3. Padėkite trūkstamus skyrybos ženklus (kiekviename sakinyje jų praleista po vieną).

1. Padariau, kas reikėjo padaryti, pasakiau ką turėjau pasakyti. V. K.

2. Senis Balsys skaldyti ūkio nenori, be to, dar nežinia kuo baigsis tie kivirčai su Skrodskiu.
V. M.-P.
3. Keleiviai kalbėjosi apie kelionę, abejodami ar lėktuvas skris, kai toks rūkas. R. L.
4. Mudu – tai mano bičiulis Fortūnatas ir aš Robertas Eiva. R. L.
5. Kleketas, pamatęs gandrus ir, matyt įsiklausęs į jų šauksmą, sunerimo: bėgo per kiemą, skrido,
bet paskui, nuleidęs žemyn galvą, grįžo atgal. G. I. [Kleketas – žmonių užauginto gandro vardas.]
6. Kol vyko šios derybos, agronomė kartu su buhaltere bei sąskaitininke ištykino į kiemą, rodos
vien tam, kad netrukdytų intymiam pokalbiui. J. Mk.
7. O tos padangos, beje visai sudilusios. Be to ne už kalnų ir diena, kai jų džipui, kaip ir visoms
mašinoms, reikės žieminiais batais autis. Vyt. Rč.
8. Žmonės nesusigaudo kas atsitiko, tik kažin kas spėja pastebėti, kaip per sodą greit nulapsi
Jokubausko Stasius, kaip leidžiasi į daubą, o paskui kyla į tankų, žaliuojantį ant kalniuko
eglynėlį, kur, sakoma, naktimis vaidenasi,– ten palaidota iš Rytprūsių po karo atklydusi vokietė.
R. K.
6. Penkiuose sakiniuose yra po vieną praleistą skyrybos ženklą, o likusiuose trijuose, priešingai, po vieną be
reikalo padėtą kablelį. Atkurkite buvusią taisyklingą skyrybą.
1. Nejaugi nebėra žemėje vietos, kad galėtumei ramiai gyventi: saulei tekant girdėtum varnėno
švilpiojimą, vidurdieny – pempės klyksmą, vakare – katės kuri prašosi įleidžiama ir
palakinama, kniaukimą už durų. R. G.
2. Į vakarus slystanti saulė, prasimušė pro šoninį langą, paskaistino artėliau sėdinčių moterų
veidus, o vyrai sutirštėjusiame šešėlyje patamsėjo, surūstėjo. V. B.
3. Norėčiau pamatyti, kas per išminčius vairuoja šitą opelį, kurį, beje jau seniai reikėjo atiduoti
į sąvartyną. Vyt. Rč.
4. Tą gana jauną, matyt neseniai mokslus baigusį vyrą, kupiną gal kiek perdėto pasitikėjimo
savimi, domino daug kas. R. L.
5. Saulei pakopus viršum girių, iš bažnytkaimio pirmadienį, didžiuoju vieškeliu pajudėjo karieta,
brička ir vežimas. A. Vč.
6. Iš pavirtusiųjų į akmenis žmonių kūnų, aplink senąjį kalną pasidarė kitas kalnas, kurio viršūnė
vis labiau ir labiau artinosi prie žiburio. J. B.
7. Visi, kurių jaunystė prabėgo, mielai ją prisimena ir be abejo, norėtų dar kartą susigrąžinti. G. I.
8. Praeinu pro šimtametę liepą (ji tebežaliuoja!) stabteliu akimirką nustebęs, kad medinio
rūpintojėlio prie kamieno nebėra (kodėl jis dingo?), ir žengiu, žvelgdamas į seną vėjinį
malūną prakiurusiu skiedriniu stogu. R. L.