Raštingumo užduotys nr.

13
• Sudarykite tinkamas formas.
Kalbos planas
Kalba jau parengta, kelis kartus pasakyta savo kambario baldams , veidrodžiui ir geriausiam
draugui. Rengimosi planas pribraukytas, primargintas ieškant tikslesnių žodžių , geresnio išdėstymo.
Tai juodraštis, kurio klausytojai neturėtų matyti. Kalbėdamas pasinaudosiu trumpuoju variantu, kurio
pagrindinis tikslas – padaryti tave nepriklausomą nuo užrašų.
Ruošdamas trumpąjį variantą pasinaudok tokiais patarimais:
1. Išlaikyk rengimosi plano struktūrą ir simbolius, bet teiginius sutrumpink iki pagrindinių žodžių.
2. Neužsirašinėk kalbos pilnais sakiniais, nes būsi sukaustytas rašomosios kalbos sintaksės ir
priverstas skaityti.
3. Būtinai pasižymėk skaičius ir juos pateikiančius šaltinius, užsirašyk citatas.
4. Tai, kas svarbu, užsirašyk didžiosiomis raidėmis. Užsirašyk laisvai, negrūsk, kad nereikėtų tyrinėti
plano prisikišus prie pat nosies.
5. Pasižymėk ne tik tai, ką sakysi, bet ir kaip sakysi: pasibrauk, ką pabrėši, pasižymėk pauzes tarp visų
pagrindinių kalbos dalių
6. Kalbos planui užsirašyti gali pasirinkti vieną iš dviejų būdų: ant didelio popieriaus lapo, kur vienu
žvilgsniu galėsi apžvelgti visą kalbą arba ant atskirų vienodo formato popieriaus lapelių.

• Sudarykite tinkamas formas.

Jūroje jie išbuvo tris dienas.
Žmonėms, sėdintiems mažame laivelyje, atsitinka kažkas keisto, ko retai pasitaiko automobilyje,
traukinyje arba lifte ir netgi tokiame dideliame laive, kad teisingiau sakyti, jog esi ant jo. Jie
pasijunta vieniši. Apsitvėrę keliomis plonomis lentomis, tačiau juos supa gilus vanduo. Vieniši –
bet ne vieni. Jie jaučiasi vienišais kartu. Todėl maži laiveliai žmones susaisto laikina ištikimybe.
Juk jie turi tik vienas kitą, o gilus vanduo gąsdina ir maži laiveliai labai trapūs. Jie tampa vienas
kitam gelbėjimosi ratu. Jei tu nebijai, ir man nebaisu. Užtat neturim vienas kito gąsdinti. Užtat kol
plūduriuojame vandenyje, turim būti vienas kitam atidūs.

• Sudarykite tinkamas formas.

Marija įjungė stalinę lempą
Ant ryškiai apšviestų grindų gulėjo atversta knyga. Iš iliustracijos, panašios į juodai baltą grafiką, ji
spėjo, kad tai kokio klasiko kūrinys. Įtempusi žvilgsnį, pabandė įžiūrėti bent vieną eilutę. Marija nieko
neatsakė, tik, kilstelėjusi iš fotelio, užvertė vadovėlį. Ji prisiminė pilkus spindulius, krintančius ant vos
siūbuojančių voratinklių. Per sienas ir per daiktus, paversdama juos matomais, ėjo blanki šviesa,
sklido kažkur iš gilumos, panaši į melodiją.
Paskui mergaitei pasirodė, kad guli ant užšalusio veidrodžio. Geltoni lapai, leisdamiesi ant jo, lėtai
čiuožė paviršiumi tarsi nematomo šokėjo bateliai, o paskui, prisigėrę drėgmės ir apsunkę,
pasiduodavo lygiam stikliniam paviršiui.
Šis veidrodis neatspindėjo daiktų, jis norėjo turėti juos pats, o ne jų atvaizdus. Ji abejingai stebėjo
save, stovinčią ant kranto ir skandinančią geltoną knygą.
• Sudarykite tinkamas formas.
,,Baltaragio malūno“ meilės mitologijos svarbiausią ašį sudaro Jurgos ir Girdvainio linija. Įdomu
sekti kokiais būdais K. Boruta kuria meilės, kaip mitinės galios, veiksmą žmonėms. Pagrindinė romano
veikėja yra Jurga. Jurga, kaip apskritai būdinga mitams, yra ypatingo likimo – našlaitė, auginama
raganaujančios Uršulės, atliekančios ir piktosios pamotės funkcijas. ,,Rėk, jei nori, greičiau nusprogsi“,
- tokiais žodžiais supykusi Uršulė pastumia lopšį. Bet našlaitė užauga labai graži. Tautosakoje labai
graži kartu yra ir labai gera, iš labai protinga.
,,Kokia tu graži!“ – susižavėjęs ištaria Jurgutis. Kvaišeliui pameistriui leidžiama pasakyti tai, kas
kitiems yra tabu. Grožio veiksmas yra toks stiprus kaip ugnis. Reikia didelio atsargumo, kurio negali
turėti Jurgutis. Jis trokšta eiti, ,,kur akys mato, toliau nuo savo nelaimės“, bet negali atitraukti
žvilgsnio nuo malūno , ,,kur aplinkui skraidė Jurga kaip žuvėdra.“ Jurga vaizduojama skrajojanti, jos
grožio kerai palyginimu yra sušvelninti, bet skraidančios raganos potekstė neišnyksta. Tad turbūt
neatsitiktinai Jurgutis apibūdinamas kaip ,,užburtas“ – jo funkcijos romane yra svarbios.