SKYRIAUS „KŪNŲ SĄVEIKOS DĖSNIAI“ SANTRAUKA

Inercijos dėsnis (pirmasis Jei kūno nepaveikia kiti kūnai, jis išlaiko rimtį arba juda tiesiai ir
Niutono dėsnis) tolygiai.
Kūnų savybė išlaikyti rimtį arba judėti tiesiai ir tolygiai vadinama
Masė [m] = 1 kg inertiškumu.
Inertiškumą apibūdina fizikinis dydis – kūno masė.
Kūnų sąveika – visuotinis gamtos reiškinys. Išvengti jos praktiškai
Kūno sąveika neįmanoma. Sąveikaujantys kūnai veikia vieni kitus tiesiogiai
liesdamiesi arba per atstumą.
Vienų kūnų poveikį kitiems kiekybiškai apibūdina fizikinis dydis,
vadinamas jėga.
Kūną veikianti jėga gali pakeisti to kūno greitį arba formą:

Jėga

Kūno įgytas pagreitis yra tiesiogiai proporcingas veikiančiai jėgai ir

Kūną veikiančios jėgos, jo

masės ir pagreičio sąryšis atvirkščiai proporcingas kūno masei. a
(antrasis Niutono dėsnis)
Kūną veikiančios jėgos didumas apskaičiuojamas dauginant kūno
masę iš jo įgyto pagreičio. F= ma
Veiksmo ir atoveikio jėgos yra lygios, tik priešingų krypčių. Akmuo
spaudžia Žemę jėga F1, o Žemė – akmenį jėga F2= F1:

Veiksmo ir atoveikio
dėsnis (trečiasis Niutono
dėsnis)
 SKYRIAUS „JĖGŲ RŪŠYS“ SANTRAUKA

Deformacija Kūno formos ir matmenų pakitimas vadinamas deformacija.

Jėga, kuri atsiranda deformuojamame kūne, vadinama tamprumo

jėga. Jos kryptis yra priešinga nei kūną veikiančios išorinės jėgos.
Tamprumo jėga Tamprumo jėga priklauso nuo:
Tamprumo jėga
 kūno medžiagos savybių;
 kūno formos ir matmenų;
 deformacijos dydžio.
Sunkio jėga (sunkis)
Fs = mg Jėga, kuria kūną traukia Žemė, vadinama sunkio jėga.
Jėgų rūšys

g ≈ 9,8 m/s2
Svoris Jėga, kuria Žemės traukiamas kūnas veikia atramą arba pakabą,
P = mg vadinama kūno svoriu.
Jėga, kuri atsiranda kūnų sąlyčio vietoje ir trukdo vienam jų
Trinties jėga pajudėti ar judėti kito kūno paviršiumi, vadinama trinties jėga. Ji
visada nukreipta priešinga judėjimui kryptimi.
Rimties trintis
Trinties rūšys Slydimo trintis > riedėjimo trintis
(kai kitos sąlygos vienodos).

Jėgos matavimo prietaisai Jėgos matavimo prietaisas – dinamometras.

Jėga, veikianti kūną taip, kaip kelios vienu metu veikiančios jėgos, vadinama tų jėgų
atstojamąja.

Dviejų jėgų, veikiančių ta pačia

tiese viena kryptimi, atstojamoji
lygi dedamųjų jėgų sumai ir veikia
Jėgų atstojamoji

ta pačia kryptimi.
F = F1 + F2

Dviejų lygiagrečiai veikiančių jėgų

atstojamoji lygi tų jėgų sumai.

Dviejų jėgų, veikiančių ta pačia

tiese priešingomis kryptimis,
F = F1 – F2 atstojamoji lygi dedamųjų jėgų
skirtumui ir nukreipta didesniosios
jėgos kryptimi.