniais: vienas viena linksniuojama kaip bdvardis
geras gera; keturi keturios, p en k i pen kios, ei
eios, septyni septynios, atu on i atuonios, devyni
devynios kaip a li alios (r. 6.3.1.1.1 ir 6.3.1.1.2).
Kaitomieji skaitvardiai skiriasi nuo bdvardi tik tuo,
kad turi vieno skaiiaus form.
Savotikai linksniuojami skaitvardiai du, d vi ir trys:
D viskaita D augiskaita
V. du, d vi trys
K. dviej trij
N. d viem trim s
G. du, d vi tris
n. dviem trim is
Vt. dviejuose, dviejose trijuose, trijose
ie skaitvardiai kaitomi giminmis, bet ne visi turi j
skirtingas formas. Skaitvardio du gimin skiria vardininko,
galininko ir vietininko formos, o skaitvardio trys tik vie
tininkas.
D eim t yra nekaitomas, nederinamas skaitvardis. Saki
nyje vartojamas kaip prieveiksmis daug ir valdo kilminink.
Plg. d eim t vyr ir dau g vyr. G reta d eim t vartojamas
vedinys su galne -is, padarytas i to paties skaitvardio:
deim tis (: d eim t). Jis reikia taip pat tiksl skaii, nes turi
skaitvardio kamien ir vartojamas skaiiuojant (dvi d eim
tys dvideim t, trys deim tys trisdeim t...). D eim tis links
niuojama kaip daiktavardis avis (i linksniuot).
Nuo vienuolikos iki devyniolikos skaiiuojama sudurti
niais skaitvardiais, sudarytais i dviej akn: skaitvardins
(vienuo-, dvy-, try-, keturio-...) ir veiksmaodins -lik- (veiks
maodis likti). ie skaitvardiai nederinami, nekaitomi ir
giminmis. Jie (kaip ir deim t) valdo kilminink: vienuolika
vyr, trylika m oter. Linksni galns, iskyrus galinink,
sutampa su moterikosios gimins daiktavardio aka
vienaskaitos galnmis (o linksniuot). Galininkas neturi
nosins: N usipirkau vienuolika pietuk.
Daugiau negu viena deimtis skaiiuojama nekaitomais
sudurtiniais skaitvardiais:
d vid eim t eiasdeim t
trisdeim t septyn iasdeim t
keturiasdeim t a t on iasdeim t
p en k ia sd eim t devyn iasdeim t
Skaiiai reikiami ir vairios struktros samplaikomis,
kurias eina ir paprastieji skaitvardiai, ir driniai (sudur
tiniai odiai). Juos galima vadinti sudtiniais skaitvar
diais:
d vid eim t vienas, d vid eim t viena
trisdeim t vienas, trisdeim t viena
devyniasdeim t devyni, devyniasdeim t devynios
im tas vienas, im tas viena
im tas d vid eim t vienas, im tas dvideim t viena
im ta s d evyn ia sd eim t devyni, im tas devyn iasdeim t
devynios
d im ta i vienas, d im ta i viena
du im ta i d evyn iasdeim t devyni, d im ta i devyniasde
im t devynios
d eim t tkstani d im ta i d vid eim t vienas, d eim t tks
tani d im ta i d vid eim t viena

Skaitvardiai im tas, tkstantis ir nelietuvikos kilms

(tarptautiniai) m ilijonas, m ilijardas, bilijonas, bilijardas ir
kt. linksniuojami kaip (i)a linksniuots daiktavardis vyras.
Turi vyrikosios gimins vienaskaitos ir daugiskaitos ga
lnes. J daugiskaita nereikia tikslaus skaiiaus: susirinko
im ta i m on i , im t im tai, tkstaniai, m ilijonai. D au
giskaita reikia neapibrt daugyb. Tikslius skaiius rei
kia: du im tai, du tkstaniai, du m ilijonai, trys im tai, trys
tkstaniai, trys m ilijonai, keturi im tai, keturi tkstaniai,
keturi m ilijon ai ir t. t.
 7.1.1.2. D a u g i n i a i skaitvardiai
Dauginiai skaitvardiai vartojami su daiktavardiais,
reikianiais skaiiuoti galimus daiktus, bet turiniais tik
daugiskaitos galn. Daromi su priesagomis -eji, -eri i pag
rindini skaitvardi:
dveji, dvejos
treji, trejos
ketveri, k itverio s
p en ken , pen kerios
eeri, ierios
septynen, septynerios
atuonen, atonerios
devyneri, devynerios
Dauginiai skaitvardiai kaitomi giminmis ir linksniuo
jami kaip bdvardiai a li alios. Turi tik daugiskaitos
formas, nes vartojami kaip daugiskaitos galnes turini
daiktavardi payminiai: Po t r e j p ralaim t rungtyni
a lg iris p a siek pergal, (r.) M s n am u ose yra d e v y
n e r i o s durys, (r.) Jam ja u su kako a t u o n e r i m etai.

7.1.1.3. K u o p i n i a i skaitvardiai
Jais (kaip ir kitais kiekiniais skaitvardiais) atsakoma
klausim kiek?, bet neskaiiuojama. Tiesiog sakoma vi
suma kaip vienetas: Laikom d v e j e t arkli, t r e j e t kar
vi. Igyvenau s e p t y n e t met.
Kuopiniai skaitvardiai daromi i pagrindini ir daugini
su priesagomis -etas, -tas: dvejetas (: dveji), trejetas (: treji),
ketvertas (: ketveri), p en ketas (: p en k i), eetas (: ei), septy
netas (: septyni), atu on etas (: a tu on i), devynetas (: devyni).
Kaip matome, priesag -tas turi tik ketvertas.
Pagal gramatines ypatybes jie kaip daiktavardiai. Daik
t kiek reikia tik tie, kurie rodo visum, susidedani dau
giau negu i vieno. Ir todl gramatikos skiria atuonis kuo
pinius skaitvardius.
 Vienetas prie ios grups prisijungia tik pagal grama
tinius poymius: turi skaitvardin akn, t pai priesag,
vienaskaitos vyrikosios gimins galn ir linksniuojamas
(kaip ir visi kiti ios grups odiai) daiktavardikai pagal
(i)a linksniuot (vienetas; vieneto, vienetui... kaip vyras, vyro,
vyrui). Visada vartojamas kaip daiktavardis: svorio, ilgio,
m a to vienetai.
Kuopiniai skaitvardiai turi vidin daugiskaitos reikm,
bet vienaskaitos form, skaiiais nekaitomi. Vienetas kai
tomas ir skaiiais (vienetas vienetai). Bet esti situacij,
kad ir kuopiniai skaitvardiai pavartojami kaip daiktavar
diai. Tada ir jie turi daugiskait: Toli nuo griejo im a suktis
d v e j e t a i . Pasisuko vienas d v e j e t a s , pa sisu k o antras; p a
sisuko kartu ben t trys d v e j e t a i ; nesisuka n vienas M y-
koliuku i vis tsi (tarm.: vis viena, vis tiek). (V.)

7.1.1.4. T r u p m e n i n i a i skaitvardiai

Trupmeniniai skaitvardiai reikia matematikos vieneto

(sveikojo skaiiaus) dalis. Todl numanomo daiktavardio
dalis gramatin gimin lemia ir trupmeninio skaitvardio
gimin.
Trupmeninius skaitvardius sudaro samplaikos, kuri
viena dalis (skaitiklis) pagrindinis moterikosios gimins
skaitvardis, reikiantis vieneto dali skaii, o kita (vardik
lis) kelintinis vardiuotinis moterikosios gimins skait
vardis, reikiantis vieneto dalies dyd:
viena antroji viena deim toji
viena etoji devynios deim tosios
trys ketvirtosios d eim t im tj
Daniausiai vartojami trupmeniniai skaitvardiai, su
daryti i paprastj dmen {viena an troji) arba i vieno
paprastojo ir antro drinio (d vi eioliktosios), taiau yra ir
sudtingesni struktr: d vid eim t pen k io s im tosios ir kt.
 Linksniuojamos ir skaitikl, ir vardikl reikianios dalys:
skaitiklis kaip atitinkami pagrindiniai moterikosios
gimins skaitvardiai, o vardiklis kaip vardiuotinis bd
vardis geroji (r. 6.3.1.1.3).

7.1.2. Kelintiniai skaitvardiai

Kelintiniai skaitvardiai susij su pagrindiniais: alia kiek
vieno pagrindinio ^ra kelintinis, reikiantis skaiiuojamj
daikto viet eilje. ie skaitvardiai yra vediniai i pagrindini
su ilaikyta ar kiek pakitusia pamatinio odio forma ir prie
saga -tas, -ta, rodania vyrikj ir moterikj gimin:
treias, treia
ketvirtas, ketvirta
pen ktas, p en k ta
etas, eta
septintas, septinta
atuntas, atunta
devintas, devinta
deim tas, deim ta
vienuoliktas, vienolikta
d vid eim t pen ktas, d videim t p en kta
im tas d vid eim t pen ktas, im tas d vid eim t p en k ta ir 1.1.
Skaitvardiai p irm a s ir antras turi kit akn, bet vis tiek
susij su pagrindiniais skaitvardiais vienas, d (taip yra ne
tik lietuvi kalboje).
Kelintiniai skaitvardiai turi visas bdvardiams bdin
gas gramatines ypatybes, iskyrus laipsnius. Jie kaitomi
skaiiais, linksniais ir giminmis, visi gali bti vardiuo
tiniai {pirmasis, -oji, antrasis, -oji, treiasis, -oji ir 1.1.). Pir
mieji keli skaitvardiai turi ir nederinamj form: pirm a,
antra, treia, ketvirta, pen kta, eta...
Visi kelintiniai vyrikosios gimins skaitvardiai links
niuojami kaip (i)a linksniuots bdvardiai geras arba a
lias (r. 6.3.1.1.1), o moterikosios kaip (i)o: gera, alia
(r. 6.3.1.1.2).
 8.1. vardi reikm ir gramatins ypatybs
v a r d i s yra kalbos dalis, turinti bendr rodomj
reikm. Reikti ir rodyti ne tas pat. Pavyzdiui, vardis a
reikia kalbantj asmen, priklausomai nuo situacijos. Kiek
vienas mogus, atsidrs kalbtojo vaidmenyje, save nurodo
vardiu a. vardis toks tinka rodyti bet kokiai daikto ypa
tybei. Taiau kiekvienas vardis turi reikm, skiriani j nuo
kit vardi. vardiai skirstomi pagal reikm poklasius:
a) asmeninius, sangrin, savybinius; b) parodomuosius,
paymimuosius, klausiamuosius-santykinius, neymimuo
sius, atskiriamuosius ir apibendrinamuosius.
Visos gramatikos skirsto vardius pagal reikm, bet ne
visos nustato tuos paius poskyrius, ne visos juos vienodai
vadina ir ne visos t pat vard priskiria tam paiam
poskyriui.
vardiai beveik udara klas. Taiau negalima sakyti,
kad juos lengva arba btina tiksliai atskirti nuo kit kalbos
dali, turini vardio kamien.
vardi (kaip ir skaitvardi) gramatines ypatybes pa
togu aptarti kiekviename reikminiame skyriuje, o tik pas
kui padaryti bendrsias ivadas.

8.1.1. Asmeniniai vardiai

Asmeniniais vadinami vardiai: a) rodantys asmenis
(a, t, mes, js); b) rodantys daiktus ir asmenis (jis ji,
jie jos).
Asmenis reikiantys vardiai vartojami kaip daiktavar
diai (eina veiksniu ir papildiniu), taiau daiktavardi ne
pakeiia. Tai dialogo odiai: a kalbantysis (adresantas),
tu panekovas (adresatas). Santykis a / tu kalbant
keiiasi: abu panekovai save vardija vardiu a, o kit
pokalbio dalyv vardiu tu. io vaidmens negali atlikti
jokie kiti odiai. Todl a ir tu ypatingi kalbos enklai,
btini dialogui. vardiai mes ir js taip pat dialogo odiai.
A, mes, tu, js gimines rodani galni neturi. Taiau
asmuo turi lyt, ir kalbant ji parodoma priklausomo odio
forma: A pavargs, -usi, t geras, -a, mes pavarg, -usios, js
geri, -os. ie asmeniniai vardiai linksniuojami taip:
V ienaskaita D augiskaita
V. a t mes jus
K. mans/mano tavs/tavo mus js
N. man tau mms jm s
G. mane tave ms js
n. manimi tavimi mumis jumis
Vt. manyje tavyje mumyse jumyse
auksmininko vardiai neturi. Pirmasis asmuo save ne
sikreipia, o antrojo asmens vardiai rodo asmen ar asmenis,
kuriuos kreipiamasi visais linksniais: T u mane myli, t u ma
nai, kad a labai labai kainkas. (S. N.) T a u ai, tvyne, u
kalb. T a u ai u darb. U nuovarg ai. (M. M.) O j s ,
nenaudls, dar n rieutyt iemai perkst ir kramtyt nenu-
siskynt. (K. D.) Tai ne linksnio, bet paties vardio reikm,
adekvati kreipiniui.
vardiai jis ji, jie jos reikia ir asmenis, ir daiktus.
Sakinyje ie vardiai pakeiia daiktavardius: L i s pik
ta, tai teisyb; j i galt gerokai mog apdraskyti. (V.) Kai
mo m o t e r l s , nors ir pravardiavo S m u k t a r bedie
viu, bet be j o iminties ir j o s neapsieidavo. (. V.) Krinta
klevo l a p a i . J i e ea po ms kojomis, (r.)
vardiai jis, ji linksniuojami taip:
V ienaskaita D augiskaita
V. jis n jie jos
K. jo jos j
N. jam jai jiems joms
g. j juos jas
n. juo ja jais jomis
Vt. jame joje juos jose
 Sangrinis vardis savs susijs su visais asmeniniais
vardiais grtamuoju ryiu. Jis rodo, kad asmuo kreipia
veiksm save kaip ir bet kur kit aplinkos daikt. Asmuo
tarsi susidvejina jis ir veikjas, ir veikiamasis dalykas: A
netausoju s a v s . Tu netausoji s a v s . J i s netausoja s a
v s . M e s n eta u so ja m e s a v s . J s netau sojate s a v s .
J i e n etau soja s a v s . is vardis neturi vardininko, nes
niekada nereikia sakinio veikjo (neina veiksniu). Bet iaip
linksniuojamas ir valdomas odis, einantis papildiniu: A
p a taik a u ju s a u . A um irau s a v e . Tu n esididiu ok p e r
daug s a v i m i . Ir taip galima linksniuoti su visais vienaskai
tos ir daugiskaitos asmeniniais vardiais, reikianiais vei
kj. auksmininko ir daugiskaitos is vardis neturi.
Form sistema tokia: kilmininkas savs, naudinin
kas sau , galininkas save, nagininkas savim i, vieti
ninkas savyje.

8.1.3. Savybiniai vardiai

vardiai rodo tai, k reikia daiktavardiai, o daikta

vardi kilmininkas gali reikti ir asmen, ir priklausym
( B r o l i o nra nam ie. ia b r o l i o kepur). Tai i esms du
kilmininkai: pirmasis reikia asmen ir sakinyje eina papil
diniu, atsako klausim ko?', antrasis reikia priklausym
asmeniui (ypatyb) ir atsako klausim kieno?
Natralu, kad tuos paius klausimus atsako ir asme
nini vardi kilmininkai: M s nra nam ie ir M s n a
m ai; Js nra n am ie ir Js nam ai; Jo, jo s nra n am ie ir Jo,
jo s nam ai; J nra n am ie ir J nam ai. Savybei rodyti kai
kurie asmeniniai, sangrinis, kai kurie klausiamieji ir kt.
vardiai turi special kilminink: m ano, tavo, savo, kieno,
niekieno (greta m ans, tavs, savs, ko, n ieko).
 Vis ms kaimyn kalbos tokiai savybei rodyti turi
giminmis kaitomus darinius i atitinkam asmenini var
di (plg. latvi mans, m ana; lenk m oj, m oja, m oj;
rus , , ). Pagal form sistem juos bt
galima laikyti bdvardiais, bet bdvardiai r e i k i a, o ie
odiai r o d o . Todl pagal rodomj reikm (o ne pagal
form) jie pasilieka vardi klasje.
Toki savybini vardi yra ir lietuvi kalboje: m anas,
m ana; tavas, tava; savas, sava. vardiuotins formos: m a
nasis, m anoji, tavasis, tavoji, savasis, savoji. Yra darini ir
su priesaga -ikis: m anikis, -, tavikis, -, m sikis, -, j
sikis, -. Taiau ie odiai, nors ir turi rodomj reikm,
nors ir artimi savybiniams kilmininkams, vartojami kur kas
reiau: em ten gim toji tvik m a n a . (S. N.) Pasiim kit
t s a v j (savo) n eklau ad, (r.) J s i k (js) em
geresn u m s i k (m s).
vardio savo santykis su asmeniniais vardiais yra toks
pat kaip ir sangrinio (r. 8.1.2): 1 asmuo Sjau rt,
sjau m t, sjau lelijl, sjau s a v o ja u n a s dienas kaip
ali rtel, (tts.) M es kit nenorim , m es norim tik s a
v o . (r.); 2 asmuo N e an t s a v o irgo p a s m an e atjojai,
ne s a v o iedel m an p a d o va n o ja i, (tts.) A r j s s a v o em
gint pasiry? (r.); 3 asmuo Jis s a v o ja u atsdjo, (r.)
Jie s a v o ygiais igarsino L ietu v, (r.)

8.1.4. Parodomieji vardiai

Parodomieji vardiai rodo asmenis, daiktus arba ypa

tybes. Visi pagal vartojim yra bdvardikieji ir kaitomi
skaiiais, linksniais ir giminmis. Tie, kurie rodo daiktus ir
asmenis, nustato tam tikr viet kalbaniojo atvilgiu: is,
i, itas, ita (artumo ryys), tas, ta, anas, and (atstumo ry
ys). Ypatybes rodantys vardiai yra: toks, tokia, itoks, ito
kia, ioks, iokia, anoks, anokia.
 Daiktus ir asmenis rodantys vardiai daniausiai var
tojami su daiktavardiais: Matydamas mane tok linksm, ta s
s e n i s pra duoti ir jam paragauti to g r i m o . (J. Bl.)
Tebna i d i e n a kaip kritolas tyra. (V. M.-P.)
Labai retai ie vardiai patys vieni gali eiti daiktavar
dio vietoje: Sdi ir raai: <...> T as gim, o ta s mir.
i t a s ved. T as m pralaimjo, i t a s ne. Tas p a
siuntinius atsiunt. i s laik. (Just. M.)
Ypatyb rodantys vardiai toks, tokia, itoks, itokia ne
retai vartojami su bdvardiais pabriamja reikme:
T o k s m l y n a s dangus. i t o k i a g r a i diena. Bet
daniau jie eina kaip rodomieji payminiai: Jis n e g r a i a i
pasielg. T o k s ( i t o k s ) jo pasielgimas turi bti tinkamai
vertintas.
Parodomj vardi linksniavimas:
V ienaskaita D augiskaita
v>
V. tas ta S IS si tie tos ie ios
K. to tos io ios t i
N. tam tai iam iai tiems toms iems ioms
G. t i tuos tas iuos ias
n. tuo ta iuo ia tais tomis iais iomis
Vt. tame toje iame ioje tuose tose iuose iose
Taip linksniuojami ir kiti parodomieji vardiai.

8.1.5. Paymimieji vardiai

Paymimieji vardiai sudaryti i asmenini ir parodo

mj, pridedant suvardjusius daiktavardius pats, pati arba
i j kilusi dalelyt pat: a) a pats, tu, pats, jis pats, mes patys,
js patys, jie patys; b) tas pats ir tas pat, ta pati ir ta pat, toks
pats ir toks pat, tokia pati ir tokia pat, itas pats, ita pati.
Be to, pabriamasis vardis pats vartojamas ir su kitais
odiais (ne vardiais): mogus (jis) p a t s turi nusprsti.
Onut (ji) p a t i kalta. Atjo p a t s vienas.
 8.1.6. Klausiamieji-santykiniai vardiai

Klausiamieji-santykiniai vardiai: kas, kuns kuri, kat

ras katra, kieno, koks kokia, kelintas kelinta. Klau
siama norint suinoti asmen, daikt, ypatyb: K a s ten
nypia? E nypia i kelmo piktoji. (A. B.) K a s nuud?
K u r i s ? ilvinli brangus? K a s i js keturi laut od?
Skaudu! K vadinti turiu idaviko vardu? (S. N.)
Santykin (jungiamj) reikm ie vardiai gyja su
dtiniame prijungiamajame sakinyje: Kalifui parpo inoti,
k i e n o tai rmai. (J. Bl.) Kirvis ir pjklas ginijosi, k a t
r a s i j mogui naudingesnis, (tts.)
vardiai katras katra, kelintas kelinta linksniuo
jami kaip tas ta, kuris kuri kaip vardis jis ji. Kas
turi vienaskait, nekaitomas giminmis, o jo vienaskaitos
linksni galns sutampa su vardio tas galnmis. Kieno
yra vardio kas kilmininkas greta ko, kuris ilaiko pagrin
din klausiamj reikm, atlieka jungiamj funkcij, tik
skiriasi tuo, ko klausiama: K o t u iekai? Pasakyk, k o tu ie
kai? ir K i e n o tas vaikas? A neinau, k i e n o tas vaikas.
Galjimas klausti ir jungti drauge vard laiko viename
klausiamj-santykini vardi pogrupyje.

8.1.7. Neymimieji vardiai

Neymimieji vardiai: kain kas, kain koks, kakoks,

kakuris, kakatras, kain kieno, kakieno; kas nors, koks
nors, kuris nors; bet kas, bet kuris, bet katras, bet koks, kai
kas, kai kuris, kai koks; kas ne kas, kuris ne kuns; kas, koks,
kuris, katras, keletas, keleri, keliolika, vienas, vienas kitas, is
tas, ioks toks ir kt.
Neymimieji vardiai turi bendr neinoma reikm:
K a k a s kopomis artja. (S. N.) Tuo tarpu ant krosnies
k a i n k a s nibdti pradjo. (L. P.) ynys udeg abus
ir, kai jie siliepsnojo, jis met k o k i kvepiani ole
li. (J. Bl.) A r ma k a s iri, ar maas gali k nudirb
ti? (P. M.)
Daniausiai neymimieji vardiai rodo skyrim i dau
gelio, bet nesvarbu kur ar kok: Tegul ateina b e t kas, svar
bu, kad tik ateit, (r.) Mes kaip miestai esam poemiu udar
k a i k u r i a s savsiaskrykianiasupes. (A lf.M .)K u r i o s
n e k u r i o s kieme sugirgda durys, pasirodo k a s n o r s i
senesnij ir vl dingsta darinj ar pairj. (V. M.-P.)
Samplaikos su dalelyte nors rodo nebtinus pasakyti,
netikslinamus asmenis ar daiktus: Ne tiek diaugdavaus k
( n o r s ) nauja rads, kiek gailestaudavau k o n o r s nera
ds. (P M.)
vardis vienas, -a kils i skaitvardio, bet neteks jam
bdingo tikslumo reikms: Et, ia v i e n a s (toks) mogelis
man pasakojo, (.) vardinis odio vienas vartojimas la
bai danas pasakose: Gyveno v i e n a s didiai galingas kara
lius. (tts.)

8.1.8. A tskiriam ieji vardiai

Atskiriamieji vardiai: kitas, -a, kitoks, -ia, kitkas, tam

tikras, -a, vienas, -a, vienoks, -ia, vienas, -a... kitas, -a, vienoks,
-ia... kitoks, -ia. Tai vardiai, kurie nurodo nuo kit atski
riam daikt ar ypatyb, bet j tiksliai nevardija: Laikai ju k
mainos: slg pikti nuvis k i t i Lietuvai, ms tvynei. (M.)
Viena varna nuo mieto k i t a jos viet, (tts.) Tokiam
darbui reikalingas i r t a m t i k r a s pasirengimas, (r.) Valdov
laim ji visai k i t o k i a negu prast moni. (J. M.)

8.1.9. A pibendrinam ieji vardiai

Apibendrinamieji (arba visumos) vardiai yra ie:

a) teigiamieji: visas visa, viskas, visoks visokia, kiek
vienas kiekviena: Isirink mane i v i s , kad rytum
ju oda i, ka i m an s ja u nebus. (M. M.) Ir v i s o k i iedeliai
taip tarp savs pinas, k a d i tolo tik regis graus m argu
m ynas. (A. B.) V i s k a s ja m negerai, v i s k a s ne taip, v i s i
bariai be druskos. (J. Bl.) Viepatie, tu ju k m a ta i sunk
knygneio keli. Sako, k a d tu sk aitai k i e k v i e n m s
knygel. (Just. M.); b) neigiamieji: niekas, jo k s jokia, n
vienas n viena: Jau n i e k a s tavs taip kartai n em y
ls... (M.) Tos tylos n etrikd j o k s garsas, n v i e n a s
m ed io lapelio krusteljim as, (r.)

8.2. vardi struktra ir vartojimas

vardi struktra, sudtis (kaip ir kaitymas) labai vairi.

Visi asmeniniai, sangrinis, dalis savybini, parodomieji,
klausiamieji yra paprasti, vienodiai (a, t, jis, tas, is,
anas, kas, kuris, katras, toks, ioks), yra priesag vedini
(m anikis, tavikis, kelintas, kelioliktas), yra drini (kakas,
kakuris, k a kien o), yra samplaik su kitais vardiais ir da
lelytmis (a pats, tas pat, kas nors, bet kas, kas ne k a s).
I vardi poskyri analizs matyti, kad vieni j var
tojami kaip daiktavardiai sakinyje eina veiksniu ir pa
pildiniu ir gali bti pavadinti daiktavardikaisiais. Tai as
menis rodantys vardiai a, m is, t, js, jis, ji, tam sta, kas
ir sandros bei samplaikos su juo kakas, bet kas, niekas.
Giminmis kaitomi ir su daiktavardiais derinami vardiai
(toks, tokia, itoks, itokia, vienas, viena ir kt.) vadinami
bdvardikaisiais.
vardiai tas, ta, is, i, kuris, kuri, kitas, kita ir kt. gali
bti vartojami ir daiktavardikai, ir bdvardikai.
vardiai, rodantys kiekyb, vartojami nevienodai: keli,
kelios vartojami kaip bdvardiai; keletas kaip daikta
vardis; keliolika, keliasdeim t kaip prieveiksmis dau g arba
kiekyb reikiantys daiktavardiai daugyb, brys, m inia.
ios kiekyb rodani odi vartojimo skirtybs visikai
sutampa su skaitvardi vartojimo skirtybmis.
 9.1. Veiksmaodi reikm
V e i k s m a o d i s yra kalbos dalis, reikianti veiksm.
Gramatikos veiksmo svoka nesutampa su buitine tai
vairi vairiausi procesai, reikiniai, susij su veikju, laiku
ir tikrove. Veikjai vairs mogus ir aplinkos gyviai bei
daiktai. Pvz., m ogu s plau kia, sis plau kia, rstas pla u k ia .
Negyvo daikto veiksmas nepriklauso nuo veikjo valios ir
yra savaiminis. Savaiminiai procesai be veikj: lyja, snin
ga, darganoja, tem sta ir kt.
Pagal tai, ar veiksmas priklauso nuo veikjo valios, ar
veikjas yra aktyvus ar pasyvus, visus veiksmaodius ga
lima skirti dvi dideles grupes: aktyvaus veiksmo ir bsenos
veiksmaodius.
Aktyvaus veiksmo veiksmaodiai dvejopi: a) reikiantys
veiksm, orientuot iorin pasaul juo kuriama, naiki
nama, kas nors pertvarkoma: N orjau ia, pu yn o pakraty,
p a s i s t a t y t i palapin. (J.) Kasdienybe, tu p a n a i m al
n: sunks tavo girn akm enys m a l a ir s u m a l a graiau
sias svajones. (E. M.); ir b) reikiantys paties veikjo vienok
ar kitok elgimsi iame pasaulyje: I tolim j krat g r o
tvik vieversiai ir, skrisdam i p e r Vilniaus m iest, i u l b j o
g i e d o j o linksm p a vasario giesm el. (.V.) Vien kart
t r a u k dykum a didelis karavanas. (J. Bl.)
Bsenos veiksmaodiai taip pat dvejopi: a) kintamo
sios, kryptingos bsenos veiksmaodiai {augti, bkti, gesti,
rimti, senti, t k ti) ir b) nekintamosios bsenos veiksmao
diai {bti, blizgti, boluoti, dirvon oti).
Labiausiai veiksmaod kaip kalbos dal apibria dvi su
jo kamienu susijusios kategorijos g a l j i m sn e g a
l e j i m a s valdyti galinink be prielinksnio (tranzityvumas/
intranzityvumas, reikiantis tai, ar veiksmas pereina ar ne
pereina veikiamj objekt) ir veiksmo t r u k m s
b a i g t u m o priepriea (veikslas). Dar visas labai vairias
(asmenuojamas, linksniuojamas ir nekaitomas) veiksmao
dio formas jungia vien kalbos dal nuo veiksmaodio
kamieno reikms priklausantis galjimas prisijungti prie
veiksmius (greitai bgti, greitai bga, greitai bgt, greitai b
gantis, greitai bgdam as ir t. t.).
TVanzityvumas/intranzityvumas matyti i sakinio. Tran
zityviniai veiksmaodiai turi tiesioginio papildinio gali
nink (M ergait augina gl), o intranzityviniai neturi
(M ergait auga).
Bsenos veiksmaodiai taip pat gali valdyti galinink,
tik j veiksmas nekeiia daikto, pvz., m atyti nam , m ylti
tvyn, girdti m u zik tai visai ne tas pat, kas m egzti pirtin.
Veikslai paprastai ymimi odi darybos priemonmis.
Nepriedliniai veiksmaodiai (su maomis iimtimis) yra
e i g o s v e i k s l o , o priedliniai (taip pat su nedidelmis
iimtimis) yra v y k i o v e i k s l o .
E i g o s v e i k s l a s : P iem en ys u ups lau k u
r i a . (E. M.) G a u d i a vjai piktai, d r u m s i a tam s
audringos nakties. (V. M.-P.) A u g o girioje uolas, (r.)
Priedlini eigos veikslo veiksmaodi yra dvejop:
a) tik esamojo laiko su krypties priedliais: ateina (eiga)
atjo (vykis), ivaioja (eiga) ivaiavo (vykis) ir b) kai
priedlis keiia reikm individualiai arba be jo nevartoja
mas: atrodyti, priklausyti, p a vydti (plg. rodyti, klausyti).
v y k i o v e i k s l a s : K lu m ps tai, Eglue, s u d v k i
jas. (S. N.) Vieverslis p a v y t u r i u o s, p a v y t u r i u o s ir
vl krinta a n t em s. ( Z. ) T vakar G aidgals karem oje
m ir p r a g y d o vita. (K. B.)
Nepriedlini vykio veikslo veiksmaodi, reikiani
ne trukm, o visum, yra taip pat dvi grups: a) su aki
mirkos priesagomis -el()ti, -er()ti: ktelti, vystelti, vilg
terti, vilpterti (veiksmo baigtum lemia trumpumas); b) be
priesag: duoti, gauti, rasti, gim ti, mirti, spjauti, tkti, drti,
spirti. Dalis j taip pat reikia trump veiksm, o kitiems
reikia konteksto. Pvz., V incas M ykolaitis-P u tin as m i r
(vykis) 196 7 m etais ir M anasis, kai m i r (eiga), sigeid
barsuko m sos. (P. C.)
 Veiksmaodi daryba skiriasi nuo daiktavardi ir bd
vardi darybos keliais esminiais poymiais: 1) nra sud-
rimo (sudurtin kamien veiksmaodis gauna tik i darybos
pamato p a d la iia u ti i drinio padlaiys)-, 2) jokia kalbos
dalis neveiksmaodja; 3) ypatinga ir labai produktyvi prie
dlin daryba priedlis pats vienas (be galns) daro
nauj od, suteikdamas jam vykio veikslo reikm; be to,
veiksmaodio aknis gali prisijungti daugel priedli;
4) priesagin veiksmaodi daryba panai bdvardi
tuo, kad nedaug priesag, o paios priesagos daugiareik
ms. Be to, daugiau vedini i daiktavardi ir bdvardi
negu i pai veiksmaodi.

9.2.1. Priesag vediniai

Veiksmaodi priesagoms bdinga eigos reikm (i

skyrus akimirkos priesagas -elti, -erti). i bendra reikm
leidia veiksmaodius daryti i daiktavardi ir bdvardi
ir gauti veiksmo trukm ymint od {uoga uogauti, g a l
va g alvoti ir kt.).

9.2.1.1. V e d i n i a i i daiktavardi

Daugiausia vedini yra su priesagomis -uoti, -uoja, -avo;

-auti, -auja, -avo; -oti, -oja, -ojo (po kietojo ir minktojo
priebalsio), maiau su priesagomis -inti, -ina, -ino ir -yti,
-ija, -ijo ir visikai nra vedini su akimirkos priesagomis.
Priesagos -uoti vediniai reikia: 1) daryti tai, kas pa
sakyta pamatiniu odiu: dygsnioti daryti dygsnius, gru-
poti, sluoksnioti, vingioti, ingsnioti ir kt.; 2) tepti, deng
ti tuo, kas pasakoma pamatiniu odiu: degutoti, dervuoti,
vakoti, nikelioti, auksoti; 3) naudoti pamatiniu odiu
pasakyt priemon: burioti, irkloti, vairuoti, skaptoti,
skuduiotv, 4) atsirasti savaime tam, kas pasakoma pama
tiniu odiu: banguoti, garuoti, kraujuoti, p li oti, spindu-
lioti, aib oti; 5) vadinti tuo, k reikia daiktavardis:
d d i o ti vadinti dde, galvijoti, rupioti, velnioti;
6) laikyti save tuo, k reikia, ar elgtis taip, kaip elgiasi
daiktavardiu reikiamas asmuo: broli otis gyventi kaip
broliams, gim in i otis laikyti save giminmis, sveiotis
bti sveiu, biiu li otis bti biiuliu; 7) leisti laik:
naktoti, rytoti, vakaruoti (greta vakaroti, dien oti).
Priesagos -auti vediniai reikia: 1) bti tuo, daryti tai,
kas pasakyta pamatiniu odiu: draugauti, girtuokliauti, p l
ikauti, tarnauti, valkatauti', 2) rinkti tai, kas pasakyta pa
matiniu odiu: grybauti, rieutauti, uogauti, oliauti', 3) da
ryti tai, kas pasakyta pamatiniu odiu: atgailauti daryti
atgail, ju o k a u ti krsti juokus, kariauti, triukm auti.
Priesagos -oti vediniai reikia: 1) daryti tai, kas ymima
pamatiniu odiu: au koti daryti auk, dovanoti, garbanoti,
pasakoti, vagoti, aloti', 2) savaime vykti tam, kas ireikta
pamatiniu odiu: audroti, darganoti, lapoti, pu toti, rasoti',
3) bti bsenoje, pasakytoje pamatiniu odiu: miegoti, sva-
jdti', 4) naudoti rank: m ekerioti.
Priesagos -ti vediniai rykesni grupi nesudaro: au k
lti auginti ir mokyti, p slti versti pslmis, rauklti
daryli raukles. Isiskirt tik grupel, reikianti ypatybs
intensyvjim: akm en ti stingti, virsti akmeniu, m edeti,
vaiketi, bobeti, pavasareti, rudeneti, vakareti.
Priesagos -yti vediniai reikia: 1) atsirasti savaime tam,
kas pasakoma pamatiniu odiu: akyti darytis akims, sky
lti, kirmyti, rdyti, erknyti, vilnyti', 2) daryti, sukelti tai,
kas pasakyta pamatiniu odiu: dalyti skirti dalis, gdyti,
ginyti, skiepyti, viryti.
Priesagos -inti vedini vos vienas kitas. Jie reikia:
1) daryti, kelti tai, kas pasakyta pamatiniu odiu: garinti
versti garais, iklinti, talkinti, vaiinti', 2) tepti tuo, kas
pasakyta pamatiniu odiu: auksinti, anglinti, purvinti.
 Priesaga -m ti i esms yra kartotin, tinkanti daryti
veiksmaodius i veiksmaodi (r. 9.2.1.3). Taiau yra
keletas kartotins menkinamosios reikms vedini i daik
tavardi: blusinti, utinti, varlinti, grybinti.

9.2.1.2. V e d i n i a i i b d v a r d i

Su priesagomis -ti ir -inti i kokybini bdvardi da

romos atitinkamo savaiminio ir aktyvaus veiksmo veiksma
odi poros: gerti gerinti (: geras), saldti saldin ti
(: sa ld s), tiesti liesinti (: liesas), storti storinti (: sto
ras), tvirtti tvirtinti (: tvirtas). J darybins reikms: sa
vaime darytis tokiam daryti tok, kas pasakyta pamatiniu
odiu.
Yra vedini ir i tarptautini odi: aktyvti aktyvinti
(: aktyv s), po p u lia rti popu liarin ti (: p o p u lia r s), m o d er
nti m odern in ti (: m oderns), vulgarti vulgarinti (: vul
gars).
Priesagos -uoti vediniai reikia ypatybs buvim ar stai
g atsiradim: geltonoti, m lynoti, alioti. Reikms skir
tumas priklauso nuo konteksto: G raiai iem et a l i u o j a
iem ken iai ir I to p yk io n et p a a l i a v o tapo, pasidar
alias.
Nedaug vedini su priesagomis -auti, -oti, -en ti: dykauti
(: dyk a s), narsauti (: n arss), p a ik a u ti (: p a ik a s), rstauti
(: rsts), sm arkau ti (: smarks)-, kreivoti (: kreivas) eiti
kreivai, bjauroti (: bjaurs) bjaurinti, terti; gyventi
(: gyvas) bti gyvam, grau den ti (: grauds) graudinti,
pu ren ti (: p u r s) purinti.

9.2.1.. V e d i n i a i i v e i k s m a o d i
ir i t i k t u k
Apie juos kalbama kartu todl, kad danai sunku
atskirti, ar pamatinis odis veiksmaodis, ar itiktukas.
 Priesagos -inti vediniai reikia kartojam veiksm su
stipresnio ar silpnesnio intensyvumo atspalviu: adin ti
(: ad yti), bginti {: bgti), m uinti {: m ti), lavinti (: lo-
ti), okinti {-.okti), irinti {-.irti).
Priesaga -inti turi prieastin reikm, sukeliani ati
tinkam savaimin veiksm, todl susidaro prieastinio ir
savaiminio veiksmo veiksmaodi poros: gesinti {-.gesti)
daryti, kad gest, kepinti {-.kepti), laipinti {-.lipti), lesinti
{: lesti), m arinti {: m irti), talpinti (: tilpti). G reta priesagos
danai pasirodo ir aknies balsi kaita.
Priesagos -inti variantais galima laikyti parpinamj
veiksmaodi priesag -dinti ir mgdiojamj veiksma
odi -linti, bet reikm ne visai sutinka. Tiesa, ausdinti
{-.austi), si din ti {-.siti), statydin ti {-.statyti) reikia pasi
rpinti, kad kas kit tau bt daroma. Taiau i grup
apnykusi dl to, kad reikm labai artima pamatini odi
reikmei. Dabar danas sako S i u v u o s i nauj p a lt , nors
ir sidinasi siuvykloje.
Priesagos fonetinis variantas -linti neturi jokios prieas
tins reikms: dvoklin ti apsisnaudus eiti, garglinti eiti
dideliais ingsniais, m klin ti negraiai, sunkiai mauti,
pu rzlin ti terti, laistyti vanden. Tai nekamosios kalbos
odiai.
Priesagos -uoti (ir jos variant -aliuoti, -eliuoti, -anuoti,
-uriuoti ir kt.) vediniams bdinga kartotin reikm, bet
daugeliu atvej sunku nustatyti darybos pamat: krypoti
{-. krypti, krypt), m o ju o ti (: m o ti), spuoti (: s p ti),p lu m p o ti
(: plu m pti, p lu m p t), snduriuoti, urm ulioti, gargalioti, ai-
ar oti ir kt.
Priesagos -auti vediniai reikia kartotin intensyv
veiksm: dsauti {: d sti), digauti (: digti, diagtis), ir
k au ti {-.irkti), kryktau ti {-.krykti), stgauti {-.staugti),
kauti (: kti), vingauti (: vengti), virkauti {: verkti) ir kt.
Priesagos -enti vediniai paprastai turi silpno kartotinio
ar ilgesn laik trunkanio veiksmo reikm: kalenti (: kalti),
sruventi {: srti), rusenti (: rsti) ir kt.
 Priesag -telti, -terti vediniai turi akimirkos reikm.
J pamat nustatyti taip pat nelengva: bmbtelti (: bmpt),
barktelti (: barkt), drikstelti (: drikst), pykterti (: pykt),
poktelti (: pokt), bet dribtelti (: dribti, dribt), kryptelti
(: krypti, krypt), vilgterti (: velgti, vilgt), snsterti (: senti,
sensta), ilstelti (: ilti).
Kai kurie veiksmaodins ar itiktukins kilms veiks
maodiai priesag ilaiko ne visuose pagrindiniuose ka
mienuose. Toki nykstamj priesag yra trys: -ti {byr
ti byra byrjo, kalbti kalba kalbjo, epsti
epsi epsjo, gulti guli guljo, mylti myli
myljo); -yti {braidyti braido braid, dauyti dao
da, raikyti raiko raik, migdyti migdo
migd, plikyti pliko plik); -oti {bijoti bijo bijojo,
drybsoti drybso drybsojo, rymoti rymo rymojo,
klpoti klupo klpojo).

9.2.2. Priedli vediniai

Priedli yra dvejop dalelyi kilms be-, te-, tebe-,
ne-, nebe-, derani su veiksmo trukme {tedaro, tebedaro,
nedaro, n ebedaro), ir prielinksnini, turini veiksmo ribo
jamj gali: ap(i)-, a t(i)-, -, i-, nu-, pa-, par-, per-, pra-,
pri-, su-, u-. Pavyzdiui, veiksmaodis bgti turi kryptingo
veiksmo reikm, o jo priedlines reikmes gali dar rodyti
ir prielinksnis: apibgti {apie), atbgti (nuo ko, kur), bgti
( kur), ibgti (i kur), nubgti (nuo kur), pabgti (po ku o ir
nuo ko), parbgti (nam o), perbgti (per k), prabgti (pro k),
pribgti (prie ko), subgti (i visur, su kuo), ubgti (u k o ).
Taiau yra ir toki veiksmaodi, kur priedlio reikm
nutolusi nuo atitinkamo prielinksnio, pvz.: valgyti
apvalgyti, atvalgyti, valgyti, ivalgyti, nuvalgyti, pavalgyti, per-
valgyti, per(si)valgyti, pravalgyti, privalgyti, suvalgyti, uvalgyti.
Priedlinius veiksmaodius kaip visum galima skirs
tyti tam tikras grupes ir pagal j suteikiamas bendrsias
reikmes.
 Veiksmo galo ir rezultato reikm be papildom atspal
vi (gryna eigos ir vykio priepriea). Tokie priedliniai
veiksmaodiai daromi i rezultato siekianio aktyvaus veik
smo veiksmaodi (veiksmo pabaiga = rezultatas): p a
daryti (: daryti), sulauyti (: lau yti ), p a ra yti (: rayti),
pagu ldyti (: gu ldyti), pagirdyti (: girdyti), p a ven tin ti (: ven
tinti). Ypa daug toki vedini yra i kintamosios bsenos
(arba tapsmo) veiksmaodi: uaugti (: au gti), iblsti
('.blsti), atb kti (: b k ti), pravisti (: visti), prailti (-.ilti),
um igti (: m igti).
Toki darini yra beveik su visais priedliais (iskyrus
p a r-), taiau daniausiai gryno veiksmo vykio ir rezultato
reikm suteikia priedliai p a-, i-, nu-, su-. Kai kada jie
vartojami net kaip sinonimai: ibalti, nubalti, pa b a lti; n u
sksti ir p asksti.
Veiksmo stiprumo (kiekybs) reikms. Veiksmas gali
bti stiprus arba silpnas.
Stipraus veiksmo reikm suteikia vairs priedliai ir
j saugos su sangra: apsivalgyti, atsidiagti, degti, migti,
siklausyti, siliepsnoti, nuneioti, nusidirbti, prigirti, prisirau-
doti, suspardyti, uvaikyti, ukankinti ir kt. Tas stiprus veiks
mas danai turi normos virijimo, ko nors sunaikinimo
reikm.
Silpno ir trumpo veiksmo veiksmaodiai yra su prie
dliu p a - ir priesaga -ti (pajti, panti, pabgti) ir kiti
p a - vediniai, kai greta j yra mayb reikiantys odiai tru
pu t, nedaug, iek tiek: Truput padirbom , o da b a r ilsim s.
Silpno veiksmo reikm tam tikrame kontekste turi ir
kit priedli veiksmaodiai: Truput (ir dau g) gali linkti,
lti, skilti, dubti, praskleisti, praglbti: P r a g n y b k sr,
pairk, a r nesupelijs, (.) Velnias, bijodam as p r a i a u p
t i lp, k a d vl neitrkt, tik sum yk, (tts.)
stangos reikm. Priedliai -, i-, nu-, p a - rodo veikjo
galjim atlikti kok veiksm: Saulel nors pakilusi, bet n e -
k a i t i n a . (Z.) K aip tu i l a i k a i tokiam pragare? (.) Tupi
arka ant tvoros, n e n u v a l d o uodegos. (M.) Tavo priespau
dos savo p eia is a p a k e l t i, p a n e t negalsiu. (S. N.)
 Laiko trukms riba. Yra toki veiksm, kuriuos suvo
kiame kaip pabaigtus, tik prajus tam tikram laikui: R y
t o j a u s d i e n k a ip m igloje i v a i k i o j o . (L. P.) Jis
i n e i o j o autuv d e i m t m e t ir bu vo dau g kart
sueistas. ( P C .) P r a b s i m i u o s m n e s i u s ir be
spirginio, (.)
Tokie veiksmaodiai reikia laiko praleidim k nors
veikiant ar neveikiant. Galima ir pradirbti, idirbti, p ra sva
joti, isvajoti kur laik. Daniausiai laiko ribojimo reikme
vartojami priedliai p ra - ir i-.
Momento reikm. Staig veiksm reikia: prabilo, p r a
gydo, suvingo. Panai reikm turi ir priesag -elti, -erti
vediniai, plg. su kliko ir klykteljo. Taiau staigus, trumpas
veiksmas gali bti suvokiamas ir kaip kito veiksmo pradia,
pvz.: pragydo m giedoti, p ra b ilo m kalbti.
Kartais nesunku skirti priedl nuo aknies kaip atskir
odio dal, bet reikm esti neatskiriama. Tada veiksma
odis be priedlio arba nevartojamas, arba turi visai kit
reikm: apgauti, aprpti, atsikvpti, sakyti, gyti, im anyti,
iduoti, nutuokti, nustoti, pain ti, pavykti, pard oti, prisiekti,
suprasti, suvokti, utekti ir kt.

9.2.3. Sangrini veiksmaodi daryba

Sangros afikso vieta nepastovi: a) po galns ar prie

sagos (ska-si, sk-is, skt-si, skam -s, s kat-s ); b) tarp
priedlio ir aknies (ne-si-siikite , pa-si-skti, pa-si-s k t ).
Pagrindin sangros forma yra -si-, nesusijusi su veiksma
odio kaitymu, o absoliutaus odio galo variantai -si, -is,
-s priklauso nuo fonetini prieasi: prie balsio yra -si
(suka-si), prie priebalsio yra -is (su k-is ), o kai kur sutrum
pjusi (sukam -s), bet utenka pridti priedl ir sangra
gauna tikrj savo form (pa-si-su kam e).
Sangros afiksas kils i vardio ir ilaiks kelet {var
dini reikmi save, sau, savo, su savimi. Tais
 atvejais, kai jis turi reikm save, galininkin veiksmaod
paveria negalininkiniu: girtis (girti), gintis (: g in ti), irtis
(: irti), kirptis (: kirpti), pra stis (: pra sti).
Jeigu veikiamasis dalykas ne asmuo, atsiranda savaimin
reikm. Plg. suka rat (aktyvus veiksmas) ir ratas sukasi (sa
vaiminis veiksmas): baigtis (: baigti), drum stis (: dru m sti),
jungtis (: j n gti), ristis (: risti). G reta sangrini savaimini
keistis, plstis, veistis nuo seno vartojami atitinkamos reik
ms paprastieji veiksmaodiai kisti, plisti, visti.
Tais atvejais, kai -si- turi reikm sau, savo, su sa
vimi, galininkinio veiksmaodio nekeiia negalininkiniu:
p irk ti knyg ir pirktis knyg, m egzti pirtines ir m egztis p ir
tines. Danai sangrin form dar pastiprina greta pavar
totas vardis sau: Vidury m iko, eglj, s u s i k r o v strazdelis
s a u lizdel ir sudjo pen kis kiauinlius, (tts.) A eisiu ir tave
s u s a v i m i v e i u o s i , (.)
Sangra pakeiia valdomj linksn: griebti k griebtis
ko, u ko; laikyti k laikytis ko, u ko; n au doti k nau
dotis kuo; a vti k avtis kuo.
Yra sangrini veiksmaodi, neturini nesangri-
ni atitikmen: dom tis, diagtis, ju oktis, niauktis, grtis,
stebtis, ypsotis. Bet, tokie atitikmenys yra buv (plg.
diagtis ir nudigti, niauktis ir n i kti), greta ypsotis pa
vartojama ir ypsoti.
Jei veiksmas galimas kreipti tik kit daikt, tai sangr
in forma gyja t a r p u s a v i o v e i k s m o r e i k m :
bartis (: barti), m tis (: m ti), kalbtis (: kalbti), buiotis
(: bu i oti), m yltis (: m ylti).

9.3. Veiksmaodio form sistema

Veiksmaodio form sistem sudaro asmenuojamosios,

linksniuojamosios, kaitomos tik giminmis ir skaiiais ir vi
sikai nekaitomos formos.
 Pagal struktr ios formos esti paprastosios (pagrin
dins) ir dariniai. Paprastosios yra trys bendratis,
esamojo laiko 3-iasis asmuo ir btojo kartinio laiko 3-iasis
asmuo. Visos kitos dariniai.
Tarp paprastj form kamien yra daug fonetinio po
bdio nesutapim: a) aknies balsi kaita: bti bva
buvo, puti pva pvo, ti va uvo, gyti gy
ja gijo; tpti tpia tp, psti pia pt; blr-
ti byra biro, kilti kyla kilo, skilti skyla skilo;
ginti gina gyn, kurti kuria kr, pinti pina
pyn; vyti veja vijo, vogti vagia vog ir kt.;
b) intarpas esamajame laike: bsti bunda bdo, kris
ti krinta krito, sisti siunta sito, visti vin
ta vito, dribti drimba dribo, dubti dumba
dbo, lipti limpa lipo; c) pailgjs esamojo laiko balsis
ymimas nosine raide: balti bla balo, alti la
alo, gesti gsta geso, trti trta treo; d) nosine
raide ymimas balsis bendraties kamiene: galsti galan
da galando, rsti renia rent, sksti skundia
skund; e) priesaga -st- (-t-) esamajame laike: brangti
brangsta brango, dingti dingsta dingo, gimti gims
ta gim, mirti mirta mir; f) bendratis ir btasis
kartinis laikas turi priesaginius balsius: kalbti kalba
kalbjo, irti iri irjo, rayti rao ra,
giedoti gieda giedojo ir kt.
Pagal kaitym ir kitus gramatinius poymius veiksma
odio formos skiriamos asmenuojamsias ir neasmenuo
jamsias.

9.3.1. Asmenuojamosios veiksmaodio formos

Asmenuojamosios veiksmaodio formos turi tris tik

joms bdingas kategorijas asmen, nuosak ir laik. D a
lyvi laikas kitoks (r. 9.3.2.2).
 9.3.1.1. A s m u o

Asmen formos reikia kalbtojo nustatom veiksmo

santyk su veikju. Yra trys asmenys: pirmasis asmuo a
ein, jau, eidavau, eisiu, eiiau; mes einame, jome, eida
vome, eitume, eikime; antrasis asmuo tu eini, jai, ei
davai, eisi, eitum, eik; js einate, jote, eidavote, eitumte,
eikite; treiasis asmuo jis, ji, jie, jos eina, jo, eidavo, eis,
eit, tegl eina.
P i r m a s i s a s m u o reikia veiksm, kur atlieka pats
kalbantysis (a einu vienaskaita) arba kalbantysis ir kiti
(mes einame daugiskaita).
A n t r a s i s a s m u o reikia, kad veiksm atlieka pa
nekovas arba panekovai (tu eini vienaskaita, js eina
te daugiskaita).
T r e i a s i s a s m u o reikia, kad veiksm atlieka as
muo arba daiktas, apie kuriuos kalbama, kurie pokalbyje
nedalyvauja (jis, ji, jie, jos eina).
Pirmojo ir antrojo asmens vardiai, jei nra btinybs
pabrti asmen ar suprieinti, praleidiami, ir veikjas
numanomas. Negalima sakyti, kad tokie sakiniai neturi
veikjo, jo buvim rodo veiksmaodio galn: Vis s k a l
b i u vis juoda, vis a u d i u vis nuoga, (tts.) Ne mirti b i-
j a u , tik to kapo, drgno, alto, tamsaus. (V. M.-P.) y g i a
v o m e granatoms tryktant keli keliais neinomais. (P. S.)
D u o k i t e mogui bent ramiai numirti, (r.)
Treij asmen reikiani odi be reikms skirtumo
praleisti nemanoma sakinys pasidaro arba neapibrtas,
arba beasmenis: P a v o g arkl pridk ir baln, (tts.)
Visur tik apie tai ir t e k a l b j o . Tik staiga vien savait kaip
i maio ilindo pavasaris, lygu krosn pakrenus a t i -
l o. (Z.) Kaip akmuo krito, ne taip s k a u d j o . Kai medis
virto ne taip g a i l j o . (Just. M.)
Beasmeniai veiksmaodiai nra atskiri nuo asmenavi
mo. Tai tik asmenavimo paalys, neturintis pirmojo ir antrojo
asmens form ir liepiamosios nuosakos: sninga, austa, reikia,
knieti. Bet beasmeniai veiksmaodiai, kaip ir asmenuoja
mieji, kaitomi laikais: reikia, reikjo, reikdavo, reiks, turi
tariamj nuosak reikt.

9.3.1.2. N u o s a k a
Nuosakos formos rodo veiksmo santyk su tikrove, nus
tatom kalbaniojo asmens. Kalbtojas teigia ar neigia, kad
tai tikra, pasako, kad taip nra, bet galt bti. Pagal tai ir
skiriamos trys nuosakos: tiesiogin, tariamoji ir liepiamoji.
T i e s i o g i n n u o s a k a . Tiesiogine nuosaka konsta
tuojama, kad veiksmas vyksta, vyko, vykdavo arba vyks: dir
ba, dirbo, dirbdavo, dirbs. Ji reikiama laik formomis. Jos
formomis galima ireikti vali, raginim, pageidavim, sa
kym, sitikinim ir kt.: Dievai im a tas skolas! (V. K.)
E i n a m visos drauge, arba ia pasilikim. (V. K.) Tu p a
g a n y s i , pakartojo vyrikis tyliai, bet taip kietai, kad Ona
tik sunarpt nosimi ir nusisuko. (J. Blt.) T e g u l sau
d i r b a , jei nori udirbti, (r.) T e g u l jums p a v y d s tos
garbs putinai, kai prie saul yds. (M.) Vai t e p a -
l a u y s i u kojas, jei a ten eisiu. (V. K.)
Tiesiogins nuosakos esamojo laiko formos su dalely
tmis gali bti trauktos liepiamosios nuosakos form sis
tem kaip 3-iasis asmuo (r. 9.3.1.4.3).
T a r i a m o j i n u o s a k a darinys i bendraties. Jos
reikm sunkiai apibriama, nes j suimta tai, kas kitose
kalbose reikiama keliomis nuosakomis. Pagrindins taria
mosios nuosakos reikms yra ios:
1. S l y g a : Be dainos saldiu miegu u m i g t tvy
n. (V. K.) Kad tu pokyly b t u m b u v u s i , tai dabar
n e i o v a u t u m . (J. Bl.)
2. T a r i a m a s l y g i n i m a s : Lengvas lamesys pasigirs
ta ore, lyg vjas velnia ranka b r a u k t per rugien. (I. S.)
Jis girdjo tuos odius, lygjie ia pat b t b u v t a r i a m i
jam pai aus. (V. M.-P.)
 3. G a l i m y b : Menkas atrodai juokdarys. Nebent kar
naval p r a l i n k s m i n t tavo skarmalai. (P. C.) Ne toks
a tvas, kad vaikas i mano valios i e i t . (V. K.)
4. A b e j o j i m a s : Nejaugi b t s u i n o j u s i o s ?
msteljo Veronikos galvoje mintis. (. V.) Kam b t ant
vit taip k t e l j s , jei n e b t p a r g a b e n t a s
paukiams valdyti. (P. M.)
5. L i e p i m a s : irk, k a d i nam n kojos n e-
k e i t u m ! Tiktai, k a d j Girdvainis daugiau n e m a t y
t ! (K. B.)
6. P a g e i d a v i m a s : O kaip n o r i a u nuo kaktos
tau nubraukti rpesi raukles! (S. N.) Vien tik vtr praau,
kad u k a u k t smarkiau. (M.)
L i e p i a m o j i n u o s a k a darinys i bendraties. Ji
reikia kalbaniojo asmens vali. Jos formomis liepiama,
sakoma, praoma, pageidaujama, raginama, kad kas veikt.
Tiesiogine reikme liepiamoji nuosaka vartojama dia
loge, jos pagrindinis asmuo antrasis: Taigi, Elena, pra
bilo pagaliau Grigas, l i a u k i s minutl verpusi, kuodelis
mikan nenubgs. (V. K.) S t u m k rankenl, durys paios
atsidarys. (J. Bl.)
Liepimas nedera su vienaskaitos pirmuoju asmeniu,
todl liepiamosios nuosakos form sistemoje nra viena
skaitos pirmojo asmens. Daugiskaitos pirmasis asmuo turi
raginimo reikm: Mano arklys brangesnis u tavo karv, bet
man naudingiau karv! Gal nori, m a i n y k i m e ! (J. Bl.)
Per tarpinink galima liepti, kad veikt ir treiasis as
muo. Jo forma sudaroma su geidiamosiomis dalelytmis ir
tiesiogins nuosakos esamojo arba busimojo laiko 3-iuoju
asmeniu: T e n e a t n e a jam vaisiaus nei em, nei mote
ris, keik j visose meetse ir sueigose. (. V.) T e g u
n e s l g s tavs nei akmenys, nei plytos. (V. M.-P.)
Pasakojamajame tekste liepiamoji nuosaka liepimo ne
reikia: ki kas lieuv tu ir k e n t k . (J. P.) Tokiam nors
kuol ant galvos t a y k , (tts.) Bent taip senesni mons kal
ba: pelda kvatoja, l a u k vestuvi, pelda rauda l a u k
ermen. (K. B.)
 9..1.. L a i k a s

Lietuvi kalba skiria dabarties (esamj), ateities (bu

simj) ir du praeities laikus (btj kartin ir btj da
nin), reikiamus asmenuojamosiomis vientisinmis veiks
maodi formomis.
E s a m a s i s l a i k a s . Pagrindin jo reikm veiks
mo sutapimas su dabartimi. Jo formomis atsakoma klau
sim k (jis, ji) dabar veikia? ( R a o rain. S t a t o nam.)
Taiau pai veiksm yra visoki, vairiai suprantama ir da
bartis. Pavyzdiui, yra odi, kur veiksmo ilgumas lygus
odio itarimui: prisiekiu, paadu, duodu, dovanoju.
Yra veiksm ir proces, suvokiam kaip prasidjusi
prie kalbos moment ir nesibaigiani po jo: Ir kvapas gai
vinantis priepiei vjo trob s r u v e n a pro atvirus lan
gus. (S. N.) Ilgi veiksmai kartais atrodo lygs aminybei:
Nemunas t e k a Kuri marias. em s u k a s i apie savo
a ir apie Saul. (P. M.)
Ilgas veiksmas atitraukiamas nuo dabarties ir suvokia
mas kaip apibendrintas visais laikais vykstantis ir pasi
kartojantis: ia ji apalpo: tokiais atsitikimais moterys visada
a l p s t a . (J. Bl.) Danai mike lietuvis, ko v e r k i a , nei
no. (A. B.) Toks apibendrinimas tinka patarlms: Kur
trumpa, ten t r k s t a .
Esamasis laikas reikia dabarties veiksm, o dabartis vi
sada aktualesn, vaizdingesn u praeit arba neigyvent
ateit. Todl esamasis laikas, vartojamas greta kit laik, su
aktualina praeities ar ateities veiksmus: Pabudo mike lokys,
pabuds iupt, iupt launies n e b r a . (P. C.) Bet seniau
bdavo pasaulis puikesnis. I e i n i mogus tankumynan, ir
knas tik e i n a , tik e i n a pagaugais. (V. K.) Mes juos tyliai
apsupsim. O a gi prsas, savikis, galiu prieiti arti. Sargybin
tyliai p a k l o j u , mieganiam Mantui per galv, o paskui
s u r i u. (J. G.)
 Btj laik yra du b t a s i s d a n i n i s ir b t a
s i s k a r t i n i s . Jiems bendra tik tai, kad jie abu reikia
praeities veiksmus.
B t a s i s k a r t i n i s l a i k a s reikia praeityje vykus
vieno karto veiksm: T vakar mudu j o m e namo. Bet
a t j o iema, n u g r i n d tiltus per eerus. (V. K.)
I kalb tik viena lietuvi kalba turi b t j d a n i n
l a i k , padaryt su priesaga -dav- i bendraties (ray-ti:
ray-dav-o). Si priesaga baigtin vieno karto veiksm pa
veria kartotiniu tstiniu veiksmu: nujo nueidavo. Be
to, -dav- apibendrinta kaip morfologin gramatinio karto
jimo priemon.
Btasis daninis laikas koki ypatingesni stilistini at
spalvi neturi. Jis gali bti tik apibendrinamj reikm
turini kit laik sinonimas: Mano metais tvai n e b
d a v o tokie kukls su savo vaikais, kaip kad dabar. Ne taip
p a s a k e i diru g a v a i , ne taip p a s i e l g e i , ne taip
e n g e i iena ar pagaliu s u v a n o s , kas tik jiems rankon
p a k l i d a v o . Bet manai, kad mes tv b i j o j o m e ? N
kiek! Tik, b d a v o , i r i , kur pasprukti. (V. K.) Btojo
kartinio laiko veiksmaodius itisai ia galima pakeisti b
tojo daninio laiko formomis, informacija nepasikeist, bet
labai pasikeist teksto stilius.
B u s i m a s i s l a i k a s padarytas i bendraties su prie
sagomis -si- ir -s- (ray-si-me, ray-si-te, ray-s). Jis reikia
ateities veiksm. Kadangi tas veiksmas dar nra patirtas, j
galima vairiai vertinti.
Pagrindin reikm konstatuojamasis ateities veiks
mas: i r s ten mama pro langel, kai vakaras pievoj g a
r u o s . (S. N.) Konstatuojama su sitikinimu, kad taip tikrai
bus. Juo reikiama galimyb ar tikimyb, abejon, liepimas:
T s i u t s i u pradt tulpel, a u s i u a u s i u tamsias eg
lutes. Ir a u s i u savo saulel, ir a u s i u savo vaig
des. (J. Dg.) Dabar su visais reikia gyventi geruoju. Matai,
kokie laikai. Dar vl p a d e g s . (. V.) I kur ia r a s i s piktos
dvasios, kad visur kryiai, banyios. (V. K.) Per tave, moterie,
turi pasireikti diev valia. T r a u k s i burtus. Matai trys
kardai. (J. G.)
Neigiamosios formos gali reikti teigim: Gal turi,
Jankelien, degtins buteliuk? nedrsiai paklaus ber
nas. K u r n e t u r s i geram mogui! atsiliep Janke-
lien. (V. K.) ia esamojo laiko situacija ir esamojo laiko
reikm.
Busimajam, kaip ir kitiems laikams, bdingas apibend
rinimas: Neskauda ir krembliui, kai j nurauni. N e n u ra u-
si, jis pats tuojau s u g l e b s ir us, nieko gera nepadars.
O n u r a u s i , i r g i n s i irdel kam nors a t g a i v i n -
s i. (V.) ia j galima pakeisti ir apibendrinamuoju esamuo
ju laiku. Tinka prieodiams, patarlms: Nuo aukiau
p u l s i labiau s u s i k u l s i. (tts.)
Apibendrinamasis busimasis laikas danai vartojamas
greta btojo daninio laiko: Kai a p s i t a i s y s , bdavo, Vero
nika naujja, jos paios iausta rainele, gelsvas kaseles
s u p i n s dvigubu vainikliu, p e r r i jas raudonu kaspinliu,
p a d a b i n s aliomis rtelmis, prie krtins p r i s i s e g s
gls iedel ir a p s i r i balta skarele, tai j pavelgus Die
vas ino kas d a r y d a v o s ne vieno vaikino irdyje. (. V.)

9.3.1.4. V e i k s m a o d i asmenavimas

Kaitymas asmenimis, nuosakomis, laikais ir skaiiais

yra a s m e n a v i m a s .

9.3.1.4.1. Tiesiogin nuosaka

Esamasis laikas
Esamojo laiko veiksmaodiai turi tris asmenuotes, ski
riamas pagal 3-iojo asmens galnes (kamiengalius): (i)a as
menuot (dirba, venia), i asmenuot (tyli, gli), o asme
nuot (rao, daro, bijo).
 (i)a asmenuot
Paprastieji Sangriniai
veiksmaodiai veiksmaodiai
V ienaskaita
A dirbu traukiu dirbuosi traukiuosi
Tu dirbi trauki dirbiesi traukiesi
Jis, ji dirba traukia dirbasi traukiasi
Daugiskaita
Mes dirbame traukiame dirbams traukiams
Js dirbate traukiate dirbats traukiats
Jie, jos dirba traukia dirbasi traukiasi
Veiksmaodis bti turi dvi esamojo laiko form eiles:
a) kalbamuoju momentu vykstaniam veiksmui reikti (es,
esi, yra; esame, esate, yra) ir b) apibendrinamam, kartoja
mam veiksmui reikti {bvu,, bvi, bva; bvame, bvate,
bva).
i asmenuot
Paprastieji Sangriniai
veiksmaodiai veiksmaodiai
V ienaskaita
A myliu tiki guliu tikmosi
Tu myli tiki guli tikiesi
Jis, ji myli tiki gli tikisi
D augiskaita
Mes mylime tikime glime tikims
Js mylite tikite glite tikits
Jie, jos myli tiki gli tikisi
o asmenuot
Paprastieji Sangriniai
veiksmaodiai veiksmaodiai
V ienaskaita
A mokau bija mokausi bijasi
Tu mokai bijai mokaisi bijaisi
Jis, ji moko bijo mokosi bijosi
Mes mokome bijome mokoms bljoms
Js mokote bijote mokots bijots
Jie, jos moko bijo mokosi bijosi
Btasis kartinis laikas
Btasis kartinis laikas turi dvi asmenuotes o ir . Jos
nevienodos apimties. Pagrindin yra o asmenuot.
o asmenuot
iai asmenuotei priklauso paprastieji veiksmaodiai,
kurie esamojo laiko 3-iajame asmenyje turi -a po kietojo
priebalsio (dirba dirbo), -a po -j- (galvoja galvojo), -o
po -j- (bijo bijojo), ir visi esamojo laiko i asmenuots
veiksmaodiai (myli myljo, gli guljo).
Paprastieji Sangriniai
veiksmaodiai veiksmaodiai
V ienaskaita
A dirbau tikjau dirbami tikjausi
Tu dirbai tikjai dirbaisi tikjaisi
Jis, ji dirbo tikjo dirbosi tikjosi
D augiskaita
Mes dirbome tikjome dirboms tikjoms
Js dirbote tikjote dirbots tikjots
Jie, jos dirbo tikjo dirbosi tikjosi
asmenuot
J sudaro tie veiksmaodiai, kurie esamojo laiko
3-iajame asmenyje turi -a po minktojo priebalsio (audia
aud, venia vent), ir tie, kurie turi -o po kietojo
priebalsio (moko mok, rodo rod).
Paprastieji Sangriniai
veiksmaodiai veiksmaodiai
V ienaskaita
A audiau mokiau audiami mokiausi
Tu audei mokei audeisi mokeisi
Jis, ji aud mok audsi moksi
Mes audime mokme audms mokms
Js audite mokte audts mokts
Jie, jos aud mok audsi moksi
Btasis daninis laikas
Btasis daninis laikas padarytas i bendraties su prie
saga -dav- ir galne -o.
Paprastieji Sangriniai
veiksmaodiai veiksmaodiai
V ienaskaita
A dirbdavau mokydavau mokydavausi
Tu dirbdavai mokydavai mokydavaisi
Jis, ji dirbdavo mokydavo mokydavosi
Daugiskaita
Mes dirbdavome mokydavome mokydavoms
Js dirbdavote mokydavote mokydavots
Jie, jos dirbdavo mokydavo mokydavosi
Busimasis laikas
Busimasis laikas padarytas i bendraties kamieno su
priesagomis -s arba -si. Treiasis asmuo visada vienodas, nes
baigiasi ne kamiengalio balsiu, o priebalsine priesaga.
Paprastieji Sangriniai
veiksmaodiai veiksmaodiai
V ienaskaita
A dirbsiu mokysiu gulsiu mokysiuosi
Tu dirbsi mokysi gulsi mokysiesi
Jis, ji dirbs mokys guls mokysis
Daugiskaita
Mes dirbsime mokysime gulsime mokysims
Js dirbsite mokysite gulsite mokysits
Jie, jos dirbs mokys guls mokysis
Veiksmaodi busimojo laiko treiasis asmuo gali turti
pasikeitim: sutrumpja balsis, keiiasi priegaid (bti bus,
augti ags, dirbti dirbs).
 9.3.1.4.2. Tariamoji nuosaka

Tariamoji nuosaka turi bendraties kamien su vairiais

priesag variantais ir asmen galnmis: vienaskaitos 1 as
muo turi priesag -iau, 2 asmuo paprastai baigiasi priesaga
-tum, bet pasitaiko ir ilgesn forma -tumei; daugiskaitos 1 ir
2 asmuo turi t pai priesag poras -tu-, -tum- ir asmen
galnes -, -te; treiasis asmuo baigiasi priesaga -t.
Paprastieji Sangriniai
veiksmaodiai veiksmaodiai
V ienaskaita
A dirbiau mokyiau mokyiausi
Tu dirbtum (ei) mokytum(ei) mokytumeisi
Jis, ji dirbt mokyt mokytsi
D augiskaita
Mes dirbtu(m)me mdkytu(m)me mokytu (m)ms
Js dirbtu(m)te mokytu(m)te mokytu(m)ts
Jie, jos dirbt mokyt mokytsi

9.3.1.4.3. Liepiamoji nuosaka

Liepiamoji nuosaka turi bendraties kamien, priesagas

-k-, -ki- ir daugiskaitos 1 ir 2 asmens galnes -, -te. Tre
iasis asmuo sudaromas su dalelytmis tegul, te ir esamojo
laiko 3 asmens formomis.
Paprastieji Sangriniai
veiksmaodiai veiksmaodiai
V ienaskaita
A

Tu dirbk(i) mokyk(i) mokykis

Jis, ji tegul dirba, tegul moko, tegul mokosi,
tedirba temoko tesimoko
Mes dirbkime mokykime mokykims
Js dirbkite mokykite mokykits
Jie, jos tegul dirba, tegul moko, tegul mokosi,
tedirba temoko tesimoko
Kai dalelyt te virsta priedliu, sangros afiksas -si
dsningai atsiduria tarp priedlio ir aknies.

9.3.1.5. S a n g r i n i v e i k s m a o d i
asmenavimas

Sangrini veiksmaodi asmenavimas i esms nesi

skiria nuo atitinkam paprastj. Tik sangros afiksas -si
apsaugojo asmen galnes, jos nesutrumpjo ir dabar atrodo
kitokios: suku. sukuosi, nei neiesi, skome skoms,
skote skots, mokytume mokytums. Pats sangros
afiksas daugiskaitos 1 ir 2 asmens formose yra -s, o bsimojo
laiko 3 asmens formose -is (sksis). Galioja dsnis, kad prie
odio galo priebalsio jungiasi sangros forma -is.

9.3.2. Neasmenuojamosios veiksmaodio formos

9..2.1. B e n d r a t i s

B e n d r a t i s paprastoji (pagrindin) nekaitoma

veiksmaodio forma. Neturdama kaitymo form, nusta
tani viet sakinyje, bendratis eina vairiomis sakinio da
limis:
1. V e i k s n i u : D i r b t i , Jonuk, mogui sveika. (J.) N u
k i r s t i tok med vis tiek kaip mog umuti. (V. K.)
2. P a p i 1d i n i u: V a l g y t i man atnea An arba Dd-
jonien. (I. S.)
3. P a y m i n i u : Moteris jis patar apdti mokesiais p a
gal j graum ir mokjim p u o t i s . (J. Bl.)
 4. A p l i n k y b e : Pam agr t a i s y t i , tik ranken nu
lau. (V. K.) Nr man moiuts kraiteliui k r a u t i , nr man
tvelio dalelei s k i r t i , (tts.)
5. T a r i n i u bendratis eina arba susijungusi su asme
nuojamaisiais veiksmaodiais, arba tose situacijose, kur
specialiai nebtina paymti tariniui bding asmens, laiko
ir nuosakos reikmi, kur jas rodo kitas asmenuojamasis
veiksmaodis ar situacija: Ne vienas n o r j o p a s i v o g t i
jos t juok visam gyvenimui. (K. B.) Rodos, ir mogus t u
r j o a t j a u s t i tok prigimties ramum. (J. Bl.) Tik dabar
ji p r a d j o kak s u v o k t i vyro odiuose. (P. C.) Dar
mano tvas n e b a i g n u m i r t , o jau mamyt tavo tvui
persas. (B. S.) Du balandiai klane gr, begerdami sud
mojo: A r mums g e r t i , ar n e g e r t i , ar sparneliais p a
p l a s n o t i ? (tts.) Vai kurgi man dabar p a s i d t i ? (V. K.)
Tiek ieno g r b t i , v e t i , o ir dobilai jau pjaunami. (Z.)
I v y t i bajorus! Dvarus n u g r i a u t i ! (B. S.)
Daugeliu atvej, kai bendratis pati viena eina tariniu,
numanomas ir asmenuojamasis veiksmaodis: A bgt i ,
jis v y t i s ! (= A m i a u b g t i , jis m v y t i s ! )

9.3.2.2. D a l y v i s

D a l y v i s veiksmaodio forma, turinti veiksma

odio ir bdvardio ypatybi. Dalyviai linksniuojami
odiai, padaryti i asmenuojamj form ar bendraties.
Dalyvius skiriame veiksmaodi klasei ne pagal kaitym,
o pagal kamieno gramatinius poymius. Dalyviai (kaip ir
bdvardiai) kaitomi linksniais, skaiiais ir giminmis, gali
bti vardiuotiniai, turti nederinamj form. Jie turi ir
laikus, bet laik rodikliai eina prie linksniavimo galn ir
priklauso ne odi ryiams sakinyje, o kamienui. Vis laik
dalyviai gali eiti payminiais ir tuo jie skiriasi nuo asme
nuojamj veiksmaodi.
 Kaip veiksmaodiai dalyviai reikia veiksm (pagrin
din ar alutin), valdo linksnius (raantis laik, raantis
pietuku, raantis broliui), prisijungia tuos paius prie
veiksmius (graiai, greitai raantis), ymi veiksmo trukm ir
baigtum (ras paras).
Specifin dalyvio gramatin kategorija yra ris vei
kiamoji ir neveikiamoji.

9..2.2.1. V e i k i a m o s i o s r i e s d a l y v i a i

Veikiamosios ries dalyviai, einantys payminiu, reikia

daikto ypatyb, kylani i jo paties veiksmo: medis oia
oiantis medis, mogus pavargo pavargs mogus. Kai vei
kiamosios ries dalyvis pavartojamas tariniu, jis (kaip ir
asmenuojamoji forma) reikia paties veikjo atliekam
veiksm ar patiriam bsen. Plg. Sako, kad jis t u r j o
grti ir Sako, kad jis t u r j s grti. Vakar labai p a v a r
g a u ir Vakar buvau labai p a v a r g s .
Vyrikosios ir moterikosios gimins derinamosios vei
kiamj dalyvi formos daromos i vis veiksmaodi, i
skyrus beasmenius. I beasmeni veiksmaodi daromos
tik nederinamosios formos Jam reiki, reikj, reikdav,
reiksi; iandien lij, palij, lysi. Todl nederinamj for
m veikiamieji dalyviai turi nedaug.
Veikiamosios ries dalyviai turi keturis laikus e s a
mj, b t j k a r t i n , b t j d a n i n ir b s i-
mj.
E s a m a s i s l a i k a s daromas i asmenuojamojo veiks
maodio esamojo laiko su priesaga -nt- ir linksni gal
nmis: dirb-a dlrb-a-nt-is (dirbs), dirb-a-nt-i; stov-i
stov-i-nt-is (stovs), stov-i-nt-i; ra-o ra-a-nt-is (ras),
ra-a-nt-i.
Vyrikosios gimins vardininkai turi po dvi formas
ilgj ir trumpj. Trumpoji forma neturi kit linksni ir
negali bti vardiuotin.
V. dirbantis, -i (dirbifs) stovintis, -i (stovs)
K. dirbanio, -ios stovinio, -ios
N. dirbaniam, -iai stoviniam, -iai
G. dirbant, -i stovint, -i
n- dirbaniu, -ia stoviniu, -ia
Vt. dirbaniame, -ioje stoviniame, -ioje

D augiskaita
V. dirbantys, -ios (dirb/) stovintys, -ios (stovf)
K. dirbani stovini
N. dirbantiems, -ioms stovintiems, -ioms
G. dirbanius, -ias stovinius, -ias
n. dirbaniais, -iomis stoviniais, -iomis
Vt. dirbaniuose, -iose stoviniuose, -iose
Linksniuojamj dalyvi auksmininkas vardininko
homonimas. Tai potencinis linksnis (O d i r b a n t i s mo
gau!), bet sunku j igirsti gyvojoje kalboje, nes taip kreiptis
neprireikia.
B t a s i s k a r t i n i s l a i k a s darinys i asmenuo
jamojo veiksmaodio btojo kartinio laiko 3 asmens ka
mieno su priesaga -us- ir linksni galnmis. Tik vyrikosios
gimins vardininkai kitokie dirbs dirb. Jie negali
turti vardiuotins formos, vardiuotin forma jau yra su
priesaga -us- (dirbusysis).

Vi n a s k a i t a
V. dirbs, -usi stovjs, -usi
K. dirbusio, -ios stovjusio, -ios
N. dirbusiam, -iai stovjusiam, -iai
G. dirbus, -i stovjus, -i
n. dirbusiu, -ia stovjusiu, -ia
Vt. dirbusiame, -ioje stovjusiame, -ioje
V. dirb, -usios stovj, -usios
K. dirbusi stovjusi
N. dirbusiems, -ioms stovjusiems, -ioms
G. dirbusius, -ias stovjusius, -ias
n dirbusiais, -iomis stovjusiais, -iomis
Vt dirbusiuose, -iose stovjusiuose, -iose
B t a s i s d a n i n i s laikas daromas i asmenuojamo
jo veiksmaodio btojo daninio laiko 3 asmens. Todl turi
bendraties kamien, daninio laiko priesag -dav-, btojo lai
ko dalyvio priesag -us- ir galnes. Linksniuojama taip:
V ienaskaita
V. dirbdavs, -usi stovdavs, -usi
K. dirbdavusio, -ios stovedavusio, -ios
N. dirbdavusiam, -iai stovedavusiam, -iai
G. dirbdavusi, ~ stovdavusi, -
a dirbdavusiu, -ia stovedavusiu, -ia
Vt. dirbdavusiame, -ioje stovedavusiame, -ioje
D augiskaita
V. dirbdav, -usios stovdav, -usios
K. dirbdavusiu stovedavusiu
N. dirbdavusiems, -ioms stovedavusiems, -ioms
G. dirbdavusius, -ias stovedavusius, -ias
n. dirbdavusiais, -iomis stovedavusiais, -iomis
Vt. dirbdavusiuose, -iose stovedavusiuose, -iose
Btojo daninio laiko linksniavimas dirbtinokas. Gyvai
vartojamas tik vardininkas atpasakojamojoje kalboje, o visi
kiti linksniai tik galimi.
B u s i m a s i s l a i k a s turi asmenuojamojo veiksmao
dio busimojo laiko kamien su minktuoju s (i si), dalyvio
priesag -ant- ir linksni galnes {stovsi + ant + is = sto
vsiantis). Yra ir trumpoji vyrikosios gimins vardinink
forma.
V. dirbsiantis, -i (dirbsis) stovsiantis, -i (stovsis)
K. dirbsianio, -ios stovsianio, -ios
N. dirbsianiam, -iai stovsianiam, -iai
G. dirbsiant, -i stovsiant, -i
n. dirbsianiu, -ia stovsianiu, -ia
Vt. dirbsianiame, -ioje stovsianiame, -ioje
D augiskaita
V. dirbsiantys, -ios (dirbsi) stovsiantys, -ios (stovsi)
K. dirbsiani stovsiani
N. dirbsiantiems, -ioms stovsiantiems, -ioms
G. dirbsianius, -ias stovsianius, -ias
n. dirbsianiais, -iomis stovsianiais, -iomis
Vt dirbsianiuose, -iose stovsianiuose, -iose
Rasti sakini su gyvai pavartotais busimojo laiko dalyvi
linksniais sunku. Taiau vienas kitas yra uraytas i rat,
i tautosakos: Iki to nepaprasto, n u l e m s i a n i o vis mer
ginos gyvenim nutikimo dar buvo lik dvi savaits. (P. C.)
A t e i s i a n i o s iemos ilgumo neinom. (K. D.) Laums
pradjo lemti g i m s i a n i a m kdikiui ateities gyveni
m. (tts.)

93.2.22. N e v e i k i a m o s i o s r i e s d a l y v i a i

Neveikiamosios ries dalyviai reikia daikto ypatyb ar

patiriam bsen, kylani i kito veikjo veiksmo. Ypa
tybs turtojas neveikia, yra pasyvus. Derinamieji vyriko
sios ir moterikosios gimins neveikiamieji dalyviai daromi
tik i galininkini veiksmaodi: skaitoma knyga (: skaito
knyg), paraytas laikas (: parayti laik). Yra neveikia
mosios ries dalyvi, neturini neveikiamosios reikms:
a) ymini daikto paskirt (gyvenamasis namas, miegamasis
kambarys, siuvamoji maina, drumstas vanduo, lenkta nosis);
tai savotiki bdvardiai, ir j daryba nesusijusi su galininko
valdymu; b) i vis veiksmaodi daromos nederinamosios
formos (idirbama, laukiama, mylima, dirbta, laukta, mylta).
Neveikiamieji dalyviai turi tris laikus e s a m j , b
t j ir b u s i m j .
E s a m a s i s l a i k a s daromas i asmenuojamj veik
smaodi esamojo laiko 3 asmens, dalyvio priesagos -m- ir
derinamj galni dirba-m-asy -a, tri-m-as, -a, ra-
o-m-as, -a. Nederinamoji forma: dirbama, trima, raoma.
V ienaskaita
V. dirbamas, -a trimas, -a raomas, -a
K. dirbamo, -os trimo, -os raomo, -os
N. dirbamam, -ai turimam, -ai raomam, -ai
G. dirbam tinim raom
n dirbamu, -a trimu, -a raomu, -a
Vt dirbamame, -oje turimame, -oje raomame, -oje
D augiskaita
V dirbami, -os turimi, -os raomi, -os
K. dirbam turim raom
N. dirbamiems, -oms turimiems, -oms raomiems, -oms
G. dirbamus, -as tiirimus, -as raomus, -as
n. dirbamais, -ornis turimais, -omls raomais, -omis
Vt dirbamuose, -o turimuose, -o raomuose, -ose
B t a s i s l a i k a s daromas i bendraties su dalyvio
priesaga -t- ir linksni galnmis tur--ti tur-e-t-as, -a,
ra-y-ti ra-y-t-as, -a. Nederinamoji forma: dirbta, turta,
rayta.
V ienaskaita
V dirbtas, -a turtas, -a raytas, -a
K. dirbto, -os turto, -os rayto, -os
N. dirbtam, -ai turtam, -ai raytam, -ai
G. dirbt turt rayt
a dirbtu, -a turtu, -a raytu, -a
Vt dirbtame, -oje turtame, -oje raytame, -oje
 D augiskaita
V. dirbti, -os turti, -os rayti, -os
K. dirbt turt rayt
N. dirbtiems, -oms turtiems, -oms raytiems, -oms
G. dirbtus, -as turtus, -as raytus, -as
n. dirbtais, -omis turtais, -omis raytais, -omis
Vt. dirbtuose, -o turtuose, -ose raytuose, -ose
B u s i m o j o l a i k o formos turi busimojo laiko ka
mien su priesaga -si-, dalyvio priesag -m- ir linksni ga
lnes. Vartojamos labai retai. Daniau pasitaiko bsimas
bsima, bsimasis busimoji.
Prie neveikiamj dalyvi skiriamas ir r e i k i a m y b s
dalyvis, nes taip pat kaip ir kitos ios ries formos keiia
veikiamj dalyk reikiant linksn. Plg. mogus dirba dar
b Darbas yra dirbamas; i knyg reikia skaityti i kny
ga yra skaitytina. Reikiamybs dalyvis daromas i bendraties
su priesaga -tin- ir linksni galnmis. Vartojamas labai retai,
kaitomas kaip bdvardis su galne -as, turi ir nederinamj
nekaitom form: skaitytina, dirbtina, inotina. Links bd-
vardti, plg. btinas, netiktinas, pavydtinas ir kt.

9.3.2.2.3. v a r d i u o t i n i d a l y v i l i n k s n i a v i m a s
Esamasis laikas
V ienaskaita
V. raantysis, -ioji raomasis, -oji
K. raaniojo, -iosios raomojo, -osios
N. raaniajam, -iajai raomajam, -ajai
G. rantj, -ij raomj, -j
j n. raaniuoju, -ija raomuoju, -ja
Vt. raaniajame, -iojoje raomajame, -ojoje
D augiskaita
V. raantieji, -iosios raomieji, -osios
K. raanij raomj
N. raantiesiems, -iosioms raomiesiems, -osioms
G. raaniuosius, -isias raomuosius, -sias
 a raaniaisiais, -iosiomis raomaisiais, -osiomis
V t raaniuosiuose, -iosiose raomuosiuose, -osiose
ia ilinksniuoti tik esamojo laiko dalyviai, bet ir kit
laik linksniavimas yra toks pat tos paios galns. Api
bendrinant dalyvi linksniavim, reikia pasakyti, kad jis vi
sikai sutampa su (i)a linksniuots bdvardi linksniavi
mu, iskyrus trumpsias veikiamosios ries vyrikosios gi
mins vardinink formas.

9.3.2.2.4. D a l y v i v a r t o j i m a s
Linksniuojamas dalyvis yra derinamasis payminys: Se
nelis d r e b a n i o m rankom atidar vartelius ir jo kie
m. (J. B.) Nemgstu tavs, i l e p i n t a s , ponikas, m a i
t i n a m a s , p e n i m a s , u k u o j a m a s ir m a u d o m a s ,
i b l u s i n t a s unie. (V. M.-P.)
Payminiu eina visi dalyvi linksniai, o vardininkas var
tojamas ne tik kaip payminys, bet ir kaip tarinys (daniau
siai sudurtinio tarinio vardin dalis), ir kaip sakinio pagrin
dinio veiksmo aplinkyb.

9.3.2.2.5. S u d t i n s ( s u d u r t i n s )
veiksm aodi formos
Veikiamosios ries dalyviai eina tariniu su veiksmao
diais nustoti, liautis, paliauti, mesti: Grigiens ratelis pats sa
vaime n u s t o j o s u k s i s . (V. K.) Juozukas vl gavo
m e s t i s k t s. (.) ia dalyvis lengvai pakeiiamas
bendratimi (nustojo suktis, met skusti).
Dalyvio vardininkas atstoja alutin sakin, ypa su san
griniais veiksmaodiais: tarsi inanti, saksi mokantis,
tikjosi pagysis ir kt. T pat turin galima ireikti ir be
dalyvio: tariasi, kad ino; tikisi, kad pagis ir 1.1. Dabartinje
kalboje pakaitalai su asmenuojamaisiais veiksmaodiais
danesni u dalyvines konstrukcijas.
Po jungiamj odi su dalyvi vardininkais dabar ga
na skmingai konkuruoja asmenuojamieji veiksmaodiai
arba nederinamosios dalyvi formos: Jiedu pasiliko tie patys
sodieiai, kaip ir buv (buvo). (V.) A atsisdau kur palieptas
(kur man liep, kur man buvo liepta). (J. Blt.)
Vis laik dalyvi vardininkai vartojami pasakojamojoje
kalboje vietoj tiesiogins nuosakos form, reikiant saky
tojo nuoal nuo to, kas sakoma: Kit kart b u v s vejys.
Jis t u r j s du snus. Tai jie trys v e j o d a v ir v e j o-
d a v kiekvien dien, (tts.) Ir klegjo mons, kad jis
tuomet m i r s i s , kai Gelovin idisianti, o Gelovin i-
d i s i a n t i , kai ami pabaiga b s i a n t i . (V. K.)
Dalyvi vardininkai patys vieni ir su sau priklausomais o
diais reikia i veiksmo kylanias aplinkybes, kurios yra tarsi
pagrindinio veiksmo vykimo fonas: Kurmelis p a b u d s var
t pabalusias akis. (Z.) Katinas, u s i k r a u s t s ant krslo,
taikstosi okti prie dagillio. (P. M.] Martynas, andaro s t u
m i a m a s , dar pabuiavo pai. (Z.) mogaus p a v a i i n
t a s ir a p n a k v i n t a s , senis ikeliavo toliau. (P. C.)
Tariniu einantys dalyvi vardininkai su asmenuojamuoju
pagalbiniu veiksmaodiu bti sudaro sudtines (arba tra
dicikai vadinamas sudurtines) laik ir nuosak formas.

Sudtins (sudurtins) formos su esamojo laiko dalyviais

Sudtins formos su veikiamosios ries esamojo laiko

dalyviu, turiniu priedl be-:
Tiesiogin nuosaka
Esamasis laikas benes, besds, besaks
Btasis kartinis laikas bvo benes, besds, besaks
Btasis daninis laikas bdavo benes, besds, besaks
Busimasis laikas bs benes, besds, besaks
Tariamoji nuosaka
a) but benes, besds, besaks
b) but bvs benes, besds, besaks
Liepiamoji nuosaka
bk benes, besds, besaks
 Asmenuojamas tik pagalbinis veiksmaodis (es, esi, yra,
esame, esate, yra; buva, buvai, buvo, buvome, buvote, b-
vo...). Dalyvis nekinta. Todl kaip pavyzdys ia patei
kiamas vis laik ir nuosak tik 3 asmuo. Tariamoji nuo
saka sudaroma ir su vientisine, ir su sudtine pagalbinio
veiksmaodio forma. Esamasis laikas neturi pagalbinio
veiksmaodio.
Sudtins formos su veikiamosios ries esamojo laiko
dalyviu dar vadinamos p r a d t i n m i s todl, kad viena
i dviej jo reikmi rodo ketinam pradti ar jau ir pra
dt, bet kokios nors prieasties nutraukt veiksm: B u v a u
jau b e e i n a n t i i nam, kai igirdau vaiko riksm, (r.)
Antroji io tipo sudtini form reikm tstinis
veiksmas, laiko ar prieasties santykiu susijs su kitu veiks
mu ar kokiomis aplinkybmis: Gal jau seniai b i a u
b e t u r s porel triuiuk, jei nebt numirusi ma
ma. (K. S.) Pasigailjau irdyje, kad nesu v. Jurgis, b i a u
b e k r e m t s sr nuo galo. (Z.)
Sudtins formos su esamojo laiko veikiamosios ries
dalyviu gali bti vientisini form sinonimai.
Sudtin forma V ientisin forma
1. Ir Katr ger lieuvl 1. Ir Katr ger lieuvl
b e t u r i n t i . (Z.) t ur i .
2. Gal jau seniai b i a u 2 Gal jau seniai t u r i a u
b e t u r s porel triuiu porel triuiuk, jei neb
k, jei nebt numirusi t numirusi mama.
mama. (K. S.)
3. B u v a u b e e i n a n t i i 3. Jau j a u (rengiausi ei
nam, kai suskambo tele ti) i nam, kai suskam
fonas. bo telefonas.

Gramatin sinonim a daro kalb turtingesn, spalvin

gesn. Tiktai reikia rpintis, kad vientisins formos nenu
stelbt sudtini.
Tiesiogin nuosaka
Esamasis laikas yra mamas, mylimas, raomas
Btasis kartinis laikas bvo mamas, mylimas, raomas
Btasis daninis laikas bdavo mamas, mylimas, raomas
Busimasis laikas bs mamas, mylimas, raomas
Tariamoji nuosaka
a) but mamas, mylimas, raomas
b) but bvs mamas, mylimas, raomas
Liepiamoji nuosaka
buk mamas, mylimas, raomas

Sudtins formos su btojo laiko dalyviais

1. Su veikiamosios ries btojo kartinio laiko dalyviu:

Tiesiogin nuosaka
Esamasis laikas yra dirbs, myljs, ras
Btasis kartinis laikas bvo dirbs, myljs, ras
Btasis daninis laikas bdavo dirbs, myljs, ras
Busimasis laikas bs dirbs, myljs, ras
Tariamoji nuosaka
a) bt dirbs, myljs, ras
b) but bvs dirbs, myljs, ras
Liepiamoji nuosaka
bk dirbs, myljs, ras
ios formos dar vadinamos a t l i k t i n m i s , nes rei
kia veikjo bsen, kilusi i atlikto veiksmo (plg. maiau
ir esu mats).
Tiesiogin nuosaka
Esamasis laikas yra dirbtas, myltas, raytas
Btasis kartinis laikas bvo dirbtas, myltas, raytas
Btasis daninis laikas bdavo dirbtas, myltas, raytas
Busimasis laikas bs dirbtas, myltas, raytas
Tariamoji nuosaka
a) bt dirbtas, myltas, raytas
b) bt bvs dirbtas, myltas, raytas
Liepiamoji nuosaka
bk dirbtas, myltas, raytas
ios sudtins formos taip pat yra a t l i k t i n s : yra ra
ytas toks jis todl, kad anksiau kas nors j ra ar para
, bvo raytas, bdavo raytas, bs raytas. Jos daniausiai
vartojamos sakiniuose be veikj reikianio linksnio:
Pirmoji telegrama b u v o i s i s t a 1884 metais. (P. M.)

9 .3.2 3 . P u s d a l y v i s

Pusdalyvis yra veiksmaodio forma, turinti bendraties

kamien, priesag -dam- ir derinamsias galnes ray
damas, raydama, raydami, raydamos. Jis nelinksniuoja
mas, tik derinamas su veiksniu einaniu daiktavardio var
dininku gimine ir skaiiumi.
Pusdalyvis reikia aplinkyb, kylani i to paties veikjo
alutinio veiksmo (yra vienas veikjas ir du jo veiksmai).
Pusdalyvis reikia:
1. L a i k , sutampant su pagrindinio veiksmo laiku: Ir
nelaiminga b d a m a , man laim br. (E. M.) Ir pats ne
pajuto, kaip, t iaukal b e s i k l a u s y d a m a s , pradjo
vikriau suktis. (K. B.)
 2. B d : Jojo p a s i k r a i p y d a m a s , bgo p a s i o k i
n d a m a s . Virnje gluosnio girgdjo palauta akel, o
bits virum piev, nedamos med, dzg n e a t s i d g z -
d a m o s . (P. C.)
3. P r i e a s t : riukai slpsi u motin, n e n o r d a m i
atiduoti savo ilt kailini. (P. C.) N o r d a m a s suinoti,
kas yra puodo viduj, jis im peil ir atlupo dangtel. (J. Bl.)
4. S l y g : Du kikius v y d a m a s , n vieno nepagau
si. (tts.)

9.3.2.4. P a d a l y v i s
Padalyvis nekaitoma veiksmaodio forma, daroma
i laik kamien pridedant priesagas. Esamajam laikui de
dama -ant, -int (dirba dirbant, rao raant, tyli ty
lint). Btj laik padalyviai daromi i btojo kartinio laiko
su priesaga -us (dirbo dirbus, ra raius, tyljo
tyljus; dirbdavo dirbdavus, raydavo raydavus, tyl
davo tyldavus). Busimasis laikas turi priesag -ant
(idirbsi dirbsiant, tylsi tylsiant, raysi raysiant).
Daniausiai vartojami esamojo ir btojo kartinio laiko pa
dalyviai. Daninis ir busimasis dabar neprasti ir keiiami
alutiniu sakiniu. Pvz.: Girdjau j ten danai s i r g d a v u s
-* Girdjau, kad ji ten danai sirgdavusi; inau j tikrai v a-
i u o s i a n t y inau, kad jis tikrai vaiuos.
Padalyvio vartojimas nra toks vientisas kaip pusdalyvio.
1. Jis, kaip ir pusdalyvis, reikia i veiksmo kylanias
aplinkybes. Skirtumas tik tas, kad pagrindinio veiksmo
atlikjas nesutampa su aplinkybs veiksmo atlikju: Au-
ruei autant, vainik pyniau, saulelei tekant, ant galvos d
jau. (tts.) Kai auru auo, a vainik pyniau... Arba ap
linkybs veiksmo veikjo visikai nra: Grome autant.
Esamojo laiko padalyviai daniausiai reikia aplinkyb,
laiko atvilgiu sutampani su pagrindinio veiksmo laiku:
Ryt, saulei t e k a n t , vieno langai usidegdavo geltona ara,
vakar, saulei s d a n t , kito langai imdavo tviskti raudona
ara. (V.) Greta laiko gali bti ir slyga: Balai e s a n t , bus
ir velnias, (tts.)
Btojo kartinio laiko padalyviai daniausiai reikia ap
linkyb, kilusi i ankstesnio alutinio veiksmo: Audra pa
kilo, tik vlaus vakaro s u l a u k u s . (V. K.) Jiedviem s u s i
t u o k u s , bus grai pora. (S. N.) Plg. Kai jie s u s i t u o k s ,
b u s grai pora (nuoseklumas).
Aplinkyb reikiantys padalyviai prieveiksmja: O kad
neduoda duonos laiku, v e r k i a n t (btinai) reikia vogti. (.)
N e t r u k u s (greitai) ir dienos ims trumpti. B e m a t a n t
visi isiskirst. P r i r e i k u s galima ir pakentti. Gali bti ter
piniai: ties sakant, ties pasakius, antra vertus, iskyrus,
nesigiriant ir kt.
2. Padalyvis gali bti dvejybinio linksnio dalyvio atitik
muo: Daktaras Dolitlis yra ramus mogus, maai kalbs, bet
Imi kas sako j e s a n t (esant) didiausi gamtos ino
v. (P. M.) Kas kelinti metai gauname girdti ir vienur, ir kitur
em d r e b j u s (drebjusi). (P. M.) Pamaiau tv a t e i
n a n t (ateinant).
3. Gali bti bendraties atitikmuo: Nusprend, kad ge
riausia bus raitam ant jo a t s i s d u s (atsissti). (P. M.)
Kaip ia geriau s i t i k i n u s (sitikinti), kad a neklys
tu? (V.) Nusibodo t y l j u s (tylti), pranekinau vaikus. (Z.)
4. Padalyvis kartais atitinka tariamj nuosak: Kad taip
man s i t a i s i u s (Kad taip a galiau sitaisyti) tokius drabu
ius! galvojo karalius. (J. Bl.) Kad dabar taip m u s ir
p a d e g u s (imiau ir padegiau) Zlab ir Kuk. Tai bt
juoko! (V. K.)

llm Prieveiksmis
P r i e v e i k s m i s savarankika nekaitoma kalbos
dalis, reikianti veiksmo aplinkyb a r ypatybs ypatyb.
Jis liejamas ir prie asmenuojam odi (veiksmaodi),
ir prie linksniuojam (dalyvi, bdvardi). Neturi kinta
mosios galns, liejamas tik pagal kamieno reikms po
reik prisijungti.
Prie veiksmaodi prieveiksmiai liejasi be joki apri
bojim greitai bga, toli bga, iandien bga, vakar bgo,
iki galo bgo, tolyn bgo. Prie bdvardi gali lietis tik ypa
tybs intensyvum pabriantys prieveiksmiai labai ge
ras, nepaprastai graus, stebtinai gudrus, juokingai maas,
bet negali bti labai ar juokingai medinis. Dar prieveiks
miais nusakomi spalv atspalviai alsvai pilkas, viesiai
mlynas. Prieveiksmiai sudaro samplaikas ir tarpusavy
labai gerai, nepaprastai toli ir kt.

10.1. Prieveiksmi susidarymas

Daugiausia prieveiksmi susidaro prieveiksmjant vai
rioms kit kalbos dali formoms, prielinksninms konstruk
cijoms, itisiems odi junginiams. Pvz.: iandien (: i die
n), iemet (: ie mtai), ikart (: i karto) ir kt. Prieveiks-
mjantys odiai netenka galns arba ji sustabarja, darosi
nekintama. Pvz.: Stovjome visai g r e t a . Nukritus galnei,
atskiri odiai suauga vien: kaskart (: kas kartas), ivien
(: i vieno) ir t. t.
Daniausiai prieveiksmja aplinkybes, bsenas reikian
tys linksniai ir prielinksnins konstrukcijos.
Vardininkai gda, garb, inia, neinia, valia gali bti
laikomi suprieveiksmjusiais odiais tokiuose sakiniuose:
T vakar n e i n i a , ar saullydio pavaist, ar tolimas gais
ras patrauk miesteln akis. (P. C.) V a l i a jaunam bernu
liui merguls viliot. (tts.) Man visai n e g d a . (S. N.) Plg.
man gera, man gerai ir man gda. Daugiskaitos vardininkai
prieveiksmja kartu su vardiais: kasmet (: kas mtai), ie
met (: ie mtai). Su vardiais prieveiksmja ir vienaskaitos
vardininkas: kaskart (: kas kartas).
Daug prieveiksmi duoda kilmininkas su prielinksniais:
dl ko, kodl, todl, be galo, i karto, ikart, i tolo, i lengvo,
i lto, i tiesi, i vieno, ivien.
 Dabartinje kalboje naudininkas su prielinksniais ne
vartojamas, bet yra ilikusi prieveiksmi: po kairei, po de
inei, po senovei, iki valiai (iki valios), po iai dienai ir kt. Be
prielinksni suprieveiksmjs vardio naudininkas kam
kodl ir bdvardi naudininkai ilgam, trumpam, neilgam.
I galininko kil prieveiksmiai kart, syk, trupt, tru
putl, maum, maumel ir kt., i galinink kart (: kar
t), iandien (: i dien), vlsdien (: vis dien), dukart (: du
karts), triskart (: tris karts).
Daug prieveiksmi i galininko su prielinksniais, var
diais ir skaitvardiais: perdien (: per dien), pernakt (: per
nakt), priepiet (: prie piets), per plauk, vali, valias
(frazeologija).
I nagininko kil prieveiksmiai ilaiko iam linksniui
bding odio gal, kurio jau nebegalima laikyti galne:
greta, kartu, laikU, juokais, mainais, kartais, gerumu, p ik
tumu, geruoju, piktoju. Daug yra toki sustabarjusi na
ginink, neturini atitinkamo vardininko: patylomis, p a
knopstomis, patylikais, slapia, tyia.
Prieveiksmi duoda naginink samplaikos su vardiais:
tuokart (: tuo kartu), anuomet (: anuo metu), tuolaik (: tuo
laiku) ir kt.
I senj vietinink kil prieveiksmiai namie, toli, trise,
laukan, lak, vakarop, rudeniop, galop.
Nemaa yra prieveiksmi, padaryt i kit kalbos dali
su priesagomis.
Didiausi priesagini prieveiksmi grup sudaro prie
sagos -ai vediniai i kokybini laipsniuojam bdvardi:
gerai (: geras), geriausiai (: geriausias), graiai (: gras), gra
iausiai (: graiausias). Dsningai auktesniojo laipsnio for
ma turt bti geresniai ('.geresnis). Tokia forma yra, bet
dabartinje bendrinje kalboje itisai ji pakeista nederi
namj bdvardi auktesniuoju laipsniu su priesaga -iau:
gerai geria geriausiai.
 Laipsniavimas ateina su bdvardio kamienu ir nra b
dingoji prieveiksmio gramatin ypatyb. Todl ir sakoma,
kad prieveiksmis nekaitoma kalbos dalis.
Su priesaga -yn nuo seno daromi prieveiksmiai i dvi
skiemeni bdvardi, turini kokybin reikm: auktyn
(: auktas), ilgyn (: Ilgas), pilkyn (: pilkas). Bet yra ir kitoki
darini: i bdvardin reikm turinio skaitvardio pirmyn
(: pirmas), i daugiaskiemenio bdvardio tobulyn (: tobu
las), i subdvardjusio dalyvio pasiutyn (: pasits pik
tas), i prieveiksmi daugyn (: dag), tolyn (: toli, tols), ar
tyn (: arti, arts).
Visiems jiems bdinga veiksmo krypties rodymas: Ru
deniop dienos eina t r u m p y n, o naktys i l g y n , (.) Visoki
vabal esti: vienas a u k t y n skrenda, kitas mlan len
da. (J.) Apsisukus aplinkui saul, kometa pradjo eiti m e n
k y n ir p i l k y n , uodega s i a u r y n ir s t r i u k y n . (P. M.)
vardini prieveiksmi nedaug. J priesagos: -ada, -aip,
-en, -ur. kada (: kas), tada (: tas), visada (: visas), niekada
(: niekas-, yra formos variant, ypa nekamojoje kalboje:
niekados, kitados, visados; niekad, kitad, visad); kaip (: kas),
iaip (: b), niekaip (: niekas), visaip (: visas), kitaip (: kitas),
anaip (: anas) ir pagal vardini prieveiksmi model i
skaitvardi padaryta vienaip (: vienas), antraip (: antras),
treiaip (: treias), dvejaip (: dveji), trejaip (: treji); en (: is);
kur (: kas), visur (: visas), niekur (: niekas), kitur (: kitas) ir
pagal pavyzd padarytas svetur (: sveias).
Veiksmaodiniai prieveiksmiai (bdiniai) su priesaga -te
vartojami su tos paios aknies veiksmaodiais ir pabria
j reikiam veiksm augte augti, bgte bgti, nete neti:
Devynias upes p l a u k t e p e r p l a u k i a u , o i deimt
n e r t e p e r n r i a u . (tts.) irdis j a u s t e j a u t , kad var
gu bus kas gera i to sumanymo. (V.)
Veiksmaodini prieveiksmi yra ir su priesaga -tinai:
Toks jau lietuvi bdas: kai du vaidijas, nors u s i m u t i
n a i m u a s i , treias bga alin. (V.) Dabar Karaliens
spinta k i m t i n a i p r i s i k i m o popierini pinig. (I. S.)
 10.2. Prieveiksmi reikms
Su veiksmaodiais einantys prieveiksmiai reikia ap
linkybes:
1. B d o p r i e v e i k s m i a i (su kokybs ar kiekybs
atspalviu antrieji dar vadinami kiekybs prieveiksmiais):
gerai, graiai, klvirsia, basniria, proverksmiais, deimte
riopai, graumu, gerumu; dviese, trise, keliese, tiek, kiek. ie
pavyzdiai tik menka dalel bdo prieveiksmi. J yra
labai daug. Atsako klausimus kaip? kiek? keliese?: Dain
dainels, aid aidais, s k a m b i a i , p l a i a i , t v i r t a i ,
g a l i n g a i per kaln kalnus, mikais, laukais, l e n g v a i ,
r i m t a i ir s u t a r t i n g a i vien gij susipyn, aplkit
Lietuv, tvyn, s k a m b i a i , p l a i a i , ga t i n g a i . (M.)
Jei kurie iradimai iandien n e t i n k a m a i naudojami, tai
ne iradj kalt. (P. M.) G e r u o j u negausim mes nie
ko. (J. J.) Bobos, susitarusios d v i e s e , naktovidiu liauia
prie daktaro. (Z.) Daktaras vis d a u g i a u ir d a u g i a u
turjo rpesio su savo eimyna. (P. M.)
2. V i e t o s p r i e v e i k s m i a i : kur, ia, ten, niekur, a
lia, namie, toli, i tolo, kur link, vietomis, kairn, auktyn, e
myn, tolyn ir kt. Jie atsako klausimus kur, kur link vyksta
veiksmas?: Ir taip nieko gero nepatyr, keliaujame ten, i
k u r atkeliav. (. V.) O ten, t o l i iaurje, budjo kalnai
milinai. (. V.) U jungo, jaui ir viso pakinkymo pagaliau
matyti mogysta, pasilenkusi e m y n ir dar pakrypusi k a i
rn. (V.)
3. L a i k o p r i e v e i k s m i a i : kada, tada, kuomet, tuo
met, visuomet, laiku., iandien, paryiais, pavakare, i maens,
ilgam, trumpam ir kt . ' . i a n d i e n u mane nra stipresnio
vyro, o t a d a nekaip atrodiau, {t.) K a d a n o r s tu su
prasi, kad pats lidniausias daiktas tai juokas. (E. M.)
N e t r u k u s atjo pagalbon dar keli ms pulkai. (. V.)
Kaip i k i i o l, taip ir t o l i a u viena apiojusi moks laikyti.
(Z.) Veds jis n i e k a d o s ir nebuvo. (. V.) A tik
t r u m p a m , kol arklius pamainys. (B. S.)
 4. P r i e a s t i e s p r i e v e i k s m i a i : kam, dl ko, ko
dl, kakodl, todl, utat, utatai, nei i io nei i to, ne i
gero, tyiomis, netyiomis ir kt. J yra maiausiai: Ir k a m
tas celibatas, kokia i jo nauda? (. V?) K o d l turime taip
kentti? U t a t a i ir vaikioja urietusi nos. (.) Ir toliau
kapitonas bt valds laiv, bet j itiko nelaim: n e t y i o
m i s pateko main skyri ir tenai uvo. (P. M.)

g ii Dalelyt

D a l e l y t s tarnybiniai nekaitomi odiai, tei

kiantys kitiems odiams, odi junginiams ir sakiniams
papildom reikms atspalvi.

11.1. Dalelyi skyriai pagal vaidmen

Pagal vaidmen kalboje dalelyts skiriamos klausiam

sias, abejojamsias, tvirtinamsias, neigiamsias, skatina
msias, geidiamsias, pabriamsias, tikslinamsias, iski
riamsias, parodomsias ir lyginamsias.
Klausiamosios bei abejojamosios dalelyts (ar, argi, be
ne, gal, kain, negi, neja, nejagi): A r jau ms sskaitos
baigtos? (Alf. M.) A r g i gyvenimo trump akimirk saldu
mo dar nepainai? (Alf. M.) A klausiu, b e n e muasi prie
js? (M. V.) O g a l jau paskutinis jaunysts mieste vaka
ras? (Alf. M.) K a i n ar begals jis po tokios ligos dirbti?
N e j a u g i manai, kad, kieno iblyks veidas, ugesusios
akys, tas tik fizikai nesveikas? (. V.)
Tvirtinamosios dalelyts (taip, taigi, aha):
D u n d y s: mogaus protas supranta tik t svetim mint,
kuri atgarsiu suskamba jo irdy.
G e 1o v i n i s: Taip, t ai p, dainiau. Ko nesuprantam,
to ir suprasti nenorim.
 K i r v : Suprantama, uogele, moterikas! Argi be vy
rikos galvos k padarysi?
e n g : Taigi, be vyro, kaip be galvos. (V. K.)
Tvirtinamoji dalelyt taip liejasi prie atsakymo klau
sim, kurio svarbiausioji dalis gali bti pakartojama atsa
kant: A r eisi minjim? Taip, eisiu. Bet galima teigiamai
atsakyti ir viena dalelyte taip, ir vienu teigiamu veiksma
odiu eisiu.
Neigiamosios dalelyts (n, nebe, ne, nei, anei). J dau
giau negu teigiamj ir vartojamos vairiau: ir dialoge, ir
pasakojamojoje kalboje.
Dialogo dalelyt ne vartojama atsakant neigiamai:
A r eisi minjim? Ne, neisiu. Ne. Neisiu. Kitais
atvejais galima neigti visas sakinio dalis atskirai: Su unimis
n e sveias, su vaikais n e vienia, (tts.) Mes n e b e pen
kiolikmeiai bambliai, o subrend vyrai. (. V.) Dangu
je n maiausio balto debeslio. (J. B.) O ten, dirvose,
n e i derliaus, n e i moni. (K. Br.)
Geidiamosios ir skatinamosios dalelyts (te, teg(l),
e, ekit, tekit, na, nagi): Te akmeniu duona pavirs. (S. N.)
T e g u viepats j sodybas mato. (K. Br.) Pavelgt, nusiyp
sot ir atsidust lengvai: t e g u tave dievai, t e g u tave die
vai. (V. M.-P.) e, imk, man jo nereikia. e k i t t knyg.
Te, nunek i duonel karvutei, (.) e t e visiems po obuo
l. N a, liaukis verkusi! N a g i pasislink toliau!
Geidiamosios ir skatinamosios dalelyts vartojamos
dialoguose. Situacija leidia nesakyti asmenuojamuoju
veiksmaodiu ireikto tarinio: Tinginy, e (imk) kiauin!
Dalelyts te, tegl reikme artimos liepiamajai nuosakai.
J samplaikos ir saugos su esamojo ar busimojo laiko for
momis eina nuosak form sistem (r. 9.3.1.4.3).
Pabriamosios (stiprinamosios) dalelyts (gi, jk, dar,
net, juo, pat, tik, vis, vis tiek, vis dlto): A km uo kantrus, o
mogus d a r kantresnis, (tts.) Tark od, rytoj p a t einu
pas j. (I. S.) O dabar t i k stypiojat aplink lov, t i k
vairakiuojat visi ratu: kada tas senis kojas pakratys. (J. B.)
Jau nemesiu em akmeniu ji v is t i e k atgrina duo
na. (K. Br.) V is neuosi kruvin pavaist, v is apkrinta
galv pelenai. (K. Br.)
Tikslinamosios dalelyts (beveik, dar, ja, ko, kone,
kuo tik, per, veik, tik, tik tik, vis, vl, vos, vos tik): Gal jiems
ten b e v e i k gerai? (Alf. M.) B e v e i k pus kelio
nujau psias. A r norit, kad t istorij d a r kart apsa
kyiau? (J. Bl.) Ramybs angelas j a u lieja mnulio vies
lapus. (K. Br.) oko i lovos bobul ir kelia k u o greiiau
siai piemenuk. (V. K.) Gyvenimas p e r striukas, kad kivir
ais j paverstum. (P. M.) Nebuvo laiko galvoti, kas p e r
vris tenai galjo bti. (P. M.) T ik valandl atsikvpsiu
ksmingam sodo nuoaly. (K. Br.) Ir v l u rasot pakluo
ni be poilsio auk griel. (K. Br.)
Iskiriamosios dalelyts (bent, ypa, ir, nebent, net, ne,
nors, tik, tiktai, vien): Kad b e n t odeliu atsimint! Y p a
gerai a prisimenu Smuktar i jo pasakojim prie nakti
goni lauo. (. V.) Ugnis dega ir nekurstoma. (J.) N o r s
tu taip nekalbk! Niekas pagaliau man nepriklauso. Na, n e-
b e n t puokt t gli. (E. M.) Teranda v i e n t i k pelenus
toje vietoje, kur mes gyvenom. (V. K.) Girgdena v i e n pra
vertos durys. (S. N.)
Parodomosios dalelyts (ana, antai, aure, tai, itai, it,
va): A n a kaip obelys iedais apkepusios, (.) A u r e gim
tins sodius. (V.) t a i vakarien jau atalo. (K. Br.)
Ir i t pulkai baltj pauki mums nea linksm ems
ini. (V. M.-P.) Va, ties tuo akmeniu Krizas su meisteriu
velni virino. (P. C.)
Lyginamosios dalelyts (lyg, lyg ir, kaip ir, tarsi, tartum,
tarytum): Sukrimskime ly g pyrag dar kok laiko gaba
l. (Alf. M.) A nt krant vaik ly g pup. (A. Mt.) Vieta
ly g svetima, bet pirkait tikrai jo. (V. K.) Ivijo t a r s i val
kat u dur. (K. Br.) T a r t u m kupeta gta tarp meldyn
sukrauta. (A. Mt.)
 11.2. Dalelyi struktra ir kilm

Dalelyi yra labai paprast vienskiemeni (ar, gi, n,

va, vos, tik, dar, vl, ja, vis, tai, vien) ir vairi samplaik
bei saug (tik tik, tik dar, tik vos, vos ne vos, nebe, nebent,
bene, argi, bema ir kt.).
Kai kuri dalelyi kilms dabar nustatyti negalima (ar,
gi, ne, dar, ja), o kai kuri galima spti:
a) i vardi: ana (plg. anas, ana), tai (itas, ita, ita),
tai (tas, ta, tai), vis (visas, visa, visa);
b) i prieveiksmi ar bdvardi: ypa (ypatingas, ypa
tingai, ypaiai), lyg (lygiai, lygu), bema (be maa);
c) i veiksmaodio form: gal (gali), rasi, tarsi (bs. 1.
2 asm.), tartum, tarytum (tariamoji nuosaka), nors (norintis)
ir kt.;
d) i skaitvardio: vien (vienas, viena, viena).
Dalelytms labai bdinga jungtis tarpusavy ir su kitais
odiais. Jungdamosi tarpusavy, jos sudaro sudurtinius
odius (argi, nebe, nebent, negi, bene, kone, mane, kadgi,
bema) ir samplaikas (lyg kad, ne tik, ne tiktai, net ir, ar ne,
vos tik, vos vos, tik tik ir kt.).
Susijungusios su kitais odiais vardiais, vardiniais
prieveiksmiais, jungtukais jos tiesiog sudaro t odi dal
(raom kartu ar atskirai: kadgi, kaipgi, kurgi, kas gi, kiekgi,
kur tik, kaip tik, kas per, bet ir, nors ir, kad net, toks pat, tiek
pat, iaip sau, vis dlto, vis tiek, vis vien, kas nors, kur nors,
kaip nors ir kt.).
Dalelyt ne su veiksmaodiais paprastai raoma kartu
ir yra j neigiamasis priedlis. Su daiktavardiais ir
bdvardiais kartais esti priedlis, o kartais atskiras odis.
Priedlis yra tada, kai sudaro antonimus (laim nelaim,
garbe negarbe, galia negalia; geras negeras blogas,
gras negras bjaurus, didelis nedidelis maas).
Visais kitais atvejais su vardaodiais ne atskiras odis:
Tai buvo n e vilkas, o kitas vris. Dar n e paskutin valanda.
N e senas, o jau visai prails.
 l i f l Prielinksnis

12.1. Prielinksni vartojimas ir reikm

P r i e l i n k s n i s tarnybin nekaitoma kalbos

dalis, einanti su linksniu ir rodanti jo ry su pagrindiniu
junginio odiu, kuris daniausiai esti veiksmaodis (ieiti
i nam, padti ant stalo, padalyti per pus, susiginyti su
draugu), bet junginio pagrindas gali bti ir bdvardis (platus
per peius), ir daiktavardis (vista su viiukais), ir prieveiks
mis (toli nuo nam), ir skaitvardis (vienas i daugelio). Taigi
junginys su prielinksniu trinaris: pagrindinis odis, jungtis
(prielinksnis) ir prijungiamasis odis (linksnis).
Dabartinje kalboje prielinksniais jungiami tik trys link
sniai kilmininkas, galininkas ir nagininkas. Daugiausia
prielinksni vartojama su kilmininku anot, ant, arti, be,
dka, greta, iki, Ugi, link, linkui, i, kypai, striai, netoli, nuo,
pasak, pirma, po, prie, pusiau, alia, tarp, vidur, vir, virum,
anapus, antrapus, abipus, kitapus, iapus; i po, i tarp, i ,
i anapus, i antrapus, i kitapus, i iapus ir kt.
Su galininku vartojam prielinksni kur kas maiau:
apie, aplink (aplinkui), apsukui, , iilgai, vijai, kiaurai,
pagal, palei, paskui, paskum, per, prie, prieais, po, skersai,
skradiai ir kt.
Su nagininku eina prielinksniai s, sulig, ties.
Bendrinje kalboje su naudininku prielinksniai nevar
tojami (iskyrus suprieveiksmjusias konstrukcijas: po
kairei, po deinei, iki valiai ir iki valios), bet tarmse pasitai
ko (ria prie tvorai, linksta ligi emei, po vakarienei).
Yra prielinksni, kurie vartojami su keliais linksniais: po
(su kilmininku, galininku ir nagininku) ir u (su kilmininku
ir galininku). Taiau su kiekvienu linksniu jie turi skirtingas
reikmes: P o m a n s nors ir tvanas, (tts.) Padalijo vi
siems p o o b u o l . Palindo p o s t a l u .
 Daniausiai linksniai su prielinksniais reikia aplinky
bes. Kadangi t prielinksni labai daug, tai ia tenkinamasi
tik apytikre semantine klasifikacija.
1. V i e t o s a p l i n k y b reikia: a) kilmininkas su
prielinksniais ant, i, iki, ligi, nuo, prie, , tarp, aukia,
greta, netoli, alia, vidury, vir, emiau, ir kt.; b) galininkas
su prielinksniais apie, aplink,}, pagal, palei, pas, paskui, per,
po, prie; c) nagininkas su prielinksniu ties: a) ydk, ydk,
juodoji gle, a n t vaigdi a l t o r i a u s , a n t e m s ,
grumsto, vjo ir dulki. (J. Dg.) Kaip tu alsuoji giliai, n u o
l a n g o sukies, o sauluts spinduliai lyg Alovs banyioj i
Dievo a k i e s . (Alf. M.) Per vis dang takas l i g i p a t
m a n s auksinm ieirbom suvinta. (V. M.-P.) Budjo
vaigds jai p r i e k o j , blykus mnulis p r i e
g a l v o s . (E. M.) Ten u u p i plai iba ms pu l
kai. (M.); b) Dilgls ir kieiai nekliudomai l ir vejo ne
tik a p i e k u m e t y n u s , bet ir sodo pakraiais, ir a p l i n k
k l u o n . (. V.) Ir tos pilkos kaimo pirkios, soduose sut
p, ir i ilgesio pravirks gluosnis p a l e i up. (S. N.) Pa s
savo u o v , vienos salos savinink, aptikau daug jo em
lapi ir ura. (J. Bl.) Tik kojos linko p e r k e l i u s . (V.)
O taip norts pasiaust p o l a u k u s , p o g i r i a s . (K. S.)
Kai p r i e k a l v u t , ties uliniu, vokietis nusdo nuo
dviraio, nal jam nusiypsojo. (P. C.); c) Taiau jis pats
tik vjo blakomas elis, t i e s p r a r a j o m nykus svyruok
lis. (V. M.-P.)
2. L a i k o a p l i n k y b reikiama laik ymini
daiktavardi linksniais su prielinksniais: a) kilmininku su
prielinksniais pirma, po, nuo, nuo... iki, vidury, be ir kt.;
b) galininku su prielinksniais apie, , per, prie; c) nagi
ninku su prielinksniais s, sulig: a) P i r m a l a i k o jaunas
stu, n jg neimgins. (J. J.) Kai p o a l n prads
ydt alyvos, laktingala negali neiulbti. (S. N.) Ir n u o
p a v a s a r i o i k i altos i e m o s braukiu a pirtais ali
skambi miko lyr. (E. M.) B e r u d e n s neparva
iuosiu. (J.); b) A p i e p u s r y i u s parjo Peira. (. V.)
 v a k a r arkliai ivargo ir sunkiai vilko veim. (.) Kai
visi sukams, tai ir p e r d a r b y m e i u s talkos auktis
nereikia. (J. Blt.) A r mudu pasieksim p r i e n a k t dar
vien, galbt paskutin virn? (V. M.-P.); c) Pavasario
saulj s u sprogstaniu p u m p u r u ( kartu, tuo pat
metu) balandy praysta graiausia svaja. (V. M.-P.) S u l i g
s a u l e niekas negyvena. (K. B.)
3. B d o a p l i n k y b reikiama: a) kilmininku su
prielinksniais i, be, nuo', b) galininku su prielinksniais ,
per, pagal', c) nagininku su prielinksniu s: a) Visi i e i l s
jo atsisveikinti su mirusiuoju. (. V.) Ta skausmo valanda
kaip aara sri sielos gelmenas be g a r s o nula
jo. (V. M.-P.) Man rodsi, kad imperatorius kalba n u o
i r d i e s . (J. Bl.); b) Kaziukas kukt, kukt, p e r k e l i s
k u k t e l j i m u s igr vis stiklin. (J. P.) Obuol padalyk
p e r p u s ( pusiau). Dabar dirbsime p a g a l p l a n
( planingai)', c) S u t r e n k s m u jo mintasis Leonas
Pagirys. (.)
4. P r i e a s t i e s a p l i n k y b reikiama: a) kilmi
ninku su prielinksniais dl, nuo, i; b) galininku su prie
linksniu per: a.) D l tavo l a i m s visa tai daroma, (r.)
Veidai paraudo n u o r as os , bang rasos ledins. (S. N.) Ir
tie, kurie isigs j, atsigr pairs emyn ar i n e a t s a r
g u m o paslyds nors kiek, tuojau pavirs akmen. (J. B.)
Netrukus numir vienas po kito i s i e l v a r t o . (. V.) Ypa
ios reikms junginiuose danas i (i bado, i diaugsmo,
i gdos, i laims, i neapykantos, i nuobodumo, i gailesio,
i skausmo, i pykio, i pasileidimo, i pasiutimo, i siaubo
ir kt.); b) Klausykis, nabagute! Juk p e r m a n e Katr ir
pakilo rietis. (.) Ak, tvai, tvai, p e r savo y k t u m
nuvarysi tu vaikus kapus. (. V.)
5. T i k s l o a p l i n k y b reikiama: a) kilmininku su
prielinksniu prie; b) galininku su prielinksniu ; c) nagi
ninku su prielinksniu s: a) A noriu tamst ryt p r i e k v i e
i pavarginti. (P. C.) Dabar seserys, kaip atrod, nusi
raminusios susdo aplink stal p r i e k a v o s (= kavos
gerti). (L. P.); b) Palikusios vienus vaikus namie, skuba visos
dienos d a r b . (Z.) (Plg. dar ijojo kar ijojo kariau
ti, ivyko stovykl ivyko stovyklauti, isireng kelion
isireng keliauti); c) Iskubjo miestel s u r e i k a l a i s
(= reikal tvarkyti). A jo laukiu su v a k a r i e n e ( vaka
rieniauti). (. V.)

12.2. Prielinksni kilm

Pagal kilm prielinksniai skirstomi s e n y b i n i u s ir

n a u j y b i n i u s . Senybiniais laikomi tie, kuri kilm ne
aiki (ant, apie, , i, nuo, ii ir kt.), kurie sudaro poras su
atitinkamais priedliais ir kaip sudtin formaliosios rai
kos priemon rodo t pai krypt: apie ap-, -, i
i- ir 1.1.: ieiti i nam, palsti po stalu, nubgti nuo kalno
ir kt.
Naujybiniai prielinksniai tai odiai, kuriuos galima
susieti su kitais odiais ar odi junginiais, einaniais j
darybos pamatu: anapus, abipus, aplink, aplinkui, apsukui,
arti, dka, gale, greta, kypai, iilgai, netoli, paskui, pirma, prie
ky, skersai, alia, one, vidj, vidury, vietoj, vir, virj, virum.
ir kt. odiai, ymintys vairius tikrovs reikini santykius,
prisilieja prie kit odi ir virsta nesavarankikais. vyks
m rodo toks pavyzdys: V i d u r y j e miko augo egl. V i d u
ry miko augo egl. V i d u r miko augo egl. Treiajame sa
kinyje informacija nesikeiia, bet daiktavardio vietininkas
virts prielinksniu visai kita kalbos dalimi.
Naujybiniai prielinksniai nuo senybini skiriasi: 1) sud
tingesne sandara, kur nesunku pamatyti pamatinio odio
akn, priedl ar kit element; 2) danai naujybiniai prie
linksniai vartojami ir kaip prieveiksmiai. Pvz.: Prielinks
n is A r t i n a m augo klevas. Prieveiksmis A r t i s
djai ir nematei. Prielinksnis Rapolien vikriai ima suktis
a p l i n k savo p u o d y n l e s . (V.) Prieveiksmis A p l i n
k u i krmuose ir slniuose tirpo paskutinis sniegas. (P. M.)
Prielinksnis Ilindo Lapinas i krm ir atsisdo ant
kelmo a l i a k e l i o . (V. K.) Prieveiksmis Ssk a l i a
ir pavelk akis man. (E. M.)

Jungtukas

13.1. Jungtuk vaidmuo

J u n g t u k a s tarnybin kalbos dalis, rodanti

odi ir sakini ryius.
Pagal rodomus sintaksinius odi, odi jungini ir
sakini ryius jungtukai skirstomi s u j u n g i a m u o s i u s
ir p r i j u n g i a m u o s i u s .
S u j u n g i a m i e j i j u n g t u k a i jungia savaranki
kuosius dmenis sudedamuoju, prieprieiniu, skiriamuoju
ir aikinamuoju ryiu.
Sudedamojo sujungimo jungtukai yra ir, ir... ir, bei, ia...
ia, nei... nei, tai... tai, tiek... tiek: Apsidirbs ijo i t rm
i r rado graius laukus b e i sod. (tts.) Darjie neprijo auk
t sien, i r atsivr pilies vartai. (V. K.) aizdras i a su
liepsnodavo, i a vl ugesdavo. (K. B.) Petras nieko nemat
n e i girdjo. (Z.) Pauki jis negaudydavo n e i iem, n e i
vasar. (. V.) A vis sapnuodavau t a i mamut, t a i tvel,
t a i abu broliukus. (. V.) J em visus tolygiai maitino,
t i e k piemenis, t i e k emdirbius. (. V.)
Prieprieiniai jungtukai bt(gi), o(gi), taia, tik(tal),
vis dlto, utat, o betgi, o taia, 6 vis dlto, bet vis dlto, bet
utat: Motina buvo prasta, nemokyta, b e t labai geros irdies
moterik. (J. Bl.) Paukt plunksnos graina, o mog
protas, (tts.) Sauk jis ilgai, t a i a u niekas neatsilie
p. (P. C.) Moterys iais laikais nesensta, t i k domesns daro
si. (V. M.-P.) Ir itaip perengiau savo vaikysts, skaudios, o
v is d l t o mielos vaikysts slenkst. (I. S.) Darbai buvo sun
ks, b e t u t a t pavalgyt ddien duodavo gerai. (V. M.-P.)
 Skiriamieji jungtukai ar, arba, ar... ar, arba... arba:
Atsisk seser a r jos vaik, (r.) Beliko tik nugalti prie
a r b a mirti kovos lauke. (. V) A r vjas pt, a r giria ,
a r mediai lingavo, (tts.) A r b a tu tylk, a r b a tau bus at
lyginta. (r.)
Aikinamieji (paremiamieji) jungtukai tai, taigi, tad:
Marytei i tikro buvo sunku, t a i g i (tai, t ad) m pasako
ti savo sapn. (L. P.) Galiu tau daug papasakoti, t a d klau
syk ir dkis galv, (r.)
P r i j u n g i a m i e j i j u n g t u k a i vartojami sudti
niuose prijungiamuosiuose sakiniuose alutiniam sakiniui
jungti prie pagrindinio.
Jungtukai kad ir jog jungia vairius alutinius sakinius ir
daugeliu atvej gali pakeisti vienas kit: I tolo atrod, k a d
(jog) jis i paskutinij stumia prie kaln savo dukters ge
duling veim. (. V.) Jau senieji graikai suprato, j o g
( kad) prikelti mumij ir suteikti jai groio spindes gali tik
tai gyvyb. (E. M.)
Sudtingesniuose sakiniuose pavartojami drauge, kad per
danai nesikartot tas pats kad: A tokia laibut, j o g drsiai
galiu manyti, k a d esu gimusi i sauls spindulio. (J. Bl.)
Taiau jeigu tarp pagrindinio ir alutinio sakinio yra prieas
ties, slygos, tikslo ar nuolaidos ryys, vartojamas tik jungtu
kas kad: Taiau nugaljs a kliaus i kapo, k a d kart palo
viniau saul. (V. M.-P.) K a d tvas numir pus nalaiio,
o k a d motina tai visas nalaitis, (tts.)
Kiti prijungiamieji jungtukai priklauso tik vienos kurios
ries alutiniam sakiniui.
Laiko jungtukai kai, kol, iki, ligi, vos ir kt.: Atsipeikjo
Stepukas, k a i nieko aplinkui nebuvo. (P. C.) K o l aura
paau, mes bsime toli. (Z.) Vaikai kaip aniukai reikia
jais rpintis, i k i visai uauga. (Z.) V o s rytas pravinta, jie
skuba darb, (r.)
Prieasties jungtukai nes, kadangi: I pradi ji nieko
negaljo irti, n e s ulangs buvo udarytos. (J. Bl.)
K a d a n g i snus jau buvo paaugs, motina panorjo, kad
jis pats pradt sau duon pelnyti. (J. Bl.)
Slygos jungtukai jei, jeigu: J e i pasikelt, dang p a
remt, j e i prakalbt, daug k pasakyt, (tts.) J e i g u ne
ia, tai kur kitur tavs ar tavo pdsako iekoti. (Alf. M.)
Nuolaidos jungtukai nors (ir), nors... bet, nors... taia,
kad ir... bet: N o r s visa galjo senelis, b e t niekam pikta
nedar. (V. K.) O a galo sudurt su galu negaliu, n o r s kalu,
dien nakt kalu. (J. J.) K a d ir labai geras mogus buvo,
b e t visiems netiko, (.)
Lyginamieji jungtukai kaip, lyg, negu., tarsi, tartum, tary
tum, juo... juo ir kt.: Mykoliuk ji slp savo irdyje, savo
atsiminimuose, k a i p kok bais aitvar ar kauk. (V.)
Geriau parkristi be galvos, n e g u pabgti i kovos su bailio
gda kruvina. (J. J.) J u o tolyn plaukiau, j u o gilyn grimz
dau. (tts.)
Jungiamj gali dar turi santykiniai vardiai, vardins
kilms prieveiksmiai ir dalelyts bei j samplaikos.
vardiai ir vardins kilms prieveiksmiai, jungdami a
lutinius sakinius prie pagrindini, eina ir sakinio dalimis: Tu
padjai gli vainik ant kapo, k u r i a m e niekas nepalaido
tas. (E. M.) Amiais kartosiu ilgesio dain, k u r i tu vakar
jrai kalbjai. (S. N.) A taip pat jau senas, ir patsai umirau,
k i e k man met. (V. K.) Vis msto ir msto, kur, k a s ir
k a i p padta, kur, k a s ir k a i p paimama, k o d l gi ne
jam, o tam, anam ir kitam skirta. (Alf. M.) Istorija tai uns
drsa aploti tai, k a s jau prajo. (Alf. M.)
Jungiamosios dalelyts sakinio dalimis neina: Atrodo,
ly g ir panekjome. (Alf. M.) Eglut jaut tok sopul, t a r
t u m bt kas ird jai rais. (J. Bl.) Martynas miegojo vis
dien, t a r s i amius nebt miegojs. (I. S.)
Visi klausiamieji odiai vardiai, prieveiksmiai ir
dalelyts jungia netiesiogin klausim prie pagrindinio:
Pasakyk, k u r eini, k o nori, k a d a ateisi, k a s patinka, a r
ateisi, g a l ateisi, n e j a u g i neateisi ir 1.1.
 13.2. Jungtuk struktra ir vartojimas
Jungtuk yra paprast (ir, 6, bei, bet) ir galim sieti su
kitomis kalbos dalimis vardiais (jei, jog, kad, kadangi,
kai), dalelytmis, prieveiksmiais (ar, lyg, kaip, tartum, kiek,
nors). Kilm galima nustatyti tik istorikai.
Daniausiai prie jungtuk liejasi dalelyts, prieveiks
miai, kiti jungtukai ir sudaro jungiamsias odi samplai
kas: o taiau, o bet, bet ir, ir vis dlto, kai tik, kada tik, nors
ir, kad net, vos tik ir kt.
Pagal vartojim jungtukai skiriami v i e n i n i u s ,
k a r t o j a m u o s i u s ir p o r i n i u s (arba d v i g u b u s ) .
Vartojami po vien yra vieniniai: Tu iburk, ikukuok, j e i
gali, imt met maam mogeliui. (J. Dg.) Ryt ryt joms (mo
terims) vl reiks atvaiuoti su valgiu, i r viskas kartosis i nau
jo. (V. M.-P.) Pinigai tai sunki nata, pasak daktaras,
b e t smagu, k a d dl j netenka lauyti galvos. (P. M.)
Jungtukai, kartojami drauge su jungiamomis dalimis,
vadinami kartojamaisiais (ar... ar, ir... ir, nei... nei, ia... ia,
taip... taip): I r klupo irgas, ir nupuol Ilgis nuo irgo, kai
vakaras tem giri. (V. K.) N e i meils, n e i laims a tau
nepavydiu. (S. N.) Kad jis mogui akis neiri, o vis a r b a
pro al, a r b a po koj. (. V.) A r giedros iauta pava
sario dienos, a r krinta po dalgiu vanguiai lankos, a r dre
ba nuo alio apleistos rugienos, mums savo tvyn grai
visados. (M.)
Jungiamj odi samplaikos, kuri viena dalis esti
vienoje, o kita kitoje jungiamojoje sakinio dalyje, vadi
namos poriniais jungtukais (arba dvigubais). Tai yra viena
sintaksin struktra, viena jos funkcija, bet morfologikai
tai atskiri odiai (ne tik... bet ir, kad... tai, juo... juo, kuo...
tuo, kiek... tiek, kaip... taip, jei... tai, nors... bet ir kt.): Per
kelias kartas mes paveldjome n e t i k pavard, b e t ir
amat. (P. C.) Yra pastebta, kad j u o mons didesni, j u o
jie iauresni. (J. Bl.) K a d kats lot, t a i un nereik
t. (tts.)
jljJlfj Jaustukas

14.1. Jaustuk reikm

J a u s t u k a i odiai, rodantys mogaus emocines

reakcijas, valios aktus a r paskatas. J savitumas paaikja,
palyginus su savarankikomis kalbos dalimis, reikianiomis
daiktus, ypatybes, veiksmus, aplinkybes. Pvz., gars sam
plaika saul reikia dangaus viesul, o k reikia gars
samplaikos oi! ach! och! ak! mmm..., brr..., fui!? Tai garsai,
tariami isigandus, susijaudinus, pasipiktinus.
Jaustukai reikia kalbos kontekst komponuotus
jausminius garsus ar gars junginius. Jie neskaids, nekai
tomi ir vartojami priklausomai nuo nuotaikos, kuri formuo
ja viso sakinio intonacij, o drauge ir paties jaustuko reik
m. Todl tas pats garsas atitinkamame kontekste, itartas
tam tikra intonacija, gali reikti pasipiktinim, sieidim,
sielvart, priekait, pikt ar ger linkjim ir t. t: A k , tu
paro koja! rikteljo sieids. (V. K.) A k tai tu taip!
suuko jisai ir kaip iemu durtas paoko i vietos. (V. K.) A k,
i kokio okeano grandinmis atvangat? (E. M.) A k, koks
svaiginantis, nesulaikomas itas gyvenimo okis! (Alf. M.)
A k, bgo nuo kalno, nuo namo prie namo viekelio juosta
balta. (Alf. M .) A k , kokia naktis! (V.)
A ntra vertus, intonacija suartina skirting itiktuk
reikmes iki sinonim: a) a, e, reikia nuolaid, nusivy
lim: A, nra geresnio, nereikia ir tokio, (.) E, nedav ir
nereikia, (.) E, paskutins atostogos! Mane gal ventins, o ji
iteka. (V. .-P.); b) ai, oi, vai vartojami grasinant: A i, gai
lsies tu dar savo jaun dieneli, (.) Va i verksi tu savo
pinig. (V. K.j O i gausi tu nuo eimininko, o i gausi!
paadjo ir ji. (J. Blt.); c) daugyb jaustuk reikia pasig
rjim, pasididiavim: A i, koks graus buvo tada pavasa
ris! (.) O c h! Koks didelis vyras uaugo! (.) A i, skaistus vei
delis! (Z.) A i siaudia graiai mikas. (A. B.) O! Kad mie-
v v

gojau, tai miegojau! (Z.) O t, vyras! Tai mylti tok! (Z.)

Pagal vartojim jaustukus galima sugrupuoti dvi gru
pes: 1) kalbos enklus, rodanius nevaling reakcij, pa
jutus skausm, baim, igirdus netikt diaugsming ar
lidn ini; 2) j smoningai vartojamus jausmo enklus.
Jie rodo dkingum, pykt, pldim, sveikinim ir skiriasi
nuo daiktavardi tuo, kad nepavadina jausmo, o tiesiog
su juo siejami. Jaustukai sakinio dalimis neina, net ir b
dami pagal form panas savarankikas kalbos dalis: L a-
ba d i e n a , Lukai, pasisveikino daktaras. (P. M.) Tau
a i , tvyne, u kalb. Tau a i u darb. U nuovarg
a i . (M. M.) Ai, dkui galima pakeisti veiksmaodiu
dkoju, kuris eis tariniu, taiau dl to jaustukas netampa
savarankika kalbos dalimi. Pvz., dievai yra kils i Dievas
ino (veiksnys ir tarinys), bet kilms pamato galima ifruot
nekeiia jaustuko esms.

14.2, Jaustuk struktra ir kilm

Struktra, kilm ir reikm neatskiriami dalykai. Pa

prastos struktros jaustukus sudaro vienas garsas ar gars
samplaika. Sakomi jie vien kart ar kartojant: a, a, i, y, d,
, , ; aa, e, ; aha, h, oho, ohoho; ai, ei, oi, oi, ui; aiai,
eiei, ujui; ajai, aja, ojoj; ak, ach, ek, ech; at, et, dt, dk; brrr,
hm, hmm, mm.; kac kac kac; pt pt pt; puli puti puli ir kt.
Taigi ir paprastj jaustuk struktra nra visai papras
ta jie gali bti vieniniai ir kartojami, bet sudtingesns
struktros jaustukai nra tipiki morfologins darybos dari
niai, turintys pamatiniu odiu besiremiani reikm. Tai
tik jausmo variacij enklai.
Jaustukai dariniai, kil i sudtingesni emocin at
spalv turini struktr. odiui ar odi junginiui
virstant jaustuku, nyksta jo pavadinamoji reikm ir
irykja emocin. K gi bendra turi jaustukai die, dieva su
Dievu? Netgi ir sudie, sudiev ar sudieu i pradi buvs
reikminis linkjimas pasilikite su Dievu, dabar paprastas
atsisveikinimo odis (enklas).
Jaustukais virsta emocingieji kreipiniai (daiktavardio
auksmininkai): Mirtu, suviegiau kiek tik turdamas
sveikatos, J z a u M a r i j a , paleisk! (J. Blt.) Ir kaip,
d i e v u l i a u , mons nepagalvoja apie savo amin gyve
nim. (V. K.) Ne, b r o l a u , a niekus kalbu tik blaivas bda
mas. (V. K.)
Kaip jaustukai vartojami ir kiti linksniai be prielinksni
ir su prielinksniais. Tai daniausiai plstamieji odiai:
Perknas! Velniam! Galam! Velni! Velniop! Po velni! Po
gal! Po velniais! Po galais! Po bal! Pvz.: Nujo prie dur,
isinypt smarkiai. P e r k n a s . . . sloga kabinasi. (J. P.)
V e l n i o p ! Viskas baigta! P o b a l ! A nenoriu karalium
bti. (P. M.) P o p y p k i ! Tai bent bus triukmo senuose
teismo rmuose. (P. M.)
Jaustukais virsta veiksmaodi formos: Ei k , e i k ne-
pliaukus niek! I g r a u ! N i e k o negausi. P a v i l p s ! Gai
dys kiauin suds! (.) A t s i p r a a u , kad taip negraiai
pasielgiau. P r a o m !
I bdvardi bei jungini su jais kil sveikinimosi, lin
kjim jaustukai: sveikas, labas, laba diena, labas vakaras,
labanakt, sveikas buk, viso gero, saldi sapn.
Jausmaodiai arba jaustukai yra odi samplaikos ir
saugos: Velnialin! Kad tave! Tuia j! e tai tau! e tau
kad nori! Sveikas bk! imts griebt!
Kai kurie jaustukai kildinami i dalelyi: Ve! Jau su
grai? (.) A n a! Taip ir pasak, (.) A h a , su emaiiu turiu
pasikalbti, prisimin pagaliau. (V. K.)
 Itiktukas

15.1. Itiktuk reikm

I t i k t u k a i nekaitomi emociniai odiai, y

mintys jausmus bei vaizdinius, sukeltus vairi aplinkos
gars, veiksm ir poji.
Dauguma itiktuk fonetine sudtimi tiesiog mgdioja
tai, k mogus girdi, sieja su kokiu nors veiksmu, vykiu ir
emocikai vertina: P l u m p t nukrito kaip pel maias, (.)
Tik aka t r i o k t , ir a ant ems b l u m p t . (.) L i u n k t ,
l i u n k t ir nujo kaip kartis. (Z.)
Fonetinis gamtos gars imitavimas nra tikslus j pa
kartojimas. Todl kalboje yra didel itiktuk krimo laisv.
Vienam griaustinis grms vienaip, kitam kitaip. Pvz.,
Ur, ur-r-r, ur-r-r! praneko u sienos tolimas griausti
nis. (J. Blt.) O ar bt blogai, jei ia bt pasakyta: Du du,
du du! praneko tolimas griaustinis?
Itiktukas situacin kalbos dalis. Konkreiomis
aplinkybmis pavartojamas ir vien vienintel kart. tai pa
vyzdys i Anzelmo Matuio imituojam gamtos gars: Bal
tas beras tarp pu lama, siaudia u u. Tau paukiai
groja vyt ivyt! Tau mediai moja: eik brolyti Skilim skilim
skalandina jos kibirus su vandeniu. Tyra tyra! Tyra ra!
derka girioj gitara. Rumba tumba! Tumba rumba! raga-
nikts oka klumpa: oi ly! Paily! Oi lia ir ile! Po puim,
po egle rim dzim dzim! Tra lia lia! ia smoningai ir suma
niai pasinaudota itiktuk krimo laisve.
Jaustukai ir itiktukai nebtini tiksliai informacijai, net
gi nesuderinami su ja. Todl nevartojami oficialiose vieo
siose kalbose, nebent specialiai kam ten rpt suvaidinti
juokdar. Nevartojami jie ir informacinse radijo ir tele
vizijos laidose, mokslo ar publicistikos rainiuose. Bet tai
 dar nereikia, kad jie jokios informacijos neteikia. Emo
ciniai odiai rodo kalbtojo poir tai, kas norima kitam
perteikti.
Itiktukai imituoja vairius veiksm sukeltus garsus. Jie
tokie vaizdingi ir emocingi, kad labai danai aikioje situa
cijoje ir pats veiksmaodis darosi nereikalingas, o itiktukas
perima jo vaidmen pats vienas atsiduria tarinio vietoje:
Kas tik k r e p t, a ir pabundu, (.) Antanukas s t r i k t prie
senels. (V. K.) Taiau itiktukui, neturiniam tariniui b
ding asmens, nuosakos ir laiko kategorij, toks vartojimas
tra situacinis.
Veiksmaodis yra kaitoma kalbos dalis ir jo negali visais
atvejais atstoti nekaitomas kalbos elementas. Pavyzdiui,
yra itiktukai viaukt, girgt, pliaukt, brinkt. Norint ilaikyti
sakymo vaizdingum visais atvejais, i j su akimirkos reik
m turiniomis priesagomis daromi emocingieji kaitomi
veiksmaodiai: Kai suspaus glby, tai tik v i a u k t e l
si. (V.) Seimui taip besidyvijant, tai g i r g t e r i a du
rys. (K. D.) Ventos duburkyje p l i a u k t e l j o lydeka. (.)
irkit to vaiko, tik b r i n k i o j a ir b r i n k i o j a
spranduk nusisuks, (.)
Itiktukai nevirsta savarankika kalbos dalimi ir tada,
kai eina kit kalbos dali vietoje: Karvut sako m ( mu
kia), uniukas sako au ( loja), katyt miau, okel
ke k, arkliukas i ha ha.
Daugiausia itiktuk vartojama veiksm (jimo, bgi
mo, slydimo, kiimo, lindimo, brimo, skridimo ir kt.) su
keltiems vaizdams ir emocijoms rodyti: n a r u n a r u ir
ateina ernai per rugius, (.) A beiopsodamas su savo klum
pmis l i k t paslydau, l a g t ivirtau. (M. V.) O kikis
m u r k t pro vejo kojas. (P. C.) J i s t i k k l e k t ir atsisdo
mano kd. (.) Tuoj ponia atsikl i lovos i u r i i u
ri ateina, (tts.)
Itiktukais imituojami gyvuli, pauki, vri balsai
bei skleidiami garsai: K u k , k u k daug vaikiu-
. (.) Kalakutas u i d u b u l d u , o antel k r y k u k r a k u ,
o gaidelis k a k a r i e k u . , o vitel niekam nieko, (tts.) ir
v ir v ir pavasaris, palikau vaikelius nelesintus, (tts.)
Kiaul k r i u k i k r i u k t aukia savo pariukus, (.)
Itiktukais vaizdingai nusakomas kalbjimas, juokas,
verksmas, valgymas, grimas: irk tik, kad niekas niekam
n m u r m u r! (.) Tokia mano pati, su kuo tik susieis
p i e p i e p i e apie kitas isipasakos vis teisyb. (Z.) Pa
daviau lainius, tuoj i a u m i i a u m i suiaumojo, (.)
Prijs tik m u g u r k t , m u g u r k t visk igr, (.)
Imituojami negyv daikt, instrument, gamtos reiki
ni garsai: Miegas ir taip saldus tuolaik, o ia gir
nels. (V.) Langai t a r t a r t a r nuo vjo dreba, (r.) G ir
ir ir, g ir ir ir girgdjo sniegas po rogmis. (J. Blt.)
Danokai itiktukai vartojami veiksmo staigumui ir neti
ktumui paymti: B r a u k t ir numir, (.) Lekiu Ameri
k, susitariau su Leiba vakar b r a u k t . (Z.) Oginskis
m a k t ir susirgo. {.) Jis tik p y k t ir pastat gryi, (.)
Namikiai virtuvje pavalg, o mudviem m i k t , (.)
n i p t ir nieko neliko, (.) I to nipt yra net daikta
vardis niptas niekas: niptas i viso to ijo nieko
neijo.

15.2. Itiktuk kilm ir struktra

Pagal kilm itiktukai yra dvejopi:
a) garsus imituojantys: barkt, plkt, triokt; a, vid,
kiau; kvy, kuk; bzzz, zzz ir b) veiksmaodiniai: dribt
(: dribti), glst (: glsti, glasti), klupt (: klpti), mirkt
(: merkti), vilpt (: vilpti), ypt (: iepti), smukt (: smilkti),
irgt (: ergti), tst (: tiesti), vilgt (: velgti).
Struktra labai vairi, bet morfemikai neskaidoma: ne
skiriama aknis ir afiksai.
Garsins sudties atvilgiu itiktukai gali bti vienskie
meniai gars junginiai, kuriuos sudaro balsiai ir priebalsiai
{ba, ga, cha, ka, kla, me, ve, dy, kly, dral, iau, kiau, miau,
pur, bak, cak, cvak, , cop ir kt.). Gali bti sudaryti i
vien priebalsi (drrr, trrr, brrr, bzzz, zzz ir kt.).
Gars junginio ilgis sietinas su mgdiojamo garso il
gumu, ritmu. Tad jei nemanoma itsti kokio gars jun
ginio, jis kartojamas: bzzz bzzz..., ir ir ir..., ba ba ba..., ga
ga ga...
Nemaai yra dviskiemeni, triskiemeni itiktuk, kurie
baigiasi balsiais ar dvigarsiais: braki, brakatl, tursl, vizgi,
vizgy, barky, kvy, tabaly, baldu, biildu, clpu, capu, burku,
ling; barkatai, kadarai, keverzai, makalai, tabalai, burkuo,
murkuo, ubuldum, kybur, vingur ir kt.
Itiktukai gali bti kartojami, sakomi poromis, karto
jami kaitaliojant garsus, su pridtiniais garsais ar gars jun
giniais: ba ba ba, cha cha cha, ga ga ga, brakt brakt, cvakt
cvakt, vizgy vizgy, vilgt vilgt, krypu krypu; pykt pokt,
maukt pamaukt, kryku kraku, kt kuda, makalai tabalai,
kybur vybur ir kt.
Sintaks

| Sintakss svoka

odis sintaks yra kils i graik kalbos odio syntaxis,

reikianio sudarym, sutvarkym, rikiuot. S i n t a k s
yra gramatikos dalis, nagrinjanti odi tarpusavio ry
ius, sakini sandar, j sudarymo bdus ir taisykles. Sin
taksei taip pat rpi ir tekstas, sakini ssajos jame.
Pagrindins sintakss svokos odi junginys, sa
kinys (tiesioginis, skatinamasis ir klausiamasis; iplstinis ir
neiplstinis; vienanaris ir dvinaris; asmeninis ir beasmenis;
pilnasis ir nepilnasis; vientisinis ir sudtinis), sakinio dalys
(pagrindins veiksnys ir tarinys; antrininks papildi
nys, aplinkybs ir payminys), kreipinys, terpiniai, tiesio
gin ir netiesiogin kalba.
Sintaks yra glaudiai susijusi su morfologija. Kalbos da
lys, odi formos, kurias nagrinja morfologija, prasmina
mos ir gauna tam tikr vaidmen odi junginyje ir sakinyje.
Sintakse paremtos beveik visos skyrybos taisylds.

%Sintaksini ryi tipai

odi junginio ir sakinio dmenys vienas su kitu yra
susij tam tikrais sintaksiniais ryiais. Skiriami trys i ryi
tipai:
1) prijungimas,
2) sujungimas,
3) tarpusavio ssaja.
 1. Prijungimas. Prijungiamuoju ryiu bna susij odiai
arba sudtinio sakinio dmenys, kuri vienas yra pag
rindinis, o antras nuo jo priklausomas. Pastaruoju paprastai
atsakoma klausim, kuris keliamas i pagrindinio odio
arba sudtinio sakinio dmens. Pvz.:
'P-------i
platus kelias (Koks kelias? platus.)
i-------- *
rao laik (K rao? laik.)
f--------- 1
garsiai kalba (Kaip kalba? garsiai.)
i-------- *
vaiuoja Uten (Kur vaiuoja? Uten.)
|-------- ~ *_______________
Gal igirsi, )caip a tave auksiu per sapn. (J. Dg.) (K
igirsi? kaip a tave auksiu per sapn.)
| t *___________________
Povilas daug inojo, nes buvo u mane gerokai vyresnis'.
(Kodl inojo? nes buvo u mane gerokai vyresnis.)
,______________v "" ~ I
I I 1
Kai pradjo stgauti rudens vjai, briediukas jau buvo
didelis. (J. S.) (Kada jau buvo didelis? kai pradjo st
gauti rudens vjai.)
Priklausomieji odiai prie pagrindinio odio gali bti
prijungiami trejopai. Vieni priklausomieji dmenys yra tos
paios gimins, to paties skaiiaus, to paties linksnio kaip ir
pagrindiniai odiai {auktas kalnas, aukto kalno, auktam
kalnui..., aukti kalnai, aukt kaln...). Kiti bna tam tikro
I I U, I ^
linksnio (iekau knygos, radome knyg, domisi knyga...). Jei
priklausomieji odiai yra nekaitomi, jie paprasiausiai prie
$ I
pagrindini dmen priliejami pagal prasm (graiai rao,
i-------- i-------- *
sdi namie, gyvena netoli...). Pagal tai skiriami trys pri
jungimo bdai: derinimas, valdymas ir liejimas.
 D e r i n i m a s yra toks prijungimo bdas, kai priklau
somojo odio gimin, skaiius ir linksnis parenkami pagal
pagrindin od. Tai rodo priklausomojo odio galn. Pvz.:
koks? kokie?
vP---- ;i
ariamas laukas ariami laukai
kokio? koki?
vp I
ariamo lauko ariam lauk
kokiam? kokiems?
vP-------- 1 sp I
ariamam laukui ariamiems laukams...
kok?
\p i
ariam lauk...
Pateiktajame pavyzdyje su pagrindiniu odiu laukas
priklausomasis odis ariamas yra suderintas g i m i n e ,
s k a i i u m i ir l i n k s n i u (nepasakysi ariama laukas,
ariami laukas, ariam laukas...). Keiiant pagrindinio o
dio skaii ar linksn, reikia keisti ir priklausomojo odio
skaii ir linksn (ariamas laukas, ariamo lauko, ariamam
laukui..., ariami laukai, ariam lauk...).
Su pagrindiniu odiu derinami b d v a r d i a i {pl a
t u s kelias, n a u j a vieta...), b d v a r d i k i e j i v a r d i a i
ir s k a i t v a r d i a i (v i s i mons, t o k i a diena, p e n k i
kamuoliai, a n t r a s ssiuvinis...), d a l y v i a i { a r i a m a s
laukas, v i l g s sniegas...), taip pat d a i k t a v a r d i a i
{ s k u l p t o r i u s Juozas Zikaras, p o e t Salomja Nris...).
V a l d y m a s yra toks prijungimo bdas, kai pagrin
dinis odis reikalauja tam tikro priklausomj odi link
snio arba linksnio su prielinksniu. Pvz.:
ko? prie ko?
I----------- * r- . + -----
laukia autobuso stovi prie autobuso
kam? I--- LHa? *____
X
i---------- * )
moja autobusui lipa autobus
k? i ko?
I------ ----- *
stabdo autobus
1 , * ,
lipa i autobuso...
kuo?
I--------------*
vaiuoja autobusu...
 Valdomieji odiai paprastai reikiami daiktavardio
ir vardio kilmininku, naudininku, galininku, nagininku ir
vietininku, taip pat linksniu su prielinksniu.
Danas odis, ypa veiksmaodis, gali valdyti kelis links
nius. Pvz.:
k? kuo?
I-------- * I 'b
rao laik rao tuinuku
kam?
k? kur?
r *
rao draugei rao Vilni...
Vieni odiai btinai reikalingi tam tikro linksnio (tvar
ko k?, grisi kuo?, neturi ko?), kit priklausomojo
odio forma priklauso nuo sakiniu reikiamos minties: ei
na ko? (knygos, vandens...), kuo? (keliu, taku...), k?
kur? ( mik, sal...).
Kalbos praktikai svarbu sidmti i odi valdym: at
stovauti kam? (atstovauja mokyklai, miestui, Lietuvai...),
atitikti k? (atitinka program, reikalavimus...), atsiskaity
ti kam? (atsiskaito direktoriui, aukltojui...), nusimanyti
apie k? (nusimano apie krepin, men...), dkoti kam?
(dkoja tvams, jums...), kreiptis k? (kreiptis mer, m o
kinius...), skolintis i ko? (pasiskolino i draugo, i kaimy
n...), klausti ir prayti ko? arba k? (klausti aukltojos,
klausti aukltoj, prayti tv...), turtingas ko? (turtingaspi
nig, knyg...), gabus kam? (gabus sportui, muzikai...).
l i e j i m a s tai toks prijungimo bdas, kai su pa
grindiniu odiu pagal prasm susiejamas nekaitomas o
dis. Pvz.:
$ I I ^
garsiai kalba m bgti
1 *
daug dirba parjo pietauti
nP----------- 1
tamsiai rudas iandien nesnigs
1--------* \F I
eina alia lkte atlk
liejamieji odiai gali bti p r i e v e i k s m i a i (garsiai,
daug, tamsiai...), p a d a l y v i a i (lyjant, autant...), b -
d i n i a i {lkte, bgte...), veiksmaodio b e n d r a t i s {bgti,
pietauti...).
2. Sujungimas. Sujungiamuoju ryiu sakinyje bna su
sij odiai arba sudtinio sakinio dmenys, kurie vienas
nuo kito nepriklauso. Jais kas nors iskaiiuojama, greti
nama, prieinama, skiriama. Sujungiamieji odiai atsako
t pat klausim, keliam i vienos kurios nors sakinio
dalies. Pvz.:
Visa klas s u j u d o , s u b a n g a v o , s u n a r j o . {3. Mk.)
(K padar klas? sujudo, subangavo, sunarjo.)
Pair buvo apaugusi k a r k l a i s , e r k i a i s , l a z
d y n a i s , k a d a g i a i s . (W. M.-P.) (Kuobuvo apaugusi?
karklais, erkiais...)
Valandos slenka l t a i , s k a u s m i n g a i . {3. Mk.)
(Kaip slenka? ltai, skausmingai.)
S o d e ir p i e v o j e yra labai daug bii. (R. K.) (Kur
yra? sode ir pievoje.)
Susiliejo ir t i k r o v , ir s a p n ai. (Alg. B.) (Kas susi
liejo? ir tikrov, ir sapnai.)
Mnuo v i e i a , bet n e i l d o , (tts.) (K veikia m
nuo? vieia, bet neildo.)
Mes bsime p a r k e arba p r i e u p e l i o . (Kur bsi
me? parke arba prie upelio.)
Sujungimo ryiu gali bti susij ne tik sakinio odiai,
bet ir sudtinio sakinio dmenys. Pvz.:
iema kietai sugniau savo kumius, ir storas ledas apklo
jo visus vandenis. (J. Bl.) (I dmuo iema kietai sugniau
savo kumius, II Storas ledas apklojo visus vandenis.)
idiny plakas silpna liepsnel, bet tuojau ji uges. (H. N.)
(I idiny plakas silpna liepsnel, II Tuojau ji uges.)
Uoste k laivai, o puyne stukseno genys. (R. L.)
(I Uoste k laivai, II Puyne stukseno genys.)
A r a kalbti, dainiau, nemoku, ar mons tik savas su
prasti mintis sugeba? (V. .) (I A kalbti, dainiau, ne
moku, II mons tik savas suprasti mintis sugeba.)
 Sujungiamj ry rodo intonacija, jungtukai ir, o, bet,
taiau, nei, ar, arba.
3. Tarpusavio ssaja. iam tipui bdinga tai, kad odi
sintaksinis ryys yra abipusis, t. y. kad i pirmojo dmens
galima kelti klausim antrajam dmeniui ir atvirkiai i
antrojo pirmajam. Tokiu dvikrypiu ryiu yra susij v e i k
s n y s ir t a r i n y s . Pvz.:
Aliukas atsargiai slinko paeere. (S. Z.) (Kas slinko?
Aliukas', k veik Aliukas? slinko.)
Kiekviena motina savo vaik giria, (tts.) (Kas giria?
motina', k veikia motina? giria.)
Visi dirba skubius darbus. (I. S.) (Kas dirba? visi; k
veikia visi? dirba.)

i- , ii " jn v

odi junginys

Du ar keli savarankikos reikms odiai, susij tie

sioginiu sintaksiniu ryiu, sudaro o d i j u n g i n . Pa
gal sintaksin ry skiriamos trys odi jungini rys: pri
jungiamieji, sujungiamieji ir tarpusavio ssajos odi jun
giniai.
odi junginiai susidaro sakinyje ir yra jo komponen
tai. Antai sakinyje Berniukai gerai mat mik, utvank ir
vis senj maln yra i tip odi junginiai:
1) prijungiamieji:
1 *
mat mik (K mat? mik.)
I 'i'
mat utvank (K mat? utvank.)
i-------- v
mat maln (K mat? maln.)
 Np-------------- 1
gerai mat (Kaip mat? gerai.)
I ^ _
senj maln (Kok maln? senj.)
f i
vis maln (Kok maln? vis.)
2) sujungiamieji:
mik, utvank ir maln
3) tarpusavio ssajos:
* *
berniukai mat (Kas mat? berniukai; k veik ber
niukai? mat.)
Tie sakinio odiai, kurie neturi tiesioginio sintaksinio
ryio, odi junginio nesudaro, pavyzdiui: berniukai ir
mik, gerai ir utvank ir t. t.
I vis odi jungini gausiausi ir vairiausi yra prijun
giamieji odi junginiai.
1. Prijungiamieji odi junginiai. Prijungiamj odi
jungin sudaro derinimo, valdymo arba liejimo bdu susij
odiai. Tas odis, i kurio gali bti keliamas klausimas, yra
p a g r i n d i n i s d m u o , o tas, kuriuo t klausim atsako
ma, p r i k l a u s o m a s i s . Pavyzdiui, sakinyje Mlyna
jame egls bokte saldiai miega vjas (J. Dg.) yra 4 prijungia
mieji odi junginiai, kuri pagrindiniai dmenys miega,
bokte, o priklausomieji saldiai, mlynajame, egls, bokte'.
$ | \p I
saldiai miega mlynajame bokte
i ^ i
miega bokte egls bokte
Tas pats odis tame pat sakinyje vienu atveju gali bti
I ^
priklausomasis, kitu pagrindinis. Plg.: miega bokte ir m-
f i nF-------------- 1
lynajame bokte, egls bokte.
Pagal tai, kuri kalbos dalis yra prijungiamojo odi jun
ginio pagrindinis dmuo, skiriami veiksmaodiniai, daikta
vardiniai, bdvardiniai, skaitvardiniai, {vardiniai ir prie
veiksminiai odi junginiai (r. lentel).
Prijungiamieji odi junginiai
 odi junginio priklausomieji dmenys turi p a y m i
n i o , p a p i l d i n i o , v a i r i a p l i n k y b i reikm:
a l i a giria: kokia giria? alia (payminio reikm);
m i k o pauktis: kieno pauktis? miko (payminio
reikm);
pieia m e d : k pieia? med (papildinio reikm);
dirba k y j e : kur dirba? kyje (vietos aplinkybs
reikm);
gr r y t o j: kada gr? rytoj (laiko aplinkybs reikm);
a i k i a i kalba: kaip kalba? aikiai (bdo aplin
kybs reikm).
2. Sujungiamieji odi junginiai. Sujungiamj odi
jungin sudaro odiai, kurie atsako t pat klausim, ke
liam i kurios nors vienos sakinio dalies. Junginio d
menys gali bti sujungti jungtuku, susieti intonacija. Pvz.:
Bunda b i t avily ir p l a t a k pabaly. (M. V.) (Kas
bunda? bit ir platak.)
A sodinu o l e s ir g l e s . (J. Dg.) (K sodinu?
oles ir gles.)
Sniegas r i , s p i g i n a akis. (M. Kt.) (K veikia
sniegas? ri, spigina.)
Man reikia o r o , s a u l s ir tolimo tvyns d a n
g a u s . (B. B.) (Ko reikia? oro, sauls ir dangaus.)
3. Tarpusavio ssajos odi junginiai. Tarpusavio ssa
jos ryiu sakinyje yra susietos pagrindins sakinio da
lys veiksnys ir tarinys. Vientisiniame sakinyje toks junginys
_ $ ^
tegali bti vienas (Anksti ryt v e j a i i p l a u k marias.
$ 'J'
Didi i m i n t i s maoj galvelj s u t e l p a , (tts.), o sd-
tiniame toki jungini yra du ir daugiau (Lauke vj as kr ep-
s t e l j o langin, ir vis a k y s s u s m i g o stikl. (A. V.)
Kai a i b a s per sien plyius n u v i e t darins vid,
\p ^
a p a m a i a u ir tv: s d j o j i s savo patale sunrs
'J'
rankas ir net prasiiojs k l a u s s i . (. V).
Ilvi Sakinys

4.1. Sakinio svoka

S a k i n y s yra gramatikai susijusi odi grup, tu
rinti baigtin intonacij. Sakinys yra maiausias bendra
vimo vienetas. Tik juo galima k nors praneti, skatinti, ko
nors klausti, pasakyti, kas vyksta, vyko, vykt ir t. t. Pvz.:
N viena up dar negro i jros. (E. M.) Duona u auk
s brangesn, (tts.) Kodl mons nesdi namie? (J. Mk.)
Stovkit amiais ia tvirti, kaip saul stovi. (B. B.) Ir plakas
ratai, ratai, ratai, ir eina metai, metai, metai... (H. R.) Kr
mai su ilais visais isibudino keltis, o lauk kalnai su klo
niais pamet skrandas. (K. D.) Jei staiga dingt visi keliai, tai
kur tada eit mons? (Just. M.)
Sakin gali sudaryti ir vienas odis (Rytas. Palaukit! Sninga.).
Gramatikai nesusij odiai sakinio nesudaro. Pvz.: dan
gus siiebti pirmosios vaigds. Plg.: Danguje siieb pirmo
sios vaigds. (P. C.) Kita vertus, ta pati gramatikai susijusi
odi grup vienu atveju gali sudaryti sakin, kitu tik sa
kinio fragment. Plg.: Mes valgm prie vieno stalo ir Mes val
gm prie vieno stalo i deginto molio dubens. (K. Br.) Sakinio
ribas nekamojoje kalboje rodo i n t o n a c i j a (pavyzdiui,
tiesioginio sakinio gale balsas nuleidiamas, prie kit sakin
daroma pauz), o raomojoje s k y r y b o s e n k l a i
(takas, klaustukas, auktukas, daugtakis).

4,2, Sakinio dalys

odiai, sakinyje atsakantys tam tikrus klausimus,
vadinasi s a k i n i o d a l y s . Pvz.:
Apie avilius tingiai dzg bits. (J. Mk.)
Kas dzg? bits.
K veik bits? dzg.
Kur dzg? apie avilius.
Kaip dzg? tingiai.
 Sakinio dalimi gali eiti tik s a v a r a n k i k o s r e i k
m s o d i a i vieni arba drauge su prielinksniais,
dalelytmis. Antai sakiniuose U krosnies kyriai irp svirp
lys (V. .-P.), Kaniava kone risia pasileido nam link (V.),
Ilindo i savo slptuvi ir bebrai (J. A.) randame ir vieno
kios, ir kitokios raikos sakinio dali: svirplys (Kas irp?),
irp (K veik svirplys?), u krosnies (Kur irp?), kyriai
(Kaip irp?) ir t. t.
Sakinio dalis gali bti reikiama ne tik vienu, bet ir dviem
ar daugiau savarankik odi. Pavyzdiui, toks yra veiks
nys sakinyje Jau matyti mons grtant (Kas matyti? mo
ns grtant.), tarinys sakinyje Kelias galt bti tiesesnis (Kas
pasakyta apie keli? galt bti tiesesnis.), laiko aplinkyb
sakinyje Tu pasti mane nuo ma dien (Nuo kada pas
ti? nuo ma dien.).
Vieni tarnybiniai odiai (prielinksniai, jungtukai, dale
lyts) sakinio dali nesudaro. J nesudaro ir savarankiki
sakinio odiai, klausimais nesusij su kitomis sakinio da
limis, pavyzdiui, kreipinys (Geras tu vaikas, K a z i u k . ) ,
terpinys {Lukui, m a t y t , nelabai seksi.).
Sakinio dalys skirstomos pagrindines ir antrininkes
sakinio dalis (r. schem). Pagrindins sakinio dalys yra
veiksnys ir tarinys (sutartiniai enklai:_____ veiksnys,
tarinys). Jos sudaro sakinio gramatin centr ir
negali priklausyti kitoms sakinio dalims. T centr danai
ipleia antrininks sakinio dalys papildinys, aplinkybs
ir payminys (sutartiniai e n k la i:______ papildinys,
-------- aplinkyb, payminys). Pvz.:
Motina skait laik. Lauke sulojo uo. Tuti puodai gar
iai skamba, (tts.) Gerdamas arklys aismingai lpomis
sklaid vanden. (J. Ap.)
Antrininks sakinio dalys priklauso kuriai nors sakinio
daliai (papildinys ir aplinkybs tariniui, payminys
veiksniui, papildiniui ir t. t.).
 4.3. Sakini rys

4.3.1. Tiesioginiai, skatinamieji ir klausiamieji sakiniai

Pagal sakymo tiksl sakiniai skirstomi tiesioginius,
skatinamuosius ir klausiamuosius sakinius.
Sakiniai, kuriais pasakojami vykiai, apibdinami faktai
ir reikiniai, vadinasi t i e s i o g i n i a i s a k i n i a i . Pvz.:
U lango tyliai teka Nemunas. (J. G.) Visas pasaulis mir
gjo deg linksma sauls viesa. (V.) Senis Budreika buvo do
ras ir geras mogus. (Ant. B.) A ateinu prie umirtojo Pri-
kaus karsto ir bro lpomis meldiuos... (K. Br.)
Sakiniai, kuriais praoma, patariama, raginama ar lie
piama, yra s k a t i n a m i e j i s a k i n i a i . Pvz.:
Nemesk kelio dl takelio, (tts.) Nelieskit mans! (V. K.)
Eikite sau visi... (V. K.)
Skatinamj sakini tarinys daniausiai reikiamas lie
piamja nuosaka, taiau jis gali bti pasakytas ir tariamja
nuosaka, ir bendratimi:
I pauki galtum pasimokyti nekalbumo. (E. M.) Ls
tumei pas mus palp. (A. V.) Paalinti klit! Pereiti an
pus! (V. M.-P.) Isiskirstyti!
Sakiniai, kuriais ko nors klausiama, vadinasi k l a u
s i a m i e j i s a k i n i a i . Pvz.:
Daugla, kur tavo suolo draugas? (J. Mk.) Ko taip nusi
mins? (J. G.) Kur mes esame? (V. K.) Tveli, tu mamaits
nemyljai? (Just. M.)
 Tokie sakiniai turi savit intonacij ir danai pradedami
klausiamaisiais odiais: dalelytmis ar, argi, bene, gal, ka
in, nejaugi... , vardiais kas, kuris, koks, kelintas... , prie
veiksmiais kada, kur, kodl, kaip... Jei sakinys toki odi
neturi, klausiamoji intonacija yra ypa ryki. vienus klau
siamuosius sakinius galima atsakyti odiais taip arba ne (Ar
js vaiuosite Trakus? Tau reikia popieriaus?), kitus atsa
kant reikia pateikti naujos, papildomos informacijos (Kada
prasids rungtyns? Kur tu eini?).
Klausiamaisiais sakiniais galima k nors teigti, reikti
vairius minties atspalvius: praym, draudim, nepasiten
kinim, nustebim ir pan. Todl klausiamieji sakiniai gali
bti vartojami kaip tiesiogini ir skatinamj sakini sino
nimai. Plg.: Argi valdovai turi ird? (Just. M.) Valdovai
neturi irdies.
Kas i js neiekojo monikumo, meils, teisybs? (J. S.)
Js visi iekojote monikumo, meils, teisybs.
Gal paimtum ir mane kartu? (J. Blt.) Paimk ir mane
kartu.
Ko ten rkauji? (A. V.) Nerkauk!
Argi a Daivai nepadedu? A Daivai padedu.
Klausiamieji sakiniai k nors pasakojant, aikinant ar
rodinjant padeda aktyvinti klausytoj ar skaitytoj, at
kreipti jo dmes svarbesnius dalykus. Pvz.:
Vaikiojau po sod ir vaizdavausi, tarsi visk rodyiau
Birutei. Sodas jai turs patikti. Juk niekada Kaune ji nepajus
tokio gryno ied kvapo.
B e t k d a r a j a i p a r o d y s i u? K a s d a r j a i
g a l i p a t i k t i ? Labai myliu gyvulius. Gal todl ir zootech
niko specialyb pasirinkau. Galiu itisas valandas dirbti fer
mose, ukuoti irg nugaras, grtis plaiasprandiais
buliais ir man niekada nenusibos. B e t a r g i t u o s u
d o m i n s i B i r u t ? ! Uteks vieno buliaus suriaumojimo, ir
ji sucyps i baims. Ji tokia miestiet, kad neinau, ar atskiria
kviet nuo mieio. Raminausi tik tuo, kad jauno mogaus irdis
labai plati. Jeigu ji dar ko nepamilo, tai gali pamilti.
A. Pocius
 Tiesioginiai, skatinamieji ir klausiamieji sakiniai gali b
ti pasakomi pakeltu balsu, aukiamai. aukiamja intona
cija pasakyti sakiniai tampa aukiamaisiais sakiniais. Pvz.:
Audra ateina! Audra ateina! (J. A.) Kur tik iri, vis gra
u: alia, liekna, gryna! (A. B.) A r tai jai vaintis?! u
auk motina. (Z.) Verskite malkas griov! (V. M.-P.)
aukiamieji sakiniai danai pradedami jaustukais, var
diais ir prieveiksmiais. Pvz.:
O, k o k i e ali laukai po aar lietaus!.. (Alb. B.) A k,
tylk, neusimink apie tai! (I. S.) O, mes tai inome! (J. A.)
K o k s dangus pavasar blaivas! (H. Rd.) K a i p nuostabu
gyventi! (E. Mk.)

4.3.3. Teigiamieji ir neigiamieji sakiniai

Pagal tai, ar tarinys arba jo asmenuojamoji forma turi
neigin (neigiamj dalelyt ne arba priedl ne-) ar neturi
jo, sakiniai skirstomi teigiamuosius ir neigiamuosius sa
kinius.
Teigiamj sakini pavyzdiai:
B g a mons takais tekini, tekini. (V. M.-P.) Didiojoj
krykelj mogus i e k o j o kelio ir k l a u s i n j o ems
ir vaigdi... (B. B.) Mano veidas i r i pro lang lidnai
mane. (H. N.) N u b k su upm, n u s i l e i s k su saule,
n u r i m k su vju, su ugnim u g e s k i... (Just. M.)
Neigiamj sakini pavyzdiai:
Apie ateit tu n e g a l v o j i . (V. K.) Laikai n e b u v o ra
ms. giesm, vyrai, visko n e s u d s i. (Just. M.) Apie pirm
valand gatvje n e b u v o matyti n vieno praeivio. (R. L.)
Jei neigin turi ne tarinio asmenuojamoji forma, o kita
sakinio dalis ar tik tarinio vardin dalis, toks sakinys yra
teigiamasis. Pvz.:
Berniukas i karto n e d r s i a i vert knygos la
pus. (S. Z.) Petras dirbo nuo tamsos lig tamsos n e s i s k s
d a m a s . (V. M.-P.) Laikai buvo n e r a m s .
 Pagal tai, ar sakinys turi abi pagrindines sakinio dalis
(veiksn ir tarin) ar tik vien i j, sakiniai skirstomi dvi
narius ir vienanarius sakinius.
Sakiniai, kurie turi abi pagrindines sakinio dalis, yra
d v i n a r i a i s a k i n i a i . Pvz.:
Per minktut snieg vasara atbga. (Just. M.) arsto bal
t sml irvinta nurimus. (S. N.) Paryiui tinklas buvo baig
tas. (V. D.) Visi lauk lietaus su audra ir perknija. (B. Rdz.)
Sakiniai, kurie turi tik vien pagrindin sakinio dal,
yra v i e n a n a r i a i s a k i n i a i . Pvz.:
Leisk mane ariau prie ugnies. (V. K.) Mums reikia van
dens. I t iaud nebus grd, (tts.) Ruduo.

4.3.5. Asmeniniai ir beasmeniai sakiniai

Sakiniai, turintys pasakyt arba numanom veiksn,
yra a s m e n i n i a i s a k i n i a i . Pvz.:
L a z d a turi du galus, (tts.) S a u l visiems vie
ia. (tts.) M e s js laukme. (Vyt. R.) J i s pavelg
svei. I trumpo gyvenimo mokausi ilgai gyventi. (M. M.)
(Numanomas veiksnys a.) Gulime mike po eglmis ir
laukiame. (M. Kt.) (Numanomas veiksnys mes.)
Kad du pastarieji sakiniai yra asmeniniai, rodo tariniu
einani veiksmaodi galns {mokausi a, gulime ir
laukiame mes).
Kartais numanomasis veiksnio vardininkas yra neapi
brtas, kalbtojui ir klausytojui nesvarbus. Pvz.:
I adatos veim priskald, (tts.) Nuo vieno jauio dviej
od nelupa. (tts.) Rytoj moks atlyginimus.
Tokie sakiniai vadinami asmeniniais neapibriamai
siais sakiniais.
Dar skiriami asmeniniai apibendrinamieji sakiniai. Jie
turi tik vien pasakyt pagrindin sakinio dal tarin,
ireikt veiksmaodio vienaskaitos 2-uoju asmeniu, o
veiksnys yra numanomas (tu). Apibendrinamaisiais saki
niais paprastai skelbiamos visuotinai svarbios tiesos, vardi
jami gamtos ir visuomens gyvenimo dsningumai. Tokie
sakiniai daniausiai esti patarls. Pvz.:
Ylos maie nepaslpsi, (tts.) Prie vj nepapsi, (tts.)
Veriu nebliovs, jauiu nebsi, (tts.) Jeigu nori kietai miegoti,
gulk patal su varia sine. (B. Franklinas) Vadovaukis
protu, o ne pykiu. (V. ekspyras)
Sakiniai, kuri tarinys ymi veiksm arba bsen, ne-
susiejam su vardininku ireiktu veikju, yra b e a s m e
n i a i s a k i n i a i . Pvz.:
Mums reikia sporto sals. Aplinkui i tikrj tamsu. (J. Blt.)
Viduj iluota. viesu. (J. B.) Buvo jau dienoj. (J. Blt.)
Beasmeni sakini tarinys daniausiai reikiamas beas
meniais arba beasmenikai vartojamais veiksmaodiais
(reikia, negaila, pravito...), bdvardi ir dalyvi nederina
mja forma (tamsu, viesu, iluota...).
Beasmeni sakini tarinys kartais gali bti ireiktas
ir bendratimi (Aplinkui nieko n e g i r d t i . ) , padalyviu (K
ia dar s u m a n i u s?), prieveiksmiu (Seniau b d a v o i r
p r a e i a u.), odiais gda, vargas (Mikui gda. ) .
Beasmeniais sakiniais paprastai nusakomi gamtos rei
kiniai (Temsta. Jau sninga.), mogaus savijauta, bsena, po
jiai (Man ia jauku. Gl visus kaulus ir snarius. Mike
pakvipo grybais.), daikt ir reikini kitimai (Vandens vis
daugja.), reikiamyb, galimyb, ko nors trkumas ir pan.
(Laisv reikia isikovoti. (J. Mk.) ia galima gyventi. Stinga
drsos.).

4.3.6. Iplstiniai ir neiplstiniai sakiniai

Pagal tai, ar sakiniuose yra antrininki sakinio dali
(papildini, aplinkybi, paymini) ar nra, sakiniai skirs
tomi iplstinius ir neiplstinius.
Sakiniai, sudaryti tik i pagrindini sakinio dali, yra
n e i p l s t i n i a i , o turintys nors vien antrinink sa
kinio dal i p l s t i n i a i s a k i n i a i . Plg.:
 Neiplstiniai sakiniai Iplstiniai sakiniai

Saul leidosi. Saul leidosi padma-

vusius vakarus. (A. P.)
Suirkia telefonas. (V. B.) Priekambaryje garsiai su
irkia telefonas.
Uklupo lietus. Pakeliui mane uklupo
snmrkus akas lietus. (R. L.)
Mikas buvo pilnas. Mikas buvo pilnas pauk-
i bals. (J. G.)
ildoms. ildoms prie lauo.
Stabteliu. Tarpduryje stabteliu.

4.3.7. Nepilnieji sakiniai

Sakiniai, kuriuose yra nepasakyt, bet i konteksto pa-

aikjani sakinio dali, vadinasi n e p i l n i e j i s a k i
n i a i . Daniausiai tai dialog sakiniai. Pvz.:
Atjo meka ir klausia:
A r gerai pirt ikrenai?
G e r a i ! atsako gaidys.
A r nebus alta?
Nebus!
A r vanduo kartas?
K a r t a s .
K. Boruta

Kaip matyti, sakiniams Gerai! Nebus! Kartas trksta ne

maai sakinio dali: pirmajam tarinio ikrenau, papil
dinio pirt, antrajam vardins tarinio dalies alta, tre
iajam veiksnio vanduo ir sudurtinio tarinio jungties yra.
Taiau, ir bdami nepilni, dialogo sakiniai yra supranta
mi jais reikiamas mintis suvokiame i prie juos einan
io teksto.
Neretai prie jau parayto ar pasakyto sakinio dar pri
duriamas nepilnasis sakinys, atitinkantis kuri nors sakinio
dal ar net kelias j. Pvz.:
Jis girdi kkiojim, prislgt verksm, paskum stor
griet bals. M o k y t o j o b a l s . {P. C.) Pam vl
kuol Juza. D i r b o , t a . (J. Blt.)
Nepilnieji sakiniai turi sakiniui bding intonacij. Plg.:

Ar galima itiek aukotis kitam mogui?

Galima. (J. G.)
Tu bgi nuo dabarties?
Nuo praeities. (J. G.)
Ciovydis nepasirod Kai- O iovydis nepasirod
rabalje. N e i t , n e i Kairabalje n e i t ,
k i t d i e n . {J. Blt.) nei kit dien.

Nepilnieji sakiniai kalb daro glaustesn, raikesn, gy

vesn.

4.3.8. Vientisiniai ir sudtiniai sakiniai

Sakiniai j vientisinius ir sudtinius skirstomi pagal gra

matini centr skaii. Vien gramatin centr turintys
sakiniai yra vientisiniai (.Darbas mogaus negadina, (tts.)
Plipteljo sodrus pavasario lietus. (J. Dg.), o du ir dau
giau sudtiniai sakiniai (Drgnais laukais atzvimbia v
sios bits ir tyliai vilpia pauktis olje. (A. N.-N.) Malno
utvankoje vienodai niokia vanduo, u miestelio puki
traktorius, prie savo namelio medyje tarka varnnas. (R. K.)
Kelias, kuriuo ji eina, veda per mik. (I. S.)
 5. Vientisinis sakinys

5.1. Vientisinio sakinio svoka

Sakinys, turintis tik vien gramatin centr, yra v i e n

ti sin i s sakinys.
Ups teka jr. (A. N.-N.) 7w mamai grinai jgas ir
vilt. (V. Z.) Zemutinj pily ugeso paskutin viesa. (M. M.)
Tolumoje dar tebegriaudjo. (B. Rdz.) Tvas krapto, rausia
maus griovelius ir kak niniuoja sau po nosim. (J. Mk.)
Eere nard lydekos, kuojos, eeriai. (G. I.)
P a s t a b a . Jeigu sakinyje yra vienas veiksnys ir keli j apibdinan
tys tariniai arba keli veiksniai ir vienas tarinys, toks sakinys yra vientisinis
(plg. du paskutinius sakinius).

5.2. Pagrindins sakinio dalys

5.2.1. Veiksnys
V e i k s n y s yra pagrindin sakinio dalis, kuri atsako
klausim kas? Veiksniu paprastai pasakomas asmuo arba
daiktas, kuris k nors veikia (veik, veikdavo...), koks nors
ar kas nors yra (buvo, bdavo...). Pvz.:
Saul kaitina be jokio vjelio. (Z.) (Kas kaitina? saul.)
Jie tuojau atplauks. (M. Kt.) (Kas atplauks? jie.)
Motina buvo laiminga. (V. B.) (Kas buvo laiminga?
motina.)
Leonas buvo ivaiavs Diugus. (R. K.) (Kas buvo i
vaiavs? Leonas.)
Vakare pradjo rinktis mons. (Vyt. R.) (Kas pradjo
rinktis? mons.)
Veiksniai saul, jie, motina, Leonas, mons pateiktuo
siuose sakiniuose kiekvienas turi savo tarin: kaitina, at
plauks, buvo laiminga, buvo ivaiavs, pradjo rinktis. Be j
veiksniai nesudaryt sakinio gramatinio centro.
Veiksnys daniausiai reikiamas daiktavardio ir var
dio vardininku. Jis taip pat gali bti reikiamas daikta-
vardikai vartojamais bdvardi, skaitvardi, daly
vi vardininkais, veiksmaodio bendratimi, padalyviu
(r. lentel).
Pagrindiniai veiksnio reikimo bdai
Kuo reikiamas Pavyzdiai

1. Daiktavardio Diena juokiasi i nakties darbo. (tts.)

vardininku Pro lanm sibrauna saul. (K. S.) Jau
krykia kregds po langu. (J. Dg.)
2. vardio Visi ilgai irjo degant lau
vardininku . (J. G.) A sustojau po oianiu
uolu. (E. M.) Js bkite tvirti, i
kskit lemties smgius. (J. G.) Tai
buvo mano klass draugas.
3. Bdvardio Baltas balto nesuteps, (tts.) Aklas akl
vardininku netoli tenuves. (tts.) Sotus alkano ne-
ujauia, (tts.)
4. Skaitvardio Du bga, du veja. (tts.)
vardininku

5. Dalyvio Atjusysis kreipsi mokytoj. Augs

vardininku daug suvalgo, (tts.)
6. Veiksmaodio Laukti buvo nenaudinga. Mokytis
bendratimi mano pareiga. Delsti neimintinga ir
pavojinga. (V. M.-P.)
7. Padalyviu Buvo girdti dainuojant.

Veiksnys gali bti reikiamas ne tik vienu savarankiku

odiu, bet ir dviej ar keli odi junginiu, samplaika ar
net posakiu:
 Prie tilto stovjo moni brelis. (J. A.) Daugumas gy
ventoj buvo plento darbininkai. (P. G.) Mes visi mokoms
gyventi ir dirbti, (r.) Mes su Stepuku sukom ilviio vilpu
kus. (J. Blt.) Buvo matyti liepsnos kylant. Vilniaus
universitetas buvo kurtas 1579 metais. Tarp kaln tyvuliavo
eerai eeriukai. (K. B.) Netrukus pasigirdo Atskrend
sakallis per ali girel...
sidmtina, kad payminys, apibdinantis veiksn, nra
jo sudtin dalis. Plg.: Atjo alta iema. Tolimas sveias vi
sada laukiamas, (tts.)

5.2.2. Tarinys
T a r i n y s yra pagrindin sakinio dalis, kuria teigiamas
arba neigiamas tam tikras veiksmas, bsena ar ypatyb.
Tarinys rodo, k veikia (veik, veikdavo...) veiksniu ymimas
asmuo ar daiktas, koks ar kas jis yra (buvo...). Pvz.:
Erelis iskt sparnus. (A. V.) Ta ugnis niekada neuges.
spdis buvo didelis. (J. G.) Pamoka buvo pusjusi. Ms
vaikai yra ms sparnai. (Just. M.) Nuo kario net jros
vanduo m virti. (M. S.)
Kaip matome, tarinys gali bti reikiamas veiksmao
diais (iiskt, neuges, m virti), veiksmaodiais kartu su
linksniuojamosiomis kalbos dalimis (buvo didelis, buvo pu
sjusi, yra sparnai). Pagal tai skiriami grynieji, suvestiniai,
sudurtiniai ir mirieji tariniai.

5.2.2.1. T a r i n i rys
G r y n a s i s t a r i n y s . Tarinys, ireiktas veiksmao
dio vientisine forma, vadinasi g r y n a s i s t a r i n y s .
Daniausiai grynasis tarinys reikiamas asmenuojamosiomis
formomis. Pvz.:
A iandien tau tik pasakas seku. (J. Aist.) Krito pirmos v
lyvo rudens snaigs. (V. K.) Mes skridome per lygumas. (H. N.)
Rytas pravis dar negreitai. (V. M.-P.) skaitykl eidavau kiek
vien dien. (J. Mk.) Negirk dienos be vakaro, (tts.) Visi tuo
metu valgyt pietus. (J. Mk.)
Grynasis tarinys gali bti ireiktas ir dalyviu (Senelis js
per giri ir sutiks lok.), bendratimi (A bgti, jie vytis.), taip
pat pasakytas itiktuku (Tik makt trob Antanas. (Z.).
Grynasis tarinys su veiksniu derinamas asmeniu ir skai
iumi (a seku, krito snaigs, mes skridome, rytas pravis...).
S u v e s t i n i s t a r i n y s . Tarinys, ireiktas veiksma
odio vientisine forma kartu su bendratim i, vadinasi
suvestinis tarinys.
Pirmj suvestinio tarinio dal sudaro pagalbini veiks
maodi bti, pradti, baigti, nustoti, imti, reikti, turti, ga
lti, norti, drsti, mginti, bandyti, ketinti, ruotis ir kt.
asmenuojamosios formos, kurios vienos negali baigtinai nu
sakyti sakinio minties. Tai padaryti padeda antroji suves
tinio tarinio dalis bendratis. Pvz.:
Pro medius buvo matyti eero lanka. (A. V.) Lietus m
pilti iurkle. (J. Bl.) Koridoriuje pradjo muti laikrodis. (J. G.)
Indr baig pieti. Tvirbuto irdis ima smarkiau plakti. (P. D.)
P a s t a b a. Jei bendratis yra prilieta prie veiksmaodio, kuris nra
pagalbinis, ji sakinyje eina ne tariniu, o kita sakinio dalimi, pavyzdiui,
tikslo aplinkybe (Audrius ijo v e j o t i), papildiniu (Paiekok u k s t i ) .
S u d u r t i n i s t a r i n y s . Tarinys, ireiktas veiks
maodio bti asmenuojamja forma ir linksniuojamuoju
odiu, vadinamas s u d u r t i n i u t a r i n i u . Pvz.:
Abiej vyr kalba buvo trumpa. (A. P.) Bk protingas ir
------------------------------------- 7 - r " . 7; =

nesikrimsk. (J. A.) Tais laikais Siaurs aigalis buvo visika

paslaptis. (K. B.) Tarptautinse varybose ms rankininkai
buvo ketvirti. Mergait buvo geros irdies. (J. Bl.) Skurys
buvo ia sisuks. (Vyt. R.)
Sudurtinis tarinys susideda i dviej dali: vardins dalies
ir jungties. Vardin dal sudaro sudurtinio tarinio linksniuo
jamasis odis, reikiantis asmens ar daikto poym (r. lente
l), o jungt veiksmaodio bti asmenuojamoji forma, pa
dedanti pasakyti, kad veiksniu ymimas asmuo ar daiktas turi
(turjo, turdavo...) t poym. Taigi pateiktuosiuose saki
niuose bdvardiai trumpa, protingas, daiktavardis paslaptis,
skaitvardis ketvirti, daiktavardinis odi junginys geros ir
dies, dalyvis sisuks yra tarinio vardins dalys, o veiksmao
dio bti asmenuojamosios formos buvo, bk jungtys. Be
veiksmaodio bti, sudurtinio tarinio jungtimi gali eiti veiks
maodiai likti, tapti, pasidaryti, atrodyti, apsimesti, jaustis,
virsti... Yra sakini, kur jungtis nra pasakyta. Plg.: Diena sau
lta, ilta ir Diena yra saulta, ilta.
Pagrindiniai tarinio vardins dalies reikimo budai
Kuo reikiama Pavyzdiai

1. Daiktavardio, Tie odiai Muko ausims buvo graiau-

bdvardio, ia m u z i k a . (J. Bl.) Gamta ms
skaitvardio, n a m a i . Lap yra v r i s . Ms kra-
vardio to em yra d e r l i n g a . Tavo balsas
ir bdvardikai buvo s k a m b u s . (J. Jn.) aidimas ta-
vartojam
po p a t r a u k l e s n i s . Jie buvo pi r mi .
dalyvi vardi
Triskart trys yra d e v y n i . Ten paproiai
ninku
buvo k i t o k i e . Ne, odiai buvo n e
t i e. (K. S.) Keleivis atrod n u s i m i n s .
Vaidas pasidar n e s u k a l b a m a s .
Dirvos dar nebuvo i d i v u s i o s .

2. Daiktavardio Berniukas buvo s t i p r i o s v a l i o s . Li-

kilmininku nayra a t v i r o s i r d i e s . Vyras buvo
p l a i pei.
3. Daiktavardio iandien tu pabk k a p i t o n u .
nagininku

4. Linksniais su Namas buvo i m o l i o . mogus bu-

prielinksniais vo su s k r y b l e .
 Sudurtinio tarinio jungtis su veiksniu derinama kaip ir
grynasis tarinys asmeniu ir skaiiumi. (Plg.: Kit kart
mes b s i m e apdairesni ir Kit kart mes bsime namie.)
Tarinio vardin dalis su veiksniu paprastai derinama gimi
ne, skaiiumi ir linksniu. (Plg.: Tavo balsas buvo s k a m b u s
ir Daina buvo s k a m b i .) Taiau esti atvej, kai tarinio var
din dalis nederinama su veiksniu gimine, skaiiumi ar link
sniu. (Plg.: Gamta ms n a m a i . Lap yra v r i s .
Tu iandien pabk k a p i t o n u .)
Svarbu sidmti, kad vardin dalis, ireikta bdvar
diu, vardiu, bdvardikuoju skaitvardiu, dalyviu, yra to
paties linksnio kaip ir veiksnys, t. y. vardininko. (Plg.: Gat
vje tu bk a t i d e s n i s . Jurgiukas pasidar k i t o k s .
Varybose mes buvome p i r m i. ia tu bsi vis g e r
b i a m a s .) Tokiais atvejais vartoti naginink yra klaida:
negalima sakyti bk atidesniu (reikia: atidesnis), pasidar
kitokiu (= kitoks), buvome pirmais (= pirmi), bsi gerbiamu
(= gerbiamas). Daiktavardio nagininku reikiama vardin
dalis bviui suteikia laikinumo atspalv. Plg.: A esu d i r e k -
t o r i u m i ir A esu d i r------
e k\7~........................
t o r i u s ; ..................................................
Pabk v e d j u
ir Buk v e d j a s ir t. t. (Zr. dar: Budingosios kalbos
klaidos, 4.1.5.)
M i r u s i s t a r i n y s . Tarinys, turintis ir suvestinio, ir
sudurtinio tarinio ypatybi, yra m i r u s i s t a r i n y s . Pvz.:
Ruduo iemet gali bti iltas. Tu turi bti atidesnis. Sigitas
nori bti pirmas. Rimvydas ketina bti vairuotojas. Vis gy
venim norjau bti kitoks. (K. S.)
Kaip matyti i pavyzdi, tarinio pirmieji du dmenys
(gali bti, turi bti, nori bti, ketina bti) primena suvestin
tarin, o antrasis su treiuoju sudurtin (bti iltas, bti
atidesnis, bti pirmas, bti vairuotojas). Dl to tokie tariniai
ir vadinami miriaisiais.
Jei toki tarini vardin dalis yra bdvardis ar kita bd-
vardika kalbos dalis, ji negali bti reikiama nagininku
tegali bti vartojamas tik vardininkas. Todl sakoma: Tu turi
bti atidesnis (o ne atidesniu), Sigitas nori bti pirmas (o ne
pirmu) ir t. t. Daiktavardio nagininkas panaiu atveju yra
manomas (plg.: Rimvydas ketina bti vairuotojas ir Rim
vydas ketina bti vairuotoju).

5.3. Antrininks sakinio dalys

5.3.1. Papildinys
P a p i l d i n y s yra antrinink sakinio dalis, kuri at
sako klausimus ko? kam? k? kuo? ie klausimai keliami
i tarinio. Pvz.:
Negirk pradios, girk pabaig, (tts.) (Ko negirk? pra
dios; k girk? pabaig.)
Lepinamam vaikui ragai dygsta, (tts.) (Kam ragai dygs
ta? vaikui.)
Brolis sak teisyb. (J. Blt.) (K sak? teisyb.)
Tvo odiai mus diugina. (V. D.) (K diugina? mus.)
Paskui alia igirdau bekalbant. (Z.) (K igirdau?
bekalbant.)
auktu prot nekrsi. (tts.) (Kuo nekrsi? auktu;
ko nekrsi proto.)
Papildinys reikiamas tomis paiomis kalbos dalimis
kaip ir veiksnys daniausiai daiktavardiu ir vardiu,
taip pat daiktavardikai vartojamu bdvardiu ir dalyviu,
veiksmaodio bendratimi ir padalyviu (r. lentel).
Pagrindiniai papildinio reikimo budai
Kuo reikiamas Pavyzdiai
1. Daiktavardio,
vardio ir kit
kalbos dali:
a) kilmininku iluma kaul nelauo. (tts.) Krtin
prisipild gervi klyksmo. (Just. M.)
ia kikio tupta. (J.) Tu negsdink
mans. mons gedjo uvusij. Bal-
tas balto nesuteps, (tts.) Septyni vieno
nelaukia, (tts.)
b ) n a u d in in k u Drsumas drsumui nelygus. (V. K .)
Dideliam laivui plai vanden reikia.
(tts.) A tau parodysiu keli. (J. D .)
Saul visiems vieia, (tts.) Turtingam
ir aitvaras nea. (tts.) Penktajam liep
palaukti.
c) galin in k u Petras suprato pavoj. (V. M .-P.) De
kite lau! (V. K .) ~Aukt visi pama
to. (tts.) Leisk mane ariau prie ugnies.
(V. K .)

d ) n a g in in k u Pirtu duonos neatrieksi, (tts.) Paadais

sotus nebsi, (tts.) Juo galima pasiti
kti.

e ) lin k sn iais su Papasakok apie Suomij. Teisyb u sau-

p rielin k sn ia is l viesesn, (tts.) Su_pilvu nepasiginy
si. (tts.) Noriau pasikalbti su tavimi.

2. V eik sm a o d io Berniukui atne valgyti.

b en d ra tim i

3. P adalyviu Niekas negirdjo audant.

P ap ild in y s g a li b ti reik ia m a s ir n e v ie n u o d iu :
Prie garao radome br moni. Mus visus kurdino m o
kyklos bendrabutyje. A r tu matei kada ydint katon? (V. Z .)
K ai k alb a m a a p ie o b je k to d al, v a rto ja m a s n e g a lin in
kas, o k ilm in in k as:
Martynai, duok druskos (n e drusk). Ignas daro klaid^
(n e klaidas). pilk pieno (n e pien).
sid m tin a , kad te ig ia m o jo sa k in io vard in in k a s n e ig ia
m ajam e sakinyje virsta p a p ild in io k ilm in in k u . Plg.:

Yra v e i m a s ienui veti. Nra v e i m o ienui veti.

Buvo ia ir a u k l t o j a . Nebuvo ia ir a u k l t o j o s .
Buvo matyti d m a i . Nebuvo matyti d m .
Galininkiniai veiksmaodiai, gav neigin, valdo kilmi
nink. Plg.:
Mindaugas skaito u r n a l . Mindaugas neskaito u r n a l o .
Mes pieiame s a u l . Mes nepieiame s a u l s .
Po odi kreiptis, skolintis, prayti, klausti nevartojami
papildiniai su prielinksniu pas. Todl reikia sakyti ir rayti
A kreipiausi m o k y t o j (o ne A kreipiausi pas moky
toj)', Raalo pasiskolink i d r a u g o (o ne pas draug);
Vaikai pra t r e n e r i o surengti varybas arba ...pra tre-
n e r ... (o ne pas trener); Jei nesupranti, klausk m o k y t o j o
arba ...klausk t o j (o ne pas mokytoj).

5.3.2. Aplinkybs

A p l i n k y b s yra antrininks sakinio dalys, kurios

atsako klausimus kur? kada? kaip? kiek? kodl? kuriuo
tikslu?.. ie klausimai keliami i tarinio. Pvz.:
Didel imintis maoj galvoj sutelpa, (tts.) (Kur sutel
pa? galvoj.)
Dabar prasids pats darbo kartis. (V. M.-P.) (Kada
prasids? dabar.)
Lauke triukmingai sulojo uo. (I. S.) (Kur sulojo?
lauke; kaip sulojo? triukmingai.)
Galjai bent metr pasukti Amui. (r.) (Kiek galjai
pasukti? bent metr; kur pasukti? on.)
Taip visados atsitinka dl iriblakymo. (J. Bl.) (Kaip
atsitinka? taip; kada atsitinka? visados; dl ko atsitin
ka? dl isiblakymo.)
Nusipirkau ssiuvin uraams. (J. Blk.) (Kuriam tikslui
nusipirkau? uraams.)
Nesjs nepjausi, (tts.) (Nesjs nusakoma slyga.) O
ka ir padusi bliauna, (tts.) (irpridusi nusakoma nuolaida.)
 Pagal reikm aplinkybs skirstomos vietos, laiko, b
do ir kiekybs, prieasties, tikslo, slygos bei nuolaidos ap
linkybes. Paprastai jos reikiamos prieveiksmiais, taip pat
daiktavardiais (be prielinksni ir su jais), dalyviais, pus-
dalyviais ir padalyviais.

5.3.2.1. Vietos aplinkyb

V i e t o s aplinkyb ymi veiksmo viet, krypt, keli ir

atsako klausimus kur? i kur? ligi kur? Pvz.:
Aliukas atsargiai slinko paeere. Ramiame vandenyje i
lto sibavo vendrs. Toliau nuo. kranto sujudjo vanduo.
Pasigirdo tylus pliaukjimas. Galbt tn_lydys gaud mayles
kuojas, kurios vikriai isprsdavo i seno eer vilko nasr.
S. Zobarskas

Kaip matyti, vietos aplinkybs pateiktajame tekste i

reiktos vietos prieveiksmiu ten (Kur gaud?), daiktavar
dio vietininku vandenyje (Kur sibavo?) ir nagininku pa
eere (Kuria vieta slinko?), linksniu su prielinksniu i nasr
(I kur isprsdavo?), odi junginiu toliau nuo kranto
(Kur sujudjo?).

Pagrindiniai vietos aplinkybs reikimo budai

Kuo reikiama Pavyzdiai

1. Vietos Dabingis nebenorjo ia_ stovti. (A. P.)

prieveiksmiais Aplink buvo visikai tylu. Netoliese dirbo
mons. Eisiu ir a namo.
2. Daiktavardio
ir vardio
linksniais:
a) vietininku Apaioje tyliai tekjo up. (Just. M.) Be
nius rankose laik urnal. Jame buvo
daug spalvot nuotrauk.
 b) nagininku Plnt_ kartais nuia mainos. (V. B.)
Keliavome laukais ir mikais. Paeme
sibteljo vjo gsiai. (J. D.) Gatvelmis
vaikiojo daug poilsiautoj. (R. L.)
Dngu_mi_ slinko tamss tirti debe
sys. (. V.)
c) linksniais su Garlaivis pasuko marias. (R. L.) Pro
prielinksniais kluono duris virto debesys dulki. (J.
Vaiuok ir sustok tes_ Balsio kiez
mu. (V. M.-P.) Anapus ups gelto jav
laukai. (V. B.) Po egle sidabrine baltas
briedis miega. (J. Dg.) Pas mus gyveno
laikinink.
3. odi aibai ugeso, griaustinis kain kur u
junginiu mik nubildjo. (Z.)

5.3.2.2. L a i k o aplinkyb

L a i k o aplinkyb ymi veiksmo laik ir atsako klau

simus kada? nuo kada? ligi kada? Pvz.:
iandien a maiau jr! I mano plauk dar ir dabar
byra ant popieriaus baltos smiltels, rodos, dar tebegirdiu
lstanias bangas. Baltija buvo neseniai po audros, putotos
bangos su tiu mt krant lentgalius, des ir tinkl
pldes. Kas ino, gal kur nuskendo vej laivas?.. Pareidanias_
net bandiau sudti eilrat.
K. Saja

Pateiktajame tekste laiko aplinkybs ireiktos prie

veiksmiais iandien (Kada maiau?), dabar (Kada byra?),
neseniai (Kada buvo po audros?), pusdalyviu pareidamas
(Kada bandiau sudti?). Be to, laik galima nusakyti daik
tavardio linksniais, linksniais su prielinksniais, dalyviais,
padalyviais, odi junginiais (r. lentel).
 Pagrindiniai laiko aplinkybs reikimo bdai

Kuo reikiama Pavyzdiai

1. Laiko prie Akylas niekuomet nepaklysta, (tts.) Vaka-

veiksmiais rop juodas debesies sparnas udeng sau
l. (J. A.) Romas tsyk sjo rugius. (P. C.)
ia kasdien bna daug moni. iandien
man labai gera. (Just. M.)
2. Daiktavardio
linksniais:
a) naudininku Duon taupyk rytojui, o ne darb, (tts.)
Posdi atidjo ketvirtadieniui.

b) galininku Treiadien a bsiu namie. Koks smagu-

mlis dirbti iem mike! (J. A.) Vidu
dien pievose gsta lap lauai. (H. N.)

c) nagininku iemos vakarais perskaiiau daug knyg.

Vincas dirbo ir naktimis.

d) vietininku Darbymetyje ir akmuo kruta, (tts.) Se-

novje kitaip bdavo. (J.) Vaikystje m-
gau uogauti.

e) linksniais Po darbo ir duonos pluta gardi (tts.)

su prielinks pavasar aruodai spariai senka. (V.) Per
niais atostogas vaiuosime Merkin. Bgliai
pasirod apie vidudien.

3. Dalyviu, pus- Suil mes toliau keliausime. (P. C.)

dalyviu, Jokbas pasisveikins atsisdo kert-
padalyviu je. (A. V.) Valgydamas nekalbk. vn-_
tant trobon atjo Juoziokas. (J. Blt.)
 4. odi jun pusjus kelionei, Striukis idrso prisi-
giniais artinti prie savj rogi. (A. P.) Atuo-
niolikt valand baigiau darb. Prie
tris dienas buvau kops kai-
n. (A. V.) Mokykla ia veik jau
devynioliktame amiuje.
5. Frazeologiz A, vaikeli, nuo ma dien esu pripra-
mais ts, kad mane bart. (V. K.)

5.3.2.3. B u d o i r k i e k y b s aplinkybs

B d o aplinkyb ymi veiksmo kokyb ir pobd. Ji at

sako klausimus kaip? kuriuo bdu? Pvz.:
Galiu drsiai joti namo. (S. Z.) (Kaip galiu joti? drsiai.)
Adomas gena arklius ingine. (P. C.) (Kaip gena? ingine.)
Nuo skardio leidoms be baims. Vaikas sirs temp ro
gutes. K tvelis sudjo dsaudamas, tai snelis prarado
klykaudamas, (tts.) Tvas mir karo laukuose karygio mirti
mi. (. V) Vargais negalais ijome pamik. Pasikl kaip
erelis, nusileido kaip virblis, (tts.)
Bdo aplinkyb daniausiai reikiama bdo prieveiks
miais, daiktavardio linksniais, linksniais su prielinksniais,
dalyviais, pusdalyviais, padalyviais, odi junginiais,
frazeologizmais, taip pat lyginamaisiais posakiais, kurie su
tariniu siejami jungtukais it, lyg, kaip, tarsi, tarytum ir kt.
(r. lentel).
Pagrindiniai budo aplinkybs reikimo budai
Kuo reikiama Pavyzdiai

1. Bdo prie olyne linksmai irk iogai. (R. L.)

veiksmiais Lauke baisiai pust. (J. Bl.) Bblio bal
sas salje aidjo vis skambiau, (I. S.)
2. Daiktavardio Taip ir sukosi gyvenimas ratu. (B. S.) Kazi
nagininku mieras aibu sprunka pro duris. (B. Rdz.)
ir vietininku Vanduo m pilti iurkle. (J. Bl.) Ne-
kalbk mslmis ir liaukis pykusi. (V. K.)
Anksiau mons gyveno tamsoje ir
skurde.

3. Linksniais su Berniukas guljo ant ono. Kambariuose

prielinksniais gyvenome po tris. Seniai su nepasitikjb
mu_ kraip galvas. (V. .-P) Lauke be
paliovos narjo lietus. (R. L.)

4. Dalyviais Visi isijuos da sienas. Vaikas prisi-

merks irjo liepsn.

5. Pusdalyviais Stepukas nukumjo miku neatsisukda-

mas. mons prakaituodami pjov nuno-
kusius rugius. (Ks. S.-V.) Namo vaiavo
me tyldami. (R. K.)

6. Padalyviais Diena prabgo beikylaujant. ia reikia

vaikioti pasilenkus.

7. odi jungi Ne vienu kiriu medis nukertamas, (tts.)

niais Vaikai, sikib skvernus, nubgo kar-
tu. (.) Lauydamas sniego plut, klam-
poju upoknio pakraiu. (V. D.)

8. Frazeologiz Atgalia ranka tik tinginys dirba. Geriau

mais akis ak pasikalbti. (L. P.) Reikia dirbti
su galva.

9. Lyginamai ie odiai kaip iemu pervr Kasiuliens

siais posakiais ird. (V. K.) mogus paoko lyg geltas.
 K i e k y b s aplinkyb ymi erdvs, laiko bei kitokio
kiekio mat ir atsako klausim kiek? keliese? Pvz.:
Kas daug neka, maai daro. (tts.) (Kiek neka? daug;
kiek daro? maai.)
kalnus kopme eiese. (Keliese kopme? eiese.)
Nuo mokyklos reiks eiti psiomis kilometr. itas kam
barys metru platesnis. (LKG) Amius tu lamsi, ilkalapi
uosi. (S. N.) Prisnigo sulig stogu. (LKG) Amato reiks m o
kytis dvejus metus. ranki turjome gyv kelm.
Kiekybs aplinkyb daniausiai reikiama kiekybs
prieveiksmiais {daug, maai, eiese...), vairiais daiktavar
di linksniais {kilometr, metru, amius...), linksniais su
prielinksniais {sulig stogu...), odi junginiais {dvejus me
tus...), frazeologizmais {gyv kelm...).

5.3.2.4. P r i e a s t i e s aplinkyb
P r i e a s t i e s aplinkyb reikia veiksmo prieast. Ji
daniausiai atsako klausimus kodl? dl ko? dl kurios
prieasties? Pvz.:
Oras kakodl atvso. (Kodl atvso? kakodl.)
Taip visados atsitinka dljsjblakymo._ (J. Bl.) (Dl ko
atsitinka? dl isiblakymo.)
Kada tik keliu vaiavau pro Trakus, man verk i skausmo
irdis. (M.) Nuo aliojr drgms krt drebulys. (R. L.) Per_
didum truput sulinks. {Z.) Akys vieia diaugsmu. (J. Blt.)
Nevert JJgyrs, turjau didel akibrokt. (LKG) Paskends
mintyse, Albinas aknys irpats nepajunta, kaip ima ingsniuoti
jau savja eme. (J. Mk.) Ei, krykia gervs diaugdamosi
giedra. (P. C.) Ir nosis itso belaukiant. (J.)
Prieasties aplinkyb daniausiai reikiama prieveiksmiu
{kakodl...), kilmininku su prielinksniais dl, i, nuo {dl i
siblakymo, i skausmo, nuo alio ir drgms...), galininku su
prielinksniais per, u {per didum...), nagininku {diaugs
mu...), dalyviais, pusdalyviais, padalyviais ir j junginiais
(inevert pagyrs, paskends mintyse, diaugdamosi giedra, be
laukiant...). Prieasties aplinkyb taip pat gali bti pasakoma
frazeologizmu (Kenia per g lieuv i).

5.3.2.5. S l y g o s i r n u o l a i d o s
aplinkybs
S l y g o s aplinkyb nurodo slyg, kuriai esant vykt
veiksmas. Pvz.:
Nesjs nepjausi, (tts.) (Plg.: Jei nessi, tai ir nepjausi.)
Iekodamas vis tiek rasi. (Plg.: Jei iekosi, vis tiek rasi.)
Nepabandius neverta imtis didelio darbo.
N u o l a i d o s aplinkyb rodo, kad veiksmas vyksta ko
nors nepaisant. Pvz.:
Ieko n ep a m ets(Plg.: Ieko, nors ir nepamet.)
Ir skubdamas kartais pavluoji. (Plg.\ Nors ir skubi, bet
kartais pavluoji.)
Ir duris udarius, laikas bga. (tts.) (Plg.: Nors durys ir
udarytos, laikas bga.)
Veiksmai, reikiami nuolaidos aplinkybe ir tariniu, visada
yra prieingi. Pavyzdiui: nesja dygsta (Menka ol dygsta
ir nesta.); nemoko imoks {Blogio ir nemokant imoks.).
Slygos ir nuolaidos aplinkybs reikiamos dalyviais,
pusdalyviais ir padalyviais (plg.: nesjs, iekodamas, nepa
bandius...).
iaip jau slyga ir nuolaida daniau pasakoma aluti
niais slygos ir nuolaidos sakiniais (r. 6.2.2.12 ir 6.2.2.13).

5.3.2,6. T i k s l o a p li n k y b
T i k s l o aplinkyb reikia veiksmo tiksl, daikto pas
kirt. Ji atsako klausimus ko? kuriuo tikslu? kam? kuriam
tikslui? Pvz.:
Siunt mane motinl jreles vanden]o_. (tts.) (Ko
siunt? vandenlio.) Avis laikom vilnai ir msai, karves
daugiausia pienui (J.) (Kuriam tikslui? vilnai ir msai,
pienui.) Eikime klas pasitarti. Vaiuoju Tytuvnus gimini
atlankyti. (V. M.-P.) Mediai turi tik akas vaisiamsJauginti.
Js gi turite rankas mediams pasodinti. (Just. M.)
Kaip matyti i pavyzdi, tikslo aplinkyb reikiama
daiktavardio kilmininku (vandenlio...) ir naudininku (vil
nai, msai...), bendratimi (pasitarti...), kilmininku arba nau
dininku su bendratimi (gimini atlankyti, vaisiams iau
ginti...).

5.3.2.7. T i k s l i n a m o s i o s aplinkybs
Aplinkybs, kurios tikslina, aikina, konkretina viena-
vardes aplinkybes, vadinamos t i k s l i n a m o s i o m i s
aplinkybmis.
Ypa danai tikslinamos ir konkretinamos prieveiks
miais ten, ia, kadaise, vliau ir kitais odiais reikiamos
aplinkybs. Tikslinamosios aplinkybs tariamos lyg papil
domos pastabos ir atsako j klausim, kuris kyla i pirmosios
aplinkybs. Pvz.:
ia, s l__n_i_o_p i_^_v_o_s e, prasiddavo tetos darbo die
na. (P. C.) (Kur ia? slnio pievose.)
Salia, p e r p e n k i s i n g s n i u s , gyveno Anupro t
vai. (M. S.) (Kur alia? per penkis ingsnius.)
Kadaise, se_n_ i a i s e n i a i , ia jros dugno bta. (P. C.)
(Kada kadaise? seniai seniai.)
Atsikeliam ir atsargiai, k o j a u k o j o s , slinam prie
kelmo. (K. S.) (Kaip atsargiai? koja u kojos.)
Tikslinamosios aplinkybs gali bti jungiamos odiais
tai yra (t. y.), ypa, kaip ir, btent ir kt. Pvz.:
Ketvirtadien,_ t._y. _g_ruo_ d__i_o_ 24_ d j e n , prasids
atostogos. Savaitei_ baigiantis, y p a e j a d i e n i a i s,
daug kas vyksta umiest. (Apie tikslinamj aplinkybi
skyryb r.: Skyryba, 2.2.1 ir 3.2.1.)
P a s t a b a . Nevienavards aplinkybs (pavyzdiui, vietos ir laiko,
laiko ir bdo ir t. t.) viena kitos negali tikslinti. Pvz.:
 S t a i g a k i e m e sulojo uo. (J. B.) A n t s i_en o s m o n o
t o n i k a i tiksjo laikrodis. (R. L.) K a d a i s e p o kerotu b e r u
vilkai sau urv buvo isiraus. (L. Gr.)

5.3.2.8. I p l s t i n s d a l y v i n s ,
pusdalyvins
ir p a d a l y v i n s a p l i n k y b s

Aplinkybs gali bti reikiamos ne tik atskirais dalyviais,

pusdalyviais ar padalyviais, bet ir drauge su jiems priklau
somais savarankikais odiais. Plg.:
Aplinkybs, ireiktos dalyviais, Aplinkybs, ireiktos dalyviais,
pusdalyviais ir padalyviais pusdalyviais ir padalyviais,
turiniais priklausom odi

Liudas p r i b g s kak Liudas, p r i b g s p r i e

pasak. (Kada pasak? v a i r u o t o j o , kak pa
pribgs.) sak. (Kada pasak? pri
bgs prie vairuotojo.)
Mirkteljo vaigdut danguje Mirkteljo vaigdut dangu
p r i t a r d a m a . (Kaip mir je, p r i t a r d a m a
kteljo? pritardama.) d a rbiajam ge
n i u i. (J. S.) (Kaip mirk
teljo? pritardama darb-
iajam geniui.)

G r u s reikjo pailsti. G r u s i t o k i o s
(Kada reikjo pailsti? v a r g i n a n i o s k e l i o
grus.) n s , reikjo pailsti. (Kada
reikjo pailsti? grus i
tokios varginanios kelio
ns.)
Aplinkybs, ireiktos dalyviniais, pusdalyviniais ar
padalyviniais odi junginiais, vadinamos i p l s t i
n m i s dalyvinmis, pusdalyvinmis ar padalyvinmis
aplinkybmis.
 Iplstins dalyvins, pusdalyvins ir padalyvins aplin
kybs gali bti skiriamos kableliais arba visai neskiriamos
(r. dar: Skyryba, 3.3).

5.3.3. Payminys
5.3.3.1. P a y m i n i o svoka
P a y m i n y s yra antrinink sakinio dalis, kuri reikia
daikto poym ir atsako klausimus koks? kokia? kieno?
Payminys apibdina daiktavardiais reikiamas sakinio
dalis: veiksn, papildin, kai kurias aplinkybes, tarinio var
din dal. Pvz.:
Saitas prakaitas liaugte liaugia. (J. A.) (Koks prakai
tas? altas.)
Skrenda naktis pro banguojant debes. (S. N.) (Kok de
bes? banguojant.)
vyruotu pylimu suejo ingsniai. (P. C.) (Kokiu py
lim u ? -vyruotu.)
Rudens giedra neilgai tetveria. (Z.) (Kieno giedra? ru-
densf''^'
li paklusni anytos marti. (I. S.) (Kokia marti?
paklusni; kieno m a r ti? ^ ? anytos.)
iltoje pastogje buvo alta. (I. S.) (Kokioje pastog
je? iltoje.)
Pagrindin kalbos dalis, kuria reikiamas payminys, yra
bdvardis. Be to, payminiu danai gali eiti daiktavardis,
vardis, skaitvardis, dalyvis. Payminiu apibdinama saki
nio dalis vadinama paymimuoju odiu. Pateiktuosiuose
sakiniuose tokie odiai yra prakaitas, debes, pylimu, giedra,
marti, pastogje.

5.3.3.2. D e r i n a m i e j i
ir n e d e r i n a m i e j i
payminiai
Payminiai yra skirstomi derinamuosius ir nederina
muosius.
 Payminiai, suderinti su paymimuoju odiu gimine,
skaiiumi ir linksniu, yra d e r i n a m i e j i . J ie reik ia m i
bdvardiais, dalyviais, taip p a t b d vard ik ai vartojam ais
skaitvardiais ir vardiais. Pvz.:
Blogi darbai akis bado. (tts .) Upje suk besiartinanfi^
garlaivis. Danguje siieb pirmosios vaigds. (P. C.) Saulel
kaitina be jokio vjelio. (Z.)
K aip m atyti, p a y m in ia i blogi, besiartinantis, pirmosios,
jokio yra to s p a io s g im in s ir to p a tie s sk a iia u s b e i lin k s
n io kaip ir j p ay m im ieji o d ia i darbai, garlaivis, vaigds,
vjelio. K ei ia n t p aym im j o d i lin k sn ar sk a ii , r e i
k t atitin k a m a i k e isti ir p a y m in i lin k sn ar skaii: blogi
darbai blog darb; besiartinantis garlaivis besiartinan
io garlaivio; jokio vjelio joks vjelis, jokiu vjeliu...
Payminiai, nesuderinti su paymimuoju odiu, yra
n e d e r i n a m i e j i. Jie reik ia m i daiktavardio ar vardio
kilmininku, taip p a t nagininku, linksniais su prielinks
niais, veiksmaodio bendratimi. Pvz.:
Artjo pavasario darbai. (V. M .-P.) (K o k ie darbai? pa
vasario.)
ile dar labiau pakvipo puselh sakais. ( . V.) (K ie n o
sakais? pueli.)
Tie odiai tarsi i ms irdi iplti. (V. M .-P.) (K ie n o
ird i ? ms.)
mogus ta m s ia ijt^ buvo girinin
kas. (J. A .) (K oks m ogus? tamsiai alia uniformine kepure.)
Vaikinukas i^posi^ grojo akordeonu. (R . L .)
(K o k s vaik in u k a s? i poilsio nam.)
Mes pajutome nor kurti. (K o k n or? kurti.)
K eiia n t p a y m im o jo o d io lin k sn , g im in ar skaii,
n ed erin a m a sis paym inys liek a n e p a k it s : p a v a s a r i o dar
bai p a v a s a r i o darb, p a v a s a r i o darbams, p a v a s a
r i o darbus; m s irdys (irdi, irdims...); mogus (mo
gaus, mogui, mog...) t a m s i a i a l i a u n i f o r m i n e
k e p u r e ir 1.1.
 5.3.3.3. I p l s t i n i a i b d v a r d i n i a i
ir d a l y v i n i a i p a y m i n i a i
Derinamieji payminiai, ireikti bdvardiniais ir da
lyviniais odi junginiais, yra i p l s t i n i a i bdvar
diniai ir dalyviniai p a y m i n i a i . Pvz.:
1. Mato jinai gra, didel sodn, p i l n y d i n i
m e d i . (J. B.) (Kok sodn? piln ydini medi.)
2. S a u l s u l i e t u o s e laukuose nuostabiai greit kilo
rugiai, addami gaus derli. (.V.) (Kokiuose laukuo
se? sauls ulietuose.)
3. Miniai, l e k i a n i a i v i e s o s g r e i i u ,
nepakanka vien alies gimtos. (Ant. M.) 4. viesa krito pro
langiuk, i k a l t u o l o j i v i r a u s . {J. Bl.) 5. Pro
/era mato a k m e n i m i s g r s t gatv. (P. D.)
6. Siauras takelis, i m i n t a s p e r p u s n i s , parveda Just
namus. (R. K.)
Iplstiniai bdvardiniai ir dalyviniai payminiai gali eiti
ir prie paymimj od (2 ir 5 sakinys), ir po jo (1, 3, 4 ir
6 sakinys). Po paymimojo odio einantys tokie payminiai
iskiriami kableliais (r. dar: Skyryba, 2.3.1, 2.3.2).
Iplstiniai bdvardiniai ir dalyviniai payminiai padeda
glausiau reikti mintis. Uuot vartojus du vientisinius sa
kinius arba sudtin prijungiamj sakin, pakanka vientisi
nio sakinio su iplstiniu bdvardiniu arba dalyviniu pay
miniu. Plg:
Paskui Atutis ilgai stebjo Paskui Atutis ilgai stebjo
skruzdles, s i k r u s i a s skruzdles. J o s b u v o s i
po alsvai p i l k u ak k r u s i o s p o a l s v a i
m e n i u . (K. S.) pilku akmeniu.
Arba:
Paskui Atutis ilgai stebjo
skruzdles, k u r i o s b u v o
sikrusios po als
vai p i l k u akmeniu.
Pro akas, a p k i b u s i a s Sauls spinduliai skverbsi pro
r a u s v o m i s e r m u k - akas. J o s b u v o a p k i b u -
 n i k e k m i s , skver
bsi sauls spinduliai.
s i o s r a u s v o m i s er
m u k n i kekmis.
Arba:
Pro akas, k u r i o s b u v o
apkibusios rausvo
mis e r m u k n i ke
k m i s , skverbsi sauls spin
duliai.

5.3.3.4. T a r i n i n i s payminys
Payminys, susietas su veiksniu ar papildiniu ir kartu
su tariniu, vadinasi t a r i n i n i s p a y m i n y s . Pvz.:
I i f
Bublys gro l i n k s m a s . (I. S.) (Koks Bublys?
linksmas; koks gro? linksmas.)
i-------- ------------- 1
Lap g y v sugavo. (J.) (Koki lap? gyv; koki
sugavo? gyv.)________
l i ...... ^ ^
Vaikui nusibodo v i e n a m . (DLKG) (Kokiam vai
kui? vienam', kokiam nusibodo vienam.)
Tarininiai payminiai linksmas, gyv, vienam pateiktuo
siuose sakiniuose yra derinamieji su veiksniu Bublys, pa
pildiniais lap, vaikui jie yra suderinti gimine, skaiiumi ir
linksniu. Vartojama ir nederinamj tarinini paymini
(Pamaiau sen s u i a u d i n e s k r y b l e . Gro Lina
t u i o m i s rankomis.).

5.3.3.5. P r i e d l i s
P r i e d l i s tai payminys, ireiktas daiktavardiu
ir suderintas su paymimuoju odiu bent linksniu.
Priedliu daniausiai pasakoma profesija, pareigos, tau
tyb, giminysts ryys, apibdinamos kitos asmens, daikto
ar reikinio ypatybs:
Atskubjo kltin ir m a n o m o k y t o j a s Strazdas su
persigandusiu Papieviu. (. V.) Tuomet l i e t u v i u s karius
aplank keletas raytoj. (A. Ve.) Keduli Katr, a n t r o j i
d u k t , skiriasi i visos eimynos ne tik groiu, bet ir b
du. (V. M.-P.) virbleliai k a n a p l e s l i a i linksmai
irkauja apie gandralizd. (Z.) Skardiai sulojo uo, ir kie
m jojo Salteiki Smitas k a i m o s e n i n a s . (I. S.)
Ypa danai priedlio prireikia asmeniniais vardiais
ireiktoms sakinio dalims patikslinti, sukonkretinti. Pvz.:
Mes, s o d i a u s m o n s , taip kaip gimins, viena ei
myna. (V. M.-P.) Mums, v i l k a m s , sunku gyventi. (K. B.)
Jisai, P r a n u k a s , u visus kaltesnis.
Priedliai neretai ipleiami kitais odiais. Pvz.:
A t g i m i m o p o e t a s Maironis savo eilraiais adino
taut. (Just. M.) Tik erelis, d r s u s i s e r d v i p a u k -
t i s, sakosi kart praskrids pro Auksinius kalnus. (J. A.)
Priedlis gali turti jungiamj od ypa, btent, tai yra
(t. y.), kaip ir kt. Pvz.:
Mokiniai, y p a p r a d i n u k a i , danai aidia kvadrat.
Neologizmai, t. y. n a u j a d a r a i , papildo odyn. Jam, k a i p
n a u j o k u i , viskas ia buvo nepastama. Naminiai gyvuliai,
k a i p a n t a i : a r kl y s , k ar v , avis, k i a u l ir kiti,
labai naudingi mogui. (J.)
Priedlis, kaip ir iplstinis bdvardinis ar dalyvinis pa
yminys, gali eiti ir prie paymimj od, ir po jo. Po
paymimojo odio einantys priedliai paprastai iskiriami
kableliais (r. dar: Skyryba, 2.3.32.3.5, 3.2.3, 3.4.4, 3.4.8,
3.4.9).

5.4. Vienars sakinio dalys

5.4.1. Vienari sakinio dali svoka

Sakinio dalys, atsakanios t pat klausim ir susi
jusios su kuria nors viena sakinio dalimi, yra v i e n a r
s s a k i n i o dalys.
Vienars sakinio dalys yra sintaksikai lygiaverts, to
dl sakinyje sakomos ir skaitomos iskaiiuojamja intona-
rija. Vienari gali bti veiksni, tarini, papildini, pa
ymini, aplinkybi. Pvz.:
Senas laikrodis skaiiavo sekundes, minutes, yalan-_
das. (V. B.) (K skaiiavo? sekundes, minutes, valandas;
vienariai papildiniai ia valdomi tarinio skaiiavo.)
Jonas ory ir akjo kiauras dienas. (J. Blt.) (K veik Jo
nas? ar ir akjo; vienariai tariniai ar, akjo tarpusavio
ssajos ryiu susij su veiksniu Jonas.)
Povilas nujo iki darins, atidar duris ir pasiirjo
vid. (A. P.) (K veik Povilas? nujo, atidar ir pasii
rjo; vienariai tariniai nujo, atidar, pasiirjo tarpusa
vio ssajos ryiu yra susij su veiksniu Povilas.)
Ilgai dulk smulkus, kyrus lietus. (J. Blt.) (Koks lie
tus? smulkus, kyrus; vienariai payminiai smulkus, ky
rus apibdina veiksn lietus ir yra su juo suderinti.)
Valandos slenka ltai, skausmingai. (J. Mk.) (Kaip slen
ka? ltai, skausmingai; vienars bdo aplinkybs ltai,
skausmingai yra prilietos prie tarinio slenka.)
Sakinio dalys, atsakanios j t pat klausim, bet priklausanios ne
tai paiai sakinio daliai, nra vienars. Antai sakinyje Mojykos kieme
stovjo muziejaus autobusas yra du nederinamieji payminiai (mokyklos,
muziejaus), atsakantys t pat klausim (kieno?), bet pirmasis priklau
so vietos aplinkybei kieme, o antrasis veiksniui autobusas.
Vienarmis sakinio dalimis nelaikomos ir tikslinamo
sios aplinkybs. Pvz.:
Kitoje eero pusje, a n t k a l v o s , taip pat stovjo tro
bel. (R. L.) Vidudien, p e r p a i k a i t r , prie ups
atskubjo du berniukai. (V. D.)

5.4.2. Vienari sakinio dali jungtukai

Vienars sakinio dalys viena su kita gali bti jungia
mos sujungiamaisiais jungtukais ir, o, bet, taiau, ar, arba,
bei, nei ir kt., poriniais jungtukais ir jungiamaisiais odiais
kad ir... bet, nors ir... b et,jei(g u ) ne... tai, ne tiek... kiek, kaip...
taip (ir) ir kt. Pvz.:
 Vyrai paleido darb kirvius i r pjklus. (E. M.) Melagis
pasaul pereis, b e t nesugr, (tts.) Bue nieko nebesak, o
msi darbo. (I. S.) Niekas laukuose nedirbo, nevaiavo ma
ln a r pas kalv, nelank kaimyn. (V. B.) ia gerai kibdavo
kuojos, eeriai b e i kitos uvys. Vjas n o r s i r stiprus, b e t
nevarbus.
Norint parykinti sakinio dali vienarikum, kai ku
rie jungtukai kartojami prie kiekvien vienar sakinio
dal:
Visi staiga pamiro i r lides, i r skausm. (E. M.) N e i
kair, n e i dein nebuvo jokio kelio. (J. A.) Sveius
stot lyds a r b a Algirdas, a r b a Modestas.

5.4.3. Vienariai ir nevienaruiai derinamieji

payminiai
Du ar keli derinamieji payminiai, apibdinantys t pat
od, ne visada yra vienariai. Vienariai jie bna tada,
kai yra tiesiogiai susij su paymimuoju odiu sakomi
iskaiiuojamai, gali bti sujungti jungtuku ir. Pvz.:
Buvo iltas, romus birelio mnesio vakaras. (. V.) (Plg.:
Buvo iltas ir ramus birelio mnesio vakaras.)
Raudonos, baltos ir ydros^ okj kepuraits ia pasi
rodydavo, ia vl dingdavo.
Kartais vienas derinamasis payminys apibdina odi
jungin, sudaryt i paymimojo odio ir kito derinamojo
payminio. Tokie payminiai, nors ir abu yra derinamieji,
nra vienariai ir raant kableliais neatskiriami:
Turistai sigijo rum^ phisjjkjmy valt. Krepininkai vilkjo
aliais to rtin ia is kostiumais. Pasidariau as berines sli
des. (B. Rdz.)
Vienari ir nevienari derinamj paymini ry su
paymimuoju odiu galima pavaizduoti taip:
 Vienariai derinamieji Nevienaruiai derinamieji
payminiai payminiai

* 11 $ i
Rame dom, neprast dik Rame jdpnu kontrolin dik
tant. tant.
i * ^ ' 1
Prie naujo, dailaus namo b Prie ^ namo bu
riavosi mons. riavosi mons.

5.4.4. V ienari sakinio dali apibendrinam ieji

odiai

Vienars sakinio dalys gali turti apibendrinam j

od. Pvz.:
1. Kalbk apie v i s k : drs, ygius, itverm. (J. G.) 2. So
dybos, krmokniai, telefono stulpai, kapins, mediai v i s
k a s skrieja pro al. (J. Mk.) 3. Su pasididiavimu vyras paro
d paiai savo darbo v a i s i u s: krosn, virtuvl, lov, net sie
noje kaltas vinis apdarams pasikabinti. (P. C.) 4. Ilsisi sau
lauk p a d a r g a i : arklas, dalgis, rankos ir akios. (Just. M.)
5. Dideli ir mai, seni ir jauni v i s i ijo laukan. (V. K.)
odiai visk, viskas, vaisius, padargai, visi yra bendres
ns reikms negu vienars sakinio dalys drs, ygius,
itverm (1 sakinys); sodybos, krmokniai, telefono stulpai,
kapins, mediai (2 sakinys); krosn, virtuvl, lov, vinis
(3 sakinys); arklas, dalgis, rankos, akios (4 sakinys); dideli,
mai, seni, jauni (5 sakinys). Tai vienari sakinio dali
apibendrinamieji odiai.
Apibendrinamieji odiai daniausiai reikiami var
diais viskas, visi, prieveiksmiais visur, visada, visaip, taip
pat bendresns reikms daiktavardiais, kaip antai: vais
mediai, baldai, gyventojai ir kt. Nuo vienari sakinio da
li apibendrinamojo odio vietos sakinyje priklauso sky
ryba. (Apie vienari sakinio dali skyryb r.: Skyryba,
2.1.12.1.3, 2.2.2, 2.2.3, 3.1.1 ir 3.1.2.)
 ------ v_

5.5. odiai ir posakiai, klausimais nesusij

su sakiniu

Ne visi savarankiki odiai, kurie sudaro sakin, atsako

sakinio dali klausimus. Tokie odiai yra kreipiniai (Pa
bk, L a u r y n a i , vienas. B i r u t e , kur tu?), vairs terpiniai
{Dabar mano pilve, a n o t s e n o j o A l a u o , arna
amon lindo. (J. Blt.) Taip, m a t y t, ir turi bti. (K. S.).

5.5.1. K reipinys

odis arba odi junginys, kuriuo kreipiams asmen

ar daikt, vadinasi k r e i p i n y s .
Kreipiniai reikiami daiktavardio auksmininku. Jie ga
li bti iplsti derinamaisiais ir nederinamaisiais paymi
niais, priedliu. Pvz.:
Kas tu esi, m o g a u , ir kur tu keliauji? (P. C.) Va
karinio dangaus viesoje koks graus tavo veidas, g i m t i-
n e! (Just. M.) Ei, e m t o s a k n y s , kaip tamsoj
js matot? (L. Gt.) Skambkit, r y t m e i o g a t v s ,
skambkit! Skambkit, b a n y i v a r p a i , skam
bkite, b o k t a i ! (H. N.) J r a , b i i u l e a l t o -
j i, liaukis man ird kamuoti. (A. Z.) Laba diena, p o n e
P u m p u t i . Kur skubi, p a k l y d s l a i v e? {S. N.)
Kreipinys gali bti ireiktas ir daiktavardikai pavartotu
vardiuotiniu bdvardiu. Pvz.:
B r a n g i o j i , tu esi angelas. (I. S.) M i e l o j i m a n o ,
eiminink ia esu a, Katr Zaligien. (B. S.)
Kreipinys gali bti sakinio pradioje, viduryje ir gale.
Pvz.:
m o g a u , a emj atradau mintas tavo pdas.(V. M.)
Nutpk, d a g i l i , ant mano delno. (Alg. B.) Amiais tu
lamsi, i l k a l a p i u o s i. {S. N.)
 sidmtina, kad netaisyklinga kreiptis daiktavardio
vardininku. Sakome M o k y t o j a u , a jau paraiau, o ne
Mokytojas, a jau paraiau; Eime, S a u l i a u , o ne Eime,
Saulius ir t. t. (r. dar: Bdingosios kalbos klaidos,
4.1.1 b.)
Taip pat simintina, kad tie moterikosios gimins daik
tavardiai, kuri vardininkas kiriuojamas galnje, auks
mininke kirt turi kamiene: Irena (vard.) Irena (auksm.);
Aldona (vard.) Alddna (auksm.) ir t. t.
Kreipiniu ne tik kreipiamasi asmen ar daikt, bet
danai pasakomas ir poiris j. Maybiniais, maloniniais
daiktavardiais ireikti kreipiniai rodo, kad asmenys,
daiktai, kuriuos asmuo kreipiasi, yra jam artimi, brangs.
O menkinamj ar niekinamj reikm turiniais daikta
vardiais kreipiamasi tuos, kurie neigiamai vertinami.
Plg.:
D u k r y t e , eik savo kambar ir ruok pamokas. (A. P.)
J a u n d i e n m i e l i d r a u g a i , atjo laikas atsiskir
ti. (Alg. B.) Ne tavo reikalas, k v a i l a s p o n e , domtis,
kas mano irdy. (V. K.) Tu, n e n a u d l i , dl ko taip ikeli
nos? (K. D.) Tylk, g y v a t s l i e u v i ! Tuoj perskelsiu
teutonik makaul. (J. G.)
Kreipiniai sakinyje skiriami daniausiai kableliais (r.
dar: Skyryba, 2.5.1 ir 2.5.2).

5.5.2. terpiniai

odiai ir sakiniai, kuriais reikiamas autoriaus po

iris sakom dalyk ir patelkiama su sakinio turiniu
susijusi papildom pastab, vadinasi t e r p i n i a i .
terpiniais daniausiai eina ie odiai ir posakiai: be
abejo, inoma, rodos, matyt (i), odiu, ms nuomone, mano
galva, anot tvo, pasak radijo, laimei, ms diaugsmui, deja,
atvirai kalbant, pavyzdiui, vadinasi, kaip inote, kaip minta
ir kt. Pvz.:
 i n o m a , k nors kaltinti visuomet lengviausia. (A. P.)
N e l a i m e i , ir Deveikos lubos emos, didelio vikrumo ne
parodysi. (P. C.) ...Pagalvojau, kad tvas juokauja. P r i e
i n g a i , tvas buvo susikrimts. (A. Bil.) ia mane, m a-
t y t i, iki pavasario laikys. (J. Bl.) Almon Gedminait,
A d o m o m a n y m u , buvo labiausiai verta pagar
bos. (J. A.) Aukltojas, k a i p n e t r u k u s p a a i k -
j o, buvo grietas, reiklus ir kartu linksmas suvalkie
tis. (J. Mk.) Mergaits (j b u v o v o s k e l e t a s ) jau
sdjo savo vietose, pirmuosiuose suoluose. (A. Ve.)
terpiniai su kitais sakinio odiais, kaip jau buvo mi
nta, nra susij klausimais, t. y. gramatikai, todl nelai
komi sakinio dalimis.
terpiniai gali reikti:
a) autoriaus sitikinim (aiku, savaime aiku, aikus
daiktas, be abejo, suprantama, teisyb...), abejojim ar sp
jim (rodos, atrodo, matyt (i), regis, galimas daiktas, ko ge
ro...):
itokio balso, a i k u , nra n angel chore. (E. Mk.)
Ne, iandien jis, m a t y t , neketina nieko drointi. (J. Blt.)
b) mini altin (anot jo, ms duomenimis, mano nuo
mone, mano galva, pasak vej, kaip ra laikraiai...):
A n o t M i k o , ia niekas neauga. Miestelyje, m s
d u o m e n i m i s , gyvena daugiau kaip 300 eim. Ak, visur
duona su pluta, k a i p s a k o m s t t . (N. M.-P.)
c) teigini eil ir tarpusavio santyk, ivad (pirma, ant
ra, treia, be to, atvirkiai, pavyzdiui, vadinasi...):
Visi skubjo namo: p i r m a , kelias buvo tolimas, a n t-
r a, bematant galjo prapliupti litis. Bet nepykstu ant jo.
A t v i r k i a i , esu jam dkingas u puiki gyvenimo
pamok. (J. A.) Jonas atjo, v a d i n a s i , Katryt atne
piet. (V. M.-P.)
d) emocin reagavim (laimei, ms diaugsmui, nelai
mei, deja...):
 M u s l a i m e i , vidury ups pasirod vej valtis. (T. I.)
D e j a , anos vasaros pabaigoje mes nenuvykome Plate
lius. (H. K.)
e) papildom pastab:
Bdviei viekeliu g a l j a i m a t y t i i t o l o
jo ir vaiavo vakarus kareiviai. (A. Ve.) Staiga kakoks
vaikas (ji s b u v o n u o m a n s p e r p e n k e t i n g s -
n i ) atsigr, ities rank ir, rodydamas pirtu mane, su
riko:
tai jis! tai! Laikykit! (B. Rdz.)
terpiniai turi savit intonacij jie sakomi kiek grei
tesniu tempu negu kiti sakinio odiai ir iskiriami pau
zmis. Raant terpiniai paprastai iskiriami kableliais. Jei
terpiniais reikiamos papildomos pastabos, jie gali bti ski
riami skliausteliais, brkniais (r. dar: Skyryba, 2.4.1 ir
2.4.2).
Reikia turti galvoje, kad tas pats odis vienu atveju gali
bti terpinys, kitu eiti kuria nors sakinio dalimi. Plg.:
Mama, a t r o d o , jau gro (terpinys) ir Mama a t r o d o pa
vargusi (sudurtinio tarinio jungtis); M s n u o m o n e ,
lauk galima arti (terpinys) ir Visi sutiko su m s n u o
m o n e (papildinys su payminiu).
terpiniu niekada neina prieveiksmis matomai. Sakoma
iandien, m a t y t , jau nebelis (o ne iandien, matomai,
jau nebelis)', Jie, m a t y t , dar negro (o ne Jie, matomai, dar
negro). (Dar r.: Bdingosios kalbos klaidos, 2.3.)
Norint terptin pobd galima suteikti ir tokiems o
diams kaip anaiptol, apskritai, atseit, es, gal gale, greiiau
siai, mat, palyginti, paprastai, pirmiausia, taigi, tikriausiai,
tiksliau, vis pirma ir dar per 20 panai odi ir j jungi
ni ir skirti juos kableliais (r.: Skyryba, 3.6.2).
ffjgi Sudtinis sakinys

6.1. Sudtinio sakinio svoka

Sakinys, turintis du ar kelis gramatinius centrus, yra

s u d t i n i s s a k i n y s . Pvz.:
Ore lekiojo snaigs, ir altas vjas skverbsi u apykak
ls. (. V.) Paskui Giedrius papra, kad Mikas pakalbint
Rasel. (K. S.) Sugirgdjo durys, padvelk lauko altis, pir
ki eng grusi mama. (J. G.) Gyvieji vaballiai taip pat
netyli: pagrioviais varls kurkia, vabols birbdamos laksto,
aviliuose bits ia, kita bitel susivlusi zyzdama parlekia,
paprdyje laktingala be perstojo pleka, eglj ir gegu su
sijuokusi pradjo kukuoti. (.)
Kaip matyti, pirmasis ir antrasis sudtinis sakinys yra
sudarytas i dviej dmen, atitinkani vientisinius saki
nius {Ore lekiojo snaigs + Saitas vjas skverbsi u apy
kakls; Paskui Giedrius papra + Mikas pakalbint Rasel),
treiasis i trij {Sugirgdjo durys + Padvelk lauko al
tis + pirki eng grusi mama). Ketvirtasis sudtinis sa
kinys turi net septynis dmenis {Gyvieji vaballiai taip pat
netyli + Pagrioviais varls kurkia + Vabols birbdamos laks
to + Aviliuose bits ia + Kita bitel susivlusi zyzdama
parlekia + Paprdyje laktingala be perstojo pleka + Eglj
ir gegu susijuokusi pradjo kukuoti).
Dmenys, sudarantys sudtin sakin, neturi sakiniui b
dingo intonacinio savarankikumo. Tuo galima sitikinti
skaitant vientisini sakini poras ir i j sudarytus sud
tinius sakinius:
 Vientisiniai sakiniai Sudtiniai sakiniai

N uo eero papt N uo e e ro p a p
a l t o o r o s r o v . Pievo t a l t o o r o s r o v , ir
je krito gaili rasa. pievoje krito gaili rasa. (. V.)

U p b u v o a t s l g u-
s i s a v o v a g . Sls
numose tebetelkojo van
duo.
A t e i d a v o i l g o s ru
d e n s i r i e m o s n a k-
t y s. A danai sapnuoda
vau t tolim eer.
U p b u v o a t s l g u s i
savo v a g , taiau
slsnumose tebetelkojo van
duo. (J. A.)
A t e i d a v o i l g o s ru
d e n s ir i e m o s n a k
t y s , a danai sapnuodavau
t tolim eer. (V. D.)

U s n d o v j a s . Nusto U s n d o v j a s , nustojo
jo lamti rugiai. lamti rugiai.

Skaitydami, be abejo, pastebjote, kad kairje ispaus

dinti pirmieji vientisiniai sakiniai turi baigtin intonacij.
Tie patys sakiniai, tap sudtini sakini pirmaisiais dme
nimis, toki intonacij praranda. Grafikai t skirtum ga
lima pavaizduoti taip:
Nuo eero papt alto oro srov. Pievoje krito gaili rasa.
Nuo eero papt alto oro srov, ir pievoje krito gaili
rasa.

_____ sudtinio sakinio dmuo.

_____ vientisinis sakinys.
| pauz tarp sudtinio sakinio dmen.
|| pauz tarp vientisini sakini.
 Sudtinio sakinio dmenys jungiami dvejopai:
1) intonacija kartu su jungtukais ar kitais jungiamai
siais odiais: Dirsteljau motin, i r i mano aki
ji visk suprato. (V. B.) Sargyba stovjo sode, o mudu
vakarieniavome. (Vyt. R.) Ne kasdien dabar igirsi
dain, k u r i o s paklausyti verta. (V. K.)
2) tik intonacija: Tvas sdasi prie irkl, a sitaisau val
ties gale. (V. D.) em dista laikas art. (Just. M.)
Pirmosios grups sudtiniai sakiniai yra jungtukiniai,
antrosios bejungtukiai. Sudtiniai jungtukiniai sakiniai
pagal tai, kokiais jungtukais ar kitais jungiamaisiais odiais
jungiami j dmenys, dar skirstomi sujungiamuosius ir
prijungiamuosius sakinius (r. schem).
Sudtini sakini rys

6.2. Sudtiniai jungtukiniai sakiniai

6.2.1. Sudtiniai sujungiam ieji sakiniai

Sudtiniai sakiniai, susidedantys i dmen, sujungt
sujungiamaisiais jungtukais ir intonacija, yra s u j u n
giamieji sakiniai.
Sudtinio sakinio dmenys yra sintaksikai lygiaveriai,
vienas su kitu nesusij jokiais klausimais:
A pamiau i vejo irkl, i r mudu nujome prie val
ties. (V. D.) (Palyginkite su sudtiniu prijungiamuoju sakiniu
K a i a pamiau i vejo irkl, mudu nujome prie valties.
 Kada nujome? kai a pamiau i vejo irkl.) (r. 6.2.2.)
Saulut tebeviet linksmai, b e t vjas avo. (V.) A r kulka
j kliud plaukiant per Nemun, a r skurys pagavo ir nu
gramzdino. (V. B.) Vietov buvo toli nuo keli, balota, t o-
d l mogus ia beveik neuklysdavo. (J. A.)
Pagal jungtuk sintaksin reikm skiriami keturi su
dtini sujungiamj sakini tipai:
1) sudedamasis,
2) gretinamasis bei prieinamasis,
3) skiriamasis ir
4) paremiamasis sujungimas.
S u d e d a m o j o s u j u n g i m o sakin sudarantys d
menys jungiami jungtuku ir, kartojamaisiais jungtukais ir...
ir, nei... nei, tai... tai. Tais dmenimis paprastai pasakomi
vienu metu arba vienas po kito vykstantys reikiniai ar
veiksmai:
vies didiuls vaigds tylumoj, i r berai stovs alike
lm balti. (H. N.) Langai atviri, i r pro juos skraido kreg
ds. (P. C.) Dar du trys draugai krito, i r likusieji pasiek vir
n. (J. B.) Aukltoja atsigr, i r j akys susitiko. (J. Mk.)
I r giliausias eeras su dugnu, i r plaiausios marios su kra
tu. (tts.) N e i darbas iandien jau nebesiseka, n e i valgis
nelenda. (Z.) T a i saul vieia, t a i lietus lyja.
G r e t i n a m o j o bei p r i e i n a m o j o s u j u n g i -
m o sakin sudarantys dmenys jungiami jungtukais bet, o,
taiau, tik. io sujungimo sakiniuose vieno dmens turinys
gretinamas arba prieinam as su kito dmens turiniu:
Atjo vasara, b e t ledai nepaleido laivo i savo nelais
vs. (K. B.) Mes iekom tako kalnuose, o mus kakas klai
dina. (S. N.) Palydk mane, Katryte, keli, o a tau kai k
papasakosiu. (V. M.-P.) altis ant stikl buvo iras vai
riausias gles, t a i a u motina ne jas irjo. (V. B.) Visi
vrys ijo darbo dirbti, t i k kurmis atsiliko. (J.)
 S k i r i a m o j o s u j u n g i m o sakinio dmenys jungia
mi jungtukais arba, ar. io sujungimo sakiniais pasakomi
reikiniai ir veiksmai, kuri vienas alina kit:
A r b a to odio niekas jo nemok, a r b a jisai umiro
j. (Just. M.) andarai nesiryo avilio judinti, a r jiems
galv neatjo. (P. C.) A r arklys pas dias, a r dios pas
arkl? (tts.)
P a r e m i a m o j o s u j u n g i m o sakin sudarantys d
menys jungiam i jungtukais tad, taigi, jungiam aisiais o
diais dl to, todl, utai, utat. io tipo sakini dmenys
susij prieastiniais ryiais: vieno dmens turinys paremia
kito dmens turin.
mons ruosi iemkeni sjai, t a d kiekviename kieme
burzg arpos ir vilp vtykls. (J. Blt.) T dien pavlavome
traukin, t a i g i reikjo grti atgal. darboviet man gana
toli, t o d l vaiuoju troleibusu. (R. L.) Niekas Auktujuose
Oginskiens nemats, u t a t ir eina visokie spliojimai. (I. S.)
Sudtiniuose sujungiamuosiuose sakiniuose prie jung
tukus o, bet, taiau, tik, tad, taigi, jungiamuosius odius
dl to, todl, utai, taip pat kartojamuosius jungtukus ir...
ir, ar... ar, arba... arba, nei... nei, tai... tai visada dedami
kableliai. Kablelis tokiuose sakiniuose gali bti raomas ir
prie pavienius jungtukus ir, arba, ar (r. dar: Skyryba,
2.7.1, 2.7.2, 3.10.1 ir 3.10.2).

6.2.2. Sudtiniai prijungiam ieji sakiniai

6.2.2.1. S u d t i n i o p r i j u n g i a m o j o
sakinio svoka
Sudtiniai sakiniai, susidedantys i dviej a r daugiau
dmen, sujungt prijungiamaisiais jungtukais, santyki
niais vardiais a r prieveiksmiais, yra p r i j u n g i a m i e j i
s a k i n i a i . Sudtiniam prijungiamajam sakiniui bdinga
tai, kad vienas jo dmuo gramatikai priklauso nuo kito. Tai
rodo jungiamasis odis ir klausimas, kur atsako priklau
somasis dmuo. Pvz.:
 Keleiviams buvo praneta, k a d g a r l a i v i s t o l i a u
n e b e p l a u k s . (R. L.) (Kas buvo praneta? kad gar
laivis toliau nebeplauks.)
Dar mano tvas sakydavo, j o g d i e n r e i k i a b a i g
t i g e r u , n a u d i n g u d a r b u . (Just. M.) (K sakyda
vo? jog dien reikia baigti geru, naudingu darbu.)
Takas, k u r i u o k o p m e , vis staiau kilo kal
n. (V. D.)(Koks takas? kuriuo kopme.)
K a d a t i k p a r v a i u o j u t v i k , visuomet
traukia aplankyti eer. (A. R) (Kada traukia aplankyti?
kada tik parvaiuoju tvik.)
K u r m u s n r a , ten ir ups pienu plaukia, (tts.)
(Kur ten? kur ms nra.)
Povilas daug inojo, n e s b u v o u m a n e g e r o
k a i v y r e s n i s. (V. B.) (Kodl inojo? nes buvo u
mane gerokai vyresnis.)
Sudtinio prijungiamojo sakinio priklausomasis dmuo
vadinamas alutiniu sakiniu, o tas, kuriam priklauso a
lutinis pagrindiniu. Pateiktuosiuose sudtiniuose prijun
giamuosiuose sakiniuose pagrindiniai sakiniai yra: Kelei
viams buvo praneta; Dar mano tvas sakydavo; Takas vis
staiau kilo kaln; visuomet traukia aplankyti eer; ten ir
ups pienu plaukia; Povilas daug inojo, o alutiniai tie,
kurie prasideda prijungiamuoju jungtuku ar jungiamuoju
odiu: k a d garlaivis toliau nebeplauks; j o g dien reikia
baigti geru, naudingu darbu; k u r i u o kopme; K a d a
tik parvaiuoju tvik; K u r ms nra; n e s buvo u
mane gerokai vyresnis.

6.2 2 2 . J u n g t u k a i , j u n g i a m i e j i
ir a t l i e p i a m i e j i o d i a i .
al ut i ni o saki ni o vieta

alutiniai sakiniai prie pagrindini jungiami:

1) prijungiamaisiais jungtukais: kad, jog, ar, nes, ka
dangi, jei, jeigu, nors, kai, kada, kol, vos, kaip, lyg,
 tartum, negu, juo... juo, juo... tuo, kuo... tuo, kad ir,
kai tik, vos tik;
2) santykiniais vardiais kuris, katras, kas, koks, prie
veiksmiais kada, kodl, kur, kiek, kaip.
Minti vardiai ir prieveiksmiai ne tik susieja alutin
sakin su pagrindiniu, bet ir patys eina kuria nors sakinio
dalimi: veiksniu (Klausosi Petras, k a s pakalnje dar ne
ka. (.), papildiniu (Pro stikl galja j matyti vis erdv, k u-
r i skrod j sidabrinis laivelis. (V. Z.), aplinkybe (Namas,
k u r i a m e gyvename, yra penkiaauktis.) ir 1.1. Prijungia
mieji jungtukai sakinio dalimis neina.
alutinio sakinio jungiamasis odis gali turti pagrin
diniame sakinyje atliepiamj od (tas... kuris, tas... kas,
ten... kur, tol... kol, taip... kaip, tiek... kiek):
Sveikata maiausiai skundiasi tie, k u r i e jos netu
ri. (E. M.) K a s meluoja, tas ir vagia, (tts.) Ten, k u r
baigiasi Anykta, i prieingo ono ventj teka maas
Valaukio upeliukas. (C. K.) K o l savo istorij inai, tol
esi. (Just. M.)
alutinis sakinys gali eiti po pagrindinio sakinio, prie
pagrindin sakin arba gali bti siterps j. Pvz.:
Reikia pasakyti, k a d m s p o n o g a l y b i r
t u r t a i v i s j o m a y n. (J. B.) Ko m o t i n a
n e s a k o p a t i , niekados nereikia klausinti. (J. Blt.) K u r
e m a t v o r a , ten visi gyvuliai oka. (S. D.) Moksliki sp
liojimai, k u r i e m s k o l e i k a s t r k s t a r o d y m ,
vadinasi hipotezm. (K. S.) mogus pamat, k a d n e p e r
k a l b s p e l d o s, ir nusimins gro savo nir ur
v. (J. A.)
Tik alutiniai sakiniai su jungtukais nes, negu, nei, taip pat
su jungtukais kad, jog, turiniais atliepiamuosius odius
toks, taip, tiek, visada eina po pagrindinio sakinio. Pvz.:
Gasinas jung viesas, n e s j a u p r a d j o t e m-
t i. (J. A.) Griovys buvo platesnis, n e g u s t e n g i a u
p e r o k t i . Vanduo buvo toks altas, k a d g l s
n a r i u s . (R. L.) uolas vilkui taip sunybo kojas, j o g
j i s n e t p a j u d t i n e g a l j o , (tts.)
 (Apie alutini sakini skyryb r.: Skyryba, 2.6.1
2.6.4, 3.9.13.9.4.)

6.2.2.3. a l u t i n i sakini rys

alutini sakini yra toki ir tiek, koki ir kiek yra sa
kinio dali. Taigi skiriami alutiniai veiksnio, tarinio, pa
pildinio, payminio ir aplinkybi (vietos, laiko, bdo ir kie
kybs, prieasties, slygos, nuolaidos, tikslo) sakiniai.

6.2.2.4. a l u t i n i a i veiksnio sakiniai

alutiniai v e i k s n i o sakiniai atsako klausim kas?
Prie pagrindinio sakinio jie daniausiai jungiami jungtukais
kad, jog, ar, vardiais kas, koks, kuris, prieveiksmiais kur,
kodl, kaip. alutiniai veiksnio sakiniai:
a) atstoja pagrindinio sakinio veiksn:
Netrukus paaikjo, k a s i a d e d a s i . (E. Mk.) (Kas
paaikjo? kas ia dedasi.)
Atrod, k a d K a r a l i e n n e i g i r d o A n s
e i n a n t . (I. S.) (Kas atrod? kad Karalien neigirdo
Ans einant.)
Visiems buvo aiku, k a d P e t r u i l i k t i n a m i e
n e g a l i m a . (V. M.-P.) (Kas buvo aiku? kad Petrui likti
namie negalima.)
Buvo girdti, k a i p a p a i o j e r a m i a i t e k a
v a n d u o . (J. Ap.) (Kas buvo girdti? kaip apaioje
ramiai teka vanduo.)
Tuoj matyti, k a d p a t s n i e k a d o s n e i s j a i ,
n e i p j o v e i , t i k a r t i m o d e r l i g r o-
b e i. (A. V.) (Kas matyti? kad pats niekados nei sjai,
nei pjovei, tik artimo derli grobei.)
Jau kiek kart yra monms sakyta, j o g m e i l i k a u
t i n e d o r a , b j a u r u , a l i n g a . (J.) (Kas sakyta? jog
meilikauti nedora, bjauru, alinga.)
domu, a r i a a u g t l i n a i . (Kas domu? ar
ia augt linai.)
 Parpo voverytms, k u r s e n o j i n e a r i e u
t u s . (Kas parpo? kur senoji nea rieutus.)
Mums nesuprantama, k u r i s i j ia v y r i a u i a s.
(Kas nesuprantama? kuris i j i a vyriausias.)
Jau inoma, k o d l J o t a u t a s gr o. (Kas ino
ma? kodl Jotautas gro.)
ios grups sudtini prijungiamj sakini pagrindinio
dmens tarinys daniausiai reikiamas veiksmaodi p a
aikti, atsitikti, atrodyti, rodytis, rpti, patikti treiojo as
mens formomis, bendratimis matyti, girdti vienomis arba
sutapusiomis su veiksmaodio bti treiojo asmens forma
(yra girdti, buvo matyti...). Taip pat pagrindinio sakinio ta
rinys gali bti pasakytas neveikiamj dalyvi ir bdvardi
nederinamja forma {aiku, sakyta, domu, nesuprantama,
inoma...);
b) sukonkretina pagrindinio sakinio veiksn, ireikt
parodomuoju vardiu tas:
K a s i e k o, tas randa, (tts.) (Kas tas? kas ieko.)
K a m n e s i s e k a, tas turt bti atidesnis. (Kas tas?
kam nesiseka.)

6.2 2 .5 . a l u t i n i a i tarinio sakiniai

alutiniai t a r i n i o sakiniai atsako klausim koks?

kokia? Jie prie pagrindinio sakinio jungiami jungtukais kad,
jog, vardiais koks, kokia.
alutiniai tarinio sakiniai paaikina pagrindinio sakinio
tarinio vardin dal, ireikt vardiu toks, tokia vienu
arba drauge su bdvardiu:
Pasilymas buvo toks netiktas, k a d a t i k i s i
i o j a u . (J. Blt.) (Koks netiktas? kad a tik isiiojau.)
Naktis buvo tokia viesi, k a d n e t u o g a s g a l i
r i n k t i k a i p d i e n . (K. S.) (Kokia viesi? kad
net uogas gali rinkti kaip dien.)
 alio dantys buvo tokie smulkuiai, j o g n e g a l t
j a i s n d r k s t i m o g u i . (J.) (Kokie smulku
iai? jog negalt jais n drksti mogui.)
K o k i a g a l v a , tokia ir kepur, (tts.) (Kokia tokia?
kokia galva.)
K o k s k l a u s i m a s , toks ir atsakymas, (tts.) (Koks
toks? koks klausimas.)
alutiniai tarinio sakiniai pagrindiniame dmenyje turi
atliepiamj od toks. alutiniai tarinio sakiniai su jungtu
kais kad, yog visada eina po pagrindinio sakinio, o su vardiu
koks daniausiai sakinio pradioje.

6.2.2.6. a l u t i n i a i payminio
sakiniai

alutiniai p a y m i n i o sakiniai atsako klausim

koks? kokia? kuris? Prie pagrindinio sakinio jie daniausiai
jungiami vardiu kuris, taip pat kitais jungiamaisiais o
diais koks, kada, kur.
alutiniai payminio sakiniai apibdina pagrindinio
dmens sakinio dalis, ireiktas daiktavardiu:
uo, k u r i s d a u g l o j a, nekanda, (tts.) (Koks uo?
kuris daug loja.)
Sulinio svirtis panjo ikelt rank, k u r i k a k a m
r o d k e l i . (J. Mk.) (Koki rank? kuri kakam rod
keli.)
Ateis diena, k a d a m s o d i s i r d a r b a s ,
s v e i k a t a ir g y v y b bus r e i k a l i n g i s a v o
m o n m s. (V. M.-P.) (Kokia diena? kada ms odis
ir darbas, sveikata ir gyvyb bus reikalingi savo monms.)
Ne, neatmin Juza tokios vasaros, k o k i a a t s i v r
i a i s m e t a i s . {J. Blt.) (Kokios vasaros? kokia atsivr
iais metais.)
 Mes esame tie patys varniukai, k u r t u i g e l b j a i
n u o b a d o . (J. Bl.) (Kokie varniukai? kur tu igelbjai
nuo bado.)
Vietoj kai kuri alutini payminio sakini, prireikus
glausiau pasakyti t pai mint, galima vartoti iplstinius
bdvardinius ir dalyvinius payminius, einanius po pay
mimojo odio. ie payminiai yra alutini payminio sa
kini sinonimai.

Sakiniai su alutiniais payminio Sakiniai su iplstiniais

sakiniais
Mes pasukame keliuku, k u-
ris vingiuoja per
puyn.
mogus, k u r i s n e t u r i
k o p a s a k y t i , visada
vaizduoja imintingai tylin-
t. (V. P.)
T giedr nuotaik, k u r i
lydjo mane ryt,
isklaid dienos neskms ir
rpesiai. (A. P.)
Prie salos stovjo valtis, k u-
r i i t o l o b u v o p a
nai nuodgul.
bdvardiniais ir dalyviniais
payminiais
Mes pasukame keliuku, v i n-
g i u o j a n i p e r puy-
n .
mogus, n e t u r i n t i s
k o p a s a k y t i , visada vaiz
duoja imintingai tylint.
T giedr nuotaik, l y d
j u s i m a n e r y t , i
sklaid dienos neskms ir
rpesiai.
Prie salos stovjo valtis, i
tolo panai nuo
d g u l . (K. S.)

alutiniai payminio sakiniai, jungiami vardiu kuris,

visada eina po paymimojo odio: Adomonis siklaus ty
l, k u r i t r i k d k y r u s a l d y t u v o d z
g i m a s v i r t u v j e. (W. B.) mogus, k u r i s n e
m y l i s a v o e m s , nedaug vertas. (J. A.) Jei tok
alutin sakin nuo paymimojo odio skiria kitos sakinio
dalys, sudtinis prijungiamasis sakinys gali pasidaryti dvi
prasmis. Plg.: Karosiuk atidavme Rainiui, k u r s u g a-
v o m e t v e n k i n y j e . Turi bti: Karosiuk, kur sugavome
tvenkinyje, atidavme Rainiui.
Kaip rodo pateiktieji pavyzdiai, alutiniai paymi
nio sakiniai gali bti siterp pagrindin sakin arba eiti
po jo.
P a s t a b a. Su alutiniais payminio sakiniais nedert painioti a
lutini tarinio sakini. Nors ir vieni, ir kiti atsako klausim koks? kokia?,
taiau alutiniai payminio sakiniai apibdina daiktavardiu ireiktas
vairias sakinio dalis (veiksn, papildin, aplinkybes), o alutiniai tarinio sa
kiniai atskleidia pagrindinio sakinio tarinio vardins dalies turin. Ta var
din dalis, kaip jau buvo minta (r. 6.2.2.5), reikiama arba vienu vardiu
toks, tokia, arba drauge su bdvardiu (toks drsus, tokia plati...). Be to,
alutiniai payminio ir alutiniai tarinio sakiniai prie pagrindinio sakinio
jungiami skirtingais jungiamaisiais odiais: alutiniai payminio sakiniai
daniausiai vardiu kuris, kuri, o alutiniai tarinio sakiniai jungtukais
kad, jog, vardiu koks, kokia, turiniais atliepiamuosius odius toks,
tokia. Plg.:

Sudtiniai prijungiamieji sakiniai Sudtiniai prijungiamieji sakiniai

su alutiniais tarinio sakiniais su alutiniais payminio sakiniais
Durys buvo tokios, j o g p r o j a s Prie dur, k u r i o s v e d v i r
reikjo eiti pasilen t u v , stovjo kopios. (V. D.)
k u s . (Kokios tokios? jog pro (Prie koki dur? kurios ved
jas reikjo eiti pasilenkus.) virtuv.)
Kaiukas buvo toks maas, k a d Salia sodybos auga sena akota lie
net vaikioti nemo pa, k u r i o s v i r n j e p e
k j o . (J. Mk.) (Koks maas? r i g a n d r a i. (V D.) (Kokia
kad net vaikioti nemokjo.) liepa? kurios virnje peri
gandrai.)
K o k i a o b e l i s , tokie ir obuo A pakliau nuotrauk, i k u r i o s
liai. (tts.) (Kokie tokie? kokia v e l g k a r e i v i o v e i
obelis.) das . (J. Mk.) (Koki nuotrauk?
i kurios velg kareivio veidas.)

6 2 .2.1 . a l u t i n i a i papildinio
sakiniai

alutiniai p a p i l d i n i o sakiniai atsako klausimus

ko? kam? k? kuo? Prie pagrindinio sakinio ie sakiniai
paprastai jungiami jungtukais kad, jog, ar, jungiamaisiais o
diais kas, kaip, kuris, kuri, kada, kur, kodl. Kaip ir alu
tiniai veiksnio sakiniai, jie vartojami dvejopai:
a) atstoja pagrindiniam sakiniui trkstam papildin:
Man dar vaikui kalbjo, k a d r a s a t a i e m s
p r a k a i t a s . (Just. M.) (K kalbjo? kad rasa tai
ems prakaitas.)
Vilkas gyrsi, j o g k i l s i b a j o r , (tts.) (Kuo
gyrsi? jog kils i bajor.)
Sunku bus suprasti, a r K a z i m i e r a s g i r d i
t u o s g r a i u s o d i u s . (V. B.) (K sunku bus
suprasti? ar Kazimieras girdi tuos graius odius.)
Teigirsta ir jie, k o k i a s g r a i a s d a i n a s t u r i -
m e. (V. K.) (K teigirsta? kokias graias dainas turime.)
Niekas nesuprato, k u r i s i j v y r i a u s i a s . (Ko
nesuprato? kuris i j vyriausias.)
Jau galjai girdti, k a i p s t a u g i a s i r e n a . (R. L.)
(K galjai girdti? kaip staugia sirena.)
emdirbiai laukia, k a d a b a i g s i s l i e t s . (Ko
laukia? kada baigsis liets.)
Parodysiu saulutei, k u r s l a p s t o s i i e m a . (Just. M.)
(K parodysiu? kur slapstosi iema.)
Pasibaig tuo, j o g A d o m l i s i r n a k v o t i p e r
s i k l d d i k l t e l . (V.) (Kuo tuo? jog
Adomlis ir nakvoti persikl ddi kltel.)
b) sukonkretina pagrindinio sakinio papildin, ireik
t parodomuoju vardiu to, tam, t, tuo:
K a s n e m o k a s k a i t y t i , tam negelbsti ir aki
niai. (tts.) (Kam tam? kas nemoka skaityti.)
Ko s a u n e n o r i , to ir kitam nedaryk, (tts.) (Ko to?
ko sau nenori.)
K p a a d j a i , t ir itesk, (tts.) (K t? k pa
adjai.)
K u o p a t s k v e p i a , tuo ir kit tepa. (tts.) (Kuo tuo?
kuo pats kvepia.)
Pirmosios grups prijungiamj sakini pagrindinio sa
kinio tarinys daniausiai reikiamas veiksmaodi inoti,
suprasti, girdti, matyti, pasakoti, prayti, laukti, mokyti, ro
dyti, pajusti, atsiminti, domtis, stebtis, tikti, grtis, tikinti,
kaltinti formomis.

6.2.2.8. a l u t i n i a i laiko aplinkybs

sakiniai
alutiniai l a i k o a p l i n k y b s sakiniai atsako
klausim kada? Prie pagrindinio sakinio jie daniausiai
jungiami jungtukais kai, kada, vos, vos tik, kol.
alutiniai laiko aplinkybs sakiniai:
a) rodo pagrindinio sakinio veiksmo laik:
K a i v j a s s u p a m e d i u s , viena klevo aka
beveik siekia klass lang. (R. B.) (Kada beveik siekia klass
lang? kai vjas supa medius.)
Eys jau miegojo, k a i k i k i s n a m o g r o . (P. M.)
(Kada jau miegojo? kai kikis namo gro.)
K a d a J o n i u k a s g r t a l a u k a n , kiekvienas
sutiks vaiuotas prao j sstis ir liepia dainuoti. (J. B.) Vo s
I e v a i t a r p a s k u t i n o d , Strazdien oko
pasakoti, k maiusi ir girdjusi Vievilje. (J. A.) K o l s a u
l v i e i a , neatstoja nuo mogaus ir elis. (J. Mk.)
b) patikslina, sukonkretina pagrindinio sakinio laiko
aplinkyb, ireikt prieveiksmiu arba daiktavar
diu:
Grybai prads dygti vliau, k a i e m g e r a i s u v i l
gy s i l t a s l i e t u s . (R. L.) (Kada vliau? kai em gerai
suvilgys iltas lietus.)
Pavasar, k a i t i k v a n d u o d r u n g n e s n i s, mes
jau kasdien maudoms eupje. (A. Ve.) (Kada pavasar?
kai tik vanduo drungnesnis.)
alutini laiko aplinkybs sakini jungiamieji odiai
pagrindiniame sakinyje gali turti atliepiamj od. Jung
tukus kai, kada atliepia prieveiksmis tada (tuomet), kol
prieveiksmis tol:
 Kalbsiu ties ir tuomet, k a i p a v o j i n g a. (J. Aist.)
Tada atlankysiu, k a d a s a u s a l a z d a a l i u o s , (tts.)
K o l b u v o v i e s u, tol visi stovinjo arba bginjo prie
langi pasiirti gatv. (I. S.)
alutinis laiko aplinkybs sakinys gali eiti prie pagrin
din sakin { K a i s e n i s b a i g p a s a k o t i , mes
atsisveikinome.), po jo (A net nusigandau, dde, k a i t u
m u d u p r a k a l b i n a i . (Y. K.) arba bti siterps j
(Tada, k a i g y v e n o m e P a i l j e , mokykl dar
njau.).
Daniausi alutini laiko aplinkybs sakini sinoni
mai iplstins ir neiplstins dalyvins, pusdalyvins ir
padalyvins laiko aplinkybs. Plg.:
K a i j a u k a m b a- j s k a m b a r , jun
r , jungiau radijo aparat. giau radijo aparat. (R. L.)
K ai susirinkome, Susirink ukrme
ukrme lau. lau.
K ai jau pro auto Ei da ma s pro auto
b u s s t o t , sutikau savo b u s s t o t , sutikau savo
mokslo dien draug. mokslo dien draug.
K a d a f r o n t a s p r a F r o n tu i praslinkus,
s l i n k o , visi gro miestel. visi gro miestel.
P a s t a b a . Jungtukais kada, kai gali bti jungiami ir alutiniai
veiksnio, papildinio arba payminio sakiniai. Pvz.:
Netrukus paaiks, k a d a g a u s i m e e g z a m i n b i l i e t u s .
(Kas paaiks? kada gausime egzamin bilietus.) Visi turi inoti, k a d a
m i r t i g a r b , k a d a g y v e n t i g d a . (J. G.) (K turi ino
ti? kada mirti garb, kada gyventi gda.) Vaikas atsimin t dien,
k a i t v a s p a r n e n a m u s u n . (P. C.) (Koki dien?
kai tvas parne namus un.)

6. 2 2 . 9 . a l u t i n i a i vietos
aplinkybs sakiniai
alutiniai v i e t o s a p l i n k y b s sakiniai atsako
klausim kur? Prie pagrindinio sakinio alutiniai vietos
aplinkybs sakiniai jungiami prieveiksmiu kur; kuris gali
turti atliepiamj od ten.
alutiniai vietos aplinkybs sakiniai:
a) rodo pagrindinio sakinio veiksnio viet:
K u r b a i g i a s i s o d a s , plyti dobil laukas. (R. B.)
(Kur plyti? kur baigiasi sodas.)
Eisiu, k u r a k y s v e d a . (Kur eisiu? kur akys veda.)
K u r d a b a r i l e l i s , buv mikai venti. (A. B.)
b) patikslina, sukonkretina pagrindinio sakinio vietos
aplinkyb, ireikt prieveiksmiu arba daiktavar
diu:
Ten, k u r b a i g i a s i m i k a s , prasideda ganyklos.
(Kur ten? kur baigiasi mikas.)
K u r n e s p i n d i s a u i , ten niekas neauga. (S. D.)
(Kur ten? kur nespindi saul.)
Kaimo gale, k u r k e l i a s p a s u k a n e t o l i e
se d u n k s a n t m i k , i s i a k o d a m a s
t r e j e t m a a i p r a v a i n t u n k e l i , ka
rininkas sustabd br. (E C.) (Kur kaimo gale? kur kelias
pasuka netoliese dunksant mik, isiakodamas trejet
maai pravaint unkeli.)
P a s t a b a. Ne visi alutiniai sakiniai su jungiamuoju odiu kur
yra alutiniai vietos aplinkybs sakiniai. iuo jungiamuoju odiu gali
bti jungiami alutiniai payminio, veiksnio ir papildinio sakiniai. Pvz.:
Klampodamas po raist, ueini toki viet, k u r ; r o d o s , t o l i a u
n i n g s n i o n e b e n u e n g s i . (J. S.) (Koki toki? kur, rodos,
toliau n ingsnio nebenuengsi.) Parpo voverytms, k u r s e n o j i n e
a r i e u t u s . {J. S.) (Kas parpo? kur senoji nea rieutus.)
Malnininkas inojo, k u r u p t v e n k t i, ir ms nesiklaus, ratinin
ke. (M. Kt.)(K inojo? kur up tvenkti.)

6.2.2.10. a l u t i n i a i b u d o i r k i e k y b s
aplinkybs sakiniai
alutiniai b d o a p l i n k y b s sakiniai atsako
klausim kaip? Jie prie pagrindinio sakinio jungiam i
jungtukais jog, kad, kaip, lyg, tarsi, tartum.
alutiniai bdo aplinkybs sakiniai:
 a) aikiau ir konkreiau nusako pagrindinio sakinio
bdo aplinkyb, ireikt prieveiksmiu taip arba
prieveiksminiu odi junginiu {taip tirtai, taip do
miai...)'.
Turkai i diaugsmo taip okinjo, j o g l e p e t s l
k j i e m s p e r g a l v a s. {i. Bl.) (Kaip taip? jog
lepets lk jiems per galvas.)
Klas taip nutyla, k a d g i r d i u S t a s i a u s i n g
s n i u s . (J. Jn.) (Kaip taip? kad girdiu Stasiaus ing
snius.)
Snigo taip tirtai, j o g v o s u k e l i i n g s n i
b u v o m a t y t i . (V. K.) (Kaip tirtai? jog vos u keli
ingsni buvo matyti.)
Tokie alutiniai bdo aplinkybs sakiniai visada eina po
pagrindinio sakinio ir yra jungiami jungtukais kad arba jog.
b) ymi kokybikai lyginamus veiksmus ar reikinius:
Katr verk, k a i p l i e t u s l i j o . (Z.) (Kaip verk?
kaip lietus lijo.)
K a i p v i e n a s g r i e i a , taip kitas oka. (tts.) (Kaip
oka? kaip vienas grieia.)
K a i p p a s i k l o s i , taip imiegosi, (tts.)Rokas nedrsiai
nuspaud dur ranken, t a r s i e i t s v e t i m u s n a
m u s . (R. L.)
alutiniai k i e k y b s a p l i n k y b s sakiniai atsako
klausim kiek? Jie prie pagrindinio sakinio jungiami jung
tukais kad, jog, juo... juo, juo... tuo, prieveiksmiu kiek.
alutiniai kiekybs aplinkybs sakiniai:
a) aikiau ir konkreiau nusako pagrindinio sakinio
kiekybs aplinkyb, ireikt prieveiksmiu tiek arba
prieveiksminiu odi junginiu {tiek daug, tiek ma
ai...):
Antaniukas su broliu pakalbdavo tiek, k i e k r e i k a
l a u j a m a n d a g u m a s . (. V.) (Kiek tiek? kiek
reikalauja mandagumas.)
Gryb radome tiek daug, k a d n e b e t u r j o m e
k u r j dti.
 b) ymi kiekybikai lyginamus veiksmus ir reikinius:
K i e k p a d s i , tiek ir rasi. (tts.) J u o v i l k a s s e
n y n , juo dantys atryn, (tts.)
alutini bdo aplinkybs sakini jungtukai pagrindi
niame sakinyje paprastai turi atliepiamj od taip, alu
tini kiekybs sakini tiek.
P a s t a b a . Nuo alutini bdo ir kiekybs aplinkybs sakini reikia
skirti lyginamuosius posakius. Jie neturi tarinio, o j pagrindinis odis
daniausiai reikiamas daiktavardiu, reiau bdvardiu, prieveiks
miu, dalyviu. Lyginamieji posakiai paprastai skyrybos enklais neiskiriami:
Kazimieras Jotautas stovjo baltas k a i p d r o b . (V. B.) Tu ia bk
k a i p n a m i e . . . (K. B.) Susirinkimas truko ilgiau n e g u v a l a n d .
(Apie galimus skyrimo atvejus r.: Skyryba, 3.5.)

6.2.2.11. a l u t i n i a i prieasties
aplinkybs sakiniai
alutiniai p r i e a s t i e s a p l i n k y b s sakiniai at
sako klausimus kodl? dl ko? Prie pagrindinio sakinio jie
juniami jungtukais nes, kadangi, kad.
alutiniai prieasties aplinkybs sakiniai rodo pagrin
dinio sakinio veiksmo prieast:
Prunktavo arkliai ir tryp, n e s j p u s n e
l a u o d m u s . (Vyt. R.) (Kodl prunktavo ir try
p? nes j pus ne lauo dmus.)
Kadangi d i d e l i o d a r b o v y r a m s d a r ne
b u v o , ujo kartu ir Kdris. (V. K.) (Kodl ujo? ka
dangi didelio darbo vyrams dar nebuvo.)
Dd labai jaudino Daubaro likimas, n e s j g e r a i
a t s i m i n i s a v o j a u n y s t s d i e n . (V. M.-P.) Sunku
kalbti, k a d a n g i t u t e i s u s . (Just. M.)
Jungtukas kad vartojamas su atliepiamuoju odiu dl
to, todl, utai pagrindiniame sakinyje:
Grau dl to, k a d n o r j a u d a l y v a u t i d a i
n v e n t j e . Kaz verk tik todl, k a d b u v o s u
j u o i u r k i a i p a s i e l g u s i. (V. K.)
 alutiniai s l y g o s a p l i n k y b s sakiniai atsako
klausim kokiai slygai esant? Jie prie pagrindinio sakinio
jungiami jungtukais jei, jeigu, kad, jeigu (jei)... tai, kad... tai.
alutiniai slygos aplinkybs sakiniai nurodo pagrindi
nio sakinio veiksmo slyg:
J e i k o p i a s t u r i a u , lipiau dang. (J. M.)
(Kokiai slygai esant lipiau? jei kopias turiau.)
J e i n o r i , prakaitu apliesiu sausus arim grumste
lius. (Alg. B.) (Kokiai slygai esant apliesiu? jei nori.)
iandien vis sodi
Galim ivaikyt,
Jeigu d u o t o o d i o
E g l n e l a i k y s . (S. N.)
K a d r p e s i n e b t , nusibost mogui gyven
ti. (V. K.) (Plg.: J e i r p e s i n e b t , nusibos
t mogui gyventi.) J e i b i j o s i , tai ir baidys, (tts.) K a d
p r a d j a i, tai ir baik. (tts.)
sidmtina, kad jungtukais jei, jeigu jungiami tik alu
tiniai slygos aplinkybs sakiniai. ios ries alutini sakini
tarinys daniausiai reikiamas tariamosios nuosakos, taip pat
busimojo laiko veiksmaodiais (plg.: turiau, nelaikys, ne
bt, bijosi).

6.2.2.13. a l u t i n i a i nuolaidos
aplinkybs sakiniai
alutiniai n u o l a i d o s a p l i n k y b s sakiniai rodo,
kad pagrindinio sakinio veiksmas vyksta nepaisant prie
asties, kuri sakoma alutiniu sakiniu. Jie prie pagrindinio
sakinio jungiami jungtukais nors, kad ir:
N o r s k a m b a r y k a r t a , t v a n k u, Albin akn
kreia altis. (J. Mk.) Namuose buvo tylu, n o r s p i r k a i t
j e d e g i bur y s . (J.B , ) Ka d i r k a i p p r a y t , neisiu.
 io tipo sudtini prijungiamj sakini pagrindinis d
muo gali turti priepriein jungtuk bet, taiau:
N o r s t v i r t o v s s i e n o s g r i u v o , taiau
ilikusieji gruzinai nutar gyvi nepasiduoti. (. V.) Nors
m o n s d a r t e b e m i e g o j o , taiau gamta jau
pabudo. (. V.)

6.2.2.14. a l u t i n i a i t i k s l o
aplinkybs sakiniai

alutiniai t i k s l o a p l i n k y b s sakiniai atsako

klausimus kuriuo tikslu? kam? kuriam tikslui? Prie pagrin
dinio sakinio alutiniai tikslo aplinkybs sakiniai jungiami
jungtuku kad.
alutiniai tikslo aplinkybs sakiniai rodo pagrindinio sa
kinio veiksmo tiksl:
Sals grindys buvo palakstytos vandeniu, k a d n e d u l
k t . (R. L.) (Kuriuo tikslu buvo palakstytos? kad
nedulkt.)
Atsargiai slenku prie medi, k a d n e n u b a i d y i a u
p a u k i . (J. S.) K a d v a n d u o n e u a l t , aniukas
turjo beveik be poilsio plaukyti. (J. Bl.)
alutini tikslo aplinkybs sakini tarinys visada reikia
mas veiksmaodi tariamosios nuosakos formomis. Svarbu
sidmti, kad tam nevartotina bendratis: reikia sakyti A
paspartinau ingsn, k a d n e a t s i I i k i a u. o ne A pa
spartinau ingsn, kad neatsilikti. (Zr. dar: Bdingosios
kalbos klaidos, 5.2 b.)
alutinis tikslo aplinkybs sakinys gali turti pagrindi
niame prijungiamojo sakinio dmenyje atliepiamj od
tam arba dl to. Pvz.:
Mes leidiame tave mokytis ne tam, k a d i a u g
t u m p r i e a s s a v o e i m a i. (J. A.) Ne dl to
dainuosiu, k a d m o n s g i r d t . {S. N.)
 Sudtiniame prijungiamajame sakinyje gali bti ne vie
nas, o du ir daugiau alutini sakini. Pvz.:
K ur bga e u p , k u r N e m u n a s teka,
tai ms tvyn, grai Lietuva. (M.) Audra taip baisiai siaut,
jo g a n i u k a s t u r j o p r i t p t i , k a d v
j a s j o n e n u n e t . (J. Bl.) Sunku pasakyti, k u o
v i s k as bt baigsi, je ig u n e b t si
kiusi Albino aknio motina, kuri
j i s v i s a d a g e r b u t a i k b d ir di
d e l i m i n t . (J. Mk.)
alutiniai sakiniai jungiami prie kit alutini sakini
taip kaip ir prie pagrindini. alutinis sakinys, prijungtas
tiesiog prie pagrindinio, vadinamas pirmojo laipsnio alu
tiniu sakiniu; prijungtas prie pirmojo laipsnio alutinio sa
kinio, vadinamas antrojo laipsnio, prijungtas prie antrojo
laipsnio alutinio sakinio, vadinamas treiojo laipsnio
alutiniu sakiniu ir t. t.
Dabar Rokas susirpino, k a d m o t i n a g a l i a t i m t i
batus, k ai s ui nos , kas j a m a t s i t i k o gr
t a n t i m i e s t e l i o . (E. Mk.) Pvz.:

Kuo susirpino? Kada gali atimti? K suinos?

1 I !
-y k a d J, k a i j, kas

Pateiktasis sakinys turi trij laipsni alutinius sakinius:

kad motina gali atimti batus pirmojo, kai suinos antro
jo, kas jam atsitiko grtant i miestelio treiojo laipsnio.
Jei du ar keli alutiniai sakiniai jungiami su pagrindiniu
sakiniu, jie yra pirmojo laipsnio. Pvz.:
A inau, k a i p s k r a i d o p e r k n o o e l i s , k o
pe s l y s s e k m a d i e n i o v i d u r d i e n y klykia, k odl
p a v a s a r i r l i o k a k t a r a u s v j a . ( i . Jn.)
 K inau?
K inau?
i Jt
h, kai p k0 kodl

K a i tvo ranka atsirm gryios sien,

pastebjau, k a d k e i s t a i s u v i l g o j o a kys. (B. Rdz.)

Kada pastebjau? K pastebjau?

i I 1
Kai i-------------- 1 , k a d

Vieno laipsnio alutiniai sakiniai gali bti vienariai ir

nevienariai.
Vienariai yra tokie vieno laipsnio alutiniai sakiniai,
kurie atsako t pat klausim, keliam i tos paios sakinio
dalies. Pvz.:
K ino?
K ino?
K ino?
4 Jf
i------------------------ 1 r
ia visada visi ino, kas k u r ijo, k a d a gro, k a s
p a s k a p s i l a n k . (W. Js.)

Ko nesuprasi?
Ko nesuprasi?
vi'
------------------
1 1 I------------------------------------
' t
Nesuprasi, a r l y j a , a r k a n a t i r p s t a ant
v e i d o a l t a k a i p r a s a . (V B.)

Du vienariai alutiniai sakiniai gali bti sujungti jung

tuku. Pvz.:
Man patinka klausytis, k a i p n i o k i a k r i s d a
m a s v a n d u o ir k a i p v i e n o d a i d u n k s i b e
s i s u k d a m a s g i r n o s . (A. P.)
 Tokiais atvejais antrojo alutinio sakinio prijungiamasis
jungtukas gali bti praleidiamas (nebekartojamas) {Man
patinka klausytis, k a i p n i o k i a k r i s d a m a s
v a n d u o ir v i e n o d a i d u n k s i b e s i s u k
d a m o s g i r n o s.).
Jei vieno laipsnio alutiniai sakiniai atsako j skirtingus
klausimus arba priklauso skirtingoms sakinio dalims, jie yra
nevienariai. Pvz.:
Kada atrod? Kas atrod?
t i i
i--------------------------------------------1 I i----------------
K a i i j o m e i t r o b o s , atrod, k a d k i e-
m e m a i o s i d a n g u s s u i e m e. (. V.)

Kokios utvankos?
i i
I-----------------------------------1
Prie utvankos, k u r i p a s t a t m e , greitu laiku
Kodl prisirinks?
i \_____________________
prisirinks daug uvies, n e s u v i s m g s t a t o k i a s

v i e t a s . (J. A.)

6.3. Sudtiniai bejungtukiai sakiniai

Sudtiniai sakiniai, kuri dmenys susieti be jungtuk,
tik intonacija, vadinami s u d t i n i a i s b e j u n g t u k i a i s
sakiniais.
Sudtini bejungtuki sakini dmenimis:
a) nusakomi vienu laiku ar vienas po kito vykstantys
veiksmai ir reikiniai. Pvz.:
viet mnulis, sidabru vytjo senamiesio sto
gai. (B. Rdz.) Pro lang msteljo mogaus elis, sutrinksjo
durys, priemenje pasigirdo energingas koj trypimas. (J. A.)
b) gretinami skirtingi arba prieingi dalykai. Pvz.:
 Ledas slidus, mogaus gyvenimas dar slidesnis, (tts.) Dar
bas duon pelno, tinginyst varg, (tts.) Gudrus ir po eme
mato, kvailas ir po kojom nepastebi, (tts.) A jam kaln
pyliau, jis man duob kasa. (tts.) Atsikl meka valgyti
medaus nebra, (tts.) Tavs nebus idja liks. (Just. M.)
c) nusakomas veiksm ir reikini slygotumas. Pvz.:
Nra arklio nereikia ir kaman, (tts.) (Plg: Jei nra
arklio, nereikia ir kaman.) Bt Leonas grs, kalnus
koptume keturiese. Nepagelbsi man galas. (V. K.)
d) papildomas, aikinamas pirmojo i j turinys, nu
sakoma prieastis ir pasekm. Pvz.:
Kit nakt Deveika klauso: kakas krebda prie lan
go. (P. C.) Ziedavimo duomenimis nustatyta: Lietuvos var
nnai iemoja Anglijoje. (L. Gr.) Bried laukia didels blo
gybs: jai u nugaros aidi varov balsai. (J. Tg.) Pusnys
didels neibris arklys. (P. D.) Lietuvos valstyb stiprja
saugs per amius bus tavo namai. (P. D.) Pridjo karalaitis
aus prie ems bilda, (tts.)
Tarp sudtinio bejungtukio sakinio dmen gali bti ra
omas kablelis, brknys, dvitakis, kabliatakis (r.: Sky
ryba, 2.8.1 ir 2.8.2).

6.4. Mirieji sudtiniai sakiniai

Kai sudtin sakin sudaro trys ir daugiau dmen, jie
gali bti jungiami ne vienu, o keliais bdais. Pavyzdiui,
pirmj sakin su antruoju gali sieti sujungiamasis ryys, an
trj su treiuoju prijungiamasis. Arba: pirmj su
antruoju bejungtukis jungimo bdas, antrj su treiuo
ju sujungiamasis ar pan.
Tokie dviem ar trimis jungimo bdais sudaryti sud
tiniai sakiniai yra m i r ie j i s u d t i n i a i s a k i n i a i :
Virsteli durys, ir kyteljusi galv slaug pranea, kad lan
kymosi valandos baigsi. (B. Rdz.)
i------------ 1 , ir --------- 1 , kad .
 Raudonikis retai bna kalvje vienas: brigada, kurios pa
dargai taisomi, visuomet atsiunia pagelbti mog. (J. A.)
i------------ 1 : i------------ , kurios ^ ------------ 1

Prie eilraio prakaitavau por valand, seksi jis man

rayti sunkiai, bet baigus atrod, kad viskas skamba puikiai,
beveik kaip Liudo Giros ar kito poeto. (A. Ve.)
i------------ 1, i------------ 1, bet i------------i, kad

Tiesiogin ir netiesiogin kalba

7.1. Tiesiogins ir netiesiogins kalbos

svoka

Bendraujant neretai prireikia ratu arba odiu perteikti

kit ar savo anksiau pasakytas mintis. Tai paprastai da
roma dviem bdais:
1) veikjo kalba pakartojama nieko nekeiiant,
2) pasakytos mintys atpasakojamos madaug tais pa
iais odiais, bet daniausiai keiiant asmen, nuosak,
veiksmaodio asmenuojamj form dalyviu ir t. t.
Pirmuoju atveju turime tiesiogin kalb, antruoju ne
tiesiogin.
T i e s i o g i n k a l b a yra paodiui pakartota kieno
nors kalba.
Tiesiogin kalba perteikiama ne tik tokios pat sandaros
sakiniais, tais paiais odiais, bet ir tuo paiu asmeniu, lai
ku, nuosaka, tais paiais linksniais, kuriais tie odiai buvo
pasakyti. Plg.:
 Sakiniai su tiesiogine kalba Sakiniai su netiesiogine kalba

iogas ir skruzds iogas ir skruzds

Kart iemos metu skruz Kart iemos metu skruz
ds diovino sudrkusius gr ds diovino sudrkusius
dus. iogas ialks m pra grdus. iogas ialks m
yti kokio grdelio. Bet skruz prayti kokio grdelio. Bet
ds tar: skruzds paklaus, kodl va
O kodl vasar neprisi sar neprisirinks. iogas at
rinkai? sak, kad vasar neturjs
Vasar neturjau lai laiko, vasar grojs. Skruz
ko, atsak iogas. Vasa ds juokdamosi iogui atsa
r a grojau! k, kad iem okt, jeigu
Jeigu vasar grojai, tai vasar grojs.
iem ok, atsak juokda Pagal Ezop
mosi skruzds.
Ezopas

Raytiniame arba sakytiniame tekste tiesiogin kalba pri

statoma tam tikrais vedamaisiais odiais, kurie vadinami
autoriaus odiais. Pavyzdiui, pasakioje iogas ir skruz
ds autoriaus odiai yra: Bet skruzds tar; atsak iogas;
atsak juokdamosi skruzds. I j suinome, kas kalbjo.
Vartojant tiesiogin kalb, stengiamasi atkurti jos in
tonacij, kalbtojo bals. Taigi labai svarbu parinkti kuo
taiklesn autoriaus odi tarin. Vietoj odi tar, pasak,
kalbjo neretai geriau tinka sakyti prabilo, praneko, pri
dr, papra, pasil, pritar, suuko, rikteljo, sudraud,
grasino, niro, iko pro dantis, aikino, rodinjo, ragino,
drsino, guod, sunabdjo, ypteljo, nusijuok, bambjo,
burbteljo, sumurmjo, pasakojo, iaukjo... Uuot sakius
paklaus, kartais sakoma pasiteiravo, pasidomjo, nustebo,
ipt akis, sunerimo, nesuprato... odis atsak gali bti
keiiamas odiais atsiliep, atkirto, atov, pripaino, p a
tikslino, numyk, pritar, pratar, nulido, apsidiaug, su
abejojo, patvirtino...
 Danai autoriaus odi tarinys dar turi bdo aplinkyb:
tyliai tar, nesijaudindamas pasak, su aaromis pra, dks
paklaus, linksmai pasakojo, paspiegiu auk, nemirksdamas
aikino, kreivai ypteljo ir pan.
Kokiu veiksmaodiu tikslingiausia reikti autoriaus o
di tarin, kokiais odiais j apibdinti, priklauso nuo tek
sto stiliaus, kalbjimo ir raymo tikslo, adresato.

7.2. Dialogas
Dviej ar daugiau asmen pokalbis vadinasi d i a l o
gas . Pvz.:
Merginos kartais aukdavo kupriukui:
Martynai, kada mane vesi?
Kad jau turiu mergul...
Koki, koki? klausdavo.
Kupriukas parodydavo savo smuikel ir, priglauds j
rprie smakro,>imdavo irpinti.
r p
Dialoge ne kiekvienu atveju tiesioginei kalbai reikia
autoriaus odi kas kokius odius sako, matyti i paties
pokalbio. Dialoguose danai vartojami nepilnieji sakiniai,
nes j turinys ir taip aikus i kit sakini. Pvz.:
Kaip gera eiti ankstyv pavasar bundaniais laukais ir
takais, kai yra kas tave supranta, kas tave myli! Joniukas
laimingiausias pasaulyje vaikas.
Tetulyte, ar tu laiminga?
O kaipgi, kurmiuk? Laiminga.
A r labai?
Labai.
Sakyk labai labai labai...
Labai labai.
O kodl? klastingai, gudriai ypsodamas klausia jis
ir jauia, kad t klast, t gudrum niekas kitas, tik jis vienas
sugaus.
Todl, kikuti, kad tu esi alia mans.
J. Mikelinskas
 7.3. Tiesiogins kalbos vertimas
netiesiogine kalba

Ne visada btina kit arba savus odius perteikti tie

siogins kalbos forma. Todl ii danai veriama netiesiogine
kalba. Plg.:
Sakiniai su tiesiogine kalba Sakiniai su netiesiogine kalba

A n e j o s i u p a s Skirvalis pasak, k a d j i s
k r y i u o i u s ! tar n e j o s i s p a s k r y
Skirvalis. (A. P.) iuoius.
M a m a , a r t a s b r i e Vaikutis mamos paklaus,
d i s b u v o t i k r a s ? pa a r t a s b r i e d i s b u
klaus vaikutis. (R. L.) vs tikras.
Mokytoja tar: Mokytoja pasak, k a d j i s
Tu e ik v i enas . eit vienas.
A k , k a i p t a i b u Vilkas tebeypsodamas atsa
v o l a b a i s e n i a i ! k, k a d t a i b u v l a
atsak tebeypsodamas vil b a i s e n i a i .
kas. (J. Dg.)
Ne, a i a n d i e n n i e Snus atsak, k a d i a n
kur nevaiuosiu, dien niekur neva
atsak snus. iuosis.

Veriant tiesiogin kalb netiesiogine, svarbu turti gal

voje, kad:
1) sakinys su tiesiogine kalba virsta sudtiniu prijun
giamuoju sakiniu, kurio pagrindin sakin sudaro
buv autoriaus odiai, o alutin buvusi tiesio
gin kalba;
2) alutiniai sakiniai prie pagrindinio jungiami jung
tuku kad (kai tiesiogin kalb sudaro tiesioginiai
 arba skatinamieji sakiniai) ir jungiamaisiais odiais
ar, kas, kaip, kur, koks, kada... (kai tiesiogin kalba
ireikta klausiamaisiais sakiniais). alutinis sakinys
daniausiai eina po pagrindinio sakinio;
3) tiesiogins kalbos tarinys, ireiktas tiesiogine nuo
saka, keiiamas veikiamuoju dalyviu arba pasako
mas asmenuojamja forma (plg: ... kad jis nejosis...
ir ...kad jis nejos...), o pasakytas liepiamja nuosa
ka tariamosios nuosakos veiksmaodiu;
4) tiesiogins kalbos pirmojo ir antrojo asmens var
diai keiiami treiuoju asmeniu;
5) po netiesiogins kalbos dedamas takas ir tais atve
jais, kai tiesiogin kalba baigiasi klaustuku arba
auktuku.
Tiesiogin kalb veriant netiesiogine, sakinyje nebelie
ka kreipini, jaustuk, teigini ir neigini. I autoriaus o
di sudarytame pagrindiniame sudtinio prijungiamojo
sakinio dmenyje veiksmaodiai tar, prabilo keiiami
veiksmaodiu pasak.

odi tvarka sakinyje

I pirmo vilgsnio gali atrodyti, kad lietuvi kalbos sa

kinio odi tvarka visikai laisva. Antai sakin Viesulas i
rov med galima pasakyti penkeriopai, ir visi variantai bus
suprantami:
Viesulas med irov. Irov viesulas med.
Med viesulas irov. Irov med viesulas.
Med irov viesulas.
Taip yra todl, kad lietuvi kalbos odi ry sakinyje
rodo galns. Taiau kur variant tikslingiausia pasirinkti
kalbant arba raant, priklauso nuo to, kas klausytojui ar
skaitytojui yra inoma i ankstesnio teksto. Jei, tarkim, i
jo yra aiku, kad buvo kils viesulas ir norima praneti, kad
jis irov med, o ne k kita, odi tvarka bt tokia: Vie
sulas irov med. Ir, prieingai, jei bt inoma, kad medis
irautas, ir rpt pasakyti, kad tai padar viesulas, reikt
jau tokios odi tvarkos: Med irov viesulas. Taigi sakinio
pradioje sakome tai, k inome i ankstesni sakini, o
pabaigoje k naujo praneame.
Kadangi nauja paprastai pasakoma tariniu su jam pri
klausomomis sakinio dalimis, i pagrindin sakinio dalis
daniausiai eina po veiksnio. Pvz.:
Mikutis ypteli Juozapliui. Paskutins aaros dista jo
skruostuose, o akys giedros ir geros. Jie jau nebe prieai, bet
draugai. (P. C.)
prastin papildinio vieta sakinyje po tarinio {Mama
rao laik). Po tarinio danai eina ir daugumas aplinkybi
{Kelias vingiuoja tolyn. Avys laikomos vilnai ). Bdo aplin
kyb, prieingai, paprastai eina prie tarin {Jonas nerytingai
atsistoja.). Neretai sakinio pradioje pasakomos vietos ir
laiko aplinkybs {Vakarop lietus nurimo. Mike giedojo
paukiai.).
sidmtina payminio vieta sakinyje. Kilmininku ireik
tas nederinamasis payminys eina prie paymimj od:
fakties ras sugr kait akmenys. (V. B.) Vjas iuena
rudens lapus. (I. S.)
Prie paymimj od eina ir derinamasis payminys:
Drgna em kvepjo pavasariu. (R. L.) Kit ryt upje
jau plauk pirmas ias. (P. C.)
nagininku ireiktas nederinamasis payminys eina po
paymimojo odio:
Pasirod vyras jMMm_gbybe. Bgn mu mogus
su geltonomis sagomis.
 Kartais prastin odi tvarka keiiama norint kur
nors od pabrti. Pvz.:
G r a u buvo neapsakomai. (J. B.) (Plg.: Buvo neap
sakomai grau.) O jaunosios dienos m a n o ! (J. B.) (Plg.:
O mano jaunosios dienos!) Ten u upi p l a i spindi
ms pulkai. (M.) Dmas t v y n s u svetim ugn vie
sesnis. (tts.)
Toks prastins odi tvarkos pakeitimas vadinamas in
versija.
Kalbant ir skaitant didesn prasmin krv turinius o
dius galima iskirti loginiu kiriu, nekeiiant odi tvar
kos. Pvz.:
V i e s u l a s irov med. (Viesulas, o ne darbininkai ar
kas kitas.) Viesulas i r o v med. (Irov, o ne nulau
ar pan.)
Rayba

i r; 1.; Gars ymjimas raidmis

Kalbos garsams ymti rate vartojami tam tikri enklai,

kurie vadinasi r a i d s . Nordami nekamj kalb per
teikti ratu, turime inoti, kurios raids kuriuos garsus ymi.
Taiau taip, kaip girdime, raome tik dal odi, kitus rai
dmis ymime pagal tam tikras taisykles. Vis priim ta o
di raymo taisykli visuma yra r a y b a .
Lietuvi kalbos garsams ymti vartojamos 32 raids.
Visos raids, sudtos tam tikra eile, sudaro a b c l ,
arba raidyn.
Raids turi keturis pavidalus: yra didiosios ir maosios,
spausdintins ir raytins. Kiekviena raid turi savo pava
dinim. Raids pavadinim reikia skirti nuo to garso, kur
ji ymi.
tai kaip atrodo lietuvi kalbos abcl, raidi pavi
dalai ir j pavadinimai.

Raids
Raidi pavadinimai
spausdintins raytins

A a Aa, a
A A<b
a nosin
Bb M b
Cc Cc c

D d M d
 Raids
Raidi pavadinimai
spausdintins raytins

E e it e
i* e nosin
E i*
Ff 4 ef
Gg vK A g
H h ha
I i Jo i
U h i nosin
Yy h
i ilgoji
Jj h jot(as)
Kk KA ka
L 1 ei
M m Mm em
N n Jfro en
O o Ja o
Pp P p, p
R r er
Ss J, es
h e
T t It t
U u llu, u
V u nosin
a u ilgoji
Vv Vv v
Z z 1 X z
1

Abcls raidi eil reikia sidmti, nes tai padeda

naudotis odynais, enciklopedijomis, rodyklmis ir kitais
abcls tvarka sudarytais inynais. Raidi pavadinimus
reikia atsiminti, kad galtume skaityti raidinius sutrumpi
nimus, pvz.: VRM v-er-em, JAV jot-a-v.
 Lietuvi kalbos garsus skirstome j b a l s i u s ir p r i e
b a l s i u s . Balsius yminias raides vadiname b a l s m i s ,
priebalsius yminias raides p r i e b a l s m i s .
Lietuvi bendrins kalbos b a l s i a m s ymti turime
12 raidi: a, , e, , , i, , y, o, u, , . Trumpuosius balsius
ymime raidmis a, e, i, u, ilguosius y, , o, , , , , .
Kiriuoto skiemens pailgjusi balsi a, e ilgumas rate ne
ymimas, pvz.: neti nea, dara daro. Nelietuvikos
kilms odiuose bals o ymi trump bals, pvz.: tdmas,
telefonas, bioldgija. Taiau bals o ilguosius balsius ymi se
niai lietuvi kalboje vartojamuose skoliniuose, pvz.: gene
rolas, milijonas, makaronai, doleris.
Primintina, kad raid i vienur ymi trumpj bals, pvz.:
neti, visi, kitur yra tik minktumo enklas, pvz.: iaudas,
paliov.
Lietuvi bendrins kalbos p r i e b a l s i a m s ymti
turime 20 raidi: b, c, , d, f, g, h, j, k, l, m, n, p, r, s, , t,
v, z, . Visos priebalss ymi po vien gars, tik raids c,
ymi sudtinius priebalsius: c = t + s, = t + . Tokie pat
sudtiniai priebalsiai yra ir dz, d, tik jie ymimi dviem rai
dmis. Dviem raidmis ymimas priebalsis ch nra sud
tinis.
Skardiuosius priebalsius ymime raidmis b, d, g, z, ,
v, h, j, l, m, n, r ir dviej raidi samplaikomis dz, d, dus
liuosius priebalsius raidmis p, t, k, s, , f, c, ir dviej
raidi samplaika ch. Skardieji priebalsiai b, d, g, z, , d,
atsidr prie dusliuosius arba odio gale, tariant virsta
dusliaisiais p, t, k, s, , , o duslieji prie ia sumintus skar
diuosius atitinkamais skardiaisiais, taiau is j pasi
keitimas rate neymimas, pvz.: lipti lipdavo (tariame lik
davo), vargo vargti (tariame varkti).
Lietuvi kalbos d v i b a l s i a i ymimi dviej balsi
samplaikomis ai, au, ei, ie, ui, uo. Nelietuvikos kilms o
diuose bna ir dvibalsi oi, eu, ou, pvz.: boikotas, pleuritas,
klounas.
M i r i e j i d v i g a r s i a i ymimi balsi a, e, i,
u ir priebalsi /, m, n, r samplaikomis ai, am, an, ar, ei,
em, en, er, ii, im, in, ir, ui, um, un, ur. N e lie tu v i k o s k ilm s
o d iu o s e yra m irij dvigarsi su o, pvz.: rombas, ekspor
tas. L ie tu v i k u o s e o d iu o s e ta m tik ra is a tv eja is su sid a ro
m irij d vigarsi su ilg a isia is b a lsia is, k u riu o s y m im e rai
d m is y, , o, , pvz.: septynmetis, dmtraukis, storievis, gal
voms, katms.

2. Balsi raymas

2.1. Fonetin balsi rayba

2.1.1. odi aknyje ir nekaitomuose odiuose balss

ir dvibalss daniausiai raomos pagal tai, kaip garsas ta
riamas, pvz.: namas, rao, dti, kova, kitas, lygus, lupo, k
nas; pas, n, po, tik, ligi, lyg, su; kaimas, laukas, leisti, liep,
zuikis, juodas.
I klausos raomi ir tie balsiai ar dvibalsiai, kurie kai
taliojasi giminikuose odiuose, pvz.: lyti, lijo, lieti, laistyti;
duti, dis, dauti; sverti, svr, sviro, svyra, svoris, svaras.
Svarbu skirti trumpuosius i, u ir ilguosius y, , kurie tar
pusavyje kaitaliojasi:
a) pagrindinse veiksmaodi formose, pvz.: gyti gi
jo, bti buvo\ pagrindini form balsiai ilieka ir j da
riniuose, pvz.: gyja gyjantis, bet gijo igijs;
b) bendraakniuose veiksmaodiuose, pvz.: riti ry
ti, glusti gldti; kuria krena',
c) bendraakniuose itiktukuose, reikianiuose silp
nesn ir stipresn veiksm, pvz.: gribt grybt, trukt
trkt;
d) veiksmaodiuose ir i j sudarytuose galnins da
rybos daiktavardiuose, pvz.: bristi bryd, kiti kyis,
muti mis; priesagins darybos daiktavardiai ilaiko
pamatins formos bals, pvz.: brido bridimas, mua
mutyns;
 e) bdvardiuose ir i j sudarytuose daiktavardiuose,
pvz.: gilus gylis.
2.1.2. I klausos raomi daugelio priesag balsiai ir dvi
balsiai, pvz.: raalas, degsis; draugija, mokinys, knygynas,
rayba, plaktukas, ristnas; mergait, vjuotas, pauktiena.
Daniausiai vartojamos priesagos turi iuos balsius:
a) bals a: -alas, pvz.: raalas, kepalas; -acija, pvz.: elek
trifikacija, informacija;
b) bals e: -elis, -el, pvz.: namelis, eglel; -esnis, -esn,
pvz.: geresnis, geresn; -etas, pvz.: penketas, keletas;
c) bals : - , pvz.: degsis, griuvsiai; -lis, -l, pvz.:
dobillis, lelijl, mergul; pavarglis, nedorlis;
d) bals /: -imas, pvz.: bgimas, dainavimas, paymjimas;
-in, pvz.: gimtin, ratin; -iklis, pvz.: skaitiklis, variklis; -inys,
pvz.: mokinys, rainys;
e) bals y: -ymas, pvz.: raymas, mokymas; -ynas, pvz.:
knygynas, odynas, berynas; -yba, -ybos, pvz.: rayba, var
ybos;
f) bals -kas, pvz.:pietukas, berniukas; -urnas, -urnai,
pvz.: gerumas, malonumai; -urna, pvz.: visuma, dykuma;
-tuvas, -tuv, pvz.: autuvas, aldytuvas, keptuv;
g) bals w: -nas, pvz.: pirmnas, atjnas.
P a s t a b o s . 1. Maybins priesagos -/zs, -/ dedamos prie dvi
skiemeni daiktavardi kamieno, pvz.: bernelis, linelis, eglel, giesmel,
o priesagos -//s, -/ prie daugiaskiemeni daiktavardi kamieno,
pvz.: bernulis, dobillis, lelijl.
2. Priesag -ymas turi daiktavardiai, sudaryti i veiksmaodi, ku
ri bendratis baigiasi -yti ir btasis kartinis laikas neturi priesagos -ijo,
pvz.: skaitymas (skaityti, skait), laikymas, mokymasis, o priesag -imas
daiktavardiai, sudaryti i kit veiksmaodi, pvz.: bgimas, pieimas,
skaiiavimas, tyljimas, rijimas (ryti, rijo), dalijimas (dalyti, dalijo).
2.1.3. I klausos raomi priedli balsiai ir dvibalsiai,
pvz.: ateitis, praeitis, ieiti, prieiti, nulauti, protviai, apibgti,
atiduoti, apyrank, atatranka, nuolauos, priegaid.
P a s t a b a. Su priedliu api- raomi veiksmaodiai, kuri aknis
prasideda priebalsiais b, p, ir i j su priesagomis sudaryti daiktavardiai,
pvz.: apibgti, apibrti, apipilti, apiplauti, apibrimas, apipylimas, api-
plylis, apibrtis. Priedlis api- taip pat gali bti prie /, pvz.: apifor
minti, apiforminimas.
 Su priedliu - raomi bdvardiai ar i j sudaryti prieveiksmiai,
pvz.: apygeris, apyjuodis, apygeriai, galnins darybos daiktavardiai ir daik
tavardiniai prieveiksmiai, pvz.: apytamsa, apygarda, apybraia, apylink,
apykakl, apynasris, apyvaras, apyauriais, apyvakariu. Priedlis apy- lieka
ir i daiktavardi vediniuose, pvz.: apybrail, apysakait.
2.1.4. Priedliniuose ir sudurtiniuose odiuose susi
drusios balss (jos gali ymti ir paprast, ir dvibalsio
gars) raomos abi:
a) priedliniuose odiuose aknies ir priedlio arba
dviej priedli balss, pvz.: nuima, pailgas, paupys, p a
akys, neauktas, neumiro, apsiav, prieauglis;
b) sudurtiniuose odiuose pirmojo kamieno galo ir an
trosios aknies pradios balss, pvz.: dviais, baltasis, pir
maeilis, daugiaauktis.
Yra tik keletas odi, kur priedli ne-, be-, te- balsis
tariant susilieja su aknies balsiu, todl juos raome su vie
na balse, pvz.: nesu (ne + esu), neina (ne + eina), nesti (ne
+ esti), nra (ne + yra), njo (ne + jo), bra (be + yra),
tra (te + yra).
G reta tariami du tarptautini odi balsiai raomi
dviem raidmis, pvz.: aerozolis, baobabas, zoologija, vaku
umas.

2.2. e ir ia raymas

2.2.1. Bals e raoma linksniuojamj odi galnse,

jei vardininko galn yra -:
a) linksniuots daiktavardi galnse, pvz.: ole, o
les, olei (nes ol);
b) linksniuots (moterikosios gimins) bdvardi
galnse, pvz.: medine, medines, medinei (nes medin).
i odi galininko galnje raoma raid , pvz.: ol,
medin.
2.2.2. Su e raoma veiksmaodi btojo kartinio laiko
vienaskaitos antrojo asmens galn -ei (prie j ilieka
minktieji priebalsiai t, d), pvz.: neei, raei, audei, siautei.
 2.2.3. Lietuvik odi aknyse raoma tik bals e,
pvz.: metai, medis, teta, senas, geras, ei, neti, vesti. (Su ia
raomi tik kai kurie nelietuvikos kilms odiai, r. 2.2.8.)
Nelietuvikos kilms odiuose su e raoma dvibals eu,
pvz.: eufemizmas, leukocitai, Europa.
2.2.4. Bals e raoma lietuvikose priesagose:
a) prie kurias ilieka minktieji priebalsiai t, d, pvz.:
-elis (pirt-elis, od-elis), -esnis (balt-esnis, sald-esnis), -esys
(lid-esys), -ena (and-ena), -ekl (gelt-ekl), -eknis (alt-
-eknis);
b) kuri raybos negalima patikrinti, pvz.: -etas (viene
tas, eetas), -eri (penkeri), -eji (dveji), -sena (eisena), -mena
(trupmena).
2.2.5. Bals e raoma visur kitur, kur raybos negalima
patikrinti:
a) vardi mane, tave, save galnse (i vardi kil
mininko galnse raoma raid : mans, tavs, savs);
b) dviskiemeni galni pabaigoje, btent: vietinin
ko galnse, pvz.: kelyje, pievoje, olje, turguje, laukuose,
pievose, olse, baltame, baltoje, ir veiksmaodi daugis
kaitos pirmojo ir antrojo asmens galnse, pvz.: dirbame,
dirbate;
c) nekaitomuose odiuose, pvz.: ne, nes, bet, beje, bene,
dviese, kadaise, savaime, drauge; palei, kolei, iolei, dlei.
2.2.6. Linksniuojamj odi galnse ia raoma, kai
n vienas to odio linksnis neturi balsio (tai yra vis
linksniuojamj odi galnse, iskyrus tuos atvejus, ku
rie nurodyti prie e raymo punkto 2.2.1), pvz.: kelias, keliai,
dalia, dalias, aliai, vaisiaus, staliai; alias, aliam, lygiam,
alia, aliai, lygias; geriausias, geriausia, geriausiam; medi
niam, mediniame, mediniai; geresniam, geresniame, geres
niais; kuriam, kuriais, kurias; keturiais, keturias.
Su ia raoma ir dukteriai, dukteria, nes su vardininko ga
lne - ia kaitaliojasi ne i linksni galns -iai, -ia, o
prie r esantis balsis e, plg. dukt-, dukt-er-iai.
 2.2.7. Veiksmaodi galnse ia raoma:
a) esamojo laiko treiojo asmens gale, pvz.: kelia, skal
bia, veria, audia',
b) btojo kartinio laiko ir tariamosios nuosakos vienas
kaitos pirmojo asmens gale raoma -iau, pvz.: kliau, skal
biau, veriau, audiau; keliau, ausiau.
Pagal esamojo laiko treij asmen raomos i jo su
darytos formos: daugiskaitos pirmasis ir antrasis asmuo,
pvz.: skalbia-, skalbia-te, dalyviai, pvz.: skalbia-ntis,
skalbia-nti, skalbia-mas, skalbia-ma, padalyviai, pvz.: skal
bia-nt, veria-nt. Pagal esamj laik su ia raomi ir bu
simojo laiko dalyviai, pvz.: skalbsiantis, skalbsianti, skalb
sianio, skalbsianios.
2.2.8. Lietuvik odi aknyje raoma iau (ne eu),
pvz.: iaudas, kriau, iaur, kiauras, diaugtis, liautis. Su ia
raomi kai kurie nelietuvikos kilms odiai, pvz.: aliar
mas, girlianda, pliaas, Aliaska.
2.2.9. Priesagose ia raoma:
a) lietuvikose priesagose, prie kurias minktieji prie
balsiai t, d virsta , d: -iausias (bal-iausias, sald-iausias),
-iauti, -iauja, -iavo (posd-iauti), -iava (baud-iava); pagal
-iava raoma ir -liava (rink-liava); pagal i taisykl bd
vardini prieveiksmi gale raoma -iai (so-iai, sald-iai)',
b) tarptautinse nepatikrinamose priesagose: -iacija,
pvz.: transliacija, cirkuliacija; -iantas, pvz.: spekuliantas, si
muliantas; -iatorius, pvz.: izoliatorius, ventiliatorius; -iaras,
-iarus, -iarija, pvz.: kapiliaras, populiarus, kanceliarija.
2.2.10. Prieveiksmi gale ia raoma, jei greta to prie
veiksmio yra daiktavardio forma su ia arba kitas prie
veiksmis su io, pvz.: nakia, alia (plg. 2.2.6), slapia (plg.
slapiomis), vogia (plg. vogiomis), tyia (plg. tyiomis).
2.2.11. ia raoma tarp sudurtini odi dmen, pvz.:
angliakasys, dalgiakotis, piliakalnis, rugiagl, saldiargtis.
Su ia raomi ir sudurtiniai deimi nuo keturiasdeimt
iki devyniasdeimt pavadinimai.
 2.3.1. Balss , , , raomos tose odi aknyse, ku
riose ilgieji balsiai kaitaliojasi su dvigarsiais an, en, in, un,
pvz.: kasti, ksnis kanda, kando; brsti, brsta brendo,
brandus; lsti, lsta lindo, lenda; rstas, rsti rent,
rant; sisti siunia, siunt. Balsiai, kurie kaitaliojasi su
an, en, in, un, bna prie priebals s.
P a s t a b a . Nosins raids neraomos veiksmaodiuose, kuri
esamajame laike atsiranda intarpas n, o kiti kamienai dvigarsio neturi,
pvz.: akti, anka, ako; sekti, senka, seko; gesti, genda, gedo.
2.3.2. Balss > , odi aknyse raomos, kai jomis
ymimi garsai giminikuose odiuose kaitaliojasi tarpu
savyje, pvz.: gra, grtas, grti, grti; tsa, tsti, tsti; tra,
trti; drsa, drsti; rtis, rytis. Balsiai, kurie kaitaliojasi
tarpusavyje ir ymimi nosinmis raidmis, bna prie prie
balsius 5, , .
P a s t a b a . Balss , neraomos, jei aknyje a ir e kaitaliojasi su
, pvz.: graso, gresia, grsti; drasko, dreskia, drsk.
2.3.3. Balss , odi aknyse raomos, kai jomis
ymimi garsai ilieka ilgi tiek kiriuotame, tiek nekiriuo
tame skiemenyje:
a) daiktavardi aknyse: sa, sotis, sel; uolas,
uolynas; sis, sinas, slnis; slai, sleliai; vas, v
elis; lis, likas;
b) veiksmaodi esamojo laiko aknyse: l, la (bet
alo); bl, bla (bet balo); gstii, gsta (bet geso); trtu,,
trta (bet treo); tt, tta (bet teo); taip raomos ir for
mos, sudarytos i i veiksmaodi esamojo laiko, pvz.:
lantis, gstant.
2.3.4. Nosine raide raomas prielinksnis .
Nosine raide taip pat raomas priedlis -, su nosine
raide priedlis s pvz.: vaiavo, taka; sjunga, sin.
P a s t a b a . Kai atskiru skiemeniu einantis balsis nra priedlis,
lietuvikuose odiuose raome y, tarptautiniuose i, pvz.: yla, yda,
ypa; idja, imigrantas.
I i m t i s . Su nosinmis raidmis raomi odiai sas, sios, snau
ja , nors ia nra priedlis.
 2.4.1. Linksniuojamj odi vienaskaitos galininke
raomos balss , , , , daugiskaitos kilmininke , pvz.:
vaik, egl, med, sn, ger, antr, kit, dirbam, dirbant,
kur; vaik, egli, medi, ger, kuri, dirbani.
I i m t y s . 1. Nosins raids neraomos vardi galininke mane,
tave, save, bet raomos i vardi kilmininke mans, sAvs.
2. Nosins raids neraomos nederinamj form (bevards gimi
ns) bdvardi, vardi ir skaitvardi galnse, pvz.: 1. Jis yra ir ilta,
ir alta mats. 2. Visa palikau namie. 3. Jis antra tiek turi.
3. Be nosini raomi kiekini skaitvardi nuo 11 iki 19 ir vardio
keliolika galininkai, pvz.: 1. Metai turi dvylika mnesi. 2. Tai atsitiko
prie keliolika met.
4. Be nosini raomi dviskaitos galininkai, pvz.: du broliu, dvi seser.
2.4.2. Veikiamj esamojo ir busimojo laiko vyrikosios
gimins dalyvi vienaskaitos ir daugiskaitos vardininke ra
oma bals , o btojo kartinio ir daninio laiko bals ,
pvz.: bgs, bg, bgsis, bgsi; bgs, bg, bgdavs, bgda
v; esamojo laiko vardininke raoma ir bals , pvz., stovs.
2.4.3. vardiuotini odi vienaskaitos galininke ir
daugiskaitos kilmininke nosins raids raomos abiejuose
sudurtins galns skiemenyse, pvz.: gerj, gerj, pirmj,
savj, busimj; gerj, pirmj, savj, busimj.
2.4.4. vardiuotini odi moterikosios gimins vie
naskaitos nagininke ir daugiskaitos galininke raoma
priepaskutiniame skiemenyje, pvz.: gerja, pirmja, savja,
busimja; gersias, pirmsias, savsias, busimsias.
2.4.5. Su raomas tariamosios nuosakos treiasis as
muo, pvz.: dirbt, rayt, mokytsi.
2.4.6. Su raomi siekiniai, pvz.: art, pjaut, mediot
(ijo mediot).

2.5. y, u i i i, u linksni galnse

2.5.1. y raoma:
a) (i)a linksniuots daiktavardi vienaskaitos vardinin
ko ir auksmininko ir (i)a linksniuots bdvardi (vyriko-
sios gimins) vienaskaitos vardininko kiriuotose galnse,
pvz.: gaidys, aulys, avilys; auly, gaidy; kairys;
b) i linksniuots daiktavardi daugiskaitos vardininke
ir auksmininke, pvz.: irdys, vinys, akmenys, seserys;
c) (i)a linksniuots daiktavardi vienaskaitos, i links
niuots daiktavardi vienaskaitos ir daugiskaitos vietinin
ke, pvz.: medyje, kelyje; irdyje, akmenyje; irdyse, akmenyse;
d) veikiamj vardiuotini vis laik dalyvi vyriko
sios gimins vienaskaitos vardininke, o paprastj dalyvi
esamojo ir busimojo laiko daugiskaitos vardininke, pvz.: dir
bantysis, dirbusysis, dirbdavusysis, dirbsiantysis; dirbantys
(dirb), dirbsiantys (dirbsi).
2.5.2. i raoma:
a) (i)a linksniuots daiktavardi vienaskaitos vardinin
ko ir auksmininko ir (i)a linksniuots bdvardi (vyri
kosios gimins) vienaskaitos vardininko nekiriuotose ga
lnse, pvz.: altis, klajoklis; alti, klajokli; didelis, geresnis',
b) i linksniuots daiktavardi vienaskaitos vardininke,
pvz.: irdis, vinis, naktis (iimtis: petys);
c) i linksniuots daiktavardi daugiskaitos galininke,
pvz.: irdis, vinis, dukteris, akmenis;
d) (i)a linksniuots bdvardi (vyrikosios gimins)
daugiskaitos vardininke, pvz.: balti, ali, dideli',
e) esamojo ir busimojo laiko veikiamj dalyvi vyri
kosios gimins vienaskaitos vardininke, pvz.: dirbantis (dir
bs), dirbsiantis (dirbsis).
2.5.3. raoma (i)u linksniuots daiktavardi ir bd
vardi (vyrikosios gimins) daugiskaitos vardininke ir
auksmininke, pvz.: sns, liets; gras, salds.
2.5.4. u raoma:
a) (i)u linksniuots daiktavardi ir bdvardi (vyri
kosios gimins) vienaskaitos vardininke, pvz.: snus, lietus,
vaisius; graus, saldus',
b) vyrikosios gimins odi vienaskaitos nagininke ir
daugiskaitos galininke, pvz.: lauku, akmeniu, baltu, graiu,
imtu, kitu; laukus, peilius, baltus, graius, imtus, kitus',
 c) (i)u linksniuots daiktavardi vienaskaitos vietinin
ke, pvz.: viduje, turguje; galn -uje raoma ir priesagas
-tojus, -jas turini daiktavardi vienaskaitos vietininke,
pvz.: artojuje, siuvjuje.

2 .6 . i, u ir y, u veiksmaodi
busimajame laike

2.6.1. Jei dviskiemen bendratis baigiasi -yti, -(i)ti, veik

smaodio busimojo laiko treiajame asmenyje raoma i,
(i)u, pvz.: lyti lis, gyti gis, bti bus, diti dius.
I i m t y s : vyti vys, siti sis ir j sangrins formos
vysis, sisis.
2.6.2. Vis kit veiksmaodi treiajame asmenyje ra
oma bendraties bals:
a) jei d v i s k i e m e n b e n d r a t i s turi balsius
y, , kurie eina ne tiesiogiai prie -ti, busimojo laiko tre
iajame asmenyje raoma y, , pvz.: blykti blyk, dygti
dygs, dkti dks, rgti rgs;
b) jei d v i s k i e m e n b e n d r a t i s aknyje turi
i, u, busimojo laiko treiajame asmenyje irgi yra i, u, pvz.:
bristi bris, brukti bruks;
c) d a u g i a s k i e m e n s b e n d r a t i e s veiks
maodiai busimojo laiko treiajame asmenyje visada turi t
pai bals kaip ir bendratis, pvz.: matyti matys, kaiyti
kaiys.
2.6.3. Busimojo laiko pirmasis ir antrasis asmuo visada
turi bendraties kamieno bals, pvz.: gyti gysiu, gysi (bet
gis); bti bsiu, bsi (bet bus); blykti - blyksiu, blyksi;
matyti matysiu, matysi; lipti lipsiu, lipsi.

2 .1 . Sudurtini odi balss

2.7.1. Sudurtini odi dmenis gali jungti balss a, o,

, i, y, u, , pvz.: kirvakotis, altakraujis, iknosparnis,
kraujotaka, saultekis, akimirka, dailyratis, vidudienis,
galvgalis. sidmtina, kad bals e jungiamja balse
niekada nebna; po minktj priebalsi tarp sudurtinio
odio dmen raoma ia (r. 2.2.11).
2.7.2. Sudurtiniai odiai, kuri pirmuoju dmeniu eina
vienaskaitos galininkas a r daugiskaitos kilmininkas, rao
mi su t linksni nosinmis raidmis, pvz.: ansyk, inakt,
ryt, rytinis, idienis.
2.7.3. Sudurtiniuose odiuose su antriniais m iriai
siais dvigarsiais raomos balss y, , jei ias balses turi
pirmj dmen atitinkantys odiai, pvz.: septynmetis (plg.
septyneri metai), vyrduob (plg. vyro duob), dmtraukis,
perknsargis, srmaiis. Kitur ios dvigarss raomos su i, u,
pvz.: pipirmedis (plg. pipiro medis), viduriemis.

f|j|ll Priebalsi raymas

3.1. Fonetin priebalsi rayba

3.1.1. Priebalsiai, einantys prie balsius ir dvigarsius,

raomi taip, kaip girdime juos tariant, pvz.: deda, teta, b
ga, kepa, linko, lingavo; kaimas, laukas, pirmas, birb, beras,
gentis, kent.
3.1.2. I klausos raomi priebalsiai, einantys prie m,
n, r, v, j, pvz.: klaus, glaud, kaklas, kmynas, gnyb, knyga,
brido, prek, audra, antras, sviro, vent, veng, bjaurus,
pjauti. Prie l, m, n, r einantys priebalsiai i klausos raomi
net ir tada, kai giminiki odiai raomi su kita priebalse,
pvz.: mlas (plg. m), drumzl (plg. drumst).
3.1.3. Prie kitus priebalsius (iskyrus /, m, n, ry v, j)
einantys priebalsiai i klausos raomi ten, kur j kilm
sunku susekti, pvz.: status, spaud, skirpstas, auktas, ank
tas, daiktas, anksti, vark, lazda.
 P a s t a b a . iais atvejais keli i eils einantys priebalsiai bna arba
visi duslieji, arba visi skardieji, pvz.: status, auksas, rykt ir lazda, vabz
dys, kregd, iugda. Taiau prie dusliuosius priebalsius gali bti mirieji
dvigarsiai su l, m, n, r, pvz.: kartis, altas, limpa, anktas, pirtas, linksta.
3.1.4. Nesusekamos kilms odiuose i klausos raomi
prie , d einantys puiamieji priebalsiai , , pvz.: nu
iuvo, bedion. Prie j galima pridti sunkiai susekamos
kilms odius, pvz.: bariai (barteliai), ivirkias (virk
tiems), bergdias (bergdiems) .
I i m t y s . odyje sios ir priesagoje -sias prie i tradicijos
raoma s, nors tokios raybos nerodo nei tarimas, nei kilm, pvz.: guls
ias (gul + sias), klpsias (klp + sias).
3.1.5. Prie balsius einantys priebalsiai t, d ir , d ra
omi i klausos, nors to paties odio formose ar gimini
kuose odiuose jie ir kaitaliojasi tarpusavyje, pvz.: pati
paios, veriau vertei, kartus kariai; gaidys gaidiai,
audiu audi, valdia valdikas.
P a s t a b a . aknies galo minktieji priebalsiai t, d, atsidr prie
balsius a, o, u (ir jais prasidedanius dvibalsius), tariant virsta , d.
Priebalsiai t, d su , d kaitaliojasi kaitant od arba sudarant naujus
odius, pvz.: gaidys gaidio gaidiui gaid, siauiu siauti
siauia, kat kaiukas, valanda valandiuk, piktas pikiurna,
klydo klaidiojo.
Prie e, , i atsidr , d tariant virsta t, d, pvz.: sveias svetelis,
pradia pradinis. Taiau itekjusi moter pavardse prie priesag
-ien ilieka , d, pvz.: Balius Balien, Stankeviius Stankeviien,
Radius Radien.
Nelietuvikos kilms odiuose minktieji priebalsiai t, d gali bti ir
prie bals u (j minktum rodo minktumo enklas i), pvz.: etiudas,
diurometras (prietaisas mediag kietumui nustatyti).

3.2. Morfologin priebalsi rayba

3.2.1. I kilms raomi pagal giminikus odius lengvai

susekami skardieji ir duslieji priebalsiai, pvz.: bgti, bgsime
(bga), dirbti, dirbkite (dirba), rgti, rgtus (rgo), drabstyti,
(drb), ingsnis (eng), oka (oys); virkdyti, virkdo (verk),
vesdavo, vesdamas (vesti), nedavo, nedamas (ne).
 P a s t a b a . Tariant od, duslieji priebalsiai p, t, k, s, prie skar-
diuosius priebalsius b, d, g, z, suskardja, o skardieji b, d, g, z, prie
dusliuosius p, t, k, s, suduslja. Kilus abejonei, kuri priebals rayti, o
d reikia palyginti su tokia jo forma ar giminiku odiu, kur abejojamas
priebalsis yra po balsio, pvz.: dirbti dirba, kirpti kirpo, augdamas
augo, laukdamas lauk, krypt krypo, dribt dribo, lautuvas lau,
netuvai ne.
3.2.2. Prie i, d einantys aknies puiamieji priebalsiai
s, z, z pagal giminikus odius raomi ten, kur j kilm ne
sunku susekti, pvz.: sisiau (sistum), rsiai (rstus), vabz
diai (vabzdys), pavyzdiui (pavyzdys), veiau (vetum
ve).
P a s t a b a . Tariant od, priebalsiai s, z, prie virsta , o prie
balsis z prie d virsta . Kad paaikt, kuri priebals rayti, od reikia
pakeisti taip, kad vietoj atsirast priebalsis t, o vietoj d atsirast d,
pvz.: mokesiai mokestis, veiau vetum; skruzdi skruzd, vaiz
diai vaizdas.
3.2.3. Susidr priedlio ir aknies arba priedlio ir
sangros afikso priebalsiai visada raomi taip, kaip rodo
odio sudedamosios dalys, pvz.: aplenkti, atkelti, atsuk
ti; apgauti (tariama abgauti), apdrausti, atbusti, atelti, i
bgti; ukelti (tariama ukelti); isunkti (tariama isunkti),
iauti, usukti, uokti, uelti, isikelti, usistoti.
P a s t a b a. To paties priedlio priebalsiai raomi visada vienodai,
pvz.: apeiti, aptraukti, apgobti, apsemti, apelti; ueiti, ubgti, usukti,
uelti. Tik priedlis san- prie b, p virsta sam-, pvz.: sambris.

3.2.4. Sudurtiniuose odiuose paprastai ilieka ir pagal

odio sudedamsias dalis raomi dmen priebalsiai, nors
jie ir bt suskardj, suduslj ar susiliej, pvz.: lapdriba,
niekdiugis, sausgysl, sausdivis; medkirtys, puodaks,
didturtis; piktdagis, vakgalis, pusseser, varratis.
Vienas kitas sudurtinis odis raomas su praleista pir
mojo dmens priebalse, pvz.: kraugerys (i kraujgerys), ko
vomis (i kovvamis), rankogalis (i rankovgalis), karkvabalis
(i karklvabalis), smaigalys (i smailgalys), alpusnis (i alt-
pusnis).
 3.3. Veiksmaodi kamien raymas

3.3.1. Pagrindiniai veiksmaodi kamienai (bendratis,

esamojo ir btojo kartinio laiko III asmuo), turintys istori
kai pakitusi priebalsi, raomi taip, kaip tariami, pvz.: risti
(i rit + ti) rita rito, psti (i pt + ti) puia pt,
besti (i bed + ti) beda bed, skleisti (i skleid + ti)
skleidia skleid; gelsti (i gelt + ti) gelsta (i gelt +
sta) gelto, rausti (i raud + ti) rausta (i raud + sta)
raudo, drumsti (i drumst + ti) drumsia drumst,
krykti (i krykt + ti) krykia krykt.
P a s t a b a . Veiksmaodi pagrindini kamien raym galima
pasitikrinti odynuose, kur jie pateikiami arba visais odiais, arba su
trumpintu bdu, pvz.: risti, rita, rito; gelsti, -sta, -to.

3.3.2. Priebalsiai z, z, dl istorini pakitim atsidr

prie t , raomi taip, kaip rodo nepakitusios formos, pvz.:
irzta (i irz + sta) irzo, lta (i l + sta) lo, griozti
(i griozd + ti) griozdia griozde, grimzti (i grimzd +
ti) grimzta (i grimzd + sta) grimzdo.
P a s t a b a . Kai kyla abejon, kuri priebals bendratyje ar esama
jame laike rayti, reikia imti btj kartin laik: jei btajame kartiniame
laike aknies gale yra t arba d, bendratyje ir esamajame laike raome s; jei
btajame kartiniame laike aknies gale yra z arba z, ias priebalses raome
ir kitose formose, plg.: vysti vysta vyto, rausti rausta raudo, bet:
irzti irzta irzo, lti lta lo.
3.3.3. aknies gale prie balses raomos priebalsi
samplaikos sk, k, zg, g, prie priebalses ks, k, gz, gz,
pvz.: dreskia drksti, brko brkta, mezga megzti,
dergia dergti. Taip raomi ir odiai, kurie sudaryti i
veiksmaodi, pvz.: mezginys, bet megztinis.
Samplaikas ks, k prie balses turi tik tie veiksmaodiai,
kurie sudaryti i itiktuk, pvz.: blyksti, girkti.
P a s t a b a . Norint pasitikrinti, ar prie priebals rayti skardij
ar duslij priebalsi samplaik, od reikia pakeisti taip, kad samplaika
atsidurt prie bals, pvz.: drksti, nes dreskia, megzti, nes mezga.
 3.3.4. Bendraties kamieno priebalsiai s, z, , z busima
jam e laike prie priesag -s- praleidiami: s, z inyksta be
pdsako, o , inykdami priesag -s- paveria priesaga
--, pvz.: vesiu, vesi, ves (ves-ti), megsiu (megz-ti), neiu
(ne-ti), veiu (ve-ti).
P a s t a b a . Kiti busimojo laiko priebalsiai raomi taip, kaip rodo
bendraties kamienas, pvz.: dirbsiu (dirbti), lipsiu (lipti), bgsiu (bgti),
lksiu (lkti).
3.3.5. Bendraties kamieno priebalsiai k, g liepiamojoje
nuosakoje susilieja su priesaga -k- ir raant praleidiami,
pvz.: lauk, laukime, laukite (lauk-ti lauk + k lauk);
bk, bkime, bkite (bg-ti beg + k bk).

3.4. Priebalsi minktumo ymjimas

3.4.1. Prie upakalins eils balsius a, , o, u, , ir
dvibalsius ai, au, ui, uo einantys minktieji priebalsiai y
mimi minktumo enklu i, pvz.: galia, kelias, liovsi, ioks,
prakiuro, sisti, irti, mediai, kiaun, peiliui, buiuoti.
3.4.2. Prie prieakins eils balsius e, , , i, , y ir dvi
balsius ei, ie visi priebalsiai tariami minktai, bet j mink
tumas atskirai grafikai neymimas, pvz /.genys, ksti, dd,
bit, tsti, vytis, peilis, pien.
3.4.3. Priebalsi kietumas atskirai niekada neymimas.
J rodo po priebalsio einantys upakalins eils balsiai a, ,
o, u, , ir dvibalsiai ai, au, ui, uo, pvz.: namas, grtas,
sodas, butas, vaik, lo, laivas, kaulas, muilas, kuolas. Kieti
yra ir odio galo priebalsiai, pvz.: matyt, man, vl, kol.

3.5. Priebalss j raymas

3.5.1. odio pradioje priebals j raoma prie balses

ir dvibalses, pvz.: javai, jaunas, juodas, joti, jodas, jra, ju
ristas, jga, jerub, jeigu, jis. odio pradios j ilieka ir
 priedlinio ar sudurtinio odio aknies pradioje, pvz.: at
joti, sujungti, pajris, pusjuodis.
Prie ie odio pradioje j neraoma, nors priebalsis j ta
riamas, pvz.: iena, ieva, ietis, iemas, iekoti (tariama: jiena,
jieva ir 1.1.). I i m t y s : vardio formos jie, jiems ir tikriniai
daiktavardiai Jieznas, Jiesia bei i j sudaryti odiai.
3.5.2. odio viduryje tarp balsi ir dvibalsi./ raoma:
a) l i e t u v i k u o s e o d i u o s e , pvz.: moja,
naujas, sjjas, gerieji, dveji, gija, bijo;
b) t a r p t a u t i n i u o s e o d i u o s e t a r p
v i s o k i b a l s i , i s k y r u s i, pvz.: fajansas,
majoras, kajut, projektuoti;
c) s e n u o s e s k o l i n i u o s e p o i p r i e i l
g a i t a r i a m o, pvz.: valerijonas, fortepijonas, Kristi
jonas, Marijona (Marijonos). Pagal senj skolini pavyzd
tariama ir raoma: milijonas, bilijonas, trilijonas.
Tarptautiniuose odiuose po i prie trumpai tariam o ir
tarp i ir kit balsi/ neraoma, nors pats priebalsis daniau
siai tariamas, pvz.: legionas, stadidnas, bioldgija, radiola; pia
ninas, biliardas, socialistas, akvariumas, pacientas. I i mt i s :
pagal milijonas, bilijonas, trilijonas raoma milijardas.
3.5.3. Tarptautini odi aknies pabaigoje prie ga
lnes ir lietuvik priesag balses j raoma po vis balsi,
pvz.: liokajus, trofjus, loterija, radijas, opijus; trofjinis, id
jikas, plagijuoti, plagijavimas.
Prie nelietuvikas priesagas po balss i priebals j ne
raoma, pvz.: genialus (plg. genijus), repatriantas (plg.
repatrijuoti), diferenciacija (plg. diferencijavimas).
3.5.4. j raoma po priebalsi b, p trijose lietuvik o
di aknyse: bjaurus, bjauroti, subjurti; pjauti, pjklas, pj
vis, rugpjtis; spjauti, spjaudyti, spjvis.
Tarptautiniuose odiuose j raoma ir po b, p, ir po kit
priebalsi, pvz.: objektas, pjes, adjutantas, aljansas, prem
jera, vinjet, barjeras.
3.5.5. odio pabaigoje po balss j raoma, jei yra nu
kritusi toliau buvusi kita bals, pvz.: galvoj (galvoje), olj
(olje), viduj (viduje), rytoj (rytojus), tuoj (tuojau). Jei bals
nra nukritusi, odio gale raoma i, pvz.: paskui, pavjui.
P a s t a b a . Sutrumpjusi vietininko galn -yje paprastai raoma
be j, pvz.: medy, irdy, aly.

ffj Ypatingesni form raymas

4.1. Priedliai s -, sa n -, s a m - ir -, in-, im -

4.1.1. Priedlis s- raomas prie priebalses j, l, m, n,

r, s, , v, , pvz.: sjdis, slytis, smon, snarys, sraas,
ssaja, slavos, svara, sin.
4.1.2. Priedlis san- raomas prie d, t, g, k, pvz.: san-
dlis, santaika, sangra, sankaba.
4.1.3. Priedlis sam- raomas prie b, p, pvz.: sambris,
sambrkis, samplaika, samprotauti.
4.1.4. Priedlis - raomas prie visas balses ir prie
balses, pvz.: augti, eiti, lanka, mesti, namys, rgti, vadas,
anga, dukra, taka, galioti, kaln, bgti, protis, pdi
nis. (Apie priedlio - ir aknies pradios balsi raym
r. 2,3.4.)
4.1.5. Su priedliais in-, im- raoma:
a) keletas daiktavardi, kuri priedli reikm iblu
kusi, pvz.: indlis, intarpas, inkilas; impilas;
b) tarptautiniai odiai, pvz.: infekcija, inscenizacija, in
dukcija, intonacija; importas, impulsas.

4.2. Prieveiksmi galo raymas

4.2.1. I bdvardi ir bdvardikj odi sudaryti

prieveiksmiai raomi su -yn, pvz.: auktyn, geryn, gudryn,
sveikyn, pirmyn, artyn, tolyn (i toli).
 4.2.2. Daiktavardins kilms prieveiksmiai ir vidaus ei
namieji vietininkai raomi su -in, pvz.: priekin, alin, irdin,
tolin (i tolis).
4.2.3. Prieveiksmi aukiausiojo laipsnio gale raoma
-iai, pvz.: geriausiai, graiausiai, toliausiai, ariausiai, dau
giausiai, pirmiausiai, pirmuiausiai. Trys pastarieji prieveiks
miai i tradicijos raomi ir su -ia: daugiausia, pirmiausia, pir
muiausia.
P a s t a b a . Nuo prieveiksmi skiriasi nederinamj form (be
vards gimins) aukiausiojo laipsnio bdvardiai j galn visada
yra -ia, pvz.: geriausia, graiausia, lengviausia.

4.3. Moter pavardi raymas

M e r g a i i pavards daromos taip: atmetamos

vyrikj pavardi galns ir pridedamos priesagos -aite,
-yt, -ut, -t, -it.
4.3.1. Priesaga -aite dedama, jei vyrikosios pavards tu
ri galnes -as, -a, pvz.: Kaupait (Kaupas), Daugirdait
(Daugirdas), Salnait (alna), Dauglait (Daugla).
4.3.2. Priesaga -yt dedama, jei vyrikosios pavards turi
galnes -is, -ys, -, -ia, pvz.: Daiulyt (Daiulis), Budryt
(Budrys), Kiaunyt (Kiaun), Zurnyt (Zumia).
4.3.3. Priesaga -ut dedama, jei vyrikosios pavards turi
galn -us, einani po kietojo priebalsio, pvz.: Vaitkut
(Vaitkus), Jurkut (Jurkus), Vaitiekut (Vaitiekus).
4.3.4. Priesaga -(i)t dedama, jei vyrikosios pavards
turi galn -us, einani po j, pvz.: Zujt (Zujus), Ambra-
ziejt (Ambraziejus), arba po kurio kito minkto priebalsio,
pvz.: alit (alius), Girdit (Girdius), Katilit (Ka
tilius), Mickeviit (Mickeviius).
I t e k j u s i m o t e r pavards daromos taip:
atmetamos vyrikj pavardi galns ir pridedamos prie
sagos -ien, -(i)uvien.
 4.3.5. Priesaga -ien dedama:
a) jei vyrikosios pavards turi galnes -as, -is, -ys, -,
-a, -ia, pvz.: Kaupien (Kaupas), Jonikien (Jonikas), emai
tien (emaitis), Kuodien (Kuodys), Lapien (Lap), Dauk
ien (Dauka), Kudirkien (Kudirka), Strolien (Strolia);
b) jei vyrikosios pavards turi galn -(i)us ir yra dau
giaskiemens, pvz.: Vaitiekien (Vaitiekus), Subaien (Su
baius), Stankeviien (Stankeviius).
4.3.6. Priesaga -(i)uvien dedama, jei vyrikosios pavar
ds yra dviskiemens ir turi galn -(i)us, pvz.: Sutkuvien
(Sutkus), Rimkuvien (Rimkus), Tauiuvien (Lauius), Rim-
diuvien (Rimdzius).
I dviskiemeni vyrikj pavardi su galne -us mo
ter pavards neretai daromos ir su priesaga -ien, pvz.:
Butkien (Butkus), Petkien (Petkus), Rimkien (Rimkus).

|||i odi raymas kartu ir atskirai

5.1. Sutrumpj ir nesutrumpj odiai

5.1.1, odi junginiai, kurie, sutrumpjus bent vienam

j nariui, gyja vieno odio reikm, raomi kartu, pvz.:
ankart, andien, tdien, inakt, iandien, iemet, anuokart,
anuomet, tuomet, kuomet, visuomet, kasdien, kaskart, vien
kart, dusyk, dvideimt, keliasdeimt, anapus, anaiptol, kaip-
syk, kaipmat, daugma, madaug, galbt, turbt, tbt, ka
kas, kakuris, kakur, kakada, kitkas, viskas.
Nesutrumpj junginiai raomi atskirai, pvz.: an kart,
t dien, anuo metu, kas kart, vienu kartu, dvi deimtys, kaip
matai, gali bti.
Dviej odi samplaikas primenanios dviskaitos for
mos raomos vienu odiu, pvz.: mudu, mudvi, tuodu, tiedvi,
juodu, jiedvi, abudu, abidvi.
 5.1.2. Kartu raomi prielinksniai su sutrumpjusiomis
linksni formomis, pvz.: bema, ikart, isyk, ities, ivien,
ivis, ligpiet, perdien, perpiet, perniek, perpus, pervis, popiet,
suvir, suvis, uvis.
Prielinksniai su nesutrumpjusiomis linksni formomis
raomi atskirai, nors tos formos kartu su prielinksniu ir turi
vieno odio reikm, pvz.: be abejo, be galo, be reikalo, be
to, dl ko, iki galo, i anksto, i dalies, i karto, i lto, i ma
ens, i netyi, i ties, i tikrj, i viso, nuo seno, per pus,
po laiko, po visam, pro al.
Prielinksniai taip pat raomi atskirai nuo prieveiksmi,
pvz.: iki ia, iki iol, iki tol, i anksiau, i kitur, i visur, i
kur, nuo kur, po kiek, per kur, u kiek. I i m t y s : prie
veiksmiai poryt, uporyt, uvakar, upernai, propemai, kurie
yra gij vientis vieno odio reikm.
5.1.3. Atskirai raomos vieno odio reikm turinios
samplaikos, sudarytos i netrumpjani vardi, prie
veiksmi ar dalelyi, pvz.: bet kas, bet koks, bet kuris, bet
kaip, bet kur, bet kada, kai kas, kai kuris, kai kur, kas nors,
koks nors, kuris nors, kaip nors, kur nors, kada nors, kol kas,
kur kas, kur ten, kaip tik, k tik, per daug, is tas, ioks toks,
iek tiek, en ten, iaip taip, iaip jau, iaip sau, tas pats, toks
pat, tiek to, vis jau, vis dlto, vis tiek, vis tik, vis vien, kas kita,
antra tiek, kita tiek, taip pat, ten pat, tuoj pat.
Dalelyts vien ir pat yra nutolusios nuo odi viena ir
pats, todl samplaikos su jomis (vis vien, toks pat, taip pat
ir kt.) raomos atskirai.
odiai tiktai, tuojau, pernelyg turi susiliejusias dalelytes
ir yra raomi kartu.

5.2. D l to, u ta i ir d lto , u ta i

5.2.1. Dl to raoma atskirai, kai ie odiai reikia

prieast ir juos galima pakeisti todl, dl to dalyko, pvz.:
Sirgau, dl to vis dien guljau.
 D lto raoma kartu, kai reikia taiau, pvz.: O dlto sm a
giau drauge gyventi. Prieveiksmis dlto daniausiai vartoja
mas su dalelyte vis, pvz.: Vis dlto jis p u iku s darbininkas.
5.2.2, U ta i (u tat) raoma atskirai, kai vardis turi
linksnio reikm ir visas pasakymas reikia u t dalyk,
pvz.: U tai m es visi j gerbiam e.
Utai, utat, utatai raoma kartu, kai reikia prieast
ir kai juos galima pakeisti todl, pvz.: Jis daug skaito, u tat
(utai, u tatai) daug in o.

5.3. Neiginio n e raymas

5.3.1. Neiginys ne raomas kartu su daiktavardiais,

bdvardiais, veiksmaodiais, i j sudarytomis formomis
ir bdvardiniais prieveiksmiais, kai iems odiams suteikia
prieing ar iaip kit reikm, pvz.: darbas nedarbas,
garb negarb, laim nelaim, smon nesmon, ge
ras negeras, varus nevarus, darbingas nedarbingas,
dirba nedirba, vaiuoja nevaiuoja, dirbamas nedir
bamas, kalbant nekalbant, gerai negerai, ilgam ne
ilgam. Kaip ir bdvardiniai prieveiksmiai, kartu raomi:
nedaug, nearti, netoli, netoliese.
1. J nelaim itiko. 2. Nevara lig altinis. 3. Negeras
tas pauktis, kuris savo lizd teria, (tts.) 4. Tu nelaimingas
mogus, o jis dar nelaimingesnis. 5. Atsarga gdos neda
ro. (tts.) 6. Rkas dar nebuvo isisklaids. 7. Valgo nenor
damas. 8. Neapsakomai linksma. 9. Neaikiai kalba. 10. J
nemaai padirbta. 11. Nedaug telijo. 12. Netoli tenubgai.
Kai suteikia nauj reikm, neiginys ne kartu raomas
net su vardiais ir vardiniais prieveiksmiais: koks nekoks
(prastas), savas nesavas (keistas), kaip nekaip (pras
tai), pvz.: 1. Nekoks padjjas tebuvo. 2. Nekaip pailsjau.
Kai kurie odiai neturi por be neiginio, bet juos galima
sugretinti su kitais bendraakniais odiais be neiginio, pvz.:
nenaudlis (nauda), neklauada (klausyti), netrukus (trukti).
 5.3.2. Su daiktavardiais, bdvardiais, veiksmao
diais, i j sudarytomis formomis ir bdvardiniais prie
veiksmiais neiginys ne raomas atskirai tik tada, kai juo
kas paneigiama ar kam prietaraujama, pvz.:
1. A ne gegel girioj kukuoti, (tts.) 2. Ne medis, o su la
pais, ne drabuis, o susitas, (tts.) 3. Sjame ne baltj, o
raudonj dobil. 4. Ne girtis ia susirinkome. 5. Ne dav,
o m. 6. Egzamin ilaikyk ne patenkinamai, o gerai.
P a s t a b a. Jei neiginys daiktavardiui ar bdvardiui gali suteikti
ir prieing, ir iaip neigimo ar prietaros reikm, su tais odiais jis
gali bti raomas dvejopai, pvz.: 1. Lietuvoje yra ir nelietuvi (kitataui)/
ne lietuvi (gyventoj, kurie nra lietuviai). 2. Ne alkani (alkio nejau
iantys) / nealkani (sots) ir jie buvo.
5.3.3. Neiginys ne raomas atskirai nuo auktesniojo ir
aukiausiojo laipsnio bdvardi ir prieveiksmi, kuriais
pasakomas prietaraujamasis lyginimas, pvz.:
1. Jis ne prastesnis mokinys u kitus. 2. Nukeliavo ne m a
iau kaip tris imtus kilometr. 3. Ne geriausi mint ir tu ia
pasakei. 4. Ir jie ne gudriausiai padar.
5.3.4. Dalelyt ne visada atskirai raoma:
a) nuo v a r d i ir s k a i t v a r d i , pvz.:
ne a, ne tu, ne mes, ne mano, ne tas, ne toks, ne koks (Ne
koks didvyris ir jis), ne kiekvienas, ne vienas, ne deimt, ne
pirmas;
b) nuo v a r d i n t , s k a i t v a r d i n i ,
sudurtini, s u d t i n i , kai kuri d a i k
t a v a r d i n i ir neaikios kilms p r i e v e i k s-
m i , pvz.: ne visada, ne visados, ne visai, ne visur, ne ki
tur, ne tiek, ne taip, ne kitaip, ne ten, ne ia; ne dviese, ne
trise, ne vienaip, ne antraip; ne laiku, ne namie, ne na
mo, ne vakar; ne dabar, ne itin, ne nuolat, ne staiga, ne
veltui; ne visuomet, ne tuomet, ne todl, ne paeiliui, ne p a
keliui, ne tuojau, ne kasdien, ne iemet, ne iandien, ne ryt,
ne dukart; ne bet kaip, ne bet kada, ne i lto, ne be reika
lo, ne per daug. (Dl raymo nekaip, nekoks, nesavas r.
5.3.1.)
 5.3.5. Sudtini vardi ir prieveiksmi viduje tarp
dviej vienod odi esanti dalelyt ne raoma atskirai
nuo t odi, pvz.: kas ne kas, koks ne koks, kuris ne kuris,
kur ne kur, kada ne kada, vos ne vos.

5.4. Kitos dalelyts

5.4.1. Dalelyts n, nei raomos atskirai nuo vis o

di, pvz.:
1. N neman ten eiti. 2. N alio nebijo. 3. N vienas
lapelis nejudjo. 4. N kiek nepasikeit. 5. Nei vieia, nei il
do. 6. Nebuvo nei sauls, nei vjo.
Dalelyt n kartu raoma tik su sutrumpjusiais odiais
nma, nekart.
5.4.2. Dalelyt nebe su kitais odiais raoma panaiai
kaip neiginys ne:
a) k a r t u su veiksmaodiais, i j sudarytomis for
momis, bdvardiais ir bdvardiniais prieveiksmiais, pvz.:
nebeneka, nebegaldamas, nebesuprantamas, nebegeras, ne
begerai, nebejauku, nebetoli',
b) a t s k i r a i nuo daiktavardi, vardi, skaitvar
di ir nuo t prieveiksmi, nuo kuri atskirai raomas nei
ginys ne, pvz.: nebe poilsis (rpi), nebe laikas (miegoti), nebe
tas, nebe pirmas, nebe vienas, nebe visur, nebe taip;
c) a t s k i r a i nuo vis odi, kai pasakomas prie
taravimas, pvz.: 1. Nebe skaito, o rao. 2. Dangus nebe m
lynas, o pilkas.
5.4.3. Dalelyts te, be, tebe kartu raomos su veiksma
odiais, i j sudarytomis formomis, bdvardiais ir bd
vardiniais prieveiksmiais, pvz.: temato, tegraus; bekalba,
bekalbant, besveikas (Ar besveikas?), betoli; tebeneka, tebe-
graus, tebetoli.
Nuo kitoki odi dalelyts te, be, tebe raomos atski
rai, tik su jais retai tevartojamos, pvz.: 1. Kokia ia be kalba.
2. Be kas tau tiks.
 Dalelyts be, bene, reikianios ar, argi, raomos atskirai
nuo vis odi, pvz.: 1. Be suinosi k nors naujo. 2. Bene
eisi teatr?
5.4.4. Dalelyt per raoma atskirai nuo vis odi,
pvz.: per didelis, per platus, per auktai, per vlai, per arti;
ne per graus, ne per seniai, ne per seniausiai, nebe per maas.
Visada dviem odiais ir atskirai nuo kit odi raoma per
daug, pvz.: per daug kalba, per daug vandens, per daug sto
ras, per daug plaiai.
P a s t a b a . Nuo dalelyts per reikia skirti prielinksn per, pvz.: per
lauk, per dien, ir priedl per-, pvz.: perneti, perjimas, perjnas.
5.4.5. Dalelyt gi raoma:
a) k a r t u su nekaitomais vienskiemeniais odiais,
pvz.: argi, betgi, bentgi, gi, irgi, jaugi, kadgi, kaipgi, kurgi,
nagi, negi, netgi, ogi, iaipgi, taipgi, tengi, tuojgi, vlgi, visgi;
b) a t s k i r a i nuo vis kaitom, dviskiemeni ne
kaitom odi ir odi samplaik, pvz.: kas gi, ko gi, kuris
gi, visi gi, sakau gi; kada gi, tenai gi, kodl gi, tuojau gi; vis
tiek gi, kur nors gi. I i m t y s : vien od susiliej ka
dangi, nejaugi.

5.5. Nelietuvik dmen raymas

5.5.1. Lietuvi kalboje vieni nevartojami dmenys aero-,

agro-, auto-, avia-, foto-, hidro-, mikro-, makro-, moto-,
pseudo-, termo- ir pan. raomi kartu su kitais dmenimis
ir su jais sudaro sudurtinius odius, pvz.: aeroklubas,
agrotechnika, autotransportas, aviakasos, fotorobotas, hidro
energija, mikroklimatas, makroekonomika, motoalmas, pseu-
doteorija, termoizoliacija.
Prie pagrindinio dmens kartu prijungiami ir du tokie
dmenys, jei visas odis reikia vien svok, pvz.: aerofo-
tonuotrauka (i lktuvo padaryta nuotrauka), automotoklu-
bas (automobilinink ir motociklinink klubas).
 Kai minimi du atskiri daiktai, jiems vadinti su tais d
menimis sudaromi du atskiri odiai arba pirmasis dmuo
raomas su brkneliu, antrasis kartu su pagrindiniu d-
meniu, pvz.: audioaparatra ir videoaparatra arba audio- ir
videoaparatra.
5.5.2. Lietuvi kalboje atskirai vartojam odi formos
su kitais odiais sudaro ne sudurtinius odius, o jungi
nius, pvz.: kino teatras, kino festivalis, radijo aparatas, radijo
programa. Taiau raoma radioaktyvus (susijs ne su radiju,
o su radiacija), radioterapija; taip pat radiofikacija, kinofika-
cija (nes -fikacija yra tam tikra tarptautin priesaga).
5.5.3. Atskirai nuo kit odi raomi nekaitomi kit
kalb kilms odiai, jei jie lietuvi kalboje turi savaran
kiko odio reikm, pvz.: alfa dalel, gama spinduliai, mini
suknel, veto teis.

5.6. Brknelis tarp odi

5.6.1. Brknelis raomas tarp dviej lygiareikmi o

di, kurie reikia sudtin vieno dalyko pavadinim, pvz.:
lopelis-darelis, kavin-skaitykla, sekretor-mainink, paro-
da-pardavimas.
Brknelis neraomas tarp odi, kuri vienas paai
kina ar patikslina kit, pvz.: gydytojas chirurgas, gydytojas
psichiatras, mokytojas lituanistas, bit motinl, vabzdiai
kenkjai, arka vagil.
5.6.2. Brknelis raomas tarp dvigubos pavards dali
ar tarp pavards ir slapyvardio, pvz.: Stuoka-Guceviius,
Oleka-ilinskas, Kymantait-Ciurlionien; Krv-Mickevi
ius, Mykolaitis-Putinas, Vienuolis-ukauskas.
Asmenvardiai ir vietovardiai, sudaryti i nekaitomos
ir kaitomos dalies, raomi be brknelio, pvz.: Talat Kelpa,
Sankt Peterburgas.
Tarp dviej to paties asmens vard brknelis nerao
mas, pvz.: Mikalojus Konstantinas iurlionis, Ona Danguol
Mikinyt.
 6. Didij raidi raymas

6.1. Didiosios raids sakinio pradioje

6.1.1. Didija raide pradedamas pirmasis teksto ir pir

masis kiekvieno sakinio odis po tako, auktuko, klaus
tuko ir daugtakio, kuriais baigiasi pirmesnis sakinys,
pvz.:
1. Naktis tamsi. Elektra jau ugesusi. Visur tamsa. (V.)
2. Poezija, kas tu esi? Nekaltas melas ar dvasia viesi? (K. Br.)
3. Laukiu... O irdis, rodos, ims ir ioks i krtins... Juntu,
kad jau visai nebetoli... (J. B.)
6.1.2. Po dvitakio didija raide pradedam a tiesiogin
kalba ir cituojamo sakinio pirmasis odis, pvz.:
1. Apkabino mane tvas ir tar: tai, sneli, a tau pri
rengiau drabuius. (J. Bl.) 2. Gruodio 24 d. atviruke ra
oma: Nuoirdiai dkoju u atsistas man ir institutui kny
gas! (A. Sb.)
P a s t a b a. Po auktuko, klaustuko ar daugtakio, kuriais bai
giasi tiesiogin kalba, pirmasis autoriaus odis pradedamas maja
raide, pvz.: 1. Tegyvuoja taika! baig jis savo kalb. 2. Kur ke
liausi? paklausiau draug. 3. Maniau, kad... buvo bepradeds
kalbti.

6.2. Asmen, gyvn ir gamtos

daikt vardai

6.2.1. moni vardai, pavards, slapyvardiai ir prievar

diai raomi didija raide, pvz.: Jonas, Birut, Butautas, e
mait, Vaigantas, Pelen; Jonas Jablonskis, Salomja Nris,
Vytautas Didysis, Lazdyn Pelda, Vincas Mykolaitis-Putinas.
P a s t a b a . Asmen vardai, netek tikrins reikms ir virt ben
driniais odiais ar moksliniais terminais, raomi maja raide, pvz.:
mecenatas, donuanas; omas, amperas, rentgenas, voltas; vatmanas.
 Taip pat maja raide raomi asmen vardai, kuriais apibendrintai
nusakoma tam tikra moni grup, pvz.: 1. Kiek eintein ir galilj be
laiko emje umigo. 2. Netiesa, kad ms laikais nebra penelopi, sol-
veig, diuljet. (r.)
6.2.2. Individuals diev, religini ir mitologini b
tybi vardai raomi didija raide, pvz.: Dievas, Alachas,
Mahometas, empatis, Medein, Apolonas, Venera, Jupite
ris; Dievas Tvas, Jzus Kristus.
Bendriniai mitologini ir religini btybi vardai raomi
maja raide, pvz.: angelas, laum, kaukas, nimfa, mza,
deiv.
Maja raide raomas ir bendrinis odis dievas, plg.: De-
imt Dievo sakym, bet: Neturk kit diev...
6.2.3. Gyvuli, pauki, medi ir negyv gamtos daikt
tikriniai vardai raomi didija raide, pvz.: Sartis, vairiu-
kas, Kuodut, Kukas (pauktis), Baublys, Puntukas, Mokas.
Didija raide raomi literatros kriniuose veikiani
augal ir net daikt bendriniai pavadinimai:
1. Senas senas buvo diev medis uolas, augmen ka
ralius Juodius. (V.) 2. Susitar Vanduo su Moliu... ir i-
daigino uol. (V.)

6.3. Astronomini ir geografini objekt

pavadinimai

6.3.1. Planet, vaigdi ir kit astronomini kn

vardai raomi didija raide, pvz.: Marsas, Saturnas, Jupi
teris, Venera. Jei pavadinimas susideda i keli odi, visi
jie raomi didija raide, iskyrus tuos, kurie reikia bend
rin dangaus kno pavadinim (vaigd, vaigdynas ir
pan.), pvz.: Pauki Takas, Didieji Grulo Ratai, bet: Gul
bs vaigdynas, Andromedos kas.
odiai Saul, Mnulis, em raomi didija raide, kai
reikia astronominius dangaus knus, pvz.: em su savo pa
lydovu Mnuliu skrieja aplink Saul, (r.) Kitais atvejais odiai
saul, mnulis ir em raomi maja raide, pvz.:
 1. Saul nusileido, mnulis patekjo. 2. Laisvs nori visos e
ms (t. y. viso pasaulio) tautos. 3. emaii em aidi nuo dain.
6.3.2. Tikriniai geografini ir administracini objekt
pavadinimai raomi didija raide. Jei pavadinimas susi
deda i keli odi, visi jie raomi didija raide, iskyrus
tuos, kurie reikia bendrin objekto vard (vandenynas, jra,
kalnas, miestas, kaimas ir pan.). Didija raide raomi:
a) e m y n , v a n d e n y n , j r , u p i ,
e e r , k a l n ir kit geografini objekt pavadinimai,
pvz.: Europa, Arktis, Okeanija (salos), Atlantas (vandeny
nas), Baltija (jra), Nemunas, Mastis (eeras), Alps, Med
vgalis; Piet Amerika, Vidurin Azija, Mlynasis Nilas, Bal
toji Ania, bet: Atlanto vandenynas, Baltijos jra, Kuri ma
rios, Galvs eeras, Kaukazo kalnai, Raigardo slnis',
b) m i e s t , k a i m ir kit g y v e n a m j
v i e t pavadinimai, pvz.: Vilnius, Paryius, aliakalnis
(miesto dalis), Giruliai, Bijotai, Nasrnai; Naujoji Vilnia, e
maii Naumiestis, Buenos Airs, San Paulas', bet: Nasrn
kaimas, Ateities gatv, Laisvs prospektas;
c) v a l s t y b i , a l i ir kit administracini
vienet pavadinimai, pvz.: Indija, Suomija; Lietuvos Respub
lika, Didioji Britanija, Naujoji Zelandija; Jungtins Ameri
kos Valstijos, Lietuvos Didioji Kunigaiktyst, bet: Teli ap
skritis, Kauno rajonas, Suvalk vaivadija, Perms sritis.
Taip pat didija raide raomi apibrtos reikms nead-
ministraciniai vienetai, pvz.: Dzkija, Dainava, Unemun,
Ukaukaz. Neapibrtos reikms vietovi pavadinimai ra
omi maja raide, pvz.: panemun, panerys, uminijis.
Pasaulio ali pavadinimai rytai, vakarai, iaur, piets
raomi maja raide, bet ie odiai raomi didija raide,
kai reikia teritorij pavadinimus, pvz.: Tolimieji Rytai, Piet
Amerika, Vakar Europa, Vakarai (Vakar Europos ir Va
kar pusrutulio valstybs), Ryt Lietuva (Vilniaus krato
reikme).
P a s t a b a . Apibendrinta ar perkeltine reikme vartojami geo
grafiniai pavadinimai raomi maja raide, pvz.: Patvino nemunai Nerei
kia amerik atrasti.
 6.4. staig, moni ir organizacij
pavadinimai

6.4.1. staig, moni ir organizacij pavadinim pir

masis odis raomas didija raide:
a) jei pavadinimas s u s i d e d a v i e n i b e n
drini o d i , didija raide raomas pirmasis
bendrinis odis, pvz.: Lietuvi kalbos institutas, Valstybin
lietuvi kalbos komisija, Pasaulio lietuvi jaunimo sjunga,
Pasaulin taikos taryba, Tarptautin filosof draugija;
b) jei oficialus staigos, mons, organizacijos pavadini
mas prasideda g e o g r a f i n i u ar a d m i n i s t
r a c i n i u (valstybs, miesto, rajono, seninijos) p a v a
dinimu ar a s m e n s v a r d u , didija raide
raomas tik tikrinis vardas, o po jo einantis ir visi kiti bend
riniai odiai raomi maja raide, pvz.: Lietuvos Respub
likos kultros ministerija, Lietuvos bankas, Suomijos nacio
nalinis muziejus, Vilniaus rajono taryba, Kauno verslinink
asociacija, Panevio dramos teatras, Vilniaus pirmoji vidu
rin mokykla, Liudvinavo patas; Antano Vienuolio vidurin
mokykla, M. K. iurlionio dails muziejus, Vytauto Didiojo
universitetas;
c) jei pavadinimo v i d u j e yra tikrinis
d a i k t a v a r d i s , jis raomas didija raide, pvz,: Atviros
Lietuvos fondas; Vilniaus vieoji Adom o Mickeviiaus biblio
teka, Duset Kazimiero Bgos vidurin mokykla;
d) sutrumpinti oficials pavadinimai, kaip ir pilnieji,
pradedami didija raide, pvz.: Lietuvos nacionalin filhar
monija Nacionalin filharmonija Filharmonija, Valsty
bin lietuvi kalbos komisija Lietuvi kalbos komisija
Komisija.
P a s t a b o s . 1. Kai pavadinimas sutrumpinamas iki rins reikms
odio, jis gali virsti bendriniu odiu, raomu maja raide, pvz.: Vilniaus
universitete studijavo istorij. Baigs universitet, dirbo mokykloje.
2. Iskiriamosios (tikrins) reikms neturintys moni, staig ir
organizacij pavadinimai raomi maja raide, pvz.: 1. Vilniuje pastatyta
nauja klinikin ligonin. 2. Panevyje yra cukraus fabrikas ir alaus darykla.
 6.4.2. Jei staiga, mon ar organizacija turi simbolin su
kabutmis raom vard, didija raide raomas tik is var
das, o prie jo esantys rins reikms pavadinimai raomi
maja raide, pvz.: komercinis bankas Lietuvos verslas, ak
cin bendrov Gintaras, berniuk choras uoliukas,
6.4.3. Aukiausi valstybins valdios staig pavadi
nim visi odiai raomi didiosiomis raidmis, pvz.: Lie
tuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausyb,
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Lietuvos Res
publikos Aukiausiasis Teismas, Suomijos Valstybs Taryba,
Latvijos Respublikos Ministr Taryba.
Didiosiomis raidmis taip pat raomi aukiausij
tarptautini organizacij ir j organ pavadinim visi o
diai, pvz.: Jungtins Tautos (Jungtini Taut Organizacija),
Jungtini Taut Generalin Asamblja, Saugumo Taryba, Eu
ropos Taryba.
Vartojant sutrumpint aukiausi staig pavadinim,
jo visi odiai irgi raomi didiosiomis raidmis, pvz.: Lie
tuvos Respublikos Konstitucinis Teismas Konstitucinis
Teismas.
6.4.4. Sudtiniame pavadinime esantis kitas oficialus
pavadinimas, t. y. struktrinio padalinio pavadinimas,
pradedamas didija raide, pvz.: Lietuvos Respublikos Sei
mo Nacionalinio saugumo komitetas, ems kio ministe
rijos Privatizavimo departamentas, Lietuvi kalbos instituto
odyn skyrius, Kretingos rajono savivaldybs vietimo
skyrius.
P a s t a b a . Masikai paplitusi padalini (pvz.: cech, brigad,
buhalterij, ratini, bibliotek, kabinet, laboratorij, kas) pavadi
nimai raomi maja raide, pvz.: Gelbetonio konstrukcij gamyklos beto-
nuotoj brigada, Jaunimo teatro biliet kasos, Salant vidurins mokyklos
biblioteka.
Taip pat maja raide raomi staig, moni, organi
zacij valdymo vienet pavadinimai, pvz.: Moksl akademi
jos prezidiumas, Vilniaus universiteto rektoratas, Lietuvos
banko valdyba.
 6.5. Kiti pavadinimai
vairus kiti pavadinimai raomi pagal tokias pat taisyk
les kaip minti staig, moni ir organizacij pavadinimai.
6.5.1. Rm, sali, architektros paminkl pavadini
mai ir keliaodi pavadinim pirmasis odis raomas di
dija raide, pvz.: Luvras, Ermitaas; Baltieji rmai, iemos
rmai, Baltoji sal, Gintaro muziejus, Auros vartai, Vilniaus
rotu, Kauno sporto hal.
6.5.2. Dokument pavadinim pirmasis odis raomas
didija raide, pvz.: Taikos dekretas, Branduolinio ginklo ne
platinimo sutartis, Versalio taikos sutartis. Jei pavadinimas
prasideda geografiniu pavadinimu, didiosiomis raidmis
raomas tik tas pavadinimas, pvz.: Lietuvos Respublikos val
stybins kalbos statymas, bet Valstybins kalbos statymas.
Ypatingos reikms dokument visi odiai raomi di
diosiomis raidmis, pvz.: Lietuvos Statutas, Lietuvos Nepri
klausomybs Aktas, Lietuvos Respublikos Konstitucija, taip
pat ventasis Ratas.
6.5.3. Valstybs apdovanojim ir premij pavadinim
pirmasis odis (ar priekyje esantis geografinis pavadini
mas) raomas didija raide, pvz.: Vyio kryiaus ordinas,
Garbs legiono ordinas, Lietuvos nacionalin premija, Lie
tuvos Respublikos valstybin premija Valstybin premija.
Jei apdovanojimo pavadinimas yra su kabutmis, didi
ja raide raomas io pavadinimo pirmasis odis, pvz.: Lais
vs varpo medalis, medalis U narsum.
P a s t a b o s . 1. Garbs ar padkos rat ir garbs vard bei
laipsni pavadinimai raomi maja raide, iskyrus tuos atvejus, kai jie
prasideda tikriniu vardu ar pavadinimu, pvz.:padkos ratas, garbs ratas
(bet Vilniaus universiteto garbs ratas), sporto meistras, moksl daktaras,
habilituotas daktaras, profesorius.
2. Pareign ir usienio ali valdov pavadinimai raomi maja
raide, pvz.: prezidentas, ministras, rektorius, direktorius, senatorius, kara
lius, achas, chanas. (Apie j raym didija raide r. 6.6.2.)
6.5.4. Svarbi istorini vyki ir epoch pavadinim
pirmasis odis raomas didija raide, pvz.: Balandio kon
ferencija, iaurs karas, Pirmasis pasaulinis karas, Dvideim
tosios olimpins aidyns, Renesansas, vieiamasis amius.
P a s t a b a . Stili, pasaulir, iskiriamosios reikms neturini
epoch ir vyki pavadinimai raomi maja raide, pvz.: barokas, gotika,
rokokas, renesansas (kaip stilius); humanizmas, materializmas; antika, vi
duramiai, akmens amius; pilietinis karas, kryiaus karai.
6.5.5. veni pavadinimai ir keliaodi pavadinim
pirmasis odis raomas didija raide, pvz.: Velykos, Ka
ldos, Jonins; Naujieji metai, Vasario 16-oji, Motinos diena,
Gedulo ir vilties diena.
6.5.6. Simboliniai kabutes paimti pavadinimai raomi
didija raide, o jei jie susideda i keli odi, didija
raide raomas pirmasis j odis. Be staig, moni, orga
nizacij (r. 6.4.2) ir apdovanojim (r. 6.5.3), taip raomi:
a) spaudini ir meno krini pavadinimai, pvz.: Metai<(
(urnalas) ir urnalas Metai, Kultros barai<(, Siaurs
Atnai; Metai (poema), opera Pilnai, romanas Bal-
taragio malnas, baletas Ant mari kranto, eilratis Kur
bga eup;
b) main ir mechanizm marki ir firminiai preki pa
vadinimai, pvz.: televizorius Tauras, aldytuvas Snaig,
saldainiai Pauki pienas; automobilis Latvija, ildymo
katilas Beras-4, automobilis Audi 100.
P a s t a b a . Kit kalb simboliniai spaudini ir firm pavadinimai,
kurie originalo kalba raomi nelotyniko pagrindo ramenimis, perra
omi lietuvikomis raidmis, o raomi lotyniko pagrindo ramenimis
paliekami originalo raybos, pvz.: Trud, Mosfilm, Moskvi, Vos-
tok, Novyj mir; Karogs, VHumanit, Renault, Electroha, Gene
ral Motors".

6.6. Stilistinis didij raidi vartojimas

6.6.1. Didija raide raomi odiai, kuriais mandagiai,
su pagarba kreipiams kit asmen (laikuose, sveikinimuose,
kvietimuose, praymuose), pvz.: Js, Tu, Tamsta, Pone,
Gerbiamasis, Sveikas, Biiuli, Mielas(is) Drauge. Didiosiomis
raidmis raomi aukiausio laipsnio pagarbos odiai ir
kreipiniai: Jo Ekscelencija, Jo ventenyb, Js Ekscelencija,
Js ventenybe.
6.6.2. I pagarbos didiosiomis raidmis gali bti ra
omi aukiausij pareign pavadinimai, pvz.: Lietuvos
Respublikos Prezidentas Prezidentas, Lietuvos Respublikos
Seimo Pirmininkas.
Praymuose ir panaiuose dokumentuose didija raide
raomas kiekvieno pareigno, kur kreipiams, pavadini
mas, pvz.: Raseini vidurins mokyklos Direktoriui.
6.6.3. Didiosiomis raidmis raomi odiai, kai j y
mimoms svokoms teikiama iskirtin reikm ir pagarba,
pvz.: Duona, Motina, mogus, Tvyn, Laisv, Nepriklauso
myb, Tiesa. i odi stilistin reikm paaikja i sa
kinio, pvz.: 1. A inau, yra Tiesa pasauly... (B. B.) 2. Tas
Laisvs nevertas, kas negina jos. 3. Menas turi skleisti Vilt,
Gr ir Gro.

^ odio dali klimas

7.1. odi dalys kit eilut keliamos skiemenimis,
pvz.: sta-las, b-ga, uo-la, va-ka-ras, bi-o-lo-gi-ja.
1.2. Kai odyje susiduria kelios priebalss, i j kit
eilut btinai keliama paskutin, o kitos gali bti palieka
mos toje paioje eilutje arba keliamos kit, pvz.: gat-v,
ga-tv; skai-tyk-la, skai-ty-kla; moks-las, mok-slas, mo-kslas.
1.3. Viena bals gali bti paliekama toje paioje eilutje
ir keliama kit, pvz.: a-a-ra, Ro-me-o.
7.4. Dvibalss, miriosios dvigarss ir vien priebals
ymintys dviraidiai dz, d, ch neskaidomi, pvz.: kai-lis, kin
ta, bi-dze-na, au-dia, me-cha-ni-ka. Dviraidiai dz, d skai
domi tada, kai d priklauso vienam, o z, kitam sudurtinio
odio dmeniui, pvz.: did-zyl, juod-emis.
 7.5. Sudurtiniai ir priedliniai odiai keliami arba
skiemenimis, arba pagal j sudaromsias dalis, t. y. atski
riant sudurtinio odio dmenis ir priedl nuo aknies,
pvz.: pe-l-da, pu-sam-is, an-ta-kis, pa-rei-ti arba pel--da,
pus-am-is, ant-a-kis, par-ei-ti. Kai susiduria dvi vienodos
sudaromj dali priebalss, odiai kit eilut keliami
tik antruoju bdu, pvz.: pus-se-se-r, per-re-gi-mas, i-o-ko.

8. Santrumpos

8.1. odi ir pasakym trumpinimas

Danai vartojami odiai, odi junginiai, vairs pa

vadinimai rate yra trumpinami.
odiai trumpinami keliais bdais.
8.1.1. Raomas pirmasis odio skiemuo ir po jo einanti
antrojo skiemens priebals (ar priebalss) arba du pirmieji
skiemenys ir po j einanti treiojo skiemens priebals (ar
priebalss), pvz.: ss. ssiuvinis, mn. mnuo, gyd.
gydytojas, prof. profesorius, mok. mokinys, adv. ad
vokatas; apyl. apylink, akad. akademikas, mokyt.
mokytojas, vyresn. vyresnysis.
Po lietuvik santrump paskutins priebalss dedamas
takas, taiau tarptautins santrumpos vartojamos be tako,
pvz.: atm atmosfera, cal kalorija.
8.1.2. Raoma viena a r kelios pirmosios odio priebal
ss, pvz.: p. puslapis, g. gatv, kl. klas, mst.
miestas, plg. palygink, pvz. pavyzdiui, mstl. mies
telis. Vienas kitas odis trumpinamas pirmja balse, pvz.:
a. amius, aikt, e. era.
Priebalsini santrump takai dedami taip pat, kaip nu
rodyta prie pirmojo bdo, pvz.: m. metai, kl. klas,
bet: m metras, km kilometras, kg kilogramas.
 P a s t a b a . Ivestini mat tarptautins santrumpos sudarytos ne
i odi pirmj priebalsi, o i dmen pradi priebalsi, pvz.: kg
kilo-gramas, cm centi-metras.
8.1.3. Raoma pirmojo odio raid ir po brknelio pa
skutinis skiemuo, pvz.: b-v bendrov, m-kla mokyk
la, g-kla gamykla, m-ja ministerija. Tai i vartosenos
ieinantis trumpinimo bdas, taip gali bti trumpinami
staig ir organizacij pavadinimai, kurie baigiasi balse.
Po odio gal turini santrump takas nededamas.
8.1.4. Trumpinant odi grupes ir junginius, kiekvie
nas odis trum pinamas atskirai, po toki santrump dali
dedami takai, tarp j paliekamas tarpelis, pvz.: t. y. (ne
t.y.) tai yra, m. m. mokslo metai, . m. i met,
/. e. p. laikinai einantis pareigas, pr. m. e. prie ms
er, pr. Kr. prie Krist.
P a s t a b a . odio jungini santrump negalima rayti su pasviru
brkniu, turi bti . m., ne ./m. (i met);p. d., n ep./d. (pato dut).
Pasviru brkniu ymimas dviej odi santykis, pvz.: m!sek. (metr per
sekund), cnt/ha (centneri i hektaro), arba du lygiaveriai dalykai,
pvz.: tel.lfaks. (telefonas ir faksas), 130/80 (arterinio kraujospdio
dydiai).
8.1.5. Keliaodiai valstybi, organizacij, staig ir ki
tokie pavadinimai sutrum pintai raomi pirmosiomis vis
odi (iskyrus nesavarankikus) didiosiomis raidmis,
pvz.: JAV, JT (Jungtins Tautos), KAM (Krato apsaugos mi
nisterija), L K (Lietuvi kalbos odynas), UAB (udaroji
akcin bendrov), PVM (pridtins verts mokestis).
Kartais atskiromis didiosiomis raidmis paymimi su
durtinio odio dmenys, pvz.: HE (hidroelektrin), UTB
(ultratrumposios bangos), SDP (socialdemokrat partija),
arba odis sutrumpinamas dviem didiosiomis raidmis,
pvz.: L S T (Lietuvos standartas).
Nei po atskir didij raidi, nei po viso sutrumpinto
pavadinimo takas nededamas. Takai gali bti dedami, kai
didiosiomis raidmis sutrumpinami paprasti pasakymai,
pvz.: . V (antspaudo vieta), D. G. (Didiai gerbiamas).
 8.2. Svarbesniosios santrumpos

8.2.1. M at santrum pos

Po ilgio, ploto, trio, saiko ir kit mat tarptautini san
trump takas nededamas.

Il gi o m a t a i
kilometras km decimetras dm
hektometras hm centimetras cm
dekametras dam milimetras mm
metras m

Ploto ir trio matai

1. Ilgio matai su viruje paymtu laipsnio rodikliu 2
reikia plot, pvz.: m 2 kvadratinis metras, cm 2 kvad
ratinis centimetras, m m 2 kvadratinis milimetras.
Kiti ploto matai yra: a aras, ha hektaras.
2. Ilgio matai su viruje paymtu laipsnio rodikliu 3
reikia tr, pvz.: m 3 kubinis metras, cm3 kubinis cen
timetras, m m 3 kubinis milimetras.
Tekste ploto ir trio matai gali bti raomi su priekyje
esaniomis santrumpomis kv. ir kub. kv. m (kvadratinis
metras), kub. m (kubinis metras).

Saiko matai
hektolitras hl decilitras dl
dekalitras dal centilitras cl
litras / mililitras ml

Svorio (mass) matai

tona t gramas g
centneris (100 kg) cnt decigramas dg
kilogramas kg centigramas cg
dekagramas dag miligramas mg
 Be tak raomos ir tarptautini mat santrumpos sv
svaras, p pdas.

Slgio matai
normali atmosfera atm milibaras mbar
technin atm osfera at paskalis Pa
baras bar hektopaskalis hPa

Laiko matai
valanda h
minut min
sekund s
Tarptautins laiko mat santrumpos vartojamos dau
giausia techninje literatroje. Kitur daniausiai vartojamos
lietuvikos santrumpos, po kuri dedamas takas.
amius a. ir amz. diena d.
metai m. valanda vai.
mnuo mn. minut min.
savait sav. sekund sek.

E 1e k t r o s ir ilumos matai
amperas A hektovatas hW
ampervaland Ah hektovatvaland hWh
voltas V kulonas C
vatas W daulis J
kilovatas kW kalorija cal
kilovatvaland kWh kilokalorija kcal
alio laipsniai ymimi su minuso, ilio laipsniai su
pliuso enklu, pvz.: 10 C 10 laipsni Celsijaus alio,
+10 R 10 laipsni Reomiro ilumos.

Pinig vienet santrumpos

Pinig vienet santrumpos laikomos simbolinmis ir ra
omos be tak: litas Lt, centas et.
 8.2.2. A sm en, pareig ir laipsni
pavadinim santrum pos
admirolas adm. korespondentas koresp.
advokatas adv. leitenantas Itn.
agronomas agr. majoras m j r.
akademikas akad. mokinys mok.
aktorius akt. mokytojas mokyt.
artistas art. pavaduotojas pav.,
asistentas asist. pavad.
autorius aut. pstininkas pst.
buhalteris buh. pilietis pil.
dailininkas dail. pirmininkas pirm.
daktaras dr. ponas, ponia,
dekanas dek. panel P-
dstytojas dst. profesorius prof
docentas doc. prokuroras prok.
draugas drg. pulkininkas pik.
dukt d. redaktorius red.
generolas gen. reisierius re.
gydytojas gyd- sekretorius sekr.
inspektorius insp. serantas serz.
ininierius in. studentas stud.
kandidatas kand. snus s.
kapitonas kpt. vedjas ved.

8.2.3. vairios santrum pos

adresas adv.. a. eilut eil.
aikt a. eeras e.
alja ai. faksas faks.y fks.
apylink apyl. fakultetas f , f ak.
apskritis aps., apskr. gamykla g-kla
bendrov b-v gatv g
biblioteka b-ka ir kita ir kt.
butas b., bt. ir taip toliau ir t. t.
draugija d-ja kaimas k.
egzempliorius egz. kalba k.
klas kl. sskaita ssk.
knyga kn. seninija en.
lentel lent. skyrius sk.
miestas mst. spaustuv sp.
miestelis mstl. stotis st.
milijonas mln. straipsnis str.
ministerija m-ja i met . m.
mokykla m-kla tai yra t. y.
mokslo metai m, m. takas tk.
numeris Nr., nr. telefonas tel.
palygink pig telegrama telegr.
paveikslas pav. tiraas tir.
pavyzdiui pvz. tkstantis tkst.
prie Krist pr. Kr. tomas t.
prie ms er pr. m. e. vardas v.
prospektas P?- vienetas vnt.
protokolas prot. vyresnysis vyresn., vyr.
puslapis p vyriausiasis) vyriaus., vyr.
rajonas r. irk r.
ssiuvinis ss.
Literatroje vartojamos ir kitokios santrumpos, kurios ga
li bti sudarytos vairiais bdais. Specials sutrumpinimai
paaikinami tekste, pirm kart juos pavartojus, arba j sraas
su paaikinimais pateikiamas knygos ar straipsnio pabaigoje.

8.3. Skaii raymas

8.3.1. Daikt kiek ymintys skaiiai raomi arabikais
skaitmenimis, pvz.: 5 vaikai, 6 knygos, 15 kilometr.
Daikt eil ymintys skaiiai gali bti raomi ir rom
nikais, ir arabikais skaitmenimis, pvz.: VII klas, III tomas,
X X amius; 5 pavyzdys, 114 puslapis.
Prie arabik skaitmen, kurie ymi daikt eil, gali
bti dedamos galns, pvz.: 2-as, -a, -i, -os...; 2-asis, -oji,
-ieji, -osios...; 3-ias, -ia, -ti, -ios...; 3-iasis, -ioji...; 5-as, -a...;
5-asis, -oji...
Romnikiems skaitmenims galns nededamos, pvz.:
/ (pirmoji) ris, VII (septintoji) vidurin mokykla.
 Daugiaenkl skaii skirstant klasmis, tarp klasi pa
liekamas tarpelis, pvz.: 43 675.
8.3.2. Deimtains trupmenos nuo sveik skaii skiria-
mos kableliais, pvz.: 5,631; 0,25; 0,04.
8.3.3. Pinig sumos, kuri centai reikiami lito dalimis,
raomos kaip deimtains trupmenos, pvz.: L t 10,05 arba
10,05 Lt, t. y. 10 lit ir 5 centai. Jei cent arba lit nra, po
kablelio arba prie kablel gali bti dedamas brknys, pvz.:
25, Lt; ,50 Lt.

8.4. Datos raymas

Data raoma ilguoju arba trumpuoju bdu.
8.4.1. Ilguoju bdu metai ir diena raoma skaitmenimis,
mnuo odiu, pvz.: 1998 m. spalio 17 d. Spauduose ir
blankuose, kur paliekama vietos laikui rayti, po mnesio
pavadinimo raoma santrumpa mn., pvz.: 1998 m ...........
.....................mn. ... d.
8.4.2. Trumpuoju bdu visa data raoma arabikais
skaitmenimis, metai ymimi keturiais, mnuo ir diena
dviem skaitmenimis, tarp met, mnesio ir dienos skait
men raomi brkneliai arba paliekamas vieno enklo
tarpas, pvz.: 2003-10-17 arba 2003 10 1 7. Kai mnesio ar
dienos skaitmuo yra vienaenklis, prie j raomas 0 (nulis),
pvz.: 2003-09-04 arba 2003 09 04 (2003 m. rugsjo 4 d.).

Nelietuvik tikrini vard raymas

9.1. Nelietuviki vietovardiai ir asmenvardiai, kurie
originalo kalba raomi nelotynikais ramenimis, vartoja
mi lietuvi kalboje yra perraomi lietuvikais ramenimis,
pridedant lietuvikas galnes, pvz.: Smolenskas (
), Stavropolis (), Altajus (), Kazan
(), Volga (), Gaidaras (), Bednas (
), Gorkis (), Igoris (), Voiniius ().
Lietuvik galni negauna odiai, kurie baigiasi
kiriuotais balsiais, ir moter pavards, kurios baigiasi bal
siu o ir kietaisiais priebalsiais, pvz.: (), Dudkd
(); Osipenko (moteris, bet vyras Osipenka) (
),_Voini (moteris) ().
9.2. Tie vietovardiai, kuri originalo ramenys yra
lotyniko pagrindo, raomi lietuvikais ramenimis ir su
reikiama lietuvika galne, pvz.: Talinas (Tallinn), Kelnas
(Koln), Katovicai (Katowice), Grenoblis (Grenoble), Bulon
(Boulogne), Barselona (Barcelona), Kapuja (Capua), Mon-
tevidjas (Montevideo).
Lietuvik galni negauna ir nekaitomi lieka vietovar
diai, kurie baigiasi balsiu u ar bet kuriuo kiriuotu balsiu
ar dvibalsiu, pvz.: Tartu (Tartu), Peru. (Peru), Bordo (Bor-
deaux), Dachau (Dachau).
Specialiojoje literatroje ir specialiais atvejais neprasti
vietovardiai paraomi ir originaliais lotyniko pagrindo
ramenimis.
9.3. Lotyniko pagrindo ramenis vartojani kalb as
menvardiai pateikiami arba pagal tarim lietuvikomis
raidmis, arba originalo ramenimis:
a) populiariuose ir vaikams bei jaunimui skirtuose lei
diniuose pateikiami pagal tarim, pridedant reikiamas ga
lnes, pvz.: Stiuartas (Stewart), Morisas (Morris), Volteras
(Voltaire), ileris (Schiller), Hemingvjus (Hemingway), Pu-
inis (Puccini), Zelk (Selke), arlot (Charlotte).
Lietuvikos galns nededamos panaiais atvejais kaip
tie, kurie nurodyti prie pirmosios ir antrosios nelietuvik
vard raymo taisykls, pvz.: Mobutu (Mobutu), Kamiu. (Ca-
mus), Debiusi (Debussy), Rusd (Rousseau);
b) mokslinje literatroje, informaciniuose leidiniuose
ir specialiuose tekstuose pateikiamos autentikos asmenvar
di formos, kurioms daugeliu atvej irgi (tiesiogiai ar po
apostrofo) pridedamos lietuvikos galns, pvz.: Morrisas,
Bushas, IValdheimas; Mitterrandas, Verlaineas; bet be gal
ni: Kennedy, Ridley, Enrico, Craxi.
Vartojant sulietuvintas formas, greta skliausteliuose gali
bti pateikiamos originaliosios, o vartojant originalisias,
greta skliausteliuose sulietuvintos.
Skyryba

1 Skyrybos pagrindai ir skyrybos enklai

Rilioje kalboje odiai jungiami tam tikras atkar
pas odi junginius, odi grupes, sakinius. Raomo
joje kalboje tokias atkarpas vien nuo kitos skiria grafiniai
skiriamieji, arba skyrybos, enklai, kurie vartojami pagal
tam tikrus dsnius ir taisykles. J vartojimas gali bti nusa
komas dviem veiksmaodiais: enklai dedami arba enklai
raomi. Skyrybos enkl vartojimo taisykli visuma yra
skyryba.
Lietuvi kalbos skyryba sudaryta daugiausia s i n t a k
s i n i u pagrindu, t. y. remiasi sintakse ir jos taisyklmis.
Su sintaksiniu pagrindu derinamas, o atskirais atvejais ir
savarankikai taikomas p r a s m i n i s ir i n t o n a c i n i s
pagrindas. Remdamiesi prasminiu pagrindu, skyrybos enk
lus dedame taip, kaip rodo skiriamj atkarp reikm, o
remdamiesi intonaciniu pagrindu kaip rodo nekamosios
kalbos pauzs ir intonacija.
Intonacijos ar minties atspalvius autorius gali pabrti
savo nuoira ir t pabrim paymti skyrybos enklais.
Galima parayti arba Prie buvo daug it skruzdi, arba
Prie buvo daug, it skruzdi. Kad irykt aikinamoji
reikm, sakinyje Liepsnos okinja, dega lyg raudonos
skaros (S. N.) po odio dega padtas brknys. Dl panai
prieasi prasto enklo (kablelio) vietoje autorius gali pa
dti svaresn enkl (brkn), pvz.: Jis kalbjo raytoj susi
rinkimuose k tauta patyr okupacijos metais, k reikia
toliau daryti, (r.)
 Parinkdami skyrybos enklus, atsivelgiame ir j kit sa
kinio dali skyryb. Sakinyje Abudu draugu Jonas Butkys
ir Kazys Snerva buvo, kaip ir kiti puzionys, liesi (V.) aiki
namieji odiai Jonas Butkys ir Kazys Snerva iskirti brk
niais, nes toliau yra kita kableliais iskirta sakinio dalis.
Iskyrus kableliais ir aikinamuosius odius, sakinys pasi
daryt nebe toks aikus.
Skyrybos enkl vartosena gali bti vairi, bet kiekvienas
pavartotas enklas turi bti pagrstas sintakss, reikms ar
intonacijos sumetimais. Be to, reikia imanyti ir atskir sky
rybos enkl reikmes.
Paprastame rate vartojami ie skyrybos enklai: takas
(.), kablelis (,), brknys (), klaustukas (?), auktukas (!),
daugtakis (...), kabliatakis (takas kablelis) (;), dvita
kis (:), kabuts ( ), skliausteliai ( ). Vieno enklo reikm
turi kartu esantis kablelis ir brknys (, ). Vartojamos ir
kitokios enkl kombinacijos, pvz.: ?! ?!. !.. ?.. Kai kurie
enklai, pavyzdiui, auktukas ir klaustukas, gali bti
skliausteliuose.
Skyrybos enklai vartojami kalbos atkarpoms atskirti ar
ba iskirti i abiej pusi ir yra dedami sakinio gale arba
viduje. Atskiriamieji enklai yra: takas, klaustukas, auk
tukas, daugtakis, kabliatakis ir dvitakis. Takas skiria tik
sakinius. Klaustukas, auktukas ir daugtakis gali bti ir sa
kinio viduje, ir pabaigoje, kabliatakis tik sakinio viduje,
dvitakis beveik tik sakinio viduje. Kableliai, brkniai ir
kartu einantys kableliai su brkniais vartojami odiams,
j grupms ar sakinio dmenims (sudtin sakin sudaran
tiems vientisiniams sakiniams) atskirti arba iskirti. Jie b
na tik sakinio viduje. Poriniai enklai kabuts ir skliaus
teliai yra tik iskiriamieji.
Skiriasi ir intonacins enkl reikms vieni yra neut
rals, kiti turi pabriamj ar emocin reikm. Neutrals
enklai yra: takas, kablelis, kabliatakis, dvitakis, kabuts
ir skliausteliai. Ryki intonacin reikm turi auktukas,
brknys ir kartu esantis kablelis ir brknys. Klaustuko ir
daugtakio reikm yra pusiau intonacin.
 Konkreij skyrybos enkl vartosen nustato skyrybos
taisykls. Jos gali bti dvejopos btinosios, privalomos,
paremtos daugiausia sintaksiniu, i dalies ir prasminiu pa
grindu, ir laisvesns, pasirenkamosios, paremtos daugiausia
intonaciniu pagrindu. Laisvosios skyrybos taisykls papras
tai dstomos greta privalomj ir jas papildo.
Valstybin lietuvi kalbos komisija, nordama irykinti
ir praplsti laisvosios skyrybos taisykles, jas idst atskirai
nuo privalomj patvirtino atskiras Privalomosios skyry
bos taisykles ir Laisvosios skyrybos taisykles. Naujosios
taisykls yra palyginti bendro pobdio, neaptaria vis
smulkij atvej, bet dsto bendruosius kalbos praktikai
reikalingus dalykus. O svarbiausia jos skyryb leidia pa
velgti laisviau ir stengiasi j palengvinti.
Toliau ir pateikiamos ios taisykls, tik ia jos metodi
kai kiek patvarkytos ir priderintos prie mokyklos reikmi:
supaprastinta viena kita formuluot, pamainta pavyzdi,
kai kurie pavyzdi sakiniai patrumpinti. Taisykls grafikai
priderintos prie kit inyno skyri.

2. Privalomosios skyrybos taisykls

Privalomosios skyrybos taisykls nustato atvejus, kuriais
sakinio dali, sudtini sakini dmen atskyrimas ar iskyri
mas ir teksto dali skyryba yra privaloma.

2.1. Vienars sakinio dalys

2.1.1. Vienars ivardijamosios sakinio dalys be jung
tuk yra atskiriamos kableliais, pvz.:
Meil, irdgla, neviltis geso pamau. Diena iauo nealta,
apsiniaukusi, darganota. Staliuje, ant lango, ant ems iekojo
ura knygels, bet niekur nerado. Juk jau niekada nebestovs
klass akivaizdoje, nebeirs ituos dkingus vaikus, nebesks
j alkanose akyse.
 P a s t a b o s . 1. Vientisas momento ar laiko, erdvs, svorio ir pan.
kiekio nusakymas atitinkamais mat vienetais raomas be skyrybos
enkl, pvz.: Pirmas poeminis smgis buvo ufiksuotas desimt valand
25 minuts 35 sekunds. Aparatas nuvaiavo keturis kilometrus atuonis
imtus dvideimt penkis metrus septyniasdeimt penkis centimetrus. Per sa
vait mokiniai sune ton tris imtus kilogram penkis imtus gram per
dirbam atliek.
2. Kilmininkais nusakyta vieta ar laikas raomi be skyrybos enkl,
pvz.: Gim Alytaus apskrities Lazdij rajono Bebr kaime. Susitikimas vy
ko 1947 met balandio 15 dienos pavakar.
2.1.2. Vienars sakinio dalys be jungtuk, susijusios
prieinimo santykiais, atskiriamos kableliais, o pabriant
prieinim brkniais, pvz.: Jis bus daktaras ar ininierius',
ne kunigas. Jis bus ne kunigas daktaras ar ininierius. Ne
iandien rytoj dabartiniai septyniolikmeiai ims tvarkyti vals
tybs reikalus.
2.1.3. Kableliais atskiriamos vienars sakinio dalys, su
jungtos trejopais jungtukais ar jungiamaisiais odiais:
a) sujungtos prieinamaisiais jungtukais o, bet, taiau,
tik(tai), pvz.: Visi vykiai prasideda viduje, o ne iorje. Slopi
nanti tyla apgaub iln kaim po tos giedros', bet neramios
pavasario dienos. Duobien krpteljo, taiau neatsisuko kal
banij pusn. Baltaragis aikiai girdjo t kalb, tik negaljo
nieko suprasti. Mergait nekalbjo, tiktai niurkiojo ir tryn akis.
b) sujungtos poriniais jungtukais ir jungiamaisiais o
diais nors (ir)... bet, kad ir... betjei(gu) ne... tai, ne tiek... kiek,
ne tik... bet ir, kaip... taip (ir) ir kt., pvz.: Krosnis nors dar nauja,
bet jau suskilusi. I paliegusio bernioko jis pasidar kad ir laibas,
bet tiesus ir auktas vaikinas. Jei ne kunigas, tai daktaras i jo
ieisis. Taiau ne tiek man rpdavo arkliai, kiek vasaros nak
ties burtai. Kaip vakar, taip ir iandien lijo vis dien. mukta-
ras buvo ne tik astronomas, bet ir biologas.
c) sujungtos kartojamaisiais jungtukais ir jungiamaisiais
odiais ir... ir, ar... ar, arba... arba, nei... nei, ia... ia, tai... tai,
tiek... tiek ir kt., pvz.: Bgo vasara glta ir laukais, ir ilu. Kit
savait dirbsime ar pas j, ar pas jo brol. Paprastai jie vejodavo
arba ramiose upse, arba eeruose. Juk nei veido viesa, nei plau
k velumu, nei giu n viena man neprilygo. ia un paglostys,
ia arkl delnu patapnos, ia peniukliui meitliui paaus paka
sys. Darbo bdavo daug tiek vien met pabaigoje, tiek kit pra
dioje.
P a s t a b a . Nekartojamaisiais sujungiamaisiais jungtukais ir, bei, ar,
arba, nei sujungtos vienars sakinio dalys neatskiriamos, pvz.: Dien
jis sddavo prie gatvs kampo ir taisydavo kurpes. Udrausta al veti
vis ri gyvulius bei j msos gaminius. Stovdavo it bestas, iki isprs
davo klausim ar apmstydavo dalyk iki galo. Kontrols darb ilaidas
sumoka inspektuojama mon arba asmenys. Ypatingos laims nei dideli
turt jis neturjo.

2.2. Aikinamosios sakinio dalys

2.2.1. Aikinamoji sakinio dalis sujungiamaisiais odiais
ypa, kaip ir, btent, ta i yra ir pan. yra iskiriama kableliais,
pvz.:
Kieme, ypa palei tvor, nuo vjo iureno nukrit lapai. Ga
lutinis mogaus paaukimas yra tiktai vienas, btent dievikasis.
Tupinti po namus, tai yra apsitvarkyti kieme, jai dar uteko svei
katos. Po vid, kaip ir po lauk, bgiojo vaikai.
Taip pat skiriama aikinamoji sakinio dalis su jungiamj
paskirt turiniu terpiniu, pvz.: Kai kuriose miko vietose, pa
vyzdiui, eglynuose, buvo paliug.
2.2.2. Kelios aikinamosios sakinio dalys, neturinios jun
giamojo odio ir einanios po apibendrinamojo odio, yra
iskiriamos i vienos puss dvitakiu, i kitos kableliu (ar
brkniu) arba i abiej pusi brkniais, pvz.:
moni: vyr, moter irpaaugli, prigujo pilna Blaio gry
ia. Pasakyk t pat visiems: mokytojui, kaimynams, mano drau
gams, ir suinosi, k jie apie tave galvoja. Viena toki bgli ei
ma: vyras, mona ir dvi maamets dukros jau dvi savaites
gyvena Telksnio sodyboje.
I tolimj krat grta alio tremtiniai laukins sys,
antys, gulbs ir suka lizdus. Pakalbti apie bei t iek tiek
apie rezultatus, apie perspektyvas, apie kolektyvo nari santy
kius ar panaiai jis galt ir be jokio pasirengimo.
 2.2.3. Po vienari sakinio dali prie apibendrinamj
od (visi, viskas, visa (tai), visur, visada ir pan.) raomas brk
nys, pvz.:
Gimines, kaimynus, draugus, iaip pastamus visus su
vadino paminti graios sukakties. Rgtu ir saldu, gera ir bloga,
maa ir daug viskas iame pirmavaizdyje yra tas pat. Jo pas
lius, gyvulius, padargus ar pastatus visa tai bet kada galjo
sunaikinti nelaims.

2.3. Payminiai
2.3.1. Iplstinis derinamasis payminys po paymimojo
odio iskiriamas kableliais, pvz.:
Stal, irikiuot palei sien, turjo pakakti visiems. Jis turjo
skrynel, piln preki. Nelegalius reklaminius renginius, pasta
tytus be leidimo, imontavo bendrovs darbininkai.
P a s t a b o s . 1. Prie paymimj daiktavard einantis derinamasis
payminys neskiriamas, pvz.: Irikiuot palei sien stal turjo pakakti
visiems. Prie akis plytjo storu sniego sluoksniu apkloti laukai. Blykiai
geltona saul i lto slpsi u horizonto linijos.
2. Neskiriamas po paymimojo odio einantis nederinamasis pay
minys, ireiktas prielinksnine konstrukcija, nagininku, padalyvine o
di grupe arba prasidedantis odiais tema, antrate, pavadinimu, pvz.:
Jis irjo medius be lap ir galvojo apie vasaros alum. Pasirod ka
reiviai aliomis beretmis. Gerai buvo vertinti mokytoj nuopelnai aukl
jant jaunj kart. Klasje vyko diskusija tema Kaip bti savarankikam .
Straipsnis antrate Miesto jubiliej pasitinkant buvo ispausdintas pir
mame puslapyje. Yra deimt kaim pavadinimu Paber.
2.3.2. Du ar daugiau neiplst ir (ar) iplst derinam
j paymini ir nederinamieji payminiai, einantys kartu su
derinamaisiais, po paymimojo odio yra iskiriami kable
liais (arba brkniais), pvz.:
Suolai, pajuod, nevars, jo pagal sienas, o viduryje stov
jo didelis stalas. Ir Ona, didel, stambi, kaulta, ijo glbiu mal
k neina. Baigia sudilti birelis, kontrastingas, kartais kartas ir
gerokai drgnas. Ankstyvo rudens vakarais, giedrais, be vjo, pa
sigirsdavo vasar primenantis iog irpesys. vid jo nepa
stamas vyras, nedidelio gio, gunkteljs, ir tyliai pasisveikino.
 Praslinko kovas altas, snieguotas. Atjo liepa ilta, be
didesni vj, retais lietumis /r atne visiems ramyb.
2.3.3. Po paymimojo odio einantis iplstas priedlis
be jungiamojo odio yra iskiriamas kableliais, pvz.:
Pirmas atjo Jonas Augutis, Povilo snus. mano tvas,
kartas mogus, paliep upyks imesti j pro duris. Niekas nesi
tikjo, kad Arnas, tas vis pajuokiamas ir stumdomas Arnas,
pasielgs taip garbingai.
P a s t a b a . Prie paymimj daiktavard einantis priedlis neskiria
mas, pvz.: Ms kaimynas Stanislovas kruopiai priirjo visus aplink
nam auganius medelius.
2.3.4. Priedliai sujungiamj paskirt turiniais odiais
ypa, arba, vadinamasis, labiausiai, daugiausia, daniausiai, grei
iausiai, kaip antai, kaip, tai yra, btent ir kt. iskiriami kable
liais, pvz.:
Toliau bus pltojama socialins prieiros, ypa socialins
rpybos, sistema. Bet prie tai j vaidila, arba burtininkas, kiek
vieno valgio gabaliuk meta po stalu. Senoji oda, vadinamoji
alio inara, pasilieka prie medio. Kakas, greiiausiai Did-
kuvien, jo i gretimo kambarlio. Kai kurie gyvuliai, kaip an
tai uo, tiesiog stebina savo prieraiumu. Tik vienas klausytojas,
btent Vincas, pasiliko salje. Subjektins teiss, tai yra savinin
ko teiss valdyti turt, juo naudotis ir disponuoti, gali bti pa
eistos.
Taip skiriami ir priedliai su jungiamj paskirt turiniu
terpiniu, tik kablelis raomas ir po terpinio, pvz.: Kurie ne
kurie paukiai, pavyzdiui, balandiai, mogui i dalies nau
dingi. Kai kurie paukiai, sakykime, juodvarniai, perti prade
da dar sniegui nenutirpus.
2.3.5. Iplstas payminys ar priedlis arba du ar dau
giau neiplst paymini ar priedli, einani prie var
diu ireikt paymimj od, yra iskiriami kableliais, pvz.:
Atlaidus kit silpnybms, jis buvo grietas ir reiklus sau. Auk
tas ir ilas, jis buvo panaus senovs kriv. Juodais garbanotais
plaukais, vitriomis rudomis akimis, ji atrod kaip igon. Na
gingas kalvis, jis niekada nelikdavo be udarbio. Stipruolis,
vikruolis, jis per fizinio lavinimo pamokas mokytojo buvo tik gi
riamas.
 2.4. terpiniai
2.4.1. terpinys iskiriamas kableliais, labiau pabriami
terpiniai brkniais, pvz.:
Laim, n vieno mogaus tarpdury nebuvo, nes visus, matyt,
sutrauk vid kalbtojas. A, deja, konferencij negalsiu at
vykti. Kriktatvis, tik pamanyk, kumeliuk dovanojo. Per gerai,
sakau gi, manai apie kaimynus. A emiau u vitas netpiau,
nors su ereliais, ties pasakius, niekuomet nebuvau ikils. Be
keli smalsautoj, vykio vietoje greitai nieko nebeliko. Iskyrus
parod ivykus kio ministr, kiti Vyriausybs nariai posdyje
dalyvavo.
Vienur odio i burnos negaljai itraukti, o kitur atvirk
iai mons mus sutikdavo iskstomis rankomis. I ms
nra tikkite n vieno, kuris linkt jums neskms.
2.4.2. Papildomas pastabas reikiantys terpiniai (vadi
namieji spraudai) iskiriami skliausteliais arba brkniais,
pvz.:
Jam graus tas paltas, lyg ydintys (na, kaip jie ten vadinasi,
kur mike auga), lyg ydintys viriai. Pareignas per 15 darbo
dien surenka btin informacij ir nustato, ar tikslinga pray
m tenkinti (jo netenkinti). Laboratorijos steigjas yra Muitins
departamentasprie Lietuvos Respublikos finans ministerijos (to
liau Muitins departamentas). Tariamoji nuosaka turi vienti
sines ir sudtines formas (r. 940, 951955). Atsistojusi prie
ma veidroduk didysis jau vakar su kraiiu ivetas Sal-
teikius Grt dar kart susiukuoja plaukus.

2.5. Kreipiniai
2.5.1. Kreipinys, vienas ar su priklausomais odiais, i
skiriamas kableliais, pvz.:
Dde, ar namie esi? igirdo Gugis. Bus, mama, kitoks
gyvenimas viesesnis, lengvesnis. it tavo broji, Juozapai! sk,
karvute, sk, margoji, ali ol. Atleiskite, ponia Liucija, kad
taip netiktai pas jus sibraunu. Okit, alios puys, okit, auk
tos puys, tiems, kur ilsisi prie js koj. Labai sielojuosi, mano
mieloji, geroji sesute, dl tave itikusios neskms.
2 5 2 ^Kreipinys iskiriamas kartu su antrojo asmens var
diais tu, j s , jei jie yra sutap su kreipiniu ir sakinyje negali
eiti veiksniu, pvz.:
Tai kur, beirdi tu, eiti man?! O kas, tingine tu, leido tau! Jau
kito tokio, tu mano katinli, niekur nerasiau. Js skrynels, js
margosios, daugiau js nedangstysiu.

2.6. Prijungiamieji sakiniai

2.6.1. alutinis prijungiamojo sakinio dmuo iskiriamas
kableliais, pvz.:
Jam be galo rpjo, kad viskas bt padaryta laiku ir gerai.
Atiduok, kas mano. Bk toks, koks nori kitiems rodytis. Kieno
burna karti, tam ir medus nesaldu. Jis inojo, apie k kalbti
susirinkusiesiems, ir triukmas tuoj pat nurimo. Vyras, kuris s
djo su kunigu pirmoje eilje, pradjo ploti. Pamats, kad a sau
sas kaip akalys, milinas tk piktai atgal. Jau trys dienos, kai
nieko nevalgme. Nedidelis mikelis, per kur vingiavo siauras
keliukas, glaudsi prie plaios ups. I kur pasirod ie pusnuo
giai mons, niekaip negaljo suprasti.
2.6.2. I vieno prijungiamojo odio sudarytas alutinis
dmuo skiriamas kableliu (kai j norima pabrti brk
niu), jei eina sakinio ar jo dmens pradioje, pvz.:
Draugas band paaikinti, kad is sapnas kitoks. Koks, jis
negaljo pasakyti.
Visiems buvo aiku, kad darbus reikia tutuojau sustabdyti.
Kaip, n vienas i susirinkusij neinojo.
Misionierius i kaimelio ivyko jau prie ger savait, o kur
vieni dievai ino.
2.6.3. alutinis dmuo iskiriamas kartu su j pabrian
iais ar aikinaniais odiais arba odi junginiais ypa,
nebent, juoba, juolab, ju o labiau, tuo labiau, btent, vis tiek, tai
y r a , pvz.:
 Bematant sukilo piktols, ypa kur rugiai buvo iut. Re
montas netrukus atsipirks, juolab kad sal nuomosime. iro
vai nenuobodiavo, juo labiau kad rezultatas ne kart buvo ly
gus. Tokie mons bando sitvirtinti silpnose bendrijose, btent
kur nra iniciatyvi moni ir darnios nari veiklos. Jis banke
pasirodydavo prie pat darbo pabaig, tai yra kai darbuotojai
bdavo labiausiai usim. Ieik, vis tiek kas tu bsi, ir pasi
rodyk.
2.6.4. Vienariai alutiniai prijungiamojo sakinio dme
nys, sujungti kartojamais sudedamaisiais ar skiriamaisiais
jungtukais ir... ir, ar... ar, arba... arba, nei... nei , atskiriami pra
dedant antruoju, kartojamuoju, jungtuku, pvz.:
Tiesiog gera, kad sdi prie lauo ir kad kvepia uviene, ir kad
visi tave laiko draugu. Specialij priemoni imamasi, kai nu
matoma lijundra ar kai ima alti po atlydio, ar kai keliai smar
kiai upustyti. Tokiose eimose tvai nesirpina, k vaikai valgys
nei kuo apsirengs, nei kaip mokykl lankys, nei kaip gyvens mo
kykl baig.
P a s t a b a . Vienariai alutiniai dmenys, sujungti nekartojamais
sudedamaisiais ar skiriamaisiais jungtukais ir, ar, arba, nei, neatskiriami,
pvz.: Reikia isiaikinti, koks turto mokestis ir kokia jo dalis yra neapmo
kestinama. Komisija turs nustatyti, kam buvo imoktos los arba kur jos
dingo, jei nebuvo niekam mokta. Niekam nerpjo, kur jos ivaiavo nei
kada gr.

2.7. Sujungiamieji sakiniai

2.7.1. Sujungiamj sakini dmenys, susieti prieinamai
siais ir paremiamaisiais jungtukais a r j paskirt turiniais
odiais o, bet, taiau, tik (ta i), vis dlto, utat (ai), tad, todl ir
kt. arba jungtuk ir jungiamj odi samplaikomis o vis
dlto, bet vis dlto, bet utat ir kt., yra atskiriami kableliu, pvz.:
Sietynas jau auktai ikilo, o Aurins vis dar nematyti. A n
tanukas dar nesiliauja prayti, bet senel medaus vis duoti neno
ri. Ir treias brolis sak eisis grumtis, taiau visi j ijuok. Visi
vrys ijo darbo dirbti, tiktai kurmis atsiliko. Pdyti nesupdys,
vis dlto ienas gyvuliams bus nebe toks. Vakarais dd Jokbas
bijojo nakvoti troboj, tad pasims reikalingiausi mant trauk
davo bulvi duobi link. Jis vis ryt tysojo, njo darb, todl
man ir pikta buvo.
Jam, regis, reikt tylti kaip emei, o vis dlto nesugnita,
kelia galv. Nelengva apsisprsti, bet vis dlto yra puiku turti
galimyb iek tiek pristabdyti laiko tkm.
Labai iplsti, kableliais skiriam dali turintys dmenys
atskiriami kabliatakiu, pvz.: Kad vanduo neualt, aniukas
turjo beveik be poilsio plaukyti; bet po kiekvienos nakties plo
tas, kur jis plaukiojo, jo vis mayn ir mayn.
2.1.2. Sujungiamj sakini dmenys, sujungti kartoja
mais sudedamaisiais jungtukais ar j paskirt turiniais o
diais ir... ir, nei... nei, ia... ia ir kt. arba kartojamais skiria
maisiais jungtukais arba... arba, ar... ar, yra atskiriami kable
liais, pvz.:
Ir eina kupinos darb dienos, ir slenka naktys, pilnos ilgesio
ir svajoni. Nei ug pakilusi jo nenuplov, nei em neprasivr
ir jo nepasim. ia vakaras tuoj, ia bulvi dar neprikasta, ia
ol kiaulms dar nesukapota. ryt ir saul viesesn, ir pauk
teliai kitaip iulba.
A r jam galva pasilpo, ar jis i tikro ventasis. Arba kiem
tegu pasausina, arba gerus batus duokite.

2.8. Bejungtukiai sakiniai

2.8.1. Bejungtuki sakini dmenys atskiriami kableliu,
kabliatakiu, brkniu ar dvitakiu. Reikiant ivardijim,
gretinim, prieprie paprastai vartojami kablelis ar kab
liatakis (a), reikiant apibendrinim, slyg, laik, nuolai
d, neatitikim daniau vartojamas brknys (b), reikiant
aikinim, prieast ir pasekm dvitakis ar brknys (c),
pvz.:
a) Veltui meldi auros, mirta balsas maldos, vien gailios tau
aaros krinta. Dienos trumpos, vakarai ilgi, darbo jokio nra,
valgyti nra ko. Ylos maie nepaslpsi, monms lp neuiaup
si. Sakyti daug, klausyti nra ko. Ankstyvasis dantis rakinja, v
lyvasis akis kraptinja.
Staug prie bd pririti unys, tvartuose klaikiai maurojo
galvijai; vir trob irparko medi skraid gaisro apviestos var
nos, blaksi karveliai.
b) Kelias iklampotas, glynai nesuksti ir neapsodinti, gy
vatvors neapkarpytos visur apsileidimas, netvarka, nevara.
Tepk ml medum vis tiek mlu dvokia. Saukiu niekas
neatsako. Ryt anksti ponas nori vaiuoti sveius jo gerj
arkli nra.
c) Kumeliukas buvo tikrai graus gyvullis: balta Vilnel klo
jo vis kn, uodegos plaukas vijosi ilko mazgeliais. Tu kalbi
teisingai: mano kaln gali kopti tiktai skaidrs kaip kritolas
mons. Tu nueik ir eimininkui pasakyk: darbininkai nevalgo
itokio jovalo.
Jo rankos lyg titnagas neima j nei altis, nei kartis, nei
drgm. Pagailo jam senuts toks susirpins buvo jos veidas.
Elena gro ramesn tvas tebemiegojo. A bijau it tavo kurt
leisk man su ryktuke jiems ukirsti.
2.8.2. Sudtinio bejungtukio sakinio dmens atitikmeniu
einantys teigimo, neigimo, sutikimo ir kit panai reikmi
odiai (taip, ne, gerai, nieko, kaip, k ir pan.) atskiriami kab
leliu, pvz.:
Ne, a neateisiu. Taip, a sutinku. Gerai, sutinku su tavo pa
silymu. Nieko, paverks ir apsipras. K, negi tu neinojai?!

2.9. enklai sakinio gale

2.9.1. Sakinio gale raomas takas, klaustukas, auktu
kas arba daugtakis; enklo pasirinkim lemia sakinio pras
m ir intonacija, pvz.:
Mikas gdiai vokia, puels sibuoja lyg marios, any
tos nubartos. Paukio niekur jokio ne tik neigirsi, bet ir nepa
matysi.
Kas greiiau lekia: varna ar dviratis? O gal teiktumeis pasa
kyti, kada mogus dar tai, k norjo? Pone Antanai, tamsta
vaiuosi su manim? Paskolinsi man pinig, a?
 Bry, lygiuok! Vaikine, irk, prie mane neagituok! Lai
mingai jums naujoje vietoje!
Dl moguio liemens bdos nebuvo: sutais Barbora telos
keturkamp, vid djo obuoli, razin, pabarst cinamonu ir...
Man irdin topteljo, kad nebegr...
P a s t a b a . Po antratini sakini takas neraomas, pvz.:
Laukiniai paukiai jau grta
Kiauro maio nepripilsi
Paveldo tvarkytos reglament rengimo taisykls
2.9.2. Kabutmis skiriamos tiesiogins kalbos ir citatos
sakinio galo enklai raomi prie udaromsias kabutes, pvz.:
j pairj mons sakydavo: Kokia grai ir maloni mer
gait.
Ciceronas sak: angai reikia kuo daugiau svarumo ir kuo
maiau spindesio.
iandien klausia mans: Kur buvai?
Lengva pasakyti: Kirsk sau...
Jis dar maas, bdavo, vaikioja paskui mane ir vis prao:
Terese, uog! Teresyte, uog!

2.10. Tiesiogin kalba

2.10.1. Tiesiogin kalba skiriama brkniais arba kabu
tmis. Jei prie tiesiogin kalb yra vadini odi, po j prie
tiesiogin kalb raomas dvitakis. Tiesiogin kalba prade
dama didija raide.
2.10.2. Brkniu skiriama tiesiogin kalba pradedama
rayti i naujos eiluts, pvz.:
Vaikai m mtyti vanden duon ir grdus, o jauniausias
suuko:
tai kita gulb!
Antanukas labai nort t gerj kikut pamatyti, bet nei
no, kur jis gyvena.
Bobule, o kur dabar kikutis gyvena?
2.10.3. Brkniais skiriamos dialogo kalbos kiekvieno vei
kjo odiai pradedami rayti i naujos eiluts, pvz.:
 K ia js urate?
Ar kas negerai?
Esu Milaius, o js sskait irate Milakniui...
Atsipraau!.. Pataisysim.
2.10.4. Kabutmis skiriama tiesiogin kalba po vadini
odi raoma toje paioje eilutje, pvz.:
Jonelis verkdamas pasak: Daugiau a neisiu darel.
Vaikas nutvr j u rankos, neleidia irprao: Tti, pasiimk
mane. A tikrai klausysiu tavs ir vienas niekur neisiu.
2.10.5. Jei perpasakojamas dialogas, tarp kabutmis ski
riamos dviej veikj kalbos raomi brkniai, pvz.:
Su motina pasiliks Kazys klausinjo maloniai: Be nerei
kalauji ko, motule? Dkui, mano Kazeli, nieko nereikia...
Pasilik sau... viskman atiduodi! Eikime, sako, mo
tule, a knyg nupirksiu. Nereikia, vaikeli... maai bema
tau. Motule, a tau akinius nupirksiu.
2.10.6. Po tiesiogins kalbos esantys arba tiesiogin kal
b siterp autoriaus odiai pradedami maja raide. Tie
siogin kalba nuo j skiriama brkniais, kurie raomi po
kit sakiniui reikaling enkl: prie autoriaus odius brk
nys raomas po kablelio, auktuko, klaustuko, daugtakio;
po autoriaus odi prie tiesiogins kalbos tsin po kab
lelio, tako, dvitakio, pvz.:
Na, tik sakyk greiiau, ragino Antanas.
Martynai, kinkykite! pasigirsta Viliaus balsas i kam
bario.
Kaipgi a tau akis dmiau? nesuprato Baltaragis.
Mykoliuk, a iteku... pagaliau tar Severija.
Bet, kalbjo jis, dar lieka plati dirva privaiai inicia
tyvai.
Nusiramink, ramino vyrai. Mes tau nieko bloga
nepadarysime.
Teisyb, pritar Lankutien ir pasiteiravo: O Vilko
Martynas?
2.10.7. Kai tiesiogin kalba eina prie autoriaus odius
ir yra skiriama kabutmis, jos galo enklai (auktukas, klaus-
tukas, daugtakis) raomi prie udaromsias kabutes, o kab
lelis po kabui, pvz.:
Kur jis galjo ieiti? Toki nakt! lyg ir stebisi motina,
bet irdies gilumoje ji ino.
Ar neims lyti? pagalvojo Zenonas.
K a jai dabar sakysiu?.. kvarino Vasar kyri mintis.
Kaip ir mano uovien, pagalvojo Grt, bet ji saugojo-
si tai pasakyti.

2.11. Citatos
2.11.1. Citatos iskiriamos kabutmis. Kai citatos iski
riamos riftu ar kitokiu grafiniu bdu, kabuts gali bti ne
raomos^
2.11.2. Kai citat sudaro atskiras sakinys ar keli sakiniai,
po vadini odi dedamas dvitakis, o citata paprastai ra
oma toje paioje eilutje; ilgesn citata gali bti pradedama
i naujos pastraipos, pvz.:
Dar Aristotelis ra: Retorika apima visas mogaus gyveni
mo sritis.
Apie perdt kuklum pasakyta taip: Jei esi nekompeten
tingas ar nepasiruos, kaip sakaisi, kam eini kalbti? O jei tas
netiesa, kam pradti savo kalb melu?
tai koks gyvas kvieslio paveikslas:
Savaits viduryje namus atjojo kvieslys kviesti vestuves.
Arklio galva ir jo paties skrybl buvo ipuota margais kaspi
nais. <... > Jis sustojo vidury aslos sitemps, kaip kareivis ri
kiuotje, pakl rank ir pakrat lazd, ant kurios suplevsavo
kaspinai ir rtos ir sutilindiavo varpelis.
2.11.3. Po citat esantys ir jas siterp autoriaus odiai
raomi taip kaip autoriaus odiai prie tiesiogins kalbos (r.
2.10.6.), pvz.:
Stinga iraikos priemons, vartok tarmyb, sak Rygi
ki Jonas.
Ar visuomet vaizdingas odis geriau u neutral ? svars
tydamas odi vartosenos tikslingum klausia J. Pikilingis.
 Pareina namo, toliau rao skaitytoja, ir prasdi vis
laik prie televizoriaus.
2.11.4. Cituojamas eiliuotos kalbos posmas raomas i
naujos pastraipos ir be kabui arba su kabutmis toje pa
ioje eilutje (eilui ir posm pabaiga ymima pasviraisiais
brkniais), pvz.:
Mikinio kryboje plazda gyva odi dvasia, atklydusi i liau
dies dain:
Kur mikeliai, pakvip sakais,
Kur takeliai takai,
Skersai iilgai iminti...
Eilratyje kontrasto principu gretinami vaizdai subtiliai per
teikia kontekst: Ar tai tu, ar maa kregdut, / A nt pavasario
delno nutpus, / Suiaukjai linksma, lengvut / Nuskridai,
pamojus sparnais.
2.11.5. Citata, sudaranti autoriaus sakinio dal, raoma
toje paioje eilutje ir pradedama maja raide, pvz.:
Pasakymas patraukti kaltinamuoju, vartojamas Baudia
mojo proceso kodekse, vertinamas kaip specifinis teiss kalbos
pasakymas. Apie vietimo staig pavadinimus taisykli 1 punk
te pasakyta, kad juose reikia vengti nebtinos informacijos.

j-3/' Pasirenkamosios skyrybos taisykls

Pasirenkamosios skyrybos taisyklse idstyti atvejai, ku
riais skyrybos enklai neprivalomi, bet gali bti vartojami ra
aniojo nuoira prasminiams ir stilistiniams atspalviams nu
rodyti ar parykinti. Pavyzdiuose suskliaustas enklas reikia,
kad jis ia gali bti raomas arba neraomas.

3.1. Vienars sakinio dalys

3.1.1, Greta pavartoti artimos reikms ar kartojamieji
odiai skiriami kableliu, jei suprantami kaip vienars sa
kinio dalys, neskiriami, jei laikomi samplaikomis, pvz.:
 Sprogsta(,) skleidiasi alyv iedai. Sukaitau(y) subuvau vi
sa, kol duon pakepiau. nara (,) murma altos bangos amin
legend. Giliai(y) giliai smon strigo man tie odiai. mo-
gau(y) mogau, ir irdies tu neturi.
3.1.2. Payminiai prie paymimj od, nurodantys ne
vieno pagrindo poymius, bet raaniojo laikomi lygiaveriais,
gali bti atskiriami kableliais kaip vienariai, pvz.:
Tirtas (, ) murzinas prakaitas bgo jo smilkiniais. Prieais su
judjo auktas(,) storas mogus. Stovdamas po mediu, sii
rjo} kad tai didel ,) palinkusiomis akomis egl. Kiaurai ve
riantis (y) altas vjas varyte var kambar.

3.2. Aikinamosios sakinio dalys

3.2.1. Vienavards sakinio dalys be jungiamj odi gali
bti iskiriamos kableliais, jei norima parodyti aikinamj
j paskirt, pvz.:
Suopis mielai nusispjaut ia pat,) sau po kojomis (,) ir i
eit. Labai anksti (y) dar prie sauls tekjim(y)Veronika vilg
teljo laikroduk ir paoko. Rudas (,) lyg nudaytas (,) pakelei
vio veidas gerokai isiskyr i viesi iaurs alies gyventoj vei
d. Jis tyliai(,) lyg smokslininkas (,) pakudjo man aus.
itokie apyniai(,) be lap ir auksini spurgui) n i tolo ne
primin vasar matytos namo galo puomenos. Malonus gyvu-
liukas(y) velnaus garbanoto plauko(y) tupjo kampe ir baik
iai irjo mus.
Nieko kita (y) kaip tikprisipainti(f) jam nebeliko. Niekas ki
tas (,) kaip tik grikiai(,) ten neaugo.
Sskrydis vyks Taurags apskrityje(y) ilals rajone(y) Lau
kuvos miestelyje(,) jau po savaits. Susitikimas vyko birelio
1 dien (y) pirmadien,) po piet (,) nedideliame pajrio mieste-
lyje.
P a s t a b a . Kilmininkais nusakyta vieta ar laikas raomi be skyrybos
enkl, pvz.: Gim Taurags apskrities ilals rajono Laukuvos miestelyje
(r. 2.1.1 2 pastab).
 3.2.2. Vienavard sakinio dalis arba iskiriama, jeigu su
prantama kaip papildymas, arba atskiriama, jeigu supranta
ma kaip vienar, pvz.:
Jam, ne kam kitam(,) dauguma ms klass mergaii steng
davosi patikti. Tik tu, ne bet kas i ms(,) gali padti karaliui
dukter atgauti. altiniai i X V I amiaus, net i vlesni laik(,)
tai patvirtina. Ekonomika, kartu ir bank veiklai,) paeng
priek.
3.2.3. Tarp apibendrinamojo odio ir j aikinani saki
nio dali terpus jungiamj od, po pastarojo gali bti rao
mas dvitakis (reiau brknys), jei norima parykinti ivar
dijim, pvz.:
Visi ms baltmikio mediai, btent(:) beras, epu, uo
las, uosis, liepa ir kiti, iem ali lap netenka. Ms krato
spygliuoi mikuose daniausiai auga tik dvi medi rys, b
tent (:) egls ir puys. Program atliko nepriekaitingai, taiyra(:)
tiksliai, laisvai, iraikingai, ir aren paliko tikdamiesi gero ver
tinimo. Naminiai gyvuliai, kaip antai(:) arklys, karv, avis, kiaul
ir kiti, labai naudingi mogui. grysta kasdieniai darbai, btent
() liuobti gyvulius, lesinti vitas, kurti krosn, ir norisi bent die
n atsipsti.

3.3. Dalyvins, pusdalyvins, padalyvins

aplinkybs
Iplsta dalyvin, pusdalyvin ar padalyvin aplinkyb ar
ba dvi ir daugiau neiplst aplinkybi gali bti iskiriamos
kableliais, jei norima irykinti j prasmin ir intonacin sa
varankikum, pvz.:
Ijusi i mokyklos(,) direktor stabteljo. Atjs mokykl ir
nerads Juozaplio(,) Mik negali paslpti savo lidesio. Einant
didiuoju viekeliu pro beuankanius tvenkinius),) galima pa
matyti kakada didelio dvaro liekanas. A net vardus jiems su-
galvojau(,) sddamas prirkytame kambaryje. Liuc valgoma
jame deng stal, bet(,) igirdusi svei),) tuoj ibgo jo pasitikti.
Jis pajuto, kad(,) tvinksint irdiai(,) lyg adatlmis bado pirt
galiukus. js ir nusivilks (,) sveias prisdo ant suolo krato.
Lyjant ar sningant(,) nemalonu keliauti.

3.4. Payminiai
3.4.1. Aplinkybin atspalv turintis iplstas derinamasis
payminys arba du ar keli neiplsti derinamieji payminiai
prie daiktavardiu ireikt paymimj od arba nederi
namasis payminys prie daiktavardiu ireikt paymim
j od gali bti iskiriamas kableliais, jei norima pabrti
payminio prasmin ir intonacin savarankikum, pvz.:
Niekieno neatpaintas(,) vienuolis laimingai pasiek centri
n aikt. Vis nuvelgiamas koridoriuje, patylomis apkalbamas
bendroje virtuvje(,) Vytas negaljo ramiai jaustis net tarp arti
miausi moni. Plepus, bet gudrus irslidus(,) kaimynas man
visai nekl pasitikjimo. Raudonomis nuo nemigos akimis(,)
inspekcijos virininkas neatrod nusiteiks iandien sprsti bent
kiek rimtesnius klausimus.
3.4.2. Neiplstas derinamasis ar nederinamasis paymi
nys, paymintis vardiu ireikt sakinio dal, gali bti i
skiriamas kableliais, jei norima pabrti jo prasmin ir into
nacin savarankikum, arba brkniais, jei norima pabrti
aikinim, pvz.:
Bet jam(,) mokytam(,) ten rodytis netinka. iriu j(,) di-
del(,) ir griuosi. Jie(,) jauni(,) neturjo tokio patyrimo. Ji(,) su
kasytmis(,) atrod pajaunjusi vos ne deimia met. Jaunas(,)
a biau daug greiiau tai atliks. Moterys buvo pasipiktinusios
tuo, kad jos () jaunos ( ) yra i darbo atleidiamos, o pensi-
ninks paliekamos.
3.4.3. Iplstas nederinamasis payminys po paymimojo
odio gali bti iskiriamas kableliais arba reiau brkniais,
jei norima pabrti jo prasmin ir intonacin savarankiku
m ar aikinim, pvz.:
Jis(,) be juod s(,) atrod visai neatpastamas. Darius,)
raudona ir skaudania ausimi(,) tik ir tegalvojo, kaip atkeryti
u tok paeminim. Jos () dryuotais sijonais () neisiskyr
i kit tautikais drabuiais pasipuousi dalyvi.
P a s t a b a . Nederinamieji payminiai, prasidedantys odiais tema,
antrate, pavadinimu, neskiriami, pvz.: Vyko diskusija tema Kaip bti sa
varankikam (r. 2.3.1 2 pastab).
3.4.4. Su dalelytmis nors ir, kad ir, dar (ir), tegu, irgi, kaip
ir pan. einantys payminiai a r priedliai gali bti iskiriami
kableliais, jei norima parodyti j prasmin ir intonacin sa
varankikum, pvz.:
Vis keli(,) nors irprimutas(,) vilkas ne ant nugaros la
p. Tegu be sveikatos (,) menkam savo gyvenimui Jokbas usi
dirbs pats. Pastogj) nors irmaa(,) jau buvo uleista pabgli
vaikams. Mediai(,) kad ir su aliais lapeliais(,) dar nedvelk
tikra pavasario gaivum. Kaip vyresnis ir gudresnis(,) brolis lie
p man tylti ir toliau dirbti savo darb. Kad ir mokytojas(,) Ka
zimieras neitvr neuriks ant vaik, besityiojani i patik
laus unyio.
3.4.5. Lyginamieji nederinamieji payminiai, prasidedan
tys odiais didumo, auktumo, ilgumo ir kt., po paymimojo
odio gali bti iskiriami, jei norima irykinti j prasmin
ir intonacin savarankikum, pvz.:
Nykio nagu(,) didumo sulig geru kaueliui,) nukabino pri
lipus grumstel. Vanduo atiteka i upelio bgdamas imrytu ur
vui,) auktumo maiausia sulig mogum.Tarp kaln margavo
puikus pylimas(,) ilgumo per kelias mylias.
3.4.6. Po vardi bet kas, kas nors, visi, kiti, kas, kain kas
ir pan. pavartotas bdvardis ar dalyvis su priklausomais o
diais ar be j gali bti iskiriamas, jei norima parodyti ai
kinamj jo paskirt, pvz.:
Kain kas (,) truput drsesnis (,) kteljo nepatenkintu bal
su. Bet kas(,) norintis imokti daugiau(,) gali naudotis iomis
programomis. Visiems(,) atsakiusiems klausimyni,) siunia
me uduotis. Bet kas(,) norintis(,) negali suinoti asmens duo
men. Kiti(,) atjusieji,) neskubdami susdo u stal. Ateis
kas(,) nepraytas(,) ir sugriaus visk.
 3.4.7. Artimos nederinamiesiems payminiams odi gru
ps, prasidedanios vardu, pavarde, pravarde, gali bti iski
riamos norint parodyti j intonacin savarankikum, pvz.:
Jis pasirod labai panaus buvus kaimyn (,) vardu Kazys.
Jo sesuo iteka u vyrikio (,) pavarde Vilkas (,) ir ivaiuoja
kit miest. Susitiko su klass draugui,) pravarde Skiauter. Vie
name sodiuje gyveno neturtlis mogus(,) vardu Petras Banys.
3.4.8. Neiplstas po paymimojo odio einantis pried
lis gali bti iskiriamas, jei norima parodyti jo aikinamj
paskirt ir intonacin savarankikum, pvz.:
Mesi,) vaikigaliaii,) bgdavome paskui j iraukdavom. Jis(,)
nalys,) uaugino tris vaikus, o ia eima su vienu nesusitvarko.
Kaimynasi,) boksininkas,) nra n vieno kepteljs, o tie it
sliai mojuoja kumiais menkiausia proga. Mediai(,) gali-
nai(,) susipyn akomis auktybse.
3.4.9. Neiplstas ar iplstas priedlis, einantis po pay
mimojo odio, gali bti iskiriamas brkniais, jei norima
pabrti aikinim, arba atskiriamas brkniu nuo paymi
mojo odio, jei norima parodyti tapatum, pvz.:
Prie apskritojo stalo buvo pakviesti ir didiausio lenktyninin
k prieo policijos () vadai. Informuojame, kad Jungtini
Taut Ekonomins ir Socialins Tarybos, tiksliau, jos padalinio
Geografini pavadinim ekspert grups () veikloje nuo
1992 m. dalyvauja ir Lietuvos ekspertai. Ir aitvaras padangi
irgas () atne mane prie tavo slenksio.

3.5. Lyginamieji posakiai

Lyginamieji posakiai, prisijung prie bdvardikj var
di toks (-ia), itoks (-ia), koks (-ia), kitoks (-ia) ir pan., taip
pat prie vardini prieveiksmi taip, kitaip, tiek ir pan., gali
bti iskiriami, jei norima parodyti j prasmin ir intonacin
savarankikum, pvz.:
Naujasis skyriaus vadovas nra toks demokratikas (,) kaip
ankstesnysis(,) ir maiau bendrauja su pavaldiniais. Nuolatos
pabriamos tokios vertybs (,) kaip atsakomyb, darbtumas. Jis
uaugo toks pat auktas (,) kaip ir kiti broliai. Martynas nuo pat
pirmos klass buvo kitoks (,) negu visi kiti vaikai. Maniau, kad
tu ito valgio negalsi taip pataisyti(,) kaip mano virjas. Jis ne
nuplauks tiek(,) kiek a.

3.6. terpiniai
3.6.1. terpinys gali bti iskiriamas kartu su jungtuku,
jei norima pabrti j prasmin ir intonacin vienum, pvz.:
Jis buvo girdjs ir daug geresni pastab, taiau (,) keistas
dalykas, tos pastabos jo netikindavo, o Aukss odiai nejuia
paveikdavo. Bet(,) inai, kunige, yra moter, kurios dl t daly
k labai igyvena.
3.6.2. Jei norima suteikti terptin pobd, gali bti
iskiriami odiai ar junginiai, reikiantys poir dalyko
tikrum ir santyk su sakomu turiniu: anaiptol, apskritai, a t
seit, es, gal gale, geriau, greiiausiai, i ties, i tikro, i tikrj,
lyg tyia, konkreiai, konkreiau, m at, palygin ti, pa p ra sta i,
paprasiau, pirm iausia, rasi, iuktu, taigi, tikrai, tikriausiai, tiks
liau, veikiausiai, vis p irm a ir pan., pvz.:
Anaiptol(,) jam apie tai n neprimink. Apskritai(,) auktes
ns kvalifikacijos darbininkai su ta technika gali dirbti. Jis(,) at
seit (,) rytoj dirbs, neturs laiko. Kaimynas (,) es(,) mat kak
vaiktant nakt apie sodyb. A(,) gal gale(,) nutrauksiu tas pa
tyias! Bet kas jis arba(,) geriau (,) koks jis, to a tiksliai negal
jau pasakyti. Vyriausybpritar ms projektui ir(,) greiiausiai(,)
skirs l. Ir tada(,) lyg tyia (,) i kambario ijo motina. Nors
gamta ia atiauri, bet kratas (,) i ties(,) pasirod graus. Mat(,)
neklauso snelis motinos, ir k tu padarysi. Jono skola (,) paly-
ginti(,) nedidel. Bet js(,) iuktu (,) niekam neprasitarkit. Tai-
gi(,) Vyriausyb savo nutarimu pakeit moni apmokestinim.
Tikrai (,) negaljo jis taip pasielgti. Klasifikavimas, arba(,) tiks-
liau(',) klasifikavimo bdai, pedagoginje literatroje apm ben
dresnius metodus. Vis pirma (,) reikia pasakyti, kad reisieriai,
dailininkai ir muzikantai turi apie daug k pagalvoti.
 3.7. Kreipiniai
Kreipinys gali bti iskiriamas kartu su antrojo asmens
vardiu tu, js, galiniu eiti sakinio veiksniu, jei abu jie pasa
komi vientisa intonacija, pvz.:
Js(,) gerbiamieji, leidimus gausite vliau. Dink, tu nenau
dli, man i aki! (Arba: Dink tu, nenaudli, man i aki!)
P a s t a b a . Apie nuo kreipinio neskiriamus vardius r. 2.5.2.

3.8. Praleidimas
Vietoj praleistos tarinio jungties arba savarankikos sa
kinio dalies gali bti raomas brknys, jei norima parykin
ti praleidim, pvz.:
Gyvenimas mano () vjas palaidas. Prekyba vaistais ()
pelningas verslas visame pasaulyje. Jis () baisus mogus. Mirti
dl savo tautos () amius gyventi su ja. Dukart du () keturi.
Tai () ms vis rpestis. Debatai () tai veikla, padedanti
gyti gdi, kurie labai reikalingi iuolaikinje visuomenje.
Vilniaus universitetui () keturi imtai dvideimtpenkeri me
tai. Jis () dykum ir po kurio laiko grta su laimikiu. Mano
veidas skaistus ir velnus, o tavo () raukli ivagotas.

3.9. Prijungiamieji sakiniai

3.9.1. Tarp alutinio dmens jungtuko (ar kito jungiamo
jo odio) ir prie j einanio sujungiamojo a r prijungiamojo
jungtuko (ar kito jungiamojo odio) gali bti raomas kab
lelis norint parodyti alutinio dmens savarankikum, pvz.:
Reikia pasakyti, kad(,) kai tik kuris i j engia sal, tuoj
visa j gudryb ir dingsta. Labiau patiko Henrikas, kuris(,) kai
supyksta, nutyla ir lyg sau ima vilpauti. Rytoj prane ger or,
todl(,) jei neims niaukstytis, eisime pajr. Bet(,) kai apsiren
giu vyrikai, j vilgsniai bna visai kitokie. Ir(,) kai atrasite,
prayiau man praneti. Todl(,) kai kalbama apie plan derini
m tarp moni, nereikia pamirti skirtingj interes. Kvietim
jis jau senokai buvo atsiunts, taiau(,) kai suinojau vis ties,
atsisakiau minties vaiuoti. A biau js, bet(,) kai suinojau
smulkmenas, atsisakiau ios minties.
3.9.2. alutinis dmuo gali bti neiskiriamas, jei prie j
eina dalelyt, panaikinanti alutinio dmens intonacin sava
rankikum, pvz.:
O is nebelauk(,) n k tas pasakysi,) tr i ii skubjo u
tarti. Neimaniau(,) net k jam patarti(,) ir sutrikusi tyljau. Rei
kia moktij,) ir kaip pasakyti nelaims itiktam mogui.
3.9.3. Po odi vargu, kain prie dalelyt ar, vard kas
bei vardintus prieveiksmius kur, kada ir kt. gali bti raomas
kablelis, jei norima parodyti prijungim, pvz.:
Vargui,) arjis pats ino. Kain(,) ar reikia pasisveikinti? Ka
in (,) kur jis prapuol? Byla turjo ilgai tstis ir kaini,) ar a
biau laimjs...
3.9.4. alutinis dmuo i vieno prijungiamojo odio po
tarinio gali bti skiriamas kableliais, jei norima irykinti jo
prasmin ir intonacin savarankikum, arba brkniais, jei
j norima pabrti, pvz.:
Gars skleid kakas girdtas, bet niekaip nesupratom(,) kas.
Atsakyk kaip mogus () kada?
P a s t a b a . Apie toki odi skyrim sakinio ar jo dmens pra
dioje r. 2.6.2.

3.10. Sujungiamieji sakiniai

3.10.1. Sujungiamojo sakinio dmenys, sujungti nekarto-
jamais jungtukais ir, ar, arba, nei, gali bti atskiriami kable
liu, jei norima parodyti j prasmin ir intonacin savaranki
kum, pvz.:
Ne tiek kryba, kiek kiti dalykai jam rpi(,) ir jis negali atsi
traukti nuo mogaus, sdinio u raomojo stalo. Toli, ten kakur
u kalno, u girios, sugriaud(,) ar gal mums tik taip pasirod.
I kiemo iokdavo riukas (,) arba kat kiemu nuslinkdavo drau
ge su savo eliu. Niekad Auksei jis apie tai neprasitar (,) nei
pats Vasaris, budriai j seks, jokios ivados daryti negaljo.
3.10.2. Ivadiniai sakinio dmenys ir atlikta, ir baigta, ir
nieko, ir galas, ir gana, ir tiek, ir viskas ir pan. gali bti atski
riami kableliu, o j norint pabrti brkniu, pvz.:
ekt skiltuvu titnag, dagtis ybt(,) ir atlikta. Ivaiuoiau
kur negyvenam sal(,) ir baigta. A usidarysiu savo namely -
je(,) ir galas. Nors maai teprineta, bet norisi paragauti to ginta
rinio meduio (,) ir gana. Malnas tiktai sukasi be vjo(,) ir tiek.
Spyn pabuiuosi(,) ir viskas. Supraskit, pervaiuos per js gy
venim su plunksna ar kamera () ir baigta.
Kiriavimas

ifta Kirtis
Jei odis turi ne vien, o du ar daugiau skiemen, tai
kalbdami vien kur jo skiemen irykiname, paprastai tar
dami stipresniu (garsesniu) ir kiek auktesniu balsu negu
kitus. Pavyzdiui, odyje mokykla stipriau pasakome pas
kutin skiemen la. Vieno kurio skiemens irykinimas, stip
resnis itarimas odyje vadinasi k i r t i s . Stipriau ir kiek
auktesniu balsu itartas skiemuo yra k i r i u o t a s .

Jpgl2i Priegaid
Kiekvienas skiemuo turi vien bals ar dvigars. Tas bal
sis ar dvigarsis sudaro skiemens pagrind. Skiemuo, kurio
pagrind sudaro i l g a s i s balsis ar d v i g a r s i s , yra
i 1 g a s i s, o kurio pagrind sudaro t r u m p a s i s balsis,
yra t r u m p a s i s . Pavyzdiui, odio traukinys skiemenys
trau ir nys yra ilgieji, o skiemuo ki trumpasis.
Kiriuoti ilgieji lietuvi kalbos skiemenys tariami nevie
nodai. Pavyzdiui, vienaip yra tariamas pirmasis skiemuo
odyje laukti, kitaip odyje laukas. odio laukti labiau
pabriamas pirmasis dvibalsio au dmuo a, o odio lau
kas antrasis dmuo u. odi rgsta, vyti balsiai , y ta
riami krintaniu tonu, staigiai, tuo tarpu odi rksta, vykti,
atvirkiai lygiu ar iek tiek kylaniu tonu, tsiamai.
Toks kiriuot skiemen nevienodas tarimas gali skirti
panaius odius ar j formas, plg. auti (vsti) ir auti (visti).
 Ilgojo kiriuoto skiemens tarimo bdas, t. y. balso tono
(melodijos) ir stiprumo kitimas tariant ilgj skiemen, va
dinasi p r i e g a i d . Lietuvi bendrinje kalboje skiriamos
dvi priegaids: t v i r t a p r a d ir t v i r t a g a l .
2.1. Tvirtaprad (krintanioji, staigin) priegaid yra ta
da, kai kiriuoto skiemens ilgasis balsis, dvibalsis ar mirusis
dvigarsis tariamas krintaniu tonu, staigiai isiiojant (pa
briamas dvigarsio pirmasis dmuo). Ji ymima deininiu
( ') (pakrypusiu dein) priegaids, kartu ir kirio vietos
enklu, pvz.: tvas, krmas, laisv, kalnas.
Tvirtaprad priegaid gali turti:
a) i l g i e j i b a l s i a i , y, o, , , , , , pvz.: dti,
vyras, lova, dmai, uolas, brsti, rankis, sksti;
b) d v i b a l s i a i ai, au, ei, ie, uo, pvz.: laim, augti,
leisti, pieva, podas;
c) m i r i e j i d v i g a r s i a i a am, an, ar, e em, en,
er, pvz.: kalnas, amius, langas, kartis, kelti, semti, menk,
gerti.
Dvibalsio ui ir mirij dvigarsi i im, in, ir, u um, un,
ur tvirtaprad priegaid ymima kairiniu enklu, nes
kiriuojami balsiai iuose dvigarsiuose i tikrj yra trum
pi, pvz.: iti, giti, tiltas, kimti, pinti, virti, klti, stumti,
durklas.
P a s t a b a . I kit kalb paimtuose odiuose susidaro mirieji
dvigarsiai su trumpaisiais balsiais o, e, ir j tvirtaprad priegaid ymima
kairiniu enklu, pvz.: kdlba, kdmpasas, kdntras, kdrpusas, ferma, herbas.
Taip pat kiriuojami dvibalsiai eu, oi, pvz.: terapeutas, farmaceutas, bdi-
leris (toks katilas).

2.2. Tvirtagal (kylanioji, tstin) priegaid yra tada,

kai kiriuoto skiemens ilgasis balsis arba dvigarsis tariamas
lygiu ar kiek kylaniu tonu, tsiamai (pabriamas dvigarsio
antrasis dmuo). Ji ymima riestiniu (~) priegaids, kartu
ir kirio vietos enklu, dedamu ant ilgj skiemens balsi
arba dvibalsi ir mirij dvigarsi antrj dmen, pvz.:
lkti, sodas, eiti, lakas, tinklas, lankas.
Tvirtagal priegaid turi:
 a) i l g i e j i b a l s i a i , y, o, , , , , , pvz.: lkti,
vykti, sodas, mis, rstas, sksti, lsti, sisti;
b) d v i b a l s i a i ai, au, ei, ie, uo, ui, pvz.: laikas,
lakas, eiti, ienas, ruoti, muilas;
c) m i r i e j i d v i g a r s i a i a am, an, ar, e em,
en, er, i im, in, ir, u um, un, ur, pvz.: balsas, ramstis, lankas,
karklas, gelsti, remti, rengti, verkti, vilkas, kimti, linkti, kirvis,
gulti, trumpas, unkti, purvas.
Tvirtagaliai yra ir kiriuotame skiemenyje p a i l g j
b a l s i a i a, e, pvz.: ragas, takas, medis, klias. Nekir
iuotame skiemenyje ie balsiai visada trumpi: ragai, taku.,
medius, kelis.

jflf Trumpj skiemen kiriavimas_______

Trumpieji skiemenys priegaids neturi. Kiriuoti trum
pieji skiemenys ymimi kairiniu ( ) enklu. Juose gali bti
tik trumpieji balsiai a, e, i, u ir balsis o (tarptautiniuose
odiuose).
Trumpieji kiriuoti a ir e bdingi:
a) odi galnms: gera, galva, akas, kitas, pele, pels;
b) bdvardi auktesniojo ir auktlesniojo laipsnio
priesagoms -snis, -, -lsnis, -: geresnis, geresn, gerlsnis,
gerlesn;
c) vardiams mano, tavo, savo;
d) vardiuotini bdvardi, skaitvardi, savybini
vardi, neveikiamj dalyvi vyrikosios gimins viena
skaitos vardininkui: gerasis, pirmasis, manasis, mylimasis,
btasis, bsimasis;
e) dviskiemenms veiksmaodi bendratims ir i j i
vestoms formoms: rasti, kasti, mesti, degti, rasdavau, rasda
vau rasiu, rasi, rasiau, rastum, rask, rasdamas. Tik nevei
kiamieji btojo laiko dalyviai ios taisykls nesilaiko ta
riama tvirtagalikai: rastas, netas, keptas (r. 12.8.5);
f) veiksmaodi priedliams op-, at-, pa-, pra-, ne-, be-,
te-, nebe-, tebe-: apnea, atnea, panea, pranea, nenea,
bene, tenea, nebenea, tebenea;
 g) vienskiemeniams odiams: a, tas, ta, pats, kas, kad,
tad, mat, na, bet, nes, net, mes (mesti); bet mes (vardis);
h) silpnesnio veiksmo itiktukams ir i j padarytiems
veiksmaodiams: krapt, tk t, kraptelti, tektelti; strakt,
straksi, straksime, straksite (straksti); trpt, trepu, trepsi,
trepsime, trepsite (trepsti);
i) daugeliui tarptautini odi: fonetika, kabinetas, met
ras, poetas.
Trumpieji balsiai a ir e kiriuotuose skiemenyse pailgja
ir turi tvirtagal priegaid, pvz.: aka akos, pele pels,
ded deda.
Trumpieji balsiai i, u kiriuojami tik kairiniu enklu,
pvz.: linas, lipti, btas, piis.
Trumpasis o paprastai esti tarptautiniuose odiuose
(astrondmas, balkdnas, filoldgas, metddas) ir kai kuriuose
itiktukuose (dp, klidpt).

Kirio ir priegaids reikm__________

Lietuvi bendrinje kalboje yra nemaai odi ar j
form, vienodai raom, bet nevienodai tariam. Jie turi
skirtingus kiriuotus skiemenis arba skirtingas priegaids.
Tokie odiai bei formos paprastai turi ir skirtingas reik
mes, kurias suvokti padeda kirtis ar priegaid. tai keletas
pavyzdi:
a) odiai bei formos s u s k i r t i n g a i s k i r i u o
tais skiemenimis:
klausimas klausimas',
trikampis (tokia figra) trikampis (turs tris kampus);
dviratis (susisiekimo priemon) dviratis (su dviem ra
tais);
grimas (veiksmo pavadinimas) grimas (kas geriama);
nei (es. 1.) nei (bs. 1.);
Rita (vns. vard.) Rita (vns. auksm.);
plikas (vyr. g. vns. vard.) plikas (mot. g. dgs. gal.);
kitos (mot. g. dgs. vard.) kitos (mot. g. vns. kilm.);
 b) odiai s u s k i r t i n g o m i s p r i e g a i d m i s :
auti (altesniam darytis) ati (visti);
auktas (didelis, ikilus) aktas (nam);
ginti (saugoti, ustoti) ginti (varyti, guiti);
kaltas (rankis) kaltas (nusikalts);
ko (filtravo) ko (valgis);
merkti (akis) merkti (dti j vanden);
minti (kojomis trypti) minti (spti).

Priegaidi ir kirio vietos kaita

Priegaidi ar kirio vietos keitimasis tos pat ak
nies odiuose vadinasi m e t a t o n i j a . Priegaidi kaita
yra tokia:
a) t v i r t a p r a d p r i e g a i d v i r s t a t v i r t a -
g a 1e, pvz.: alkti -> alkis, grobti >grobis, altas -> altis, pienas
-> pien, podas -> puodius, darbas -> bedarbis, atleido
(atleisti) -* atlaid (atlaids), plaukas -> viesiaplaukis;
b) t v i r t a g a l p r i e g a i d v i r s t a t v i r
t a p r a d e , pvz.: pykti >pykdyti, vykti -* vykdyti, rkti >
rkauti, vargti -> varginti, kaltas -> kaltinti, dag -> dauginti,
tauk (takti) -> patauka, tams (tamsa) -*patamsis.
Bet yra nemaai tos paios aknies odi, kur priegaid
nesikeiia.
Priegaids paprastai nekeiia tie daiktavardi ir bd
vardi dariniai, kuri pamatinis odis (drini antrasis
dmuo) turi tvirtagal akn, pvz.: akti -> kis, ksnis,
auksmas; barzd (barzda) -* bebarzdis, okabarzdis.
Veiksmaodi vediniai, atvirkiai, priegaid daniau
siai ilaiko tie, kuri pamatinis odis yra tvirtaprads ak
nies, pvz.: nerti -> narstyti, nardyti; traukti -> traukyti,
trkioti. Iimtiniais atvejais tvirtaprads priegaids nekei
ia ir kai kurie daiktavardi bei bdvardi dariniai, pvz.:
langas -> palang, tiltas -* patilt, geda -> begdis, siti -*
rugsjis.
 Kirio vietos kaita yra tokia:
a) kirtis nukeliamas i odio pradinio skiemens greti
m darinio skiemen galns link, pvz.: vasara vasaris, ge
le (geleis) ->gelet, vidur (vidurys) -> bevidris, tuiavi
duris;
b) kirtis atkeliamas i odio aknies skiemens gretim
darinio priedlio skiemen, pvz.: primoka priemoka,
udirba > Udarbis.

odio galo taisykl ir jos iimtys_____

Ilgasis kiriuotas odio galo skiemuo paprastai turi
tvirtagal priegaid, pvz.: ant, paskui, vl, auktyn, vir, sun
ki, septyneri, juodi(j)...
Tvirtaprad priegaid daniausiai bdinga tokioms kir
iuotoms galnms (vadinamosioms antrinms), kurios at
sirado trumpjant odio galui. sidmtini ie atvejai:
a) naudininko formos, pvz.: mokiniams (plg. en.
m okiniam us), auniems (plg. en. auniemus), taip pat
devyniems, katms, penkioms, man, sau, manam ir m a
najam;
b) liepiamosios nuosakos veiksmaodiai, padaryti i
bendraties, priepaskutiniame skiemenyje turinios tvirta
prad priegaid, pvz.: palauk (: palaukti), neklausk (: ne
klausti), ileisk (: ileisti), rayk (: rayti), kartok (: kartoti),
bk (: bti);
c) bendraties formos su sutrumpjusia priesaga -t, jei
nesutrumpjusi form priepaskutinio skiemens priegaid
tvirtaprad, pvz.: leist (: leisti), laukt (: laukti), sakyt (: saky
ti), bt (: bti);
d) kai kurie nekaitomi vienskiemeniai bei dviskiemeniai
prieveiksmiai, dalelyts, jungtukai, pvz.: dar, gal, ji(gu), jog,
kiek, lyg (plg. lygu), nors (plg. noris), ryt (plg. rytas), vien
(plg. viena); anot, beveik (plg. veikiai), kain, pusiau, rytoj,
tegUl, tiesiog (plg. tiesiogiai), uot, visai.
 Priepaskutinio skiemens taisykl_____
Kaitom odi kirtis i vieno skiemens kit okinja
pagal tam tikras taisykles. Visiems kaitomiems odiams
bendra yra vadinamoji priepaskutinio skiemens taisykl. Ji
yra tokia: jei kaitomo odio priepaskutinis kiriuotas
skiemuo yra tvirtagalis arba trumpas, jo kirtis tam tikrose
to odio formose btinai oka vienskiemen galn. Pa
gal i taisykl kirtis nuoka:
a) moterikosios gimins vienaskaitos vardininko ga
ln -a, pvz.: ranka (rank), aka (ak), antra (antr), kita
(kit), baigta (baigt), Asta (Ast), Loreta (Loret), Roma
(Rdm);
b) vardaodi daugiskaitos galininko galnes, pvz.:
pirtas pirtus, ranka (rank) rankas, lip upes, akis
(ak) akis; antras, antra antrus, antras; kitas, kita
kils, kitas; baigtas, baigta baigtus, baigtas',
c) vienaskaitos nagininko galnes -a, -e, -u, pvz.:
ranka su ranka, p up; antras, antra antru, antra;
kitas, kita kitii, kita, baigtas, baigta baigtu., baigta; Asta
(Ast) Asta, Loreta (Loret) Loreta, Roma (Rd
m) Roma;
d) vietininko galn -e, pvz.: ratas rate, btas
bute, kabintas kabinete, Skuodas Skuod, Brestas
Breste, Mardkas Maroke;
e) veiksmaodi esamojo ir btojo kartinio laiko vie
naskaitos I ir II asmens galnes, pvz.: nia neit, nei;
ne neia, neei; eina einu,, eini; jo jau, jai (r.
dar 12.1).

Daiktavardi kiriavimas____________
Kirio vieta odyje danai yra nepastovi kirtis okinja
i vieno skiemens kit. Tas kirio okinjimas yra dsningas,
todl visus linksniuojamus odius galima suskirstyti tam
tikrus kiriavimo tipus kiriuotes. J i viso yra keturios.
Joms ymti vartojame arabikus skaitmenis 1, 2, 3, 4.
Kurios kiriuots yra linksniuojamas odis, galima nu
statyti i dviej linksni i d a u g i s k a i t o s n a u
d i n i n k o (ar kilmininko) ir g a l i n i n k o .
P i r m o s i o s kiriuots odiai abiejuose iuose links
niuose turi kirt kamiene, pvz.: tiltams, puynams, vasaroms;
tiltus, puynus, vasaras.
A n t r o s i o s kiriuots odi daugiskaitos nau
dininko linksnis yra kiriuojamas kamiene, o galininko
galnje, pvz.: ratams, rankoms, merginoms, gamykloms;
rats, rankas, merginas, gamyklas.
T r e i o s i o s kiriuots odi daugiskaitos nau
dininkas yra kiriuojamas galnje, o galininkas kamie
ne, pvz.: arkliams, galvoms, dobilams, katinams; arklius, gal
vas, dobilus, katinus.
K e t v i r t o s i o s kiriuots odi daugiskaitos
naudininkas ir galininkas turi kirt galnje, pvz.: namams,
geniams, Giruliams; namus, genis, Girulius.
Su daugiskaitos kilmininko ir naudininko kirio vieta vi
sada sutampa kit tam tikr linksni kirio vieta. Tuos
linksnius parodo toliau pateikiami kiriavimo pavyzdiai.

8.1. Dviskiemeniai daiktavardiai

8.1.1. Pirmoji kiriuot. Pirmosios (1) kiriuots dvi

skiemeni daiktavardi aknis tvirtaprad ir jie visuose
linksniuose turi pastov kirt, pvz.:
Vienaskaita
V. tiltas brolis liepa kauk nosis
K. tilto brolio liepos kauks nosies
N. tiltui broliui liepai kaukei nosiai
G. tilt brol liep kauk nos
a tiltu broliu liepa kauke nosimi
Vt. tilte brolyje liepoje kaukje nosyje
. tilte broli liepa kauke nosie
 Daugiskaita
V. tiltai broliai liepos kauks nosys
K. tilt broli liep kauki nosi
N. tiltams broliams liepoms kaukms nosims
G. tiltus brolius liepas kaukes nosis
n. tiltais broliais liepomis kaukmis nosimis
Vt. tiltuose broliuose liepose kaukse nosyse
S. tiltai broliai liepos kauks nosys

8.1.2. Antroji kiriuot. Antrosios (2) kiriuots dvi

skiemeni daiktavardi aknis tvirtagal arba trumpoji, j
kirtis daugiskaitos naudininke visada yra aknyje, o daugis
kaitos galininke galnje. Jie kiriuojami taip:
Vienaskaita
v. ratas peilis ranka p turgus vaisius
K. rato peilio rankos ps turgaus vaisiaus
N. ratui peiliui rankai pei turgui vaisiui
G. rat peil rank p turg vaisi
n. ratu, peiliu. ranka upe turgumi vaisiumi
Vt. rate peilyje rankoje pje turguje vaisiuje
. rate peili ranka pe turgau vaisiau

Daugiskaita
V. ratai peiliai rankos ps turgs vaisiai
K. rat peili rank pi turg vaisi
N. ratams peiliams rankoms iipms turgums vaisiams
G. rats peilis rankas ups turgs vaisis
n. ratais peiliais rankomis Upmis turgumis vaisiais
Vt. ratuose peiliuose rankose Upse turguose vaisiuose
. ratai peiliai rankos Ups turgus vaisiai

8.1.3. Treioji kiriuot. Treiosios (3) kiriuots dvi

skiemeni daiktavardi aknis tvirtaprad, o kirtis nepas
tovus: daugiskaitos naudininke visada yra galnje, o dau
giskaitos galininke aknyje. tai kaip tas kirtis okinja:
 Vienask aita
V. kalnas arklys galva gerkle irdis sns
K. kalno arklio galvos gerkls irdies snas
N. kalnui arkliui galvai gerklei irdiai snui
G. kaln arkl galv gerkl ird sn
n. kalnu arkliu gdlva gerkle irdimi snumi
Vt. kalne arklyje galvoje gerklje irdyje snuje
. kalne arkly galva gerkle irdie sna
D augiskaita
V. kalnai arkliai galvos gerkls irdys suns
K. kaln arkli galv gerkli irdi sn
N. kalnams arkliams galvoms gerklms irdims sunms
G. kalnus arklius galvas gerkles irdis snus
n. kalnais arkliais galvomis gerklmis irdimis snumis
Vt. kalnuose arkliuose galvose gerklse irdyse snuose
. kalnai arkliai galvos gerkls irdys sns
8.1.4. Ketvirtoji kiriuot. Ketvirtosios (4) kiriuots
dviskiemeni daiktavardi aknis tvirtagal arba trumpoji,
o kirtis nepastovus. J kirtis daugiskaitos naudininke ir ga
lininke visada yra galnje.
Vienaskaita
V. namas genys daina eile akis virs
K. namo genio dainos eiles akies viras
N. namui geniui dainai eilei akiai virui
G. nam gen dain eil ak vir
n. namu. geni daina eil akimi virumi
Vt. name genyje dainoje eilje akyje viruj
S. name geny daina eile akie vira
D a ugiska it a
V. namai geniai dainos eils akys virs
K. nam geni dain eili aki vir
N. namams geniams dainoms eilms akims virms
G. nams genis dainas eils akis virs
n. namais geniais dainomis eilmis akimis virumis
Vt. namuose geniuose dainose eilse akyse viruose
. namai geniai dainos eils akys virs
 8.2. Daugiaskiemeniai daiktavardiai

Daugiaskiemeniai daiktavardiai, kaip ir dviskiemeniai,

turi keturias kiriuotes. Tos kiriuots taip pat nustatomos
pagal daugiskaitos naudininko ir galininko linksnius.
8.2.1. Pirmoji kiriuot. Pirmosios (1) kiriuots dau
giaskiemeniai daiktavardiai turi pastov kirt visuose links
niuose. Jei kiriuotas yra priepaskutinis skiemuo, tai to
skiemens priegaid yra tvirtaprad, pvz.: pastog, berynas,
pasakia, pasaulis. Jei pastov kirt turi tolesnis nuo galo
skiemuo, tai tokie kiriuoti skiemenys gali bti tvirtapra
diai, tvirtagaliai arba trumpieji, pvz.:posakis, pasaka, pasa-
kininkas, girininkas. tai keletas ios kiriuots ilinksniuot
odi:
Vien a sk a it a
V. berynas pasaka pavasaris lidytojas
K. beryno pasakos pavasario liiidytojo
N. berynui pasakai pavasariui lidytojui
G. beryn pasak pavasar lidytoj
n. berynu pasaka pavasariu liUdytoju
Vt. beryne pasakoje pavasaryje liUdytojuje
. beryne pasaka pavasari liUdytojau
Daugiskaita
V. berynai pasakos pavasariai liudytojai
K. beryn pasak pavasari liudytoj
N. berynams pasakoms pavasariams liUdytojams
G. berynus pasakas pavasarius UUdytojus
n. berynais pasakomis pavasariais liUdytojais
Vt. berynuose pasakose pavasariuose UUdytojuose
. berynai pasakos pavasariai liudytojai
Pagal pirmj kiriuot kiriuojami:
a) daiktavardiai su iomis k i r i u o t o m i s p r i e
sagomis:
-airis, -; -airis, -aite: giminaitis, -; Petraitis, Gedgaudait,
mergait, girait; bet: auktaitis, -, emaitis, - antrosios
kiriuots;
 -eia, -eios: pasakia, seseria, akios; bet: kopios
(nekiriuota priesaga);
-iva: raeiva, vadeiva;
-jas,-a: siuvjas, -a, kirtjas, -a, vedjas, -a;
-nas; -enas, -: brolnas, Petrenas, sesernas; kupiknas, -;
-enyb: brangenyb, garsenyb, retenyb;
-yba, -ybos: daugyba, mityba, valdyba, dalybos, pirlybos;
-yb: gyvyb, groyb, rstyb, vienyb;
-iena: rugiena, aviena, naujiena; bet: jautiena (nekir
iuota priesaga);
-lene: ddien, karalien, Juozien; bet: bulvien, uogien,
kiauinien (valgiai) antrosios kiriuots;
-yna: lentyna, eimyna;
-ynas: berynas, molynas, kaimynas, knygynas;
-ytis, -yt: brolytis, odelytis, Maryt, Petraityt;
-jas: sienojas, ilojas, uogienojas;
-oknis: krmoknis, upoknis;
-onis, -; -onis: ligonis, -, velionis, -; iurlionis, Janonis;
-ov: bendrov, darov, gerov, senov;
-(i)uktis, -(i)ukt: berniktis, Kairiktis, mergikt;
-umynas: gardumynas, margumynas, saldumynas;
-domene: bendruomen, visomen;
b) daiktavardiai su iomis n e k i r i u o t o m i s
priesagomis:
-ana: liekana, kana;
-lis, -: iirlis, -, nevyklis, -, numirlis, - (ymi as
menis ir daniausiai turi menkinamj reikm);
-ena: sniegena, dvsena, lupena;
-stis: lkestis, mokestis, rpestis;
-iava: badiava, painiava, aliava;
-imas: gyvenimas, kvpavimas, pasididiavimas (odiai,
padaryti i daugiaskiemeni veiksmaodi);
-ymas: mstymas, raymas, karpymas; bet baltymas
3a kiriuots;
-ninks, -: bitininkas, -, darininkas, -, gaisrininkas, -,
msininkas, -, mokslininkas, -, paskaitininkas, -, plrmi-
ninkas, -, virininkas, - (kiek daugiau nei pus odi,
padaryt i 3 ir 4 kiriuots daiktavardi, kiriuojami
priesagoje, pvz.: darbininkas, -, kalbininkas, -, valan-
dininkas, -);
-sena: eisena, raysena, vartosena;
-tojas, -a: mokytojas, -a, kalbtojas, -a, raytojas, -a; bet
artojas (kiriuota priesaga);
c) daiktavardiai su iais k i r i u o t a i s p r i e
dliais:
ant-: antkapis, antrat, antspaudas;
apy-: apyauris, apysaka, apyvarta;
at-: atbalsis, atilsis, atkirtis;
ata-, ato-: ataskaita, atabradas, atodsis;
-: kaln, rankis, spdis;
i-: igstis, ikama, ilaidos, irgos;
no-: nuolaida, nuomon, noraas;
per-: pergal, permaina;
po-: podukra, poilsis, pokylis, posdis;
prie-: prieangis, priekab, priemon, prievol;
prie-: priegyna, priepieiai, priekambaris;
pro-: propera, provaist, protarpis;
s-, sam-, san-: smyis, smata; sambris, samplaika;
sankrya, santykis, sandlis;
u-, uo-: darbis, ueiga, uomazga, uuojauta.
8.2.2. Antroji kiriuot. Antrosios (2) kiriuots daugia
skiemeni daiktavardi priepaskutinis skiemuo yra tvir-
tagalis arba trumpasis. J kirtis daugiskaitos naudininke
visada bna priepaskutiniame skiemenyje, o galininke
galnje, pvz.:
Vienaskaita
V. vaikinas balandis mokykla svetain pavojus
K. vaikino balandio mokyklos svetains pavojaus
N. vaikinui balandiui mokyklai svetainei p
G. vaikin baland mokykl svetain pavoj
n. vaikin balandi mokykla svetain pavojumi
Vt. vaikin balandyje mokykloje svetainje pavojuje
S. vaikine balandi mokykla svetaine pavojau
 Daugiskaita
V. vaikinai balandiai mokyklos svetains pavojai
K. vaikin balandi mokykl svetaini pavoj
N. vaikinams balandiams mokykloms svetainms pavojams
G. vaikins balandis mokyklas svetains pavojs
n. vaikinais balandiais mokyklomis svetainmis pavojais
Vt.vaikinuose balandiuose mokyklose svetainse pavojuose
S. vaikinai balandiai mokyklos svetains pavojai
Pagal antrj kiriuot kiriuojami daiktavardiai su io
mis k i r i u o t o m i s p r i e s a g o m i s :
-ainis, -ain: riestainis, saldainis, mirain',
-alius, -: miegalius, -, snaudalius, -;
-ata: visata (kilm. visatos), sveikata',
-klis: varveklis, tarpeklis, arsteklis',
-Uis, -l: bernelis, langelis, skarel, pupel',
-elis, -el: kiauinlis, vadovlis, mergul, valandl',
-sis: puvsis, divsis, griuvsiai, pelsiai;
-in: uogien, kiauinien, vakarien;
-ietis, -: miestietis, -, usienietis, -, valstietis, -;
-ija: bendrija, ieivija, monija; bet perknija;
-kas, -: neikas, -, plaukikas, -, ventikas;
-ykla: mokykla (kilm. mokyklos), knygriykla, diovykla;
-ykl: narykl, taisykl, svarstykls;
-iklis: jungiklis, saugiklis, vardiklis;
-imas: veimas, neimas, pylimas (veiksmo pavadinimai,
padaryti i dviskiemeni veiksmaodi); bet: pylimas (san
kasa), grimas (gralas), skynimas (ikirsta miko vieta), sky
rimas (plauk sklastymas), klausimas pirmosios kir
iuots;
-yn: kankyn, puodyn, aidyns;
-yst: draugyst, jaunyst, kvailyst;
-okas, -: antrokas, -, vidutiniokas, -, naujokas, -;
-klis, -; -oklis, -okl: klajoklis, -; stmoklis, vijoklis,
mediokl;
-on: abejon, klajon, svajon;
-otis, -ot: sotis, akotis, mazgot;
-ovas, -: iekovas, -, inovas, -, vadovas, -;
-tyns: imtyns, lenktyns, petyns;
 -tkas: degtukas, klaustkas, pietukas;
-tvas: laistytuvas, aldytvas, spausdintvas; bet: durtu
vas, pjautuvas, autuvas pirmosios kiriuots;
-tUv: dirbtUv, parduotuv, spaustUv; bet: bertuve 3b,
kultuv 3a (ranki pavadinimai);
-kas, -k: gulsiUkas, raudonuk;
-mas: aikumas, baltUmas, tolUmas; bet: skirtumas, au
gumas (nekiriuota priesaga) pirmosios kiriuots;
-nas, -; -nas: galinas, -, klajnas, -; malnas; bet
karaliunas, virn, galn ir Gailiunas, Baltrnas, Lazunai
(tikriniai vardai) pirmosios kiriuots;
-uoklis, -; -uokl: svyruoklis, -, girtuoklis, -; vytuokl,
ibuokl, spuokls;
-uolis, -; -uol: drsuolis, -, jaunuolis, -; snieguole;
-uotis, -uote: lapuotis, arvuotis, vaizduot;
-Utis, -Ut: blizgutis, margutis, pakalnut.
8.2.3. TVeioji kiriuot. ios kiriuots daugiaskieme
niai daiktavardiai turi kirt, okinjant i galns antrj,
treij, ketvirtj ar dar tolesn nuo galo skiemen. kur
skiemen nuo galo kirtis nuoka ir koki priegaid turi tas
skiemuo, parodo prie kiriuots skaitmens 3 viruje spaus
dinamos raids ir skaitmenys.
Treiosios (3) kiriuots daugiaskiemeniai daiktavar
diai, lygiai kaip dviskiemeniai, turi kirt, okinjant i ga
lns priepaskutin tvirtaprad skiemen. ios grups o
di nedaug. Tokie yra tikriniai vardai Veliuona, Kaiiado
rys, Anykiai ir kt.
Kit treiosios kiriuots daugiaskiemeni odi kirtis
okinja i galns trei nuo galo tvirtaprad, tvirtagal
arba trumpj skiemen. Jei ios grups odi treiasis kir
iuotas skiemuo tvirtapradis, kiriuot ymima 3a, jei tvir-
tagalis arba trumpasis 3b. Dar kit treiosios kiriuots
daugiaskiemeni odi kirtis okinja i galns ketvirt,
o kartais net penkt arba et nuo galo tvirtaprad, tvir
tagal arba trumpj skiemen. Jei ios grups odi prie
gaid yra tvirtaprad, tai kiriuot ymima 34a, 35a... Jei ios
grups odi ketvirtas (penktas...) kiriuotas skiemuo
tvirtagalis arba trumpasis, tai kiriuot ymima 34b, 35b...
Skaiius prie a ar b rodo, kur skiemen nuo galo nu
oka kirtis i galns.
V ienaskaita
3a 34a
V. dobilas kosulys dilgl perdirbinys
K. dobilo kosulio dilgles perdirbinio
N. dobilui kosuliui dilglei perdirbiniui
G. dobil kosul dilgl perdirbin
n. dobilu kosuliu dilgle perdirbiniu
Vt. dobile kosulyje dilglje perdirbinyje
. dobile kosuly dilgle perdirbiny
D augiskaita
V. dobilai kosuliai dilgls perdirbiniai
K. dobil kosuli dilgli perdirbini
N. dobilams kosuliams dilglms perdirbiniams
G. dobilus kosulius dilgles perdirbinius
n. dobilais kosuliais dilglmis perdirbiniais
Vt. dobiluose kosuliuose dilglse perdirbiniuose
. dobilai kosuliai dilgls perdirbiniai
Vienaskaita
3b 34b
V. katinas vyturys pamoka pasiuntinys
K. katino vyturio pamokos pasiuntinio
N. katinui vyturiui pamokai pasiuntiniui
G. katin vytur pamok pasiuntin
a katinu vyturiu pamoka pasiuntiniu
Vt. katine vyturyje pamokoje pasiuntinyje
. katine vytury pamoka pasiuntiny
D augis kaita
V. katinai vyturiai pamokos pasiuntiniai
K. katin vyturi pamok pasiuntini
N. katinams vyturiams pamokoms pasiuntiniams
G. katinus vyturius pamokas pasiuntinius
n. katinais vyturiais pamokomis pasiuntiniais
Vt. katinuose vyturiuose pamokose pasiuntiniuose
. katinai vyturiai pamokos pasiuntiniai
 Treiosios (34b) kiriuots su trumpuoju ketvirtu skie
meniu pavyzdys gali bti ikyulys, ikyulio... Kur kirtis oka
i galns penkt ar et nuo galo skiemen, pavyzdiais
gali bti pakomisijys, pakomisijo... (35b) ir pageleinkel,
pageleinkel... (36b).
Pagal 3a, 3b ar 34a, 34b kiriuot kiriuojami daiktavar
diai su iomis priesagomis:
-alas: paistalas, riebalas 3a; barkalas, tirpalas 3b;
-atls: vienatis 3a; bendratis, gaiatis, senatis 3b;
-le: kirml, siurbl 3b;
-ena: arklena, karvena 3a; kikena, lapena 3b;
-esys: desys, ilgesys paprastai visi 3b;
-inas: stirninas, gulbinas, sinas 3b;
-inys; -inys, -e: brinys, leidinys, traukinys 3a; pirki
nys 3b; pasiuntinys, -e 34b;
-mena: puomena, staigmena, naudmenos 3b; bet:
smlkmena, trpmena 1;
-muo: dmuo, sprogmuo 3a; ymuo, plakmenys 3b;
-ulas: burbulas, gniuulas 3b;
-ulys: gyvulys, kosulys 3a; spindulys, iurpulys 3b;
nuobodulys 34a;
-urna: auktuma, toluma 3a; dykuma, sausuma 3b;
ulnuma 34a; ikiluma 34b;
-urys: skurys, vyturys 3b.
8.2.4. Ketvirtoji kiriuot. Ketvirtosios (4) kiriuots
daugiaskiemeni daiktavardi kirtis okinja i galns
priepaskutin tvirtagal arba trumpj skiemen. ios kir
iuots daiktavardi turime nedaug ir tie patys, iskyrus
vien kit ret od, yra tikriniai, pvz.:
V. Alyts Garliava Giruliai
K. Alytas Garliavos Giruli
N. Alytui Garliavai Giruliams
G. Alyt Garliav Girulis
ln- Alytumi Garliava Giruliais
Vt. Alytuje Garliavoje Giruliuose
. Alyta Garliava Giruliai
 8.3. Sangriniai daiktavardiai

Sangriniai daiktavardiai ilaiko vardininko kirt vi

suose linksniuose ir yra pirmosios kiriuots, pvz.: kreipi
masis, kreipimosi, kreipimuisi, kreipimsi, kreipimusi, krei
pimesi. Daugiskaitoje kartais vartojamas vardininkas ir kil
mininkas: kreipimaisi, kreipimsi.

8.4. Sutrumpjusi linksni kiriavimas

Naudininko, nagininko ir vietininko linksni galns

vartojamos ir sutrumpintos, pvz.: vaikams vaikam, s
numi snum, galvoje galvj, vandenyje vandeny.
Naudininko ir aknyje kiriuojam nagininko bei vie
tininko linksni vis kalbos dali sutrumpjusios formos
kiriuojamos kaip ir nesutrumpjusios, pvz.: laukams
laukam, galvoms galvom, katms katm, irdims ir
dim, rims rim, kitiems kitiem, penkiems pen-
kiem, medyje medy, mediuose mediuos.
Jei kirtis yra nesutrumpjusi nagininko ir vietininko
linksni galnje, jis ilieka ir sutrumpjusioje galnje. Tik
i sutrumpjusi galn yra tvirtagal, pvz.: irdimi irdim,
snumi snum, galvomis galvom, geromis gerom,
kitomis kitom, penkiomis penkiom; troboje tro
boj, kitoje kitoj, ausyje ausy (j), gerame geram, kita
me kitam, laukuose laukuos, pietuose pietuos.

8.5. Einamasis vidaus vietininkas

io vietininko linksniai kiriuojami dvejopai:

a) ilaiko vienaskaitos galininko kirt ir priegaid, jei o
dis yra pirmosios arba antrosios kiriuots, pvz.: miestan,
lovon, pn, valtin, turgun; mistuosna, lovosna, psna, val-
tysna, turguosna;
 b) turi kirt gale, jei odis yra treiosios ar ketvirtosios
kiriuots, pvz.: mikan, antran galan, galvon, anon duobn,
pirtin, dangun; daugiskaitoje skiemenyje prie -na: mi-
kosna, galvosna, pirmosna eilesna, pirtysna.

8.6. Moter pavardi kiriavimas

8.6.1. Moter pavards su priesaga -ien:

a) ilaiko vyrikosios pavards kirt, jei padarytos i vy
rikj pirmosios kiriuots pavardi arba i vyrikj pa
vardi, kuri vienaskaitos vardininke kiriuojamas tolesnis
kaip antrasis nuo galo skiemuo, pvz.: Gerv Grvien,
Petrenas Petrenien, Rimantas Rimantien, Vabalas
Vabalien, Mickeviius Mickeviien;
b) visais kitais atvejais kiriuojama priesaga, pvz.: Ka-
pas Kaupien, alna almen, Budrys Budrien,
V ^ V y v v ^

emaitis emaitien, epetys Sepetien.

8.6.2. Moter pavards su priesaga -uvien ilaiko vy
rikj pavardi kirio viet ir priegaid, pvz.: alius
aliuvien, Girdius Girdiuvien, Stkus Sikuvien.
8.6.3. Mergaii pavardi su priesagomis -yt, -ut,
-it kiriuojamos priesagos, pvz.: Petraityt, Kairyt, Sen-
kt, Zujt, Stankeviit.
8.6.4. Mergaii pavards su priesaga -aite:
a) ilaiko vyrikosios pavards kirt ir priegaid, jei pa
darytos i vyrikj pavardi su priesagomis -nas, -ynas,
-nas, pvz.: Petrenas Petrenait, Jonynas Jonynait,
Gailumas Gailiunait;
b) visais kitais atvejais kiriuojamos priesagoje, pvz.:
Rima Rimait, Kapas Kaupait, Petrauskas Pe
trauskait.
P a s t a b a . Plaiai pastama vyrikj pavardi daugiskaita su
kiriuota galne -(i)ai. nesvarbu, kokia pavards vienaskaitos galn, pvz.:
Kapas Kaupai, Ndrvai Norvaiai, Gaulia Gaulial, Grv Ger-
viai, Karalius Karaliai. Si daugiskaita daniausiai ymi eim.
 8.7. Sudurtini daiktavardi kiriavimas
8.7.1. Sudurtini daiktavardi jungiamieji balsiai , y,
o, visada turi tvirtaprad priegaid, pvz.: saultekis, dai
lyratis, dienoratis, galvgalis pirmoji kiriuot.
8.7.2. Sudurtini daiktavardi jungiamieji balsiai i, u
kiriuojami kairiniu enklu, pvz.: akimirka, aigalis, tarp-
piriai, vidunaktis pirmoji kiriuot.
8.7.3. Sudurtiniai daiktavardiai ir bdvardiai su prie
paskutiniu kiriuotu ilguoju skiemeniu paprastai turi tvir-
tagal priegaid, pvz.: bendradarbis, -, greitakojis, -, sava
mokslis, -; bet: pelda, rugsjis, rugpjtis. Tvirtagal
priegaid turi ir su priedliu be- padaryti odiai, pvz.: be
ginklis, -, bedarbis, -, bemokslis, -, beteisis, -; bet: begdis,
-, besotis, -.
8.7.4. Kiti sudurtiniai daiktavardiai kiriuojami vairiai,
pvz.: pirmadienis, kalngbris jungiamajame balsyje a ir
kaulamiliai, psiasalis pirmojo dmens aknyje; dien
ratis, garlaivis pagal pirmj kiriuot ir rytmetys 3a,
juokdarys, - 3b; laikaneys, - 34a, angliakasys, -
34b, piktadarys, - 34b (pastarieji trys kiriuojami ir pagal
3b kiriuot, t. y. laikaneys laikane ir t. t.).

8.8. Tarptautini daiktavardi kiriavimas

Tarptautiniai daiktavardiai daniausiai kiriuojami pa
gal pirmj arba antrj kiriuot.
8.8.1. Pagal pirmj kiriuot kiriuojami: ferma, delta,
forma, frontas, polka, pompa, farmaceutas, formul, konsulas,
filosdfija, eskalatorius ir kt. iai kiriuotei priklauso odiai su
formantais (baigmenimis), turiniais tvirtaprad priegaid:
-ansas: avansas, balansas, seamas;
-antas; -antas, -: diktantas, gigantas; doktorantas, -, de
biutantas, -;
-jas, -ja: chorjas, spondjas, alja, epopja;
-mas: eksternas, koncernas;
-drtas: kurdrtas, ekspdrtas, komfortas;
-drdas: akordas, rekordas;
-rsas: konkursas, ekskursas ir kt.
 Pirmajai kiriuotei priklauso nemaa tarptautini o
di su nekiriuotais formantais -ija (demokratija, burua
zija, anestezija, distancija, kompiuterija), -ika (fizika, krdnika,
kibernetika), -elis (kabelis, mddelis), -eris, - (dubleris, -, tra
leris), -ikas, - (akademikas, -, mechanikas, -), -sas (kor
pusas, lakmusas). Daugumos j linksni kiriuojamas tre
iasis nuo galo skiemuo. odiai su formantu -urnas (prezi
diumas, akvariumas) kiriuojami ketvirtajame nuo galo
skiemenyje.
8.8.2. Pagal antrj kiriuot kiriuojami: cechas, tonas,
tipas; diriablis, eskadra (-dros) ir kt. iai kiriuotei pri
klauso odiai su formantais, turiniais tvirtagal priegaid
ar trumpj kiriuot bals priepaskutiniame skiemenyje:
-ada, -das: estrada, olimpiada, limonadas, okoladas;
-afas; -afas, -: autografas, paragrafas; geografas, -;
-akas: barakas, amoniakas;
-alas: finalas, kvartalas, originalas;
-al: detal, magistral;
-ama: programa, telegrama;
-anas: bananas, manganas, uraganas;
-aras, -; -aras: notaras, -, kulinaras, -; seminaras;
-ata, -atas; -dtas, -: regata, prenumerata, empionatas;
laureatas, -;
-aas: bagaas, personaas;
-ktas: efektas, objektas, konspektas;
-l: flanel, novel, paralel;
-ema: morfema, problema, teorema;
-ena: antena, sirena;
-ertas; -nas, -: fenomenas; manekenas, -;
-entas; -entas, -: dokumentas, elementas; pacientas, -;
-era: premjera, atmosfera;
-eras: amperas, barjeras, karjeras;
-ess: interesas, procesas;
-etas: bufetas, internetas, komitetas, portretas;
-t: kaset, operet;
-tras: kilometras, spektrometras, termometras; bet hegza
metras;
 -irius, -: ininierius, -, revoliucionierius, -, reisierius, -;
-ilis: automobilis, civilis; bet daktilis;
-ina, -inas: kabina, maina, jazminas, vazelinas;
-yra (gal. -yr): rapyra, satyra;
-yrs, -; -yrs: dezertyras, -; kefyras, turnyras;
-istas, -: artistas, -, realistas, -, specialistas, -;
-itas: apendicitas, monolitas;
-yva (gal. -yv): direktyva, iniciatyva, alternatyva;
-yvas: aktyvas, kolektyvas, negatyvas;
-ias: karnizas, servizas, siurprizas;
-izmas: ateizmas, egoizmas, simbolizmas;
-dgas, -: bioldgas, -, filologas, -, politoldgas, -;
-dmas; -dmas, -: atdmas, simptomas; agrondmas, -;
-dnas: kartonas, taldnas, telefonas;
-dpas: mikroskdpas, teleskopas;
-dras: motdras, teroras;
-orius; -orius, -: inventorius, kalendorius; sekretorius, -;
bet: inspektorius, -, kolektorius, detektorius... (nekiriuotas
formantas);
-dsas: abrikosas, chadsas; bet kdsmosas;
-dtas: despdtas, kompdtas;
-dz: diagndz, progndz;
-ra (gal. -ur): -ras: kultra, literatra, struktra; mani
kiras.
8.8.3. Galninio kiriavimo tarptautini odi nedaug.
Treiosios (b) kiriuots yra odiai daktaras, bilietas, eg
zaminas, terminas (pastarieji trys kiriuojami ir pagal 1 kir
iuot); ketvirtosios kiriuots: pasas, planas, streikas, gu
m a,m ada, siera.
8.8.4. Nedidel grup sudaro nelinksniuojami tarptau
tiniai odiai. Jie daniausiai turi kiriuot galin skiemen,
kuris baigiasi tvirtagaliu -e arba trumpais balsiais -, -d, -i,
-a, pvz.: atelj, kup, intervi, meni, loto, metr, iuri, bur
ua. Grupel nelinksniuojam odi, kuri gale yra balsis
-o (kartais ir kiti), turi priepaskutinio arba treiojo nuo
galo skiemens kirt, pvz.: esperanto, neto, sdlo, alibi.
|||| Bdvardi kiriavimas

9.1. Dviskiemeniai bdvardiai

Dviskiemeni bdvardi yra dvi kiriuots, kurios be

veik atitinka dviskiemeni daiktavardi treij ir ketvir
tj kiriuot, tad jos ir ymimos tais paiais skaitmeni
mis (3, 4).
9.1.1. Treiosios (3) kiriuots dviskiemeni bdvardi
kirtis okinja i galns tvirtaprad akn, pvz.:
Vienaskaita
V. baltas balta brangs brangi
K. balto baltos brangas brangios
N. baltam baltai brangiam brangiai
G. balt balt brang brangi
n. baltu balta brangiu brangia
Vt. baltame baltoje brangiame brangioje
. baltas balta brangs brangi
D augi s kait a
V. balti baltos brangs brangios
K. balt balt brangi brangi
N. baltiems baltoms brangiems brangioms
G. baltus baltas brangius brangias
n. baltais baltomis brangiais brangiomis
Vt. baltuose baltose brangiuose brangiose
. balti baltos brangs brangios

Pagal i kiriuot kiriuojami ir tie i(u) linksniuots

tvirtaprads aknies bdvardiai, kurie vienaskaitos vardi
ninke ilaiko senovin aknin kirt, bet kituose linksniuose
kiriuojami galniniu kiriu taip kaip brangs, -i. tai jie:
aikus, -i, lygus, -i, smlkus, -i, sodrus, -i, sotus, -i, tan
kus, -i ir kt.
 9.1.2. Ketvirtosios (4) kiriuots dviskiemeni bdvar
di kirtis okinja i galns tvirtagal arba trump akn,
pvz.:
Vienas aita
V. lengvas lengva stiprs stipri
K. lengvo lengvos stipras stiprios
N. lengvam lengvai stipriam stipriai
G. lengv lengv stipr stipri
n. lengvu. lengva stipri stipria
Vt. lengvame lengvoje stipriame stiprioje
S. lengvas lengva stiprs stipri
Daugis a ita
V. lengvi lengvos stiprs stiprios
K. lengv lengv stipri stipri
N. lengviems lengvoms stipriems stiprioms
G. lengvus lengvas stipris stiprias
n. lengvais lengvomis stipriais stipriomis
Vt. lengvuose lengvose stipriuose stipriose
S. lengvi lengvos stiprs stiprios

9.2. Daugiaskiemeniai bdvardiai

Daugiaskiemeni bdvardi yra visos keturios kir

iuots^
9.2.1. Pirmosios (1) kiriuots daugiaskiemeniai bd
vardiai visuose linksniuose turi t pat kirt. Jei kiriuo
jamas priepaskutinis skiemuo, tai to skiemens priegaid
yra tvirtaprad, pvz.: akytas, -a, galvotas, -a, geriausias, -ia.
Jei pastovus kirtis yra treiame ar ketvirtame nuo galo
skiemenyje, tai tokie kiriuoti skiemenys gali bti tvirtapra
diai, tvirtagaliai arba trumpieji, pvz.: mokslinis, -, vienin
telis, -, rudenikas, -a, lietvikas, -a.
Pagal i kiriuot kiriuojami:
 a) bdvardiai su iomis k i r i u o t o m i s p r i e
sagomis:
-austas, -ia: didiausias, -ia, geriausias, -ia;
-etas, -a: duobtas, -a, skyltas, -a;
-yktis, -: pernyktis, -, vakaryktis, -;
-ylas, -a: akylas, -a, ausylas, -a;
-Ingos, -a: derlingas, -a, imintingas, -u; bet prieingas, -a;
-intelis, -: naujintelis, -, vienintelis, -;
-ytas, -a: akytas, -a, dantytas, -u;
-yvas, -a: ankstyvas, -a, senyvas, -a;
-okas, -a: didokas, -a, vlokas, -a;
-onas, -a: geltonas, -a, raudonas, -a (ir 3 kiriuots);
-opas, -a: abejopas, -a, dvejopas, -a;
-otas, -a: barzdotas, -a, galvotas, -a;
-uotas, -a: plaukotas, -a, taukuotas, -a;
-istas, -a, -ustas, -a: ligistas (ligstas), -a, miegistas
(miegstas), -a;
b) bdvardiai su iomis n e k i r i u o t o m i s p r i e
sagomi s:
-inis, -: mokslinis, -, savaitinis, - (plaiau r. 9.3.1);
-ikas, -a: vaikikas, -a, lietuvikas, -a, pasakikas, -a;
c) bdvardiai su iais k i r i u o t a i s p r i e d l i a i s :
apy-: apygeris, -, apysunkis, -;
po-: poauktis, -, poaltis, -;
prie-: priekurtis, -, prietrumpis, -.
9.2.2. Antrosios (2) kiriuots daugiaskiemeni bdvar
di kiriuotas bna tvirtagalis arba trumpasis priepasku
tinis skiemuo, pvz.:
Vienaskaita
V. medinis medin vilnonis vilnon
K. medinio medins vilnonio vilnons
N. mediniam medinei vilnoniam vilnonei
G. medin medin vilnon vilnon
!n. mediniu. medin vilnoniu, vilnone
Vt. mediniame medinje vilnoniame vilnonje
. medini medine vilnoni vilnone
 D augiskaita
v. mediniai medins vilnoniai vilnons
. medini medini vilnoni vilnoni
N. mediniams medinms vilnoniams vilnonms
G. medinis medins vilnonis vilnons
|n. mediniais medinmis vilnoniais vilnonmis
Vt. mediniuose medinse vilnoniuose vilnonse
. mediniai medins vilnoniai vilnons
Antrajai kiriuotei priklauso bdvardiai su iomis k i r-
iuotomis priesagomis:
-ainis, -: apvalainis, -, ketvirtainis, -;
-lis, -: grautlis, -, mautlis, -;
-ylis, -: maylis, -, jaunylis, -;
-inis, -: auksinis, -, naktinis, -; bet vietinis, -, seno
vinis, - (nekiriuota priesaga) pirmosios kiriuots (pla
iau r. 9.3.2);
-onis, -: vilnonis, -;
-kas, -: mauikas, -, siaurutikas, -;
-utinis, -: pirmutinis, -, paskutinis, -;
-iltis, -: matis, -, sveikutis, -.
9.2.3. Treiosios (3) kiriuots daugiaskiemeniai bd
vardiai turi kirt, okinjant i galns priepaskutin
skiemen su tvirtaprade priegaide, pvz.:
Vienaskaita Daugisk aita
V. palaidas palaida palaidi palaidos
K. palaido palaidos palaid palaid
N. palaidam palaidai palaidiems palaidoms
G. palaid palaid palaidus palaidas
n. palaidu palaida palaidais palaidomis
Vt. palaidame palaidoje palaiduose palaidose
. palaidas palaida palaidi palaidos
Treiosios a |^3a) kiriuots daugiaskiemeni budvar-
di kirtis okinja i galns treij nuo galo skiemen,
turint tvirtaprad priegaid, pvz.:
 V ienas kaita Daugis kaita
V alkanas alkana alkani alkanos
K. alkano alkanos alkan alkan
N. alkanam alkanai alkaniems alkanoms
G. alkan alkan alkanus alkanas
n. alkanu alkana alkanais alkanomis
Vt. alkaname alkanoje alkanuose alkanose
S. alkanas alkana alkani alkanos
Treiosios b (3b) kiriuots bdvardi kirtis okinja
i galns treij nuo galo tvirtagal arba trumpj skie
men, pvz.:
Vienaskaita Daugiskaita
V. artimas artima artimi artimos
K. artimo artimos artim artim
N. artimam artimai artimiems artimoms
G. artim artim artimus artimas
n. artimu artima artimais artimomis
Vt. artimame artimoje artimuose artimose
S. artimas artima artimi artimos
Pagal treij a arba b kiriuot kiriuojami:
a) bdvardiai s u p r i e s a g o m i s :
-anas, -a: alkanas, -a (3a), varganas, -a (3b);
-imas, -a: tolimas, -a (3a), svetimas, -a (3b);
-inas, -a: dlkinas, -a (3a), kpinas, -a (3b);
-zganas, -a: balzganas, -a, alzganas, -a (3b);
b) bdvardiai s u p r i e d l i a i s :
ap-: apskritas, -d, aplamas, -a (3b);
at-, ata-: tbulas, -a, atdaras, -a, atkilas, -a, atviras, -a,
atatupstas, -a (3b);
-: strias, -a, kypas, -a (3b);
i-: Idrikas, -a, itisas, -a (3b);
mio-: nosavas, -a (3a);
pa-: padrikas, -a, pasklidas, -a (3b);
pra-: praviras, -a, pratisas, -a (3b);
it-: daras, -d (3b).
 9.2.4. Ketvirtosios (4) kiriuots daugiaskiemeniai bd
vardiai turi kirt, okinjant i galns priepaskutin tvir-
tagal arba trumpj skiemen, pvz.:
V ienaskaita D augiskaita
V. palanks palanki palanks palankios
K. palankas palankios palanki palanki
N. palankiam palankiai palankiems palankioms
G. palank palanki palankis palankias
n. palanki palankia palankiais palankiomis
Vt. palankiame palankioje palankiuose palankiose
S. palanks palanki palanks palankios
Pagal ketvirtj kiriuot kiriuojami i(u) linksniuots
b d v a r d i a i su p r i e d l i a i s :
ap-: apdairs, -i, apsukrs, -i;
at-: atkakls, -i, atsargs, -i;
-: doms, -i, mantrs, -i;
i-: idids, -i, ilaids, -i;
nuo-: nuolaids, -i, nuolanks, -i;
pa-: padors, -i, palanks, -i;
pra-: pranas, -i, pravarts, -i;
prie-: priekabs, -i, prierais, -i;
san-: sandars, -i, santrs, -i;
su-: sumans, -i;
u-: ugauls, -i, umars, -i.

9.3. Bdvardi su priesaga

-irtis, - kiriavimas
9.3.1. Bdvardiai su priesaga -irtis, -, padaryti i o
di, kuri daugiskaitos kilmininke (naudininke) kiriuo
jamas priepaskutinis skiemuo, ilaiko t odi kirt bei
priegaid ir yra pirmosios (1) kiriuots, pvz.: mtai (mt,
metams) mtinis, -, mokslas (moksl, mokslams)
mokslinis, -, ranka (rank, rankoms) rankinis, -, senov
(senovi, senovms) senovinis, -, mokykla (mokykl)
mokyklinis, -, literatra (literatr) literatrinis, -. Bet:
medis (medi) medinis, -, drob (drobi) drobinis,
-, sidabras (sidabr) sidabrinis, -, metalas (metal)
metalinis, - ir kiti, daniausiai ymintys mediag, i kurios
kas padaryta, turi kirt priesagoje.
9.3.2. Bdvardiai su priesaga -inis, -, padaryti i o
di, kuri daugiskaitos kilmininke (naudininke) kiriuoja
ma galn ar treiasis (ketvirtasis) nuo galo skiemuo, turi
kiriuot priesag ir yra antrosios (2) kiriuots, pvz.: na
mas (nam, namams) naminis, -, eile (eili, eilems)
eilinis, -, baigtas (baigt) baigtinis, -, antras (antr)
antrinis, -, atuntas (atunt) atuntinis, -, salds (sal
di) saldinis, -, uolas (uol) uolinis, -, vidurys
(viduri) vidurinis, -, mediaga (mediag) mediagi
nis, -, visomen (visomeni) visuomeninis, -, ataskaita
(ataskait) ataskaitinis, -, laikratis (laikrai) laik
ratinis, -, Upakalis (Upakali) upakalinis, -, respUb-
lika (respUblik) respublikinis, -, linija (linij) linijinis,
-, eiolika eiolikinis, -. Bet: lyginis, -, porinis, - ir kt.
Be to, bdvardi su priesaga -inis, -, padaryt i odi su
priedliu per-, visada kiriuojamas priedlis, pvz.: pertva
ra prtvarinis, -, perkeltas perkeltinis, - ir kt.
9.3.3. Bdvardiai su priesaga -inis, -, padaryti i
tarptautini odi su formantais -ija, -ika, ilaiko pama
tinio odio kirt, jei bdvardio ij ar ik inyksta, pvz.: ad
ministracija administracinis, -, chemija cheminis, -,
politika politinis, -, aritmetika aritmetinis, -. Bet: se
rija serijinis, -, kolonija kolonijinis, -, antika an
tikinis, -, mUzika muzikinis, - (kiriuojami pagal ben
drj taisykl).
9.3.4. I prieveiksmi padaryti priesagos -inis, - bd
vardiai daniausiai kiriuojami priesagoje, pvz.: ligiol
ligiolinis, -, nuolat nuolatinis, -, atgal atgalinis, -,
vienkart vienkartinis, -, pameiui pametinis, -, ian
dien iandieninis, -, tuomet tuometinis, -. Bet: ap
link aplinkinis, -, savaime savaiminis, -, tiesiog tie
sioginis, -.
 9.4. Nederinamj bdvardio
form kiriavimas

Nederinamosios bdvardio formos (bevards gimins

bdvardiai) turi vyrikosios gimins vienaskaitos vardinin
ko kirio viet ir priegaid, pvz.: bdltas balta, giras
gira, trumpa, pikta, teisinga, vaikika; baiss baisti, gra
s gra, brangti; aikus aiku, lygu, tanku; nuo
stabs nuostabu., nuoseklu, mandagu..
Auktesniojo ir auktlesniojo laipsnio bdvardi nede
rinamosios formos kirt turi priesagoje (galiniame skiemeny
je), pvz.: sunkiau., graia, smagia, mandagiau, patogiau;
sunkliau, graliau, smaglia; o aukiausiojo laipsnio ir
gi priesagoje (priepaskutiniame skiemenyje), pvz.: sunkiau
sia, graiausia, smagiausia, mandagiausia, patogiausia.

9.5. vardiuotini bdvardi kiriavimas

vardiuotiniai bdvardiai kiriuojami dvejopai:

a) padaryti i pirmosios kiriuots paprastj bdvardi
ilaiko j kirio viet ir priegaid, pvz.: dmtasis, -oji, i
mintingasis, -oji, pasakikasis, -oji, graiausiasis, -oji (ilaiko
pastovi kirio viet visuose linksniuose; jie yra pastovaus
kiriavimo). Bet ankstyvasis, -oji ir kt. turi nepastov kirt;
b) visi kiti kiriuojami nepastoviai, pvz.:
V ienaskaita D augisk aita
V. baltasis baltoji baltieji baltosios
K. baltojo baltosios baltj baltj
N. baltajam baltajai baltiesiems baltosioms
G. baltj baltj baltuosius baltsias
n. baltoju baltja baltaisiais baltosiomis
Vt. baltajame baltojoje baltuosiuose baltosiose
S. baltasis baltoji baltieji baltosios
 9.6. Auktesniojo ir auktlesniojo
laipsnio bdvardi kiriavimas

ie bdvardiai kiriuojami pagal ketvirtj kiriuot,

bet turi tam tikr ypatum.
V ie n a kaita
V. graesnis, - gralesnis, -
K. graesnio, -es gralesnio, -s
N. graesniam, -snei gralesniam, -snei
G. graesn, - gralesn, -
n. graesniu, - gralesniu, -
Vt. graesniame, -j gralesniame, -j
. graesni, -e gralesni, -e

Daugi kaita
v. graesni, -sns gralesni, -sns
K. graesni gralesni
N. graesniems, -ems gralesniems, -ems
G. graesnius, -s gralesnius, -s
n. graesniais, -mis gralesniais, -mis
Vt. graesniuose, -s gralesniuose, -s
. graesni, -sns gralesni, -sns

Skaitvardi kiriavimas____________
Vieni skaitvardiai kiriuojami kaip tam tikri daiktavar-
diai, kiti kaip bdvardiai, treti individualiai.
10.1. Kiekiniai skaitvardiai. Vienas, -a kiriuojami
kaip baltas, -a treiosios kiriuots; d, dvi, dviej,
dviem, dU, dvi, dviem, dviejuose, dviejose; trys, trij, trims, tris,
trimis, trijuose, trijose (individualus kiriavimas, pastovus
galinio skiemens kirtis); keturi, keturios kaip artimi,
artimos 3b kiriuots; penki, penkios, ei, eios kaip
mai, maos ketvirtosios kiriuots; septyni, septynios, a-
tuoni, astuonios, devyni, devynios kaip palaidi, palai
dos treiosios kiriuots; vienolika, dvylika... devynio
lika pirmosios kiriuots; deimt, dvideimt, trisdeimt,
keturiasdeimt, penkiasdeimt, eiasdeimt, septyniasdeimt,
atoniasdeimt, devyniasdeimt nekaitomi; imtas
kaip namas ketvirtosios kiriuots; tkstantis
pirmosios kiriuots; milijonas, bilijonas antrosios kir
iuots; milijardas pirmosios kiriuots.
10.2. Kelintiniai skaitvardiai kiriuojami kaip papras
tieji bdvardiai: pirmas, -a kaip baltas, -a treiosios
kiriuots; antras, -a, treias, -ia, ketvirtas, -a, penktas, -d, e
tas, -a, septintas, -a, atuntas, -a, devintas, -a, deimtas, -d
kaip maas, -d ketvirtosios kiriuots; vienuoliktas, -a,
dvyliktas, -a... devynioliktas, -a pirmosios kiriuots;
dvideimtas, -d... imtas, -d ketvirtosios kiriuots.
10.3. Dauginiai skaitvardiai kiriuojami kaip papras
tieji bdvardiai: vieneri, vienerios kaip alkani, alka
nos 3a kiriuots; dveji, dvejos, treji, trejos kaip mai,
maos ketvirtosios kiriuots; ketveri, ktverios, penkeri,
penkerios, eeri, erios kaip artimi, artimos 3b kiriuo
ts; septyneri, septynerios, atuonen, atonerios, devyneri,
devynerios kaip alkani, alkanos 3a kiriuots.
10.4. vardiuotiniai skaitvardiai kiriuojami kaip var
diuotiniai bdvardiai: pirmasis, -oji, antrasis, -oji... deim
tasis, -oji kaip baltasis, -oji arba gerasis, -oji nepastovaus
kirio, o vienoliktasis, -oji... devynioliktasis, -oji, tkstan
tasis, -oji pastovaus kirio.

g vardi kiriavimas
vardiai kiriuojami arba kaip bdvardiai, arba kaip
daiktavardiai (bei skaitvardiai), arba individualiai.
Kaip pirmosios kiriuots bdvardiai kiriuojami var
diai anoks, -ia, kitoks, -ia, vienoks, -ia, visoks, -ia (kaip vie
nodas, -a), itoks, -ia (kaip visikas, -a). Kaip pirmosios
 kiriuots daiktavardiai ar skaitvardiai kiriuojami var
diai keletas (kaip dvejetas), keliolika (kaip penkiolika) ir
tamsta (kaip marka). Pagal pirmj kiriuot (taigi
pastoviai) kiriuojami ir kitkas bei viskas, kuriems atitik
men tarp bdvardi ir daiktavardi nra, o itas, -a kir
iavimas svyruoja: itas, -a 1 ir itas, -a 4 (plaiau kiriuo
jama pagal antrj variant).
Kitaip negu daiktavardiai ir bdvardiai, pastov kirt
vardiai gali turti ir galiniame skiemenyje, pvz.: anas, -d,
ano, -os, anam, -ai, an, anuo, -a, aname, -oje, anie, -os, an,
aniems, -oms, anuos, -as, anais, -omis, anuose, -o; taip pat
katras, -a, kakas, kuris, -i, kakuris, -i (prie i vardi o
dynuose ymima 4-oji kiriuot). Pastovus odio galo kirtis
bdingas ir vienskiemeniams vardiams jis, ji, is, i, tas, ta,
kas (plg. skaitvardius dii, dvi, trys, r. 10.1).
Kaip antrosios kiriuots daiktavardiai kiriuojami
vardiai niekas (kaip rtas, tik vietininko forma skiriasi
niekame) ir manikis, -, tavikis, -, savikis, -, msikis, -,
jsikis, - (kaip namikis, -).
Kaip treiosios kiriuots bdvardiai kiriuojami var
diai joks, -ia, koks, -ia, toks, -ia, tlas, -a, kakoks, -ia, kiek
vienas, -a (kaip baltas, -a) ir heleri, kelerios (kaip artimi, ar
timos 3b kiriuots), pvz.:
V iena sk a i t a Daugi sk a it a
V koks kokia kokie kokios
K. kokio kokios koki koki
N. kokiam kokiai kokiems kokioms
G. kok koki kokius kokias
n. kokiu kokia kokiais kokiomis
Vt. kokiame kokioje kokiuose kokiose

Kaip ketvirtosios kiriuots bdvardiai kiriuojami

vardiai keli, klios, kitas, -d, pats, -i, visas, -d, manas, -d,
tavas, -d, savas, -d, kelintas, -d, pvz.:
 Vie n askait a
V. pats pati visas visa
K. paties paios viso visos
N. paiam paiai visam visai
G. pat pi vis vis
n. pai paia visit visa
Vt. paiame paioje visame visoje

D au giskait a
V. patys paios visi visos
K. pai pai vis vis
N. patiems paioms visiems visoms
G. pais paias viss visas
n. paiais paiomis visais visomis
Vt. paiuose paiose visuose visose
Asmeniniai vardiai a, t, mis, js ir sangrinis savs
kiriuojami individualiai:
V ienaskaita
v. a t
K. mans tavs savs
N. man tau sau
G. mane tave save
n. manimi tavimi savimi
Vt. manyje tavyje savyje

Daugi ska it a
V. mes js
K. ms js
N. mitms jums
G. ms js
n. mumis jumis
Vt. mumyse jumyse
jjfffgpi Veiksmaodi kiriavimas
Veiksmaodis turi tris pagrindines formas: bendrat, esa
mojo laiko treij asmen ir btojo kartinio laiko treij as
men. Su tomis formomis susijs ir veiksmaodi kiria
vimas.

12.1. Esamasis ir btasis kartinis laikas

Jei dviskiemeni ar daugiaskiemeni veiksmaodi esa

mojo ar btojo kartinio laiko treiojo asmens priepasku
tinis kiriuotas skiemuo yra tvirtagalis arba trumpasis, tai
t laik vienaskaitos pirmajame ir antrajame asmenyje kir
tis nuoka galn, pvz.:
eina ein, eini (bet: einame, einate)',
jo jau, jai (ejome, jote);
gabena gabenu., gabeni',
gabeno gabena, gabenai',
dalija dalij, daliji',
dalijo dalija, dalijai',
vaiavo vaiavau, vaiavai. (Zr. 7 e.)
Esamojo ir btojo kartinio laiko pirmajame ir antraja
me asmenyje kirtis nenuoka galn iais atvejais:
a) jei treiojo asmens priepaskutinis skiemuo turi tvir
taprad priegaid, pvz.:
traukia traukiu, trauki (traukiame, traukiate)',
trauk traukiau, traukei (traukme, traukte);
bga bgu, bgi',
bgo bgau, bgai;
galvoja galvoju, galvoji;
galvojo galvojau, galvojai;
b) jei treiasis asmuo turi kiriuot tolesn negu prie
paskutin skiemen, pvz.:
vaikioja vaikioju, vaikioji;
vaikiojo vaikiojau, vaikiojai;
 kerija keriju, keriji;
kerijo kerijau, kerijau
linksmina linksminu, linksmini;
linksmino linksminau, linksminai.

12.2. Btasis daninis ir busimasis laikas

Btajame daniniame ir busimajame laike visi veiksma
odiai ilaiko bendraties kirio viet ir priegaid. Tik jeigu
bendratis priepaskutiniame skiemenyje turi tvirtaprad
priegaid, busimojo laiko treiajame asmenyje ji bus tvir-
tagal, pvz.:
dirbdavau, dirbdavai, dirbdavo, dirbdavome,
dirbti ^ dirbdavote, dirbdavo;
dirbsiu, dirbsi, dirbs, dirbsime, dirbsite, dirbs;
raydavau, raydavai, raydavo, raydavome,
rayti ^ raydavote, raydavo;
raysiu, raysi, rays, raysime, raysite, rays.
Jei busimojo laiko treiojo asmens balsis sutrumpja,
jis kiriuojamas trumpai, pvz.: bti bs, diti dius,
lyti lis, gyti gis.
P a s t a b a . Jei veiksmaodio bendratis kiriuojama treiajame ar
ketvirtajame skiemenyje nuo galo, tai t pat kirt ilaiko visos veiks
maodio formos, pvz.: laipioti laipiodavo, laipios; snduriuoti sn
duriuodavo, snduriuos.

12.3. Tariamoji nuosaka

Tariamosios nuosakos formos ilaiko bendraties kirio
viet bei priegaid, pvz.:
bti biau, btum, bt, btume (btumme), b
tumte (btute), but;
rayti rayiau, raytum, rayt, raytume (raytum
me), raytumte (raytute), rayt.
 12.4. Liepiamoji nuosaka

Kadangi liepiamosios nuosakos pirmasis ir antrasis as

muo padaromas i bendraties, ie asmenys ilaiko bendra
ties kirio viet ir priegaid, pvz.:
bti bk, bkime, bkite;
akti auk, mkime, aukite',
jdinti jdink, judinkime, judinkite.
Liepiamosios nuosakos treiasis asmuo kiriuojamas
dvejopai:
a) (i)a ir i asmenuots dviskiemeniai veiksmaodiai tu
ri kirt gale, pvz.: tekertie (kerta), tetyli (tyli);
b) o asmenuots dviskiemeniai veiksmaodiai ir visi
daugiaskiemeniai veiksmaodiai ilaiko esamojo laiko tre
iojo asmens kirt, pvz.: temokai (moko), teraai (rao), te-
kartojie (kartoja), tevaiojie (vaioja), tekaujie (kau
ja), telkuriuojie (lkuriuoja), temaitinie (maitina).

12.5. Sangriniai veiksmaodiai

Sangriniai veiksmaodiai kiriuojami kaip paprastie

ji, pvz.: raasi, raaisi, raosi, raoms, raots; raiasi, ra-
eisi...; raydavausi, raydavaisi...; raysiuos, raysies... Tik
(i)a ir i asmenuots veiksmaodi esamojo laiko pirmasis
ir antrasis asmuo ilaiko sensias ilgsias galnes su tvir
taprade priegaide, pvz.: keliosi, keliesi; neosi, neiesi.

12.6. Priedlini veiksmaodi

kiriavimas

Vieni priedliniai veiksmaodiai esamajame arba b

tajame kartiniame laike atitraukia kirt priedl, kiti kir
io neatitraukia. Tas kirio okinjimas vyksta pagal tam
tikras taisykles.
 12.6.1. Esamajame laike (i)a ir i asmenuots dviskieme
niai veiksmaodiai kirt atitraukia priedl iais atvejais:
a) jei j aknyje tra vienas balsis a, e, i ar u, pvz.:
kasa ikasu, ikasi, ikasa, ikasame, ikasate',
agsi neagsiu, neagsi, neagsime, neagsite',
deda padedu, padedi, padeda, padedame, padedate-,
rita atritu, atriti, atrita, atritame, atritate;
ska ssuku, susuki, ssuka, ssukame, ssukate;
bet: negali, negali, negali... neturi, neturi, netri (priedlis
ne- t odi kirio neatitraukia, nors kiti priedliai j
atitraukia, pvz.: igaliu, ituriu, pagaliu, paturiu);
b) jei bendraties akniniai dvigarsiai ii, im, in, ir esa
majame laike virsta tvirtagaliais ei, em, en, er, pvz.:
vilkti, velka apvelka, apveiki, apvelka, apvelkame, ap-
velkate;
krimsti, kremta skremtu, skremti, skremta, skrem-
tame, skremtate;
rinkti, renka irenka, irenki, irenka, irenkame, iren
kate',
kirsti, kerta pakertu, pakerti, pakerta, pakertame, pa
kertate',
c) jei (i)a asmenuots esamojo laiko veiksmaodis turi
aknyje tvirtagal mirj dvigars ai, am, ar, o bendratyje
kiriuot priesag -eti, pvz.:
kalbti, kalba pakalbu, pakalbi, pakalba, pakalbame,
pakalbate',
skambti, skamba suskambu, sUskambi, suskamba, su
skambame, suskambate',
varvti, varva suvarvu, sUvarvi, suvarva, sUvarvame, su
varvate.
Kitais atvejais dviskiemeniai veiksmaodiai, turintys
esamajame laike tvirtagal priegaid, kirio priedl ne
atitraukia, pvz.:
keisti, keiia pakeiia',
tylti, tyli patyli;
smUkti, smunka smunka;
alpti, alpsta apalpsta.
 12.6.2. Btajame kartiniame laike priedlis atitraukia
kirt t dviskiemeni (i)a asmenuots veiksmaodi, kurie
treiajame asmenyje turi galn - ir tvirtagal arba trum
pj akn, pvz.:
v atveiau, atveei, atve, atveme, atvete;
lk atlkiau, atlkei, atlk, atlkme, atlkte;
eid seidiau, seidei, sueid, seidme, sei-
dte;
vir Iviriau, Ivirei, ivir, ivirme, ivirte.
12.6.3. Jei dviskiemenis veiksmaodis esamajame arba
btajame kartiniame laike turi tvirtaprad aknies priegai
d, tai priedlis tame laike kirio neatitraukia, pvz.:
auga iaugu, iaugi, iauga, iaugame, iaugate;
augo iaugau, iaugai, iaugo, iaugome, iaugote.
12.6.4. Jei dviskiemenis veiksmaodis yra o asmenuots,
tai, nesvarbu kokia bt jo aknies priegaid, priedlis nei
esamajame, nei btajame kartiniame laike kirio neati
traukia save, pvz.:
sako pasaka, pasakai, pasako, pasakome, pasakote;
sak pasakiau, pasakei, pasak, pasakme, pasakte.
12.6.5. Daugiaskiemeniai veiksmaodiai niekada kirio
priedl neatitraukia, iskyrus priedl per-, kuris vis
veiksmaodi visose formose kirt atitraukia save, pvz.:
pabalnoja, pabalnojo, padalija, nuvaiuoja; bet: prbalnoja,
perdalija, pervaiuoja, pernea, perdeda.

1 2 .1 . Budiniai

Bdiniai, ir kurie baigiasi priesaga -te, ir priesaga -tinai,

kiriuojami dvejopai: a) padaryti i dviskiemens bendra
ties, turi kirt gale, pvz.: likti lkte (lk), doti duo
ti (dav); girti girtinai, aukti auktinal; b) padaryti
i daugiaskiemens bendraties, ilaiko bendraties kirt,
pvz.: rayti rayte (rao), vadinti vadinte (vadina),
kauti ukaute (kauja), lkuriuoti lkuriuote (lku
riuoja); vaioti vaiotinai, vadinti vadintinai, ragin
ti ragintinai.
 Priedliai bdini kirio neatitraukia, iskyrus priedl
per-, kuris visada kirt atitraukia, pvz.: netinai inetinai,
bet pmetinai; kalbte sukalbete, ukalbete, bet prkalbte.

12.8. Dalyvi, pusdalyvi ir padalyvi

kiriavimas
12.8.1. Vien veikiamj esamojo laiko dalyvi vyriko
sios gimins vienaskaitos ir daugiskaitos vardininkas turi
kiriuot galn (nes, ne, kalbs, kalb, suks, suk),
kit kamien (augs, aug, dirbs, dirb, aukis, auki).
G a l n kiriuojama t dalyvi, padaryt i dviskiemeni
veiksmaodi, kurie esamajame laike, gav kur nors prie
dl ap-, at-, -, i-, nu-..., iskyrus priedl per-, atitraukia
kirt t priedl, pvz.: nea, atnea nes, ne; kalba,
skalba kalbs, kalb; ska, nsuka suks, suk, o
k a m i e n a s t, kurie esamajame laike, gav kur nors
priedl, kirio neatitraukia, pvz.: auga, uauga augs,
aug; dirba, apdirba dirbs, dirb. Taiau dabartinje ben
drinje kalboje vis labiau linkstama ir iuos vardininkus kir
iuoti galnje, pvz.: augs, aug; dirbs, dirb.
Jei priedlinis veiksmaodis esamajame laike turi kir
iuot priedl, tai i to veiksmaodio padarytas dalyvis
vyrikosios gimins vienaskaitos ir daugiskaitos vardininke
turi kiriuot galn, o moterikosios priedl, pvz.:
pakalba pakalbs, pakalb, bet: pakalbanti, pakalbanios.
Kituose veikiamj dalyvi vyrikosios ir moterikosios
gimins linksniuose kirtis yra priedlyje.
V ienaskaita
V. kalbs kalbanti pakalbs pakalbanti
K. kalbanio kalbanios pakalbanio pakalbanios
N. kalbaniam kalbaniai pakalbaniam pakalbaniai
G. kalbant kalbani pakalbant pakalbani
n. kalbaniu kalbania pakalbaniu pakalbania
Vt. kalbaniame kalbanioje pakalbaniame pakalbanioje
S. kalbs kalbanti pakalbs pakalbanti
 D augiskaita
V. kalb kalbanios pakalb pakalbanios
K. kalbani kalbani pakalbani pakalbani
N. kalbantiems kalbanioms pakalbantiems pakalbanioms
G. kalbanius kalbanias pakalbanius pakalbanias
n. kalbaniais kalbaniomis pakalbaniais pakalbaniomis
Vt. kalbaniuose kalbaniose pakalbaniuose pakalbaniose
S. kalb kalbanios pakalb pakalbanios
P a s t a b a . Ilgosios vyrikosios gimins dalyvi formos (su -antis
arba -intis) kiriuojamos taip pat kaip ir moterikosios gimins, pvz.:
kalbantis, mylintis (vns.), kalbantys, mylintys (dgs.) ir pakalbantis, ne
mylintis (vns.), pakalbantys, nemylintys (dgs.).
12.8.2. Veikiamieji btojo kartinio laiko dalyviai ilaiko
veiksmaodio to paties laiko treiojo asmens kirt ir prie
gaid, tik niekada neturi kirio priedlyje, iskyrus prie
dl per-, pvz.: ne nes, -usi, neusio, -ios, neusiam,
-iai, neus, -i, neusiu, -ia, nusiame, -ioje; ne, -usios,
neusi, nusiems, -ioms, neusius, -ias, neusiais, -iomis,
neusiuose, -iose; atne atnes, -usi, atnusio, -ios... (vi
sais atvejais pastovus kirtis).
12.8.3. Veikiamieji btojo daninio ir bsimojo laiko
dalyviai ilaiko bendraties kirt ir priegaid visuose links
niuose, pvz.:
neti ndavs, -usi, ndavusio, -ios, ndavusiam,
-iai, ndavus, -i, ndavusiu, -ia, ndavusiame, -ioje; ne
dav, -usios, ndavusiu, ndavusiems, -ioms, ndavusius,
-ias, ndavusiais, -iomis, ndavusiuose, -iose; neti neis,
-ianti, nianio, -ios, nianiam, -iai, niant, -i, neian-
iu, -ia, nianiame, -ioje; ni, -ianios, niani, n-
iantiems, -ioms, nianius, -ias, nianiais, -iomis, nian-
iuose, -iose; atneis, atneianti... (vis pastovus kirtis).
12.8.4. Neveikiamieji esamojo laiko dalyviai, padaryti i
dviskiemeni o asmenuots ir daugiaskiemeni veiksmao
di, turi to paties laiko veiksmaodio treiojo asmens kir
t ir priegaid ir kiriuojami pagal 1-j kiriuot, pvz.:
skaito skaitomas, -a, skaitomo, -os, skaitomam, -ai... (1);
gyvena gyvenamas, -a, gyvenamo, -os, gyvenamam, -ai... (1).
 Neveikiamieji esamojo laiko dalyviai, padaryti i (i)a ir
i asmenuots dviskiemeni veiksmaodi, turi nepastov
kirt ir kiriuojami pagal 3a arba 3b kiriuot, pvz.:
kalba kalbamas, -a, kalbamo, -os, kalbamam, kalba
mai, kalbam, kalbamu, -a, kalbamame, -oje; kalbami, kal
bamos, kalbam, kalbamiems, -oms, kalbamus, -as, kalba
mais, -omis, kalbamuose, -o (3b);
myli mylimas, -a, mylimo, -os, mylimam, mylimai, my
lim, mylimu, -a, mylimame, -oje; mylimi, mylimos, mylim,
mylimiems, -oms, mylimus, -as, mylimais, -omis, mylimuose,
-o (3a).
Taip pat kiriuojami ir priedliniai neveikiamieji daly
viai, pvz.: neapsako neapsakomas, -a, neapsakomo, -os (1).
Tik tie dalyviai, kurie padaryti i veiksmaodi, atitraukian
i kirt priedl, turi kirt, okinjant nuo galns prie
dl, pvz.:
kalba, skalba skalbamas, -a, sukalbamo, -os, sukal
bamam, skalbamai, skalbam, sukalbamu, -a, sukalbama
me, -oje; sukalbami, skalbamos, sukalbam, sukalba
miems, -oms, skalbamus, -as, sukalbamais, -omis, sukal
bamuose, -o (34b).
12,8.5. Neveikiamieji btojo laiko dalyviai, padaryti i
dviskiemens bendraties, kiriuojami kaip dviskiemeniai
3-iosios arba 4-osios kiriuots bdvardiai, pvz.:
laukti lauktas, -a, laukto, -os, lauktam, lauktai... (3) (r.
9.1.1);
neti netas, -a, neto, -os, netam, netai... (4) (r. 9.1.2).
Dalyviai, padaryti i daugiaskiemens bendraties, kir
iuojami pastoviai (pagal 1-j kiriuot) ir ilaiko bendra
ties kirio viet bei priegaid, pvz.:
turti turtas, -a, turto, -os, turtam, -ai... (1);
okinti okintas, -a, okinto, -os, okintam, -ai... (1).
Priedliniai io laiko dalyviai, padaryti i dviskiemens
tvirtaprads bendraties, kiriuojami kaip treiosios (3) kir
iuots bdvardiai, pvz.: igerti igertas, -a, paleisti
paleistas, -a, o padaryti i tvirtagal ar trump akn turin
ios bendraties, turi kirt, okinjant nuo galns pried
l tok pat kaip atitinkami esamojo laiko neveikiamieji
dalyviai, pvz.: suakti sauktas, -a (3b), itikti itik
tas, -a (3b) (plg. sukalbamas, -a).
12.8.6. Neveikiamieji busimojo laiko dalyviai, padary
ti i dviskiemeni bendrai, priedliniai ir nepriedli
niai, yra treiosios (3a arba 3b) kiriuots, pvz.: bti
bsimas, -a (3a); dengti dengsimas, -a (3b), o padaryti i
daugiaskiemeni bendrai pirmosios (1) kiriuots ir i
laiko bendraties kirio viet, pvz.: daryti darysimas, -a.
P a s t a b a . Neveikiamieji busimojo laiko dalyviai, iskyrus od
bsimas, -a, retai kalboje bevartojami.
12.8.7. Reikiamybs dalyviai, padaryti i dviskiemeni
bendrai, be priedli ir su priedliais, ilaiko bendraties
kirio viet bei priegaid ir yra treiosios (3a arba 3b) kir
iuots, pvz.: laukti lauktinas, -a (3a), palduktinas, -a (3a);
aukti aktinas, -a (3b), paaktinas, -a (3b); likti lik
imas, -a (3b), paliktinas, -a (3b), o padaryti i daugiaskieme
ni bendrai pirmosios (1) kiriuots, pvz.: karpyti
karpytinas, -a, sukarpytinas, -a; aikinti aikintinas, -a,
paaikintinas, -a.
12.8.8. vardiuotiniai dalyviai. V e i k i a m i e j i vis
laik vardiuotiniai dalyviai kiriuojami taip pat kaip ir pa
prastieji, pvz.:
dirbs (ir dirbantis), -anti dirbantysis, dirbanioji;
dirbs (ir dirbusis), -usi dirbusysis, dirbusioji;
dirbdavs (ir dirbdavusis), -usi dirbdavusysis, dirbda-
vusioji;
dirbsis (ir dirbsiantis), -ianti dirbsiantysis, dirbsian
ioji (vis pastovus kirtis).
Tik tie veikiamj esamojo laiko dalyvi vyrikosios gi
mins vienaskaitos vardininkai, kuri nevardiuotins
trumposios formos turi galnin kirt, yra kiriuojami ga
lnje, pvz.: nes neantysis, neanioji.
 N e v e i k i a m i e j i vardiuotiniai dalyviai, padaryti
i o asmenuots ir vis daugiaskiemeni veiksmaodi,
kiriuojami pastoviai, kaip ir atitinkami paprastieji, pvz.:
raomas, -a ir raomasis, raomoji;
aukljamas, -a ir aukljamasis, -oji;
raytas, -a ir raytasis, raytoji.
P a s t a b a . Taiau ios ries vardiuotiniai dalyviai, ypa su-
daiktavardj, neretai kiriuojami ir nepastoviai, pvz.: raomasis (dar
bas), valgomasis (kambarys).
Neveikiamieji vardiuotiniai dalyviai, padaryti i (i)a ir
i asmenuots dviskiemeni veiksmaodi, kiriuojami ne
pastoviai, kaip ir atitinkami vardiuotiniai bdvardiai,
pvz.:
perkamas, -a (3b) ir perkamasis, -oji, perkamojo, -osios,
perkamajam, perkamajai, perkamj, -ep, perkamoju, -ja,
perkamajame, -ojoje; perkamieji, perkamosios, perkamj,
perkamiesiems, -osioms, perkamosius, -sias, perkamaisiais,
-osiomis, perkamuosiuose, -osiose;
pirktas, -a (4) ir pirktasis, pirktoji;
pirksimas, -a (3b) ir pirksimasis, pukimoji.
12.8.9. Pusdalyviai, padaryti i dviskiemeni bendrai,
turi nepastov kirt, pvz.:
girti girdamas, girdama, girdami, girdamos;
akti aukdamas, aukdama, aukdami, aukdamos.
Pusdalyviai, padaryti i daugiaskiemeni bendrai, kir
iuojami pastoviai ir ilaiko bendraties kirio viet ir prie
gaid, pvz.:
vadinti vadindamas, vadindama, vadindami, vadin
damos;
skaityti skaitydamas, skaitydama, skaitydami, skaity
damos;
lkuriuoti lkuriuodamas, lkuriuodama, lkuriuoda
mi, lkuriuodamos.
12.8.10. Padalyviai ilaiko kirio viet ir priegaid t
veiksmaodio form, i kuri jie padaromi, pvz.:
sako sakant, sak sakius, sakydavo sakydavus,
sakysi sakysiant;
 atnea atneant, atnedavo atndavus, atneti
atneiant, bet atne atneus (priedlini btojo kartinio
laiko padalyvi kirtis priedl nenuoka).
12.8.11. Sangriniai dalyviai, pusdalyviai ir padalyviai
kiriuojami kaip paprastieji dalyviai, pusdalyviai ir padaly
viai, tik dalyviai, kurie turi kirt galnje, gav sangros
formant (-si, -s), kirt atitraukia akn, pvz.:
nes, ne nisis, nsi;
kalbs, kalb kalbsis, kalbsi.

Prieveiksmi kiriavimas

Prieveiksmiai yra labai vairios kilms, tad ir kiriuojami

vairiai. Aikesnes kiriavimo taisykles galima nurodyti tik
bdvardini ir dalyvini prieveiksmi.
13.1. Bdvardiniai prieveiksmiai, padaryti i dviskieme
ni (i)a linksniuots bdvardi, kiriuojami gale, pvz.: bal
tai, altai, iltai, tvirtai, tikrai, retai, rimtai, slaptai, juodai;
bet greitai.
13.2. Prieveiksmiai, padaryti i dviskiemeni (i)u links
niuots bdvardi, turi kirt gale, jei j aknis trumpa, pvz.:
staiai, plaiai, giliai, budriai, vitriai, mitriai, vikriai; turi
kirt aknyje, jei aknis yra ilga, pvz.: gailiai, bailiai, meiliai,
dailiai, bagiai, blankiai, skambiai, skalsiai, brangiai,
smulkiai, tankiai, soiai, sodriai; bet: gardiai, kariai, riebiai,
sriai.
13.3. Prieveiksmiai, padaryti i daugiaskiemeni pasto
viai kiriuojam bdvardi, ilaiko bdvardio kirio viet
ir priegaid, pvz.: skyltai, languotai, galvotai, akylai, vai
singai, vaikikai, dvejopai, blogokai, apygeriai, pogeriai; o
prieveiksmiai, padaryti i nepastoviai kiriuojam daugia
skiemeni bdvardi, turi kirt gale, pvz.: atagariai, at
bulai, atvirkiai, apskritai, apvaliai, nuolaidiai, patraukliai,
patikliai, patvariai, natraliai, pasyviai, aktyviai', bet: pavy
diai, maloniai (ir maloniai), patogiai (iv patogiai), padoriai
(ir padoriai) ir kt.
13.4. Prieveiksmiai, kurie baigiasi priesaga -yn, turi kirt
gale, pvz.: geryn, blogyn, emyn, auktyn, jaunyn, senyn.
13.5. Dalyviniai prieveiksmiai. I veikiamj esamojo
ir btojo laiko dalyvi padaryti prieveiksmiai ilaiko dalyvio
vienaskaitos galininko kirio viet ir priegaid, pvz.: derant,
-i deraniai, priderant, -i prideraniai, atsakant,
-i atsakaniai, nevykus, -i nevykusiai.
I neveikiamj esamojo laiko dalyvi padaryti prie
veiksmiai turi kirt gale, jei jie kil i veiksmaodi,
esamajame laike atitraukiani kirt priedl, pvz.: atstu
mia atstumiamai, skalba sukalbamai, pridera pri
deramai, patiki patikimai, o tie prieveiksmiai, kurie kil
i veiksmaodi, neatitraukiani kirio priedl, ilaiko
esamojo laiko treiojo asmens kirio viet ir priegaid, pvz.:
varo varomai, mato matomai, iskaito iskaitomai,
supranta suprantamai, pataiso pataisomai, suderina
suderinamai.
Prieveiksmiai, padaryti i dviskiemeni neveikiamj
btojo laiko dalyvi, kiriuojami galnje, pvz.: lenktas
lenktai, sklembtas sklembtal, skeltas skeltai, o padaryti
i daugiaskiemeni neveikiamj btojo laiko dalyvi, turi
bendraties kirio viet ir priegaid, pvz.: netiktas ne
tiktai, nematytas nematytai, apgalvotas apgalvotai,
neapgalvotai.
13.6. Auktesniojo ir auktlesniojo laipsnio prieveiks
miai turi kirt gale, pvz.: daugiau, maia, sria, saldia,
suprantamia; dauglia, malia, srlia, saldlia, su-
prantamlia, o aukiausiojo priesagoje, pvz.: graiau
siai, paprasiausiai, suprantamiausiai, daugiausia, artimiau
siai, toliausiai.
13.7. Daugelis prieveiksmi yra kil i vairi vardao
di form ir koki bendr j kiriavimo taisykli nurodyti
negalima. Jie kiriuojami vairiai, pvz.: arti, toli, greta, alia,
pakeliui, namie, namo, vakarop, tylomis, pamau., i tikro, i
lto, ivien, taip, niekaip, kakur, tenai.

Prielinksni, jungtuk, dalelyi,

Ikikk jaustuk ir itiktuk kiriavimas
14.1. Prielinksniai, jungtukai, dalelyts, t. y. tarnybiniai
odiai, kiriuojami vairiai. Be to, rilioje kalboje jie danai
netenka kirio ir prisilieja prie kito greta esanio kiriuoto
odio, pvz.: be abejo, be reikalo, i tikro, saka gi...
Tais atvejais, kai tarnybiniai odiai gauna savarankik
kirt, jis daniausiai paklsta odio galo taisyklei ir turi
tvirtagal priegaid (r. 6), pvz.: antai, ar, nuo, po, taia,
vir. Svarbesnes iimtis, kai tarnybiniams odiams bdingas
arba galinis tvirtapradis skiemuo, arba ne galinio skiemens
kirtis, reikia sidmti (dalis j ivardyta kalbant apie o
dio galo taisykls iimtis (r. 6 d).
Tvirtaprad priegaid gauna toks galinis skiemuo, kuris
baigiasi sprogstamuoju dusliuoju priebalsiu, pvz.: (be)vik,
anot, jog, kiek, tiek, lyg, uot. Dalies i ir kai kuri kit
odi tvirtaprad priegaid yra perimta i ilgesns formos,
plg.: (be)vik ir veikiai, lyg ir lygu, nors ir noris(i), vien ir
vienas. Be to, galin tvirtaprad priegaid link gauti sam-
plaikiniai mirieji dvigarsiai, plg.: gal ir gali, kain ir (kas)
ino, tegl ir teguli.
Negalinio skiemens kirtis palyginti retas, o priegaid pa
prastai atitinka giminik odi priegaid, plg.: btent ir
bti, prieais ir prieas, tartum ir tarti.
Normini kiriavimo variant tra keletas, pvz.: nebe \
nebe, pagal\pagal, palei \palei.
P a s t a b a . Priaugusi dalelyt -gi paprastai kirio vietos ir prie
gaids nekeiia, pvz.: argi, dargi, irgi, taigi (bet kadangi)', -gu ir
-ne daniausiai pasiima kirt, pvz.: negu, teg (bet jeigu), bene,
kone, mane.
 14.2. Jaustukai ir itiktukai kiriuojami labai indivi
dualiai. Danai vairuoja kiriuoto skiemens kiekyb, o kar
tais ir ilgojo kiriuoto skiemens priegaid, plg. jaustukus
aha ir aha, ai ir ai, ak ir ak, op ir op; itiktukus plikt ir
plikt, tkt ir teki, ibt ir ybt. Kiekybs ir priegaids vai-
ravimas nra beprasmis jis suteikia odiui papildom
reikmini niuans. Trumpas kiriuotas skiemuo paprastai
vartojamas tada, kai odiu reikiamas garsas, vaizdas, po
jtis ar jausmas yra nestiprus, neintensyvus; ilgasis skiemuo
susijs su stipriu, intensyviu garsu, vaizdu, pojiu ar jaus
mu, plg.: likt (nedidelis pylimas, liejimas) iv likt (smar
kus pylimas, liejimas), lbt (silpnas visteljimas) ir ybt
(stipresnis vysteljimas).
Tvirtapradis jaustukas ar itiktukas paprastai reikia
staig, momentin gars, pojt ar jausm, o tvirtagalis
tsiam gars ar pojt, plg.: dzlnkt ir dzin (skambjimui
ymti), ai ir ai (skausmui, baimei, nustebimui reikti).
Esama iokio tokio ryio tarp priegaids ir itiktuk for
mant. Pavyzdiui, ilgj kiriuot skiemen turintys
formanto -t itiktukai paprastai bna tvirtapradiai (drykt,
kaukt, liokt, tpt ir 1.1.), i priegaid bdinga ir kiriuoto
formanto -ai itiktukams, pvz.: makalai, lapatai, tabalai.
Budingosios kalbos klaidos

1. Bendrin kalba ir kalbos klaidos

1.1. Bendrin kalba tautos vieojo gyvenimo (rato,
literatros, valstybini staig, mokykl, radijo, televizijos)
kalba. Lietuvi bendrin kalba tai pavyzdin, sunorminta
lietuvi tautos kalba. Lietuvi bendrins kalbos normos dar
nra pakankamai tvirtos ir pastovios, kol kas dar nra vi
suomens sluoksnio, kuriam bendrin kalba bt gimtoji
tarm (Zr. dar: Bendrieji kalbos dalykai, 9).
Y ra dvi bendrins kalbos formos: r a o m o j i ir n e
k a m o j i . Vyrauja raomoji bendrins kalbos forma, turinti
vadinamuosius funkcinius stilius (mokslin, administracin,
menin, publicistin). (Zr. dar: Bendrieji kalbos dalykai,
1.4.2.1.4.5.) Raomoji bendrin kalba, kuriama vieumai,
yra normikesn, labiau idailinta ir konservatyvesn u
nekamj kalb. nekamoji bendrin kalba tai kalbos
atmaina, vartojama ir vieajame, ir privaiame gyvenime.
Daugelyje krat nekamoji bendrin kalba yra inteligent
tarm. Lietuvoje nekamoji bendrin kalba dar nra pakan
kamai isirutuliojusi: privaioje aplinkoje daug kur neka
ma tarmikai, o miestuose vartojama pusiau tarmin kalba,
kuria neka i kaimo kil inteligentai ir sumiestj kaimo
mons.
nekamajai kalbai bendrins kalbos normos nra tokios
grietos, taiau tiek raomoji, tiek nekamoji kalba turi ati
tikti t a i s y k l i n g o s k a l b o s normas. Lietuvi kalbos
taisyklingumui ir grynumui labai pakenk 50 met pra
tingai j veikusi rus kalba, o dabar aloja i Vakar pls
telj svetimodiai. Paisant grynumo ir taisyklingumo
kriterij, visur, kur manoma, vietoj skolini reikia vartoti
savus, lietuvikus odius, odi junginius ir kt. Pagal iuos
kriterijus atsisakoma svetimybi (barbarizm), netaisyklin
g vertini, kartais net tarptautini odi. Bet kalbos gry
numo nereikt pervertinti: negalima kratytis vis i kit
kalb ateinani reikini.
1.2. Visuomens teisinti kalbos vartojimo gdiai bei
taisykls yra kalbos norma. (odis norma kils i lotyn kal
bos norma ir reikia taisykl, tiksl nurodym, mat.)
Kalbos normos apraomos gramatikose, odynuose, specia
liuose kalbos kultros leidiniuose. Tas norm taisykli suda
rymas ir uraymas pagal kalbos sistemoje irimas taisykles
vadinamas bendrins kalbos norminimu, arba kodifikavimu,
kodifikacija. Kodifikacijos terminas kils i lotyn kalbos co-
dificatio (codex knyga; facio darau) ir kalbotyroje imtas
vartoti apie 1930 m. Terminai kodifikavimas, kodifikacija kal
bos norm sutvarkym sieja su statymu.
Norma bdinga ne tik bendrinei kalbai, bet ir tarmms.
Tarmi normos, palaikomos tradicijos, jauiamos intuity
viai, o bendrins kalbos normos kodifikuojamos. Kodifika
vimas tai nuolatinis darbas, nes nuolat atsiranda nauj
odi, j jungini, nauj normos variant. Kyla reika
las nustatyti j vartosenos taisykles, t. y. j normikum.
(r. dar: Bendrieji kalbos dalykai, 9.2.)
1.3. Kalbos norm paeidimas yra kalbos klaida. Kalbos
klaidos daniausiai skirstomos eias grupes pagal kal
bos sritis: 1) tarties, 2) kiriavimo, 3) leksikos, 4) odi da
rybos, 5) form vartojimo ir 6) sintakss klaidas.
Kalbos klaidos dar gali bti grupuojamos pagal didum.
Skiriamos: 1) labai didels kalbos klaidos, 2) nedidels kal
bos klaidos, 3) konkreiu atveju ne patys geriausi kalbos va
riantai. Labai didelmis kalbos klaidomis laikomos tos, ku
rios iurkiai paeidia su kalbos sandara susijusias kalbos
normas. odynuose jos paprastai ymimos kaip neteiktinos
svetimybs, neteiktini vertiniai. Kai paeidiamos ne visai
aikiai nustatytos kalbos normos, padaromos nedidels
kalbos klaidos. O kai galima rasti geresn kalbos variant,
tokie kalbos trkumai jau priklauso stilistikai.
1.4. Bendrin lietuvi kalb veikia kitos kalbos ir ne-
normin privati nekamoji kalba. Tai pagrindiniai kalbos
klaid altiniai.
Pats didiausias bei pavojingiausias klaid altinis ki
t kalb poveikis. Santykiaudamos kalbos viena kit veikia,
bet stipresn kalba (didesns tautos ir didesni teisi) spau
dia silpnesn ir jai primeta savo tak. Per politin, kan
celiarin ir mokslin literatr, per radij ir televizij oku
pacijos metais lietuvi kalb atjo daugyb nebtin
vertini, tamp, svetimos frazeologijos, netaisykling sin
taksini konstrukcij. Tik auktos kultros rato moni,
redaktori ir stilist pastangomis yra sukurta ir iki iol i
laikyta gana taisyklinga ir grai raomoji kalba. To negalima
pasakyti apie nekamj kalb, kuri dabar yra labai toli at
silikusi nuo sutvarkytos ger leidini raomosios kalbos.
Antrasis klaid altinis nenormin privati nekamoji
kalba. Modernjant gyvenimui, kaim artinant prie miesto,
maiantis ir migruojant gyventojams, nykstant tarmms, be
veik nutrko kaimikoji nekamosios kalbos tradicija. Gy
vj kaimo moni kalb miestuose pakeit sumiestjusi
moni pusiau tarmin neka arba net koks nors socialinis
(pvz., jaunimo) argonas. Nenormin privati nekamoji kal
ba ypa veikia bendrins kalbos tart, fonetik, leksik. G e
ra nekamoji kalba turt gaivinti raomj kalb, taiau i
sveika dabar yra aikiai pakrikusi. Daugelio moni ne
kamoji kalba tiesiog isigimusi, dl to danai ir raomosios
kalbos nebepavyksta isaugoti gyvos ir taisyklingos.

lff Leksikos klaidos_____________________

Leksika (gr. lexikos odinis, lexis odis, posakis)
kalbos odi visuma. Leksikos normos nusistovi natraliai
ir apraomos (kodifikuojamos) odynuose bei specialiuose
kalbos kultros leidiniuose.
 Leksikos klaidos yra bendrins kalbos norm neatitin
kantys odiai. J atsiranda dl odi reikms ir varto
senos ikraipym ir dl kit kalb poveikio. Leksikos klai
dos pagal kilm yra svetimybs, pagal kalbos sistemos
paeidimus neteiktini vertiniai, pagal vartosen ar-
gonizmai.
Pagal nutolim nuo bendrins kalbos normos skiriamos
didels ir nedidels leksikos klaidos. Leksikos klaid gru
pavimas pagal j dyd matyti ir Dabartins lietuvi kalbos
odyne (2006). Kai odis nelaikomas didele klaida, jo nu
tolimas nuo normos paymimas santrumpa r. (irk),
pvz., abstraktinis, - r. a b s t r a k t u s ; ainis, - r. p a 1i-
k u o n i s; aket r. e k e t ir t. t. O payma ntk. (neteik
tinas) ir enklas = rodo, kad klaida yra didel ir todl grie
tai taisoma, pvz.: bak ntk. = l n a ; boti ntk. = p a i
s y t i; bujoti ntk. = k l e s t t i, v e t i , t a r p t i ; peius ntk.
= krosnis.

2.1. Nevartotinos svetimybs

Bendrinje kalboje neteisinti skoliniai vadinami sveti

mybmis, arba barbarizm ais (gr. barbaros svetimas).
Daugiausia lietuvi nekamojoje kalboje vartojam sveti
mybi yra slavikos kilms, gerokai maiau germanizm.
Dabar svetimybs plsta i angl kalbos.
Vienos svetimybs vartojamos todl, kad yra labai pa
plitusios nekamojoje kalboje, galima sakyti, sulietuvjusios
(pvz.: durnius, peius, viedras), kitos kad nra gero lie
tuviko atitikmens (pvz.: klipas, topas). Svetimybs nei
giamas kalbos reikinys, teriantis lietuvi kalb. Svetimy
bi vartojimas rodo nepakankam mogaus kalbos kultr.
Akivaizdiausiomis, lietuvi kalboje nepateisinamomis
svetimybmis laikomos tokios, kurios turi gerus lietuvikus
atitikmenis. ias klaidas Valstybin lietuvi kalbos komisija
priskyr prie didij kalbos klaid. Tai:
adejalas; adijalas = apklotas
akuratnas, -a = tvarkingas; -a; padors, -i; teisingas, -a
apart = be, iskyrus; be to
arenda =
armrestlingas rankos lenkimas
babina = rit
bakanas = kepalas
balja = 1.skalbtUv; 2. praustuv
bantas = 1. kaspinas; 2. petelik (kaklaraitis)
baranka, baronka = riestainis
barchatas = aksomas
basket(k)s = sportkai, sportbaiai; krepinio batai
bankuchenas = akotis
benzokolonl = 1. degalin; 2. (benzino) kolonl
bevelyti = linkusiam, telkti pirmenyb
biskis, bikis = trupiitis, trupuiukas, maumelis
biznesmenas = verslininkas
blicas = blykst, fotoblykst
blidas = dubuo
bliuznyti = blevyzgoti, nevankiai kalbti
bonka = btelis
bormaina grtuvas
(ne)boti = (ne)paisyti, (ne)ireti
britva = 1.skustvas; 2. (skutimosi) peilikas
brom = 1. tarpvart; 2. vartai; 3. /
broniruoti u (si) sakyti (i anksto), rezervoti
brudas = 1. nevarumai, nuosdos; 2. bjaurastis, bjauryb
(su)bujoti = 1. veti, keroti, tarpti; 2. klestti
buinas, -a 1. vels, -i; 2. riebs, -i
bukietas = pokt
bulka = banda, pyragas
chrustai, krustai = agarliai, ausels
echolas = Uvalkalas
ipsai = (blvi) trakuiai
dkis = apklotas, Utiesalas
dratas =
 ermideris = 1. trikmas; 2. sambrzdis, maiatis
fara = ibintas
grafk = iogelis; segtkas
grielka = ildykl, psle
guzikas = saga
gvintas = sriegis
hepiendas = laiminga pabaiga
hospisas = slaugos namai
hostelis = nakvyns namai
hotdogas = derainis
kotelis = viebutis
imidas = vaizdis; perk. r. vardas, veidas (kartais ivaizda)
impimentas (valstybs) apkalta
imiera = 1. matmuo; 2. dydis, nmeris
imistas = pramanas, prasimanymas; (i)mislyti = pra
simanyti
kaldra = antklod
kalnierius = apykakl
kavon(k)s = slpyns
klapanas = 1. votvas; 2. antkienis
kleckai = kukuliai
knatas = dagtis
knopk = 1. mygtkas; 2. spraustkas; 3. smeigtukas
kolioti(s) = plusti(s), koneveikti
kombikormas = kombinotieji paarai, ralai
konusas = kgis
koeliena = altiena
krosvordas = kryiaodis
kdas, -a = liesas, -d
kurtk = strik
kvasas = gira
kvoldas klost
lastai = plakmenys
leiblas = 1. etiket; 2. emblema; 3. (firmos) enklas
lystel = 1. juostel, lentjuost; 2.priesiuvas
liuesas, -a = laisvas, -d; paliuosuoti = 1. atleisti (i dar
bo); 2. paleisti
 matabas = mastas
maelis = nospauda
menederis = vadybininkas
mereka = peltakys
miera = 1. matas; 2. mstas, matavimo rankis
primierka = primatavimas
mestis, mosteli = tepalas, tepalikas
mozoti = tepti, teplioti, terlioti
norka = audin
ofisas = staiga (kartais kontora, ratin, bstin, biras)
pampersai = saskelns
papk = 1. aplank(al)as; 2. segtvas
pardymas = 1. potvarkis', 2. nurodymas
parkingas = (automobili) aiktel
petruka = petraol
plunka, plaukuti = I. juostel; 2. priekralis
plmas = dm
pletkas, pliotkas = paskalos, plepalai; pletkininkas, - =
lieuvautojas, -a
plintusas = grindjuost
ploius = lietpaltis
ponk = sprga
priklus, -i = kyrs, -i; bjaurs, -i; atgrass, -i
proba = mginys, bandinys
prosai soros
pundas = 1. ryulys; 2. snis
rasoda = daigai, pasodai
rubeius = 1. siena; 2. riba
rgoti(s) = barti (s), keikti (s), plusti(s)
salka = mansarda
setfingas = 1. banglent; 2. bangleni spdrtas
skinhedas, skinas = skustagalvis
skiepas = 1. rsys; 2. pusrsis
skryningas = 1. atranka, riavimas; 2. medicinoje pa
tikrinimas
slaidas = skaidre
 stoikasslovikas = stiklainis
smakas = slibinas
sponsorius, - = L rmjas, -a; 2. mecenatas, -
tanga = arna
lipsas = kaklaraitis
motas = gabalas
niras = virv, virvt
nirelis = varstis, raitis, raitelis
opas = parduotv, krautuv
paklis, paklius = glaistas
pilka = 1. smeige, smeigel; 2. sage, sagel
pricas = virktas
tatyvas ~ stovas
tuka = 1. vienetas; gabalas, 2. poktas, juokai
tukorius = poktininkas, -; idaigininkas, -, juokda
rys, -e
uleris = 1. skius, apgavikas; 2. idaigininkas, -
taimautas = pertrauka, pertraukl
taimeris laikmatis
tapks = lepets, liiirs
tyneidzeris, - = paauglys, -
tomatai pomiddrai
tuinti(s) = trokinti(s); tuintuvas = trokintvas
ukolas = 1. dris; 2. injekcija
veilokai = veltiniai
vykendas = savaitgalis
zelionk briliantin aluma
zrazai = suktiniai, vyniotiniai
zubras = stumbras
enytis = tuokti (s); vsti; tekti
gutas = vartas
iletas = liemen
ilka = valas
iurstas = prijuost
ulikas = 1. skius, vagiius; 2. triakis
 2.2. Nevartotini netaisyklingi vertiniai
Vertinys tai odis ar odi junginys, sudarytas kit
kalb pavyzdiu. Vertiniai gali bti taisyklingi (norminiai)
ir netaisyklingi (nenorminiai). T a i s y k l i n g i v e r t i n i a i
neprietarauja lietuvi kalbos odi darybos ar odi jun
gini sudarymo polinkiams, jie bendrinje kalboje daniau
siai neturi lygiaveri atitikmen. Pavyzdiui, taisyklingas
vertinys yra odis taka. Jis padarytas pagal kit kalb ati
tinkam odi pavyzd, plg.: lotyn inflxio, -onis, lenk
wpfyw, vokiei Einfluss, prancz influence, rus
(vlijanije); jo daryba panai lietuvik odi lanka, mo
va, anga ir pan.
N e t a i s y k l i n g i v e r t i n i a i (arba vertalai) yra to
kie, kurie neatitinka lietuvi kalbos odi darybos ar o
di jungini sudarymo polinki ir bendrinje kalboje turi
atitikmen. sidmtini ie jokiame kontekste nevartotini
vertiniai:
apystova = aplinkyb: Nusikaltimo apystovas (= aplinky
bes) tiria prokuratros darbuotojai',
gerbvis = 1.gerov: Reikt daugiau rpintis moni
gerbviu ( gerove); 2. (nam) aplinka: Gerbvio (= Aplin
kos) tvarkymas vis dar atsilieka;
statymdavys, - = statym leidjas, -a: statymdaviai
(= statym leidjai) turi rpintis valstybs statymais;
statymdavyst, statymleidyst = statym leidimas, leidy
ba: statymdavyst (= statym leidimas) nelengvas dar
bas; statymleidyst (= statym leidyba, leidimas) Lietuvoje
turi senas tradicijas;
isireikti = pa(si)sakyti, pareikti: Ji ne visai tiksliai i
sireik (= pasak); A r galima taip isireikti (= pasakyti)?;
isireikimas = posakis, pasakymas: Mokytoja parinko
grai isireikim ( - posaki);
laisvanoris, - = savanoris, -: Gelbjimo darb msi ka
riai, policininkai ir iaip laisvanoriai (= savanoriai);
laisvanorikas, -a = savanorikas, -a: Taikos fondas su
daromas i laisvanorik (= savanorik) auk; laisvanori
kai savo noru: keli jis pasirinko laisvanorikai (= pats,
savo noru)\
neipasakytas, -a = neapsakomas, nenusakomas, didiu
lis: Lyti nustojo, bet tamsyb neipasakyta (= nenusakoma);
neipasakytai = neapsakomai, labai: Neipasakytai (= Ne
apsakomai, labai) geras;
nekuris, -i = 1. paprastai daugiskaita: kai kurie, kurie ne
kurie, vienas kitas: Nekurie (= Kai kurie; Kurie ne kurie;
Vienas kitas) n namo nepareina; 2. ioks toks: Mokinys gijo
nekur (= iok tok) pasitikjim (iek tiek pasitikjimo) savo
jgomis;
neuilgo = netrkus, tuoj (tuoja), greitai: Neuilgo
(= Netrkus; Tuoja; Greitai) prasids atostogos;
obalsis = kis, devizas: Tautinio isivadavimo obalsiai
(= kiai) padeda atgimti ir kalbai;
savalaikiai = laik: Pinigus reikia mokti savalaikiai
(= laik, nustatytu laikU);
savistoviai = savarankikai, nepriklasomai: Snus jau
savistoviai (= savarankikai, nepriklasomai) gyvena;
savistovus, -i = savarankikas, -a: Tai pirmasis jo savisto
vus (= savarankikas) darbas;
stovyla = 1. figra: Toli priekyje dar galjai irti vyrikio
stovyl (= figr); 2. statula: Prie stadiono vart pamatme
gipsines sportinink stovylas (= statulas);
vesti save = elgtis: Jis blogai save veda (= elgiasi);
vienok = bet, taia: Buvo jam daug visoki valand, vie
nok (= bet, taia) jis nepalo.

2.3. Nevartotini ikreiptos reikms odiai

Kalbos odynas nuolat kinta: kuriami nauji odiai, j

skolinamasi i kit kalb, keiiamos turim odi reik
ms. odi reikm keiiasi natraliai, kai odis varto
jamas perkeltine reikme (plg. mogaus galva ir aguonos
galva), ir nenatraliai daniausiai dl kit kalb
 poveikio. Tada atsiranda odio reikms vertini, kurie dar
vadinami semantizmais. Tokie yra:
abuojas nevart. r. abejingas: mogus visai abuojas
(= abejingas) groiui',
apmokyti nevart. r. mokyti, imokyti: Mokytojas ap
mok (= imok) angl kalbos',
apsieiti nevart. r. atsieiti, kainuoti: J ilaikymas
valstybei brangiai apsijo (= atsijo, kainavo)',
ap(si)jungti nevart. r. susijngti; su(si)vinyti; susi
burti: apjungti (= sujungti) firmas, bankus, mones; apjungti
(= suvienyti) pastangas; apjungti (= suburti) mones; apsi
jungti (= susiburti) draugij;
apsivesti = vsti (kalbant apie vyr), (i)tekti (kalbant
apie mergin), susituokti: A r esate apsived (= susituok)?;
apturti nevart. r. turti, patirti: Kiek vargo aptu
rjau (= turjau, patyriau) dl savo vaiko;
atidaryti: atidaryti akis = atmerkti akis, atsimerkti; ati
daryti atminimo lent, paminkl = atidengti atminimo lent,
paminkl; atidaryti dujas, vanden = paleisti (atskti) dujas,
vanden;
atidirbti nevart. r. baigti rengti, galutinai apdoroti,
itobulinti: atidirbti (= baigti rengti, kurti, itobulinti) me
todik, plan, projekt, technologij ir pan.;
atkrauti nevart. r. isisti: Atkrovme (= Isiunt
me) prekes Vokietij;
atleisti nevart. r. (i)doti; pardoti: atleisti (= (i)-
duoti) knyg (skaitytojui); atleisti (= parduoti) prek (pirk
jui);
atmainyti nevart. r. panaikinti: atmainyti (= panai
kinti) statym, nutarim, potvark, susitarim, nuosprend ir
pan.;
atredaguoti nevart. r. suredagoti: Tekstas prastai
atredaguotas (= suredaguotas);
atremontuoti nevart. r. suremontoti: Atremontavo
(= Suremontavo) nam ir gara;
 atsiekti nevart. r. pasiekti: iemet atsiekme (= pa
siekme) neblog rezultat;
atsineti nevart. r. elgtis; irti ( k): Po to vykio
jis atsinea (= iri) mane labai draugikai (= elgiasi su
manimi labai draugikai);
at(si)ymti nevart. r.: 1. paymti: Praom atymti
(= paymti) biliet; 2. apdovanoti: Geriausi darbuotojai
buvo atymti (= apdovanoti) vertingomis dovanomis;
bendrai nevart. ivadiniu (apibendrinamuoju) odiu:
Bendrai (= Apskritai) jis neblogas mogus;
dtis nevart. r. vilkti(s); ati(s), mauti(s); josti(s);
sgti(s): dti(s) (= vilkti(s) suknel, vark, palt, apsiaust
ir pan.; dti(s) apav, kojines, kelnes ir pan. = auti(s), mau-
ti(s) apav, kojines, kelnes ir pan.; dti(s) dir, juost =
juosti(s) dir, juost (diru, juosta); dti(s) auskarus, laik
rod, sag ir pan. = segti(s) auskarus, laikrod, sag ir pan.;
gautis nevart. r. ieiti, atsitikti: Gali taip gautis
(= ieiti, atsitikti), kad iemet nebesusitiksime; Man nesigavo
(= neijo) udavinio atsakymas; Koks tau gavosi (= ijo)
atsakymas?;
jungti nevart. r. rayti, traukti: jungti (= rayti,
traukti) plan, sra, kit dokument, komisij;
neti nevart. r.: 1. pateikti: neti (= pateikti)
pasilym; 2. traukti, rayti ( k): neti (= traukti,
rayti) sra, sutart, protokol ir pan.; 3. traukti, ray
ti, padaryti: neti (= padaryti) patais, pakeitim, papil
dym;
idirbti nevart. r. parengti, sukrti: idirbti (= pa
rengti, sukurti) projekt, plan ir pan.;
ieiti: ieinant i ko nevart. r. remiantis kuo, vado
vaujantis kuo; atsivelgiant k;
ijungti nevart. r. ibraukti, paalinti, atleisti: i
jungti (= ibraukti) i plano, srao, suvestins, dokumento;
ijungti (= ibraukti, atleisti, paalinti) i komisijos, komiteto,
tarybos, kokios organizacijos ir pan.;
 ilaikytas nevart. r. santrs, -i, susitvardantis, -i, su
sivaldantis, -i: Ms virininkas ilaikytas (= santrus, su
sitvardantis, susivaldantis) mogus;
imetinti nevart. r. prikaiioti, priekaitauti: Tu
jam dl to neimetink (= neprikaiiok, nepriekaitauk); i
metinjimas nevart. r. priekaitas: Negirdjau nei jos
aiman, nei imetinjim (= priekait);
ipildyti: ipildyti krin = atlikti krin, ipildyti plan =
vykdyti plan',
ipulti nevart. r.: 1. tekti, priderti, prireikti, priklau
syti: Umokk jam, kiek ipuola (= pridera, priklauso);
2. pasitaikyti, bti: Kaldos pernai ipuol (= pasitaik,
buvo) graios;
iriti nevart. r. isprsti: Kain, kaip klausim
iri (= isprs) apskritis?; iriimas nevart. r. isprendi
mas: klausimo, problemos iriimas (= isprendimas);
istoti nevart. r. kalbti, vieai pasirodyti: Kas dar
nori istoti (= kalbti)?; Dabar istos (= pasirodys) ansam
blis;
iaukti nevart. r. sukelti: iaukti (= sukelti) lig,
reakcij, ems drebjim, kitokius padarinius; iaukiantis,
iaukiamas elgesys = ls, provokojamas, netinkamas el
gesys; iaukianiai, iaukiamai elgtis = liai, provokuo
jamai, netinkamai elgtis;
iirti nevart. r. apsvarstyti, inagrinti: iirti
(= apsvarstyti, inagrinti) praym, silym, skund ir pan.;
vesti nevart. r.: 1. traukti, rayti, dti: vesti
(= traukti, rayti) komisij, komitet, taryb ir pan.; vesti
(= traukti, rayti, dti) patais, papildym; 2. paleisti, ati
duoti naudoti; jungti: vesti eksploatacij (eksploatacijon)
paleisti, atiduoti naudoti, eksploatuoti; jungti; vesti ka
muol aidim = mesti, spirti kamuol, pradti su juo aisti;
matomai nevart. terptiniu odiu nuomonei reikti:
Matomai (= Matyt), mums reikt dar kart pasitarti; Ma
tomai (= Turbt) jau laikas eiti miegoti;
 neti: neti atsakomyb = bti atsakingam, atsakyti;
nuim ti: nu im ti draudim, apribojimus, sankcijas, muitus
ir pan. = panaikinti draudim, apribojimus, sankcijas, mui
tus ir pan.; nu im ti (psichologin) tamp, prieastis = paa
linti, panaikinti (psichologin) tamp, prieastis; nuim ti nuo
kontrols = nutraukti kontrol, liautis kontroliavus; n u im ti
nuo pareig = atleisti, paalinti i pareig; n u (si)im ti nuo
skaitos = i(si)brakti, i(si)rayti, i(si)registroti i skaitos;
n u (si)im ti suknel, apsiaust, vark, palt ir pan. = nu(si)-
vilkti suknel, apsiaust, vark, palt ir pan.; n u (si)im ti apa
v, kojines, kelnes ir pan. = nu(si)ati, nu(si)mauti apav,
kojines, kelnes ir pan.; n u (si)im ti dir, juost = nu(si)josti
dir, juost; n u (si)im ti sag, auskarus, laikrod, ied = nu-
(si)sgti sag, laikrod, isisegti auskarus, nusimauti ied ir
pan.; n u siim ti nuo pamok = pabgti i pamok;
paju n gti nevart. r.: 1. privesti (kalbant apie komu
nikacijas): paju n gti (= privesti) dujas, elektr, vanden, il
dym, telefon ir pan.; 2. jungti (kalbant apie tiekimo
pradi): paju n gti (= jungti) dujas, elektr, vanden, ildy
m, telefon ir pan.;
pakelti: p a k elti klausim, problem = ikelti klausim,
problem; p akelti duomenis, byl = perirti, patikrinti byl,
duomenis;
p askaiiu oti nevart. r. (tiksliai) apskaiioti, suskai
iuoti: Btina p askaiiu oti (= apskaiiuoti) didiausi io
preparato doz;
paalin is, - nevart. r. alutinis: p a a lin is (vaist)
veikimas = alutinis (vaist) poveikis;
pavsti nevart. r. skirti, dedikuoti: Vakaras pavs
tas (= skirtas) poeto 100-j metini sukakiai; Knyga p a
vsta (= skirta) lietuvi kovoms su kryiuoiais;
p a vesti nevart. r. apvilti, apgauti, netesti: Jis ne
kart yra mus paveds (= apvyls, apgavs);
pern eti nevart. r. pakelti, ikentti, iksti, iturti,
itverti: perneti (= pakelti, ikentti, iksti, iturti, itverti)
skausm, sielvart, netekt, nelaim ir pan.;
 perspti nevart. r. pastebti, diagnozuoti, ukirsti k
li: perspti lig, nusikaltim, nelaim ir pan. = ukirsti
keli ligai, nusikaltimui, nelaimei ir pan.;
p ervesti nevart. r. perkelti: pervesti (= perkelti)
kit grup, klas, kurs, skyri, kitas pareigas;
p raan alizu oti nevart. r. ianalizoti: praan alizu oti
(= ianalizuoti) padt;
prabalsu oti nevart. r. balsoti, pabalsoti, nubalso-
ti, baigti balsoti: Opozicija prabalsavo (= balsavo) u ne
pasitikjim ministru;
prabgti nevart. r. bgti, nubgti: Kasdien prabgu
(= nubgu) kelet kilometr;
p ra eiti nevart. r.: 1. nueiti: p ra eiti (= nueiti) atstu
m, keli, nuotol; 2. ieiti: p ra e iti (= ieiti) kurs, mokyk
l, mokslus (arba baigti kurs, mokykl, mokslus); 3. ()ei-
ti: P raeiti (= ()Eiti) draudiama; 4. paeiti: Keleiviai, p ra
eikit ( = paeikit) priek; prajim as nevart. r. ()jimas:
P rajim as (= jimas) kiem kitoje pusje;
prakeliau ti nevart. r. keliauti, nukeliauti: T vasar
prakeliavom e ( nukeliavome) 300 km;
prak la u syti nevart. r. perklausyti, iklausyti: p r a
klausyti (= perklausyti) ra; praklau syti (= iklausyti) pa
skait ir pan.;
prakonsultuoti nevart. r. (pa)konsultuoti: Ms gru
p dstytojas jau prakonsultavo (= konsultavo, pakonsulta
vo);
prakontroliuoti nevart. r. (pa)kontrolioti: Prakon-
troliuokite (= Pakontroliuokite), ar visi darbuotojai laiku
ateina darb;
pra m a tyti nevart. r. numatyti: it jim (achma
t) reikjo p ra m a tyti (= numatyti);
praplau kti nevart. r.: 1. nuplaukti: praplau kti (= nu
plaukti, t. y. veikti) atstum, distancij, nuotol; 2. perplauk
ti: pra p la u k ti (= perplaukti) basein, eer, tvenkin;
praskam bti nevart. r. nuskambti, suskambti: Jos
balse praskam bjo (= nuskambjo) nepasitenkinimo gaidel;
 pravaiuoti nevart. r. vaioti, vaioti, nuvaiuoti:
Pravaiuoti (= Vaiuoti) be bilieto draudiama; Pravaiuo
ti (= vaiuoti) kiem draudiama; Mums liko pravaiuoti
(= vaiuoti, nuvaiuoti) 5 km; pravaiavimas nevart. r.
vaiavimas, vaiavimas: U pravaiavim (= vaiavim)
be bilieto jum s teks mokti baud; Pravaiavimas teritorij
draudiamas (= vaiuoti teritorij draudiama); pravaia
vimo, pravaiuojantis, pravaiuojamas bilietas = nuolatinis,
mnesinis bilietas;
pravesti nevart. r.: 1. nutiesti; vesti: Laidai neturi
bti pravedami (= tiesiami) paviriuje; 2. ivesti, nubrti:
Pravesti (= Ivesti, nubrti) linij;
pribti nevart. r. ateiti, atvykti: Skirtu laiku jis taip
ir nepribuvo (= neatjo, neatvyko);
prieakinis, - nevart. r. paangs, -i, progresyvs, -i:
prieakin (= paangi, progresyvi) idja, mintis; prieakinis
(= paangus, progresyvus) mstymas ir pan.;
prigulti nevart. r. priklausyti, priderti, pareiti: Tie
pinigai jam priguli (= priklauso, pridera); Tai priguli (= pri
klauso, pareina) ne nuo mogaus valios;
priimti nevart. r. gerti, vartoti: priimti (= gerti, var
toti) vaistus;
rastis nevart. r. bti: Ms bstin randasi (= yra)
Katon gatvje; Kur tu dabar randiesi (= esi)?;
regimai nevart. r. matyt, turbt, tikriausiai: Mans
jis regimai (= matyt, turbt, tikriausiai) nelauk;
reikia nevart. r. vadinasi, taigi: Reikia (= Vadi
nasi), tu neateisi? Reikia (= Taigi) susitarme susitikti;
sstatas nevart. r. sudtis: komandos, komiteto, ta
rybos sstatas (= sudtis);
sekantis, -i nevart. r.: 1. is, itoks, toks (prie ivar
dijim): Vilniuje iuo metu veikia sekanios (= ios, tokios)
parodos: grafikos, taikomosios dails ir skulptros; 2. tai
kas, tai kodl (prie aikinim): Atsakydamas js rat
praneu sekant (= tai k): <...>; sekaniai nevart. r.
taip, itaip;
 skaityti nevart. .: 1. laikyti (k kuo): Jis mans
mogum neskaito (= nelaiko)', 2. manyti, bti tam tikros
nuomons, bti sitikinusiam: Skaitau (= Manau), kad j
s pozicija nra teisinga;
statyti nevart. r.: 1. (su)daryti: statyti (= (su)daryti)
grafik, plan, tvarkarat; 2. (pa)dti, (pa)rayti: statyti
(= (pa)dti, (pa)rayti) tak, kablel, kitus skyrybos enklus;
3. (pa)rayti: statyti (= (pa)rayti) paym; 4. (su)rayti:
statyti (= (su)rayti) protokol; 5. ikelti: statyti (= (i)-
klti) kandidatr, klausim, reikalavim, slyg, tiksl;
6. (nu)tisti: statyti (= (nu)tisti) keli, dujotiek; 7. ()d-
ti, taisyti, pritaisyti: statyti (=()dti, taisyti) radiatori, va
rikl; statyti (= dti, taisyti, pritaisyti) skaitikl; 8. ()vsti:
statyti (= ()vesti) telefon;
stovis nevart. r.: 1. bkl: ligonio, pastato stovis =
bkl; 2. bsena: dvasinis, moralinis stovis = dvasin, m o
ralin bsena;
talpinti nevart. r. dti, spausdinti: talpinti (= dti
(spausdinti) laikrat (laikratyje, urnale);
udaryti nevart. r.: 1. umerkti; usimerkti: udaryti
(= umerkti) akis, usimerkti; 2. usukti: udaryti (= u
sukti) iaup; 3. uversti: udaryti ( uversti) knyg, s
siuvin; 4. baigti (pildyti, rayti): udaryti (= baigti (pildyti,
rayti) sra, kartotek;
uinteresuoti nevart. r. suinteresoti, sudominti:
Svarbiausia uinteresuoti (= suinteresuoti, sudominti) pir
kj;
ukrauti nevart. r. krauti: ukrauti (= krauti) aku
muliatori;
umanyti nevart. r. sumanyti, sugalvoti: Jam pavyko
umanyti (= sumanyti, sugalvoti) nauj io udavinio spren
dim; umanymas nevart. r. sumanymas, mintis, idja;
uneti nevart. r.: 1. utepti: uneti (= utepti) da
, tinko, glaisto ir pan.; 2. paymti: uneti ( pay
mti) kontrus, takus ir pan.;
 upilti: u(si)pilti automobil, traktori ir pan. nevart.
r. (si)pilti benzino, kit degal;
uveti nevart. r. atveti, pristatyti (preki); uvei-
mas nevart. r. atveimas, pristatymas: Preki uveimas
( pristatymas) brangiai kainuoja;
inoti nevart. r.: 1. mokti: Prastai inau (= moku)
angl kalb; 2. imanyti: Jis neino (= neimano) techni
kos; 3. painti: Vadovas turi inoti (= painti) savo paval
dinius.

3. odi darybos klaidos

3.1. Priesag vartojimo klaidos

Lietuvi kalboje yra keli imtai daiktavardi, bdvar
di ir veiksmaodi priesag, bet j vartosenos paeidim
pasitaiko palyginti nedaug. Labiau paplitusi tik viena kita
nelietuvika priesaga, kai kuriems priesagins darybos o
diams suteikiama netinkama reikm.
Labiausiai lietuvi kalb gadina ie netaisyklingos prie
sag vartosenos atvejai.
3.1.1. Priesaga -jas netinka rankiams, prietaisams,
mainoms, mediagoms, su kuriomis atliekamas veiksmas,
vadinti: jie sudaromi su priesagomis -iklis, -tuvas ir kitais
bdais, pvz.: atskiedjas = skiediklis, autopakrovjas = au-
tokrautvas, (akumuliatoriaus) krovjas = (akumuliato
riaus) kroviklis, (dmi) imjas = (dmi) valiklis, i
jungjas = jungiklis, (suli) ispaudjas = sliaspaud, ju n
gjas = jungiklis; jungiamoji mediaga, (vamzdi) klojjas =
(vamzdi) klotvas, (vaisi) numjas = (vaisi) skintvas,
(iukli) nuleidjas = (iukli) nuleistvas, pakljas = k
liklis; keltuvas, pakrovjas = krautuvas, (automatinis) palei
djas = (automatinis) paleidiklis, perjungjas = perjungiklis,
praskiedjas = skiediklis, (tr) purkjas = (tr) purk-
tvas, skiedjas = skiediklis, (kvap) sugrjas = (kvap)
gnklis, (put) sukljas = putoklis, surinkjas = rinkiklis;
(oro) rinktvas.
3.1.2. Priesaga -tojas nevartojama rankiams, prietai
sams, mediagoms vadinti; j priesagos yra -iklis, -tuvas,
-alas ar kitokie odiai, pvz.: apiltintojas = iltalas, auin-
tojas = amalas, auintuvas, baltintojas = baltalas, baltik-
lis, (oro) drkintojas = (oro) drkintvas, (oro) gaivintojas
= (oro) gaiviklis, (plauk spalvos) grintojas = (plau
k spalvos) gaiviklis, greitintojas = greitintvas, (fotografijos)
irykintojas (fotografijos) rykalas, kietintojas = kietiklis,
kietalas, (smlio) maiytojas = (smlio) maiytvas, ma
sauotojas = masauoklis, minktintojas = minktiklis, (r
di) paalintojas = (rdi) valiklis, paildytojas = ildy
tuvas, prailgintojas = ilgintvas (ilginamasis laidas), ry-
kintojas = rykalas, (srovs) skirstytojas (srovs) skirsty-
tvas, (plauk) stiprintojas = (plauk) stipralas, sukietintojas
= kietiklis, tirpintojas = tirpiklis, (dmi) valytojas = (d
mi) valiklis; (sniego) valytvas, (tampos) adintojas =
(tampos) adintuvas.
3.1.3. Priesaga -inis, - nevartojama daryti bdvar
diams i veikjus reikiani daiktavardi, turini prie
sagas -jas, -tojas; daikto ypatybei ymti vartojamas
nusakomasis daiktavardio kilmininkas, pvz.: ganytojinis
laikas = ganytojo, ganytoj laikas, gydytojin praktika =
gydytoj praktika.
3.1.4. Priesaga -ikas, -a netinka tautybei reikti, pvz.:
lietuvikieji kariai = lietuvi kariai, kariai lietviai, vedikieji
sportininkai = ved sportininkai.
3.1.5. Nevartotini slavikos maybins priesagos -ikas
odiai, pvz.: kubikas = kbas, kubelis, kubikas, pufikas =
pfas, pufikas; pampsas, pampsikas.
 3.1.6. Nevartotini odiai su slavikomis priesagomis
-yia, -inyia, -ka, -k, pvz.: cu krin yiia = cukrin, druskinyia
= druskin, kiau lin yia = kiaulid, langinyia = langin,
pipirn yia = pipirin, varpinyia = varpin; igonka = i
gon, igonik, etaerka = etaer, knygin, kaim ynka =
kaimyn, kaimynl, m ainka = mainl, m ergelka =
mergiot, mergikt, m iesionka = miesion, razinka =
razina, diovinta vynuog, vagilka = vagil, vagi, dam k =
dama (aki), sardelka, sardelk = sardl.
Labai netinka priesag -ka segti prie vard, pvz.: B irut-
ka = Birut, Birutl, Irka = Irena, Irut, GraJca = Graina,
Graint, Vytka Vytas, Vytelis, VytUkas, Staska = Stasys,
Staselis, Stasiukas.
3.1.7. Nevartotini bdvardiai su slavika priesaga
-avas, -a, pvz.: bordavas, -a = bdrdinis, -, vyninis, -, tam
siai raudonas, -a; dangavas, -a = dangikas, -a, dangas spal
vos, melsvas, -a; fioletavas, -a, violetavas, -a = violetinis, -;
kerzavas, -a = kerzos, kerzinis batas; krem avas, -a = kre
minis, -, kremo spalvos; lelijavas, -a = lelijinis, -, lelij
spalvos; m orkavas, -a = morkinis, -, mork spalvos; p liu -
avas, -a = pliuinis, -; ru iavas, -a = roinis, -, rasvas, -a;
sm liavas, -a = smlinis, -, smlio spalvos; vyniavas, -a =
vyninis, -, vyni spalvos.
3.1.8. Nevartotini veiksmaodiai su slavika priesaga
-avoti, pvz.: baliavoti = puotauti, pokyliauti; bdavoti = b
doti, skstis; dkavoti = dkoti; kom andavoti = komanduoti,
sakinti; m eistravoti = meistrauti; pon avoti = ponauti; ie-
rnavoti = iemoti.
3.1.9. Veiksmaodiai su priesagomis -inti, -dinti ne
tinka tstiniam kartiniam (nekartotiniam) veiksmui reik
ti, pvz.: baiginti: Tada b a i g i n j a u (= baigia, buva
bebaigis) institut; nusirenginti: Gydytojas papra n u s i
r e n g i n t i (= nusirengti); pereidinti: Partrenk maina,
kai p e r e i d i n j a u (= ja per) gatv; pralaim in ti: Tre
i aidimo minut atrod, kad p r a l a i m i n j a m e
( = pralaimime) rungtynes; usidarinti: Dirbtuves reikt per
kelti koki bankrutuojani ar u s i d a r i n j a n i
(= udarom) miesto gamykl.
3.1.10. I santykini priesagos -inis, - bdvardi ne
daromi bdo prieveiksmiai su -(i)ai, pvz.: pastu asmeni
niai = pastu asmenikai; stiprus dvasiniai = stiprus dva
sikai; esminiai = i esmes, savo esm, i tiesi, i tikrj;
fiziniai pavargs = fizikai pavargs; materialiniai atsakin
gas materialiai atsakingas; principiniai susitarme = i
principo susitarme; psichiniai nesveikas = psichikai nesvei
kas; imtaprocentiniai patikimas = imtu, prdcent patikimas;
gyvena vidutiniai gyvena vidutinikai.
3.1.11. Bdo prieveiksmiai su -(i)ai nedaromi i santy
kini bdvardi, turini galn -is, -, pvz.: abipusiai pri
imtinas = abipsikai, abiem pusms priimtinas; pasakoja
bejausmiai = bejasmikai, be jasmo; atrodo bejgiai = at
rodo bejgikai; vaikioja betiksliai = vaikioja be tikslo;
rengiasi civiliai = rengiasi civilikai; neka dviprasmiai =
neka dviprasmikai.

3.2. Priedli vartojimo klaidos

Priedliniai daiktavardiai ir bdvardiai paprastai var

tojami taisyklingai. Svetim kalb takai labiau pasiduoda
veiksmaodi priedli vartosena. Tam prielaidas sudaro
priedlini veiksmaodi reikmi gausumas (pavyzdiui,
veiksmaodio priedlis ap- turi 6 reikmes, priedlis
at-----5 reikmes ir pan.).
Nenorminiai priedli vediniai daniausiai atsiranda
dl priedli painiojimo ir nelietuvikos kilms priedli
vartojimo.
3.2.1. Priedlis ap- netinka ten, kur reikia priedlio
i-, su-, u-, pvz.: A r jau a p m o k j a i (= sumokjai, umo
kjai) u but? A p m o k j o (= Imokjo) visas skolas.
A p j u n g (= Sujung) visas problemas.
 Priedlis ap- nevartojamas su eigos veikslo veiksmao
diais ir i j padarytais daiktavardiais, neturiniais ma-
ybs, menkumo reikms: A p m o k o (= Moko) siti.
3.2.2. Priedlis at(i)- nevartojamas, kur reikia prie
dlio i-, pa-, par-, per-, su-: Pagerbti darbuotojai, a t i d i r b
(= idirb) po dvideimt met. ioje srityje jis yra daug a t-
s i e k s (= pasieks). A t s i v e (= Parsive) daug sp
di i iaurs. A t e i k (= Pareik) namo. Rytoj a t i d u o d u
(= perduodu) budjim. is straipsnis turi bti a t r e d a -
g u o t a s (= suredaguotas) iki ketvirtadienio.
3.2.3. Priedlio i- nereikia, kai odis gali bti varto
jamas be priedlio arba kur reikia priedlio p a -, su-:
Statybai i s k y r ( (pa)skyr) pinig. Butas i p l a n u o
t a s (= suplanuotas) patogiai.
3.2.4. Priedlis p a - nevartojamas, kur reikia priedlio
ap-, i-, p ri-, su-: Man negerai p a s k a i i a v o ( apskai
iavo, suskaiiavo) darbo umokest. P a k e l t i (= (I)kelti)
klausim. Kada p a j u n g s (= prijungs) elektr?
3.2.5. Priedlis p er- netinka vietoj priedlio at-, su-:
Statybininkai p e r d a v (= atidav) nauj nam. Idjos
p e r s i p i n a (= susipina, pinasi).
3.2.6. Priedlis pra- nevartojamas, kur reikia pried
lio -, i-, nu-, pa-, u- arba priedlio visai nereikia. P r a
e i t i (= eiti) draudiama. P r a a n a l i z u o k (= Ianali
zuok) tekst. P r a b g t i (= Nubgti) 100 metr. P r a m a
t y t i (= Numatyti) ateit. P r a e i t i ( Paeiti, pajti,
pasistumti) priek (autobuse). P r a v a i u o t i ( Vaiuoti)
be bilieto draudiama.
3.2.7. Priedlis p ri- nedera vietoj priedlio at-, -, su-:
P r i s i u n t (= Atsiunt) pinig. Jo kalt p r ir o d (= ro
d). Jis galvojo ir nieko n e p r i g a l v o j o (= nesugalvojo).
3.2.8. Priedlis su- nevartojamas, kur reikia priedlio
i-, p a - arba nepriedlinio veiksmaodio: Sloguojant
panos patariama s u t e p t i ( patepti) mentolo aliejumi.
Saus od galima s u t e p t i (= patepti) vazelinu. Dukra
s u p l o v (= iplov)puod. S u d a l y v a u t i (= Dalyvau
ti, aisti) varybose. Tai s u k e l i a (= kelia) didel pavoj.
3.2.9. Priedlio u- negalima painioti su priedliais
ap-, at-, -, p ri-, su-: Vaikas buvo u l e i s t a s ( = apleistas).
parduotuv u v e (= atve) preki. Dokumentai buvo
u s l a p t i n t i (= slaptinti). A r u s i p y l e i (= prisipylei)
benzino? Valso garsai u p i l d (= pripild) kambar. Geras
pjess siuetas u i n t r i g u o j a (= suintriguoja, sudomina)
irov. Subtiliai u m a n y t a (= sumanyta) idja.
3.2.10. Didel klaida vartoti slavikos kilms priedl
da- vietoj kit lietuvik priedli a r odi: N e d a b g o
(= Nepribgo, Nenubgo) iki starto linijos. D a d k (= dk
dar) kelis obuolius. D a d i r b s i u (= Idirbsiu) iki pensijos.
D a j o (= Prijo) iki nam. D a m o k k (= Primokk) ke
lis litus. D a r a y k (= Prirayk) rainiui pabaig. iaip ne
taip d a s i g a v o (= nusigavo) iki eero. Jis tik dabar da-
s i p r o t j o (= susiprotjo) negerai pasaks. Toks j elgesys
mane visai d a v e d (= ived i kantrybs). Darb reikia
d a v e s t i (= padaryti) iki galo (pabaigti).

Sintakss klaidos

4.1. Linksni vartojimo klaidos

Linksni vartojimo klaidos labiausiai plinta dl sud

ting ir sunkiai simenam linksni reikmi ir dl nekry-
biko vertimo i kit kalb, ypa rus.
4.1.1. Vardininkas, a) Daugiskaitos vardininko negalima
painioti su d a l i e s , arba neapibrto kiekio, k i 1 m i
n i n k u. Jis daniausiai vartojamas su veiksmaodiais at
sirasti, bti, vykti, kilti, pasitaikyti ir pan., pvz.: Man kilo vi
sokie s u m a n y m a i (= visoki sumanym). Kolektyve vl
atsirado n e s u t a r i m a i (= nesutarim). Spjama, kad nuo
trankios muzikos vyksta p o k y i a i (= pokyi) smegenyse.
Gal js eimoje yra (pasitaiko) k o k i o s p r o b l e m o s
(= koki problem)?
b) Vardininkas nevartojamas kreipiniui reikti: Gerbia
masis p r a n e j a s (= pranejau), jum s skirta 10 minu
i. P o n a s p i r m i n i n k a s (= Pone pirmininke (galima
ir Ponas pirmininke), ia reikia js parao.
4.1.2. Kilmininkas, a) Kilmininkas netinka kiekybei
reikti su auktesniojo laipsnio prieveiksmiais daugiau,
maiau, pvz.: ia telpa d a u g i a u i m t o (= daugiau kaip
imtas, daugiau negu (nei) imtas, per imt) moni. Pa
rayk n e m a i a u p e n k i p u s l a p i (= ne maiau
kaip penkis, ne maiau negu (nei) penkis puslapius). Krovinys
sveria d a u g i a u t o n o s (= daugiau kaip ton, daugiau
negu (nei) ton).
b) Kilmininkas nevartojamas mnesio dienai nusakyti:
iandien p e n k t o (= penkta). K e l i n t o (= Kelinta) ian
dien?
c) Kilmininkas nevartotinas su veiksmaodiais pasiek
ti ir prieiti: pasiek t i k s l o (= tiksl); prijo i v a d o s
( ivad, prie ivados).
4.1.3. Naudininkas, a) Naudininkas netinka tikslo ap
linkybei reikti po slinkties (judjimo) reikms veiksma
odi, pvz.: Ijo p i e t u m s ( piet, pietauti). Susirinko
p o s d i u i (= posd, posdiauti, posdio). Teatras i
vaiavo g a s t r o l m s (= gastroles, gastroliuoti, gastroli).
Ivyko o f i c i a l i a m v i z i t u i (= su oficialiu vizitu, oficia
laus vizito).
b) Naudininkas nevartojamas laiko ribai reikti, kai ne
ymi paskirties, pvz.: i a i v a l a n d a i (= i valand, Iki
ios valandos) rinkim rezultatai dar nepatikslinti. i a i
d i e n a i (= Iki ios dienos) registruoti 775 laikraiai. Met
p r a d i a i (= pradioje) institute dirbo 83 darbuotojai.
 c) Su naudininku nevartojamas veiksmaodis atitikti,
pvz.: Nuoraas atitinka o r i g i n a l u i (= original). Pasila
dar neatitinka p a k l a u s a i (= paklausos). Tai aikus ne
atitikimas t a i s y k l e i (= taisykls neatitikimas).
4.1.4. Galininkas, a) Galininkas nevartojamas neapi
brtam daikt kiekiui ar daikto daliai reikti, pvz.: Rei
kalinga sekretor, mokanti usienio k a l b a s (= kalb). Visi
mes darome k l a i d a s (= klaid). K a r t v a n d e n
(= Karto vandens) turime kart per savait.
b) Galininkas netinka papildiniui reikti po neiginio,
pvz.: Nedarink d u r i s (= dur)! Kodl neusakte ms
u r n a l (= urnalo)? i u o s u r a u s (= i ura)
nevadiniau reportau.
c) Galininku nereikiamas tikslas arba siekimas su ju
djimo reikms veiksmaodiais, pvz.: Atvyko skaityti p a
s k a i t a s (= paskait). Nuvaiavo atsiimti d o k u m e n t u s
( = dokument).
4.1.5. nagininkas, a) Daiktavardi nagininkas nevar
totinas nuolatinei (nekintamai) bsenai reikti su veiksma
odio bti formomis, pvz.: io leidinio s t e i g j u (= stei
gjas) yra ms institutas. Sprendiant i akcento, jis galjo
bti p r a n c z u (= pranczas). Kas buvo ios infekcijos
p r i e a s t i m i (= prieastis)?
b) Bdvardi (ar bdvardik odi) nagininkas ne
vartojamas bsenai (bviui) reikti. Jie derinami su daik
tavardio ar vardio linksniu, yminiu bsenos turtoj:
su vardininku: Srae jis buvo p i r m u o j u (= pirmasis),
todl atrod t o k i u p a t e n k i n t u (= toks patenkintas).
Kas nenori tapti t u r t i n g e s n i (= turtingesnis)',
su kilmininku: Vien pinigai nepadaro mogaus l a i m i n
g u (= laimingo). Jo norima bti p r o t i n g e s n i u ( protin-
gesnio);
su naudininku: Lengva mogui bti g e r u (= geram),
sunkiau t e i s i n g u (= teisingam). Tai padt jam tapti
p r o f e s i o n a l e s n i u (= profesionalesniam). Kaip (tau)
bti l a i m i n g u (= laimingam)',
 su galininku: Sunkumai privert j bti t a u p e s n e
(= taupesn) ir i r a d i n g e s n e (= iradingesn). Kas j
t o k i u (= tok) padar?
c) nagininkas nevartojamas papildiniui reikti su piln
yminiais veiksmaodiais gausti, prikimti, prikrauti, pri
pildyti, pvz.: Fonoteka gausja r a a i s (= Fonotekoje gau
sja (daugja) ra). Kiens prikimtos p i n i g a i s (= p i
nig). Lentynos prikrautos k n y g o m i s (= knyg). Pripildyk
puod v a n d e n i u (= vandens). Autobusas perpildytas k e-
l e i v i a i s (= keleivi). Uzsipildziau automobilio bak b e n
z i n u (= Prisipildziau... benzino).
d) nagininkas nevartotinas papildiniui reikti su gaus
yminiais bdvardiais dosnus, gausus, turtingas, pvz.: Jis
dosnus p a a d a i s (= paad). Kratas gausus m i k a i s
(= Krate gausu mik). Prajs teatro sezonas buvo turtingas
naujais s p e k t a k l i a i s ( Prajus teatro sezon buvo
daug, gausu nauj spektakli). A r esi turtingas p i n i g a i s
(= pinig)?
4.1.6. Vietininkas, a) Vietininkas nevartojamas bsenai
(bviui) reikti, pvz.: Sportininkas iandien n e f o r m o j e
(= prastos, blogos formos). Mediaga yra k i e t o j e b k
l j e (= kieta). Vakar buvau n e n u o t a i k o j e (= be nuo
taikos, prastos nuotaikos, prastai nusiteiks).
b) Vietininkas netinka daikto poymiui ir veiksnio rei
kimosi bdui nusakyti, pvz.: Pastatai palikti a p g a i l
t i n o j e b k l j e (= apgailtinos bkls, apgailtini).
Tekstas perraytas t r i j u o s e e g z e m p l i o r i u o s e ( tri
mis egzemplioriais). Skait paskait l i e t u v i k a l b o j e
(= lietuvi kalba, lietuvikai). Atlikome tyrimus p l a i o j e
a p i m t y j e (= plaios apimties, didelius tyrimus). Koman
da susirinko p i l n o j e s u d t y j e (= visos sudties, visa).
c) Vietininkas nevartojamas veiksmo prieasiai, pa
grindui reikti, pvz.: Pervargimo i d a v o j e (= Dl per
vargimo, Pervargs) organizmas nusilpsta. Sausros t a k o j e
(= Dl sausros) gausime menkesn derli. Karo p a s e k
m j e (= Dl karo) krato kis buvo nuniokotas (= Karas
nuniokojo krato k). To p a s k o j e (= Dl to, Todl,
Dl viso to) prasidjo nemiga. Vaist p o v e i k y j e (= Nuo
vaist) ligoniui palengvjo. P r i n c i p e ( I principo) su
tavim sutinku. Tokio apsileidimo r e z u l t a t e (= Dl tokio
apsileidimo) kilo gaisras (Tokio apsileidimo rezultatas
gaisras).
d) Vietininkas netinka veikjo vidinei bsenai reikti,
pvz.: J a m e (= Jam) kilo puiki mintis. Mokytoja nuolat die
gia savo m o k i n i u o s e (= mokiniams) groio supratim ir
ugdo j u o s e (= j) grio pradus. Ko j a m e daugiau hu
moristo ar urnalisto (= Kas jis labiau humoristas ar ur
nalistas)?
e) Vietininkas nevartojamas veikimo ar bsenos sriiai
(ne vietai) reikti su odiais gabus, -i, nusimanyti, nutuokti,
prisipainti, pvz.: Ji gabi ir m o k s l e , ir s p o r t e , ir m u z i -
k o j e (= ir mokslui, ir sportui, ir muzikai). Menkai nusima
nau m a i n o s e (= apie mainas). Jis neblogai nusi
mano e k o n o m i k o j e (= apie ekonomik, imano ekono
mik). K jis nutuokia toje t a p y b o j e (= K jis nutuokia,
imano apie tapyb)? Prisipaino m e i l j e (= Prisipaino
myls, kad myli; pasisak myls, kad myli).
f) Nevartotini suprieveiksmj vietininkai daugumoje,
esmje, pagrinde, visumoje, tvarkoje, pvz.: Chore d a u g u
m o j e (= daugiausia) dainuoja mergaits. Niekas e s m j e
(= i esms) nepasikeit. Susirinko p a g r i n d e (= daugiau
sia) pagyven mons. V i s u m o j e (= Apskritai) jis ties
pasak. Viskas t v a r k o j e (= Viskas gerai, Tvarka).
g) Nevartotini suprielinksnj (einantys po linksnio)
vietininkai bgyje, laikotarpyje, pvz.: Darb turime baigti
met b g y j e (= per metus, iais metais). Atsakym gausite
trij dien l a i k o t a r p y j e (= trij dien laikotarpiu, per
tris dienas). Didel klaida laike, eigoje vartoti prielinksnikai
(t. y. prie kilminink), pvz.: L a i k e p a m o k o s (= Per
pamok) nesiklausai. E i g o j e p a s i k a l b j i m o (= Be
sikalbant, per pasikalbjim) paaikjo, kad poiriai skir
tingi.
 4.2. Prielinksni vartojimo klaidos
Prielinksni vartosenos klaid yra daug. Svarbiausios
klaid prieastys kit kalb poveikis ir prielinksni reik
mi painiojimas.
4.2.1. Prielinksnis a n t nevartotinas reikiant:
a) veiksmo priemon, pvz.: Ji puikiai grieia a n t s m u i
k o (= smuiku)',
b) daikto matmenis ar dydi santyk, pvz.: Kambario
matmenys 2 a n t 3 m e t r (= du i trij metr, du ir trys
metrai). Kraujospdis 8 0 a n t 12 0 (= 80 ir 120, 80 su 120).
emlapio mastelis 1 a n t 1 0 0 0 (= 1 su 1000). Nuotrauka
9 a n t 13 (= 9 ir 13, 9 su 13). Vaist imkite vien auktel
a n t p u s s (= pusei, pus) stiklins vandens;
c) poym, pvz.: Batai a n t a u k t k u l n (= auk
tais kulnais, auktakulniai batai)',
d) viet, kai ymimas ne pavirius, o nurodoma kryptis
arba kur kas yra ar vyksta, pvz.: Nuvaiavo a n t s t o t i e s
(= stot), bet pavlavo a n t a u t o b u s o (= autobus).
aidia a n t k i e m o (= kieme). A n t t u r g a u s (= Tur
guje) pilna atvykli;
e) bdo aplinkyb, pvz.: Dirba a n t d v i e j e t a t
(= dviem etatais, turi du etatus, eina dvejas pareigas).
M okosi vos a n t p e n k e t (= penketais). Pirkau televi
zori a n t i s i m o k j i m o (= isimoktinai). Jau por
met ji gyvena a n t b u t o (a n t k a m b a r i o ) (= nuo
moja but, kambar);
f) laik, pvz.: Susitiksime a n t r y t o j a u s (= rytoj, ry
tojaus dien). Atidkim reikal a n t p i r m a d i e n i o
(= pirmadieniui, iki pirmadienio);
g) veiksmo tiksl, paskirt, siekim, pvz.: Pakvietme sve
i a n t p i e t (= piet, pietauti). Pasilik pinig a n t
m a i s t o (= maistui). sidk pinig a n t k e l i o n s (= ke
lionei, kelion, kelionn). Mokosi a n t i n i n i e r i a u s
(= ininieriumi, ininieriaus specialybs);
h) papildin su bdvardiais gabus, godus, turtingas ir su
veiksmaodiais keisti, mainyti, skstis, pvz.: Vaikas gabus
a n t m u z i k o s (= muzikai). Nebk godus a n t s v e t i m o
g e r o (= svetimo gero). iemet esame turtingi a n t i e n o
(= ieno; iemet turime daug ieno). Papra pakeisti batus
a n t m a e s n i (= maesnius, maesniais). Imain
vit a n t k a t i n o (= katin). Teta skundiasi a n t
t r i u k m i n g k a i m y n ( triukmingais kaimynais).
4.2.2. Prielinksnis apie nevartotinas:
a) papildiniui reikti su veiksmaodiais domtis, rpin
tis, skstis, reikalaujaniais nagininko, pvz.: Jis per maai
domjosi a p i e d a r b o s l y g a s (= darbo slygomis).
Kam rpiniesi a p i e m a n e (= manimi)? Nra ko tau
skstis a p i e g y v e n i m (= gyvenimu)-,
b) papildiniui reikti su veiksmaodiais liudyti, rodyti,
skelbti, paymti, prisiminti ir kt., reikalaujaniais galininko
be prielinksnio, pvz.: A p i e t a i (= Tai) liudija jo para
as. i lentel rodo a p i e g b o s t e m p k i t i m
(= gamybos temp kitim, kaip kinta gamybos tempai). Tik
vakare prisiminiau a p i e t a v e (= tave);
c) prieasiai nusakyti, pvz.: Kilo ginas a p i e p e l
n o p a s k i r s t y m (= dl pelno paskirstymo, kaip p a
skirstyti peln). Gauname nemaa skund a p i e d u o n o s
k o k y b (= dl duonos kokybs).
4.2.3. Prielinksnis netinka:
a) reikti laiko tarpui, per kur vyksta, vyksta ar kartojasi
veiksmas, pvz.: Vaistus gerkite tris kartus d i e n (= per die
n, dienoje). Susirinkimai vyksta kart m n e s (= per
mnes);
b) papildiniui reikti su veiksmaodiais simylti, nuro
dyti, reikalaujaniais galininko be prielinksnio, ir skirti, veik
ti, reikalaujaniais naudininko be prielinksnio, pvz.: Visi
mokiniai simylj n a u j j m o k y t o j (= naujj m o
kytoj). Vadovas nurod k e l e t d a r b o t r k u m
(= kelet darbo trkum). Skirkite daugiau dmesio l i g
p r o f i l a k t i k (= lig profilaktikai). Orai labai veikia
m o n i n u o t a i k (= moni nuotaik).
 4.2.4. Prielinksnis pas netinka:
a) nuosavybei, priklausymui, turjimui ymti, pvz.:
P a s k yra klausim (= Kas turi klausim; Kas nort
paklausti)? Kiek p a s t a v e (= tu turi) pinig? P a s j
(= Jos) gras plaukau Pa s m a n e (= Man) pakilo tempe
ratra. P a s t a v e (= Tavo) negerai parayta (Tu negerai
paraei);
b) su veiksmaodiais atsiprayti, gauti, imti, sigyti,
klausti, kreiptis, pirkti, prayti, skolintis, skstis, suinoti, pvz.:
Atsiprayk p a s t o j (= mokytoj, mokytojo) u ei
dim. P a s k (= I ko) gavai t urnal? Jis pam p a s
m a n e (= i mans) pietuk. Jis sak sigijs t knyg
p a s g a t v s p r e k e i v (= i gatvs prekeivio). Paklau
sme p a s p r a e i v (= praeiv, praeivio), kur galtume u
ksti. Informacijos kreipkits p a s p a v a d u o t o j (= pa
vaduotoj). Pirkau p a s j (= i jo) dvirat. Praysiu p a s
d i r e k t o r i (= direktori, direktoriaus), kad ileist atos
tog. Teko skolintis pinig p a s d r a u g (= i drau
gs). Sksiuosipas p a t m i n i s t r ( paiam ministrui).
Tvarkarat suinosiu p a s d r a u g (= i draugs).
4.2.5. Prielinksnis po nevartotinas su nagininku veiks
mo bdui ar bviui reikti, pvz.: Dokumentai iduodami p o
p a r a u (= su parau, pasiraytinai). P o k o k i a r u b r i
k a ( Su kokia rubrika, antrate) dsime straipsn? ia
stovi renginiai p o t a m p a (= su tampa).
4.2.6. Prielinksnis prie netinka:
a) veiksmo aplinkybms nusakyti, pvz.: Paaikino, p r i e
k o k i a p l i n k y b i ( kokiomis aplinkybmis) padar
nusikaltim. P r i e g r i p o ( Sergant gripu) reikia gulti. Ir
p r i e g e r i a u s i n o r ( Irgeriausi nor turdamas;
Kad ir labai nordamas), negalsiu tavs pasitikti. P r i e
p r o g o s ( Progai pasitaikius; Rad, turdami prog)
aplankykite i parod. Sunku dirbti p r i e t o k i s l y g
(= tokiomis slygomis; kai tokios slygos). P r i e a u k t o s
t e m p e r a t r o s (= Auktoje temperatroje; Kai temperatra
aukta; Esant auktai temperatrai; Jei temperatra aukta),
i mediaga lydosi;
b) keitimo santykiui reikti, pvz.: Pinigai bus keiiami
santykiu vienas p r i e i m t o (= vienas u imt, vienas su
imtu, imtas vien).
4.2.7. Prielinksnis prie nedera su odiais atsakyti, at
siprayti, atsiskaityti, atsispirti, gintis, nusikalsti, pralaimti,
atsakomyb, neapykanta, pareiga, pvz.: Teks atsakyti p r i e
t e i s m (= teismui). Reiks atsiprayti p r i e d r a u g
(= draug, draugo). Deputatas atvyko atsiskaityti p r i e
s a v o r i n k j u s (= savo rinkjams). Sunku buvo atsispirti
p r i e s a l d u n u s (= saldumynams). Ginsims p r i e
v i s u s (= nuo vis), kurie mus puls. Nusikaltau p r i e
t a v e (= tau). Pralaimjome tik p r i e v i e n k o m a n
d (= vienai komandai). Nejauia atsakomybs p r i e
m o n e s (= monms). Jis ilgai jaut neapykant p r i e
t i k r b r o l (= tikram broliui). Jauia pareig p r i e
d a r b o d r a u g u s (= darbo draugams).
4.2.8. Prielinksnis su nevartojamas:
a) nusakant daikto poym, veiksmo bd abstrakiai-
siais veiksmaodiniais daiktavardiais (su priesaga -imas/
-ymas), pvz.: Vaikams s u s i l p n e s n i u r e g j i m u
(= kuri regjimas silpnesnis; Silpnesnio regjimo vaikams)
nesveika ilgai dirbti kompiuteriu. Jis yra s u v i d u r i n i u
i s i l a v i n i m u (= turi vidurin isilavinim; baig vi
durin mokykl). Prekiaujame skalbimo mainomis s u p r i
s t a t y m u (= pristatydami, atvedami, ir pristatome, ir
atveame) namus;
b) su posakiais prasti reikalai, blogi popieriai, maa
(daug) naudos, gerai, blogai, sunku, lengva, su laiku, su tiks
lu, pvz-.: Kol kas prasti reikalai s u p a t a l p o m i s (= pras
ti, nekokie patalp reikalai). Blogi popieriai s u t a v o b y
l a (= Blogi tavo bylos reikalai). Maa naudos s u t u o
d a r b u (= i to darbo). Dabar s u p i n i g a i s gerai
(= pinig utenka, netrksta). iais laikais sunku s u d a r b u
(= sunku gauti darb). S u l a i k u (= Prajus kiek laiko,
ilgainiui, kada nors) viskas susitvarkys. Taip buvo daroma
vien s u t i k s l u p a s i p e l n y t i (= vien dl pelno;
iekant pelno; norint gauti pelno; tik tam, kad pelno i to
bt);
c) su veiksmaodiais atsitikti, nutikti, pvz.: Neinia, kas
s u j u o (= jam ) atsitiko. tai kas atsitiko s u v i e n u
k e l i a u t o j u (= vienam keliautojui). S u m a n i m
(= Man) dar ne taip nutiks.
4.2.9. Prielinksnis u i nevartotinas:
a) laikant (imant) k kuo, pvz.: Rezoliucijos projekt si
loma priimti (laikyti) u p a g r i n d (= pagrindu; kaip pa
grind);
b) nereikiant pakeitimo ko kuo (nesant pavadavimo):
U a l g i r i o k o m a n d (= algirio komandoje)
iemet ais nemaa jaunimo;
c) su galininko linksniu laikui reikti, pvz.: Institutas pa
teik ataskait u p r a j u s i u s m e t u s (= prajusi
met ataskait).

Kitos akivaizdios klaidos

5.1. Padalyvis nevartotinas:

a) alutiniam to paties veikjo veiksmui reikti asmeni
niuose sakiniuose (kur reikia pusdalyvio ar dalyvio), pvz.:
K uo r e m i a n t i s (= remdamasis) laikratis skelbia toki
informacij ? A t s i v e l g i a n t (= Atsivelgdamas) susi
dariusi padt, sakau... P a v e l g u s (= Pavelg) ias
nuotraukas, pastebsime tam tikr ry. Jos elgiasi n e p a e i
d i a n t (= nepaeisdamos) taisykli;
b) tikslui reikti su jungtuku kad (taip pat su idant),
pvz.: K a d a p s i s a u g o j u s (= Kad apsisaugotumt; N o
rdami apsisaugoti) nuo gripo, gerkite iobreli arbat. Reikia
perskaiiuoti sskait, k a d i v e n g u s (= kad bt iveng
ta; norint ivengti) atsitiktini klaid. I d a n t tviriau
p a s i j u t u s (= Idant; Kad tviriau pasijustume; Norint tvir
iau pasijusti), pravartu dar syk atsigrti praeit;
c) slygai reikti su jungtuku jei(gu), pvz.: J e i g u a p
s k a i i a v u s (= Jeigu apskaiiuotume) nuostolius, iaik
t tikroji mons padtis. Projektas bt patobulintas, j e i
a t i d j u s (= jei atidtume) svarstym;
d) kai jo reikiamas veiksmas veikia tarinio veiksm ir
veikj (kur reikia neveikiamosios ries dalyvio), pvz.: Pa
raiau knyg ir r m j a m s p a d e d a n t (= rmj pade
damas) ileidau. Krinys skambjo d i r i g u o j a n t s v e
i u i (= diriguojamas sveio).
5.2. Bendratis klaidingai vartojama:
a) su jungtuku jei(gu) slygai reikti, pvz.: J e i g u k a l
b t i (= Jeigu kalbsime, kalbtume; Kalbant) tiksliau, su
gaitas itisas mnuo. Si sesija labai ilga, j e i g u l y g i n t i
(= jeigu lyginsime, palyginti) su ankstesnmis;
b) su jungtuku kad tikslui reikti, pvz.: Vis savait dirb
sime, k a d s u s k a i i u o t i ( kad suskaiiuotume, nor
dami suskaiiuoti) padarytus nuostolius. Susirinkome, k a d
p a s i d a l y t i (= pasidalyti, kad pasidalytume) patirtimi.
Tam, k a d s u r a s t i nusikaltlius (= Tam, kad bt surasti
nusikaltliai), reikia papildom duomen.
5.3. Sangriniai veiksmaodiai nevartotini, kai veiks
mas negali vykti savaime, pvz.: I s i n u o m o j a (= Inuo
mojamas) vieno kambario butas. Kas dar n u s i m a
t o (= numatoma, numatyta) programoje? N u s i m a t o
(= Numatomas) oro atilimas (= Numatoma, kad oras at
ils). P a r s i d u o d a (= Parduodamas) namas su sodu.
Nosin ia n e s i r a o (= neraoma; Nosins ia nerao
me). Kaip k i r i u o j a s i is odis (= Kaip kiriuojamas,
kiriuotinas is odis? Kaip kiriuoti od)? Aktoriai tame
spektaklyje graiai i r i s i (= aktorius tame spektaklyje
grau, malonu, miela irti; Aktoriai... graiai atrodo).
5.4. Vyrikosios gimins bdvardi ir dalyvi galinin
ko ir nagininko linksniai nevartotini nederinamosios for
mos reikme, pvz.: Bandoma pasiekti n e p a s i e k i a m
(= nepasiekiama; tai, kas nepasiekiama). Laikau r e i k a
l i n g u ( b t i n u ) tai praneti (= Laikau reikalingu (btinu)
dalyku tai praneti; Manau, kad reikia (btina) tai praneti).
Remiantis i d s t y t u (= tuo, kas idstyta), daroma ivada.
5.5. Kiekiniai skaitvardiai (29) ir vardiai abu, abi
nevartotini su daugiskaitiniais daiktavardiais, pvz.: Da
lyvavo t r i j o s e (= trejose) varybose. Spinta su k e t u r i o
m i s (= ketveriomis) durimis. Laukme p e n k i s (= pen
kerius) metus. Laimjome a b i (= abejas) rungtynes.
5.6. Neigiamosios tarinio formos nevartotinos nuolai
dos alutiniuose sakiniuose, kai nereikiamas neigimas,
pvz.: Kaip n e s i s t e n g (= Kad ir kaip stengsi; Nors ir
labai stengsi), niekam negaljo tikti. Kaip ten n e b t
(= Kad ir kaip ten bt; iaip ar taip), reikia vaiuoti. Kaip
n e k e i s t a (= Kad ir kaip keista; Nors ir keista), projektas
dar neparengtas (= Keista, bet projektas dar neparengtas).
5.1. Prieveiksmiai su -ai, padaryti i priesagos -ikas
bdvardi, nevartotini daikto poymiui (kokybei) ymti,
pvz.: skyrybos i t a l i k a i (= italikos skyrybos; skyrybos
kaip ital); viiukai v i l n i e t i k a i (= vilnietiki, vilnieti-
kai kepti viiukai).
5.8. Nederinamoji vardio forma tai nevartotina sud
tine vardio ir prieveiksmio dalimi, pvz.: iame kolektyve
yra k a s t a i (= kakas, kain kas) negera. Kamuolys k a
k a i p t a i (= kakaip) lk vartus. Vien kart jau k a k
t a i (= kak) braime. paveiksl k a k o d l t a i
(= kakodl) malonu irti. Ima vis k a k o k s t a i (= ka
koks) kvailas noras prieintis. Jis k a k u r t a i (= kakur)
ijo. Gal a kalbdama k a k u r t a i (= i dalies, kur nors)
sakysiu ir savo nuomon. Jo elgesys i karto sukl k o k t a i
(= kakok) tarim. K o k i a s t a i (= Kokias nors; Tam tik
ras) elgesio normas visuomenje turi jausti kiekvienas. K u r i s
t a i (= Kakuris; Kain kuris) kaimynas ibgo pirmas ir su
iupo vag. Jis man k u r t a i (= kakur, kain kur) matytas.
Reikal ratai

Kanceliarin kalba
Kanceliarin kalba tai oficialioji ratvedybos doku
ment kalba. Ja raomi administraciniai ir tarnybiniai do
kumentai, vairs tvarkomieji ir kitokie reikal ratai. Varto
jamas ir platesns reikms terminas a d m i n i s t r a c i n
k a 1b a . Jis, be kanceliarins kalbos, apima valstybs doku
ment ir teiss akt kalb.
Kanceliarin ir visa administracin kalba yra bendrins
kalbos atmaina, turinti tam tikr savo ypatybi. Kadangi tai
bendrins kalbos dalis, jai privalomi bendrieji normins kal
bos reikalavimai, dsniai ir taisykls, kas i esms prie
tarauja bendrins kalbos taisyklms, netinka n kanceliari
nei kalbai. Bet kaip bendrins kalbos speciali atmaina, ji
turi tik ioje srityje tevartojam raikos bd ir ypatum,
pagal kuriuos skiriasi nuo kit srii kalbos. Kanceliarin
kalba sau prisitaiko tradicinius raikos bdus, ieko egzis
tavusi, bet plaiau nevartot reikini, kuriasi visai nauj
odi, konstrukcij ar pasakym, kuri iki tol kalboje ne
buvo. Tik toji kryba, kaip sakyta, negali paeisti esmini
kalbos dsni.
Tos sritys, kur kanceliarin kalba vartojama (ratvedy
ba, tarnybiniai ir kiti reikal ratai), turi savo poreiki, ku
riuos kalba turi tenkinti, vadinasi, turi j juos atsivelgti. Do
kumentams svarbu tikslus, nuoseklus, loginis mini dsty
mas, j kalba turi bti tiksli, konkreti, be dviprasmybi ar
emocini atspalvi. Dokumentai konkreius dalykus ar rei
kinius spraudia tam tikrus rmus, todl ia vartojamos
apibrtos svokos ir terminai, standartiniai posakiai; nu
statyta tvarka kuriamos, net formulmis veriamos itisos
teksto atkarpos (dalys). Kanceliarin kalba plaiau aptaria
ma dokument rengjams skirtoje knygoje Kanceliarins
kalbos patarimai (2002).
 Dokument forminimas
2.1. Dokument rengimo bei forminimo tvark nustato
Archyv departam ento parengtos ir 2001 m. patvirtintos
Dokument rengimo ir forminimo taisykls. Pagal jas
tvarkoma valstybs, savivaldybi, kit staig ir moni rat
vedyba, privatiems asmenims j reikalavimai yra rekomen
daciniai. Taisykls nustato dokument dalis, kurios kance
liarikai vadinasi r e k v i z i t a i , j raik, santykius,
idstymo tvark. Dokumentas btinai turi turti iuos rek
vizitus: staigos (dokumento sudarytojo) pavadinim, dat,
tekst ir para. Daugelis dokument dar turi savo pavadi
nim, nurodyt parengimo ar paraymo viet ir teksto ant
rat. Kiti rekvizitai reikalingi atskiroms dokument rims
ir ne ratvedybos specialistams neaktuals.
staig dokumentai raomi standartiniuose blankuose,
kuriuose visi rekvizitai turi savo nustatyt viet: jie arba i
spausdinami blanke, arba reikiamoje vietoje raomi ren
giant dokument. Dokumentai raomi keli form
blankuose, svarbiausi i j tvarkomj dokument blan
kai ir rat blankai.
2.2. Tvarkomj dokument blankai turi: viruje per la
po vidur herb arba firmos enkl, emiau staigos
(dokumento sudalytojo) pavadinim. Po tarpo irgi per lapo
vidur raomas dokumento pavadinimas su antrate, emes
nje eilutje dokumento data (ilguoju bdu) ir registra
cijos numeris, dar emiau dokumento sudarymo vieta. Vi
si ie rekvizitai sudaro a n t r a t i n d o k u m e n t o dal,
jos bendras vaizdas matyti i tokio pavyzdio:
PALANGOS MIESTO SAVIVALDYBS VALDYBA
SPRENDIMAS
DL L SKYRIMO
2003 m. birelio 17 d. Nr. 47
Palanga
 2.3. Rat blanke spausdinama: viruje per lapo vidur
staigos pavadinimas, po juo smulkiu riftu staigos duo
menys (arba jie gali bti apatinje paratje); viruje dei
nje paymima vieta rato datai ir numeriui rayti, eilute
emiau rato, kur atsakoma, datai ir numeriui; kairje
pusje raomas adresatas, o dar emiau rato antrat.
Visa rato antratin dalis atrodo taip:

VALSTYBIN LIETUVI KALBOS KOMISIJA

Udarajai akcinei bendrovei 1996-02-15 Nr. 01-12-57

Sauluva ............... N r.................

DL INFORMACINIO
STENDO UR A

Po antratins dalies raomas rato ar kitokio dokumen

to tekstas ir jis pasiraomas, kanceliarikai sakant, po juo
yra parao rekvizitas (jo vieta blanke nepaymima).
Nustatyta ne tik rekvizit vieta, bet ir j sudedamosios
dalys bei raymo tvarka.
Jei staigos pavadinimas pateikiamas kartu su auktes
ns instancijos ar padalinio pavadinimu, jie raomi itisiniu
pasakymu, kur priklausomybs santykiai nusakomi kilmi
ninku, pvz.:

VILNIAUS APSKRITIES VIRININKO

ADMINISTRACIJOS
EMS TVARKYMO DEPARTAMENTAS

Dokumento pavadinimas rodo dokumento tip (r),

pvz.: Sprendimas; antrat trumpai nusako dokumento tu
rin, pvz.: Dl l skyrimo. Pavadinimas gali bti susiliejs
su antrate, nusakyti ir dokumento tip, ir turin, pvz.: Dar
b saugos instrukcija.
 Tvarkomj dokument data raoma ilguoju bdu, ra
t ir kit informacini dokument data trumpuoju b
du, pagal kur keturiais arabikais skaitmenimis ymime
metus, dviem mnes, kitais dviem dien; pagal dabarti
nius reikalavimus dokumentuose tarp met, mnesio ir die
nos skaitmen raomi brkneliai, pvz.: 2006-07-04. Teks
tuose dat parankiau rayti ilguoju bdu, pagal kur prie
met ir dienos raomos santrumpos, o mnuo reikiamas
odiu, pvz.: 2006 m. liepos 4 d.
Blankuose raomi ie staigos duomenys: staigos kodas,
adresas, telefono ir fakso numeriai; gali bti ir banko s
skaita, pvz.: Kodas 3333333. Gedimino pr. 9 LT-01103 Vil
nius. Tel.: 262 85 18, 262 85 60, f aks. 222 69 35. Atsisk. ssk.
345673 Vilniaus banke, kodas 2601777.
Adresato rekvizit gali sudaryti vien adresatas, pvz.:

Plateli vidurins mokyklos

direktoriui

arba adresatas kartu su adresu, uraytu pagal Pato taisyk

les, pvz.:

Bronei Jurkienei
Kstuio 10
00135 Palanga

Parao vis rekvizit sudaro vienoje itisoje eilutje i

dstyti pasiraaniojo asmens pareigos, pats paraas ir var
das su pavarde, pvz.:

| Direktorius (Paraas) Bronius Kubilius

Asmens vardu pateikiami ratai pasiraomi be pareig

nuorodos, pageidautina skaitomai; jei paraas neskai
tomas, reikia pridti vard ir pavard.
 2.4. Standarto nustatyta tvarka dokumentai gali bti
raomi ir ne blanke, o paprastame lape. Prie nustatytos
tvarkos derinami bendrij, neformali organizacij, indivi
duali asmen raomi ratai. Bet gali bti ir ne visai stan
dartik rat ar dokument, turini ne pagal standart
formint antratin dal ir para. Dokument rengimo ir
forminimo taisykls nedraudia tam tikros reikal rat
(pavyzdiui, praym, galiojim, akt, sutari, protokol)
raymo laisvs ir vairovs.

||g |3 Dokument ir rat tekstas___________

3.1. Tekstas yra svarbiausia dokumento dalis, nusakanti
jo turin ir paskirt. Teksto turinys ir pateikiama informaci
ja turi bti teisinga, tiksli, jei reikia, paremta kitais doku
mentais ar su jais suderinta, tikinamai argumentuota.
Ratvedybos dokument tekstas turi bti kuo trumpes
nis, tikslus ir aikus, paraytas taisyklinga kalba, kanceliari
niu stiliumi. Gali bti vartojami bdingi ios srities termi
nai, odiai ir posakiai, vadinamieji kanceliarizmai, kurie
nepaeidia bendrins kalbos norm, pvz.: vadovaudamasis
(ar remdamasis) statymu, pagal statym (ne sutinkamai su
statymu), sutartis suraoma (ar sudaroma) dviem egzemplio
riais (ne dviejuose egzemplioriuose), priimtas iimties tvarka
(ne keliu). Reikia vengti sunkiai suprantam, vaizding o
di ir emocing pasakym, neprast santrump.
Dstomj dalyk galima nusakyti trumpai, net vienu
sakiniu, arba i pradi pateikiami faktai ir argumentai,
paskui daromas apibendrinimas ar sprendimas, pasakomas
pageidavimas, praymas. Pavyzdiui, kvietimas gali bti
trumpas ir konkretus kas, kur, kada kvieiamas, arba ga
lima paaikinti renginio pobd, apibdinti program, daly
vius. Paalpos galima prayti be joki paaikinim, arba i
pradi idstomi motyvai ir aplinkybs (kad sunkios gyve
nimo slygos, atsitiko nelaim ir pan.), o jau paskui pa
sakoma, ko praoma. Tam tikri atskir staig ar moni
dokumentai, pavyzdiui, galiojimas, aktas, praymas, gali
turti blanke parengt standartin tekst, prie kurio reikia
pridti tik konkreiuosius duomenis ar teiginius. Nesvarbu
koks yra ratas ar dokumentas, reikia vengti nukrypim nuo
reikalo esms, nereikaling smulkmen ir tuiaodiavimo.
3.2. vairs dokumentai turi sav teksto ypatybi, sav
kanceliarini pasakym. Ratai danai pradedami taip: A t
sakydami laik (rat, praym) praneame; sakymas
odiais: Remdamasis (kuo); Atsivelgdamas ( k); paym
jimas Paymima, kad... inoma, tai ne vienintels ir ne
visais atvejais pritaikomos formuls. Tie patys dokumentai
gali bti pradedami ir kitaip, kitais kanceliarizmais ar lais
vais odiais, tik svarbu, kad jie ireikt norim mint, b
t aiks ir, inoma, taisyklingi.
Nepriimtini yra kanceliarinink umojai kitis doku
ment tekst kalb ir j nepagrstai varyti. Negalima vers
ti dokument tekste dat btinai rayti trumpuoju bdu ar
drausti laiko pradi nurodyti su prielinksniu nuo, pvz.: Pra
au leisti mane atostog nuo liepos 1 d.
3.3, Standartini dokument tekstas gali bti raomas
blankuose, kur i anksto ispausdinti bendrieji, dokumento
esm pasakantys teiginiai, o paliktas tuias vietas reikia
rayti tik konkretaus asmens vard ir pavard, gimimo da
t, gyvenamj viet. Paprasiausias toks pavyzdys Rin
kjo paymjimas:

Pil.
gims(-usi) 19__m .______ mn.__ d., gyvenantis(-i)_______
__________________ , raytas(-a) apylinks rinkj sra.

tuias blank vietas raomi ir sudtingesni duome

nys, sukonkretinantys dokumento bendruosius teiginius. Po
nubrtomis linijomis skliausteliuose daniausiai nurodoma,
k ir kaip ia rayti. Pavyzdiui, Administracinio teiss pa
eidimo protokolo blankas prasideda:

(darbuotojo pareigos, vardas, pavard)

remdamasis Lietuvos Respublikos administracini teiss paei
dim kodekso___________________ straipsniu, dalyvaujant
__________________________________________, suraiau
protokol, kad____________________________________
(nurodyti paeidim, jo padarymo viet, laik)

Panaiai rengiami ir pildomi asmens dokument, anke

t, korteli blankai, tik juose nuorodos raomos ne po nu
brtomis linijomis, o j pradioje, pvz.:

Vardas ir pavard___________________________________
Gimimo data_______________________________________
Gimimo vieta_______________________________________

Blankai parengiami danesniems ir bdingesniems do

kumentams, kuriuos pildo pareignai, staig darbuotojai
arba interesantai. Taiau daugeliu atvej gyventojams rei
kia patiems rayti ratus, patiems kurti j tekst, todl do
kument forminimo, tekst krimo ir kanceliarins kalbos
reikalavimus reikia visiems inoti. Dokument tekst pa
vyzdi galima rasti Rasuols Vladarskiens leidinyje Do
kument tekstai.

Asmenvardiai ir asmen pavadinimai

4.1. Lietuvi kalboje sigaljusi tvarka asmenis vardyti
dviem nariais vardu ir pavarde, pvz.: Antanas Petkus,
Birut Jukait, Milda Kubilien. Tokia tvarka vardas ir pa
vard raomi ir asmens bei ratvedybos dokumentuo
se. Prieinga tvarka pirma pavard, paskui vardas yra
iimtin. Taip raoma pagal abcl sudaromuose srauo
se (urnaluose, rinkj srauose) ir kitokiose duomen
sankaupose, pvz.: Augutis Jonas, Budryt Gen, Drungilas
Tadas... Trumpuose srauose, pavyzdiui, vardijant komisi
jos narius ar susirinkimo dalyvius, pirma raomi vardai, o
sraas daromas pavardi abcls tvarka, pvz.: Jonas A u
gutis, Gen Budryt, Tadas Drungilas...
Dokumentuose btinai raomi abu asmenvardiai, ne
utenka vien pavards. Dokumento tekste vartojamas visas
(nesutrumpintas) vardas; prie parao (nurodant pasiraant
asmen) taip pat reikalaujama rayti vis vard. Laiko ar
rato adresato urauose gali bti visas vardas ar jo pirmoji
raid, pvz.: Gerb. Jonui Dagiui arba Gerb. J. Dagiui. iaip
kalboje (pavyzdiui, spaudoje) gali bti raoma ir vien pa
vard arba vardo raid ir pavard, nors kultringiau ir
pagarbiau rayti vis vard ir pavard.
Asmuo gali turti du (kelis) vardus arba dvi pavardes.
Du vardai vienas greta kito raomi be joki enkl, pvz., Vy
tautas Petras Budrys. Dvi pavards laikomos vienos sudti
ns pavards dalimis ir viena su kita jungiamos brkneliu,
pvz., Bron Butkut-Domarkien. Keli vardai vartojami ir
trumpinami pagal tuos paius principus kaip vienas vardas,
dviguba pavard vartojama kaip ir vientisin.
4.2. Paprastoje kalboje ir ratuose greta asmenvardi
gali bti mandagumo odis, garbs vardo, laipsnio, parei
g pavadinimas, pvz.: ponas Petras, ponas Antanas Butkus,
gerbiamasis Vytautas Burba, profesorius Aleksas Subaius,
leitenantas Povilas Gailius, ministras Petras Domarkas. Rei
kia vengti dviej priedli alia asmenvardio, utenka vie
no kurio i j, pvz.: ponas Antanas Butkus arba profesorius
Antanas Butkus, ne ponas profesorius Antanas Butkus. Man
dagumo odis su kitu asmens pavadinimu tinka tada, kai
nenurodomas asmenvardis, pvz.: ponas ministras, gerbiama
sis profesorius. Jei vartojama pareig pavadinimas, manda
gumo odis ir asmenvardiai, mandagumo odis gali bti
terptas tarp pareig pavadinimo ir asmenvardio, pvz.: m i
nistras ponas Juozas Vaitkus.
Moteris vardijantys mandagumo odiai, garbs vardai,
laipsniai ir pareigos nusakomos moterikosios gimins for
momis: ponia, panel, gerbiamoji, profesor, leitenante, direk
tor, ministr, mer ir t. t.
Pagal aplinkybes arba laisvai pasirinktinai vartojami
mandagumo odiai ponas, ponia, panel arba gerbiamasis,
gerbiamoji, pvz.: Gerbiamosios ministrs arba Ponios minist
rs nortume paklausti.
4.3. Kreipiniai kartu su mandagumo odiais sakinyje
skiriami kableliais, pvz.: Kreipiuosi Jus, Pone pirmininke;
Gerbiamieji Seimo nariai, laukiu Js atsakymo. Po priekyje
einani pabriam kreipini dedamas auktukas, pvz.:
Gerbiamasis Redaktoriau! Raau Jums nordamas atsakyti
laikratyje ispausdint straipsn... auktukas dedamas po
kreipinio, kuris prie tekst raomas atskira eilute. Po jo
tekstas pradedamas i didiosios raids, pvz.:

Gerbiamasis Redaktoriau!
Raau Jums nordamas atsakyti laikratyje ispausdint
straipsn ir patikslinti ten pateiktus faktus.

Kaip kreipiniai mandagumo odiai gali bti vartojami

arba su kitais odiais, arba vieni patys. Su kitais odiais
vartojamas odio ponas auksmininkas, pvz., pone leitenan
te, bet nelaikoma klaida ir vardininkas (ponas leitenante),
taiau negalima kreiptis vienu vardininku ponas. Kreipimo
si odis gerbiamasis daniausiai vartojamas kaip bdvardis,
t. y. su kitu asmens pavadinimu, pvz., Gerbiamasis pirminin
ke. Asmenims pavadinti vartojamas ir kaip daiktavardis,
pvz.: Gerbiamieji, Js silym svarstysime atskirai.
Panaiai kaip ponas ir gerbiamasis vartojami ir kiti man
dagumo odiai: kolega, biiulis, tamsta, garbus(is), mie
lasis), brangus(is)... Kai vartojami kaip bdvardiai, gali
bti arba vardiuotins, arba nejvardiuotins formos, pvz.:
Mielasis brolau; Mieli mokiniai; Garbusis kunige; Brangs
broliai ir seserys.

5. Asmens dokumentai

5.1. Asmens dokumentais vadinami asmens tapatyb

liudijantys dokumentai. Pagrindiniai i j yra: gimimo liu
dijimas ir pasas; neseniai atsirado dar vienas asmens
tapatybs kortel.
5.2. Gimimo liudijimas pirminis, o iki paso gavimo
ir pagrindinis asmens tapatyb patvirtinantis dokumentas.
Pagal j iduodami visi kiti dokumentai.
Gimimo liudijimas pateikia ir paliudija asmens gimimo
duomenis dat ir viet, patvirtina kitus jo kaip gyventojo
individualiuosius duomenis vard, pavard, asmens ko
d, tautyb. Gimimo data jame raoma odiais ir skaitme
nimis, gimimo vieta smulkiai nenurodoma, pateikiama tik
valstyb ir miestas ar valstyb ir rajonas. Asmens vardas
laisvai parenkamas tv nuoira, o pavard raoma pagal
tv asmens dokumentus, laikantis asmenvardi vartojimo
ir mergaii pavardi darymo taisykli.
Asmens k o d a s susideda i vienuolikos skait
men, kurie reikia: pirmasis gimimo imtmet ir lyt
(20-ajame imtmetyje gims vyras 3, moteris 4;
21-ajame imtmetyje gims vyras 5, moteris 6); toles
ni ei gimimo dat (du paskutiniuosius met skaitme
nis, mnes ir dien); dar tolesni trys skaitmenys t die
n gimusi asmen eils numer ir paskutinis i kit
skaitmen ivedam kontrolin skaii.
Kiti gimimo liudijimo raai su asmens tapatybe tiesio
giai nesusij, tai tvas, motina, registracijos vieta (metri
kacijos staigos pavadinimas), metrik knygos rao data ir
numeris. Be to, dar yra paties liudijimo duomenys (rekvizi
tai) idavimo data ir numeris. Jie nurodomi, kai gimimo
liudijimu reikia k paremti, pvz.: Pateiktas gimimo liudiji
mas A B Nr. 032052.
5.3. Pasas asmens dokumentas, patvirtinantis piliety
b ir t pilietyb turinio asmens tapatyb. Ms pasas va
dinasi Lietuvos Respublikos pilieio pasas.
Pagrindin paso funkcija patvirtinti asmens pilietyb
ir laiduoti jam valstybs glob alies viduje ir usienyje. Ne
maiau svarbi ir antroji jo paskirtis pateikti svarbiausius
asmens duomenis ir patvirtinti jo tapatyb. Toki duomen
ir tapatybs paliudijimo reikia tvarkant vairius teisinius ir
finansinius reikalus: vienais atvejais i paso kitus doku
mentus nuraomi asmens ir paso duomenys, kitais tie
siog pateikiamas pasas. Tapatyb patvirtinti padeda pas
klijuojama nuotrauka ir asmens paraas.
Pase pateikiami ie pagrindiniai a s m e n s d u o m e
n y s : vardas, pavard, gimimo data, gimimo vieta ir asmens
kodas. Jie pas raomi i gimimo liudijimo ir turi sutapti
su atitinkamais jo raais, asmens kodas gali bti nustatytas
savarankikai, nesiremiant gimimo liudijimu. Norint kur
nors asmens duomen (pavyzdiui, vard ar pavard) pa
keisti, pirmiausia tai reikia padaryti gimimo liudijime.
Oficial asmens vardijim rodo paso antrojo puslapio
raas, kur pirma eina vardas, po jo pavard. Pagal ra
asmuo raomas visuose dokumentuose. Antras pagal svar
bum duomuo yra asmens kodas (r. 5.2), kuris raomas
32-ame paso puslapyje.
Svarbiausi asmens ir paso duomenys surayti treiajame
virelio puslapyje. Jie ia formalizuoti, suderinti su gyven
toj registru ir jo kompiuterini duomen banku, todl ia
pirma parayta pavard, po jos vardas. Be asmenvardi, gi
mimo datos ir vietos, kaip btinas duomuo rayta ir pilie
tyb. Tautyb prie btinj duomen nepriskiriama, todl
ji asmens ratiku pageidavimu raoma Kit ra skyriu
je. Prie alutini duomen skiriama ir tenai raoma gyve
namoji vieta (dabar toks raas nebtinas).
Nuo pase rayt asmens duomen reikia skirti paties
p a s o d u o m e n i s (rekvizitus). Jie yra: paso numeris,
idavimo data ir kas pas idav. Numeriu laikomas vi
sas i raidi ir skaitmen sudarytas ymuo, pvz., paso
Nr. LM604016. Po numerio antras pagal svarbum paso
duomuo idavimo data. Nurodant pateikiam pas,
daniausiai pakanka t dviej duomen, pvz.: galioju
Pran Butk, pasas Nr. LM604016, iduotas 1992 0714, p a
imti mano atlyginim. D ar geriau bt ... paso duome
nys: Nr. LM604016, iduotas 1992 07 14... Visikai netinka
...paso Nr. LM604016, iduotas...
Prie paso duomen (rekvizit) skirtinas Lietuvos vals
tybs kodas LTU. Jo reikia, kai asmens ir paso duomenys
nurodomi tarptautinio bendravimo dokumentuose. Tarp
tautinis standartas Lietuvos Respublikai yra suteiks trij
raidi kod LTU ir dviej raidi kod L T (taip paymimi
automobiliai, jis gali bti pridedamas prie pato kodo, pvz.:
LT-09001 Vilnius).
5.4. Asmens tapatybs kortel asmens tapatyb ir pi
lietyb patvirtinantis naujos ries dokumentas, iduoda
mas vietoj Lietuvos Respublikos pilieio paso.
Asmens tapatybs kortelje pateikiami ie asmens duo
menys: pavard ir vardas, lytis, pilietyb, gimimo data, as
mens kodas. Tapatyb, kaip ir pase, patvirtina nuotrauka ir
asmens paraas. Paios kortels duomenys (rekvizitai) yra:
kortels numeris, galiojimo laikas, idavimo data ir kas kor
tel idav. Dar yra valstybs kodas LTU.
Asmens tapatybs kortelje yra dvi duomen pateikimo
naujovs, kelianios tam tikr neaikum: pirmoji as
mens pavard pateikiama prie vard, antroji datos rao
mos atvirktine tvarka, t. y. pradedamos nuo dienos, pvz.,
05 06 1963.
 Ligioliniuose asmens dokumentuose pirma raomas
vardas, po jo pavard, pagal juos asmenys taip vardijami ir
kituose dokumentuose. Ar kortels raas nereikia, kad
keiiama oficialioji asmenvardi vartojimo tvarka? Toki
sprendim ir nurodym, bent kol kas, nra. Kortels ra
reikia suprasti kaip formalizuotus asmen registro duome
nis. Neformalizuotuose dokumentuose ir reikal ratuose
asmenvardiai ir toliau raomi sigaljusia, lietuvi kalbai
bdinga tvarka pirma vardas, po jo pavard.
Juo labiau platesnei vartosenai nepriimtinas asmens ta
patybs kortelje atsirads atvirktinis datos raymo bdas,
kad ji pradedama nuo dienos. Toks bdas lietuvi kalbai
visikai svetimas, jo negalima perkelti nei asmens doku
mentus, nei reikal ratus. Juose reikia laikytis datos ray
mo tvarkos, kuri nustato lietuvi kalbos raybos taisykls
ir pateikia Dokument rengimo ir forminimo taisykls.

staig ir moni pavadinimai_________

6.1. staig ir moni pavadinimai sudaromi prie bendri
nio pavadinimo (bendrov, bankas, parduotuv, mokykla,
vaik darelis...) pridedant skiriamosios reikms odius,
kurie bendrin pavadinim paveria tikriniu. Tikriniai pava
dinimai gali bti dvejopi: tiesiogins reikms ir simboliniai.
6.2, Tiesiogins reikms pavadinimai mon ar staig
nusako tiesioginmis odi reikmmis. Jie gali bti suda
ryti su priekyje esaniu vietovardiu, pvz.: Lietuvos Respub
likos kultros ministerija, Klaipdos jrinink ligonin, Sa
lant vidurin mokykla; su asmenvardiais, pvz.: Petro Kat
kaus darovi parduotuv, Irenos Galdikiens vaik darelis;
kitokiais skiriamj ypatyb reikianiais odiais, pvz.: Lie
tuvi kalbos institutas, Tarptautin fdosof draugija.
Tiesiogins reikms pavadinimus daniausiai turi val
dios ir kultros staigos.
 Jei mieste yra kelios panaios staigos, j pavadinime po
miesto vardo gali bti kitas vietovardis, pvz., Vilniaus San-
tariki ligonin, eils numeris, pvz., Palangos 2-oji vidurin
mokykla, jai suteiktas vardas, pvz., Kauno Juozo Gruodio
konservatorija.
Tiesiogins reikms pavadinimai pradedami didija
raide, visi kiti bendriniai odiai raomi maja, tik j ei
nantys tikriniai odiai didija raide.
6.3. Simboliniai pavadinimai mon ar staig nusako
simboliniais (perkeltins reikms) odiais. Visas simboli
nis pavadinimas susideda i simbolini ir vadinamj gimi
nini odi, pvz.: parduotuv altinlis, saldaini fabri
kas Rta". Simbolin pavadinimo dalis yra s i m b o l i n i s
v a r d a s . Simbolinis vardas mons ar organizacijos veik
los i esms tiesiogiai nepasako, bet j gali reikti simboli
kai, pvz.: parduotuv Rop (prekiauja darovmis), vie
sos leidykla (leidia vadovlius). Simboliniais vardais da
niausiai vadinamos verslo mons, juos gali turti mokyklos,
bendrijos, organizacijos.
Simboliniai vardai daromi i vairi bendrinje kalboje
vartojam odi ir odi jungini, pvz.: Beras, Vers
m , Birut, Tauro ragas, Pato enklas, emaitijos
pienas', nedaromi i nenormini ir lietuvi kalboje nevar
tojam odi.
Dokument ir rat kalboje simbolinis vardas daniau
siai eina po giminini odi ir yra vardininko formos, pvz.:
bankas Hermis, sanatorija Puynas, leidykla viesa,
alaus darykla Vilniaus tauras. iaip kalboje daniau var
tojami kilmininko formos simboliniai vardai su gimininiais
odiais po j, pvz.: Puyno sanatorija, viesos leidykla.
Mokyklos vadinamos tik kilmininko formos simboliniais
vardais, pvz.: Sauls gimnazija, Ryto vidurin mokykla.
Simboliniai vardai raomi su kabutmis ir pradedami di
dija raide, su jais einantys gimininiai odiai ne teksto
pradioje raomi maja raide, pvz., gli parduotuv
Tulp. vairiuose urauose kabutes gali atstoti didesns
raids ar kitas riftas, pavyzdiui, ikaboje gali bti: Gli
parduotuv TULP. Su simboliniais vardais vartojami
odiai, reikiantys mons ar staigos teisin form, irgi ra
omi maja raide, pvz., udaroji akcin bendrov Tauras,
taiau teisins formos nuorod santrumpos A B (akcin ben
drov), UAB (udaroji akcin bendrov), V (valstybs mo
n) ir kt. raomos didiosiomis raidmis. Jei teisins formos
nuoroda arba jos santrumpa pridedama prie tiesiogins
reikms pavadinimo, jis raomas prastu bdu didija
raide, bet be kabui, pvz., UAB Jonikio pienin.
6.4. staig ir moni padalini pavadinimai pradedami
didija raide, pvz.: Lietuvos Respublikos vidaus reikal
ministerijos Migracijos departamentas, Vilniaus universiteto
Lietuvi kalbos katedra. Taiau staig valdymo vienetai ra
omi maja raide, pvz.: Moksl akademijos prezidiumas,
Kartenos vidurins mokyklos pedagog taryba.
Visiems tenka turti reikal su vietimo ir savivaldybi
staigomis, todl j pavadinimus apvelgsime atskirai.
6.5. vietimo staig pavadinimai daromi aptartais b
dais ir susideda i bendrinio mokyklos pavadinimo ir prie
jo pridedam skiriamosios reikms odi vietovardi,
eils numeri, asmenvardi, simbolini vard. Tik yra vie
na jiems bdinga ypatyb: ne rajono centre esani ir savi
valdybms priklausani ikimokyklini staig ir mokykl
oficiali pavadinim priekyje raomas ir rajono vardas, pvz.,
Utenos rajono Juknn pradin mokykla. Taiau paprastojoje
kalboje ir j pavadinimai vartojami be rajono vardo, pvz.,
Juknn pradin mokykla.
Bendrojo lavinimo mokykl pavadinimai matyti i toki
pavyzdi: Vilniaus Vyturiopradin mokykla, Teli rajo
no Lieplauks pagrindin mokykla (arba Lieplauks pagrin
din mokykla), Birtono vidurin mokykla, Kauno 7-oji vi
durin mokykla, Vilniaus vryno vidurin mokykla, Prien
iburio gimnazija, Klaipdos Vytauto Didiojo gimnazija.
Panas profesini, auktesnij ir auktj mokykl
pavadinimai: Zaras ems kio mokykla, Panevio siuv
j mokykla, Vilniaus 3-ioji politechnikos mokykla, Kauno
ani politechnikos mokykla; Joniklio auktesnioji ems
kio mokykla, Kalesnink auktesnioji liaudies amat m o
kykla, Kauno Juozo Gruodio konservatorija; Vilniaus peda
goginis universitetas, Lietuvos muzikos akademija.
6.6. Tradicin savivaldybs reikm apibendrintas sa
vivald turinios vietos valdios pavadinimas. Dabar to o
dio reikm supainiota. Pagal Vietos savivaldos statym
tai valstybs teritorijos administracinis vienetas, turintis
juridinio asmens status... Taiau ir i tokio apibrimo
ieina, kad savivaldyb yra ir valdios institucija (teritorija
negali turti juridinio asmens statuso).
Yra miest ir rajon savivaldybs, pvz.: Vilniaus miesto
savivaldyb, Bir rajono savivaldyb. Pagrindins savivaldy
bs institucijos yra taryba ir valdyba, j pavadinimai suda
romi su geografiniu vardu, pvz.: Vilniaus miesto savivaldybs
taryba, Vilniaus miesto savivaldybs valdyba; taip pat
Vilniaus miesto savivaldybs meras; sutrumpinti variantai
Vilniaus miesto taryba, Vilniaus miesto valdyba; miesto Tary
ba, miesto Valdyba arba tiesiog Taryba, Valdyba.
Panaiai sudaromi kit savivaldybs institucij pavadi
nimai, pvz.: Vilniaus miesto savivaldybs administracija; taip
pat ir Vilniaus miesto savivaldybs administracijos direkto
rius. Taip sudaromi ir savivaldybs skyri bei kit padalini
pavadinimai, pvz.: Vilniaus miesto savivaldybs vietimo sky
rius, Vilniaus miesto savivaldybs Kalbos tarnyba. Sutrum
pinti skyri pavadinimai be odio savivaldyb suprantami
nebe kaip savivaldybs padaliniai ir raomi maja raide,
pvz.: Vilniaus miesto vietimo skyrius.
Visikai taip pat sudaromi ir raomi rajon savivaldybi
institucij pavadinimai, pvz.: Bir rajono savivaldybs tary
ba, Bir rajono savivaldybs administracija, Bir rajono sa
vivaldybs vietimo skyrius, bet Bir rajono vietimo skyrius.
Savivaldybi seninij pavadinimai sudaromi su vieto
vs ar miesto dalies vardu, pvz.: Vilniaus miesto irmn
seninija, Bir rajono Parovjos seninija; sutrumpintai
irmn seninija, Parovjos seninija. Vis miest apiman
ios seninijos pavadinimas gali turti od miesto, pvz.:
Kretingos rajono Salant (miesto) seninija; sutrumpintai
Salant (miesto) seninija. Dabar seninijos yra ne admi
nistraciniai, o savivaldybs administracijos vienetai, kuriems
vadovauja seninai. Senin pavadinimai sudaromi be o
dio seninija, pvz.: Vilniaus miesto irmn seninas, ir
mn seninas, Salant (miesto) seninas.

gjf | Adreso raymas_____________________

7.1. Adresas asmens gyvenamosios vietos (nam) ar
darboviets, mons ar staigos buvimo vietos (buveins)
nurodymas. Platesne reikme adresas apima ir a d r e s a t ,
lietuvikai sakant siuntos gavj, t. y. asmen ar institu
cij, kuriai kas siuniama. Adresai ant laik vok ar kit
siunt raomi Pato taisykli nustatyta tvarka: pirma ad
resatas, t. y. kam siuniama, paskui adresas kur siun
iama.
7.2. G a v j a s ( a d r e s a t a s ) raomas naudininko
linksniu, pvz.: Jonui Stankaiiui, Irenai Mickienei, siuniant
usien vardininku, pvz.: Friedrich Schiller, Jonas Stan
kaitis. Prie gavjo vard ir pavard gali bti mandagumo
odiai ir titulai, pvz.: Gerb. p. Jonui Stankaiiui; Doc. Ire
nai Mickienei. Jei gavjas yra staiga ar padalinys, jie taip
pat raomi naudininko linksniu, pvz.: Darbn vidurinei m o
kyklai; Lietuvi kalbos katedrai. Po gavjo nurodoma staiga
laikoma adreso dalimi ir raoma vardininko linksniu, pvz.:

Akad. Petrui Vaitkui Lietuvi kalbos katedrai

Ekonomikos institutas Vilniaus universitetas

7.3. A d r e s a s pradedamas nuo siauriausios reikms

vietos gatvs ar kaimo pavadinimo; toliau eina miestas
ar rajonas su priekyje raomu pato kodu; pabaigoje, jei rei
kia, raoma valstyb.
 miest ar rajono centr siuniamo laiko adresas rao
mas eilutmis tokia tvarka: vienoje eilutje gatv ir namo nu
meris (kampinio namo dvigubas numeris raomas su pasviru
brkniu), po brknio buto numeris; kitoje eilutje pato
kodas (vienas ar su valstybs kodu LT) ir miestas, pvz.:

A. Jakto g. 1/25 A. Jakto g. 1/25 Gedimino pr. 17 3

01105 Vilnius LT-01105 Vilnius LT-01103 Vilnius

kaim atskiromis eilutmis raoma: kaimas, patas,

pato kodas ir rajonas; vietov, turini pat, gatv ir
namo (jei yra, ir buto) numeris, vietovs vardas, pato ko
das ir rajonas, pvz.:

Senovs k. Alyv g. 3
Kabeli pt. Kivyliai
65281 Varnos r. 85483 Akmens r.

Siuntos tik pat be nam ar darboviets adreso adre

suojamos dviem bdais Iki pareikalavimo arba su nuo
roda Pato dut (gali bti trumpinama raidmis su ta
kais: P. d.), pvz.:

Iki pareikalavimo Pato dut 317

91001 Klaipda 44005 Kaunas

usien siuniam siunt adresas raomas tos alies nu

statyta tvarka, o pabaigoje pridedamas valstybs pavadini
mas lietuvi kalba ir tos alies kalba, pvz.:

409 Cedar av 25, rue Pasteur

Waukegan IL. 60088 73001 Paris
JAV (USA) Pranczija (France)

A t g a l i n i s ( s i u n t j o ) a d r e s a s raomas
ta paia tvarka kaip ir gavjo pirma siuntjas (adresan-
tas), paskui jo adresas. Yra tik du skirtumai: pirma, siun
tjas visada (ir siuniant usien, ir Lietuvoje) raomas
vardininko linksniu; antra, valstybs pavadinimas rao
mas gavjo alies kalba, skliaustuose lietuvi kalba (toks
turs bti atsakomojo laiko uraas).
7.4. V i s a s u r a a s idstomas taip: gavjas
(parykintu bdu) ir jo adresas (paprastomis raidmis)
raomi laiko ar kitos siuntos apatinje dalyje, deinje pu
sje. Siuntjo adresas (maesnmis raidmis) raomas kai
riajame virutiniame voko (ar kitos siuntos) kampe arba
kitoje voko pusje, jo atvarte.
Lietuvoje siuniamos siuntos urao p a v y z d y s :
Linas Matulionis
Gedimino g. 453
44239 Kaunas
Rtai Adomonienei
Alyv g. 8
Kavarskas
29258 Anyki r.
usien siuniamos siuntos urao pavyzdys:
Petras Talaka
Respublikos g. 533
LT-35170 Panevys
Litauen (Lietuva)
Prof. Friedrich Schiller
Baugenhagen str. 2
Halle (Saale) 4070
Vokietija (Germany)
7.5. staig siuniamuosiuose ratuose adresatas su ad
resu reikiamoje vietoje raomi pato siunt adresavimo
tvarka. Tik staiga ir jos padalinys gali bti sujungiami
vien pasakym staigos pavadinimas atkeliamas priek
ir raomas kilmininko linksniu, pvz.:
Vilniaus universiteto
Lietuvi kalbos katedrai
 I n f o r m a c i n i u o s e u r a u o s e , skelbimuose
ir reklamoje vieta, nurodoma be adresato ir pato kodo, gali
bti raoma ir ne siunt adresavimo tvarka prasidti nuo
platesns reikms vietovardi (miesto ar rajono pavadini
mo), ypa jei greta yra ir kit duomen ir jei vardijami ke
li skirting bstini adresai, pvz.: Kreiptis: Kaunas (arba
Kaune), Gedimino g. 47, 102 kab. / Klaipda (arba Klaip
doje), S. imkaus g. 2, 54 kab.; Informacija teikiama: Vilnius,
Verki g. 37, 2 auktas, 30 kab., tel. 277 84 13.
Tokia tvarka asmens gyvenamoji vieta raoma pilieio
pase ia dedamas toks spaudas: M iestas_____ / Gatv
_______ / Namo N r .______ buto Nr.______

gjjJf Protokolas
8.1. Protokolas dokumentas, kuriame fiksuojama po
sdio, susirinkimo ar kitokio renginio eiga ir nutarimai.
(Yra ir kitoki protokol, reikaling tik atskir srii pa
reignams, apie juos ia nekalbsime.)
Rengini protokolai raomi informacini vidaus doku
ment blankuose pagal dokument rengimo taisykles arba
paprastuose lapuose ir laisvesne tvarka. Protokolas turi tu
rti antratin ir vadin dal, tekst ir paraus.
Pagal dokument rengimo taisykles forminamo proto
kolo antratinje dalyje atskirai nurodomi staiga ir doku
mento pavadinimas, kur sudaro posdio (renginio) pava
dinimo kilmininkas ir odis protokolas', raoma data,
protokolo numeris ir vieta, pvz.:
VILNIAUS VRYNO GIMNAZIJA

PEDAGOG TARYBOS POSDIO

PROTOKOLAS

2003-05-17 Nr. 48
Vilnius
 Laisvos formos protokolo antrat sudaro itisin saki
n, pvz .'.Akcins bendrovs altinis akcinink susirinkimo,
vykusio 1996 m. liepos 9 d., / p r o t o k o l a s .
vadinje dalyje vis i naujos eiluts nurodoma: pos
dio (renginio) pirmininkas, sekretorius, ivardijami daly
viai arba nurodomas j skaiius (prie protokolo gali bti
pridtas j sraas). Paskui pateikiama darbotvark su
raomi visi svarstomi dalykai.
Tekstas fiksuoja renginio eig ir nutarim (nutarimus)
ir pradedamas odiu Svarstyta (nurodomas svarstomasis
dalykas). Toliau uraoma svarstymo eiga. Protokolo (svars
tymo eigos) tekstas gali bti glaustas, fiksuojantis tik kalb
toj pasakyt mini esm, arba smulkus (iplstinis), kai
isamiai uraomos sakytos kalbos, uduoti klausimai ir at
sakymai juos. Kalbos uraomos ne paodiui, o atpasa
kojamos esamuoju {kalba, pritaria, silo...) arba btuoju
kartiniu laiku {kalbjo, pritar, pasil...). J tekstas, sutvar
kytas ir paredaguotas, gali bti perraomas i magnetins
juostels.
Nutariamoji dalis pradedama odiu Nutarta, po kurio
pateikiamas apibendrinimas ar ivados, balsavimo rezulta
tas ar nutarimas.
Toliau ta paia tvarka protokoluojami kiti svarstomi da
lykai.
Protokol su visais parao rekvizitais pasirao pirminin
kas ir sekretorius.
Protokolas gali turti pried: dalyvi sra, praneim
(ar praneimus), nutarim (ar nutarimus). Jie paminimi ati
tinkamoje protokolo vietoje, pavyzdiui, kalbant apie daly
vius, paraoma sraas pridedamas, apie praneim pra
neimas pridedamas.

8.2. Standartinio protokolo p a v y z d y s :

 DIREKTORI VALDYBOS POSDIO
PROTOKOLAS
1998-07-09 Nr. 32
Vilnius

Pirmininkas generalinis direktorius A. Petraitis.

Sekretor B. Stankeviit.
Dalyvauja: direktoriai D. Jonaitis, E. Kazlauskas, J. Pet
rauskas.
Darbotvark:
1. Dl Vilniuje statomo profilaktoriumo paskirties pakeitimo.
2. Pirmojo pusmeio rezultatai.
1. SVARSTYTA:
Vilniuje statomo profilaktoriumo paskirties pakeitimas.
Pranejas personalo direktorius J. Petrauskas informuo
ja apie statyb. Pastatytas profilaktoriumas turt bti perduo
tas savivaldybei, bet miesto Sveikatos apsaugos skyriaus teigimu
tokios paskirties staiga mieste nereikalinga. Silo pastat skirti
geleinkelinink rengimo centrui.
KALBJO:
Technikos direktorius D. Jonaitis pritaria silymui keisti pa
stato paskirt ir nurodo, kad toks pakeitimas galimas.
Generalinis direktorius A. Petraitis silo susipainti su kit
ali patirtimi rengiant geleinkelininkus.
NUTARTA:
1.1. Technikos direktoriui D. Jonaiiui iki 1998-09-01 pateik
ti ivad dl pastato paskirties pakeitimo.
1.2. Personalo direktoriui J. Petrauskui ianalizuoti Vakar
ali patirt ir pateikti pasilymus dl geleinkelinink rengi
mo centro steigimo.
2. SVARSTYTA:
Pirmojo pusmeio rezultatai.
(Protokoluojamas klausimo svarstymas)

Pirmininkas (Paraas) Antanas Petraitis

Sekretor (Paraas) Birut Stankeviit
 8.3. Laisvos formos (ne blanke raomo) protokolo p a-
v y z d y s :

Lietuvi kalbos instituto Kalbos kultros skyriaus posdio,

vykusio 1996 m. gegus 15 d.,
protokolas Nr. 5

Pirmininkas P. Kunca.
Sekretor D. Vaigauskien.
Dalyvauja: vyr. m. d. R. Miknait, asistents J. Gauien,
A. Kupstait, vyr. laborant A. Banaityt, laborant R. Vanagait.
Darbotvark: 1. Kalbos konsultacij duomen tekstas.
2. Einamieji reikalai.

S v a r s t y t a : Kalbos konsultacij duomen tekstas.

A. K u p s t a i t , pristatydama darb, papasakojo, kad
padaryta klausim ir atsakym atranka. Atsisakyta elementari
dalyk, nes duomen baz skiriama kalbos konsultantams. Visi
konkrets klausimai aptarti apibendrinamuosiuose skyreliuose;
ten jie surayti abcls tvarka. Bazs pagrindu planuojama i
leisti konsultacij leidinl.
R. M i k n a i t sak, kad rengiant leidinl reiks orien
tuotis kalbos konsultantus, kurie juo naudosis tada, kai atsaky
mo klausim neras kituose kalbos leidiniuose. Duomen baz
nuolat turs bti papildoma. Reikt vienodinti formuluotes
grietas teikimas turi bti atskirtas nuo rekomendacij, be to,
turi bti pateiktas variant vertinimas.
J. G a u i e n abejojo, ar tikslinga konkrei klausim
atsakymus nukelti prie apibendrinamj skyri. Ji dar sil pa
tikslinti ir suvienodinti formuluotes.
A. B a n a i t y t pasil papildyti apibendrinamuosius sky
rius dviem naujais svetimybi ir nauj pavadinim skyriais.
P. K u n c a pasidiaug, kad kadaise ikelta idja jau pra
dta gyvendinti ir galima svarstyti konkreius rezultatus. Pateik
tosios rekomendacijos didesni neaikum nekelia. Konsultaci
j baz galt bti ne vien leidinio pagrindas, bet ir pavyzdys,
pagal kur kiti konsultantai galt kaupti konsultacij bazes.
Kalbtojas taip pat pasak kelias abejones dl pateikimo tvar
 kos. Konkreius dalykus reikt aptarti atskirai, ne tik duoti
nuorod apibendrinamuosius skyrius; kai kur t nuorod ir vi
sai nereikt. Jos apsunkina skaitytoj ir veria abejoti pasirink
tu principu (teiginys iliustruotas pavyzdiais).
A. K u p s t a i t idst savo poir dl atsakym patei
kimo sistemos. Baigdama padkojo u pastabas ir pasak, kad
jas bus atsivelgta.
N u t a r t a . Konsultacij duomen tekstas, apimantis atsa
kymus iki 1996 m., vertinamas teigiamai, siloma darb tsti ir
rengti platesn kompiuterizuot konsultacij baz.

Pirmininkas (Paraas) Povilas Kunca

Sekretor (Paraas) Danut Vaigauskien

jfl Nuoraas ir iraas

9.1. Nuoraas tiksliai nuraytas visas dokumentas. Da

rant nuora tiksliai nuraomas visas dokumento tekstas, net
antspaudo raas. Raoma itisiniu tekstu, nepaliekant tui
viet ir iki galo neprirayt eilui. Nuora tvirtina notaras.
Savo ar savo staigai reikaling dokument gali tvirtinti ir pa
ti staiga.
Dabar nuoraai daniausiai daromi kopijavimo apara
tais ir vadinami k o p i j o m i s . Tokie originalo vaizd ati
tinkantys, originalo antspaudo ir parao faksimil turintys
nuoraai (kopijos) gali tikti ir nepatvirtinti.
9.2. Iraas nurayta dokumento itrauka, apimanti
reikiam dokumento dal (ar dalis). Daniausiai daromi
p r o t o k o l i r a a i vienu kuriuo svarstytu klausimu.
Iraai forminami ne blanke, tik nuraoma dokumento
(protokolo) antratin dalis. Vir jos, lapo deinje,
raomas odis Iraas. Protokolo irao tekstas btinai
turi turti dvi atskirai ikeltas dalis: Svarstyta (nuraomas
svarstytas klausimas) ir Nutarta (nuraoma protokole
ufiksuota ivada ar nutarimas). Prie tai gali bti nurodyti
posdyje dalyvav asmenys, bet j pasakytos nuomons at
skirai nepateikiamos. Platesni iraai daromi tik ypatingais
atvejais.
Po teksto nurodomi protokol pasira asmenys pir
mininkas ir sekretorius (be para). Ira parau ir struk
trinio padalinio antspaudu tvirtina atsakingas staigos dar
buotojas.
Protokolo irao p a v y z d y s :
Iraas
Kauno miesto savivaldyb

Viej pirkim komisijos posdio

protokolas

2002-10-04 Nr. 3
Kaunas

SVARSTYTA. Verslo ir paslaug skyriaus skelbtas konkursas.

NUTARTA. Konkurso laimtoja paskelbti UAB Skraja.

Pirmininkas Antanas Rimkus

Sekretorius Petras Vaitelis
Tikra
Sekretor (Paraas) Ona Vaitkut
2002-10-08

:__ L_
Aktas

10.1. Aktas keli asmen ar komisijos suraytas do

kumentas, patvirtinantis tam tikrus vykius ar faktus. Rao
mi staigos bkls ar darbo patikrinimo, turto ar dokumen
t perdavimo, darbo primimo ir kitokie aktai.
Aktas susideda i antratins dalies, teksto ir para.
Blankuose raom akt antratin dalis forminama
pagal dokument rengimo taisykles: viruje yra staigos ar
mons pavadinimas, po juo dokumento pavadinimas, dar
emiau data, numeris ir vietov. Patartina akto pavadinim
sujungti su antrate, geriau rayti: Byl perdavimo aktas, ne
Aktas / Dl byl perdavimo. Po antratins dalies prie teks
t galima nurodyti akto suraymo pagrind. Paprastame lape
aktas gali bti raomas laisva tvarka: per vidur dokumen
to pavadinimas, vietov gali bti emiau kairje pusje, da
ta deinje (iuo atveju j galima rayti ilguoju bdu).
Tekste ivardijami akt raantys asmenys (nurodomos
pareigos, vardai ir pavards), idstomi faktai (kas nustaty
ta, kas daroma ar padaryta); jei reikia, padaromos ivados,
pateikiami silymai. Faktai gali bti idstyti ir lentels
forma.
Tikrinimo akt pasirao j suraiusi komisija, perdavimo
akt perdavjas ir permjas (jei yra, ir dalyvaujantis
asmuo).
Akto tvirtinimo yma raoma po staigos pavadinimu
deinje lapo pusje.
10.2, Standartins formos akto p a v y z d y s :

UDAROJI AKCIN BENDROV TUOPA

Tvirtinu
Direktorius
(Paraas)
(Vardas ir pavard)
2003-07-14

INVENTORIAUS NURAYMO AKTAS

2003-06-30 Nr. 1
Vilnius

Pagrindas. Direktoriaus 2003 m. birelio 20 d. sakymas

Nr. 121 Dl inventorizacijos.
Sura komisija:
Pirmininkas Jonas Stankeviius, vyr. buhalteris.
Nariai: Henrikas Vasiliauskas, Stasys eimantas.
Inventoriaus Invent. Kiekis Vieneto Bendra Pastabos
pavadinimas Nr. vnt. kaina (Lt) suma

1. Raomieji
stalai 310, 311 2 600 1200

2. Kds 318, 319 2 80 160

Komisija silo ivardyt susidvjus inventori nurayti.

Komisijos pirmininkas (Paraas) Jonas Stankeviius

Nariai: (Paraas) Henrikas Vasiliauskas
(Paraas) Stasys eimantas

10.3. Laisvos formos akto p a v y z d y s :

Darb primimo aktas

Vilnius 2005 m. rugsjo 10 d.

Komisija, susidedanti i pirmininko Plateli vidurins mo

kyklos direktoriaus pavaduotojo Algio Beransko ir nari mo
kytoj Jons Bruaits ir Mykolo Norkaus, patikrinusi bibliote
kos patalp remonto darbus, atliktus pagal 2005 m. birelio
30 d. sutart, nustat, kad visi sutartyje numatyti darbai (darbus
galima ivardyti) atlikti tinkamai.
Komisija silo darb atlikjui Broniui Kaminskui sumokti
pagal sutart numatyt sum (j galima nurodyti).

Komisijos pirmininkas (Paraas) Algis Beranskas

Komisijos nariai: (Paraas) Jon Bruait
(Paraas) Mykolas Norkus
 Sutartis

11.1. Sutartis dokumentas, numatantis ali susitari

mo turin ir j santykius.
Sutari yra vairi. Jas gali sudaryti valstybs, organi
zacijos, staigos, mons ir individuals asmenys. Pagal turi
n ir paskirt inomiausios yra: darbo, nuomos, prekybos,
paskolos, bendradarbiavimo sutartys.
Sutartis turi turti antratin ir vadin dal, tekst ir pa
raus (tvirtinamj dal).
Svarbiausias antratins dalies elementas sutarties pa
vadinimas; btina ir data, gali bti numeris ir vietos nuoro
da. Jei sutartis raoma ne blanke, pavadinimas daniausiai
bna per lapo vidur, o data ir vietos nuoroda emiau data
kairje, vietos nuoroda deinje pusje, pvz.:

ems sklypo nuomos sutartis

Birai 1998-12-07

11.2. Blankuose raom sutari antratins dalys for

minamos pagal taisykli reikalavimus.
vadinje sutarties dalyje nusakomi jos dalyviai, kurie
apibendrintai vadinasi s u t a r t i e s a l y s . Atskiros
sutari rys turi savus ali pavadinimus: darbo sutarties
alys yra darbdavys ir darbuotojas, usakovas ir atlikjas,
nuomos sutarties nuomotojas ir nuomininkas ir pan. I
pradi alys vardijamos j tikraisiais vardais, prie vardi
jim gali bti apibendrinamasis vardis Mes. Salys jungia
mos jungtuku ir, netinka pasakymai i vienos puss... i kitos
puss.
Jei sutarties alis yra mon (staiga), raomas jos pava
dinimas, vadovo ar galiotojo asmens pareigos, vardas ir pa
vard: Akcin bendrov Klevas (toliau tiekjas), atsto
vaujama komercijos direktoriaus Jono Vlyvio... Gali bti
nurodytas sutarties darymo juridinis pagrindas, pvz.: pagal
2003 m. birelio 4 d. galiojim Nr. 44. Kaip sutarties alis
gali bti vardijama ne pati mon (staiga), o jai atstovau
jantis vadovas ar atstovas, pavyzdiui (buto pirkimo sutar
tyje): Vilniaus miesto irmn seninijos atstov Bron Mal-
deikien, toliau vadinama pardavja...
Jei sutarties alis yra individualus asmuo, raomas jo
vardas ir pavard, gyvenamoji vieta, paso (ar j atstojanio
dokumento) numeris ir idavimo data: Jolanta Butrimait,
gyvenanti Vilniuje, irmn g. 13013, paso duomenys:
Nr. LM603007, iduotas 1996 07 02. Galima nurodyti gimi
mo dat arba asmens kod, darbo sutartyje profesij ar
specialyb ir baigt moksl. Prie asmens vard ir pavard
sutartyje neraomi titulai, pagarbos odiai ar j santrum
pos; netinka ir priedlis pilietis ar santrumpa pil. (pilietyb
ia neturi reikms).
Sutarties vadin dalis baigiama odiais sudaro i
sutart; jei sutartis prasideda vardiu Mes, raoma suda
rome i sutart. Gali bti ir btojo laiko formos sudar, su
darme.
tai paprasiausi sutarties vadins dalies p a v y z d i a i :

Mes, Birut Lubien, gyvenanti Vilniuje, Antakalnio g. 17,

bt. 4, toliau vadinama nuomotoju, ir Algirdas Motuzas, gyvenan
tis Trak r., Auktadvaryje, toliau vadinama nuomininku, suda
rme i sutart: [...]
***
Leidykla viesa, toliau vadinama Leidykla, atstovaujama
Jono Petraiio, ir Vytautas Butkus, toliau vadinamas Autoriumi,
sudaro i sutart: [...]

Sutarties tekstas svarbiausia sutarties dalis. Joje ids

toma sutarties esm ir slygos, t. y. kas susitariama, ali si
pareigojimai ir teiss, sutarties vykdymo ar darbo atlikimo
bdai, slygos ir laikas, atsiskaitymo ar umokesio tvarka,
kiti reikalingi dalykai. Kiekvienam dalykui skiriamas at
skiras punktas (gali bti su papunkiais), platesnse su
tartyse net atskiri skyriai su antratmis. Abu sutarties
partneriai kartu vadinami bendru vardu alys, o atskirai
vadinje dalyje apibrtais sutartiniais vardais, pvz.: Darbo
sutartis gali bti nutraukta ali susitarimu; Usakovas pave
da, o vykdytojas sipareigoja... Pabaigoje nurodomas sutarties
egzempliori skaiius ir kam jie skiriami, pvz.: Sutartis suda
roma dviem egzemplioriais, vien j gauna usakovas, ant
r vykdytojas. Egzempliori skaiiaus negalima nusakyti
vietininku dviejuose egzemplioriuose.
Sali paraai idstomi greta vienas kairje, kitas de
inje pusje; mons (staigos) bna vadovo ar atstovo pa
reig pavadinimas ir paraas, individualaus asmens para
as; galima nurodyti pasiraani asmen vard ir pavard.
Po teksto prie paraus gali bti pateikiami ali juridiniai
adresai ir kiti rekvizitai; jie raomi greta vienas kairje,
kitas deinje lapo pusje: moni (staig) nurodomas pa
vadinimas, adresas, telefonas, banko sskaita; individuali
asmen vardas ir pavard, adresas, telefonas, paso duo
menys (jei j nra vadinje dalyje).

11.3. Daniausia ir daugeliui reikalingiausia yra darbo

sutartis. Darbo sutartys yra dvejopos sutartys atlikti kon
kret darb arba dirbti pagal pareigas.
Sutartys atlikti konkret darb dar vadinamos d a r b
r a n g o s s u t a r t i m i s . J alys vadinasi usakovas ir
atlikjas (arba vykdytojas). Btini jose nurodomi dalykai
yra: alys, atliekami darbai, atlikimo laikas ir umokestis
(atsiskaitymas).
Galimos tokios sutarties p a v y z d y s :
 Vilnius 2004 m. gruodio 1 d.

vyturio leidykla, atstovaujama direktoriaus Jono Mor

kno, toliau vadinamo usakovu, ir Irena Jonauskien, toliau
vadinama atlikja, gyvenanti Vilniuje, irmn g. 44 18, pasas
Nr. LR402413, iduotas 1993 m. birelio 18 d., sudaro i sutart:
1. Usakovas paveda, o atlikja sipareigoja atlikti iuos dar
bus:
1.1. Iversti angl kalb Internetui parengt vyturio
leidyklos pristatym (1 autorin lank).
1.2. Iverst tekst surinkti kompiuteriu, patikrinti korektr.
2. Darb atlikti iki 2005 m. sausio 31 d.
3. Usakovas sipareigoja u atliktus darbus atlikjai sumo
kti 400 (keturis imtus) lit.
4. i sutartis sudaroma dviem egzemplioriais, vien j gauna
usakovas, antr atlikja.

Usakovas Atlikja
(Paraas) Jonas Morknas (Paraas) Irena Jonauskien

11.4. Sutartys dirbti pagal pareigas dar vadinamos

s a m d o s s u t a r t i m i s . Jas reglamentuoja Lietuvos
Respublikos darbo kodeksas. Samdos sutarties alys vadi
nasi darbdavys ir darbuotojas; darbdaviu laikomas mons
savininkas arba mons ar staigos vadovas, j gali atstoti
darbdavio galiotas asmuo. ioje sutartyje btina nurodyti:
darbuotojo darbo viet (mon, jos padalin), darbo funk
cijas (darb, pareigas, specialyb) ir darbo umokest. ra
omos ir kitos alims svarbios sutarties slygos.
Vyriausyb yra nustaiusi privalom darbo sutarties for
m. Ji gana ilga ir sudtinga, ia jos nepateikiame. Prime
name tik tai, kad darbo sutartyje turi bti nurodytos
sutarties alys darbuotojas ir darboviet, darbo funkcijos
(profesija, pareig pavadinimas) ir darbo umokestis;
forma numato ir kitas slygas.
 galiojimas

12.1. galiojimas dokumentas, kuriuo staiga, organi

zacija ar asmuo kitam asmeniui suteikia teis jo vardu atlik
ti nurodytus veiksmus. Galima duoti galiojim atlikti vien
pavedim arba nuolat ar tam tikr laik tvarkyti kokius rei
kalus.
staig galiojim antratin dalis forminama pa
gal dokument rengimo taisykles ir turi: staigos pavadini
m, dokumento pavadinim (gali bti ir numeris), dat
(gali bti ir vietos nuoroda) ir adresat kam pateikti
galiojimas skiriamas. Tokia tvarka raomi ir individuali
asmen galiojimai, tik ia galiotoj (asmen) galima ray
ti ne formaliai standartikai, o kilmininko linksniu: Jono
Vlyvio... / galiojimas. Arba individuali galiojim antra
tin dalis gali bti laisvos formos turti tik dokumento
pavadinim.
Tekstas paprastai pradedamas veiksmaodiu galioju.
Po jo vardijamas asmuo, kuriam galiojimas duodamas
raomas jo darbas ir pareigos, vardas ir pavard (gali bti
ir gyvenamoji vieta); nurodomi paso duomenys. Toliau ra
oma, k tas asmuo galiojamas daryti. Jei antratinje da
lyje galiotojas nepasakytas, tekstas pradedamas vardiu
A ir galiotojas terpiamas tarp vardio ir veiksmaodio
galioju, pvz.: A, Povilas Katilius, galioju... staig ga
liojim galima rayti neveikiamja forma, pvz.: Tadas Girs
kis (nurodoma gyvenamoji vieta, paso duomenys) galio
jamas...
Individual galiojim pasirao galiojantis asmuo (nu
rodomas ir vardas bei pavard), staigos galiojim jos
vadovas ir buhalteris.

12.2. Bendresnio pobdio ir svarbesnius galiojimus

tvirtina notaras. Savo darbuotoj ir vidaus reikalams
iduotus galiojimus parau ir antspaudu gali tvirtinti atsa
kingas staigos pareignas. Tvirtinimo odiai turt bti:
...para tvirtinu arba tiesiog Tvirtinu.

galiojim p a v y z d i a i :

Jonas Vlyvis
Antakalnio g. 746, 10206 Vilnius

(arba Jono Vlyvio,

gyv. Vilniuje, Antakalnio g. 746,)

Hansabanko
Vilniaus skyriui
galiojimas
2002-05-02
Vilnius

galioju savo dukter Genovait Baltrnien, gyvenani

Vilniuje, Antakalnio g. 74 6, pasas Nr. LM604017, iduotas
1992 09 10, asmens kodas 43809240064, tvarkyti mano sskait
Nr_________ Hansabanko Vilniaus skyriuje.

(Paraas) Jonas Vlyvis

* * *

galiojimas

A, Sauls gimnazijos mokytoja Daiva Rimkut, galio

ju mokytoj Iev Budrikait, pasas Nr. LM650417, iduotas
1997 08 17, paimti mano 2003 m. spalio mnesio atlyginim.

2003-11-03 (Paraas) Daiva Rimkut

D. Rimkuts para tvirtinu:

Direktoriaus pavaduotojas (Paraas) Adomas Jukys

2003-11-03 (Antspaudas)
 Charakteristika ir rekomendacija
13.1. Charakteristika dokumentas, kuriame pateikia
mas asmens, jo darbo ir veiklos vertinimas.
Kaip oficialus dokumentas charakteristikos dabar rao
mos valdininkams ir tais atvejais, kai reikia vertinti asmen,
norint stoti visuomenikai svarb darb. Dokument ren
gimo taisykls charakteristikos formos nenumato, standar
tin forma neturi n vietos, kur rayti asmen, kurio cha
rakteristika raoma. Tai galima padaryti panaiu bdu, kaip
nurodyta prie rekomendacijos, bet charakteristik geriau
sia forminti laisva antrate, pvz.: Plateli vidurins mokyk
los 12-os klass mokinio Gedimino Amanto, i naujos
eiluts c h a r a k t e r i s t i k a (dat rayti po pavadinimu).
Charakteristikos tekstas pradedamas charakterizuoja
mojo asmens vardu ir pavarde, nurodoma gimimo data, su
minimi svarbiausi gyvenimo faktai. Isamiau apraoma pas
kutins mokslo ar darbo vietos veikla ir jos rezultatai. Gali
bti apibdintos darbui ir bendravimui svarbios bdo ypa
tybs. Pabaigoje paraoma apibendrinamoji, jei reikia, ir
rekomenduojamoji ivada.
Dabar daniausiai raomas kitas charakteristik pana
us dokumentas rekomendacija.
13.2. Rekomendacija dokumentas, kuriame aptaria
ma ir palankiai vertinama asmens veikla ir pateikiami jam
palanks silymai.
Rekomendacija raoma panaiai kaip charakteristika,
taiau ji paprastai apima tik paskutin asmens mokslo ar
darbo viet, smulkiau apvelgia ir isamiau vertina veiklos
rezultatus ir svarbiausia paymi j svarb. Rekomenda
cijos apibendrinamoji dalis yra teigiama ir apibdinamajam
asmeniui palanki nurodoma, kad jis tinka tam tikram
mokslui, darbui, pareigoms ar veiklai. Jei to pasakyti nega
lima, neraoma n rekomendacija.
 Dokument rengimo taisykls rekomendacijos pavyz
dio nepateikia ir visikai pagal standart j sunku for
minti. Taikantis prie jo, antratin dalis galt bti taip
raoma: auktai viruje raomas rekomendacijos teikjas
(jo darbas, pareigos, vardas ir pavard), emiau doku
mento pavadinimas Rekomendacija ir kitoje eilutje data.
Antrats vietoje jai prastu bdu gali bti pasakoma, ku
riam reikalui rekomendacija raoma, pvz.: Dl skyriaus ve
djo pareig; Dl studij doktorantroje. Laisvu bdu for
minamos rekomendacijos antratin dalis turi tik pavadi
nim Rekomendacija (kaip nurodyta prie charakteristikos)
ir dat. Neoficialios rekomendacijos gali bti raomos vi
sai be pavadinimo, laiko formos, jos gali bti net vadina
mos rekomendaciniais laikais.
Rekomendacijos p a v y z d y s :

Rietavo vidurins mokyklos direktor

Janina Preibien

Rietavo savivaldybs
administratoriui

Rekomendacija
Dl kultros skyriaus vedjo pareig
2002-10-06

Jonas Birys Rietavo vidurinje mokykloje dirba nuo 1992 m.

rugsjo mnesio, jo pagrindins pareigos muzikos mokytojas,
be to, turi etikos pamok, vadovauja mokini chorui ir ansam
bliui. Jis yra gabus pedagogas ir sumanus meno kolektyv vado
vas. Jo parengti mokiniai skmingai dalyvauja vairiose varybo
se ir Dain dainels konkursuose. Be darbo mokykloje, Jonas
Birys subr Rietavo miesto kultros nam chor ir liaudies mu
zikos ansambl, jiems vadovauja.
Kaip sumanus kultros darbo ir visuomeninio gyvenimo orga
nizatorius Jonas Birys galt bti geras Kultros skyriaus vedjas.
 Gyvenimo ir darbo veiklos apraymas
14.1. Gyvenimo apraymas trumpas savo gyvenimo
ir veiklos nupasakojimas ratu. Savo gyvenimo apraymas
vadinamas ir tarptautiniu odiu autobiografija. Spaudoje ir
ratuose vartojamas ir lotynikas gyvenimo apraymo pava
dinimas curriculum vitae (paodiui gyvenimo kelias), bet
paprastajai ratvedybai labiau tinka lietuvikas terminas gy
venimo apraymas.
Gyvenimo apraymas gali bti raomas paprastame lape,
laisva forma. Antratinje dalyje galima nurodyti asmens var
d, pavard, pareigas (tarnyb) ir dokumento pavadinim
gyvenimo apraymas, pvz.: Raudondvario bibliotekos ve
djos Ritos Anuyts / g y v e n i m o a p r a y m a s . Gali
bti ir vien Gyvenimo apraymas. Tekst galima pradti
vardiu A, savo vardu ir pavarde, gimimo vieta ir data: A,
Rita Anuyt, esu gimusi... Jei vardas ir pavard yra antra
tinje dalyje, tekst galima pradti be j: Esu gims (gimu
si)... Galima nurodyti tvus, j darb ar specialyb, apib
dinti eim. Toliau raoma, kur kada moksi, kada kok
moksl baig, kur dirbo. Jei dar nedirbta, galima paminti
savo veikl mokslo metais, polinkius ir norus. Pasiraoma
deinje pusje (prie parao gali bti vardas ir pavard), da
ta raoma kairje.
Gyvenimo apraymo p a v y z d y s :
Gyvenimo apraymas
A, Povilas Butrimas, esu gims 1979 m. kovo 23 d. Kaiia
dori rajono Dovainoni kaime, emdirbio ir tarnautojos eimo
je. Tvas, Jurgis Butrimas, kininkauja savo kyje, motina,
Irena Butrimien mokytoja. eimoje, be mans, dar yra du
jaunesni vaikai.
Pradios mokykl baigiau Dovainonyse, nuo 1991 m. mo
kiausi Rumiki vidurinje mokykloje, j baigiau 1998 m. Mo
kykloje domjausi technika ir automobilizmu, dabar noriau
studijuoti Vilniaus technikos universitete.
 14.2. Didesns darbo patirties asmenys, norintys eiti
svarbias pareigas, dalyvaujantys konkursuose, rao darbo
veiklos apraym, kur trumpai idstomi tik svarbiausi gy
venimo faktai, o plaiau darbai ir j rezultatai (mokslas,
mokslo laipsniai, darbai). Pabaigoje galima nurodyti dabar
tin eim, jos narius.
Gyvenimo apraymai gali bti raomi ir anketos ar len
tels bdu. Tada juose kairje pusje (ar grafoje) ymimos
apraymo dalys, deinje pusje asmens konkretieji duo
menys, pvz.:
Gyvenimo apraymas

2001 m. rugpjio 25 d.

Vardas ir pavard Stas Buivydien

Gimimo data 1964 m. rugsjo 24 d.
Gimimo vieta Kretingos r. Imbars k.
Nam adresas irmn g. 4, bt. 17, 09101 Vilnius
Telefonas 277 43 15
eimin padtis Itekjusi
Duomenys apie eim Vyras Jonas, snus Giedrius (studen
tas), dukt Asta (mokin).
Isilavinimas 1982 m. baigiau Salant vid. m-kl,
1982 1987 m. studijos Vilniaus uni
versiteto Filologijos fakultete (lietu
vi k. ir literatra),
1989 1993 m. mokslas aspirantroje
(humanitarini m. daktaro disertacija).
Darbo veikla 1987 1989 m. Lietuvi kalbos kated
ros laborant,
nuo 1993 Lietuvi kalbos instituto
asistent,
nuo 1994 m. mokslo darbuotoja,
nuo 1997 iki iol vyr. m. darbuotoja.
Papildoma informacija Kalb mokjimas laisvai rus, vidu
tinikai angl ir lenk k. Darbo su
kompiuteriu patirtis.
 Praymas
15.1. Praymas staigai ar jos vadovui raomas ra
tas, kuriuo ko nors praoma ar pageidaujama.
Praym daniausiai rao atskiras asmuo, bet gali rayti
ir grup moni (kolektyvas). Daniausiai raomas papras
tame lape. staigos gali tam reikalui parengti ir speciali
blank, kuriuose tai staigai paduodamus praymus (pavyz
diui, leisti atostog) rao jos darbuotojai. Praymas btinai
turi turti antratin dal, tekst ir para (paraus); teksto
pabaigoje gali bti pried sraas.
Dokument rengimo ir forminimo taisykls praymo
raymo tvarkos neaptaria ir pavyzdio nepateikia. J galima
rayti kitiems dokumentams nustatyta tvarka: viruje pra
ymo autorius (praytojas), jo gyvenamoji vieta ir kiti duo
menys, pvz.:
Antanas Jankauskas
V. Kudirkos g. 146, 03105 Vilnius
(arba: Antano Jankausko,
gyv. Vilniuje, V. Kudirkos g. Nr. 14, bt. 6,)
emiau kairje raomas adresatas, dar emiau per lapo
vidur odis Praymas, data ir vietov.
Praym raant savo staigai, vietoj adreso raomos pa
reigos, pvz.: Kalbos tvarkytojos / Albinos Bernotiens / Pray
mas.
Praymas adresuojamas staigai, jos padaliniui ar j va
dovui. Adresatas raomas paprastu (ne siunt adresavimo)
bdu. Adresuojant vadovui, raomos pareigos (jas reikt
rayti didija raide), pvz.: Vilniaus universiteto / Rektoriui.
Rayti vadovo vard ir pavard netinka.
Praymo tekstas paprastai pradedamas veiksmaodio
prayti esamojo laiko formomis Praau..., Praome... Norint
pabrti mandagum, vartojama tariamoji nuosaka: Pray
iau..., Praytume... Jaustuko reikm gijusi forma Praom
praymams nelabai tinka. Po praomojo veiksmaodio
nusakomas pats praymas, gali bti dstomi jo motyvai ar
aplinkybs. Tai galima pasakyti alutiniu dmeniu, prijung
tu jungtukais nes, kadangi, arba atskiru sakiniu. Praymo
prieastis ir aplinkybes galima idstyti ir paioje pradioje
ir tik po to pasakyti pat praym. Praymo tekst galima
baigti vairiais papildomaisiais ar paaikinamaisiais saki
niais, pvz.: Esu baigs... (nurodoma mokykla ir specialyb);
Su nuostatais susipainau.
15.2. Jei prie praymo pridedama pried, teksto pabai
goje jie ivardijami. Ivardijamj dal galima pradti o
diu Priedai arba pasakymu Prie praymo pridedu.
Praymas pasiraomas paprastuoju bdu (be pareig
nurodymo), prie parao reikia prirayti vard ir pavard.
Praym p a v y z d i a i :
Jolita Banyt
Mt g. 34 14, 62107 Alytus, tel. 27411

UAB Gintaras
Direktoriui
Praymas
2006-09-12
Alytus
Praau priimti mane dirbti Rinkodaros skyriuje vadybininke
nuo 2006 m. spalio 1 d.

Pridedama:
1. Magistro diplomo kopija.
2. Rekomendacijos, 2 lapai.

(Paraas) Jolita Banyt

* * *

Biruts Gailits,
mokyklos bibliotekos vedjos,
Sintaut vidurins mokyklos
Direktoriui
Praymas
2006-07-01
Praau leisti mane atostog nuo liepos 10 dienos.
iSIllil Pareikimas ir jo atmainos

16.1. Pareikimas ratas, kuriame oficialiai pranea

ma ir idstoma institucijos ar asmens nuostata dl kokio
nors dalyko. Pareikime pateikiami tam tikri faktai ir dl j
pasakomas pareikim raanio asmens noras, reikalavimas
ar koks kitas reikalas. Pareikimai raomi, kai prireikia
kreiptis teism ar kitas staigas, praneti apie tam tikrus
trkumus ar taisytinus dalykus.
Pareikimas raomas tokia pat tvarka kaip ir praymas,
tik jo antratin dalis gali turti atskirai ikelt antrat,
pvz.: Pareikimas / Dl pato siunt pristatymo.

16.2. Nra grietos ribos tarp praymo, pareikimo ir ki

t rat, kuriais dstoma nuomon, norai ar aikinamos ap
linkybs. Apie ijim i darbo darbuotojas gali praneti ra
ydamas arba praym, arba pareikim. Pareikimas gali
reikti skund, taip daroma, kai nenorima rato tiesiai va
dinti odiu skundas.
ios grups dokumentai gali turti ir kitok vard, ati
tinkant j turin. Ratas, kuriuo i anksto pateikiamas u
sakymas k nors sigyti, vadinasi paraika. Pavyzdiui, gali
bti paraika teatrui dl biliet: Praytume palikti 20 biliet
spalio 20 d. spektakl. Pageidautume viet parteryje, nuo 5
iki 10 eils.
Gali bti ir kitaip vadinam rat: silym (jie daniau
siai raomi savo iniciatyva), paaikinim (raom kieno
nors pageidavimu ar nesusipratim atveju), pasiaikinim
(padarius praang). J turinys ir tekstas gali bti vairus, o
forma kanceliarin (kaip praymo ar pareikimo) arba
laisva.
^ . Ratas ir laikas___________________
17.1. Ratas dokumentas, kur viena staiga, norda
ma ko pasiteirauti ar k nors praneti, rao kitai staigai.
Ratas turi ir platesn reikm: apskritai teisinis ar ratve
dybos dokumentas.
Susirainjim ratai raomi specialiuose rat blankuo
se, kur, be bendrj rekvizit, ispausdinti staigos duome
nys. Be to, juose nurodoma rato, kur atsakoma, data ir
numeris, raomojo rato antrat, o lapo apaioje nurodomas
rato rengjas ir svarstomo dalyko tvarkytojas bei jo ryio
duomenys (telefonas, faksas, elektroninio pato adresas).
Rato turinys gali bti vairus, o tekstas turi bti ai
kus ir kuo trumpesnis. Rat pasirao staigos ar padalinio
vadovas.
Rato p a v y z d y s :
VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBS ADMINISTRACIJOS
VALSTYBINS KALBOS KONTROLS TARNYBA
(staigos duomenys)
UAB Omega
Direktoriui 2002-02-07 Nr. 2729

DL IKABOS DERINIMO

Praau pateikti ikabos projekto, Savivaldybs nustatyta

tvarka derinto su Miesto pltros departamentu ir Valstybins
kalbos kontrols tarnyba, kopij iki . m. vasario 15 d.
Vedja (Paraas) (Vardas ir pavard)
(Rato rengjos vardas ir pavard), 222 56 47

17.2. Laikas yra su voku patu siuniamas rainys ar

dokumentas. Laiku laikoma ir siunta su tokiu dokumentu,
kuris vienas pats vadinasi ratas.
K i t a l a i k o r e i k m individualaus asmens
rainys kitam asmeniui. Tokie rainiai laikais vadinami ir
tada, kai nra pato siunta. sidmkime, kad staigos rao
ratus, individuals asmenys laikus, o visi siunia laikus.
Laik yra asmenini ir dalykini. Asmeniniai laikai
gali bti vairi vairiausi. (Plaiau r.: Kalbos etiketas,
12.) Dalykiniai laikai (jie dar vadinami tarnybiniais lai
kais) gali bti raomi staig darbuotojams ar vadovams,
darbo ar veiklos kolegoms, pastamiems ar iaip ino
miems asmenims, su kuriais raantj sieja kokie nors ryiai.
Kai kurie j turi net atskirus pavadinimus: r e k o m e n d a
cinis, p a s i t e i r a v i m o , p a d k o s l a i kas .
Dalykiniai laikai, kaip ir asmeniniai, pradedami krei
piniu. Po jo geriausia dti auktuk ir laiko tekst pradti
didija raide (netinka po kreipinio dti kablel, o laik
pradti didija raide). Laiko tekstas, net jo stilius, gali b
ti laisvas, vairus, ne toks sausas ir formalus kaip rato teks
tas. Bet tikslumo ir santrumo reikia ir laikui.
Raant artimesniam ir geriau pastamam asmeniui,
laik tinka baigti linkjimais, o oficialumo atspalv turin
ius laikus galima baigti standartiniais pasakymais: Su pa
garba! (arba Pagarbiai)', Jus gerbiantis (gerbianti); Nuoir
diai Js. Po j galima rayti brkn arba nedti jokio en
klo, nes toliau esantis paraas yra to paties sakinio dalis.
Pasiraoma skaitomai, deinje pusje.
Laikas adresuojamas Pato taisykli nustatyta tvarka
(r. 7. Adreso raymas). Pageidaujant atsakymo, kartu gali
ma sisti vok su savo adresu ir pato enklu.
Kaip pavyzd, priderin prie dabartins raybos, patei
kiame kalbininko Juozo Balikonio laik.

Kaunas, 1938 m. lapkriio 7 d.

Didiai gerbiama Kolege!

Praom dovanoti, kad taip ilgai neatsakiau Js laik.

I Orintaits odiai irinkti. Bt gerai, kad Js rinktumt
odius i Vilniaus krato raytoj ir laikrai: jei kilt koki
abejojim, galima bt pasiklausti autori dl odi gyvumo,
 kiriavimo ir vartojimo gyvoj kalboj. Bt dar geriau, kad bt
galima rinkti odius i Lietuvi mokslo draugijos archyv ran
krai ir knyg, kuri neturime Kaune. Gal kartais turi Vilniaus
universiteto biblioteka koki lietuvik knyg, i kuri galima
bt parinkti odi. Jei bt, gal galima bt atsisti t knyg
sra pairti, ar nebus kurios jau irinktos.
Siuniau Jums Daukos Postils prakalb ir nedidel ryu
liuk odi patikrinti j gyvum ir reikm. Ar gavot?
Linkiu Jums visko geriausio.
Jei bt proga, praom atvaiuoti Kaun.

J. Balikonis

Kvietimas ir kvieiamasis praneimas

18.1. Kvietimas yra dokumentas, informuojantis apie

rengin ir kvieiantis jame dalyvauti.
Kvietimus tik su ilygomis galima laikyti dokumentais.
Tai neformals, daniausiai ir neoficials ratai, kuri ne
varo standartai ar ratvedybos taisykls. Juos rengiant ir
raant vis pirma reikia laikytis tvarkos, etiketo, logikos
ir taisyklingos kalbos reikalavim.
Kvietimai gali bti spausdinami kaip atviri dviej lap
(keturi puslapi) lankstinukai. Pirmajame puslapyje pa
prastai raomas odis Kvietimas; gali bti ir Kvieiame arba
paraytas kvietjas ir veiksmaodis kvieia, pvz.: UAB vie
sos leidykla / kvieia. Antrasis ir ketvirtasis puslapiai tuti,
treiajame raomas kvieiamasis uraas. Lankstinuk gali
atstoti sulenkiamas atvirukas: jame ir odis Kvietimas, ir
tekstas raomi treiajame puslapyje.
Kvieiamojo urao viruje raomas adresatas (kvieia
masis asmuo), emiau, po tarpelio tekstas. Adresatas ra
ytinas su mandagumo odiais ar j santrumpomis, geriau
sia kreipinio (auksmininko) forma, pvz.: Gerbiamasis Po
vilai Jurguti; Gerb. p. Povilai Jurguti. Po j nebtinas joks
enklas. Vartojama ir naudininko forma, bet ji labiau tinka
apibendrintam adresatui, pvz.: Mokyklos aukltiniams; ven
ts dalyviams.
Tekstas pradedamas didija raide, veiksmaodiu Kvie
iame (kai kvieia vienas asmuo Kvieiu); jis gali bti su
mandagumo prieveiksmiu: Maloniai kvieiame... Kur kvie
iama, galima nusakyti dvejopai: Kvieiame vent, susiti
kim arba Kvieiame dalyvauti ventje, susitikime. Reikia
nurodyti, kada ir kur renginys vyks. Kvietim gali pasirayti
asmuo (raomas vardas ar pavard), pareignas (raomas
pareig pavadinimas) arba staiga (organizacija). Galima ir
nepasirayti.
Kvietimas gali bti paprastas, tipikas, arba originalus,
aismingas, net grafikai pavairintas.
Kvietim tekst p a v y z d i a i :

Kvieiame Jus dalyvauti Salant miesto 450 met jubiliejaus

ikilmse, kurios vyks 2006 m. rugpjio 4 d.
Js lauksime 9 11 vai. Salant seninijoje.
Salant seninas

Kvieiame . m. rugpjio 25 d. atvykti Vieknius, kur bus

atidengtas paminklas Lietuvos universitet profesoriams Myko
lui, Vaclovui ir Viktorui Birikoms.

Jei kvieiamajame tekste renginio programa neminima,

po jo gali bti prirayta darbotvark arba pridedamas at
skiras lapas su programa. Jos btinos platesni rengini
kvietimams ir kvieiamiesiems praneimams.
18.2, Kvieiamuoju praneimu galtume vadinti oficia
l rat, praneant apie bsim posd, kuriame informuo
jamajam asmeniui reikia dalyvauti. Oficialaus tokio vardo
jis neturi, raomas be pavadinimo, paprastame lape.
Kvieiamojo praneimo adresatas nurodomas naudinin
ko forma. Be pagarbos odi, ia prie asmenvardio gali
ma prirayti pareig pavadinim, pvz.: Gerb. Komisijos
nariui Antanui Turauskui. Prie tekst gali bti praneimo
paraymo data.
Tekstas daniausiai pradedamas santrumpa S. m. (arba
raomi metai), toliau nurodomas konkretus posdio (ar ki
to renginio) laikas ir vieta (nuolatin vieta nenurodoma),
renginio pavadinimas. Btina tokio praneimo dalis dar
botvark. Kvieiamasis praneimas raomas renginio pirmi
ninko ar organizacijos vadovo vardu (paraas nebtinas).
Kvieiamojo praneimo p a v y z d y s :

Gerb_____ Tadui ^ebrauskui___

2006-01-10

. m. sausio 14 d. (etadien) 15 vai. Sauls gimnazijos

akt salje vyks mokyklos tv susirinkimas.
Darbotvark:
1. Pirmojo pusmeio rezultat aptarimas.
2. Tv komiteto sudties pakeitimai.
3. Einamieji reikalai.
Po susirinkimo mokini koncertas.
Kvieiame dalyvauti.

Tv komiteto pirmininkas Stasys Beranskas

Skelbimas

19.1. Skelbimas vieai skelbiamas apie k nors infor

muojantis ratas. Daniausiai raomi skelbimai, informuo
jantys apie bsim rengin. J svarbi ypatyb, kad yra ski
riami ne atskiram asmeniui, o visuomenei ar tam tikrai
moni grupei.
Paprasiausi yra skelbimai, skirti tam tikrai staigai ar
kolektyvui ir kabinami staigos skelbim lentoje. Bendres
nio pobdio skelbimai dauginami spausdinimo bdu, ka
binami vieose vietose ar platinami staigose. D ar viena
skelbim grup laikraiuose spausdinami skelbimai.
 Daniausiai skelbimas turi antratin dal, tekst ir
para.
Paprasiausia antratin dalis odis Skelbimas, bet ji
per daug sausa ir kanceliarika. Danesnis ir taigesnis u
raas Dmesio! Kai kartu su dmesio praymu pasako
ma, kam skelbimas skiriamas, manomas dmesio nau
dininkas, pvz.: Chorist dmesiui! Skelbim galima rayti ir
be odio dmesio, pvz.: Spartakiados dalyviams! taigiau
sias bdas skelbim pradti kreipiniu su mandagumo o
diu, pvz.: Gerbiamieji konferencijos dalyviai! Mieli moki
niai! Bna skelbim ir be antratins dalies.
Tekstas raomas panaiai kaip kvieiamj pranei
m nurodomas laikas, vieta, renginys; galima pateikti
program ar darbotvark. Tik ia tekstas ir jo grafinis i
dstymas gali bti vairesnis, panaus kvietim.
Skelbim p a v y z d i a i :

Dmesio!

. m. birelio 20 22 d. rengiamas turistinis ygis Trak

apylinkes. Kas nort dalyvauti, pranea turist brelio pirmi
ninkui.

Turist brelio vadov

* * *

Gerbiamieji akcins bendrovs Bstas akcininkai!

Praneame, kad visuotinis akcinink susirinkimas vyks

2006 m. kovo 7 d. Vilniuje, Savanori pr. 174.
Registracija nuo 9 vai., susirinkimo pradia 11 vai.
Darbotvark:
1. Bendrovs stat pakeitimas.
2. Stebtoj tarybos nari papildomi rinkimai.
Su susirinkimo mediaga galima susipainti bendrovs bs
tinje, Savanori pr. 174, 401 kamb.
Valdyba
 19.2. Skelbimo tekstas gali bti visikai toks pat kaip
kvieiamojo praneimo, tokiu atveju juos skiria tik formi
nimas ir adresatas. Plg.:
Skelbimas:
Dmesio!

. m. (arba raomi metai) lapkriio 13 d. 11 vai. Vilniaus

universiteto Filologijos fakulteto 84 auditorijoje (Universiteto 3)
vyks Lietuvi kalbos draugijos tarybos posdis.

Kvieiamasis praneimas:

Gerb. Danutei Montvilienei

2003-10-20

. m. lapkriio 13 d. 11 vai. Vilniaus universiteto Filologijos

fakulteto 84 auditorijoje (Universiteto 3) vyks Lietuvi kalbos
draugijos tarybos posdis.
Kalbos etiketas

Etiketas ir mogaus kultra ~

mogus yra visuomenin btyb, nuolat bendraujanti su
kitais monmis. Paproiais virt bendravimo bei elgesio
proiai ilgainiui gauna tam tikr tautin savitum, neatsie
jam nuo tautos kultros poymi. Susiformavusias mo
ni elgesio taisykles, apimanias iorinius tarpusavio ben
dravimo pasireikimus, prasta vadinti tarptautiniu odiu
e t i k e t a s (i prancz kalbos tiuette).
Svarbi bendravimo priemon ir iraika yra kalba. Apie
mogaus elges, gebjim graiai bendrauti pirmiausia spren
diama i kalbos. Pokalbiuose irykja asmens savitumas ir
kultros poymiai. Mandagus mogus, atsivelgdamas aplin
kybes, lengvai geba parinkti reikiamus odius, tuoj pajunta,
kokia intonacija geriausiai tinka juos tarti, visa laikysena pa
rodo savo vidins ir iorins kultros darn.

^ 2 ; Sveikinimasis ir sveikinimas
2.1. S v e i k i n a n t i s daniausiai vartojamas odis la
bas. Sveikinams dvejaip vardininku ir galininku: labas ry
tas, labas vakaras, laba diena ir lab ryt, lab vakar, lab
dien. Abi formos vardininko ir galininko taisyklingos
ir geros. Vardininkas kiek daugiau sigaljs, todl bendrinei
kalbai gal ir teiktinesnis.
Nepagrstai keliamos abejons dl odio labas lietuvi
kumo. Tai senas baltikas odis, bendras lietuviams ir
latviams. Visi vartojame prieveiksm labai, o juk tai bd
vardio labas, -a vedinys. Peiktinas persistengimas sveikini-
mosi bdvard l a b a s keisti geras g e r a s rytas! Be
joki svyravim sveikinkims kaip prasta: labas rytas, laba
diena, labas vakaras.
Neretai vartojamas sveikinimosi odis sveikas. iaip jis
yra bdvardis, o vartojamas sveikinantis artimas jaustu
kui: S v e i k a s , draugui! S v e i k i , vaikai! S v e i k o s ,
merginos! tok sveikinimsi kartais atsakoma: Sveiki, svei
ki! I toliau atkeliav sveiai sveikinami odi junginiu
sveiki atvyk!
2.2. Nuo sveikinimosi kiek skiriasi s v e i k i n i m a s .
J daniausiai ireikiame veiksmaodio pirmuoju asmeniu
sveikinu, sveikiname! Veiksmaodio formas sveikinu, svei
kiname paprastai vartojame sveikinimo ratuose, laikuose.
Taip sveikiname kokia nors proga savo artimuosius, biiu
lius, o vieose ikilmse garbingus jubiliatus, pvz.: Sveikina
me sulaukusius a u k s i n i v e s t u v i ! Prie veiksma
odio sveikinu, sveikiname neretai pridedame kok nors
prieveiksm ar j atstojanius odius, pvz.: nuoirdiai, nuo
irdiausiai, i visos irdies (sveikinu, sveikiname)...
nekamojoje kalboje plinta sveikinimai su prielinksniu su, pvz.: Svei
kinu su Naujaisiais metais! Sveikiname su garbingu jubiliejumi! Taip mat
trumpiau! sismagin ir veiksmaod kartais praleidiam: Su Naujaisiais
metais! Su kurtuvmis! Su vardadieniu!
Jonas Jablonskis tokius sveikinimus taisydavo prielinksn su ia
laik svetimu lietuvi kalbai, patardavo vartoti kilminink: Sveikinu Nau
jj met! Kilmininkas bendrin kalb kelio neprasiskyn. Sunku tik
tis, kad jam pavykt kada istumti t su i nekamosios kalbos. Gyveni
mas veria bent jau nekamojoje kalboje susitaikinti su tuo nenaudliu
prielinksniu... Tik nereikt juo piktnaudiauti!..
Laikuose sveikinimus turtume kitaip formuluoti. Daug
kur tinka galininkas: Sveikinu vardini d i e n ! Sveikinu
g r u s i u s i kelions! Leistina vartoti ir daiktavard
proga: Sveikiname apdovanojimo p r o g a ! Tik niekada ne
vartokime kanceliariko griozdo r y i u m s u (vardadie
niu, jubiliejumi...)!
 2.3. Vieuose sveikinimuose paprastai nesitenkiname
keliais odiais. Per ikilmes, sveikindami jubiliat, laurea
t, ym raytoj, mokslinink, meninink, vieojoje kalbo
je ikeliame sveikinamojo asmens nuopelnus, reikiame jam
pagarb, dkingum... Baigdami sveikinamj kalb, keliais
sakiniais ikilmingai pasakome gerai apgalvotus, graiai,
svariai suformuluotus linkjimus.
Neumirtina, kad senas tradicijas Lietuvoje turi ir garbingas kata
likikas sveikinimasis Garb Jzui Kristui! (atsakoma: Per amius! Amen).
Toks sveikinimasis visuomet tariamas su pagarba. Vieose vietose, ypa
kur daug moni, garsiai sveikintis Garb Jzui Kristui nedert.
2.4, Mandagumo paproiai reikalauja kartais sveikin
tis tyliai, be odi. Paskaitininkas, poetas, skaitovas, solis
tas, ijs scen, tyliai nusilenkia klausytojams, irovams,
netardamas sveikinimosi odi. Sveias, pavlavs vaies,
ypa gaus svei br, taip pat netaria sveikinimosi o
di, kad neatkreipt dmesio. Utenka tik nusilenkti ir pa
duoti rank greta esantiems sveiams. Tyliai sveikinams
prastinse vieose vietose: autobuse, bendrame traukinio
vagone, didesni miest gatvse, teatruose, koncert, susi
rinkim salse, parod patalpose ir iaip dideliuose mo
ni susibrimuose, kur laikomasi tam tikro oficialumo, i
kilmingumo.
Kai einame gatve ar iaip vieose vietose pasirodome su
draugu, turim irgi sveikinti visus tuos, kuriuos draugas svei
kina, ir atsakyti sveikinimus vis t, kurie ms draug
sveikina.
Kultringas, isiaukljs mogus greit susiorientuoja pa
gal susidariusias aplinkybes, kada ir kaip sveikintis su pa
stamais ir nepastamais. Kai daug moni, pavyzdiui,
valgykl, parduotuv, kirpykl, jis eina tylomis, o kai nra
klient ar pirkj ir darbuotojai laisvi, sugebs graiai pasi
sveikinti ir kartais dar nepaykts vieno kito maiktesnio
odio, praskaidrinanio nuotaik. Bet nepamirkime: vi
sur, visada ir su visais reikia sveikintis pagarbiai.
Labai nemandagu sveikintis su cigarete dantyse, susikius
rankas kienes, vyrams su kepure ar skryble. (Berets
ar kitokios usimaunamos kepurs vyrams nusiimti ne
reikia.)
2.5. Kartais praktikai susidaro keblum, kam pir-
mam s v e i k i n t i s .
Mandagumo paproiai reikalauja, kad jaunesnis ar e
mesnis savo tarnybine bei visuomenine padtimi pirmas
sveikint vyresn, auktesnio rango mog. Pavyzdiui, val
dinys pirmas sveikina staigos virinink (tik moterys ia tu
ri privilegij). Sveikinimosi pirmum kartais lemia ir aplin
kybs. Tas, kuris eina vid, pirmas taria sveikinimosi o
dius ten esantiems ar pirmiau atjusiems, nors tie esantieji
ar pirmiau atj tebt tik vaikai. Lipantis laiptais auktyn
pirmas sveikina kaimynus ar iaip pastamus mones, li
panius emyn, ieinanius. Prisiartinantis prie stovinio
pirmas taria sveikinimosi odius stoviniam.
Graus daugelio eim paprotys sveikintis i ryto atsiklus. Tas,
kas vliau atsikelia, sveikina anksiau atsiklusius taria labas rytas!
Paprastai vaikai sveikina tvus (vaikai ilgiau miega). prat eimoje sa
kyti labas rytas vaikai ir kiti eimos nariai nepamir ir sveiuose rytais
pasisveikinti su nam eimininkais. Nuvaiav kurort, rytais pasisvei
kiname su kambario draugais, su to paties stalo kaimynais. Visose stai
gose, mokyklose kasdien bendradarbiai palinki vieni kitiems labo ry
to. To graaus paproio aknys kaip tik ir turt bti ugdomos eimoje.
Paprastai sveikinams tik su pastamais, taiau kaimuo
se senu paproiu sveikinami ir nepastami laukuose dir
bantys ar nuoaliuose keliukuose sutikti mons... Mieste
neprasta sveikintis su nepastamais. Reikt bent su arti
mais kaimynais, prie tos paios laiptins prisiliejusiais gy
ventojais kasdien pasisveikinti, kartais ir vienu kitu odiu
persimesti.
Nepamirtini ir linksmi, ilti sveikinimosi odiai, ypa
mgstami vaik, paaugli, judri jaunuoli, pvz.: sveikas gy
vas! sveikas drtas! labutis! sveikutis! labs rytelis! laba diene
l! labas vakarlis!.. Taip sveikinti tinka tik mokiniams savo
draugus, suaugusiesiems nebent labai artimus mones
linksmus biiulius, brolius, seseris... Vyresniam u save
asmeniui, virininkui, profesoriui nedert sakyti net vien
sveikinimosi od labas ar sveikas.
Pasitaiko igirsti sveikinantis odiu pagarba! Tuo odiu sveikina
majam asmeniui tikrai pagarbos neparodome.

Atsisveikinimas
Geriausia, lietuvikiausia a t s i s v e i k i n t i senu
lietuviku odiu sudiev! arba trumpesne jo forma sudie! is
senas lietuvikas atsisveikinimo odis tvirtai siaknijs vi
soje Lietuvoje.
O kaip irsime atsisveikinim viso gero? K gi tu
rime jam pripainti bendrins kalbos teises, nors jis mums
vis primena vsevo choroevo! Jo variantas viso labo bt lie
tuvikesnis ir derintsi su sveikinimosi odiu labas.
Salia viso gero yra ir laipsniuota forma viso geriausio, turinti fami
liarumo atspalv. Su pagarbiais monmis taip atsisveikinti nedert.
Bendrins kalbos teises turtume pripainti atsisveikini
mui iki (ligi) pasimatymo, nors jam sigalti bus turjusios
takos ms kaimyn slav ir vokiei analogikos atsisvei
kinimo formos. Panaus atsisveikinimas ir iki susitikimo. To
ki atsisveikinim inteligent nekamojoje kalboje girdime
kasdien: iki kito susitikimo, iki greito (malonaus, laukiamo,
sutarto) susitikimo! Arba: iki vakaro, iki rytojaus...
Tokius atsisveikinimus galime tarti tik artimiems mo
nms. Taiau gana pagarbiai skamba tstini televizijos lai
d vadov tariami odiai laidos pabaigoje: Atsisveikinam
iki kito karto!
Su draugais kartais lakonikai atsisveikiname tik vienu odiu iki. Ir
atsisveikinimo odius viso labo, viso gero sutrumpiname sakome tik
viso! Tai paaugli, jaunuoli mgstami atsisveikinimai. Savo vietoje jie
tinka. Geri draugai isiskirdami kartais vienas kitam pasako tuo tarpu
arba iuo tarpu. Girdime draugik atsisveikinim ir kol kas. Tokios at
sisveikinimo formos biiulikuose santykiuose leistinos. Tik neturtume,
nusiirj j rus kalb, sakyti pakol kas.
 Ne reiau vartojami liaudiki atsisveikinimai su bd
vardiu sveikas: lik sveikas, likite sveiki, lik sveika, likite svei
kos; gyvenkim sveiki, darbuokims sveiki. Taip tinka sakyti
draugams, bendradarbiams.
Vakare, prie nakt tariamas labanaktis ar trumpesn jo
forma labanakt tinka visiems ir visais atvejais. Tiktai may
bin forma labos naktels turi familiarumo atspalv.

iplfy Linkjimai
4.1. Tardami atsisveikinimo odius, kartu ireikiame
ir l i n k j i m u s . odiu sudiev linkime, kad atsisveiki
nant ar pasiliekanius lydt Dievo palaima. odiais lik
sveikas linkime sveikatos. Atsisveikinimai viso gero, viso la
bo yra pasisekimo linkjimai.
Vakare tariamas labanakt(is) yra linkjimas, kad naktis
bt laba, t. y. gera, kad teikt gero poilsio. Rykiausiai to
k linkjim ireikia kilmininko linksnis labos nakties! A t
sisveikinant prie nakt kartais dar pridedami papildomi lin
kjimai gero miego ar gero poilsio. Taip linkti tinka tik
artimiems monms, biiuliams. Neretai girdime draugikai
sakant saldi sapn (o vaikuiams liaudikai salduk
sapnuk!).
Linkjim neyktime atsisveikindami ilgesniam laikui
su biiuliais. Ivaiuojantiems, ypa toliau ikeliaujantiems,
linkime: Laimingos kelions! Linksmai pavainti ir laimin
gai sugrti! Tegu lydi visur skm!..
Vaiuoji Lietuvos keliais, jau ir nuovargis ima... Tik staiga pakeli
akis kakieno gera ranka tau linkjim ira: Laimingos kelions! I
karto akys pragiedrja... Tik gaila, kad mielas linkjimas pagal rus kal
b kartais raomas Laimingo kelio!
Su ieinaniais atostog atsisveikindami sakome gero,
malonaus poilsio arba sault dien. Juokais galima palin
kti ir gero lietaus!
Prie didisias ventes (Kaldas, Naujuosius metus, Vely
kas) atsisveikindami linkime: Linksm veni! Ger veni!
 Einaniam pietauti bendradarbiui ar biiuliui sakome:
Ger piet! Skani piet! Gero apetito! Uj kokiam reika
lui pas kaimyn ar draug ir rad valganius eimos narius,
taip pat linkime gero apetito. Kaimuose seni mons, rad
valganius, sakydavo: Skalsu! Skals! ar Skalsink, Dieve! Tai
linkjimas, kad skalsi bt duonel ir prie duonels apsiai
valgym utekt. Atsakoma kvietimu: Praom prie stalo!
Valgykloje, pirmiau u kitus pavalg, pasiliekantiems, nors
ir beveik nepastamiems kaimynams galime palinkti ska
niai baigti.
Neretai girdime sakant: Skanaus apetito! arba tiesiog Skanaus! Kaip
ia t apetit vadinti skaniu juk jo neatsiksi, neparagausi!
Ciaudiniam mogui linkti sveikat netinka. Geriau
sia tok gars nuleisti negirdomis. Juk iaudti prie moni
nemandagu (net sloga sirgdami iaudulio ivengsime, nosi
ne ir delnu prispaud nosies galiuk arba smiliumi paspau
d nosies kalnel). Taiau eimoje, prie saviki kam nusi-
iaudjus, juokais ir sveikat galima palinkti.
Senu liaudiku paproiu bdavo pasakomas koks geras
odis laukuose dirbantiems, kad ir nepastamiems mo
nms. Kaimieiai seniau pasipiktindavo, jeigu kas pro dir
banius praeidavo tylomis. Nusteb pasityiodavo: Prajo,
ir n kriu kriu! Arba kteldavo: A r kartais nematei kiauls
su skamballiu?!
Senas tradicinis linkjimas dirbaniam mogui trum
pas lietuvikas padkdiev! padkdie! Nuo seno is odis tra
dicikai bdavo sakomas laukuose pluantiems ienpjo
viams ar grbjoms, jav kirtjams, bulvi kasjams. odis
padkdiev yra ne tik linkjimas, bet kartu ir sveikinimasis.
Taip ukalbinti emdirbiai atsakydavo ai arba dkui. Po
atsakymo kartais bdavo dar pridedami linkjimai pagal
gamtine slygas ir dirbam darb.
Gerai bt ir dabar tas senas tradicijas atgaivinti. Saus pavasar s-
jantiems javus ar sodinantiems daroves tikt palinkti sodraus lietuio,
kad pasliai ar daigai siaknyt, spariau augt. alt, lieting pavasar
tinka linkti: ilumos! Sauls! ienaujantiems malonu igirsti: Giedros!
Kaitrios sauls!, javus kertantiems Gero derliaus! Sakydami ilgesnius
linkjimus, turtume pradti nuo padkdiev ar prast sveikinimosi o
di, pvz.: Laba diena! Skubat bulves kasti! Kad taip t debes vjas on
nupst! Kasjai atsako: Ai! arba Ai u ger od!
4.2. Kai mums kas nors ko linki, esame prat pirmiau
sia tarti padkos od ai, dkui, labai ai, dkoju. Nuo
irdesn padka, kai j reikiame priddami daugiau o
di, pvz.: Nuoirdiai dkoju u graius linkjimus. Gerai,
kad taip ir bt! arba: Tikiuosi, kad taip ir bus!
Linkjimai daniausiai reikiami kilmininko linksniu
{laims, skms, pasisekimo, sveikatos) arba bendratimi su
prieveiksmiu (gerai pailsti, maloniai praleisti atostogas).
Kartais pasitenkinama ir vienu prieveiksmiu laimingai!
Kiek reiau vartojamos tariamosios nuosakos formos: kad
pasveiktum! kad nesusirgtum! kad nereikt ilgai laukti! Lin
kjimams tinka ir liepiamoji nuosaka: nelidk, nebijok (lin
kjimas ir kartu patarimas), bk laimingas, bk gudrus
(linkjimas ir praymas, raginimas).
4.3. Sveikinim ratuose, laikuose linkjim kartais
priraomi itisi lapai. Ikilmingomis progomis sveikintojai
linkjim prisako daug ir vairi. Malonu toki linkjim
klausytis, kai nesitenkinama nusibodusiomis frazmis, bet
stengiamasi mintis reikti krybikai.
prasti linkjimai daniausiai sakomi atsisveikinant. Ta
iau ne visada po atsisveikinimo odi tinka pridti dar ir
linkjim. Senesniems, maai pastamiems ar labai gerbia
miems monms netinka linkti nei linksm veni, nei
skms, nei laims... Ileidiant pagarb asmen kelion,
nelabai mandagu sakyti prast: Laimingos kelions! Tok
linkjim reikt ireikti plaiau, kad ms tariami odiai
gaut tam tikr ikilmingumo atspalv, pvz.: Linkiu Jums,
kad kelionje gerai sektsi ir kad grtumt laimingai. Arba:
Noriau palinkti Jums skms.
Prie veiksmaodio linkti tinka pridti prieveiksm ar
prieveiksmio reikm turinius odius: nuoirdiai, nuoir
diausiai, i irdies, i visos irdies, pvz.: Nuoirdiausiai lin
kiu, kad visur Js bendrautumt tik su gr skleidianiais
monmis!
 4.4. Kartais linkjimai perduodami per kitus asmenis,
paprastai per gerus pastamus, artimus mones: Praom
(mandagiau Prayiau) perduoti linkjim mano draugui
Petrui. Utenka ir vieno odio Linkjim! (jeigu aiku, kas
siunia ir kam). Liaudikai dar sakome: Lab dien! Per ki
tus perduodami linkjimai paprastai nekonkretinami ne
sakoma, ko linkima. Bet galima, inoma, pridti ir konkre
i linkjimo odi, pvz.: Prayiau perduoti moiutei lin
kjim! Sveikatos! Kantrybs!
Per senesnius, gerbtinus asmenis perduoti kam linkjim, lab die
n bt nemandagu. Nebent susidaryt kokios nepaprastos aplinkybs.
tai garbingas ms sveias rengiasi vykti pas ms tvus, o mes stoko
jame laiko parayti jiems laik. Mandagiai kreipiams svei paslau
gos: Labai praytume perduoti ms tvams linkjim, pasakyti, kad mes
sveiki, po savaits aplankysim.

Uuojautos bei paguodos odiai

Neskms, bdos, nelaims neaplenkia beveik n vieno i
ms. Staiga patyrusiam bd artimam mogui esame prat
pareikti guodianius jausmus, tardami od uuojautos!
Bdos ar nelaims atveju vis kartojamas tas pats odis
uuojautos virsta tarsi kokia formule, lyg ir netenka savo
prasms. Pavyzdiui, per laidotuves velionio artimiesiems
nelabai malonu girdti giminaii, biiuli, kaimyn taria
m vis t pat od uuojautos!
Argi taip jau btina ios formuls sikibus laikytis?! Lyg
nesugebtume kaip kitaip lidiniam mogui ireikti nuo
irdi uuojaut, j paguosti?!
Jautrios irdies itekliai neisenkantys. Jei ms uuo
jauta nuoirdi, odiai patys pasisilys. Tegu jie bus ir pa
prasti, bet vis kitokie, lanksts, i irdies einantys!
Labai labai ujauiu. Kaip man gaila tavs ir visos js
eimos, ypa vaik (motinai mirus). Lidiu kartu su jumis.
O kad galiau nors kiek palengvinti js sielvart!.. Jautiesi
labai pavargs(-usi), gal galiau kuo padti?
 altos, nusidvjusios frazs, danai girdimi trafare
tai gyvenime visko atsitinka; galjo dar blogiau vykti; kiti
daugiau u tave kenia; nereikia taip verkti verksmas ne
pads; nuo nelaims nepabgsi... tik erzina keniant mo
g, o ne guodia.
Jei gauta inia apie staigi mirt ar kit koki nelaim
tave nepaprastai sukreia, tarytum ukanda ad, apsilan
ks lidinioje eimoje nesivargink sunkiai iekodamas tin
kamo uuojautos odio, geriau paspausk nukentju-
siems rank, priglausk juos prie irdies tyliai, be odi (ty
la gera byla; geriau jau tyla negu menka byla). Graudus
tavo vilgsnis, nuoirdus pabuiavimas bus geriausiai i
reikta uuojauta.
inoma, tokia tyli, jausminga uuojauta ne visur ir ne vi
sada tinka. Juk vienaip guodiam mums brangius eimos na
rius, artimuosius, kitaip biiulius, draugus, dar kitaip moks
ladraugius, bendradarbius, kaimynus. O pagarbiems, aukto
rango monms gal tik retais atvejais tinka reikti uuojaut.
Nebent gyvenimo aplinkybs, danesnis su jais bendravimas
suartint mus su jais, taiau reikt gerai apgalvoti, kaip ir
kokiais odiais guodianius jausmus jiems ireikti.
Visais atvejais uuojauta turt bti trumpa. Reikti
uuojaut keliais sakiniais, ikilmingu balsu, tarsi koki pra
kalb, nedert! Nebent atsisveikinimo kalboje kapin
se uuojauta velionio artimiesiems galt bti ir ilgesn.

Jjip Dkojimas
6.1. Atpratome u paslaugas sakyti ai, ypa ten, kur tos
paslaugos teikiamos ne vienam klientui, bet visam briui mo
ni, o per dien net keliems imtams. Pasiiumpame ivalytus
ar iskalbtus drabuius, skalbinius, sutaisytus batus, nusipirk
t daikt ir pro duris! Nei ai, nei igrau kaip sakyda
vo ms seneliai. Argi taip sunku tarti tok trump odel ai
arba dkui! I Ypa ankstesn ryt, kai maiau klient.
 Atiduoda mums siuvykloje pasit kostium. Atsiimda
mi tariame ai ir ia pat apirime, pasimatuojame. Jei
randame k taisytina, mandagiai pasakome. O jeigu siuvjo
darbas tikrai puikus, vertas pagyrimo, jei kostiumas kaip
nulietas, kodl mums neireikti pasitenkinimo, pasig
rjimo, kodl nepadkoti dar kart?! Tik jau graesniais,
nuoirdesniais odiais, pvz.: labai ai! labai labai dkui!
nuoirdiausiai dkoju!
Daugiau padkos odi reikia ir ms kasdieniame buitiniame gy
venime. Utvindytas tai po lietaus takelis, telko balut. Kakieno gera
ranka paties lent. Jau keli koj engti ta lenta, o i kito galo vyrikis
bepradeds ingsniuoti. Jis mandagiai atoka atgal ir praleidia tave
moter. Nejaugi pranyrinsi pro j nepadkojusi?! Atidaro mums vyrikis
duris, leidia pirma eiti ar ieiti ir dar palaiko, kad neuklitume (ypa
su neuliais), ar visada padkojame?! Uleidia mums viet autobu
se, troleibuse, ypa tolimesnje kelionje, ar neumirtame manda
giai tarti aiV.
U moteriai silom sdim viet turt padkoti ne tik
pati moteris, bet ir j lydintis vyrikis.
Net ir tada, kai siloma vieta neadama pasinaudoti, vis
tiek reikia tarti padkos od: Ai! A tik vien stotel teva
iuosiu. Panaiai dkingum reikiame ir kai silo mums kas
uksti. Dkojame silym priimdami (Ai! Ir sdams prie
stalo) ir jo atsisakydami: Ai! K tik su draugais pietavs.
6.2. Padkai reikti turime du odius: ai ir dkui.
Abu odiai vartojami ir nekamojoje, ir bendrinje kalbo
je; juos laikome absoliuiais sinonimais. odis ai yra
skambesnis, bet dkui yra parankesnis tuo, kad turi dau
giau vedini: padka, dkoti, dkingas.
Padkos odius paprastai vartojame gerai, taisyklingai.
Tiktai kai norime ireikti didel padk, griebiams neb
ding lietuvi kalbai konstrukcij: d i d e l i s ai, d i d e
l i s dkui. Tai nepriimtini vertiniai i rus kalbos boloe
spasibo. Lietuvikai reikia sakyti l a b a i ai, l a b a i
dkui. Kai jauiams nepaprastai dkingi, t savo dkingu
m galime ireikti kartodami prieveiksm: l a b a i l a b a i
ai; l a b a i l a b a i dkui. Tik be reikalo kartais terpiam
jungtuk ir. labai ir labai ai (dkui). Tas jungtukas ia lie
tuvi kalbai netinka, laikytinas klaida.
 Padk galime reikti ne tik jaustukais ai, dkui, bet ir
veiksmaodiu dkoti, veiksmaodiniu junginiu esu dkingas.
Veiksmaodiu ar veiksmaodiniu junginiu reikiama padka
mandagesn, pagarbesn negu jaustukais ai, dkui. Prie
veiksmaodio daniausiai dar pridedamas prieveiksmis: nuo
irdiai (nuoirdiausiai) dkoju. Pasakymas nuolankiai dko
ju dabar nemadingas, pasens, primenantis baudiavos laikus.
Prie bdvardio dkingas tinka prieveiksmis labai ar ne
paprastai. Pasakymais esu labai dkingas, nepaprastai dkin
gas graiai, mandagiai, pagarbiai ireikiama didel pad
ka. Vienas bdvardis dkingas (be veiksmaodio bti for
mos) lietuvikai reikti padkai netinka, nors pasitaiko
igirsti taip dkojant. Pavyzdiui, grindamas paskolint
knyg studentas sako: Dkingas! U nupirktus produktus kai
myn taria: Dkinga! Abiem atvejais geriau prastinis dkui.
Didelei padkai reikti tinka ilgesni pasakymai: Vis gy
venim b s i u d k i n g a s . Taip e s u d k i n g a s , kad
nesurandu odi. Neinau n kaip b e a t s i d k o t i...
Praant kokios paslaugos, reikiama iankstin padka:
I a n k s t o dkoju. Tik ne i kalno! Taip lietuvikai sakyti
netinka! Netiks ir kanceliarikas pasakymas: I anksto r e i
kiu padk!
Mandagumo paproiai reikalauja tarti padkos od ir
tais atvejais, kai draugas ar iaip artimas mogus, kartais
ir vyresnis, vis gerbiamas asmuo pasiteirauja, kaip gyve
name, ar sveiki, kaip sekasi darbai. Atsakym visuomet turi
me pradti padkos odiu: A i ( d k u i ) , gerai! A i ,
iaip taip krutu (liaudikas pasakymas)!
O kaip mandagiausia atsakyti, kai kas nors mums taria
padkos od?
6.3. Nuo sen laik esame prat dkojaniam atsakyti
mandagumo odiu praom. Mums taria ai (dkui), mes
atsakom praom! Taiau kuklesni mons mandagumo
od praom varosi sakyti, ypa kai u kok menkniek
jiems kas nors dkoja. I ties maloniau tarti praom, kai
jauiams koki didesn paslaug padar, kai ta paslauga
bus pareikalavusi daugiau pastang, atmusi daugiau laiko.
Pavyzdiui, kaimynas ivaiavo atostog, sutikome jo reika
lus tvarkyti, but pasaugoti, gles priirti... Grs kaimy
nas dkoja, o mes nesivarydami atsakome: Praom!
Yra dar liaudikas atsakymas dkojaniam: Nr u k! I
kuklumo jauiams menkai patarnav, nenusipeln padkos.
Kukl atsakym dkojaniam kartais ireikiame ir kitais
nuoirdumo padiktuotais odiais: K jau ia! Menkniekis!
Buvo u k dkoti... A r verta dkoti u tok menkniek?! Vienas
malonumas Jums padti. tai sveias, atsisveikindamas su
mumis, dkoja: Tai graiai pasisveiavau! A i u vaies!
Mes kukliai atsakome: Tokios ia ms vais... Arba: Pra
om daniau! Galima sakyti ir liaudikai: sveikat!
Kai seniau kaimai dar nebuvo iskirstyti vienkiemiais, gr i pir
ties eimos nariai ir kartu maudsi kaimynai dkodavo eimininkei:
A i u ilum! Seiminink atsakydavo: / sveikat! Palaikytinas papro
tys! Ir miestiei eimos turt i maens pratinti vaikus, isimaudiu-
sius vonioje, padkoti motinai: Ai u ilum! Motina gali savaip atsa
kyti: Kad tik btum sveikas!
Nemaai yra atvej, kai dkojaniam nieko nereikia at
sakyti. Pavyzdiui, pranejas baig skaityti paskait. Susi
rinkimo pirmininkas dkoja vis dalyvi vardu. T padk
pranejas priima tyldamas.
ia proga nortume priminti, kad paskaitininkai, baig
dami kalbti, nebtinai turi dkoti klausytojams u dmes.
Ai u dmes virto kyria formule! Dar keisiau, kai pre
legentas t formul sutrumpina, burbteli tik vien ai! Va
dinasi, jis pats sau padkoja! Bent jau ta padka turt b
ti ireikiama nors kiek krybikiau, pvz.: Dkoju kantriems
klausytojams. Baigus paskait, utenka tik nusilenkti klau
sytojams.

Mandagumo odiai praom, prayiau

7.1. I veiksmaodio prayti yra kils mandagumo o
dis praom, ilaiks daugiskaitin esamojo laiko form, bet
gerokai nutols savo vartosena. Vieni kalbininkai manda
gumo od praom yra laik prieveiksmiu, kiti jaustuku.
 Mandagumo od praom nuo seno vartoja kaimo mo
ns, pagarbiai kreipdamiesi svei visos eimos, vis kartu
esani vardu. Ilgainiui i veiksmaodio prayti forma su
stabarjo: neteko skaiiaus reikms, m rykti ir kiek ki
toks leksinis atspalvis. Dabar mandagumo od[praom var
tojame priimdami svei tiek drauge su kitais eimos na
riais, tiek patys vieni. Pasibelds duris, i kaimo moni
lp igirsti praom, nors visuose namuose tebt tik vie
nas mogus. Jeigu jauiama, kad beldiasi geras biiulis, tas
praom dar pakartojamas: praom, praom! Duodama sve
iui ko uksti, vaiindama susirinkusius kelis sveius, ei
minink mandagiai taria praom ir visos eimos, ir tik savo
vienos vardu. odiu praom perduodama mogui ir pagar
ba, ir nuoirdumas, ir draugikumas. O odis praau turi
tam tikro altumo, oficialumo atspalv.
Vis dlto alia mandagumo odio praom atsirado si-
nonimikai vartojama vienaskaitin forma praau. Mat
kartieji kalbos logikos iekotojai vis dmes kreip o
dio praom form tai veiksmaodio prayti tiesiogins
nuosakos esamojo laiko daugiskaitos pirmasis asmuo. J
nuomone, sakyti praom tinka tik tada, kai svei priima
keli asmenys, o kai vienas asmuo, reiki vartoti vienaskaiti
n form praau.
Kad mandagumo odis praom yra kils i veiksmao
dio prayti esamojo laiko daugiskaitos pirmojo asmens,
joks kalbininkas neneigia. Aiku kaip ant delno! Taiau io
odio funkcija nuo jo itak yra gerokai pakitusi. To ne
paisydami, grietieji kalbos logikos iekotojai bendrins kal
bos norma laiko vienaskaitin mandagumo od\praau. Juo
zas Balikonis, nepaprastai brangins liaudies nekamj
kalb, pirmasis okosi pastoti kelio tai tariamai logikesnei
mandagumo formai praau. Kiekviena pasitaikiusia proga
studentams, bendradarbiams, biiuliams profesorius aikin
davo, kad geriau vartoti mandagumo form praom, o ne
vienaskaitin form praau.
Kad ir labai nenoromis, kalbininkams vis dlto reikjo
teisinti ir vienaskaitin mandagumo form praau vien dl
to, kad ji paplitusi. Pasidiaugti galima bent tuo, kad ms
dienomis mandagumo forma praom nekamojoje kalboje
vis dlto danesn kaip vienaskaitin forma praau.
7.2. Vienaskaitin forma praau danokai vartojama
kanceliarinje kalboje. staig virinink, vadov ratuose
greta griet sakym: pareigoju, reikalauju... visikai tinka
nurodymai, ireikti vienaskaitine forma praau: P r a a u
praneti... P r a a u atsiskaityti... P r a a u sutvarkyti...
Tokiam vienaskaitins formos vartojimui nieko negalima
prikiti: ji ia geriau tinka kaip velnesn, mandagesn for
ma praom.
Vienaskaitin forma praau dera ir reikalavimui reikti.
inoma, ia daug lemia sakaniojo kalbos tonas. Grietu,
sakmiu tonu tartas reikalaujamasis odis praau kartais ta
rytum rodo tam tikr sieidusio asmens kultr. Uuot sa
ks staiokikai: Ieik! Netrukdyk! Inyk i aki! kultringas
pareignas, pavyzdiui, liam, pernelyg kyrjusiam, nepa
grstai priekabi iekaniam ar neblaiviam klientui ireikia
pikt reikalavim: P r a a u ieiti! P r a a u netrukdyti!
P r a a u inykti i aki!
Jeigu vienaskaitin form praau vartotume tik ten, kur
ji i tikrj tinka, nereikt dl io odio burnos auin
ti. Bet kone kasdien igirstame ir peiktin dalyk.
nekamojoje inteligent kalboje vienaskaitin forma
praau (retkariais ir praom) kartais virsta tiesiog paraziti
niu odiu, kartojamu nebesuvokiant reikms, pvz.: Pav
lavau traukin, ir, p r a a u, bastykis dabar po miest.
Ryt isimaudiau, ir, p r a a u, vis dien a valus.
Rodos, k tik atjau, o jau, p r a o m , temsta. Utenka
tik beprasmik balast praau (praom) pakeisti dalely
tmis tai, va, matai, irk ar dar kaip kitaip, ir pasaky
mai i karto pagyvja, pvz.: Ryt isimaudiau, ir tai (matai)
vis dien valus. Parazitinis praau vienur kitur lenda ir
raomj kalb; pasitaiko kartais vaikams ar moksleiviams
skirtoje spaudoje, pvz.: Buvo jis antai Kaziukas, o dabar, pra
au, Kazys.
 Parazitin praau i bdos dar galtume paksti ne to
kia ia baisi klaida ir ne taip danai girdima. Kalbininkams
ird da didesni dalykai tai terptinis praau su liepia
mosios nuosakos veiksmaodiais: P a k v i e s k i t , p r a
a u , prie telefono. P a s a k y k i t , p r a a u , ar rytoj dirbat?
P e r d u o k i t , p r a a u , biliet. Apie tok terptin praau
kalbininkai daug yra ra, aikin, kalbj. Deja, reikia la
bai apgailestauti, kad j patarimai neretai atoka kaip ir
niai nuo sienos (pro vien aus eina, pro kit ieina); gal
nra dienos, kuri negirdtume: pakvieskit, praau; pasaky
kit, praau; perduokit, praau... Kaip kokia epidemija tokie
pasakymai pliste plinta, nors ir labai stengiamasi ukirsti
jiems keli. Tai atbuliniai praau, kuri btinai turime veng
ti, nuo kuri turime atprasti!
Kodl taip vartojamus praau pavadinome atbuliniais? Ogi
todl, kad jie ardo prast odi tvark i sakinio priekio
nulenda kit odi unugar, temdydami lietuviko manda
gumo raik. Tai nepageidaujami vertiniai i rus kalbos.
7.3. Kreipdamiesi kitus, lietuviai nuo seno yra prat
pirmiausia tarti mandagumo od, o tik paskui pageidau
jam veiksm ireikiant veiksmaod. Ir sakyti ne liepia
mj nuosak (taip bt nemandagu, skambt lyg saky
mas), o bendrat: P r a o m p a k v i e s t i , p r a o m
pasakyti, praom perduoti.
Atbulinis praau labiausiai netinka su veiksmaodiu
imti, paimti. Silant k sveiui, duodant k rankas, labai
nemandagu sakyti: Paimkit, praau! Dar nemandagiau sa
kyti tiesiog: Paimkit (be mandagumo odio!). Silant k ar
duodant, utenka vieno mandagumo odio: Praom! Jei k
nors duodam, savaime aiku, norim, kad imt.
Panaiai netinka atbulinis praau ir su veiksmaodiu
eikite. Kai beldia kas duris, labai nemandagu kviesti: ei
kit (e), praau! Dar nemandagiau staiokikai sakyti: eikit!
(be mandagumo odio!). Veiksmaodio eiti ia visai ne
reikia. Kas beldia duris, inoma, nori eiti, o kas kvieia,
be abejo, kvieia vid. Todl utenka vieno mandagumo
odio praom!
 7.4. Yra dar kita tradicin lietuvika mandagumo for
ma tariamosios nuosakos pirmasis asmuo prayiau,
praytume. Gaila, kad inteligent nekamojoje kalboje i
mandagumo forma palyginti retai girdima.
Vartodami formprayiau (praytume), lietuviai labai sub
tiliai ireikia velniausi kreipimsi j asmen ko nors tikda
miesi. Nedrsdamas pasakyti, kad pageidaujamas veiksmas ar
daiktas labai reikalingas, naudingas ar teikiantis malonumo,
praantysis i kuklumo ir pagarbos asmeniui, kur kreipiasi,
stengiasi kuo velniau t savo pageidavim ireikti.
Tariamosios nuosakos forma prayiau (praytume) da
niausiai vartojama, kai praoma kokios paslaugos, pvz.: P r a
y i a u padti man t akmen iritinti. Pr a y t u me , kaimynli,
talk rytoj kraustoms kit but! P r a y t u m e
visada laiptins duris udaryti! Kreipiantis ratu staigos vado
v, ko nors praant, taip pat geriau tikt tariamosios nuosakos
mandagumo forma, pvz.: jP r a y i a u leisti mane nemokam
atostog... P r a y i a u skirti man sanatorin kelialap...
Gyvenimo tempas veria mus skubti. Dl to skubjimo
labiausiai nukenia mandagumo odiai praom, prayiau,
ypa eimose. pratome artimiesiems sakyti, liaudikai ta
riant, be ceremonij: nupirk! nunek! atiduok! Taip mat trum
piau. O juk mandagiau bt pridti jaustuk praom ne-
payktkim io odio: P r a o m nupirkti! p r a o m nu
neti! p r a o m atiduoti! Arba dar velniau: Gal, Jonuk,
n u p i r k t u m! A r n e n u n e t u m?!
Kartais nesusigaudome ir kaip atsakyti, kai kas nors m
s atsiprao. Stukteljo kas autobuse, ukliud prasilenkda
mas gatvje, tar atsipraau, o mes automatikai negalvo
dami atauname: praau! Ieina nei is, nei tas. Tarsi pray
tume, kad stuktelt dar kart... Mandagumas reikalauja
ukliudiusiam ir atsipraiusiam mogui tyliai nusilenkti, i
reikti atleidim. Palenkiant galv, tinka liaudikai pusbal
siu atsakyti: Nieko! (Nieko tokio!)
Kas kita, kai odis atsipraau tariamas pageidaujant,
kad pasitrauktume i kelio, leistume praeiti. Tuo atveju od
atsipraau atsakome prastu praom ir pasitraukiame on.
 Galime pasidiaugti, jusdami atgyjani mandagumo o
di praom, prayiau vartosen. Vis daniau pagal lietuvi
k kalbos dvasi jie girdimi staigose, per radij ir televizij.

t Mandagus kreipimasis nepastamus,

igjl pasiteiravimas______________________
8.1. Ne visi esame prat mandagiai ukalbinti nepas
tam mog, kreipdamiesi j kokiu reikalu, ko nors pasi
teiraudami.
Sostins gatvse sutikt praeivi vaikai neretai teirauja
si, kuri dabar valanda. Kaip malonu, kai koks pirmaklasis
ar antraklasis pypliukas pasirodo kartais ess mandagesnis
u auktesnij klasi mokinius: A t s i p r a a u ! G a l
g a l t u m t pasakyti, kuri dabar valanda? Girdi malon
vaikik balsel ir nejuiomis nusiypsai.
Ne tik odis atsipraau, bet ir kiti tokio kreipimosi o
diai verti pagyrimo: G a l g a l t u m t pasakyti...
Klausiamoji bei abejojamoji dalelyt gal kartu su taria
mosios nuosakos veiksmaodiu galtumt labai mandagiai,
labai velniai ireikia kreipimsi nepastam vyresn ar
iaip gerbtin mog. Panaiai ir gatvje maai pastantis
miest mogus mandagiai kreipiasi praeiv: A t s i p r a
a u ! A r n e g a l t u m t p a a i k i n t i , kaip ia
tiesiausiu keliu pasiekti geleinkelio stot?
8.2. Taigi, kai reikia kreiptis nepastam mog, ko
pasiteirauti, nepayktkime mandagumo odio atsipra
au. Taiau, jeigu is odis tariamas iurkiu balsu, jei sta
iokikai formuluojamas pats klausimas, n kalbos ne
gali bti apie klausjo mandagum.
Visai kitokio mandagumo reikia laikytis kreipiantis
specialius informacijos skyrius. Pavyzdiui, geleinkelio ar
kitokiose susisiekimo stotyse, didelse staigose, monse,
ypa susidarius nemaai norini pasiteirauti moni,
aplinkybs veria kuo trumpiau, be atsipraymo, be joki
ang formuluoti klausim ir, gavus atsakym, nepridti
be btino reikalo papildom bei patikslinam klausimli.
&Ir ginytis reikia mandagiai
Kasdien bendraujame su monmis, kasdien su jais kal
bams. Vienaip su eimos nariais, kitaip su mokslo drau
gais, dar kitaip vairiuose pobviuose, ekskursijose, kultri
niuose moni susibrimuose.
Jau iaug i to paauglysts amiaus, kai baim, kad kas
nors i klass draug, gink Dieve, nepavadint mamyts s
neliu, dukrele... Ta baim gal buvo padiktavusi iurkius
santykius su tvais... Dabar jau galiu jus kreiptis kaip su
brendus geros valios mog, pasiryus laikytis mandagu
mo ne tik vieose vietose, bet ir nam aplinkoje, draug su
sibrimuose.
Svarbiausias bt patarimas niekada nesistenkite
prasikiti i kit, nesistenkite kit nustelbti savo gabu
mais, ikalba, taikliomis replikomis. O jei dar nesidrovsite
vieai tarti ugaul ar paniekos od, nemanykite bsi lai
komi pranaesni u kitus. Kuo labiau js atraus lieuvio
strls smigs kit irdis, tuo didesnio susilauksite atiau
rumo, net ir paniekos!
Jaunesnio amiaus monms ypa santriai reikt lai
kytis vaise ar kokiuose kitokiuose susibrimuose, kur da
lyvauja pagyvenusio amiaus garbing moni.
Didesniuose susibrimuose, kai vyresnij nedaug, jau
nimas jauiasi laisvai, bematant sisiautja jaunyst ir i
rykja nuomoni bei pair skirtumai. Na ir prasideda
ginai! I pradi ramiai dstomi logikai pagrsti argumen
tai. Tolyn vis labyn stengiamasi vienam per kit rykinti bei
stiprinti savo poir, tbt laimti! Ir k gi kartuoliai
kelia bals, stengiasi kitus perrkti... Kad j tariamoji ar tik
roji tiesa laimt, griebiasi paskutinio, deja, nekultringo
ginklo: nukreipia visus savo samprotavimus jau ne gin
objekt, bet panekov. Kliva jo isilavinimo stoka, nelo
gikas protavimas, net ir charakterio ypatybs...
Taigi susirinko draugai, o ieidami namo jau net ran
kos vieni kitiems nebepaduoda. Atseit prieai...
 Deja, ne tik jauni, bet ir pagyven, netgi garbaus am
iaus sulauk mons, ginui kilus, ne visada geba manda
giai, kultringai, ramiai dstyti savo mintis, pairas, ne-
reikdami panekovui nepalanki jausm.
Jeigu vis dlto panekovas usispyrs laikosi savo nuo
mons, geriausiai ramiu balsu, mandagiai jam pareikti, kad
nuomoni skirtumas ne klitis taikiai bendrauti.
Kartais, itin sisiautjus audringiems ginams, tik ra
maus charakterio, brandios sielos asmenyb savo autori
tetu gali sutramdyti kartuoli tamp.

ffll Susipainimas______________________
Sueidami formali paint, pirmiausia prisistatome.
Arba gali kas nors mus pristatyti, supaindinti.
10.1. Prisistatydami pasisakome pavard, profesij.
Jaunesnis, maiau inomas mogus paprastai prisistato pir
ma, vyresnis, garbingesnis paskui. Vyrikis pirmas pasi
sako pavard, moteris tik igirdusi jo pavard, pasako sa
vj. Susipastant su brandesnio amiaus vyrikiais, jau
nutms merginoms dert pirmosioms prisistatyti.
Studentai ar iaip jaunuoliai, biiulikai susipaindami,
gali pavards nepasisakyti. Utenka tik vardo. Sakant var
d, galima ireikti ir pageidavim bti vadinamam trum
pja ar malonine jo forma, pavyzdiui: A R i m t a u t s,
bet praom vadinti R i m u taip mane vadina draugai...
Taiau susipastant su vyresniu, gerbtinu mogumi, pasisa
kyti tik vard bt labai nemandagu!
Prisistatyti visada btina, kreipiantis kokiu reikalu vy
resn ar gerbtin asmen.
Daniausiai vis dlto susipastame per tarpininkus. Pa
prastai jaunesnis pristatomas vyresniam, vyrikis mote
riai, vienas asmuo keliems asmenims. Vliau atjs sveias
pristatomas jau esantiems sveiams.
10.2. Supaindinant pasakomos pristatomj asmen
pavards ir trumpai usimenama, kas jie tokie. Pavyzdiui:
Praom susipainti mano studij draugas G i n t a r a s
V a i t k u s , a r c h i t e k t a s . O ia O n a A u g a i t y -
t , d a i l i n i n k .
Kai pristatomas brolis, pavards sakyti nereikia, uten
ka tik vardo, o supaindinant su itekjusia seserimi, pavar
d pasakyti btina.
Jeigu supaindinantis asmuo nepasako pristatomj pa
vardi, paduodant rank, reikia jiems patiems pasisa
kyti. Pavards turi bti sakomos aikiai. Burbtelti panos
je vos girdimu balsu tai negerbti asmens, su kuriuo suei
nama paint.
Nenugirdus pavards, reikt nesivarant paprayti j
pakartoti: Atsipraau, nelabai nugirdau js pavard.
Jei pasitaiko, kad supaindinami jau pastami mons,
paprasiausiai galima apie tai usiminti. Toki uuomin ge
riau bt pasakyti jaunesniam: Man rodos, a jau esu Jums
pastamas. Arba: Mes jau kakada esame susipain. Jeigu
asmuo t susipainim bus primirs, turt mandagiai at
siprayti: Atleiskit, idilo i atminties ar kaip kitaip. Taiau
garbingam, plaiai inomam raytojui, aktoriui, pasiym
jusiam mokslininkui... priminti jau vykus susipainim b
t didelis netaktas, ypa jeigu pats esi maai inomas visuo
menje asmuo.
Pristatant vien mog keliems, garsiai ir aikiai pasa
koma jo pavard. Pristatomasis asmuo truput linkteli. No
rint pristatyti vliau atjus svei jau esamiems sveiams,
nedera pertraukti bendro svei pokalbio. Reikt palauk
ti, kol jie, pastebj atvykusj, patys pritils.
Raytoj, aktori, solist pristatinti nereikia, jeigu jau
iama, kad sveiai juos pasta bent i matymo, i vie pa
sirodym scenoje ar per televizij, o kiti gal ir asmenikai.
Maiau inomus aktorius, solistus, visuomens veikjus tin
ka pristatyti uuominomis, pavyzdiui: Solistas Narbutas, be
abejo, sveiams pastamas, inomas. Po tokios uuominos
vienu kitu sakiniu galima iek tiek plaiau apie tok svei
ir jo veikl pasakyti.
Mokytoj mokiniams pristato mokyklos direktorius,
nauj darbuotoj staigoje, monje skyriaus, cecho ar
kitokio padalinio virininkas. Paskaitinink, oficial svei
auditorijai pristato susirinkimo pirmininkas ar kokio min
jimo, suvaiavimo organizatorius. Koncerto programos at
likjus pristato programos pranejas.

||f || Kalbams telefonu

11.1. Nukl irkianio telefono ragel, atsiliepti gali
me dvejopai: lietuvikai klausau arba tarptautiniu odiu
alio. Abu variantai geri; lietuvikasis klausau ms dieno
mis danesnis. Tarptautin alio ne visi taisyklingai tariame.
Kiriuoti reikia paskutin skiemen su ilguoju o ir tarti su
minktu priebalsiu l. Taigi alio (ne alio ir ne alo)\
Nedera atsiliepti teigiamuoju odiu taip. Pokalbis dar
nepradtas nra ko nei teigti, nei neigti: nei sakyti taip,
nei ne. Ta paia proga primename, kad ir buitinje kalboje,
igirdus vardu aukiant, nedera atsiliepti teiginiu taip! Rei
kia sakyti klausau!
Ar visada tinka telefonu atsakyti odiu klausau arba
alio? Ne, ne visada! staig, moni, organizacij ar kitoki
kolektyv atsiliepimas telefonu turi bti informatyvus, kad
nereikt klausti, ar pataikyta ten, kur norta skambinti.
Taigi atsiliepiantis darbuotojas, be jokio alio ar klausau, tu
ri pasakyti staigos, skyriaus, cecho ar kitokio padalinio pa
vadinim, bent uuomin.
Pavyzdiui, skambiname Lietuvi kalbos instituto o
dyn skyri. Igirstame atsiliepim: Institutas! arba odyn
skyrius! arba tiesiog odynai! Visi variantai geri. Mums ai
ku, kad pataikme, kur norjome.
11.2. Igird atsiliepim, paprastai tariame pasisveiki
nimo odius labas rytas (laba diena ar labas vakaras) ir pa
sisakome, kas skambina. Skambindami oficialiu reikalu
staigos vardu, pasakome staig ar jos padalin ir savo pa
reigas. Tada trumpai idstome reikal.
Ar visada pokalb telefonu reikia pradti sveikinimosi
odiais? inoma, ne visada! Skambinant staigas, mones,
gamyklas, buitini paslaug mones, kai mums rpi trumpa
informacija ar norime paprayti k pakviesti prie telefono,
nereikia nei sveikintis, nei prisistatinti. Bent jau pasisvei
kinus nedaryti pauzs, nelaukti atsakymo. Juo labiau nerei
kia sveikintis skambinant greitj medicinos pagalb, po
licij, susisiekimo stoi ir kitas informacijas.
Skambintojo prisistatymas neretai pradedamas kyrju
siu trafaretu Jus trukdo... staigas, mones taip kreiptis ne
dert! Ypa netinka toks kreipimasis buitini paslaug
dirbtuves: bat taisykl, siuvimo atelj, kirpykl ir kt. J
darbuotojai juk tam ir yra, kad juos kreiptums, jiems dar
bo duotume. N kalbos negali bti apie j trukdym! Pri-
sistatykime pagal reikal paprasiausiai: ia kalba... Jus
kreipiasi...
Prisistaius skambintojui, turt prisistatyti ir asmuo,
kuris atsiliepia, jeigu su juo bus kalbamasi, jei nepraoma
k pakviesti. Jei atsiliepiantis asmuo nepasisako, kas ess,
skambintojas gali mandagiai paklausti: Atsipraau, su kuo
a kalbu?
11.3. Asmeniniais reikalais kreipiantis, daniausiai jokio prisista
tymo nereikia. Taip pat nereikia prisistatyti ir trumpai ko nors klausiant,
teiraujantis. Turim prasti staigas, mones, organizacijas, informacijas
kreiptis trumpai, glaustai, nesakyti n vieno nereikalingo odio.
Draugams, pastantiems vienas kito bals, paprastai neprisistatome.
Jei pasitaik apsirikus ar dl technini nesklandum telefonu susi
jungti ne su tuo numeriu, kur taikyta, reikia mandagiai atsiprayti ir
tik tada padti ragel. Susierzinus, n odio netarus, mesti ragel arba
staiokikai nustebus klausti: Kas ia? Kas ia toks kalba? Kaip ia? Ko
dl? bt labai nekultringa! (O k besakyti, jeigu kam isprst dar
koks keiksmaodis!..)
Jei girdti paalini gars ar kieno kito pokalbis, reikia mandagiai
pasilyti: Kakas ia trukdo, a paskambinsiu i naujo (perskambinsiu). O
jeigu pokalbis nutrksta, mandagumas reikalauja tuojau i naujo pa
skambinti ir paaikinti: Kakodl nutrko kalba isijung. Ar gerai da
bar girdti? Antraip galima pamanyti, kad panekovas met ragel...
Jeigu kalbdami telefonu ko neigirstame, gerai nesuprantame, ne-
klausinkime staiokikai: K sakai? K? Kas? Mandagiai pasakykime:
Atsipraau, neigirdau! arba: Atsipraau, nesupratau! Prayiau pakartoti!
Pritarinti panekovo kalbai tvirtinamuoju odiu aha nedert. Juo
labiau nemandagu pritarinti mykiamuoju garsu mhm. Kai panekovas
ilgiau k aikina ar mums k pasakoja, neblogai kartais siterpti odiu
taip (biiulikai tinka ir taigi), duodant enkl, kad ryys su kalbtoju
nra nutrks, telefonas neisijungs.
11.4. Beveik kasdien mums reikia prayti pakviesti k
prie telefono. Danai sakome tiesiog: Pakvieskit (t ir t).
Tai nemandagus praymas tarsi sakymas! Taip pat da
nai girdime: Pakvieskit, praau... Apie toki mandagumo
formos praau vartosen jau esame kalbj (r. 7.2 ir 7.3).
Dar kart priminsime, kad terptinis mandagumo formos
praau su veiksmaodio liepiamja nuosaka vartojimas yra
skolintas i rus kalbos, laikytinas klaida. Metas jau bt
atprasti nuo tokio praymo visada mandagiai ireikki-
me savo pageidavim: P r a o m (arba: P r a y i a u )
pakviesti prie telefono...
Jeigu inome, kad kvieiamasis asmuo ne arti prie kvie
tjo, jei nelengva j surasti, pageidaudami dar pridkime
prieveiksm labai: Labai praau pakviesti... arba sakykime
Prayiau pakviesti... Arba vartokime tariamj nuosak su
dalelytmis gal, ar: Gal pakviestumt... A r negaltumt pa
kviesti... Gal kartais pakviestumt... Noriau kalbti su Bene
diktu... A r kartais nesutiktumtpakviesti... Gal nebt sunku i
penkto kambario pakviesti laborant Giedr ten niekas ne
atsako. Gal Js labai neapsunkiniau noriau prayti pa
kviesti i gretimo buto mano seser labai svarbus reikalas!
Tariamosios nuosakos formas su odeliais gal, ar, kartais
labai mgsta vartoti senosios kartos mons. Toks velnus
mandagumas kalbant labai praveria. Tai pavyzdys vaikams,
paaugliams.
praym k pakviesti neretai atsakoma: Minutl! Kur
tik skambini staig ar but ir praai k pakviesti,
paprastai igirsti vienod atsakym: Minutl! O jei kvieia
masis asmuo ia pat, tai ir Sekund! Sekundl! Geriausi
odiai pasidaro kyrs, kai juos danai ta paia reikme, to
kiomis pat aplinkybmis nuolat kartojame. kyrios ir tos
minutls, sekunds, sekundls... Be to, tas minutles, se
kundles peikiame ne vien dl to. Jos vartojamos ne pagal
lietuvi kalbos dvasi. Jei praomasis asmuo ia pat, mes
tariame mandagumo od praom ir paduodame ragel. O
jei reikia eiti kviesti kit kambar, sakome: Praom palauk
ti, tuojau pakviesiu arba: Tutuojau pakviesiu, arba: Gerai,
pakviesiu (draugikai).
Primintinas dar vienas sidmtinas dalykas, daniausiai
i vaik kalbos. Suskambus telefonui, pribga vaikas ir, i
girds pageidavim: G a l g a l i m a mamyt, vaikikai kar
todamas praomj mandagumo od, atsako: Galima! (De
ja, ne tik vaikai, kartais mamyts ir tveliai taip atsako!)
Nemandagu taip atsakyti! Tarsi bt duodamas leidimas,
sutikimas. Lietuvikiau ir mandagiau skambinaniajam b
t prayti: Gal galtum(t) pakviesti... Prayiau pakviesti...
Vaikui tinka ir tiesiog sakyti: Pakviesk, Jonuk, mamyt!
Kartais girdime telefonu biiulikai teiraujantis: Kur tu
dabar r a n d i e s i? Neleistinai vartojamas ia veiksmao
dis rastis. Reikt klausti: I kur skambini? Kur dabar esi?
Vyresni, gerbtin moni taip klausti i viso nedera! Man
dagumas reikalauja pagarbiau klausim formuluoti: Atsi
praau! Noriau pasiteirauti, i kur Js skambinate? Never
tt avtis mantria, ikilmingai skambania, bet trafaretu
virtusia, nuvalkiota fraze: Gal galiau inoti J s k o
o r d i n a t e s?!
11.5. staig virinink sekretors neretai nusiskundia
telefono klient nemandagumu. Suirkus telefonui, vos tik
paklusios ragel igirsta sakm reikalavim: D u o k i t
man direktori! D u o k i t man vedj (virinink)! Toks
staiokikas reikalavimas rodo, kad kartais ir isilavin mo
ns ileidia i aki mandagumo abcl! Kita vertus, veiks
maodis duoti ia logikai nesuprantamas. Juk direktorius,
vedjas ar virininkas ne daiktai, kuriuos sekretor rei
kalaujantiems galt duoti!
Kreipiantis sekretor, geriausia paprayti trumpai, ai
kiai ir mandagiai: N o r i a u ( p a g e i d a u i a u )
k a l b t i su direktoriumi (vedju, virininku). P r a y
i a u s u j u n g t i su... inoma, pirmiausia reikia prisis
tatyti kas prao!
 Neretai pasitaiko ir keist, nemandagi teiravimsi.
Skambina kas staig ir smarkiu balsu klausia: A r direkto
ri (vedj) t u r i t? Sekretor jau pratusi atsakyti: Turim!
arba: Neturim! Lietuvi kalbos normos neleidia nei taip
klausti, nei atsakyti. Jeigu kas menkai pastamas, pas mus
apsilanks, teirautsi: Brol turit?, atsakytume: Taip, t u r i u
brol, tik iuo metu jo n r a n a m i e . Kai mums rpi
inoti, ar pageidaujamas asmuo y r a (staigoje, bute), tai
taip ir klauskime: A r direktorius yra? (beje, ir kiriuokime
yra, o ne yra!). Tik niekada nevartokime pasakymo: A r di
rektorius yra p a s s a v e ?
Jei asmens, kuriam skambiname, nra, jis kur ijs ar
ivyks, nedera klausti: O kada jis p a s i r o d y s ? Juk visi
virininkai, tarnautojai, darbininkai ateina staig dirbti,
o ne pasirodytil Tad reikia teirautis: Kada jis bus? Kada
gr? Kada jam paskambinti? A r galiau dar iandien jam
paskambinti? U informacij, nors ji mums ir nepalanki b
t, visuomet reikia padkoti.
Jeigu skambintojas, praantis vadovo, neprisistato, sek
retor turt pasiteirauti: O kas ia prao? Kaip praneti di
rektoriui, kas prao?
11.6. Naudinga inoti apie pokalbi telefonu pobd bei
trukm.
Nors ir nebt normuojamas pokalbi telefonu laikas,
vis dlto nedert paiam gaiti ir kit gaiinti tuiais pasi
plepjimais. Svarbiausia, neileisti i aki, kad uimtas tele
fonas trukdo kitiems, kartais labai svarbiu, neatidliotinu
reikalu kreiptis ms gaiinam panekov ar mus pa
ius. Jei numatome, kad reikalas veria kiek ilgiau kalbti,
pirmiausia atsiklauskime, ar panekovas galt ilgiau su
mumis utrukti, ar nesirengia kur ieiti, ar neturi koki
svarbi darb; o gal iuo metu koks sveias yra atsilanks?
Mandagus, kultringas mogus visur santrus. Taiau jis
nra bejausmis, ledinis. Kur reikia, moka tarti iltesn od,
parodyti savo biiulikum. Taiau leistis ilgus pokalbius
telefonu jis privengia. Supranta, kad mandagiau silytis at
eiti namus ar kur susitikti ir akis j ak pasikalbti. Ypa
trumpi turt bti pasikalbjimai automatiniu telefonu, kai
laukia keli ar daugiau moni. Jei kas ilgokai utrunka kal
bdamas, nemandagu belsti, bartis, priekaitauti. Reikia ra
miai, mandagiai priminti, kad yra laukiani, skubani.
Telefonu nedera atskleisti paslapi: nei tarnybini, nei
asmenini. Nei savo, nei namiki, nei iaip moni. Ne
dera kitus kritikuoti, apkalbti, juo labiau meiti! Asmeni
niais reikalais vengtina skambinti biiuliui staig, tarny
biniais namus. Geriausia telefonu susitarti, kada ir kur
pageidaujamais reikalais pasikalbti. Nemandagu telefonu
ko prayti maai pastam asmen, juo labiau auktesn pa
reign.
Ms dienomis, kai visi taip stokojame laiko, gyvenimo
tempas veria pripainti telefon kaip patogiausi bendra
vimo priemon ne tik su eimos nariais, biiuliais, gimin
mis. Jau nebelaikoma tradicinio etiketo paeidimu sveikin
ti telefonu ir tolimesnius pastamus, gerbtinus mones di
dij veni (Kald, Naujj met, Velyk), vardini ar
kokia kita proga, prireikus reikti jiems padk, kartais ir
uuojaut. Labai tikt padk ar uuojaut dar pareikti
ir laiku ar specialiu vizitu.
Nemandagu skambinti telefonu anksti ryt ar vlai va
kare, nors ir inotume, kad ms biiulis tuo metu nemie
ga. Jei vis dlto reikalas spiria nepatogiu laiku skambinti,
pokalb reikia pradti nuo atsipraymo.
Ties sakant, odis atsipraau per retai tariamas kalban
tis telefonu. Bent jau baigdami ilgesn pokalb, turtume
nepamirti atsiprayti panekovo u sugaiint laik. Jei rei
kia, ir padkoti u nuoirdum, patarimus, u ger od, u
suteikt pagalb...
Prie ddami ragel nepamirkime ir atsisveikinimo o
di: sudiev! gyvenkim sveiki! ar prastini kitoki. Vakare
pokalb telefonu baigiame linkdami labos nakties (laba
nakt!), gero poilsio!
 Kaip raome laikus

12.1. Pagarbiems monms oficialiai raomi laikai tu

ri bti trumpi. Svarbu pasistengti glaustai reikti mintis,
kreipiantis kokiu reikalu staigos vadov. Geriausia pra
dti be ilgesns angos, eiti tiesiog prie reikalo. Trumpai
drtai, kaip liaudis sako, o svarbiausia aikiai.
Kas kita laikai tvams, broliams ar seserims, biiuliams,
draugams. ia plati dirva krybinms galioms. Vienaip ra
ome turdami konkret reikal, kitaip tik draugikum
palaikydami, o tvams, pavyzdiui, nuoirdi pagarb ir
meil reikdami. Mandagumas ir pagarba asmeniui, kuriam
raomas laikas, reikalauja kiek primirti save, daugiau do
mtis adresatu, jo eima. Bent jau laiko pradioje neder
t apie save rayti. Reiau reikt vartoti vard a, kad m
s asmuo atsidurt lyg ir elyje.
Iimi, inoma, gali bti. tai mes vaiuojame toli
m turistin kelion, o draugai, broliai, seserys, ypa tvai,
laukia i ms laiko, domisi, kaip mums sekasi, lydi mus
kelionje savo mintimis... O t kelions spdi bega
ls! Tad ir pradkime nuo j, iliekime susikaupusius jaus
mus, pasidiaukime nuostabiais vaizdais, kit krat
kultros bei meno vertybmis ir kt. Tik nesileiskime
smulkmenas juk visko laike neipasakosi... Svarbu pa
sidomti ir ms artimj tv, broli, seser ar drau
g gyvenimu...
12.2. Ms senoliai praddavo laik pasisveikinimu ir
baigdavo atsisveikinimu. Nors io paproio iandien ir ne
besilaikome, taiau ms nuoirdumo niekas negali vary
ti! tai motina rao laik isiilgusi snaus ir laiko antra
tje visai graiai kreipiasi: Sveikas, Sneli! Panaiai rayda
mi ir mielam draugui pradedame laik antratiniais
kreipiniais: Sveikas gyvas! Labas labutis! Sveika, Onute! Su
prantama, tokiais familiariais sveikinimosi odiais laik
tinka pradti tik artimiems, gerai pastamiems, biiuli
kus santykius sujusiems monms.
Jei turime u k dkoti, geriausia laik pradti pad
kos odiais. Senu ms tv paproiu pirmiausia dkoja
me u laik. Taiau labai kyru bt, jei kiekvien kart
pradtum e vis tuo paiu sakiniu: Ai (Dkui) u laik!
Daug maloniau adresatui skaityti toki pradi: Mielas Ta
vo laikas yra u k padkoti! Utenka kartais tik pasi
diaugti, pasigrti laiko mintimis, nebereikia n padkos
odi. Vis dlto ir daniau susirainjant, bent iokia tokia
uuomina apie gaut laik turt bti, kad nekilt abejo
ni, ar kur jis nedings.
Po padkos odi ar uuominos apie gaut laik pras
ta, raant atsakym, pasidomti adresato ir jo artimj gy
venimu, sveikata, darbais. Taiau raydami maai pasta
miems monms, turtume bti labai atsargs, santrs.
Vyresni, gerbtin moni nemandagu teirautis apie svei
kat, skm.
Laiko gale paprastai praoma perduoti linkjimus ei
mos nariams, kaimynams, biiuliams. Taiau maiau pas
tamiems, gerbtiniems monms tokie linkjimai netinka!
Reikt dar priminti elementar mandagumo reikalavi
m nedelsti atsakyti gaunamus laikus!
12.3. Raydami laik, visada gerai apgalvokime kiek
vien od, kiekvien sakin. Para dar kart nuo pradios
iki galo atidiai perskaitykime. O jei taisydami subrauk
me, terpme priera, perraykime variai i naujo. Nebent
laikas bt skirtas labai artimam mogui, tada ir dl t
taisym nereikt varytis.
Nepaprastai apgalvoti, sklandiai, krybikai parayti
turi bti specials sveikinimo laikai, ypa vyresniems asme
nims. Sveikinimo, padkos, atsipraymo, uuojautos laikus
mandagumas reikalauja rayti ranka.
12.4. Laik paprastai pradedame kreipiniu. Kreipimo
si odiai gali bti labai vairs. Tvams, globjams, aukl
tojams laiko kreipinyje tinka ireikti meil, pagarb, i
kelti gersias j savybes, pvz.: Mielieji Tveliai! Ms bran
gioji, ms geroji Moiute! Mylimoji Teta ir mano Sesute Au-
ryte! maai pastamus, gerbtinus mones reikia kreiptis
santriai, pagarbiai, pvz.: Gerbiamasis Profesoriau! Gerbia
moji Daktare! visai nepastamus mones tinka kreiptis tie
siog Gerbiamasis (-oji)! Tik labai artimus draugus krei
piams vardu.
Palyginti danai laik kreipiniuose vartojamas prie
veiksmis didiai, pvz.: D i d i a i gerbiamas Akademike!
D i d i a i gerbiama Aukltoja! Kartais prieveiksmis di
diai pridedam as prie vardiuotins formos gerbiamasis,
-oji. odi junginys didiai gerbiamasis, -oji prietarauja
lietuvi bendrins kalbos normoms, laikytinas klaida! Prie
veiksmiai su vardiuotiniais bdvardiais ar vardiuotiniais
dalyviais nevartojami.
Daug kam kyla abejoni ar btina senu papratimu
laiko kreipin rayti i didiosios raids?
Antratiniame laiko kreipinyje, taip pat ir visame lai
ko tekste didiosios raids, alia kit gramatini funkcij,
atlieka ir mandagumo funkcij. Pradti laiko antratje
kreipin maja raide bt nemandagu! Aiku, ne visi
antratinio kreipinio odiai raomi i didiosios raids.
Jungtuko ir, prielinksni, prieveiksmi, inoma, taip pat
vardi mano, ms niekas nerao i didiosios raids
ir nedera taip rayti. Nra reikalo didija raide pradti ir
vardiuotini ar nevardiuotini bdvardi, dalyvi: ge
rasis,-oji, gerbiamasis,-oji, brangusis,-ioji, mielasis,-oji... Ne
bent tie vardiuotiniai bdvardiai ar dalyviai bt varto
jami daiktavardikai, pavyzdiui: Mano B r a n g u s i s ! Bet
jei dar pridtume vard, vardiuotin bdvard raytu
me i maosios raids: Mano b r a n g u s i s Andriau!
Tradicinis mandagumas reikalauja ir visame laike i di
diosios raids rayti asmen ar asmenis, kur ar kuriuos
laiko antratje buvo kreiptasi, nors tas asmuo ar tie asme
nys bt minimi tik vardio forma. sidmtina taisykl:
ne tik gerbtiniems asmenims, tvams, globjams, auklto
jams, bet ir broliams, seserims, net artimiems draugams
laikuose vardiai Tamsta, Js, net ir familiarus vardis Tu
raomi i didiosios raids. Ir vis t vardi linksniai:
Tamstos, Js, Tavs; Tamstai, Jums, Tau ir 1.1. I didiosios
raids laike dert rayti ir adresat eimos narius. tai po
atostog, pasisveiavs pas dd, grta moksleivis namo.
Laike ddei rao: Grs namo, daug pasakojau savo bro
liui ir sesutei apie Js, gerasis D d e , sod, apie vaiingo
sios D d i e n s triuiukus, apie geraird M o i u t . . .
12.5. Ta paia proga gal ne pro al bt usiminti apie didij
raidi mandagumo funkcij ir kitais atvejais (ne vien laikuose).
Sveikinim ratai, jubiliejiniai adresai, dovan tekstai raomi pa
naiai kaip laikai. Sveikinim ratuose, raomuose kolektyvo, staigos
vardu, stengiamasi irykinti sveikinamj asmen, jo veikl, nuopelnus
kolektyvui ir tautai. ia tinka ikilmingai skambantis ilgesnis kreipinys,
pvz.: Didiai gerbiamas Jubiliate, vis mylimas Mokytojau!
Praymuose pareign pavadinimai visuomet raomi i didiosios
raids.
Panaiai reikiama pagarba ir mirusiems vainik urauose, pvz.:
Neumirtamam M o k y t o j u i . Mielajai (Gerajai) M o i u t e i . . . Po
ura, formuluojam naudininko linksniu, paprastai nei tako, nei jo
kio kito enklo nereikia.
Po antratinio kreipinio laikuose vieni deda kablel, kiti auktuk.
Kaip geriau? auktukas geriau tinka negu kablelis. Kodl? Kreipinys,
kuriuo pradedamas laikas, yra kartu ir laiko antrat. Tas antratinis
kreipinys skirtas ne tik pirmajam sakiniui, bet ir visam laikui, visam
jo turiniui. Kai skaitome laik, po antratinio kreipinio visuomet da
rome pauz. J ir geriausia reikti auktuko enklu. Kai po antratinio
kreipinio raome auktuk, pirmj laiko od turime pradti didija
raide.
Baigdami laik senesni mons prie pasiraydami yra prat tam
tikromis formulmis reikti savo jausmus: su pagarba, su meile, su dkin
gumu. Taiau tokios prielinksnio su konstrukcijos turi tam tikr knygi-
kumo atspalv. Jablonskis nelabai jas mgo. Tiesa, pasakymas su pagar
ba skamba ikilmingai, bet daug gyviau ir lietuvikiau bt prie para
laiko gale rayti: Jus gerbiantis, -i; Jums dkingas, -a; Js isiilgs, -usi...
Toks pagarbos, dkingumo, meils reikimas turi atitikti laiko pobd
bei stili, jame turi atsispindti ms santykiai su adresatu.

Danai nekamojoje kalboje, kartais ir spaudoje, laiko

svoka prapleiama. Laikais vadinami ir ratai. I tikrj
laiko ir rato svokos labai artimos, todl nenuostabu, kad
kai kuriose kalbose rato svoka sutapatinama su laiko s
voka. Pavyzdiui, rusai laik ir rat vadina vienodai
pismo. Bendrinje lietuvi kalboje laiko nereikt painioti
su ratu.
Kai raydami kreipiams asmen, tok rain vadiname
laiku. Kai objektyviai, altai, be kreipini idstome reika
lus, tok parayt tekst, siuniam staigai, monei, iaip
kokiam kolektyvui ar pareignui, vadiname ratu. Vieni ra
tai gaunamieji, kiti siuniamieji. (Apie laikus ir ratus r.
dar: Reikal ratai, 17.1 ir 17.2.)

lfg Geras odis ir savitvarda____________

Kasdien bendraujame su daugeliu moni ir matome,
kokie jie skirtingi. Vieni draugiki, malons nors prie
aizdos dk. Su jais pasikalbi, rodos visas pasaulis nu
vinta. Visuomet tave supras, nepaykts gero odio.
O kiti, irk, pasipt, tarytum siena nuo moni atsitv
r. I j gero odio nesitikk... Reikia labai didels kan
trybs, visiems gera linkinios, pasiaukojanios meils, kad
su tokiais pasiptliais bendraujant suvelnt j cha
rakteris.
Kaip daug lemia nuoirdiai tariamas g e r a s o
d i s ! Prablaivinantis, raminantis, padrsinantis, kvepian
tis, udegantis... Labai reikia tokio odio gyvenimo srovs
neamoms, vairi rpesi rpestli kamuojamoms sie
loms! Kad netekusi pusiausvyros irdis nurimt, atsigaut...
Kad neskmi itikta siela nenuleist sparn... Kad nepra
rast geros nuotaikos, optimizmo, kai kilniausi umojai pa
minami po koj...
Geras odis tai eimos iluma, eimos diaugsmas ir
kartu eimos tvirtov! Kuo daniau eimos nariai vieni ki
tiems taria ger odi, tuo nuoirdesni j santykiai, jaut
resn meil, darnesnis sugyvenimas...
 Kad geras odis bt taigus, kad kitus kelt gr, rei
kia, kad bt tariamas i gera linkinios irdies. Tik tas, kas
pats geras, gali sti grio skl!
Bti savo emocij viepaiu, visuomet tvardytis, man
dagiai, velniai su visais bendrauti ne taip jau lengva.
Nuovargis, nesveikata, patirti nemalonumai eimoje, mo
kykloje ar darbe, vairs nepasisekimai atsiliepia nuotaikai.
Pavargus ar susinervinus mog ima nekantrumas, pyktis.
siaudrin jausmai nejuiomis veriasi ior. Rodos, iliesi
pykt ir palengvs. Bet ar i tikro palengvs?! Neretai dar
labiau pasunkja...
Jei danai ir su daug kuo susipyksti, iekok pykio ak
n ne kituose, o savyje. Geras, taikus, mandagus mogus
retai kam ukliva, dar reiau pats kitus ukliudo.
Tikrai kultringas mogus visur ir visada laikosi sant
riai, bendrauja su visais mandagiai. Stengiasi niekam neky
rti, kit neugaulioti. Net ir skaudintas sugeba bti tak
tikas, mandagus, nepaykti nors ir altesnio pasisvei
kinimo ar atsisveikinimo odio, visuomet atsako ko nors
klausiamas. Ir niekada nekerija, nes kertas silpnj
ginklas!
Toks ir yra daugelio nesuprantamas pykio kultringu
mas, siaudrinusi jausm tramdymas, atlaidumo menas!
* * *

Mandagumo svoka labai plati. Ji apima ne tik iori

nes apraikas mandagi kalb, mandagi elgsen, man
dagi laikysen, bet ir vidin mogaus kultr: savitvar
d, atlaidum, uuojaut, paslaugum... Etiketo vadovl
perskaits, mandagumo dar neimoksi. Reikia, inoma, te
orini ini, bet svarbiausia praktini gdi. Naudin
ga stebti kultring, isiaukljusi moni elges bei lai
kysen, mokytis i j.
Sutrumpinimai
. . Antanas Baranauskas
Alf. M. Alfonsas Maldonis
Alg. B. Algimantas Baltakis
A. M. Anelius Markeviius
A. Mt. Anzelmas Matutis
A. N.-N. Alfonsas Nyka-Nilinas
Ant. B. Antanas Bilinas
Ant. M. Antanas Mikinis
A. P. Algirdas Pocius
A. Sb. Algirdas Sabaliauskas
. V. Antanas Vienuolis
A. Ve. Antanas Venclova
A. V. Antanas Vaiiulaitis
A. . Albinas ukauskas
A. m. Antanas muidzinaviius
B. B. Bernardas Brazdionis
B. Rdz. Bronius Radzeviius
B. S. Balys Sruoga
. K. eslovas Kudaba
DLKG Dabartins lietuvi kalbos
gramatika
E. M. Eduardas Mieelaitis
E. Mk. Emilija Mikulnait
G. I. Gediminas Isokas
H. . Henrikas igriejus
H. K. Halina Korsakien
H. N. Henrikas Nagys
H. R. Henrikas Radauskas
I. P. Ignas Pikturna
I. S. Ieva Simonaityt
J. Jonas Jablonskis
J. A. Jonas Avyius
J. Aist. Jonas Aistis
J. Ap. Juozas Aputis
J. B. Jonas Bilinas
J. Bl. Juozas Balikonis
J. Blk. Jonas Balkeviius
J. Blt. Juozas Baltuis
J. D. Jonas Dovydaitis
J. Dg. Janina Degutyt
J. G. Juozas Gruas
J. J. Julius Janonis
J. Jn. Jurgis Jankus
J. M. Jonas Marcinkeviius
J. Mk. Jonas Mikelinskas
J. P. Juozas Pauktelis
J. P. Juozas Pora
J. S. Juozas okas
J. Str. Jonas Strielknas
Just. M. Justinas Marcinkeviius
K. B. Kazys Boruta
K. Bg. Kazimieras Bga
K. Bnk. Kazys Binkis
K. Br. Kazys Bradnas
K. D. Kristijonas Donelaitis
K. S. Kazys Saja
Ks. S.-V. Ksaveras Sakalauskas-Va
naglis
L. Gt. Leonardas Gutauskas
L. Gr. Leonardas Grudzinskas
LKG Lietuvi kalbos gramatika
L. P. Lazdyn Pelda
M. Maironis
M. Kt. Marius Katilikis
M. M. Marcelijus Martinaitis
M. S. Mykolas Sluckis
M. V. Motiejus Valanius
M. Vn. Martynas Vainilaitis
P. C. Petras Cvirka
P. D. Petras Dirgla
P. M. Pranas Maiotas
P. . Paulius irvys
r. dalykiniai ratai, periodin spau
da
R. B. Rimantas Budrys
R. K. Raimondas Kaauskas
R. L. Romualdas Lankauskas
S. D. Simonas Daukantas
S. N. Salomja Nris
S. Z. Stepas Zobarskas
T. I. Tadas Ivanauskas
tts. tautosaka
V. Vaigantas
V. B. Vytautas Bubnys
V. B. Vytautas Blo
V. D. Vladas Dautartas
Vyt. R. Vytautas Rimkeviius
V. Js. Vidmant Jasukaityt
V K. Vincas Krv
V. M. Vytautas Maernis
V. M.-P. Vincas Mykolaitis-Putinas
V . Vytaut ilinskait
. emait
. Lietuvi kalbos odynas
Li-197 Lietuvi kalbos inynas / Bronius Dobrovolskis, Pranas
Knikta, Antan Kuinskait... [ir kt.]; sudar Pranas
Knikta. Kaunas: viesa, 2007. 519 p.
Aut. nurodyti antr. lapo kt. pusje. Kn. taip pat: Pratarm /
P. Knikta, p. 1213. Sutrump.: p. 519.
ISBN 5-430-04750-3
inyne glaustai pateikiami svarbiausi mokykloje einami lie
tuvi kalbos dalykai bendroji kalbos apvalga, fonetika, mor
fologija, sintaks, rayba, skyryba, kiriavimas, bdingosios kalbos
klaidos, reikal ratai, kalbos etiketas. Tai parankin knyga
auktesnij klasi mokiniams, visiems, kurie neabejingi kalbos
kultrai.
UDK 808.82(03)

LIETUVI KALBOS INYNAS

Autoriai: B ronius D ob rovolsk is, P ran as K nik ta,
A ntan K uinskait, A sta K upinskait-R yklien,
A ldona P aulauskien , B onifacas Stundia,
D an ut Tarvydait
Sudar P ran as K nikta
Redaktor Asta Adel Rbdait
Virelis Astos Avalasevicits-Butniens
Tir. 3000 egz. Leid. Nr. 16 159. Usak. Nr. 6.1179.
Udaroji akcin bendrov leidykla viesa, E. Oekiens g. 10,
LT-44252 Kaunas.
EI. p. mail@sviesa.lt
Interneto puslapis http://www.sviesa.lt
Spausdino AB spaustuv Spindulys, Gedimino g. 10, LT-44318 Kaunas.
EI. p. spaustuve@spindulys.lt
Interneto puslapis http://www.spindulys.lt
Sutartin kaina