Vardas:

Sudėtinio sakinio skyryba

Užduotis: 1.Pasikartokite sudėtinio sakinio skyrybos taisykles (žr. skaidrės ,,Sudėtinio sakinio
kartojimas‘‘)

2. Padėkite trūkstamus skyrybos ženklus; išryškinkite juos spalva.

Pastaba: prisiminkite, jog be kablelių dar galima dėti ir kitokius skyrybos ženklus - dvitaškius bei
brūkšnius.

Klysta tie, kurie neklysta. Kurie galvoja, kad įmanoma neklysti. Kurie mano, kad 10
paklydimas - tai klaida. „Klysti yra žmogiška“, - skamba kaip atsiprašymas, kaip
nuodėmių atleidimas. Nes klaida – tai išimtis, tai tokia žmogiška, nepraktiška
silpnybė. Nes klaida yra viskas – įsimylėti, nebaigti universiteto, nepasižiūrėti į
kairę, einant per gatvę.

Tik paskui išaiškėja, kad Londone, einant per gatvę, reikėjo žiūrėti ne į kairę, o į
dešinę, kad įsimylėjimas buvo vienintelė tavo pilko gyvenimo šviesa, kad 12

universitetas neatnešė nei laimės, nei gerovės, nei džiaugsmo. Pamatai, kad
jau beveik pavirtai ne žmogumi, o tiesiog funkcija, nes esi toks teisingas, toks
nuobodus, aiškus ir praktiškas, kad tavęs nebeliko.

Neklysti yra nežmogiška.

Tas, kuris bijo klaidų, nuolat klysta ir nuolat yra užsiėmęs klaidų taisymu, 8
priekaištavimu, apgailestavimu, savigrauža, saviplaka ir savigaila. Beje,
lygiagrečiai – tavigrauža, taviplaka ir tavigaila.

Jis, neturi laiko gyventi, nes žiūri atgal arba pirmyn. Jis nespėja būti laimingas, 10
nes per vėlai pamato, kad galėjo būti laimingas praeityje, arba nuolat planuoja,
koks jis bus laimingas ateityje. Niekada čia ir dabar. Nes "čia ir dabar"
visuomet galima suklysti, todėl reikia saugotis ir drebėti, ir taisyti nuolat
ištinkančias klaidas. Nes klysti yra blogai, nes klysti yra žmogiška.
Klystu - vadinasi esu...
(L.Degėsys)

Sniego lavina kalnuose prasideda tuomet, kai puraus sniego sluoksnis dėl savo
svorio nebeišsilaiko ant apačioje esančio sukietėjusio sniego paviršiaus. Laviną
smagu stebėti, kai esi kitoje tarpeklio pusėje, ant priešingo šlaito. Iš pradžių tai
būna tik vaizdas: maža sniego srovelė, neįtikėtinai greitai virstanti milžiniška 10
plėšrūno letena su vis labiau į šalis išsiskečiančiais nagais. Ir tik po keleto
akimirkų pasigirsta garsas, dunda sniego masės šluojami rieduliai, traška
lūžtantys medžiai. Akimirkos „tarp“, kai tyla virsta kūnu. Tarpeklio šlaitai
veidrodžio principu daugkart atspindi garsą, ir jis nutyla taip pat staiga kaip
prasidėjęs, lyg nukirstas. Didelis tylos kirvis.
(S.Parulskis)
50 t.