KALBŲ ATSIRADIMAS

Glottogonia - tiek žmogaus prigimtinės garsų kalbos, tiek kalbų šeimos, tiek atskirų etninių
grupių kalbų atsiradimo, formavimosi ir formavimosi istorinis procesas.

Yra nemažai hipotezių apie kalbos kilmę, tačiau nė viena iš jų dar nėra patikimai patvirtinta
faktais, nes kalbos atsiradimo epocha labai nutolusi nuo mūsų laikų. Jos lieka hipotezės, nes
kalbos atsiradimo procesas negali būti stebimas ar atkuriamas eksperimento metu. XXI amžiaus
pradžioje buvo gauta nemažai duomenų, leidžiančių daugeliui tyrinėtojų kalbos atsiradimą
žmonėms susieti su dviem 7-osios chromosomos FOXP2 geno mutacijomis, dėl kurių žmogaus
FOXP2 baltymas skiriasi. iš šimpanzių ir kitų primatų FOXP2 baltymo, pakeičiant dvi
aminorūgštis: treoniną – asparaginą 303 padėtyje ir asparaginą – seriną 325 padėtyje. Šie
pakaitalai jau įvyko neandertaliečiams.

Kadangi kalba atsirado žmonijos priešistoriniu laikotarpiu, istorinių jos pėdsakų neišliko, o
šiandien panašių procesų nepastebima. Todėl tyrėjai, besilaikantys laipsniško vystymosi teorijos,
priversti brėžti ankstyvojo kalbos formavimosi analogijas su gyvūnų (pavyzdžiui, primatų)
bendravimu. Alternatyvus tyrimo metodas – pirmykščių žmonių fosilijų liekanose ieškoti
prisitaikymo prie kalbos pėdsakų, taip pat ieškoti ikikalbinės eros simbolių naudojimo pėdsakų.

Teorijos apie kalbos kilmę grupuojamos pagal pagrindines jų prielaidas. Kai kurios teorijos
remiasi tuo, kad kalba, būdama labai sudėtingas reiškinys, negalėjo atsirasti iš nieko, o turėjo
išsivystyti iš senesnių žmonių protėvių ikikalbinių komunikacijos sistemų. Kitos teorijos teigia,
kad žmonių kalba yra unikalus reiškinys, kurio negalima lyginti su gyvūnų komunikacijos
sistemomis, todėl ji staiga atsirado pereinant iš žmonių protėvių į pirmuosius žmones.
Atsižvelgiant į kitą kriterijų, galima pastebėti, kad kai kurios teorijos veikia su mintimi apie
kalbą kaip genetiškai prigimtinę žmogaus funkciją, o kitos teorijos laiko kalbą labiau kultūriniu
reiškiniu, perduodamu per socialines sąveikas.

Šios dvi tendencijos iš tikrųjų egzistavo iki XIX a. Svarbus žingsnis buvo L. Noiret iškelta darbo
teorija apie kalbos kilmę, pagal kurią kalba atsirado pirmykščių žmonių bendro darbo procese
kaip viena iš šios veiklos optimizavimo ir koordinavimo priemonių. Tą pačią teoriją sukūrė K.
Bucheris, manęs, kad kalba kilo iš „darbo šauksmų“, lydinčių kolektyvinio darbo aktus. F.
Engelsas savo veikale „Darbo vaidmuo beždžionės virsmo žmogumi procese“ (1876) taip pat
išreiškė mintį, kad komunikacija vystosi (o tada atsiranda kalba) kaip būtina gamybos ir kt.
socialiniai santykiai darbo kolektyve, kai žmonės turi ką pasakyti vieni kitiems. Kartu kalbos
atsiradimas prisideda prie aukštesnių psichinės refleksijos formų atsiradimo ir žmogaus
asmenybės formavimosi.

Tyrimai rodo, kad didžiosios beždžionės gali mintyse atsidurti kito vietoje, priskirti tam tikras
psichines būsenas kitiems individams ir tikslingai jomis manipuliuoti siekdamos savo tikslų.
Eksperimentiškai įrodyta, kad prireikus beždžionę galima išmokyti gestų. Beždžionės geba
išmokti gestų kalbos maždaug dvejų metų vaiko lygiu.

Vienas požiūris yra tas, kad kalba iš pradžių turėjo garsinį pobūdį ir išaugo iš įvairių natūralių
žmonių protėviams būdingų vokalizacijų, o kitas požiūris leidžia manyti, kad prieš garsinę kalbą
buvo gestų kalba, kuri galėjo susidaryti kinetinių ir mimikos judesių, kurie plačiai naudojami
bendravimui, pagrindas, daugelis šiuolaikinių beždžionių.

Kai kurie archeologai mano, kad pirmieji patikimi kalbos egzistavimo ženklai atsiranda tik
viršutiniame paleolite (tai yra ne anksčiau kaip prieš 40 tūkst. metų) ir yra susiję su menu bei
kitomis kultūros naujovėmis. Tačiau S. Savage-Rumbaud atkreipė dėmesį, kad prielaida, jog
pažintiniai gebėjimai, reikalingi įrankiams gaminti, yra mažiau sudėtingi nei gebėjimai,
reikalingi kalbai sukurti, yra sunkiai suderinama su faktu, kad vaikai pradeda kalbėti šiek tiek
anksčiau, nei sugeba. konstruoti paprasčiausius įrankius. Daugelis archeologų, neneigdami
jokios kalbos egzistavimo galimybės jau ankstyvosiose žmogaus evoliucijos stadijose, vis dėlto
mano, kad visiškai moderni, išvystyta sintaksinė kalba atsirado tik tarp šiuolaikinio fizinio tipo
žmonių ir prisidėjo prie jų kultūros raidos. .

Kitas svarbus klausimas yra klausimas, ar iš pradžių buvo viena pra-pasaulio kalba, iš kurios kilo
kitos kalbos, ar skirtingos kalbos atsirado savarankiškai skirtingose senovės žmonių grupėse.