iluminiai varikliai

iluminiai varikliai- tai mainos,

kurios ilum paveria darbu.
Tuo metu vidin kuro energija
paveriama mechanine.

iluminiai varikliai
ie varikliai varo beveik visas ms
transporto priemones sausumoje,
jrose, ore ir erdvje. iluminiai
varikliai taip pat suka jgaini
generatorius, tiekdami didij dal
elektros energijos.

ilumini varikli rys:

Garo mainos;
Garo turbinos;
Duj turbinos;
Vidaus degimo varikliai;
Reaktyviniai varikliai.

Garo mainos
Garo maina tai- karto garo varoma
maina.
Kartas aukto slgio garas, pateks i
garo katilo cilindr, plsdamasis
stumia stmokl ir kuria energij.

Garo turbina
Garo turbina- tai iluminis variklis,
turintis sukamj darbo rat.
Ji be tarpini grandi (stmoklio,
vaistiklio) sukuria sukamj judejim.

Duj turbinos
Duj turbina tai- variklis, kuriame
kartos dujos suka turbin.
is variklis turi degimo kamer,
kurioje nuolat dega kuras,
kaitinantis turbin patenkant or.
Kartas oras pleiasi ir suka
turbinos mentes.

Vidaus degimo varikliai

Vidaus degimo varikliai tai- varikliai,
kurie degina kur variklio viduje.
Veikia naudodami skystj kur arba
degisias dujas. Yra labiausiai
paplit.

Vidaus degimo variklis

Pagrindins vidaus
degimo variklio dalys:
1. Alkninis velenas
2. Stmoklis
3. Degimo kamera
4. Imetimo votuvas
5. siurbimo votuvas
6. vak
vaistiklis

Keturtaktis vidaus degimo

variklis

Keturtaktis vidaus degimo

variklis

siurbimo taktas
Pirmasis taktas siurbimas. Sukantis
velenui, stmoklis i
kratutinio tako slenka
emyn, dujos cilindre
praretja, atsidaro
siurbimo votuvas ir pro j
cilindr patenka degusis
kuro ir oro miinys. Kai
stmoklis pasiekia
kratutin tak, siurbimo
votuvas usidaro.

Suspaudimo taktas
Antrasis taktas suspaudimas. Toliau
sukdamasis alkninis
velenas ima kelti stmokl
vir, ir is spaudia
degj miin. Abu
votuvai yra udaryti. Kai
stmoklis vl pasiekia
kratutin virutin tak,
degusis miinys usidega
(nuo vaks kibirkties
benzininiuose varikliuose,
nuo spaudiam duj
kaitimo dyzeliniuose).

Darbo taktas
Treiasis taktas - darbas
(degimas). Miinys
sudega staiga (sprogsta),
labai padidja degant
susidariusi duj slgis.
Jos spaudia stmokl, ir
dl to jis slenka emyn atlieka darb.
Leisdamasis stmoklis
priveria judti vaistikl,
o is - alknin velen.
io takto metu abu
votuvai yra udaryti.

Imetimo taktas
Ketvirtasis taktas imetimas. Stmoklis
nusileidia iki apatinio
kratutinio tako, atsidaro
imetimo votuvas ir pro j
deginiai imetami i
cilindro lauk, o stmoklis
kyla vir. Baigiantis
iam taktui, imetimo
votuvas usidaro.

Keturtaktis vidaus degimo

variklis
Keturtakio vidaus
degimo variklio
taktai:
1t. siurbimas
2t. suspaudimas
3t. darbas
4t. imetimas

Vidaus degimo variklis

Automobiliuose
daniausiai rengiami
keli cilindr vidaus
degimo varikliai.
Kiekviename cilindre
skirtingu metu i eils
vyksta darbo taktas.
Dl to alkninis
velenas nuolat gauna
energijos i stmokli
ir sukamas tolygiai.

Vidaus degimo variklis

V6 variklis yra 6 cilindr
vidaus degimo variklis,
kuriame cilindrai idstyti
dviem eilmis po tris. irint
i galo idstymas primena
raid V.
V8 variklis yra V - formos
variklis su atuoniais cilindrais.
V8 yra labai patogus variklis
dideliems automobiliams.

Dvitaktis vidaus degimo variklis

io variklio stmokliuose atliekamas
dviej judesi ciklas.

Dyzeliniai varikliai
Jie nuo benzinini skiriasi tuo, kad neturi
udegimo vaks.
Cilindre suslgtas oras kaista iki
500-700 C. Nuo jo savaime suspaudimo
tako pabaigoje usidega dideliu slgiu
purkti cilindr degalai.
Dyzelin varikl irado 1878 metais
vokiei ininierius Rudolfas Dyzelis
(1858-1913m)

Reaktyvusis variklis
Reaktyvusis variklis tai- variklis,
kurio trauk sukuria itekanti
iurkl.
Degant kurui, variklis sukuria karto
oro ar kitoki duj iurkl, kuri
isstumia pro speciali ang.

Reaktyvusis variklis

Iradimai:
Garo main 1782 m.
irado Deimsas Vatas
(Didiosios Britanijos
ininierius).
Pirmj vidaus degimo
varikl 1860 m.
sukonstravo Etjenas
Lenuaras (prancz
iradjas).

Iradimai
Keturtakt vidaus degimo varikl
1876m. irado Nikolausas Augustas
Otas
Garo turbin, pritaikyt technikai,
1883m. sukr Karlis Gustafas
Partikas Lavalis
Gotlybas Daimleris, vokiei
ininierius, sukr pirmj praktin
vidaus degimo varikl 1883m., o
panaudojo j motocikle -1885m.

Nelinksmas balansas
Ne visa energija, isiskyrusi sudegus
kurui, suvartojama taip, kaip mes
pageidaujame, t. y. naudingai virsta
variklio mechanine energija. Dalis
energijos prarandama main korpusams
ir aplinkai ildyti, imetama su dmais ir
kitomis degimo atliekomis, atiduodama
variklio auintuvui.

Nelinksmas balansas vidaus

degimo variklyje

Nelinksmas balansas garo

turbinoje

Energijos tverms dsnis

Energijos tverms dsnis:
Udaroje sistemoje vykstant bet
kokiems reikiniams, bendras
energijos kiekis nekinta.

iluminio variklio naudingumo

koeficientas
iluminio variklio naudingumo
koeficientas tai atlikto naudingojo mechaninio darbo ir sunaudotos vidins kuro energijos
santykis.

Naudingumo koeficientas
naudingumo koeficientas, matavimo
vieneto neturi. Gali bti ireikiamas
procentais.
An naudingas darbas, matav. vnt. daulis
(J); Av visas darbas (J)
Av=Q vidin kuro energija, matav. vnt.
daulis (J)
Q = qm, kur q savitoji kuro degimo iluma,
m sunaudoto kuro mas

Naudingumo koeficientas
Naudingumo koeficientas visuomet
maesnis u 1 (arba u 100%).
Vidaus degimo varikli naudingumo
koeficientas bna iki 40-50%,
garo turbin iki 40%.

Naudingumo koeficientas
Koks io
automobilio
variklio
naudingumo
koeficientas?

Uduotys
Vadovlio 73 psl. 1,2,3,5
76 psl. 1, 4
79 psl. 1, 2, 4, 5