13.

Trinties dėsniai

1. Mechanikoje paprastai nagrinėjamos gravitacinės, tamprumo ir trinties jėgos, o

kartais įjungiamas ir elektringų dalelių judėjimas elektriniuose ir magnetiniuose laukuose,
tada dar prijungiamos elektromagnetinės jėgos.
Mechanikoje kalbant apie trinties jėgą nekalbama apie jos prigimtį, o
apsiribojama empiriniu būdu gautų dėsnių aprašymu, todėl jie yra gana artutiniai ir
netikslūs. Trinties jėgos ypatybės:
a) Tamprumo, gravitacinės ir elektromagnetinės jėgos priklauso tik nuo
sąveikaujančių kūnų tarpusavio išsidėstymo, o trinties jėgos priklauso ir nuo
sąveikaujančių kūnų tarpusavio greičio.
b) Trinties jėgos veikia ne tik kūnams judant, bet ir esant ramybės būsenoje vienas
kito atžvilgiu.
c) Trintis vadinama išorine, kai sąveikauja du skirtingi kūnai (kaladėlė esanti ant
nuožulniosios plokštomos ir t.t.), ir vidine, kai sąveikauja to paties kūno atskiros dalys
(skysčio klampumas). Toks klasifikavimas, aišku, yra santykinis, bet patogus.
d) Trintis tarp dviejų kūnų, kai nėra jokio tarpinio dujų arba skysčio sluoksnio
vadinama – sausa, o kai yra – skystine arba klampia.
e) Priklausomai nuo to kaip kūnai juda vienas kito atžvilgiu, trintis vadinama slydimo
arba riedėjimo.
Sausosios trinties dėsniai.
Tokia trintis kyla ne tik kūnams šliaužiant vienas kitu, bet ir bandant juos išjudinti.
Pastaroji trintis vadinama ramybės arba sukibimo trintimi. Ši trintis yra sausosios trinties
charakteringas požymis. Bendru atveju, sausąja trintimi vadinama trinties jėga, kuri
neišnyksta, kai greitis tarp kūnų pasidaro lygus nuliui. Priešingu atveju trintis vadinama
sausąja.

P = fn. Jeigu f < f0, tai tašelis

fn nejuda. Taigi tada atsiranda trinties jėga,
kuri atsveria traukos jėgą f = ftr. Tai ir
yra rimties trinties jėga. Tokia pat
ftr f trinties jėga veikia ir stalo paviršių. Kol f
< f0 trinties jėga automatiškai atsveria
traukos jėgą. Maksimali ramybės trinties
P jėga yra f0. Jeigu tašelis slysta stalo
paviršiumi greičiu v tolygiai, tai f = ftr,
jei ne - tai judėjimas bus su pagreičiu.
Šiais atvejais ftr = f(v).

Trinties jėga veikia judėjimo krypčiai priešinga kryptimi, tam paveiksle ftr ir v
ženklai visada priešingi.Kaip nustatė Kulonas (1736 – 1806), trinties jėga nepriklauso
nuo sąveikaujančių kūnų lietimosi paviršiaus ploto, o tik proporcinga normalinio slėgio
jėgai: ftr = µfn. µ – trinties koeficientas, priklausantis nuo besitrinančių kūnų paviršių. µ
irgi yra slydimo ir ramybės. Bendru atveju ir trinties koeficientas µ priklauso nuo greičio,
tačiau ta priklausomybė daugeliu realių atvejų yra silpna. Uždaviniuose dažniausiai
laikoma, kad µ nepriklauso nuo greičio.
 d K = - ft d s ftr dK = 0 Energijos ftr
Energijos virsmai virsmų nėra.
f0 f0

Rimties trinties
jėga

→
d K = -ft s (tada kinetinė energija virsta šiluma).
2. Ramybės trintis gali turėti įtakos prietaisų jautrumui, nes kol veikianti rodyklę
jėga yra intervale (- f0, f0) rodyklė nejudės arba grįžusi atgal stovės ne toje pačioje vietoje.
3. Labai daug atvejų trintis yra reikalinga, bet tiek pat atveju stengiamasi ją kiek
įmanoma sumažinti. Tam naudojami tepalai. Tačiau efektyviausias būdas yra slydimo
trintį pakeisti riedėjimo trintimi (guoliai), nes riedėjimo trinties koeficientas daug
mažesnis už slydimo. Pats efektyviausis būdas naudoti oro pagalves.
4. Kitaip negu sausosios trinties skystosios trinties jėga pasidaro lygi nuliui, kai v
= 0. Tai yra skysčių ir dujų dinamikos uždavinys. Šiuo momentu yra svarbus kietų kūnų
judėjimo skysčiuose ir dujose klausimas. Be slydimo trinties, kuri kyla kūnui judant
skystyje arba dujose, atsiranda papildomos jėgos, kurios yra nukreiptos priešinga
judėjimui kryptimi – aplinkos pasipriešinimo jėga. Ši jėga esant didžiuliams greičiams
daug kartų viršija trinties jėgą. Taigi, nagrinėjant kūno judėjimą klmpioje aplinkoje
trinties ir aplinkos pasipriešinimo jėgos apjungiamus ir vadinamos tik trinties jėga.

f k2 v2 Kai greičiai maži

→ →
k1 v Turbulentinis f tr = −k1 v . Greičiui didėjant
aptekėjimas
pereinama iš tiesinės į apytiksliai
kvadratinę priklausomybę :
→
Laminarinis
v →
aptekėjimas f tr = −k 2 v = −k 2 v v .
2

v
Koeficientai k1 ir k2 priklauso nuo
v kūnų formos, medžiagos, iš kurios
kūnai padaryti ir t.t.

Dirbtinai didinant kūno paviršių ir keičiant formą galima žymiai padidinti k1 ir k2

(parašiutas).