Kalbos dalių gramatinių požymių kartojimas

1. Atlik užduotis.

1.1. Kokios kalbos dalys yra A dalies sakiniuose spalva pažymėti žodžiai? Nustatyk jų
giminę, skaičių ir linksnį. Pasakyk, kuo skiriasi šie vienodai rašomi žodžiai.
Dainos- daiktv., mot.g., dgs., V.
1.2. Palygink B ir C dalių sakiniuose vienodai rašomus žodžius. Kurioms kalbos dalims jie
priskiriami?
B1.- veiksmažodis. B2.-Būdvardis
C2.-Prieveiksmis
1.3. Remdamasis schema, nurodyk, kuri kalbos dalis yra C dalyje pažymėtas žodis tyliai.
Sugalvok sakinį pavartodamas žodį tyliai likusia reikšme.

1.Tyliai mergaitei buvo baisu vienai namuose.

2.Tyliai pūtė šaltas pietų vėjas.
Tyliai 1. Būdvardis, mot. g., vns., N., nelyg. l.
2. Prieveiksmis, nelyg. l.

A 1. 2.
Nesuradusi tokios Naugarduko pirkelės, Ir ankstų rytą, ir vėlų vakarėlį
Kurioje šios dainos neniūniuotų mergelės. skamba mergelių dainos.
B 1. 2.
Liūdnom akim sužiuro jie į pilį, Tyli ir rami tvirtovė.
Naujienų laukia, klausosi ir tyli.
C 1. 2.
Sušukęs jis į mūšį pasileido, Visi tyliai rengės, kovos laukė.
Tačiau su kuo, prieš ką jisai kovos?

2. Perskaityk tekstą ir atlik užduotis.

 Aukščiau siūbuojančių girių toli švietė mėlynose padangėse balti pilies kuorai, kur
per dienas ir naktis sargai stovėjo. Sienos, iš didelių akmenų milžinų sukrautos, žilomis
samanomis apžėlusios, rūsčiai dairėsi aplinkui, kaip niaurus dairosi vilkas šaltą žiemos naktį, ar
nepamatys kur priešininko...
2.1. Tekste spalva pažymėti žodžiai yra prieveiksmiai. Remdamasis šiais žodžiais, įrodyk, kad
kai kurie prieveiksmiai gali būti laipsniuojami.
Aukštai, aukščiau, aukščiausiai.
Toli, toliau, toliausiai.
Rūščiai, rūščiau, rūščiausiai.
2.2. Tekste rask tris dalyvius. Pasakyk, kurioje eilutėje (A, B ar C) nurodyti kiekvieno iš jų
gramatiniai požymiai.
A. Veik.r., es.l., mot.g., dgs., K. Siūbuojančių.
B. Veik.r., būt.k.l., mot.g., dgs., V. Apžėlusios.
C. Neveik.r., būt.l., mot.g., dgs., V. Sukrautos.
2.3. Tekste rask šešis pavyzdžius, įrodančius, kad būdvardis derinamas su daiktavardžiu.
Parašyk jų giminę, skaičių, linksnį.
Mėlynose padangėse mot.g., dgs., Vt. Didelių akmenų- vyr.g, dgs., K. Siūbuojančių girių-
mot.g., dgs., K. Žilomis samanomis-mot.g., dgs., Įn. Šaltą naktį- mot.g, vns.,G. Niaurus vilkas-
vyr.g., vns., V.
3. Užbaik pildyti lentelę – nurodyk trūkstamus veiksmažodžių gramatinius požymius. Pasakyk,
kuris iš veiksmažodžių yra sangrąžinis.

1. Kentė dieną bernelis, kentė antrą, kentė ir trečią. 2. Traukia ją šalin, kur seni tėvai gyvena,
kur tyliai Nemunas banguoja. 3. Aplankysiu senus tėvus, kurių trejus metus nebemačiau. 4. Jok
tėvų šalin, kad pasidžiaugtų seni tėveliai.
Veiksmažodis Nuosaka Laikas Skaičius Asmuo
Kentė Tiesioginė Būtasis Vienaskaita 3
kartinis
Gyvena tiesioginė Esamasis daugiskaita 3
Banguoja tiesioginė esamasis Vienaskaita 3
Aplankysiu Tiesioginė Būsimasis vienaskaita 1
Nebemačiau tiesioginė Būtasis K Vienaskaita 1
Jok Liepiamoji Esamasis vienaskaita 2
Pasidžiaugtų Tariamoji Būsimasis Daugiskaita 3