VLKK 2006 M. RUGSĖJO 28 D.

SKYRYBOS NUTARIMŲ
GRETINAMASIS VARIANTAS

Privalomosios skyrybos Pasirenkamosios skyrybos

taisyklės taisyklės Pastabos
(Patvirtintos 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. N-2 (103), (Patvirtintos 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. N-3 (104),
Žin., 2006, Nr. 107-4084) Žin., 2006, Nr. 107-4085)

I. Bendrosios nuostatos I. Bendrosios nuostatos

1. Privalomosios skyrybos taisyklės nustato privalomą sakinio dalių arba 1. Pasirenkamosios skyrybos taisyklėse išdėstyti atvejai, kuriais
sudėtinių sakinių dėmenų atskyrimą ar išskyrimą, teksto skyrybą, taip pat skyrybos ženklai neprivalomi, bet gali būti vartojami rašančiojo
svarbiausius neskyrimo atvejus (jie teikiami pastabomis). nuožiūra prasminiams ir stilistiniams atspalviams nurodyti ar
Skyrimo taisyklės išdėstytos pagal sakinio sandarą, sakinio dalis ir kitus paryškinti. Skyrimo pasirinkimas rodomas suskliaučiant ženklą, kuris
sintaksinius požymius, skyrimas grindžiamas taip pat pirmiausia gali būti rašomas arba nerašomas. Bet kuris pasirinktas skyrimo
sintaksiniais požymiais. variantas klaida nelaikytinas.
Jei galima skirti keliais ženklais, jie arba vardijami apytikrio dažnumo
tvarka, arba rečiau vartojamas skyrybos ženklas nurodomas skliaustuose.
Bet kuris iš ženklų vartojimo variantų laikomas taisyklingu.
Šiose taisyklėse nenurodytais atvejais skyrybos ženklai neprivalomi.
2. Lietuvių kalboje vartojami skyrybos ženklai: taškas ( . ), kablelis ( , ),
kabliataškis ( ; ), dvitaškis ( : ), brūkšnys ( – ), klaustukas ( ? ), šauktukas
( ! ), daugtaškis ( ... ), skliaustai: atidaromasis ( ( ), uždaromasis ( ) );
kabutės: atidaromosios ( „ ), uždaromosios ( “ ).
II. Sakinio skyryba II. Sakinio skyryba

3. Vienarūšės sakinio dalys 2. Vienarūšės sakinio dalys

3.1. Vienarūšės išvardijamosios sakinio dalys be jungtukų yra atskiriamos
kableliais, pvz.:
M e i l ė , š i r d g ė l a , n e v i l t i s geso pamažu. Pievoje žydėjo
r a u d o n o s , g e l t o n o s , ž y d r o s gėlės. Diena išaušo n e š a l t a ,
a p s i n i a u k u s i , d a r g a n o t a . St a l č i u j e , a n t l a n g o , a n t
ž e m ė s ieškojo užrašų knygelės, bet niekur nerado. Juk jau niekada
n e b e s t o v ė s klasės akivaizdoje, n e b e ž i ū r ė s į šituos dėkingus
vaikus, n e b e s k ę s jų alkanose akyse.
2.1. Greta pavartoti artimos reikšmės ar kartojamieji žodžiai skiriami
kableliu, jei suprantami kaip vienarūšės sakinio dalys, arba neskiriami,
jei laikomi samplaikomis, pvz.:
S p r o g s t a ( , ) s k l e i d ž i a s i alyvų žiedai. G i l i a i ( , ) g i l i a i į
sąmonę įstrigo man tie žodžiai. S u k a i t a u ( , ) s u b u v a u visa, kol
duoną pakepiau. Š n a r a ( , ) m u r m a šaltos bangos amžiną
legendą. Ž m o g a u ( , ) ž m o g a u , ir širdies tu neturi.
2.2. Pažyminiai prieš pažymimąjį žodį, nurodantys ne vieno pagrindo
požymius, bet rašančiojo laikomi lygiaverčiais, gali būti atskiriami
 2

kableliais kaip vienarūšiai, pvz.:

T i r š t a s ( , ) m u r z i n a s prakaitas bėgo jo smilkiniais. Priešais
sujudėjo a u k š t a s ( , ) s t o r a s žmogus. Jis įsižiūrėjo, kad tai
Pastabos: didelė(,) palinkusiomis š a k o m i s eglė. K i a u r a i
1. Nevienarūšės sakinio dalys neskiriamos, pvz.: Teta atvažiavo v e r i a n t i s ( , ) š a l t a s vėjas varyte varė į kambarį.
vėlų vakarą traukiniu. Ryte prie pat miško
aptikome briedžių kautynių aikštelę.
2. Vientisas momento ar laiko, erdvės, svorio ir pan. kiekio
nusakymas atitinkamais matų vienetais rašomas neskiriant,
pvz.: Pirmas požeminis smūgis buvo užfiksuotas d e š i m t ą
v a l a n d ą 2 5 m i n u t ė s 3 5 s e k u n d ė s . Jie lede išbuvo
šešiasdešimt tris valandas trisdešimt vieną
m i n u t ę d v i d e š i m t v i e n ą s e k u n d ę . Ant rankų jis nuėjo
keturis kilometrus aštuonis šimtus dvidešimt
penkis metrus septyniasdešimt penkis
c e n t i m e t r u s . Per savaitę mokiniai sunešė t o n ą t r i s
š i m t u s k i l o g r a m ų p e n k i s š i m t u s g r a m ų perdirbamų
atliekų.
3. Kilmininkais nusakyta vieta ar laikas rašomi neskiriant, pvz.:
Jis gimė L a z d i j ų r a j o no Kapčiamiesčio valsčiaus
Bebrų kaime. Susitikimas įvyko 1 9 4 7 m e t ų b a l a n d ž i o
15 dienos pavakarę.
3.2. Vienarūšės sakinio dalys be jungtukų, susijusios priešinimo
santykiais, atskiriamos brūkšniais arba kableliais, pvz.:
Jis bus ne kunigas – daktaras ar inžinierius. N e šiandien –
rytoj dabartiniai septyniolikmečiai ims tvarkyti valstybės reikalus. Jis
bus daktaras ar inžinierius, ne kunigas.
3.3. Vienarūšės sakinio dalys, sujungtos jungtukais ar kitais
jungiamaisiais žodžiais: a) pavieniais o, bet, tačiau, tik(tai), b) poriniais
nors (ir) ... bet, kad ir ... bet, jei(gu) ne ... tai, ne tiek ... kiek, ne tik ... bet
ir, kaip ... taip (ir) ir kt., c) kartojamaisiais ir ... ir, ar ... ar, arba ... arba,
nei ... nei, čia ... čia, tai ... tai, tiek ... tiek ir kt., yra atskiriamos kableliais,
pvz.:
a) Visi įvykiai prasideda v i d u j e , o n e i š o r ė j e . Slopinanti tyla
apgaubė Šilėnų kaimą po tos giedros, bet neramios pavasario
dienos. Duobienė k r ū p t e l ė j o , t a č i a u n e a t s i s u k o kalbančiųjų
pusėn. Baltaragis aiškiai g i r d ė j o tą kalbą, t i k n e g a l ė j o nieko
suprasti. Mergaitė n e k a l b ė j o , t i k t a i š n i u r k š č i o j o ir trynė
akis.
 3

b) Krosnis n o r s dar n a u j a , b e t jau s u s k i l u s i . Raitelių būrys

prijojo n o r s i r m i š k i n g u s , b e t tankiai g y v e n a m u s plotus. Iš
paliegusio bernioko jis pasidarė k a d i r l a i b a s , b e t t i e s u s ir
aukštas vaikinas. J e i n e k u n i g a s , t a i d a k t a r a s a r
i n ž i n i e r i u s iš jo išeisiąs. Tačiau n e t i e k man rūpėdavo a r k l i a i ,
k i e k vasaros nakties b u r t a i . N e t i k r y t a i s , b e t i r v a k a r a i s
užbėgdavo, šviežio pieno užnešdavo. K a i p v a k a r , t a i p i r
š i a n d i e n lijo visą dieną. Šmukštaras buvo n e t i k a s t r o n o m a s ,
b e t i r b i o l o g a s ir labai mėgo gamtą.
c) Bėgo vasara gėlėta i r l a u k a i s , i r š i l u . Kitą savaitę dirbsime a r
p a s j į , a r p a s jo b r o l į . Paprastai jie žvejodavo a r b a ramiose
u p ė s e , a r b a e ž e r u o s e . Juk n e i veido š v i e s a , n e i plaukų
v e š l u m u , n e i ū g i u nė viena man neprilygo. Č i a šunį p a g l o s t y s ,
č i a arklį delnu p a t a p š n o s , č i a peniukšliui meitėliui paausį
p a k a s y s . Stebėjimo objektyvas fiksuoja daiktus t a i i š a p a č i o s ,
t a i i š v i r š a u s . Darbo būdavo daug t i e k vienų metų p a b a i g o j e ,
t i e k kitų p r a d ž i o j e .
Pastaba. Nekartojamaisiais sujungiamaisiais jungtukais ir, bei,
ar, arba, nei sujungtos vienarūšės sakinio dalys neatskiriamos,
pvz.: Dieną jis s ė d ė d a v o prie gatvės kampo i r t a i s y d a v o
kurpes. Uždrausta į šalį įvežti visų rūšių g y v u l i u s i r
p a u k š č i u s b e i j ų m ė s o s g a m i n i u s . Stovėdavo it
įbestas netikėčiausiose vietose, iki i š s p r ę s d a v o klausimą a r
a p m ą s t y d a v o dalyką iki galo. Kontrolės darbų išlaidas
sumoka inspektuojama į m o n ė a r b a fiziniai a s m e n y s .
Ypatingos l a i m ė s n e i didelių t u r t ų jis neturėjo.
4. Aiškinamosios sakinio dalys 3. Aiškinamosios sakinio dalys
3.1. Vienavardės sakinio dalys be jungiamųjų žodžių gali būti
išskiriamos kableliais (rečiau brūkšniais), jei norima parodyti
aiškinamąją jų paskirtį, pvz.:
Suopis mielai nusispjautų čia pat( , ) sau po kojomis( , ) ir išeitų.
Jis gimė Babrų kaime( , ) L a z d i j ų r a j o n e ( , ) ir mokėsi
Kapčiamiesčio vidurinėje mokykloje. Sporto centrą statys
Klaipėdoje( , ) Dubysos g. 20(,) ir jau pradėjo
parengiamuosius darbus. Labai anksti( , ) dar prieš saulės
tekėjimą( , ) Veronika žvilgtelėjo į laikroduką ir pašoko. Posėdis
vyks pirmadienį( , ) liepos 5 d.( , ) Senato posėdžių salėje. Kai aš
buvau visai mažas( , ) d e š i m t i e s m e t ų ( , ) ir gyvenau pas dėdę,

4.1. Aiškinamoji sakinio dalis su jungiamaisiais žodžiais ypač, kaip ir,
būtent, tai yra ir pan. yra išskiriama kableliais, pvz.:
Kieme, y p a č p a l e i t v o r ą , nuo vėjo šiureno nukritę lapai. Galutinis
žmogaus pašaukimas yra tiktai vienas, b ū t e n t d i e v i š k a s i s .
Tupinėti po namus, t a i y r a p a l e s i n t i v i š t a s , a p s i t v a r k y t i
k i e m e , p a r u o š t i p i e t u s , jai dar užteko sveikatos. Po vidų, k a i p
i r p o l a u k ą , bėgiojo vaikai.
Kablelis rašomas ir po jungiamąją paskirtį turinčio įterpinio, pvz.: Kai
kuriose miško vietose, p a v y z d ž i u i , e g l y n u o s e , buvo pažliugę.
4
man teko piemenauti. Komisijos nariai aptars ir kitus( , ) s u š i ų
a k c i j ų v a l d y m u s u s i j u s i u s ( , ) dokumentus. Rudas( , ) l y g
n u d a ž y t a s ( , ) pakeleivio veidas gerokai išsiskyrė iš šviesių
šiaurės šalies gyventojų veidų. Jis tyliai( , ) lyg
s ą m o k s l i n i n k a s ( , ) pakuždėjo man į ausį.
Ten( , ) u ž u p ė s ( , ) p r i e p a t m i š k o ( , ) t a r p k e l i ų s e n ų i r
s t o r ų m e d ž i ų ( , ) ir buvau įsitaisęs vietą apmąstymų ir kūrybos
valandoms leisti. Sąskrydis vyks Tauragės apskrityje( , ) Š i l a l ė s
r a j o n e ( , ) L a u k u v o s m i e s t e l y j e ( , ) jau po savaitės.
Susitikimas įvyko birželio 1 dieną( , ) p i r m a d i e n į ( , ) p o
p i e t ų ( , ) nedideliame pajūrio miestelyje.
Vėl vieną sykį buvo perkūnija( , ) j a u d a u g v ė l i a u n e g u
a n k s t e s n i a i s m e t a i s . Vienas pastatas( , ) a u k š t a s i s ( , ) buvo
beveik vien iš stiklo. Šitokie apyniai( , ) b e l a p ų i r a u k s i n i ų
s p u r g ų ( , ) nė iš tolo nepriminė vasarą matytos namo galo
puošmenos. Malonus gyvuliukas( , ) š v e l n a u s g a r b a n o t o
p l a u k o ( , ) tupėjo kampe ir baikščiai žiūrėjo į mus. Aš buvau labai
gražiai apsirengusi ( – ) v i s i š k a i n a u j a i s d r a b u ž i a i s .
Nieko kita( , ) k a i p t i k p r i s i p a ž i n t i ( , ) jam nebeliko. Niekas
kitas( , ) k a i p t i k g r i k i a i ( , ) ten neaugo.
3.2. Vienavardė sakinio dalis arba išskiriama, jeigu suprantama kaip
papildymas, arba atskiriama, jeigu suprantama kaip vienarūšė, pvz.:
J a m , n e k a m k i t a m ( , ) dauguma mūsų klasės mergaičių
stengdavosi patikti. Tik t u , n e b e t k a s i š m ū s ų ( , ) gali padėti
karaliui dukterį atgauti. Šaltiniai iš XVI amžiaus, n e t i š
v ė l e s n i ų l a i k ų ( , ) tai patvirtina. Ekonomika, k a r t u i r b a n k ų
v e i k l a ( , ) pažengė į priekį. Ramesnę popietę, pavakariais, y p a č
p r i e š r y t ą ( , ) upelio vagą užguldavo tirštas rūkas.
3.3. Tarp apibendrinamojo žodžio ir jį aiškinančių sakinio dalių įterpus
jungiamąjį žodį, po pastarojo gali būti rašomas dvitaškis (rečiau
brūkšnys), jei norima paryškinti išvardijimą, pvz.:
Visi mūsų baltmiškio medžiai, b ū t e n t ( : ) b e r ž a s , e p u š ė ,
ą ž u o l a s , u o s i s , l i e p a i r k i t i , žiemą žalių lapų netenka.
Mūsų krašto spygliuočių miškuose dažniausiai auga tik dvi medžių
rūšys, b ū t e n t ( : ) e g l ė s i r p u š y s . Programą atliko
nepriekaištingai, tai yra(:) tiksliai, laisvai,
i š r a i š k i n g a i , ir areną paliko tikėdamiesi gero įvertinimo. Šie
teiginiai buvo pagrįsti iš piršto laužta informacija, t . y . ( : )
 5

4.2. Kelios aiškinamosios sakinio dalys, neturinčios jungiamojo žodžio ir anoniminių šaltinių parodymais, gandais ar
einančios po apibendrinamojo žodžio, yra išskiriamos dvitaškiu ir akivaizdžiai melagingais p r a n e š i m a i s . Naminiai
kableliu (ar brūkšniu) arba brūkšniais, pvz.: gyvuliai, k a i p a n t a i ( : ) a r k l y s , k a r v ė , a v i s , k i a u l ė i r
Ž m o n i ų : v y r ų , m o t e r ų i r p a a u g l i ų , prigužėjo pilna Blažio k i t i , labai naudingi žmogui. Daugelis mėgsta šviesių spalvų,
gryčia. Pasakyk tą patį v i s i e m s : m o k y t o j u i , k a i m y n a m s , būtent(:) gelsvus, rausvus, salotinius, kreminės
m a n o d r a u g a m s , ir sužinosi, ką jie apie tave galvoja. Dieną naktį s p a l v o s , n e t b a l t u s , apmušalus. Įgrysta kasdieniai darbai,
tie arkliai jam i š g a l v o s n e i š ė j o : l a k s t ė j o m i n t y s e , ž v e n g ė būtent (–) liuobti gyvulius, lesinti vištas, kurti
j o a u s y s e , d i e n ą i r n a k t į p r i s i s a p n u o d a v o . Viena tokių k r o s n į , ir norisi bent dieną atsipūsti.
bėglių š e i m a : v y r a s , ž m o n a i r d v i m a ž a m e t ė s d u k r o s –
jau dvi savaites gyvena Telksnio sodyboje.
Iš tolimųjų kraštų grįžta šalčio t r e m t i n i a i – l a u k i n ė s ž ą s y s ,
a n t y s , g u l b ė s – ir suka lizdus. Pakalbėti a p i e š į b e i t ą – š i e k
tiek apie rezultatus, apie perspektyvas, apie
k o l e k t y v o n a r i ų s a n t y k i u s a r p a n a š i a i – jis galėtų ir be
jokio pasirengimo.
4.3. Po vienarūšių sakinio dalių prieš apibendrinamąjį žodį (visi, viskas,
visa (tai), visur, visada ir pan.) rašomas brūkšnys, pvz.:
Gimines, kaimynus, draugus, šiaip pažįstamus – visus
suvadino paminėti gražios sukakties. R ū g š t u ir s a l d u , g e r a ir
b l o g a , m a ž a ir d a u g – v i s k a s šiame pirmavaizdyje yra tas pat. Jo
p a s ė l i u s , g y v u l i u s , p a d a r g u s ar p a s t a t u s – v i s a t a i bet
kada galėjo sunaikinti nelaimės. Tuos pačius žodžius ji šiandien rašė
ant sienų, tvoros, ant turėklų, sąsiuvinių aplankalų,
p a l a n g i ų – v i s u r , kur tik įmanoma rašyti.
– 4. Dalyvinės, pusdalyvinės, padalyvinės aplinkybės
Išplėsta dalyvinė, pusdalyvinė ar padalyvinė aplinkybė arba dvi ir
daugiau neišplėstų gali būti išskiriamos kableliais, jei norima išryškinti
jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą, pvz.:
I š ė j u s i i š m o k y k l o s ( , ) direktorė stabtelėjo. A t ė j ę s į
m o k y k l ą i r n e r a d ę s J u o z a p ė l i o ( , ) Mikė negali paslėpti
savo liūdesio. G i r d ė d a m i p a s a k o j i m u s ( , ) vyrai tik juokėsi.
Einant didžiuoju vieškeliu pro beužankančius
t v e n k i n i u s ( , ) galima pamatyti kažkada didelio dvaro liekanas.
Liucė valgomajame dengė stalą, bet( , ) i š g i r d u s i s v e č i ą ( , ) tuoj
išbėgo jo pasitikti. Aš net vardus jiems sugalvojau( , ) s ė d ė d a m a s
p r i r ū k y t a m e k a m b a r y j e . Jis pajuto, kad( , ) t v i n k s i n t
š i r d ž i a i ( , ) lyg adatėlėmis bado pirštų galiukus. Į ė j ę s i r
n u s i r e n g ę s ( , ) svečias prisėdo ant suolo krašto. L y j a n t a r

5. Pažyminiai
5.1. Išplėstinis derinamasis pažyminys po pažymimojo žodžio išskiriamas
kableliais, pvz.:
Stalų, i š r i k i u o t ų p a l e i s i e n ą , turėjo pakakti visiems. Jis turėjo
skrynelę, p i l n ą p r e k i ų . Nelegalius reklaminius įrenginius,
p a s t a t y t u s b e l e i d i m o , išmontavo bendrovės darbininkai.
Pastabos:
1. Prieš pažymimąjį žodį einantis derinamasis pažyminys
neskiriamas (išskyrus 5.5 punkte nurodytus atvejus), pvz.:
Iš r i k i u o t ų p a l e i s i e n ą stalų turėjo pakakti visiems. Prieš
akis plytėjo s t o r u s n i e g o s l u o k s n i u a p k l o t i laukai.
B l y š k i a i g e l t o n a saulė iš lėto slėpėsi už horizonto linijos.
2. Neskiriamas po pažymimojo žodžio einantis nederinamasis
pažyminys, išreikštas prielinksnine konstrukcija, įnagininku,
padalyvine žodžių grupe arba prasidedantis žodžiais tema,
antrašte, pavadinimu, pvz.: Jis žiūrėjo į medžius b e l a p ų ir
galvojo apie vasaros žalumą. Pasirodė kareiviai ž a l i o m i s
b e r e t ė m i s . Gerai buvo įvertinti mokytojų nuopelnai
a u k l ė j a n t j a u n ą j ą k a r t ą . Klasėje vyko diskusija t e m a
„ K a i p b ū t i s a v a r a n k i š k a m “ . Straipsnis a n t r a š t e
„ M i e s t o j u b i l i e j ų p a s i t i n k a n t “ buvo išspausdintas
pirmame puslapyje. Yra dešimt kaimų p a v a d i n i m u
Paberžė.
5.2. Du ar daugiau neišplėstų ir (ar) išplėstų derinamųjų ar nederinamųjų
pažyminių, einančių kartu su derinamaisiais, po pažymimojo žodžio yra
išskiriami kableliais (arba brūkšniais), pvz.:
Suolai, p a j u o d ę , n e š v a r ū s , ėjo pagal sienas, o viduryje stovėjo
didelis stalas. Ir Ona, d i d e l ė , s t a m b i , k a u l ė t a , išėjo glėbiu
malkų nešina. Praslinko kovas – š a l t a s , s n i e g u o t a s . Baigia sudilti
birželis, k o n t r a s t i n g a s , k a r t a i s k a r š t a s i r g e r o k a i
d r ė g n a s . Ankstyvo rudens vakarais, g i e d r a i s , b e v ė j o ,
pasigirsdavo vasarą primenantis žiogų čirpesys. Į vidų įėjo
nepažįstamas vyras, n e d i d e l i o ū g i o , g u n k t e l ė j ę s , ir tyliai
pasisveikino. Atėjo liepa – š i l t a , b e d i d e s n i ų v ė j ų , s u r e t a i s
l i e t u m i s – ir atnešė visiems ramybę.
6
s n i n g a n t ( , ) nemalonu keliauti. Karalaitis( , ) u ž u o t s u k ę s į
d e š i n ę ( , ) pasuko į kairę.
5. Pažyminiai
5.1. Aplinkybinį atspalvį turintis išplėstas derinamasis pažyminys arba
du ar keli neišplėsti derinamieji pažyminiai prieš daiktavardžiu
išreikštą pažymimąjį žodį arba nederinamasis pažyminys prieš
daiktavardžiu išreikštą pažymimąjį žodį ar po jo gali būti išskiriamas
kableliais, jei norima pabrėžti pažyminio prasminį ir intonacinį
savarankiškumą, pvz.:
P l e p u s , b e t g u d r u s i r „ s l i d u s “ ( , ) kaimynas man visai
nekėlė pasitikėjimo. N i e k i e n o n e a t p a ž i n t a s ( , ) vienuolis
laimingai pasiekė centrinę aikštę. V i s ų n u ž v e l g i a m a s
koridoriuje, patylomis apkalbamas bendroje
v i r t u v ė j e ( , ) Vytas negalėjo ramiai jaustis net tarp artimiausių
žmonių. R a u d o n o m i s n u o n e m i g o s a k i m i s( , ) inspekcijos
viršininkas neatrodė nusiteikęs šiandien spręsti bent kiek rimtesnius
klausimus. Darius( , ) r a u d o n a i r s k a u d a n č i a a u s i m i ( , ) tik
ir tegalvojo, kaip atkeršyti už tokį pažeminimą.
5.2. Neišplėstas derinamasis ar nederinamasis pažyminys, pažymintis
įvardžiu išreikštą sakinio dalį, gali būti išskiriamas kableliais (rečiau
brūkšniais), jei norima pabrėžti jo prasminį ir intonacinį
savarankiškumą, pvz.:
Bet jam( , ) m o k y t a m ( , ) ten rodytis netinka. Žiūriu į ją( , )
d i d e l ę ( , ) ir gėriuosi. Jie( , ) j a u n i ( , ) neturėjo tokio patyrimo.
Ji( , ) s u k a s y t ė m i s ( , ) atrodė pajaunėjusi vos ne dešimčia metų.
Moterys buvo pasipiktinusios tuo, kad jos ( – ) j a u n o s ( – ) yra iš
darbo atleidžiamos, o pensininkės paliekamos. J a u n a s ( , ) aš
būčiau daug greičiau tai atlikęs.
5.3. Išplėstas nederinamasis pažyminys po pažymimojo žodžio,
išreikšto įvardžiu, gali būti išskiriamas kableliais (rečiau brūkšniais),
jei norima pabrėžti jo prasminį ir intonacinį savarankiškumą, pvz.:
Jis( , ) b e j u o d ų ū s ų ( , ) atrodė visai neatpažįstamas. Jos ( – )
d r y ž u o t a i s s i j o n a i s ( – ) neišsiskyrė iš kitų tautiškais
drabužiais pasipuošusių dalyvių.
5.4. Su dalelytėmis nors ir, kad ir, dar (ir), tegu, irgi, kaip ir pan.
einantys pažyminiai ar priedėliai gali būti išskiriami kableliais, jei
norima parodyti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą, pvz.:

5.3. Po pažymimojo žodžio einantis išplėstas priedėlis be jungiamojo
žodžio yra išskiriamas kableliais, pvz.:
Pirmas atėjo Jonas Augutis, P o v i l o s ū n u s . Bet mano tėvas,
k a r š t a s ž m o g u s , paliepė užpykęs išmesti jį pro duris. Niekas
nesitikėjo, kad Arūnas, t a s v i s ų p a j u o k i a m a s i r s t u m d o m a s
A r ū n a s , pasielgs taip garbingai.
Pastaba. Prieš pažymimąjį žodį einantis priedėlis neskiriamas
(išskyrus 5.5 punkte nurodytus atvejus), pvz.: Mūsų
k a i m y n a s Stanislovas kruopščiai prižiūrėjo visus aplink
namą augančius medelius.
5.4. Priedėliai su jungiamąją paskirtį turinčiais žodžiais ypač, arba,
vadinamasis, labiausiai, daugiausia, dažniausiai, greičiausiai, kaip antai
(kaip ta pačia reikšme), tai yra, būtent, pavyzdžiui, bent ir kt. išskiriami
kableliais, pvz.:
Toliau bus plėtojama socialinės priežiūros, y p a č g l o b o s i r
r ū p y b o s , sistema. Bet prieš tai jų vaidila, a r b a b u r t i n i n k a s ,
kiekvieno valgio gabaliuką meta po stalu. Senoji oda, v a d i n a m o j i
ž a l č i o i š n a r a , pasilieka prie medžio. Kažkas, g r e i č i a u s i a i
D i d ž k u v i e n ė , įėjo iš gretimo kambarėlio. Kai kurie gyvuliai, k a i p
a n t a i š u o , tiesiog stebina savo prieraišumu. Didesni vaikai, k a i p
V a l i u s i š a n t r o s l a i p t i n ė s , lipdavo net ant stogo. Kita vertus,
subjektinės teisės, t a i y r a s a v i n i n k o t e i s ė s v a l d y t i t u r t ą ,
j u o n a u d o t i s i r d i s p o n u o t i , gali būti pažeistos. Tik vienas
klausytojas, b ū t e n t V i n c a s , pasiliko salėje.
Kablelis rašomas ir po jungiamąją paskirtį turinčio įterpinio, pvz.: Kurie
ne kurie paukščiai, p a v y z d ž i u i , b a l a n d ž i a i , žmogui iš dalies
naudingi. Kai kurie paukščiai, s a k y k i m e , j u o d v a r n i a i , perėti
pradeda dar sniegui nenutirpus.
5.5. Išplėstas pažyminys ar priedėlis arba du ar daugiau neišplėstų
pažyminių ar priedėlių, einančių prieš įvardžiu išreikštą pažymimąjį žodį,
yra išskiriami kableliais, pvz.:
A t l a i d u s k i t ų s i l p n y b ė m s , jis buvo griežtas ir reiklus sau.
Juodais garbanotais plaukais, švitriomis rudomis
a k i m i s , ji atrodė kaip čigonė. N a g i n g a s k a l v i s , jis niekada
nelikdavo be uždarbio. A u k š t a s i r ž i l a s , jis buvo panašus į senovės
krivį. S t i p r u o l i s , v i k r u o l i s , jis per fizinio lavinimo pamokas
mokytojo buvo tik giriamas.
7
Visą kelią( , ) n o r s i r p r i m u š t a s ( , ) vilkas nešė ant nugaros
lapę. T e g u b e s v e i k a t o s ( , ) menkam savo gyvenimui Jokūbas
užsidirbs pats. Pastogė( , ) n o r s i r m a ž a ( , ) jau buvo užleista
pabėgėlių vaikams. Medžiai( , ) k a d ir su žaliais
l a p e l i a i s ( , ) dar nedvelkė tikra pavasario gaivuma. K a i p
v y r e s n i s i r g u d r e s n i s ( , ) brolis liepė man tylėti ir toliau dirbti
savo darbą.
K a d i r m o k y t o j a s ( , ) Kazimieras neištvėrė neužrikęs ant vaikų,
besityčiojančių iš patiklaus šunyčio. To žemės kampelio( , ) k a i p
didžiausios šventenybės(,) nusilenkia paliesti net
rūsčiausios širdies žmonės.
5.5. Lyginamieji nederinamieji pažyminiai, prasidedantys žodžiais
didumo, aukštumo, ilgumo ir kt., po pažymimojo žodžio gali būti
išskiriami, jei norima išryškinti jų prasminį ir intonacinį
savarankiškumą, pvz.:
Nykščio nagu( , ) d i d u m o s u l i g g e r u k a u š e l i u ( , ) nukabino
prilipusį grumstelį. Vanduo atiteka iš upelio bėgdamas išmūrytu
urvu( , ) a u k š t u m o m a ž i a u s i a s u l i g ž m o g u m . Tarp kalnų
margavo puiki pilis( , ) i l g u m o p e r k e l i a s m y l i a s .
5.6. Po įvardžių bet kas, kas nors, visi, kiti, kas, kaži(n) kas ir pan.
pavartotas būdvardis ar dalyvis su priklausomais žodžiais ar be jų gali
būti išskiriamas, jei norima parodyti aiškinamąją jo paskirtį, pvz.:
K a ž i k a s ( , ) t r u p u t į d r ą s e s n i s ( , ) šūktelėjo nepatenkintu
balsu. B e t k a s ( , ) n o r i n t i s i š m o k t i d a u g i a u ( , ) gali
naudotis šiomis programomis. Žiūrėjo, bene k a s n o r s ( , )
p a ž į s t a m a s i š v a s a r o s s t o v y k l o s ( , ) ateis. V i s i e m s ( , )
a t s a k i u s i e m s į k l a u s i m y n ą ( , ) siunčiame užduotis. Pacientų
eilę sudarys v i s i ( , ) į r a š y t i p e r n a i ( , ) ir dauguma įrašytų šių
metų pirmame ketvirtyje. K i t i ( , ) k e t i n u s i e j i k a l b ė t i ( , ) išvis
išėjo iš susirinkimo. B e t k a s ( , ) n o r i n t i s ( , ) negali sužinoti
asmens duomenų. K i t i ( , ) a t ė j u s i e j i ( , ) neskubėdami susėdo už
stalų. Ateis k a s ( , ) n e p r a š y t a s ( , ) ir sugriaus viską.
5.7. Artimos nederinamiesiems pažyminiams žodžių grupės,
prasidedančios vardu, pavarde, pravarde, gali būti išskiriamos norint
parodyti jų intonacinį savarankiškumą, pvz.:
Jis pasirodė labai panašus į buvusį kaimyną( , ) v a r d u K a z y s . Jo
motina išteka už vyriškio( , ) p a v a r d e V i l k a s ( , ) ir išvažiuoja į
kitą miestą. Susitiko su klasės draugu( , ) p r a v a r d e S k i a u t e r ė .
 8

Viename sodžiuje gyveno neturtėlis žmogus( , ) v a r d u P e t r a s

Banys.
5.8. Neišplėstas po pažymimojo žodžio einantis priedėlis gali būti
išskiriamas, jei norima parodyti jo aiškinamąją paskirtį ir intonacinį
savarankiškumą, pvz.:
Mes( , ) v a i k i g a l i a i ( , ) bėgdavome paskui jį ir šaukdavom. Jis( , )
n a š l y s ( , ) užaugino tris vaikus, o čia normali šeima su vienu
nesusitvarko. Kaimynas( , ) b o k s i n i n k a s ( , ) nėra nė vieno
kepštelėjęs, o tie ištįsėliai mojuoja kumščiais menkiausia proga.
Medžiai( , ) g a l i ū n a i ( , ) susipynę šakomis aukštybėse.
5.9. Neišplėstas ar išplėstas priedėlis, einantis po pažymimojo žodžio,
gali būti išskiriamas brūkšniais norint pabrėžti aiškinimą arba
atskiriamas brūkšniu nuo pažymimojo žodžio norint parodyti
tapatumą, pvz.:
Prie apskritojo stalo buvo pakviesti ir didžiausio traukos
lenktynininkų priešo – p o l i c i j o s ( – ) vadai. Informuojame, kad
Jungtinių Tautų Ekonominės ir Socialinės Tarybos, tiksliau, jos
padalinio – G e o g r a f i n i ų p a v a d i n i m ų e k s p e r t ų g r u p ė s
( – ) veikloje nuo 1992 m. dalyvauja ir Lietuvos ekspertai. Ir
aitvaras – p a d a n g i ų ž i r g a s ( – ) atneš mane prie tavo kojų.

– 6. Lyginamieji posakiai
Lyginamieji posakiai, prisijungę prie būdvardiškųjų įvardžių toks (-ia),
toks (-ia) pat, šitoks (-ia), koks (-ia), kitoks (-ia) ir pan., taip pat prie
įvardinių prieveiksmių taip, kitaip, tiek ir pan., gali būti išskiriami, jei
norima parodyti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą, pvz.:
Naujasis skyriaus vadovas nėra t o k s demokratiškas( , ) k a i p
a n k s t e s n y s i s ( , ) ir mažiau bendrauja su pavaldiniais. Nuolatos
pabrėžiamos t o k i o s vertybės( , ) kaip atsakomybė,
d a r b š t u m a s . Reikia rūpintis, kad tikėjimo neblaškytų t o k i e
madingi reiškiniai( , ) k a i p a s t r o l o g i j a ( , ) ir kad žmogus
pajustų tikrą tikėjimo vertę. Jis užaugo t o k s p a t aukštas( , ) k a i p
i r k i t i b r o l i a i . Martynas nuo pat pirmos klasės buvo kitoks( , )
n e g u v i s i k i t i v a i k a i . Maniau, kad tu šito valgio negalėsi
t a i p pataisyti( , ) k a i p m a n o v i r ė j a s . Jis nenuplauks t i e k ( , )
kiek aš.
 9

6. Įterpiniai ir įspraudai 7. Įterpiniai

6.1. Įterpinys išskiriamas kableliais, rečiau – brūkšniais, pvz.: 7.1. Įterpinys gali būti išskiriamas kartu su jungtuku, išskyrus ir, ar,
L a i m ė , nė vieno žmogaus tarpdury nebuvo, nes visus, m a t y t , arba, nei, jei norima pabrėžti jų prasminę ir intonacinę vienumą, pvz.:
sutraukė į vidų kalbėtojas, kurio kiekvienas žodis buvo girdėti net lauke.
Kol jaunas esi, r o d o s , lyg ir nesvarbu tėviškė. Aš, d e j a , į
konferenciją negalėsiu atvykti. O mūsų daktaras dabar Seimo narys,
b e j e . Krikštatėvis, t i k p a m a n y k , kumeliuką dovanojo. Per gerai,
s a k a u g i , manai apie kaimynus.
K a i p j a u m i n ė t a , Milkus naudojosi Brodovskio žodynu. Aš,
nelaimės draugai, žemiau už vištas netūpiau, nors su ereliais, t i e s ą
p a s a k i u s , niekuomet nebuvau iškilęs. Galima surasti aibę
priežasčių, tačiau, m a n o p a s t e b ė j i m u , viena iš tokių priežasčių
yra paviršutiniškas požiūris į buvusią santvarką.
B e k e l i ų s m a l s a u t o j ų , įvykio vietoje greitai nieko nebeliko.
I š s k y r u s į p a r o d ą i š v y k u s į ū k i o m i n i s t r ą , kiti Vyriausybės
nariai posėdyje dalyvavo.
Vienur žodžio iš burnos negalėjai ištraukti, o kitur – a t v i r k š č i a i –
žmonės mus sutikdavo išskėstomis rankomis. Tai – d e j a – buvo tiesa.
Iš mūsų nėra – t i k ė k i t e – nė vieno, kuris linkėtų jums nesėkmės.
Pirma, Petras buvo įskųstas kaip didžiausias riaušių kaltininkas,
antra, jis suimtas pabėgo, o ( , ) t r e č i a , jo knygelės ir dainos
žandarams labai nepatiko. Nespėjo nukeliauti į Ameriką, o ( , )
ž i ū r ė k , jau šimtus dolerių namo siunčia. Jis buvo girdėjęs ir
daug geresnių pastabų, b e t ( , ) k e i s t a s d a l y k a s , tos
pastabos jo neįtikindavo, o Auksės žodžiai nejučia paveikdavo.
B e t ( , ) ž i n a i , kunige, yra moterų, kurios dėl tų dalykų labai
išgyvena.
7.2. Modalumą rodantys žodžiai ar junginiai anaiptol, antai, apskritai,
atseit, būtent, destis, esą, galbūt, galų gale, geriau, greičiausiai, iš
esmės, iš principo, iš tiesų, iš tikro, iš tikrųjų, iš viso, kaip tyčia, lyg
tyčia, konkrečiai, konkrečiau, mat, pagaliau, palyginti, paprastai,
paprasčiau, pirmiausia(i), rasi(t), savo ruožtu, šiukštu, taigi, tikriau,
tikriausiai, tiksliau, turbūt, veikiausiai, visų pirma gali būti išskiriami,
jei norima jiems suteikti įterptinį pobūdį, pvz.:
A n a i p t o l ( , ) jam apie tai nė neprimink. Tėveliukas( , ) a n t a i ( , )
namo pareina. A p s k r i t a i ( , ) aukštesnės kvalifikacijos darbininkai
su ta technika gali dirbti. Jis( , ) a t s e i t ( , ) rytoj dirbs, neturės
laiko, bet, matyt, nenori ateiti. Kaimynas( , ) e s ą ( , ) matė kažką
vaikštant naktį apie sodybą. Ji( , ) b ū t e n t ( , ) galvojo apie tai, kaip
ji paaugs ir kada tai bus. G a l b ū t ( , ) jis žinojo ir numanė, kur aš
einu. Aš( , ) g a l ų g a l e ( , ) nutrauksiu tas patyčias! Bet kas jis
arba( , ) g e r i a u ( , ) koks jis, to aš tiksliai negalėjau pasakyti.
Vyriausybė pritarė mūsų projektui ir( , ) g r e i č i a u s i a i ( , ) skirs
lėšų. Teismų sistemos reforma( , ) i š e s m ė s ( , ) buvo ilgalaikis
procesas. Daugelis( , ) i š p r i n c i p o ( , ) su tuo sutiko. Nors gamta

6.2. Įspraudas išskiriamas skliaustais, brūkšniais arba kableliais, pvz.:
Jam gražus tas paltas, lyg žydintys (n a , k a i p j i e t e n
v a d i n a s i , k u r m i š k e a u g a ), lyg žydintys viržiai. Kaip
sakoma ( b ū d a v o s a k o m a ), kaime tarp savų žmonių neprapulsi.
Pareigūnas per 15 darbo dienų surenka būtiną informaciją ir nustato,
ar tikslinga prašymą tenkinti ( j o n e t e n k i n t i ). Laboratorijos
steigėjas yra Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų
ministerijos ( t o l i a u – M u i t i n ė s d e p a r t a m e n t a s ) . Tariamoji
nuosaka turi vientisines ir sudėtines formas ( ž r . § 9 4 0 , 9 5 1 – 9 5 5 ) .
Užpildykite anketą ( ž r . 3 p a v . ) . Jėzus ilgai ragina savo mokinius į
neapykantą atsakyti meile ( L k 6 , 2 7 – 3 5 ; p l g . M t 5 , 4 3 – 4 8 ) .
Ore – s u n k u p a t i k ė t i – vartaliojosi, mirgėjo geltonos peteliškės.
Atsistojusi prieš mažą veidroduką – d i d y s i s j a u v a k a r s u
k r a i č i u i š v e ž t a s į Š a l t e i k i u s – Grėtė dar kartą
susišukuoja plaukus.
Štai ir rytoj, a t s i p r a š o m e s k a i t y t o j ų , dienraštis vėl neišeis.
Vaivorykštė visą valandą, k i t i s a k o n e t d v i , švietė virš ežero.
10
čia atšiauri, bet kraštas( , ) i š t i e s ų ( , ) pasirodė gražus. Man
atrodo, kad( , ) i š t i k r o ( , ) pirmųjų kilmė yra per daug neaiški.
Aš( , ) i š t i k r ų j ų ( , ) abejoju jo sugebėjimais, bet gal ir
susitvarkys. Ar( , ) i š v i s o ( , ) aš dar galiu jį pateisinti? Ir tada( , )
l y g t y č i a ( , ) iš kambario išėjo motina. Paklauskim, ar( , )
k o n k r e č i a i ( , ) Antanas sutiktų pasidalyti savo turtu?
Norėčiau( , ) k o n k r e č i a u ( , ) ten gale sėdinčiųjų paklausti.
M a t ( , ) neklauso sūnelis motinos, ir ką tu padarysi. Jiems reikėjo
išvežti turtą, archyvus, išgabenti iš Lietuvos savo piliečius ir( , )
p a g a l i a u ( , ) sutvarkyti jų finansinius reikalus. Jono skola( , )
p a l y g i n t i ( , ) nedidelė. Močiute, jūs( , ) p a p r a s č i a u ( , )
surašykite duomenis, o mes užpildysime anketą ir duosime
pasirašyti. Jis( , ) p a p r a s t a i ( , ) atsikelia dar prieš saulei tekant.
Priimk perėjūną, tai jis( , ) p i r m i a u s i a ( , ) tavo geru naudosis,
tavo skatiką savo kišenėj priglaus, dar tave patį kaimynams
apkalbės. Kaimyne, paskolintum( , ) r a s i ( , ) kokį šimtą litų? Šie
pareigūnų veiksmai( , ) s a v o r u o ž t u ( , ) turėtų užtikrinti
susitikimo dalyvių saugumą. Bet jūs( , ) š i u k š t u ( , ) niekam
neprasitarkit. T a i g i ( , ) Vyriausybė savo nutarimu pakeitė įmonių
apmokestinimą. T i k r a i ( , ) negalėjo jis taip pasielgti. Mudu ar( , )
t i k r i a u ( , ) ponas Alfredas visada sakydavo „tamsta“. Tamsta( , )
t i k r i a u s i a i ( , ) kelio į mūsų namus dar neužmiršai.
Klasifikavimas, arba( , ) t i k s l i a u ( , ) klasifikavimo būdai,
pedagoginėje literatūroje apėmė bendresnius metodus. T u r b ū t ( , )
visuose miestuose buvo taip pat. Tą žiedą( , ) v e i k i a u s i a i ( , )
malūnininko žmona bus pametusi. V i s ų p i r m a ( , ) reikia pasakyti,
kad režisieriai, dailininkai ir muzikantai turi apie daug ką pagalvoti.

7. Kreipiniai
7.1. Kreipinys, vienas ar su priklausomais žodžiais, išskiriamas kableliais,
pvz.:
– D ė d e , ar namie esi? – išgirdo Gugis. Bus, m a m a , kitoks
gyvenimas – šviesesnis, lengvesnis. Šit tavo bėroji, J u o z a p a i ! Ėsk,
k a r v u t e , ėsk, m a r g o j i , žalią žolę. G e r b i a m a s i s
p i r m i n i n k e , 12 straipsnio siūlyčiau nesvarstyti. Atleiskite,
p o n i a L i u c i j a , kad taip netikėtai pas jus įsibraunu. Oškit,
ž a l i o s p u š y s , oškit, a u k š t o s p u š y s , tiems, kurie ilsisi prie jūsų
kojų. Labai sielojuosi, m a n o m i e l o j i , g e r o j i s e s u t e , dėl tave
ištikusios nesėkmės.
7.2. Kreipinys išskiriamas kartu su antrojo asmens įvardžiais tu, jūs, jei jie
sakinyje negali eiti veiksniu, pvz.:
Tai kur, b e š i r d i t u , eiti man?! O kas, t i n g i n e t u , leido tau! Jau
kito tokio, t u m a n o k a t i n ė l i , niekur nerasčiau. J ū s s k r y n e l ė s ,
j ū s m a r g o s i o s , daugiau jūsų nedangstysiu.
– 9. Praleidimas
8. Prijungiamieji sakiniai
8.1. Šalutinis prijungiamojo sakinio dėmuo išskiriamas kableliais, pvz.:
Jam be galo rūpėjo, k a d v i s k a s b ū t ų p a d a r y t a l a i k u i r
g e r a i . Atiduok, k a s m a n o . Būk toks, k o k s n o r i k i t i e m s
r o d y t i s . Lauke vis tiek vėsiau, ypač tada, k a i v ė j a s u ž g a u n a .
K i e n o b u r n a k a r t i , tam ir medus nesaldu. Jis žinojo, a p i e k ą
k a l b ė t i s u s i r i n k u s i e s i e m s , ir triukšmas tuoj pat nurimo. Vyras,
k u r i s s ė d ė j o s u k u n i g u p i r m o j e e i l ė j e , pradėjo ploti.
11
8. Kreipiniai
Kreipinys gali būti išskiriamas kartu su antrojo asmens įvardžiu tu, jūs,
galinčiu eiti sakinio veiksniu, jei abu jie pasakomi vientisa intonacija,
pvz.:
J ū s ( , ) p i l i e t i , pats kaltas, kad neatlėkėte į eilę. J ū s ( , )
g e r b i a m i e j i , leidimus gausite vėliau. Dink, t u n e n a u d ė l i ,
man iš akių! (Arba: Dink t u , n e n a u d ė l i , man iš akių!)
Vietoj praleistos tarinio jungties arba savarankiškos sakinio dalies gali
būti rašomas brūkšnys, jei norima paryškinti praleidimą, pvz.:
Gyvenimas mano ( – ) vėjas palaidas. Mokinys Vytautas ( – ) vienas
gabiausių astronomų. Prekyba vaistais ( – ) pelningas verslas visame
pasaulyje. Jis ( – ) baisus žmogus. Mirti dėl savo tautos ( – ) amžius
gyventi su ja. Dukart du ( – ) keturi. Tai ( – ) mūsų visų rūpestis.
Debatai ( – ) tai veikla, padedanti įgyti įgūdžių, kurie labai reikalingi
šiuolaikinėje visuomenėje. Vilniaus universitetui ( – ) keturi šimtai
dvidešimt penkeri metai. Jis ( – ) į dykumą ir po kurio laiko grįžta su
laimikiu. Mano veidas skaistus ir švelnus, o tavo ( – ) raukšlių
išvagotas.
10. Prijungiamieji sakiniai
10.1. Tarp šalutinio dėmens jungtuko (ar kito jungiamojo žodžio) ir
prieš jį einančio sujungiamojo ar prijungiamojo jungtuko (ar kito
jungiamojo žodžio) gali būti rašomas kablelis norint parodyti šalutinio
dėmens savarankiškumą, pvz.:
Reikia pasakyti, k a d ( , ) k a i tik kuris iš jų įžengia į salę, tuoj visa
jų gudrybė ir dingsta. Labiau patiko Henrikas, k u r i s ( , ) k a i
supyksta, nutyla ir lyg sau ima švilpauti. Kvietimą jis jau senokai
 12

Kaimynas visuomet kalbėdamas lankstydavosi, l y g n o r ė t ų į t i k t i buvo atsiuntęs, t a č i a u ( , ) k a i sužinojau visą tiesą, atsisakiau
minties važiuoti. Rytoj pranešė gerą orą, t o d ė l ( , ) j e i neims
p a š n e k o v u i . Pamatęs, k a d a š s a u s a s k a i p š a k a l y s , milžinas
tėškė piktai atgal. Laimė, k a d p a b ė g o t e . Jau trys dienos, k a i niaukstytis, eisime į pajūrį. B e t ( , ) k a i apsirengiu vyriškai, jų
n i e k o n e v a l g ė m e . Vienas per kitą ėmė mokyti, k a i p r a š y t i .
žvilgsniai būna visai kitokie. I r ( , ) k a i atrasite, prašyčiau man
Nedidelis miškelis, p e r k u r į v i n g i a v o s i a u r a s k e l i u k a s ,
pranešti. O ( , ) k a i pribėgsi žalią lankelę, ten tave paganysiu.
glaudėsi prie plačios upės. Pagalvok, p r i e š k e l e t ą m e t ų a r T o d ė l ( , ) k a i kalbama apie planų derinimą tarp įmonių, nereikia
būtumei sutikęs važiuoti kartu? Iš kur pasirodė šie pamiršti skirtingų jų interesų. Šiandien apsiniaukę jau nuo pat ryto
p u s n u o g i a i ž m o n ė s , niekaip negalėjo suprasti. i r ( , ) j e i oras nepagerės, pradrybsosiu namie visą dieną. Aš
būčiau ėjęs, b e t ( , ) k a i sužinojau smulkmenas, atsisakiau šios
minties. Seniūnas atsistojo prieš susirinkusiuosius ir( , ) k a i
triukšmas šiek tiek aprimo, neryžtingai pradėjo. Ji pasirinkdavo
grybų ar( , ) j e i netingėdavo pašliaužioti po šlapias vietas, gana
gražių spanguolių.
10.2. Šalutinis dėmuo gali būti neišskiriamas, jei prieš jį eina dalelytė,
panaikinanti šalutinio dėmens intonacinį savarankiškumą, pvz.:
O šis nebelaukė( , ) n ė k ą t a s p a s a k y s ( , ) ir iš tolo skubėjo
užtarti. Reikia mokėti( , ) i r k a i p p a s a k y t i n e l a i m ė s
i š t i k t a m ž m o g u i . Neišmaniau( , ) n e t k ą j a m p a t a r t i ( , ) ir
sutrikusi tylėjau.
10.3. Po žodžių vargu, kažin prieš dalelytę ar, įvardį kas bei įvardinius
prieveiksmius kur, kada ir kt. gali būti rašomas kablelis, jei norima
parodyti prijungimą, pvz.:
V a r g u ( , ) a r jis pats žino. K a ž i n ( , ) a r reikia pasisveikinti?
K a ž i n ( , ) k a d a traukinys ateis? K a ž i n ( , ) k u r jis prapuolė?
Byla turėjo ilgai tęstis ir k a ž i n ( , ) a r aš būčiau laimėjęs...
8.2. Iš vieno prijungiamojo žodžio sudarytas šalutinis dėmuo skiriamas 10.4. Šalutinis dėmuo iš vieno prijungiamojo žodžio po tarinio gali
kableliu (arba brūkšniu), jei eina sakinio ar jo dėmens pradžioje, pvz.: būti išskiriamas kableliais (retai – brūkšniais), jei norima išryškinti jo
Draugas bandė paaiškinti, kad šis sapnas kitoks. K o k s , jis negalėjo prasminį ir intonacinį savarankiškumą, pvz.:
pasakyti. Garsą skleidė kažkas girdėtas, bet niekaip nesupratom( , ) k a s . Jis
gavo laišką, bet nežinojo( , ) n u o k o ( , ) ir į jį neatsakė. Atsakyk
Visiems buvo aišku, kad darbus reikia tučtuojau sustabdyti. K a i p , nė kaip žmogus ( – ) k a d a ?
vienas iš susirinkusiųjų nežinojo.
K a d a , klausiate? O ar jums nebuvo pranešta?
Misionierius iš kaimelio išvyko jau prieš gerą savaitę, o k u r – vieni
dievai žino.
8.3. Šalutinis dėmuo išskiriamas kartu su jį pabrėžiančiais ar aiškinančiais
žodžiais arba žodžių junginiais ypač, nebent, juoba, juolab, juo labiau,
tuo labiau, būtent, vis tiek, tai yra, pvz.:
 13

Bematant sukilo piktžolės, y p a č k u r r u g i a i b u v o i š š u t ę . Neturiu

nieko paguodžiamo ponui, n e b e n t k a d v i s i v o l y n i e č i a i
p r i s i e k ė k a r a l i u i i r k a r a l y s t e i . Remontas netrukus atsipirks,
j u o l a b k a d s a l ę n u o m o s i m e . Žiūrovai nenuobodžiavo, j u o
l a b i a u k a d r e z u l t a t a s n e k a r t ą b u v o l y g u s . Teismo išvados
yra nebeaktualios, t u o l a b i a u k a d j o s n e g a l i o j a a t g a l i n e
t v a r k a . Tokie žmonės bando įsitvirtinti silpnose bendrijose, b ū t e n t
kur nėra iniciatyvių žmonių ir darnios narių veiklos.
Išeik, v i s t i e k k a s t u b ū s i , ir pasirodyk. Jis banke pasirodydavo
prieš pat darbo pabaigą, t a i y r a k a i d a r b u o t o j a i b ū d a v o
labiausiai užsiėmę.
8.4. Vienarūšiai šalutiniai prijungiamojo sakinio dėmenys, sujungti
kartojamais sudedamaisiais ar skiriamaisiais jungtukais ir ... ir, ar ... ar,
arba ... arba, nei ... nei, atskiriami pradedant antruoju, kartojamuoju,
jungtuku, pvz.:
Tiesiog gera, kad sėdi prie laužo i r kad kvepia žuviene, i r kad gali
pamatyti mešką kitame upės krante, i r kad visi tave laiko draugu.
Specialiųjų priemonių imamasi, kai numatoma lijundra a r kai ima šalti
po atlydžio, a r kai keliai smarkiai užpustyti. Pranešti reikia, kai
padaryta avarija a r b a kai padaryta žala dėl stichinės nelaimės, a r b a
kai žalą padaro tretieji asmenys. Tokiose šeimose tėvai nesirūpina, ką
vaikai valgys n e i kuo apsirengs, n e i kaip mokyklą lankys, n e i kaip
gyvens mokyklą baigę.
Pastaba. Vienarūšiai šalutiniai dėmenys, sujungti nekartojamais
sudedamaisiais ar skiriamaisiais jungtukais ir, ar, arba, nei,
neatskiriami, pvz.: Reikia išsiaiškinti, koks turto mokestis i r
kokia jo dalis yra neapmokestinama. Komisija turės nustatyti,
kam buvo išmokėtos lėšos a r b a kur jos dingo, jei nebuvo
niekam mokėta. Niekam nerūpėjo, kur jos išvažiavo n e i kada
grįš.

9. Sujungiamieji sakiniai 11. Sujungiamieji sakiniai

9.1. Sujungiamųjų sakinių dėmenys, susieti: a) priešinamaisiais ir
paremiamaisiais jungtukais ar jų paskirtį turinčiais žodžiais o, bet, tačiau,
tik(tai), vis dėlto, (per) tai, užtai, užtat(ai), tad, todėl ir kt., b) jungtukų ir
jungiamųjų žodžių samplaikomis o vis dėlto, bet vis dėlto, bet užtat ir kt.,
yra atskiriami kableliu (rečiau kabliataškiu), pvz.:
a) Sietynas jau aukštai iškilo, o Aušrinės vis dar nematyti. Antanukas
dar nesiliauja prašyti, b e t senelė medaus vis duoti nenori. Ir trečias
 14

brolis sakė eisiąs grumtis, t a č i a u visi jį išjuokė. Visa apylinkė tarsi

susmukusi žemyn, susigūžusi, t i k Aušrakalnis toks pat ramus, rimtas ir
net išdidus savo pakilimu lygiuose kelių kaimų laukuose. Visi žvėrys
išėjo darbo dirbti, t i k t a i kurmis atsiliko. Pūdyti nesupūdys, v i s
d ė l t o šienas gyvuliams bus nebe toks. Gerų žmonių ne daugiausia,
t a i vieną kur aptikęs negali juo atsidžiaugti. Stakta išsiviepusi įkypai,
p e r t a i durys vis praviros stovėjo. Sabaliūnas mažus vaikus mylėjo
ne mažiau kaip bites, u ž t a t a i per bičkopį jisai ne tik bitėmis, bet ir
vaikais būdavo aplipęs. Vakarais dėdė Jokūbas bijojo nakvoti troboj,
t a d pasiėmęs reikalingiausią mantą traukdavo bulvių duobių link. Jis
visą rytą tysojo, nėjo į darbą, t o d ė l man ir pikta buvo. Kad vanduo
neužšaltų, ančiukas turėjo beveik be poilsio plaukyti; b e t po
kiekvienos nakties plotas, kur jis plaukiojo, ėjo vis mažyn ir mažyn.
b) Jam, regis, reikėtų tylėti kaip žemei, o v i s d ė l t o nesugniūžta,
kelia galvą. Nelengva apsispręsti, b e t v i s d ė l t o yra puiku turėti
galimybę šiek tiek pristabdyti laiko tėkmę. Darbai buvo sunkūs, b e t
u ž t a t pavalgyti dėdienė duodavo gerai.
9.2. Sujungiamųjų sakinių dėmenys, sujungti: a) kartojamais 11.1. Sujungiamojo sakinio dėmenys, sujungti nekartojamais
sudedamaisiais jungtukais ir jų paskirtį turinčiais žodžiais ir … ir, nei … jungtukais ir, ar, arba, nei, gali būti atskiriami kableliu, jei norima
nei, čia … čia ir kt., b) kartojamais skiriamaisiais jungtukais arba … arba, parodyti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą, pvz.:
ar … ar, yra atskiriami kableliais, pvz.: Ne tiek kūryba, kiek kiti dalykai, daug svarbesni, jam rūpi( , ) i r jis
a) I r eina kupinos darbų dienos, i r slenka naktys, pilnos ilgesio ir negali atsitraukti nuo žmogaus, sėdinčio už rašomojo stalo. Toli, ten
svajonių. N e i upė pakilusi jo nenuplovė, n e i žemė neprasivėrė ir jo kažkur už kalno, už girios, sugriaudė( , ) a r gal mums tik taip
nepasiėmė. Č i a iš lauko pareina darbininkai, č i a vakaras tuoj, č i a pasirodė. Iš kiemo iššokdavo ėriukas( , ) a r b a katė kiemu
bulvių dar neprikasta, č i a žolė kiaulėms dar nesukapota. Girtam nuslinkdavo drauge su savo šešėliu. Niekad Auksei jis apie tai
žmogui i r ožka kaustyta, i r kraitelė groja. Šįryt i r saulė šviesesnė, neprasitarė( , ) n e i pats Vasaris, budriai jį sekęs, jokios išvados
i r paukšteliai kitaip čiulba. Tavo i r galva sukta, i r širdis kieta. daryti negalėjo.
b) A r b a jis iš proto kraustosi, a r b a jis iš tikro šventasis. A r b a 11.2. Išvadiniai sakinio dėmenys ir atlikta, ir baigta, ir (daugiau)
kiemą tegu pasausina, a r b a tegu batus gerus duoda. nieko, ir galas, ir gana, ir tiek, ir viskas ir pan. gali būti atskiriami
kableliu (rečiau brūkšniu), pvz.:
Čekš skiltuvu į titnagą, dagtis žybt( , ) i r a t l i k t a . Išvažiuočiau
kur į negyvenamą salą( , ) i r b a i g t a . Gal viskas juoko verta( , )
i r d a u g i a u n i e k o . Aš užsidarysiu savo namelyje( , ) i r
g a l a s . Nors mažai teprinešta, bet norisi paragauti to gintarinio
medučio( , ) i r g a n a . Malūnas tiktai sukasi be vėjo( , ) i r t i e k .
Spyną pabučiuosi( , ) i r v i s k a s . Supraskit, pervažiuos per jūsų
gyvenimą su plunksna ar kamera ( – ) i r b a i g t a .
 15

10. Bejungtukiai sakiniai –

10.1. Bejungtukių sakinių dėmenys atskiriami kableliu, kabliataškiu,
brūkšniu ar dvitaškiu. Reiškiant išvardijimą, gretinimą, priešpriešą
paprastai vartojami kablelis ar kabliataškis (a), reiškiant apibendrinimą,
sąlygą, laiką, nuolaidą, neatitikimą dažniau vartojamas brūkšnys (b),
reiškiant aiškinimą, priežastį ir pasekmę – dvitaškis ar brūkšnys (c), pvz.:
a) Veltui meldi aušros, miršta balsas maldos, vien gailios tau ašaros
krinta. Dienos trumpos, vakarai ilgi, darbo jokio nėra, valgyti nėra ko.
Ylos maiše nepaslėpsi, žmonėms lūpų neužčiaupsi. Vilijai bėgti,
mergaitei mylėti. Sakyti daug, klausyti nėra ko. Ankstyvasis dantis
rakinėja, vėlyvasis akis krapštinėja.
Staugė prie būdų pririšti šunys, tvartuose klaikiai maurojo galvijai; virš
trobų ir parko medžių skraidė gaisro apšviestos varnos, blaškėsi
karveliai. Daiktų pavadinimai keliauja iš kalbos į kalbą kartu su
daiktais; tuo būdu dar prieš Lietuvos valstybės susikūrimą į lietuvių
kalbą yra atėjusios slavybės šilkas, stiklas, katilas ir kt.
b) Kelias išklampotas, gėlynai nesukasti ir neapsodinti, gyvatvorės
neapkarpytos – visur apsileidimas, netvarka, nešvara. Padidins
Vyriausybė pelno mokestį – gamintojai ims slėpti pelną. Atsipūs arkliai
– vėl važiuosime. Tepk mėšlą medum – vis tiek mėšlu dvokia. Šaukiu –
niekas neatsako. Rytą anksti ponas nori važiuoti į svečius – jo gerųjų
arklių nėra.
c) Kumeliukas buvo tikrai gražus gyvulėlis: balta vilnelė klojo visą
kūną, uodegos plaukas vijosi šilko mazgeliais. Tu kalbi teisingai: į
mano kalną gali įkopti tiktai skaidrūs kaip krištolas žmonės. Tu nueik ir
šeimininkui pasakyk: darbininkai nevalgo šitokio jovalo. Mačiau ir
žinau: jie per dieną juodvarniais lakioja, o naktį žmonėmis viename
kalne gyvena. Jų bijota be reikalo: Jonas neatėjo nei tą, nei kitą naktį.
Jo rankos lyg titnagas – neima jų nei šaltis, nei karštis, nei drėgmė.
Pagailo jam senutės – toks susirūpinęs buvo jos veidas. Elena grįžo
ramesnė – tėvas tebemiegojo. Sapnavau naktį gaidį – nelaimė bus. Aš
bijau šitų tavo kurtų – leisk man su rykštuke jiems užkirsti.
10.2. Sudėtinio bejungtukio sakinio dėmens atitikmeniu einantys teigimo,
neigimo, sutikimo ir kitų panašių reikšmių žodžiai (taip, ne, gerai, nieko,
kaip, ką ir pan.) atskiriami kableliu, pvz.:
N e , aš neateisiu. T a i p , aš sutinku. G e r a i , sutinku su tavo
pasiūlymu. G e r a i , bet iš kur aš gausiu karietą? N i e k o , paverks ir
apsipras. K ą , negi tu nežinojai?!
 16

III. Teksto skyryba –

Žr. pabaigoje.

IV. Baigiamosios nuostatos III. Baigiamosios nuostatos

14. Taikant šias taisykles būtina atsižvelgti į Valstybinės lietuvių kalbos 12. Taikant šias taisykles būtina atsižvelgti į Valstybinės lietuvių
komisijos patvirtintas Pasirenkamosios skyrybos taisykles. kalbos komisijos patvirtintas Privalomosios skyrybos taisykles.
 III. Teksto skyryba
11. Ženklai sakinio gale
11.1. Sakinio gale rašomas taškas, klaustukas, šauktukas arba daugtaškis
(tai priklauso nuo sakinio prasmės ir intonacijos), pvz.:
Miškas gūdžiai švokščia, pušelės siūbuoja lyg marčios, anytos
nubartos. Paukščio niekur jokio ne tik neišgirsi, bet ir nepamatysi. Šlapia,
drėgna, liūdna girioje.
Kas greičiau lekia: varna ar dviratis? O gal teiktumeis pasakyti, kada
žmogus darė tai, ką norėjo? Pone Antanai, tamsta važiuosi su manim?
Paskolinsi man pinigų, a?
Būry, lygiuok! Nešk, ko stovi kaip prausiamas! Vaikine, žiūrėk, prieš
mane neagituok! Laimingai jums naujoje vietoje!
Dėl žmogučio liemens bėdos nebuvo: sutaisė Barbora tešlos
keturkampį, į vidų įdėjo obuolių, razinų, pabarstė cinamonu ir…
Nežinau… Man širdin toptelėjo, kad nebegrįš…
Pastaba. Po antraštinių sakinių taškas nerašomas, pvz.:
Prašymas
Laukiniai paukščiai jau grįžta
Paveldo tvarkybos reglamentų rengimo taisyklės
Kiauro maišo nepripilsi
Priegaidės ir tono sąvoka. Lietuvių kalbos priegaidžių sistema
11.2. Sakinio galo ženklai kabutėmis skiriamõs tiesioginės kalbos ir
citatos sakinio pabaigoje rašomi prieš uždaromąsias kabutes, pvz.:
Į ją pažiūrėję žmonės sakydavo: „Kokia graži ir maloni mergaitė.“
Ciceronas sakė: „Įžangai reikia kuo daugiau svarumo ir kuo mažiau
spindesio.“
Šiandien klausia manęs: „Kur buvai?“
Lengva pasakyti: „Kirsk sau...“
Jis dar mažas, būdavo, vaikščioja paskui mane ir vis prašo: „Terese,
uogų! Teresyte, uogų!“
12. Tiesioginė kalba
12.1. Tiesioginė kalba skiriama brūkšniais arba kabutėmis. Jei prieš
tiesioginę kalbą yra įvadinių žodžių, po jų prieš tiesioginę kalbą rašomas
dvitaškis. Tiesioginė kalba pradedama didžiąja raide.
12.2. Brūkšniu skiriama tiesioginė kalba pradedama nauja eilute, pvz.:
Vaikai ėmė mėtyti į vandenį duoną ir grūdus, o jauniausias sušuko:
– Štai kita gulbė!
Antanukas labai norėtų tą gerąjį kiškutį pamatyti, bet nežino, kur jis
gyvena.
– Bobule, o kur dabar kiškutis gyvena?
12.3. Brūkšniais skiriamos dialogo kalbos kiekvieno veikėjo žodžiai
pradedami nauja eilute, pvz.:
– Ką čia jūs užrašėte?
– Ar kas negerai?
– Esu Milašius, o jūs sąskaitą išrašėte Milakniui...
– Atsiprašau!.. Pataisysim.
12.4. Kabutėmis skiriama tiesioginė kalba po įvadinių žodžių rašoma toje
pačioje eilutėje, pvz.:
Jonelis verkdamas pasakė: „Daugiau aš neisiu į darželį.“
Bet vaikas nutvėrė jį už rankos, neleidžia ir prašo: „Tėti, pasiimk mane.
Aš tikrai klausysiu tavęs ir vienas niekur neisiu.“
12.5. Jei perpasakojamas dialogas, tarp kabutėmis skiriamos dviejų
veikėjų kalbos rašomi brūkšniai, pvz.:
Žiūriu, ateina jo motina su mažosiomis mergikėmis... Su motina
pasilikęs klausinėjo maloniai: „Be nereikalauji ko, motušėle?“ – „Dėkui,
mano Kazeli, nieko nereikia... Pasilik sau... viską man atiduodi!“ –
„Eikime, – sako, – motušėle, aš knygą nupirksiu.“ – „Nereikia, vaikeli...
mažai bematau.“ – „Motušėle, aš tau akinius nupirksiu.“
12.6. Po tiesioginės kalbos esantys arba į tiesioginę kalbą įsiterpę
autoriaus žodžiai pradedami mažąja raide. Tiesioginė kalba nuo jų
skiriama brūkšniais, kurie rašomi po kitų sakiniui reikalingų ženklų: po
kablelio, šauktuko, klaustuko, daugtaškio – prieš autoriaus žodžius; po
taško, kablelio, dvitaškio – po autoriaus žodžių, pvz.:
– Na, tik sakyk greičiau, – ragino Antanas.
– Martynai, kinkykite! – pasigirsta Viliaus balsas iš kambario.
– Kaipgi aš tau akis dūmiau? – nesuprato Baltaragis.
 18
– Mykoliuk, aš išteku... – pagaliau tarė Severija.
– Bet, – kalbėjo jis, – dar lieka plati dirva privačiai iniciatyvai.
– Nusiramink, – ramino vyrai. – Mes tau nieko bloga nepadarysime.
– Teisybė, – pritarė Lankutienė ir pasiteiravo: – O Vilko Martynas?
„Tai nelabasis džiaugiasi savo darbais“, – pagalvojo Baltaragis ir
visai nusiminė.
„Kas čia dabar per žmogus?“ – spoksojo Šešelga į Girdvainį.
„Kad žinotumėt, ką aš žinau, – pamanė Karalienė, – tai jūs dar kitaip
kalbėtumėt.“
„Kad taip mums tokia avelė! – pagalvojo senis. – Jai užtektų žolės,
augančios prie griovio krašto.“
12.7. Kai tiesioginė kalba eina prieš autoriaus žodžius ir yra skiriama
kabutėmis, jos galo ženklai (šauktukas, klaustukas, daugtaškis) rašomi
prieš uždaromąsias kabutes, o kablelis – po kabučių, pvz.:
„Kur jis galėjo išeiti? Tokią naktį!“ – lyg ir stebisi motina, bet širdies
gilumoje ji žino.
„Ar neims lyti?“ – pagalvojo Zenonas.
„Ką aš jai dabar sakysiu?..“ – kvaršino Vasarį įkyri mintis.
„Kaip ir mano uošvienė“, – pagalvojo Grėtė, bet ji saugojosi tai
pasakyti.
13. Citatos
13.1. Citatos išskiriamos kabutėmis. (Kai citatos išskiriamos šriftu ar
kitokiu grafiniu būdu, kabutės gali būti nerašomos.)
13.1.1. Kai citatą sudaro atskiras sakinys ar keli sakiniai, po įvadinių
žodžių dedamas dvitaškis, o citata paprastai rašoma toje pačioje eilutėje;
ilgesnė citata gali būti pradedama nauja pastraipa, pvz.:
Dar Aristotelis rašė: „Retorika apima visas žmogaus gyvenimo sritis.“
Apie perdėtą kuklumą pasakyta taip: „Jei esi nekompetentingas ar
nepasiruošęs, kaip sakaisi, kam eini kalbėti? O jei tas netiesa, kam pradėti
savo kalbą melu?“
Štai koks gyvas kvieslio paveikslas:
„Savaitės viduryje į namus atjojo kvieslys kviesti į vestuves. Arklio
galva ir jo paties skrybėlė buvo išpuošta margais kaspinais. <...> Jis
sustojo vidury aslos įsitempęs, kaip kareivis rikiuotėje, pakėlė ranką ir
pakratė lazdą, ant kurios suplevėsavo kaspinai ir rūtos ir sutilindžiavo
varpelis.“
13.1.2. Po citatų esantys ir į jas įsiterpę autoriaus žodžiai rašomi taip kaip
autoriaus žodžiai prie tiesioginės kalbos (žr. 12.6), pvz.:
„Ar visuomet vaizdingas žodis geriau už neutralų?“ – svarstydamas
žodžių vartosenos tikslingumą klausia J. Pikčilingis.
„Stinga išraiškos priemonės, vartok tarmybę“, – sakė Rygiškių Jonas.
„Pareina namo, – toliau rašo skaitytoja, – ir prasėdi visą laiką prie
televizoriaus.“
13.2. Cituojamas eiliuotos kalbos posmas rašomas nauja pastraipa ir be
kabučių arba su kabutėmis toje pačioje eilutėje (eilučių ir posmų pabaiga
žymima pasviraisiais brūkšniais), pvz.:
Miškinio kūryboje plazda gyva žodžių dvasia, atklydusi iš liaudies
dainų:
Kur miškeliai, pakvipę sakais,
Kur takeliai takai,
Skersai išilgai išminti...
Eilėraštyje kontrasto principu gretinami vaizdai subtiliai perteikia
kontekstą: „Ar tai tu, ar maža kregždutė, / Ant pavasario delno nutūpus, /
Sučiauškėjai linksma, lengvutė – / Nuskridai, pamojus sparnais. // Mūsų
upės gilios ir ramios, / Medžių šakos žalios ir žemos – / Prisiglausk prie
motinos žemės, / Pasipuošusios sodais jaunais.“
13.3. Citata, sudaranti autoriaus sakinio dalį, rašoma toje pačioje eilutėje ir
pradedama mažąja raide, pvz.:
Pasakymas „patraukti kaltinamuoju“, vartojamas Baudžiamojo
proceso kodekse, vertinamas kaip specifinis teisės kalbos pasakymas. Apie
švietimo įstaigų pavadinimus taisyklių 1 punkte pasakyta, kad „juose
reikia vengti nebūtinos informacijos“. Šitą pažadą pakartojo apaštalas
Paulius, sakydamas, kad „visi esame viena duona ir vienas kūnas“.
____________________