Pasaulio kalbos ir jų įvairovė

Aš manau, kad kalba mums yra tokia pat svarbi Dievo dovana, kaip ir gyvybė.
Visų pirma – ji mūsų bendravimo priemonė, kitaip tariant, atlieka komunikacinę funkciją.
Kai kurie senovės graikų filosofai manė, kad žmogus išmoko kalbėti mėgdžiodamas gamtos garsus:
upelio čiurlenimą, paukščio giesmę, įvairų triukšmą… Galiausiai žmogus sukūrė pirmuosius žodžius,
kurie vėliau darėsi vis sudėtingesni.
Vis dėlto, manoma, kad kalba formavosi ir kito drauge su mąstymu, nes ji yra ne tiek mąstymo
rezultatas, kiek mąstymo priemonė. Darbas veikė ir keitė ne tik žmogaus išvaizdą, fizinį sudėjimą,
bet ir neartikuliuoti laukiniai riksmai ilgainiui virto vis sudėtingesniais garsų junginiais.
Šiuo metu pasaulyje įvairiais skaičiavimais yra nuo 3 000 iki 6 000 šnekamųjų kalbų. Kalbančiųjų
tomis kalbomis skaičius labai skiriasi – nuo kinų kalbos, kurią vartoja daugiau kaip milijardas žmonių,
iki nykstančių kalbų, kuriomis šneka vos keletas žmonių.
Nacionalinės geografijos draugijos duomenimis kas 14 dienų miršta viena kalba.
Dažniausiai kalbos nyksta dėl šių priežasčių: prievartinio kitos kalbos diegimo, naturalaus tautos
mažėjimo ir jos tradicijų nykimo. Viena iš nykstančių kalbų yra karaimų kalba, kurią naudoja
karaimai gyvenantys Lietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje. Karaimų kalbą kaip gimtąja vartoja tik 60
žmonių.
Daugelį žmonių šnekamųjų kalbų (be jų dar yra dirbtinės kalbos) galima priskirti tam tikrai kalbų
šeimai ir grupei. Į šeimas kalbos skirstomos pagal jų giminiškumą, t. y. į vieną šeimą patenka iš
vienos prokalbės išsivysčiusios kalbos.
Siekiant išsaugoti ir atgaivinti nykstančias kalbas kuriamos duomenų bazės.