10 KL Kalba Mokyt KN

Interaktyvi
Audronė Razmantienė, Vida Marcišauskaitė,

Asta Leskauskaitė
Lietuvių
kalba
Mokytojo knyga
10
Interaktyvi
Šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo ir mokslo įstaigų bibliotekose, muziejuose arba archyvuose,
be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo
draudžiama mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti viešai
prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.
2014
08.10.2014 Ramutė, rdailidiene@gmail.com.

UAB ALG knygynai PE, 116074, 9785430057572. 2
Autorės Audronė Razmantienė, Vida Marcišauskaitė,
Asta Leskauskaitė
Ši metodinė knyga skirta mokytojams lituanistams,

dirbantiems su Audronės Razmantienės, Vidos Marcišauskaitės,
Jurgitos Petrauskaitės, Astos Leskauskaitės Lietuvių kalbos
vadovėliu X klasei (2012). Joje pateikiamas lietuvių kalbos
ugdymo pamokų ilgalaikis planas ir visų vadovėlio skyrių
trumpalaikiai planai su pamokų rekomendacijomis.
Knygoje mokytojai ras ir papildomų pamokų scenarijų,
ir svarbių nuorodų, padėsiančių lengvai susirasti reikiamos
medžiagos.
Audronė Razmantienė, Vida Marcišauskaitė,

Asta Leskauskaitė
Lietuvių kalba
X klasės mokytojo knyga
Redaktorė Ilona Mugenienė
Viršelis Rūtos Deltuvaitės
Maketuotoja Laima Prialgauskaitė
Uždaroji akcinė bendrovė leidykla „Šviesa“,
Vytauto pr. 23, LT-44352 Kaunas
El. p. mail@sviesa.lt
Interneto puslapis http://www.sviesa.lt
© Audronė Razmantienė, 2014

© Vida Marcišauskaitė, 2014
© Asta Leskauskaitė, 2014
ISBN 978-5-430-05757-2 © Leidykla „Šviesa“, 2014

UAB ALG knygynai PE, 116074, 9785430057572. 3 į turinį
Turinys
Pratarmė • 6
X klasės lietuvių kalbos ugdymo pamokų ilgalaikis planas
X klasės lietuvių kalbos ugdymo pamokų trumpalaikis planas
1 skyrius. Kartojimas • 8
Trumpalaikis planas • 8
Pamokų rekomendacijos • 10
1 pamoka. Kalbėjimo ir klausymo kartojimas ir pratybos (I) • 10
2 pamoka. Kalbėjimo ir klausymo kartojimas ir pratybos (II) • 12
3 pamoka. Sintaksės kartojimas • 14
4 pamoka. Pasirengimo rašymo užduotims kartojimas: laiškas (I) • 17
5 pamoka. Pasirengimo rašymo užduotims kartojimas: laiškas (II) • 20
6 pamoka. Kartojimo skyriaus apibendrinimas • 22
2 skyrius. Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys • 24

1 pamoka. Bendrinė kalba ir jos reikšmė lietuvių kultūrai • 26
2 pamoka. Nuodugniau susipažįstame su lietuvių kalbos tarmėmis (I) • 29
3 pamoka. Nuodugniau susipažįstame su lietuvių kalbos tarmėmis (II) • 31
4 pamoka. Tarmės – bendrinės kalbos gyvybingumo šaltinis • 34
5 pamoka. Tarmių atspindžiai lietuvių grožinėje literatūroje • 36
6 pamoka. Kūrybinis darbas grupėmis: tarminio teksto kalbos tyrimas • 39
3 skyrius. Kalbėjimas • 41
1 pamoka. Sakytinės ir rašytinės kalbos ypatybės • 44
2 pamoka. Sakytinė kalba: įtikinimas • 46
3 pamoka. Sakytinė kalba: samprotavimas • 48
4 pamoka. Dialoginė kalba: bendri bruožai • 51
5 pamoka. Dialoginė kalba: pokalbis ir interviu (I) • 53
6 pamoka. Dialoginė kalba: pokalbis ir interviu (II) • 55
7 pamoka. Diskusija • 57
8 pamoka. Nežodinės raiškos priemonės ir etiketas • 59
4 skyrius. Kirčiavimas • 61
1 pamoka. Pagrindinių veiksmažodžio formų kirčiavimas • 63
2 pamoka. Išvestinių veiksmažodžio formų kirčiavimas (I) • 65
3 pamoka. Išvestinių veiksmažodžio formų kirčiavimas (II) • 67
4 pamoka. Nekaitomųjų kalbos dalių kirčiavimas • 69
5 pamoka. Mokomės kirčiuoti be klaidų • 71
6 pamoka. Naujų kirčiavimo įgūdžių įtvirtinimas • 73
5 skyrius. Skaitymas • 75
1 pamoka. Skaitome negrožinius tekstus: atsiminimai • 77
2 pamoka. Skaitome negrožinius tekstus: esė • 80
3 pamoka. Skaitome negrožinius tekstus: diskusinis straipsnis • 82
4 pamoka. Skaitome negrožinius tekstus: pranešimas • 84
5 pamoka. Skaitome negrožinius tekstus: reklama • 86
6 pamoka. Skaitome negrožinius tekstus: elektroninis tekstas • 88
UAB ALG knygynai PE, 116074, 9785430057572. 4
6 skyrius. Sintaksė • 90
1 pamoka. Sudėtiniai sakiniai • 93
2 pamoka. Sudėtiniai bejungtukiai sakiniai • 95
3 pamoka. Sudėtinių bejungtukių sakinių skyryba • 97
4 pamoka. Sudėtiniai mišrieji sakiniai • 99
5 pamoka. Sudėtinių mišriųjų sakinių skyryba • 101
6 pamoka. Citatos • 103
7 pamoka. Citatų skyryba • 105
8 pamoka. Sudėtinio sakinio skyrybos įgūdžių įtvirtinimas • 108
7 skyrius. Rašymas • 110

1 pamoka. Susipažinkime: meninis stilius • 112
2 pamoka. Rašome esė • 115
3 pamoka. Mokomės samprotauti: tezė, argumentai • 117
4 pamoka. Rašome samprotaujamąjį rašinį • 120
5 pamoka. Rašome diskusinį straipsnį • 122
6 pamoka. Tobuliname juodraštį • 124
7 pamoka. Susipažinkime: buitinis stilius • 127
8 pamoka. Kūrybinės užduotys: dienoraštis • 129
8 skyrius. Apibendrinimas (I): sakytinė kalba • 131

1 pamoka. Viešasis kalbėjimas: kalbėjimo temos pasirinkimas • 133
2 pamoka. Viešasis kalbėjimas: pagrindinė mintis ir ją pagrindžiantys teiginiai • 136
3 pamoka. Viešasis kalbėjimas: kalbos komponavimas • 138
4 pamoka. Minčių raiškos taisyklingumas, kalbos normų laikymasis (I) • 140
5 pamoka. Minčių raiškos taisyklingumas, kalbos normų laikymasis (II) • 143
6 pamoka. Viešasis kalbėjimas: kalbos įtaigumas ir kalbėjimo etiketas • 146
9 skyrius. Apibendrinimas (II): leksika, morfologija, sintaksė • 148

1 pamoka. Leksikos kartojimas: kalbos norma ir kalbos klaida • 150
2 pamoka. Morfologijos kartojimas: žodžio sandara, daryba ir rašyba • 152
3 pamoka. Morfologijos kartojimas: kalbos dalys • 154
4 pamoka. Kartojame rašybą • 156
5 pamoka. Sintaksės kartojimas: sakinio dalys ir vientisinio sakinio skyryba • 158
6 pamoka. Sintaksės kartojimas: sudėtinio sakinio skyryba • 160
7 pamoka. Kalbos žinių taikymo užduotys • 162
10 skyrius. Apibendrinimas (III): skaitymas, rašymas • 164

1 pamoka. Skaitymo kartojimas: negrožiniai tekstai • 166
2 pamoka. Skaitymo kartojimas: grožiniai tekstai • 169
3 pamoka. Skaitymo strategijos • 171
4 pamoka. Teksto suvokimo ir literatūros žinių taikymo užduotys • 173
5 pamoka. Rašymo etapai • 174
6 pamoka. Teksto rašymo užduotys • 176
PRIEDAI
Testai
Testų atsakymai
Pratarmė
Jūsų rankose trečioji Lietuvių kalbos vadovėlio X klasei komplekto dalis – mokytojo knyga. Vadovėlis (pir-
moji ir antroji knygos) pirmiausia skirtas mokinio mokymuisi, užduočių knygelė – Lietuvių kalba. Papildomos
užduotys X klasei – jo gebėjimams ir pasiekimams pa(si)tikrinti ir įtvirtinti, o mokytojo knyga – su minėtu
vadovėliu dirbančių mokytojų parankinė priemonė.
Sudarant mokytojo knygos turinį ir atrenkant medžiagą laikytasi principo – nedubliuoti vadovėlio me-
džia-gos, pateikti mokytojui kuo įvairesnės ir rengiantis pamokoms svarbios informacijos, metodinių pata-
rimų, sudėtingesnių užduočių atsakymų. Todėl šiame leidinyje rasite X klasės lietuvių kalbos ugdymo pa-
mokų ilgalaikio plano variantą, trumpalaikius visų dešimties skyrių planus, visų pamokų rekomendacijas ir
8 papildomų pamokų scenarijus su rekomendacijomis. Tokį mokytojo knygos turinį lėmė ne tik praktinė auto-
rių patirtis, bet ir daugybė susitikimuose su mokytojais išgirstų siūlymų. Suprantama, ne į visus pageidavimus
buvo įmanoma atsižvelgti.
Iš pirmo žvilgsnio mokytojo knyga gali pasirodyti klaidi. Kad jos sandarą perprasti būtų lengviau, trumpai
ją apžvelgsime.
Ilgalaikis planas. Jis parengtas atsižvelgiant į Bendruosiuose ugdymo planuose numatytą IX–X klasės
lietuvių kalbos pamokų skaičių – 9 savaitinės pamokos per dvejus metus – ir į kelis galimus pamokų skaičiaus
paskirstymo variantus: 4 pamokos IX klasėje ir 5 pamokos X klasėje, ir atvirkščiai. Rengiant Lietuvių kalbos
vadovėlį X klasei numatyta, kad dalykui skirtos 4 savaitinės pamokos (dažniausiai mokykloje tokiu atveju mo-
kytojai apytiksliai skiria 2 pamokas kalbiniam ugdymui ir 2 pamokas – skaitymo įgūdžių formavimui ir lite-
ratūriniam ugdymui). Tačiau numatytas ir kitas variantas: jei kurioje nors mokykloje X klasėje lietuvių kalbai
ugdyti skiriamos 5 savaitinės pamokos, tuomet siūlome 8 papildomų pamokų scenarijus.
Pateikiamas tik kalbinio ugdymo pamokų ilgalaikis planas. Mat rengiant Lietuvių kalbos vadovėlį X klasei
dar nebuvo nė vieno literatūrinio ugdymo vadovėlio, parengto pagal atnaujintas Bendrąsias programas. Tačiau
literatūrinis ugdymas nėra visiškai pamirštas – vadovėlyje pateikiama nemažai literatūrinių tekstų, o trumpa-
laikiuose planuose rasite nuorodų, kaip kalbinį ugdymą sieti su literatūriniu.
Siūlomos tokios ilgalaikio plano dalys: situacijos analizė, tikslai ir uždaviniai, turinio dalys, mokinių pa-
žangos vertinimo principai, baigiamosios pastabos. Jeigu mokykloje susitarta dėl kitokių ilgalaikio plano dalių,
mokytojui neturėtų būti sudėtinga mūsų siūlymus ir mokyklos susitarimus suderinti remiantis kita mokytojo
knygoje pateikiama medžiaga: trumpalaikiais planais, pamokų rekomendacijomis ir kt. Svarbiausias principas –
ilgalaikis planas yra pagrindas, padedantis mokytojui susidaryti metų programą, o jo detalizavimas (trumpalai-
kis planas) rengiamas tam ir taip, kad padėtų ne tik aiškiai, išsamiai ir konkrečiai numatyti visas Bendrosiose
programose numatytas veiklas ir mokiniams pasiekti numatytą gebėjimų lygmenį, bet ir garantuoti kokybišką
ir patrauklų ugdymą.
Trumpalaikiai planai. Ilgalaikis planas detalizuojamas pagal mokykloje susitartus ir suderintus principus
atskirais etapais – pagal turinio dalis. Mūsų siūlomos dalys – vadovėlio skyriai, todėl mokytojo knygoje ir patei-
kiama 10 trumpalaikių planų. Juos mokytojas gali pritaikyti konkrečiai klasei, koreguoti ir tikslinti atsižvelgdamas
į mokinių pasiekimus, mokymosi stilius ir praeitos kurso dalies (skyriaus) mokymosi rezultatus (pasiekimus).
Kiekviename trumpalaikiame plane apibrėžiamas pagrindinis tikslas (vienas iš X klasės kurso uždavinių) ir
nurodoma, kokiu būdu jis įgyvendintinas. Be to, nurodomos atitinkamos turinio apimtys, pateikiamos Bendro-
siose programose. Siūlomos tokios trumpalaikio plano dalys: pamokos tema, uždaviniai, mokymosi veiklos,
vertinimas, sąsajos su kitais mokomaisiais dalykais ir pastabos. Šios dalys tiesiogiai sietinos su vadovėlyje
pateikiama pamokų medžiaga ir mokytojo knygos pamokų rekomendacijomis.

Pratarmė
Pamokų rekomendacijos. Mokytojo knygos medžiaga, kaip ir vadovėlio, suskirstyta skyriais ir pamokomis.
Kiekvienos pamokos rekomendacijų sandara:
• Gebėjimai, žinios, supratimas. Vadovėlyje pamokų pradžioje ir trumpalaikiuose planuose pateikiami
pamokų uždaviniai sukonkretinami Bendrosiose programose nurodytais gebėjimais, žiniomis ar supratimu.
Pateikiama patarimų, kaip pradėti konkrečią pamoką ir kaip tikslingiausiai pasinaudoti įvadinėje pamokos
dalyje pateikta medžiaga ar užduotimis.
• Tezės naujos medžiagos pateiktims. Šioje dalyje siūloma tezių pateiktims parengti, jei mokytojas turi
galimybių ir noro aiškindamas naują medžiagą naudotis informacinėmis technologijomis.
• Patarimai ir užduočių komentarai. Ši dalis – autorių rekomendacijos mokytojui, kaip geriau paaiš-
kinti mokiniui užduotis, kaip organizuoti veiklą. Pateikiami ir sudėtingesnių užduočių atsakymai (beje,
vadovėlyje neakcentuota, tačiau mokytojai iš karto turėtų suprasti, kad užduotys, pažymėtos ženklais *
arba **, yra sudėtingesnės). Visa tai pravers rengiantis pamokoms, planuojant konkrečias veiklas, galbūt
paskatins kai kurias užduotis diferencijuoti, individualizuoti ir pan.
• Apibendrinimas ir įsivertinimas. Ši dalis tiesiogiai susieta su atitinkama vadovėlio pamokos dalimi.
Mokytojų dėmesys atkreipiamas į specifinius konkrečiose pamokose ugdytinus ir vertintinus gebėjimus,
veiklas ar žinias.
• Naudingos nuorodos, šaltiniai. Pateikiama mokytojui naudingos informacijos ar šaltinių nuorodų (in-
terneto adresų, knygų, straipsnių ir kt.).
• Refleksija. Tai tiesiog truputis tuščios vietos mokytojui pasižymėti pastaboms, siūlymams, ateities planams
ir pan. apmąsčius pamoką, o gal jai rengiantis.
Papildomų pamokų scenarijai. Kaip jau minėta, mokytojo knygoje pateikiami 8 papildomų pamokų sce-
narijai tam atvejui, jei X klasės lietuvių kalbos kursui yra numatytos ne 4, bet 5 savaitinės pamokos. Jie yra
skirti konkretiems skyriams ir parengti taip, kad mokytojas jais naudodamasis galėtų nesunkiai pasirengti
papildomoms pamokoms.
Tokia mokytojo knygos sandara turėtų daugeliu atvejų padėti mokytojui rengtis pamokoms. Siūloma medžiaga
nėra privaloma. Autorės nuoširdžiai džiaugsis, jei mokytojas kūrybiškai remsis rekomendacijomis, rinkdamasis
veiklas atsižvelgs į konkrečios klasės mokinių pasiekimus, individualius mokymosi stilius, kitą ugdymo veiks-
mingumą užtikrinančią informaciją ir kt., t. y. pasitelks savo pedagoginę patirtį ir nuojautą.
esminę mokytojo knygos medžiagą – ilgalaikį ir trumpalaikius planus, nurodytus garso ir vaizdo įrašus, kurių
reikia kai kurioms vadovėlio užduotims atlikti, kai kurių pamokų pateikčių – ir kitos įdomios bei vertingos
medžiagos rasite prie komplekto anotacijos leidyklos „Šviesa“ svetainėje: http://www.sviesa.lt/.
Tikimės, kad mokytojo knygos medžiaga pagelbės kolegoms mokytojams, ir nuoširdžiai linkime įdomių
pamokų ir darbščių, kūrybingų mokinių!
Autorės

1 skyrius. Kartojimas
Trumpalaikis planas
Pagrindinis skyriaus tikslas (vienas iš X klasės kurso uždavinių) – padėti mokiniams prisiminti praeitų metų
mokymosi medžiagą ir įtvirtinti įgytus įgūdžius ir gebėjimus.
Siekiant šio tikslo nuosekliai pakartojamos svarbiausios IX klasės lietuvių kalbos kurso temos – įtvirtinami
sakytinės kalbos įgūdžiai (taisyklingo viešojo kalbėjimo ir klausymo), sintaksės (vientisinių, sudėtinių sujungia-
mųjų ir sudėtinių prijungiamųjų sakinių skyryba), skaitymo ir rašymo (asmeninis ir oficialus laiškas). Kartojimo
procesas turi būti diferencijuojamas atsižvelgiant į mokinių pajėgumą, pasiekimų lygmenį.
Kartojimo veiklos nesiejamos su naujos medžiagos mokymusi, todėl akcentuojamos IX klasės kurso turinio
apimtys:
•
prisimenamos viešojo kalbėjimo ir viešosios kalbos ypatybės, gero kalbėtojo bruožai, bandoma tikslingai
taikyti klausymo ir kalbėjimo strategijas;
•
taisyklingai tariama ir kirčiuojama, pasitikrinimui gebama taikyti priešpaskutinio skiemens taisyklę;
•
kartojama ir įtvirtinama privalomoji sudėtinių sujungiamųjų ir prijungiamųjų sakinių skyryba;
•
skaitomi įvairaus pobūdžio ir įvairialypės informacijos tekstai, įvairių žanrų negrožiniai tekstai;
•
rašomi tekstai įvairiems adresatams, siekiant įvairių tikslų, apie žinomus dalykus;
•
rašoma spontaniškai ir pasirengus, atsižvelgiant į žanrą ir svarbiausius stilistikos reikalavimus;
•
taisyklingai vartojami žodžių junginiai ir kai kurios žodžių konstrukcijos.
Turinio minimumai:
• Kalbama pažįstamiems adresatams neoficialiose situacijose.
• Su parama rašomi argumentuojamojo pobūdžio tekstai gerai pažįstamiems adresatams.
• Nereikalaujama skirti sudėtingesnės raiškos veiksnių, kai kurių aplinkybių.
• Nereikalaujama atlikti kalbos tiriamųjų darbų.
Eil. Pamokos Mokymosi Sąsajos su kitais

Uždaviniai Vertinimas Pastabos
Nr. tema veiklos mokomaisiais dalykais
1 Kalbėjimo Prisiminsime viešojo Bendras darbas Mokinys įsivertina, Visi mokomieji dalykai.
ir klausy- kalbėjimo ir viešo- su skaitomu ir ar jis geras aktyvus Mokinys turi būti ak-
mo kar- sios kalbos ypatybes. su klausomu klausytojas ir kal- tyvus klausytojas per
tojimas ir Pakartosime svar- tekstu, infor- bėtojas. visas pamokas, kad
pratybos biausius terminus, macijos analizė, Mokiniai moty- suprastų, ką aiškina
(I) susijusius su viešuo- trumpos kalbos vuojami reflektuoti mokytojas, suvoktų
ju kalbėjimu. parengimas ir savo veiklą pamo- draugų mintis dirbda-
Pakartosime pagrin- sakymas. koje ir analizuoti mas grupėje.
dinius dalykus, pa- mokymąsi. Anglų kalba (jei mo-
dedančius tapti geru komasi ir yra klausyta
kalbėtoju. bent viena iš garsiau-
sių kalbų).
2 Kalbėjimo Aptarsime kalbą Diskusija apie Mokytojas įvertina Literatūra. Aptariamos

ir klausy- kaip socialinį kultū- taisyklingo kir- žodžiu, taiko kau- Kristijono Donelaičio
mo kar- rinį reiškinį. čiavimo svarbą, piamąjį vertinimą. poemos Metai sąsajos
tojimas ir Prisiminsime, kodėl darbas su tekstu Mokiniai įvertina su epais.
pratybos svarbu kirčiuoti padedamiems savo žinias atlik- Kiti mokomieji dalykai.
(II) taisyklingai. mokytojo, sa- dami įsivertinimo Mokomasis remtis
Pakartosime svar- varankiškas užduotį. kirčiavimo žinynais,
biausius linksniuo- darbas, darbas žodynais, interneto
jamųjų žodžių tai- grupėmis ir svetainėmis ir kitais
syklingo kirčiavimo poromis. šaltiniais.
reikalavimus.

kartojimas 1 skyrius

3 Sintaksės Prisiminsime priva- Darbas su Mokiniai nuose- Etika. Visi mokomieji

kartojimas lomąsias sudėtinių tekstu indi- kliai užpildo įsiver- dalykai.
sujungiamųjų ir vidualiai ir tinimo lentelę. Mo-
sudėtinių prijungia- poromis, teksto kytojas individuliai
mųjų sakinių skyry- analizavimas aptaria mokinių
bos taisykles. ir informacijos įsivertinimą.
Įvertinsime sudėti- apibendrini-
nių sujungiamųjų ir mas, praktinis
sudėtinių prijungia- žinių taikymas
mųjų sakinių skyry- rašant.
bos įgūdžius.
4 Pasiren- Aptarsime pateikia- Pokalbis apie Mokytojas paska- Literatūra. Trumpai

gimo mą tekstą. susirašinėjimą, tina ir įvertina žo- pristatoma Michailo
rašymo Prisiminsime asme- asmeninius džiu, taiko kaupia- Šiškino Laiškų knyga.
užduotims ninių ir dalykinių laiškus, sava- mąjį vertinimą.
kartoji- laiškų turinį ir kalbi- rankiškas dar- Mokiniai įsivertina
mas: laiš- nę raišką. bas, diskusija atlikdami įsiverti-
kas (I) Remdamiesi rašymo apie jaunimo nimo užduotį.
užduoties reikalavi- kultūrą.
mais atliksime pasi-
rengimo rašyti laišką
užduotis.
5 Pasiren- Aptarsime pateikia- Pokalbis, dar- Formuojamasis ir Literatūra. Aptariama,

gimo mą tekstą. bas su tekstu kaupiamasis ver- kokio kūrinio ištrauką
rašymo Remdamiesi pa- padedamiems tinimas. Mokiniai mokiniai perskaitytų
užduotims sirengimo laiško mokytojo, sa- įtvirtina gebėjimą užsieniečiui, kuris mo-
kartoji- rašymo užduočiai varankiškas vertinti ir tobulinti kosi lietuvių kalbos,
mas: laiš- žingsniais pasireng- darbas, darbas tekstą. kad atskleistų lietuvių
kas (II) sime rašyti laišką. poromis arba kalbos grožį ir skam-
Parašysime asmeninį grupėmis. bėjimą.
laišką pagal pateiktą
užduotį.
6 Kartojimo Įsivertinsime, ku- Savarankiškas Mokytojas spren-

skyriaus riuos kalbos dalykus darbas su skai- džia, ar šį testą
apibendri- dar reikia pakartoti, tomu tekstu, mokiniai pirmiau-
nimas į ką pasigilinti. atidus teksto sia aptaria ir pato-
Aptarsime ir įsiver- skaitymas, bulina klasėje, ar
tinsime, kuriuos kal- kalbinis teksto užduotis yra kon-
bos gebėjimus dar nagrinėjimas, trolinė, t. y. moky-
turėtume tobulinti. rašymas pagal tojas vertina pats
užduotį. ir paskui rezultatai
aptariami klasėje.
Labai pravartu, jei
mokiniai pasirengs
individualų kalbi-
nių žinių ir gebėji-
mų tobulinimo pla-
ną, kuris laikas nuo
laiko per mokslo
metus bus kritiškai
peržiūrimas ir ko-
reguojamas.

Pamokų rekomendacijos
1 pamoka. Kalbėjimo ir klausymo kartojimas ir pratybos (I)
Gebėjimai, žinios, supratimas

1.4. Kalbėti atsižvelgiant į adresatą ir komunikacinę situaciją. Tinkamai pasirinkti kalbinę raišką ir turinį.
1.5.1. Pasirinkti būdus ir priemones, padedančias adresatui geriau suvokti informaciją.
1.3. Tikslingai naudotis asmeniškai tinkamomis klausymo ir kalbėjimo strategijomis.
1.10. Suprasti, kurios kalbėjimo strategijos geriausiai tinka konkrečiam atvejui.
(Kiti ugdomi gebėjimai 1.2; 1.2.5; 1.2.1)
Įvadinėje pamokos dalyje mokiniams siūlytina pasidalyti vasaros įspūdžiais. Toks pokalbis po atostogų vyksta
natūraliai. Patartina kalbėtis apie atostogas prisimenant ir pakartojant tai, ko mokytasi praeitais mokslo metais
apie viešąjį kalbėjimą: viešąją ir privačią erdvę, klausymąsi, adresatą, kalbėjimo kontekstą ir tikslą, temą, pagrin-
dinę mintį ir kt.
Svarbu ne tik leisti mokiniams (gal pirmoje pamokoje – savanoriams) patiems kalbėti, bet ir aptariant jų
pasakojimus pakartoti, apsvarstyti svarbiausius viešosios kalbos dalykus (temą, mintį ir t. t.), nelygu, kas dar
išplauks iš pačios kalbos (gal adresatas ar kontekstas, kalbėjimo stilius ar kalbėjimo būdas). Patartina kiek
įmanoma daugiau leisti kalbas vertinti patiems mokiniams.
Patarimai ir užduočių komentarai

1. Šiai užduočiai parinktas tekstas ne atsitiktinis, nes jame ne tik primenami kai kurie viešojo kalbėjimo
dalykai, kurių buvo mokytasi praeitais metais, bet šiuolaikiškai, įtaigiai, paprastai ir tokio amžiaus moki-
niams pakankamai priimtinai perteikiama jų žinioms ir kalbėjimo gebėjimams ugdyti būtina informacija.
Pateikiami kai kurių užduočių atsakymai.
1.1. Teksto tema – kaip tapti geru kalbėtoju.
1.2. Teksto tikslas – pristatyti svarbiausius patarimus, kaip tapti geru kalbėtoju.
1.3. Pagrindinė mintis – kiekvienas, gerai įvaldęs šias taisykles, gali tapti geru kalbėtoju.
1.4. Sąrašuose turėtų atsirasti bent šie dalykai, nors ir suformuluoti nebūtinai šiais žodžiais: kalbėti viešai galima
išmokti, reikia atsižvelgti į klausytojus ir jų reakcijas, juos sudominti, patraukti, kalbėti glaustai ir papras-
tai, pateikti asmeninių pavyzdžių, nugalėti kalbėjimo baimę, pasirengti, parepetuoti, kalbėti energingai ir
entuziastingai.
2. Geriausių XX a. kalbų sąrašų yra ne vienas. Pasiūlyto sąrašo 4 iš kalbų lietuvių kalba galite rasti 2014 m.
išleistoje knygoje „Kalbos, pakeitusios pasaulį“. Jei ji neprieinama, internete galima nesunkiai rasti nemažų
fragmentų. Kai kurie jų yra puikiai žinomi ir ne tik girdėti, bet ir gana dažnai cituojami, perfrazuojami.
Apsispręsti, kurią kalbą skaitysite ištisai, gali padėti ir mokiniai: paprašykite, kad jie internete paieškotų
tų kalbų ir informacijos apie jas, tada ir nutarkite.
Galimas ir kitas variantas – pasiūlykite, sakykim, anglų kalbos mokytojui, ir sutarkite, kad mokiniai visi
kartu pasirinktų po fragmentą iš kalbų ir jį išverstų, o įvertinimus gautų iš abiejų dalykų.
Drįstume patarti rinktis skaityti ir nagrinėti su mokiniais Džono Ficdžeraldo Kenedžio kalbą. Šio amžiaus
jaunuoliams ji turėtų būti pakankamai patraukli ir nesudėtinga.
3.2. Viešosios kalbos vertinimo aspektai ir kriterijai aptarti praeitais mokslo metais. Vertinti galima remian-
tis dr. Žyginto Pečiulio siūloma „12 komunikavimo raktų“ sistema (Lietuvių kalba. Vadovėlis IX klasei.
Pirmoji knyga, p. 114) arba p. 115 2 užduotyje pasiūlytais įsivertinimo kriterijais (jų sugrupavimas pagal
kalbos parengimo ir kalbos sakymo veiklą pateiktas IX klasės mokytojo knygos p. 43).

Apibendrinimas ir įsivertinimas
Šia pamoka siekiama, kad mokiniai nuosekliai prisimintų, pakartotų ir pasistengtų praktiškai taikyti tai, ko
buvo mokęsi apie viešąjį kalbėjimą IX klasėje.
Mokinys turėtų įsivertinti, ar jis geras ir aktyvus klausytojas ir geras kalbėtojas. Mokiniai skatinami reflektuoti
savo veiklą pamokoje ir analizuoti mokymąsi.
Naudingos nuorodos, šaltiniai

1. Bendravimo menas. Vilnius: Lietuvos mokytojų kvalifikacijos institutas, 1993.
2. Čepaitienė G. Kalbos etiketas ir mokykla. Šiauliai: Šiaulių pedagoginis institutas, 1996.
3. Kalbos, pakeitusios pasaulį. Sudarė S. S. Montefiore. Vilnius: Tyto alba, 2014.
4. Karnegis D. Kaip išsiugdyti pasitikėjimą savimi ir vieša kalba paveikti žmones, Vilnius: Lietuvos informacijos institutas, 1992.
5. Koženiauskienė R. Retorika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1999.
6. Nauckūnaitė Z. Iškalbos mokymas. Kaunas: Šviesa, 1998.
7. Pečiulis Ž. Efektyvi komunikacija. Vilnius: Versus Aureus, 2004.
Papildomų užduočių sąsiuvinis

Kartojimo skyriaus 1 užduotyje (p. 4) ne tik kartojama gero, veiksmingo kalbėjimo tema, bet ir plėtojamas
kalbėjimo proceso suvokimas, siūloma atlikti gebėjimus ir įgūdžius įtvirtinančias užduotis.
Refleksija

2 pamoka. Kalbėjimo ir klausymo pratybos ir kartojimas (II)

1.3. Sąmoningai klausytis, stebėti ir koreguoti savo suvokimą, tikslingai naudotis asmeniškai tinkamomis klau-
symo ir kalbėjimo strategijomis.
1.5.5. Žinoti, kaip tikslingai rasti, įvertinti informaciją naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis.
1.7. Išsakyti požiūrį į gana abstrakčius dalykus.
1.9. Reikšti mintis taisyklinga ir stilinga kalba.
1.9.1. Suprasti, kaip ir kodėl kinta kalba, nurodyti kitimo priežastis; kalbos kitimo priežastis sieti su kultūriniu
kontekstu.
Įvadinėje pamokos dalyje perskaitomas interviu su Marijonu Mikutavičiumi. Aptariamas populiaraus laidų
vedėjo ir dainininko požiūris į gerą iškalbą, raiškų kalbėjimą ir taisyklingą kirčiavimą. Mokiniai išsako savo
nuomonę apie minėtus dalykus ir kalbos kitimą.
Tezės kartojamos medžiagos pateiktims
• Kalba – bendravimo priemonė ir pasaulio, jo istorijos, socialinio ir kultūrinio gyvenimo atspindys.

• Kalba nuolat kinta dėl įvairių priežasčių (kitų kalbų poveikio, vartotojų migracijos ir kt.).
• Lietuviškų knygų atsiradimas XVI–XVIII a. Prūsijoje ir Lietuvos valstybėje.
• Taisyklingas kirčiavimas – sudėtinė taisyklingo kalbėjimo dalis.
• Priešpaskutinio skiemens ir daugiskaitos naudininko taisyklės. Linksniuojamųjų žodžių kirčiuočių vaidmuo.

1. Diskusijos pagrindas – tekstas apie šuns dienas. Mokiniai turi prieiti prie išvados, kad šis pasakymas įvairio-
mis kalbomis reiškia skirtingus dalykus, nes yra susijęs su skirtingu kultūriniu kontekstu. Jis kilęs iš lotynų
kalbos ir sietinas su romėnais, šuns žvaigžde Sirijumi ir karščiausiu vasaros laiku. Frazeologijos žodyne būtų
pravartu rasti kitokių pasakymų su žodžiu šuo, palyginti, kokia konotacija – teigiama ar neigiama – jiems
būdinga.
Atliekant užduotį siūloma prisiminti kelis lietuviškus frazeologizmus ir jų atitikmenis kita mokama kalba (jei
pavyks), paaiškinti reikšmes. Taip lavinama atmintis ir loginis mąstymas. Keldami šių frazeologizmų kilmės
hipotezes mokiniai mokosi ieškoti žodžių ir kultūros reiškinių, socialinio ir visuomeninio gyvenimo sąsajų,
argumentuoti.
4. Ši grupinė užduotis susieja kalbos, literatūros ir istorijos mokymo dalykus. Pirmiausia prisimenami moki-
niams žinomi faktai apie Kristijoną Donelaitį, jo epochą ir poemą Metai, prisimenama epo sąvoka. Remiantis
literatūros kritikės tekstu išsiaiškinama, kas poemoje perimta iš didaktinio ir herojinio epų (didaktiškumas,
dialogas), kaip realizuojama ir ką reiškia ciklinio laiko idėja.
Tekste rastos vardažodžių ir veiksmažodžių formos, kurioms taikytina priešpaskutinio skiemens taisyklė,
sukirčiuojamos. Jų kirčiavimas aptariamas kolektyviai. Jei pakanka laiko, pasiūloma raiškiai, taisyklingai per-
skaityti tekstą ar kurią nors jo pastraipą. Ši veikla ir mokiniams, ir mokytojui padės išsiaiškinti kirčiavimo
mokymo(si) spragas, kurias reikės užpildyti per kitas pamokas.

6. Iš pradžių reikėtų prisiminti, kodėl naudinga žinoti vardažodžio kirčiuotę (nurodoma žodynuose ir žiny-
nuose, padeda taisyklingai sukirčiuoti įvairių linksnių formas). Mokiniai turi ne tik sukirčiuoti pateiktas
vardažodžių formas, bet ir paaiškinti, kaip daugiskaitos naudininkas ir galininkas padeda nustatyti kirčiuoto
ilgojo skiemens priegaidę.
Kiekvienas mokinys užpildo lentelę atsakydamas į pateiktus klausimus. Savo ir draugo atsakymų komentavimas
ir vertinimas padeda objektyviai nustatyti žinių lygį, numatyti, kiek ir kaip kalbėjimo ir klausymo gebėjimus
reikėtų stiprinti per visus mokslo metus.

1. Bernadišienė P. Lietuvių bendrinės kalbos kirčiavimo pagrindai. Vilnius: Gimtasis žodis, 2003.
2. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. redaktorius S. Keinys. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000. Inter-
neto prieiga: http://www.lki.lt/dlkz/.
3. Frazeologijos žodynas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2001.
4. Mikulėnienė D., Pakerys A., Stundžia B. Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo žinynas. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto
leidykla, 2007.
5. Sabaliauskas A. Iš kur jie? Pasakojimas apie žodžių kilmę. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 1994.

Kartojant taisyklingos tarties ir kirčiavimo taisykles galima atlikti 7 ir 8 užduotis (p. 6–7).
Refleksija

3 pamoka. Sintaksės kartojimas

3.2.2. Skirti visų rūšių sudėtinius sakinius.
3.2.3. Paaiškinti rašybos ir privalomosios skyrybos atvejus, savo padarytas klaidas.
2.1. A. Daryti teksto visumą apibendrinančias išvadas: nurodyti teksto tikslą, aptarti tematiką, problemas, pagrin-
dines mintis, vertybes.
(Kiti ugdomi gebėjimai 1.9.3; 2.1.13)
Įvadinėje pamokos dalyje siekiama sužadinti mokinių dėmesį ir prisiminti vieną svarbiausių praeitų mokslo
metų sintaksės mokymosi objektų – sudėtinį sakinį. 1 sakinio kablelis skiria sudėt. sujung. sak. dėmenis. 2 sa-
kinio kablelis skiria sudėt. prijung. sak. pagrindinį dėmenį nuo šalutinio (šalut. papild. sak.). 3 sakinio kablelis
skiria sudėt. prijung. sak. pagrindinį dėmenį nuo šalutinio (šalut. papild. sak.). 4 sak. kablelis skiria sudėt.
prijung. sak. pagrindinį dėmenį nuo šalutinio (šalut. veiksnio sak.). 5 sakinio kablelis skiria sudėt. prijung. sak.
pagrindinį dėmenį nuo šalutinio (šalut. pažym. sak.). 6 sakinio kablelis skiria sudėt. prijung. sak. pagrindinį
dėmenį nuo šalutinio (šalut. sąlygos sak.).
• Vientisiniai ir sudėtiniai sakiniai.

• Vientisiniai sakiniai turi vieną gramatinį centrą.
• Sudėtiniai sakiniai turi du ir daugiau gramatinių centrų.
• Sudėtinių sujungiamųjų sakinių gramatiniai centrai yra savarankiški, susiję intonacija, susieti jungtukais.
• Sudėtinių prijungiamųjų sakinių dėmenys vienas nuo kito priklauso: iš pagrindinio dėmens kyla klausimai
šalutiniam.

1. ir 1.1. Jei mokiniams kiltų sunkumų suformuluoti pagrindines privalomąsias sudėtinių sakinių skyrybos
taisykles, jas galima rasti vadovėlio p. 180.
1.2. Labai noriu, kad vaikus suaugusieji laikytų tuo, kas jie yra – žmonėmis. Kad nevežiotų jų į mokyklas. Kad
neprimintų, jog reikia valgyti. Kad su mažiukais nekalbėtų, kaip kalbama su viščiukais. Kad nesakytų, jog
vaikai nieko nesupranta. Kad pasiimtų vaikus prie mirštančios močiutės lovos. Kad kalbėtų su jais apie
meilę ir tėvynę. Kad kalbėtų su jais apskritai.
Dar norėčiau, kad vaikai galėtų nusipirkti visas knygas, kurios jiems patinka, ir kad vaikų niekas neskriaustų,
ir kad neliktų vaikus ginančių organizacijų, nes nieko nereikėtų ginti.
Kad vaikui, papasakojusiam švenčiausią jam dalyką, mama nesakytų: „Tu malačius.“ Kad suaugusieji, ne-
turintys ko pasakyti vaikams, nebijotų tylėti.
Sakote, daug noriu? Gal... Bet man atrodo, kad vaikai – pati beteisiškiausia žmonijos dalis. Egipto faraonų
ir Kubos cukranendrių plantacijų vergai turėjo daugiau teisių, negu jų dabar turi vaikai. Kartais galvoju:
iš kur tokia begalinė vaikų kantrybė? Juos žemina, už juos galvoja, renkasi ir myli, jiems nurodinėja, ką
valgyti ir kaip čiaudėti, o jie šypsosi ir taikingai bando daryti, kas liepiama.
Savo knygoje aš rašau apie mažyčius meilės grūdelius, kurių gimdamas gauna kiekvienas vaikas, ir todėl
jie myli savo tėvus. Nuostabus dalykas tie grūdeliai, tačiau anksčiau ar vėliau jų atsargos vaikui baigiasi.
Norėčiau, kad tų grūdelių užtektų kuo ilgiau. Bet tada ir mes, suaugusieji, vaikus turime mylėti. Mylėti
padoriai, o ne kažkokiomis meilės išėdomis.
Atkreipkite mokinių dėmesį į stilistiškai „sukapotus“, nuo pagrindinio sakinio atskirtus šalutinius sakinius (1
pastraipa). Paaiškinkite, kada tokia skyryba pateisinama.
1.6. 1 – D, 2 – D, 3 – A, 4 – B, 5 – F.
2.2. Prieš mokiniams atliekant šią užduotį aptarkite, kaip braižomos sudėtinių sakinių schemos: kaip žymimi
pagrindiniai ir šalutiniai dėmenys, kaip nurodoma šalutinių dėmenų rūšis ir pan.
Nagrinėjimo pavyzdys
kodėl melsdavosi?
Sakinys:
O visas kaimas, matydamas juodus taškus ant plaukiančių ledo lyčių, melsdavosi, kad tik nenuskęstume, ir
ko klausdavo?
vis klausdavo, kieno tie vaikai.
Sudėtinis prijung. sak. su dviem šalut. dėmenimis.
1 ir 2 kableliais išskiriama išplėstinė pusdalyvinė laiko aplinkybė; 3, 4 ir 5 kableliais atskiriami šalut. dė-
menys nuo pagr.
Būtų pravartu, kad mokiniai nuosekliai užpildytų įsivertinimo lentelę. Būtinai raskite laiko aptarti mokinių
įsivertinimą.

Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005.

Kartojimo skyriaus 9, 10 ir 11 užduotys (p. 7–8) kaip tik papildo ir išplėtoja sintaksės kartojimą. Jas mo-
kiniai gali atlikti pagrečiui su vadovėlio užduotimis arba jas galima skirti diferencijuotai tiems, kuriems reikia
įtvirtinti gebėjimus, ypač jei jau aptarėte mokinių įsivertinimą.

Refleksija

4 pamoka. Pasirengimo rašymo užduotims kartojimas: laiškas (I)

3.1. Rašyti atsižvelgiant į tikslą, situaciją, adresatą.
3.1.A. Pasirinkti kalbinę raišką ir pritaikyti turinį atsižvelgiant į situaciją (oficiali, neoficiali) ir adresatą (gana
specifinė skaitytojų grupė, pavyzdžiui, paauglių tėvai).
3.1.1. Paaiškinti, kaip kalbinė raiška ir turinys priklauso nuo tikslo, adresato pasirengimo, vertybinių nuostatų,
įsitikinimų, komunikavimo situacijos.
3.1.2. Rengiantis rašyti įvertinti adresato pasirengimą, numatyti jo lūkesčius ir atitinkamai reaguoti.
3.1.3. Vengti šnekamosios kalbos žodžių, frazių oficialiose situacijose.
Pamokos pradžioje dera su mokiniais aptarti įvadinėje pamokos dalyje pateikiamą tekstą – ištrauką iš Mi-
chailo Šiškino Laiškų knygos:
• šio asmeninio laiško tikslas – paskatinti susimąstyti apie bėgantį laiką, tarpusavio santykių vertę;
• jo adresatas – konkretus asmuo;
• į jį kreipiamasi mažybine forma Volodenka, taip sukuriamas nuoširdaus bendravimo įspūdis, atskleidžiamas
adresato ir adresanto artumas;
• vasara prisimenama todėl, kad tai buvo nepaprastas laikas, kurį jaunuoliai leido drauge, išgyvendami gamtos
pilnatvę, buvimo drauge lengvumą, nujausdami tuoj tuoj pasibelsiančią meilę;
• jos artėjimą atskleidžia žydinti pieva, išpūstos burės, pirmieji rūgštūs obuoliukai.
Tezės naujos medžiagos pateiktims
• Kokie gali būti laiškai?

• Epistolinė literatūra.
• Dalykinių laiškų forma ir kalbinė raiška.
• Asmeninių laiškų forma ir kalbinė raiška.

1. Atlikdami šią užduotį mokiniai susipažįsta su būsimo rašinio tema, žengia pirmuosius temos analizės
žingsnius. Ji atliekama atsakant į teksto suvokimo klausimus.
1.2. Teksto tikslas – atkreipti dėmesį į aktualią problemą ir ją aptarti. Adresatas – jaunimas, adresantas – taip
pat jaunas žmogus.
1.3. Teksto tema – jaunuolių elgesio kultūra viešose vietose. Tema pasakoma pirmoje pastraipoje, kurią galima
laikyti įžangos pastraipa.
1.4. Teksto pavadinimas turi perkeltinę prasmę: jame minimas saulėgrąžas galima sieti su pomėgiu gliaudyti
jų sėklas viešose vietose, per įvairius renginius.
1.5. Kodėl jaunuoliai elgiasi nekultūringai?
1.6. Pagrindinė mintis pasakoma paskutinėje pastraipoje: užuot laidę bukus komentarus ir gliaudę saulėgrąžas,
jaunuoliai galbūt imsis ko nors naudingo ir prasmingo.
1.7. Tema plėtojama remiantis asmeniniais įspūdžiais, patirtais renginio metu. Kalbama pirmuoju asmeniu
(aš). Šis kalbėjimo būdas suteikia tekstui įtaigumo.
1.8. Sakiniai, kuriais autorius reiškia savo vertinimą, nuomonę, poziciją:

Prisipažinsiu, tada tiesiog viriau iš pykčio.
Pykčiui atslūgus kyla natūralus klausimas: tai kodėl, po šimts pypkių, pačios nelipat ant scenos ir nieko
nedarot, tik gliaudot saulėgrąžas ir šiukšlinat?!
Kaip tada tai pavadinti?
Lengva tik pasakyti: aš irgi taip sugebėčiau, bet kažkodėl būtent kažkas kitas taip padarė, bet ne tu.
Sunku tai užmiršti arba nekreipti dėmesio.
1.9. Tekste vartojami retoriniai klausimai, sušukimai skatina adresatą susimąstyti ir išsakyti savo nuomonę
aptariamu klausimu.
1.10. Šį tekstą galima vadinti atviruoju laišku, nes jis skelbiamas viešai žiniasklaidos leidinyje, juo siekiama
atkreipti dėmesį į visuomenei svarbią problemą.
2. Tema – jaunuolių elgesio kultūra viešose vietose.
Problema – kodėl jaunuoliai demonstruoja savo nekultūringumą?
Pagrindinė mintis – jaunuoliai galbūt imsis ko nors naudingo ir prasmingo, tada taps savikritiškesni, jų
sąmoningumo lygis augs.
Tema apima problemą ir pagrindinę mintį, pagrindinė mintis nurodo problemos sprendimo būdą.
3. Šią užduotį atlikti pirmiausia pasiūlykime mokiniams, turintiems pakartoti, kaip komponuojamas rašinys.
Priminkime jiems trinarę teksto sandarą (įžanga, dėstymas, pabaiga), aptarkime dėstymo pastraipas.
4. Pasiūlykime mokiniams parašyti kiekvienos plano dalies reikšminius žodžius, pasekime, kaip šie žodžiai
atskleidžia temą.
5. Prieš atlikdami šią užduotį mokiniai turėtų pakartoti pastraipos sandarą (teminis sakinys → aiškinamieji
sakiniai → baigiamasis sakinys).
6. Užduotis atliekama dirbant poromis, ji skirta teksto tobulinimo kryptims numatyti.
Siūlomu būdu apibendrinti per pamoką pakartotas žinias ir įsivertinti gali skirtingų pasiekimų lygmenų
mokiniai. Grupuodami terminus ir sąvokas jie įvardija, ką suprato ir ko dar reikėtų pasimokyti.

1. Mikulėnienė D., Koženiauskienė R., Marcišauskaitė V. Viešoji kalba mokykloje: sakytiniai ir rašytiniai tekstai, teksto analizė,
žiniasklaidos pradmenys, reklama, viešieji ryšiai, taisyklingos kalbos pagrindai. Kaunas: Šviesa, 2012.
2. Nauckūnaitė Z. Teksto komponavimas: rašymo procesas ir tekstų tipai. Vilnius: Gimtasis žodis, 2002.


2, 3 užduotys (p. 5–6) padeda pagrindinio ir aukštesniojo pasiekimų lygmens mokiniams įtvirtinti teksto
suvokimo įgūdžius ir pasirengti laiško rašymo užduočiai.
Refleksija

5 pamoka. Pasirengimo rašymo užduotims kartojimas: laiškas (II)

3.1.8. Komponuoti tekstą laikantis trinarės struktūros reikalavimų (įžanga, dėstymas, apibendrinimas).
3.1.11. Tinkamai komponuoti pastraipas (teiginys, argumentai, apibendrinimas).
Pamoką galima pradėti dalijantis įspūdžiais, kurių sukėlė įvadinėje dalyje pateikiamas tekstas. Tai laiškas
pirmakursės studentės, kuriai rudenėjantis Vilnius primena gimtąjį miestą, mokykloje prabėgusius metus.
• Kuo svarbi rašymo užduoties analizė?

• Kokia įvesties paskirtis?
• Asmeninė ir kultūrinė patirtis. Kas tai galėtų būti?
• Kas svarbiau: rašinio planas ar tekstas?
• Svarbiausi pasirengimo rašymo užduočiai žingsniai.

1. Šioje užduotyje pateikiama rašymo užduoties sąlyga. Joje nusakomas teksto žanras – atvirasis laiškas,
adresatas – bendraamžiai, tema – jaunimo elgesio kultūra, tikslas – papasakoti, atskleisti savo požiūrį.
Perskaitę įvestį mokiniai turėtų savarankiškai žengti pasirengimo rašymo užduočiai žingsnius.
1.1. Mokiniams siūloma įvestis, kurią perskaitę turėtų išskirti reikšminius žodžius – saulėgrąžos, kultūra, paieš-
koti galimų jungčių.
1.2. Temos plėtotės kryptims numatyti gali būti naudingas laisvojo rašymo pratimas. Patarkime mokiniams
trumpai parašyti visas mintis, asociacijas, asmeninės patirties įvykius, susijusius su pateikta tema.
Tai gali būti ir išgyventų emocijų atsiminimas, draugų, tėvų reakcija ir pan. Mokiniai gali nusibraižyti
minčių žemėlapį arba saulės schemą, kurios centre – aptariamas objektas, o aplink – kylančios mintys ar
asociacijos.
1.3. Perskaitę ir apmąstę tai, ką parašė, mokiniai turi suformuluoti ir parašyti kelis svarbiausius būsimo laiško
teiginius. Tai pasirinktos mąstymo kryptys, kurios bus plėtojamos rašant tekstą. Mokiniai galėtų pasidaryti
ir nuoseklų teksto sandaros ir pasakojimo planą, t. y. numatyti, ką rašys įžangoje, kokiu nuoseklumu plėtos
pagrindinę mintį, kaip atsisveikins, ko palinkės pabaigoje.
1.4. Pasiūlykime mokiniams paieškoti straipsnių aptariama tema, rasti citatų, kuriomis remsis tekste. Mokiniai
gali atlikti vieno dviejų klausimų greitąjį interviu, kurio mintimis galės remtis, jas komentuoti rašydami
tekstą.
1.5. Kad sėkmingai atliktų šią užduotį, mokiniai turėtų naudotis sinonimų žodynu (sinonimai.lt).
1.6. Parašytą tekstą pasiūlykime perskaityti garsiai ir aptarti su draugu, kuriuo nors iš namiškių ar pan. Išgirsta
nuomonė gali būti naudinga tobulinant tekstą ir rašant jo švarraštį.

Šiai pamokai apibendrinti ir įsivertinti pateikiamas mokinio laiškas – klausimas interneto portalo skaityto-
jams. Mokiniai turėtų gebėti aptarti jo privalumus ir trūkumus, įvertinti kalbos kultūrą. Patenkinamo pasie-
kimų lygmens mokiniams galime pasiūlyti perrašyti šį laišką taikant įgytas žinias. Pagrindinio ir aukštesniojo
pasiekimų lygmens mokiniai turėtų gebėti parašyti atsakymą laiško autoriui. Pasvarstykime su mokiniais, ką
galėtume patarti klausiančiajam ir kuo ši situacija gyvenimiška.


4, 5 užduotys (p. 6) skiriamos patenkinamo ir pagrindinio pasiekimų lygmens mokiniams. Jos gali būti
pateikiamos kaip papildomos arba kaip vadovėlio 1 užduoties variantai.
Atlikdami 6 užduotį (p. 6) mokiniai gali naudotis lentele iš vadovėlio p. 36 (Recenzijos (komentaro) vertinimo
kriterijai). Laiško turinys, sandara, raštingumas vertinamas pagal tuos pačius kriterijus (galime juos papildyti
laiško žanrui reikalingo pasisveikinimo ir atsisveikinimo vertinimu).
Refleksija

6 pamoka. Kartojimo skyriaus apibendrinimas

Pagrindinis šios pamokos tikslas – apibendrinti viso „Kartojimo“ skyriaus medžiagą, padėti mokiniui įsiver-
tinti, kurias kalbos žinias ir kuriuos gebėjimus dar reikia tobulinti.
Pamokos forma – kalbinės veiklos, žinių ir gebėjimų įsivertinimo testas, kurį sudaro trejopos užduotys: teksto
nagrinėjimo (negrožinio teksto skaitymo), kalbos nagrinėjimo ir rašymo.
Orientaciniai atsakymai
1. Teksto nagrinėjimo užduotys.
1.1. Televizija yra užvaldžiusi žmonių gyvenimus.
1.2. Tikslas – parodyti skaitytojams, kad jie yra valdomi televizijos.
1.3. Pagrindinė mintis – visi žmonės pasiduoda televizijos manipuliacijoms patys to nejausdami.
1.4. Problema – kaip televizija sugeba įsibrauti ir užvaldyti žmonių gyvenimus?
1.5. Adresatas – televizijos žiūrovai, visi skaitytojai.
1.6. Kalbama daugiskaitos pirmuoju asmeniu. Toks kalbėjimas daro tekstą įtikinamą, sukuria visuotinumo
įspūdį (autorius kalba mūsų visų vardu), verčia patikėti keliamos problemos aktualumu.
1.7. Tekste ironizuojamas žmonių silpnumas ir pasidavimas televizijai. Ironija sustiprina įspūdį.
1.8. Teksto stilius publicistinis. Kalbama visuomenei aktualia tema, plačiam adresatui, kalba vaizdinga, meniškai
įtaigi.
1.9. Tekste minima televizijos laidų, reklamų tematika, kuri atskleidžiama vartojant ironiją, retorinius sušuki-
mus, epitetus, įasmeninimą.
1.10. Autorius siekia įtaigumo kalbėdamas daugiskaitos pirmuoju asmeniu, kurdamas buitines situacijas, ironi-
zuodamas.
2. Kalbos nagrinėjimo užduotys.
2.1. Júodai diẽnai, kalorngo, tamsiojè, žiniosè, kličių, flmą, pomidorùs, brángų.
2.2. Žodžių rašyba: keliamės – es. l. dgs. 1 asm. formos kamiene rašoma ia; grįžtame – giminiškų žodžių šaknyje
kaitaliojasi ą, ę, į, rašoma nosinė; įžūliausia – priešdėlis į, būdv. aukšč. laipsnio priesaga au po minkštumo
ženklo; koją – vns. gal. galūnėje po priebalsio j rašoma nosinė ą; laukia – es. l. 3 asm. galūnė; parne-
šęs – būt. l. dalyvio vard. l. rašoma nosinė raidė ę; pirmą – vns. gal. l.; didžiausią – vns. gal. l. rašoma ią,
aukšč. laipsnio priesaga au po minkštumo ženklo.
2.3. dienai – diena, daiktav., bendr., mot. g., a linksniuotės, vns. naud., sakinyje eina papildiniu (kam paslėp-
tas? – dienai);
paslėptas – paslėptas, dalyvis, neveik., būt. l., vyr. g., vns. vard., sakinyje eina pažyminiu (koks yra litas? –
paslėptas);
nuoširdžiai – būdo priev., būdvardinis, nelyg. l.; sakinyje eina būdo apl. (kaip pasirūpins? – nuoširdžiai);
išleistume – (išleisti, išleidžia, išleido) veiksmaž., I asmen., tar. n., dgs. 1 asm., sakinyje eina tariniu (ką
veiktume? – išleistume);
kiekvieną – kiekvienas, įvardis, pažym., mot. g., vns. gal., sakinyje eina pažyminiu (kokią savaitę? – kiekvieną);
didžiausią – didžiausias, būdv., kokyb., įvardž., ia linksniuotės, aukšč. l., vyr. g., vns. gal., sakinyje eina
pažyminiu (kokį pesimistą? – didžiausią);
nuostabųjį – nuostabusis, būdv., kokyb., įvardž., u linksniuotės, nelyg. l., vyr. g., vns. gal., sakinyje eina
pažyminiu (kokį trečiadienį? – nuostabųjį).
2.4. 1 – sudėt. bejung. sak.; 2 – vientis. sak.; 3 – sudėt. prijung. sak. su šalut. papild. dėmeniu.
Skyryba: 1 – kableliu skiriami sudėt. bejungtukio sak. dėmenys, brūkšniu praleistas tarinys; 2 – šaukiamasis
sakinys, todėl gale šauktukas; 3 – 1 ir 2 kableliais išskirtas išplėstinis priedėlis, 3 kableliu skiriamas sudėt.
prijung. sak. šalut. dėmuo nuo pagr.

3.1. Mokiniai rašo trumpą pasirinktos televizijos laidos recenziją ar komentarą. Svarbu atsižvelgti į adresa-
tą – draugus ar bendraklasius. Šia užduotimi lavinami rašymo ir mąstymo gebėjimai.
3.2. Recenzijai sugalvojamas įtaigus, jos turinį atitinkantis pavadinimas.
Refleksija

2 skyrius. Kalba kaip socialinis
kultūrinis reiškinys
Trumpalaikis planas
Pagrindinis skyriaus tikslas – padėti mokiniams suvokti glaudų kalbos ir socialinio bei kultūrinio gyvenimo
ryšį, bendrinės kalbos ir tarmių sąsajas, jų kitimo priežastis.
Siekiant šio tikslo aptariamos bendrinės kalbos atsiradimo istorinės, socialinės ir kultūrinės aplinkybės, da-
bartinė jos būklė, tarmės ir jų įvairovė, bendrinės kalbos ir tarmių tarpusavio sąveika bei kitimas, mokomasi
parengti pranešimą apie kalbą. Mokymosi procesui būdingas tarpdalykiškumas, todėl mokiniai gali lengviau
suvokti naujas žinias, įvairiapusiškiau aptarti nagrinėjamą medžiagą, diskutuoti, daryti išvadas, kelti klausimus,
ugdytis įvairius kitus gebėjimus.
Skyriaus „Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys“ veiklų turinio apimtis:
• mokomasi suvokti bendrinės kalbos formavimosi procesą;
• mokomasi suvokti pagrindinių kalbos tyrėjų ir ugdytojų darbų reikšmę;
• klausantis įrašų susipažįstama su lietuvių kalbos tarmėmis;
• aptariamas gyvenamosios vietos tarmės santykis su bendrine kalba;
• mokomasi tirti kalbą (numatyti tikslą, hipotezę, šaltinius, darbo būdus, suplanuoti tyrimą, surinkti tiriamąją
medžiagą, analizuoti, apibendrinti, daryti išvadas, pristatyti rezultatus).
Turinio minimumas – nereikalaujama atlikti tiriamųjų kalbos darbų.

1 Bendrinė Aiškinsimės, kodėl ir Pokalbis, sche- Žodinis vertini- Istorija. Trumpai prisi-
kalba ir jos kaip atsirado lietuvių mos komenta- mas. menama XVII–XIX a.
reikšmė bendrinė kalba. vimas, darbas Įsivertinimas Mažosios Lietuvos isto-
lietuvių Susipažinsime su žy- su tekstu, tiria- apibendrinant rinė ir kultūrinė situa-
kultūrai miausiais bendrinės masis darbas ir per pamoką cija, spaudos draudimo
kalbos kūrėjais ir nor- jo rezultatų pri- įgytas žinias. laikotarpis, tautinis
mintojais. statymas, darbas sąjūdis, Lietuvos Res-
Aptarsime bendrinės grupėmis, kūry- publikos susikūrimas ir
kalbos reikšmę lietu- binis darbas. vėlesni įvykiai.
vių kultūrai.
2 Nuodu- Aiškinsimės, kuo Pokalbis, darbas Žodinis vertini- Geografija. Prisimena-

gniau susi- svarbios lietuvių kal- grupėmis ir po- mas. mos geografinės žinios
pažįstame bos tarmės ir kaip jos romis, aktyvusis Įsivertinimas apie Lietuvos regionus
su lietuvių skirstomos. klausymasis, atliekant api- ir vietoves.
kalbos tar- Aptarsime ir įsidė- analizė. bendrinamąją
mėmis (I) mėsime svarbiausias ir kitas užduo-
aukštaičių tarmės tis. Numatomi
ypatybes. informacijos
Nagrinėsime aukštai- apie tarmes
čių tarmės tekstus. paieškos būdai.

k a l b a k a i p s o c i a l i n i s k u lt ū r i n i s r e i š k i n y s 2 skyrius

3 Nuodu- Aiškinsimės, kaip Pokalbis, darbas Žodinis verti- Geografija. Prisimena-

gniau susi- atsirado tarmių pava- poromis ir gru- nimas. Įsiver- mos geografinės žinios
pažįstame dinimai aukštačiai ir pėmis, aktyvusis tinimas atlie- apie Žemaitijos regio-
su lietuvių žemačiai. klausymasis, kant užduotis, ną ir vietoves.
kalbos Aptarsime ir įsidė- analizė, darbas pildant naujų Istorija. Trumpai apta-
tarmėmis mėsime svarbiausias su tekstu. žinių suvokimo riami svarbiausi isto-
(II) žemaičių tarmės ypa- apibendrinimo riniai faktai apie XV a.
tybes. lentelę. Lietuvos valstybę.
Klausysimės žemai-
čių tarmės tekstų ir
mokysimės juos na-
grinėti.
4 Tarmės – Aiškinsimės, kuo tar- Diskusija, dar- Žodinis vertini- Geografija. Prisimena-
bendrinės mės svarbios bendri- bas su tekstu, mas, mos geografinės žinios
kalbos nei kalbai. darbas poromis įsivertinimas apie Lietuvos regionus
gyvybingu- Aptarsime tarmių ir ir grupėmis. komentuojant ir vietoves.
mo šaltinis bendrinės kalbos tar- apibendrina-
pusavio sąveiką. mąją užduotį.
Analizuosime bendri-
nės kalbos ir tarmių
vartotojų nuostatas.
5 Tarmių Aiškinsimės, ko tar- Pokalbis, dar- Kriterinis Literatūra. Prisimena-

atspindžiai mės suteikia grožinei bas su tekstu, vertinimas, mi Žemaitės apsaky-
lietuvių literatūrai. aktyvusis klau- įsivertinimas mas Marti ir Antano
grožinėje Aptarsime, kokių au- symasis, darbas atliekant api- Baranausko poema
literatūroje torių kūriniuose jun- poromis ir gru- bendrinamąsias Anykščių šilelis.
tama tarmės įtaka. pėmis, diskusija, užduotis.
Mokysimės nagrinėti kūrybinis dar-
grožinių kūrinių teks- bas (eilėraštis
tus tarminės kalbos ar smulkiosios
požiūriu. prozos kūrinys
gimtąja tarme).
6 Kūrybinis Kartosime ir gilinsime Darbas grupė- Apibendrina- Informatika. Prisime-

darbas žinias apie lietuvių mis, savarankiš- masis atliktos nami svarbiausi pa-
grupėmis: kalbos tarmes. kas medžiagos kūrybinės teikčių kūrimo reika-
tarminio Mokysimės tirti tar- rinkimas, garso užduoties verti- lavimai, garso (vaizdo)
teksto kal- minio teksto kalbą. (vaizdo) įrašų nimas. įrašų parengimas.
bos tyri- Lavinsime darbo gru- parengimas, an- Geografija. Prisimena-
mas pėmis ir viešojo kal- ketavimas, pa- mos geografinės žinios
bėjimo įgūdžius. teikčių kūrimas, apie Lietuvos regionus
viešoji kalba. ir vietoves.
7* Papildoma Plėsime žinias apie Savarankiškas Kriterinis at- Istorija. Trumpai ap-
pamoka. žymiausius bendrinės darbas, diskusi- liktos apiben- tariama XX a. istori-
Bendrinės kalbos kūrėjus ir nor- ja, darbas gru- drinamosios niai įvykiai, socialinis
kalbos ir mintojus. pėmis. užduoties verti- gyvenimas ir kultūra,
jos reikšmė Aptarsime svarbiau- nimas. dabartinė situacija.
lietuvių sius bendrinės kalbos
kultūrai norminimo principus.
(II)
* Šioje pamokoje galima palyginti ir aptarti XX a. ir XXI a. pradžios spaudos (pavyzdžiui, prieškarinio ir
dabartinio Lietuvos aido) ir kai kurių programinių literatūros kūrinių kalbą (pavyzdžiui, J. Savickis. Kova arba
P. Cvirka. Saulėlydis Nykos valsčiuje, J. Ivanauskaitė. Pakalnučių metai arba S. T. Kondrotas. Įvairių laikų istorijos).

1 pamoka. Bendrinė kalba ir jos reikšmė lietuvių kultūrai (I)
1.5. Tiksliai, aiškiai informuoti: nuosekliai, dalykiškai paaiškinti sąvokas, analizuoti procesus, reiškinius. Laikantis
numatytų kriterijų pristatyti objektą ar veiklą (pavyzdžiui, knygą, projektą).
1.9. Reikšti mintis žodžiu taisyklinga ir stilinga kalba: paisyti kalbos normų, kalbėti tiksliai, aiškiai, glaustai,
siekti įtaigumo.
1.9.1. Suprasti, kaip ir kodėl kinta kalba, nurodyti kitimo priežastis. Kalbos kitimo priežastis paaiškinti siejant
su istoriniu ir kultūriniu kontekstu.
2.2. Atsižvelgiant į mokymosi tikslą dirbti su įvairaus pobūdžio (taip pat ir įvairialypės informacijos) tekstais:
savarankiškai susirasti kelis įvairaus pobūdžio šaltinius ir mokymuisi reikalingą informaciją. Tinkamai ją
atsirinkti, klasifikuoti. Vertinti šaltinių informatyvumą, objektyvumą, patikimumą.
Pamokos pradžioje mokiniai patys apibrėžia, kaip supranta sąvoką bendrinė kalba, ir bando įvardyti priežas-
tis, dėl kurių šis reiškinys atsirado. Ryšys su IX klasės kursu – XV–XVIII a. lietuviškų raštų kalbos vertinimas
bendrinės kalbos požiūriu.
• Bendrinė kalba – tautos žmonių bendravimo, kultūros ir apskritai civilizacijos gyvavimo ir kūrimo prie-
monė.
• bendrinė kalba iš tiesų vienija tautą ir atstovauja jai pasaulyje?
Ar
• Bendrinės kalbos užuomazgos XVII–XIX a. (Danielius Kleinas, Jokūbas Brodovskis, Pilypas Ruigys, Kris-
tijonas Gotlibas Milkus, Fridrichas Kuršaitis ir kt.).
• Spaudos draudimas, knygnešiai, tautinis sąjūdis. Antano Baranausko ir Kazimiero Jauniaus idėjos.
• Jonas Jablonskis – bendrinės kalbos tėvas.
• Kalbos norminimo darbų tęsėjas Kazimieras Būga.
• Bendrinės kalbos reikšmė nepriklausomos Lietuvos valstybės laikotarpiu (1918–1939 m.).
• Bendrinė kalba ir jos funkcijos nuo Antrojo pasaulinio karo pradžios iki šių dienų.

1. Komentuojant užduoties schemą svarbu pažymėti, kad bendrinės kalbos vartojimo sritys yra susijusios su
viešumu. Privačiame gyvenime paprastai vartojamos kitos kalbos atmainos (pusiau bendrinė kalba, tarmė,
žargonas ir kt.).
2.1. Lietuvių bendrinės kalbos, kaip ir kitų pasaulio bendrinių kalbų, pagrindas yra viena kuri tarmė.
2.2. Kalbos norminimas – kalbos tvarkyba, remiantis tam tikrais principais. Kalbos norma – tam tikras kalbos
dėsnis arba taisyklė.
2.4. Funkciniai stiliai ir jų skyrimas daro kalbą raiškią ir lanksčią.

2.5. Bendrinė kalba prestižinė, už visas kitas atmainas turtingesnė, turi daugiau raiškos priemonių, tikslesnė,
jautriau reaguoja į gyvenimo pokyčius, vartojama įvairiose kultūros, mokslo ir socialinio gyvenimo srityse.
Tarmėms ir socialiniams dialektams būdinga siauresnė vartosena, neturi funkcinių stilių.
3.1. a) Valstybinė lietuvių kalbos komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Valsty-
binės lietuvių kalbos komisijos įstatymu, Valstybinės kalbos įstatymu, kitais įstatymais bei norminiais teisės
aktais ir Komisijos nuostatais; b) Komisijos veiklos kryptys: teisinė ir administracinė valstybinės kalbos
apsauga, kalbos norminimas, kalbos mokymas ir viešosios kalbos kultūros ugdymas, kalbotyros darbų
rėmimas; c) skyriuje „Didžiosios klaidos“ nurodomos klaidos, labiausiai griaunančios lietuvių bendrinės
kalbos sistemą; d) Konsultacijų bankas ir Terminų bankas – pagalbinė praktinė priemonė bendrinės kalbos
vartotojams, norintiems tobulinti savo kalbą ir išvengti klaidų.
4. Ši užduotis skatina mokinių kūrybiškumą ir ugdo atsakingą požiūrį į kalbos norminimą.
5.* Grupinė užduotis skiriama aukštesniųjų gebėjimų mokiniams. Naudodamiesi įvairiais šaltiniais, pateiktu
planu, mokydamiesi atsirinkti svarbiausią informaciją ir ją tinkamai pateikti, jie kuria plakatus apie ben-
drinei kalbai nusipelniusias asmenybes. Jei reikia, mokytojas primena, kad pristatant atliktą darbą privalu
laikytis taisyklingos kalbos ir tarties reikalavimų.
Mokiniai pildydami lentelę įsivertina, ką jau mokėjo ir ką išmoko naujo, su kokiais sunkumais susidūrė ir
kokias žinias dar reikėjo pagilinti. Jei reikia, numato tolesnio mokymosi strategijas.

1. Dobrovolskis B., Koženiauskienė R., Mikulėnienė D. Lietuvių kalba X klasėje. Kurso konspektas. Kaunas: Šviesa, 2006.
2. Elektroninis leidinys Lietuviškas žodis. Interneto prieiga: http://www.spaudos.lt/.
3. Kaip lietuviai nepriėmė „maskoliškųjų literų“. Pagal projekto „Lietuviškas žodis“ (Lithuanian Word) tinklalapio informaciją ir
Ingos Berulienės, Justino Lingio laidą Spaudos draudimo metai ir kelias į laisvę (Bernardinai.tv) parengė Zigmas Vitkus. Inter-
neto prieiga: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-06-06-kaip-lietuviai-neprieme-maskoliskuju-literu/102286.
4. Palionis J. Lietuvių rašomosios kalbos istorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995.
5. Pupkis A. Lietuvių kalbos normintojai ir puoselėtojai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2010.
6. Zinkevičius Z. Lietuvių kalbos istorija 4. Lietuvių kalba XVIII–XIX a. Vilnius: Mokslas, 1990.
7. Zinkevičius Z. Lietuvių kalbos istorija 5. Bendrinės kalbos iškilimas.Vilnius: Mokslas, 1992.
8. Zinkevičius Z. Lietuvių kalbos istorija 6. Lietuvių kalba naujaisiais laikais. Vilnius: Mokslas, 1994.
9. http://filmasknygnesys.lt/


Galima atlikti 1 užduotį (p. 9) apie lietuviškos rašybos formavimąsi.
Refleksija

2 pamoka. Nuodugniau susipažįstame su lietuvių kalbos tarmėmis (I)

siekti įtaigumo.
1.9.2. Aptarti tarmybių vartojimo sritį ir tikslus.
Įvadinėje pamokos dalyje, remiantis Zigmo Zinkevičiaus knygos ištrauka, išsiaiškinama, kad tarmės yra svar-
bios lietuvių kalbos tyrimo raidai ir jos senojo pavidalo rekonstrukcijai, nes yra išlaikiusios daug senųjų kalbos
elementų. Jei žino, mokiniai gali pateikti konkrečių pavyzdžių.

1. Dialektologija, arba tarmėtyra, – mokslas, tiriantis tarmių raidą, ypatybes ir vartoseną.
2. Spėjama lietuvių tarmių formavimosi pradžia – maždaug X–XI a.
3. Negausių faktų apie lietuvių tarmes randama pirmosiose lietuvių kalbos gramatikose, o moksliniai tyrimai
pradėti nuo XIX a. pradžios.
4. Dvi pagrindinės lietuvių tarmės – aukštaičiai ir žemaičiai. Jų skiriamoji ypatybė yra dvibalsių ie, uo tarimas.
5. Pagal dvibalsių ie, uo tarimą žemaičiai skirstomi į šiaurės, vakarų ir pietų patarmes.
6. Pagal dvigarsių an, am, en, em ir balsių ą, ę tarimą aukštaičiai skiriami į vakarų, pietų ir rytų patarmes, o
pirmosios dvi pagal kitas fonetines ypatybes – dar smulkiau.

1. Žemaičių ir aukštaičių patarmių pavadinimai susiję su pasaulio šalių pavadinimais, o šnektų – su didžiausių
miestų pavadinimais.
2. Mokiniai turi paaiškinti, kad aukštaičiai pateikiamus žodžius tars išlaikydami ie, uo, o žemaičiai vietoj jų
vartos kitus garsus.
3. Atliekant šią užduotį nepakanka remtis Lietuvių kalbos žodynu, nes kai kurios vietovės mokiniams gali būti
negirdėtos. Nustatydami tarmes, patarmes ar šnektas, kuriose pateikiami žodžiai vartojami, jie gali remtis
ir lietuvių kalbos tarmių klasifikacijos (vadovėlio p. 46), ir Lietuvos žemėlapiu (http://www.maps.lt/).
5. Užduotis nelengva, todėl mokiniams pirma vertėtų dar kartą perskaityti teorinę medžiagą. „Išverstų“ pasi-
rinktų sakinių lyginimas su garso įrašais ugdo mokinių pastabumą ir analizės įgūdžius. Aptariant perskaitytus
patikslintus tekstus svarbu atkreipti dėmesį į tai, ko nepavyko perteikti.
6.* Garso įrašų mokiniams mokytojas gali parinkti ir pateikti iš Lietuvių kalbos tarmių chrestomatijos arba serijos
Lietuvių kalbos tarmės mokyklai leidinių.

Per pamoką įgytos žinios apie lietuvių tarmes apibendrinamos sugalvojant ir užduodant klausimų draugams
bei įvertinant jų atsakymus. Numatydami, ką dar norėtų sužinoti ir kur reikiamos informacijos ieškos, mokiniai
pasiruoš savarankiškam darbui.

1. Barauskaitė J., Čepaitienė G., Mikulėnienė D., Pabrėža J., Petkevičienė R. Lietuvių kalba 1. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų
leidykla, 1995.
2. Dobrovolskis B., Koženiauskienė R., Mikulėnienė D. Lietuvių kalba X klasėje. Kurso konspektas. Kaunas: Šviesa, 2006.
3. Lietuvių tarmės. 1 dalis / Lithuanian Dialects. Volume I. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, UNESCO katedra „Informatika
humanitarams“.
4. Lietuvių tarmės. 2 dalis / Lithuanian dialects. Volume II. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2005.
5. Lietuvių tarmės. 3 dalis / Lithuanian dialects. Volume III. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2011.
6. Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija. Sudarė R. Bacevičiūtė, A. Ivanauskienė, A. Leskauskaitė, E. Trumpa. Vilnius: Lietuvių
kalbos instituto leidykla, 2004.
7. Lietuvių kalbos žodynas (T. I–XX, 1941–2002): elektroninis žodynas. Red. kolegija: G. Naktinienė (vyr. redaktorė), J. Paulauskas,
R. Petrokienė, V. Vitkauskas, J. Zabarskaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. Interneto prieiga: http://www.lkz.lt.
8. Rytų aukštaičiai anykštėnai. Sudarė Ž. Markevičienė, A. Markevičius. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2012.
9. Rytų aukštaičiai kupiškėnai. Sudarė A. Balčiūnienė, K. Varnauskaitė, A. Leskauskaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2010.
10. Rytų aukštaičiai uteniškiai. Sudarė R. Rinkauskienė, V. Salienė, R. Bacevičiūtė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009.
11. Rytų aukštaičiai vilniškiai. Sudarė V. Kardelis, D. Kardelytė-Grinevičienė, V. Salienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2010.
12. Vakarų aukštaičiai kauniškiai ir Klaipėdos krašto aukštaičiai. Sudarė R. Bacevičiūtė, D. Mikulėnienė, V. Salienė. Vilnius: Lietu-
vių kalbos institutas, 2005.
13. Vakarų aukštaičiai šiauliškiai. Sudarė R. Kazlauskaitė, L. Lapinskienė, R. Bacevičiūtė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2007.
14. Zinkevičius Z. Lietuvių tarmių kilmė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2006.
15. http://baze.vilniskiai.eu/vilniskiai

Nagrinėjant lietuvių kalbos tarmes pravartu atlikti 2 ir 3 užduotis (p. 10).
Refleksija

3 pamoka. Nuodugniau susipažįstame su lietuvių kalbos tarmėmis (II)

siekti įtaigumo.
Įvadinėje pamokos dalyje mokiniai, prisimindami, ką jau žino apie lietuvių tarmes, turi išsiaiškinti, kad že-
maitiškai užrašyti 1 ir 4 sakiniai (atitinkamai vakarų žemaičių ir šiaurės žemaičių patarmėmis).
• Pagal ie, uo tarimą žemaičiai skiriami į tris patarmes: vakarų (o, ė), šiaurės (ėi, oi) ir pietų (y, ū).
• Pietų žemaičiai yra dvejopi – varniškiai ir kretingiškiai, o šiaurės žemaičiai – telšiškiai ir kretingiškiai.
• Visiems žemaičiams bendros ypatybės:
• o, ė → uo, ie;
• ai, ei → ā, ē;
• i, u platinami (ne visur vienodai);
• niekada nekirčiuojamose galūnėse trumpieji balsiai netariami, o ilgieji trumpinami;
• kirčio atitraukimas;
• laužtinė priegaidė;
• tvirtagalės priegaidės variantai;
• savitas būtasis dažninis laikas;
• kitos ypatybės.

1. Mokiniai mokosi savarankiškai kelti hipotezę ir ją pagrįsti. Dialektologų teksto ištrauka jiems padeda įsi-
tikinti, ar spėjimas buvo teisingas.
2. Pietų žemaičių patarme užrašyti žodžiai anỹ, šỹns, jks, papli, šiaurės žemaičių – kė
̂its, pė
̂ins, dôuna, bučiôutė,
vakarų žemaičių – vta, dôd, vė ̂ns, jôds, an, šõ.
3. Mokiniai, remdamiesi teorine pamokos medžiaga, žemaitiškai pasisveikina, pasako savo vardą ir pavardę,
kur gyvena ir pan.
4. Žemaičių tarmės sakinių galima pasiklausyti iš Lietuvių kalbos tarmių chrestomatijos, knygelių Vakarų že-
maičiai ir Šiaurės žemaičiai telšiškiai, interneto svetainės http://www.tarmes.lt/index.php.
6.** Užduotis skiriama aukštesniųjų gebėjimų mokiniams. Ją galima atlikti ir grupėmis. Pateikiamo žemaičių
teksto garso įrašą galima rasti Lietuvių kalbos tarmių chrestomatijos kompaktinėje plokštelėje.
6.1. Pasakotoja yra šiaurės žemaitė, nes sako vė ̂ina.
6.2. Pateiktų žodžių fonetinių ypatybių komentarai: Jùzi, pãra – sutrumpėjęs ilgasis galūnės balsis; palka – pa-
platėjęs ir pailgėjęs trumpasis balsis i (tariamas ė), galūnėje vietoj ilgojo balsio o tariamas trumpasis a;
ėšlâukė – paplatėjęs trumpasis balsis i (tariamas ė), galūnėje ilgasis ė sutrumpėjęs.
6.3. Žemaičiai turi laužtinę priegaidę (vė̂ina, palâuk, apgâuso, sakâu ir kt.), tvirtagalės priegaidės spūdį sutelkia
ant pirmojo dvigarsio dėmens (dàbãr, atẽisi, atẽiso, šiãud), atitraukia kirtį į žodžio pradžią, palikdami jo
dalį galūnėje (dàbãr, šiãud, àtẽin, s).
6.4. Kito kamieno būsimojo laiko 1 asmens galūnės (apgâuso, atẽiso, ėšmúokyso), skaitvardis devyniolika turi
kitą priesagą (devyniûolekas), o įvardžio aš galininkas – kitokią šaknį (mùnì).
Apibendrindami pamokos pasiekimus mokiniai įsivertina, ar įsidėmėjo pagrindines skiriamąsias žemaičių ir
aukštaičių tarmių bei patarmių ypatybes. Jie taip pat nurodo, kokių dar žemaičiams būdingų ypatybių įsiminė.
Į mažiau suprantamus ar nesuprantamus, dominančius klausimus planuojama atsakymų ieškoti savarankiškai
arba per kitas pamokas.

1. Barauskaitė J., Čepaitienė G., Mikulėnienė D., Pabrėža J., Petkevičienė R. Lietuvių kalba 1. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų
leidykla, 1995.
2. Girdenis A., Pabrėža J. Žemaičių rašyba. Vilnius: Šiauliai: Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 1998.
4. Lietuvių kalbos žodynas (T. I–XX, 1941–2002): elektroninis žodynas. Red. kolegija: G. Naktinienė (vyr. redaktorė), J. Paulauskas,
R. Petrokienė, V. Vitkauskas, J. Zabarskaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. Interneto prieiga: http://www.lkz.lt.
5. Šiaurės žemaičiai telšiškiai. Sudarė J. Pabrėža, V. Marcišauskaitė, A. Leskauskaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2012.
6. Vakarų žemaičiai. Sudarė J. Bukantis, V. Salienė, A. Leskauskaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2006.
7. Zinkevičius Z. Lietuvių tarmių kilmė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. 2006.

Darbui pamokoje ar papildomai dirbti savarankiškai siūloma 4 užduotis (p. 10). Mokiniai turėtų pastebėti
žemaičių tarme parašyto teksto ir jo „vertimo“ į bendrinę kalbą skirtingą skambėjimą, ekspresiją, intonaciją ir kt.

Refleksija

4 pamoka. Tarmės – bendrinės kalbos gyvybingumo šaltinis

siekti įtaigumo.
Pamokos pradžioje mokiniai įsitraukia į internautų diskusiją apie tarmių ir bendrinės kalbos reikšmę ir rei-
kalingumą. Jie išsako savo požiūrį į tarmes. Akcentuotinas kelių nuomonių egzistavimas. Galima pasvarstyti,
kodėl taip yra.
• Bendrinės kalbos vartojimo sritis visų pirma yra oficialioji vartosena, tarmių – neoficialioji.
• Bendrinė kalba ↔ tarmės.
• Dabartinė situacija: bendrinė kalba labiau veikia tarmes, o ne priešingai. Kodėl?
• Ar tarmės gali būti naudingos bendrinės kalbos normintojams?
• Tarmių kaitos priežastys: socialinio, kultūrinio ir ekonominio gyvenimo pokyčiai, bendrinės kalbos poveikis,
migracija ir emigracija, demografija ir kt.

2. Bendrinėje kalboje vartojami žodžiai trešnė, rytagonė, kirčiuotė, kolega, plaukmenys, mėsainis, emblema,
dažasvydis, afiša, tarmėse – mizgus, rytagonė, vyšnojus, digna, širkšnis, blizgatė.
3.1. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne vartojamas sutumpinimas dz. reiškia dzūkų tarmybę, žem. – žemaičių,
aukšt. – aukštaičių, ryt. – rytų aukštaičių, vak. – vakarų aukštaičių.
4. Šios užduoties tekstas atskleidžia jaunimo nuomonę apie tarmes. Mokiniai argumentuoja ir savo požiūrį
į iškeltus klausimus. Galima pasiūlyti sudaryti tarmiškai kalbančio ir tarmiškai nekalbančio jaunuolio
portretą (išsilavinimas, kilmės vieta, kalbinė aplinka).
5.1. Tarmių raidai įtakos turi beveik visi nurodyti veiksniai: bendrinė kalba, žiniasklaida, mokykla (atsiranda
naujos leksikos, kitaip imami tarti kai kurie garsai ir kt.), gyventojų migracija ir emigracija (naujoje aplin-
koje imama vengti tarminių ypatybių, atsiranda kitos kalbos ar tarmės inovacijų arba apskritai nekalbama
tarmiškai), kaimų nykimas (čia tarmės išsilaiko geriausiai), bendruomenės dvasinių ir moralinių vertybių
kitimas (prastėja požiūris į tarmes kaip vertybę), kartų kaita ir demografinė padėtis (geriausiai tarmiškai
kalbanti senoji karta išmiršta, o jaunimas kalba dažniau pusiau tarmiškai ar bendrine kalba).
5.2. Labiausiai tarmes veikia bendrinė kalba, žiniasklaida, gyventojų migracija ir emigracija, demografinė pa-
dėtis, kaimų nykimas, o iš esmės neveikia Vakarų ir Rytų kultūros. Mokiniai gali suformuluoti išvadą, ar
lietuvių tarmėms gresia išnykimas.
5.3. Sudaromas bendrinės kalbos kaitai ir raidai įtakos turinčių veiksnių sąrašas. Siūlytina palyginti ir pasvars-
tyti, kiek šiuo metu ją keičia tarmės.

Mokiniai, jei reikia – padedami mokytojo, įsivertina, ar gerai skiria tarmių ir bendrinės kalbos vartojimo sri-
tis, jų tarpusavio sąveiką, kitimo priežastis ir ar moka argumentuoti skirtingus požiūrius į tarmių reikalingumą
moderniai šiuolaikinei visuomenei.

1. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. redaktorius S. Keinys. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000.
Interneto prieiga: http://www.lki.lt/dlkz/.
2. Doc. dr. Regina Rinkauskienė: Tarmės gyvybingos, jos nenyksta. Kalbino Violeta Bučiūtė. Interneto prieiga:
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-02-26-doc-dr-regina-rinkauskiene-tarmes-gyvybingos-jos-nenyksta/114507.
3. Girdenis A. Tarmės ir mokykla. – Mūsų kalba 3(97), 1981.
4. XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas. Sudarytojos D. Mikulėnienė, V. Meiliūnaitė. Vilnius:
Briedis, 2014.
Refleksija

5 pamoka. Tarmių atspindžiai lietuvių grožinėje literatūroje

siekti įtaigumo.
2.1.C. Analizuoti, kaip tekstuose kuriama prasmė: aptarti pasakojimo ar kalbėjimo situaciją, vaizduojamojo
pasaulio elementus tradiciniuose ir moderniuose grožiniuose kūriniuose. Aptarti, kaip kalbinės raiškos
ir komponavimo priemonėmis kuriama prasmė, siekiama tam tikro įspūdžio, poveikio skaitytojui.
Prieš nagrinėjant naują temą pasiaiškinama, ar mokiniai anksčiau skaitytoje lietuvių prozoje ir poezijoje yra
pastebėję tarminių ypatybių, jeigu taip – kokių autorių ir kokiuose kūriniuose. Pabandoma suformuluoti, ko
šios ypatybės suteikia tekstams, ar yra reikalingos.
• XV–XVIII a. senųjų raštų tarmiškumas (Martynas Mažvydas, Mikalojus Daukša ir kt.).

• Kristijono Donelaičio, Antano Baranausko ir kitų XIX a. grožinės literatūros kūrėjų kalba.
• Tarminės ypatybės XX a. autorių kūriniuose.
• Ar (kuo) tarmės praturtina šiuolaikinių poetų ir rašytojų kalbą?

1.1. Ištraukoje aprašoma šienapjūtė. Jai būdingas konkretumas, tikroviškumas.
1.2. Žemaitės kūrinio ištraukoje pavartoti vaizdingi veiksmažodžiai sukvakėjo, šarpavo, pliaukštelėjo, murdėsi
pasakojimui suteikia dinamiškumo, ekspesyvumo, gyvumo.
1.3. Žodžių reikšmės: duburkyje – duobėje upės dugne, kamšoms – žabais išklotai kelio vietai, velkių – neštuvų
šienui iš šlapios vietos vilkti.
1.4. Žodį mergikės sudaro šaknis merg-, priesaga -ik- ir galūnė -ės.
1.5. Ištraukoje pavartoti palyginimai: kaip kokią juostą, kaip bitelės erškėtrožėse, kaip antys raudonoms kojoms,
kaip skruzdėlės. Sakiniai su šiais palyginimais vaizdingesni.
2. Antano Baranausko Anykščių šilelio ištrauką mokytojo nuožiūra galima panagrinėti ne tik vadovėlyje nu-
rodytais, bet ir kitais aspektais (turinio, autoriaus požiūrio į aprašomą objektą ir kt.). Be to, atsižvelgiant
į ugdomąją klasę, galima panašiai nagrinėti bet kurią kitą jai įdomesnę ištrauką.
2.2. Pavartoti skoliniai kvietkai, padaboji, kožnoj, sūdo, rūbais, grūšia, svietą, kožna, atėję iš slavų kalbų. Jie
bendrinėje kalboje nevartojami, išskyrus rūbais, kuris laikomas šalutiniu normos variantu.
2.3. Atsakydami į šį klausimą mokiniai turėtų remtis Lietuvių kalbos žodynu – patyrinėti žodžių, kurie, jų
nuomone, būdingi anykštėnams, paplitimą.
2.4. Žodžio formą žievelėm sudaro šaknis žiev-, priesaga -el- ir galūnė -ėm; medžian – šaknis medž- ir galūnė
-ian; šaknia – šaknis šakn- ir galūnė -ia.
4. Ši grupinė užduotis lavina gebėjimą kultūringai diskutuoti, grįsti savo nuomonę motyvuotais argumentais
ir pavyzdžiais. Prireikus į diskusiją gali įsiterpti mokytojas. Svarbiausius teiginius naudinga užsirašyti ir
sąsiuvinyje. Mokytojas gali pasiūlyti ir kitą, jo klasei aktualesnę, diskusijos temą.
5.* Eilėraštį ar smulkiosios prozos kūrinėlį galėtų pamėginti parašyti tarmiškai ar pusiau tarmiškai mokantys
kalbėti mokiniai. Šį darbą gali atlikti įvairių gebėjimų mokiniai. Juo ugdomi kūrybiniai gebėjimai. Mo-
kiniams savarankiškai galima rekomenduoti pasiskaityti įvairių autorių tarminės kūrybos (pavyzdžiui, iš
interneto svetainės http://zaliazole.lt/).
5.1. Kūrinėlių analizė pagal nurodytus kriterijus atliekama kartu su klasės draugais. Ji parodo, kaip kiekvienas
jaunasis poetas ar rašytojas geba atskleisti pasirinktą temą ir pagrindinę mintį, kaip (ar) vartoja vaizdingas
kalbos priemones ir tarmines ypatybes. Prisimenami būdingieji įvairių kūrinių žanrų bruožai.
5.2. Aptariant rašant kūrinį kilusius sunkumus, išsiaiškinamos ir jų priežastys: neaišku, kaip tiksliai užrašyti
kurį nors tarminį garsą; abejojama, ar žodis iš tiesų yra tarmybė ir kt.
Apibendrinant pamokos darbą pagrindines mintis apie tarmių ir grožinės literatūros sąsajas siūlytina užsi-
rašyti sąsiuviniuose.
Abejonių dėl savo žinių ir gebėjimų turintys mokiniai gali atlikti papildomų užduočių.

1. Baranauskas A. Anykščių šilelis. Vilnius: Vaga, 1985.
2. Girdenis A. Kalbotyros darbai 3. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. P. 456–469.
3. http://www.lkz.lt/

Pamokos ar papildomam savarankiškam darbui tinkama 5 užduotis (p. 10), siejanti lietuvių kalbos ir literatūros
mokymą. Mokiniai gali palyginti vieno Vlado Braziūno eilėraščio du variantus – rytų aukštaičių panevėžiškių
patarme ir bendrine kalba, gali pasiklausyti garso įrašo ir įvertinti keliais aspektais. Be to, galima panagrinėti
Tomo Taškausko parengtą interviu su šiuo poetu (žr. http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/interviu/
tarmiskai_kalbeti_esti_didziulis_prestizas).

Refleksija

6 pamoka. Kūrybinis darbas grupėmis: tarminio teksto kalbos tyrimas

1.1.3. Pasižymėti informaciją atsižvelgiant į klausymosi tikslą.
1.5. Tiksliai, aiškiai informuoti: nuosekliai, dalykiškai paaiškinti sąvokas, analizuoti procesus, reiškinius. Laikantis
numatytų kriterijų pristatyti objektą ar veiklą (pavyzdžiui, knygą, projektą).
siekti įtaigumo.
2.2. Atsižvelgiant į mokymosi tikslą dirbti su įvairaus pobūdžio (taip pat ir įvairialypės informacijos) tekstais:
savarankiškai susirasti kelis įvairaus pobūdžio šaltinius ir mokymuisi reikalingą informaciją. Tinkamai ją
atsirinkti, klasifikuoti. Vertinti šaltinių informatyvumą, objektyvumą, patikimumą.
Pamokos laikas ribotas, todėl kūrybinei užduočiai dera gerai pasiruošti iš anksto. Juk reikės ne tik atlikti
tarminio pasakojimo kalbos tyrimą, bet ir parengti trumpą pranešimą bei jį perskaityti. Kiekviena grupė turėtų
pasiskirstyti namų užduotis pagal sudėtingumą ir savo pajėgumą jas atlikti. Pirmiausia visiems grupės nariams
būtina pakartoti ankstesnių pamokų teorinę medžiagą apie tarmes, perskaityti mokytojo rekomenduojamą pa-
pildomą literatūrą. Jeigu tyrimui tarminį garso įrašą mokiniai ne pasirinks iš kurio nors publikuoto šaltinio, o
įsirašys patys, jiems labai svarbu susipažinti su tarminės medžiagos rinkimo instrukcija (žr. Visos tarmės gra-
žiausios...). Pateikėjas gali būti bet kurios kartos, net ir bendraamžis. Pranešimo pateikčių pagrindą (pranešimo
pavadinimas, jo rengėjai, data, iliustracijos ir kt.) patartina pasirengti iš anksto (prisiminkite, ko išmokote IX
klasėje ir per kitų dalykų pamokas).
Pamokos pradžioje mokiniai trumpai aptaria tyrimui reikalingas žinias apie lietuvių tarmes ir tiriamąją
medžiagą.

1. Apsisprendę, kurios patarmės (gimtosios ar kitos kurios) kokį tekstą tirs, mokiniai preliminarų tyrimo tikslą
ir uždavinius gali suformuluoti iš anksto. Tokiu atveju pamokoje juos tereikės patikslinti.
3. Šia užduotimi mokiniai skatinami prisiminti esmines žinias apie patarmę, kurios tekstas bus nagrinėjamas.
Turimų pateikėjo duomenų (gimimo vieta, amžius, išsilavinimas, migracija ir kt.) aptarimas pagelbės vėliau,
kai bus analizuojamas jo tarmės grynumas.
5. Teksto analizė įvairiais kalbos lygmenimis atliekama dalyvaujant visiems grupės nariams. Įvertinamas teksto
tarmiškumas. Numatoma, kurios tarminės ypatybės bus pristatomos, akcentuojamos pranešime ir kodėl.
Surašomi argumentai, pagrindžiantys teksto (ne)tarmiškumą. Atrenkami tinkami iliustraciniai pavyzdžiai.
Jei reikia, remiamasi teorine medžiaga, prašoma mokytojo pagalbos.
8. Turinio ir eigos aptarimas svarbus, nes nuo to priklauso pranešimo sėkmė. Nepamirština, kad įžanga atsklei-
džia pranešimo temą ir tikslą, padeda užmegzti kontaktą su klausytojais. Pabaigoje privaloma atlikto tyrimo
išvada ar išvados.

Paskutinės skyriaus pamokos apibendrinimas ir įsivertinimas susijęs viešuoju kalbėjimu. Įvairūs gebėjimai bus
gilinami vėlesniuose mokymosi etapuose. Mokiniai turėtų perskaityti parengtus pranešimus ir patys juos įvertinti
pagal nustatytus kriterijus (darbo struktūra, informacijos tikslumas, kalbos, tarties ir kirčiavimo taisyklingumas,
skaidrių parengimas ir kt.). Klasės draugai gali užduoti klausimų, pasiaiškinti abejonių keliančius dalykus.
Bendras trumpas aptarimas su mokytoju padėtų atskleisti silpnąsias pranešimo rengėjų ir pranešėjo vietas,
pagelbėtų ateityje ruošiant kitus pranešimus ir viešąsias kalbas.

2. Nauckūnaitė Z. Prezentacijos menas. Vilnius: Gimtasis žodis, 2007.
3. Rytų aukštaičiai anykštėnai. Sudarė Ž. Markevičienė, A. Markevičius. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2012.
4. Rytų aukštaičiai kupiškėnai. Sudarė A. Balčiūnienė, K. Varnauskaitė, A. Leskauskaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2010.
5. Rytų aukštaičiai uteniškiai. Sudarė R. Rinkauskienė, V. Salienė, R. Bacevičiūtė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009.
6. Rytų aukštaičiai vilniškiai. Sudarė V. Kardelis, D. Kardelytė-Grinevičienė, V. Salienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2010.
7. Šiaurės žemaičiai telšiškiai. Sudarė J. Pabrėža, V. Marcišauskaitė, A. Leskauskaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2012.
8. Vakarų aukštaičiai kauniškiai ir Klaipėdos krašto aukštaičiai. Sudarė R. Bacevičiūtė, D. Mikulėnienė, V. Salienė. Vilnius: Lietu-
vių kalbos institutas, 2005.
9. Vakarų aukštaičiai šiauliškiai. Sudarė R. Kazlauskaitė, L. Lapinskienė, R. Bacevičiūtė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2007.
10. Vakarų žemaičiai. Sudarė J. Bukantis, V. Salienė, A. Leskauskaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2006.
11. Visos tarmės gražiausios... Sudarė D. Mikulėnienė, V. Ragaišienė. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2013.
12. http://www.tarmes.lt/
Refleksija

3 skyrius. Kalbėjimas
Trumpalaikis planas
Pagrindinis skyriaus tikslas (vienas iš X klasės kurso uždavinių) – padėti mokiniams įtvirtinti sakytinės
monologinės ir dialoginės kalbos įgūdžius ir išmokyti pasirengti ir pasakyti viešąją kalbą.
Įgyvendinant šį tikslą nuosekliai tęsiama pažintis su sudėtingesnėmis sakytinės viešosios monologinės kalbos
formomis (įtikinimu, samprotavimu) ir dialoginiu kalbėjimu (pokalbiu, interviu diskusija), gilinami pasiren-
gimo viešajai kalbai ir jos sakymo gebėjimai, detaliau nagrinėjama sakytinės ir rašytinės kalbos panašumai ir
skirtumai. Mokymosi procesas siejamas su situacijomis, sudarančiomis mokiniams sąlygas naują informaciją
pritaikyti praktiškai, tikslingai rengiamasi PUPP kalbėjimo daliai.
Skyriaus „Kalbėjimas“ veiklų turinio apimtis:
• aptariamos sakytinės ir rašytinės kalbos ypatybės, panašumai ir skirtumai;
• susipažįstama su įtikinimo kalba, jos ypatybėmis ir mokomasi pasirengti ir pasakyti įtikinimo kalbą;
• tęsiama pažintis su samprotavimu, samprotavimo kalbomis;
• mokomasi samprotauti: formuluoti teiginius, juos iliustruoti, argumentuoti;
• susipažįstama su dialogine kalba ir jos ypatumais, dialoginės kalbos žanrais;
• susipažįstama su buitiniu stiliumi ir jo ypatybėmis;
• mokomasi suvokti pokalbio ir interviu ypatybes, pasirengti dalykiniam pokalbiui;
• susipažįstama su sėkmingos diskusijos taisyklėmis ir mokomasi veiksmingai diskutuoti, vadovauti diskusijai;
• mokomasi nežodinės raiškos ir etiketo reikalavimų;
• gilinami ir plėtojami praktiniai viešojo monologinio ir dialoginio kalbėjimo gebėjimai;
• tobulinamos kalbėjimo strategijos.
Turinio minimumas – su parama parengia ir pasako kalbą. Nereikalaujama vadovauti diskusijai.
Sąsajos su kitais
Eil. Pamokos Mokymosi
Uždaviniai Vertinimas mokomaisiais Pastabos
Nr. tema veiklos
dalykais
1 Sakytinės Aiškinsimės saky- Savarankiš- Siūlytina mokiniams Visi mokomieji

ir rašyti- tinės ir rašytinės kas darbas su patiems objektyviai įsi- dalykai: rašyti-
nės kalbos kalbos ypatumus, tekstu, skir- vertinti, ką prisimena nės ir sakytinės
ypatybės skirtumus ir pana- tingų šaltinių apie sakytinę ir rašytinę kalbos raiška per
šumus. (informacijos) kalbą, ką naujo išmoko skirtingų mo-
Mokysimės supras- analizė, argu- pamokoje. komųjų dalykų
ti minčių plėtotės mentų paieška Svarbu atkreipti moki- pamokas.
įvairovę ir tikslin- ir argumenta- nių dėmesį, kad reikia Istorija, litera-
gai naudotis skir- vimas, darbas nuolatos kritiškai vertinti tūra.
tingais jos būdais. grupėmis. savo žinias ir gebėjimus,
Plėtosime ir ug- neatidėlioti, jei ko nesu-
dysimės sakytinės pranta, aiškintis ir ieškoti
kalbos gebėjimus. pagalbos.
2 Sakytinė Prisiminsime Savarankiš- Vertintinas mokinių Visi mokomieji

kalba: įti- viešosios kalbos kas darbas gebėjimas pamokoje iš- dalykai: įtikini-
kinimas sandarą. su žodiniu moktą medžiagą taikyti mo kalbos per
Aptarsime įtikini- ir nežodiniu praktiškai: atpažinti ir pamokas.
mo technikas, tai- tekstu (televi- analizuoti, drauge pa- Istorija, pilietinis
komas reklamoje. zijos reklama), rengti įtikinimo kalbą. ugdymas.
Nagrinėsime ir informacijos Apibendrinant pamokos
rengsime įtikinimo analizė gru- medžiagą siūlytina deta-
kalbas. pėmis, darbas liai įsivertinti supratimą
grupėmis. apie įtikinimo kalbą, kurį
dar teks plėtoti.

kalbėjimas 3 skyrius
Sąsajos su kitais
Nr. tema veiklos
dalykais
3 Sakytinė Aiškinsimės saky- Savarankiškas Kadangi samprotavimas Istorija, pilietinis

kalba: tinės ir rašytinės darbas su teks- svarbus ir rašytiniams, ugdymas, litera-
samprota- kalbos ypatumus, tu ir darbas ir sakytiniams tekstams, tūra.
vimas skirtumus ir pana- grupėje, dar- mokiniai turėtų aiškiai Taip pat yra
šumus. bas su tekstu suvokti, kas yra sampro- sąsajų su etika,
Plėtosime ir ug- padedamiems tavimas, kokia turėtų būti menais.
dysimės sakytinės mokytojo, samprotavimo kompozi-
kalbos gebėjimus. savarankiška cija ir kt. Patartina skirti
informacijos pakankamai laiko sam-
analizė, sa- protavimui ir jo bruo-
varankiškas žams suvokti.
darbas ir
darbas kon-
sultuojantis su
mokytoju.
4 Dialoginė Aiškinsimės sa- Savarankiškas Vertintina, kaip suvo- Ribų tarp viešo
kalba: kytinės dialoginės darbas su teks- kiamas dialoginis kalbė- ir buitinio kal-
bendri kalbos ypatumus. tu, darbas su jimas, viešas ir buitinis bėjimo paisymas
bruožai Mokysimės skirti tekstu pade- dialogas, svarbiausių per visų dalykų
buitinio stiliaus damiems mo- buitinio stiliaus bruožų pamokas.
ypatybes. kytojo, darbas supratimas.
Plėtosime ir ug- su skirtingais Skatintinas ribų tarp vie-
dysimės sakytinės informacijos šo ir buitinio kalbėjimo
kalbos gebėjimus. šaltiniais, dia- suvokimas ir jų paisymas.
logų analizė.
5 Dialoginė Aiškinsimės sa- Savarankiš- Interviu ir pokalbio ypa- Visi mokomieji

kalba: kytinės dialoginės kas darbas su tybių ir situacijos suvo- dalykai. Etika.
pokalbis kalbos – pokalbio tekstu, darbas kimas, mandagumo ir
ir interviu ir interviu – ypa- su tekstais sekos taisyklių paisymas.
(I) tumus. padedamiems Svarbus ne formalus, bet
Susipažinsime su mokytojo, in- kiekvieno mokinio gebė-
sėkmingo pokalbio formacijos ir jimų vertinimas.
taisyklėmis. tekstų analizė,
Plėtosime ir ug- savarankiškas
dysimės sakytinės darbas ir dar-
kalbos gebėjimus. bas grupėmis.
6 Dialoginė Aiškinsimės sa- Individualus Vertintinas mokinių Visi mokomieji

kalba: kytinės dialoginės teksto ana- gebėjimas pasirengti ir dalykai.
pokalbis kalbos – pokalbio lizavimas ir veiksmingai dalyvauti
ir interviu ir interviu – ypa- padedamiems pokalbiuose ir (ar) in-
(II) tumus. mokytojo, dar- terviu. Svarbu aptarti
Sužinosime, kaip bas grupėmis. sunkumus ir paskatinti
pasirengti pokal- mokinius mokytis klausti
biui. ir atsakyti, gerbti pašne-
Plėtosime ir ug- kovą.
dysimės sakytinės
kalbos gebėjimus.

Sąsajos su kitais
Nr. tema veiklos
dalykais
7 Diskusija Aiškinsimės sa- Darbas su Vertintinas gebėjimas Pilietinis ugdy-

kytinės dialoginės tekstu: in- aktyviai ir veiksmingai mas, etika, tikyba.
kalbos – diskusi- dividualus dalyvauti diskusijoje, Visi mokomieji
jos – ypatumus. ir aptarimas pasirinkti argumentus, dalykai.
Mokysimės sėk grupėmis, pastebėti kitų nuomones,
mingos diskusijos teksto analizė vadovauti diskusijai.
taisyklių. padedamiems
Plėtosime ir ug- mokytojo,
dysimės sakytinės informacijos
kalbos gebėjimus. analizavimas,
apibendrini-
mas ir argu-
mentų paieška,
diskusija.
8 Nežodinės Susipažinsime su Darbas su Siūlytina mokiniams leis- Visi mokomieji

raiškos nežodinės raiškos tekstu: inti patiems įvertinti savo ir dalykai.
priemonės priemonėmis. dividualus klasės draugų gebėjimus
ir etiketas Išsiaiškinsime ir aptarimas suvokti kūno kalbos žen-
grįžtamojo ryšio grupėmis, klus, atitinkamai valdyti
svarbą. informacijos kūno kalbos ženklus.
Aptarsime kai ku- analizė.
riuos kalbos etike-
to reikalavimus.
Plėtosime ir gi-
linsime sakytinės
kalbos gebėjimus.

1 pamoka. Sakytinės ir rašytinės kalbos ypatybės
1.1. Aptarti įvairaus pobūdžio sakytinių tekstų pagrindinę mintį, keliamas problemas, reiškiamus požiūrius,
pateikiamus argumentus.
1.5.1. Pasirinkti būdus ir priemones, padedančius adresatui geriau suvokti informaciją.
1.10.2. Naudotis tekstų tipų modeliais (pasakojimo, aprašymo, samprotavimo (argumentavimo, aiškinimo))
komponuojant kalbą.
Įžanginėje pamokos dalyje mokiniams siūloma prisiminti sakytinės ir rašytinės kalbos panašumus ir skirtu-
mus. Kad tai padaryti būtų paprasčiau, lengviau būtų struktūruoti mokinių žinojimą, siūloma panagrinėti prof.
Rimanto Želvio sudarytą sakytinės ir rašytinės kalbos gretinimo lentelę ir atsakyti į klausimus. Net jaunesni
mokiniai lengviau įsimena ir suvokia bet kurią medžiagą, kai ką nors gretina, ieško skirtumų, sudėtingiau – kai
reikia ieškoti panašumų, todėl šią užduotį vertėtų atidžiai atlikti.

Sakytinės ir rašytinės kalbos atmainų skirtumai:
• spontaniškos sakytinės kalbos ypatybės:
• kalbėjimą papildo kūno kalba, balso raiška;
• paprastai skiriasi kalbėjimo ir rašymo tikslai.
• Sakytinės ir rašytinės kalbos bendrumai:
• teksto tipai (pasakojimas, aprašymas, samprotavimas);
• minčių perteikimo ir plėtojimo būdai (informavimas, aiškinimas, argumentavimas, konstatavimas, ko-
mentavimas, interpretavimas, konkretinimas, vertinimas, apibendrinimas).

1. 1 tekstas yra rašytinės kalbos pavyzdys (grožinis tekstas), aprašymas. Galimi argumentai: mintys plėtojamos
nuosekliai, aiškios sakinių ribos, viskas aprašoma detaliai, kalba ištobulinta...
2 tekstas yra sakytinės kalbos pavyzdys, pasakojimas. Galimi argumentai: nepilni sakiniai, mintys nėra pa-
kankamai nuoseklios, eliptiniai sakiniai, nutylėjimai, pertarai...
3 tekstas yra sakytinės kalbos pavyzdys (pokalbis), samprotavimas. Galimi argumentai: mintis plėtojama
nenuosekliai, nes nukrypstama dėl pašnekovo, yra nepilnų sakinių, pokalbis...
Šią užduotį galima papildyti ir paprašyti mokinių, kad remdamiesi pateiktais tekstais rastų minčių perteikimo
atmainų ir plėtojimo būdų pavyzdžių. Ypač aukštesnio pasiekimų lygmens mokiniai tą galėtų padaryti.
2*. 1 teksto tipas – pasakojimas, 2 – samprotavimas, 3 – aprašymas.
3.1. Recenzija. Pristatomas ir vertinamas kino filmas, aptariama jo siužetinė linija, ypatybės, personažai, konf-
liktai ir kt. Išsakoma nuomonė, pateikiama argumentų.
3.2. Vyrauja pasakojimas.

3.3. Nagrinėjant minčių dėstymo nuoseklumą atkreiptinas dėmesys, kaip kelis kartus plėtojant kitą mintį grįžtama
tiesiogiai ar netiesiogiai prie ankstesnės minties, nes ir ankstesnioji mintis, ir jos iliustracijos buvo neatsitik-
tinės. Pavyzdžiui, režisierius apibūdinamas lakoniškai, bet akcentuojamas karas jo vaikystėje, apie vaikystę ir
kitokį smurtą kuriamas filmas...
Mokiniams siūlytina patiems objektyviai įsivertinti tai, ką jie prisimena apie sakytinę ir rašytinę kalbą, ką
naujo išmoko per pamoką.
Svarbu atkreipti mokinių dėmesį, kad reikia nuolatos kritiškai vertinti savo žinias ir gebėjimus. Neatidėlioti,
jeigu ko nors nesupranta, aiškintis ir ieškoti pagalbos.

2. Karnegis D. Kaip išsiugdyti pasitikėjimą savimi ir vieša kalba paveikti žmones. Vilnius: Lietuvos informacijos institutas, 1992.

Kalbėjimo skyriaus 1 užduotis (p. 12) skiriama minčių perteikimo ir plėtojimo būdų suvokimo įtvirtinimui.
Šios užduoties 1.1 dalį galima atlikti grupėmis, taip būtų ugdomi bendradarbiavimo gebėjimai, taupomas laikas.
Refleksija

2 pamoka. Sakytinė kalba: įtikinimas

1.1. Nurodyti autoriaus tikslus (informuoti, sudominti, įtikinti). Atpažinti paslėptus autoriaus tikslus.
1.5.3. Išdėstyti teiginius laikantis priežasties ir pasekmės ryšio, teminės tvarkos.
1.7.2. Skirti teiginius, argumentus, kontrargumentus, pavyzdžius. Skirti argumentų tipus.
1.7.3. Siekiant įtikinti vartoti įvairias retorines figūras (klausimus, sušukimus, pakartojimus, laipsniavimą, in-
versiją), ironiją, įasmeninimus, emociškai nuspalvintus žodžius.
Įvadinėje pamokos dalyje siekiant sužadinti mokinių aktyvumą, prisiminti praeitų metų kursą ir įtvirtinti
žinias bei gebėjimus, siūloma išnagrinėti vieną geriausių Lietuvos rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus iškilmingų
kalbų. Kad mokiniai daugiau prisimintų ir pakartotų, šią užduotį galima atlikti grupėmis, o tada aptarti, palyginti
grupių parengtus atsakymus. Atliekant šią užduotį būtų pakartota gana daug medžiagos ir įtvirtinti gebėjimai,
todėl mokiniams labai naudinga ją atlikti.
• Viešosios kalbos įtaigumas.

• Retorikos technikos arba būdai:
• gramatinės (paralelizmas, kartojimai, kontrastas, antitezė, trigubinimas, vardijimas, asmens pasirinkimas
(mes ar jūs), klausimai (tiesioginiai ir retoriniai), dialoginio kalbėjimo imitavimas);
• leksinės (emocinė leksika, hiperbolė, metafora, metonimija, palyginimas, analogija);
• garsinės (garsumas, ritmiškumas, aliteracija, asonansas, ritmas);
• naujosios „pasiskolintos“ technikos (asmeniniai pavyzdžiai, anekdotai, taiklios citatos ir kt.).
• Sakinių ilgis taip pat kuria efektus.
• Penki įtikinantys reklamos žingsniai.
• Įtikinimo kalba – viešoji, gerai apgalvota, atitinkamos sandaros kalba, sakoma taikant tam tikrus įtikinimo
būdus.

1. Siekiant kuo didesnio efekto, prieš atliekant šią užduotį pravartu ne tik pasiskirstyti keliomis grupėmis, kad
būtų aptarta kuo daugiau pavyzdžių, pasidalyta įspūdžiais, bet ir pagalvoti, kurias televizijos reklamas (o gal
net interneto audiovizualines reklamas) pasirinkti aptarti. Patartina pasirinkti visiems gerai žinomas, gal net
įkyrias ar kažkada tikrai įspūdį padariusias reklamas.
Beje, užduotį pabaigti, t. y. parengti individualų ar grupės pristatymą pagal pateiktus klausimus, galima
skirti ir namuose, o kitą pamoką surengti pristatymų aptarimą ar diskusiją.
Galimas ir dar vienas šios užduoties panaudojimo variantas, ypač skirtinas gabesniems mokiniams. Pasiūlykite
mokiniams sukurti reklamą, ją rengiant remtis užduoties klausimais kaip orientyrais, į ką reikia atkreipti
dėmesį. Tai galėtų būti net ilgalaikio projekto užduotis. Tikrai bus įdomu ir linksma. O jei dar sugalvosite
reklamuoti pačius neįtikinamiausius dalykus...
2. Antroji kūrybinė užduotis labiau susijusi su konkrečiu mokyklos gyvenimu. Ji reikalauja nė kiek ne men-
kesnio išmanymo ir labai vertinga ugdantis gebėjimus sakyti viešąją įtikinimo kalbą. Kai atlikdami užduotį
mokiniai pristatys parengtas įtikinimo kalbas, svarbu, kad kiti būtų geri klausytojai ir pasistengtų objektyviai
įvertinti draugų darbą. Kriterijai gali būti ne tik numatytieji 2.5 užduotyje. Pasirenkite kelis „savo“ kriterijus,
pavyzdžiui, „kiečiausia“ įtikinimo kalba, išradingiausia kalba ir pan. Mokiniai ne tik atidžiau klausysis, bet
ir stengsis laimėti.
Vertintinas mokinių gebėjimas pamokoje išmoktą medžiagą taikyti praktiškai: atpažinti ir analizuoti, drauge
parengti įtikinimo kalbą. Apibendrinant pamokos medžiagą siūlytina detaliai įsivertinti supratimą apie įtikinimo
kalbą, kurį dar teks plėtoti.


3 užduotis (p. 13) kaip tik labai derėtų šios pamokos gebėjimams įtvirtinti, tačiau ją galima atlikti ir per
kitas pamokas, nes darbo ir gebėjimo ugdymo užduočių šioje pamokoje daug. Jei nuspręsite atidėti, ji neblogai
derės ir prie 3 pamokos medžiagos.
Refleksija

3 pamoka. Sakytinė kalba: samprotavimas

1.7.1. Laikytis samprotaujamojo teksto struktūros reikalavimų: tezė, argumentai, kontrargumentai, išvada.
Įžanginėje pamokos dalyje pateikiamo teksto aptarimo užduotys padės ne tik pakartoti su mokiniais praeitos
pamokos medžiagą ir įtvirtinti gebėjimus, bet ir sklandžiau pereiti prie naujos pamokos temos. Be to, tekstas
aktualus ir supažindina su reklamos juodosiomis technologijomis, kurios vis dažniau mus pasiekia ar net mes
joms pasiduodame.
• Samprotauti – tai savarankiškai spręsti, teigti, argumentuoti, aiškinti, vertinti, polemizuoti, kurti prielaidas
ir iš jų daryti išvadą.
• Sudėtingiausias teksto tipas, kuriame susilieja įvairūs minčių plėtojimo būdai.
• Rašytiniai samprotavimo tekstai labai griežtos sandaros (pagrindinės minties plėtotė, teiginių logiškas
išdėstymas, griežtos sandaros pastraipos, apibendrinanti pabaiga).
• Sakytinis samprotavimo tekstas ne toks griežtas, bet ir čia būtinas logiškumas, nuoseklumas, nuoširdumas

ir kalbos vartosenos bendrumas (susikalbėjimas).
• Samprotauti – žinoti faktus ir turėti nuomonę.
• Faktai – objektyvūs duomenys.
• Nuomonė – subjektyvi, grįsta įsitikinimais.
• Samprotavimo schema: nuomonė → pagrindimas → kelios priešingos nuomonės → apibendrinimas /
išvada / jausmai.
• Argumentų tipai: racionalūs, emociniai, faktiniai.

1. Ši užduotis svarbi ugdytis praktinius gebėjimus ir bendrą supratimą apie samprotavimą. Abu tekstai labai
skirtingi: pirmasis emocingas, tikrai primena sakytinį tekstą, naudojami emociniai argumentai; antrasis –
racionalus, įtaigus savo logika, parinkti įvairūs racionalūs ir faktiniai argumentai. Tekstų lyginimas mo-
kiniams turėtų padėti suvokti argumentų ir paties argumentavimo skirtumus.
1.3. Abu tekstai yra samprotavimai. Pirmasis tekstas sukomponuotas beveik taisyklingai pagal tradicinę sam-
protavimo schemą: nuomonė (visiems atrodė lengvabūdė) → pagrindimas (blondinė, graži, tokia genetika)
→ kitos nuomonės (bendrakursio mestelėta frazė) → išvada ir emocijos (po trisdešimties ėmė vertinti savo
grožį, džiaugiasi gyvenimu). Antrasis tekstas – kiek kitaip suręstas samprotavimas. Nuomonė (internetas
atgaivino folklorą) → pagrindimas (į el. pašto dėžutę siuntinėjami įvairūs anekdotai ir pan., neturi auto-
rystės, jie gyvi – kol siuntinėjami, primena folklorą) → priešinga nuomonė (netiesiogiai polemizuojama,
ar tie siuntinukai yra folkloras, taip šiuolaikinė kultūra archaizuojama, performuojama) → apibendrinimas
ir išvada (vaizdinė kūryba tapo folkloru, bet egzistuoja pagal žodinės kūrybos taisykles).
1.4. Atliekant šią užduotį pravartu pasiskirstyti grupėmis, kad detaliau būtų išnagrinėti abu tekstai, o paskui
grupės galėtų pristatyti savo atradimus. Nereikėtų reikalauti, kad mokiniai atmintinai žinotų technikas,
galima priminti, kad vadovėlio p. 182–183 pateiktas technikų sąrašas su paaiškinimais ir pavyzdžiais.
2. Šios užduoties teksto apimties pavyzdžiai gali būti ir 1 užduotyje nagrinėti tekstai: klaidinga manyti, kad
samprotavimas turi būti ilgas. Priešingai, labiau struktūruotas, aiškus, logiškai suręstas samprotavimas
dažnai yra įtaigesnis už „pilstymą iš tuščio į kiaurą“.
Patarkite, kad mokiniai rengdamiesi samprotavimui remtųsi pateikta schema tol, kol išmoks aiškiai struk-
tūruoti tekstus ir be schemų.
Kadangi samprotavimas svarbus ir rašytiniams, ir sakytiniams tekstams, mokiniai turėtų aiškiai suvokti, kas
yra samprotavimas, kokia turėtų būti samprotavimo kompozicija ir kt. Patartina skirti pakankamai laiko sam-
protavimui ir jo požymiams suvokti.

4. Pečiulis Ž. Efektyvi komunikacija. Vilnius: Versus Aureus, 2004

Jei skyriaus „Kalbėjimas“ 2 pamokoje 3 užduoties (p. 13) neatlikote, ją tiktų atlikti per šią pamoką, nes
užduotis skirta įtvirtinti pastarųjų dviejų pamokų gebėjimus.
Galima atlikti ir skyriaus „Kalbėjimas“ 2 užduotį (p. 12) arba ja apibendrinti kelių pamokų žinias ir gebėjimus –
skirti kaip savarankišką darbą. Jei taip padarysite, galite nukelti nors ir į skyriaus ketvirtos pamokos pradžią.

Refleksija

4 pamoka. Dialoginė kalba: bendri bruožai

11.8.1. Suprasti, ko reikia, kad bendravimas vyktų sėkmingai.
1.8.2. Žinoti dalykinio ir privataus pokalbio skirtumus.
Įžanginė pamokos dalis trumpa, tačiau svarbi pakartoti ir įtvirtinti ne tik praeitos pamokos medžiagą ir ge-
bėjimus. Prof. Reginos Koženiauskienės patarimai ir jų aptarimas – puiki įžanga į naują temą. Šiuos patarimus
galima paversti plakatu ir pakabinti klasėje visiems matomoje vietoje – jie pravers ne tik dešimtokams, bet ir
kitų klasių mokiniams primindami, kaip reikia samprotauti, kad būtų suprasti ir išgirsti.
• Dialoginė kalba dažnai siejama su spontaniškumu.

• Dialoginei kalbai įtakos daro kontekstas: situacija ir aplinka, kalbėtojo ir pašnekovo asmenybė, statusas,
kalbos tema, tikslas.
• Neoficialus pokalbis – buitinis (šnekamasis) funkcinis stilius.
• Būdingos ypatybės: neoficialumas, dialogiškumas, situaciškumas.
• Būdingiausios kalbos priemonės – leksinė ir sintaksinė frazeologija.
• Bruožai: nenorminė gramatika, laisvas žodynas, daug laiko ir vietos nuorodų, nenorminės ar eliptinės
frazės, teksto seka dažnai nenuosekli.
• Nesklandumai: pertarai, pauzių garsai, tylos pauzės, pradžios padvigubinimai.
• Dialoginės kalbos žanrai (rūšys): pokalbis, interviu, diskusija.
• Dalykinis pokalbis: klausimai → argumentuoti atsakymai.
• Interviu: klausimai → atsakymai → apibendrinimas.
• Diskusija – kelių ar keliolikos lygiaverčių pašnekovų siekis ką aptarti, pasidalyti mintimis.

1. Ši užduotis padės apibendrinti kelių pamokų medžiagą ir gebėjimus.
• Parengta iš anksto viešoji informacinė kalba, galimi intarpai – gerai parengta improvizacija.
• Viešoji įtikinimo arba informacinė kalba.
• Parengta improvizacija.
• Parengtas ir apgalvotas interviu, galimas spontaniškumas. Dažniausiai – spontaniškas neoficialus arba
oficialus dialogas.
• Spontaniškas kalbėjimas su parengtos improvizacijos intarpais.
• Parengti interviu, parengtos improvizacijos, galimas spontaniškumas.
2. Užduoties pradžioje pateikta informacija apie dialogo dalyvio funkcijas nėra būtina atsiminti, ji iliustruoja
funkcijų, t. y. ir dialogų paskirčių, įvairovę.
1 tekstas yra pokalbis, kai vienos pašnekovės kalbos funkcija iš bendravimo funkcijos kinta į fatinę (kodėl?),
kito pašnekovo – informacinė.
2 tekstas yra ištrauka iš diskusijos, tipiškas pokalbis, kai pašnekovų tikslas – bendravimas, bet yra ir daugiau
funkcijų: informacinė, fatinė, susitarimo elementai.
Vertintina, kaip suvokiamas dialoginis kalbėjimas, viešas ir buitinis dialogas, svarbiausių buitinio stiliaus
bruožų supratimas. Skatintinas ribų tarp viešo ir buitinio kalbėjimo suvokimas ir jų paisymas.


Pamokos pradžioje galima skirti skyriaus „Kalbėjimas“ 2 užduotį atlikti savarankiškai, jei ji nebuvo skirta
per 3 pamoką.
Refleksija

5 pamoka. Dialoginė kalba: pokalbis ir interviu (I)

1.8.3. Aptarti pagrindinius interviu aspektus (klausimų formulavimą, bendravimo etiką, apibendrinimą).
1.8.4. Laikytis pokalbio, diskusijos etiketo taisyklių.
Pasiūlytas skaityti ir nagrinėti įžanginėje pamokos dalyje tekstas trumputis, bet mokiniams aktualus. Tai
turėtų sužadinti mokinių norą kalbėti, diskutuoti, o to kaip tik ir siekiama. Be to, šio teksto turinio aptarimas
yra sklandus perėjimas prie naujos pamokos medžiagos.
• Sėkmingas pokalbis vyksta tik tuomet, jei pašnekovai laikosi bendradarbiavimo principo.
• Šis principas turi keturias sėkmės taisykles: kiekybės, svarbumo, elgesio ir kokybės.
• Pašnekovų statuso (vaidmens) įtaka pokalbio sėkmingumui.
• Statuso paisymo taisyklės:
• vartojamos tinkamos kreipinių formos;
• paisoma socialinio konteksto;
• laikomasi formalumo laipsnio pagal aplinkybes;
• paisoma bendravimo papročių;
• suvokiami kalbos posūkiai ir jų paisoma.
• Tradicinė pokalbio pradžios seka: pasisveikinimas, prisistatymas ir mandagumo frazė.
• Pabaigos seka: apibendrinimas klausiant ar pasitikslinant, susitarimas dėl tolesnių veiksmų ar susitikimų,
padėkojimas, atsisveikinimas.
• Pašnekovų kalbėjimo eiliškumas.
• Pokalbio tema.
• Žodiniai ir nežodiniai ženklai pokalbyje.
• Prieš pradedant užduotis galima mokiniams pasiūlyti apibūdinti p. 90 esančią iliustraciją:
• kokios emocijos atsispindi merginos veide?
• kaip reaguotumėte pokalbio metu, jei išvystumėte tokius nežodinius ženklus?

1.1. Užduotis apie sporto komentatorius nesudėtinga, tad greitai įveikiama, svarbu tik, kad mokiniai turėtų
galimybę naudotis internetu.
1.2. Prieš atliekant šią užduotį pravartu pakartoti praeitos pamokos medžiagą – buitinio stiliaus bruožus (p. 84).
1.3. Mokiniai nesunkiai analizuos pasirinktą laidą, ypač kurį nors televizijos pokalbių šou. Tokias laidas patar-
tina rinktis silpnesniems mokiniams. Kitiems pasiūlykite pasirinkti kurią nors iš kultūros laidų, kad būtų
galima panagrinėti ir turinį.
3.1. Visiškai nereikšminga tampa nežodinė raiška. Tačiau, sakykim, bendraujant internetu ar SMS žinutėmis
telefonu, nežodinės raiškos priemonės yra pakeičiamos šypsenėlėmis ar kitais ženklais, reiškiančiais emo-
cijas: J L : P ir kt.
3.2. Gerokai reikšmingesnės tampa visos priemonės, kurios padeda palaikyti pokalbį ir atskleisti reakcijas:
pertarai, pauzių garsai, trumpos frazės palaikyti pokalbiui, žodžiais išsakomos emocijos (baisu, negali būti,
nuostabu ir kt.).
3.3. Būtina laikytis mandagumo taisyklių ir tradicinės pokalbio pradžios ir pabaigos formulių: pasisveikinti,
prisistatyti, paklausti, ar pašnekovas gali kalbėti (nėra užsiėmęs skubiu reikalu), pakalbėjus padėkoti ir
atsisveikinti.
Interviu ir pokalbio ypatybių ir situacijos suvokimas, mandagumo ir sekos taisyklių paisymas.
Svarbus ne formalus, bet kiekvieno mokinio gebėjimų vertinimas.
Mokinių sugalvotas ir parengtas schemas galima eksponuoti, tai būtų naudinga visiems mokiniams, ne tik
dešimtokams.

Refleksija

6 pamoka. Dialoginė kalba: pokalbis ir interviu (II)

1.1.1. Skirti atvirus ir paslėptus kalbėtojo tikslus.
Įvadinėje pamokos dalyje toliau susipažįstant su dialoginės kalbos subtilybėmis ir nagrinėjant pokalbio ir
interviu ypatybes mokiniams pasiūlyta aptarti elementariausias pokalbių frazių poras, be kurių sunku įsivaizduoti
susikalbėjimą, t. y. pokalbio funkcionalumą. Plėtojant šią veiklą galima paprašyti mokinių sugalvoti kelis trumpus
pokalbius, o tada paanalizuoti, ar tuose pokalbiuose buvo paisyta frazių porų, ar jos buvo nuoseklios, ar ne; ar
pokalbis buvo konstruktyvus ir pan. Tokia išsami pokalbio analizė gali padėti mokiniams ugdyti pastabumą ir
atidumą, kuris reikalingas atsakinėjant į klausimus, t. y. ir per egzaminą. Juk klausimai ir atsakymai – taip pat
pokalbis ar interviu, tik vykdomas raštu.
• Dalykinis pokalbis ir oficialus interviu.

• Pokalbiai pagal pasirengimo laipsnį: spontaniški, pasirengti iš vienos pusės, pasirengti iš abiejų pusių.
• Interviu – viešumai skirtas pokalbis. Ką atsimenate iš praeitų metų?
• Dalykinis pokalbis – (paprastai) pokalbis akis į akį, kai viena pusė daugiau klausinėja, o kita atsakinėja,
vaidmenimis keičiamasi itin retai.
• Dažniausi dalykiniai pokalbiai – dėl darbo ir egzaminai.
• Dalykiniame pokalbyje skiriasi dalyvių tikslai, statusai, vaidmuo...
• Kodėl dalykiniam pokalbiui ar interviu būtina rengtis?
• Patarimai prieš dalykinį pokalbį: būtina pasirengti, įvertinti būsimą pašnekovą, apgalvoti prisistatymą, būti
iš anksto nusiteikusiam.
• Kurie iš Žyginto Pečiulio patarimų, kaip elgtis per darbo pokalbį, atrodo reikšmingiausi ir kodėl? Kurie
priešingai – nereikšmingi ir kodėl?

1. Šią užduotį mokiniai turėtų atlikti gana greitai, jei kiekviena grupė nagrinės po vieną situaciją. Paskui
patartina visų situacijų galimus sutrikimus pristatyti. Prieš pristatymą skirkite kiekvienai grupei po re-
cenzuojančią grupę, kuri ne tik akylai stebės, kaip sekasi pristatymas, bet ir papildys, jei prireiks.
2.1. Prieš skiriant užduotį svarbu užtikrinti, kad klasėje būtų galimybė naudotis internetu, nes mokiniams
reikės ieškoti pokalbio įrašų. Galima pokalbį įrašyti iš anksto (pavyzdžiui, iš interneto), pademonstruoti
įrašą visiems ir pasiskirsčius grupėmis aptarti. Jei mokinių klasėje daug ir nebus galimybės išklausyti visų
grupių aptarimų, siūlytina įrašą išklausyti bendrai.

3. Užduoties įvestyje pateikiami klausimų apibūdinimai svarbūs ne tik šios pamokos temai. Patartina prieš
atliekant užduotį išsamiai aptarti įvestį – ji labai reikšminga mokiniams ir per visus kontrolinius vertini-
mus, ir per egzaminus, vykstančius tiek žodžiu, tiek raštu.
Kai mokiniai pasakos situacijas atlikdami 3.1–3.3 užduotis, labai pravartu įsitraukti į jų pasakojimus, pri-
siminti ir papasakoti mokiniams situacijų iš egzaminų, kad pirmą kartą laikydami PUPP jie būtų kiek
įmanoma labiau psichologiškai pasirengę ir įsivaizduotų galimas netikėtas situacijas.
Vertintinas mokinių gebėjimas pasirengti ir veiksmingai dalyvauti pokalbiuose ir (ar) interviu. Svarbu aptarti
sunkumus ir paskatinti mokinius mokytis klausti ir atsakyti, gerbti pašnekovą.

Refleksija

7 pamoka. Diskusija
1.1.1. Skirti atvirus ir paslėptus kalbėtojo tikslus.
1.8. Dalyvaujant įvairaus pobūdžio diskusijose efektyviai klausytis, klausti, atsakyti, kelti problemas, svarstyti,
argumentuoti, prieštarauti, vertinti, apibendrinti.
Tęsiant dialoginės kalbos analizę, gilinant pokalbio ir interviu suvokimą įvadinėje pamokos dalyje pateikia-
mas interviu su kunigu Juliumi Sasnausku. Šis interviu padės ne tik įtvirtinti interviu suvokimą, bet ir pagilins
dialoginės kalbos ir teksto apskritai analizavimo gebėjimus. Užduotis galima pasiūlyti mokiniams atlikti ir raš-
tu individualiai, ir žodžiu grupėmis. Tekstas ir klausimai, susiję su interviu analize, nėra paprasti. Tai reikėtų
įvertinti, jei klasėje yra nemažai mokinių, kurių gebėjimų lygmuo vidutinis, mažesnis už vidutinį ar net žemas,
ir įsitikinti, kad pastarosios mokinių grupės suprato užduotis ir gebėjo jas atlikti.
• Diskusija – sudėtingiausias iš dialoginės kalbos žanrų.

• Sėkmingos diskusijos taisyklės: žinoti temą, nagrinėti problemą, turėti nuomonę ir galėti ją paremti, turėti
argumentų ir žinoti kontrargumentus.
• Tolerancija ir diskusijos kultūra.
• Nuo diskusijos vadovo (ar vedėjo) priklauso diskusijos sklandumas.
• Vedėjas: pasako įžanginį žodį, įvardija temą ar nagrinėjamą problemą, suteikia žodį dalyviams, pasitikslina
teiginius, apibendrina diskusiją, jei reikia – drausmina.
• Susitarimai prieš diskusiją (laikas, kalbėjimo eiliškumas, idėjų užsirašymas ir kt.).

• Geras vedėjas: dėmesingas, svetingas, konstruktyviai mąsto, lankstus, pastabus, rūpestingas.

1. Labai svarbu, kad diskusija įvyktų kuo sklandžiau, laikantis visų taisyklių. Todėl būtina atidžiai pasiskirstyti
į nedideles grupes, kad spėtumėte sekti, kaip kiekvienai sekasi. Jei klasėje yra tik pora galimų sėkmingų dis-
kusijos vadovų, sudarykite tik dvi grupes. Medžiagos pasirengti diskusijai apie skaitymą ir skaitymo perspek-
tyvas yra pakankamai daug, o mokiniams dar reikia visa tai perskaityti, susidėlioti teiginius, rasti argumentų
jiems pagrįsti, sugalvoti galimų kontrargumentų ir kt. Padėkite grupėms susiformuluoti temą ir problemą
(problemas). Kad diskusija tikrai vyktų sklandžiai, galite paskirti diskusijos vadovo pavaduotoją, kuris padėtų
diskusijos vadovui organizuoti diskusiją (stebėtų norinčių kalbėti eiliškumą, pasižymėtų pagrindinius teiginius
ir pan.).

Jei manysite, kad diskusijos vyko sklandžiai, galite paprašyti, kad grupės pristatytų savo diskusijos išvadas
(apibendrintą informaciją apie diskusiją). Pristatyti galėtų vadovo pavaduotojas. Galbūt po pristatymų kils
dar vien diskusija?
Atkreiptinas dėmesys, kad vadovauti diskusijai nereikėtų skirti žemų pasiekimų mokinių, nes jiems bus per
sudėtinga, ir to nereikalauja programos.
Vertintinas gebėjimas aktyviai ir veiksmingai dalyvauti diskusijoje, pasirinkti argumentus, pastebėti kitų nuo-
mones, vadovauti diskusijai.
Siūlytina šįkart atidžiai įvertinti, ar mokiniai objektyviai įsivertino gebėjimą dalyvauti diskusijoje pagal visas
taisykles, nes šis gebėjimas susiformuoja labai negreitai, tad įsivertinimas ir mokytojo komentaras gali paska-
tinti tobulėti.


Jei pamokoje liktų laiko, galima atlikti skyriaus „Kalbėjimas“ 4 užduotį (p. 14). Tačiau jei laiko neliko – ji
puikiai tiks apibendrinti nemažai šio skyriaus medžiagos ir įtvirtinti ugdytus gebėjimus (8 skyriaus pamokoje).
Refleksija

8 pamoka. Nežodinės raiškos priemonės ir etiketas

1.2.4. Atpažinti kalbėjimo toną (iškilmingas, neutralus, humoristinis, ironiškas, kandus), neutralią ir emociškai
nuspalvintą leksiką, retorinius klausimus, sušukimus, pakartojimus. Paaiškinti jų paskirtį.
1.2.5. Aptarti, ar tikslingai kalbėtojas naudojasi nežodinėmis priemonėmis: žvilgsniu, gestais, mimika, kūno
laikysena.
1.8. Dalyvaujant įvairaus pobūdžio diskusijose efektyviai klausytis, klausti, atsakyti, kelti problemas, svarstyti,
argumentuoti, prieštarauti, vertinti, apibendrinti.
Paskutinės skyriaus pamokos įvadinėje dalyje nagrinėjamos nežodinės raiškos priemonės. Jei per praeitą pa-
moką mokiniai neatliko 4 užduoties iš papildomų užduočių sąsiuvinio, ji puikiai tiks pamokos pradžioje prieš
įvadinę dalį. Galėsite remtis gyvos diskusijos pavyzdžiais aptardami nežodinės raiškos ženklus.
• Nežodiniai ženklai kartais gali pakeisti žodžius.

• Kalbos efektai padeda pritraukti pašnekovų dėmesį:
• kito stiliaus žodžiai ar frazės;
• ekspresyvus kalbėjimas;
• „stebuklingos“ ir mandagumo frazės;
• tarties žaismė;
• kalbos artistiškumas.
• Žodinės ir nežodinės raiškos tikslas – pasiekti pašnekovą, užmegzti su juo grįžtamąjį ryšį.
• Etiketas – elgesio taisyklės arba viešosios laikysenos ir manierų visuma.
• Klausti mandagiai, atsakyti – aiškiai, tiesiai, negražbyliauti.
• Komplimentas – pagiriamieji žodžiai, norint suteikti malonumo.

1.1. Mokiniai turėtų nesunkiai atlikti šią užduotį, juolab kad pateikiamos gestų reikšmės. Tačiau ją galima
išplėsti – paprašykite, kad mokiniai įvertintų, ar visi gestai visuomet dera, kada kurių ženklų nederėtų
rodyti, kaip tuomet elgtis.
1.2. Šią užduotį mokiniams gali sektis atlikti sunkiau. Ją galima atlikti poromis. Jei mokiniai įvertino gestų
„mandagumo“ lygį, tegul pabando palyginti, kuris iš alternatyvių ženklų kurioje situacijoje dera labiau,
kurioje – mažiau.
2. Ši užduotis mokiniams gali būti kaip linksmos varžybos – kuris įtikinamiau intonuos vienus ar kitus
žodžius.
3. Šią užduotį taip pat galima atlikti nuotaikingai. Pasiūlykite ir kitą variantą: tegul tą patį atlieka su kuria
greitakalbe, tik užrašykite ją lentoje. Bus proga priminti taisyklingos, aiškios tarties reikalavimą, kad pa-
šnekovas suprastų.

4. Šiose keturiose nuotraukose tikrai nesunkiai atspėjamos emocijos. Tačiau mokiniams visuomet labai patinka
nagrinėti natūralias situacijas: panagrinėkite kelias spaudoje publikuotas žinomų žmonių (kultūros veikėjų,
politikų ar kt.) nuotraukas. Padėkite mokiniams suprasti ir daugiau kūno kalbos, kartais išduodančios
melą, jaudulį ar kitas emocijas, kurias stengiamasi nuslėpti, detalių.
Siūlytina mokiniams leisti patiems įvertinti savo ir klasės draugų gebėjimus suvokti kūno kalbos ženklus,
atitinkamai valdyti kūno kalbos ženklus.

5. Pease A. ir B. Kūno kalbos vadovas. Vilnius: Alma littera, 2012.
7. Želvys R. Bendravimo psichologija. Vilnius: Margi raštai, 2007.

Jei mokiniai neatliko skyriaus „Kalbėjimas“ 4 užduoties (p. 14) per praeitą pamoką, ji puikiai tiks šiai pamokai.
Refleksija

4 skyrius. Kirčiavimas
Trumpalaikis planas
Pagrindinis skyriaus tikslas – padėti mokiniams suvokti taisyklingo kirčiavimo svarbą viešajam kalbėjimui,
skatinti savarankiškai ugdytis taisyklingo kirčiavimo gebėjimus ir naudotis įvairiais informacijos šaltiniais.
Siekiant nurodyto tikslo gilinamos žinios apie veiksmažodžių ir jų išvestinių formų, nekaitomųjų kalbos
dalių kirčiavimą, ugdomi svarbiausių kirčiavimo taisyklių taikymo įgūdžiai, mokomasi vertinti savo ir draugų
kirčiavimą, suvokti taisyklingo kirčiavimo svarbą ir naudotis pagalbinėmis priemonėmis. Mokymasis sietinas
su viešuoju kalbėjimu, kad mokiniai įgytas žinias taikytų praktiškai, įvertintų savo gebėjimus ir numatytų jų
tobulinimo kryptis.
Skyriaus „Kirčiavimas“ veiklų turinio apimtis:
• mokomasi kaitomųjų kalbos dalių (veiksmažodžio ir jo išvestinių formų, prieveiksmių) kirčiavimo;
• mokomasi nekaitomųjų kalbos dalių kirčiavimo;
• mokomasi neaiškius kirčiavimo atvejus pasitikrinti kirčiavimo žodynuose ir kituose šaltiniuose;
• mokomasi padedamiems mokytojo pastebėti kirčiavimo klaidas, suvokti jų atsiradimo priežastis ir šių
klaidų vengti.
Sąsajos su kitais
Eil. Pamokos
Uždaviniai Mokymosi veiklos Vertinimas mokomaisiais Pastabos
Nr. tema
dalykais
1 Pagrindi- Prisiminsime, kaip Pokalbis, savaran- Žodinis vertinimas, Literatūra. Ap-

nių veiks- kirčiuojant veiksma- kiškas darbas su kaupiamasis verti- tariamas pa-
mažodžio žodžius taikoma prieš- tekstu, diskusija, nimas. davimų žanras
formų paskutinio skiemens darbas poromis ir Įsivertinimas api- ir jo ypatybės.
kirčiavi- taisyklė. grupėmis. bendrinant naujas Prisimenami
mas Aiškinsimės veiksma- žinias apie veiksma- mokiniams
žodžių bendraties su žodžių pagrindinių žinomi padavi-
priesagomis kirčiavimą. formų kirčiavimą. mai.
Įtvirtinsime naujas
kirčiavimo žinias atlik-
dami užduotis.
2 Išvestinių Prisiminsime veiks- Pokalbis, Kaupiamasis ver- Istorija. Galima

veiksma- mažodžių darybos tai- savarankiškas tinimas, žodinis prisiminti ir
žodžio sykles ir jas siesime su darbas, diskusija, vertinimas, lentelė, trumpai aptarti
formų kirčiavimu. darbas poromis ir kurioje mokiniai XVIII a. pra-
kirčiavi- Mokysimės kirčiuoti grupėmis. apibendrina pa- džios istorinę
mas (I) išvestines veiksmažo- siektus rezultatus situaciją.
džio formas. ir nurodo, kokias
Lavinsime naujus kir- žinias dar reikia
čiavimo įgūdžius. įtvirtinti.
3 Išvestinių Sužinosime, kaip tai- Pokalbis, akty- Žodinis vertinimas, Literatūra.

veiksma- syklingai kirčiuoti vus klausymasis, kaupiamasis verti- Prisimenamas
žodžio priešdėlinius veiksma- savarankiškas nimas. Antano Vaičiu-
formų žodžius. darbas, darbas Įsivertinimas atlie- laičio romanas
kirčiavi- Lavinsime naudojimosi poromis ir grupė- kant apibendrina- Valentina.
mas (II) elektroninėmis priemo- mis, motyvacinio mąsias užduotis. Trumpai apta-
nėmis įgūdžius. laiško rašymas. riamas pasakos
Įtvirtinsime naujas žanras.
kirčiavimo žinias.

k i r č i av i ma s 4 skyrius
Sąsajos su kitais
Eil. Pamokos
Uždaviniai Mokymosi veiklos Vertinimas mokomaisiais Pastabos
Nr. tema
dalykais
4 Nekai- Mokysimės taisyklingai Pokalbis, sava- Žodinis vertinimas, Istorija. Trum-

tomųjų kirčiuoti prieveiksmius. rankiškas darbas, kaupiamasis verti- pai aptariama
kalbos Aiškinsimės, kaip kir- darbas su tekstu, nimas. Klaipėdos
dalių kir- čiuojamos nekaitomo- darbas poromis ir Įsivertinimas drau- krašto istorinė
čiavimas sios kalbos dalys. grupėmis, trumpo ge apibendrinant ir kultūrinė
Lavinsime naudojimosi pasakojimo rašy- per pamoką įgytas situacija.
žodynais ir kitomis mas. žinias.
mokomosiomis prie-
monėmis įgūdžius.
5 Mokomės Pagilinsime veiksma- Pokalbis, sava- Įsivertinimas atlie- Geografija.

kirčiuoti žodžių ir prieveiksmių rankiškas darbas, kant užduotis, atsa- Kalbant apie
be klaidų kirčiavimo žinias. darbas su tekstu, kant į apibendrina- lietuvių kalbos
Lavinsime naudojimosi darbas poromis ir muosius klausimus. tarmes, prisi-
žodynais ir kitomis grupėmis, trum- menamos geo-
mokomosiomis prie- po pasakojimo grafinės žinios
monėmis įgūdžius. rašymas ir viešas apie Lietuvos
pristatymas. regionus ir vie-
toves.
6 Naujų Įtvirtinsime naujus Savarankiškas Įsivertinimas at- Literatūra ir

kirčiavi- bendrinės lietuvių darbas, darbas liekant užduotis, kalba. Galima
mo įgū- kalbos kirčiavimo įgū- poromis ir gru- pildant žinių api- trumpai aptarti
džių įtvir- džius. pėmis, pokalbis, bendrinimo lentelę. publicistinio
tinimas Įvertinsime savo kirčia- darbas su tekstu. Numatomos tarties, stiliaus teksto
vimo žinias. kirčiavimo ir kitų ypatybes.
Išsiaiškinsime, kokius gebėjimų ugdymo-
gebėjimus dar reikia si gairės per kitų
lavinti. mokomųjų dalykų
pamokas.
7* Papildo- Įtvirtinsime veiksma- Diskusija, sava- Įsivertinimas at- Literatūra.

ma pamo- žodžių, prieveiksmių rankiškas darbas liekant užduotis, Trumpai apta-
ka. ir nekaitomųjų kalbos su tekstu, darbas kriterinis atliktos riamos moksli-
Mokomės dalių kirčiavimo žinias. poromis ir gru- apibendrinamosios nio ir grožinio
kirčiuoti Lavinsime naudojimosi pėmis. užduoties vertini- stilių tekstų
be klaidų žodynais ir kitomis mas. ypatybės.
mokomosiomis prie-
monėmis įgūdžius.
* Papildomai pamokai mokytojas gali pasiūlyti kirčiavimo požiūriu aptarti kitų literatūros kūrinių ištraukas
(iš IX–X klasėje rekomenduojamos literatūros sąrašo).

1 pamoka. Pagrindinių veiksmažodžio formų kirčiavimas
1.9. Reikšti mintis taisyklinga kalba.
Pamokos pradžioje prisimenamos pagrindinės veiksmažodžių formos. Aptariama, kokiomis taisyklėmis re-
miantis šios formos kirčiuojamos, ir išsiaiškinama, kurių formų kirčiavimas kelia sunkumų. Galima trumpai
prisiminti ir padavimo sąvoką, pasiūlyti mokiniams pateikti jiems žinomų padavimų pavyzdžių.
• Pagrindinės veiksmažodžių formos – bendratis, esamojo laiko ir būtojo kartinio laiko 3 asmuo.
• Jei kirčiuotas yra priešpaskutinis skiemuo, nepriesaginių bendračių priegaidė nustatoma remiantis esamojo
ir būtojo kartinio laiko 3 asmens formomis.
• Bendratys su kirčiuotomis priesagomis visada yra tvirtapradės.
• Esamojo ir būtojo kartinio laiko 3 asmens priegaidė nustatoma pagal 1 ir 2 asmens formų kirčiavimą.
• Jei kirčiuotas yra tolesnis skiemuo, kirčio vieta ir priegaidė nustatoma pagal: a) skiemens garsinę sandarą;
b) pagal pamatinį žodį.

2. Atliekant šią užduotį įtvirtinamas suvokimas, kodėl kirčiuojant svarbu žinoti pagrindines veiksmažodžio for-
mas. Mokiniai įsidėmi, kuo remiantis kirčiuojamos dviskiemenės ir daugiaskiemenės veiksmažodžių formos,
taiko priešpaskutinio skiemens taisyklę. Kartu lavinamas gebėjimas tikslingai naudotis pagalbinėmis mokymo
priemonėmis.
5. Užduotimi lavinami grupinės veiklos įgūdžiai. Surašę ir sukirčiavę nurodytas veiksmažodžių formas, mokiniai
drauge aptaria, kaip nustatė jų kirčio vietą ir priegaidę, kokių klaidų padarė. Diskutuojant išsiaiškinamos
veiksmažodžių formų priegaidžių kaitos priežastys.
6. Nagrinėjant Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijos komentarą, mokomasi mandagiai, konstruk-
tyviai diskutuoti, argumentuoti savo nuomonę, lavinamas mąstymas. Mokiniams svarbu įsidėmėti, kad kai
kurių veiksmažodžių kirčiavimas bendrinėje kalboje ir tarmėse gali skirtis, taip pat šio reiškinio priežastis.
Kirčiavimo normų tikslinimas turi būti pagrįstas, atsižvelgiant į tradicijas ir šnekamosios kalbos polinkius.
Galima mokiniams pasiūlyti savarankiškai paieškoti įvairiuose šaltiniuose veiksmažodžių kirčiavimo variantų
ir juos panagrinėti.

Mokiniai apibendrina pamokoje įgytas naujas žinias apie pagrindinių veiksmažodžio formų kirčiavimą, prieš-
paskutinio skiemens taisyklės taikymą. Įvertinę savo pasiekimus, jie numato tolesnę mokymosi strategiją.

3. Malakauskas A. Mažasis lietuvių kalbos kirčiavimo žinynas. Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2009.
leidykla, 2007.

Siūlytina savarankiškai atlikti 1 užduotį (p. 15). Ja įtvirtinamas pagrindinių veiksmažodžių formų kirčiavimas.
Refleksija

2 pamoka. Išvestinių veiksmažodžio formų kirčiavimas (I)

Įvadinėje pamokos dalyje apibrėžiamos išvestinės veiksmažodžių formos, pateikiama pavyzdžių (šitaip pakar-
tojami kai kurie morfologijos dalykai). Išsiaiškinama, kas mokiniams yra žinoma apie tokių formų kirčiavimą.
• Kirčiuojant išvestines veiksmažodžių formas, reikia remtis jų darybos pamato kirčiavimu.

• Asmenuojamųjų išvestinių veiksmažodžių formų kirčiavimas.
• Linksniuojamųjų ir riboto kaitymo veiksmažodžių formų kirčiavimas.
• Nekaitomųjų veiksmažodžių formų kirčiavimas.
• Žodžio galo taisyklės taikymas.

1. Pamokoje pateikiama naujų teorinių žinių, todėl mokiniams svarbu jas aptarti, įvertinti ir suvokti, kad
gebėtų lengvai taikyti praktiškai. Akcentuojama žodžių darybos svarba: žinant darybos pamatą išvestines
veiksmažodžio formas kirčiuoti nesunku. Lavinamas suvokimo gebėjimas. Galima pasiūlyti mokiniams
išvestinių veiksmažodžių formų kirčiavimą apibendrinti schemomis.
6. Mokiniai dirbdami grupėmis mokosi bendradarbiauti, prisimena ankstesniais metais įgytas morfologijos
žinias ir remiasi naujomis kirčiavimo taisyklėmis. Atliktos užduoties rezultatų įvertinimas ir klaidų ap-
tarimas padeda nustatyti išvestinių veiksmažodžio formų kirčiavimo suvokimo silpnybes ir į jas kreipti
dėmesį ateityje.
8.* Ši užduotis sudėtingesnė, siūlytina kaip papildoma arba aukštesnių gebėjimų mokiniams. Ją atliekant dar
kartą įsitikinama, kad veiksmažodžių kirčiavimas yra glaudžiai susijęs su žodžių daryba ir morfologija.
Mokomasi atpažinti ir įvardyti pateikiamas išvestines veiksmažodžių formas, taisyklingai jas sukirčiuoti.
9.** Papildomą užduotį galima atlikti tiek savarankiškai, tiek poromis ar grupėmis. Mokomasi tekste atpažinti
išvestines veiksmažodžių formas, jas klasifikuoti, taisyklingai sukirčiuoti ir paaiškinti kirčiavimą. Be to,
galima panagrinėti ir Kristinos Sabaliauskaitės knygos ištraukos turinį, stilių, sakinių sandarą, autorės
aprašomą laikmetį apibūdinti remiantis žiniomis, įgytomis per istorijos pamokas.

Savarankiškai pildydami lentelę mokiniai įsivertina per pamoką padarytą pažangą ir numato, kokius gebėji-
mus, žinias dar turėtų pagilinti ir įtvirtinti. Išvadų aptarimas su klasės draugais ir mokytoju padeda numatyti
esminius tolesnės veiklos žingsnius.

leidykla, 2007.

Išvestinių veiksmažodžio formų kirčiavimo įgūdžiams įtvirtinti galima atlikti 2 ir 4 užduotis (p. 15–16).
Refleksija

3 pamoka. Išvestinių veiksmažodžio formų kirčiavimas (II)

Pamokos pradžioje prisimenama priešdėlinio veiksmažodžio apibrėžtis. Remiantis Antano Vaičiulaičio kūrinio
ištrauka pabandoma nustatyti priešdėlinių veiksmažodžių kirčiavimo dėsningumus.
• Priešdėlinio veiksmažodžio apibrėžtis.

• Kaip išvengti priešdėlinių veiksmažodžių kirčiavimo klaidų?
• Priešdėliniai veiksmažodžiai dažniausiai kirčiuojami taip pat, kaip ir nepriešdėliniai.
• Priešdėlinių veiksmažodžių kirčiavimo išimtys.

2. Šia užduotimi įtvirtinami priešdėlinių veiksmažodžių kirčiavimo įgūdžiai, atkreipiamas dėmesys į tuos
atvejus, kuriais daroma klaidų. Mokiniai gali pateikti savų sudėtingesnio kirčiavimo pavyzdžių – tai at-
skleistų, kaip jie perprato naujas teorines žinias.
3. Klausantis pasakos ištraukos lavinamas pastabumas, gebėjimas sutelkti dėmesį ir suvokti tekstą. Be to,
girdima taisyklinga kalba. Nuosekliai aptariamas tekste pavartotų priešdėlinių veiksmažodžių formų kir-
čiavimas. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į tas formas, kurias mokiniai ir jų draugai kirčiuoja kitaip.
6. Naudodamiesi kompiuterine mokymo priemone mokiniai aiškinasi priešdėlinių veiksmažodžių išvestinių
formų kirčiavimo dėsningumus. Įsimintini atvejai aptariami pildant lentelę. Šis darbas atskleidžia gebėjimus
dirbti poromis, ieškoti reikiamos informacijos ir mokytis savarankiškai.
7.* Motyvacinio laiško darbdaviui rašymas aktualus praktiniu požiūriu. Jį tikslingai ir tinkamai kurti mokoma
vėliau, vadovėlio skyriuje Rašymas (II). Skirdamas šią užduotį gabesniems mokiniams mokytojas turėtų
trumpai paaiškinti, kas yra motyvacinis laiškas, arba gali pasiūlyti rašyti tokios pat apimties, bet kitokio
pobūdžio tekstą (laišką draugui ar pan.). Įtvirtinamas ne tik priešdėlinių veiksmažodžių kirčiavimas, bet
ir pakartojamos taisyklingos tarties normos. Per aptarimą su klasės draugais kritiškai įvertinama atlikto
darbo kokybė.
8.** Iš pirminių veiksmažodžių sudarant priešdėlinius lavinamas mąstymas ir stiprinami kolektyvinio darbo
įgūdžiai. Sugalvotus žodžius galima surašyti abėcėliškai. Svarbu, kad mokiniai suvoktų, kaip keičiant darybos
priemonę – priešdėlį – kinta leksinė veiksmažodžio reikšmė. Aptariant pagrindinių ir išvestinių priešdėlinių
veiksmažodžių formų kirčiavimą pakartojamos ir praktiškai įtvirtinamos svarbiausios kirčiavimo taisyklės.

Pamokos pabaigoje apibendrinamos žinios apie priešdėlinių veiksmažodžių pagrindinių formų kirčiavimą.
Papildomai galima trumpai konstatuoti, kuo remiantis kirčiuojamos išvestinės formos. Įsivertinant numatoma,
ką dar reikės įtvirtinti kitose pamokose.

leidykla, 2007.

Bendrinėje kalboje kai kuriuos pirminius veiksmažodžius rekomenduojama kirčiuoti dvejopai. Mokiniams
svarbu suvokti ir įsiminti, kas būdinga iš jų padarytų priešdėlinių veiksmažodžių formų kirčiavimui. Šiam tikslui
pateikiama 3 užduotis (p. 16). Papildomai galima panagrinėti ir daugiau priešdėlinių veiksmažodžių kirčiavimo
variantų (žr. http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai/pirminiuveiksmazodziukirciavimas.html ir kituose šaltiniuose).
Refleksija

4 pamoka. Nekaitomųjų kalbos dalių kirčiavimas

Pamokos pradžioje prisimenama, kokios yra nekaitomosios kalbos dalys ir kaip jas atpažinti. Mokiniai pasako,
ką žino apie šių kalbos dalių kirčiavimą.
• Dauguma dviskiemenių prieveiksmių kirčiuojami pagal žodžio galo taisyklę.

• Prieveiksmių su priesaga -(i)ai kirčiavimas ir jo išimtys.
• Tarnybinių žodžių (prielinksnių, jungtukų, dalelyčių) kirčiavimas.
• Ekspresinių kalbos dalių (jaustukų, ištiktukų) kirčiavimas.

2. Savarankiškai raštu sukirčiuojami pateikti prieveiksmiai. Mokiniai turėtų paaiškinti, kad nustatydami kirčio
vietą ir priegaidę rėmėsi ne tik šios pamokos teorinėmis nuorodomis, bet ir žodžio galo taisykle, skiemens
sandara. Sunkumų keliančių atvejų paieška žodyne arba kirčiavimo žinyne stiprina gebėjimą naudotis pa-
galbinėmis priemonėmis.
3. Prisimenamas būdvardžių kirčiavimas, kurio mokytasi IX klasėje. Kirčiuotę galima pasitikrinti Dabartinės
lietuvių kalbos žodyne (http://dz.lki.lt). tai ypač aktualu silpnesnių gebėjimų mokiniams. Iš būdvardžių darant
prieveiksmius pritaikomos anksčiau įgytos žodžių darybos žinios. Nustatydami prieveiksmių kirčio vietą ir
priegaidę mokiniai mokosi pagrįsti savo nuomonę.
4. Nagrinėdami prieveiksmių kirčiavimo variantus mokiniai turėtų pasiremti teorine pamokos medžiaga ir pa-
grįsti prieveiksmio kirčio vietos ryšį su pamatinio žodžio kirčio vieta. Svarbu argumentuoti, kad bendrinės
kalbos kirčiavimo variantų egzistavimą lemia šnekamosios kalbos polinkių kaita.
5. Straipsnio ištrauka apie savitą Klaipėdos krašto kultūros paveldo dalelę – Kuršių Nerijos vėtrunges – moki-
niams turėtų būti patraukli ir įdomi, todėl pirmiausia žodžiu aptartina turinio požiūriu. Trumpai siūlytina
apibūdinti ir teksto stilių, sintaksinę raišką. Po to iš visos ištraukos ar, kadangi ji netrumpa, tik kurios nors
dalies išrenkamos ir į sąsiuvinius (ar klasės lentoje) išrašomos tarnybinės kalbos dalys ir sukirčiuojamos.
Abejojant dėl kirčio vietos ir priegaidės, naudojamasi pagalbinėmis priemonėmis. Mokiniams drauge su
mokytoju vertėtų aptarti ir sudėtingesnius kitų kalbos dalių kirčiavimo (ir tarties) atvejus.
Vėtrungių istorija susidomėjusiems mokiniams galima pasiūlyti savarankiškai namuose perskaityti visą
N. Lašienės straipsnį (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-12-17-neringa-lasiene-neringa-ir-jos-
medinis-feisbukas/73585), pažiūrėti režisieriaus R. Jarašausko filmą (http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/3739/
lietuvininku_krastas._vetrunges) ir pan.

Kolektyviai su mokytoju apibendrinamas ir įvertinamas visos pamokos ir klasės draugų darbas. Aptariama,
ką dar reikėtų įtvirtinti ir pasiaiškinti.

leidykla, 2007.

Prieveiksmių su priesaga -(i)ai kirčiavimui įtvirtinti galima atlikti 6 užduotį (p. 17).
Refleksija

5 pamoka. Mokomės kirčiuoti be klaidų

Įvadinės dalies užduotimi patikrinama, kaip – taisyklingai ar netaisyklingai – mokiniai kirčiuoja pateiktas
veiksmažodžių ir prieveiksmių formas. Tai mokytojui padeda, jei reikia, pakoreguoti pamokos strategiją.
• Lietuvių tarmių, kuriose veikia kirčio atitraukimo dėsniai, atstovai kalbėdami bendrine kalba turėtų atidžiau
laikytis priešpaskutinio skiemens taisyklės.
• Tvirtapradės šaknies veiksmažodžiai kaitomi išlaiko kirčio vietą ir priegaidę, o tvirtagalės šaknies veiks-

mažodžiai kirčiuojami pagal priešpaskutinio skiemens taisyklę.
• Tariamosios nuosakos formos daromos iš bendraties ir išlaiko šios formos kirčio vietą ir priegaidę.
• Sudėtingesni prieveiksmių su priesaga -(i)ai kirčiavimo atvejai.

1. Atliekant šią užduotį visų pirma trumpai prisimenama lietuvių kalbos tarmių klasifikacija ir pagrindiniai
skiriamieji požymiai, su kuriais mokiniai susipažino IX klasėje. Žemėlapyje pavaizduotų kirčio atitraukimo
dėsnių paplitimo analizė padeda suvokti, kurių Lietuvos vietovių gyventojai kirčiuodami veiksmažodžius
(ir kitas kalbos dalis) gali daryti klaidų. Atsižvelgdami į tai, mokiniai įvertina savo ir savo draugų kalbą.
Jie gali pateikti pavyzdžių.
2. Kirčiuojant pateikiamas veiksmažodžių formas remiamasi priešpaskutinio skiemens ir priešdėlinių veiksma-
žodžių kirčiavimo taisyklėmis. Mokiniai turėtų išsiaiškinti, ar šias formas jie kalbėdami kirčiuoja kitaip, jei
taip – kodėl (pavyzdžiui, dėl tarmės, miesto kalbos kirčiavimo sistemos poveikio). Suvokdami savo klaidų
priežastis jie galės savarankiškai siekti sėkmingesnių rezultatų.
3. Poromis ir grupėmis atliekama užduotis lavina loginį mąstymą, bendradarbiavimo ir naudojimosi elek-
troniniais bei kitokiais šaltiniais įgūdžius. Mokiniai turi gebėti atsirinkti veiksmažodžius, kuriems taiky-
tina priešpaskutinio skiemens taisyklė, ir juos išasmenuoti, kaip nurodyta. Vertinant draugų sukirčiuotas
veiksmažodžių formas tikslingai ugdomas dėmesingumas, kritiškumas ir objektyvumas. Visa klasė kartu su
mokytoju aptaria tuos atvejus, kurie daugelio kirčiuoti klaidingai (jei jų buvo).
8.* Užduotis sudėtingesnė, skiriama aukštesnių gebėjimų mokiniams. Ja lavinami ir rašymo, ir skaitymo (aiški
ir taisyklinga tartis, tinkama intonacija, taisyklingas kirčiavimas ir t. t.) gebėjimai. Mokiniai turi atidžiai
klausytis savo draugų skaitomų pasakojimų ir juos įvertinti turinio, tarties ir kirčiavimo taisyklingumo
aspektais.
Trumpą pasakojimą apie svajonių kelionę galima pasiūlyti parašyti namuose, o aptarti – kitoje pamokoje.

Mokiniai atsako į apibendrinamuosius pamokos klausimus ir įvertina savo pažangą mokantis veiksmažodžių
ir prieveiksmių kirčiavimo. Šiam darbui gali vadovauti ne tik mokytojas, bet ir kuris nors iš mokinių.
Jeigu žinios nėra tvirtos, mokiniams siūlytina pasimokyti papildomai – namuose atlikti atitinkamų užduočių
savarankiškai ar kartu su draugais, dar kartą panagrinėti teorinę medžiagą.

leidykla, 2007.

Veiksmažodžių pagrindinių ir išvestinių formų, prieveiksmių su priesaga -(i)ai kirčiavimą įtvirtinti padės 5
ir 6 užduotys (p. 16–17).
Mokytojas gali skirti ir savo sudarytų diferencijuotų užduočių, atsižvelgdamas į individualų kiekvieno mo-
kinio mokymosi stilių ir gebėjimus.
Refleksija

6 pamoka. Naujų kirčiavimo įgūdžių įtvirtinimas

Paskutinėje skyriaus pamokoje mokiniai turi įvertinti ankstesnėse pamokose gautas kirčiavimo žinias, įtvir-
tinti įgytus įgūdžius ir numatyti, kaip užpildys esamas mokymosi spragas per kitas lietuvių kalbos bei kitų
mokomųjų dalykų pamokas.

3. Atliekant užduotį prisimenama kai kurių išvestinių veiksmažodžių formų kaityba. Norėdami taisyklingai
sukirčiuoti nurodytas būtųjų laikų, tariamosios ir liepiamosios nuosakos formas mokiniai turi atsižvelgti
į jų darybos pamatą. Nepamirština, kad kai kurių tarmių atstovai tariamosios nuosakos formas kirčiuoja
kitaip negu bendrinėje kalboje. Poromis aptardami vienas kito darbą jie gali ne tik nurodyti ir ištaisyti
klaidas, bet ir pasiaiškinti, kodėl reikia kirčiuoti būtent taip.
5. Pamokoje savarankiška veikla derinama su bendru klasės darbu. Dešimtokams svarbu pakartoti dalyvių
rūšis, mokėti jas atpažinti, kaityti giminėmis ir laikais, nustatyti darybos pamatą. Ši užduotis padeda tai
padaryti.
Sukirčiavę pateiktus dalyvius mokiniai lentelėje nurodo, kurios kirčiuotės jie yra. Mokytojui padedant iš-
siaiškinama, kaip šie dalyviai kirčiuojami linksniuojant. Be to, siūlytina aptarti sudėtingesnius jų rašybos
atvejus.
6. Dirbant poromis pritaikomos prieveiksmių darybos žinios ir pakartojamas jų laipsniavimas. Prieš kirčiuo-
dami prieveiksmius mokiniai gali aptarti, kokių taisyklių laikysis.
8.** Ši grupinė užduotis skirtina aukštesnių gebėjimų mokiniams. Kirčiuojant pateiktą tekstą, jei reikia, galima
remtis vadovėlio teorine medžiaga, naudotis žodynu, kirčiavimo žinynu, kirčiuokle (http://donelaitis.vdu.lt/
main.php?id=4&nr=9_1) ar kitomis pagalbinėmis kirčiavimo mokymo priemonėmis. Skaitant tekstą balsu
svarbu ne tik taisyklingai kirčiuoti, bet ir aiškiai, tiksliai tarti garsus, tinkamai intonuoti sakinius, daryti
reikiamas pauzes. Klasėje išrenkamas skaitovas. Klausydamiesi jo skaitomo teksto kiti mokiniai lavina
pastabumą, pasižymi pastebėtas kirčiavimo ir tarties klaidas, drauge jas analizuoja. Ypač svarbu aptarti
tuos žodžius, kurie šnekamojoje kalboje kirčiuojami kitaip.
Kiekvienas mokinys įsivertina kirčiavimo žinias užpildydamas lentelę. Atsižvelgiant į pasiekimų rezultatus
su klasės draugais ir mokytoju aptariama, kokias individualias strategijas geriausia taikyti toliau lavinant kir-
čiavimo įgūdžius.
Mokytojas gali pasiūlyti įvairių mokymosi būdų atsižvelgdamas į kiekvieno mokinio gebėjimus ir individualų
mokymosi stilių.


leidykla, 2007.

Kartojant ir įtvirtinant veiksmažodžių ir nekaitomųjų kalbos dalių kirčiavimą galima atlikti pateikiamas
užduotis (p. 15–17), jei jos nebuvo atliktos anksčiau.
Refleksija

5 skyrius. Skaitymas
Trumpalaikis planas
Pagrindinis skyriaus tikslas – padėti mokiniams suvokti įvairių žanrų negrožinius tekstus taikant asmeniškai
tinkamas strategijas prieš skaitymą, skaitant ir perskaičius tekstą, įvairiais būdais tikrintis teksto suvokimą.
Įgyvendinant šį tikslą nuosekliai susipažįstama su teksto suvokimo strategijomis, jų taikymu skaitant skirtin-
gų žanrų negrožinius tekstus. Mokymosi procesas siejamas su grožinės literatūros tekstų skaitymu, sudaromos
sąlygos įgytas žinias taikyti praktiškai, įvertinti savo gebėjimus ir numatyti jų tobulinimo kryptis.
Skyriaus „Skaitymas“ veiklų turinio apimtis:
• skaitomi įvairių žanrų negrožiniai tekstai: viešoji kalba, mokslo populiarusis straipsnis, recenzija, interviu,
laiškas;
• remiantis tiesiogiai pasakytais dalykais aptariama jų tema, tikslas, adresatas;
• mokomasi aptarti tematiką, problemas, pagrindines mintis, vertybes;
• mokomasi skirti faktą ir nuomonę;
• mokomasi negrožiniuose tekstuose atpažinti tautosakos tipažus, vertybes, antikos ir kitus kultūrinius įvaizdžius;
• mokomasi taikyti tinkamas strategijas prieš skaitant, skaitant ir perskaičius tekstą;
• mokomasi įvairiais būdais tikrintis teksto suvokimą: atpažinti neaiškias teksto dalis, formuluoti klausimus,
perfrazuoti mintis, remtis kontekstu ir kitų dalykų žiniomis, ieškoti papildomų šaltinių;
• mokomasi apmąstyti savo skaitymo veiklą, išsikelti teksto suvokimo gebėjimų tobulinimo tikslus ir numa-
tyti, kaip jų siekti.
Turinio minimumas – aptaria paprastesnės raiškos ir struktūros tekstus. Interpretuoja kultūros įvaizdžių,
simbolių prasmes.
Eil. Pamokos Mokymosi Sąsajos su kitais moko- Pasta-

Uždaviniai Vertinimas
Nr. tema veiklos maisiais dalykais bos
1 Skaitome Prisiminsime viešąjį Pokalbis apie Mokytojas pa- Istorija. Prisimenama

negroži- kalbėjimą: jo tikslą, skaitymo paskatina ir įvertina Mažoji Lietuva, jos
nius teks- adresatą, aplinkybes. tirtį, savaran- žodžiu, taiko istorija, aptariami vie-
tus: viešoji Susipažinsime su kiškas darbas kaupiamąjį verti- tinių gyventojų buities
kalba aktyvaus skaitytojo su tekstu nimą. vaizdai.
atmintine. taikant moky- Mokiniai įsiverti- Literatūra. Aptariama
Naudodamiesi ak- tojo pasiūlytas na diskutuodami Kazio Binkio asmenybė.
tyvaus skaitytojo teksto suvoki- apie memuarų
atmintine aptarsime mo strategijas, vertę.
abstraktųjį ir konkre- teksto suvoki-
tųjį teksto suvokimo mo pasitikri-
lygmenį. nimas dirbant
poromis arba
grupėmis.
2 Skaitome Sužinosime, kas yra Savarankiškas Kaupiamasis ver- Literatūra. Trumpai

negro- mokslo populiarusis darbas su teks- tinimas, žodinis aptariami Dano Brauno
žinius straipsnis. tu, diskusija, vertinimas. Mo- (Dan Brown) romanai,
tekstus: Aptarsime būdingus jo atrenkamasis kiniai apžvalgos svarstoma, kas lemia jų
mokslo bruožus. skaitymas. lapuose komen- populiarumą.
popu- Mokysimės skaityti ir tuoja, kaip jiems Biologija, fizika. Apta-
liarusis suvokti mokslo popu- pavyko pasiekti riami naujausi mokslo
straipsnis liarųjį straipsnį. pageidaujamų pasiekimai, diskutuoja-
rezultatų atliekant ma, ar mokslas žmogui
apibendrinimo tik padeda.
užduotį.

skaitymas 5 skyrius
Eil. Pamokos Mokymosi Sąsajos su kitais moko- Pasta-

Uždaviniai Vertinimas
Nr. tema veiklos maisiais dalykais bos
3 Skaitome Sužinosime, kas yra Savarankiš- Kriterinis namų Literatūra. Sudaromas

negro- recenzija. kas darbas su darbų vertinimas ir aptariamas asmeninis
žinius Aptarsime jos turinio tekstu, pokal- (pasirinktinai), (arba klasės) populia-
tekstus: sandarą. bis, darbas su kaupiamasis riausių knygų penke-
recenzija Mokysimės recenziją tekstu pade- vertinimas. Įsiver- tukas.
skaityti ir suvokti. damiems mo- tindami mokiniai
kytojo, darbas gali pildyti pažan-
poromis. gos lapus, kuriuo-
se apmąsto savo
pažangą: ko jau
išmoko ir kokių
mokymosi rezul-
tatų norėtų.
4 Skaitome Sužinosime, kas yra Pokalbis, dar- Kriterinis kūry- Muzika. Literatūra.
negro- interviu. bas grupėmis, binės užduoties Aptariami populiario-
žinius Aptarsime faktą ir kūrybinė vertinimas, žodi- sios kultūros reiškiniai
tekstus: nuomonę. užduotis – vie- nis vertinimas, muzikoje ir literatūroje,
interviu Mokysimės skaityti ir no klausimo įsivertinimas apibūdinamas masinis
suvokti interviu. interviu pasi- komentuojant skaitytojas ir klausy-
rinkta (pasiū- apibendrinamąją tojas.
lyta) tema. užduotį.
5 Skaitome Prisiminsime privatųjį Pokalbis, dar- Kaupiamasis ir Geografija. Trumpai

negroži- ir dalykinį rašymą. bas su tekstu formuojama- supažindinama su žy-
nius teks- Aptarsime asmeninių grupėmis arba sis vertinimas, maus lietuvių keliauto-
tus: laiškas ir dalykinių laiškų tu- poromis, sava- įsivertinimas jo, publicisto ir pedago-
rinį ir kalbinę raišką. rankiškas dar- komentuojant go Mato Šalčiaus veikla
Mokysimės skaityti ir bas su tekstu. apibendrinamąją (http://geografija.lt).
suvokti laišką. užduotį.
6 Taikome Apibendrinsime teksto Savarankiš- Kriterinis atliktų Istorija. Prisimenama

suvokimo suvokimo strategijas. kas darbas su užduočių verti- Žalgirio mūšio reikšmė
strategijas: Prisiminsime, kokie tekstu, darbas nimas, žodinis Lietuvai.
kūrybinės yra atvirojo ir uždaro- poromis, dar- paskatinimas, Literatūra. Trumpai ap-
užduotys jo tipo klausimai. bas grupėmis, įsivertinimo už- tariama fantasy litera-
Mokysimės parengti pokalbis. duoties aptarimas tūra, žymiausi kūriniai;
klausimų teksto suvo- arba atsakymai į prisimenamos Melvino
kimo užduotims. peržvalgos klau- Berdžeso (Melvin Bur-
simus. gess) knygos.
7* Papildoma Prisiminsime vieną iš Savarankiš- Kaupiamasis Istorija. Seneka – seno-

pamoka. suvokimo strategijų – kas darbas su vertinimas, krite- vės romėnų valstybės
Skaitome studijuojamąjį skai- tekstu, darbas rinis atliktos api- veikėjas.
negroži- tymą. grupėmis. bendrinamosios Literatūra. Seneka –
nius teks- Skaitysime ir aptarsi- užduoties verti- vienas iš antikinės lite-
tus: Sene- me pateiktą tekstą iš nimas. ratūros autorių.
ka. Laiškai Senekos Laiškų Luci-
Lucilijui lijui.
Naudodamiesi dvipu-
sio dienoraščio minti-
mis parašysime laišką
menamam adresatui.
* Šiai pamokai mokytojas gali pasirinkti ir kelis kitus kūrinius iš X klasėje mokiniams rekomenduojamų
skaityti eseistikos ir pažintinės literatūros tekstų sąrašo, kaip antai: Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Laiškai
Sofijai. Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, 2011; Kęstutis Navakas. Esė Nuo rankų tolstantys (iš esė rinkinio Du
lagaminai sniego. Vilnius: Tyto alba, 2008, p. 120). Šie tekstai savaip išplečia ir papildo temą „Skaitome negro-
žinius tekstus: laiškas“.
skaitymas 5 skyrius
1 pamoka. Skaitome negrožinius tekstus: atsiminimai
2.1. Suprasti plačiajai visuomenei skirtus grožinius ir negrožinius tekstus.
2.1. A. Daryti teksto visumą apibendrinančias išvadas: remiantis tiesiogiai pasakytais dalykais, potekste ir kūrinio
kontekstu nurodyti teksto tikslą, aptarti tematiką, problemas, pagrindines mintis, vertybes.
2.1.1. Atpažinti aiškiai išsakytus ir numanomus autoriaus tikslus.
2.1.3. Skirti biografinį, socialinį, istorinį kultūrinį kontekstus.
Perskaitę įvadinėje pamokos dalyje pateikiamą tekstą mokiniai aptaria jo temą ir tikslą. Mokytojo padedami
susiranda žemėlapyje Bitėnų kaimą, prisimena, ką žino apie Mažąją Lietuvą. Naudodamiesi pamokoje pateikia-
mais atsiminimų tekstais mokiniai gali parengti daugiau pasakojimų apie Mažąją Lietuvą.
• Atsiminimai – kas jiems būdinga?

• Atsiminimų albumai praeityje ir šiandien.
• Faktas ir nuomonė. Ar randame jų tekste?

1. Šią užduotį mokiniai gali atlikti padedami mokytojo arba dirbdami grupėmis, kad galėtų palyginti savo
teksto suvokimą su kitų.
1.1. Mokiniai jau žino, kad atsiminimų autorė gimė ir gyveno Bitėnų kaime. Šis kaimas tada priklausė Rytų
Prūsijai. Žinoma informacija apie autorę padeda geriau suvokti pateikiamą tekstą.
1.2. Pradedama pasakoti daugiskaitos pirmuoju asmeniu mes. Sukuriamas įspūdis, kad kalbama ne tik savo,
bet ir visos šeimos, visų Prūsijoje gyvenusių lietuvių vardu.
1.3. Pasakojimo asmuo keičiasi, kai pradedami pasakoti asmeniniai išgyvenimai.
1.4. Prūsų lietuviai – seniai ir jaunimas – vieni su kitais privačioje aplinkoje kalbėjo lietuviškai, tačiau viešajame
gyvenime bendravo vokiečių kalba, nes ši kalba buvo valstybinė.
1.6. Pasirinkdamas kalbą žmogus perteikia savo būseną: jis yra atsipalaidavęs, nuoširdus ar varžomas viešojo
gyvenimo normų. Žmogus atskleidžia, koks jis atrodo ir koks yra.
1.7. Lietuviškai būdavo patogiausia bendrauti, nes taip buvo įprasta, lengva, visi jautėsi artimi, lygūs.
1.8. Atsiminimų autorė pabrėžia senelio ištikimybę lietuvių kalbai. Ši ištikimybė padarė didelę įtaką jos gy-
venimui.
1.9. Senelis trylikametei Lėnei atskleidė gimtosios kalbos vertę, parodė, kad meilė artimiesiems ir dora yra
svarbiausios gyvenimo vertybės.
1.10. Sužinome, kad prūsų lietuviai su savais kalbėjo lietuviškai, su svetimais – vokiškai.
2. Stipresnei klasei šią užduotį siūlytina atlikti savarankiškai, silpnesnei gali prireikti mokytojo pagalbos.
2.1. Šie atsiminimai yra apie rašytoją Kazį Binkį. Juos galima vadinti literatūriniais, nes kalba vaizdinga, įtaigi.

skaitymas 5 skyrius
2.2. Autorius praėjusį laiką vertina kaip ypatingą, nes tada bendravo su šauniais ir mielais žmonėmis, kurių
tinkamai nemokėjo įvertinti.
2.4. Šiame fragmente išryškėja Kazio Binkio paprastumas, artumas gamtai.
2.5. Žmogui dera būti kukliam, visi didieji žmonės buvo kuklūs, žemiški (ir kiti mokinių atsakymai).
2.6. Tai metafora, reiškianti aukščiausią įvertinimą, pripažinimą. Tai dangiškasis matmuo.
2.7. Metaforiškas pasakymas nusilenkusius iki žemės reiškia nuolankumą, tarnystę. Tai žemiškasis matmuo.
3. Pirmasis pasakojimas yra tikslesnis, konkretesnis, jo autorė yra dalykiška. Antrasis tekstas vaizdingas, me-
niškai įtaigus, perteikiantis emocijas. Tai menininko pasakojimas.
6. Ši užduotis skirta aukštesniojo pasiekimų lygmens mokiniams. Ją atlikdami mokiniai gali naudoti nuodu-
gnaus klausinėjimo strategiją, kuri taikoma perskaičius tekstą. Klausimai kodėl padeda lengviau suprasti
tekstą, mokiniai turi ieškoti papildomos informacijos, geriau įsimenama faktinė informacija, įžvelgiami
ryšiai tarp dalykų.
Mokiniai šią pamoką apibendrina ir įsivertina taikydami įgytas žinias apie atsiminimų žanrą. Užduotis skatina
diskutuoti, dalytis patirtimi, aptarti gyvenimo realijas.

1. Charlton B. C. Neformaliojo vertinimo strategijos: kaip formuluoti klausimus, stebėti mokinius ir planuoti pamokas, kad jos skatin-
tų tinkamai suvokti tekstą. Vilnius: Tyto alba, 2007.

1 užduotis (p. 18) skiriama patenkinamo pasiekimų lygmens mokiniams. Ji padeda įtvirtinti teksto suvokimo
įgūdžius.
2, 3 ir 4 užduotys (p. 19) gali išaugti į projektą meilės tema. Projekto tikslas – užrašyti tėvų, senelių atsi-
minimus, jų meilės istoriją.

skaitymas 5 skyrius
Refleksija

skaitymas 5 skyrius
2 pamoka. Skaitome negrožinius tekstus: esė

kontekstu, nurodyti teksto tikslą, aptarti tematiką, problemas, pagrindines mintis, vertybes.
2.1.3. Skirti biografinį, socialinį, istorinį kultūrinį kontekstus.
Perskaitę įvadinėje pamokos dalyje pateikiamą tekstą mokiniai aptaria jo temą, keliamos problemos aktua-
lumą, ironišką autoriaus požiūrį į populiarios sporto šakos sureikšminimą.
• Kas yra esė?

• Esė skyriai pagal tematiką.
• Kas būdinga šio žanro kūrinių turiniui, sandarai, kalbai?

1.1. Esė yra apie vaikystę.
1.2. Pirmoje pastraipoje vaikai vadinami nelabai žmonėmis arba pirmykščiais žmonėmis, nes jie stengiasi pa-
žinti pasaulį, ieško jam įvardyti tinkamų sąvokų, žodžių.
1.3. Tema plėtojama dalijantis įspūdžiais apie mažamečio sūnaus Gabrieliaus elgesį, įpročius, pasakojami keli
nutikimai iš jo vaikystės.
1.6. Pasakotojas mėgsta stebėti vaiką ir prisiminti save vaikystėje. Jis suvokia, kad ir suaugusiojo gyvenime
kartojasi vaikystės situacijos.
1.7. Filosofinę prasmę įgyja tekste minima šiukšlė, įprasminanti nuolatinę kaitą, laikinumą.
1.8. Pasakotojas vaiko elgesyje atpažįsta save, o savo elgesyje atranda vaiką.
1.9. Ir suaugęs žmogus giliai širdyje yra vaikas. Į filosofinį apmąstymų lygmenį veda paskutinis esė sakinys.
Jame išsakomas asmeninis išgyvenimas, vertinimas, subjektyvus požiūris, kuris siejamas su vertybių kaitos
apmąstymu.
2. Pirmiausia šią užduotį mokiniai gali atlikti savarankiškai, paskui atsakymus aptarti poromis ir galiausiai
visi klasėje.
2.1. Esė apmąstoma patirtis, kurią pasakotojas įgijo būdamas kalnuose. Jis paslydo nuo uolos ir jam buvo
iškilusi grėsmė nugarmėti į tarpeklį.
2.2. Užuomazga: Esant geram orui vaikščiodavau ant ledyno.
Veiksmo plėtotė: Gulėjau įsikibęs nagais <...> .
Mintyse nuolat sukau ir sukau tą nelemtą akimirką <...>.
Ledas, pasigirdo Isos balsas labai toli <...>.
Kulminacija: Isa, ar tu nori pasakyti, kad mirtis yra išsigelbėjimas <..>.
Atomazga: Pasirodo, visai greta mano dešinės kojos buvo atbraila.
skaitymas 5 skyrius
2.3. Metafora – debesų papilvės, epitetai: mažakalbis, kvankštelėjęs, gražius, žybsinčias, tūkstantmečio, ilga, bjaurią,
drumzliną.
2.4. Vietiniai gyventojai Isą laiko kvankštelėjusiu, o pasakotojui taip neatrodo. Po atsitikimo pasakotojo ver-
tinimas nepasikeitė. Isa pasakė jam, kad reikia tik ištiesti koją ir išsigelbės.
2.5. Kulminacijoje netikėta tai, kad Isa nepuola gelbėti pasakotojo, leidžia jam iš prarajos išsiropšti pačiam.
Paradoksalu, kad už keleto centimetrų buvo atbraila, pasakotojui tereikėjo truputį ištiesti koją.
2.6. Pasakotojas vartoja autoironiją priešpaskutinėje pastraipoje, kai pasakoja apie savo išgyvenimus silpnumo
akimirką.
2.7. Išeities iš susidariusios padėties reikia ieškoti pačiam, ji gali būti visai greta.
3. Abu kūrinius sieja tai, kad autoriai dalijasi asmenine patirtimi (kasdienybės lygmuo), kuri apibendrinama
ir apmąstoma (filosofinis lygmuo).
4. Atlikdami šią užduotį mokiniai gali naudotis vadovėlyje pateikiama medžiaga.
Mokiniai šią pamoką apibendrina ir įsivertina taikydami įgytas žinias apie esė. Užduotis skatina diskutuoti,
aptarti kūrybinę rašytojos poziciją, dalytis patirtimi.

Refleksija

skaitymas 5 skyrius
3 pamoka. Skaitome negrožinius tekstus: diskusinis straipsnis

2.1. D. Vertinti skaitomų tekstų turinį ir raišką savarankiškai pasirenkant tinkamus kriterijus, pagrįsti vertinimus
kūrinio medžiaga.
2.1.17. Suprasti, kad tekstuose reiškiami įvairūs požiūriai, kad juos reikia atpažinti ir kritiškai įvertinti.
Įvadinėje pamokos dalyje pateikiamas tekstas skatina mokinius diskutuoti, reikšti savo nuomonę. Perskaitę
jį mokiniai turėtų suformuluoti pagrindinį teiginį, rasti jį pagrindžiančių argumentų, gali sudaryti ir savo ar-
gumentų už ir prieš sąrašą.
• Kas yra diskusinis straipsnis?

• Kokie jo bruožai?
• Kokios mokyklinio gyvenimo aktualijos gali būti diskusinio straipsnio tema??

1. Šią užduotį mokiniai gali atlikti savarankiškai per pamoką.
1.1. Pastraipoje kalbama apie televizijos žinias.
1.2. Pirmuoju sakiniu teigiama, kad televizijos žinios domina daugelį žmonių, antruoju, – kad jos neįdomios.
Šiuos sakinius sieja priešinamasis jungtukas bet.
1.3. Pastraipos temą toliau plėtoja trečias sakinys. Jis suteikia informacijos apie laidų finansavimą.
1.4. Priešinamasis jungtukas tačiau jungia sakinius atskleisdamas esantį prieštaravimą.
1.6. Kodėl televizijos žinios nėra įdomios?
1.7. Problema keliama retoriniu klausimu.
3. Ši užduotis taip pat skatina mokinius samprotauti, išsakyti savo nuomonę, diskutuoti.
3.1. Pagrindinis teiginys: bendraujant su kitais reikia sakyti tiesą.
3.2. Argumentai: melas ir apgavystė visais laikais buvo smerkiami, kuriamos psichoterapijos grupės, kuriose
mokomasi sakyti tiesą, atviras pokalbis laikomas patikimu problemų sprendimo būdu.
3.3. Kontrargumentai pradedami vardyti sakiniu Tačiau tuo pat metu pripažįstame asmeninės erdvės svarbą.
Prieštaravimas atskleidžiamas priešinamuoju jungtuku tačiau.
3.4. Kontrargumentai: kartais tiesa žeidžia ir sukelia konfliktų, asmeninių problemų sprendimo nereikėtų per-
kelti kitiems, išgirstą tiesą kiti gali suprasti neteisingai.
3.5. Ar galima bendraujant sakyti neigiamus dalykus?
5. Prieš atliekant šią užduotį su mokiniais galime prisiminti filmą Tadas Blinda. Pradžia, pasidalyti įspūdžiais.
Tegu mokiniai išsako savo vertinimą, kurį palyginsime su straipsnyje išsakoma nuomone.

skaitymas 5 skyrius
5.1. Teksto pavadinimas pasako temą: bus kalbama apie Tadą Blindą ir komercinį patriotizmą.
5.3. Teksto pradžioje keliamas diskusinis klausimas Ar patriotizmas gali „atsipirkti“? Į jį atsakoma teigiamai.
5.4. Atsakymas grindžiamas argumentu, kad filmas Tadas Blinda. Pradžia yra žiūrimiausias filmas Lietuvoje.
5.5. Iš tiesų tai yra grynai komercinių tikslų siekiantis filmas, ir apie tai byloja kiekvienas epizodas.
5.6. Siužeto išeities taškas gerai pažįstamas „laikraštinis“.
5.7. Dabarties lietuviškajam herojui nerūpi idealai, dėl kurių būtų verta paaukoti gyvybę, nuskriaustųjų teisės,
jis nėra maištininkas, jis nori susikurti gražų ir gerą asmeninį gyvenimą.
5.8. Straipsnio autorius tokį dabarties herojų vertina neigiamai, vadina jį vidutinybe.
Mokiniai šią pamoką apibendrina ir įsivertina užpildydami mokymosi pažangos lapus. Jie įvardija, kas buvo
įdomu skaitant diskusinių straipsnių tekstus, kas kėlė sunkumų, su mokytoju aptaria, kaip galėtų pagerinti
mokymosi rezultatus.

Refleksija

skaitymas 5 skyrius
4 pamoka. Skaitome negrožinius tekstus: pranešimas

2.1.A. Daryti teksto visumą apibendrinančias išvadas: remiantis tiesiogiai pasakytais dalykais, potekste ir kūrinio
Įvadinėje pamokos dalyje pateikiamas tekstas turėtų būti mokiniams aktualus ir suprantamas. Perskaitę jį
mokiniai aptaria pavadinimą, žanrą, keliamas problemas. Remdamiesi asmenine patirtimi ieško atsakymų, teikia
pasiūlymus, diskutuoja.
• Kas yra pranešimas?

• Kokie būdingi pranešimo spaudai, viešosios paskaitos, referato bruožai?
• Rašytinis ir sakytinis pranešimas. Palyginkime.

Pranešimo vertinimas remiantis septyniais reikalavimais pranešimui:
1) turi antraštę Pranešimas spaudai;
2) pavadinimas Nauji ąžuolai;
3) pirmoje pastraipoje pasakoma pagrindinė mintis – bus sodinami ąžuoliukai,
įvardijama, kad praneša judėjimas „už gamtą“ (kas?),
kad bus sodinami Kėdainių rajone „Neregėtos Lietuvos“ ąžuolyne (kur?),
sodinimas vyks gegužės 1 dieną (kada?),
ąžuolynas įprasmina lietuvio senovines šaknis, tai unikali gamtinė sistema (kodėl?);
4) trumpas temos komentaras pateikiamas antroje pastraipoje;
5) pranešimas citatomis neiliustruojamas. Minima galimybė aplankyti ir pasveikinti pernai pasodintą
judėjimo „Už gamtą“ ąžuoliuką;
6) paskutinis sakinys Sodinimą vykdys Kėdainių urėdijos specialistai neapibendrina to, kas buvo pasakyta
anksčiau. Jis suteikia papildomos informacijos;
7) nurodomas informacijos pateikėjas – judėjimas „Už gamtą“. Išsamesnių duomenų apie pateikėją nėra.
5. Prieš mokiniams atliekant šią užduotį galime trumpai pristatyti mokiniams kalbininkę Ritą Miliūnaitę,
supažindinti su Lietuvių kalbos instituto veikla.
5.1. Tekste plėtojama tema, ką šiuolaikiniam žmogui reikia suprasti mokantis kalbos.
5.2. Šio pranešimo adresatas – lietuvių kalbos mokytojai.
5.3. Šiuolaikiniam žmogui mokantis kalbos, autorės nuomone, yra svarbu suprasti, kam to reikia.
5.4. Dabartiniuose lietuvių kalbos vadovėliuose trūksta gyvenimo, t. y. užduočių, lavinančių įgūdžius, kurie
suteiktų kalbinio saugumo ir pasitikėjimo įvairiais gyvenimo atvejais.
skaitymas 5 skyrius
5.6. Mokantis kalbos pranešėja siūlo laikytis ieškojimo ir kūrybos krypties.

5.8. Šiuolaikinis žmogus turi jausti atsakomybę už savo kalbą, nes žodžiu lengva įžeisti ir pažeminti kitus
žmones.
5.9. Rašytiniame pranešimo tekste paryškinti tie žodžiai ir sakiniai, kuriuos autorė nori pabrėžti, nes jie itin
svarbūs.
5.10. Patarlė: Žodžiai žvirbliu išlekia, bet šėmu jaučiu sugrįžta.
Frazeologizmai: palaidu liežuviu pasakyti, laisva ranka parašyti.
Patarlė ir frazeologizmai suteikia kalbai įtaigumo, daro ją vaizdingesnę, gyvesnę. Jie parodo, kad autorė
domisi kalbos klodais, žavisi jos turtingumu.
5.11. Pagrindinė pranešimo mintis – lietuvių kalbos šiuolaikinį mokinį reikia mokyti kūrybiškai, kad jam būtų
įdomu ir jis pajustų kalbos skonį.
Mokiniai šią pamoką apibendrina ir įsivertina pildydami įsivaizduojamą kalbinės patirties dienoraštį. Jame
gali užrašyti ir samprotavimus, ko reikia, kad kalbos mokymasis jiems būtų prasmingas. Paskatinkime šiuos
samprotavimus perskaityti garsiai ir aptarti su draugais ir mokytoju.

3. http://dz.lki.lt
4. https://www.youtube.com/watch?v=hKsHlEMDKqY (čia rasime habil. dr. Ritos Miliūnaitės, Lietuvių kalbos instituto Bendri-
nės kalbos skyriaus vadovės, pranešimą Raštingumo problema ir visuomenės nuomonė, perskaitytą Meilės Lukšienės 100-osioms
gimimo metinėms skirtame seminare Dabarties iššūkiai mokyklinei lituanistikai).
Refleksija

skaitymas 5 skyrius
5 pamoka. Skaitome negrožinius tekstus: reklama

kūrinio medžiaga.
Iš anksto pasiūlykime mokiniams į pamoką atsinešti reklaminių lankstinukų, skrajučių arba išgirstų ir už-
sirašytų reklamų tekstų. Perskaitykime juos ir aptarkime. Pasiūlykime perskaityti įvadinėje pamokos dalyje
pateikiamas reklamų parafrazes. Pažaiskime su atsineštų reklamų tekstais: pabandykime juos perfrazuoti ir
sukurti humoristinių reklamų parafrazių.
• Kas yra reklama?

• Kokie požymiai būdingi reklamai?
• Kokios tradicinės reklamos teksto dalys?
• Kokiomis priemonėmis stengiamasi paveikti vartotojo jausmus?

1. Pateikiamą užduotį mokiniai gali atlikti dirbdami individualiai, poromis arba grupėmis.
1.1. Tekste kalbama apie reklamą.
1.2. Tekste vartojamas įasmeninimas: reklama mumis domisi, dėl mūsų stengiasi. Ši meninė priemonė suteikia
tekstui ironijos atspalvį.
1.4. Reklamos versle dalyvauja prekių gamintojai, paslaugų teikėjai, reklamos agentūros, reklamos kūrėjai, pla-
tintojai ir galiausiai vartotojai.
1.5. Reklamos kūrėjai siekia išnaudoti visas galimas erdves, nes jiems svarbu kuo daugiau sudominti ir privilioti
vartotojų.
1.6. Pagrindinis reklamos tikslas – padėti parduoti kuo daugiau produktų, paslaugų ar idėjų.
1.7. Tekste keliama reklamų kalbos taisyklingumo problema.
2.1. Pavadinimas atskleidžia reklamos esmę, jame vartojama metafora.
2.2. Kaip paskatinti pirkėją įsigyti reklamuojamą prekę?
2.3. Pirkėjo elgesį veikia su pirkimu nesusiję veiksniai – dovana, galimybė grąžinti prekę, algos gavimas.
2.4. Antroje pastraipoje aptariamas siūlymas įsigyti dvi prekes už vienos kainą. Jo tikslas – paskatinti lojalumą
ir perkamumą.
2.5. Pirkėjas turėtų pamąstyti, ar jam ši prekė tikrai reikalinga, ar nesumokės už ją dvigubai.
2.6. Trečioje pastraipoje aptariama vartotojų silpnybė patraukliems pavadinimams.

skaitymas 5 skyrius
2.7. Žmonės linkę pirkti įsivaizduojamai puikų daiktą, kuris dažnai skiriasi nuo realaus daikto.
2.8. Teksto pabaigoje siūloma tapti lygiaverčiais reklamos žaidimo partneriais.
2.9. Šio teksto žanras – straipsnis.
2.10. Tai publicistinio stiliaus tekstas. Kalbama aktualia tema, svarstoma problema, kalba vaizdinga, įtaigi.
3. Ši užduotis skirta žemesnio ir pagrindinio pasiekimų lygmens mokiniams.
Reklamos adresatas – vyras, vidutinio amžiaus tarnautojas.
Antraštė – PUIKI DOVANA,
toliau – pagrindinis tekstas,
pabaigoje pateikiama informacija, kur galima įsigyti knygą.
Tekste vartotojo emocijas veikia žodžiai puiki, gerai, tvarkingai, nepriekaištingai.
4. Reklamos adresatas – moteris. Reklamoje kalbama apie grožį, patrauklumą, lygesnę, šviesesnę, skaistesnę
odą, kitus dalykus, kurie svarbūs moteriai. Pabaigoje minima nuolaida – masalas pirkėjui.
Šią pamoką įsivertinti siūloma savarankiškai atliekant pateiktą užduotį. Dirbti galima individualiai arba gru-
pėmis. Mokiniams suteikiama galimybė pasitikrinti reklamos suvokimo ir vertinimo įgūdžius.

1. Reklamos kalba. Sudarė dr. R. Miliūnaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2004.
2. Smetonienė I. Reklama... Reklama? Reklama! Vilnius: Tyto alba, 2009.
3. Župerka K. Reklamos tekstas: pragmatika, stilius, kalba. Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2008.

6, 7 užduotys (p. 21–22) padės aukštesniojo pasiekimų lygmens mokiniams pagilinti reklamos suvokimo ir
teksto analizės įgūdžius.
Refleksija

skaitymas 5 skyrius
6 pamoka. Skaitome negrožinius tekstus: elektroninis tekstas

kūrinio medžiaga.
Įvadinėje pamokos dalyje perskaitomi vadovėlyje pateikiami interneto diskusijų forumo dalyvių laiškai.
Mokiniai aptaria bendravimo interneto forumuose privalumus ir trūkumus, svarsto, ką atsakytų Aleksandrui ir Pauliui.
• Kas yra elektroninis tekstas?

• Kokie yra šio teksto bruožai?
• Kas padeda suvokti elektroninį tekstą?
• Kas būdinga elektroninio teksto kalbinei raiškai?

1. Atlikdami šią užduotį mokiniai gali prisiminti ir pastraipos sandaros schemą.
1.1. Internetas yra bendravimo priemonė, leidžianti žmonėms būti tokiems, kokie yra.
1.2. Mintis pagrindžiama interneto vartotojų pasisakymais.
2. Gabesni mokiniai šią užduotį gali atlikti savarankiškai, silpnesniems gali prireikti mokytojo pagalbos.
2.1. Tinklaraščių ir interneto forumų paskirtis – padaryti informaciją pasiekiamą.
2.2. Internetine bendruomene tekste vadinami žmonės, kurie dalijasi patirtimi interneto forumuose.
2.5. Interneto forumų populiarumas grindžiamas pranešimų skaičiumi juose.
2.6. Interneto bendruomenės sieja bendraminčius, su kuriais bendraudami tobulėjame.
2.7. Didžiausias interneto forumų privalumas yra tas, kad suburia lankytojus į bendruomenę.
3. Ši užduotis skirta aukštesniojo pasiekimų lygmens mokiniams. Jie lygina 1 ir 2 užduoties tekstų pagrindi-
nes mintis. Rašydami pastraipą apie bendravimą interneto tinklaraščiuose ir interneto forumuose pritaiko
žinias apie pastraipos sandarą.
4. Užduotis skirta patenkinamo pasiekimų lygmens mokiniams. Atlikdami ją mokiniai gali aplankyti savo
mėgstamus forumus, apibendrinti pagrindines diskusijų temas, nusakyti lankytojų skaičių. Atlikę užduotį
gali ją aptarti su klasės draugais ir palyginti skirtingų interneto forumų charakteristikas.
5. Atlikę šią užduotį mokiniai gali sudaryti bendrą temų, kurias norėtų aptarti interneto forume, sąrašą.
Pasiūlykime mokiniams pasirinkti vieną iš jų ir aptarti klasėje. Toliau galima svarstyti, kaip ši tema būtų
aptariama interneto forume, kokie skirtumai išryškėtų, kuris diskutavimo būdas jiems atrodo įdomesnis.
6.* Remdamiesi šia užduotimi mokiniai gali atlikti išsamesnį tyrimą ir parengti pranešimą apie interneto
forumo dalyvių išsakomų minčių kalbinę raišką.
skaitymas 5 skyrius
Mokiniai šią pamoką apibendrina atsakydami į savikontrolės klausimus. Įsivertinę atsakymus, numato tolesnes
įgūdžių gilinimo kryptis, pasitaria su mokytoju dėl jų tikslingumo.

2. Miliūnaitė R. Internete rašai šveplai – negerbi savęs ir kitų. Interneto prieiga: http://www.bibliotekospazangai.lt.
3. Miliūnaitė R. Kokie būsim mes patys, tokia bus ir lietuvių kalba. Interneto prieiga: http: www. bernardinai.lt.
Refleksija

6 skyrius. Sintaksė
Trumpalaikis planas
Pagrindiniai skyriaus tikslai – įtvirtinti jau turimas žinias apie sintaksę ir praktinius gebėjimus taisyklingai
vartoti lietuvių kalbą, suvokti tokio vartojimo prasmingumą, suvokti sudėtingą kalbos sandarą ir remiantis tu-
rimomis žiniomis susiformuoti gebėjimus reikšti mintis taisyklinga ir stilinga kalba, taikyti daugumą skyrybos
ir gramatikos taisyklių, skirti visų rūšių sudėtinius sakinius, suvokti, kokios galimos kalbos klaidos, sąmoningai
jų vengti ar gebėti išsitaisyti, paaiškinti taisyklingus skyrybos atvejus.
Įgyvendinant šiuos tikslus nuosekliai ir tikslingai plečiamas ir gilinamas jau turimas suvokimas ne tik apie
sintaksę, kaip mokslą, nagrinėjantį sakinių tarpusavio ryšius, jų sudarymo būdus ir žodžių junginių sandarą,
bet ir sakinių sąsajas, jų junglumą tekstuose. Toks sakinių, jų dėmenų ir jų ryšių tyrinėjimas svarbūs mokinių
bendram kalbos suvokimui, taisyklingam kalbėjimui ir rašymui, taip pat kad mokiniai galėtų aiškiai ir tikslingai
paaiškinti taisyklingą kalbos vartoseną, kad jaustųsi sąmoningi kalbos vartotojai ir kūrėjai.
Skyriaus „Sintaksė“ veiklų turinio apimtis:
• plečiamos žinios apie sudėtinius sakinius;
• mokomasi atskirti ir vartoti sudėtinius bejungtukius sakinius;
• mokomasi atskirti ir vartoti mišriuosius sakinius;
• toliau mokomasi sudėtinių sakinių skyrybos (privalomųjų skyrybos taisyklių);
• mokomasi tinkamai cituoti ir skirti citatas;
• apibendrinama vientisinio ir sudėtinio sakinio skyryba (privalomosios taisyklės);
• tęsiamas mokymasis laikytis sakinių sudarymo ir siejimo normų (jungtukai, jungiamieji žodžiai, įvardžiai,
prieveiksmiai, dalelytės).
Turinio minimumas – nereikalaujama nurodyti šalutinių sakinių laipsnių, atpažinti sudėtinių mišriųjų
sakinių.
Eil. Sąsajos su kitais

Pamokos Mokymosi
Nr. Uždaviniai Vertinimas mokomaisiais Pastabos
tema veiklos
dalykais
1 Sudėti- Prisiminsime, kas Savarankiškas Mokiniai savo klasės Literatūra.

niai saki- yra sakinys. darbas su tekstu, draugams savais žodžiais
niai Įtvirtinsime vien- darbas su tekstu paaiškina, kas yra sakinys,
tisinių ir sudėti- poromis ir gru- nurodo sakinių rūšis ir
nių sakinių sky- pėmis. jų skirtumus. Kiekvienas
rimo ir skyrybos įsivertina, ką šia tema jau
įgūdžius. moka, o kuriuos dalykus
dar reikia įtvirtinti.
2 Sudė- Mokysimės atpa- Savarankiškas Mokiniai įsivertina, kaip Literatūra. Visi

tiniai žinti sudėtinius darbas su tekstu, pavyko atlikti pamokos mokomieji da-
bejung- bejungtukius sa- darbas su teks- užduotis, kas buvo visiš- lykai.
tukiai kinius. tu grupėmis. kai aišku, o kur klysta.
sakiniai Aptarsime sudė- Tekstų analizė Kiekvienas numato toles-
tinių bejungtukių individualiai ir nę individualią sudėtinių
sakinių dėmenų konsultuojantis. bejungtukių sakinių mo-
ryšius. kymosi strategiją.

s i n ta k s ė 6 skyrius

Pamokos Mokymosi
tema veiklos
dalykais
3 Sudėtinių Prisiminsime Savarankiškas Pildant kolektyviai sche- Literatūra. Visi

bejung- vientisinių saki- darbas su tekstu, mą apibendrinamos įgy- mokomieji da-
tukių nių skyrybą. darbas su teks- tos žinios apie sudėtinius lykai.
sakinių Mokysimės tinka- tu poromis ir bejungtukius sakinius.
skyryba mai skirti sudėti- padedamiems Jei ko nors perprasti dar
nių bejungtukių mokytojo. nepavyko, mokiniai nu-
sakinių dėmenis. mato tolesnius mokymosi
tikslus.
4 Sudė- Mokysimės atpa- Savarankiškas Pagal pateikiamas sche- Literatūra. Visi

tiniai žinti sudėtinius darbas su tekstu, mas kurdami sudėtinius mokomieji da-
mišrieji mišriuosius saki- darbas su tekstu mišriuosius sakinius ir lykai.
sakiniai nius. padedamiems draugams paaiškindami,
Aptarsime su- mokytojo. Dar- kodėl šie sakiniai tokiais
dėtinių mišriųjų bas poromis. laikytini, mokiniai pa-
sakinių dėmenų sitikrina, ko išmoko pa-
tarpusavio ryšius. mokoje, ar viską suprato.
Kilusius neaiškumus jie
aiškinasi kartu su klasės
draugais, mokytoju.
5 Sudėtinių Mokysimės su- Savarankiškas Pamokos darbas api- Literatūra. Visi

mišriųjų dėtinių mišriųjų darbas su tekstu, bendrinamas diktantu. mokomieji da-
sakinių sakinių skyrybos. darbas grupė- Mokiniai patys įvertina lykai.
skyryba Įtvirtinsime sudė- mis (sūkurio draugų parašytus darbus
tinių sakinių sky- metodu), darbas ir drauge aptaria klaidas,
rybos įgūdžius. padedamiems nurodo, kaip ir kodėl
Plėtosime ir ug- mokytojo. reikėtų skirti sudėtinių
dysimės rašytinės Mažasis diktan- mišriųjų sakinių dėmenis.
ir sakytinės kal- tas. Jeigu įgūdžiai dar nėra
bos gebėjimus. pakankami, numatoma,
ko ir kokiais būdais dar
reikės pasimokyti per
kitas pamokas arba sava-
rankiškai.
6 Citatos Nagrinėsime Savarankiškas Apibendrinamos per pa- Literatūra. Visi

sakytinius ir ra- darbas su tekstu, moką gautos žinios apie mokomieji da-
šytinius tekstus, darbas su tekstu citatas, jų vartojimo tikslą lykai.
kuriuose cituo- padedamiems ir būdus. Naudodamiesi
jama. mokytojo. interneto žiniasklaidos
Mokysimės tin- Informacijos šaltiniais
kamai vartoti paieška inter- (žr. http://www.lrytas.lt,
citatas. nete. www.lzinios.lt ir kt.) ar
Plėtosime ir ug- mokytojo nurodytais
dysimės rašytinės tekstais, mokiniai gali
ir sakytinės kal- pateikti ten rastų citatų ir
bos gebėjimus. jas pakomentuoti (varto-
jimo tikslas, raiška, skyry-
bos taisyklingumas).


Pamokos Mokymosi
tema veiklos
dalykais
7 Citatų Mokysimės citatų Savarankiškas Mokiniai įsivertina, Literatūra.

skyryba skyrybos. darbas su tekstu, kaip sekėsi skirti citatas,
Plėtosime ir ug- darbas su tekstu prisimena kebliausius
dysimės rašytinės padedamiems atvejus, klaidas aiškinasi
kalbos gebėjimus. mokytojo. remdamiesi taisyklėmis
ir padedami draugų ar
mokytojo. Sudėtingesnius
skyrybos atvejus reikėtų
įsidėmėti, vertėtų ir pasi-
žymėti, kad būtų galima,
reikalui esant, pasikartoti.
8 Sudėtinio Įtvirtinsime sudė- Savarankiškas Apibendrinant viso Literatūra.

sakinio tinių sakinių sky- darbas su tekstu, sintaksės skyriaus dar-
skyrybos rybos įgūdžius. darbas su tekstu bą mokiniams siūloma
įgūdžių Plėtosime ir ug- padedamiems panagrinėti savo kontro-
įtvirtini- dysimės rašytinės mokytojo. linių, kūrybinių darbų
mas ir sakytinės kal- Informacijos (pavyzdžiui, neseniai
bos gebėjimus. paieška inter- rašytų) skyrybos klaidas.
nete. Ši analizė padeda suvokti
skyrybos mokymosi spra-
gas ir jas užpildyti. Dirbti
gali visi kartu arba dides-
nėmis grupėmis. Jeigu
reikia, galima numatyti
savarankiško tobulinimo-
si gaires.

1 pamoka. Sudėtiniai sakiniai
2.1.A. Daryti teksto visumą apibendrinančias išvadas: nurodyti teksto tikslą, aptarti tematiką, problemas, pa-
grindines mintis, vertybes.
3.2. Taikyti daugumą rašybos, skyrybos, gramatikos taisyklių; siekti mintis formuluoti aiškiai, tiksliai, glaustai,
logiškai.
(Kiti ugdomieji gebėjimai 1.8; 1.9; 2.1.15; 3.2.4)
Pamokos pradžioje, remiantis dviem tekstais, prisimenama sakinio apibrėžtis ir išskiriami trys svarbiausi
jo požymiai. Mokiniai poromis aptaria sakinių skirstymą pagal gramatinių centrų skaičių ir juos iliustruoja
pavyzdžiais iš tekstų.
• Sakiniai pagal gramatinių centrų skaičių (vientisiniai, sudėtiniai).

• Sudėtiniai sakiniai pagal jungimo būdą (jungtukiniai, bejungtukiai).
• Sudėtiniai jungtukiniai sakiniai (sujungiamieji, prijungiamieji).

1.2. Tekste daugiausia vientisinių sakinių. Jie turi po vieną gramatinį centrą. Mokiniai nurodo bent kelių
sakinių gramatinius centrus.
1.3. Pirmojo paryškinto sakinio skyryba: 1 ir 4 kableliais išskirtas išplėstinis įterpinys; skliaustuose pateikiama
papildoma aiškinamoji informacija; vienarūšiai papildiniai atskirti 2 ir 3 kableliais.
Antrojo paryškinto sakinio skyryba: pirmuoju kableliu atskirta išplėstinė būdo aplinkybė; dvitaškis padėtas
po apibendrinamojo žodžio; 2–4 kableliais atskirti vienarūšiai papildiniai.
2.1. Vientisiniai sakiniai – 1, 4, 6, 8, 10, 11, 12, 13. Sudėtiniai sujungiamieji sakiniai – 3, 5, 7, 9. Sudėtinis
prijungiamasis sakinys – 2.
2.3. 3 – , ir . Kablelis padėtas prieš sakinio dėmenis jungiantį sujungiamąjį jungtuką ir.
5– , tik . Kablelis padėtas prieš sakinio dėmenis jungiantį priešpriešinį jungtuką tik.
7 – , bet . Kablelis padėtas prieš sakinio dėmenis jungiantį priešpriešinį jungtuką bet.
9 – , tik . Kablelis padėtas prieš sakinio dėmenis jungiantį priešpriešinį jungtuką tik.
2 – , kad . Kablelis padėtas prieš sakinio dėmenis skiriantį prijungiamąjį jungtuką kad.
2.4. Sudėtinių sujungiamųjų sakinių dėmenys yra savarankiški, siejami intonacijos, sujungiamųjų jungtukų, o
sudėtinių prijungiamųjų sakinių dėmenys priklauso vienas nuo kito.
2.5. Aprašymas. Regimas audros vaizdas išsamiai nusakomas žodžiais. Atskleidžiami girdimi garsai.

Mokiniai savo klasės draugams savais žodžiais paaiškina, kas yra sakinys, nurodo sakinių rūšis ir jų skirtumus.
Kiekvienas įsivertina, ką šia tema jau moka, o kuriuos dalykus dar reikia įtvirtinti.

1. Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005.
2. Kniūkšta P. Lietuvių kalbos žinynas. Kaunas: Šviesa, 2008.
3. Privalomosios ir pasirenkamosios skyrybos taisyklės. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006.
4. www.vlkk.lt/lit/10118

Siūlytina papildomai atlikti 1 užduotį (p. 24–25).
Refleksija

2 pamoka. Sudėtiniai bejungtukiai sakiniai

3.1.D. Išsakyti savo požiūrį, nuosekliai plėtojant pagrindinę mintį, vertinti. Tinkamai argumentuoti remiantis
įvairaus pobūdžio šaltiniais.
logiškai.
Įvadinėje pamokos dalyje mokiniai, nagrinėdami pateikiamus sudėtinius bejungtukius sakinius, bando drauge
su mokytoju išsiaiškinti, kad šiems sakiniams būdinga, kaip jungiami jų dėmenys, kokie prasminiai dėmenų
ryšiai. Galima pasiūlyti nubraižyti kelių sakinių schemas.
• Sudėtinius bejungtukius sakinius sudaro du ar daugiau dėmenų, kuriuos sieja prasmė ir intonacija.
• Sudėtinių bejungtukių sakinių dėmenų prasminiai ryšiai:
• nusakomi vienu metu vykstantys veiksmai ir reiškiniai;
• gretinami skirtingi, priešingi dalykai;
• nusakomas veiksmų ir reiškinių sąlygotumas;
• pirmojo dėmens turinys papildomas, aiškinamas, nusakoma priežastis ar pasekmė.

1.1. Sudėtiniai bejungtukiai sakiniai yra 4, 5, 7 ir 9. Mokiniai turėtų nurodyti, kad šių sakinių dėmenis jungia
prasminiai ryšiai ir intonacija, o ne jungtukai.
1.2. Užduotį mokiniai gali atlikti raštu kiekvienas savarankiškai, o vėliau žodžiu aptarti kartu su klasės draugais
ir mokytoju. Kitas būdas – darbas poromis. Sudėtinio sakinio sintaksinio nagrinėjimo planą galima rasti
vadovėlio 1 priede (p. 191). Patogumo dėlei jį siūlytina pateikti klasės ar interaktyviojoje lentoje.
4. Sudėt. bejungt. sak. (1 – net pikta darosi bematant, beklausant jų, 2 – ne žmonės gi, tik beuodegiai).
: , .
5. Sudėt. bejungt. sak. (1 – kiti dabar laikai, 2 – kiti dabar ir žmonės).
, .
7. Sudėt. bejungt. sak. (1 – ir nyksta miškai, girios, 2 – skursta žemė, pievos).
, .
9. Sudėt. bejungt. sak. (1 – atėjo vakaras, 2 – grįžo tėvai iš lauko, mato, 3 – nėra niekur dukters).
, – .
3. Šia užduotimi lavinami bendravimo įgūdžiai.
3.1. Diskusija poromis padeda išsiaiškinti tiesą apie kalbamą dalyką. Mokomasi ginčytis argumentuotai, man-
dagiai, vengiant konfliktų.
3.2. Suformuluojamos pozityvaus ginčo taisyklės. Taip mokomasi pagrįsti savo nuomonę, lavinamas mąstymas.
3.3. Nagrinėjant suolo draugo sukurtas taisykles įtvirtinamos žinios apie sudėtinius bejungtukius sakinius.
Mokiniai įsivertina, kaip pavyko atlikti pamokos užduotis, kas buvo visiškai aišku, o kur klysta. Kiekvienas
numato tolesnę individualią sudėtinių bejungtukių sakinių mokymosi strategiją.

4. www.aruodai.lt/patarles/
5. www.patarles.lt

Savarankiškai namuose ar per pamoką galima atlikti 2 užduotį (p. 25).
Refleksija

3 pamoka. Sudėtinių bejungtukių sakinių skyryba

logiškai.
Pamoka pradedama vientisinių ir sudėtinių bejungtukių sakinių palyginimu. Mokiniai pakartoja vientisinių
sakinių skyrybos taisykles, pasiaiškina, kokiais ženklais ir kuriais atvejais skiriami sudėtinių bejungtukių sakinių
dėmenys.
• Sudėtiniai bejungtukiai sakiniai siejami skirtinga intonacija:

• išskaičiuojamąja;
• gretinamąja;
• sąlygojamąja;
• paremiamąja.
• Sudėtinių bejungtukių sakinių dėmenų skyrybos ypatumai:
• kablelis ar kabliataškis – reiškiant išvardijimą, gretinimą, priešpriešą;
• brūkšnys – reiškiant apibendrinimą, sąlygą, laiką, nuolaidą, neatitikimą;
• dvitaškis ar brūkšnys – reiškiant aiškinimą, priežastį, pasekmę.
• Sudėtinio bejungtukio sakinio dėmenį atitinkantys teigimo, neigimo, sutikimo ir panašūs žodžiai atskiriami
kableliu.

1.1. Vientisiniai sakiniai yra 2, 3, 7, 9, 10, sudėtiniai bejungtukiai – 1, 4, 5, 6, 8.
1.2. Nagrinėdami sakinių skyrybą mokiniai turėtų remtis anksčiau įgytomis žiniomis. Kilus neaiškumams jie
gali pasinaudoti vadovėlio 8 ir 9 priedais (p. 201–202), kitomis pagalbinėmis priemonėmis (žr. šaltinių
sąrašą).
2.1. 1. Mėlyni pavasario rūkai jį šiandien dengia; mėlynuose rūkuose jis nuskendęs. 2. Oras skaidrus, medžiai
nauju žalumu žvaga. 3. Žiūriu – kiškis su trejetu savo vaikų ant kelio iš rugių išslenka. 4. Ir vaikai tėvą
seka, taip pat daro – gyvenimo taisyklių mokosi. 5. Girdžiu, Kuprelis juokias. 6. Šeimininko pasitikėjimą
turėjau aš visišką – įtarimas nesąžiningumu gėlė mane dar labiau. 7. Užrakindavom jį vieną, sustabdy-
davom malūną – tai baisiausiai veikdavo. 8. Silpsta malūno eiga, puola ir Kuprelio ūpas, jis ima širdytis.
9. Gražumas netrunka praeiti: čia buvo jaunas, žiūrėk, jau ir paseno, sukrito. 10. Perkūnas jį skalanduoja,

krato, – kalnai net gaudžia. 11. Vis kitoks jis man atrodo, vis mažiau jį pažįstu. 12. Jie perdeginti, bet
neperdegę sielos kaitroje – juose girdimas šilto kraujo tuksėjimas. 13. Kiekvienas gyvas žmogus yra kū-
rėjas, poetas; kiekvienas kuria pagal savo išgales. 14. Menkas daiktas toks malūnas: mažas vėjas – blogai,
didelis – dar blogiau.
Kai kuriais atvejais mokiniai gali pavartoti kitokius skyrybos ženklus. Vertėtų aptarti drauge su kitais klasės
draugais ir mokytoju, ar tokia skyryba klaidinga ir kodėl.
Pildant kolektyviai schemą apibendrinamos įgytos žinios apie sudėtinius bejungtukius sakinius. Jei ko nors
perprasti dar nepavyko, mokiniai numato, kaip gilinsis savarankiškai ateityje.


Siūlytina atlikti 3 užduotį (p. 26).
Refleksija

4 pamoka. Sudėtiniai mišrieji sakiniai

logiškai.
Pamokos pradžioje nagrinėjama schema padeda suvokti sudėtinio mišriojo sakinio sandarą. Mokytojas gali
pasiūlyti keletą skirtingų žanrų tekstų, kuriuose mokiniai turėtų surasti šio tipo sakinių ir nubraižyti jų schemas,
paaiškinti dėmenų ryšius. Be to, mokiniai turėtų patys pabandyti įvardyti galimus dėmenų jungimo būdus.
• Sudėtinį mišrųjį sakinį sudaro trys ir daugiau dėmenų, jungiamų skirtingų sintaksinių ryšių (sujungiamasis,
prijungiamasis, bejungtukis).
• Sudėtinio mišriojo sakinio dėmenų jungimo būdai:
• prijungimas ir sujungimas;
• bejungtukis ryšys ir sujungimas;
• bejungtukis ryšys ir prijungimas;
• bejungtukis ryšys, sujungimas, prijungimas.

1.1. 1. Gražūs yra šio kaimo vaizdai, | bet saulė plykstels dar negreit, | ir trapūs, aukšti bus jos tiltai, iškilę
viršum kalnų, upių bei skardžių, | palei kuriuos siaudžia šiltas vėjas. 2. Man nuo akių lyg uždanga nukrito,
| ir žodžiai, | kurių anksčiau nė negirdėjau, kuriems neteikiau reikšmės, | staiga pasidarė svarbūs. 3. Mano
vaikystės metais ir čia buvo giria, | bet tėvas iškirto medžius, riešutynus, išrovė kelmus, | ir dabar čia augo
ankstyvosios bulvės – | jos puikiai derėjo pilkšvame miško smėlyje. 4. Dabar niūrus, pasmurgęs ruduo, |
medžiai jau meta lapus, | nuo šakų varva drėgmė, | ir gervės jau nuklegėjo padange. 5. Broliui patinka, |
kai visi krūpteli nuo jo riksmo, | jis tiesiog gaudo išgąstį kitų akyse, | kiekvienas jo krustelėjimas, gestas
reikalauja dėmesio, paklusnumo, paniškos pagarbos ir baimės. 6. Norėjau pasakyti Tautginui apie tai, |
daug ką jam norėjau pasakyti, | bet mane tvilkė tai lengva ironija, tai atlaidi pašaipa, | su kuria žiūrima
į paikiojančius vaikus.
1.2. Sakinių schemos:
1. , bet , ir , palei kuriuos .
2. , ir , kurių , kuriems , .
3. , bet , ir – .
4. , , , ir .
5. , kai , , .
6. , , bet , su kuria .
1.3. 1. Sujungimas → sujungimas → prijungimas. 2. Sujungimas → prijungimas → prijungimas. 3. Sujungimas
→ sujungimas → bejungtukis ryšys. 4. Bejungtukis ryšys → bejungtukis ryšys → sujungimas. 5. Prijun-
gimas → bejungtukis ryšys → bejungtukis ryšys. 6. Bejungtukis ryšys → sujungimas → prijungimas.
2. Ši užduotis lavina mokinių gebėjimą mąstyti, kurti ir suvokti mišriųjų sakinių dėmenų ryšius. Lyginimas
savo sudarytų sakinių su draugo sudarytaisiais ir Broniaus Radzevičiaus sukurtaisiais (žr. vadovėlio 2
priedą, p. 191) padeda suvokti, kokios įtakos jungtukai, jungiamieji žodžiai turi sakinių prasmei.
Pagal pateikiamas schemas kurdami sudėtinius mišriuosius sakinius ir draugams paaiškindami, kodėl šie
sakiniai tokiais laikytini, mokiniai pasitikrina, ko išmoko pamokoje, ar viską suprato. Kilusius neaiškumus jie
aiškinasi kartu su klasės draugais, mokytoju.


Galima atlikti 4 užduotį (p. 26).
Refleksija

5 pamoka. Sudėtinių mišriųjų sakinių skyryba

logiškai.
Pamokos įvadinėje dalyje prisimenamos sudėtinių sakinių skyrybos taisyklės. Jomis remdamiesi mokiniai
formuluoja mišriųjų sakinių skyrybos taisykles, jas iliustruoja pavyzdžiais. Dirbdami sūkurio metodu mokiniai
tikslina šias taisykles.
• Sudėtinių mišriųjų sakinių skyryba priklauso nuo juos sudarančių dėmenų.

• Tarp dėmenų, siejamų sujungiamuoju ar prijungiamuoju ryšiu, dedamas kablelis, o tarp dėmenų, kurių
ryšys yra bejungtukis, – ženklas atsižvelgiant į prasminius ryšius.
• Kai pauzė ryški arba sakinio intonacija kyla, o paskui krinta, rašomas dvitaškis, brūkšnys, kabliataškis,
kartais kablelis ir brūkšnys.

1.1. 1. Degantis Tautgino žvilgsnis tarsi byloja: | žinom, | kas tu per paukštis, | žinom, | kad tavo brolis kunigas,
| o pats klerikalinėje gimnazijoje mokytojavai. 2. Po jomis verkė tikroji daiktų širdis, kažkas nesuprasta,
neišgirsta, | duso ir stingo gyvybė, | aš visur jaučiau savavališką proto diktatą, | be kurio pretenduojantis
į objektyvumą pažinimas neįmanomas. 3. Atmesdamas visa, kas perdėta, nuplėšdamas visas kaukes, jis
eina kaip ir gyvenimas; | jeigu tai jauti ir žinai – | tau nėra ko trankytis, plėšytis, kam pavydėti. 4. Rytą,
kai Kristupas su Kazimieru taisėsi žūklauti, | rūko draikanos dar plaikstėsi įlomėlėse, | o palei pietryčių
horizontą sužvarbę, išplakti vėjo gūrino debesys; | plieskėsi akinamai raudoni žaros spinduliai. 5. Ūžia
Daukinčių kamaroje girnos, | ir bėga, raitosi į vakarus ilgas vieškelis – tas pats, | kuriuo šių sodybų vyrai
išeidavo į karus. 6. Atrodo, kokios paprastos tiesos, | bet aš džiaugiuosi jomis kaip pasmerktasis, | kuriam
palieka truputėlį vilties, | kad galės išsiteisinti.
1.2. 1. Bejungtukis ryšys → prijungimas → bejungtukis ryšys → prijungimas → sujungimas. 2. Bejungtukis
ryšys → bejungtukis ryšys → prijungimas. 3. Bejungtukis ryšys → prijungimas → bejungtukis ryšys.
4. Prijungimas → sujungimas → bejungtukis ryšys. 5. Sujungimas → prijungimas. 6. Sujungimas → pri-
jungimas → prijungimas.
1.3. Mišriųjų sakinių skyryba aiškintina remiantis pamokos pradžioje prisimintomis sudėtinių sakinių ir įvairių
sakinio dalių skyrybos taisyklėmis. Jei reikia, mokiniai gali remtis vadovėlio 8 ir 9 priedais (p. 201–202)
bei kitomis pagalbinėmis priemonėmis.
2.1. Vyrauja sudėtiniai sakiniai, nes tekstas yra publicistinis.

2.2. Sudėtiniai mišrieji sakiniai yra 1, 2 ir 5.
2.3. Mišriųjų sakinių jungimo būdai:
1. Prijungimas → prijungimas → sujungimas → sujungimas. 2. Prijungimas → prijungimas → prijungimas
→ bejungtukis ryšys. 5. Bejungtukis ryšys → prijungimas → bejungtukis ryšys.
Šių sakinių skyryba aiškintina remiantis jau įgytomis žiniomis ir, jei reikia, pagalbinėmis priemonėmis.
2.4. Skirtingo ar skirtingo lygio informacijos pateikiamas viename sakinyje atskleidžia teiginių loginius ryšius.
Šios pamokos darbas apibendrinamas diktantu. Mokiniai patys įvertina draugų parašytus diktantus ir drau-
ge aptaria klaidas, nurodo, kaip ir kodėl reikėtų skirti sudėtinių mišriųjų sakinių dėmenis. Jeigu įgūdžiai dar
nėra pakankami, numatoma, ko ir kokiais būdais dar reikės pasimokyti per kitas pamokas arba savarankiškai.

5. http://www.vlkk.lt/lit/10135

Siūlytina atlikti 5 užduotį.
Refleksija

6 pamoka. Citatos
3.1.13. Mokėti cituoti, perfrazuoti šaltinius.
logiškai.
(Kiti ugdomieji gebėjimai 1.8; 1.9; 1.9.3; 2.1.C; 2.1.10; 2.1.15; 3.2.4)
Pamokos pradžioje perskaitomi du tekstai – mokslinis ir publicistinis. Mokiniai aptaria, kokiu tikslu juose
pateikiamos citatos, kodėl pirmame tekste dvi nuorodos pateikiamos išnašose. Remdamiesi savo patirtimi jie
taip pat mėgina pagrįsti, kada ir kam vartojamos citatos, ir nustatyti, kaip jos žymimos tekste.
• Citatos apibrėžtis.
• Citatų šaltiniai (poezijos ar prozos kūriniai, mokslo veikalai, dalykiniai raštai ir kt.).
• Citavimo tikslai.
• Citavimo būdai:
• citatos be autorinio sakinio, su naujai kuriamu tekstu siejamos vien prasmės ryšiu (kaip epigrafai rašinio
pradžioje);
• citatos, įterpiamos į naujai kuriamo teksto autorinį sakinį:
• po autoriaus žodžių;
• prieš autoriaus žodžius;
• autoriaus žodžiai įterpti;
• tęsia autoriaus sakinio mintį;
• citata citatoje (po autoriaus žodžių).

1. Šios užduoties tekstas aktualus ne tik citatų vartojimui mokyti, bet ir turinio požiūriu – jame kalbama apie
kai kuriuos geros viešosios kalbos reikalavimus, kurių prireiks tiek mokykloje, tiek ją baigus. Tad mokiniai
gali savais žodžiais suformuluoti ir juos (siūlytina užsirašyti sąsiuviniuose), o ne vien nurodyti pagrindinę
teksto temą.
1.3. Citatų autoriai yra viešųjų kalbų rengimo konsultantai.
1.4. Autorė remiasi citatomis, norėdama pagrįsti savo samprotavimus apie viešąją kalbą.

1.5. Į pirmąją citatą įterpti autoriaus žodžiai. Antroji citata pateikiama prieš autoriaus žodžius.
2. Mokinius reikia iš anksto įspėti paieškoti namuose ir atsinešti į pamoką savo kūrybinių darbų, viešosios
kalbos tekstą. Kiekvienas savarankiškai analizuodamas juos pagal užduoties klausimus, įsivertina, ar (kaip)
yra pavartojęs citatų, kokius citavimo būdus ir kokiu tikslu taikė. Be to, nustatomi citavimo netikslumai
ir numatoma, ko reikės pasimokyti.
Atliktas darbas aptariamas grupėmis, jei reikia, stebint ir padedant mokytojui.
Apibendrinamos per pamoką gautos žinios apie citatas, jų vartojimo tikslą ir būdus. Naudodamiesi interneto
žiniasklaidos šaltiniais (žr. www.lrytas.lt, www.lzinios.lt ir kt.) ar mokytojo duotais periodinės spaudos tekstais
mokiniai gali pateikti ten rastų citatų ir jas pakomentuoti (vartojimo tikslas, raiška, skyrybos taisyklingumas).


Siūlytina atlikti 6 užduotį (p. 27–28).
Refleksija

7 pamoka. Citatų skyryba

logiškai.
Įvadinėje pamokos dalyje mokiniai prisimena ir įvardija citavimo būdus, pateikia pavyzdžių. Dirbdami gru-
pėmis bando suformuluoti citatų skyrybos taisykles. Galima palyginti, kuo citatų skyryba panaši (nepanaši) į
tiesioginės kalbos skyrybą.
• Citatos išskiriamos kabutėmis (šriftu ar kitokiu grafiniu būdu).

• Kai citatą sudaro atskiras sakinys ar keli sakiniai, po įvadinių žodžių dedamas dvitaškis.
• Autoriaus žodžiai po citatų ar į jas įsiterpę pradedami mažąja raide. Citatos po autoriaus žodžių skiriamos
brūkšniais, kurie rašomi po kitų sakiniui reikalingų ženklų.
• Eiliuotos kalbos posmas rašomas:
• nauja pastraipa, be kabučių;
• toje pačioje eilutėje, išskiriant kabutėmis.
• Citata, tęsianti autoriaus mintį, rašoma toje pačioje eilutėje ir pradedama mažąja raide.
• Citatos pabaigos ženklas rašomas prieš uždaromąsias kabutes, o kai citata tęsia autoriaus mintį – po ka-
bučių.

1.2. 1 sakinys: daugtaškis citatos pabaigoje rodo nebaigtą mintį. 2 sakinys: citata pateikta prieš autoriaus žodžius
ir nuo jų atskirta kableliu ir brūkšniu. 3 sakinys: citata sudaro autoriaus sakinio dalį, todėl pradedama
mažąja raide ir rašoma kabutėse; daugtaškis žymi jos nebaigtumą. 4 sakinys: citata sudaro autoriaus sakinio
dalį, todėl pradedama mažąja raide ir išskiriama kabutėmis.
2.1. Citatas mokiniai išskiria remdamiesi jau nagrinėtais atvejais ir teorine medžiaga.
1. Bet štai iš toli, kiek siekia atmintis, atskamba jau chrestomatiniai mūsų poetės žodžiai:
Draugystę mano tau – kaip saulę,
Kaip šviesų ilgesį nešu.

2. Mums net atrodo, kad žodžiai „Ir vienąkart, pavasari, / Tu vėl atjosi drąsiai. – / O mylimas pavasari, /
Manęs jau neberasi – –“ – tai mūsų žodžiai – juk ne veltui mes juos dainuojame.
3. Tartum gilus atodūsis, tartum sunkiai tramdoma rauda ir vos girdimi pašnabždomis tariami žodžiai:
„Negesk, žiburėli, negesk!“
4. Jau nemokėtume ir negalėtume gyventi be Salomėjos, nes kas gi būtų tas vaivorykštinis tiltas iš vienos
širdies į kitą, ką mes mylėtume taip amžinai ir taip tyliai ir kieno lūpomis pasakytume Lietuvai
Tada graži graži buvai,
Akim tyliųjų ežerų...
Lyg eidama linelių rauti.
5. „Visur aš ją matau su kūdikiu ant rankos...“ – šiame eilėraštyje, parašytame dar gerokai prieš karą, aš
visą laiką matau pačią poetę.
2.2. 1 – prieš cituojamą eilėraščio fragmentą, kuriuo paremiamas autoriaus teiginys, rašomas dvitaškis. 2 – ei-
liuota citata, įterpta į autoriaus žodžius ir juos tęsianti, išskiriama kabutėmis, po jos dar rašomas brūkšnys,
žymintis praleistą sudurtinio tarinio jungtį. 3 – eiliuota citata, tęsianti autoriaus žodžius, išskiriama ka-
butėmis; po jos skyrybos ženklas nededamas, nes citata baigiama šauktuku. 4 – prieš cituojamą eilėraščio
posmą, kuriuo paremiamas autoriaus teiginys, rašomas dvitaškis. 5 – prieš autoriaus žodžius pateikiama
citata atskiriama kabutėmis; jos pabaigoje dedamas daugtaškis, nes mintis nebaigta, nutrūkusi.
Pamokos pabaigoje mokiniai įsivertina, kaip sekėsi skirti citatas, prisimena kebliausius atvejus, klaidas aiškinasi
remdamiesi taisyklėmis ir padedami draugų ar mokytojo. Sudėtingesnius skyrybos atvejus reikėtų įsidėmėti,
vertėtų ir pasižymėti, kad rengiantis kitiems rašiniams būtų galima pasikartoti.


Galima atlikti 6 užduotį (p. 27–28).

Refleksija

8 pamoka. Sudėtinio sakinio skyrybos įgūdžių įtvirtinimas

logiškai.

1. Ši užduotis atliekama savarankišką darbą derinant su darbu grupėmis. Mokytojas mokymo(si) būdus gali
derinti ir keisti, atsižvelgdamas į individualius klasės mokinių gebėjimus.
1.1. Autorinė straipsnio ištraukos skyryba:
Žemaitės skulptūrą paminėjau neatsitiktinai. Norėjau į kūrybiškumo atpažinimo lauką įtraukti ir jos kūrybą.
Žinau, kad mokykloje, gimnazijoje ar licėjuje ji nesusilaukia dėmesio, neatrodo įdomi, įdėmiai skaitytina.
Žmonėms, gyvenantiems literatūros reikalais ir rūpesčiais, atrodo, kad Žemaitė negali būti apeita, bet
jos kūrybiškumą suvokti nėra lengva. Žemaitė buvo labai talentinga, toks pat unikumas mūsų kultūroje
kaip M. K. Čiurlionis. Paprastai galima pasakyti, kad ji matė, girdėjo, jautė, kas yra gamta, žemė, dangus,
žmogus, kaip visa tai susiję pirminiais saitais. Ji modeliavo būtį tais būdais, kuriuos jai teikė patirtis.
Kalba buvo jai paklusnus instrumentas, kuriuo ji grojo iš absoliučios kalbinės klausos. Man atrodo, kad
ir mokykloje Žemaitė pirmiausia gali būti atpažinta kaip mūsų tautos kūrybingumo argumentas, kaip
talentinga prigimtis, kuri kad ir vėlai, bet buvo atvesta ten, kur turėjo būti, – į literatūrą, kad jai būtų
suteikta galimybė papasakoti, kas yra gyvenimas. Išgyventi penkiasdešimt kasdienio sunkaus darbo metų
ir pradėti rašyti. Šios sandūros gali užtekti, kad būtume sudominti, kad norėtume suvokti, iš ko kyla ir
kaip rodosi ta kūrybingumo galia, kurios negali užslopinti net sunkiausios, nepalankiausios aplinkybės.
Pagal Žemaitę galime pasitikrinti, kiek pajėgiame suvokti praeities žmonių kūrybiškumą. Jei negirdime
Žemaitės sakinio, neišgirsime ir kitokio literatūros kūrinio. Kūrybinga sąmonė nenori praleisti nė vienos
galimybės kūrybiškumą atpažinti. Vladas Urbanavičius savo Krantinės arka išbando mūsų dabartiškumą,
galimybę suvokti, kas kūrybiškumo formose keičiasi ir kas išlieka.
Paryškintų žodžių rašybos komentarai:
įdėmiai – priešdėlis į- visada rašomas su nosine raide, tarp prieveiksmio šaknies ir priesagos -ai įterpiamas
minkštumo ženklas;
rūpesčiais – žodžio kamiene rašoma ilgoji balsė ū, priebalsė s – nes rūpestis, prieš galūnę -ais žymimas
minkštumo ženklas;
kūrybiškumą – raidėmis ū, y žymimi ilgieji balsiai, o galūnėje rašoma nosinė raidė ą, nes vns. gal.;
pirmiausia – prieš aukščiausiojo laipsnio prieveiksmio priesagą -aus- žymimas minkštumo ženklas, galūnėje
rašoma ia;
išgyventi – priešdėlis iš- rašomas su priebalse š, nors tariant asimiliuojamas garsas š virsta ž; šaknyje žy-
mima ilgoji balsė y;
penkiasdešimt – dūrinyje rašoma priebalsė s, nors tariant asimiliuojamas garsas s suskardėja; pirmąjį dū-
rinio dėmenį sudaro dgs. gal. forma, todėl rašoma ia;
kasdienio – dūrinyje rašoma priebalsė s (kas), nors tariant asimiliuojamas garsas s suskardėja;
užslopinti – priešdėlis už- rašomas su priebalse ž, nors tariant balsis ž suduslėja ir susilieja su šaknies
balsiu s;
sąmonę – nosinė ą rašoma priešdėlyje są- prieš priebalsę m, vns. gal. galūnėje vartojama balsė ę.
1.4. Aiškindami teksto skyrybą mokiniai turėtų remtis įgytomis žiniomis apie vientisinių ir sudėtinių sakinių
skyrybą. Jei kyla neaiškumų, siūlytina pasklaidyti šio kurso pamokų medžiagą, pasinaudoti pagalbinėmis
priemonėmis.
Apibendrinant viso sintaksės skyriaus darbą mokiniams siūloma panagrinėti savo kontrolinių, kūrybinių
darbų (pavyzdžiui, neseniai rašytų) skyrybos klaidas. Ši analizė padeda suvokti skyrybos mokymosi spragas ir
jas užpildyti. Dirbti galima visiems kartu arba didesnėmis grupėmis. Jeigu reikia, galima numatyti savarankiško
tobulinimosi gaires.

5. http://www.vlkk.lt/lit/10135
Refleksija

7 skyrius. Rašymas
Trumpalaikis planas
Pagrindinis skyriaus tikslas – padėti mokiniams išmokti rašyti tekstus siekiant sudominti, paaiškinti reiškinius,
išsakyti savo požiūrį ir vertinimą. Rašoma įvairiems adresatams: bendraamžiams, vyresniems, pažįstamiems ir
nepažįstamiems žmonėms, visuomenei.
Įgyvendinant šiuos tikslus rašoma spontaniškai ir pasirengus, taikant rašymo strategijas ir žinias apie rašymo
procesą. Laikomasi rašymo eigos, kurią sudaro: medžiagos kaupimas, planavimas, juodraščio svarstymas (su
draugais ir (arba) mokytoju), redagavimas, pateikimas. Mokymosi procesas siejamas su grožinės ir negrožinės
literatūros tekstų skaitymu, sudaromos sąlygos įgytas žinias taikyti praktiškai, įvertinti savo gebėjimus ir nu-
matyti jų tobulinimo kryptis.
Skyriaus „Rašymas“ veiklų turinio apimtis:
• mokomasi skirti meninio ir buitinio stiliaus tekstus;
• mokomasi rašyti ir komponuoti argumentuojamuosius tekstus: formuluoti teksto tezę, pagrindinius teigi-
nius, parinkti tinkamus argumentus;
• siekiant įtaigumo mokomasi komponuoti tekstus derinant įvairių tekstų tipų elementus (pvz., rašant sam-
protaujamojo tipo tekstą pagrįstai įterpiama pasakojimo elementų);
• mokomasi rašyti paisant žanro reikalavimų: rašomas diskusinis straipsnis, esė apie visuomenės, jaunuolių
gyvenimo problemas, samprotaujamasis rašinys;
• suteikiama galimybė imtis kūrybinių bandymų – parašyti įsivaizduojamą knygos veikėjo dienoraštį;
• nagrinėjamas teksto temos ir pagrindinės minties vientisumas;
• aptariamos teksto pavadinimo funkcijos;
• mokomasi rašyti laikantis bendrųjų stiliaus reikalavimų: aiškumo, tikslumo, glaustumo, logikos;
• mokomasi vartoti teksto siejimo priemones: jungtukus, dalelytes, įterpinius, siejamąsias pastraipas.
Turinio minimumas – skiriamos rašymo užduotys, susijusios su mokiniams geriau pažįstamu kontekstu.
Vertinamojo pobūdžio tekstai rašomi suteikiant paramą. Nereikalaujama rašyti esė. Kūrybiniai bandymai atlie-
kami pasirinktinai.
Sąsajos su kitais
Nr. tema veiklos
dalykais
1 Susipa- Sužinosime, kokį stilių Pokalbis apie Mokytojas Literatūra. Aptariama

žinkime: vadiname meniniu. skaitymo patirtį, paskatina ir Lauros Sintijos Čer-
meninis Aptarsime, kas būdinga teksto analizė, įvertina žodžiu, niauskaitės novelė Trys
stilius meniniam stiliui. lentelės analizė, taiko kaupia- paros prie mylimosios
darbas su tekstu mąjį vertinimą. slenksčio.
padedamiems Mokiniai įsi- Biologija. Aptariami
mokytojo, sava- vertina gebėji- vaisėdžių šikšnosparnių
rankiškas darbas mą skirti me- tyrinėjimai.
su tekstu. ninio stiliaus Etika. Aptariama meilės
tekstą atlikdami jausmo raiška literatū-
įsivertinimo roje ir gyvenime.
užduotį.
2 Rašome Prisiminsime, kas yra Pokalbis, sava- Kaupiamasis Literatūra. Aptariamos

esė esė. rankiškas darbas vertinimas, Gintaro Beresnevičiaus,
Aptarsime pasirengimo su tekstu, darbas žodinis vertini- Juliaus Sasanausko esė.
rašyti esė žingsnius. su tekstu pade- mas.
Aptarsime esė pastrai- damiems moky-
pų sandarą ir žodinę tojo, diskusija.
raišką.

rašymas 7 skyrius
Sąsajos su kitais
Nr. tema veiklos
dalykais
3 Mo- Prisiminsime, kokie yra Pokalbis, darbas Kriterinis Literatūra. Trumpai

komės prasminiai teksto tipai. su vadovėliu namų darbų prisimenamos Hermano
sampro- Plačiau aptarsime sam- padedamiems vertinimas Melvilio romano Mobis
tauti: protavimą. mokytojo, sa- (pasirinktinai), Dikas sukūrimo aplin-
tezė, Sužinosime, kaip sam- varankiškas kaupiamasis kybės.
argu- protaujama argumen- darbas, darbas vertinimas, mo- Fizika. Aptariama viena
mentai tuojant. poromis arba kinių įsivertini- iš Žemės kilmės aiškini-
grupėmis. mo užduotis. mo teorijų.
4 Rašome Aptarsime pasirengimo Pokalbis, darbas Kaupiamasis Etika. Aptariama tėvų ir

sampro- rašyti samprotaujamąjį su vadovėliu vertinimas, vaikų bendravimo pro-
taujamą- rašinį žingsnius. padedamiems žodinis vertini- blema.
jį rašinį Aptarsime samprotau- mokytojo, sa- mas,
jamojo rašinio sandarą. varankiškas įsivertinimas
Prisiminsime pastrai- darbas. atsakant į api-
pos sandarą ir žodinę bendrinamuo-
raišką. sius klausimus.
5 Rašome Sužinosime, kas yra Diskusija, dar- Kaupiamasis ir Etika. Aptariama tiesos
diskusinį diskusinis straipsnis. bas su tekstu formuojamasis sakymo bendraujant
straipsnį Aptarsime būdingus jo padedamiems vertinimas, problema.
bruožus. mokytojo, sava- kriterinis verti-
Mokysimės skaityti rankiškas darbas nimas pasirink-
ir suvokti diskusinį su tekstu, darbas tinai, įsivertini-
straipsnį. grupėmis. mas.
6 Tobu- Aptarsime, kaip to- Pokalbis, darbas Kriterinis at- Literatūra. Aptariama
liname bulinti samprotavimo su tekstu pade- liktų užduočių Julijos Perekrest ir Ievos
juodraštį tekstą remiantis tu- damiems mo- vertinimas, Varneckaitės knyga No-
rinio, raiškos, kalbos kytojo, savaran- kaupiamasis riu Nobelio.
normų laikymosi kri- kiškas darbas, vertinimas,
terijais. darbas poromis žodinis paskati-
Remdamiesi rašytinio arba grupėmis. nimas.
teksto vertinimo krite-
rijais aptarsime sam-
protaujamąjį rašinį.
7 Susipa- Sužinosime, kokį stilių Pokalbis, aiški- Kriterinis at- Literatūra. Aptariama
žinkime: vadiname buitiniu. nimas, savaran- liktų užduočių Vytauto Račicko knyga
buitinis Aptarsime, kas būdinga kiškas darbas su vertinimas, Baltos durys.
stilius buitiniam stiliui. tekstu padeda- kaupiamasis
miems mokyto- vertinimas.
jo, savarankiškas
darbas.
8 Kūrybi- Prisiminsime, kas yra Diskusija, lais- Kaupiamasis ir Literatūra. Aptariama

nės už- dienoraštis. vasis rašymas, formuojamasis Kristinos Gudonytės
duotys: Aptarsime kelis dieno- savarankiškas vertinimas, knyga Blogos mergaitės
dieno- raščio tipus: asmeninį, darbas. kriterinis at- dienoraštis, Laimos
raštis turintį istorinio, kultū- liktų užduočių Vincės dienoraštis Leni-
rinio dokumento vertę vertinimas. no galva ant padėklo.
ir literatūros kūrinio
veikėjo dienoraštį.
Pasirengsime rašyti įsi-
vaizduojamą literatūros
veikėjo dienoraštį.

rašymas 7 skyrius
1 pamoka. Susipažinkime: meninis stilius
2.1.B. Interpretuoti skaitomus tekstus: paaiškinti netiesiogiai pasakytas mintis, požiūrius, grožiniame kūrinyje
vaizduojamas situacijas remiantis įvairių sričių žiniomis, teksto visuma, teksto istoriniu kultūriniu kon-
tekstu.
2.1.7. Skirti grožinio kūrinio pasakotojo ir veikėjo reiškiamus požiūrius.
2.1.8. Skirti negrožinio teksto autoriaus ir jo cituojamuose šaltiniuose reiškiamus požiūrius.
(Kiti ugdomi gebėjimai 2.1.A; 2.1.5; 2.1.6)
Įvadinėje pamokos dalyje skaitoma ištrauka iš Lauros Sintijos Černiauskaitės apsakymo Trys paros prie myli-
mosios slenksčio. Aptariami veikėjai, meninės priemonės, vartojamos kuriant jų paveikslus, nuotaika. Atsakydami
į pateikiamus klausimus mokiniai interpretuoja grožiniame kūrinyje vaizduojamą situaciją.
Tezės naujos ir kartojamos medžiagos pateiktims
• Funkcinis stilius – kas tai? (kartojimas)

• Funkcinių stilių skyrimas pagal vartojimo sritį ir kalbėjimo akto funkcijas (kartojimas).
• Meninio stiliaus teksto analizė, remiantis funkcinio stiliaus požymiais.
• Meninio stiliaus žanrai.

1. Pamokos pradžioje skaitytas tekstas yra meninio stiliaus:
vartojimo sritis – grožinė kūryba;
turinys – kuriamas meninis mergaitės portretas, vaizduojami jaunuolio išgyvenimai ją išvydus,
funkcija – estetinio poveikio,
stiliaus ypatybės – vaizdingumas, emocingumas.
2. Atlikdami šią užduotį mokiniai pakartoja mokslinio stiliaus ypatybes ir turi galimybę palyginti mokslinį
ir meninį stilių. Išryškėjęs kontrastas padės įtvirtinti funkcinio stiliaus suvokimą.
2.1. Nurodytas šaltinis suteikia išankstinės informacijos, kad tekstas yra iš mokslo žurnalo.
2.2. Tekstas yra apie vaisėdžius šikšnosparnius.
2.3. Apie šiuos šikšnosparnius pasakojama vaizdingai. Vartojami epitetai: cypiančių, judrių, gelsvaspalvių, beso-
čių, palyginimas lyg pragaro ugny, vaizdingi veiksmažodžiai: stumdosi, grūdasi, išnyksta, palieka, metaforos:
popietė tirpsta, pulkai keliauja.
2.4. Vaisėdžių šikšnosparnių aprašymas artimas meniniam stiliui dėl kalbos vaizdingumo.
2.5. Teksto tikslas – suteikti informacijos apie šiuos gyvūnus.
2.6. Teksto stiliui būdingas dalykinis tikslumas: jame pateikiami skaičiai (jų gali būti 5–10 milijonų, gyvūnas
per 24 valandas gali suėsti maisto dvigubai daugiau, nei sveria pats), mintys dėstomos nuosekliai, vartojami
tiesioginiai sakiniai, yra biologijos mokslo terminų.
rašymas 7 skyrius
2.7. Tai mokslinio stiliaus tekstas.

2.8. Mokslo populiarusis straipsnis.
2.9. Meninio stiliaus apraiškų tekste atsirado siekiant įtaigiai pavaizduoti aptariamą objektą – vaisėdžius šikš-
nosparnius.
3. Dialogas buitinio stiliaus. Tai atskleidžia kalbinė raiška: vartojamos svetimybės, šnekamosios kalbos žodžiai.
4. Tekstas meninio stiliaus. Veikėjų dialogas, turintis buitinio stiliaus ypatybių, atskleidžia jų charakterius.
5. Ši užduotis padeda įtvirtinti meninio stiliaus teksto suvokimo įgūdžius.
5.1. Pasakojama pirmuoju asmeniu.
5.2. Pasakotojas yra paauglys, pirmąkart su draugais eisiantis į šokius.
5.3. Jis gyvena pokario laikotarpiu (bombą susprogdinti) kaime (troba, šulinys).
5.4. Pasakotojas jaučia vidinę įtampą, jaudulį, dėl kurio negali net skaityti, nes nemato raidžių. Jis įsimylėjęs.
5.5. Pasakojimo laikas keičiasi, kai pasakotojas pradeda įsivaizduoti, kaip šoks su mergaite. Tai veikėjo svajonių
laikas.
5.7. Tai meninio stiliaus tekstas.
6.* Šioje užduotyje pateikiama dar viena ištrauka iš Lauros Sintijos Černiauskaitės apsakymo Trys paros prie
mylimosios slenksčio. Ji skirta meninio stiliaus teksto suvokimo įgūdžiams įtvirtinti.
Šią pamoką įsivertinti mokiniams padės pamokos pabaigoje pateikiami savikontrolės klausimai. Atsakę į juos
mokiniai galės numatyti tolesnę įgūdžių tobulinimo kryptį.


1, 2 užduotys (p. 29–31) skirtos aukštesnių gebėjimų lygmens mokiniams, lavina įgūdžius interpretuoti
skaitomus meninius tekstus.

rašymas 7 skyrius
Refleksija

rašymas 7 skyrius
2 pamoka. Rašome esė

3.1.3. Vengti šnekamosios kalbos žodžių, frazių oficialiose situacijose.
logiškai.
(Kiti ugdomi gebėjimai 3.2.4; 3.3; 3.3.B)
Įvadinėje pamokos dalyje aptariama Gintaro Beresnevičiaus esė ištrauka. Mokiniams siūlytina prisiminti, kas
yra esė, pasvarstyti, koks individualus autoriaus požiūris išsakomas perskaitytame fragmente.
• Kuo įdomus esė žanras?

• Kas sudaro esė turinį?
• Pastraipų sandaros pavyzdžiai, jų analizė.
• Pasirengimo rašyti esė žingsniai.

1. Teksto suvokimo klausimų atsakymai.
1.1. Pastraipoje kalbama apie muilo operų žiūrėjimą. Tema pasakoma pirmuoju pastraipos sakiniu.
1.2. Tema plėtojama pateikiant pavyzdį iš asmeninės patirties.
1.3. Kodėl muilo operas mėgsta net trejų metukų vaikai?
1.4. Subjektyvų vertinimą atskleidžia žodžių junginys bjauriai niurgzdamas, žargoniškai vartojamas žodis mui-
linė.
1.5. Paskutiniame pastraipos sakinyje vartojama ironija. Ji atskleidžia ironišką autoriaus požiūrį į muilo operas.
3.1. Antroje pastraipoje pateikiamas pavyzdys, ko dukrelė išmoko žiūrėdama muilo operas.
3.2. Išryškėja ironiškas autoriaus vertinimas:
stambūs planai, statiškas kadras, trumpos, aiškios frazės, pritaikytos debilams, klouniška mimika.
3.3. Pirma pasakojimo plotmė pagrindžiama pasakojimu apie šeimos kasdienybę.
3.4. Trečioje pastraipoje tema plėtojama pateikiant pavyzdį, ko vaikas išmoksta žiūrėdamas kovinius filmus.
3.5. Antroji pasakojimo plotmė – autoriaus apmąstymai.
3.6. Autorius teigia: Tai jau blogiau. Tai netgi labai blogai.
5.1. Kovos su vėjo malūnais įvaizdis yra iš Servanteso romano Don Kichotas. Šis įvaizdis apibūdina beviltišką
kovą.
5.2. Siūloma išeitis – nueiti į operą – skamba neįtikinamai. Paprasčiau likti namie ir žiūrėti muilinę.

rašymas 7 skyrius
5.3. Paradoksalu, nes jei muilinė būtų gera, ją žiūrėtų daug mažiau žiūrovų, nes geram filmui suvokti reikia
pasirengimo, pastangų. Blogam filmui to nereikia, todėl jis ir populiarus.
Šią įsivertinimo užduotį mokiniai gali atlikti individualiai arba grupėmis. Galime mokiniams pasiūlyti pa-
svarstyti, ar jie pritaria tekste išsakytoms mintims, kuo gali būti naudingas esė rašymas, kada rašyti būna įdomu.
Svarbu, kad kiekvienas įvardytų, kas rašant esė yra sunkiausia. Galima apibendrinti kylančių sunkumų pobūdį,
numatyti būdus jiems įveikti.

1. Drąsutavičienė D., Drąsutavičienė Natale A. Esė rašymo pratybos VIII–X klasei. Vilnius: Versus aureus, 2007.
2. Drąsutavičienė D., Drąsutavičienė Natale A. Esė rašymo pratybos X–XII klasei. Vilnius: Versus aureus, 2007.

3, 4 užduotys (p. 31–32) skiriamos pagrindinio ir aukštesniojo pasiekimų lygmens mokiniams. Pateikiamas
esė tekstas ir turinio analizės lentelė padės įtvirtinti esė sandaros ir suvokimo įgūdžius, pasirengti rašyti esė
savarankiškai.
Refleksija

rašymas 7 skyrius
3 pamoka. Mokomės samprotauti: tezė, argumentai

3.1.9. Skirti pagrindinę tezę, teiginius, argumentus, kontrargumentus.
Žinoti ir skirti argumentų tipus (faktologiniai, vertinamieji).
(Kiti ugdomi gebėjimai 3.1.14; 3.2; 3.3, 3.3.A)
Įvadinėje pamokos dalyje aptariama ištrauka iš interviu su dainininku ir TV laidų vedėju Marijonu Miku-
tavičiumi.
• Teksto tipai. Kokie jie? (kartojimas)

• Kas yra samprotavimas?
• Kas yra argumentas ir kontrargumentas?

1.1. Tekstas yra apie romano Mobi Dikas parašymo istoriją.
1.2. Jis pradedamas citata, kad sudomintų skaitytoją.
1.3. Romano Mobi Dikas pagrindu tapo tikras pasakojimas apie banginių medžiotojų laivo lemtį.
1.4. Šis romanas apie tai, kaip laivą užpuolė banginis.
1.5. Romanas nepatiko Melvilio amžininkams, nes jie norėjo kūrinių apie herojus, aukso ieškotojus Kalifornijos
kalnuose.
1.6. Dabar šis kūrinys svarbus kaip epochos dokumentas, liudijantis laiką, kai Amerikoje banginiai buvo aukso
kainos.
1.8. Tai pasakojimas. Jo pagrindas veiksmas: nuosekliai pasakojama, kaip istorija apie nuožmų ir kerštingą
banginį pasiekė skaitytojus.
3.1. Tekste vyrauja pasakojimas su aprašymo elementais.
3.2. Pradžioje sužinome, kad portretai yra pasakotojos Juditos Vaičiūnaitės ir jos sesers Dalios.
3.3. Portretų aprašymai pradedami nuo bendro įspūdžio perteikimo, formato apibūdinimo.
3.4. Aprašant portretus minima jų tapymo technika, išskiriamos detalės, kurios sieja abi nutapytas mergaites:
panašios suknelės, lėlės.
3.5. Šis aprašymas yra meninis: jis vaizdingas, kupinas asociacijų, vaikystės prisiminimų.
4. Šią užduotį pasiūlykime atlikti patenkinamo pasiekimų lygmens mokiniams. Ji leidžia įtvirtinti žinias apie
šį teksto tipą, lavina teksto rašymo įgūdžius.
rašymas 7 skyrius

5.1. Tekstas yra apie procesus, kurie ilgainiui sukūrė palankias sąlygas atsirasti gyvybei Žemėje.
5.2. Pagrindinė tezė pasakoma paskutiniu pastraipos sakiniu: Tačiau pastaraisiais metais paaiškėjo, kad visa
virtinė nenuspėjamų dalykų ilgainiui sukūrė tinkamas sąlygas gyvybei.
5.3. Dėstymo dalyje pagrindinė tezė pagrindžiama faktais, kuriuos pateikė mokslininkai.
5.4. Tekste aiškinama. Šio aiškinimo tikslas – suteikti žinių, kokių procesų veikiama formavosi Žemė.
5.5. Tai mokslo populiarusis straipsnis.
5.6. Tekstas yra mokslinio stiliaus. Jame skelbiami mokslinių tyrinėjimų rezultatai, kalbai būdingas dalykinis
tikslumas, glaustumas, vartojami fizikos, astronomijos mokslo terminai.
6.1. Pastraipoje kalbama apie futbolą.
6.2. Pagrindinis pastraipos teiginys: Futbolas man atrodo pati gražiausia sporto šaka.
6.3. Teiginys pagrindžiamas argumentais:
•
futbolas turi savo estetiką ir specifinę choreografiją,
•
tai nebrutalus sportas,
•
gimsta ne iš jėgos, o iš minties, nuojautos.
6.4. Autorius mėgsta komentuoti futbolo rungtynes, bet komentatoriumi niekada netaps.
6.5. Tai samprotavimas. Jame keliama ir nuosekliai pagrindžiama pagrindinė mintis, vertinama, pateikiama
išvada.
Šią pamoką įsivertinti mokiniams padės pamokos pabaigoje pateikiami apibendrinimo klausimai. Atsakę į
juos mokiniai galės numatyti tolesnę įgūdžių tobulinimo kryptį.


6 užduotis (p. 33–34) skirta pagrindinio ir aukštesniojo pasiekimų lygmens mokiniams. Jį padeda įtvirtinti
samprotaujamojo teksto analizės ir suvokimo įgūdžius.

rašymas 7 skyrius
Refleksija

rašymas 7 skyrius
4 pamoka. Rašome samprotaujamąjį rašinį

3.1.9. Skirti pagrindinę tezę, teiginius, argumentus, kontrargumentus. Žinoti ir skirti argumentų tipus (faktolo-
giniai, vertinamieji).
(Kiti ugdomi gebėjimai 3.1.14; 3.2; 3.3; 3.3.A: 3.3.2)
Įvadinėje pamokos dalyje aptariama Jurgos Ivanauskaitės interviu su aktore Rasa Samuolyte ištrauka. Tai
tekstas apie patyčias. Mokiniams siūloma atsakyti į klausimus. Aptarimas gali išaugti į diskusiją apie patyčias,
dalijimąsi nuomonėmis, problemos svarstymą.
• Pasirengimo rašyti samprotaujamąjį rašinį žingsniai.

• Samprotaujamojo rašinio sandara.
• Pastraipos sandara (kartojimas).

1. Ši užduotis skirta pastraipos sandaros suvokimui įtvirtinti. Ją mokiniai atlieka padedami mokytojo.
Teminis sakinys: Vaikai virtualioje erdvėje pasidaro tarsi besieliai – štai kur esminė kompiuterinės technologijos
bėda.
↓
Paremiamieji sakiniai: Kalbant dvasiniais terminais, žmonės gimsta kaip įsikūnijusios sielos, turinčios ryšį su
dvasia, Dievu, protėviais ar gamta, su tuo, kas yra didinga ir kas mus sukūrė. Kompiuteris tai nukerta.
↓
Pavyzdys: Kai stebiu savo vaikus <...>.
↓
Pavyzdžio komentaras: Tada kažkas vėl atsigauna, atsibunda, vaikas pradeda darytis žmogumi su siela.
↓
Baigiamasis sakinys (išvada): Tad sutrikimas yra visuotinis: ir Britanijoje, ir Lietuvoje.
2. Pasiūlykime mokiniams sudaryti argumentų už ir prieš lentelę. Priminkime jiems, kad argumentuoti galima
remiantis asmenine patirtimi, istoriniais faktais, kultūros ir literatūros pavyzdžiais, statistiniais duomenimis,
mokslininkų įžvalgomis, tyrinėjimų medžiaga ir pan. Pasiūlykime jiems cituoti arba perfrazuoti šaltinius.
3. Ši užduotis yra 2 užduoties tęsinys – joje mokiniai kūrybiškai panaudoja argumentus iš sudarytos lentelės.
Parašytas pastraipas mokiniai gali aptarti su suolo draugu arba grupėje. Keletą pastraipų galime išklausyti
ir aptarti klasėje. Pasiūlykime mokiniams įvertinti jų turinį ir raišką.
rašymas 7 skyrius
4. Šioje užduotyje pateikiama rašinio įvestis. Aptardami ją išskirkime rašinio temą, priminkime, kad teksto
antraštė gali turėti tiesioginę, perkeltinę ir simbolinę reikšmę.
5. Atlikdami užduotį su mokiniais išskirkime reikšminius temos žodžius (vaikas, herojus, kultūra), aptarkime
galimas jų jungtis (vaikas – herojus, vaikas – kultūra, herojus – kultūra).
6. Paskatinkime mokinius sudaryti rašinio planą, priminkime jiems, kad geras planas yra 80 procentų rašinio
sėkmės. Rašinių planai tobulinami pasitariant su mokytoju.
Pamoką įsivertinti mokiniams padės pamokos pabaigoje pateikiami įsivertinimo klausimai. Atsakydami į juos
mokiniai įvardija, kokių sunkumų patyrė atlikdami užduotis, padedami mokytojo numato tolesnius mokymosi
tikslus.


8 užduotis (p. 34) skirta patenkinamo ir vidutinio pasiekimų lygmens mokiniams. Ji padės įtvirtinti teksto
tobulinimo įgūdžius.
9 užduotis (p. 35) susijusi su jau atlikta 8 užduotimi. Ji siūlo parašyti perskaityto rašinio komentarą, t. y.
išsakyti nuomonę ir ją pagrįsti.
10 užduotis (p. 35) skirta aukštesniojo pasiekimų lygmens mokiniams. Ji skirta samprotavimo pastraipos
rašymo įgūdžiams įtvirtinti.
Refleksija

rašymas 7 skyrius
5 pamoka. Rašome diskusinį straipsnį

3.1.9. Skirti pagrindinę tezę, teiginius, argumentus, kontrargumentus.
Žinoti ir skirti argumentų tipus (faktologiniai, vertinamieji).
(Kiti ugdomi gebėjimai 3.1.14; 3.2; 3.3; 3.3.A)
Įvadinėje pamokos dalyje aptariamas žurnalisto, poeto Rimvydo Stankevičiaus interviu su poetu Algimantu
Baltakiu fragmentas. Mokiniams siūloma atsakyti į klausimus. Aptarimas gali išaugti į diskusiją apie patriotiz-
mą, emigraciją.
• Kas yra diskusinis straipsnis?

• Pasirengimo rašyti diskusinį straipsnį žingsniai.
• Kokia tvarka gali būti dėstomi argumentai?

Šios pamokos praktinio įgūdžių taikymo ir įtvirtinimo užduotys yra parengtos pagal pasirengimo rašyti dis-
kusinį straipsnį žingsnius. Jas atlikęs mokinys turėtų parašyti diskusinį straipsnį apie naudojimąsi mobiliaisiais
telefonais mokykloje. Jame išsakyti savo nuomonę, ją pagrįsti.
1. Šią užduotį atlikdami mokiniai sudaro argumentų už ir prieš lentelę. Priminkime jiems, kad argumentuoti
galima remiantis asmenine patirtimi, istoriniais faktais, kultūros ir literatūros pavyzdžiais, statistiniais duo-
menimis, mokslininkų įžvalgomis, tyrinėjimų medžiaga ir pan. Pasiūlykime padaryti vieno klausimo interviu,
cituoti arba perfrazuoti šaltinius.
2. Ši užduotis yra 2 užduoties tęsinys – joje mokiniai kūrybiškai panaudoja argumentus iš sudarytos lentelės.
Remdamiesi jais suformuluoja pagrindinį teiginį (tezę), kurį norės pagrįsti.
3. Sugalvoti ir parašyti tinkamą diskusinio straipsnio pavadinimą mokiniams ne visada pavyksta. Priminkime
jiems teksto pavadinimo funkcijas (informacinę, aktualinamąją, reklaminę, skiriamąją), pateikime pavyzdžių.
4. Rengti diskusinio straipsnio planą, pildant pateiktą lentelę, galime pasiūlyti patenkinamo pasiekimų lygmens
mokiniams. Naudotis schema patarkime pagrindinio ir aukštesniojo pasiekimų lygmens mokiniams. Atkreip-
kime dėmesį, kaip mokiniai numato paremti pasirinktus argumentus ir kontrargumentus.
6. Atliekant šią užduotį mokiniams pasiūlykime dirbti poromis arba grupėmis. Paskatinkime juos perskaityti
savo tekstus garsiai ir aptarti su draugais. Pirmiausia aptariama tai, kas pavyko geriausiai. Pavykusias vietas
siūlytina pasižymėti. Toliau tekstas aptariamas ieškant silpnųjų jo vietų. Jas reikėtų pabraukti, aptarti, kaip
būtų galima patobulinti.

rašymas 7 skyrius
7. Ši užduotis lavina mokinių gebėjimus tinkamai parengti tekstą naudojantis tekstų rengykle. Paskatinkime
mokinius naudotis papildomomis priemonėmis (šriftais, dydžiais, paryškinimais) prasmės niuansams perteikti.
Šią pamoką įsivertinti mokiniams padės pamokos pabaigoje pateikiami įsivertinimo klausimai. Atsakę į juos
mokiniai, pasitarę su mokytoju, galės numatyti tolesnę įgūdžių tobulinimo kryptį.


6, 7 užduočių (p. 33–34) tekstą galime pasiūlyti mokiniams aptarti kaip diskusinio straipsnio pavyzdį. Jo
analizė siūlo dar vieną diskusiją mokyklos tema – „Šiandienos mokykla: namų darbus atlieka ir ant sąsiuvinio
užrašo tėvai“. Mokiniai gali rinktis, kuria tema rašyti atsakymą – straipsnį interneto svetainės skaitytojams: kal-
bėti apie naudojimąsi mobiliaisiais telefonais mokykloje (šią temą siūlo vadovėlis) ar apie namų darbų atlikimą.
Refleksija

rašymas 7 skyrius
6 pamoka. Tobuliname juodraštį

3.3. Sąmoningai rašyti taikant strategijas ir žinias apie rašymo procesą. Apmąstyti rašymo veiklą ir planuoti
mokymąsi.
3.3.A. Kaupti medžiagą rašymui ir planuoti taikant asmeniškai tinkamas strategijas. Planuoti rašymo užduočiai
atlikti skirtą laiką.
3.3.B. Atsižvelgiant į tikslą, adresatą, bendruosius stiliaus reikalavimus tobulinti tekstą ar nurodytą jo dalį
kalbinės raiškos, turinio, struktūros ir taisyklingumo aspektais.
3.3.C. Remiantis savo rašymo veiklos stebėjimu ir kitų suteikta grįžtamąja informacija aiškintis, kokios planavi-
mo, rašymo ir redagavimo strategijos asmeniškai tinkamiausios, numatyti tobulintinas rašymo gebėjimų
sritis, išsikelti mokymosi tikslus ir numatyti, kaip jų siekti.
(Kiti ugdomi gebėjimai 3.3.1; 3.3.2; 3.2; 3.2.4; 3.1.D)
Aptariant įvadinėje pamokos dalyje pateikiamą tekstą atkreipiamas dėmesys į jo tipą. Mokiniams siūloma
įvertinti jo stilių remiantis aiškumo, tikslumo, vaizdingumo reikalavimais. Svarbu aptarti teksto kalbinę raišką,
buitinio stiliaus vartojimo pagrįstumą.
• Rašytinio teksto vertinimo kriterijai.

• Straipsnio turinio vertinimo aspektai.
• Teksto sandara.
• Žodinė teksto raiška.
• Kalbos normų laikymasis: kaip naudotis konsultacijų banku (www.vlkk.lt), kalbos konsultacijų kompiute-
riniu banku (www.lki.lt).

1. Šioje užduotyje pateikiamas rašinio tekstas, kurio turinį, raišką ir kalbos taisyklingumą turės įvertinti moki-
niai. Pasiūlykime perskaityti šį mokinio rašinį, aptarkime, kokį įspūdį jis sukėlė.
2. Vertindami rašinio turinį mokiniai gali pildyti lentelę:
Rašymo tikslas
Adresatas
Pavadinimas
Pagrindinė mintis
Argumentai
Tokia pateikto rašinio turinio analizė padės įtvirtinti reikalavimus samprotavimo rašinio turiniui.

rašymas 7 skyrius
3. Vertindami raišką mokiniai taip pat gali pildyti lentelę:
Teksto sandara
Dėstymo pastraipos
Minčių nuoseklumas
Stiliaus aiškumas, tikslumas
4. Kalbos normų laikymosi vertinimo lentelė:
Rašyba ir skyryba
Kalbos normų laikymasis
Sakinių siejimas
5. Galime pasiūlyti mokiniams naudojantis užpildytomis turinio, raiškos ir raštingumo lentelėmis parašyti šio
rašinio komentarą ir patarimų autoriui, kaip šį rašinį galima būtų patobulinti.
Mokiniai šią pamoką įsivertina pateikdami tris patarimus Viktorijai. Šie patarimai atspindi ir pačių mokinių
gebėjimų lygį:
•
vienas patarimas – patenkinamas gebėjimų lygmuo,
•
du – pagrindinis gebėjimų lygmuo,
•
trys – aukštesnysis gebėjimų lygmuo.

1. Kalbos patarimai. Kn. 1: Gramatinės formos ir jų vartojimas. Sudarė R. Miliūnaitė. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos
institutas, 2009.
2. Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 1. Linksnių vartojimas. Sudarė R. Miliūnaitė. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos insti-
tutas, 2009.
3. Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 2. Prielinksnių ir polinksnių vartojimas. Sudarė R. Miliūnaitė. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų
leidybos institutas, 2003.
4. Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 3. Įvairūs dalykai (dalyvis, pusdalyvis, padalyvis, sakinių ir sakinio dalių jungimas ir kt.). Sudarė
R. Miliūnaitė. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003.
5. Kalbos patarimai. Kn. 4: Leksika: skolinių vartojimas. Sudarė A. Dvylytė, D. Mikulėnienė. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidy-
bos centras, 2013.
6. www.vlkk.lt
7. www.lki.lt

rašymas 7 skyrius
Refleksija

rašymas 7 skyrius
7 pamoka. Susipažinkime: buitinis stilius

3.1.1. Paaiškinti, kaip kalbinė raiška ir turinys priklauso nuo tikslo, adresato pasirengimo, vertybinių nuostatų,
įsitikinimų, komunikavimo situacijos.
3.1.2. Rengiantis rašyti įvertinti adresato pasirengimą, numatyti jo lūkesčius ir atitinkamai reaguoti.
Įvadinėje pamokos dalyje aptariama ištrauka iš Vytauto Račicko knygos Baltos durys. Atkreipiamas dėmesys,
kaip pasakotoją apibūdina jo kalba.
• Buitinis stilius: jo vartojimo sritis ir funkcijos.

• Buitinis dialogas grožinės literatūros kūriniuose.
• Šnekamosios kalbos elementai publicistinio stiliaus straipsniuose.

1.1. Pagrindinis pirmos pastraipos teiginys: Šiuolaikinė mokykla – tai tarsi kitas pasaulis, visiškai nesusijęs su
nūdienos realijomis.
1.2. Šis teiginys paremiamas pavyzdžiais iš mokyklinio gyvenimo: trūksta pokalbių mokiniams svarbiomis
temomis, klesti patyčios, trūksta supratimo, tolerancijos.
1.3. Pavyzdys apie Senovės Graikijos mokyklą atskleidžia, ko jauni žmonės turėtų būti mokomi pirmiausia.
1.4. Straipsnio autorė šiuolaikinę mokyklą vertina neigiamai, nes joje mažai dėmesio skiriama mokinių savi-
vokai, gyvenimo prasmės ieškojimams.
1.6. Šnekamosios kalbos elementai: tarkim, kalam, sakysit, liūdnas vaizdelis, „ikilempizmas“. Jie vartojami, nes
siekiama įtaigumo, norima kalbėti neoficialiai, gyvai.
2.1. Šis tekstas yra meninio stiliaus: yra pasakotojas, veikėjai (patėvis ir Rušinskis), vaizdinga kalba.
2.2. Tekste vyrauja pasakojimas – patėvis prisimena kovas su lenkais, yra aprašymo elementų: Patėvis buvo su
tokia lyg kuprele, mat per kovas su lenkais sviedinio skeveldra buvo sutrupinusi jo dešinę mentę.
2.3. Veikėju dialogą galime laikyti buitine kalba. Tai rodo žodinė raiška: nemislyk, durni, pasius sproginėti, jooo,
gali į kelnes pridėti.
2.4. Bendrinėje lietuvių kalboje nevartotini žodžiai: mislyti – galvoti, mąstyti;
durnas – paikas, kvailas;
jo – taip.
2.5. Buitinio stiliaus gyvumą, emocingumą atskleidžia retoriniai sušukimai (Tik nemislyk, kad mes tų lenkų
bijojom! Į savo sandėlį! Jiems reikėjo, kad nors vienas sviedinys viduje sprogtų, o tada jau pasius sproginėti
visi! Ir tuomet prasidėjo!
rašymas 7 skyrius
Mes suvirtom į griovius, kas beradęs kokią lomelę ar duobelę, o skelveldros iš viršaus krito kaip kruša!
Jau vienas sviedinys sprogsta – gali į kelnes pridėti, o čia iš karto – visas sandėlys!)
2.6. Intonacija suteikia dialogui ekspresyvumo, ryškiau perteikia kalbančiojo būseną, nuotaiką, reakciją.
3. Tai kūrybinė užduotis. Atlikdami ją mokiniai užrašo autentiškus dialogų fragmentus.
4. Užrašytus dialogus pasiūlykime mokiniams aptarti grupėmis, papildyti juos vietos ir laiko aprašymais.
5. Priminkime mokiniams, kokios reikšmės bendraujant turi intonacija, kūno kalba. Pasiūlykime parašyti
veiksmažodžio kalbėti sinonimų.
6. Trumpi pasakojimai, kurių dalimi tampa išgirstas buitinis pokalbis, gali išaugti ir į didesnės apimties kū-
rybinį darbą – esė, novelę. Pasiūlykime kuriantiems mokiniams toliau plėtoti šią kūrybinę užduotį.
Mokiniai šią pamoką apibendrina ir įsivertina atsakydami į savikontrolės klausimus. Taip pat jiems siūloma
perskaityti linksmą istoriją apie Vaižgantą ir studentą, paieškoti buitinio stiliaus elementų rašytojo kalboje.

bos centras, 2013.
Refleksija

rašymas 7 skyrius
8 pamoka. Kūrybinės užduotys: dienoraštis

mokymąsi.
3.3.B. Atsižvelgiant į tikslą, adresatą, bendruosius stiliaus reikalavimus tobulinti tekstą ar nurodytą jo dalį kal-
binės raiškos, turinio, struktūros ir taisyklingumo aspektais.
3.3.2. Tinkamai parengti tekstą naudojantis tekstų rengykle. Naudotis papildomomis priemonėmis (šriftais,
dydžiais, paryškinimais) prasmės niuansams perteikti.
Pamokos pradžioje mokiniams siūloma perskaityti ir aptarti įvadinėje dalyje pateikiamą ištrauką iš Vytauto
Račicko romano Baltos durys, pasvarstyti, kodėl dienoraščius dažniau rašo mergaitės.
• Kas yra dienoraštis? (kartojimas)

• Kokie yra dienoraščio tipai?
• Teksto rašymo sunkumai ir laisvasis rašymas.
• Pasirengimo rašyti įsivaizduojamą knygos veikėjo dienoraštį žingsniai.

1. Jei mokiniams sunku pasirinkti kūrinį ir veikėją, kurio įsivaizduojamą dienoraštį rašys, galime pasiūlyti jiems
savo nuožiūra. Geriau, kad tai būtų programinis kūrinys, kurio ištraukas mokiniai galėtų dar kartą perskaityti
Skaitinių vadovėlyje. Pasiūlykime jiems užpildyti lentelę:
Kūrinio pavadinimas
Veiksmo laikas (amžius, epocha)
Veiksmo vieta
Pasirinktas veikėjas
2. Pasiūlykime mokiniams numatyti veiksmo aplinkybes:

• paros laiką,
• veikėjo vidinę būseną,
• aprangos detales,
• veiksmo vietą.
3. Mokiniams verta priminti, kad ieškant faktų įvairiuose šaltiniuose dera įvertinti jų patikimumą (kas yra lei-
dėjas, kas interneto svetainės steigėjas, kokiais šaltiniais remiamasi). Priminkime jiems, kaip daromi užrašai,
nurodomi šaltiniai. Pasiūlykime sudaryti surinktos informacijos aplanką.
rašymas 7 skyrius
4. Įsivaizduojamo dienoraščio temos žemėlapis – lyg teksto juodraštis. Jame mokiniai gali pavaizduoti įvairiausias
šalutines temas, iš kurių norės plėtoti tik kelias. Mokiniams gali būti naudingas ir laisvojo rašymo pratimas.
Jis padės atrasti įdomių ir netikėtų detalių, rakursų, kurie dienoraščiui gali suteikti intrigos. Mintys, kilusios
atliekant šį pratimą, dažnai sukelia asociacijų grandinę, kuri labai vertinga atliekant kūrybines užduotis.
5. Priminkime mokiniams, kaip tiesioginė kalba verčiama netiesiogine. Pateikime pavyzdžių, aptarkime skyrybos
ženklus.
6. Bendradarbiavimas, dalijimasis mintimis su suolo ar grupės draugais leidžia mokiniams pasitikrinti kūrybinių
sumanymų teisingumą, juos koreguoti.
Mokiniai pamoką apibendrina ir įsivertina parengdami veikėjų dienoraščių ekspoziciją. Svarbu, kad mokiniai
įsivertintų ir kūrybinio rašymo patirtį. Ją galima aptarti su draugais ir mokytoju.

bos centras, 2013.
4. Vincė L. Rašyti gali kiekvienas. Vilnius: Baltos lankos, 2010.
Refleksija

8 skyrius. Apibendrinimas (I):
sakytinė kalba
Trumpalaikis planas
Pagrindinis skyriaus tikslas – padėti mokiniams apibendrinti žinias apie sakytinę kalbą, įtvirtinti praktinius
gebėjimus: pasirengti viešajai kalbai pasirinkus temą, pasakyti kalbą ją logiškai komponuojant, taisyklingai
tariant ir intonuojant, sklandžiai ir įtaigiai reikšti mintis žodžiu tiek monologinėje kalboje, tiek dalyvaujant
pokalbyje (interviu).
Įgyvendinant šiuos tikslus nuosekliai ir tikslingai kartojami svarbiausi dvejų metų sakytinės kalbos mokymosi
dalykai: pasirengimas kalbai, kalbėjimo taisyklės, kalbos komponavimas, teiginių formulavimas ir iliustravimas,
minčių raiškos taisyklingumas ir kalbos normų laikymasis, kalbos įtaigumas ir etiketas. Visos šios temos kar-
tojamos tik tam ir tik tiek, kiek jų reikia kalbant viešai, t. y. mokymosi ir kartojimo esmė – mokiniai jaučiasi
saugūs ir užtikrinti kalbėdami viešai ir gebėdami pasakyti įtikinamas viešąsias kalbas, kurių viena svarbiausių
X klasėje – Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu pasakyta viešoji kalba pasirinkta tema.
Šio skyriaus užduotys realiai integruoja trijuose skyriuose ugdytus gebėjimus: „Kalba kaip socialinis reiški-
nys“, „Kalbėjimas“ ir „Kirčiavimas“.
Skyriaus veiklų turinio apimtys yra tokios pat kaip atitinkamuose skyriuose, todėl čia nekartojamos, turinio
minimumas – taip pat.
Sąsajos su kitais
Nr. tema veiklos
dalykais
1 Viešasis Pakartosime svarbiau- Savarankiškas Siūlytina moki- Visi mokomieji

kalbėjimas: sias viešojo kalbėjimo darbas su tekstu, niams įsivertinti dalykai.
kalbėjimo ypatybes. darbas su tekstu kartotos medžiagos
temos pasi- Prisiminsime svar- grupėmis. Temos žinias ir gebėjimus.
rinkimas biausius pasirengimo formulavimas ir Skatintina kuo
viešajai kalbai etapus. tikslinimas. tiksliau ir objek-
Pradėsime rengtis vie- tyviau įsivertinti,
šajai kalbai: pasirinksi- kad labai tikslingai
me temą. galima būtų rengtis
viešajai kalbai.
2 Viešasis Prisiminsime, kaip Savarankiškas Siūlytina moki- Literatūra, is-

kalbėjimas: siejama viešosios kal- darbas su tekstu, niams įsivertinti torija, pilietinis
pagrindinė bos tema ir pagrindinė darbas su tekstu kartotos medžiagos ugdymas, etika,
mintis ir mintis. grupėmis ir pa- žinias ir gebėjimus. tikyba.
ją pagrin- Pakartosime pagrindi- dedamiems mo- Skatintina deta-
džiantys nę mintį paremiančių kytojo. Viešosios liai ir objektyviai
teiginiai teiginių pagrindimo ir kalbos rengimas – aptarti kalbos
iliustravimo būdus. teiginių formula- rengimo procesą,
Pakartosime, kaip vimas ir iliustra- kad nekiltų neti-
rinkti ir atsirinkti vimas. kėtų problemų ją
medžiagą teiginiams sakant.
iliustruoti.
Toliau rengsimės
viešajai kalbai: for-
muluosime teiginius,
rinksime medžiagą.

apibendrinimas (i): sakytinė kalba 8 skyrius
Sąsajos su kitais
Nr. tema veiklos
dalykais
3 Viešasis Prisiminsime, kaip Savarankiškas Siūlytina moki- Visi mokomieji

kalbėjimas: viešoji kalba kompo- darbas su tekstu, niams įsivertinti dalykai.
kalbos nuojama. darbas su tekstu kartotos medžiagos
kompona- Pakartosime sudeda- padedamiems žinias ir gebėjimus.
vimas mųjų viešosios kalbos mokytojo. Viešo- Skatintina deta-
dalių – dėstymo, sios kalbos rengi- liai ir objektyviai
įžangos ir pabaigos – mas – kompona- aptarti kalbos
paskirtį. vimas. rengimo procesą,
Prisiminsime, kaip kad nekiltų neti-
išlaikyti sudedamųjų kėtų problemų ją
viešosios kalbos dalių sakant.
darną.
Toliau rengsime vie-
šąją kalbą: ją kompo-
nuosime.
4 Minčių Prisiminsime, kodėl Savarankiškas Mokiniai įsivertina Įvairūs moko-

raiškos tai- kalbant viešai svarbu darbas su tekstu, kartotas tarties ir mieji dalykai.
syklingu- aiškiai reikšti mintis. darbas su tekstu kirčiavimo žinias Prisimintini
mas, kalbos Pakartosime svarbiau- padedamiems atlikdami įsiver- pavojingiausi
normų sias tarties ir kirčiavi- mokytojo, vie- tinimo užduotį, tarties ir kirčia-
laikymasis mo taisykles. šosios kalbos išsiaiškina savo vimo atvejai.
(I) Toliau rengsimės tobulinimas, viešosios kalbos
viešajai kalbai: mo- atsižvelgiant į trūkumus ir numa-
kysimės kalbėti taisy- taisyklingos tar- to, kaip juos įveiks.
klingai. ties ir kirčiavimo
reikalavimus.
5 Minčių Prisiminsime funkci- Savarankiškas Mokiniai įvertina Įvairūs moko-

raiškos tai- nius stilius ir jų ypa- darbas su tekstu, savo darbą ir žinias mieji dalykai.
syklingu- tumus. darbas su tekstu atsakydami į įsiver- Prisimenami
mas, kalbos Pakartosime kai ku- grupėmis ir pade- tinimo klausimus, įvairių moko-
normų riuos taisyklingos damiems moky- apgalvoja viešajai mųjų dalykų
laikymasis bendrinės kalbos rei- tojo. kalbai svarbius pamokose skai-
(II) kalavimus. kalbos retorikos ir tyti tekstai ir jų
Pasirinksime viešajai estetikos aspektus. funkciniai stiliai,
kalbai tinkamą stilių ir svarbiausios
jo raiškos priemones. bendrinės kalbos
normos, pagrin-
diniai pateikčių
rengimo reikala-
vimai.
6 Viešasis Prisiminsime, kas Savarankiškas Siūlytina moki- Visi mokomieji

kalbėjimas: viešąją kalbą daro įtai- darbas su tekstu, niams įsivertinti dalykai.
kalbos įtai- gesnę. darbas su tekstu kartotos medžiagos
gumas ir Pakartosime svarbiau- padedamiems žinias ir gebėjimus.
kalbėjimo sius kalbos etiketo mokytojo. Vie- Mokiniai įsivertina
etiketas reikalavimus. šosios kalbos parengtą kalbą ir ją
Baigsime rengtis vie- rengimas – kalbos patobulina.
šajai kalbai: ją įsiver- įsivertinimas ir
tinsime. tobulinimas.

1 pamoka. Viešasis kalbėjimas: kalbėjimo temos pasirinkimas

pateikiamus argumentus. Nurodyti autoriaus tikslus (informuoti, sudominti, įtikinti). Atpažinti paslėptus
autoriaus tikslus.
Apibendrinimo, kartojimo ir įtvirtinimo skyriaus ir visų pamokų paskirtis labai aiški, todėl įvadinėje pamokos
dalyje kaip tik ir siekiama elementariais klausimais padėti mokiniams suvokti, ko jie dar nesuvokia, nemoka
ar negeba.
• Pasirengimas PUPP kalbėjimo daliai.

• Reikalavimų kalbėjimo daliai aptarimas.
• PUPP konteksto įvertinimas.
• Reikalavimai viešajam kalbėjimui:
• nenukrypti nuo temos;
• mintis dėstyti nuosekliai, aiškiai ir logiškai;
• kalbėti įtikinamai, patraukliai;
• taikytis prie pašnekovo, jo reakcijų;
• laikytis reglamento;
• laikytis taisyklingos kalbos reikalavimų.
• Viešųjų kalbų skirstymas (4 priedas).
• Pasirengimo viešajai kalbai etapai:
• temos formulavimas;
• intencijos numatymas ir tikslo formulavimas;
• aplinkybių numatymas (kam, kada ir kur);
• pagrindinės minties ir ją pagrindžiančių teiginių formulavimas;
• medžiagos ir informacijos rinkimas, grupavimas;
• detalus kalbos suplanavimas, įžangos ir pabaigos parengimas;
• kiekvienos dalies strategijos numatymas;
• kalbos teksto parengimas;
• pateikčių parengimas;
• kalbos repetavimas.


1. Šios užduoties tikslas – padėti mokiniams suvokti, kaip reikia pasirinkti temą. Temos pasirinkimas yra svarbus
tiek kalbėjimo, tiek rašymo užduočių sėkmingumui, todėl patartume, kad mokiniams atlikus šią užduotį (jei
jiems tai pavyks atlikti pakankamai savarankiškai), ji būtų detaliai aptarta bent jau šiais aspektais:
• Kaip sekėsi parengti teiginių, faktų, minčių ir idėjų sąrašus?
• Kuris iš sąrašų pakankamas, kad galėtumėte kalbėti?
• Kiek naudingi buvo aptarimai su draugu? Ar aptarę papildėte sąrašus?
• Ar kilo noras ar poreikis tikslinti kurią nors iš temų? Kodėl? Kaip ją tikslintumėte?
• Kurią iš temų pasirinktumėte kalbėti? Kas lėmė tokį pasirinkimą?
Pastabos
1. Šią užduotį galima modifikuoti, pasirinkti PUPP kalbėjimo temas (praeitų metų ar, jei patikrinimo pro-
grama tą numato, šių metų), jas analizuoti ir aptarinėti.
2. Jei dauguma mokinių klasėje yra vidutinio ir (ar) žemesnio pasiekimų lygmens, siūlome pirma atlikti 2
užduotį, tada jiems galbūt bus paprasčiau atlikti ir šią.
2. Patirtis ir praktika rodo, kad mokiniai dažnai kalba arba rašo ne į temą, nes jos paprasčiausiai nesupranta,
neišsianalizuoja pakankamai. Jei mokiniai atliko 1 užduotį ir kartu ją aptarėte, tikrai turėjote pastebėti, kad
suvokti temą, pasirinkti informacijos, būtinos temą išplėtoti ir atskleisti, mokiniams sekasi ne taip paprastai,
kaip norėtųsi. Todėl ir siūlome šią užduotį, kuri padės mokiniams ugdytis ne tik kalbinius, bet ir bendruosius
analizavimo gebėjimus.
Suprantama, kad atlikti ir išanalizuoti vien vadovėlyje esančio pavyzdžio nepakaks, kad susiformuotų gebė-
jimai. Parinkite arba leiskite mokiniams pasirinkti dar kelias temas (galite grįžti prie 1 užduoties, jei ją jau
aptarėte, arba aptarkite, jei dar to nedarėte).
Šioje užduotyje (2.1, 2.2 ir 2.3) parinkti trys svarbiausi aspektai, kuriais mokiniams būtina išmokti žvelgti
į bet kurią temą: prasminiai (arba reikšminiai) žodžiai, temos plėtojimo krypties ženklai (žodžiai) ir temos
tikslinimo (siaurinimo, plėtimo) galimybės.
Siūlytina mokiniams įsivertinti kartotos medžiagos žinias ir gebėjimus. Skatintina kuo tiksliau ir objektyviau
įsivertinti, kad labai tikslingai galima būtų rengtis viešajai kalbai.


Refleksija

2 pamoka. Viešasis kalbėjimas: pagrindinė mintis ir ją pagrindžiantys teiginiai

autoriaus tikslus.
Kadangi praeitą pamoką buvo pradėta kartoti, kaip reikia pasirengti viešajai kalbai ir kaip pasirinkti, suvokti
ir analizuoti temą, šios pamokos įvadinėje dalyje siūloma prisiminti viską, kaip rengiantis kalbai reikia įvesdinti
kalbos kontekstą. Deja, objektyviai konteksto įvertinti dažnai negeba net nemažai suaugusiųjų, todėl jų kalbos
atrodo mažų mažiausiai nevykusios.
• Pagrindinė mintis – mūsų požiūris į temą, temos vertinimas.

• Pagrindinė mintis turi būti konkretesnė už temą.
• Keli teiginiai, pagrindžiantys pagrindinę mintį, t. y. atskleidžiantys temą.
• Teiginiai turi būti aiškiai, logiškai, įtikinamai ir svariai pagrįsti.
• Teiginių iliustravimo būdai: apibūdinimas, lyginimas ir supriešinimas, pavyzdžiai ir pasakojimai, statistika
ir faktai, rėmimasis autoritetu.
• Medžiagos teiginių iliustravimui rinkimas, atsirinkimas ir rūšiavimas.
• Atsirinkimo principai: ar medžiaga atitinka temą ir pagrindinę mintį; kuriuos teiginius ir kaip ji iliustruoja;
ar tinka kalbos tikslui; ar yra įdomi, patraukli ir suprantama.
• Argumentų tipą (racionalūs, emociniai, faktiniai) pasirinkti reikėtų pagal kalbos tikslą (ar sieksime įtikinti,
ar samprotausime siekdami sužadinti jausmus ir pan.).
• Kokį kalbėjimą (emocingą ar objektyvų) pasirinksime, tokį ir sustiprinkime leksinėmis priemonėmis.

1. Kadangi šios užduoties kalba aptarta vadovėlio 5 priede (p. 195–196), tad pateiksime tik vieną rekomendaciją.
Ši autentiška mokinio kalba įdėta ir analizuotina jau vien dėl to, kad mokiniai suvoktų: mokiniai irgi gali
sakyti viešas kalbas, neblogas kalbas, tačiau tas kalbas reikia rengti, kad jos pavyktų. Be to, net ir gera kalba
gali turėti trūkumų – kas nedirba, tas neklysta. Bet protingi iš klaidų mokosi...
2. Toliau nuosekliai rengiantis viešajai kalbai rekomenduojame tai daryti palaipsniui tikslingai atliekant parengtas
užduotis.
Tikimės, kad visi mokiniai jau turi pasirinkę kalbos temą ir ją išsianalizavę (būtų gerai, kad bent jau silpnes-
nieji mokiniai jas būtų aptarę ir su mokytoju). Taigi, jei (labiausiai tikėtina) mokinio pasirinktoji kalba bus
samprotavimas, ši užduotis kaip tik padės parengti teiginius ir parinkti jų iliustracijas. Patartume, kad šią

užduotį mokiniai atliktų klasėje, galėtų aptarti su klasės draugais ir su mokytoju. Tai svarbus ir kruopštus
darbas, kurį mokiniai turės pratęsti ir namuose, nes sulaukę patarimų ar išgirdę kitų nuomonę turės ką
tobulinti.
Jei neturite galimybių peržiūrėti visų mokinių kalbos rengimo schemų, klasėje aptarkite du tris pavyzdžius.
Siūlytina mokiniams įsivertinti kartotos medžiagos žinias ir gebėjimus. Skatintina detaliai ir objektyviai aptarti
kalbos rengimo procesą, kad nekiltų netikėtų problemų ją sakant.

Refleksija

3 pamoka. Viešasis kalbėjimas: kalbos komponavimas

autoriaus tikslus.
Tęsiant rengimosi sakytinei kalbai kartojimą ir pradėjus rengti viešąją kalbą įžanginėje pamokos dalyje siū-
loma tai tęsti ir prisiminti kalbos komponavimo dalykus. Svarbu, kad mokiniai suprastų kalbos komponavimo
svarbą ir galėtų išsiaiškinti, kokia kompozicija jų rengiamai kalbai labiausiai tiktų. Tam ir pasiūlyta pakartoti
minčių perteikimo ir plėtojimo būdus (vadovėlio pirmoji knyga, 1 priedas, p. 181).
• Trinarė viešosios kalbos struktūra.

• Viešosios kalbos dėstymo paskirtis: informuoti (papasakoti, išdėstyti, išaiškinti, įrodyti), įtikinti, suabejoti
(pakritikuoti).
• Teiginių dėstymas: chronologinis, faktologinis.
• Įžangos paskirtis: sudominti, sukelti pasitikėjimą, parodyti temos svarbą, pasakyti pagrindinę mintį, nusakyti
pagrindinius teiginius.
• Taiklus įžangos pasirinkimas lemia labai daug, ji privalo derėti prie temos, kalbos tikslo, minties ir kt.
• Pabaigos paskirtis: signalizuoti apie pabaigą, akcentuoti pagrindinę mintį, apibendrinti, sustiprinti klausytojų
jausmus ir pakviesti veikti.
• Pradžia ir pabaiga neturi būti per ilgos. Pabaiga gali būti visai trumpa, svarbu – kad būtų įsimenanti.
• Visų trijų (įžangos, dėstymo, pabaigos) kalbos dermė.

1. Kadangi šios užduoties orientaciniai atsakymai pateikti vadovėlio prieduose p. 197, siūlytina vienintelė re-
komendacija – būtinai skirti laiko mokinių atsakymams aptarti ir išsiaiškinti, ko jie nesupranta.
2–8 užduotys yra tarsi paskutinės gairės mokiniams, baigiantiems rengti viešąją kalbą.
Visos užduotys skirtos individualiam darbui, tačiau jas atliekant galima pasitelkti ir darbą grupėmis arba kai
kuriuos dalykus aptarti klasėje, ypač jei matote, kad yra dalykų, kurie mokiniams yra neaiškūs ar nesiseka.
Pabaigti užduotis mokiniai gali ir namie, tačiau tik pabaigti, nes jiems būtina sudaryti sąlygas klausti, aiškintis
ar tiesiog išgirsti kitą nuomonę.
Patarkite, kad mokiniai „gyvai“ dirbtų su praeitoje pamokoje pradėta rengti viešosios kalbos schema (teigi-
niais ir jų iliustracijomis). Jei yra galimybė dirbti kompiuteriu – dar paprasčiau, nes taip mokiniai sutaupytų
laiko.
7 užduočiai atlikti praverstų galimybė mokiniams panaršyti internete. Užduotį galima atlikti poromis arba
grupėmis.

Siūlytina mokiniams įsivertinti kartotos medžiagos žinias ir gebėjimus. Skatintina detaliai ir objektyviai aptarti
kalbos rengimo procesą, kad nekiltų netikėtų problemų ją sakant.


Skyriaus „Apibendrinimas (I): sakytinė kalba“ 1 ir (ar) 2 užduotys (p. 36–38) labai tiktų šioje pamokoje,
tačiau jas galima nukelti ir į 6 pamoką, nes per šią pamoką turėsite pakankamai daug veiklos. Be to, šios abi
užduotys sukomponuotos kaip atskiri testai, jos tinkamos kartojimui apibendrinti, jas galima atlikti kaip sava-
rankiško darbo testus.
Refleksija

4 pamoka. Minčių raiškos taisyklingumas, kalbos normų laikymasis (I)

1.7. Išsakyti savo požiūrį apie gana abstrakčius dalykus, vertinti, argumentuojant remtis įvairiais šaltiniais.
siekti įtaigumo.
1.10. Tikslingai naudotis tinkamiausiomis pasirengimo kalbėti ir kalbėjimo strategijomis. Remiantis savo kalbė-
jimo veiklos stebėjimu ir kitų suteikta grįžtamąja informacija aiškintis, kokios rengimosi kalbėti (kalbos
turinio ir paties kalbėjimo planavimo), kalbėjimo strategijos asmeniškai tinkamos, numatyti kalbėjimo
gebėjimų tobulinimo sritis, išsikelti mokymosi tikslus ir numatyti, kaip jų siekti.
Pamokos darbas pradedamas trumpu pokalbiu apie taisyklingą viešosios kalbos turinio raišką. Prisimenami
pagrindiniai dalykai apie tartį ir kirčiavimą, kurių mokytasi IX klasėje ir šiais mokslo metais.
• Kalbos kultūra ir jos reikšmė viešajai kalbai.

• Taisyklinga ir netaisyklinga tartis.
• Kirčiavimas:
• vardažodžių,
• veiksmažodžių ir jų išvestinių formų,
• tarnybinių ir ekspresinių kalbos dalių.
• Kirčiavimo svarba viešajai kalbai.
• Pagalbinės kirčiavimo priemonės: žodynai, žinynai, kirčiuoklė ir kt.

1. Pakartojami taisyklingos tarties reikalavimai. Jei reikia, galima pasinaudoti vadovėlio 6 priedu (p. 198).
2. Viešąją kalbą galima perskaityti garsiai. Padedant klasės draugams išsiaiškinamos tarties klaidos. Pasvarstoma,
kodėl jos buvo padarytos ir kaip jų išvengti.
3. Mokiniai pakartoja svarbiausias vardažodžių kirčiavimo taisykles (priešpaskutinio skiemens ir daugiskaitos
naudininko), kurios padės išvengti klaidų sakant viešąją kalbą.
4. Mokiniai, remdamiesi pagrindinėmis kirčiavimo taisyklėmis, sukirčiuoja savo viešojoje kalboje vartojamus
pavojinguosius vardažodžių linksnius. Dirbant, jei reikia, galima remtis pagalbinėmis priemonėmis (žinynais,
žodynais, kirčiuokle – http://donelaitis.vdu.lt/main.php?id=4&nr=9_1 ir kt.), o atlikus užduotį – pasikeisti
sąsiuviniais su suolo draugu ir įvertinti.
5. Prisimenamos pagrindinės veiksmažodžių ir jų išvestinių formų kirčiavimo taisyklės. Jeigu reikia, galima
pasižiūrėti vadovėlio pirmojoje knygoje pateikiamą teorinę medžiagą, pateikti iliustracinių pavyzdžių arba
panagrinėti konkrečius sunkesnius atvejus.

6. Pagrindinės veiksmažodžių ir jų išvestinių formų kirčiavimo taisyklės taikomos praktiškai – sukirčiuojamos

pavojingosios formos, vartojamos viešojoje kalboje.
7. Šios užduoties tikslas – prisiminti, kaip ir kur, reikalui esant, susirasti kirčiavimo žinyną, žodyną ar kitą
priemonę ir gebėti ja tinkamai naudotis. Viešosios kalbos repetavimas atkreipia mokinių dėmesį į jų tarties
ir kirčiavimo trūkumus.
8. Viešosios kalbos patyčių tema aptarimas naudingas, nes padeda mokiniams suvokti, į ką būtina atsižvelgti
rengiantis kalbėti viešai, lavina pastabumą, mąstymą, gebėjimą argumentuoti, mandagiai ir kultūringai dis-
kutuoti.
9. Tęsiamas viešosios kalbos patyčių tema aptarimas: analizuojamos konkrečios klaidos ir trūkumai. Mokiniai
kalbėtojui gali pateikti patarimų, kaip tobulinti viešojo kalbėjimo gebėjimus, kokios strategijos laikytis (pa-
tarimai surašomi klasės lentoje).
Paskutinis pamokos etapas – savo tarties ir kirčiavimo įsivertinimas. Atlikdami šį darbą mokiniai remiasi
orientaciniais klausimais, įvardija tobulintinus dalykus, numato, kaip sieks išvengti klaidų. Labai naudinga na-
muose diktofonu ar išmaniuoju telefonu įsirašyti savo kalbą ir ją patyrinėti minėtais aspektais.

leidykla, 2007.

Savarankiškai galima atlikti 1.6, 1.7, 2.10 užduotis (p. 37–38).

Refleksija

5 pamoka. Minčių raiškos taisyklingumas, kalbos normų laikymasis (II)

1.7. Išsakyti savo požiūrį apie gana abstrakčius dalykus, vertinti, argumentuojant remtis įvairiais šaltiniais.
siekti įtaigumo.
1.10. Tikslingai naudotis tinkamiausiomis pasirengimo kalbėti ir kalbėjimo strategijomis. Remiantis savo kalbė-
jimo veiklos stebėjimu ir kitų suteikta grįžtamąja informacija aiškintis, kokios rengimosi kalbėti (kalbos
turinio ir paties kalbėjimo planavimo), kalbėjimo strategijos asmeniškai tinkamos, numatyti kalbėjimo
gebėjimų tobulinimo sritis, išsikelti mokymosi tikslus ir numatyti, kaip jų siekti.
• Kas yra kalbos estetika?

• Funkciniai stiliai (administracinis, mokslinis, buitinis, meninis, publicistinis) ir jų ypatybės.
• Kalbos taisyklingumo reikalavimai:
• tartis,
• kirčiavimas.
• Retorikos reikalavimai.

1. Mokiniai savais žodžiais apibrėžia funkcinį stilių. Pa(si)tikrinama, kaip ši sąvoka yra suprantama.
2. Aptariant funkcinius stilius svarbu juos palyginti pagal vartojimo sritį, žanrus, ypatybes ir mokėti skirti (pa-
togi parankinė priemonė yra 7 priedo lentelė, p. 199–200). Galima pateikti nedidelės apimties tipinių tekstų,
kad mokiniai nustatytų kiekvieno iš jų funkcinį stilių ir savo nuomonę pagrįstų pavyzdžiais.
3. Remdamiesi pakartotomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis mokiniai nustato, kad jų viešoji kalba bus
mokslinio (publicistinio) stiliaus.
4. Kurti gerą viešosios kalbos tekstą padeda jo funkciniam stiliui būdingi žodžiai, žodžių junginiai, sintaksinės
konstrukcijos. Mokiniams siūlytina jų, dirbant poromis ar grupėmis, paieškoti keliuose mokslinio (publi-
cistinio) stiliaus tekstuose ir užsirašyti arba panagrinėti mokytojo iš anksto parengtus konkrečių pavyzdžių
rinkinius. Mokiniai taip pat gali pasirinkti žodžių, žodžių junginių, sintaksinių konstrukcijų savo viešajai
kalbai ir argumentuoti kodėl.
5. Viešosios kalbos stilius turi būti aiškus, tikslus, glaustas, gyvas. Mokiniai paaiškina, kaip suvokia šių ypatybių
reikšmę. Jie gali pateikti pavyzdžių.
6. Svarbus rengimosi viešajai kalbai žingsnis – pagrindinių bendrinės kalbos leksikos, gramatikos ir sintak-
sės normų kartojimas. Naudinga prisiminti šaltinius, kuriuose, esant reikalui, galima pasitikrinti abejotinus
linksnių, prielinksnių ir kitus vartosenos atvejus. Mokiniai pasirenka strategijas, kurios padės išvengti kalbos
klaidų.
7. Prisimenama retorikos sąvoka ir svarbiausi jos reikalavimai. Siūlytina padiskutuoti, kiek retorika svarbi vie-
šajai kalbai, argumentus už ir prieš surašyti klasės lentoje ar sąsiuvinyje.
8. Viešosios kalbos fragmento sakymas ir bendra analizė padeda mokiniams įvardyti savo atlikto darbo silp
nybes, suvokti retorikos trūkumus. Vertėtų taip pat stebėti ir aptarti kalbėtojo tarties raiškumą, tikslumą ir
kirčiavimo taisyklingumą, intonaciją ir įtaigumą.
9. Prisimenami pagrindiniai pateikčių rengimo principai, jau taikyti IX klasėje (pagalbinė priemonė – pavyz-
džiui, Z. Nauckūnaitės knyga Prezentacijos menas). Jei būtina, galima juos užrašyti klasės lentoje. Parengiama
pateikčių savo viešajai kalbai ir poromis (grupėmis, visa klase) aptariami jų privalumai ir trūkumai.
Pamokos pabaigoje, remiantis vaodvėlyje pateikiamais (ir mokytojo sugalvotais papildomais) klausimais,
trumpai apibendrinamos pakartotos žinios apie viešosios kalbos stilių, taisyklingumą, retoriką. Jei šis kartoji-
mo etapas sėkmingas, galima tęsti pasirengimą viešajai kalbai. Jei ne – atliekama papildomų užduočių žinių
spragoms užpildyti.

institutas, 2002.
3. Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė. 1: Linksnių vartojimas. Sudarė R. Miliūnaitė. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos insti-
tutas, 2003.
4. Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė. 2: Prielinksnių ir polinksnių vartojimas. Sudarė R. Miliūnaitė. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų
5. Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė. 3: Įvairūs dalykai (dalyvis, pusdalyvis, padalyvis, sakinių ir sakinio dalių jungimas ir kt.). Suda-
rė R. Miliūnaitė. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005.
6. Koženiauskienė R. Retorika: iškalbos stilistika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų institutas, 2001.
7. Nauckūnaitė Z. Prezentacijos menas. Vilnius: Gimtasis žodis, 2007.
8. Pikčilingis J. Lietuvių kalbos stilistika 1–2. Vilnius: Mintis, 1971–1975.
9. Župerka. K. Stilistika. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2012.
10. http://www.vlkk.lt/lit/klaidos
11. http://www.vlkk.lt/lit/konsultacijos
Be to, galima remtis kitais tinklalapyje http://www.vlkk.lt/lit/programos/paremti-leidiniai/praktikos-informacijos.html
nurodytais kalbos praktikos leidiniais.

Tie mokiniai, kurie pamokos darbo rezultatais nėra patenkinti ir vertindami savo žinias pastebėjo trūkumų,
savarankiškai gali atlikti 1.4, 2.8, 4–7 užduotis (p. 37–40).
Refleksija

6 pamoka. Viešasis kalbėjimas: kalbos įtaigumas ir kalbėjimo etiketas

autoriaus tikslus.
1.2.4. Atpažinti kalbėjimo toną (iškilmingas, neutralus, humoristinis, ironiškas, kandus), neutralią ir emociškai
nuspalvintą leksiką, retorinius klausimus, sušukimus, pakartojimus. Paaiškinti jų paskirtį.
1.2.5. Aptarti, ar tikslingai kalbėtojas naudojasi nežodinėmis priemonėmis: žvilgsniu, gestais, mimika, kūno
laikysena.
1.3. Sąmoningai klausytis, stebėti ir koreguoti savo suvokimą, tikslingai naudotis asmeniškai tinkamomis
klausymo ir kalbėjimo strategijomis.
1.5.1. Pasirinkti būdus ir priemones, padedančias adresatui geriau suvokti informaciją.
1.10.2. Naudotis tekstų tipų modeliais (pasakojimo, aprašymo, samprotavimo (argumentavimo, aiškinimo)) kom-
ponuojant kalbą.
Paskutinės apibendrinimo pamokos įžanginėje dalyje siūlomas galutinis viešosios kalbos tobulinimo etapas –
peržiūrėti ir pakoreguoti, jei prireiktų, pateiktis. Tam tikrai praverstų žvilgsnis iš šalies, todėl siūloma jas per-
žvelgti su draugu.
• Kalbos sėkmingumas.
• Kūno kalba: laikysena, gestai, mimika, žvilgsnis.
• Balso raiška: stiprumas ir artikuliacija, intonacija, kalbėjimo greitis, pauzės.
• Kalbinė raiška: sakiniai, žodynas, žodyno sklandumas, laikas.
• Kalba turi būti taisyklinga, graži, kultūringa ir mandagi.
• Pagarba klausytojui ir pašnekovui.
• Kalbos etiketas – tam tikrų taisyklių laikymasis.
• Geros retorikos taisyklės.


1. Orientaciniai atsakymai pateikti vadovėlio prieduose p. 198.
2–6 užduotys skirtos individualiam parengtos kalbos tobulinimui ir galimų patarimų išklausymui.
Apibendriname ir įsivertiname
Siūlytina mokiniams įsivertinti kartotos medžiagos žinias ir gebėjimus. Mokiniai įsivertina parengtą kalbą
ir ją patobulina.
Patartina, kad mokiniai

1. Bendravimo menas. Vilnius: Lietuvos mokytojų kvalifikacijos institutas, V. 1993.
2. Čepaitienė G. Kalbos etiketas ir mokykla. Šiauliai: Šiaulių pedagoginis institutas, 1996.

Skyriaus „Apibendrinimas (I): sakytinė kalba“ 3 užduotis (p. 38) ypač tinkama šiai pamokai. Be to, jei 1 ir
(ar) 2 užduočių (p. 37–38) dar neskyrėte mokiniams, jas pravartu atlikti šią pamoką arba net po jos kaip sava-
rankiško darbo testus, nes užduotys sukomponuotos kaip atskiri testai, jos tinkamos ir kartojimui apibendrinti.
Refleksija

9 skyrius. Apibendrinimas (II):
leksika, morfologija,
sintaksė
Trumpalaikis planas
Pagrindiniai skyriaus tikslai – padėti mokiniams apibendrinti leksikos, morfologijos ir sintaksės žinias, įtvir-
tinti praktinius gebėjimus, taisyklingai vartoti lietuvių kalbą, suvokti tokio vartojimo prasmingumą, suprasti,
kas yra kalbos klaidos, sąmoningai jų vengti ar gebėti išsitaisyti, paaiškinti taisyklingus leksikos vartosenos,
rašybos ar skyrybos atvejus.
Įgyvendinant šiuos tikslus nuosekliai ir tikslingai kartojami svarbiausi ne tik pastarųjų dvejų metų sintaksės
mokymosi dalykai, bet ir ankstesnių metų svarbiausi mokytiesi leksikos, morfologijos ir sintaksės atvejai ir
vartosena. Visos temos kartojamos tik tam ir tik tiek, kiek jų reikia taisyklingai kalbant ir rašant, taip pat kad
mokiniai galėtų aiškiai ir tikslingai paaiškinti svarbiausius taisyklingą kalbos (leksikos, morfologijos ir sintaksės)
vartoseną tam, kad jaustųsi sąmoningi taisyklingos kalbos vartotojai.
Skyriaus veiklų turinio apimtys yra tokios pat kaip atitinkamuose sintaksės ir kartojimo skyriuose, todėl čia
nekartojamos, turinio minimumas – taip pat.
Sąsajos su kitais
Nr. tema veiklos
dalykais
1 Leksikos Prisiminsime, kas yra Savarankiš- Siūlytina mokiniams Visi mokomieji

kartojimas: leksika. kas darbas su įsivertinti kartotos dalykai.
kalbos nor- Prisiminsime, kas yra tekstu, darbas medžiagos žinias ir
ma ir kal- kalbos norma ir kalbos su tekstu po- gebėjimus. Skatinti-
bos klaida klaida. romis. na, kad mokiniai ne
Įtvirtinsime tinkamos tik suvoktų, atpažintų
žodžių vartosenos įgū- leksikos klaidas, bet ir
džius. jų nedarytų.
2 Morfologi- Prisiminsime, kokios yra Savarankiš- Siūlytina mokiniams Literatūra. Visi

jos kartoji- reikšminės žodžio dalys kas darbas su įsivertinti kartotos mokomieji da-
mas: žodžio ir kaip žodžiai padaromi. tekstu, darbas medžiagos žinias ir lykai.
sandara, Prisiminsime, kaip žo- su tekstu po- praktinius gebėjimus.
daryba ir džių darybos išmanymas romis. Tekstų Skatintina objektyviai
rašyba padeda rašant. analizė indivi- įsivardyti problemas.
Remdamiesi žodžių da- dualiai ir kon-
rybos taisyklėmis aiškin- sultuojantis.
sime rašybą.
Įtvirtinsime tinkamos
vartosenos įgūdžius.
3 Morfologi- Prisiminsime kalbos Savarankiš- Siūlytina mokiniams Visi mokomieji

jos kartoji- dalis. kas darbas su įsivertinti kartotos dalykai.
mas: kalbos Įtvirtinsime tinkamos tekstu, darbas medžiagos žinias ir
dalys kalbos dalių vartosenos su tekstu praktinius gebėjimus.
įgūdžius. grupėmis ir Skatintina objektyviai
padedamiems aptarti kylančias pro-
mokytojo. blemas.

a p i b e n d r i n i m a s ( i i ) : l e k s i k a , m o r f o l o g i j a , s i n ta k s ė 9 skyrius
Sąsajos su kitais
Nr. tema veiklos
dalykais
4 Kartojame Prisiminsime rašybos Savarankiš- Siūlytina mokiniams Literatūra. Visi

rašybą taisykles. kas darbas su įsivertinti kartotos mokomieji da-
Įtvirtinsime kalbos dalių tekstu, darbas medžiagos žinias ir lykai.
rašybos įgūdžius. su tekstu pa- praktinius gebėjimus.
dedamiems Skatintina objektyviai
mokytojo. aptarti kylančias pro-
Darbas poro- blemas.
mis.
5 Sintaksės Prisiminsime sakinio da- Savarankiš- Siūlytina mokiniams Literatūra. Visi

kartojimas: lis ir vientisinio sakinio kas darbas su įsivertinti kartotos mokomieji da-
sakinio skyrybą. tekstu, darbas medžiagos žinias ir lykai.
dalys ir Įtvirtinsime skyrybos su tekstu praktinius gebėjimus.
vientisinio įgūdžius atlikdami už- poromis ir Skatintina objektyviai
sakinio duotis. padedamiems aptarti kylančias pro-
skyryba mokytojo. blemas.
6 Sintaksės Prisiminsime, kas yra Savarankiš- Siūlytina mokiniams Literatūra. Visi

kartojimas: sudėtiniai sakiniai ir kaip kas darbas su įsivertinti kartotos mokomieji da-
sudėtinio jie skirstomi. tekstu, darbas medžiagos žinias ir lykai.
sakinio Įtvirtinsime sudėtinių sa- su tekstu gebėjimus. Skatintina
skyryba kinių skyrybos įgūdžius. poromis ir objektyviai aptarti
padedamiems kylančias problemas.
mokytojo.
7 Kalbos Įtvirtinsime rašymo ir Savarankiškas Atlikdami savaran-

žinių taiky- skyrybos įgūdžius atlik- darbas. kiškai užduotis mo-
mo užduo- dami užduotis. kiniai įsivertina savo
tys Įvardysime sunkumus, žinias ir gebėjimus.
kurių patyrėme atlikda-
mi testą.

1 pamoka. Leksikos kartojimas: kalbos norma ir kalbos klaida

3.2.4. Taisyklingai vartoti gramatines formas ir konstrukcijas.
3.2. Rašyti taisyklinga ir stilinga kalba.
Apibendrinimo, kartojimo ir įtvirtinimo skyriaus ir visų jo pamokų paskirtis labai aiški – priminti, pakar-
toti ir apibendrinti visus pagrindinius pagrindinės mokyklos kurso leksikos dalykus. Todėl įvadinėje pamokos
dalyje kaip tik ir siekiama elementariais klausimais padėti mokiniams prisiminti, kas yra leksika, kalbos norma
ir klaida. Svarbu, kad šie dalykai būtų suvokti, bet nereikalaujama tiksliai jų apibrėžti. Jei ko neprisimenama,
siūlome pakartoti.
• Leksika – kalbos žodžių visuma, žodynas.

• Bendrinė lietuvių kalba ir valstybinė lietuvių kalba.
• Bendrinė lietuvių kalba ir tarmės.
• Kalbos norma ir kalbos klaida.
• Kalbos klaidos: neteiktinos svetimybės, neteiktini hibridai, neteiktini vertiniai, neteiktini reikšmės skoliniai.
• www.vlkk.lt/klaidos

1. 2. Adijalas – ntk. svet., antklodė, apklotas, užtiesalas. 3. Barchatinis – ntk. svet., aksominis. 4. Bliūdelis –
ntk. svet,. dubenėlis. 5. Grafkė – ntk. svet., žiogelis, segtukas. 6. Neužilgo – ntk. vert., netrukus, greitai. 8.
Popkornas – ntk. svet., spragėsiai. 9. Pas save – nevart., savo kabinete. 10. Atremontavo – ntk. vert., sure-
montuoti, paremontuoti. 11. Išsireikšti – ntk. vert., pasakyti, pareikšti. 12. Išsireiškimai – ntk. vert., posakis,
pasakymas.
3. Nereikėtų reikalauti, kad mokiniai tiksliai pasakytų apibrėžimą, svarbu, kad suvoktų esmę ir gebėtų nu-
sakyti.
Sinonimas (lot. synonymum, gr. συνώνυμος „bendravardis“) – tokią pačią arba artimą reikšmę turintis,
tačiau kitaip skambantis žodis. Pavyzdžiui, ūmus – staigus, žirgas – arklys – kuinas.
Antonimai (gr. anti („priešingas“) + onoma („vardas“)) – žodžiai, turintys skirtingą garsinę struktūrą ir
priešingas leksines reikšmes. Pavyzdžiui, baltas – juodas, draugas – priešas, arti – toli, girti – peikti, eiti –
stovėti.
Homonimai (gr. ὁμώνυμοι (homōnimoi), ὁμός (homos) „vienodas“ + ὄνομα (onoma) „vardas“) – žodžiai,
kurie vienodai skamba, bet turi skirtingas reikšmes. Pavyzdžiui, (augalo) žiedas ir (piršto) žiedas.
Frazeologizmas (gr. φράση „posakis“), idioma (gr. ἴδιος „savo, savotiškas“) – pastovus žodžių junginys,
„sparnuotas posakis“. Frazeologizmai dažnai nagrinėjami mokantis užsienio kalbų, todėl frazeologizmas
arba idioma apibrėžiama kaip tik duotoje kalboje naudojamas posakis, kurio negalima išversti pažodžiui.
Tačiau toks apibrėžimas nėra tikslus, nes kai kurios idiomos iš vienų kalbų pereina į kitas, be to, jos pa-
prastai būdingos daugiau nei vienai kalbai.
3.4. Atliekant šią ir kitas pamokos užduotis galima naudotis internetu (jei yra galimybė). Mokiniai galės pa-
sitikslinti, ar teisingai atliko užduotį, remtis internete esančiais kalbos ištekliais ir internetiniais žodynais.
Svarbu juos mokyti naudotis tinkamais ir patikimais ištekliais.
Siūlytina šią užduotį papildyti: paprašykite mokinių sugalvoti 3–4 sakinius su kitais jų pačių dažnai varto-
jamais frazeologizmais. Aptarkite mokinių pasiūlytus frazeologizmus ir pasitikrinkite, ar visi jie lietuviški,
galbūt į mūsų kalbą atkeliavę iš kitų kalbų.
Siūlytina mokiniams įsivertinti kartotos medžiagos žinias ir gebėjimus. Skatintina, kad mokiniai ne tik su-
voktų, atpažintų leksikos klaidas, bet ir jų nedarytų.

1. Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Vilnius: mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005.
5. www.lki.lt
6. http://sinonimai.lt/
7. http://www.lietuviuzodynas.lt/frazeologizmai
Refleksija

2 pamoka. Morfologijos kartojimas: žodžio sandara, daryba ir rašyba

Tęsiant lietuvių kalbos gramatikos pagrindų kartojimą, prisimintini kai kurie morfologijos dalykai – žodžių
daryba – tiek, kiek tai padėtų mokiniams taisyklingai vartoti išvestines formas, be klaidų rašyti. Prieš prade-
dant kartoti teorinius dalykus galima atlikti Papildomų užduočių knygelės 9 skyriaus 1 užduoties 1.1, 1.2, 1.3 ir
1.5 dalis, jos padės sklandžiau pereiti nuo leksikos kartojimo prie morfologijos, nes žodžių rašybos aiškinimas
tiesiogiai susijęs su šios pamokos turiniu.
• Žodžių dalys: priešdėlis, šaknis, priesaga, galūnė.

• Kokias dar prisimenate žodžio dalis? Pateikite pavyzdžių.
• Žodžių darybos priemonės ir būdai.
• Kodėl reikalingas darybos išmanymas? Pateikite pavyzdžių.
• Dvi praktinės priesaginių vedinių darybos taisyklės.
• Galūnės vediniuose trumpasis pamatinio žodžio balsis pailgėja.

1. Stiklo dūžis, brydė sniege, giminystės ryšys, sąmyšis susirinkime, mokytojų sambūris, didžiulis sambrūzdis, tar-
pusavio santykiai, upės potvynis, išsiugdytas įgūdis.
Šią užduotį galima papildyti ir paprašyti mokinių, kad rastų žodžių poras, kuriose abu žodžiai yra vediniai
ir nurodytų, kaip jie padaryti.
2. Pažymėkime reikšmines žodžių dalis ir paaiškinsime rašybą: siųs-tuv- as , -ų-, nes pamatinio ž. šaknis siųs-ti;
siunt-ėj- as ,
nes pamatinio ž. šaknis siunt-ė; ląst-el- ė ,
nes pamatinio ž. šaknis ląst-a; į-lįs-dav-o ,
į – priešdėlis,
į šaknyje, nes pamatinio ž. šaknis lįs-ti; drąs-uol- is , nes pamatinio ž. šaknis drąs-a; iš-drįs- ti , nes giminiškų
žodžių šaknyje kaitaliojasi į-ą; iš-tįs-ėl- is , nes pamatinio ž. šaknis tįs-ti; tąs-a, nes giminiškų žodžių šaknyje
kaitaliojasi į-ą-ę; džiūv-ės- iai , nes pamatinio ž. šaknis džiūv-o; puv-inys , nes pamatinio ž. šaknis puv-o;
są-žin-ingas , nes priešdėlis są-; sam-būr- is, nes pamatinio ž. šaknis bur-ti galūnės vediniuose pailgėja; san-
tvark- a ; pil-(i)a-kaln- is , nes jung. bals. a; skaisč-(i)a-veid- ė , č iš t, jung. bals. a.
4. Priklausome tautoms, esančioms filologijos prieglobstyje. Visa, kas mums istorijoje buvo esminga, siejosi
su žodžiu, su jo liepsna ir pelenu. Apie tai mąstyta ir Justino Marcinkevičiaus. Užbaigtas žodynas skatins
šios egzistencinės patirties reflektavimą. Bet pabaigtuvės turi duoti pradžią naujiems darbams, taip pat ir
modernesniems žodynams. Žodynas yra užbaigtas, bet neužbaigiamas. Kiekvieno žodyno lizdo papildymas
yra ir mūsų istorijos papildymas, to, kas sugriauta, atstatymas, atkūrimas. Nauja žodyno projekcija yra ir
kultūros projekcija. Jaunoji lietuvių kalbininkų karta, užsiimanti pozicijas būtent dabar, turėtų labiau pasitikėti
kalbos mokslo tradicija ir patys savimi. Kalba, jos išmanymas teikia daug galimybių ne tik kalbotyrai, bet
ir visai humanistikai. Dabartinė filosofija yra kalbos filosofija. Tai yra ženkliška. Iš kalbos lengviau pereiti
ne tik į filosofiją, bet ir į sociologiją, literatūrologiją. Žmogaus tikrovė yra kalbos tikrovė. Jos suvokimas,
remiantis kalbos teikiamomis galimybėmis, tebėra ateities uždavinys. Bet jau šiai dienai priklausytų noras,
kad kiekviena kalbininkų karta parašytų savo akademinę lietuvių kalbos gramatiką, iš naujo perskrodžiančią
ir žodyno medžiagą.
5. Nesudėtinga užduotis, tačiau labai svarbi taisyklingai vartosenai. Atkreipkite į žodžių su šiomis priesagomis
vartoseną. Pasiūlykite, kad mokiniai sugalvotų savo pavyzdžių.
5.2. 1. Išėmėjas – valiklis; 2. išjungėjas – jungiklis, jungtukas; 3. pakrovėjas – kroviklis; 4. autoatsakovas – auto-
atsakiklis, atsakiklis; 5. prailgintojas – ilgiklis, ilgintuvas.
Siūlytina mokiniams įsivertinti kartotos medžiagos žinias ir praktinius gebėjimus. Skatintina objektyviai
įsivardyti problemas.

3. Kniūkšta P., Lyberis A. Mokomasis lietuvių kalbos rašybos ir kirčiavimo žodynas. Kaunas: Šviesa, 2009.
4. Paulauskienė A. Lietuvių kalbos morfologija: paskaitos lituanistams. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994.

Siūlytina atlikti 9 skyriaus 1 užduoties 1.1, 1.2, 1.3 ir 1.5 dalis (p. 41).
Refleksija

3 pamoka. Morfologijos kartojimas: kalbos dalys

3.2. Taikyti daugumą rašybos, skyrybos, gramatikos taisyklių.
Tęsiant kartojimą ir apibendrinimą prisimintina dar viena svarbi morfologijos dalis – kalbos dalys. Pamokos
įžanginėje dalyje esanti kalbos dalių schema nesudėtinga, bet informatyvi. Siūlytume skirti mokiniams laiko
patiems panagrinėti schemą, o paskui visiems klasėje kartu aptarti, įvardyti svarbiausius požymius. Svarbu ne
tiek patys apibrėžimai, kiek bendras mokinių suvokimas, gebėjimas taisyklingai vartoti kalbos dalis.
Šioje pamokoje kartojimui pateiktą medžiagą galima vadinti pozityviąja kalbos kultūra, nes čia pateikiami
norminiai vartojimo atvejai vietoj klaidingų, kurių mokiniai dažnai „išmoksta“ tada, kai pradeda ieškoti ir
nagrinėti kalbos klaidas.
• Kai kurios kalbos dalių vartojimo normos.

• Linksnių vartojimas tariniuose.
• Daugiskaitiniai daiktavardžiai ir dauginiai skaitvardžiai, kelintinių skaitvardžių derinimas.
• Įvardžių vartojimas.
• Taisyklingas veiksmažodžių vartojimas.
• Neveikiamųjų dalyvių vartojimas.
• Pusdalyviai ir padalyviai – vartosenos ypatybės ir skirtumai.
• Prielinksnių vartojimas.

1. Mokiniai šią užduotį įveiks nesunkiai, tačiau tikrai atkreips dėmesį į kai kuriuos žodžiuose vietoj raidės a
rašomą @. Aptarkite su mokiniais, kodėl taip daroma, ką sąmoningai siekiama pabrėžti.
2. Kalbos klaidų taisymas. 1. Kažkuris tai keliautojas pasiekė viršukalnę. 2. Išėjome gerokai anksčiau, kad nepavėluo-
ti nepavėluotume į spektaklį. 3. Parsiduoda Parduodamas dar geras ausinukas. 4. Gydžiausi gydančiosiosiomis
gydomosiomis žolelėmis. 5. Ji skundžiasi padidintu padidėjusiu kraujo spaudimu. 6. Nukeliavus Nukeliavusi,
nukeliavęs į Barseloną aplankiau įspūdingą katedrą. 7. Grįžusi iš kelionės užsisakiau nuotraukų dešimt ant
penkiolikos dešimt ir (iš) penkiolika. 8. Skirkite daugiau dėmesio į ligų profilaktiką ligų profilaktikai. 9. Kuo
skubiau kreipkis pas į direktorių.
3. Kūrybinės kino dirbtuvės vasario dvidešimtą duris atvėrė projekto organizatorių dėka (pagalba). Mokiniai
tris dienas mokėsi techninio kino raštingumo. Jau netrukus jie kurs trumpametražius filmus. „Supratau, kiek
daug vargo ir pastangų reikia įdėti, kad pastatytum filmą, nors iš šono atrodo kitaip“, – teigia septyniolikmetis
Tadas. „Jei iškildavo naujų klausimų, mes galėjome kreiptis į profesionalius kino operatorius, – pasakoja
šešiolikmetė Beatričė, – ir jie mums padėdavo. Bet itin svarbu būti atsakingiems už savo komandos darbą.“
Projekto koordinatorė viliasi, kad mokinių įgyta patirtis bus pritaikyta ir kažkur plačiau. O kitų metų vasarį
į kūrybines kino dirbtuves bus atrinkta ir 1–4 klasių moksleivių.
4. Atidavusi mergytę mamai, Ada patraukė prie išėjimo; stiklinė karuselė išmetė ją į lauką. Gatvėje jau buvo
sutemę ir spigino šaltis, pro šalį slinko žibintų girliandos. Mėlyname ore mirgėjo smulkūs, aštrūs snaigių
geluonys, keli iš karto durstelėjo Adai į kaktą. Ji susigūžė, vangiai peržvelgė savo vidų, nerasdama už ko
nusitverti, ir, apsigaubusi galvą plonyte vilnone šerpe, patraukė į autobuso stotelę.
Ada mielai būtų grįžusi namo pėsčiomis, tačiau lauke buvo slidu ir dar šalo. Be to, staiga, gal nuo to šalčio,
apėmė baisus vangumas. Troleibusai čia greitai keitė vienas kitą, netrukus ji įlipo į savąjį ir įsitaisė pačiame
gale, prie lango. Po skaitykloje praleistos dienos norėjosi pastovėti, tik kažkodėl varžėsi kam nors kristi į
akis.
aptarti kylančias problemas.

institutas, 2002.
tutas, 2003.
8. Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė. 3: Įvairūs dalykai (dalyvis, pusdalyvis, padalyvis, sakinių ir sakinio dalių jungimas ir kt.). Suda-
rė R. Miliūnaitė. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005.

Siūlytina atlikti 9 skyriaus 2 ir 7 užduotis (p. 42). Jos padės įtvirtinti gebėjimus.
Refleksija

4 pamoka. Kartojame rašybą

Pamokos darbas pradedamas trumpa užduotimi, prašančia paaiškinti žodžių rašybą, prisimenant žodžių san-
daros, darybos taisykles ar kalbos dalių morfologinius požymius.
• Kai kurių sudėtingesnių formų rašyba:

• linksnuojamųjų kalbos dalių įvardžiuotinių formų vyr. g. vns. gal. ir dgs. kilm.; mot. g. vns. gal. ir įnag.,
dgs. kilm. ir gal.;
• prieveiksmių kamiengalių rašyba;
• dalelyčių ne, nebe rašymas atskirai;
• neiginio ne ir dalelytės nebe rašymas kartu.

1. Rašybos kartojimo užduotis.
1.1. 1. Keliuku – daiktav. vns. įnag.; aiškučių – daiktav. dgs. kilm.; nedidelis – neiginys ne suteikia priešingą
reikšmę; apsirengęs – veik. dal., būt. k. l., vyr. g., vns. vard. 2. pamatytų – veiksm., tar. n., vns. 3 asm.;
tokį – įvard., vyr. g., vns. gal.; reginį – daiktav., vyr. g., vns. gal.; apačioje – daiktav., mot. g., vns. viet.;
pirmąsias – skaitv., kelint., įvardž., mot. g., dgs. gal.; medžių – daiktav., vyr. g. dgs. kilm.; išsipūtusia –
priešd. iš-, sangrąžos dalelytė si, įsiterpusi tarp priešd. ir šaknies, veik. dal., būt. k. l., mot. g., vns. įnag.,
nes vns. vard. -i; striuke – daiktav., mot. g. vns. įnag., nes vns. vard. -ė. 3. panosę – daiktav., mot. g., vns.
gal.; kažkur – prv. 4. mąsliai – iš mąslus, būdo prv.; nedrįsdama – giminiškų ž. šaknyje kaitaliojasi ą–į,
šaknis -drįs-. 5. kapstymąsi – daiktav., vyr. g., vns. gal., po galūnės sangrąž. dalelytė. 6. priėjusi – veik. dal.,
būt. k. l., mot g. priesaga; aiškiai – būdo prv.; išmintas – šaknyje mišr. dvigarsis in. 7. mažąjį – būdv.,
įvardž., vyr. g., vns. gal.; gyvenąs – veik. dal., es. l., vyr. g., vns. vard.; – būdv., įvardž., vyr. g., vns. viet.
2. 1. Ne visi mokosi puikiai. 2. Ne veltui aš tave įspėjau. 3. Šiuo metu mama ne namie. 4. Kodėl aš toks
nemylimas? 5. Mes jau visai nebetoli nuo mūsų gimtųjų kraštų. 6. Ne kiekvienas išdrįstų tiesą pasakyti.
7. Netyčia suvalgiau ne saldžiųjų, o aitriųjų pipirų. 8. Ne visada vienodai sekasi. 9. Nekaip šiandien
atrodai.
3. Miško takai buvo storai užsnigti, medžiai užvalkstyti lyg nenaudojami baldai; krūmai pavirtę milžiniškais
koralais, už malkinės sedulos tarsi naktiniais marškiniais aprėdytos, nusvarintomis šakomis, nuolankiai
pasidavusios žiemai. Toliau šerkšnu apmegzti ąžuolai; giliai po sniegu lyg kokie priešistoriniai vabalai jų
įšalę giliukai. Ada žengė gilyn; vis gilyn į hipnotizuojančią miško tylą, ji truputį net slėgė – bet maloniai,
draugingai. Kai kur sniego plutą vagojo žvėrių pėdsakai. Ada pasirinko stirnos takutį; nuklampojo ardy-
dama paskubom brūkštelėtą, vingiuojantį pėdsakų raštą, kai kur įlūždama iki kelių. Išlindo saulė, kano-
pų įspaudai sužėrėjo lyg deimantų dulkėmis nubarstytos širdys. Tvakt, tvakt! mušė Ados širdis; žiemos
dulkės byrėjo ant degančio veido. Štai ji iš visų pusių apsupta vienodų, šalčio išrengtų kamienų, plonytės
jaunų medelių gijos lyg apmirę kapiliarai įsipynusios tarp senolių; čia taip tylu, bet visai nebaisu, šįryt ir
ji pritilusi, apkvaitusi, galva nebedūzgia lyg musių pilnas stiklainis, tik tvaksi širdis ir tankus nuo ėjimo
kvėpavimas, ji lyg sniego pilna balto sugeriamojo popieriaus, į kurį savaime, be skausmo viskas susigeria.
aptarti kylančias problemas.
Atsakinėdami į įsivertinimo klausimus mokiniai galėtų pasižymėti jiems kilusius klausimus ir neaiškumus,
kad prie jų tikslingai grįžtų vėliau, kartodami arba atlikdami papildomas užduotis.

institutas, 2002.
tutas, 2003.
6. Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė. 3: Įvairūs dalykai (dalyvis, pusdalyvis, padalyvis, sakinių ir sakinio dalių jungimas ir kt.). Sudarė

Galima pasiūlyti atlikti 3 užduotį (p. 42), ypač tiems mokiniams, kurių taisyklingos rašybos įgūdžiai nėra tvirti.
Refleksija

5 pamoka. Sintaksės kartojimas: sakinio dalys ir vientisinio sakinio skyryba

3.2.1. Skirti vientisinius ir sudėtinius sakinius.
Įžanginėje pamokos dalyje siūloma prisiminti elementariausius dalykus apie sakinio dalis. Jei ne viską pavyko
patiems mokiniams prisiminti, pamokoje galima pakartoti kartu. Siūlomose pateiktyse – su vientisinio sakinio
skyrybos svarbiausiais atvejais ir privalomosiomis skyrybos taisyklėmis susijusių dalykų kartojimas. Šios taisyklės
yra vadovėlio antrosios knygos 8 priede, p. 200–201.
• Sakinio dalys: pagrindinės ir antrininkės.

• Sakinio gramatinis centras (veiksnys, tarinys).
• Sakinio dalimis neina: nesavarankiškos kalbos dalys ir žodžiai, nesusiję su sakinio dalimis (kreipinys, įter-
pinys).
• Antrininkės sakinio dalys: papildinys, pažyminys, aplinkybės (laiko, vietos, būdo, tikslo, priežasties, sąlygos).
• Vienarūšės sakinio dalys.
• Aiškinamosios sakinio dalys.
• Išplėstinės sakinio dalys.
• Derinamieji ir nederinamieji pažyminiai.
• Įterpiniai, kreipiniai.

1.1. 1. griovyje – tikslinamoji vt. apl. 2. ponaiti – kreipinys. 3. sušlamėjęs visai lapais – išplėst. dal. laiko apl.
4. saulei tekant – išplėst. padal. laiko apl. 5. Vorutos valdovas bajoras Nykštys – išplėstas priedėlis, ku-
rio dėmenys valdovas, bajoras ir Nykštys neatskiriami kableliais, nes reiškia skirtingas asmens ypatybes.
6. Anykštos – priedėlis, prieš Šventaragio kalną – tikslinamoji vietos apl. 7. toks baugus ir kartu toks
gražus – išplėst. būdv. pažym. 8. gūrinėjančius po ledynus, bet nebegalinčius sugrįžti atgal į tarpukalnę –
išplėst. dal. pažym.
2.1. 1. Kableliais išskirta tikslinamoji vietos aplinkybė. 2. Atskirtos vienarūšės būdo aplinkybės. 3. Atskirta iš-
plėstinė pusdal. būdo apl. 4. Išskirtas išplėst. dalyv. pažym. 5. Išskirta išplėst. dalyv. laiko apl. 6. Atskirtas
įterpinys. 7. Atskirti vienarūš. tar. 8. Atskirtas išplėst. dalyv. paž. 9. Išskirti derinamieji paž. po pažym. ž.
10. Atskirti vienarūš. paž.
3. Pasiūlykite, kad atlikdami šią užduotį mokiniai rastų pavyzdžių skirtingoms vienarūšių sakinio dalių skyrybos
taisyklėms iliustruoti. Kad būtų tikri, jog rado pavyzdžių visoms privalomosioms vienarūšių sakinio dalių
skyrybos taisyklėms, pasiūlykite jas atsiversti ir pasitikrinti. Įvertinkite, kokių skyrybos taisyklių iliustracijų
mokiniai nerado.

aptarti kylančias problemas, kad galima būtų labiau susitelkti ir tikslingai pasimokyti.

neto prieiga: http://www.lki.lt/dlkz/. http://www.vlkk.lt/lit/konsultacijos.

savarankiškai gali atlikti 4 užduotį (p. 43).
Refleksija

6 pamoka. Sintaksės kartojimas: sudėtinio sakinio skyryba

Pakartojus svarbiausias vientisinio sakinio skyrybos taisykles prisimintina sudėtinio sakinio skyryba. Jei mo-
kiniai negali savais žodžiais atsakyti į pamokos įvadinėje dalyje pateiktus klausimus apie sudėtinius sakinius,
jų dėmenis ir dėmenų ryšius sakinyje, šią medžiagą pravartu pakartoti visiems klasėje. Tai galima padaryti ir
naudojantis siūlomomis pateikčių tezėmis.
• Sudėtinių sakinių dėmenys gali būti jungiami intonacija ir jungtukais (jungiamaisiais žodžiais) arba tik
intonacija.
• Jungtukiniai ir bejungtukiai sudėtiniai sakiniai.
• Jungtukiniai: sujungiamieji, prijungiamieji.
• Sujungiamųjų dėmenys savarankiški, sieja tik intonacija ir sujungiamieji jungtukai.
• Prijungiamųjų sakinių dėmenys yra priklausomi: iš pagrindinio kyla klausimai šalutiniam dėmeniui, iš
vieno šalutinio – kitam šalutiniam.
• Sudėtinių jungtukinių sakinių dėmenys dažniausiai atskiriami kableliais.
• Sudėtinių bejungtukių sakinių dėmenis sieja tik prasmė ir intonacija.
• Sudėtinių bejungtukių sakinių dėmenys gali būti atkirti kableliu, kabliataškiu, brūkšniu, dvitaškiu.
• Sudėtiniai mišrieji sakiniai.
• Sudėtinių sakinių skyrybos taisyklės vadovėlio antrosios knygos 9–11 prieduose, p. 202–204.
Kartoti taisykles galima atliekant vadovėlio užduotis, galima skaityti ir ieškoti sudėtinių sakinių skaitomame
ir nagrinėjame literatūros tekste ar net kokio kito dalyko vadovėlyje – tik dirbdami praktiškai mokiniai
suvoks ne tik sintaksinius ryšius, bet ir tai, ko dar nesupranta, negeba ar nemoka.

1.1. 1. vientis. sak. 2. vientis. sak. 3. sudėt. mišr. sak. 4. sudėt. prijung. 5. sudėt. bejung. 6. sudėt. sujung. 7.
sudėt. bejung. 8. sudėt. sujung.
1.2. Pagrindinis mokinių aiškinimas turėtų būti gramatinių centrų ir sąsajų tarp dėmenų radimas.
1.3. Užduotis bus nesunkiai įveikiama, tačiau aukštesnio pasiekimų lygmens mokiniai galėtų paaiškinti be-
jungtukiuose sakiniuose sudėtus skyrybos ženklus. Jei nepavyktų, siūlytina pasitikrinti ir pasiaiškinti pagal
vadovėlio antrosios knygos 11 priedo lentelę p. 204.
Šią užduotį taip pat galima būtų papildyti sintaksinio nagrinėjimo užduotimi ir paprašyti mokinių, kad
išnagrinėtų sudėtinį sujungiamąjį, sudėtinį prijungiamąjį ir bejungtukį sakinius pagal vadovėlio antrosios
knygos 1 priede pateiktą Sudėtinio sakinio sintaksinio nagrinėjimo planą p. 191. Čia būtų puiki proga
prisiminti ir pakartoti vientisinio sakinio nagrinėjimo planą. Aptarkite klasėje ir pasiūlykite 1 sakinį iš-
nagrinėti.
2. 1. Sudėt. prijung. sak., šalut. priež. apl. dėmuo eina po pagr. (kodėl turime teisę?) 2. Sudėt. prijung. sak.,
šalut. veiksn. dėmuo eina po pagr. (kas išeitų?), II laipsnio šalut. priež. apl. dėmuo (kodėl teturi?) eina po
I laipsnio šalut. 3. Sudėt. prijung. sak., du vienarūšiai šalut. laiko apl. dėmenys (kada į galvą neateina?)
eina prieš pagr. dėmenį, o šalut. veiksn. dėmuo (kas neateina?) – po pagr. 4. Sudėt. prijung. sak., du
vienarūšiai šalut. kiekybės apl. dėmenys (kiek tiek?) eina po pagr. dėmens. 5. Sudėt. prijung. sak., vienas
šalut. veiksn. dėmuo (kas nesvarbu?) įsiterpęs į pagr., o kiti 3 šalut. veiksn. to paties laipsnio dėmenys
eina po pagr. (kas svarbu?). 6. Sudėt. prijung. sak., šalut. veiksn. dėmuo (kas tas?) eina po pagr. 7. Sudėt.
prijung. sak., šalut. laiko apl. dėmuo (kada įgyja?) eina prieš pagr. 8. Sudėt. prijung. sak., šalut. veiksn.
dėmuo (kas tai?) eina po pagr.
aptarti kylančias problemas užpildant lentelę.

neto prieiga: http://www.lki.lt/dlkz/. http://www.vlkk.lt/lit/konsultacijos.

savarankiškai gali atlikti 5 užduotį (p. 43).
Refleksija

7 pamoka. Kalbos žinių taikymo užduotys

Šioje apibendrinamojoje pamokoje baigiamas sintaksės kartojimas įsivertinimo testu – taip sukomponuota
visa pamoka. Užduočių atsakymai yra vadovėlio antrosios knygos 12 priede (p. 205), todėl patarimų ir reko-
mendacijų neteiksime.
Atlikdami savarankiškai užduotis mokiniai įsivertina savo žinias ir gebėjimus. Po įsivertinimo galima aptarti
individualius mokinių sunkumus.

institutas, 2002.
3. Kalbos patarimai. Kn 2: Sintaksė. 1: Linksnių vartojimas. Sudarė R. Miliūnaitė. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos insti-
tutas, 2003.
4. Kalbos patarimai. Kn 2: Sintaksė. 2: Prielinksnių ir polinksnių vartojimas. Sudarė R. Miliūnaitė. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų
5. Kalbos patarimai. Kn 2: Sintaksė. 3: Įvairūs dalykai (dalyvis, pusdalyvis, padalyvis, sakinių ir sakinio dalių jungimas ir kt.). Sudarė
11. www.lki.lt


Apibendrinti ir įtvirtinti ne tik šio skyriaus gebėjimus mokiniai galėtų atlikdami 6 užduotį (p. 44).
Refleksija

10 skyrius. Apibendrinimas (III):
skaitymas, rašymas
Trumpalaikis planas
Pagrindinis skyriaus tikslas – padėti mokiniams apibendrinti įvairių žanrų grožinių ir negrožinių tekstų
skaitymo įgūdžius taikant asmeniškai tinkamas strategijas prieš skaitymą, skaitant ir perskaičius tekstą, įtvirtinti
teksto rašymo įgūdžius siekiant sudominti, paaiškinti reiškinius, išsakyti savo požiūrį ir vertinimą. Rašoma
įvairiems adresatams: bendraamžiams, vyresniems, pažįstamiems ir nepažįstamiems žmonėms, visuomenei.
Įgyvendinant šiuos tikslus prisimenamos teksto suvokimo strategijos, jų taikymas skaitant skirtingų žanrų
negrožinius tekstus. Mokymosi procesas siejamas su grožinės literatūros tekstų skaitymu, sudaromos sąlygos
įgytas žinias taikyti praktiškai, įvertinti savo gebėjimus ir numatyti jų tobulinimo kryptis, rašoma taikant rašymo
strategijas ir žinias apie rašymo procesą. Laikomasi rašymo eigos, kurią sudaro: medžiagos kaupimas, planavimas,
juodraščio svarstymas (su draugais ir (arba) mokytoju), redagavimas, pateikimas.
Skyriaus „Apibendrinimas (III)“ veiklų turinio apimtis:
• skaitomi įvairių žanrų grožiniai ir negrožiniai tekstai;
• remiantis tiesiogiai pasakytais dalykais aptariama jų tema, tikslas, adresatas;
• aptariama tematika, problemos, pagrindinė mintis, vertybės;
• pasirenkamos asmeniškai tinkamos skaitymo strategijos;
• įvairiais būdais tikrinamas teksto suvokimas: atpažįstamos neaiškios teksto dalys, formuluojami klausimai,
perfrazuojamos mintys, remiamasi kontekstu ir kitų dalykų žiniomis, ieškoma papildomų šaltinių;
• prisimenami rašymo proceso etapai;
• pasirenkamos asmeniškai tinkamos rašymo strategijos;
• apmąstoma ir įsivertinama skaitymo ir rašymo veikla.
Turinio minimumas – skaito ir aptaria paprastesnės raiškos ir struktūros tekstus.
Sąsajos su kitais
Nr. tema veiklos
dalykais
1 Skaitymo Prisiminsime, kas yra Pokalbis apie Mokytojas pa- Literatūra. Ap-
kartojimas: tekstas. skaitymo patirtį, skatina ir įvertina tariama Rimo
negroži- Prisiminsime, kokie negrožinių tekstų žodžiu, taiko kau- Buroko asmeny-
niai tekstai tekstai yra vadinami žanrus, savaran- piamąjį vertinimą. bė, atsiminimai
negrožiniais. kiškas darbas su Mokiniai įsiverti- apie jį ir kūryba
Pakartosime teksto tekstu. na atlikdami įsi- knygoje (Ne)
temą, problemą, pagrin- vertinimo užduotį. gyvenimo frag
dinę mintį. mentai. eilėraš-
Prisiminsime admi- čiai / šviesraščiai
nistracinio, mokslinio / sugrįžimas.
ir publicistinio stiliaus
žanrus.
2 Skaitymo Prisiminsime, kokie Savarankiškas Kaupiamasis ver- Literatūra.

kartojimas: tekstai yra vadinami darbas su tekstu, tinimas, žodinis Trumpai apta-
grožiniai grožiniais. diskusija, atren- vertinimas, riama Sauliaus
tekstai Pakartosime grožinės kamasis skaity- mokiniai įsivertina Tomo Kondroto
literatūros rūšis ir žan- mas. atlikdami įsiverti- novelė Kolekcio-
rus. nimo užduotį. nierius, Mariaus
Aptarsime, kokie lyg Ivaškevičiaus
menys sudaro tekstą. drama Mistras.

apibendrinimas (iii): skaitymas, rašymas 10 skyrius
Sąsajos su kitais
Nr. tema veiklos
dalykais
3 Skaitymo Prisiminsime, koks Savarankiškas Kriterinis namų Literatūra.

strategijos skaitytojas yra aktyvus. darbas su tekstu, darbų vertinimas Trumpai aptaria-
Sužinosime, kokios yra pokalbis, darbas (pasirinktinai), ma Juozo Erlicko
skaitymo strategijos. su tekstu padeda- kaupiamasis ver- knyga Viršūnės ir
Taikysime pasirinktas miems mokytojo. tinimas, įsiverti- kelnės.
skaitymo strategijas. nimas.
4 Teksto Atliksime teksto suvo- Savarankiškas Kriterinis klasės Literatūra. Etika.

suvokimo kimo ir literatūros žinių darbas su tekstu, darbų vertinimas, Skaitomi teks-
ir literatū- taikymo užduotis. pokalbis. žodinis vertinimas, tai skatinantys
ros žinių Palyginsime savo at- įsivertinimas. susimąstyti apie
taikymo sakymus su pateiktais daiktų kaupimą,
užduotys atsakymų lentelėje. vartotojišką kul-
Įvardysime sunkumus, tūrą.
kuriuos patyrėme atlik-
dami užduotis.
5 Rašymo Prisiminsime, kokių Pokalbis, sava- Kaupiamasis ir Literatūra.

etapai žanrų tekstus mokėmės rankiškas darbas formuojamasis Trumpai komen-
rašyti. arba darbas po- vertinimas, įsiver- tuojama Antano
Pakartosime, kokie yra romis, grupėmis. tinimas atliekant Škėmos novelė
rašymo etapai. įsivertinimo už- Stiklinis žmogus.
Prisiminsime, kas juos duotį.
sudaro.
6 Teksto Susipažinsime su pa- Pokalbis, dar- Kriterinis atliktų Literatūra.

rašymo teiktomis rašymo už- bas su įvestimis užduočių vertini- Trumpai komen-
užduotys duotimis. padedamiems mas, žodinis pa- tuojamas Vy-
Pasirinksime vieną iš mokytojo, sava- skatinimas, įsiver- tauto Mačernio
užduočių ir parašysime rankiškas darbas tinimo užduoties sonetas.
rašinį. arba darbas po- aptarimas.
Įvardysime sunkumus, romis, grupėmis.
kuriuos patyrėme atlik-
dami užduotis.

1 pamoka. Skaitymo kartojimas: negrožiniai tekstai
2.1.D. Vertinti skaitomų tekstų turinį ir raišką savarankiškai pasirenkant tinkamus kriterijus, pagrįsti vertinimus
kūrinio medžiaga.
2.3. Sąmoningai skaityti, stebėti ir koreguoti savo suvokimą. Apmąstyti savo skaitymo veiklą ir planuoti mo-
kymąsi.
(Kiti ugdomi gebėjimai 2.2; 2.3.A; 2.3.B)
Įvadinėje pamokos dalyje mokiniai turėtų apmąstyti savo skaitymo veiklą, išmoktus dalykus, įgytus gebė-
jimus. Analizuodami pateiktą schemą jie pakartoja negrožinių tekstų žanrus, pradeda sisteminti įgytas žinias
apie negrožinio teksto suvokimą.
• Kas yra tekstas?

• Kokie tekstai vadinami negrožiniais?
• Tema, problema, pagrindinė mintis.
• Funkcinių stilių žanrai.

1.1. Teksto žanras – reklama.
1.2. Teksto adresatas – vaikai, sergantys onkologinėmis ligomis.
1.3. Teksto tikslas – informuoti.
1.4. Tema – draugystė su sergančiais vaikais.
1.5. Problema – kodėl onkologinėmis ligomis sergantys vaikai turi mažai draugų?
1.6. Pagrindinė mintis – draugystei išvaizda nesvarbi.
1.7. Įtaigumo įspūdį sukuria trumpi sakiniai, tiksli, aiški kalba, retorinis klausimas.
3.2. Teksto žanras – straipsnis.
3.3. Tai publicistinio stiliaus tekstas.
3.4. Minimi terminai: tautosaka, mitas, mitologija, mitinės būtybės, mitologinė būtybė, pasakos, siužetas. Šie
terminai yra iš literatūros mokslo srities.
3.5. Teksto tikslas – informuoti.
3.6. Pasakojama apie vilką Lietuvos giriose, tautosakoje mitologijoje.

3.7. Svarbiausi teiginiai:

Vilkų staugimą vis rečiau išgirsi Lietuvos giriose.
Vilkai pavadinimus suteikė daugybei Lietuvos miestų ir miestelių.
Lietuvių mitologijoje yra užuominų apie vilktakius arba vilkolakius.
Lietuvių pasakose vilkas protingas, patyręs ir atsargus žvėris.
XX a. pasakose ir animaciniuose filmuose, atėjusiuose iš kitų kraštų, vilkas kvailas ir žiaurus.
3.8. Teiginiai pagrindžiami toponimikos, tautosakos, mitologijos medžiaga, literatūrinių pasakų, animacinių
filmų analize.
3.10. Pagrindinė mintis – vilkas lietuviams yra išskirtinis, ryškų pėdsaką tautosakoje ir toponimikoje palikęs
gyvūnas.
4.2. Teksto tikslas – pranešti.
4.3. Tai administracinio stiliaus tekstas.
4.4. Kalbinei raiškai būdingas oficialumas, aiškumas, glaustumas, standartinės frazės. Ištaisyti žodžių junginiai:
tarp jaunimo, vadinamoji, populiarioji muzika.
4.5. Tai sovietmetis.
4.6. Jaunimas klausėsi antisovietinių užsienio laidų, domėjosi vakarietiška muzika, hipių judėjimu. Tai buvo
susiję su asmenybės, saviraiškos laisve.
4.7. Šiais jaunuoliais domėjosi KGB, nes jie nepakluso sovietiniam režimui.
6.1. Perskaitytas tekstas yra laiškas. Tai parodo kreipinys, kalbinė raiška, atsisveikinimo formuluotė.
6.2. Laiškas neįprastas, nes rašoma mirusiam draugui.
6.3. Adresatą ir adresantą sieja dvasinis ryšys.
6.4. Laisvos dvasios žmonės buvo uždaromi į kalėjimą, knygos buvo deficitas, jos buvo prenumeruojamos.
6.5. Vertybė buvo žymių rašytojų kūriniai.
6.6. Jautė pareigą išleisti draugo eilėraščių knygelę.
Šią pamoką apibendrinti ir įsivertinti siūloma užpildant lentelę Mano nuostatos, žinios, gebėjimai skaityti
negrožinius tekstus. Mokiniai, vadovaudamiesi pateiktu negrožinio teksto skaitymo gebėjimų turinio aprašu,
aptaria lentelės rezultatus ir įsivertina įgytus gebėjimus.


Refleksija

2 pamoka. Skaitymo kartojimas: grožiniai tekstai

2.1.D. Vertinti skaitomų tekstų turinį ir raišką savarankiškai pasirenkant tinkamus kriterijus, pagrįsti vertinimus
kūrinio medžiaga.
kymąsi.
(Kiti ugdomi gebėjimai 2.2; 2.3.A; 2.3.B)
Įvadinėje pamokos dalyje mokiniai turėtų apmąstyti savo skaitymo veiklą, išmoktus dalykus, įgytus gebėji-
mus. Analizuodami pateiktą schemą jie pakartoja grožinės literatūros rūšis ir žanrus, pradeda sisteminti įgytas
žinias apie grožinio teksto suvokimą.
• Kokie tekstai vadinami grožiniais?

• Literatūros rūšys ir žanrai.
• Teksto lygmenys.

1.1. Tekstas yra apie žmogų, kuris kolekcionuoja saulėlydžius.
1.2. Pasakojama pirmuoju asmeniu, kalbantysis yra kolekcionierius.
1.3. Veikėjas nusprendžia kolekcionuoti saulėlydžius, nes panoro turėti kažką vien savo.
1.4. Iš pradžių nepavyksta, nes jis paprasčiausiai žiūri į besileidžiančią saulę.
1.5. Išgyventi saulėlydį reiškia ne tik žiūrėti, bet ir sukoncentruoti visus jausmus ir mintis, įsijausti.
1.6. Taip kūrinio veikėjas įsigijo kažką savo – saulėlydžių kolekciją.
1.7. Tikrasis turtas – gebėjimas įsijausti.
1.8. Kolekcionuoti saulėlydžius yra neįmanoma.
1.9. Tai epikos rūšies kūrinys.
2.1. Eilėraštyje atskleidžiama nuostaba, susižavėjimas.
2.2. Lyrinio vyksmo laikas – rytas.
2.3. Lyrinis subjektas kreipiasi į širdį. Jis rengia save naujai dienai.
2.4. Širdis apibūdinama palyginimu lyg vaikas.
2.5. Auštantis rytas – gyvenimo pradžios, vaikystės metafora.
2.8. Tai lyrika.


.2.
3 Veiksmas vyksta Paryžiaus centre, Eliziejaus laukuose.
3.3. Perlaidojami Napoleono Bonaparto palaikai, parvežti iš Šventosios Elenos salos.
3.4. Pagrindiniai ištraukos veikėjai yra Mistras ir Adamas.
3.5. Sužinome, kad Mistras yra iš Lietuvos, jis – Andžėjus Tovianskis, jo krikštatėvis – Bonapartas.
3.6. Adamas į Mistrą žiūrį nepalankiai, šis jį suerzina.
3.7. Adamas yra Adomas Mickevičius, jis dvasia gyvena Lietuvoje, kuria eiles.
3.8. Mistro deklamuojamos eilės yra sukurtos Adamo. Jos atskleidžia laisvės troškimą.
3.9. Tai drama.
Šią pamoką apibendrinti ir įsivertinti siūloma užpildant lentelę Mano nuostatos, žinios, gebėjimai skaityti
grožinius tekstus. Mokiniai, vadovaudamiesi pateiktu grožinio teksto skaitymo gebėjimų turinio aprašu, aptaria
lentelės rezultatus ir įsivertina įgytus gebėjimus.

Refleksija

3 pamoka. Skaitymo strategijos

kymąsi.
2.3.A. Taikyti asmeniškai tinkamas strategijas prieš skaitant, skaitant ir perskaičius tekstą. Įvairiais būdais ti-
krintis teksto suvokimą, pavyzdžiui, atpažinti neaiškias, prieštaringas teksto dalis, formuluoti klausimus,
perfrazuoti mintis savais žodžiais; remtis kontekstu ir kitų dalykų žiniomis, ieškoti papildomų šaltinių.
2.3.B. Apmąstyti savo skaitymo veiklą: remiantis savo skaitymo veiklos stebėjimu ir kitų suteikta grįžtamąja
informacija išsikelti teksto suvokimo gebėjimų tobulinimo tikslus ir numatyti, kaip jų siekti.
Įvadinėje pamokos dalyje mokiniai turėtų apmąstyti savo skaitymo veiklą, išmoktus dalykus, įgytus gebėjimus.
Atsakydami į pateiktus klausimus jie aptaria skaitymo būdus, dalijasi skaitymo patirtimi.
• Aktyvus skaitytojas. Koks jis?

• Skaitymo strategijos.
• Skaitymo strategijų taikymas.

1.2. Reikšminiai žodžiai: knyga, žmogus, skaitymas, neskaitymas.
Mintis mokiniai išrašo savo nuožiūra.
1.3. Teksto tema – žmogaus poreikis skaityti knygas.
1.4. Pagrindinis teiginys: Šiandien knyga tampa žmogaus priešu.
1.5. Teiginys pagrindžiamas argumentu, kad skaitymas pavojingas sveikatai.
1.6. Kontrargumentas pagrindiniam teiginiui: yra piliečių, kurie skaito knygas ir gyvena.
1.7. Šis kontrargumentas paneigiamas paaiškinant, kad skaitantys žmonės išblyškę, sudžiūvę, lopiniuoti ir aki-
niuoti. Tai užuomina apie skaitantį inteligentą.
1.8. Parafrazuojamos Maironio eilėraščio Trakų pilis (Pelėsiais ir kerpėm apauga laikai <...>) ir Martyno Maž-
vydo Katekizmo eiliuotos Prakalbos eilutės (Vienas antai rašė: imkiet mane ir skaitykiet...). Parafrazė yra
dialogo su šių laikų žmogumi išeities taškas.
1.9. Tai epikos kūrinys, humoreska.
2.3. Tekste atsakoma į klausimą, kokios yra mitų apie blondines ištakos.
2.4. Tekste minimos Antikos, Viduramžių, Renesanso epochos. Atskleidžiama, kaip skirtingomis epochomis
buvo vertinamos šviesiaplaukės moterys.
2.5. Tekstas yra publicistinio stiliaus. Jame svarstomas vienas iš visuomenei įdomių klausimų, pateikiama in-
formacijos, kalba įtaigi ir vaizdinga.
2.6. Tai straipsnis.

3.1. Tekste svarstomas klausimas, kuo amerikiečių rašytojas fantastas Robertas Šeklis siejasi su šiandienos
Lietuva.
3.2. Žmonės išsižada vertybių, atsisako normų dėl sėkmės, populiarumo, matomumo visuomenėje.
3.3. Tekste aptariamas realybės šou atsiradimas.
3.4. Autorių stulbina tai, kad per Lietuvos televizijos kanalus transliuojamų diskusijų laidų dalyvių politines
ir moralines pozicijas nulemia ne profesionalumo kriterijai, o žiūrovų balsavimas.
3.7. Tai publicistinis straipsnis.
Šią pamoką mokiniai apibendrina ir įsivertina atsakydami į įsivertinimo klausimus. Įgytas žinias ir gebėjimus,
mokymosi pažangą jie gali aptarti su draugais ir mokytoju.

1. Buehl D. Interaktyviojo mokymosi strategijos. Vilnius: Garnelis, 2004.

1 užduotis (p. 46) skirta teksto suvokimo įgūdžiams įtvirtinti. Ji gali būti atliekama kaip pratybų testas arba
savarankiško darbo užduotis. Atsakę į teksto suvokimo klausimus mokiniai gali palyginti juos su p. 55 patei-
kiamais atsakymais, įsivertinti, įvardyti, kur patiria sunkumų, numatyti, kaip galėtų juos įveikti.
Refleksija

4 pamoka. Teksto suvokimo ir literatūros žinių taikymo užduotys

kymąsi.
2.3.A. Taikyti asmeniškai tinkamas strategijas prieš skaitant, skaitant ir perskaičius tekstą. Įvairiais būdais ti-
krintis teksto suvokimą, pavyzdžiui, atpažinti neaiškias, prieštaringas teksto dalis, formuluoti klausimus,
perfrazuoti mintis savais žodžiais; remtis kontekstu ir kitų dalykų žiniomis, ieškoti papildomų šaltinių.
2.3.B. Apmąstyti savo skaitymo veiklą: remiantis savo skaitymo veiklos stebėjimu ir kitų suteikta grįžtamąja
informacija išsikelti teksto suvokimo gebėjimų tobulinimo tikslus ir numatyti, kaip jų siekti.
Įvadinėje pamokos dalyje mokiniai turėtų prisiminti teksto suvokimo strategijas, apmąstyti išmoktus dalykus,
įgytus gebėjimus. Atsakydami į teksto suvokimo klausimus jie pasitikrins, kaip pasirinktas teksto suvokimo
strategijas geba taikyti praktiškai.

1. Pateikiama teksto suvokimo užduotis parengta laikantis lietuvių gimtosios kalbos pagrindinio ugdymo pa-
siekimų programos. Užduoties atsakymai pateikiami vadovėlio antrojoje knygoje p. 206–207. Atlikę užduotį
mokiniai gali palyginti savo atsakymus su pateikiamais vadovėlyje ir įsivertinti pasiekimų lygį.
Šią pamoką mokiniai įsivertina diskutuodami su draugais ir mokytoju apie sėkmes ir nesėkmes, kurių patyrė
mokydamiesi teksto suvokimo strategijų, aptaria, ko dar reikėtų pasimokyti.
Refleksija

5 pamoka. Rašymo etapai

mokymąsi.
Įvadinėje pamokos dalyje mokiniai turėtų apmąstyti savo rašymo veiklą, išmoktus dalykus, įgytus gebėjimus.
Analizuodami pateiktą schemą jie prisimena rašytų tekstų žanrus, pradeda sisteminti įgytas žinias apie teksto
rašymą.

Šios pamokos užduotys siūlo mokiniams parašyti pasirinkto žanro tekstą.
I variantas
1. Užduotis siūlo naudojantis pateikta įvestimi ir klausimais parašyti rašinį. Laikydamiesi rašymo etapų (II, III,
IV, V) mokiniai turi parašyti rašinį ir jį įvertinti pagal pamokoje aptartus kriterijus.
II variantas
1. Užduotis siūlo naudojantis pateikta įvestimi parašyti straipsnį. Laikydamiesi rašymo etapų (II, III, IV, V)
mokiniai turi parašyti straipsnį ir jį įvertinti pagal pamokoje aptartus kriterijus.
III variantas
1. Užduotis siūlo naudojantis pateikta įvestimi parašyti laišką. Laikydamiesi rašymo etapų (II, III, IV, V) mo-
kiniai turi parašyti laišką ir jį įvertinti pagal pamokoje aptartus kriterijus.
Pamoka apibendrinama atsakant į įsivertinimo klausimus. Mokiniai įvardija, kokių sunkumų patyrė rašydami
tekstą.

Refleksija

6 pamoka. Teksto rašymo užduotys

mokymąsi.
Šios teksto rašymo užduotys mokiniams gali būti siūlomos kaip bandomosios užduotys prieš lietuvių gim-
tosios kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrą.

1. Mokiniams pateikiamos trys rašymo užduotys ir siūloma parašyti pasirinkto žanro tekstą.
1 užduotis
Naudojantis pateikta įvestimi ir klausimais siūloma parašyti rašinį.
2 užduotis
Naudojantis pateikta įvestimi siūloma parašyti straipsnį.
3 užduotis
Naudojantis pateikta įvestimi siūloma parašyti laišką.
Šią pamoką mokiniai įsivertina atsakydami į įsivertinimo klausimus. Jie aptaria su draugais ir mokytoju,
kokių sunkumų patyrė rašydami tekstą, ko dar reikėtų pasimokyti.
Refleksija


10 KL Kalba Mokyt KN

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

10 KL Kalba Mokyt KN

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Interaktyvi

Audronė Razmantienė, Vida Marcišauskaitė,

08.10.2014 Ramutė, rdailidiene@gmail.com.

Ši metodinė knyga skirta mokytojams lituanistams,

Audronė Razmantienė, Vida Marcišauskaitė,

© Audronė Razmantienė, 2014

08.10.2014 Ramutė, rdailidiene@gmail.com.

2 skyrius. Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys • 24

7 skyrius. Rašymas • 110

8 skyrius. Apibendrinimas (I): sakytinė kalba • 131

9 skyrius. Apibendrinimas (II): leksika, morfologija, sintaksė • 148

10 skyrius. Apibendrinimas (III): skaitymas, rašymas • 164

08.10.2014 Ramutė, rdailidiene@gmail.com.

08.10.2014 Ramutė, rdailidiene@gmail.com.

Eil. Pamokos Mokymosi Sąsajos su kitais

2 Kalbėjimo Aptarsime kalbą Diskusija apie Mokytojas įvertina Literatūra. Aptariamos

08.10.2014 Ramutė, rdailidiene@gmail.com.

Eil. Pamokos Mokymosi Sąsajos su kitais

3 Sintaksės Prisiminsime priva- Darbas su Mokiniai nuose- Etika. Visi mokomieji

4 Pasiren- Aptarsime pateikia- Pokalbis apie Mokytojas paska- Literatūra. Trumpai

5 Pasiren- Aptarsime pateikia- Pokalbis, dar- Formuojamasis ir Literatūra. Aptariama,

6 Kartojimo Įsivertinsime, ku- Savarankiškas Mokytojas spren-

08.10.2014 Ramutė, rdailidiene@gmail.com.

Gebėjimai, žinios, supratimas

Patarimai ir užduočių komentarai

08.10.2014 Ramutė, rdailidiene@gmail.com.

Naudingos nuorodos, šaltiniai

Papildomų užduočių sąsiuvinis

08.10.2014 Ramutė, rdailidiene@gmail.com.

2 pamoka. Kalbėjimo ir klausymo pratybos ir kartojimas (II)

Tezės kartojamos medžiagos pateiktims

• Kalba – bendravimo priemonė ir pasaulio, jo istorijos, socialinio ir kultūrinio gyvenimo atspindys.

Patarimai ir užduočių komentarai

08.10.2014 Ramutė, rdailidiene@gmail.com.

Naudingos nuorodos, šaltiniai

Papildomų užduočių sąsiuvinis

08.10.2014 Ramutė, rdailidiene@gmail.com.

3 pamoka. Sintaksės kartojimas

Tezės kartojamos medžiagos pateiktims

• Vientisiniai ir sudėtiniai sakiniai.

Patarimai ir užduočių komentarai

Naudingos nuorodos, šaltiniai

Papildomų užduočių sąsiuvinis

08.10.2014 Ramutė, rdailidiene@gmail.com.

08.10.2014 Ramutė, rdailidiene@gmail.com.

4 pamoka. Pasirengimo rašymo užduotims kartojimas: laiškas (I)

Tezės naujos medžiagos pateiktims

• Kokie gali būti laiškai?

Patarimai ir užduočių komentarai

1.8. Sakiniai, kuriais autorius reiškia savo vertinimą, nuomonę, poziciją:

Naudingos nuorodos, šaltiniai

08.10.2014 Ramutė, rdailidiene@gmail.com.

Papildomų užduočių sąsiuvinis

08.10.2014 Ramutė, rdailidiene@gmail.com.

5 pamoka. Pasirengimo rašymo užduotims kartojimas: laiškas (II)

Tezės naujos medžiagos pateiktims

• Kuo svarbi rašymo užduoties analizė?

Patarimai ir užduočių komentarai

08.10.2014 Ramutė, rdailidiene@gmail.com.

Naudingos nuorodos, šaltiniai

Papildomų užduočių sąsiuvinis

08.10.2014 Ramutė, rdailidiene@gmail.com.

6 pamoka. Kartojimo skyriaus apibendrinimas