Kalba, nacionalizmas,

modernybė
Apšvieta, tautokūra,
kalbų standartizavimas

Vuk Vukotić
2020-04-20
 “It is a common sense view widely held by European
elites that languages are organised systems with centrally
defined norms, each language ideally expressing the spirit
of a nation and the territory it occupies.”
(Gal 2006: 163)
 Kodėl praktiškai bet kurioje valstybėje
pasaulyje, kultūrinis elitas (arba reikšminga
jo dalis) nerimauja dėl „kalbos būklės“, bijo
kalbos kaitos, arba priešinasi
daugiakalbystei?
Planas
1. Nacionalizmas ir modernybė
2. Kalbos ideologijos nuo Viduramžių iki XX a.
3. Kalbų standatizavimas: istorija, praktika ir ideologija
4. Kalbini standartai
(pertrauka)
5. Kalbinis nacionalizmas šiandien (velyvoji arba post-modernybė)
Modernybė
Modernybė: Technologinis ir ontologinis pokytis, įvykęs po Viduramžių
(tarp XVI ir XVIII a.) Europoje.

Politinė forma Ekonominė sistema

Viduramžiai Feudalizmas Manorializmas

Ankstyvoji (Koloninė) Imperija Merkantilizmas

modernybė
Brandžioji Tautinė valstybė Industrinis kapitalizmas
modernybė
Tauta, valstybė, tautinė valstybė
• Valstybė: smurto ir galios monopolis
• Tauta: Grupė, turini bendrą politinį
interesą (dažniausiai: sukurti valstybė arba
padidinti autonomija kitos valstybės vidujė)
• Tautinė valstybė (modernybės
fenomenas):
Valstybė, turinti titulinę tautą, kuri
traktuojama kaip legitimus politinis
subjektas

 Greenfeld 1992: 9
Modernybė ir nacionalizmas
Iš kur atsirado tautos? Tautų sampratos
0. Primordializmas
1. Simbolinės etninės grupės (Anthony Smith) su tautiniais judėjimais
(Liah Greenfeld, Misolav Horch)
2. Spaudos/industrinis kapitalizmas (Ernest Gellner, Benedict Anderson,
Eric Hobsbawm)

Nacionalizmas > Modernybėvs. Modernybė > Nacionalizmas

Spaudos kapitalizmas, Etninė simbolika
Įsivaizduojamos bendruomenės (Smith)
(Anderson)

Industralizacija, Tautini / antimonarchistini

Išrastos tradicijos judėjimai,
(Hobsbawm) (Greenfeld, Horch)
 Kalbos ideologija (Viduramžiai)

‘Aukštoji’ kalba ‘bloga’ kalba

Lingua Franca Vernakulas

„Gera kalba“, kas tai?

Lūžis:
• Antika ir viduramžiai – retorika,
estetika
• Apšvieta / modernybės pradžia –
aiškumas, taisyklingumas
Apšvietos amžius: pirmos standartinės
kalbos idėjos
• John Locke, Francis Bacon
• Kalbos idealas: universiteto, kavinių
kalba
• Viešoji erdvė, visuomenės kontraktas
John Locke

Locke buvo liberaliosios valstybės

teoretikas.

Jo laikais kylo nauji socialinė klasė –

vidurinė (Bourgeois)

Locke‘o idealai atspindi naujos klasės

anti-monarchinės / liberalus idealus
 Kalbos idealai

Viduramžiai Nuo renesanso

Retorika Viešoji politika

Įtikinimas Tikslumas ir
Monologas taisyklingumas
Dialogas
 Kalbinis Romantizmas.
Herder ir Humboldt.
Tautinių valstybių kurimas atnešė naujus kalbos idealus.

Prancūzų revoliucija
Viena tauta – viena kalba –
viena valstybė (Herder)

Kalba yra tautos produktas

Kalba nėra taisyklės, kalba yra
gyva, energia (Humboldt:
“Gramatika žudo kalba”)
Industrializacija

Brandus kapitalizmas
Tautinė valstybė
„Biopolitika“
Disciplina vietoj mirties
bausmės
Privaloma mokykla
 Kalbos idealai

Viduramžiai Nuo renesanso Nuo romantizmo

Retorika Viešoji politika Tautos dvasia

Įtikinimas Tikslumas ir Išraiškingumas
Monologas taisyklingumas Poezija
Dialogas
 Politinė forma Ekonominė sistema Kalbos ideologija

Viduramžiai Feudalizmas Manorializmas Retorika

Ankstyvoji (Koloninė) Imperija Merkantilizmas Dialogas /

modernybė taisyklingumas

Brandžioji Tautinė valstybė Industrinis Išraiška / tautos

modernybė kapitalizmas dvasia
 Politinė forma Ekonominė sistema Kalbos ideologija

Viduramžiai Feudalizmas Manorializmas Retorika

Ankstyvoji (Koloninė) Imperija Merkantilizmas Dialogas /

modernybė taisyklingumas

Brandžioji Tautinė valstybė Industrinis Išraiška / tautos

modernybė kapitalizmas dvasia
Skritingos idėjos konverguoja

• Vienas iš pagrindinių tautinės valstybės, bei

darbo disciplinos sukurimo įrankių – mokykla.
• Mokykla skleidžia naujai sukurtos tautos kalbą.

BET: „Tautos kalba“ yra sukurta tiek Apšvietos (taisyklinga, aiški,

diskusijos priemonė) tiek Romantizmo (tautos dvasios atspindys,
identiteto pagrindinis bruožas) idealų pagrindu.
 “It is a common sense view widely held by European elites
that languages are organised systems with centrally defined
norms, each language ideally expressing the spirit of a nation
and the territory it occupies.”
(Gal 2006: 163)

“...particular metadiscursive regimes were rendered powerful,

became naturalized, and were projected as the universal bases of knowledge,
truth, culture, nation, rationality, science, politics.”
(Bauman & Briggs 2003: 313)
Kalbos standartizavimas
Istorija ir praktika

“The only fully standardised language is a

dead language” (Milroy and Milroy 1991:
22)
• Viduramžių lotynų kalba – tik standartinė
• Pirmosios gramatikos buvo lotynų-kaip-
antrosios kalbos vadovėliai

Standardizuoti kalbą reiškia „duoti lotynų

kalbos ypatybes“: gramatika, paradigmos,
žodyna
Kalbos standartizavimas
Ideologija
One should not speak about standard languages
as physical realities, but rather as “an idea in the
mind (…) – a set of abstract norms to which
actual usage may conform to a greater or lesser
extent” (Milroy and Milroy 1991: 23)

Iš anksto nustatytas standartas – neaptinkamas

net televizijos diktorių kalboje (Nevinskaitė ir
Tamaševičius 2019)
Kalbos standartizavimas
Ideologija
„Standartinė kalbos ideologija“ (Milroy 2001)
Tipini „sveiko proto“ įsitikinimai apie kalbą:
1. Yra vieną, unifikuotą, taisyklingą kalbos formą (>kalba=standartinė kalba)
2. Kalba nėra kalbėtojų nuostabybė
3. Kalbai reikia nuolatinio „išlaikymo“
Standardizavimo funkcijos:
Tautų kūrimas
Printing press and distribution of print material (pre-romantic)
Nation-state-language-territory (XIX cent. romantic)

• Standartinė kalbos ideologija “produces and regulates identities”

(Blommaert 2006: 244)
• Produkuoja lojalumą tautai per privalomą mokyklą kaip ‘ideologinio
valstybės aparato’ (Althusser) dalis
• Vienija ir centralizuoja ‘kalbinių resursų rinką’ (Bourdieu)
Standartizavimo pasekmės:
Modernybės eksportas
Few natives at the present day are able to comprehend the idea
connoted by the words “a language.” Dialects they know and
understand. They separate them and distinguish them with a
meticulous, hair-splitting subtlety, which to us seems unnecessary and
absurd; but their minds are not trained to grasp the conception, so
familiar to us, of a general term embracing a number of interconnected
dialects.... It thus follows that, while the dialect-names in the following
pages have been taken from the indigenous nomenclature, nearly all
the language-names have had to be invented by Europeans. Some of
them, such as “Bengali,” “Assamese,” and the like, are founded on
words which have received English citizenship, and are not real Indian
words at all; while others, like “Hindostani,” “Bihari,” and so forth, are
based on already existing Indian names of countries and nationalities.
(Grierson 1907: 350, as quoted in Makoni & Pennycook 2005: 143)
Standartinių kalbų tipai
• Ankstyvieji standartai (galios centre / protestantinės valstybės)
Švedų, vokiečių*, danų, italų*, prancūzų, anglų, rusų, ispanų, portugalų, suomių
• Vėlyvieji standartai (galios periferija / ne-protestantų)
Norvegų, čekų, Baltijos kalbos, Pietų slavų kalbos etc.

*Iš pradžių regioninė

Išvados – Kalbinis nacionalizmas
• Kalbinis nacionalizmas atsiranda iš:
• Istorinių procesų:
• Iš vienos pusės, koloniazimo, imperių ir tarptautinės prekybos, kas vędė prie turto ir
galios kaupimo Europoje
• Iš kitos pusės, industrinio kapitalizmo, turto ir (vėliau) galios kaupimo buvusios vidurinės
klasės rankuose, jų antimonarchistinių ir tautinių judėjimų, tiek Europos galios centre,
tiek periferijoje
• Idėjų :
• Apšvietos ‚geros, taisyklingos‘ kalbos skirtos mokslui, logikai, mąstymui
• Tautinio romantizmo ir kalbos kaip ‚tautos dvasios‘ gaminio
• Praktikos: autoritetingų lotynų kalbos publikacijų perrašymo
Išvados – kalbų standartizavimas
• Stantartinės kalbos yra kalbinio nacionalizmo produktas, nes:
1. Grindžiamos vienos ar kelių atmainų pagrindu, kurios reprezentuoja didenę,
etniškai ir kalbine prasme heterogeniška „teritorija“
2. Vadovaujasi idėją, kad kalba yra ‚virš‘ žmogaus; tautos nuosavybė (ir dėl to,
turi būti išmokta tautinėje mokykloje, o ne perimta iš aplinkos)
3. Gali būti sukurtos savo ar kitoms tautoms (kaip ir pačios tautos)
4. Grėsmė kalbai = grėsmė tautai
Intermezzo
Kalbos vaidmuo tautokūros procese
• Herderio teroija: Tauta turi savo kalba, kultūra ir teritorija
• Karl Deutsch: socialinė komunikacija
• Benedict Anderson: spaudos kalba
• Michael Billig: kalba kaip nacionalizmo produktas
• Etienne Balibar: kalba ir rasė
• Joshua Fishman: Diglosija
• Pierre Bourdieu: Kalbinių išteklių rinkos unifikacija
Klausimai, Bourdieu:
• Su kokiais procesais Bourdieu sieja kalbinė standartizacija?
• Kas yra kalbinės rinkos unifikacija?
• Kodėl moterys kalba labiau standartine kalba nei vyrai?
• Kaip pasireiškia „simbolinė dominacija / smurtas“?