Užduotis:

1.Parašyti pastraipos pradžią tema - Gimtosios kalbos svarba tautos

išlikimui;
2. Nurašyti tekstą, padėti trūkstamus skyrybos ženklus, įrašyti
praleistas raides.( pabraukti tai, kas įrašyta)
...................................................................................................................
...................................................................................................................
..................................................................................................................
Anot Daukšos tauta – tai bendruomenė kurią vien_ja teritorija, paproč_
ir ta pati kalba. Šia teorija buvo pagr_sta lietuvių kalbos vartosenos
būtin_bė Lietuvoje tai padaryti buvo nelengva nes galiojo trys
pagrindinės – rusėnų, lotynų ir lenkų – rašytinės kalbos tradicijos.
Daukša buvo pirmasis kuris lietuvių gimtosios kalbos teis_ pagrindė
labai paprastai – remdamasis humanistine prigimties teorija. Ji nurodė
jog kalba yra _gimta suteikta sutvėrėjo ir dėl to yra dieviškosios
pasaulio ir visuomenės tvarkos ženklas: „Pati prigimtis visus to moko, ir
kiekvienas beveik iš motinos krūtinės įgauna polinkį į sav_j_ kalbą – ją
vartoti, išlaikyti ir propaguoti.“ Žmogus kuris paniekina toki_ prigimtinę
dievišką s_rangą anot Daukšos „keičia prigimt_“ ir griauna pasaulio
tvarką. LDK visuomenėj_ Daukša įži_rėjo tokį „prigimties keitimo“ ir
chaoso pavojų ir raiškiai jį palygino su gyvūnų pasaulio tvarka: „Ar ne
keista būt_ gyvuliams, jei varna panorėt_ giedoti kaip lakštingala o
lakštingala krankti kaip varna; arba ožys imt_ riaumoti kaip liūtas, o
liūtas bliauti kaip ožys?“ Kalb_ Daukša paskelbė pilietiškumo, s__taikos,
meilės ir valstybės išlikimo p_matu, pagrindiniu „tautos kūno“ ženklu.
Jis teigė kad lietuviai norėdami išlaikyti savo valstybę lietuvių kalbą turi
vartoti kaip pagrindinę valstybės kalbą, j_ kurti įstatymus, rašyti knygas,
mokytis mokyklose. Daugiakalbystės aplinkoje matydamas grėsmę
tautos identitetui, _aukša pirmasis suprato kad kalba yra itin svarbi
tautos ir valst_bės išlikimui bei stiprinimui.