Derinamųjų pažyminių skyryba

1. Sintaksiškai išnagrinėkite sakinius.

1. Už sėjimų jisai rado provėžas, juodas ir drėgnas.

2. Juodu priėjo pirmas pušaites, mažas, su skurdžiais spygliais.

3. Slinko jis iš lėto – rūstus, galingas.

2. Nurašydami sakinius paryškintuosius pažyminius nukelkite po pažymimojo žodžio. Kur reikia, padėkite
skyrybos ženklus.

1. Niekas jo netraukė į savo tuščią ir nuobodžią pastogę.

2. Rytai buvo blaivūs, o vakaruose kėlėsi juodas ir neramus debesis.

3. Jį traukė tas skaidrus, į dangų šaukiantis, pažįstamas ir mylimas balsas.

4. Išėjo drūtas, su vešliais ūsais ir vanago nosimi vyras.

5. Gelsvo vandens dubury irstėsi vabalas ir rangėsi juoda, šiurpi ir nereikalinga dėlė.

6. Iš abiejų šonų nusidriekė žalios, su sproginėjančiais burbuliukais briaunos.

3. Nurašykite sakinius. Padėkite trūkstamus skyrybos ženklus.

1. Kai saulė didelė raudona leisdavosi vakaruose Banguolė tie pušimis laukdavo grįžtančių brolių. 2. Kai
jie taip viliojo ant denio išlipo vyras aukštas puošnus. 3. Taip bepasakojant sutemo naktis ir užtekėjo
mėnulis didelis ir vaiskus. 4. Drąsūs ir linksmi jie žengė pas savo seserį. 5. Iš po arklio kanopų rūkstantis
sniegas temdė jį blyškų nugludintą speigo ir vėjų. 6. Kaimo galulaukėje amtelėjo šuo sučežėjo nuo
medžio nukritęs sniegas ploną debesų šydą narstė mėnulis blyškus perregimas. 7. Ir krinta svajonės tylios
ir baltos. 8. Seniai užgeso jau vakarės žaros tik skaidrios žvaigždės aukšty tebešviečia tik draugo rankos
vėsios geros pakeltą veidą tylomis paliečia. 9. Ir buvo jie tušti be jokio žmogaus be sielininkų šauksmo ir
dainos. 10. Tyli ir nuolanki ji iš tikrųjų dabar kentėjo.