Testas I kl.

I variantas Sofija Kosenko 1f klasė

1.Įrašykite praleistas raides, taisyklingai (kartu arba skyrium) parašykite žodžius.

1.Iš miško išsprukęs neramus upelis, (1) vingiuojantis iš rytų į vakarus (2), narstosi po pievą,
skęstančią gėlių margumyne. Šis nenuorama pasislepė žolėje, (3) bet jis vėl suspįsta prieš
saulę. Nusišypso, sučiurlena ir vėl lyg baugštus paukštelis slepiasi. Tarsi kokia gyvatė
baikšti,(4) bet vikri būtų. Taip skuba, sūkuriuoja, kol susilieja su tyliąja upe. 2. Nuo
skaitytojo išminties arba nuo mokytojo priklausys, ar skaitytojas pasiklys knygų gausybėje,
ar vis dėlto ras būdą padaryti taip, kad skaitymo įspūdžiai iš tikrųjų būtų naudingi
gyvenime. 3. Nėra nieko blogo, jei jaunuoliai (ne iš karto) atranda tikrą pašaukimą, ne iš
pirmo žvilgsnio pamėgsta kurią nors sporto šaką.
2.Paaiškinkite skyrybą.

1–2 Skiriame išplėstinį pažyminį nuo pagrindinio.

3 . Skiriame sudėtinio sujungiamojo sakinio dėmenis

4 .Kableliu atskiriame vienarūšius tarinius

3. Padėkite trūkstamus skyrybos ženklus.

1. Našlaitei po motinos mirties atsidūrusiai samdinės pozicijoje padeda karvutė pelytės gul-
bės stebuklingi gyvūnai palikti arba atsiųsti mirusios motinos. 2. Kaip žinoma pamotė ragana
siekia podukrą pražudyti, tad jai negaili sunkiausių užduočių. 3.Rezgamos viena klasta po
kitos, iškasama duobė ir pripilama į ją žarijų be to nugalabijami, gerieji patarėjai. 4.Pamotė
stebina atkakliu žiaurumu ir, kaip paaiškėja, tik našlaitės mirtis ją kamuojamą keršto gali
nuraminti. 5.Be ištikimų pagalbininkų, podukra nieko neturi, net apie tėvą pasakose beveik
neužsimenama o brolis dažniausiai būna išvykęs į karą. 6. Be abejo, našlaitė, darbšti
paslaugi susilaukia likimo dovanų. Tik jai vienai tinka kurpaitė, kurią pamotės dukros bevil-
tiškai bando užsimauti, ją pamilsta jaunikaitis karaliaus sūnus. 7.Įveikus visas kliūtispabaiga
dažniausiai laiminga.

Testas I kl. II variantas Sofija Kosenko 1f klasė.

1.Įrašykite praleistas raides, taisyklingai (kartu arba skyrium) parašykite žodžius.

1.Šimtametis miškas gėrisi viskuo: vaiskiais rugiais, kuriuos, beje , saugo nuo šiaurės vėjo,
pieva, upeliu. 2. Kada rugiai, (1) kutenami šilto, bet sūkuriuojančio vėjelio,(2)
banguojančio nuo krašto ligi krašto, jis, (3) nuostabus senolis, (4) pritaria jiems savo
ūžesiu, niūniuoja dainą, kol saulė suka ratą. 3. Laimė, dalia, nelaimė, giltinė – tai lietuvių
liaudies pasakose aptinkamos mitinės būtybės,(5) ir jos visos dažniausiai turi antropomorfinį
pavidalą. 4. Pirmąkart paėmęs knygą, dar nežinai, ar ji taps tavo geriausiu draugu, rodęs
kelią, vis gi kai perskaitai kelioliką lapų, jau gali pasakyti, ar ji taps tavo geru pažįstamu, o gal
net gi drąsinančiu patarėju. 5. Svarbu nenusivilti dėl pirmųjų nesėkmių, atkakliai siekti
užsibrėžto tikslo.

2. Paaiškinkite skyrybą.
1–2 Skiriame išplėstinį pažyminį nuo šalutinio

3.Skiriame sudėtinį nuo šalutinio

4. Skiriame vienarūšius tarinius

3. Padėkite trūkstamus skyrybos ženklus.

1.Tyrinėtojų nuomone, Perkūno, kaip mitinės būtybės, bruožai pasakose dažnai traktuojami
kaip paprasčiausia fizinė jėga. 2.Paslaptingas jaunuolis, pasivadinęs Perkūno broliu, duoda
stebuklingą siūlų kamuoliuką ir liepia sekti paskui jį: tik taip galima patekti į kitą pasaulį- ne-
regėtą, gąsdinantį. 3.Siūlų kamuoliukas- vedlys į fantastinį pasaulį, o jame herojus pamato
gražų dvarą ar puikius rūmus. Visa tai kaip žinome simbolizuoja gerą gyvenimą. 4.Iš liaudies
maldelių, tikėjimų, sakmių galime įsivaizduoti Perkūną- ryškiausią gamtos stichijų
šeimininką. 5.Jis rūstus, tvirtas, vaikšto po žemę, apsikarstęs kulkomis, ir šaudo velnius.
6.Sakmės Perkūno ir velnio nesantaiką grindžia vagystės motyvu. Mat velnias būna pavogęs
Perkūno pypkę, peilį ar kirvį. 7.Perkūnas, besivažinėjantį po dangų ugniniais ratais, regėdavo
sakmių kūrėjai, ir jį tokį vaizdavo dievų panteone dailininkai.