ĮŽANGA

Prieš pradėdama šią kelionę į praėjusius gyvenimus aš labai jaudinuosi. Su manimi drauge
keliausite jūs. Jei esate skaitę kitas mano knygas, galbūt jums pasirodys, kad aš čia nukrypau nuo
savo įprastų temų, tačiau iš tikrųjų taip nėra – apie reinkarnacijos energiją per seminarus kalbu jau
kelis dešimtmečius. Taip, ankstesnėse knygose aš visų pirma minėjau minčių traukos jėgos ir likimo
klausimus, tačiau jiems artima ir reinkarnacijos tema.
Galų gale visose savo knygose aš nagrinėju, kaip mes gyvenime galėtume pritaikyti kvantinės
fizikos dėsnius. Ši knyga – ne išimtis. Nors reinkarnacija nėra mokslo pripažintas reiškinys, jį
suprasti mums padės laiko, energijos ir sąmonės sąvokos.
Jau daug metų tyrinėju, kaip sąmonės ir energijos elementai daro įtaką mūsų likimui ir kaip
jie sąveikauja su priežasties ir pasekmės dėsniu. Visiškai aišku, kad mintys, emocijos ir įsitikinimai
turi savo energijos ir kad energija veikia mūsų patiriamą tikrovę, traukia mūsų link tam tikrus
žmones ir situacijas. Tačiau tai ne viskas. Mūsų tikrovę kuria ir kiti faktoriai. Knygoje „Tiesa,
triumfas ir transformacija" (Truth, Triumph, and Transformation) aš rašiau, kad čia dar yra daug
nežinomųjų. Žmonėms nutinka visokių nemalonių dalykų ir kartais tų įvykių priežastys būna
visiškai neaiškios. Todėl aš nusprendžiau paieškoti, kai kurių įvykių ištakų praeituose gyvenimuose.
Būtent tie įvykiai paskatina šiame gyvenime veikti traukos jėgas, kurios sukuria naujas aplinkybes.
Žinoma, ne visų probleminių įvykių šaknys glūdi ankstesnėse inkarnacijose. Kartais į šį
žaidimą įsitraukia piktavalės dvasios, kartais tai būna mums skirta sielos pamoka, o kartais
patiriame kitų žmonių būsenas (tai yra vadinamasis „bendros sąmonės" reiškinys). Vis dėlto
svarbiausias veiksnys čia yra energijos, užkoduotos praeituose gyvenimuose ir darančios įtaką
dabartinei tikrovei.
Taigi aš noriu pabrėžti štai ką: mūsų sąmonė egzistavo ir tada, kai šiame gyvenime nebuvome
gimę, o kai gavome šį kūną, sąmonė į jį atsinešė anksčiau sukauptą informaciją ir mes dabar
jaučiame jos poveikį, nors ir nesuprantame, kad tai yra ankstesnių gyvenimų aidas. Dabartis yra
praeities tęsinys. Keliaudama per įsikūnijimus, mūsų sąmonė vis kaupia informaciją ir tas bagažas
tolydžio didėja. Mūsų dabartinėje sąmonėje užkoduota viskas, ką esame patyrę per virtinę
gyvenimų nuo pat laikų pradžios. Galima sakyti, kad tai yra karminis kodas. Mes nejaučiame jo
buvimo, tačiau būtent jis drauge su kitais veiksniais kuria mūsų dabartinio gyvenimo scenarijų.
Tačiau jūs neturite likti nežinioje. Laikas įsisąmoninti tuos elementus, kurie lemia jūsų likimą.
Laikas iššifruoti praėjusių gyvenimų kodą.
Kai skaitysite šią knygą, rekomenduoju jums kilusius potyrius ir įspūdžius fiksuoti
dienoraštyje. Knygoje taip pat rasite klausimų, į kuriuos atsakę geriau suprasite dabarties sąsajas su
praeitimi. Tuos atsakymus taip pat siūlyčiau užsirašyti dienoraštyje. Netgi galite laikyti dienoraštį
šalia lovos, kad nubudę iš ryto ar naktį galėtumėte greitai pasižymėti kokį nors sapne regėtą
vaizdinį, nes praėjusių gyvenimų kodai dažnai reiškiasi būtent per sapnus. Tas pat pasakytina ir apie
meditaciją – tuo metu į sąmonės paviršių irgi gali spontaniškai iškilti praėjusių gyvenimų
fragmentų.
Apie reinkarnaciją žmonėms kalbu jau 30 metų, vedu šia tema seminarus. Ir visada iš pradžių
paminiu savo klausytojams aiškiaregį Edgarą Keisį (Edgar Cayce). Žmonės jam rašydavo ir
kreipdavosi į jį dėl visokių problemų. (Dažniausiai tos problemos būdavo susijusios su sveikata.)
Paniręs į transą, Keisis rasdavo problemų priežastį ir ji dažniausiai slypėdavo praeituose
gyvenimuose. Keisio pranešimai apie karmines ligų bei kitų neigiamų būsenų priežastis mane tarsi
apšvietė ir nurodė man tyrimų kryptį.
Kai tik pradėjau domėtis šia tema, užsirašiau į kelis seminarus, kuriuos rengė Edgaro Keisio
fondas (Edgar Cayce Foundation). Seminaruose buvo detaliai nagrinėjama reinkarnacijos tema.
Kai kurios šios knygos idėjos yra paimtos kaip tik iš Keisio fondo seminarų. Rekomenduoju Edgaro
Keisio knygas ir kitą medžiagą (ji saugoma jo fonde) visiems, kas su reinkarnacijos reiškiniu nori
susipažinti iš arčiau.
Dabar noriu pristatyti jums du žmones, prisidėjusius prie šios knygos gimimo. Tai Tomas
Kretslis (Tom Cratsley) ir Šerona A. Klinger (Sharon A. Klinger). Tomas sukūrė psichikos
restruktūrizavimo procesą, kuris padeda žmonėms įveikti praėjusių inkarnacijų traumas. Ir jis parašė
8 šios knygos skyrių „Skausmo dekonstrukcija ir džiaugsmo sukūrimas". Dešimt pastarųjų metų
Tomas dirbo Dvasinio gydymo ir pranašysčių mokykloje Kasadagos mieste Niujorko valstijoje
(Spirit School of Spiritual Healingand Prophecy). Tomas yra baigęs Dvasinę mokyklą prie
Harvardo universiteto (Harvard Divinity School), taip pat jis – sertifikuotas hipnoterapeutas ir
nuostabus gydūnas. Daugiau apie Tomą Kretslį bei jo veiklą sužinosite apsilankę tinklalapyje
www.tomascratsley.com.
Šerona Klinger parašė 10 šios knygos skyrių „Susipažinkite su savo dvasiniais vedliais“.
Šerona yra žinoma mediume ir dvasinė mokytoja, kelių knygų ir garso programų autorė. Jos darbų

2
tema – žmogaus ryšys su Dvasia. Daugiau informacijos apie Šeronos Klinger ieškokite adresu:
www.starbringerassociates.com.
Ir dar aš norėčiau padėkoti Donai Eden ir Deividui Fainšteinui (Donna Eden, David
Feinstein). Jų darbus miniu 11 skyriuje. Ieškodama būdų, kaip iššifruoti praėjusių gyvenimų kodus
bei atsikratyti kai kurių neigiamų būsenų, atkreipiau dėmesį į energinės medicinos ir emocinio
gydymo technikas – jos man pasirodė labai veiksmingos. Ir tų technikų ekspertai kaip tik yra Dona
Eden ir Deividas Fainšteinas. Daugiau apie tai sužinosite apsilankę šiuo adresu:
www.innersource.net.

BŪSIMIEJI GYVENIMAI

Įdomu ne tik nustatyti praeitų gyvenimų įtaką dabartinio gyvenimo įvykiams. Taip pat
svarbus ir nagrinėtinas dalykas yra būsimasis gyvenimas – kokius jo pamatus sukurs mūsų
dabartiniai veiksmai ir mintys. Turėkite tai galvoje, kai skaitysite šią knygą. Šiandien daromi jūsų
pasirinkimai virs realiais ateities įvykiais. Ir jūs galite padaryti taip, kad jie būtų kuo malonesni.
Galite išvengti skausmo ir kitokių nepageidaujamų dalykų. Galite nepasėti potencialių konfliktų
sėklų. Jeigu žmonės jaustų ryšį, siejantį praeities, dabarties ir ateities inkarnacijas, esu įsitikinusi, jie
elgtųsi kur kas apdairiau ir pasvertų galimas savo veiksmų pasekmes.
Papasakosiu jums vieną linksmą epizodą šia tema. Kartą važiavau su sūnumi automobiliu, jis
vairavo. Staiga mane užliejo karščio banga (pastaruoju metu man taip atsitinka dažnai) ir aš
paprašiau, kad sūnus įjungtų oro kondicionierių. „Gal juokauji – nustebo jis. – Juk čia ir taip vėsu.“
Atsakiau jam: „Galėtum parodyti man daugiau atjautos, nes kitame gyvenime atgimsi moterimi ir
suprasi, kas tai yra karščio bangos.“ – „Aš niekada neatgimsiu moterimi!..“ – atšovė sūnus, paskui
žvilgtelėjo į mane... ir šiek tiek padvejojęs įjungė kondicionierių – tiesiog dėl visa ko. Automobilyje
tapo vėsiau.
Šis linksmas nutikimas iš tiesų atspindi gilią tiesą. Viskas, ką mes padarome, kiekvienas mūsų
pasirinkimas, kiekvienas veiksmas, kiekviena emocija ir mintis formuoja nematomą kodą. Labai
svarbu, kaip mes bendraujame tarpusavyje, nes šių santykių pobūdis nulems būsimus santykius,
kaip ir dabartiniai santykiai užsimezgė dar per praėjusius gyvenimus ir dabar jie tiesiog tęsiasi.
Žinoma, reikia turėti galvoje, kad karma – ne vienintelis elementas, lemiantis mūsų
egzistenciją. Dar mūsų likimus formuoja psichologiniai faktoriai ir įvairios dvasinio pasaulio jėgos.
Šią temą esu aptarusi savo knygose „Kvantinė sėkmė“ (Quantum Success) ir „Traukos paslaptys“
(Secrets of Attraction).
Grįžkime prie šios knygos. Čia aš nagrinėju, kaip užkoduota neigiama praėjusių gyvenimų
energija veikia mūsų dabartinę tikrovę. Ir mes apie tai nieko nenutuokiame. Tačiau išanalizavę kai
kuriuos dabartinius konfliktus, kai kurias savo problemas ir nusiskundimus pamatome, kad tokia
įtaka yra visai reali. Šioje knygoje papasakosiu daug atvejų, kaip tolimoje praeityje gautos
psichologinės bei emocinės traumos atlydi žmogų į šį gyvenimą. Tai tikros istorijos, tik pakeisti
veikėjų vardai. Esmė tokia, kad šie žmonės, įsisąmoninę praėjusių gyvenimų įtaką, pakeitė
dabartinio savo gyvenimo kryptį.
Ir jūs išmoksite dekoduoti informaciją apie savo tolimą praeitį. Tada geriau suprasite dabartinį
gyvenimą ir gausite įrankį, leisiantį išsigydyti emocines, psichologines ir netgi fizines žaizdas.
Užuot neapgalvotai keliavę per gyvenimą ir tik automatiškai reagavę į įvykius, jūs suprasite tikrąją
jų prasmę, jums atsivers visai naujas jų kontekstas. Dabartis neatsiejamai susipynusi su praeitimi, ir
tas audinys įspaustas mūsų sąmonėje. Ištyrę jo raštą ir spalvas, jūs rasite daug atsakymų, kaip
padaryti savo gyvenimą prasmingesnį, sveikesnį ir džiaugsmingesnį.
3
 PIRMA DALIS
LAIKO BANGOS

Visa šios visatos istorija nuo jos pradžios iki pabaigos – tai vientisa laiko gija,
ant kurios tarsi karoliukai suverti visi praeities, dabarties ir ateities
įvykiai. Praeitis, dabartis ir ateitis egzistuoja drauge.
Ir mūsų kelionė iš praeities į ateitį yra iliuzija,
nes viskas vyksta šią dabarties akimirką.
– NICK HERBERT, iš knygos „Kvantinė tikrovė"

4
 I
IR VĖL Į GYVENIMO KELIONĘ

Kas nutinka, kai mirštame? Gal manote, kad kūnas virsta dulkėmis, o mūsų protas ir
kuriamoji galia tiesiog liaujasi egzistuoti? O gal esate įsitikinę, kad kūnui mirus siela toliau tęsia
egzistenciją rojuje ar pragare ir kad tai trunka amžinai? Ar yra dar kokių kitų atsakymų į šį
klausimą?
Reinkarnacijos teorija žinoma jau tūkstančius metų, ji paplitusi visame pasaulyje, o ypač
Rytuose, kur ja remiasi visos religijos. Vakarus reinkarnacijos idėjos pasiekė gerokai vėliau. Ir dar
daug kas jų čia nepriima, vis dėlto padėtis keičiasi – kaip rodo įvairios apklausos, milijonai
Amerikos ir Europos gyventojų jau domisi Rytų filosofijomis ir viena iš temų yra kaip tik
reinkarnacija.
Ar pagalvojote, kad čia jau galbūt esate gyvenę, kad esate jau vaikščioję šia žeme?
Pabandykite sau atsakyti į tokius klausimus:
• Ar būna, kad sutinkate žmogų pirmą kartą ir jus apima jausmas, kad jį jau kažkur matėte?
• Ar turite kokių nors įgimtų talentų – gal esate gabūs sportui, gal muzikai, gal užsienio
kalboms ar dar kokiems dalykams. Tad kokie jūsų gabumai?
• Gal į savo vyrą ar žmoną žiūrite labiau kaip į vieną iš tėvų, o ne kaip į partnerį?
5
• Galbūt jums atrodo, kad jūsų gyvenimo kelyje pasitaiko vis tos pačios kliūtys?
• Ar būna, kad atsidūrę visiškai naujoje vietoje pasijuntate taip, lyg čia jau esate buvę? O gal
kokia nors vieta jus iš karto nuteikia neigiamai?
• Ar būna, kad paragaujate kokio nors patiekalo ir jis jums labai nepatinka? Arba sutinkate
naują žmogų ir pajuntate jam priešiškumą? Arba jis jums iš karto sukelia didelę simpatiją?
• Ar jaučiate priklausomybę nuo kokių nors maisto ar cheminių medžiagų? O nuo žmonių?

Jeigu bent j vieną iš šių klausimų atsakėte teigiamai, galimas daiktas, jūsų dabartinį gyvenimą
veikia ar veikė praėjusių gyvenimų potyriai. Subtilūs prisiminimai apie išgyventus dalykus kaupiasi
amžinojoje sąmonėje ir kartais išnyra į šios dienos tikrovę, tik mes niekaip negalime jų paaiškinti.
Koks nors mūsų talentas, galimas daiktas, brendo keletą gyvenimų ir visiškai išsiskleidė tik dabar.
Stiprūs jausmai kokiam nors žmogui galbūt irgi kaupėsi per praeitas inkarnacijas ir štai dabar jie
išsiveržė, kai tik sutikome kitą to paties žmogaus įsikūnijimą.

GRĮŽIMAS ATGAL

Mūsų siela amžina. Ji neišnyksta, nemiršta – tik transformuojasi. Kai kūno nelieka, siela
trokšta vėl įsikūnyti fiziniame pasaulyje ir susijungti čia su kitomis sielomis. Tarp sielų
užsimezga ryšiai, jie vystosi, stiprėja, įgauna tam tikrų specifinių bruožų ir emocinių atspalvių.
Sąmonė – mūsų esmė – per virtinę gyvenimų kaupia patirtį ir kiekvieną kartą iš naujo
įsikūnijusi padiktuoja žmogui jo gyvenimo kelią. Todėl taip svarbu pažinti savo praėjusius
įsikūnijimus – tada geriau suprasime, kas mums skirta šiame gyvenime. Gavę šią informaciją ir
patyrę ją lydinčias emocijas, atskleisime naują savo būties matmenį. Šioje knygoje aš kalbėsiu
apie konkrečius atvejus, kai žmonės prisimindavo praėjusius gyvenimus – pati buvau šių
epizodų liudytoja. Bet visų pirma, mes aptarsime kelis panašius įvykius, kurie yra aprašyti ir
plačiai žinomi.

ATGIMIMAS ARABIJOJE

Šį nutikimą pirmą kartą aprašė žinomas amerikiečių mistikas ir keliautojas Viljamas Sibrukas
knygoje „Nuotykiai Arabijoje" (William Seabrook, Adventures in Arabia, 1927). Knygos herojus –
drūzų jaunuolis, vardu Nadžibas Abu Farajus. (Drūzai yra religinė grupė, išsibarsčiusi Viduriniųjų
Rytų regione; drūzų tikėjimas turi judaizmo, krikščionybės ir hinduizmo elementų.) Nadžibas su
šeima gyveno Libano kalnuose iš savo kaimo niekur nebuvo iškėlęs kojos. Tik sulaukęs
dvidešimties metų, jis nuvyko į vieną miestą Džabal Drūzo regione (šiandieną ta teritorija priklauso
Sirijai). Nadžibui miestas pasirodė labai pažįstamas, jis prisiminė, kad čia jau yra buvęs, paskui,
visų nuostabai, netgi parodė namą, kuriame gyveno. Taip, tai buvo jo namas! Jis įėjo į vidų ir
parodė sienoje įrengtą slėptuvę, kurioje kadaise buvo paslėpęs maišelį monetų. Žmonės išėmė iš
sienos kelias plytas, aptiko slėptuvę ir tą maišelį surado!
Nadžibas taip pat prisiminė, kad jo vardas tada buvo Mansuras Atrašas. Paskui jis suminėjo
savo buvusių giminaičių vardus. Labai įdomus buvo dar vienas įvykis. Nadžibą nusivedė į šeimos
vynuogyną. Ir kaip tik dabartiniai vynuogyno šeimininkai (nauji Nadžibo artimųjų įsikūnijimai)
konfliktavo su kaimynais dėl tos valdos ribų. Nadžibas prisiminė, kur aname gyvenime driekėsi
linija, skyrusi jo šeimos ir kaimynų žemę. Jo liudijimo užteko, ir drūzų teismas pripažino tas ribas,
kurias parodė Nadžibas.

6
 Ir galų gale paaiškėjo dar viena detalė: Nadžibas Abu Farajus gimė tą pačią valandą, kai žuvo
Mansuras Atrašas. Tai reiškia, kad Mansuro siela reinkarnavo iš karto, kai mirė jo kūnas. Ji rado
naują kūną visai netoli – Džabal Drūzą nuo Libano skiria tik keliasdešimt kilometrų. Be to, naujoji
Mansuro šeima priklausė tai pačiai kultūrinei ir religinei aplinkai kaip ir senoji. Taigi Mansuras
Atrašas mirė ir akimirksniu atgimė kaip Nadžibas Abu Farajus.

BRIDĖS MERFI REINKARNACIJA

Pirmas panašus atvejis Amerikoje buvo užfiksuotas XX amžiaus šeštojo dešimtmečio

pradžioje. Viena jauna moteris iš Kolorado, vardu Virginija Tai (VirginiaTighe), buvo
užhipnotizuota. Tuo būdu ji siekė prisiminti kai kuriuos savo vaikystės įvykius. Bet atsitiko taip,
kad ji „grįžo“ į dar ankstesnius laikus ir prisiminė savo praėjusį gyvenimą.
Kai Virginiją Tai užhipnotizavo, ji, prakalbusi airiška tarme, pasakė, kad XIX amžiaus
viduryje gyveno Airijoje ir jos vardas buvo Bridė Merfi (Bridey Murphy). Paskui ji papasakojo kai
kurias buvusio gyvenimo detales: pavadinimą mokyklos, kurioje mokėsi, savo vyro ir kelių
giminaičių vardus; dar ji paminėjo, kokį mėgo maistą, kokia muzika jai patiko, su kokiais
žmonėmis bendravo (pasakė krautuvininko vardą), apibūdino savo gyvenamąją vietą Korko mieste
ir taip toliau. Jos prisiminimai buvo labai gyvi ir tikroviški.
Vėliau paaiškėjo, kad dauguma Virginijos Tai nupasakotų detalių atitinka tiesą. Netgi jos
airiška tarmė buvo kaip tik tokia, kokia buvo paplitusi to meto Airijos miestuose. Bet atsirado
skeptikų, kurie nepatikėjo, kad tai yra reinkarnacija, jie pareiškė, kad Virginija visą šią informaciją
galėjo gauti kitokiais būdais, pavyzdžiui, tai esą galėjo būti pasąmoningi jos ankstyvos vaikystės
prisiminimai.
Žmogus, užhipnotizavęs Virginiją Tai, buvo Kolorado verslininkas Moris Bernšteinas
(Morey Bernstein). Bernšteinas žavėjosi hipnoze ir buvo šią techniką puikiai įvaldęs. Jis pats nė
kiek neabejojo, kad Virginija Tai tikrai prisiminė ankstesnį gyvenimą. 1956 metais Bernšteinas
parašė apie tai knygą „Bridės Merfi paieška“ (The Search for Murphy). Knyga pelnė didžiulį
populiarumą ir atkreipė plačiosios publikos dėmesį į reinkarnacijos reiškinį.

JĖZUS, JONAS IR ELIJAS

Senajame Testamente minimas žydų pranašas Elijas. Pasakyta, kad Viešpats jį paėmė į dangų,
bet jis grįšiąs į žemę tuo metu, kai čia pasirodys Mesijas. Kitaip sakant, Biblija skelbia, kad Elijas
atgims. Apie tą atgimimą mes skaitome Evangelijose: „Tada Jėzaus mokiniai paklausė: „Kodėl
Rašto aiškintojai sako, jog pirmiau turįs ateiti Elijas?“ Jis atsakė: „Tiesa, Elijas turi ateiti ir viską
atitaisyti. Bet aš jums sakau, kad Elijas jau buvo atėjęs, ir jie jo nepažino, bet padarė su juo, ką
norėjo. Taip nuo jų turės kentėti ir Žmogaus Sūnus.“ Tuomet mokiniai suprato jį kalbėjus apie Joną
Krikštytoją.“ (Mt 17, 10 –13)
Taigi Elijas atgimė kaip Jonas Krikštytojas. Elijo ir Jono Krikštytojo gyvenimus skiria keli
šimtai metų. Gal kam nors atrodo keista, kad Jėzus kalba apie reinkarnaciją, tačiau šis reiškinys
bibliniais laikais buvo visiškai įprastas. Apie tai rašo I amžiuje gyvenęs žydų istorikas Flavijus
Juozapas: „Žmogaus kūnas yra mirtingas, bet siela nemiršta niekada. Siela, kuri vykdo dieviškąją
valią, apsigyvena žemiausiose dangaus vietose ir paskui vėl nusileidžia žemyn į dar nuodėmės
nesuteptą kūną.“

7
 LAIKAS, ERDVĖ IR PARALELINIAI PASAULIAI

Grįžkime į šias dienas. Kai bent kiek susipažįstame su šiuolaikinės fizikos teorijomis,
pamatome, kiek daug aplink mus dar neištirtų reiškinių. Visatos sandara mums kol kas yra
paslaptis. Mes nesame pažinę materijos ir energijos paslapčių. Todėl turėtume laikyti protą atvirą,
jeigu norime bent priartėti prie atsakymų į šiuos klausimus.
Neseniai kvantinės fizikos terminologiją papildė dar vienas pavadinimas. Tai yra M
teorija. Ši teorija skelbia, kad egzistuoja vienuolika matavimų ir kad vienuoliktasis matavimas
aprėpia nesuskaičiuojamą daugybę paralelinių pasaulių. Kiekvieno jų tikrovė kitokia, tačiau jos
tarpusavyje susijusios ir esant tam tikroms sąlygoms mes galime per jas keliauti.
Ką mums tai reiškia? Pirma, turime pripažinti, kad visa tai, kas mums dabar atrodo aišku ir
nuspėjama, iš tikrųjų dar yra neištyrinėta sritis. Tikrovė neapsiriboja šia fizine erdve, kurią mes
suvokiame savo jutimais. Egzistuoja neribotas įvykių ir galimybių skaičius ir visa tai rutuliojasi
vienu metu – dabar. Todėl visai tikėtina, kad mes kartu gyvename praeityje, dabartyje ir
ateityje. Mūsų sąmonė gali „šokinėti“ iš vienos tikrovės į kitą. Kiekvienoje iš šių tikrovių
gyvenimas vyksta vis pagal kitokį scenarijų. Tai atrodo keista, bet kvantinė fizika tokią
galimybę visiškai pripažįsta.

REINKARNACIJA KVANTINĖJE VISATOJE

Jeigu į visatą žvelgsime kaip į nuolatinius energijos ir materijos virsmus, gyvybės

tęstinumo idėja įgauna visai konkrečią prasmę. Mes žinome, kad energija ir materija niekur
neišnyksta, tik keičia savo būvį – energija virsta materija ir atvirkščiai. Jeigu gyvybė yra
energijos forma, ji taip pat neišnyksta, tik transformuojasi. Tokiame kontekste reinkarnacijos
procesas atrodo visai realus.
Reinkarnacija paaiškina daug kitų dalykų. Pavyzdžiui, mums sunku suprasti, kodėl vieni
žmonės kenčia daugiau negu kiti. Ar tai atsitiktinumas? O gal visi sunkumai, su kuriais žmonės
dabar susiduria, yra tik iš praeities jiems grįžusi energija? Ta pati energija, kurią jie kitados iš
savęs išspinduliavo, grįžta į savo šaltinį. Vadinu tai sielos pamokomis.
Kartais kančią mes priimame kaip kaprizingo ir pikto Dievo bausmę, tačiau jei pažvelgtume į
ankstesnius savo gyvenimus, rastume kur kas realesnę kančios priežastį. Kai suprantame, kaip
veikia karminė energija, paaiškėja daug likimo paslapčių. Tada apie savo problemas jau nekalbame
kaip apie bausmę – greičiau tai yra sielos pamoka, kurią turime išmokti, kad nekartotume senų
klaidų. Taigi aš esu įsitikinusi, kad daugumos dabartinių mūsų problemų šaknys slypi praeityje.
Reinkarnacija taip pat atsako į klausimus, kuriuos aš pateikiau pačioje knygos pradžioje:
kodėl kartais pirmą sykį sutikę žmogų pajuntame jam simpatiją arba antipatiją ir jis mums pasirodo
jau „kažkur matytas“, kodėl pažįstamos atrodo kai kurios naujos vietos, kodėl turime gabumų kai
kuriems dalykams, kodėl mus kankina įvairios fobijos ir taip toliau. Nors visa tai nebūtinai būna
nulemta praėjusių gyvenimų karmos, kartais būtent tolimos praeities įvykiai yra vienintelis tikėtinas
šių dalykų paaiškinimas.
Reinkarnacija siejasi su traukos faktoriumi. Kartais tam tikri žmonės ar daiktai mūsų
gyvenime atsiranda todėl, kad turėjome ryšių su jais ankstesniame gyvenime. Karma paleidžia
veikti traukos dėsnį ir tie dalykai vėl atsiranda mūsų tikrovėje. Dėl tos pačios priežasties gyvenime
nuolat kyla visokių kliūčių – jas pritraukia karma. Mes jas galime pašalinti išsprendę kai kurias
praeities problemas, išsigydę ankstesnėse inkarnacijose gautas traumas.

8
 PIRMIEJI MANO POTYRIAI

Reinkarnacijos tikrumu įsitikinau dirbdama psichologe. Mano darbo patirtis – 25 – eri metai.
Neretai būna taip, kad siekdama daugiau sužinoti apie žmogaus vaikystės išgyvenimus įvedu jį į
hipnozės būseną, o jis prisimena ne tik ankstyvuosius šio gyvenimo metus, bet ir praėjusias
inkarnacijas, savo tolimą praeitį. Aš tiems žmonėms neduodu jokių specialių nurodymų ir visai
nesitikiu, kad jie nukeliaus laiku taip toli atgal – tiesiog stebiu, kas vyksta.
Ši procedūra ne tik įdomi – ji duoda labai gerą terapinį efektą. Atkreipiau dėmesį į šią detalę
atsitiktinai. Taip, žmonės neprisimena ankstyvųjų gyvenimo metų. Toks užmaršumas, kaip tvirtina
psichologai, padeda apsisaugoti nuo skaudžių prisiminimų, taigi tai yra tam tikra gynybos
priemonė. Bet jei žmogus neprisimena ko nors sąmoningai, tai nereiškia, kad tų prisiminimų nelikę
apskritai. Jie dažniausiai nusėda į pasąmonę ir iš ten valdo žmogaus emocijas bei poelgius. Todėl
ištraukę tokias traumas į sąmoningo proto sritį mes padedame žmogui pasveikti. Tai viena iš
hipnozės technikų, kuri vadinama regresine hipnoze. Aš ją dažnai taikau. Tačiau regresinė hipnozė
neretai nuveda žmogų ne tik į ankstyvos vaikystės laikus, bet ir dar toliau – į praėjusius gyvenimus.
Kartą į mane kreipėsi mergina iš Klivlando, vardu Maksina. Ją kamavo socialinė fobija –
bendraudama su žmonėmis ji jausdavo nerimą ir baimę. Maksinai buvo 15 metų. Ji jau ketverius
metus nelankė mokyklos, nei jokių kitų viešų vietų. Jai atrodė, kad žmonės pastebės, jog ji
nerimauja, ir ją dėl to pasmerks. Dėl to Maksinos gyvenimas buvo nevisavertis. Ji buvo izoliuota
nuo socialinės aplinkos, nuo bendraamžių.
Pradėjau su ja kalbėtis. Ji prisiminė savo vaikystę nuo septynerių metų amžiaus. Kas buvo
anksčiau – skendėjo tamsoje. Aš beveik neabejojau, kad būtent toje tamsoje slypėjo jos fobijų
priežastys. Mes pradėjome regresinės hipnozės seansą. Kai tik įvedžiau Maksiną į hipnozės būseną,
ji prisiminė laiptus. Yra laiptai, o ji ant jų sėdi. „Platūs ir ilgi laiptai veda į didžiulę bažnyčią.
Bažnyčia stūkso prieš mane, jos viršuje pūpso milžiniškas kupolas.“ Maksina, kiek patylėjo, paskui
tęsė: „Tačiau aš čia esu vyresnė negu dabar. Tai labai įdomu. Kaip tai gali būti? Betgi aš tikrai visa
tai matau.“
Liepiau jai smulkiai pasakoti visus įspūdžius ir regėjimus. Po akimirkos ji pamatė, kad yra
smarkiai sužalota, neįgali. Ir ant bažnyčios laiptų ji prašo išmaldos. Maksina taip apibūdino šį
epizodą: „Matau, kaip iš bažnyčios išeina būrys žmonių. Jie pamato mane ir ima iš manęs šaipytis,
jie juokiasi. Vienas vyras su cilindru labai supyksta, kad aš sėdžiu ištiesusi kojas ir neleidžiu jam
praeiti. Jis mane paspiria ir piktai pasako, kad aš jį erzinu.“
Tarusi paskutinius žodžius, Maksina apsiverkė, paskui papasakojo, kokia apgailėtina ji tada
buvo ir kaip blogai žmonės su ja elgėsi. Prisiminimai ėmė veržtis iš jos kaip srovė. Paprašiau, kad ji
dar detaliau apibūdintų savo jausmus. Maksina pasakė, kad ji jaučia gėdą ir neviltį. Paskui pridūrė,
jog gyvena visai netoli nuo tos bažnyčios, tačiau kur visa tai vyksta, ji pasakyti negalėjo, nors
vietovę apibūdino labai detaliai. Man pasirodė, kad aš tą vietą irgi esu mačiusi. Taip, tai, ko gero,
buvo Šv. Pauliaus katedra Londone.
Regresinės hipnozės seansas baigėsi. Maksina susiruošė išeiti. Patariau jai šalia lovos pasidėti
dienoraštį ir fiksuoti jame sapnus ar bent įdomesnius jų epizodus. Paskyriau jai vizitą po savaitės ir
mes atsisveikinome.
Kai susitikome kitą kartą, aš turėjau pasiruošusi pluoštą gerai žinomų įvairių maldos namų
nuotraukų. Čia buvo septynios katedros, kelios mečetės ir sinagogos. Tarp nuotraukų buvo ir Šv.
Pauliaus katedra Londone. Parodžiau nuotraukas Maksinai. Kai pamatė Šv. Pauliaus katedrą, ji
riktelėjo: „Štai ta bažnyčia! Gyvenau visai netoli ir ateidavau čia rinkti išmaldos. Sėdėdavau ant
laiptų, o žmonės iš manęs tyčiodavosi.“
9
 Mes ėmėme vieną po kito lupti jos fobijų sluoksnius, ištraukėme į paviršių nuslopintą
informaciją ir ją perskaitėme. Maksinos gyvenimas buvo sunkus: ją žemino, mušė, iš jos visaip
tyčiojosi, ji jautėsi visiškai bevertė ir bejėgė, ją draskė baisus gėdos jausmas, kad ji kitokia nei visi
žmonės. Šios emocinės žaizdos įsispaudė jos sąmonėje kaip kodas. Kai ji reinkarnavo, kodas niekur
nedingo. Jis išliko sąmonės paribiuose ir suteikė jos pasaulėjautai labai neigiamą atspalvį. Štai
kodėl Maksiną kamavo nepaaiškinama baimė, kad žmonės ją pasmerks ar pradės iš jos tyčiotis.
Siekdama apsiginti, ji vengė rodytis viešumoje.
Pabandėme tuos nuodus iš jos sąmonės išvalyti ir perrašėme skaudžių situacijų scenarijų (apie
tai plačiau kalbėsime 11 skyriuje). Tada pakilo jos savivertė ir ji liovėsi bijojusi socialinės aplinkos.
Jos gyvenimas pasikeitė. Ji tapo laisva. Vėliau sužinojau, kad mergina sėkmingai baigė vidurinę
mokyklą ir gyvena laimingą gyvenimą.
Labai abejoju, ar tokį pat rezultatą būtų davusios klasikinės psichoterapijos technikos. Manau,
Maksina atsikratė fobijų tik prisiminusi praėjusį gyvenimą. Pridursiu, kad prieš ateidama pas mane
ji apskritai netikėjo reinkarnacija, tačiau per regresinės hipnozės seansą patirti įspūdžiai buvo tokie
stiprūs, kad jos požiūris iš karto pasikeitė. Man ši klinikinė patirtis taip pat buvo nauja. Taip, aš
domėjausi reinkarnacija ir anksčiau, tačiau nemaniau, kad grįžimas į praėjusius gyvenimus gali
turėti tokį puikų terapinį efektą. Šis atvejis mano praktikoje buvo pirmas. Kita vertus, manau, kad
hipnoterapeutas neturėtų stengtis būtinai grąžinti žmogaus į praėjusius gyvenimus. Hipnoterapeutas
„veda“ žmogų laiku atgal tiek, kiek šis „eina“. Kartais kelionė baigiasi šio gyvenimo pradžioje, o
kartais žmogus peržengia laiko ribą ir atsiduria ankstesnėje inkarnacijoje. Tai turėtų įvykti
spontaniškai, be specialių hipnoterapeuto pastangų. Kaip tik tokią spontanišką regresiją per
hipnozės seansą netikėtai patyrė Maksina.
Kai po šio įvykio prabėgo maždaug metai, man į rankas pateko žinomo psichiatro ir
hipnoterapeuto Brajano Vaiso knyga „Daug gyvenimų, daug šeimininkų“ (Brian Weiss, Many
Lives, Many Masters). Daktaras Vaisas pats patyrė spontanišką regresiją į praeitus gyvenimus ir
įvertino terapinį tokios kelionės poveikį. „Daug gyvenimų, daug šeimininkų“ – labai svarbus
darbas, kuris paskatino psichoterapeutus detaliau tyrinėti sąmonės aspektus, susijusius su
praėjusiais gyvenimais. Rekomenduoju daktaro Vaiso knygą visiems, kas nori geriau pažinti savo
sąmonės struktūrą ir rasti joje ankstesnių inkarnacijų pėdsaką.
Toliau šioje knygoje aš jums pateiksiu daugiau regresijos pavyzdžių iš savo darbo praktikos.
O kol kas prašau jūsų tiesiog patikėti, kad tai iš tiesų įmanoma. Atverkite savo širdį ir protą. Man tai
yra daugiau negu vien teorija. Tai reali galimybė padėti žmonėms sveikti. Tikiuosi, jums
regresijos idėja pasirodys įdomi ir jūs ją pritaikysite praktiškai.
Skaitydami šią knygą, jūs aptiksite nematomus vartus, pro kuriuos įžengsite į savo ankstesnius
gyvenimus, susipažinsite su savo buvusiomis tapatybėmis, dar kartą pajusite anuomet išgyventas
emocijas, suprasite kai kurių dabartinių savo gyvenimo įvykių priežastis ir pašalinsite iš savo kelio
kliūtis, kurios iki šiol atrodė neįveikiamos.

10
 II
APSILANKYMAS AMŽINYBĖJE

Amžinybė... laikas be pradžios ir pabaigos! Tikrovės vibracijos, kurias sunku apibrėžti, ir

neaprėpiamos informacijos erdvė. Nors ir sunkiai suvokiama, ši amžinybė kur kas arčiau, nei mums
atrodo. Taip, mes ten kartais tikrai apsilankome, žengiame pro neregimus vartus ir susiliejame su
begaliniu laiku. Ir tų vartų daug. Vieni jų, pavyzdžiui, yra sapnas.
Kaip tik per sapną aš pirmą kartą ir susipažinau su amžinybės erdve. Man tada buvo
septyniolika metų. Susapnavau nepaprastai aiškią ir įspūdingą viziją. Net šiandien prisimenu ją su
visomis detalėmis. Sapnas buvo toks nuostabus, kad pamiršti jo neįmanoma. Be to, aš jį užsirašiau.
Galima sakyti, tas įvykis nukreipė mane nauju keliu. Jis pakeitė mano gyvenimą.
Štai šis sapnas:
Prie manęs priėjo ilgą rudą sutaną apsivilkęs vyras, sutana buvo perjuosta paprasta virve.
Vyras tikriausiai buvo vienuolis. Jis man tarė: „Eime su manimi. Aš tau šį tą parodysiu.“
Vyras paėmė mane už rankos ir mes nuėjome keliu. Kelias, kaip mačiau, buvo ilgas.
Tiksliau, ne mes ėjome keliu, o kelias kažkaip judėjo po mūsų kojomis. Paskui iš abiejų pusių
ėmė sklisti spalvoti šviesos spinduliai.
Paklausiau vyro, kur mes einame. Jis atsakė: „Į tokią vietą, kur nėra laiko.“

11
 Po akimirkos mes visai paskendome spalvotoje šviesoje. Daugiau nieko aplinkui nebuvo.
Sustojome, ėmėme dairytis į šalis, tada vyras tarė: „Čia patenka žmonės, kai miršta jų kūnai.
Tai sielų buveinė.“ Atrodė, kad visa ši erdvė yra begalinė. Kiek akys užmatė, raibuliavo
šviesos spinduliai. Geriau įsižiūrėjusi pamačiau, kad šviesa yra sudaryta iš begalės atskirų
spindulių kolonų. Kai kurios kolonos judėjo, kitos stovėjo vietoje. Kolonų buvo šviesesnių,
ryškesnių, tamsesnių, blausesnių, didesnių, mažesnių... Paskui išgirdau muzikos garsus,
tiksliau, tai buvo keistas atskirų natų skambesys be jokios melodijos, bet savaip harmoningas
ir gražus.
Paklausiau savo palydovo, kas yra šios šviesos kolonos ir ką jos čia daro. Vienuolis
paaiškino: „Jos daro tai, ką reikia daryti čia ir visur kitur.“
Man buvo įdomu. Jaučiau, kad viskas yra persmelkta energijos, kita vertus, čia
viešpatavo ramybė. Po kelių minučių mano palydovas tarė: „Bet yra dar viena vieta, kur
renkasi sielos. Turi pamatyti ir ją.“
Netrukus atsidūrėme kitoje erdvėje. Ir čia išvydau begalę šviesos kolonų, tik jos buvo
labiau apibrėžtos, aiškesnės. Įžvelgiau netgi sferinių detalių, kurios priminė žmonių galvas. Ši
erdvė taip pat driekėsi į visas puses ir jos galo nesimatė, tačiau man pasirodė, kad ji mažesnė
už pirmąją. Muzikos čia nesigirdėjo, bet aidėjo begalė balsų, atrodė, kad daugybė žmonių
vienu metu kažin ką murma. Bet aš tuos garsus suvokiau ne ausimis. Tiesiog kažkaip juos
jaučiau, žinojau, kad jie sklando visur aplinkui. Supratau, kad taip tarpusavyje bendrauja
šviesos kolonos.
Vienuolis man tarė: „O čia sielos susirenka prieš atgimdamos žemėje. Jos tariasi, k okie
bus jų santykiai žemėje, kaip atgimusios bendraus.“ Paskui jis pridūrė, kad mes dažnai
grįžtame į žemę su jau seniau pažinotais žmonėmis, su jais mus kitados siejo bendri tikslai ir
tų tikslų mes sieksime toliau.
Mes priėjome prie vienos kolonų grupelės ir aš pajutau, kad atskirus šviesos pluoštus sieja
energinis ryšys, meilė. Šviesos pluoštai kalbėjo apie planus, apie jų laukiančius nuotykius ir
pamokas. Aišku, tai buvo įsikūnyti besiruošiančios žmonių sielos. Jos su jauduliu laukė to įvykio, tų
naujų galimybių, kurios joms atsivers, kai jos atgims. Vienuolis paaiškino, kad žmonės yra vieni
kitų mokytojai ir kad kiekviena pamoka – tai didesnio sielos plano dalis.
Paskui vienuolis nusivedė mane dar į kelias vietas. Tai buvo nuostabios erdvės, pripildytos
vaiskiai spindinčių orbų (šviesos sferų). Vienuolis pasakė, kad tai yra „aukštesniosios būtybės“. O
aš supratau, kad mes žemėje jas vadiname angelais. Tarp šių orbų buvo ir labai senų, išmintingų
sielų, apie jas mes žemėje kalbame kaip apie Pakylėtuosius Mokytojus. Jie skleidžia nepaprastą
meilę ir kūrybinę energiją. Šalia jų pajutau, kad niekada nebūsiu vieniša.

Sapnas tęsėsi.
Mes grįžome į vietą, kur būriavosi atgimti besiruošiančios sielos. Sielos kalbėjosi tarpusavyje.
Supratau, ką jos sako, nors įprastų žodžių negirdėjau. Dar aš kažin kaip pajutau, kad kai kurios
sielos, gyvendamos žemėje, tarpusavyje konfliktavo, tačiau čia jų priešiškumas buvo dingęs.
Galiausiai vienuolis pasakė, kad mums laikas grįžti. Ir mes iš karto atsidūrėme pačioje kelio
pradžioje, nuo kur leidomės į šią kelionę.
Paklausiau savo bendrakeleivio: „Kodėl tu mane vedeisi į sielų buveines?“ Jis atsakė: „Tau
reikia visa tai žinoti. Tos žinios labai svarbios, jos pravers tau dabartinėje gyvenimo kelionėje.“
Tai taręs, vienuolis dingo. Atsibudau ir sapną užsirašiau.

12
 Sapnas buvo labai tikroviškas. Taip, jis tikrai buvo toks, kaip aš aprašiau, nors galbūt kam
nors tai atrodo neįtikėtina. Mačiau šviesos energiją, mačiau žmonių sielas, jaučiau jas. Ir
įtikėjau, kad būtent taip vyksta sielų pasiruošimas kitai kelionei į žemę.
Mano požiūris į gyvenimą pasikeitė. Mokiausi katalikiškoje mokykloje ir ten mums apie sielų
keliones bei reinkarnaciją niekas nieko nekalbėjo. Tiesa, šį tą buvau apie tai girdėjusi, bet tos žinios
buvo labai miglotos. Mums, mokiniams, kartą paaiškino, kad reinkarnacijos idėjos, paplitusios
tolimose šalyse tarp žmonių, kurie išpažįsta primityvius tikėjimus. Bet dabar aš jau nedvejodama
paklausiau savęs: Kokia yra to sapno prasmė?
Buvau tvirtai įsitikinusi, kad jis tikrai turi prasmę ir kad ji susijusi su mano buvimu šioje
žemėje, su mano egzistencija. Taigi ėmiau ieškoti atsakymų. Perskaičiau viską, ką radau, apie
„gyvenimą po gyvenimo.“ Tada pabandžiau medituoti ir man atsivėrė visai naujas pasaulis.
Pirmiausia aš priėmiau idėją, kad jei jau egzistuoja reinkarnacijos reiškinys, tai mes galime
pasimokyti iš savo praėjusių gyvenimų, tai man pasirodė labai prasminga. Praėjusių gyvenimų
patirtis perkeliama į šį gyvenimą – tai reiškia, kad sąmonė nemiršta ir nuolat tobulėja, mes
mokomės ir augame. Dar priimtinesnė ši idėja man tapo tada, kai pradėjau studijuoti laiko ir
energijos fiziką. Sąmonė persikūnija ir tai yra logiškas bei tikslingas procesas. Po kelerių metų aš
pati patyriau, kas tai yra grįžimas (regresija) į buvusį gyvenimą. Sudėtingos dėlionės gabalėliai ėmė
gultis į savo vietas.

PRIE MIRTIES UPĖS IR ATGAL

Paskui regresijos ėmė kartotis. Išmokau grįžti į praeitį sąmoningai. Per šias keliones, taip
pat ir per sapnus daug kartų buvau nukeliavusi į tą vietą „už laiko ribų“, kur sapne mane buvo
nuvedęs vienuolis. Prieš kelerius metus netekau tėvo. Aš neįstengiau susitaikyti su šia tragedija,
pasidaviau stresui ir dėl to smarkiai susilpnėjo mano imuninė sistema. Todėl netrukus prie
manęs ėmė kabintis visokios infekcijos. Kai kurios iš jų buvo labai sunkios ir visai išsekino
mano ir taip pervargusį organizmą. Galų gale pasigavau siaubingą virusinį plaučių uždegimą, o
šalia jo išsivystė astma ir sinusitas. Mano būklė buvo labai rimta, bet aš tada dar nesupratau,
kad tai yra sielvarto dėl tėvo mirties pasekmė.
(Iš tiesų pirminė ligos priežastis buvo gilesnė, ji slypėjo praėjusioje inkarnacijoje, bet tėvo žūtis
dabar ją suaktyvino, paaštrino. Išsamiau apie tai, kaip aptikau pirminę traumą, kurios pasekmė
buvo kvėpavimo takų liga, aš papasakosiu 4 skyriaus poskyryje „Senas kaltės jausmas ir
dabartinės problemos“.)
Tomis dienomis buvau pakviesta į psichoterapeutų konferenciją Londone, bet suabejojau,
ar galėsiu išvykti – dėl kvėpavimo takų infekcijos jaučiausi labai silpna. Vis dėlto kai iki
išvykimo liko kelios dienos, pasijutau geriau ir mano gydytojas pasakė, kad galiu skristi.
Šiek tiek nerimaudama sėdau į lėktuvą. Ir maždaug pusiaukelėje, kai jau buvome virš
Atlanto, man pasidarė sunku kvėpuoti. Viešbutį Londone pasiekiau dusdama. Prisirijau vaistų,
bet jie beveik nepadėjo. Tada nusprendžiau išgerti karštos arbatos ir pasinerti į šiltą vonią, nes
tokios priemonės anksčiau padėdavo įveikti dusulį. Bet ne šį kartą. Man darėsi vis blogiau. Jau
mirkdama vonioje netyčiom pažvelgiau į didelį veidrodį ant sienos priekyje ir pamačiau, kad
mano lūpos mėlynos, o tai akivaizdus deguonies bado požymis. Tą akimirką supratau, kad galiu
numirti. Norėjau šokti iš vonios ir pasikviesti pagalbą, tačiau neužteko jėgų tai padaryti.

13
 Iš pradžių galvoje žybtelėjo mintis, kad aš negaliu leisti sau numirti taip toli nuo gimtųjų
namų, toli nuo šeimos, tačiau buvau per silpna ir supratau, kad nieko jau negaliu padaryti.
Lioviausi priešintis ir susitaikiau su viskuo, kas manęs laukė.
Ir kaip tik tą akimirką pajutau, kaip mano gyvybinė jėga palieka kūną. Ji išniro pro galvą,
pro tą vietą, kuri Rytuose vadinama karūnos čakra, ir nuskriejo link šviesos taškelio tolumoje.
Bet nemačiau jokio tunelio, kuris dažnai minimas klinikinę mirtį išgyvenusių žmonių
pasakojimuose. Tiesiog judėjau juoda erdve ir buvau ne viena – ta pačia kryptimi iš abiejų pusių
judėjo daug mažų šviesuliukų. Tada pamaniau, kad tai yra tie žmonės, kurie dabar miršta.
Labai greitai atsidūriau nuostabioje, šviesioje vietovėje... stovėjau ant skardžio krašto,
žemiau tekėjo upė, jos vanduo blizgėjo. Ėmiau dairytis ir kairėje pusėje pamačiau tą patį vedlį,
kuris prieš dvidešimt metų sapne lydėjo mane į sielų buveinę. Užmezgiau su juo kontaktą, bet
ne žodžiais, o mintimis. Taip pat mes bendravome ir praeitą kartą.
Vienuolis man nepasakė, kur esame, tačiau aš tai žinojau pati. Buvome tarpinėje stotelėje
tarp gyvenimo ir mirties. Prieš mus tekėjo blizganti upė, o kitame jos krante manęs laukė
būrelis žmonių. Ten stovėjo mano tėvas, šalia jo – motina, kiti mirę šeimos nariai ir draugai.
Buvo ir mano proseneliai, ir netgi keli kitados namie laikyti gyvūnai. Kiek tolėliau būriavosi
visai nepažįstami žmonės, buvo ir kitų gyvūnų. Supratau, kad tai tos sielos, su kuriomis buvau
susitikusi ankstesniuose gyvenimuose. Visos jos čia atėjo pasisveikinti su manimi.
Kai pamačiau tėvą, kilo nenugalimas noras bėgti pas jį. Jis žuvo automobilio avarijoje,
taigi aš su juo net nespėjau atsisveikinti. Ir, kaip jau sakiau, su jo mirtimi susitaikyti niekaip
negalėjau. Kai dabar žiūrėjau į jį, pajutau labai stiprų mus siejantį ryšį. Perdaviau jam mintimis,
kad man jo labai trūksta. Tėvas atsakė, kad jis visada yra su manimi. Jaučiau, kad galiu labai
lengvai persikelti per upę ir jį pasiekti. Svyravau. Svarsčiau, ką daryti. Tėvas man atsakė: Jei
grįši atgal, mes vis tiek susitiksim. Ateis toks laikas. Galbūt dabar tau atrodo, kad tai bus labai
negreitai, bet patikėk – iš tikrųjų mus skirs tik trumpa akimirka.
Turėjau nuspręsti – ar eisiu pas tėvą, ar grįšiu atgal. Ir žinojau – jeigu persikelsiu per upę,
kelio atgal jau nebus. Sutrikusi pažvelgiau į savo vedlį. Jis tarė: Pati žinai, kad čia dar turi daug
ką padaryti.
Daug ką padaryti.
Taip, aš čia dar turiu daug ką padaryti. Ir po akimirkos jau buvau viešbutyje. Kelionė atgal
buvo labai trumpa. Aš, tiksliau, mano siela, įsiveržė į kūną taip energingai, kad net vonioje
ištiško purslai.
Gulėdama vandenyje ir apsupta tylos bandžiau suvokti, kas ką tik įvyko. Taip, aš padariau
sprendimą grįžti į šią materialią būties sferą. Taip reikėjo. Turėjau grįžti. O tėvas? Žinojau, kad
su juos susitiksiu. Ir kad mus skiria tik viena žemiško gyvenimo akimirka.
Po truputį, labai lėtai, mano kvėpavimas ėmė gilėti. Net nežinau, kiek laiko išgulėjau
vonioje, bet kai pagaliau grįžo jėgos ir aš susiruošiau išlipti, vanduo buvo atšalęs.
Nusvirduliavau į lovą ir susisukau į antklodę. Jaučiau, kad su manimi yra mano mylimos sielos.
Ir dar žinojau, kad prasidėjo sveikimas ir kad mano gyvenimas jau niekada nebus toks, koks
buvo anksčiau.
Užmigau.

LAIKAS IR TIESA

Kai žmogus pats patiria tokią kelionę, kokioje buvau aš, jo požiūris pasikeičia. Tai labai
natūralu. Intelektinis supratimas nusileidžia iš galvos j širdį ir virsta išgyventa tiesa. Visus
14
gyvenimo įvykius žmogus ima vertinti tos tiesos kontekste. Taip buvo ir man. Todėl noriu dabar
su jumis pasidalyti kai kuriomis savo įžvalgomis, kurios man yra lyg brangi dovana. Taip, tai
dovana, man įteikta ligos.

1. GYVENIMAS TĘSIASI IR PO MIRTIES

Aš visada tikėjau, kad gyvenimas nesibaigia mirties akimirką, tačiau kai apsilankiau sielų
buveinėje, tas tikėjimas nepaprastai sustiprėjo. Neliko nė mažiausių abejonių, kad tai – tikra
tiesa. Dabar kai kurie neuropsichologai sako, kad visi vaizdiniai, kuriuos žmogus regi prieš
mirtį ar klinikinės mirties metu, yra smegenų veiklos rezultatas. Esą tada dėl chaotiško neuronų
judėjimo smegenys iš įvairių atminties fragmentų sukonstruoja ypatingą paveikslą, kurį paskui
žmogus priskiria „kito gyvenimo“ sričiai. Nesutinku su tokia nuomone ir noriu paklausti, kodėl
tame paveiksle atsiduria tik mirę mūsų artimieji. Kodėl jame, kiek aš žinau iš pasakojimų,
beveik niekada nebūna gyvų žmonių. Ir kodėl labai skirtingi žmonės regi panašius vaizdinius?
Kadangi pati išgyvenau tokią būseną, tai turiu tik vieną paaiškinimą – priešmirtiniai
vaizdiniai yra visiškai realūs sielos potyriai. Siela iš tikrųjų regi tuos vaizdinius, kai patenka į
paslaptingą erdvę tarp dviejų gyvenimų. Į tą vietą atėjus laikui patenka visos sielos ir ten jos
susijungia su ankščiau išėjusiais artimais žmonėmis. Sakyčiau, įvyksta energijų susitikimas, nes
energija niekur nedingsta, tik transformuojasi.
Energinėje erdvėje mes, ar mūsų sielos, esame sudaryti iš šviesos, tačiau šviesa įgauna
konkrečių žmonių pavidalą, kad sielos galėtų vienos kitą pažinti. Tas pat būna, kai su sielomis
užmezgame ryšį patys dar gyvendami žemėje. Sielas tada irgi regime kaip konkrečius seniau
pažinotus žmones, tačiau tai iš tikrųjų yra šviesa.

2. MIRTIES LAIKAS NĖRA NULEMTAS IŠ ANKSTO

Daug kas tiki, kad mūsų mirties diena ir net valanda numatyta iš anksto. Kartais, galimas
daiktas, taip būna iš tikrųjų, gal net mirties data nustatoma dar iki žmogui gimstant. Tačiau
įvykiai gali susiklostyti ir kitaip. Pavyzdžiui, aš galėjau rinktis. Galėjau persikelti per blizgančią
upę, bet pasirinkau grįžti atgal. Viskas priklausė tik nuo manęs. Niekas manęs nestūmė į priekį
ir niekas nevertė grįžti. Ir mano vedlys, ir kitame upės krante susirinkusios sielos laukė mano
sprendimo. Visai atvirai sakau, kad kelias akimirkas dvejojau, nežinojau, kaip pa sielgti. Taip,
vedlys priminė man, kad aš dar žemėje turiu nebaigtų darbų, bet pasirinkimo teisė priklausė tik
man. Jei būčiau persikėlusi per upę, būčiau pradėjusi naują gyvenimo ciklą. Bet aš pasirinkau
tęsti šį gyvenimą.

3. VISIEMS LEMTA ATLIKTI SAVO UŽDUOTĮ

Ta užduotis nebūtinai turi būti susijusi su kokiu nors konkrečiu darbu. Kartais mums skirta
bent kiek pakeisti žmonių gyvenimus, o kartais mūsų užduotis yra tam tikros pamokos, kurias
turime išmokti. Kai aš, stovėdama ant amžinybės upės kranto, svarsčiau, ką man rinktis, mano
vedlys pasakė, kad aš žemėje turiu dar „daug ką padaryti“. Pajutau, kad tikrai dar nesu
realizavusi visų savo sielos planų, nesu įvykdžiusi jos misijos. Nors tos misijos apibūdinimas
dar mano sąmonėje nebuvo susikristalizavęs, intuicija man pakuždėjo, kad turiu grįžti. Tai buvo
mano sielos ketinimai ir aš nusprendžiau jiems paklusti. Kas man buvo skirta, ką man buvo

15
numačiusi lemtis? Gal parašyti šią knygą, kurią dabar jūs skaitote? Ar įsivaikinti du vaikus iš
Rusijos, kurie tuo metu, kai nukeliavau į sielų buveinę, buvo dar visai maži ir niekas net neįtarė,
kad jie atsidurs mano šeimoje Amerikoje? O gal mano misija buvo begalės naujų pažinčių ir
susitikimų, kurie tam tikru mastu pakeitė su manimi bendravusių žmonių gyvenimus?
Taip, tą akimirką aš pajutau, kad turiu grįžti ir tęsti mokymąsi žemėje. Man buvo skirta
suvokti savo misiją, savo sielos planą, ir jį realizuoti.

4. AMŽINAS LAIKAS

Daug metų domiuosi laiko ir erdvės kontinuumo (vientisumo) klausimais, perskaičiau šia
tema daug literatūros. Tačiau kai patekau į sielų buveinę, patyriau tą vientisumą praktiškai.
Teorinės žinios yra vienas dalykas, o realūs išgyvenimai - visai kas kita. Kelionėje į sielų
buveinę aš iššokau iš linijinio žemiško laiko sekos ir staiga panirau į amžino laiko vandenyną.
Čia nebuvo nei praeities, nei ateities – tik amžinai besitęsianti ši akimirka.
Tėvas man pasakė (tiksliau, perdavė mintimis), kad mus „skiria tik viena akimirka “. Ta
frazė paskatino mane į laiką pažvelgti visai kitaip. Supratau, kad erdvės ir laiko apribojimai
galioja tik fizinėje erdvėje. Sielų pasaulyje apribojimų nelieka, kaip nelieka baimės, skubotumo
ir nerimo. Žemėje žmonės gyvena pagal linijinio laiko dėsnius, jie keliauja iš praeities per
dabartį į ateitį. O sielos egzistuoja amžinoje dabarties akimirkoje.

Kryžkelė, kuri susitinka „dabar“ ir „tada“

Laikas yra neapčiuopiamas dydis. Nėra kito tokio dalyko, kuris būtų toks abstraktus kaip
laikas. Laiką žemėje mes matuojame minutėmis, valandomis, metais, amžiais... bet tai yra
sąlyginiai matai, jie tik padeda mums sudėlioti visus įvykius į vieną tvarkingą seką. Pirmame
skyriuje aš jau sakiau, kad kvantinėje fizikoje (kaip ir sielų pasaulyje) laikas suprantamas
kitaip. Praeitis, dabartis ir ateitis ten egzistuoja drauge kaip ant vienos gijos suverti karoliukai.
Maža to, paraleliniuose pasauliuose klostosi vis kitokie tų pačių įvykių variantai. Pavyzdžiui,
galimas daiktas, viename iš tokių pasaulių nevyko Antrasis pasaulinis karas ar nebuvo kitų
didelių nelaimių. Variantų gali būti begalės ir jie visi yra šalia vienas kito, kitaip sakant –
paraleliniai.
Mąstant tradiciškai, tokią idėją priimti labai sunku. Iš tikrųjų – kaip čia gali būti, kad ta pati
tikrovė turi begales skirtingų versijų ir kad jos rutuliojasi vienu metu? Ir kaip visi laikai sutelpa
į vieną dabarties akimirką?
Kai kurie kvantinės fizikos idėjų populiarintojai paralelinius pasaulius lygina su bekraščiu
vandenynu, kurio gelmėse teka begalybė srovių. Jos egzistuoja vienu metu, bet jų visų kryptis
skiriasi, yra srovių, kurios teka visai priešingomis kryptimis, kitų kryptys maždaug sutampa, bet
skiriasi judėjimo greitis ir taip toliau. Kalbant kvantinės fizikos terminais, galima sakyti, kad
skiriasi tik srovių vibracijos, tačiau jos visos vyksta vienu metu ir vienoj e vietoje. Kai tokiame
kontekste imame vertinti reinkarnacijos reiškinį, tampa visai tikėtina, kad mes galime grįžti į
praeitį ir pakeisti neigiamus sąmonės kodus, kurie dabar mums trukdo.

Deja vu

16
 Jei išmoktume keliauti po paralelines tikrovės, mūsų gyvenimas taptų kitoks. Yra toks
prancūziškas posakis deja vu. Tai reiškia „jau matyta“. Gal ir jūs esate patyrę deja vu būseną.
Pavyzdžiui, atvykstate į naują vietą ir ji jums pasirodo pažįstama, lyg čia jau būtumėte buvę.
Galbūt net nujaučiate, kas įvyks kitą akimirką, ir jūsų nuojauta pasitvirtina. Arba sutinkate
pirmą kartą žmogų ir jis jums „kažką labai primena“. Arba su kuo nors kalbatės ir staiga
pajuntate, kad žinote, ką tas žmogus pasakys toliau. Atrodo, lyg būtumėte persikėlę į kitą
akimirką ir iš karto grįžę atgal.
Kokios yra šių trumpų ir įspūdingų įvykių priežastys? Reinkarnacijos idėjų šalininkai
sako, kad deja vu – tai prisiminimai apie praeitus gyvenimus, mūsų atminties fragmentai.
Nepažįstamas žmogus mums pasirodo matytas todėl, kad buvome susitikę su juo ankstesnėje in-
karnacijoje. Reinkarnacija iš tikrųjų paaiškina tam tikrą dalį deja vu atvejų. Tačiau yra ir kitų
priežasčių. Kartais mes nesąmoningai padarome energinį šuolį ir patenkame į paralelinį pasaulį.
Tiksliau, tokią kelionę atlieka mūsų eterinis kūnas. Dažnai tai įvyksta per sapną ar meditaciją.
Kartais tokiu būdu patenkame ir į vietas, kuriose lankėmės praeituose gyvenimuose. Eterinis
kūnas lygiai taip pat gali peršokti ir į tą paralelinį pasaulį, kurį savo įprastoje tikrovėje mes
vadiname ateitimi. Tokių kelionių įspūdžiai kaupiasi mūsų pasąmonėje ir jų fragmentus mes
vadiname deja vu.
Deja vu akimirkų esu patyrusi ir aš. Vienas toks atvejis buvo itin įsimintinas. Kartą
susapnavau labai įdomų sapną ir pabudusi iš karto papasakojau jį savo vyrui.
Sapnavau, kad esu svetimame mieste, visi pastatai ten buvo balti. Paskui aš atsidūriau taksi
automobilyje, šalia manęs sėdėjo nepažįstama baltaplaukė moteris. Vairuotojas savo kalba
pasakojo apie miestą, o blondinė jo žodžius vertė. Miestas man atrodė pažįstamas, nors tikrai
žinojau, kad lankausi čia pirmą kartą. Apskritai sapnas buvo nepaprastai tikroviškas ir gyvas –
lyg viskas būtų vykę iš tikrųjų. Gerai įsiminiau visas detales.
O po dvejų metų nuvykau į Paryžių susitikti su savo vyro seserimi (ji ten dirbo aukle).
Paskui mes sėdome į taksi ir leidomės į kelionę po miestą. Vairuotojas prancūziškai pasakojo
apie miestą, o vyro sesuo jo žodžius vertė į anglų kalbą. Ir aš tada prisiminiau prieš dvejus
metus regėtą sapną. Bet iš tikrųjų tai buvo ne sapnas. Tai buvo deja vu potyris. Sapne aš
peršokau į paralelinį pasaulį, kuriame rutuliojosi mano ateities įvykiai. O paskui tą patį epizodą
išgyvenau šiame, įprastame, pasaulyje. Tai buvo visiškai tas pats įvykis – vieta, žmonės,
įspūdžiai... Viskas buvo tikra ir prieš dvejus metus sapne, ir dabar, kai nuvykau į Paryžių.
Visata atskleidė man tiesą apie laiko ir erdvės kontinuumą ir leido atlikti nuostabią kelionę.

Likimas ar galimybės
Jeigu sutinkame su kvantinės fizikos teiginiu, kad praeitis, dabartis ir ateitis rutuliojasi
vienu metu, kyla klausimas, ar įvykiai gali būti nulemti iš anksto? Jeigu ateitis vyksta dabar,
vadinasi, mes kaip nors jos paveikti negalime. Štai mano sapnas, kuriame aš regėjau po dvejų
metų įvyksiantį epizodą taksi automobilyje Paryžiuje – ar galėjo įvykiai susiklostyti kitaip? Ir ar
apskritai galima kalbėti apie ateitį kaip apie dar neegzistuojantį dalyką? Jeigu ne, jeigu ateitis
jau egzistuoja dabar, tai mes tiesiog turime susitaikyti su ja ir ją priimti.
Vis dėlto aš manau, kad mums, skirtas planas yra kitoks. Mes turime mokytis. Ateitis nėra
baigtinių įvykių rinkinys. Greičiau tai galimybių sfera. Yra daug to paties įvykio versijų.
Vienoje versijoje aš Paryžiuje važiavau taksi, kitoje versijoje aš, galimas daiktas, iš viso ne -
buvau Paryžiuje. Kuri iš versijų taps mano tikrovės dalimi – lems mano pasirinkimai. Mes

17
gyvename galimybių srovėje. Siela renkasi, mato savo pasirinkimų rezultatus, mokosi ir auga.
Kuo daugiau išmokstame, tuo palankesnių ateities įvykių versijų sulaukiame. Todėl apie ateitį
aš linkusi kalbėti kaip apie begalinę galimybių gausą ir mums atiteks ta versija, kuriai
pasiruošime savo veiksmais bei mintimis.
O koks yra karmos vaidmuo?
Karma yra dvejopa. Pirma, tai ta karma, kurią pakeisti mes galime labai nedaug. Ją mums
užkrovė tėvai, ją lėmė gimimo vieta ir laikas, taip pat lytis, rasė ir kiti dalykai, kurie nuo mūsų
nepriklauso. Visi šie veiksniai lemia tam tikrą mūsų gyvenimo modelį ir jį pakeisti labai sunku,
nors tam tikros korekcijos įmanomos.
Antra, karmą sudaro mūsų poelgiai praeituose gyvenimuose. Tokią karmą mes galime
išvalyti ir pakeisti. Tokia karmos transformacija leis mums patirti palankesnę ateities versiją.
Taigi į klausimą, ar mes galime daryti įtaką ateičiai, aš atsakau teigiamai – mes turime
potencialą ateitį susikurti.
Bet ne tik ateitį. Galime daryti poveikį ir praeičiai. Galime praeitį perrašyti.

Žvilgsnis į praeitį

Yra daug būdų pažvelgti į amžinybę. Pavyzdžiui, galite išanalizuoti savo dabartinį
gyvenimą ir tam tikros detalės padės jums suprasti, kaip gyvenote ankstesnėje inkarnacijoje. Tai
supratę, prisiliesite prie amžinybės. Antroje knygos dalyje aptarsime tokią analizę. Sąmoningai
pritaikytas, šis metodas leidžia gauti daug įdomios ir svarbios informacijos.
Drauge tai bus žvilgsnis į sielos kelionę. Jūs praversite duris ir kitoje jų pusėje rasite
amžinybę.
Kad tai taptų įmanoma ir kad procesas būtų valdomas, reguliariai medituokite. Meditacija
padeda atsipalaiduoti ir nurimti, medituodami pažadiname intuiciją ir pakeičiame smegenų
bangų dažnį. Galų gale meditacija leidžia mums pasiekti vadinamuosius akašos įrašus – tai yra
eterinėje erdvėje susikaupusi informacija apie visą mūsų praeitį, dabartį ir ateitį. Medituodami
turėkite po ranka dienoraštį, kad galėtumėte užfiksuoti visus neįprastus, nekasdieniškus
potyrius. Galbūt tai bus informacijos apie jūsų praeitį fragmentai.
Jau minėjau, kad į praeitį galime grįžti per hipnozės seansą. Toks grįžimas vadinamas
regresija. Galite ją padaryti ir be hipnoterapeuto pagalbos. Tam tikslui yra sukurtos specialios
meditacijos ir vizualizacijos technikos. Apie jas dar kalbėsime, bet čia pasakysiu, kad grįžimas į
tolimą praeitį leidžia perrašyti, kai kuriuos jau įvykusius epizodus, pakeisti praeities scenarijų.
Gal jums atrodo, kad tai yra neįmanoma, tačiau jeigu sutiksime su kvantinės fizikos teiginiais
apie laiką (praeitį, dabartį ir ateitį), pamatysime, kad ir praeičiai galima padaryti tam tikrą
įtaką. Prie šios temos mes dar grįšime.

Asociacijos, spontaniški prisiminimai ir sapnai

Kitas būdas žvilgtelėti į praeitį yra asociacijos. Kai kurios šio gyvenimo situacijos sužadina
atmintį taip, kad į paviršių iškyla panašūs įvykiai iš praėjusių gyvenimų. Kartais tokie
prisiminimai būna labai migloti, neaiškūs, mes nesuprantame jų kilmės, o kartais – labai ryškūs
ir detalūs. Prieš kelerius metus man buvo atlikta pilvo ertmės operacija. Po kelių dienų, kai
lovoje pabandžiau apsiversti ant kito šono, man labai suskaudo žaizdą ir tada mintyse iškilo
panaši situacija: aš guliu ligoninės lovoje, bet visa aplinka rodo, kad veiksmas vyksta labai
18
seniai – sienos buvo nudažytos ryškiai balta spalva, dažai vietomis atsilupę, lovos senoviškos,
apklotai pilki, žodžiu, taip ligoninių palatos atrodė prieš šimtą metų. Iš karto prisiminiau, kad
praeitame gyvenime aš pagimdžiau negyvą kūdikį ir po šio įvykio, kurį laiką mane gydė.
Apėmė liūdesys, suspaudė širdį, tačiau šie prisiminimai man padėjo geriau pažinti save ir aš
supratau kai kurių dabartinio savo gyvenimo įvykių prasmę.
Panašios asociacijos dažniausiai kyla visai spontaniškai, kai būname pervargę, nusilpę ar
kai sergame, tačiau dažniausiai jų prasmės mes nesuprantame. Bet jūs jau žinote, kad tai gali
įvykti, todėl paanalizavę tokius netikėtai išnirusius prisiminimus galbūt suprasite, kad jie yra
atkeliavę iš jūsų praėjusių gyvenimų.
Kartais prisiminimai apie praėjusius gyvenimus kyla savaime ir kad tai įvyktų, nereikia
jokių išorės dirgiklių, jie nepriklauso nuo dabartinės situacijos, nei nuo mūsų savijautos ir jų
prasmę mes suvokiame dar menkiau. Jie tiesiog atrodo „ne vietoje“, atsiranda „iš niekur“ („Iš
kur tokios mintys? Kodėl man lenda į galvą visokios nesąmonės?“) Paprastai tokios mintys
atklysta prieš pat miegą ar kai pabundame iš ryto.
Spontaniški prisiminimai labai dažnai aplanko vaikus. Taip yra dėl to, kad jau name
amžiuje tarp mūsų smegenų skleidžiamų bangų vyrauja alfa dažnis (8–14 Hz). Žemi dažniai
(delta, teta ir alfa) būdingi miegui ir meditacijai, o tai yra būsenos, kai smegenys atsiriboja nuo
išorinio pasaulio ir tampa jautresnės „iš vidaus“ kylantiems impulsams.
Bet maždaug nuo penktųjų ar šeštųjų gyvenimo metų smegenų bangų dažnis pradeda
keistis ir vidinių impulsų smegenys užfiksuoja vis mažiau.
Pasikalbu su pažįstamais vaikais ir dauguma jų papasakoja man savo spontaniškus
prisiminimus. Kartą važiavau automobiliu su savo seserimi ir jos sūnumi, kuriam buvo ketveri
metai. Vaikas visai netikėtai tarė: „Kažkada aš buvau didelis ir gyvenau virš šokolado
parduotuvės netoli kapinių.“
Iš karto supratau, kad jis prisiminė savo buvusį gyvenimą. Paprašiau, kad papasakotų
daugiau. Sūnėnas pasakė, kad jis dirbo siuvykloje, siuvo apsiaustus. Vaikas detaliai juos
apibūdino – buvo „rudi, su keistomis kišenėmis ir ilgomis rankovėmis“, juos vadino
„amerikietiškais“. Po kelerių metų su seserimi užėjome į vieną sendaikčių parduotuvę ir radome
ten seną drabužių katalogą. Pavartėme jį ir aptikome viršutinių drabužių modelį, kuris vadinosi
„amerikietiškas apsiaustas“. Apsiausto ypatybė buvo tokia, kad jo kišenės buvo prisiūtos ant
viršaus ir atrodė kaip dideli lopai.
Jeigu jūsų aplinkoje esantys vaikai prisimena panašių istorijų, padrąsinkite juos
išsipasakoti, net jei tie pasakojimai jums atrodo keisti. Nes greitai tie įspūdžiai bus pamiršti.
Suaugę žmonės buvusius gyvenimus spontaniškai prisimena retai.
Žinoma, tokių prisiminimų kyla sapnuose. Kai sapnuojame, smegenys funkcionuoja alfa
režimu. Todėl į paviršių iškyla daug informacijos, kurios kitais būdais mes gauti negalime.
Taigi jei kartais susapnuojate, kad esate karaliai ar karalienės, neatmeskite versijos, kad taip
kitados galėjo būti iš tikrųjų. Patariu jums ant naktinio staliuko šalia lovos pasidėti dienoraštį ar
lapą popieriaus ir rašiklį. Fiksuokite visus nesuprantamus ir keistus sapnus. Galbūt paskui
suprasite, kad tai yra jūsų ankstesnių gyvenimų epizodai.

Praėjusių gyvenimų skaitymai

Yra daug mediumų ir aiškiaregių, kurie sugeba pažvelgti į kitų žmonių inkarnacijas ir apie
jas papasakoti. Mediumai ir aiškiaregiai susisiekia su akašos erdve (akašos įrašais), kur

19
saugoma visa žmonijos sukaupta informacija. Toje erdvėje lyg knygoje jie randa konkretaus
žmogaus istoriją ir ją „perskaito“. Toks informacijos gavimas vadinamas „skaitymais“.
Garsiausias iš visų tokių „skaitytojų“ buvo Edgaras Keisis (Edgar Cayce). Keisis panirdavo į
transą ir būdamas tokios būsenos „perskaitydavo“ visą jam reikalingą informaciją. Jis
diktuodavo, o sekretorė tą pranešimą užrašydavo. Iš viso Edgaras Keisis atliko apie 14
tūkstančių tokių „skaitymų“. Dauguma jų kaip svarbūs dokumentai ir dabar saugomi E. Keisio
fonde.
Vienu metu pastebėjau, kad ir aš, kai dirbu su savo klientais, prieinu prie akašos įrašų. Iš
pradžių tai vyko epizodiškai ir beveik nesąmoningai – man į galvą ateidavo koks vaizdinys ar
mintis apie žmogaus praeitį, bet aš net nepagalvodavau, koks yra tos informacijos šaltinis. Pirmi
žvilgtelėjimai į akašos įrašus buvo labai trumpi. Kai tokiu būdu gaudavau apie savo klientą
informacijos, papasakodavau ją jam ir paklausdavau, ar tai gali būti tiesa (gaudavau
informacijos ir apie šį kliento gyvenimą, ir apie jo praėjusias inkarnacijas). Kai papasakodavau
kokį nors šio gyvenimo epizodą, klientai kartais nustebdavo – ir patys jau būdavo pamiršę tuos
įvykius, o aš juos primindavau. Bet būdavo ir taip, kad įvykio jie neprisimindavo. Paskui aš
išmokau skirti, kuri mano gaunama informacija liečia šio gyvenimo įvykius, o kuri – praėjusias
inkarnacijas.
Taigi pakartosiu, kad mūsų asmeninė istorija neapsiriboja šiuo vienu gyvenimu. Tikroji
mūsų tapatybė suausta iš daugybės įvairių gijų ir šis procesas yra išsitęsęs per visas mūsų
inkarnacijas. Mes gyvenome, gyvename ir gyvensime. Arba galima sakyti, kad egzistuojame
amžinoje šioje akimirkoje.
Kai galų gale pažinsite savo tolimą praeitį, galėsite pakeisti ir dabartį taip, kaip to norės
jūsų siela. Siela turi savo ketinimų ir, kai imame juos vykdyti, mums atsiveria begalė naujų
galimybių.

III
SIELOS EVOLIUCIJA IR UŽKODUOTA SĄMONĖ

Mūsų sielos juda su beribio ir amžino laiko vandenyno srovėmis, iš vienos srovės peršoka į
kitą, keičia judėjimo kryptį ir greitį, bet visada išsaugo savo tapatybę. Sielos tapatybė yra jos
sąmonė, kuri tęsiasi nuo laikų pradžios per šią akimirką į amžinybę.
Amžinoji sąmonė kaupia savyje informaciją apie kiekvieną įsikūnijimą, taip pat ir emocinę
energiją, kuri yra įgavusi vibracijų pavidalą. Taip, tai tiesa – mes savyje laikome ir tas
emocijas, kurias patyrėme tolimoje praeityje. Mes jas kaupiame nuo pat pirmos inkarnacijos ir
dabar tie virpesiai yra tarsi mūsų energinis parašas.
Kiekvienos sielos evoliucija turi savo tikslą ir kiekvienai sielai skirta išmokti tam tikras
pamokas. Tos pamokos, kurios sulig kiekviena nauja inkarnacija tampa vis subtilesnės, leidžia
mums atsikratyti senų žalingų elgesio ir mąstymo modelių, žalingų įpročių bei kitų kliūčių.
20
Pavyzdžiui, jei žmogus priklausomas nuo alkoholio ir jei apsvaigęs jaučia malonumą, tas
potraukis išliks ir kitame gyvenime. Jis taps sąmonės kodu ir atitinkamai veiks žmogaus elgesį.
Tokį kodą reikia atpažinti ir ištrinti iš sąmonės – tada dings ir priklausomybė bei jos nulemti
elgesio modeliai. Žmogus nebejaus malonumo išgėręs alkoholio ir liausis kūręs tokias
situacijas, kurios jį skatina svaigintis. Jo pasaulis pasikeis, atsiras daugiau aukštesnio dažnio
vibracijų. Jei kodas liks nepašalintas, potraukio alkoholiui atsikratyti bus labai sunku. Štai kodėl
labai dažnai nepadeda jokios psichoterapinės ar farmacinės priemonės – jos prislopina norą
svaigintis, bet paskui jis vėl užvaldo žmogų. Kol sąmonėje bus alkoholizmo kodas, tol išspręsti
šios problemos nepavyks ir ji tik gilės. Neigiamų kodų ištrynimas yra vienas iš sielos
evoliucijos tikslų.

Emocijos ir asmeniniai kodai

Kiekvieno žmogaus kodai yra unikalūs ir kiekvienam jie suteikia savitą gyvenimo kryptį.
Didele dalimi kodus kuria mūsų emocinė patirtis. Praeituose gyvenimuose patirtos emocijos
veikia šį gyvenimą, o šiame gyvenime išjausti jausmai darys įtaką kitiems gyvenimams.
Jau daug metų konsultuoju žmones dėl įvairių psichologinių ir emocinių problemų.
Analizuoju jų praeitį nuo pat ankstyvos vaikystės, jei pavyksta, „ištraukiu“ į paviršių vieną kitą
praėjusio gyvenimo fragmentą, stengiuosi nustatyti jų sąmonės kodus ir beveik visada pamatau,
kokį svarbų vaidmenį čia atlieka emocijos. Kuo emocija stipresnė, tuo giliau ji įsispaudžia
sąmonėje ir tuo stipresnę daro įtaką. Emocijos – tiek teigiamos, tiek neigiamos – yra svarbus
veiksnys, formuojantis mūsų karmą. Maloni emocinė patirtis, pavyzdžiui, meilė, suteikia savitą
švelnų atspalvį ne tik šiam gyvenimui. Taip pat ir skausmingos emocijos lydi mus per kelis
gyvenimus. Štai vyras išdavė moterį ir blaškoma emocinių audrų ji padaro išvadą, kad „vyrais
pasitikėti negalima iš viso“. Todėl kitame gyvenime ji jau turi tvirtą nuostatą, kad vyras ją
apgaus, nors jokių realių įvykių dar nėra. Susiformavo kodas ir jis suteikia moters gyvenimui
tam tikrą kryptį. Sąmoningame lygmenyje ji nori užmegzti romantiškus santykius, bet iš tikrųjų
daro viską, kad to neįvyktų. Ją valdo kodas. Arba galima pasakyti, kad tai yra senos emoci nės
žaizdos, kurios neužgyja per daug gyvenimų. Neseniai konsultavau vieną moterį, kuri skund ėsi,
kad vyras su ja blogai elgiasi, jos negerbia, nemyli ir iš jos tyčiojasi. Paprašiau, kad ji
papasakotų kelis konkrečius atvejus, kaip tai vyksta. Kai išgirdau jos pasakojimą, supratau, kad
jokio realaus pagrindo jos nusiskundimai neturi. Tai buvo jos interpretacijos. Veikiama sąmonės
kodų, ji beveik kiekvieną savo vyro poelgį vertino kaip priešišką veiksmą. Pradėjome analizuoti
jos praeitį. Iš pradžių per hipnozės seansą nuvedžiau ją į ankstyvą vaikystę, į tą periodą, kurį ji
buvo beveik nustūmusi į užmarštį. Ten ji susitiko su savo tėvu. Tėvas paliko šeimą, kai jai buvo
penkeri. Dabar jai prieš akis iškilo vaizdai, kaip tėvas skriaudė motiną ir kaip motina dėl to
kentėjo. Jai, mažai mergaitei, tai buvo be galo skausminga. Emocijos įsispaudė jos sąmonėje ir
privertė ją susiformuoti nuostatą, kad „vyrais pasitikėti negalima“. Paskui grįžome į dar
tolimesnę praeitį, į ankstesnę inkarnaciją, ir ten mano klientė taip pat aptiko panašių epizodų.
Tos moters gyvenimuose dominavo vis toks pat modelis: vyrai ją vienaip ar kitaip skriaudžia.
Taigi sąmonės kodai jai ėmė formuotis ankstesniuose gyvenimuose, o neigiama šio gyvenimo
patirtis kodus dar labiau sustiprino. Neigiamos emocijos yra sėklos, kurios subrandina karčias
uogas.
Nors dabartinių problemų šaknys dažnai slypi tolimoje praeityje, tas problemas reikia
spręsti dabar. Jeigu problemų priežastys yra kadaise išgyventos emocijos, jas reikia iš savęs

21
išleisti, nes tūnančios sąmonės pakampiuose jos nuodys visą mūsų gyvenimą, visas jo sritis,
netgi žalos sveikatą.
Fizinės problemos

Ypač giliai įsispaudžia emocijos, kilusios dėl patirto smurto ar fizinių susižalojimų. Jos
lydi mus per daugybę gyvenimų, ir jei jų neatsikratome, kenčiame ir psichologiškai, ir fiziškai.
Nereta šiame gyvenime kilusių ligų priežastis yra seniai praeityje išgyventos skaudžios
emocijos. Pavyzdžiui, jei žmogus praeitame gyvenime skendo, tai šiame gyvenime jį gali
kamuoti dusulio priepuoliai. Tokiais atvejais įprastas farmacinis ar fizioterapinis gydymas tik
sušvelnintų simptomus, bet negalavimo nepašalintų. Vienintelis veiksmingas gydymas yra
patirtos emocijos „išleidimas“ iš savęs.
Dėl fizinių traumų praeituose gyvenimuose kilusios emocijos būna tokios stiprios, kad
kartais išprovokuoja fizinius pokyčius ir šiame gyvenime. Vienas mano klientas skundėsi
nuolatiniais rankos bėrimais – vieną kartą per metus beveik tą pačią dieną jo kairę ranką
nusėdavo skausmingi spuogai. Ar jis juos gydydavo, ar ne – jie vis tiek išsilaikydavo apie
mėnesį, o paskui dingdavo. Kai ėmėme ieškoti šio negalavimo priežasčių, per regresinės
hipnozės seansą tas vyras prisiminė vieną skausmingą epizodą iš praėjusio gyvenimo – jis
nudegė ranką ir jam labai skaudėjo. Dar jis prisiminė, kad apie mėnesį gėrė „kažkokius vaistus
nuo skausmo“. Tada aš paklausiau, kada jam prasidėjo rankos bėrimai šiame gyvenime. Jis
papasakojo, kad kartą vairavo savo automobilį ir užsidegė netvarkingas variklis. Vyras nė kiek
nenukentėjo, bet labai išsigando ir po šio įvykio jį išbėrė. Tai įvyko todėl, kad buvo
suaktyvintas praėjusiame gyvenime susiformavęs kodas.
Praeituose gyvenimuose gautos skausmingos traumos dažnai tampa priežastimi tokių ligų,
kurias šiame gyvenime reikia gydyti chirurgiškai. Štai dar viena istorija. Neseniai vedžiau
seminarą apie reinkarnaciją ir sąmonės kodus. Po pertraukos prie manęs priėjo moteris ir
paprašė, kad aš pažvelgčiau į jos ankstesnį gyvenimą. Nors tokioms skaitymų procedūroms
neturėjau laiko, vos pažvelgusi į tą moterį nustėrau – pamačiau, kad virš jos kabo kardas ir jis
tuojau ją sužeis. Tariau jai: „Man regis, praeitame gyvenime jūs patyrėte pavojingą dūrį į
krūtinę...“ Moteris nustebo ir paaiškino: „Dėl praėjusio gyvenimo nežinau, bet visai neseniai
man išoperavo auglį krūtyje.“
Praeitame gyvenime ta moteris buvo sužeista, jautė skausmą ir patyrė didelį stresą, o
šiame gyvenime toje pačioje kūno vietoje atsirado piktybinis auglys.
Tokie scenarijai gana įprasti. Patirtas fizinis smurtas, sunkios traumos, net atsitiktiniai
sužeidimai palieka energinį pėdsaką, įsispaudžia sąmonėje ir suformuoja slaptą kodą , kuris mus
lydi iš vieno gyvenimo į kitą ir yra kai kurių mūsų dabartinių ligų bei negalavimų priežastis.

Netikėta mirtis ir nerealizuoti planai

Sąmonės kodams įtaką turi mirties aplinkybės praėjusiame gyvenime, o jei mirtis staigi ir
ankstyva, kodai būna ypač stiprūs. Mirtis vaikystėje ir jaunystėje sužlugdo sielos planus
mokytis. Siela įsikūnijo, kad gautų tam tikros patirties ir žinių, bet jai tenka grįžti į sielų pasaulį
ir ruoštis naujam įsikūnijimui. Tada siela skuba atgimti, kad kuo greičiau galėtų tęsti ankstyvos
mirties nutrauktą planą.
Labai galimas daiktas, kad tokie sielų ketinimai sukelia kai kuriuos demografinius
reiškinius. Pavyzdžiui, vienas iš tokių reiškinių yra pokarinis „kūdikių bumas“. Kai 1945 metais

22
baigėsi Antrasis pasaulinis karas, Jungtinėse Valstijose labai išaugo gimimų skaičius. Tas
augimas apėmė periodą nuo 1946 iki 1964 metų. Demografijos procesų tyrinėtojai aiš kina, esą
pokarinio gimimų bumo priežastis yra pagerėjusios gyvenimo sąlygos. Iš dalies tai tiesa. Tačiau
yra ir kita priežastis – per karą žuvusių žmonių sielos baigė savo kelionę anksčiau, nei buvo
suplanavusios, todėl jos skubėjo grįžti į žemę ir tęsti pamokas, tęsti kitą veiklą, realizuoti
kūrybinį potencialą, mylėti ir kurti bendrą gėrį. Panašus gimimų bumas prasidėjo visose šalyse,
kurios dalyvavo II pasauliniame kare. Dauguma tuo metu atgimusių sielų pasižymėjo
nepaprasta energija ir entuziazmu. Jų dėka suklestėjo šalių ekonomikos, sparčiai vystėsi
mokslas ir prasidėjo informacinių technologijų amžius.
Mirtis visada suteikia sielai tam tikrą emocinį krūvį, tačiau ankstyvos mirties įtaka būna
gerokai didesnė. Ji sukuria sąmonės kodus, kurie skatina žmogų būti aktyvesnį ir veržlesnį, kad
per naujo gyvenimo periodą jis atliktų ir nebaigtus praėjusio gyvenimo darbus .

Bendra karma

Kai netekusi kūno siela persikelia į sielų buveinę, ji ima ruoštis naujai inkarnacijai. Siela
atgimsta arba viena, arba su grupe panašių sielų. Sielas į grupę suburia bendra ankstesnė patirtis
ir bendros pamokos, kurias sielos ketina išmokti. Kartais bendra karma sujungia nedideles sielų
grupes, pavyzdžiui, šeimos narius ar bendradarbius, o kartais tos grupės būna didelės ir aprėpia
ištisas šalis, kultūras, religijas.
Jeigu šeimoje gimsta nesveikas vaikas, galimas daiktas, tai lėmė bendra abiejų tėvų karma.
Ir jie abu turės išmokti tą pačią pamoką. Arba štai kokį nors regioną ištiko stichinė nelaimė –
žmonės bendromis jėgomis stengsis įveikti sunkius padarinius, jie susitelks, kartu dirbs, kartu
kentės ir kartu džiaugsis. Tai bus bendra jų visų pamoka, nulemta bendros karmos. Kartais
bendra karma lemia bendrą žmonių mirtį, pavyzdžiui, jie visi žūva per lėktuvo katastrofą.
Bendra patirtis praplečia kiekvieno dalyvio asmeninę patirtį ir suteikia jam tam tikrą
pamoką, bet šie žmonės taip pat išmoksta ir bendrą visiems pamoką, padaro išvadas, kurios
svarbios visai grupei. Pavyzdžiui, po paskutinės ekonomikos krizės labai daug žmonių su prato,
kad vien troškimas įgyti kuo daugiau materialaus turto tikro pasitenkinimo nesuteiks. Krizė
pastūmėjo žmones į dvasingumo pusę, jie ėmė ieškoti kitų vertybių – ne tik materialių.
Jeigu jaučiate, kad jus su kokiais nors žmonėmis sieja bendra karma, siūlyčiau jums tuos
dalykus tarpusavyje aptarti. Tapkite mokytojais ir mokykite vieni kitus. Tyrinėkite pamokas,
bendromis jėgomis stenkitės suprasti jų prasmę, užsibrėžkite bendrus tikslus ir visi drauge
gydykitės emocines žaizdas, kurių priežastys slypi praeituose gyvenimuose.
Neseniai ta tema vedžiau seminarą, o paskui mes visi pameditavome ir vienas dalyvis
pasakė, kad jis prisiminė kai kurias savo buvusio gyvenimo detales. Jis kitados atsikėlė gyventi
į tą pačią vietovę, kurioje dabar vyko seminaras, ir čia apsigyveno. Ką tik buvo pasibaigęs
Amerikos pilietinis karas (veiksmas vyko apie 1865 metus) ir tas žmogus norėjo pradėti naują
gyvenimą. Kai jis pasidalijo su mumis tokiais tolimais prisiminimais, atsistojo keli kiti
seminaro dalyviai ir pasakė, kad jie irgi jaučia, jog gyveno toje pat vietoje ir tuo pat laiku.
Tokia nuojauta aplankė daugiau kaip pusę mano seminaro klausytojų. Vieni tą nujautė miglotai,
kiti – labai aiškiai, net su kai kuriomis detalėmis. Tuos žmones siejo bendri tikslai, juos suvedė
bendra karma. Ir dabar, kai nuo to laiko prabėgo apie pusantro šimto metų, jie vėl susirinko į tą
pačią vietą kartu pasimokyti.
Bendra karma suburia į vieną vietą žmones, kurie kadaise siekė kokio nors tikslo, bet patyrė
nesėkmę. Susitikę jie tęsia kelionę, auga, tobulėja ir mokosi.
23
 Amžinasis „aš“

Kita vertus, nesvarbu, kokią ir su kuo bendrą karmą jūs turite, kokių bendrų tikslų siekiate
ir kokias pamokas stengiatės išmokti – tai tik vienas jūsų amžinos sielos egzistencijos aspektų.
Kitas aspektas yra unikali jūsų pačių karma, unikalūs sąmonės kodai – tai lemia jūsų
individualų gyvenimo scenarijų. Gyvenate, mokotės, dirbate ir siekiate tam tikrų tikslų su grupe
žmonių, bet šalia to turite asmeninį gyvenimą, einate savo asmeninės evoliucijos keliu. Apie
kiekvieno žmogaus unikalumą šioje knygoje mes dar kalbėsime. Jei neįveiksite asmeninių
kliūčių ir neišmoksite asmeninių pamokų, ir bendros pamokos jums kels sunkumų.

Kas iš tikrųjų yra karma?

Karma apibrėžiama labai įvairiai ir kai kurie apibrėžimai klaidingi. Viena iš dažniausiai
pasitaikančių klaidų yra teiginys, esą karma – tai bausmė, kurią mums skiria kažin koks
galingas, nematomas teisėjas.
Tačiau tai netiesa. Karma nėra bausmė. Karma nėra lemtis, kurios neįmanoma išvengti.
Tiksliau būtų pasakyti, kad karma – tai tam tikras energinis įspaudas (kodas) mūsų sąmonėje.
Tą įspaudą, ar kodą, sukuria mūsų veiksmai. Ir jis kreipia mūsų elgesį tam tikra linkme. Geri
veiksmai sukuria teigiamos energijos įspaudą, o blogi – neigiamos. Jie drauge su sąmone
keliauja iš gyvenimo į gyvenimą ir tam tikra dalimi lemia mūsų patirtį – gerą ar blogą.
Štai kas yra karma ir štai kas ji nėra:
• Karma nėra bausmė už mūsų blogus praeities poelgius.
• Karma nėra likimas, kurio neįmanoma išvengti.
• Ne visi dabartinio gyvenimo įvykiai yra nulemti karmos.
• Karma yra energinis sąmonės įspaudas ar kodas, kuris suteikia dabartiniam gyvenimui
tam tikrą kryptį. Karminius įspaudus sukuria mūsų poelgiai, mintys ir ketinimai.
• Karma yra tik potencialas, kurį galima keisti. Jeigu karma „bloga“, jos daromą įtaką
įmanoma susilpninti.
• Karma yra neįsisąmoninta informacija apie ankstesnius gyvenimus.
Jeigu suprasime, kas yra karma, geriau pažinsime save, mums paaiškės, kodėl mūsų
gyvenimas klostosi būtent taip, kaip jis klostosi. Tada, užuot dėl savo nesėkmių kaltinę likimą,
imsime ieškoti priežasčių savyje, o radę – jas galėsime pašalinti.
Viena jauna mergina ilgai ir nesėkmingai bandė atsikratyti antsvorio. Ji užsibrėžė laikytis
griežtos dietos, bet tie planai vis žlugdavo – keturias ar penkias dienas ji maitindavosi pagal
naują planą, o paskui tiesiog bėgte nubėgdavo į artimiausią greitojo maisto restoran ą ir
prisikirsdavo nesveiko riebaus maisto, išgerdavo kelias stiklines saldaus kokteilio ir pabaigai
dar užsisakydavo didelę porciją ledų ar kitokio deserto. O paskui puldavo į depresiją, kad yra
tokia bevalė. Taip ji kovojo su savimi kelerius metus ir galų gale kreipėsi į mane. Per regresinės
hipnozės seansus jai pavyko prisiminti kelis buvusių gyvenimų fragmentus. XIX a. pabaigoje ji
augo neturtingo fermerio šeimoje ir jų namuose neretai trūkdavo maisto. Kai maisto
atsirasdavo, ji valgydavo, kiek tilpdavo. Ši patirtis buvo emociškai skausminga ir smarkiai
įsirėžė jai į sąmonę – susiformavo kodas, kuris skatino merginą nuolat persivalgyti. Kai ji
užsilikusias emocijas iš savęs paleido, potraukis persivalgyti dingo. Arba galima sakyti, kad ji
pakeitė neigiamą karmą ir dėl to sulaukė teigiamų pokyčių gyvenime. Be to, ji išmoko pamoką,

24
kad reikia padėti skurdžiau gyvenantiems žmonėms, ir užsirašė į paramos grupę, kuri rūpinosi
benamiais.
Supratę, kaip karma veikia šio gyvenimo įvykius, mes galime rinktis tokius poelgius,
kurie sukurtų gerą karmą kitame mūsų gyvenime. Tokiu būdu šiandien pasėtume sėklas, kurios
rytoj subrandintų atidžias uogas.

Kaip įvykius mato siela?

Kartais man žmonės skundžiasi, kad gyvenimas yra sunkus, kad jame daug rūsčių
išbandymų. Jie klausia: „Kaip mums visa tai iškęsti? Kaip įveikti tokius sunkumus?“
Taip, gyvenimas kartais atrodo labai sunkus. Tačiau mes (tiksliau, mūsų ego) į jį žiūrime
tik iš šios inkarnacijos perspektyvos ir nematome viso konteksto. Sielos žvilgsnis į pasaulį
platesnis. Kai siela mato kokią nors nelaimę ar sunkią žmonių situaciją, ji drauge įžvelgia ir
visus pozityvius įvykių aspektus. Pavyzdžiui, 2004 metais kelioms Pietryčių Azijos šalims
skaudžiai smogė cunamio banga. Žuvo beveik 200 000 žmonių ir beveik du milijonai liko be
pastogės. Tai siaubingi skaičiai. Bet ši tragedija pažadino viso pasaulio žmonių širdyse atjautą
ir bendrystės jausmą. Viso pasaulio labdaros organizacijos ir pavieniai asmenys cunamio
aukoms surinko 14 milijardų dolerių ir suteikė daug kitokios pagalbos. Net ir juodžiausiame
paveiksle siela pamato šviesių atspindžių.
Siela panaši į aktorių. Aktorius, atliekantis dramatišką vaidmenį, iš tikrųjų nekenčia.
Kenčia jo sukurtas herojus. O aktorius, baigęs vaidinti, gyvens toliau po senovei, jis imsis kitų
vaidmenų, įsikūnys į kitus herojus. Todėl kai mūsų ego išgyvena sunkius laikus, siela žino, kad
tai laikina, kad tai tik spektaklis, kuris greitai baigsis, o amžinas gyvenimas tęsis. Net jei žemėje
gyventumėte 80, 90 ar 100 metų – sielai tas laiko tarpas bus tik trumpa akimirka. Siela įvertins,
kokias pamokas ji per tą laiką išmoko, ir ims ruoštis kitai tokiai akimirkai. Ligos, nepriteklius,
konfliktai – sielai tai yra galimybės mokytis ir kurti naujas gyvenimo sąlygas, semtis išminties,
labiau mylėti, atjausti ir tarnauti.
Pabandykite pažvelgti į gyvenimą sielos akimis. Nutildykite ego ir įsiklausykite, ką sako
siela. Sunkiomis akimirkomis tai nelengva, nes tada ego kalba labai garsiai ir užgožia sielos
virpesius. Mes tada retai pagalvojame apie sielos planą ir apie pamokas, kurias teikia visokie
sunkūs ir nemalonūs gyvenimo įvykiai. Bet jei nurimsime ir atsitrauksime nuo savo problemų,
jei bent trumpam atstumsime ego poreikius, galbūt sielos balsą išgirsime. Iš pradžių jis pasireikš
kaip miglota nuojauta, bet laikui bėgant stiprės, ir pasaulis mūsų akyse ims keistis.
• Pasikeis jūsų supratimas apie gyvenimo prasmę.
• Pamatysite, kad ir juodžiausioje tamsoje esama šviesos blyksnių.
• Galų gale aptiksite savo sąmonėje Dieviškosios Sąmonės fragmentą.
Tokie atradimai padeda keisti neigiamus sąmonės kodus ir dėl to neigiamybių gyvenime
ima mažėti. Kas pirmiau atrodė padrika ir nesusiję tarpusavyje, lyg dėlionės detalės stoja į savo
vietas ir išryškėja kitoks tikrovės paveikslas, kuris aprėpia ne tik šį, bet ir ankstesnius
gyvenimus.

25
 ANTRA DALIS
KARMINIO KODO PERSKAITYMAS
Viskas aplinkui mus – nuo krintančių snaigių ir medžių
iki žvaigždžių ir elektronų, nuo tolimos praeities
iki dar tolimesnės ateities – yra tik projekcija,
sklindanti iš aukštesnio tikrovės lygmens,
kuris driekiasi už erdvės ir laiko ribų.

– MICHAEL TALBOT, iš knygos „Holograminė

visata“

26
 IV
ENERGINIS KŪNAS

Siela yra amžina, o kūnas – laikinas. Siela nemiršta, o fizinė egzistencija turi pradžią ir
pabaigą. Siela keliauja per laikus nuo pat jų pradžios ir įsikūnija vis į naują kūną.
Tačiau fizinis kūnas nėra vienintelis, kurį gauname naujoje inkarnacijoje. Be fizinio,
apčiuopiamo kūno, mes dar turime energinį kūną, kuris sudarytas iš šviesos vibracijų. Energinis
kūnas gaubia fizinį kūną tarsi kokonas ir atspindi pastarojo būseną.
Energinis kūnas dar vadinamas astraliniu kūnu, eteriniu kūnu, aura ir kitais vardais.
Įvairūs autoriai šiuos terminus supranta kiek skirtingai, bet iš esmės visi jie reiškia mūsų
energinį kūną. Nors kiekvienoje inkarnacijoje susiformuoja naujas energinis kūnas, jis yra
susijęs su amžina sąmone ir jame atsispindi jos kodai, arba įspaudai, kuriuos sukelia įvairūs
begalinių gyvenimų įvykiai. Energiniame kūne laikoma informacija apie mūsų patirtas traumas
ir ligas. Tai yra mūsų energinė atmintis. Energinis kūnas ir fizinis kūnas veikia vienas kitą.
27
Jeigu praeitame gyvenime susižeidėme, trauma užsifiksuos ir energiniame kūne. Ir per kitą
inkarnaciją šis energinis įspaudas darys poveikį sveikam fiziniam kūnui. Tą poveikį dar labiau
sustiprins sąmonės kodas, kurį suformuoja per traumą patiriamos neigiamos emocijos.
Pavyzdžiui, jeigu praeitame gyvenime buvote gavę rankos traumą, šiame įsikūnijime toje
vietoje gali išsivystyti artritas. Vienas mano klientas skundėsi kojos skausmais, jam tapo sunku
vaikščioti. Jokios priežasties gydytojai nerado. Bet įvestas į regresinės hipnozės būseną
prisiminė, kad ankstesniame gyvenime jis buvo nukritę nuo kopėčių ir susilaužęs koją. Lūžis
blogai sugijo ir visą likusį gyvenimą tas žmogus šlubavo bei jautė skausmą. Traumos pasekmės
pasireiškė ir šiame gyvenime. Kuo sunkesnė liga šiame gyvenime, tuo ilgiau ji trunka ir kuo
mažiau turi aiškių priežasčių, tuo didesnė tikimybė, kad jos priežastys yra praeitame gyvenime
gauta trauma. Trauma įsispaudžia energiniame kūne ir per jį paveikia fizinį kūną.

Senas kaltės jausmas ir dabartinės problemos

Asmeniškai patyriau, ką tai reiškia energiniai traumų įspaudai. Tada man buvo 19 metų ir
mane ėmė kamuoti visokios infekcijos, be to, tapau labai alergiška. Kuo toliau, tuo šios būsenos
darėsi dažnesnės ir nemalonesnės, prie jų dar prisidėjo sinusitas ir astma. Kartą dalyvavau
seminare, kurio tema buvo praėjusių gyvenimų aiškinimas. Ir aš paklausiau seminaro vedėjos,
ar mano negalavimai gali būti susiję su kokiomis nors praeities ligomis arba traumomis. Vedėja
atsakė: „Turiu tokią nuojautą, kad praėjusiame gyvenime tu dažnai peršaldavai ir sloguodavai.“
Tai buvo pirma nuoroda, kad savo bėdų priežasčių turėčiau ieškoti tolimoje praeityje.
Dvejus metus mane gydė antibiotikais ir steroidais, o paskui aš vėl susidomėjau savo
reinkarnacijomis. Perskaičiau daug knygų apie Rytų filosofijas, klausiausi paskaitų ir garso
įrašų, stengiausi tą temą išstudijuoti kuo detaliau. Kaip tik tada sužinojau, kad prisiminti
praėjusius gyvenimus padeda hipnozė. Tačiau informacijos apie hipnozę buvo maž iau ir ji buvo
prieštaringa. Kai toliau gilinausi į šią temą, man kilo keli klausimai:
• Ar mane apskritai galima užhipnotizuoti? Juk yra žmonių, kurie hipnozei nepasiduoda.
• Jeigu mane užhipnotizuos, ar aš tikrai prisiminsiu savo ligų priežastis, kurios, ka ip man
dabar atrodo, slypi praeituose gyvenimuose?
• Ar nesukels tokia informacija man traumos?
• Gal reinkarnacijos apskritai nėra ir visos mano paieškos jau dabar pasmerktos žlugti?
Vėliau bendraudama su žmonėmis aš pamačiau, kad panašių klausimų kyla visiems, kas
nori išbandyti hipnozės metodą ir pažvelgti į savo praėjusius gyvenimus. Yra tik vienas būdas
gauti atsakymą – reikia metodą išbandyti.
Radau hipnoterapeutą, kuris buvo įvaldęs regresinės hipnozės techniką, ir į jį kreipiausi.
Pirmiausia išsakiau jam visas abejones. Jis pripažino, kad tokios abejonės visai natūralios, nes
labai nelengva nustatyti, ar į hipnozės būseną įvestas žmogus tikrai prisimena praėjusias
inkarnacijas, ar tie prisiminimai liečia tik neįsisąmonintus šio gyvenimo fragmentus.
Paskui hipnoterapeutas pridūrė, kad pasibaigus hipnozės seansui aš viską prisiminsiu,
maža to, galbūt patirtus įspūdžius papildys kiti spontaniškai išnirę prisiminimai, nes hipnozė lyg
praveria duris ir jos paskui lieka atvertos. Kad ir kaip būtų, pasakė man hipnoterapeutas, reikia
pabandyti ir pažiūrėti, kas bus. Jeigu nepavyks gauti informacijos per pirmą seansą, jis pažadėjo
procedūrą pakartoti.
Paskui mes ėmėme rengtis seansui. Hipnoterapeutas paprašė, kad aš papasakočiau apie
savo sveikatos problemas ir apie savijautą apskritai – kada viskas prasidėjo, kokia ligų eiga,

28
kokios sąlygos sukelia paaštrėjimą ir taip toliau. Smulkiai atsakiau jam į visus klausimus ir dar
pridūriau, kad pastaruosius dvejus metus beveik kiekvieną naktį atsibundu 4.15 va l. – mane
pažadina dusulys. Tada išgeriu vaistų ir sėdėdama lovoje laukiu, kol kvėpavimas taps normalus.
Dėl to dieną jaučiuosi neišsimiegojusi ir mano bendra būsena nuo to tik blogėja.
Pakartojau hipnoterapeutui, kad mano tikslas yra rasti šių negalavimų priežastį, kuri
galbūt slypi praeituose gyvenimuose. Hipnoterapeutas pasakė, kad toks ir bus mūsų bendras
ketinimas – kad aš atlikčiau kelionę į tolimą praeitį ir paieškočiau savo dvasinių ar fiziniu
traumų.
Hipnoterapeutas pradėjo seansą. Aš atsipalaidavau ir panirau į lengvą snaudulį, paskui
prieš akis išvydau nepažįstamą aplinką. Buvau kažkokiame name. Labai greitai suvokiau, kad
veiksmas vyksta Anglijoje. Aš esu guvernantė ir prižiūriu penkis turtingos šeimos vai kus. Bet
dabar naktis ir visi miega. Aš – taip pat. Žinau, kad po kelių minučių susiklostys situacija, kuri
taps mano dabartinių negalavimų priežastimi.
Mane pažadina vaiko verksmas gretimame kambaryje. Girdžiu, kaip jis šaukia mane
vardu. Mano vardas – Ema. Atsikeliu. Virš židinio kabo laikrodis. Užsidegu žvakę ir pažiūriu.
Dabar 4.15 val. Pasišviesdama žvake einu į vaikų kambarį. Aš apsirengusi ilgais naktiniais
marškiniais, jų apatinis kraštas liečia mano pėdas. Po kojomis jaučiu šaltas marmu rines grindis.
Vaiko verksmas vis garsesnis. Praeinu pro veidrodį. Nors į jį nepažvelgiu, akies krašteliu spėju
pamatyti savo ilgus juodus plaukus. Ir dar pamatau, kad esu maždaug 19 ar 20 metų amžiaus.
(Taip, tai tas amžius, kai mane ėmė pulti ligos dabartiniame gyvenime).
Įeinu į vaikų kambarį. Matau lovelėje mažą berniuką. Jis dusdamas kviečia mane vardu.
Jo balsas dabar jau gerokai tylesnis, matau, kad jam labai blogai, jis silpsta. Dabar aš žinau, kad
jis serga plaučių uždegimu, bet tada, kai vyko šis veiksmas, aš to nežinojau. Šalia vaiko lovos
stovi naktinis staliukas, ant staliuko puikuojasi žaislinis kareivėlis su raudona britų armijos
uniforma. Pastatau žvakę šalia kareivėlio ir pradedu melstis. Prašau Dievo, kad vaikas nemirtų.
Esu tarsi susidvejinusi. Regiu veiksmą iš šios dienos perspektyvos, tačiau išgyvenu tas
pačias emocijas, kurias jaučiau anuomet. Bijau. Ir jaučiuosi atsakinga už vaiką. Paimu jį ant
rankų ir imu derėtis su Dievu: „Dieve, vietoj jo galiu numirti aš.“ Taip, aš tikrai sutinku
numirti, jei tik gyvas liks vaikas. Paskui – trumpa pauzė. O po jos aš matau, kad vaikas jau
miręs.
Iš karto tapo aišku, kokia yra mano dabartinių ligų priežastis. Tai baisus kaltės jausmas.
Buvau atsakinga už vaiką, o jis numirė. Šalia kaltės, pasąmoningai nusprendžiau save nubausti.
Šį sprendimą, kaip ir kaltės jausmą, palydėjo labai stiprios emocijos, jos paliko sąmonėje
suformavo kodą, paveikė energinį kūną. Tai buvo sėklos, kurios sudygo šiame gyvenime ir
subrandino ligą. Liga prasidėjo, kai man buvo 19 metų. Tokio pat amžiaus buvau, kai mirė
berniukas. Maža to, aš dabar naktimis prabusdavau tuo pat metu, kai anuomet įvyko tragedija.
Po regresinės hipnozės seanso naktimis daugiau neprabusdavau, o jei ir pasitaikydavo
tokių atvejų, laikas būdavo kitas – ne 4.15 val. Tačiau dusulį ir kitus kvėpavimo sutrikimus man
įveikti buvo sunkiau.
Reikėjo paleisti iš savęs emocinį krūvį ir kaltės jausmą. Kodas buvo labai stiprus. Laikui
bėgant negalavimai pasitraukė, dusulio priepuoliai liovėsi, tačiau aš jaučiu, kad neigiamas
sąmonės kodas dar nėra visiškai ištrintas. Jis vis nusiųsdavo signalą fiziniam kūnui ir kartais
signalas būdavo stiprus.
Taigi mano sveikatos problemų sėklos buvo pasėtos praeitame gyvenime. Tai buvo kaltės
jausmas, kad nepavyko išgelbėti vaiko gyvybės. Ryšys buvo akivaizdus. Tačiau vėliau, kai
29
ėmiau detaliau analizuoti savo gyvenimą, aš supratau, kad šis praeitoje inkarnacijoje
susiformavęs sąmonės kodas palietė ne tik mano kūną. Jo poveikis buvo kur kas platesnis ir
gilesnis. Jis suteikė kryptį visam mano gyvenimui. Praeitoje inkarnacijoje aš jaučiau poreikį
rūpintis vaikais, kuriuos prižiūrėjau, o šiame gyvenime tapau psichoterapeute, kad galėčiau
rūpintis savo klientais. Jie galėjo kreiptis į mane dieną ir naktį, buvau prieinama septynias
dienas per savaitę. Profesija man reiškė labai daug. Asmeninis gyvenimas buvo antroje vietoje.
Rūpinausi kitais žmonėmis, o save buvau beveik visiškai pamiršusi. Prioritetai buvo ne mano
naudai Ir tada vėl pajutau, kad praeitame gyvenime susiformavęs kodas siunčia signalus.
Išoriškai tai atrodė kaip plaučių infekcija ir vėl atsiradę astmos priepuoliai, bet šių simptomų
priežastis buvo ta pati, kuri mane buvo susargdinusi jaunystėje. Vadinasi, problemos dėl savo
kaltės jausmo išsprendusi dar nebuvau.
Turėjau iš naujo nusistatyti prioritetus. Tai buvo mano gyvenimas ir jame turėjo būti
vietos man pačiai. Ėmiau rūpintis ir savimi. Galų gale radau tam tikrą pusiausvyros tašką ir
kvėpavimo sutrikimai vėl pasitraukė. Tačiau retkarčiais astmos simptomų pasitaiko ir tai man
yra priminimas, kad slaptas sąmonės kodas vis dar veikia.
Beje, turiu pridurti, kad astmos simptomus man paaštrindavo ir kai kurios šio gyvenimo
emocinės traumos. Pavyzdžiui, viena jų, kaip jau pasakojau, buvo mano tėvo žūtis per
automobilio avariją. Tačiau pirminė priežastis slypėjo praeitame gyvenime, o visi kiti veiksniai
ją tik sustiprino.
Iš gyvenimo į gyvenimą mus lydi ne tik sąmonės įspaudai ir kokios nors problemos. Su
mumis drauge keliauja ir žmonės. Man toks žmogus buvo anuomet nuo plaučių uždegimo miręs
berniukas. Jis vėl atsirado mano gyvenime ir suvaidino labai svarbų vaidmenį. Apie tai aš jums
papasakosiu 7 skyriaus poskyryje „Seni ryšiai“. O kol kas pasakysiu štai ką: ne visus karminius
ryšius reikia atnaujinti, ne visi jie būna palankūs.

Fiziniai ankstesnių gyvenimų signalai

Tokių signalų mūsų aplinkoje esama daug. Galite jų aptikti paanalizavę savo kasdienį
gyvenimą. Nemažai tokių signalų siunčia kūnas. Ir kaip tik apie juos čia kalbėsime. Toliau čia
rasite konkrečių nurodymų, kaip atskleisti įvairių kūno pojūčių bei būsenų sąsajas su
ankstesniais gyvenimais. Tokį tyrimą atlikti padeda meditacija. Toliau aš jums pateikiu vieną
tokią labai paprastą techniką. Pabandykite taip medituoti, paskui, atsižvelgdami į savo
konkrečius poreikius, galėsite papildyti meditaciją savais elementais. Svarbiausia – atverkite
širdį, atverkite protą ir pasistenkite išgirsti iš savo vidaus sklindančius atsakymus. Atsakymus
fiksuokite dienoraštyje.

Meditacija: pokalbis su savo kūnu

Patogiai atsisėskite, atsipalaiduokite, kelis kartus giliai, lėtai įkvėpkite ir iškvėpkite,

nuvykite šalin pašalines mintis, bet pernelyg nesistenkite, kad jų neliktų visai; jeigu kokia
mintis atklys į galvą, leiskite jai pabūti, kol pati jus paliks.
Pasirinkite kūno vietą, kuri jums kelia rūpesčių (pavyzdžiui, ten skauda). Sutelkite į ją
dėmesį (prisiminkite, kad paskui dėmesį keliauja sąmonė) ir paklauskite savęs:
• Ar tas pojūtis (skausmas) yra pamoka, kurią man skirta išmokti?
• Ar pojūtis (arba visa ši situacija) kaip nors susiję su praėjusiais mano gyvenimais?

30
 Įsijauskite į šiuos klausimus. Jie yra svarbūs ir jūs norite gauti atsakymą. Galbūt jums į
galvą netikėtai toptelės mintis ar šmėkštelės vaizdinys, gal ką nors pajausite. Galbūt dabar tos
mintys, vaizdiniai ar pojūčiai jums neturės jokios prasmės, bet užsirašykite visa tai į dienoraštį.
Prasmė gali paaiškėti vėliau, kai tokių atsakymų susikaups daugiau.
Jei negaunate jokių signalų visai, pakartokite klausimus, pasistenkite dar labiau į juos
įsijausti. Kartais atsakymai gali ateiti vėliau, pavyzdžiui, sapne, tad būkite pasiruošę juos priimti.
Viską užsirašykite.
• Atsakymai atskleis jums specifinių detalių apie ankstesnes jūsų inkarnacijas, jūs pamatysite,
kaip dabartinės jūsų problemos siejasi su praeities įvykiais.
• Jūs „perskaitysite“ savo sąmonės kodus, kurie slapta veikia jūsų elgesį, daro įtaką jūsų
savijautai ir sveikatai. O tada galėsite juos pašalinti.
Tačiau turėkite galvoje, kad ne kiekvienas simptomas, ne kiekvienas negalavimas yra susijęs
su tolima praeitimi. Bet beveik visada tai yra tam tikra žinia, kurią suprasti labai pravartu.
Pavyzdžiui, galbūt koks nemalonus pojūtis jums praneša, kad reikia keisti gyvenimo būdą ir
atsisakyti žalingų įpročių. Kūnas mėgsta signalų ir metaforų kalbą, todėl pasistenkite ją suprasti.
Taip medituokite reguliariai. Tegu tai tampa įpročiu. Jūs net nustebsite, kiek daug fizinių
signalų jums siunčia kūnas. Jų buvo visada, bet jūs iki šiol kreipėte dėmesį tik į pačius aiškiausius.
Kuo daugiau tokių signalų priimsite ir suvoksite jų kilmę, tuo išsamesnis bus jūsų karminis profilis
(apie karminio profilio sudarymą kalbėsime 5 skyriuje).

Lėtinės būsenos

Jeigu kenčiate nuo lėtinių negalavimų (tai gali būti artritai, astma, didelis kraujospūdis,
migrena, širdies ligos, diabetas ir taip toliau), labai tikėtina, kad jų pradžia buvo praėjusiuose
gyvenimuose, ypač jei sergate nuo ankstyvo amžiaus.
Jūsų sąmonė ir energinis kūnas laiko savyje daug nesveikų įspaudų, kurie keliauja iš
gyvenimo į gyvenimą ir vis taip pat žaloja fizinį kūną. Pavyzdžiui, jeigu praėjusiame gyvenime
gavote galvos traumą, šiame gyvenime ji gali pasireikšti kaip lėtiniai galvos skausmai. Dažni tokius
skausmus žmonės gydosi tabletėmis, tačiau tai visiškai neveiksminga priemonė, nes ji skausmą
nuslopina tik laikinai. Kol bus priežastis, tol skausmas nuolat atsinaujins. Radę tą priežastį, paleisite
iš savęs neigiamas emocijas, kurios kitados kilo dėl traumos, ir taip pradėkite sveikti. Jūsų ligą
šiame gyvenime lemia praeituose gyvenimuose susiformavęs sąmonės kodas ir įspaudai
energiniame kūne.
Neseniai vedžiau seminarą apie reinkarnaciją ir viena moteris pasiskundė, kad ją jau labai ilgą
laiką „grauža rėmuo ir skauda skrandį“ ir, kad visos priemonės šį nemalonų pojūtį „nuslopina tik
laikinai“. Per regresinės hipnozės seansą paaiškėjo, kad ankstesnėje inkarnacijoje ji buvo vergė, ją
laivu plukdė iš Afrikos į Ameriką, ji drauge su būriu kitų vergų buvo įkalinta triume
nežmoniškomis sąlygomis ir ten kankinosi apie mėnesį. Juos labai blogai maitino, maistas buvo
nešvarus ir sugedęs, jie beveik negavo vandens, be to, nuo supimo ją ėmė pykinti. Ta patirtis buvo
nepaprastai skausminga ir padarė jos sąmonėje gilų įspaudą, susiformavo kodas, kuris išliko ir
kitame gyvenime.
Bet mes čia nesustojome ir pabandėme ištirti jos dabartinio gyvenimo sąsajas su praeitimi dar
detaliau. Paaiškėjo, kad jos dabartinė motina praeitame gyvenime buvo jos šeimininkė vergvaldė.
Todėl mano klientė ir dabar nesijautė visiškai laisva. Ir praėjusiame gyvenime, ir šiame tas dvi

31
moteris siejo pavaldumo ryšys. Pirmiau vergvaldė engė vergę, o paskui motina valdė dukrą. Vergės
ir dukros siela troško išsilaisvinti ir atgauti savo galias. Vergė turėjo paleisti praeityje susikaupusias
emocijas, o dukra troško perkurti santykius su motina ir tapti nepriklausoma nuo jos.

Štai kokia yra viena svarbi pamoka: kai pradedame gydyti ankstesnėse inkarnacijose
užsimezgusias ligas, turime liautis jas skatinti dabartiniais veiksmais, pasirinkimais ir
įsitikinimais.
Kokios fizinės problemos dabar jus kamuoja? Apibūdinkite jas keliais žodžiais ir užsirašykite į
dienoraštį. Ar kyla kokių nors minčių dėl šių problemų sąsajų su ankstesniais gyvenimais? Kokią
pamoką šios problemos jus skatina išmokti? Kokią žinią jums siunčia?

Alergijos, astma ir kitos kvėpavimo problemos

Alergijos ir kvėpavimo takų ligos turi daug priežasčių ir kai kurios iš jų slypi praeituose
gyvenimuose. Pavyzdžiui, sunkios alergijos, dėl kurių kyla anafilaksinis šokas (žmogų tada gali
ištikti mirtis), dažnai būna labai rimtų praeities traumų atspindys. Lengvesnės alergijos, kurios
sukelia bėrimą, niežulį ir slogą, kartais turi sąsajų su praeitose inkarnacijose jausta neapykanta
ar stipriu nepasitenkinimu. Viena mano klientė buvo alergiška daugumai metalų ir dėl to
negalėjo nešioti jokių papuošalų – kai jie susiliesdavo su oda, toje srityje atsirasdavo bėrimas ir
ją imdavo dusinti. Per regresinės hipnozės seansą klientė prisiminė, kad ji dirbo sidabro
kasykloje Kolorade. Darbas buvo sunkus, sidabro rūdoje buvo labai nuodingų sieros, švino,
cinko ir kitokių priemaišų, dirbti reikėjo siauruose tuneliuose (štolnėse). Darbininkus dažnai
išberdavo, be to, tuneliuose trūko oro ir buvo sunku kvėpuoti. Sąlygos buvo sunkios ir jos veikė
ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Moteris nekentė ir savo darbdavių, kad jie verčia žmones dirbti
tokį sunkų darbą, ir savęs, kad nesugeba rasti nieko geriau. Šiame gyvenime mano klientei
alerginės reakcijos prasidėjo tada, kai ji apsigyveno mažame kambarėlyje pramoniniame miesto
rajone, kur ore nuolatos tvyrojo sieros kvapas. Praėjusio gyvenimo įvykiai suformavo sąmonės
kodą, o šio gyvenimo aplinkybės jį suaktyvino.
Kita mano klientė buvo alergiška gliutenui. Gliutenas yra kviečių grūdų baltymas. Būna,
kad organizmas netoleruoja šio baltymo ir tada išsivysto vadinamoji celiakija. Žmogus
nusilpsta, jo kūne atsiranda opų, sutrinka žarnyno veikla. Liga labai vargina. Kai per hipnozės
seansą ji grįžo į praėjusį gyvenimą, ji pamatė, kad yra Oklahomos fermerio žmona. Ji gyveno
Oklahomoje kaip tik tuo laikotarpiu, kai ten kildavo baisios dulkių audros. Tokios audros šiame
regione prasidėjo dėl to, kad fermeriai suardė viršutinį žolingą dirvos sluoksnį ir vėjas ėmė
nešioti perdžiūvusias žemes. Viena tokia audra beveik palaidojo visą jos fermą ir žemės dirbimo
techniką. O baisiausia – per audrą mirė jos mažametis sūnus. Moteriai tai buvo didžiulis
emocinis smūgis, kuris suformavo stiprų sąmonės kodą. Sąmonės kodas šiame gyvenime lėmė
ne tik polinkį į alergiją, bet ir tam tikras psichologines nuostatas. Ji labai bijojo netekti savo
pajamų šaltinio (nors ta baimė neturėjo jokio realaus pagrindo) ir labai įkyriai globojo dabartinį
sūnų, neleido jam būti savarankiškam.
Jeigu praeitame gyvenime jus kas nors smaugė ir jums tai sukėlė šoką, galimas daiktas,
kad šiame gyvenime jus kamuos kokie nors kvėpavimo sutrikimai. Galbūt jus smaugė perkeltine
prasme, tai yra slopino jūsų iniciatyvą, varžė jus, per daug kontroliavo ir taip toliau – rezultatas
gali būti tas pat. Kvėpavimo takuose lokalizuotų dabartinių fizinių problemų priežastis dažnai
būna oro trūkumas praeitose inkarnacijose. Nesvarbu, ar tas trūkumas realus, ar metaforiškas.
Juk kartais, kai patenkame į kokią nemalonią situaciją, sakome, kad „čia sunku kvėpuoti“. Jeigu
32
tokios aplinkybės verčia reaguoti emociškai, susiformuoja sąmonės įspaudas su visomis
pasekmėmis.
Jeigu šiandien sergate astma ar kitomis lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, paieškokite jų
priežasčių praeituose gyvenimuose. Ir pagalvokite – gal tai yra karminis nurodymas, kad turite
siekti saviraiškos laisves visose gyvenimo srityse.
Žinoma, kvėpavimo sutrikimų priežastys gali būti nesusijusios su praėjusių gyvenimų
traumomis. Jas gali sukelti ir kitokios grynai fizinės priežastys.

Ar esate alergiški? Jei taip, kokios medžiagos ir kokiomis aplinkybėmis jums kelia alergiją? Kokie
būdingi simptomai (bėrimai, dusulys, niežulys, sloga, ašarojimas, kita)?
Išmokite kalbėtis su savo kūnu. Tegu jis specifine kalba praneša apie savo negalavimus, o jūs
paskui juos išanalizuosite ir pasistengsite pašalinti.

Lūžiai, sužeidimai, chirurginės operacijos

Jeigu gavote kokią nors traumą, galimas daiktas, ta kūno vieta jau buvo pažeista
praėjusiame gyvenime. Jau apie tai šiek tiek kalbėjau. Neseniai į mane kreipėsi vienas jaunas
vyras ir papasakojo savo istoriją. Prieš kelerius metus jis pateko į labai sunkią automobilio
avariją. Jam lūžo abi kojos ir gydytojai atliko sudėtingą kaulų rekonstrukcijos operaciją. Kai tik
narkozė baigė veikti, pacientas patyrė keistą viziją, tarsi nukeliavo laiku atgal. Tame laike jis
buvo mūrininkas ir drauge su kitais darbininkais statė bažnyčią. Staiga viena ne sutvirtinta
akmeninė pertvara griuvo ir jį prispaudė. Žmogui lūžo abi kojos. Lūžiai šiaip taip sugijo, bet
vaikščioti jis negalėjo ir jį ėmė prižiūrėti motina, vyras tapo nuo jos priklausomas.
Šiame gyvenime trauma pasikartojo. Bet mes jau žinome, kad sąmonės kodai veikia labai
plačiai ir neapsiriboja fizine sritimi. Iš dalies pasikartojo ir jo gyvenimo situacija. Jam buvo 28
metai, bet jis gyveno su motina ir atsiskirti nuo jos bijojo, nesiryžo pradėti savarankiško gy-
venimo. Po automobilio avarijos ir praėjusio gyvenimo vizijos jam daug kas tapo aišku. Dabar
žmogus kartojo ankstesnės inkarnacijos scenarijų, kuris jam nebuvo palankus. Supratęs, kokie
kodai jį valdo, jis išsivadavo iš baimės, kad nesugebės gyventi be motinos globos. Galima
sakyti, kad trauma jam buvo savarankiškumo ir nepriklausomybės pamoka. Ar realizuos jis šią
pamoką gyvenime? Siela kryptį jam nurodė. Jeigu vis dėlto pamokos jis neįgyvendins, tikėtina,
kad kitoje inkarnacijoje panaši situacija pasikartos.

Ar esate patyrę traumų, sužeidimų, chirurginių operacijų? Išanalizuokite ir šiuos atvejus,

paieškokite jų sąsajų su ankstesniais gyvenimais, su konkrečiais įvykiais. Pakalbinkite tas savo kūno
sritis, kurios jums kelia problemų. Atkreipkite dėmesį į apgamus ir senus randus. Svarbiausia –
išsiaiškinkite, kokią pamoką jums siunčia kūnas per šiuos signalus.

Sunkios ir mirtinos ligos

Vadinamosios kritinės ligos, kurias išgydyti sunku ir kurios neretai baigiasi mirtimi, dažnai
būna susijusios su tolima praeitimi ir duoda mums labai svarbių pamokų. Tokių pamokų gauname ir
tada, kai suserga kas nors iš artimų žmonių. Didelių sunkumų akivaizdoje, mes mokomės atskirti
svarbiausius dalykus nuo antraeilių. Tada suprantame, kaip svarbu mylėti ir atleisti. Pajuntame
poreikį prisijungti prie Dieviškojo Šaltinio. Tokios aplinkybės transformuoja ir šį gyvenimą, ir
padaro įtaką kitoms inkarnacijoms.

33
 Mačiau tai savo akimis, kai sunkiai susirgo ir paskui mirė mano gera draugė Patricija.
Aprašiau šią skaudžią patirtį savo knygoje „Tiesa, triumfas ir transformacija“. Patricija susirgo
šonine amiotrofine skleroze. Lėtai progresuodama liga naikino jos nervų sistemą. Iš pradžių
Patricija tapo neįgali, paskui, deja, mirė. Kol dar ji pajėgė, mes daug kalbėjome apie skaudžius
gyvenimo potyrius ir pamokas, kurių kitaip galbūt ir neišmoktume.
Patricija mokėsi nesirūpinti, ką apie ją kalba kiti žmonės. Kaip ji pati pasakė, tai buvo
reikšmingiausia ligos atsiųsta pamoka. Ir ji turėjo atsisakyti noro viską aplink save kontroliuoti.
Kitų žmonių nuomonė ir kontrolės siekis – jai iki šiol tai buvo svarbu. Taip, ji visą sąmoningą
gyvenimą siekė kontroliuoti ir kitus žmones, ir savo gyvenimo aplinkybes, o liga atėmė iš jos
galimybę kontroliuoti net savo kūno judesius. Tai buvo ironiška. Kiek iššvaistyta laiko, kiek išlieta
energijos ir kam visa tai? Patricija norėjo, kad kiti žmonės, jos draugai ir artimieji tos klaidos
nepakartotų.
Liga paskatino Patriciją nubusti dvasiškai. Kol buvo sveika, ji daug meditavo, meldėsi,
kartojo mantras, tačiau tos praktikos buvo formalios ir mechaniškos. O liga ją išmokė melstis ir
medituoti širdimi.
Patricija jautė, kad per šį išbandymą ją veda Dieviškoji ranka. Pasaulis jai tapo visai kitoks,
nei buvo anksčiau. Jos kūnas kentėjo, tačiau dvasia rado nepaprastą ramybę. Įvyko nubudimas.
Siela yra amžina ir į kūno mirtį ji žiūri visai kitaip nei laikinas ir ribotas ego. Mirtis sielai yra
tik persikėlimas į kitą erdvę ir labai trumpas atsiskyrimas nuo artimų žmonių, nuo fizinės sferos.
Paskui siela vėl įsikūnija ir pradeda naują fizinės egzistencijos ciklą.
Sielos evoliucija yra paslaptis. Mums sunku suvokti, kokias pamokas ryžtasi išmokti siela, kai
kūnas patenka į mirtinos ligos gniaužtus. Tačiau bet kokiu atveju turime ieškoti tokių įvykių
prasmės. Galų gale paskui mes vėl grįžtame į žemę. Judėjimas vyksta toliau ir mums siunčiamos
naujos pamokos. Vienas iš mokytojų yra skausmas ir mes turime išnaudoti jo potencialą.

V
KAS MES ESAME

Ar kada nors bandėte atsakyti į klausimą, kas jūs esate? Kas sudaro jūsų asmenybę? Kas
lemia, kad jūs esate būtent tokie, o ne kitokie?
Didele dalimi mūsų asmenybę nulemia tėvai. Jie suteikia emocinės ir psichologinės
medžiagos, kuri sudaro asmenybės pagrindus. Taip pat tėvai duoda fizinį kūną. Tačiau šioje
knygoje mes kalbame apie praėjusius gyvenimus ir ten susiformavusius sąmonės kodus, tad mums
bus įdomu pažiūrėti, kokią įtaką asmenybės struktūrai turi karma. Galų gale, kaip rodo regresinė
analizė, su tėvais energinius ryšius mes dažnai užmezgame anksčiau, nei tėvai susitinka šiame
gyvenime.
Taigi asmenybę formuoja daugybė faktorių. Kai kurie jų akivaizdūs, kitų įtaka pastebima
mažiau, jie subtilesni, pasislėpę laiko upės gelmėse ir mes dažnai net neįtariame, kad jie apskritai
egzistuoja. Jei patyrinėsime savo psichologines nuostatas, savo požiūrius, savo talentus ir
sugebėjimus, potraukius ir pomėgius, jei atidžiai pažiūrėsime, kokie motyvai skatina mus veikti –
34
pamatysime, kad ne viską galime paaiškinti tik šio gyvenimo įtakomis. Mūsų asmeninė istorija
aprėpia kur kas ilgesnį laiko periodą, tačiau informacija apie tai paslėpta mūsų sąmonės
užkampiuose ir mes jaučiame tik jos atspindžius. Kaip tik tokie atspindžiai sudaro slaptus mūsų
sąmonės kodus, kurių įtaka nors ir nepastebima, bet labai stipri.
Dabar žvilgtelėsime į kai kuriuos asmenybės struktūros elementus ir patyrinėsime jų
sąsajas su praėjusiais gyvenimais. Kai skaitysite tolesnius skyrelius, galbūt ir patys pajusite tokį
ryšį, tad turėkite po ranka dienoraštį, kad galėtumėte šias įžvalgas užsirašyti. Tegu jūsų protas ir
širdis būna atverti. Neapsiribokite neigiamomis nuostatomis, kad „šito negali būti“.
Ši analizė leis jums susidaryti savo „karminį profilį“. Tai yra jūsų amžinosios būties
audinys ir mes pabandysime pažiūrėti, kaip atrodo svarbiausios jo gijos.

Mūsų karminis profilis

Jei mėgstate detektyvinius filmus, tai ne kartą matėte, kaip kriminalistai sudaro ieškomo
nusikaltėlio profilį. Jie išanalizuoja visą turimą informaciją apie įtariamąjį ir pagal ją bando
nustatyti šio asmens lytį, amžių, šeiminę padėtį, profesiją, netgi gyvenamąją vietą bei kitas
detales. Kartais profilį pavyksta sudaryti taip tiksliai, kad paskui kriminalistams belieka nueiti
pas nusikaltėlį į namus ir uždėti jam antrankius. Kai kriminalistai stengiasi sudaryti tokį profilį,
jiems svarbi kiekviena smulkmena, netgi iš pažiūros visai nereikšminga.
Gerai atlikta asmenybės struktūros analizė padės jums susidaryti savo karminį profilį: kas
buvote praeitose inkarnacijose, kur gyvenote, kokia buvo jūsų šeima, išsilavinimas, pomėgiai,
ligos ir taip toliau. Kartais pavyksta sudaryti gana tikslų karminį profilį, o kartais tik
nubraižomi jo kontūrai.
Kai tokį profilį turėsite, jums bus lengviau nustatyti, ką savo gyvenime reikėtų pakeisti,
kokias senas žaizdas užsigydyti, kokius sąmonės kodus ištrinti.
Pereisime prie konkrečių profilio elementų.

Asmeninis stilius

Pamąstykite apie savo mėgstamiausius dalykus. Kokia muzika jums patinka – klasikinė,
moderni, liaudies, bažnytinė? Ar yra koks muzikos instrumentas, kurio skambesys jus
nepaprastai žavi? O gal mėgstate klausytis natūralių gamtos garsų? Kad ir koks būtų jūsų
atsakymas, ta pati muzika, garsai bei instrumentai jums patiko ir ankstesnėse inkarnacijose.
Paanalizuokite šiuos savo polinkius ir paieškokite jų sąsajų su praeitimi. Štai vienas mano
klientas finansiškai rėmė kelis i chorus, kurie giedojo grigališkąsias giesmes. Kai patyrinėjo šį
pomėgį, jis susivokė, kad ankstesniame gyvenime pats giedojo tokiame chore viename
Prancūzijos vienuolyne. Pomėgis muzikai yra labai tvarus ir lydi mus iš vieno gyvenimo į kitą.
Tas pat pasakytina apie kitas meno šakas, stilius ir kryptis. Jeigu šiandien jums patinka
klasikinė japonų ar kinų tapyba, galbūt praėjusiame gyvenime jūs išpažinote kokią nors Rytų
religiją, o jeigu kokia nors meno sritis labai nepatinka, galbūt kadaise gyvenote tokioje
aplinkoje ir labai kentėjote. Didelių grupių santykis su meno kūriniais parodo, kokia yra bendra
tų žmonių karma. Galbūt jie nėra pažįstami tarpusavyje, bet kitados gyveno vienoje kultūrinėje
35
ar religinėje aplinkoje ir kaupė tą pačią patirtį. Pavyzdžiui, XX amžiaus devintajame
dešimtmetyje Jungtinėse Valstijose staiga tapo populiari karalienės Viktorijos epochos
architektūra (šis stilius klestėjo XIX amžiaus antroje pusėje). Kurdami naujus namus architektai
įpindavo senų fasado puošybos elementų. O paskui ta mada praėjo. Kodėl taip atsitiko? Ko
gero, apie XX amžiaus vidurį atgimė kokia nors grupė žmonių, kurie turėjo reikalų su pastatų
statybomis ar projektavimu. Ir, veikiami sąmonės kodų, jie pajuto potraukį atgaivinti seną
architektūros stilių.
Analizuodama savo praeitį aš padariau išvadą, kad ir pati gyvenau karalienės Viktorijos
laikais. Mane dažnai aplanko spontaniški prisiminimai apie tą epochą, man labai patinka
anuomet kūrę rašytojai, pavyzdžiui, Čarlzas Dikensas, Viljamas Vordsvortas, Arturas Konan
Doilis ir kiti. Žinoma, aš mėgstu daug kitų rašytojų, bet Viktorijos laikų kūrėjams jaučiu
ypatingų sentimentų. Man taip pat labai patinka to meto dailė ir aš netgi turiu savo namuose
pasikabinusi kelių garsių dailininkų plakatus – jie man primena tuos brangius laikus, aš jaučiu,
kad rafinuota šių menininkų kūryba ir dabar subtiliai liečia mano sielą. Dėkoju jiems už tai.
Apie buvusius gyvenimus byloja ir potraukis kokiems nors maisto produktams ar
patiekalams. Dailė, architektūra, muzika, literatūra, maistas, kvapai, mėgstamos vietos – tai yra
nuorodos, kurios neretai nuveda mus į ankstesnes inkarnacijas ir padeda prisiminti tolimos
praeities įvykius.

Koks jums patinka klimatas – vėsus, karštas, permainingas? Kokios vietos jus traukia – plačios
lygumos, dideli miestai, jūrų pakrantės, mažai apgyvendintos provincijos, kalnai su apsnigtomis
viršūnėmis? Iš kur kilę jūsų tėvai ir seneliai, kur yra jūsų giminės šaknys? Ši informacija irgi gali
sužadinti daug prisiminimų apie buvusius gyvenimus.

Kartą į mane kreipėsi žmogus, vardu Džonas. Jo protėviai buvo kilę iš Prancūzijos.
Atvykę į Ameriką, jie išsibarstė po šalį. Džono pusbrolis su šeima dabar gyveno Naujajame
Orleane, o pats Džonas buvo iš Naujojo Džersio, kur dirbo statybų versle. Džonui patiko
džiazas, jis pats jaunystėje grojo saksofonu. Džono sapnuose pasitaikydavo detalių, kurias buvo
galima paaiškinti tik prisiminimais apie buvusius gyvenimus. Todėl jis norėjo, kad aš jį
užhipnotizuočiau ir padėčiau ankstesnes inkarnacijas prisiminti detaliau. Džonas lengvai paniro
į hipnozę ir „nukeliavo“ į savo tolimą praeitį. Anksčiau jis buvo inkarnavęs Naujajame Orleane.
Tas laikas galėjo būti XX amžiaus pradžia. Tada Naujajame Orleane sparčiai populiarėjo
džiazas, kūrėsi džiazo orkestrai ir ši muzika skambėjo visur. Džonas labai aiškiai pamatė gatve
einantį orkestrėlį. Orkestrėlyje buvo ir jis pats – grojo trimitu. Skambėjo diksilendo stiliaus
džiazas, labai populiarus Naujajame Orleane XX amžiaus pradžioje. Ir šiandieną Džonui patiko
būtent šis stilius. Prisiminimai paskatino Džoną persikelti į Naująjį Orleaną. Jis apsigyveno
seniausiame miesto rajone, vadinamajame prancūzų kvartale, toje vietoje, kur seniau
kiekviename žingsnyje skambėjo džiazas. Kai jis ten persikėlė, miestas kaip tik gydėsi žaizdas
po baisaus Katrinos uragano ir Džonas, kadangi šiame gyvenime dirbo statybų versle, prisidėjo
prie šio proceso.

Taigi dar kartą ramiai apgalvokite, koks menas jums patinka – kokie stiliai, kokios epochos
kūriniai ir taip toliau. Svarbios visos detalės. Taip pat svarbu, kas jums nepatinka, kam jaučiate
antipatiją. Visus savo pastebėjimus užsirašykite dienoraštyje.

36
 Net ir mėgstamos ar nemėgstamos spalvos neretai duoda nuorodą į praėjusius gyvenimus.
Pavyzdžiui, jeigu jums patinka purpurinė spalva, jeigu renkatės šios spalvos drabužius, galimas
daiktas, tolimoje praeityje tarnavote kokio nors Europos karaliaus dvare ar buvote karališkosios
šeimos nariai. Vienas mano klientas labai mėgo chaki spalvą. Jis rengėsi šios spalvos drabužiais,
taip išdažė savo kambarių sienas ir važinėjo chaki spalvos automobiliu. Jo gyvenime chaki
spalva dominavo taip smarkiai, kad mes nusprendėme, jog toks pomėgis negalėjo atsirasti vien
šiame gyvenime. Ir regresinės hipnozės seanso metu jis prisiminė, kad per Pirmąjį pasaulinį
karą buvo anglų armijos karininkas, kariavo Prancūzijoje ir Belgijoje. Kare irgi dominavo chaki
spalva: kareivių uniformos, automobiliai, purvini mūšių laukai – viskas buvo chaki. Ši spalva
jam paliko stiprų įspaudą, suformavo jo sąmonės kodą.

Darbas, talentai, interesai, pašaukimas

Ką dirbate, kokia jūsų profesija? Kokie interesai, koks hobis, kaip leidžiate laisvalaikį? Kokie
jūsų talentai, kokie gebėjimai jus išskiria iš kitų žmonių?
Kasdienė bei dažnai vykdomu veikla taip pat neretai duoda informacijos apie praeitus
gyvenimus. Labai tikėtina, kad jūs tais dalykais dabar užsiimate skatinami sąmonės kodų. Galbūt
kaip tik tuo galima paaiškinti, kodėl taip skiriasi žmonių meistriškumas. Štai du mūrininkai – jie
vienodo amžiaus, turi labai panašią darbo patirtį. Bet vienas dirba lėtai, jo sumūryta siena nelygi, jis
perniek ištaško daug skiedinio ir tas darbas jam visai nemielas. O kitas dirba greitai lyg automatas,
jo siūlės lygios kaip styga, galų gale darbas jam teikia tikrą džiaugsmą. Kodėl toks skirtumas?
Galbūt todėl, kad antras darbininkas savo įgūdžius gludino per kelias inkarnacijas, o pirmasis šios
veiklos ėmėsi tik šiame gyvenime.
O kokie jūsų ypatingi talentai? Esate geri sportininkai? Galite greitai išmokti užsienio kalbą?
Mokate mintinai sudauginti triženklius ar keturženklius skaičius? Gerai žaidžiate šachmatais?
Tikriausiai šiuos gebėjimus irgi lavinote ne vieną gyvenimą. Ypač aiškiai apie praėjusias
inkarnacijas byloja tie gebėjimai, kurie pasireiškia vaikystėje. Štai Mocartas pradėjo kurti muziką
būdamas penkerių metų – matyt, tai lėmė jo karminė praeitis.
Darbas ir pomėgiai dažnai būna susiję dalykai. Pavyzdžiui, jei dabar renkate pašto ženklus, tai
galbūt ankstesnėje inkarnacijoje dirbote pašte. Jeigu šiandien jums patinka plaukioti jachtomis,
tikėtina, kad kada nors praeityje buvote jūreiviai. O jeigu šiame gyvenime siekiate karjeros kokioje
nors veiklos srityje, labai galimas daiktas, kad taip elgtis jus skatina dar praeituose gyvenimuose
užgimę norai. Beje, tokie siekiai ne visada būna konstruktyvūs. Viena mano klientė, vardu Sara,
labai norėjo tapti kino aktore. Ji dalyvaudavo įvairių studijų rengiamose peržiūrose, kartais net
gaudavo kokį nors nedidelį vaidmenį, tačiau tai nebuvo ta sėkmė, apie kurią ji svajojo. Ji dėl to
jautėsi blogai, be to, sutelkusi visas pastangas šia viena kryptimi nematė jokių kitų karjeros
galimybių, nors jų tikrai buvo. Sara tvirtai tikėjo, kad laiminga bus tik tada, kai pelnys aktorės
šlovę.
Sara kreipėsi į mane, kad padėčiau jai suprasti, kokios yra jos nesėkmių priežastys. Pasakiau,
kad egzistuoja tokia paradoksalaus rezultato taisyklė. Taisyklė sako, kad esant tam tikroms
sąlygoms mūsų pastangos duoda atvirkščią rezultatą – kuo intensyviau stengiamės pasiekti tikslą,
Tuo labiau tikslas nuo mūsų nutolsta. Paradoksas! Atrodytų, viską darome gerai, stengiamės, tikime
sėkme, tačiau priekyje netikėtai išnyra kokia kliūtis ir nubloškia mus atgal.
Išanalizavau Saros istoriją ir padariau išvadą, kad pagrindinis motyvas, dėl kurio ji siekia
aktorės karjeros, yra noras įrodyti savo vertę. Dar vaikystėje tėvai jai dažnai prikišdavo, kad ji yra
negabi, netalentinga ir kad nieko gyvenime nepasieks. Sara jautėsi pažeminta ir įskaudinta. Laikui

37
bėgant, šie jausmai nusėdo jos sąmonėje ir ėmė reikštis kaip troškimas žūtbūt įrodyti visam
pasauliui, kad ji yra gabi ir talentinga. Jei butų tapusi garsia kino aktore, žinoma, jos talentą būtų
pripažinę visi, o visų pirma – moters tėvai, kurie ją smerkė ir žemino.
Bet tai buvo dar ne visi atsakymai.
Sara sutiko, kad aš ją užhipnotizuočiau ir grąžinčiau į praeitį – gal troškimas tapti aktore
užgimė būtent ten. Panirusi į hipnozę, Sara prisiminė, kad ji praėjusiame gyvenime buvo gražios
išvaizdos vyras, vardu Robertas. Robertas buvo aktorius. Tada kino dar nebuvo ir Robertas siekė
išgarsėti viename Brodvėjaus teatre. Bet jam dažniausiai skirdavo antro plano vaidmenis ir
kviesdavo tik į gastroles. Todėl Robertą nuolat kamavo finansinės problemos ir jis dažnai būdavo
kelyje, gyvendavo pigiuose viešbučiuose ir vis svajojo apie didelę sėkmę.
Paskui Robertas pamilo vieną garsią aktorę. Ji neliko Robertui abejinga, nes jis buvo labai
gražus vyras. Bet ji norėjo turtingo gyvenimo palydovo. Turtingo ir garsaus. Ji buvo scenos
žvaigždė ir tokio pat ryškumo žvaigždė turėjo spindėti šalia jos. Todėl ji jam paskelbė ultimatumą:
arba jo pavardė stambiu šriftu atsiduria pirmose afišų eilutėse, arba jų keliai išsiskirs.
Taigi Robertui žūtbūt reikėjo išgarsėti. Tačiau likimas jam nieko gera nežadėjo. Sara, per
hipnozės seansą grįžusi į savo tolimą praeitį, matė, kaip Robertas (tai yra ankstesnė jos pačios
inkarnacija) kraunasi į lagaminus savo sceninius kostiumus, paskui lipa į senovinį traukinį ir drauge
su kitais aktoriais važiuoja vaidinti spektaklių. Sara suprato, kad tokių kelionių būta labai daug. Ir
visos jos labai panašios – lagaminai, traukiniai, viešbučiai, vaidinimai ankštose scenose, nedideli
honorarai ir taip toliau. Sara netgi išgirdo traukinio ratų bildesį ir pajuto tą patį nepasitenkinimą,
kurį jautė Robertas. Ji jautė, kaip Robertas baiminosi, kad jo mylimoji susiras kitą. Jis neturėjo
jokių priemonių jai sulaikyti. Galų gale taip ir atsitiko – garsi aktorė nutraukė ryšius su nevykėliu
Robertu ir šis liko visai vienas. Vienišas, nelaimingas, nepatenkintas savimi – toks buvo Robertas.
Ta būsena paliko gilų įspaudą jo sąmonėje, suformavo kodą, kuris paveikė reinkarnavusios Saros
gyvenimą. Prie visa to, aišku, prisidėjo ir tėvų priekaištai, esą ji negabi ir nieko gyvenime
nepasieks. Sara jautėsi menka ir vienintelė išeitis buvo sėkminga aktorės karjera. Tokį sprendimą
padiktavo jos sąmonės kodas.
Paanalizavusi dvi savo inkarnacijas, Sara suprato, kad aikštinga ir garsi Roberto mylimoji
šiame gyvenime atgimė kaip jos, Saros, tėvas. Mylimoji priekaištavo Robertui, esą šis yra
nevykėlis, o tėvas tą patį kalbėjo Sarai. Nors tėvas nereikalavo iš Saros, kad ši taptų garsia aktore,
jis labai aiškiai pasakė, kad ji bus mylima tik tada, kai ją aplankys didelė sėkmė. Kitaip ji bus
„netalentinga“ ir „nieko verta“.
Visos šios įžvalgos paskatino Sarą apmąstyti, kas lemia jos tikrąją vertę. Tai buvo pamoka,
kurią jai reikėjo išmokti šiame gyvenime. Sara suvokė, kad ji turi paleisti iš savęs daug neigiamos
emocinės energijos – tik tada pasikeis jos sąmonės kodas, kuris ją stūmė beviltiškų sėkmės paieškų
keliu. Ir tik tada ji galės įvertinti save ne ego apibrėžtais standartais, o amžinos sielos matais.
Sara pasitelkė emocijų paleidimo ir afirmacijų (pozityvių teiginių) technikas, taip pat ji
pasistengė performuluoti savo įsitikinimus. (Apie tai plačiau kalbėsime 8 skyriuje). Galiausiai Sara
priėjo prie išvados, kad iš tikrųjų ji visai nenorėjo tapti aktore. Tai buvo ne jos troškimas. Būtent dėl
to ir suveikė minėtoji paradoksalaus rezultato taisyklė. Gerai išanalizavusi savo potraukius ir
pomėgius ji suvokė, kad tikrasis jos pašaukimas yra pedagogika. Kai tvirtai įsisąmonino šį
atradimą, ji užsibrėžė naują tikslą – tapti mokytoja. Tas sprendimas suteikė jai ramybę. Nė kiek
neabejojau, kad pasiekusi šį tikslą ji drauge pamils ir pradės vertinti save. Sarai bus nebesvarbu, ką
apie ją manys kiti žmonės, todėl nebesistengs niekam įtikti.

38
 Pamatėme, kad profesija ir karjeros siekiai gali daug pranešti apie mūsų praėjusius
gyvenimus. Pažvelkite į šias savo gyvenimo sritis atidžiau, paanalizuokite, kodėl jums patinka
kokia nors veikla ar hobis, paieškokite jų sąsajų su praėjusiais gyvenimais. Tai padės jums geriau
pažinti save, jūs suprasite, ar tinkamą profesiją išsirinkote. Galimas daiktas, profesinė veikla jums
nekelia jokio pasitenkinimo. Jeigu taip, visada yra galimybė paieškoti kitų veiklų, kaip tą padarė
Sara. Kai pažvelgsite į savo tolimą praeitį, pamatysite daug įdomių dalykų ir kai kurie jų tikriausiai
bus susiję su profesija bei pomėgiais.

Ryšiai su žmonėmis

Labai daug informacijos apie praėjusius gyvenimus gauname analizuodami savo ryšius su
žmonėmis. Paprastai įvairūs dabartinių santykių niuansai yra ankstesnių santykių atspindys. Jau
minėjau, kad dažnai drauge reinkarnuoja ištisos žmonių grupės. Žmonės turi bendrą karmą, iš
gyvenimo į gyvenimą jie eina kartu. Tą parodė ką tik aprašytas Saros pavyzdys. Ji susitiko su savo
mylėtu žmogumi ir jis dabar buvo atgimęs kaip jos tėvas. Reinkarnacijos reiškinio tyrinėtojai mano,
kad tokį bendrą atgimimą iš esmės lemia dvi priežastys. Pirma, žmonės būna labai stipriai susieti
emociškai ir energiškai. Tas ryšys nenutrūksta net po fizinio kūno mirties, jis dvi sielas vėl suveda
kartu naujoje inkarnacijoje. Ir antra, kartu atgimę žmonės padeda vieni kitiems mokytis ir
evoliucionuoti.
Kvantinėje fizikoje yra „dalelių sąsajos“ terminas. Atlikę labai sudėtingą eksperimentą, tyrėjai
įrodė, kad dvi subatominės dalelės, jeigu kada nors buvo vieno atomo dalys, niekada daugiau
neišsiskiria. Net ir nutolusios viena nuo kitos erdvėje, jos yra tarsi viena. Jeigu vienai dalelei kas
atsitinka, tą patį poveikį lygiai tuo pat metu patiria ir kita dalelė. Niutoniškosios fizikos dėsniais
tokio reiškinio paaiškinti neįmanoma, tačiau subatominių dalelių visatoje veikia kiti dėsniai. Labai
tikėtina, kad tie patys dėsniai veikia ir reinkarnacijos procesą. Jeigu du žmonės kada nors buvo
kartu ir artimai bendravo, tas ryšys paskui išlieka ir kitose inkarnacijose. Tai paslaptingas reiškinys
ir jis dar nevisiškai suprastas, tačiau yra daug liudijimų, kad artimos sielos niekada neišsiskiria ir
net kartu reinkarnuoja.
Todėl svarbu išmokti tas pamokas, kurias mums duoda santykiai su žmonėmis. Tai padarę,
nebebūsime pėstininkai gyvenimo žaidime ir bendraudami tarpusavyje nuo impulsyvių reakcijų
pereisime prie sąmoningų veiksmų. Tai yra sveikimo proceso dalis. Užuot vaidinę kitų mums
primestus vaidmenis, mes galime tapti savo gyvenimo spektaklio režisieriais. Galime paleisti iš
savęs nesveikas emocijas ir įsitikinimus, galime pamilti save ir tapti stipresni. Ir tą patį padaryti
padėsime artimiems žmonėms. Bendroje kelionėje mums taps lengviau. Toks yra mūsų sielų
troškimas.
Draugai ir šeima

Pirmiausia pabandykite paanalizuoti savo santykius su pačiais artimiausiais žmonėmis –

sutuoktiniais, tėvais, vaikais ir geriausiais draugais. Tie ryšiai pasižymi stipriu emociniu krūviu,
kuris formavosi ir kaupėsi per daugybę gyvenimų.
Nesibaigiančių reinkarnacijų scenoje žmonių vaidmenys keičiasi. Pavyzdžiui, viename
gyvenime mes galime būti broliai ar seserys, o kitame – geriausi draugai. Viename gyvenime esame
savo vaikų tėvai, kitame tie vaidmenys gali pasikeisti ir tėvai atgimsta kaip savo buvusių vaikų
vaikai. Vaidmenimis taip pat gali pasikeisti mylimieji ar sutuoktiniai – žmona tampa vyru ir
atvirkščiai.

39
 Iš visų santykių ypatingą vietą užima tėvų ir vaikų ryšiai. Jie duoda mums svarbiausias
pamokas. Vaikystėje formuojasi mūsų pažiūros ir įsitikinimai. Tėvai atsako už savo vaikų raidą ir jų
emocinę sveikatą. Jeigu tėvų ir vaikų santykiai nesusiklosto, vaikai patiria žalą, kuri gali nusitęsti ir
į kitas inkarnacijas. Tada ir tėvai, ir vaikai gauna karminę užduotį harmonizuoti santykius ir
atsikratyti susikaupusios neigiamos energijos.

Meilė ir neapykanta

Jeigu šiame gyvenime du žmones sieja stiprios meilės ir neapykantos emocijos, tai yra aiškus
požymis, kad tie žmonės susitinka ne pirmą kartą. Artimi dviejų žmonių santykiai formuojasi labai
ilgai. Vienoje inkarnacijoje žmonės susitinka ir susipažįsta, paskui, kai atgimsta kitą kartą, jie tęsia
pažintį, tarp jų atsiranda emocinis ryšys, dar kitoje inkarnacijoje jie susituokia. Žinoma, tai tik
vienas iš scenarijų. Esmė tokia, kad retai kada artimi ryšiai atsiranda tarp žmonių, kurie nebuvo
susitikę anksčiau. Kuo stipresnės emocijos sieja du žmones, tuo labiau tikėtina, kad jų ryšys trunka
kelias ar keliolika inkarnacijų.
Psichologiškai ir emociškai mus labiausiai veikia santykiai su tėvais, nes būtent tėvai didžiąja
dalimi lemia vaiko asmenybę, tačiau sudėtingiausi santykiai būna su mylimaisiais. Čia susipina
aistra, seksas, meilė, pavydas, siekis kontroliuoti ir taip toliau. Santykių audinys nuaustas iš
daugybės gijų ir kiekviena jų suteikia ryšiui savų niuansų, prideda ypatingų emocijų. Kai du tokio
ryšio susieti žmonės susitinka kitame gyvenime, ryšys dažniausiai atsinaujina. Mes sakome, kad tai
yra meilė iš pirmo žvilgsnio, tačiau iš tikrųjų susitinka dvi senos sielos.
Jos atpažįsta viena kitą ir tęsia santykius be jokių didelių įžangų. Tai yra karminiai santykiai.
Kita vertus, jeigu žmonės artimai bendrauja kelias inkarnacijas, tai jokiu būdu nereiškia, kad juos
sieja tik meilės ryšys. Kartais būna taip, kad ryšio kitame gyvenime geriau neatnaujinti.
Į mane kartą kreipėsi viena moteris. Ji norėjo patarimo, kaip jai sutvarkyti santykius su vyru.
Vyras buvo šiurkštus, rūpinosi tik savimi ir ji kentė psichologinį smurtą. Anksčiau jis ją mylėjo, bet
dabar meilės nebuvo likę net pėdsakų. Mes atlikome regresinės hipnozės seansą ir ji prisiminė, kad
su tuo pačiu vyru yra gyvenusi anksčiau. Juos siejo kelios bendros inkarnacijos. Ir jų santykiai
visada klostydavosi vienodai. Iš pradžių jie vienas kitą mylėdavo, juos siedavo bendra aistra, bet
paskui meilė dingdavo ir vyras imdavo ją engti. O ji vyro nepalikdavo, nes tikėdavosi, kad jis
pakeis savo elgesį, juolab kad jis pats vis prisiekdavo, kad smurtas liausis. Moteris buvo įsitikinusi,
kad toks yra jos likimas – ji turi gyventi su šiurkščiu vyru, besąlygiškai jį mylėti ir padėti jam
keistis. Savo interesais ji visai nesirūpino ir savęs negerbė. Toks ydingas santykių modelis tęsėsi iš
gyvenimo į gyvenimą. Išanalizavusi prisiminimus apie ankstesnes inkarnacijas ji suprato, kad
visiškai neprivalo tokių santykių puoselėti. Tai buvo pamoka, kurią ji išmoko tik šiame gyvenime.
Atėjo laikas tokią klaidą ištaisyti.

Išanalizuokite savo santykius su šeimos nariais, draugais ir mylimaisiais. Kokie tų santykių

ypatumai ir kas juose dominuoja? Kaip elgiatės su kitais žmonėmis ir kaip jie elgiasi su jumis?
Ar jus tai tenkina? Ar jaučiate, kad tie santykiai, ypač su pačiais artimiausiais žmonėmis, jau
trunka ne vieną gyvenimą? Ko galite išmokti iš savo santykių?

Kad ryšys su kokiu nors žmogumi trunka nuo praėjusių inkarnacijų, taip pat byloja ir stiprūs
negatyvūs jausmai: neapykanta, pyktis ir taip toliau. Iš tikrųjų nereti atvejai, kai žmogui iš karto
pajuntame antipatiją. Ši „atstūmimo“ reakcija paprastai būna abipusė. Jūsų užduotis šiame

40
gyvenime arba tokius santykius išgydyti ir neigiamas emocijas iš savęs paleisti, arba santykius
nutraukti. Kaip pasielgti, jūs suprasite pažvelgę į savo ankstesnius gyvenimus ir radę nesantaikos
priežastį.
Taigi ir meilė, ir antipatija yra nuorodos, kad santykiai užsimezgė ankstesnėse inkarnacijose ir
dabar jie tęsiasi. Jums skirta suvokti jų prasmę ir priimti teikiamas pamokas. Tada galėsite susikurti
palankesnį gyvenimą dabar ir ateityje.

VI
NEGATYVŪS ELGESIO MODELIAI

Žmonės dažnai manęs klausia, kodėl mes iš gyvenimo į gyvenimą nešamės senas
neišspręstas psichologines ir emocines problemas. Kodėl vis veliamės į tuos pačius konfliktus ir
kenčiame tas pačias pasekmes? Manau (ir apie tai rašo kiti autoriai), kad tokiu būdu mes
mokomės, keičiame žalingus įsitikinimus, valomės senus sąmonės kodus, kylame į aukštesnį
tiesos supratimo lygį, ugdomės gilesnę atjautą. Taip vyksta sielos evoliucija. Jeigu norime
tobulėti, turime išsigydyti senas emocines ir psichologines problemas.
Pridursiu, kad tos problemos kartais įgauna savo priešybių pavidalą. Pavyzdžiui, viename
gyvenime atliekame aukos vaidmenį, o kitame tampame persekiotojais. Tačiau iš esmės abiem

41
atvejais gauname tą pačią karminę pamoką – nei auka, nei persekiotojas nėra mūsų evoliucijos
tikslas. Nė vienas iš šių vaidmenų nesuteikia mums tikros galios.
Neišspręstos tokio pobūdžio praeities problemos santykiams suteikia tam tikrą atspalvį,
todėl tuos karminius modelius verta patyrinėti detaliau. Jeigu žmogus su kitais elgiasi brutaliai
ir siekia juos kontroliuoti bei išnaudoti, tai reiškia, kad jam reikia mokytis mylėti, atjausti ir
gerbti žmones. Jis turi atsisakyti bet kokio psichologinio spaudimo. Toks yra jo sielos
ketinimas, nes sielų pasaulyje visi lygūs. Bet atgimęs tas pats žmogus neretai atsiduria kitoje
karminių svarstyklių pusėje.
Pavyzdžiui, viename gyvenime jis yra kalinys, kitame – kalėjimo prižiūrėtojas arba
pabuvęs valdingu tėvu kitą kartą atgimsta kaip drovus ir engiamas vaikas, o valdingas kokios
nors organizacijos vadovas gali virsti pavaldiniu, kuris slopina nepasitenkinimą vadovu ir dėl to
blogai jaučiasi. Visi jie turi išmokti tą pačią pamoką ir kol to nepadarys, panašūs atgimimai
tęsis.
Kartais sielos pamokos būna sunkios. Štai arogantiškas ir valdingas žmogus įsivaizduoja,
kad toks elgesys rodo jo stiprybę. Jis jaučiasi patenkintas savimi, lipa karjeros laiptais
nepaisydamas kitų žmonių interesų ir mano, kad tokiu būdu galima pasiekti bet kokį tikslą. Kad
suprastų, jog toks požiūris klaidingas, kitame gyvenime jis atgimsta kaip psichologiškai silpnas,
neryžtingas ir nesavarankiškas žmogus – ir pajunta, ką reiškia būti engiamam.
Tokie karmiškai nulemti santykiai didele dalimi lemia ir kitus ryšius. Pavyzdžiui, jeigu
tėvai šeimoje dėl karminių priežasčių vaikui rodo mažai meilės, jis paskui tos meilės gali ieškoti
ir suaugęs. To pasekmė dažnai būna sutuoktinis, kuris atlieka rūpestingo globėjo vaidmenį.
Negavęs tėvų meilės, vaikas pasąmoningai ieškos tokių ryšių, kurie leistų tą trūkumą
kompensuoti. Bet tokie santykiai nebūna harmoningi, nes tarpusavyje bendrauja ne du
gerbiantys vienas kitą lygiaverčiai partneriai, o prašytojas (vaikas prašo meilės) ir davėjas
(partneris tą meilę ir globą duoda). Išsivysto tam tikra prašytojo priklausomybė nuo davėjo ir
ieškantis meilės didelis vaikas vėl lieka tuščiomis rankomis. Bet, galimas daiktas, jis šiame
gyvenime toks yra todėl, kad praeitame gyvenime buvo vienas iš tėvų, kurie tos pačios meilės
savo vaikams davė per mažai. Viskas labai susipynę tarpusavyje, viskas suausta į vieną amžinos
egzistencijos audinį.
Karminė psichologija

Didele dalimi mūsų psichologiją suformuoja tėvai, tačiau įtaką padaro ir karma. Amžinos
egzistencijos audinys suaustas iš begalės gijų ir dažnai būna sunku atsekti, kokia yra pirminė
kai kurių žmogaus psichologinių savybių priežastis. Tikėtina, kad mes atsinešame rinkinį
„karminių psichologinių sėklų“, kurias paskatina sudygti šio gyvenimo sąlygos, visų pirma tėvų
įtaka. Todėl neteisūs yra tie, kurie sako, kad „žmogaus psichologijos pakeisti neįmanoma“, nes
tai arba karminis dalykas, nulemtas ankstesnių mūsų poelgių, arba tėvų padarytas įspaudas,
kurio korekcijos irgi negalimos.
Daugybė pavyzdžių rodo, kad mes galime ir išsigydyti iš ankstesnių inkarnacijų atsineštas žaizdas,
ir pakeisti tėvų įskiepytus modelius. Mes galime transformuoti visus sąmonės kodus, galime
išmokti mylėti save ir gyventi ramybėje.
Tai ir yra nuostabiausia – mūsų žinioje ir psichologinės priemonės, ir galimybės tyrinėti
savo praėjusius gyvenimus bei šalinti karmines įvairių nesėkmių priežastis. Pastarąsias dabar ir
aptarsime, pažiūrėsime, kokios iš jų yra svarbiausios, kaip jos formuoja mūsų psichologiją ir
emocinių reakcijų modelius.

42
 Nuotaikos, emocijos, asmenybės bruožai

Kartą į mane kreipėsi moteris, vardu Šelė. Ji skundėsi, kad ją kamuoja lėtinis nerimas,
dažni galvos skausmai ir smarkus širdies plakimas. Apskritai ji jautėsi persitempusi ir visi šie
simptomai ypač sustiprėdavo, kai jai reikėdavo atlikti kokį skubų darbą, pavyzdžiui,
suorganizuoti vakarienę savo vyro verslo partneriams. Net planuodama šeimos atostogas ji
jausdavo nepaaiškinamą stresą.
Pradėjome analizuoti jos gyvenimo istoriją. Šelė papasakojo, kad jos motina buvo labai
griežta ir nuolat reikalavo laikytis pačių aukščiausių standartų. Kad ir ko Šelė imdavosi, ji tai
turėdavo padaryti labai gerai – labai gerai mokytis, labai gerai elgtis, labai gerai atrodyti ir taip
toliau. Šelės motina buvo perfekcionistė ir siekė, kad tokia būtų jos dukra. Taigi ir Š elė
užsibrėžė tikslą viską daryti tobulai. Tačiau dabar Šelė suprato, kad ją taip elgtis skatino baimė
– jei tik jai kas nors nepasiseks, ji neteks motinos meilės ir pritarimo. O jai tai buvo labai
svarbu, kaip, beje, ir visiems vaikams. Tobulumo siekis įsispaudė Šelės sąmonėje ir
nepastebimai ėmė valdyti jos elgesį. Motinos jau seniai nebuvo šalia, bet Šelė viską stengėsi
daryti tik labai gerai. Kartą ji rengė kokteilių vakarėlį ir per neapsižiūrėjimą prekybos centre
nupirko ne tas taures „Margaritos“ kokteiliui. Kai išpakavo pirkinį, klaidą taisyti jau buvo vėlu.
Žinoma, niekas iš svečių į tai neatkreipė dėmesio, bet Šelė patyrė intensyvų stresą. Ji netgi
„matė“, kaip svečiai šnabždasi tarpusavyje ir aptarinėja tą „baisią klaidą“. Šelė papasakojo dar
vieną panašų nutikimą. Kartą po darbo ji susiruošė užvažiuoti į plovyklą nusiplauti automobilio,
bet plovykloje prie jos namų buvo eilė ir ji nusprendė čia užsukti iš ryto prieš darbą. Tačiau iš
ryto plovykla kažkodėl neveikė, o važiuoti į kitą plovyklą Šelė nenorėjo, nes bijojo įstrigti
rytinėse spūstyse – labiausiai už viską ji bijojo pavėluoti į darbą. Taigi jai teko važiuoti
neplautu automobiliu, kuris, kaip ji man pasakė, „buvo švarus, tik truputį aptaškytas“. Bet tada
ji dėl to pajuto stresą, nes jos automobilis „privalėjo visada blizgėti“. Jai net ėmė rodytis, kad
kiti vairuotojai dairosi į jos automobilį ir ją smerkia. Moters savijauta buvo tokia, tarsi pati būtų
buvusi nešvari. Tokių atvejų jos gyvenime pasitaikydavo neretai.
Nubrėžiau Šelei terapijos kursą ir suskirsčiau jį į tris etapus.
Pirma, Šelė turėjo atsikratyti baimės, kad žmonės jos nemylės, jeigu nebus tobula. Taip
pat ji turėjo paleisti iš savęs neįsisąmonintą pyktį, kurį jautė motinai už jos griežtus
reikalavimus. Vaikystėje Šelė troško besąlygiškos tėvų meilės, tačiau motina jai iškėlė sąlygą:
„Mylėsiu tave, jei būsi tokia ir tokia.“ Patariau Šelei savo neigiamas emocijas surašyti
dienoraštyje. Pabrėžiau, kad ji jokiu būdu neturi pasmerkti motinos. Jos tikslas – pašalinti iš
savo energinio lauko pykčio virpesius.
Antra, Šelei reikėjo atsikratyti labai stiprios nuostatos, kad žmonės ją mylės ir priims tik
tuo atveju, jeigu ji viską darys labai gerai. Šelė turėjo sumažinti reikalavimus pačiai sau. Dabar
jos reikalavimai sau buvo tokie: „Privalau tai padaryti tobulai.“ Patariau jai reikalavimą
suformuluoti taip: „Turiu tai padaryti geriausiai, kaip tik sugebu.“ Štai toks skirtumas – ji
neprivalo būti tobula, ji turi būti tokia, kokia yra. Tokia nuostata buvo labai svarbi laisvės
sąlyga. Jeigu žmogaus niekas neverčia nertis iš kailio ir siekti sunkiai įmanomų tikslų, jis realiai
įvertina savo galimybes ir padaro geriausia, ką sugeba. Ir tada pajunta pasitenkinimą, kurį
suteikia gerai atliktas darbas. Žinoma, perfekcionistinės nuostatos buvo jos sąmonėje
įsispaudusios labai giliai ir joms pakeisti reikėjo laiko. Bet Šelė suprato, kad būtent nuo to
priklauso jos gera emocinė ir net fizinė savijauta. Taip, ir fizinė, nes nuolatinis stresas ir
nerimas dėl „ne visai gerai“ atliekamų darbų kėlė jai galvos skausmą ir net trikdė širdies ritmą.

43
Galų gale ji pirmą kartą gyvenime pasijuto laisva, atsipalaidavusi ir patenkinta. Iš tikrųjų ji
gyvenime buvo pasiekusi daug ir visiškai pagrįstai galėjo savimi didžiuotis.
Bet tai buvo ne viskas.
Šelės sąmonėje dar buvo likę perfekcionizmo nuosėdų. Ji liovėsi siekti tobulumo namie ir
socialinėje aplinkoje, bet darbe vis dar jautė poreikį nertis iš kailio. Darbas jai vis dar buvo
streso ir nerimo šaltinis, nors šiaip jautėsi kur kas geriau. Išanalizavusi šią situaciją Šelė
suprato, kad iš tikrųjų jos niekas neverčia dirbti geriau, nei ji dirba. Vadovai jai nereiškė jokių
pretenzijų, ji gerai sugyveno su kolegomis ir neseniai jai pakėlė atlyginimą – jokių požymių,
kad kas nors būtų buvę negerai. Bet Šelė vis viena manė, kad „dirbti reikia geriau“.
Tada aš pasiūliau atlikti trečią terapijos etapą. Tai buvo regresinės hipnozės seansas.
Šelė sutiko ir savo praeityje aptiko labai įdomių dalykų, susijusių su jos perfekcionizmu šiame
gyvenime. Ji praeitame gyvenime buvo mokytoja. Mokyklai vadovavo labai reikli direktorė ir
Šelė dažnai sulaukdavo jos priekaištų. Direktorei užkliūdavo viskas: nešvara klasėje (nors klasę
po kiekvienos pamokos iššluodavo ir sutvarkydavo), Šelės apranga („Mokytojai turėtų dėvėti
griežtesnio stiliaus drabužius“), išdykę mokiniai ir taip toliau. Direktorė buvo perfekcionistė ir
visiems mokytojams jos reikalavimai kėlė didžiulę įtampą. Nerimas darbe buvo nuolatinis Šelės
palydovas. Kad išvengtų direktorės priekaištų, ji viską stengėsi daryti „labai ger ai“. Šiame
gyvenime tokia pati buvo jos motina. Jos amžinas tobulumo siekis sustiprino Šelės sąmonės
kodą, karminės sėklos sudygo ir Šelė įsivėlė į nesibaigiančią kovą dėl „aukštų standartų “.
Iš pradžių Šelė atsikratė motinos jai įdiegtų stimulų „būti geriausia“, o paskui nusimetė ir
karminę naštą, gautą praėjusiame gyvenime. Jai čia labai padėjo regresinė hipnozė, nes kitaip
giliausių savo problemų šaknų ji nebūtų užčiuopusi.
Dažniausiai neigiamų būsenų priežastys būna dvejopos. Pavyzdžiui, jeigu turite p olinkį į
depresiją, tikėtina, kad vaikystėje patyrėte emocinę traumą, kurios žalingą poveikį dar
sustiprino praėjusių gyvenimų įspūdžiai. Jeigu jus graužia nevisavertiškumo pojūtis, galbūt taip
yra todėl, kad jus kas nors (greičiausiai tėvai) žemino ir kritikavo, bet prie to dar gali būti
prisidėjusios ankstesnių inkarnacijų nesėkmės.
Ar emocinių bei psichologinių problemų priežastys aprėpia ir praėjusių gyvenimų įvykius,
ar jų šaknys yra tik šiame gyvenime – problemas turime spręsti dabar. Turime pakeisti
klaidingus įsitikinimus, kurie daro mums įtaką, o mes jai nesąmoningai paklūstame. Taip pat
turime išvalyti sąmonės kodus, kurie pradėjo formuotis tolimoje praeityje, nes jei to
nepadarysime, jie ne tik nuodys mūsų dabartį, bet ir nulydės mus į ateitį.
Mūsų siela trokšta tapti laisva nuo visų neteisybių. O neteisybė yra viskas, kas verčia mus
jaustis blogai. Paleidę iš savęs toksiškas emocijas ir pakeitę senus sąmonės kodus, mes
nusibrėžiame naują gyvenimo kryptį ir paspartiname sielos evoliuciją.
Tačiau dauguma žmonių tiesiog negali patikėti, kad įmanomas gyvenimas be depresijos,
be streso, pykčio, nerimo ir kitų psichologinių bei emocinių neigiamybių. Žmonėms
neigiamybės yra savaime suprantamas dalykas. „Gyvenu, vadinasi, kenčiu, nerimauju, patiriu
stresą, dažnai būnu nepatenkintas savimi, konfliktuoju su artimais žmonėmis, graužiuosi, bijau,
man trūksta meilės, artumo...“ Toks požiūris į gyvenimą yra klaida ir mes tolesniuose skyriuose
aptarsime, kaip šias visas toksines būsenas išsigydyti.

Kokios jūsų dažniausios būsenos? Kokie elgesio modeliai dominuoja? Paanalizuokite juos ir
paieškokite jų šaknų. Pradėkite nuo šio gyvenimo įvykių, prisiminkite savo santykius su tėvais, jų
pamokas ir savo reakcijas. Ar viskas, ką gavote iš tėvų, yra pozityvu ir reikalinga?

44
Medituodami ar analizuodami sapnus pabandykite grįžti į tolimą praeitį, paieškokite ten savo
dabartinių emocinių ir psichologinių problemų priežasčių. Nepaliaukite tikėti savimi ir žinokite, kad
esate vertingi nepriklausomai nuo to, kokia yra jūsų materiali sėkmė.

Priklausomybės

Įvairių priklausomybių priežastys irgi dažniausiai turi dvejopas priežastis. Priklausomybių

sėklų atsinešame iš ankstesnių gyvenimų, o paveiktos šio gyvenimo sąlygų jos sudygsta ir
subrandina karčias uogas. Tačiau ir čia praeities bei dabarties gijos taip stipriai susipynusios,
kad aptikti priklausomybės pradžią būna labai nelengva. Pavyzdžiui, yra žinoma, kad polinkį į
alkoholizmą žmonės iš dalies paveldi genetiškai, tačiau ne visi alkoholikų vaikai tampa
alkoholikais. Tam įtakos turi ir psichologiniai faktoriai – vaikai ima mėgdžioti tėvų elgesį, jeigu
tėvai dažnai geria, jų atžalos kartais padaro nesąmoningą išvadą, kad „toks elgesys yra geras “.
Bet taip pat alkoholizmą lemia ir karminės priežastys. Kai jos visos susideda į krūvą, tikėtina,
kad žmogus susirgs alkoholizmu. Siekdamas pasveikti, jis tas priežastis turi nustatyti.
Kartą į mane kreipėsi moteris, kuri jautė liguistą potraukį alkoholiui. Ji gėrė kas dieną.
Minimali jos dozė buvo butelis vyno (bet dažniausiai ji išgerdavo daugiau). Dėl tokio pomėgio
kentėjo jos socialinis statusas ir moteris suprato, kad reikia rinktis – ar tolesnis kritimas į dugną,
ar blaivus gyvenimas. Iš pradžių ji užsirašė į anoniminių alkoholikų klubą ir įsitraukė į jų 12
žingsnių programą, bet jai tai nepadėjo. Polinkis alkoholiui išliko ir ji jam pasipriešinti
neįstengė.
Mes pradėjome nuo regresinės hipnozės seanso. Moteris prisiminė, kad praėjusiame
gyvenime turėjo didelį vynuogyną ir vyno rūsį. Gerti vyną jos šeimoje buvo įprastas dalykas,
netgi ritualas. Nuo vaikystės ji matė, kaip tą daro jos tėvai, paskui ir pati ėmė gerti, jai tai
patiko, vynas tapo malonaus bendravimo dalimi. Tačiau tada ji visiškai kontroliavo šį potraukį
ir alkoholis jokių problemų jai nekėlė. Šiame gyvenime ją užaugino viena motina. Motina mėgo
vyną. Šiaip ji buvo irzli ir negailėdavo dukrelei priekaištų, bet kai išgerdavo, tapdavo linksma ir
imdavo su vaiku bendrauti šilčiau. Mano klientė tada padarė nesąmoningą išvadą, kad „vynas
daro žmones geresnius“. Praėjusiame gyvenime pradėjęs formuotis įprotis buvo sustiprintas šio
gyvenimo įspūdžių ir taip pamažu gimė alkoholizmo problema. Tačiau ji turėjo vieną aspektą –
mano klientę traukė tik vynas. Todėl ji visų pirma turėjo atsisakyti įsitikinimų, kad „vynas
padeda bendrauti“ ir kad „vynas daro žmones geresnius“. Kai jai pavyko tą padaryti, potraukis
alkoholiui tiesiog užgeso. Paskui ji man papasakojo, kad kartais išgeria martinio, bet tokių
progų pasitaiko labai retai – kartą per kelis mėnesius.
Turėjau dar vieną klientą, kurį kankino alkoholizmo problema. Jis dirbo tolimųjų reisų
vairuotoju. Išvažiuodavo kelioms savaitėms, nakvodavo pakelės moteliuose, o kartais – savo
sunkvežimio kabinoje, grįždavo pavargęs ir iš karto eidavo į artimiausią barą. Po reiso jis
gaudavo kelias laisvas dienas ir visas jas praleisdavo baruose. Žmona pagrasino skyrybomis ir
jis ėmė ieškoti pagalbos, kaip jam atsikratyti pomėgio gerti. Žmogus daug kur kreipėsi, bet dėl
darbo pobūdžio jam niekas netiko – įvairias psichoterapijos ar anoniminių alkoholikų grupes
reikėjo lankyti reguliariai, o jis dažniausiai būdavo keliuose nuo Meksikos iki Kanados. Galų
gale jis kreipėsi į mane. Pirmiausia sužinojau, kad su žmona jis pradėjo konfliktuoti dar tada,
kai dirbo vietoje ir į tolimus reisus nevažiuodavo. Ji buvo valdinga moteris ir jam nuolat
priekaištaudavo dėl būtų ir nebūtų dalykų. Bet jis rado išeitį, kaip išvengti bendravimo su
žmona: susirado darbą įmonėje, kuri gabeno krovinius po visas Jungtines Valstijas. Išvažiavęs
žmonos nematydavo, o kad nereikėtų klausytis jos priekaištų namie, eidavo į barus. Paskui mes
45
atlikome regresinės hipnozės seansą ir jis prisiminė emociškai turtingiausius praėjusio
gyvenimo fragmentus. Emocijos buvo neigiamos ir smarkiai įsispaudė jo sąmonėje. Taigi jis
prisiminė, kaip motina jį namie nuolatos versdavo dirbti visokius smulkius darbus, o kai darbų
nebūdavo, liepdavo skaityti Bibliją. Dar jis prisiminė, kad kartą (o gal tokių kartų buvo ir
daugiau) jis pabėgo iš namų ir visą dieną važinėjosi miesto tramvajumi. Tada jautėsi laisvas ir
laimingas. Santykiai su motina iš praėjusio gyvenimo persikėlė į šį, tik motinos vietą užėmė
žmona. Pirmiau jis bėgo nuo valdingos motinos, dabar – nuo žmonos. Tikroji jo problema buvo
ne alkoholis, o santykiai. Kol nesutvarkys santykių, jis bėgs iš namų ir ieškos ramybės baruose.
Jei žmogus nori įveikti alkoholizmą ar kokią kitokią priklausomybę, jis visų pirma turi
rasti pirminę jos priežastį ir pakeisti tos priežasties sukeltą sąmonės kodą. Kol kodas nebus
pakeistas, labai tikėtina, jog priklausomybė atsinaujins, kad ir kaip ją būtų bandoma gydyti.

Paanalizuokite savo priklausomybes. Kai kurios jų akivaizdžios (alkoholis, narkotikai,

azartiniai žaidimai), kitos mažiau pastebimos (pavyzdžiui, priklausomybė nuo maisto,
apsipirkimo, interneto). Kokios jų priežastys šiame gyvenime? Kokios priežastys jus atlydėjo iš
praėjusių inkarnacijų? Gal taip bandote išsigydyti kokią nors seną emocinę traumą? Tai yra
dažna priklausomybių priežastis.

Jeigu alkoholiu ar narkotikais (ar kitomis priklausomybėmis) bandote nuslopinti

psichologinę ar emocinę traumą, turėkite galvoje, kad esate pakliuvę į užburtą ratą. Trauma jus
skatina svaigintis, bet svaigindamiesi jūs susikuriate naują traumą, nes graužiatės dėl savo
silpnybės ir gadinate santykius su artimiausiais žmonėmis, o šios naujos traumos savo ruožtu
verčia svaigintis dar daugiau. Todėl pirmiausia reikia nustatyti pagrindinę priklausomybės
priežastį ir ją pašalinti, ar ji būtų šiame gyvenime, ar praėjusiame. Mūsų sielos troškimas yra
laisvė, o kol būsime priklausomi nuo kokių nors cheminių medžiagų ar elgesio modelių, tos
laisvės nepatirsime.
Palaikydami ir tenkindami priklausomybę, mes iššvaistome daugybę asmeninės energijos.
O kai nepriklausomybę įveikiame, mūsų energijos virpesių dažnis pakyla, galime planuoti
naujus pokyčius, kad gyvenimas taptų laimingesnis ir prasmingesnis. Be to, įveikę dabartinę
priklausomybę jūs pasiklosite gero būsimojo gyvenimo pamatus.
Yra dar viena priklausomybių priežastis, kuri dažniausiai lieka nenustatyta ir kuri slypi
praėjusiuose gyvenimuose. Ta priežastis – tai siekis susinaikinti, savidestrukcija. Dauguma
priklausomybių žaloja fizinį kūną ir sutrumpina jo laiką žemėje. Kitoje inkarnacijoje
priklausomybė pasikartoja ir taip toliau. Kodėl susiformuoja toks destruktyvus sąmonės kodas,
galima išsiaiškinti per regresinę kelionę į praėjusias inkarnacijas.
Fobijos ir įkyrios mintys bei veiksmai

Konsultuodama žmones dėl įvairių psichologinių problemų dažnai susiduriu su jų

fobijomis, kurių priežastis yra psichologinės ir emocinės traumos. Arba fizinės traumos, kurios
palieka stiprų emocinį pėdsaką. Pavyzdžiui, vienas jaunas mano klientas vaikystėje matė, kaip
nuo širdies smūgio mirė jo senelė. Ir, kiek vėliau, jau paauglystėje, jam išsivystė labai stipri
kardiofobija, tai yra širdies ligų baimė. Nors jokios organinės priežasties nebuvo, jis ėmė bijoti
mirties, kokia ištiko jo senelę. Baimė būdavo labai intensyvi, jam padažnėdavo pulsas,
pakildavo kraujospūdis, jis imdavo gausiai prakaituoti ir jam tada tėvai kviesdavo gydytoją. Jį

46
vedė pas psichoterapeutą, paskui gydė psichotropiniais vaistais, bet viskas buvo veltui, kol mes
neištraukėme į atminties paviršių to vaikystės epizodo.
Tačiau labai dažnai fobijų priežastys slypi dar toliau praeityje, o šio gyvenimo įvykiai jas
tik suaktyvina. Taigi kai į mane kas nors kreipiasi dėl fobijų, aš visad siūlau tokiam klientui
pažvelgti į ankstesnius gyvenimus. Ypač svarbūs būna epizodai, susiję su kitų žmonių mirtimi
ar sunkiomis ligomis, taip pat didelę įtaką turi patirti nelaimingi atsitikimai. Viena jauna
moteris labai bijojo skraidyti lėktuvais. Bet ji buvo žurnalistė, rašė tarptautinėmis tem omis ir ją
dažnai siųsdavo į Europą ir Aziją. Aišku, jai reikėdavo skristi ir tai būdavo didžiausia
psichologinė kančia. Protu ji suvokė, kad lėktuvo katastrofos tikimybė labai maža, kur kas
mažesnė nei važiuojant automobiliu, tačiau toks racionalus žinojimas jos negelbėjo ir kiekvieną
kartą prieš sėsdama į lėktuvą ji turėdavo išgerti saują raminamųjų. O kai pasaulyje kilo
terorizmo grėsmė, jos baimė dar labiau sustiprėjo ir ji ėmė ieškoti kito darbo, kad jai nereikėtų
skraidyti lėktuvais. Bet pirmiau ji nusprendė pasikonsultuoti su psichoterapeutu ir kreipėsi į
mane. Per regresinę hipnozę ji prisiminė epizodą, kai matė žemai degantį didelį orlaivį. Iš kai
kurių detalių aš supratau, kad tai galėjo būti 1937 metai, vokiečių dirižablio Hinderburg
katastrofa Naujojo Džersio valstijoje. Dirižablis tada leisdamasis užsidegė, žuvo 36 žmonės,
katastrofos scena buvo siaubinga, nors to meto laikraščiai rašė, kad dirižabliai yra visiškai saugi
oro transporto priemonė. Mano klientei katastrofos vaizdas įsispaudė sąmonėj e ir suformavo
kodą, kad „skraidyti yra nesaugu“.
Kita mano klientė kentėjo nuo įkyraus potraukio viską valyti ir plauti. Jai net buvo sunku
išeiti iš namų, nes ji be paliovos plovė indus, siurbė kilimus, valė dulkes nuo baldų ir drabužių.
Kai baigdavo valyti, iškart pradėdavo šią procedūrą iš naujo – vėl indai, vėl kilimai, baldai,
užuolaidos, drabužiai. Galų gale ji kreipėsi į mane ir mes atlikome regresinės hipnozės seansą.
Ji prisiminė, kad praėjusioje inkarnacijoje buvo vyras, tiksliau, berniukas, kuris dirbo
patarnautoju sidabro gaminių parduotuvėje. Berniuko užduotis buvo valyti dulkes nuo
sidabrinių indų, žvakidžių, peleninių ir kitų daiktų. Viskas turėjo blizgėti. Jeigu parduotuvės
šeimininkas rasdavo ant sidabro bent dulkelę, berniuką bausdavo: mušdavo, sumažindavo
maisto porcijas ir neduodavo laisvų dienų. Tvarka buvo labai griežta ir mažasis prižiūrėtojas,
kad nenukentėtų, turėjo beprotiškai stengtis. Kai įsisąmonino šią savo praėjusio gyvenimo
patirtį, mano klientė atsipalaidavo, jai tapo visiškai aišku, kad ji viską valė, tik todėl, kad norėjo
išvengti bausmės, tačiau šiame gyvenime jos niekas už paliktas dulkes bausti neketino. Įkyrus
potraukis valyti dulkes susilpnėjo ir galiausiai dingo.

Ar jus kamuoja kokios nors fobijos, ar jaučiate nepaaiškinamą potraukį kartoti tam
tikrus veiksmus? Kaip tai veikia jūsų gyvenimo kokybę? Paanalizuokite šių reiškinių priežastis
– gal jų šaknys slypi ankstesnėse inkarnacijose? Per meditaciją paklauskite savęs: „Ko iš
manęs nori mano siela? Ką aš turėčiau padaryti?“ Atsakymas dažniausiai būna toks, kad jums
reikia paleisti iš savęs visas baimes ir labiau pasitikėti gyvenimu.

Tačiau kartais fobijų bei įkyrių veiksmų atvejai būna sudėtingesni ir vien pažvelgti į savo
praėjusius gyvenimus negana. Be to, ne visada lokių problemų šaknys slypi praeityje.
Pavyzdžiui, labai paplitusi yra viešo kalbėjimo baimė. Kai imame ieškoti jos priežasčių, dažnai
pamatome, kad jos yra visai racionalios ir pagrįstos. Tai reiškia, kad žmogus iš tiesų nemoka
elgtis prieš didelę auditoriją ir todėl nepasitiki savimi. Tačiau bet kokiu atveju tokias baimes
patartina šalinti, ypač jei jos trukdo. Jeigu bijote viešai kalbėti, galite užsirašyti į oratoriaus
meno kursus. Kovodami su savo fobijomis ir įkyriais potraukiais, nevenkite ir trad icinių, ir
47
alternatyvių metodų. Kartais labai veiksminga gali būti klasikinė psichoterapija, o kartais –
regresinė hipnozė. Išbandykite viską. Prisiminkite, kad siela veda mus savęs pažinimo bei
tobulėjimo keliu, ir mes, keliaudami iš praeities į ateitį, turime išgirsti jos raginimus.

VII
ŠEŠIOS KARMINĖS PRIEŽASTYS

Žmonės ne visada sąmoningai suvokia visus savo veiklos motyvus, tačiau būtent jie verčia
mus žengti į priekį, dirbti, tobulėti, pažinti save ir mokytis. Mokytis – plačiąja prasme. Turiu
galvoje gyvenimo pamokas, kurias gauname bendraudami tarpusavyje ir kurdami bendrą likimą
su kitais žmonėmis.
Kokius renkamės draugus ir partnerius? Kokie tikslai mums svarbiausi? Kokia yra mūsų
gyvenimo misija ir ar apskritai apie ją galvojame? Kokiais kriterijais remiamės darydami
svarbiausius sprendimus?
48
 Kai pradedame mąstyti apie tokius dalykus, galiausiai prieiname dar prie vieno klausimo:
kodėl mes atgimstame? Kas verčia mus čia grįžti ir pakartoti gyvenimo kelią iš naujo? Ir kodėl
pasirenkame būtent tokią gyvenimo kryptį?

Sielos kelias

Yra šešios pagrindinės priežastys, kodėl mūsų siela siekia vėl įsikūnyti. Ir tos šešios
priežastys didele dalimi lemia mūsų gyvenimo aplinkybes. Štai kodėl taip svarbu rasti visų
gyvenimo įvykių prasmę – dažnai jie atspindi sielos ketinimus.
Štai priežastys, skatinančios sielą grįžti į materialų pasaulį:

1. Troškimas

Tai gyvybiškai svarbus žemiškos egzistencijos elementas. Per troškimą siela mus
nukreipia tam tikru keliu, vedami troškimo įgauname daugiau energijos ir ryžto. Sielos
troškimai užgimsta dar anksčiau, negu ji įsikūnija žemėje. O paskui mes stengiamės juos
realizuoti. Nerealizuoti troškimai vėl išnyra kitame gyvenime. Štai kokie būna sielos troškimai
– vieni karštesni, kiti silpnesni, bet visi svarbūs ir prasmingi.
• Siela trokšta kaupti patirtį – ji nori regėti kuo daugiau gyvenimo spalvų, uosti daugiau
aromatų, girdėti daugiau gyvenimo simfonijos garsų, liesti pasaulio paviršių, jausti jo tekstūrą.
• Siela trokšta išreikšti save – ji nori, kad būtų išgirsta jos tiesa ir jos idėjos, nori dainuoti,
statyti, nori atrasti ir kurti, nori parodyti, ką ji jaučia.
• Siela trokšta mokytis – ji nori suprasti, kas ir kodėl vyksta, nori žinoti, ką reikia daryti, kad
rastųsi daugiau džiaugsmo ir sumažėtų kančios.
• Siela trokšta augti – ji nori atsisakyti blogų įpročių, nori pranokti pati save, nori plėstis ir
šviesti.
• Siela trokšta bendrauti – ji nori duoti, dalytis, dovanoti, padėti ir tarnauti, nori mylėti ir
būti mylima.
• Siela trokšta pasiekti galutinį kelionės tikslą – ji nori nubusti, nori atskleisti savo tikrąją
amžiną esmę, nori įsitvirtinti tiesoje, nori susilieti su Dieviškąja sąmone ar būdama įsikūnijusi
materijoje, ar be materijos.
Šie troškimai yra priežastys, dėl kurių siela periodiškai atgimsta fiziniame kūne. Taip pat
tai yra labai svarbūs mūsų veiklos motyvai.
Kad ir ką darytume, sąmoningai ar nesąmoningai mes stengiamės tenkinti sielos
troškimus. Kai būname atjautūs, kai skleidžiame meilę, kai rūpinamės ir aukojamės, kai
spinduliuojame pozityvią energiją – štai tada vykdome sielos užduotis. Tokios veiklos rezultatas
būna sėkmingi tarpusavio ryšiai, laimingos šeimos ir klestinčios bendruomenės. Didingi meno
kūriniai ir mokslo atradimai taip pat gimsta tada, kai žmonių veiklą valdo sielos troškimai.
Sielos troškimai nukreipti į išorę, jie mus susieja tarpusavyje, o ego, atvirkščiai, stengiasi nuo
kitų atsiskirti ir rūpinasi tik savimi. Kur siela – ten laimė ir džiaugsmas. Kur ego – ten kančia ir
baimė. Kai tenkiname ego poreikius, kuriame negatyvią karmą ir ji paskui lydi mus per kitus
gyvenimus.
Tikro sielos troškimo požymis yra neprisirišimas. Siela neprisiriša prie žmonių, į kuriuos
nukreiptas jos troškimas. Tiksliau, siela nesuvaržo jų laisvės ir jų nesisavina, nebando jais

49
manipuliuoti ir jų išnaudoti. Kai skatinami sielos elgiamės būtent taip, nesukuriame neigiamų
karminių saitų ir išsaugome laisvę šiame ir kituose gyvenimuose.

2. Augimas ir mokymasis

Kaip kad mes mokyklose ar koledžuose mokomės daugybės įvairių dalykų, taip ir siela
randa neribotų galimybių tobulėti. Sielos mokymasis trunka visą gyvenimą, o paskui tęsiasi
kitose inkarnacijose.
Toks yra nuo pat laikų pradžios vykstantis Dieviškasis planas, nuolatinis ėjimas į priekį,
kilimas į aukštesnį lygmenį. Tą darydama, siela padeda kilti kitoms sieloms ir pati sulaukia jų
pagalbos.
Kiekviena nauja problema, kiekviena situacija yra tarsi naujas kursas. Siela turi jį išmokti
ir išlaikyti egzaminą arba problema pasikartos, tik įgaus sunkesnę formą. Išmoktos sielos
pamokos gausina mūsų amžiną dvasinį turtą.
Kai į savo problemas pažvelgiame kaip į pamokas, liaujamės buvę aukos ir tampame
mokiniais, kurie siekia nušvitimo. Kaip žemiškose mokyklose mums patinka ne visi kursai, taip ir
sielos pamokų būna įvairių, kai kurios iš jų – skaudžios, tačiau siela niekada nesirenka kančios
veltui. Išmokę tokią sielos pamoką, tampame turtingesni, atveriame gilesnius savo asmenybės
klodus. Vienatvė ir liūdesys skatina tirti save, ieškoti neigiamų sąmonės kodų ir juos šalinti.
Šiandieną išmoktos sielos pamokos yra pamatas, ant kurio statomės naujo gyvenimo rūmą.
Kartais viena gyvenimo problema iš karto pateikia kelias pamokas. Į mane kreipėsi klientė,
vardu Karena. Ji skundėsi, kad jai nepavyksta užmegzti artimų, šiltų ryšių su vyrais. Visi jos
santykiai greitai nutrūkdavo ir ji likdavo viena su eiline nuoskaudos doze. Kai nuoskaudų prisirinko
per daug, ji pasiryžo išsiaiškinti savo nesėkmių priežastį. Iš pradžių išanalizavome šį Karenos
gyvenimą. Ji papasakojo apie savo tėvą. Jis rūpinosi šeima ir stengėsi, kad namuose netrūktų jokių
materialių dalykų, tačiau emociškai buvo šaltas ir sunkiai prieinamas. Karena augo nejausdama tėvo
meilės ir jo dėmesio. Jai tokio emocinio ryšio labai trūko, ji matė, kad jos amžiaus mergaitės su
tėvais bendrauja labai šiltai. Panašiai tėvas bendravo ir su motina, bet kadangi jis tenkino visus
materialius šeimos poreikius, moteris jam nepriekaištavo. Laikui bėgant, Karena padarė
neįsisąmonintą išvadą, kad vyro ir moters santykiai turi būti būtent tokie – šalti, apskaičiuoti, be
ypatingų emocijų. Subrendusi ji perėmė tokį elgesio modelį ir su visais vyrais pradėjo elgtis šaltai.
Sąmoningame lygmenyje ji troško artimų ir šiltų santykių, bet nesąmoningai elgdavosi taip, kad
tokie santykiai neužsimegztų. Ir kiekvieną kartą likdavo nusivylusi. Visų pirma ji turėjo atsisakyti
ydingo bendravimo modelio ir išmokti pamoką, kad „bendraujant su žmonėmis negalima emociškai
užsisklęsti“. Karena suprato, kad ji neprivalo elgtis, kaip elgėsi jos tėvas. Dėl santykių nesėkmių
kalta buvo pati, taigi jai reikėjo mokytis atsiverti.
Paskui Karena sutiko per regresinės hipnozės seansą grįžti į savo tolimą praeitį. Ankstesnėje
inkarnacijoje jaunystėje ji buvo labai simpatiška mergina, bet jos santykiai su vyrais nesiklostė, ji
baiminosi, kad niekada neištekės. Ji perkopė dvidešimties metų ribą, artėjo prie trisdešimties metų
ribos, dauguma jos draugių jau turėjo šeimas, o ji tebebuvo viena; ir dažnai pastebėdavo, kad
draugės iš jos tyliai šaiposi – atseit kaip čia yra, kad ji negali susirasti vyro? O ji vis susipažindavo
su vyrais, šiek tiek pabendraudavo, vieną kitą kartą susitikdavo ir išsiskirdavo. Galų gale ji
susipažino su turtingu našliu ir netrukus jis jai pasipiršo. Karena džiaugėsi, kad jai pagaliau pavyko
įgyti „ištekėjusios moters“ statusą. Pašaipios draugių kalbelės liovėsi. Ji susitvarkė savo socialinį
gyvenimą. Be to, buvo puikiai aprūpinta materialiai ir jautėsi visiškai saugi. Tos draugės, kurios iš
jos pirmiau tyliai šaipėsi, dabar jai pavydėjo. Kita vertus, santykiai su vyru buvo šalti, jam rūpėjo
50
verslas, jis daug laiko praleisdavo su draugais. Žmona jam buvo reikalinga kaip tam tikras atributas
– visi sėkmės lydimi verslininkai turi žmonas, taigi ir jam reikia būti vedusiam. Širdies gilumoje
Karena jautėsi nelaiminga, bet neturėjo jokios kitos išeities, todėl vaidino laimingai ištekėjusios
aukštuomenės moters vaidmenį. Ji netgi ėmė smerkti vienišas moteris, kad šios nesugeba susirasti
antros pusės. Apskritai jos gyvenimas buvo spektaklis, kuriame ji, jos vyras ir visi aplinkiniai
žmonės buvo įsprausti į labai siaurus rėmus. Niekas net nedrįso pagalvoti, kad gyventi galima
kitaip. Karenai tada susiformavo sąmonės kodas, kad „moteris turi būti ištekėjusi“ ir „kad meilė čia
visai nesvarbu“. Kodas skatino ją su vyrais elgtis šaltai ir apskaičiuotai. Maža to, ji nemąstė apie
savo tikrą laimę ir svarbiausia jai buvo visuomenės požiūris į ją. Šiame gyvenime tokį ydingą kodą
dar sustiprino jos tėvas, todėl užmegzti artimų santykių jai nesisekė, nes iš esmės ji pati tuos
santykius ir žlugdė.
Karena turėjo išmokti dar vieną pamoką: kad jos vertę nustato ne visuomenės požiūris į ją, o
ji pati. Ji bus vertinga nepriklausomai nuo to, ką apie ją kalbės kiti žmonės. Jos amžinos sielos
niekaip negali paveikti laikini ego požiūriai ir ribotumai.
Tačiau tokios pamokos išmokstamos ne iš karto. Karena turėjo perrašyti savo gyvenimo
scenarijų, paskui ji ėmė vizualizuoti save laimingą bet kokiomis aplinkybėmis – ir kai ji
ištekėjusi, ir kai viena, ir kai tėvas ją myli, ir kai nemyli. Karena mokėsi atjausti ir mylėti. Ji
paleido iš savęs visas neigiamas emocijas, kurios kaupėsi per kelis gyvenimus.
Paskui aš papasakojau Karenai apie traukos dėsnį – mes pritraukiame tokius žmones ir
įvykius, kokios yra mūsų mintys. Jei dažnai mąstome, kad žmonės turi bendrauti tarpusavyje
„dalykiškai“ ir „be emocijų“ – su tokiais žmonėmis gyvenime ir susieisime, šiltų santykių
užmegzti nepavyks.
Karenos istorija parodo, kiek daug faktorių lemia ir formuoja dabartines mūsų situacijas.
Jos susiklosto viename gyvenime ir tęsiasi tol, kol išmokstame tam tikrą pamoką. Kol pamoka
neišmokta, situacijos kartosis. Galbūt jos įgaus vis kitokį pavidalą, bet ragins išmokti tą pačią
pamoką.

3. Karminis pasikartojimas

Taigi situacijos kartojasi. Jei neišmokstame pamokos vieną kartą, gauname naują
galimybę. Toks yra sielos pasirinkimas. Ir tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl vyksta
reinkarnacijos procesas.
Mums patinka, kai kartojasi malonios situacijos. Malonumo siekis yra vienas stipriausių
žmogaus veiklos stimulų, mes prisirišame prie malonių potyrių ir darome viską, kad jie mus
aplankytų vėl. Tačiau taip pat mes prisirišame ir prie kai kurių negatyvių išgyvenimų,
išsiugdome nesveikų įpročių, kurie galiausiai tampa skausmo šaltiniu. Jie įsirėžia sąmonėje,
suformuoja kodą ir įtraukia mus į užburtą pasikartojimų ratą. Ratas sukasi ir mes patiriame vis
tuos pačius malonumus bei kenčiame tas pačias kančias.
Pažiūrėkime, kas sudaro amžinai besisukantį malonių ir skaudžių išgyvenimų ratą.

• Pasikartojančios malonios kasdienybės akimirkos. Jos duoda gyvenimui žavesio, suteikia

būties paveikslui ypatingų atspalvių, jas norime patirti vis iš naujo. Tai visiškai paprasti dalykai
– ant žemės lėtai krintančios snaigės, besileidžianti saulė, vaiko juokas, upelio čiurlenimas,
prinokusio obuolio skonis... Tai beveik niekas, bet jeigu tų dalykų neliktų, gyvenimas taptų

51
tuščias ir bespalvis. Žemėje įsikūnijusi siela trokšta juos patirti, jie yra tapę mūsų kasdienybės
dalimi ir lydi mus per gyvenimus.
• Pasikartojančios priklausomybės. Priklausomybių temą jau trumpai aptarėme. Dėl įvairių
priežasčių mes priprantame prie kokių nors malonių fizinių stimulų ir nuolat siekiame juos
patirti. Tie stimulai yra alkoholis, seksas, narkotikai, maistas ir dar daug kitų. Siekis patirti
malonumą suformuoja sąmonės kodą ir nulydi mus į kitą gyvenimą. Bet kadangi tokį malonumą
dažnai lydi skausmas, turime priklausomybių atsisakyti, ištrinti šiuos sąmonės kodus. Jie
nukreipia mūsų pastangas klaidinga linkme ir atitraukia nuo tikrųjų sielos tikslų.
• Pasikartojantys asmenybės bruožai. Gana įprasta, kad iš gyvenimo į gyvenimą žmogus
persineša panašias charakterio ypatybes, panašią psichologiją ir mentalitetą, o kartais ir
panašius fizinius bruožus. Pavyzdžiui, jei žmogus dabar yra lėtas, pasyvus, be iniciatyvos,
tikėtina, kad toks jis buvo ir ankstesnėje inkarnacijoje. O jeigu tų bruožų sąmoningai nepakeis,
jie pasireikš ir ateityje. Sulaužyti tokius modelius yra vienas iš sunkiausių uždavinių, kurie
mūsų laukia šį gyvenimą. Tik tai padarę, tapsime laisvi ir realizuosime sielos troškimus.
• Pasikartojantys santykiai. Jau kalbėjome apie bendrą karmą – dažnai reinkarnuoja ištisos
žmonių grupės. Kitame gyvenime susitinka buvę šeimos nariai, draugai, bendruomenių nariai.
Kartais žmones sieja meilė, aistra ar tiesiog draugiškumas ir jie dar kartą nukeliauja žemišką
kelionę, drauge mokosi ir vieni kitiems padeda. Tačiau būna ir taip, kad karma drauge suve da
tokius žmones, kurių santykiai įtempti, priešiški, žmonės konfliktavo viename gyvenime, paskui
– kitame ir taip toliau. Susiformuoja tvirtas neigiamas ryšys ir jis įvairiomis formomis kartojasi.
Pavyzdžiui, viename gyvenime du žmonės atlieka aukos ir persekiotojo vaidmenis, kitame jie
vaidmenimis susikeičia, bet ryšys lieka neigiamas, žmonės kankina vieni kitus ir trukdo
realizuoti tikruosius sielos tikslus. Vienintelis būdas nutraukti tokius karminius susitikimus yra
išmokti tam tikras pamokas.
• Pasikartojanti veikla. Edgaras Keisis kartą „perskaitė“ likimo knygą vienam evangelikų
pastoriui. Ir pranešė, kad šis kadaise buvo žynys Atlantidoje, paskui – pranašas senovės
Graikijoje, vėliau įsikūnijo kaip ankstyvųjų krikščionių kunigas, viduramžiais buvo vienuolis
Ispanijoje ir galų gale atgimė kaip evangelikų pastorius. Tas žmogus visuose įsikūnijimuose
buvo dvasininkas, tarpininkas tarp žmogaus ir aukštesniųjų jėgų; jo veiklos esmė nesikeitė,
keitėsi tik forma. Galbūt kaip tik taip jis realizavo savo sielos troškimą skleisti atjautą ir tarnauti
žmonėms. Jei tikrai taip, tokia veikla jam teikia tikrą malonumą ir visai suprantama, kad jo siela
kiekvienoje inkarnacijoje trokšta tą veiklą atnaujinti ir tęsti.

Seni ryšiai

Taigi jei seni modeliai mums palankūs, mes juos kartojame, o jei ne – galime pasistengti
jų atsisakyti ir siekti aukštesnio lygio modelių – sveikesnių įpročių, didesnį pasitenkinimą
teikiančios veiklos ir prasmingesnių santykių.
Apie karminius santykius pasakysiu štai ką: jeigu šie ryšiai buvo skausmingi, ir jeigu jie
gali atsinaujinti kitoje inkarnacijoje, mes turime labai gerai pasvarstyti, ar verta tai daryti.
Galbūt geriau ryšių išvengti.
Man pačiai buvo iškilusi tokia dilema.
Tai buvo nepaprastai emociškai turtingas įvykis, vienas iš įsimintiniausių mano gyvenime. 4
skyriuje pasakojau, kaip vienas hipnoterapiautas mane grąžino į ankstesnį gyvenimą ir aš
aptikau, kad tada dirbau aukle, prižiūrėjau penkis turtingos šeimos vaikus, iš kurių vienas
52
susirgo plaučių uždegimu ir dėl to mirė. Aš bandžiau jam padėti, bet nieko nesugebėjau
padaryti. Tas skausmingas epizodas paliko mano sąmonėje gilų įspaudą, kuris kitame gyvenime
man išprovokavo lėtinę kvėpavimo takų ligą.
Tačiau liga buvo ne vienintelė sąsaja tarp dviejų mano inkarnacijų.
Buvo stipresnių ryšių.
Maždaug po dvidešimt metų aš ir mano vyras nusprendėme įsivaikinti du našlaičius
užsieniečius. Ėmėme žvalgytis po įvairių šalių našlaičių prieglaudas ir vaikų globos namus,
ieškojome tokių vaikų, kurie vargiai galėjo tikėtis, kad kas nors juos pasiims į savo šeimą. Ir dar
norėjome, kad abu vaikai būtų iš tos pačios vietos – tada jie vienas kitą palaikys ir lengviau
adaptuosis naujoje aplinkoje. Paieškos su pertraukomis truko apie trejus metus. Galų gale
nuvykome į vienus našlaičių namus Rusijoje, Sankt Peterburge. Mums leido peržiūrėti krūvą
nuotraukų ir vaizdo įrašų, kaip vaikai mokosi ir leidžia laisvalaikį. Mano ir vyro dėmesys
nukrypo į vieną mergaitę, vardu Vika. Pajutau, kad jai mūsų šeimoje bus gerai. Tai buvo pirmas
mūsų pasirinkimas. Paskui reikėjo tuose pačiuose vaikų namuose surasti jai broliuką. Mums su
vyru vėl davė krūvą nuotraukų. Žiūrėjome jas vieną po kitos ir aš jį iš karto atpažinau! Pajutau,
kad mus sieja senas ryšys. Tai buvo aštuonerių metų berniukas, vardu Sergejus. Per trejus metus
peržiūrėjau daugybę nuotraukų, bet ta buvo pirmoji, kuri man padarė tokį stiprų įspūdį. Ta ip
būna, kai susitinka du seniai nesimatę geri pažįstami.
Tai buvo tas pats berniukas, kurį aš kitados prižiūrėjau ir kuris mirė nuo plaučių
uždegimo!
Nė kiek neabejojau, kad yra būtent taip. Dabar jam buvo tiek pat metų, kiek buvo tada,
kai jis mirė. Mane apėmė jaudulys. Pasiryžau atnaujinti mūsų ryšį ir suteikti jam tą globą, kurios
anuomet suteikti nesugebėjau. Norėjau grąžinti karminę skolą, nes ji mane slėgė iki šiol. Ji suformavo
mano sąmonėje kodą ir darė tam tikrą toksišką poveikį dabartiniam mano gyvenimui.
Mes pradėjome tvarkyti įvaikinimo dokumentus. Tai gana ilga procedūra ir kol ji vyko,
mes grįžome į Ameriką.
Galvoje ėmė suktis mintys, kad šis berniukas – mano likimo dalis. Pradėjau gilintis į tą
temą medituodama. Visada taip darydavau, kai reikėdavo žengti kokį svarbų žingsnį.
Tikėdavausi gauti Aukštesniųjų jėgų patarimą. Norėdavau išgirsti Dvasios balsą. Ir Dvasia man
perdavė labai aiškią žinią – tiesiog pajutau ją kaip intuicijos žybsnį. Pranešimo esmė buvo
tokia: Anoje inkarnacijoje mirė vaikas, už kurį tu buvai atsakinga. Tačiau tie santykiai jau baigėsi.
Turi paleisti iš savęs likusią jų energiją. Turi paleisti iš savęs kaltės jausmą.
Žinia mane nustebino ir nuvylė. Tikėjausi gauti Dvasios pritarimą, bet Dvasia man nurodė
kitą kryptį. Jaučiausi sutrikusi. Tačiau kai nuvykome į Rusiją dar kartą, supratau, kad Dvasia
man pasakė tiesą. Tų santykių perkelti į šį gyvenimą nereikėjo.
Sankt Peterburge susitikau su vaikų namų atstove. Ji paklausė, ar vis dar noriu įsivaikinti
Sergejų. Klausimas mane nustebino, nes savo ketinimus buvau pareiškusi labai aiškiai. Tada
vaikų namų atstovė pasakė, kad jie čia irgi daug svarstė dėl Sergejaus įvaikinimo ir nusprendė,
kad jam būtų geriausiai grįžti į savo biologinę šeimą. Jis buvo vienintelis vaikas. Šeima
negalėjo berniuku pasirūpinti ir jį paėmė valstybė. Bet padėtis šeimoje pasikeitė ir vaikų globos
tarnyba ėmė svarstyti, kad galbūt Sergejų galima būtų grąžinti tėvams bandomajam laikotarpiui.
Ir dar vaikų namų atstovė pasakė, kad pastaruoju metu Sergejaus elgesys ėmė kelti p roblemų,
berniukas pradėjo konfliktuoti su kitais vaikais, ypač su mergaitėmis. Todėl Vikai (mergaitei,
kurią mes su vyru nusprendėme įsivaikinti ir dėl kurios mums nekilo jokių abejonių) su juo būtų
sunku.

53
 Dar kartą apsvarsčiau Dvasios atsakymus. Ar tikrai aš turėjau nešti su savimi iš gyvenimo
į gyvenimą tą kaltės jausmą dėl mirusio berniuko? Gal geriau jo neatnaujinti? Juolab kad dabar
man buvo aišku, jog iš tikrųjų aš nebuvau kalta dėl to skaudaus įvykio. Aš tik labai jautriai j jį
sureagavau ir pati prisiėmiau kaltės naštą.
Paskui per meditaciją vėl kreipiausi į Dvasią ir intuicija man padiktavo atsakymą, kad ir
Sergejui bus geriau, jei mes santykių nebetęsime.
Mes turėjome karmiškai atsijungti vienas nuo kito.
Vaikų namų atstovė pasiūlė įsivaikinti kitą berniuką. Jo vardas buvo Ženia. Linksmas,
geraširdis ir nuovokus vaikas tapo mūsų sūnumi. Laikas parodė, kad tai buvo tinkamas
pasirinkimas.
Dabar su vyru jau tikrai žinome, kad tuos abu vaikus mums atsiuntė likimas. Mūsų
gyvenimai susiliejo į vieną. Tų vaikų atėjimas buvo reikalingas mūsų visų sieloms.

Mes nesąmoningai bandome atnaujinti senus ryšius, net jei jie mums nepalankūs. Tačiau
supratę ryšio prigimtį, galime jo atsisakyti, galime pasielgti taip, kaip iš tikrųjų nori siela. Nebūtinai
turi įvykti karminis susijungimas. Amžinybės scenarijus numato, kad karminį ryšį galima nutraukti.

4. Karminiai kraštutinumai ir karminė kompensacija

Tai dar viena reinkarnacijos priežastis – iš naujo įsikūniję mes siekiame kompensuoti
ankstesniame gyvenime sukauptą emociškai intensyvią patirtį. Atsitinka taip, kad bandydami tą
padaryti iš vieno kraštutinumo nukrypstame į kitą kraštutinumą. Taip būna ir vieno gyvenimo
atkarpoje, pavyzdžiui, palaidai gyvenęs žmogus laikui bėgant tampa įkyriu moralės sergėtoju ar
alkoholikas ima karštai skleisti blaivybės idėjas arba atvirkščiai – iš pradžių būna griežtas
blaivininkas, bet paskui pajunta nenugalimą trauką prie alkoholio. Žmogus iš vieno
kraštutinumo peršoka į kitą. Kartais kraštutinumai išsitęsia per kelis gyvenimus ir tada
norėdami sudėti juos į porą turime atlikti kelionę į savo tolimą praeitį.
Kraštutinumų aptinkame visose gyvenimo srityse.
• Priklausomybės. Jeigu praeitame gyvenime jums ko nors smarkiai trūko, šiame gyvenime
tam dalykui gali išsivystyti priklausomybė. Jeigu seniau trūko maisto ir nuolatos jautėte alkį,
tikėtina, kad šiame gyvenime jums tenka kovoti su antsvorio problema, nes per daug valgote.
Priklausomybė nuo maisto šiame gyvenime kompensuoja nuolatinį alkį praėjusioje
inkarnacijoje. Tokios priklausomybės neįmanoma atsikratyti tol, kol neišaiškėja jos priežastis.
Žmonės griebiasi vis naujų mitybos planų, ieško naujų stebuklingų dietų, geria liekninamąsias
arbatas, kartoja afirmacijas (pozityvius teiginius), lieja prakaitą sporto salėse, bet paskui v ieną
vakarą puola prie šaldytuvo ir visos pastangos nueina vėjais. Maža to, žmogus pasijunta kaltas,
kad persivalgė, ir ta kaltė palieka sąmonėje emocinį įspaudą. Taip po truputį formuojasi
karminės sąlygos, kurios gali lemti, kad kitame gyvenime jis vėl badaus. Kraštutinumų ratas
suksis toliau.
• Dideli troškimai ir stoka. Tai dar viena kraštutinumų pora. Jeigu mums ilgą laiką ko nors
trūksta, kai tik atsiranda galimybė, stengiamės to dalyko pasiimti kuo daugiau. (Žinoma, tai yra
tik viena iš galimų reakcijų.) Stiprus stokos pojūtis įsispaudžia sąmonėje ir paskui ima reikštis
netikėtais būdais. Kartais tie pasireiškimai įvyksta kitoje inkarnacijoje.
Viena mano klientė skundėsi agorafobija. Tai yra atvirų vietų baimė. Žmogus, išėjęs į
gatvę, pasijunta nejaukiai, jį užklumpa nerimas, padažnėja pulsas ir taip toliau. Jeigu fobija

54
būna aštri, žmogus apskritai neprisiverčia išeiti iš namų. Mano klientę, kai tik ji išėjusi iš namų
viena atsidurdavo atviroje erdvėje, apimdavo panika, jai imdavo trūkti oro, pagreitėd avo pulsas.
Ji suprato, kad baimė neturi jokio realaus pagrindo, tačiau nieko neįstengė padaryti. Iš pradžių ji
kreipėsi į psichoterapeutą), bet tradicinė psichoterapija jai nepadėjo. Kai ji atėjo pas mane,
pasiūliau jai patyrinėti ankstesnes inkarnacijas. Ji sutiko ir per regresinės hipnozės seansą grįžo
į savo tolimą praeitį. Ji pamatė daug epizodų su senoviniais viešbučių kambariais – jai ten
tekdavo dažnai apsistoti, viešbučiuose ji praleisdavo daug laiko. Paskui ji susivokė, kad tada
buvo prekeivė, kuri važinėjo po visą šalį ir kažin ką pardavinėjo. Jai nepatiko ta veikla, bet tai
buvo vienintelis jos pajamų šaltinis. Ir didžiąją savo laiko dalį ji praleisdavo kituose miestuose.
Į eilinę verslo kelionę ji išvažiuodavo labai nenoriai, namų jai labai trūk davo, ji jausdavosi „lyg
žuvis, išmesta į krantą“. Prieš išvažiuodama ji artimiesiems pasakydavo, kad labai norėtų likti
su jais, bet yra priversta vėl leistis į kelionę.
Paskui mano klientė sugretino dviejų gyvenimų įvykius ir pasakė, kad šiame gyvenime j ai
agorafobija ėmė vystytis maždaug tada, kai ji praeitame gyvenime pradėjo važinėti į verslo
keliones. Tolimoje praeityje ji labai nenoriai palikdavo namus ir pasijusdavo „kaip žuvis ant
kranto“ ir šiame gyvenime tie pojūčiai jai grįžo – kai tik išeidavo iš namų į gatvę, pradėdavo
dusti, ją apimdavo baimė. Aname gyvenime ji labai troško būti namuose ir jausdavo namų
stoką, o šiame gyvenime ta stoka jai buvo kompensuota – fobija ją vertė tūnoti namie.
Čia verta prisiminti seną posakį: Jei ko nors labai norite, norėkite atsargiai!
Iš tikrųjų – norėkite atsargiai, nes noras gali realizuotis kitaip nei laukiate. Ir ne tada, kai
to tikitės.
• Kraštutinės situacijos. Jeigu praėjusiame gyvenime maudėtės turtuose ir prabangoje, ir jeigu
niekinote neturtingus žmones, jeigu žeminote juos, galite atgimti neturtingi ir visą gyvenimą
nugyventi skurde. Taip atkuriama karminė pusiausvyra. Arba jeigu žmogus šeimoje buvo
despotas, engė savo sutuoktinį, vaikus ir kitus artimus žmones, tikėtina, kad kitoje inkarnacijoje
pats atliks engiamo žmogaus vaidmenį – jį engs tėvai, sutuoktinis, juo nesirūpins vaikai ir jis
neturės gerų draugų. Griežti lyderiai tampa skriaudžiamais pavaldiniais, žiaurūs karvedžiai –
eiliniais kareiviais, prižiūrėtojai – kaliniais ir taip toliau. Kraštutinių situacijų labai daug.
Kraštutinės situacijos taip pat atspindi karminio atlygio taisyklę.

5. Karminis atlygis
Kita reinkarnacijos priežastis yra sielos siekis prisiimti karminį atlygį ir tuo būdu pasiekti
karminę energijų pusiausvyrą.
Karminiai kraštutinumai, karminė kompensacija ir karminis atlygis yra energinės
švytuoklės judėjimo rezultatas. Švytuoklė iš vienos kraštutinės padėties peršoka į kitą kraštutinę
padėtį. Tačiau karminis atlygis – ne visai tas pat reiškinys kaip karminė kompensacija. Kom-
pensacija yra emociškai intensyvios patirties atkartojimas su priešingu ženklu – pliusą keičia
minusas ir atvirkščiai. O karminis atlygis – tai neigiamos energijos grįžimas žmogui, kuris tą
energiją paskleidė. Paprastai karminio atlygio susilaukiame už tokius praeityje atliktus blogus
darbus, kurie sukėlė intensyvias kitų situacijos dalyvių emocijas. Tai yra viena iš pamokų –
patys patiriame savo paskleistų neigiamų energijų poveikį ir išgyvename jų sukeltą skausmą.

55
 Karminis atlygis nėra bausmė, nors daug kas mano būtent taip. Todėl nesuklyskite. Nei
Visata, nei Dievas, nei dar kas nors mūsų nebaudžia. Terminas „karminis atlygis “ yra daugiau
metafora, kuri reiškia, kad gauname tai, ką patys susikuriame. Galima sakyti, patys sau ir
atsilyginame. Kaip elgėmės su kitais žmonėmis, taip žmonės dabar elgsis su mumis.
Išspinduliuota energija grįžta ir priverčia mus gyvenimo scenoje užimti tą vietą, kurią pirmiau
buvo užėmusios mūsų blogo elgesio aukos. Jau minėjau, kad vaidmenimis apsikeičia tėvai ir
vaikai, sutuoktiniai, viršininkai ir pavaldiniai, lyderiai ir jų sekėjai ir taip toliau. Pavyzdžiui,
galimas dalykas, kad jūsų arogantiškas bosas praėjusiame gyvenime buvo jūsų pavaldinys ir jūs
jį ilgai engėte, žeminote ir slopinote jo iniciatyvą. Tarp jūsų užsimezgė stiprus neigiamas
energinis ryšys ir situacija pasikartojo, tik jūs apsikeitėte vaidmenimis. Jeigu neigiamos
energijos nepaleisite, ciklas tęsis ir abu kentėsite. Tai yra sielos kvietimas atgauti savo
autentišką jėgą ir išgydyti santykius. Toks yra asmeninės evoliucijos kelias.
• Vaikų ir tėvų santykiai. Šie ryšiai yra vieni iš stipriausių. Jie lemia vaiko asmenybės raidą,
formuoja jo ateitį. Vaikas trokšta meilės ir švelnumo, bet jis yra tarsi atviras indas ir priima į
save viską, ką jam duoda tėvai. Jeigu tėvai vietoj meilės vaikui siunčia agresijos virpesius –
vaikas juos į save įsileidžia. Paanalizuokite savo santykius su tėvais – kokie jie yra ar buvo?
Jeigu įtempti, jeigu jums vaikystėje trūko dėmesio ir švelnumo, galbūt patys tolimoje praeityje
taip elgėtės su savo vaikais. Gal apsikeitėte vaidmenimis su tėvais – anksčiau jie abu ar vienas
iš jų buvo jūsų vaikai. O gal jūsų energijos dabar tiesiog pritraukė tokius žmo nes, kuriems skirta
atlikti „blogų tėvų“ vaidmenį ir anksčiau jūs su jais susitikę nebuvote. O jūsų ankstesniame
gyvenime auginti vaikai kitoje inkarnacijoje gaus mylinčius ir rūpestingus tėvus. Karminis
audinys suaustas iš daugybės gijų ir visas jas atsekti yra nepaprastai sudėtinga. Dar painesnės
būna situacijos, kai šeimoje gimsta neįgalus vaikas ar kai jis sunkiai suserga arba miršta.
Dažniausiai taip atsitinka dėl karminio atlygio taisyklės.
• Porų santykiai. Taip pat vaidmenimis gali keistis ir sutuoktiniai. Jeigu juos sieja meilės
ryšys, atsiranda gilūs emociniai įspaudai, kurie lydi žmones iš vieno gyvenimo į kitą. Dar
gilesni tie įspaudai tampa tada, kai šalia meilės atsiranda pavydas, pyktis, praradimo jausmas ar
kai meilė perauga į neapykantą. Kuo daugiau santykiuose neigiamų emocijų, tuo didesnė
tikimybė, kad kitame gyvenime žmonės susilauks karminio atlygio.
Į mane kreipėsi moteris, vardu Džulija. Jos santykiai su vyru buvo banguoti – tarp jų dažnai
kildavo konfliktų, paskui jie susitaikydavo, po kiek laiko vėl imdavo žerti vienas kitam
priekaištus. Konfliktų iniciatorė dažniausiai būdavo Džulija, tačiau jai atrodė, kad ji yra teisi.
(„Ar galite patikėti, ką jis vakar padarė? Na, kaip aš galėjau tylėti? “) Su tokiu vyru Džulija
negalėjo būti laiminga, tačiau gyvenimo be jo ji taip pat neįsivaizdavo. Juos siejo stiprus ryšys.
Džulija siekė sutvarkyti santykius, bandė analizuoti nesutarimų priežastis ir priėjo prie išvados,
kad jos slypi praeitame gyvenime.
Per kelis regresinės hipnozės seansus ji apie savo tolimą praeitį sužinojo daug. Praeitame
gyvenime ji buvo ištekėjusi už to pat vyro. Vyras buvo piktas ir nejautrus žmogus. Jis sunkiai
dirbo gamykloje ir iš žmonos reikalavo labai nedaug: kad ji gamintų jam maistą ir kuo mažiau
kalbėtų. Žinoma, tokie santykiai tada Džulijai neteikė jokio pasitenkinimo, tačiau ji gniauždavo
savyje neigiamas emocijas, tyliai priimdavo vyro priekaištus ir apie skyrybas nedrįso net
pagalvoti.
Čia Džulija nesustojo, žengė toliau į praeitį ir prisiminė dar vieną buvusį gyvenimą. Tada
ji gyveno su tuo pačiu vyru. Jis buvo fermeris ir labai daug dirbo, o ji tvarkė namus ir šeimos
pinigus. Pinigų buvo nedaug ir ji dėl to dažnai grauždavo vyrą, prikišdavo, kad aplinkiniai

56
fermeriai uždirba daugiau. Jų abiejų tokie santykiai netenkino, bet ji tiesiog neturėjo kito
pasirinkimo, o jis buvo per daug užsiėmęs ir apie kitokį gyvenimą irgi negalvojo.
Jie abu keliavo iš gyvenimo į gyvenimą, jų santykiai buvo nesklandūs, bet jie negalėjo jų
nutraukti, juos jungė stiprus ryšys, kurį palaikė sukauptas emocinis krūvis. Jie kovojo
tarpusavyje dėl dominavimo ir abu jautėsi nelaimingi. Viename gyvenime dominavo Džulija,
kitame – jos vyras. Jie keitėsi vaidmenimis ir kaupė pyktį. Kol žmonės tokių emocijų iš savęs
nepaleis, jie karminių ryšių nenutrauks. Gyvenimas nėra skirtas tarpusavio kovoms ir
konkurencijai. Du žmonės turi padėti vienas kitam tobulėti, jie turi gludinti santykius, šalinti iš
jų emocinius kliuvinius ir vienas kitą atjausti. Nė vienas iš jų negali dominuoti, nes kur yra
dominavimas, ten atsiranda neigiamų emocijų, o neigiamos emocijos išprovokuoja karminį
atlygį. Džulijos istorijoje karminis atlygis buvo nuolatinis sutuoktinių nepasitenkinimas.
• Santykiai su kitais žmonėmis. Šie ryšiai irgi dažnai tampa karminio atlygio priežastimi.
Jeigu smerkiate kokią nors žmonių grupę, skleidžiate jai priešiškumą, ją išn audojate, jei bandote
manipuliuoti žmonėmis ir jų sąskaita pasipelnyti – už tai sumokėsite patys.
Toks elgesys palieka gilų karminį randą ir galų gale neigiama jūsų paskleista energija
grįžta atgal.
Ne sykį įsitikinau, kad už netinkamą elgesį mes tikrai susilaukiame karminio atlygio.
Kartais tai įvyksta šiame gyvenime, o kartais – kitoje inkarnacijoje. Tačiau beveik visada
karminių sąsajų mes nepamatome ir sakome, kad „taip jau atsitiko“, „taip susiklostė
aplinkybės“ ir panašiai.
Į mane neseniai kreipėsi klientė, vardu Frenė. Frenė labai stengėsi atsikratyti antsvorio,
bet jai niekaip nesisekė. Bandymai vyko pagal klasikinį nesėkmių scenarijų: ji savaitę ar dvi
laikydavosi dietos, paskui tardavo sau, kad „jeigu suvalgys nedidelį pyragaitį, nieko bloga
neatsitiks“. Ir visos dietos baigdavosi. Paskui ji vėl sukaupdavo valią ir pradėdavo iš naujo. Ir
taip toliau.
Kadangi antsvorio problemos šaknys dažnai slypi ankstesnėse inkarnacijose, pasiūliau
Frenei regresinę hipnozę. Frenė sutiko. Per seansą ji pamatė save XX amžiaus trečiajame
dešimtmetyje (tą liudijo kai kurios aplinkos detalės). Ji buvo daili, liekna moteris trumpais
plaukais, dėvėjo laisvą taškuotą suknelę iki kelių ir katiliuko formos skrybėlaitę. Tai buvo
vadinamasis flaperių stilius, kuris suklestėjo po Pirmojo pasaulinio karo. Žmonių nuotaika
buvo pakili, jie žvelgė į ateitį su didele viltimi, skleidėsi jų kūrybinė energija. Šis laikas
Amerikoje vadinamas „siautulingu trečiuoju dešimtmečiu“. Pokyčiai palietė ir moterų
gyvenimą. Jos pasijuto laisvos ir nė kiek ne blogesnės už vyrus. Ėmė formuotis naujas
šiuolaikiškos moters įvaizdis: moteris vairuoja automobilį, rūko, linkusi užmegzti
neįpareigojančius santykius ir mėgsta džiazą. Ji laisva ir savarankiška. Tokia siekė būti ir mano
klientė Frenė. Maždaug tuo metu Frenė susipažino su stambaus sudėjimo vyriškiu, bet kai šis
pasiūlė jai užmegzti artimesnį ryšį, ji tik nusijuokė ir atšovė, kad niekada nepasirodys viešoje
vietoje su tokios išvaizdos palydovu. Jai apskritai nepatiko žmonės, turintys antsvorį, ir ji apie
tai atvirai visiems kalbėdavo. Žinoma, tas vyrukas dėl Frenės žodžių įsižeidė ir nuo jos
pasitraukė. Dabar ji apie tai pasakė: „Tada aš buvau liekna ir nė iš tolo nesuvokiau, kaip
jaučiasi apkūnūs žmonės. O dabar esu stora ir liekni žmonės net nenutuokia, kaip blogai
jaučiuosi aš. Žmonėms visada trūko atjautos ir supratingumo.“
Regresinė hipnozė padėjo Frenei trejopai. Pirma, ji liovėsi smerkusi save dėl antsvorio,
nes suprato, kad žmogaus vertę lemia ne svoris. Antra, ji atleido tiems, kas iš jos slapta
tyčiojosi, prisiminė, kad ir pati savo tolimoje praeityje buvo linkusi iš apkūnių žmonių
57
pasišaipyti. Ir trečia, ji nutraukė seną emocinį ryšį su tuo konkrečiu vyru, kurio draugystę
atstūmė dėl jo antsvorio. Ji tapo laisva, jos nebeslėgė jokios karminės skolos, ji nebeturėjo
mokėti karminio atlygio. Žinoma, tai įvyko ne iš karto. Ji daug meditavo, analizavo savo dabartį
bei praeitį ir darė išvadas. Ji ir dabar buvo linkusi smerkti žmones už visokius jų tikrus ir
tariamus trūkumus. Tą darydama ji nesąmoningai bandė kompensuoti savo antsvorį. Kita vertus,
smerkdama kitus, ji kūrėsi papildomų neigiamų emocijų krūvį, o tai dar labiau blokavo
pastangas sulieknėti. Galiausiai ji išsiugdė nuostatą, kad „visi žmonės yra lygūs nepriklausomai
nuo jų svorio, nuo intelektinių gebėjimų, nuo talentų, nuo pinigų“ ir taip toliau.
Po kiek laiko, kai pajuto, kad jos nevaržo jokie emociniai pančiai, ji susidarė naują
lieknėjimo planą ir pradėjo jį vykdyti. Neabejoju, kad jai pasiseks.
Kas yra karminis atlygis ir apsikeitimas vaidmenimis, gerai iliustruoja kito mano kliento
atvejis. Klientas buvo labai simpatiškas juodaodis vaikinas, vardu Viljamas. Viljamas dirbo
žurnalisto darbą ir jam visai neblogai sekėsi, savo bendruomenėje jis buvo labai populiarus.
Tačiau Viljamui to neužteko, jis buvo ambicingas ir troško pakilti į nacionalinį lygį, norėjo
išgarsėti visoje šalyje. Vaikinas kreipėsi į mane, kad aš jį pakonsultuočiau, kaip mobilizuoti
jėgas ir siekti šio tikslo, nes kol kas jam nesisekė, vis atsirasdavo kokių nors kliūčių.
Jau per pirmą mūsų susitikimą Viljamas papasakojo vieną savo nuolat besikartojantį
sapną. Sapno veiksmas vyksta XIX amžiaus pradžioje Amerikos pietuose. Viljamas yra baltasis
plantatorius, jo plantacijoje pluša didelis būrys juodaodžių vergų. Plantacija klesti, Viljamas yra
turtingas, jam puikiai sekasi, jis gerbiamas ir žinomas žmogus. Vyras jautė, kad tai yra daugiau
negu sapnas. Intuicija jam kuždėjo, kad tie migloti įvykiai kažkaip susiję su jo dabartine
situacija.
Jau per pirmą regresinės hipnozės seansą Viljamas aiškiai pamatė tokį vaizdą: jis joja ant
žirgo per laukus, kuriuose sunkiai dirba kelios dešimtys juodaodžių. Jie – Viljamo vergai. Jie
jam rūpi tik kaip darbo įrankiai, o ne kaip žmonės. Tais laikais toks požiūris buvo visai
natūralus. Paskui Viljamas pamatė save miesto turgavietėje, kur buvo prekiaujama vergais. Ten
vergvaldžiai atvesdavo ištisas savo vergų šeimas ir tuos žmones dažniausiai parduodavo
atskirai, šeimas išskirdavo. Viljamas irgi dalyvaudavo tokiuose sandoriuose i r nejautė dėl to
jokio gailesčio. Kita vertus, savo artimųjų ir draugų aplinkoje jis buvo rūpestingas ir jautrus
žmogus.
Po hipnozės seanso Viljamas nuliūdo ir pasijuto prislėgtas. Jis suvokė, kad praeityje vertė
žmones kentėti ir susikūrė aplink save neigiamos emocinės energijos aurą. Šiame gyvenime ta
energija išprovokavo karminį atlygį. Nors jis buvo talentingas žurnalistas, tačiau karjeros
padaryti neįstengė, dirbo vietiniuose laikraščiuose ir apie „nacionalinį lygį“ tik svajojo. Panašiai
iš šeimininko namų negalėdavo ištrūkti ano meto vergai.
Dabartiniame Viljamo gyvenime buvo ir kitų sąsajų su tolima praeitimi. Šioje
inkarnacijoje jis užaugo vargingoje šeimoje ir patyrė, ką reiškia išsiskyrimo skausmas. Mat
tėvas paliko namus ir išėjo gyventi kitur, kai Viljamas dar buvo visai vaikas. Viljamui tėvo
labai trūko. Paskui mirė jo motina ir jį paėmė auginti giminaičiai. Viljamas turėjo visam laikui
atsisveikinti su draugais ir brangiomis vietomis. Kai suaugo ir tapo savarankiškas, jis irgi daug
blaškėsi, nes ieškojo, kur jam geriau realizuoti savo žurnalisto talentą. Kelionės ir išsiskyrimai
tapo jo gyvenimo dalimi. Taip gyveno jo vergai XIX amžiaus pradžioje: šie žmonės būdavo
mėtomi iš vienos vietos į kitą, ir vos užmegzdavo tarpusavio ryšius, juos išskirdavo. Taigi dabar
Viljamas pateko į savo ankstesniojo „aš“ situaciją. Viljamas ėmė detaliai analizuoti šio ir
buvusio gyvenimo įvykius ir padarė neįtikėtiną išvadą, kad jo turėti juodaodžiai vergai šiame
gyvenime atlieka vaidmenis tų baltųjų viršininkų (redaktorių ir laikraščių leidėjų), kurie dabar
58
jam neleidžia kilti karjeros laiptais. Anksčiau jis žemino juos, o dabar jie iš aukšto žiūri į jį ir
nepripažįsta jo talento. Tai drąsus spėjimas, bet Viljamas pajuto, kad būtent taip, veikiami
karminio atlygio taisyklės, ir klostosi jo šio gyvenimo įvykiai.
Viljamas turėjo sukaupęs didžiulį neigiamų emocijų krūvį ir pirmoji jo užduotis buvo tuos
toksinus iš savęs paleisti. Taip pat jis privalėjo ryžtingai atsisakyti prietarų, kad kitos rasės
žmonės yra blogesni. Anoje inkarnacijoje jis buvo įsitikinęs, kad juodieji vergai yra „blogi“
žmonės, o šiame gyvenime jam atrodė, kad tokie yra baltieji. Kol jis tokių nuostatų neatsisakys,
tol jo profesinės karjeros kelyje rasis vis naujų kliūčių. Viljamas tai pripažino intelektualiai, bet
jam reikėjo priimti tą tiesą į širdį.
Kiekvienas žmogus yra gyvenęs ir dar gyvens daugybę kartų. Mes esame buvę visokie
baltieji juodieji, vyrai, moterys, vergvaldžiai, vergai, protingi, kvaili ir taip toliau. Bet tai – tik
išorinis apvalkalas, forma, kurią įgauna amžina siela. Kai suprantame, kad esame kilę iš vieno
Šaltinio, išoriniai skirtumai tampa nebesvarbūs – mus sujungia bendra mūsų tapatybė. Tas ryšys
yra amžinas.
6. Tarnystė

Siela siekia tarnauti ir tai stiprus motyvas, dėl kurio ji vis įsikūnija žemėje. Tarnystė yra
stipriausia nesavanaudiškos meilės išraiška, tarnaudami bendram gėriui mes augame ir
mokomės. Kai analizuojate savo poelgius ir svarstote, kokios galėtų būti jų karminės pasekmės,
visad pradėkite nuo motyvo: kas jus skatina elgtis būtent taip? Kartais iš pažiūros savanaudiški
veiksmai yra daromi dėl galimybės vėliau pasitarnauti žmonėms. Pavyzdžiui, jūs stengiatės
daugiau uždirbti, o paskui tuos pinigus paaukojate labdarai. Arba atvirkščiai – lyg ir bandome
žmonėms padėti, bet iš tikrųjų tenkiname savo egoistinius interesus. Toks elgesys suformuoja
sąmonės kodą, kuris kitoje inkarnacijoje gali lemti didelį nepriteklių. Net ir geri darbai, jei
daromi ego labui, palieka neigiamą karminį pėdsaką. Tarkime, jei aukojate pinigus visuomenės
reikmėms ir darotės iš to sau reklamą, sielos troškimai liks nerealizuoti ir anksčiau ar vėliau
pasijusite nepatenkinti, tarsi alkani. Ir tikėtina, kad sulauksite už tai karminio atlygio.
Kartais padedame žmonėms iš baimės, pavyzdžiui, vengiame susigadinti savo socialinį
įvaizdį ir todėl aukojame ar kitaip prisidedame prie labdaros. Bandymai įsiteikti visuomenei
nėra tikroji tarnystė. Viešomis akcijomis bandydami pelnyti žmonių palankumą mes tik
parodome, kad esame silpni ir kad bijome likti atstumti. Tai yra ego, o ne sielos motyvas.
Kokios priežastys skatina nesavanaudišką tarnystę?
• Karminė tarnystė. Kartais tarnystės priežasčių reikia paieškoti ankstesnėse inkarnacijose.
Galbūt tada matėte, kaip žmonės kenčia, ir jiems nepadėjote, nors galėjote tą padaryti. Tokie
poelgiai suformuoja energinį įspaudą, kuris pasireiškia kaip sąžinės priekaištai. Priekaištai mus
lydi per gyvenimus, jie veikia mūsų elgesį kaip sąmonės kodai. Arba jei tolimoje praeityje
buvome žiaurūs ir išnaudojome žmones, galimas daiktas, šiame gyvenime pasirinksime kokią
nors gailestingą veiklą, pavyzdžiui, tapsime gydytojais. Tai yra tam tikra karminė kompensacija
ir jos šaknis aptinkame pažvelgę į savo ankstesnes inkarnacijas.
• Asmeninė tarnystė. Kai jūsų santykiai su žmonėmis draugiški ar kai jus sieja meilė, žinoma,
norite žmogui padėti, esate pasiruošę dėl jo aukotis ir juo rūpintis. Tai savaime suprantama.
Jeigu artimi santykiai klostosi kitaip, abu partneriai ima kaupti neigiamą emocinę energiją ir
susilaukia karminių pasekmių. Taip atsitiko vienai mano klientei, vardu Gabrielė. Jos brolis
neseniai pateko į automobilio avariją ir gavo labai sunkią traumą, dėl kurios jam paralyžiavo
kojas. Brolis savo šeimos neturėjo ir visi rūpesčiai gulė ant Gabrielės pečių. Ji tam buvo
59
visiškai nepasiruošusi nei psichologiškai, nei emociškai. Jie neturėjo tiek pinigų, kad būtų
galėję nusamdyti slaugę, todėl Gabrielei teko persikelti gyventi pas brolį, nes jam priežiūros
reikėjo ir dieną, ir naktį. Be to, Gabrielei dar reikėjo vaikščioti į darbą, taigi jos asmeninis
gyvenimas visiškai baigėsi – tik brolis ir darbas. Ją apėmė neviltis ir ji ėmė klausinėti savęs, už
ką likimas jai atsiuntė tokį išbandymą.
Galiausiai Gabrielė kreipėsi į mane, kad aš padėčiau jai susivokti šioje situacijoje.
Per regresinės hipnozės seansą ji pamatė, kad yra savo dabartinio brolio motina. Jis
vienintelis jos vaikas, tačiau ji turi daug visokių reikalų, gyvena aktyvų socialinį gyvenimą ir
sūnumi rūpinasi mažai, kartais netgi visai jį pamiršta. Gabrielė prisiminė kelis epizodus, kai
sūnus kreipiasi į motiną (tai yra į ją), prašo konkrečios pagalbos, o ji atsisako padėti, aiškina,
kad turi svarbesnių užsiėmimų. Motina prikaišioja sūnui, kad šis nesavarankiškas ir pats nieko
nesugeba. Sūnus nusiminęs ir įskaudintas, tačiau motina jo nuoskaudų nejaučia – ji tiesiog
neturi tam laiko ir sūnaus prašymai ją erzina.
Kai Gabrielė grįžo iš regresinės kelionės, ji suprato savo dabartinės situacijos priežastį.
Tai buvo ir karminis atlygis, ir sielos kvietimas atsidėti asmeninei tarnystei. Ji pasistengė
susitaikyti su situacija ir priėmė ją kaip ypatingą pamoką. Žinoma, čia reikia paklausti, kokia
pamoka buvo skirta jos broliui, bet Gabrielė pasiryžo pati rasti atsakymą.
• Šventa tarnystė. Tai yra nesavanaudiška pagalba visiems, kam tik galime padėti. Mes
nusiteikiame, kad gyvename čia ne dėl savęs, kad mūsų šventa misija yra padaryti šį pasaulį
bent kiek geresnį ir harmoningesnį. Kvietimas atsidėti tokiai tarnystei kyla iš suprati mo, kad
visi esame susiję tarpusavyje. Mes – vienas gyvas organizmas, todėl rūpindamiesi kitais taip pat
rūpinamės ir savimi. Šventa tarnystė yra viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl siela vis įsikūnija
žemėje. Pavyzdžiui, tibetiečių vienuoliai per maldą sako, kad jie „atgims tol, kol čia b us nors
viena kenčianti būtybė“. Yra daug būdų, kaip realizuoti tarnystės siekį. Žmonės, jaučiantys
poreikį tarnauti, dalyvauja labdaringoje veikloje, neatlygintinai dirba savo bendruo menėms,
vyksta į vargingas Azijos ar Afrikos šalis ir ten įsitraukia į misijų darbą, galų gale net ir
nuoširdi malda už bendrą visų laimę yra šventos tarnystės išraiška.
Atsidavę šventai tarnystei, pajuntame gyvenime daugiau harmonijos. Tarnaudami
spartiname savo dvasinę evoliuciją ir troškimas tarnauti vis stiprėja.

TREČIA DALIS
PALEISKITE PRAEITĮ,
IŠGYDIKITE DABARTĮ,
IŠLAISVINKITE ATEITĮ

Jūs einate per gyvenimą vedami savo sielos, savo žaismingo

kūrybinio prado, tikrojo „aš“. Neišklyskite iš kelio,
neatsisakykite patirti kokios nors ateities, kol
neišmoksite visko, ką ji siūlo. O tada

60
 galėsite pasirinkti kitokią ateitį ar
kitokią praeitį – jų yra daugybė.

– RICHARD BACH, iš knygos „Iliuzijos“

VIII
KANČIOS DEKONSTRUKCIJA IR
DŽIAUGSMO SUKŪRIMAS

(Šio skyriaus autorius yra hipnoterapeutas ir

dvasinis mokytojas Tomas Cratsley)

Dirbdamas su savo klientais jau seniai pastebėjau, kad didžiąją dalį vidinių ir
tarpasmeninių konfliktų jie susikuria patys. (Beje, dėl savo problemų irgi kaltas esu aš pats. Kai
tą pripažinau, man pasidarė kur kas lengviau gydyti žmones.) Tada man galvoje ėmė
kristalizuotis tokia idėja: jeigu mūsų mintys daro įtaką tikrovei, kurioje mes gyvename,
vadinasi, tą tikrovę galima koreguoti ir šalinti iš jos konfliktų priežastis. Tai iš tiesų yra
61
įmanoma, mes tik turime rasti būdų, kaip tą idėją realizuoti. Idėja nėra nauja, jos versijų mes
aptinkame net Biblijoje. Tačiau kai pabandome ją įgyvendinti patys, randame visai naujų
aspektų. Mano tyrime nauja buvo tai, kad konfliktų priežasčių aš nusprendžiau ieškoti
ankstesnėse inkarnacijose. Dirbdamas su žmonėmis padariau išvadą, kad jų dabartinę mąstymo
struktūrą ir įvairius konfliktus lemia būtent iš tolimos praeities atsinešta patirtis.
Kai ėmiausi tirti šią idėją detaliau, pasirėmiau trijų žinomų mąstytojų darbais. Pirmasis iš jų buvo
Robertas Fricas (Robert Fritz). Jis tyrinėjo mąstymo struktūrą ir kūrybines žmogaus galimybes,
analizavo žmonių grupių veiklą ir būdus, kaip ją optimizuoti. Savo atradimus Fricas aprašė keliose
knygose, kurios šiandieną yra psichologijos mokslo klasika.
Antrasis buvo italų psichiatras Robertas Asadžiolis (Roberto Assagioli). Asadžiolis žinomas kaip
humanistinės ir transpersonalinės psichologijos pradininkas. Asadžiolis tęsė Freudo ir Jungo pradėtus
pasąmonės sferos tyrimus ir papildė psichoanalizės teoriją teiginiais, kad mūsų elgesį lemia ne tik
užslopinti seksualiniai instinktai, bet ir dvasinė išmintis bei kūrybinis potencialas. Asadžiolis išplėtė
klasikinės psichoanalizės ribas ir pamatė žmogų kaip savo tikrovės kūrėją, o ne vien nuslopintų instinktų
valdomą būtybę. Pasak Asadžiolio, žmogus yra būtybė, kuriai skirta išsilaisvinti iš instinktų ir tapti savo
likimo kūrėju.
Ir trečiasis mąstytojas, kuriuo aš pasirėmiau, buvo XIX amžiuje gyvenęs amerikiečių mistikas ir
aiškiaregys Endriu Džeksonas Deivis (Andrew Jackson Davis). Deivis tyrinėjo žmogaus sielos prigimtį,
energiškai gydė žmones ir parašė tomis temomis apie trisdešimt knygų. Tekstus jam diktuodavo „balsas
iš dieviškųjų sferų“, o jis tuos žodžius tik užrašydavo popieriuje.
Man buvo svarbu sukurti paprastą būdą, kaip grįžti į praėjusius gyvenimus, kaip
pasižvalgyti po savo tolimą praeitį ir paieškoti ten dabartinių problemų priežasčių, kur ios veikia
mus iš pasąmonės ir suteikia mūsų gyvenimams tam tikrą atspalvį, deja, ne visada teigiamą.
Efektyvus būdas yra hipnozė, bet tada reikalingas hipnotizuotojas, o aš norėjau, kad žmonės
kelionę atgal galėtų atlikti savarankiškai. Vienas iš tokių būdų – klausytis garso įrašų su
specialiais nurodymais. Tai yra tarsi gairės, kurių laikydamiesi žmonės panyra į savo
prisiminimų gelmę ir ten aptinka ankstesnių inkarnacijų fragmentų. Kai kurie regi juos gana
aiškiai, kiti – nelabai, dar kiti patiria tik miglotą tolimos praeities nuojautą, o yra ir tokių, kurie
prisimena ilgus praėjusių gyvenimų epizodus su visais veikėjais ir kitomis detalėmis. Kelionę
laiku atgal taip pat galima atlikti ir medituojant ar sapne. Perskaitę šį skyrių jūs turėsite
pakankamai žinių, kad galėtumėte žvilgtelėti į savo ankstesnius gyvenimus.
Kai regresijos procesui vadovauju aš pats, pirmiausia pasiūlau savo klientui visą dėmesį
sutelkti į konkretų dabartinį konfliktą, kurio priežasčių jis nesupranta. Mintys apie patiriamą
diskomfortą yra lyg vedlys, kuris veda žmogų į tą situaciją, kai ėmė formuotis to diskomforto
priežastys. Dažniausiai tai būna kokia nors emocinė ar psichologinė trauma, patirta šiame ar
praeitame gyvenime. Trauma nusėda pasąmonėje ir iš ten valdo mūsų sąmoningą elgesį.
Kad taptume laisvi, turime paleisti iš savęs neigiamą energiją. Toliau pakalbėsime, kaip tą
padaryti. Tai yra sąmonės valymo praktika, kuri pakeičia žmogaus santykį su skaudžia situacija.
Jis pažvelgia į tuos įvykius kitomis akimis ir ima kitaip juos vertinti. Pirmiau žmogus, patyręs
traumą, jautėsi bejėgis, o išsivalęs jis prarastą jėgą atgauna, ima kontroliuoti savo gyvenimo
aplinkybes. Įvyksta transformacija ir skausmas, baimė, nerimas ir kitokios neigiamybės
užleidžia vietą emocinei bei psichologinei laisvei. Kartais žmogus po tokių permainų pasijunta
kaip pasveikęs nuo sunkios ligos.
Grįžimas į praėjusius gyvenimus – sudėtinga tema, neretai pasigirsta abejonių, kad galbūt
žmogus patiria visai ne buvusių inkarnacijų įspūdžius, o tik ištraukia iš savo atminties
ankstyvos vaikystės nuotrupas. Tačiau vienas dalykas jokių abejonių nekelia: kad ir kas tai
62
būtų, kelionė laiku atgal turi stiprų gydomąjį poveikį. Aš pats esu įsitikinęs, kad karma ir
reinkarnacija yra tikri dalykai, bet jei vis dėlto būčiau neteisus, grįžimo veiksmas vis viena
stebina ir rodo, kokios didelės yra mūsų galimybės gydytis emocines bei psichologines traumas,
nuplėšti sielą dengiančius atminties sluoksnius ir keisti savo tikrovę.

Praeities traumos ir dabarties problemos

Esu matęs tūkstančius regresinės kelionės atvejų, taigi turėjau daugybę progų patyrinėti,
kaip žmogų veikia užsilikusi neigiamų emocijų (traumų) energija. Ji integruojasi į sąmonę ir
tampa nesąmoningos atminties dalimi. Kol jos neištempsime į sąmonės šviesą, kol tų emocijų
neidentifikuosime, tol nesugebėsime efektyviai spręsti dabartinių psichologinių ir emocinių
konfliktų. Kai tai galiausiai įvyksta, neigiama dėl traumos susikaupusi energija neutralizuojama.
Ir į pačią traumą, kai ją aiškiai prisimename, mes pažvelgiame kitaip. Paprastai kalbant,
emocinio ir psichologinio konflikto mechanizmas yra toks: sena trauma, kurios mes
neprisimename, iš pasąmonės sferos toksiškai veikia mūsų dabartinę tikrovę. Kai traumą
iškeliame į paviršių ir iš naujo ją įvertiname, dingsta visa su ja susijusi našta, visas skausmas,
mintys, elgesio modeliai. Štai ir viskas.
Šios knygos autorė jau papasakojo apie sąmonės kodus. Tai ir yra skausmingi tų pačių
traumų pėdsakai, kurie įsispaudžia mūsų mentaliniame lauke ir lydi mus per inkarnacijas, kol
juos pagaliau ištriname. Kartais tokių įspaudų lieka ir ląstelių atmintyje – tada jaučiame net
fizinius traumos pėdsakus. Juos taip pat reikia ištrinti. Daug kartų mačiau, kaip žmonių
gyvenimas tada įgauna kitą, pozityvią kryptį.
Neseniai į mane kreipėsi vienas vyras, vardu Bobas. Jį apgavo verslo partneris. Bobas
vykdė pelningą verslo projektą, tikėjosi didelio pelno, ir štai po trejų metų darbo jo partneris
dingo. Dėl to Bobas patyrė didelį finansinį nuostolį, be to, jam tai buvo stiprus psichologinis
smūgis. Bobas pasitikėjo partneriu, o šis jį įžūliai apgavo. Bobas pasijuto sukrėstas ir puolė į
depresiją, kiek vėliau pajuto aštrų skausmą nugaroje ir intensyvų spaudimą veido apačioje.
Bobas norėjo kuo greičiau atgauti psichologinę pusiausvyrą ir atsikratyti fizinių simptomų.
Išgirdęs Bobo verslo nesėkmės istoriją pajutau, kad tai nėra vienintelė jo blogos savijautos
priežastis. Drauge su Bobu nusprendėme pasižvalgyti po jo praeitį. Per regresinės hipnozės
seansą jis grįžo į savo ankstyvos vaikystės laikus ir pamatė vieną epizodą. Jam tada buvo apie
dveji metai (šiaip žmonės tokio ankstyvo periodo neprisimena, tam reikalinga hipnozė). Jo tėvas
grįžta namo girtas ir pradeda triukšmauti. Bobas netvirtais žingsniais nusileidžia laiptais į pi rmą
aukštą ir išsigandęs pravirksta. Tėvas griebia jį, prispaudžia prie sienos ir įremia jam į gerklę
peilį. Bobą sukausto baimė.
Jau po seanso Bobas pridūrė, kad jo tėvas buvo Antrojo pasaulinio karo veteranas. Iš karo
jis grįžo emociškai ir psichologiškai sukrėstas, karo baisumai niekaip nepaliko jo ramybėje ir
įtampą jis skandino alkoholyje, o paskui išsiliedavo ant žmonos ir mažo vaiko, tai yra ant Bobo.
Bobas anksti suprato, kad tėvo akivaizdoje rodyti savo emocijas ir verkti yra pavojinga. Jis
išmoko emocijas slopinti ir jų niekam nedemonstruoti. Taip elgdamasis jautėsi saugesnis. Kita
vertus, jis ilgėjosi tokio tėvo, kuriam būtų galėjęs atsiverti ir kuris būtų jį gynęs. Bobas troško
emocinio ryšio su tėvu ir drauge to ryšio bijojo dėl agresyvaus tėvo elgesio. Tas troškimas
nusėdo Bobo pasąmonėje ir darė poveikį jo sprendimams. Kai jis sutiko iš pažiūros malonų ir
emociškai šiltą žmogų, pakvietė jį tapti verslo partneriu ir patikėjo jam savo pinigus. Verslo
partneris Bobui kompensavo tėvą. Bet Bobas nesugebėjo kritiškai ir dalykiškai įvertinti

63
situacijos, jis žvelgė į ją patiklaus vaiko akimis, todėl nepamatė, kad partneris iš tikrųjų yra
avantiūristas, sugebantis puikiai manipuliuoti žmonėmis.
Paskui Bobas grįžo į dar tolesnę praeitį, į ankstesnę inkarnaciją. Ir pamatė ten labai
skaudų epizodą: kažkokioje šalyje vyksta valstiečių sukilimas ir jis yra vienas iš sukilėlių. Jį
persekioja kareiviai ir jis gauna kardo dūrį į kaklą ir į nugarą. Kai Bobas prisiminė šią sceną, jį
užplūdo emocinis skausmas, kuris iš karto peraugo į nemalonius pojūčius nugaroje ir apatinėje
veido dalyje.
Agresyvus ir emociškai šaltas tėvas šiame gyvenime ir fizinės traumos praeitoje
inkarnacijoje – štai kokios buvo Bobo problemų priežastys. Jis nekentė valdžią turinčių žmonių
ir jų bijojo, tačiau tuo pat metu troško jų dėmesio. Be to, fizinė trauma, gauta tolimoje praeityje,
liko ląstelių atmintyje ir šiame gyvenime atsinaujino, kai tik susiklostė tam palankios sąlygos.
Bobas turėjo išsivalyti, paleisti iš savęs visą neigiamą emocinį krūvį. Taip pat jis turėjo atleisti
savo tėvui ir prisiimti atsakomybę už visas savo nesėkmes. Tokios buvo jo pasveikimo sąlygos.
Po kurio laiko mes susitikome ir jis pasakė, kad skausmas nugaroje bei kiti nemalonūs pojūčiai
visiškai liovėsi.

Apsivalymo menas: paleiskite iš savęs neigiamybes

Pirmiausia turime suprasti, kad mūsų pasąmonėje nusėdusios neigiamybės yra

daugiamatės. Tai reiškia, kad jos nėra vien idėjos apie mūsų ribotumus („Aš to nesugebu “, „Aš
esu silpnas“ ir panašios), taip pat tai nėra vien dėl traumų atsirandantys emociniai įspaudai. Nei-
giamybės, apie kurias čia kalbame, – tai visas kompleksas emocinių, psichologinių ir fizinių
elementų. Šis kompleksas turi savo struktūrą, atskiri jo elementai yra atsiradę vis kitu laiku ir
kitomis aplinkybėmis, bet jie susipynę į vieną sudėtingą kamuolį. Neigiamybių kompleksas
primena sudėtingą erdvinę dėlionę, kurią pašalinti iš savęs turime visą iš karto, nes likęs bent
vienas fragmentas mums toliau darys toksišką poveikį. Pavyzdžiui, jei vaikystėje mums trūko
tėvų šilumos, vienas iš dėlionės elementų vėliau gali tapti mūsų pačių emocinis šaltumas, kitas
elementas galbūt bus nepasitikėjimas žmonėmis, dar kitas – koks nors fizinis negalavimas
(migrena, širdies neurozė ir panašiai). Šie elementai susipina su traumuojančiais praeities
įvykiais – štai ir turime painų neigiamybių kompleksą.
Kai jaučiame bet kokios prigimties skausmą, žinoma, mums kyla noras jo atsikratyti.
Tačiau retai kada tai pavyksta padaryti, nes mūsų protas nesuvokia skausmo priež asčių
visumos. Nemato visos dėlionės, tik atskirus jos elementus, pirmiausia tuos, kurie susiję su šio
gyvenimo įvykiais. Retas kuris susimąsto, kad skausmo šaknys gali slypėti praėjusiame
gyvenime.
Turėjau pacientę, vardu Kerolė. Ji jau buvo įkopusi į septintą dešimtį ir jos negalavimų
sąrašas buvo įspūdingas – visa spalvinga puokštė. Jai smarkiai skaudėjo nugarą ir galvą, ją
dažnai pykino, buvo sutrikęs širdies ritmas, ją kamavo depresija, įvairios fobijos, ji jautėsi labai
vieniša ir taip toliau. Be to, neseniai buvo patyrusį nesunkų insultą ir dabar stengdavosi kuo
rečiau išeiti iš namų, nes bijojo, kad priepuolis gali pasikartoti kur nors gatvėje, kur jai niekas
nesuteiks pagalbos. Kerolė buvo numynusi daug gydytojų kabinetų slenksčių, ją visaip gydė,
bet kai vieni simptomai išnykdavo, atsirasdavo kitų. Ji jautė, kad ligos „slepiasi kažkur jos
galvoje“ ir tik taikosi ją užpulti.
Kai kurių negalavimų priežastys išaiškėjo, kai ji prisiminė savo ankstyvuosius gyvenimo
metus. Tai buvo konfliktai su motina ir vyresniuoju broliu. Tačiau kiti dėlionės fragmentai
slypėjo buvusiame gyvenime. Per regresinę hipnozę Kerolė prisiminė, kad ją „kažkas su medine
64
ietimi sužeidė į nugarą“. Tada ji bėgo nuo priešų, ilgai slapstėsi, badavo, jautėsi išsigandusi ir
labai vieniša. Kada ir kur tai vyko – tiksliau ji pasakyti negalėjo. Dar ji prisiminė, kad tada žuvo
daug jos artimųjų ir draugų, ir ją ėmė graužti kaltės jausmas – kodėl ji gyva, o tų žmonių jau
nebėra? Argi ji už juos geresnė? Kerolė ėmė priekaištauti Dievui, esą pasaulis sutvarkytas
neteisingai. Ji taip piktinosi pasauliu, kad ją kartais netgi supykindavo. Ji norėjo numirti, kad
visas šis košmaras pagaliau baigtųsi.
Toks buvo emocinis ir psichologinis praeityje susiklostęs fonas, kuriame išryškėjo jos
dabartiniai nusiskundimai. Priežasčių nustatymas – svarbiausias žingsnis. Paskui žmogus turi
jas pašalinti, paleisti iš savęs neigiamą emocinį krūvį, pakeisti požiūrį, liautis ką nors kaltinti,
o ypač Dievą. Taip apsivalęs žmogus pasveiksta.

Įsisąmoninkite traumą

Taigi ką tik kalbėjome, kaip svarbu suprasti savo dabartinių konfliktu priežastį. Jei norime
pasveikti, turime žinoti, kuo sergame. Neužtenka pasakyti, kad „skauda galvą“. Reikia
išsiaiškinti skausmo kilmę. Įsisąmoninti negalavimą. Psichologinė ir emocinė k ančia
dažniausiai būna kelių priežasčių rezultatas. Pavyzdžiui, dauguma problemų kyla iš pykčio ir
baimės. Bet tokia diagnozė pernelyg abstrakti – turime aiškiai įsisąmoninti, ko bijome, kodėl
bijome ir ant ko bei kodėl pykstame. Į tuos klausimus privalu atsakyti labai aiškiai. Kiekvienai
atskirai detalei turime prikabinti etiketę su aprašymu.
Kai jau būsite prisiminę ir įsisąmoninę traumas, ramiai atsisėskite ir subrandinkite savyje
ketinimą tas neigiamybes iš savęs paleisti. Pasakykite sau, kad jos jums nereikalingos. Jos gali
keliauti savais keliais. Tegu neigiami jų virpesiai išsklinda iš jūsų ir nebegrįžta. Juos sugers ir
neutralizuos visata. Rezultatą paskui įtvirtinkite pozityviais teiginiais (afirmacijomis) ir
meditacijomis.
Štai viena istorija, kaip praeityje gautos traumos veikia dabartį ir kaip paleisti iš savęs jų
sukeltas neigiamas emocijas.
Jo vardas buvo Kenas. Jis bijojo artimų santykių su moterimis, nors apie tokį ryšį svajojo
labai seniai. Bet kai tik pabandydavo jį užmegzti, kažin kokia nematoma jėga sužlugdydavo
visas jo pastangas. Kai dėl to susikrimsdavo, jis pajusdavo skausmus širdies plote ir jį apimdavo
mirties baimė.
Galiausiai Kenas kreipėsi į mane. Mes drauge išanalizavome šį jo gyvenimą ir jokių
didelių traumų neaptikome. Tada pasiūliau jam atlikti kelionę laiku atgal. Kenas sutiko ir per
regresinės hipnozės seansą prisiminė kelis epizodus iš tolimos praeities. Tai buvo labai seniai.
Kenas susivokė, kad veiksmas tada vyko senovės Kinijoje, matyt, prieš kelis tūkstančius metų
skaičiuojant nuo mūsų laikų. Štai ką jis papasakojo:
Kenas kaunasi kažin kokiame mūšyje, su kuo – jis pasakyti negali. Žino tik tiek, kad gina
savo kaimą. Užpuolikų labai daug ir jis su savo draugais traukiasi į kaimo gilumą. Paskui jis
mato, kaip priešai nužudo jo žmoną. Kenas negali jos apginti. Kaimas apimtas ugnies. Beveik
visi gyventojai nužudyti. Gyvas liko tik jis ir dar keli kovos draugai.
Paskui Kenas prisiminė dar kelis epizodus. Jis vienišas pėsčiomis keliauja iš kaimo į
kaimą ir prašo išmaldos. Kartais jo pasigaili ir pamaitina, o kartais išsityčioja ir užpjudo
šunimis. Kenas lyg ir nori pakeisti gyvenimą, kur nors apsistoti ir įsikurti, nes dar gana jaunas ir
stiprus, kita vertus, jį drasko kaltė dėl savo artimųjų žūties ir jis jaučia, kad yra nevert as
gyventi.

65
 Kenas prisiminė, kad taip jis klaidžiojo kelerius metus, paskui jį apkaltino vagyste ir
nužudė.
Labiausiai jam dabar įstrigo anuomet patirtos emocijos. Jis tarsi išgyveno jas iš naujo,
pasijuto kaltas, menkavertis, nenusipelnęs laimės. Iš tikrųjų tos neigiamybės niekur nebuvo
dingusios. Jos tūnojo Keno pasąmonėje ir iš ten valdė jo dabartinį elgesį. Jam nepavykdavo
užmegzti jokių artimų santykių, nes jis vis pasijusdavo jų nevertas.
Kenui pirmiausia reikėjo paleisti iš savęs sukauptas neigiamybes ir susitaikyti su savimi.
Pasiūliau jam tokias afirmacijas:
• Paleidžiu iš savęs kaltės jausmą, kuris mane kankina daug gyvenimų, nes nesugebėjau
apginti savo artimųjų ir savo namų.
• Atleidžiu pats sau ir daugiau nesijaučiu dėl tų įvykių kaltas.
• Paleidžiu neapykantą, kurią buvau nukreipęs į save patį. Taip, aš nekenčiau savęs už
bailumą ir silpnumą, bet dabar liausiuosi save menkinti ir savęs nekęsti.
• Paleidžiu iš savęs sielvartą ir neviltį.
• Atsisakau anksčiau padarytų išvadų, kad esu menkas ir nevertas žmonių meilės ir
pasitikėjimo.
• Paleidžiu iš savęs fizinę atmintį apie kitados gautus sužeidimus. Dabar esu sveikas ir senų
žaizdų nebejaučiu.
• Atsiveriu žmonėms, nes taip nori mano siela. Esu pasiruošęs užmegzti ir palaikyti artimus
santykius, kurių pagrindas bus meilė, pagarba ir abipusis pasitikėjimas.
• Mano gyvenimas įgauna naują kryptį: užuot kentėjęs ir graužęsis, aš pradėsiu džiaugtis ir
kurti.
Afirmacijos – ne šiaip pageidavimai. Tai teiginiai, kuriuos kartodamas žmogus turi tvirtai
tikėti, kad būtent taip ir įvyks. Tai lyg įsakymas, kurį sąmonė perduoda pati sau ir paskui jį
įvykdo. Kenas pradėjo kartoti afirmacijas kiekvieną dieną. Po kelių savaičių jis pasijuto
laisvesnis ir saugesnis, ėmė labiau pasitikėti savimi, jam nuo „širdies nusirito akmuo“ (t aip jis
pats apibūdino savo fizinę savijautą). Galiausiai Kenas pajuto, kad gali užmegzti tvirtus
santykius.
Neigiamybių paleidimas nėra greitas procesas, jis trunka ištisas savaites ar mėnesius,
tačiau tai kelias į laisvę ir jį nuėję mes transformuojame visą gyvenimą.

Daug gyvenimų, daug traumų

Mus dažnai aplanko fragmentiški prisiminimai apie ankstesnėse inkarnacijose gautas

traumas. Tokių įžvalgų patiriame per sapnus ar meditacijas, tik ne visada nustatome jų kilmę.
Tačiau kai išmokstame tuos fragmentus atpažinti, galime susieti juos su savo dabartine situ-
acija. Tada daug kas tampa aišku. Ilgai ieškoję kokios nors dabartinės problemos priežasties,
galiausiai randame ją tolimoje praeityje. Protas susieja tuos įvykius tarpusavyje ir mes gauname
galimybę skausmingas emocijas neutralizuoti. Jeigu ir tada dabartinės problemos nesiliauja,
reikia paieškoti daugiau praeities traumų ir jų pasekmes taip pat neutralizuoti.
Viena jauna mano klientė paniškai bijojo keltis liftu. Ji dirbo advokatų biure, kuris buvo
įsikūręs dešimtame aukšte. Aišku, visi darbuotojai aukštyn ir žemyn važiuodavo liftu, o ji
lipdavo laiptais ir visiems sakydavo, kad tokiu būdu mankštinasi ir palaiko gerą fizinę formą.
66
Jai būtų buvę labai nesmagu, jei kolegos būtų sužinoję apie jos fobiją. Bet vieną kartą ji
apsistojo viešbutyje ir jai davė numerį ketvirtame aukšte, o ten buvo galima pakilti tik liftu, nes
viešbučio saugumo tarnyba kažkodėl laiptus buvo uždariusi. Jaunajai advokatei tai buvo baisus
išbandymas. Įžengusi į liftą, ji iš karto pajuto baimę, jos veidą išpylė raudonis, jai pagreitėjo
pulsas... tos kelios akimirkos lifte ją smarkiai nualino. Žemyn ji irgi turėjo leistis liftu. Tai buvo
tikras siaubas! Ir taip ištisas tris dienas! Po šio įvykio ji kreipėsi į mane. Per regresinę h ipnozę
mes aptikome kelias tolimoje praeityje įvykusias traumas. Ji paleido iš savęs neigiamas tų
traumų emocijas, bet liftų baimė išliko. Tada ji vėl paniro į hipnozę ir miglotai prisiminė dar
vieną senesnės inkarnacijos fragmentą. Kai kurios detalės rodė, kad veiksmas vyko XIX
amžiaus pabaigoje Anglijoje. Ji mato save kaip mažą mergaitę oro balione. Šalia jos stovi keli
vyrai, vienas iš jų – jos tėvas. Balionas pririštas prie žemės virvėmis. Šalia baliono stovi būrelis
žmonių, tarp jų – jos motina. Paskui kažkas atriša virves ir balionas ima sparčiai kilti į viršų.
Žmonės ant žemės tampa vis mažesni, jų jau negalima atpažinti, jos pažįstamas pasaulis,
kuriame jautėsi saugi, sparčiai traukiasi, tirpsta, iš akių dingsta motina... ir ją apima
neapsakomas siaubas.
Tokia buvo trauma, kuri vėliau jai sukėlė liftų baimę. Kai ji įsisąmonino emocines
traumos pasekmes ir jas iš savęs paleido, fobija dingo.
Toliau pateikiu sąrašą neigiamybių, kurios paprastai nuodija mūsų dabartinį gyvenimą.
Dalis jų atsiranda šioje inkarnacijoje, dalį mes atsinešame iš praėjusių įsikūnijimų. Sąrašas
padės susivokti, ko galite tikėtis, kai pradėsite analizuoti praeitį. Galbūt savo asmeninėje
istorijoje rasite visai naujų neigiamybių, o gal kai kurias iš čia pateiktų suformuluosite kit aip.
Kad ir koks būtų jūsų neigiamybių sąrašas, turite visas jas iš savęs paleisti.
Paleiskite neigiamas emocijas:
• Bejėgiškumas, neviltis.
• Gėda, sutrikimas.
• Vienišumas, jausmas, kad esate atskirti nuo kitų žmonių.
• Pyktis, neapykanta, panieka.
• Nevisavertiškumas, menkumo, nereikšmingumo pojūtis.
• Pavydas.
• Nekantrumas.
• Neracionalus kaltės jausmas.
• Fobijos (specifinių situacijų baimės, ypač atkreipkite dėmesį į mirties baimę).
• Jausmas, kad esate išduoti, niekam nereikalingi ir palikti likimo valiai.
• Jausmas, kad jus kažkas persekioja ir specialiai nori jums pakenkti.
• Jausmas, kad esate auka.
• Jausmas, kad dėl jūsų nelaimių kalti kiti žmonės, valdžia ar net Dievas.
• Jausmas, kad esate geresni už kitus, puikybė, pasipūtimas.
• Jausmas, kad esate vieninteliai teisūs.

Paleiskite neigiamus įsitikinimus, kurių pagrindu kuriate bendravimo ir veiklos

strategijas

• Arba aš pradėsiu kontroliuoti kitus žmones, arba jie ims kontroliuoti mane.

67
• Kai du žmonės artimai bendrauja, vienas iš jų būna nugalėtojas, kitas – pralaimėtojas.
Vienas ima, kitas duoda.
• Žmonės tik ir laukia, kada aš suklysiu, tada jie manimi pasinaudos.
• Aš negalėsiu būti laisvas, jeigu laisviems leisiu būti kitiems žmonėms. Arba aš, arba jie.
• Aš negaliu atsiverti kitiems žmonėms ir jais pasitikėti, nes tai pavojinga.
• Aš negaliu mylėti žmonių besąlygiškai, nes tada atsiras pavojus, kad duosiu jiems
daugiau, negu iš jų gausiu.
• Bendraudamas negaliu patirti jokių nuostolių – nei psichologinių, nei emocinių, nei
materialių.
• Dviejų žmonių santykiai iš esmės visada yra konkurencija.
• Jeigu su manimi kas nors pasielgė blogai, aš irgi su tuo žmogumi turiu pasielgti blogai.
Aš pateisinu kerštą.
• Aš viską privalau padaryti tobulai.
• Aš negaliu sau leisti jokių klaidų.
Paleiskite neigiamus įsitikinimus apie save

• Esu iš prigimties silpnas, netalentingas ir negabus.

• Jeigu kenčiu, vadinasi, taip reikia, esu to nusipelnęs.
• Kančia yra nuolatinis žmogaus palydovas, tad tiesiog reikia ją iškentėti ir nebandyti jos
pašalinti.
• Kančia yra bausmė už blogus poelgius, o laimė ir džiaugsmas – už gerus.
• Esu nevertas meilės ir laimės, man tos dovanos neskirtos. Privalau su tuo susitaikyti.
• Aš negaliu pasikeisti. Apskritai žmonės yra tokie, kokie yra, ir kitokie jie būti negali.
• Aš negaliu norėti daugiau, negu turiu dabar, nes galiu prarasti viską.
• Aš negaliu laisvai reikšti savo nuomonių ir emocijų, nes tai yra pavojinga. Nuomones ir
emocijas saugiau yra užgniaužti.

Paleiskite neigiamus įsitikinimus apie pasaulį

• Visi mūsų gyvenimo įvykiai yra nulemti iš anksto ir mes jų pakeisti negalime.
• Gyvenimas yra neteisingas.
• Gyvenimas yra nuolatinė kova.
• Dievas nepasirūpino, kad visi žmonės būtų laimingi.
• Pasaulyje blogio daugiau negu gėrio, kančios daugiau negu džiaugsmo.
• Žmonės nelinkę vieni kitiems nesavanaudiškai padėti.
• Šis pasaulis gyvena pagal žiaurios konkurencijos dėsnius, nes laimės yra per mažai, kad jos
užtektų visiems.
• Pasaulyje mes esame atsitiktiniai svečiai, čia negalioja jokie dėsningumai nei visatos
įstatymai.
• Pasaulis yra tik toks, kokį fiksuoja mano fiziniai pojūčiai.
Išanalizuokite savo neigiamybes, susidarykite jų sąrašą, susiekite jas su konkrečiais
gyvenimo įvykiais ir pasistenkite vieną po kitos iš savęs paleisti. Tegul jų energija susilieja su
visatos energija ir joje ištirpsta. Įsijauskite į šį procesą, kiekvieną kartą pasakę paleidimo

68
formulę giliai įkvėpkite ir iškvėpkite, mintimis regėkite, kaip su iškvėpiamu oru i š jūsų išeina
neigiama energija.

Paskui susidarykite afirmacijų sąrašą. Afirmacija yra teiginys, kuris padeda jums
įsitvirtinti tam tikrą pageidautiną savybę ar pasiekti norimą būseną. Patys nuspręsite, kokios bus
jūsų afirmacijos.
Pradėkite afirmacijas nuo atleidimo. Atleiskite visiems, kas yra jus kaip nors įskaudinęs,
įžeidęs, nuskriaudęs, apgavęs, nuvylęs. Atleiskite jau mirusiems ir esantiems gyviems. Tegul
atleidimas būna visiškai nuoširdus ir tikras. Kartais vien atleidimo užtenka, kad jūsų sąmonė
taptų laisva nuo žalingų kodų.
Paskui atleiskite sau, liaukitės save smerkti ir kaltinti. Mintimis paprašykite atleidimo visų
tų, kurie dėl ko nors kaltina jus. Jeigu įmanoma – padarykite tą ir iš tikrųjų. Susitaikymas yra
galingas aktas, jis suteikia jėgoms abiems pusėms.
Paskui pereikite prie konkrečių afirmacijų. Toliau matote kelis pavyzdžius, pagal kuriuos
galėsite suformuluoti sau tinkančią afirmaciją.

• Atgaunu savo autentišką vidinę stiprybę.

• Atgaunu įgimtą lyderiavimo talentą.
• Atgaunu savo kūrybinius gebėjimus.
• Užmezgu ryšį su savo siela ir pradedu vykdyti jos nurodymus.
• Užmezgu ryšį su Dievu.
• Užmezgu ryšį su Žeme.
• Užmezgu ryšį su visa gyvybe, suvokiu, kad esu jos dalis.
• Užmezgu ryšį su angelais ir dvasiniais vedliais.
• Iš manęs sklinda meilė.
• Iš manęs sklinda atjauta.

IX
KODO PERRAŠYMAS

Mes jau daug kalbėjome, kad norėdami pakeisti gyvenimą turime jį išanalizuoti, pamatyti
jo detalų paveikslą, sudarytą iš praeities ir dabarties fragmentų. Tada galime įvertinti, kurie iš
šių fragmentų mums daro neigiamą įtaką. Tokia yra gijimo pradžia.
8 skyriuje gydūnas ir hipnoterapeutas Tomas Krastlis bendrais bruožais papasakojo, kaip
gijimas vyksta toliau ir kada prasideda reikšmingos transformacijos. Siela trokšta, kad tai
įvyktų, kad būtų perrašytas sąmonės kodas. Toks yra Dieviškasis sielos tikslas. Visas šis

69
procesas daugiapakopis ir sudėtingas, bet sąlyginai jį galima suskirstyti į keturis žingsnius.
Priminsiu, kokie jie yra:
• Psichologinės ar emocinės traumos aptikimas artimoje ar tolimoje praeityje.
• Neigiamybių paleidimas iš savęs.
• Karminio ketinimo transformacija ir pabėgimas iš kalėjimo.
• Sielos pamokų pritaikymas dabartinei situacijai ir ateities programavimas.
Aptarsime kiekvieną žingsnį detaliau.

Pirmas žingsnis: psichologinės ar emocinės traumos aptikimas

Jūs jau žinote, kad kelionę „atgal“ į savo praeitį galime atlikti keliais būdais. Informacijos
apie tuos įvykius gauname medituodami, analizuodami sapnus ir intuicijos žybsnius, taip pat
per regresinę hipnozę. Kartais informacija būna labai aiški, mes tarsi pamatome ištisus praei ties
fragmentus, o kartais tie prisiminimai turi tik miglotos nuojautos pavidalą. Bet kokiu atveju jie
labai svarbūs, ypač kai susiejame juos su dabartimi.
Tikriausiai esate skaitę apie tuos, kurie puikiai suvokė savo ankstesnes inkarnacijas ir
prisiminė daugybę įvairių jų detalių: žmones, vietas, istorinius įvykius, asmeninės istorijos
epizodus ir taip toliau. Kartais šie žmonės iš vieno gyvenimo į kitą netgi „atsineša“ fizinių
panašumų.
(Kita vertus, iš patirties žinau, kad mums nebūtina tiksliai prisiminti visų praėjusių
inkarnacijų, jei norime susitvarkyti šiandienos problemas, tačiau žvilgsnis į tolimą praeitį
visada padeda geriau pažinti save ir suprasti sielos pamokas).

Moteris prie vairo

Diana buvo veikli, savarankiška vidutinio amžiaus verslininkė. Jai puikiai sekėsi, buvo
mylima draugų, šeimos ir turėjo daug gražių planų. Tačiau vieną dieną, vairuodama automobilį, ji
pajuto keistą nerimą. Paskui nerimas pasikartojo ir peraugo į baimę. Galiausiai ji imdavo nerimauti
ir bijoti kiekvieną kartą, kai tik sėsdavo prie automobilio vairo. Ko bijojo – niekaip nesuvokė.
Baimė buvo iracionali. Jai tapo sunku vairuoti, prie vairo jausdavosi įsitempusi. Diana buvo
įvaldžiusi kelias veiksmingas relaksacijos technikas, kurios jai anksčiau padėdavo greitai atgauti
jėgas ir pusiausvyrą, bet dabar jos nepadėjo ir Diana kreipėsi į mane. Nuojauta jai sakė, kad nerimo
priežastis yra kokia nors praeitoje inkarnacijoje patirta trauma.
Per regresinės hipnozės seansą Diana prisiminė judrią gatvę. Jai pasirodė, kad veiksmas
vyksta pirmoje XX amžiaus pusėje Lenkijoje, viename iš didžiųjų šios šalies miestų, turbū t
Varšuvoje. Diana vairuoja senovinį automobilį, kuriame ji sėdi viena. Tada vairuojanti moteris
buvo retenybė, todėl į ją sminga kitų vairuotojų ir pėsčiųjų žvilgsniai. Ji pasitiki savimi, tačiau
jai vis viena nemalonu, kad žmonės ją taip apžiūrinėja.
Per kitą hipnozės seansą Diana pamatė dar keletą tokių epizodų: ji sėdi prie vairo,
važiuoja judria gatve, į ją sminga žvilgsniai, ji pasijunta nemaloniai ir įsitempia. Paskui ji apie
tai kalba su savo vyru ir šis atsako, kad jeigu jai nepatinka žmonių dėmesys gatvėje, ji gali
pasisamdyti vairuotoją – esą ji yra turtinga ir gali sau tai leisti. Bet Diana vairuotojo nenori.
Vairavimas padeda jai įtvirtinti savo, kaip savarankiškos moters, įvaizdį.

70
 Paskutinis epizodas, kurį prisiminė Diana, buvo avarija. Išsiblaškiusi ji nespėjo sustabdyti
automobilio ir atsitrenkė į tramvajų. Tai viskas.
Galima tik spėlioti, koks tada kilo šurmulys. Apie įvykį tikriausiai paskelbė geltonoji
spauda, jį aptarė Dianos draugai, pasklido visokių gandų. Pačiai Dianai tai buvo didelė emocinė
ir psichologinė trauma, kuri suformavo stiprų sąmonės kodą. Kodas ėmė veikti, kai šiame
gyvenime Diana pasiekė tą amžių, kurio būdama pateko į avariją aname gyvenime. Jai tada
buvo 42 metai. Kai įsisąmonino savo dabartinės baimės priežastį, ji pasijuto lengviau, suprato,
kad aplinkybės, kurios anuomet ją taip erzino (liguistas žmonių dėmesys), jau seniai
pasikeitusios. O visiškai nuo baimės ir nerimo ji pasveiko paleidusi iš savęs visą neigiamų
emocijų krūvį.
Kai atliekate kelionę laiku atgal ir aptinkate ten šiandieninių savo problemų šaknis,
ištyrinėkite jas, įvertinkite anuomet kilusias emocijas, pabandykite visus elementus sudėti į
vieną vietą – pamatysite daugiau ar mažiau išsamų savo karminių ryšių paveikslą.
Tokį paveikslą pamatė Diana, kai sudėliojo kelių gyvenimų įvykių dėlionę. Ji – moteris,
siekianti pabrėžti savo nepriklausomybę ir savarankiškumą. Tolimoje praeityje ji metė iššūkį
nusistovėjusioms socialinėms normoms, o šiame gyvenime, kad pabrėžtų nepriklauso mybę, ji
sukūrė ir išplėtojo verslą. Bet jai trūko pasitikėjimo savimi ir ją kartais sutrikdydavo visokios
detalės. Anksčiau tai buvo per didelis publikos dėmesys, šiame gyvenime tokių epizodų irgi
pasitaikydavo. Diana atkreipė į juos dėmesį po vizito pas mane, kai aš ją paskatinau ieškoti
nerimo ir baimės priežasčių.

Antras žingsnis: neigiamybių paleidimas iš savęs

Kai įsisąmoniname, kad šis gyvenimas žemėje yra ne pirmas, drauge pajuntame ir per
savo asmeninę istoriją sukauptą neigiamą emocinį krūvį. Paleisti iš savęs šią energij ą yra
gyvybiškai svarbu, jei norime pakeisti savo dabartinę tikrovę ir suteikti jos paveikslui daugiau
šviesių atspalvių. Senos energijos laiko mus pririštus prie tam tikrų elgesio modelių, kurie jau
vieną ar daugiau kartų mūsų gyvenime nepasiteisino, bet mes taip elgdamiesi vėl ir vėl
patiriame nesėkmę. Todėl mums vis nepavyksta užmegzti prasmingų santykių, nesiseka
profesinėje srityje, mes dėl to negalime pasveikti ir taip toliau. Mus lyg nutvėrusios už rankos
laiko senos neigiamos emocijos. Daug kartų mačiau, kaip žmonių gyvenimas pasikeičia, kai jie
tų emocijų atsikrato. Kartais jie pasijunta taip, lyg būtų ištrūkę iš kalėjimo.
Kalėjimo metafora gana tiksli, nes seni elgesio modeliai iš tikrųjų apriboja mūsų elgesio
laisvę tarsi keturios sienos, mes elgiamės ir gyvename taip, lyg mus saugotų koks prižiūrėtojas.
Maža to, šiame kalėjime mes paprastai jaučiamės saugūs, nes čia viskas įprasta ir pažįstama,
mes žinome, ko laukti ir tikėtis, mūsų nekamuoja nežinomybė, su kuria paprastai susiduria
žmonės, turintys pasirinkimo laisvę ir neapriboti sąmonės kodų.
Neigiamybių paleidimas iš savęs yra tarsi sąmonės kodo perrašymas. Mes jį sukuriame
tokį, kad poveikis būtų palankus. Jau kalbėjome, kad kvantiniame pasaulyje visas praėjęs,
esamasis ir būsimasis laikas yra ši viena dabarties akimirka, viskas vyksta dabar, viskas vyksta
vienu metu. Todėl gyvendami dabartyje mes galime prisiliesti prie praeities ir pakeisti jos
įvykius. Arba galime pažvelgti į ateitį ir pamatyti, kokia ji bus.
Žmonės man dažnai sako, kad tokie svarstymai gražiai skamba, bet tai esą fantastika –
nieko panašaus tikrovėje įvykti negali. Taip pat sakoma, kad kvantiniai dėsniai galioja tik
subatominėms dalelėms ir šių dėsnių į mūsų tikrovę perkelti negalima, o mes gyvename pagal
linijinio laiko dėsnius: iš praeities per dabartį keliaujame į ateitį.
71
 Kad ir kokia būtų tiesa, esu mačiusi daug nuostabių atvejų, kaip žmonės pakeičia praeityje
įgytus sąmonės kodus. Seni praeities įvykiai tada jiems įgauna visai kitą prasmę ir jų toksiškas
poveikis dingsta. Prieš kelerius metus vedžiau seminarą ir, be kita ko, kalbėjau apie žalingus
įpročius, pasakiau, kad jų priežastys dažnai slypi praeityje, tad šių įpročių neatsikratysime tol,
kol nepakeisime praeities. Tada atsistojo vienas vyresnio amžiaus vyras ir pasiguodė, kad jis jau
40 metų rūko. Prieš dešimt metų jį buvo ištikęs širdies infarktas, be to, jis sirgo lėtiniu
bronchitu ir gydytojai jį labai rimtai perspėjo: arba jis meta rūkyti, arba tegul susitaiko su pačia
blogiausia baigtimi. Žinoma, jis viską suprato, visaip stengėsi šio įpročio atsikratyti, lankė
specialius kursus, perskaitė šia tema daug knygų – viskas veltui. Įprotis buvo stipresnis už
sveiką protą. Beje, kitų žalingų įpročių jis atsisakė: pradėjo sveikai maitintis, rytais ėmė bėgioti
po vieną ar dvi mylias, įsirašė į streso kontrolės kursus. Tačiau rūkymo atsisakyti negalėjo.
Pasakiau jam, kad tokiais atvejais, kai įprotis labai giliai įsišaknijęs, tikriausiai jo priežastys yra
praėjusioje inkarnacijoje. Paaiškinau, kaip grįžti į tą laiką, kai įprotis ėmė formuotis. Po kiek
laiko mes susitikome dar kartą ir tas vyras man papasakojo, kad jam pavyko atlikti kelionę
atgal. Jis rado tolimoje praeityje traumą, paleido iš savęs jos neigiamą energiją ir rūkymo įprotis
iš pradžių susilpnėjo, o paskui dingo!
Ir jūs galite tokiu būdu pakeisti savo gyvenimą. Galbūt pokyčių sulauksite ne iš karto,
galbūt reikės daugiau pastangų, bet jūsų laimė, sveikata ir nušvitimas yra to verti.

Situacijos perrašymas

Grįžkime prie Dianos, kuri praeitame gyvenime sukaupė daug neigiamų emocijų
vairuodama automobilį. Dabar tos neigiamos emocijos tapo jos nerimo priežastimi. Bet ji jas iš
savęs palaipsniui paleido ir nerimo atsikratė. Nors tai įvyko ne iš karto, jos gyvenimas
pasikeitė. Kaip tai vyko? Diana ėmė vizualizuoti stresines praeities situacijas, pasistengė iš
naujo išgyventi tas pačias emocijas, o tada – paleisti iš savęs jų neigiamą energiją. Paskui ji
„perrašė“ avarijos situaciją – mintyse pamatė, kad avarijos nebuvo, kelias priešais laisvas ir ji
ramiai važiuoja tolyn. Tą mentalinį veiksmą ji kartojo tol, kol tvirtai pajuto, kad vairavimas yra
saugus užsiėmimas ir kad moteris prie vairo – įprastas dalykas.
Jeigu jus ištinka baimės ir nerimo priepuoliai, dažniausiai tai reiškia, kad sąmonė bando
pranešti apie tam tikrą kodą, apie energijos krūvį, kuris jus žaloja. Tačiau pati kodo prigimtis
paprastai lieka neįsisąmoninta.
Jūsų siela nori, kad šių kliūčių neliktų. Perrašykite savo praeities potyrius ir
neutralizuokite užsilikusią neigiamą energiją.

Trečias žingsnis: karminio ketinimo transformacija ir pabėgimas iš kalėjimo

Kai žmonės įsitraukia į neigiamos energijos paleidimo procesą ir kai prisimena

traumuojančius praėjusių gyvenimų įvykius, jie pasijunta taip, lyg būtų kalėjime ir bandytų iš jo
pabėgti. Arba lyg stengtųsi pakeisti toksiškas sąlygas, kurios juos vis verčia kentėti ar patirti
visokių nemalonumų. Jie nenori kentėti, tačiau negali to išvengti, nes nėra įsisąmoninę kančios
priežasčių. Kad tą padarytų, jiems reikia kantrybės ir pastangų. Kadaise tolimoje praeityje jie
suformulavo ketinimą ir tas ketinimas juos valdo iki šiol. Ketinimo performulavimas yra
žingsnis iš kalėjimo į laisvę.
72
 Kartą mano seminare apsilankė moteris ir pasiskundė labai norinti kūdikio, tačiau esanti
nevaisinga. Gydytojai nerado jokių organinių sutrikimų ir ji manęs paprašė, kad padėčiau jai
pažvelgti į praeitį – galbūt jos bėdos priežastis slypi tenai.
Per regresinės hipnozės seansą ji prisiminė save mažame name kaimo vietovėje. Ji prieš
kelerius metus čia persikėlė su būriu savo vaikų ir pradėjo naują gyvenimą. Vaikų, atrodo, yra
aštuoni ir visi jie jaunesni nei dešimties metų. Mano klientė neša vandenį iš šulinio, verda ant
didelės krosnies valgį, skalbia ir rūpinasi vaikais – jie visi reikalauja maisto ir dėmesio, o jeigu
ko negauna, puola į ašaras.
Mano klientei tokia situacija nepatinka. Žinoma, ji myli savo vaikus, kita vertus, jaučiasi
pervargusi ir nori pailsėti nuo jų. Prižiūrėti aštuonis vaikus – to jai per daug. Ir jos galvoje
atsiranda mintis: „Aš nenoriu vaikų. Man jų nereikia.“ Mintis kartojasi diena iš dienos. Ji nenori
vaikų, nenori to vargo...
Taip jai susiformavo karminis ketinimas daugiau vaikų neturėti. Ketinimas sukūrė
sąmonės kodą, kuris atitinkamai paveikė jos fiziologiją. Kad pakeistų tokią nuostatą, moteris
turėjo perrašyti praėjusio gyvenimo situaciją ir išbraukti iš jos neigiamas emocijas, susijusias su
vaikais. Mano klientė vizualizavo savo tolimą praeitį ir mintimis pamatė, kad ji turi tik du
vaikus ir kad yra laiminga su jais. Todėl jai nekilo jokių neigiamų emocijų, ji nesuformulavo
ketinimo daugiau vaikų neturėti. Ji netgi ėmė kartoti afirmacijas, kad augindama vaikus moteris
jaučiasi laiminga ir patenkinta.
Ypač stiprų karminį ketinimą suformuoja neapykanta. Užgimusi vienoje inkarnacijoje, ši
neigiama emocija nulydi žmogų į kitus įsikūnijimus ir apnuodija ten jam gyvenimą.
Dirbdama su savo klientais, atkreipiau dėmesį į trijų rūšių neapykantą ir jos sukeliamas
karmines pasekmes.
Pirma, neapykanta (nemeilė) vaikams kitame gyvenime sutrukdo mums susilaukti vaikų
arba jei jų atsiranda, jie sukelia daugybę problemų. Tai vadinamieji sunkūs vaikai.
Antra, neapykanta (nemeilė) darbui kitame gyvenime neleidžia susirasti norimo darbo.
Trečia, neapykanta (nemeilė) partneriui kitame gyvenime trukdo užmegzti pasitenkinimą
keliančius santykius.
Neigiamos emocijos, kad ir į ką jos būtų nukreiptos, kitame gyvenime tą patį objektą nuo
mūsų arba stumia, arba pritraukia, bet sukuria labai neigiamą kontekstą. Pavyzdžiui, jeigu
moteris nekentė savo sutuoktinio, kitame gyvenime ji gali sutikti vien šiurkščius, agresyvius
vyrus ir alkoholikus. Arba ji pasąmoningai suformuluos ketinimą apskritai nebendrauti su
vyrais ir tas ketinimas kitoje inkarnacijoje jai neleis užmegzti jokių santykių. Kai paleidžiate iš
savęs neigiamas emocijas ir pakeičiate seną ketinimą, tampate laisvi kurti tokį gyvenimą, kokio
norite. O atsisakę dabartinių neigiamų emocijų, jūs išvengsite neigiamų pasekmių kitose
inkarnacijose.
Viena iš priemonių, kuri leidžia tai padaryti, kaip jau minėjau, yra afirmacijos. Jei tariate
jas įsijautę į turinį, jų poveikis būna stiprus. Afirmacijų tarimas yra tam tikra meditacijos rūšis.
Kurkitės afirmacijas atsižvelgdami į savo konkrečią situaciją. 8 skyriuje jau matėte kelis
afirmacijų pavyzdžius. Štai dar kelios. Galite jas naudoti kaip asmeninės transformacijos
instrumentą:
• Paleidžiu iš savęs seniai susiformavusius įpročius ir troškimus, kurie man dabar
nenaudingi ir mane riboja.
• Aš turiu laisvą valią ir galiu laisvai rinktis. Neprivalau elgtis taip, kaip m an diktuoja
seniai atsiradę ir neįsisąmoninti ketinimai Paleidžiu juos iš savęs į visatą.
73
• Praeitis manęs nebevaržo. Aš atsikračiau visų sąmonės toksinių, visų neigiamų emocijų,
visų žalingų prisirišimų.
• Laiminu savo praeitį ir ją iš savęs paleidžiu.
• Paleidžiu visus neigiamus kodus ir užmezgu glaudesnį ryšį su savo amžinąja siela, su
savo tikrąja tapatybe, su savo dieviškuoju šaltiniu.
• Esu laisvas – laisvas mano kūnas, laisvas protas, laisva siela. Esu visiškai sveikas,
kiekviena mano ląstelė pripildyta dieviškumo.
• Nuo šiol renkuosi laisvę, kad visus sprendimus galėčiau daryti sąmoningai.
• Sąmoningai renkuosi laisvę, meilę, klestėjimą ir nušvitimą.
• Esu pasiruošęs priimti ir suprasti visas pamokas, kurias man lemta išmokti, kol gyvensiu
čia, Žemėje.
Prisiminkite, kad jūs turite laisvą valią ir, kad esate tokie stiprūs, jog galite pradėti naują
gyvenimą. Jums nebereikės elgtis pagal senus ir neįsisąmonintus kodus. Jūs įstengsite išmokti
sielos pamokas, pritaikysite jas dabartinei savo situacijai ir jų pagrindu imsite programuoti
ateitį. Tai bus ketvirtas asmeninės transformacijos žingsnis. Jis nukreiptas ne tik į dabartį, bet ir
į būsimąją inkarnaciją.

Ketvirtas žingsnis: sielos pamokų pritaikymas dabartinei situacijai ir ateities

programavimas

Kai suprantame, kokias karmines sielos pamokas praneša mūsų dabartinė situacija, galime
žengti svarbiausią asmeninės transformacijos žingsnį ir situaciją pakeisti, padaryti ją geresnę.
Tai nereiškia, kad iš karto pasikeis visas gyvenimas, bet jūs tapsite laisvi ir įgausi te daugiau
galimybių, galų gale prasiplės jūsų akiratis ir nebesijausite įkalinti praėjusių įvykių kalėjime.
Sena patarlė sako: „Jeigu išmokote pamoką, bet jos nepritaikėte, vadinasi, pamokos
neišmokote.“ Taigi pamoką reikia pritaikyti.
Žinoma, pamoka vertinga bet kokiu atveju. Juk įdomu sužinoti savo praeities traumas ir
paleisti su jomis susijusias emocijas. Tačiau jeigu paskui savo gyvenime nieko nepakeisime,
didžiausią pamokos naudą prarasime. Nors tam tikra transformacija įvyksta tada, kai
paleidžiame iš savęs neigiamybes, tai nėra galutinis permainų taškas.

Laisvės kodas

Jau pasakojau, kad viena iš mano problemų, kurią aš susikūriau ankstesnėje inkarnacijoje,
buvo kvėpavimo sistemos sutrikimai. Problema užgimė tada, kai tolimoje praeityje aš dirb au
aukle ir mano akivaizdoje nuo plaučių uždegimo mirė berniukas. Kai paleidau iš savęs
neigiamas emocijas, susijusias su tuo skaudžiu incidentu, pasijutau kur kas geriau, bet dusulio
priepuoliai vis pasikartodavo, nors ir retai. Tai rodė, kad seni kodai dar veikė ir kad aš galbūt
buvau pažinusi ne visas savo tolimos praeities traumas. Pasisėmiau kantrybės ir ėmiau
studijuoti kitas buvusias inkarnacijas.

74
 Ypač tą daryti paskatino neseniai mane vėl užklupęs plaučių uždegimas, kuris sukėlė
sunkiai gydomą komplikaciją.
Atlikau kelias regresines keliones ir aptikau naujų savo ankstesnių gyvenimo epizodų.
Viena iš mano inkarnacijų buvo įvykusi tamsiaisiais viduramžiais kažkur Europoje. (Tai
laikotarpis tarp 500 ir 1000 metų).
Štai kokia mane aplankė vizija:
Esu požemyje. Ankštoje, tamsioje celėje aš prirakinta grandinėmis prie akmenų sienos.
Aplinkui tvyro drėgmė ir pelėsiai. Beveik nėra oro. Dūstu. Esu visai bejėgė. Regis, artėja mirtis.
Mane apėmęs siaubas.
Kitas epizodas, kaip man pasirodė, buvo iš vėlesnių laikų, tačiau jis labai panašus. Esu
tamsioje, drėgnoje kameroje. Mažai oro, grotuoti langai. Man baisu. Aš bejėgė. Ir viskas.
Vadinasi, buvau kalėjime ir patyriau ten skaudžių išgyvenimų, kurie paliko neišdildomą
žymę mano sąmonėje. Ir kaip tik tai man trukdė visiškai pasveikti, išsilaisvinti. Ankstesnėse
inkarnacijose buvau padariusi išvadą, kad esu bejėgė, ir toks nusiteikimas mane lydėjo iki šiol.
Todėl vis pasijusdavau taip, lyg būčiau kalėjime: mane dusindavo ir apimdavo baimė. Bet dabar
aš jau žinojau, kad tai netiesa, kad esu ganėtinai stipri, taigi galiu išsilaisvinti.
Ėmiau vizualizuoti abu šiuos savo tolimos praeities epizodus, bet užuot regėjusi save bejėgę,
mintyse sukūriau vaizdinį, kaip ramiai atsistoju ir išeinu iš celės, paskui laiptais pakylu iš požemio,
atsiduriu dienos šviesoje ir visa krūtine įkvepiu gaivaus oro. Aš laisva! Šiuos vaizdinius sustiprinau
tokia žodine afirmacija: Esu laisva, galiu eiti, kur noriu, ir daryti, ką noriu.
Tokia buvo mano išmokta pamoka: aš esu laisva. Turėjau pritaikyti šią pamoką savo
dabartinei situacijai, nes nelaisvės paliktas įspaudas tūnojo mano sąmonėje ir vis pasireikšdavo kaip
kvėpavimo sistemos sutrikimai.
Tačiau ir tai dar ne viskas, ką aš supratau apie save. Toliau analizuodama savo dabartinę
situaciją suvokiau, kad esu susikūrusi dar vienas ribas, kurios mane gerokai varžė. Tie
apribojimai buvo susiję su mano profesine veikla. Turiu pasakyti, kad man ji patiko. Man patiko
vesti seminarus, rašyti knygas, konsultuoti klientus. Bet vis dėlto į visą tą vei klą aš buvau
pasinėrusi per giliai. Mane nuolat spaudė leidyklų terminai, seminarų tvarkaraščiai, susitikimų
su klientais valandos. Ir nors visa tai man iš tikrųjų buvo artima, jaučiausi kaip voverė rate,
laiko ir energijos kitiems dalykams – šeimai, draugams, pramogoms – beveik neturėjau. Tai
buvo ribos, galima sakyti, kalėjimas, kuriame buvau užsidariusi savo noru. Suvokiau, jog iš
tikrųjų mano siela trokšta kitokio gyvenimo – kad jame būtų daugiau laisvės ir džiaugsmo.
Iš pradžių vengiau pripažinti šią tiesą. Ji kurį laiką kirbėjo mano sąmonės pakraščiuose ir
aš jaučiau tik jos kontūrus. Tačiau laikui bėgant tie kontūrai tapo ryškesni ir aš galų gale
pajutau, kad reikia ryžtis pokyčiams.
Iš pradžių atšaukiau kelis klientų vizitus, kad parodyčiau visatai, jog esu laisva ir
rūpinuosi savimi bei savo sveikata, nes tai yra mano prioritetai. Žinoma, taip pasielgti man buvo
nelengva. Jaučiau atsakomybę klientams ir nenorėjau jų nuvilti. Tačiau supratau, kad negaliu jų
interesų iškelti virš savų poreikių. Turėjau atkurti savo gyvenimo pusiausvyrą, nes dabar ji buvo
pažeista. Ir pirmas žingsnis šia linkme buvo toks, kad ėmiau daugiau laiko skirti sau.
Paskui vien dėl savo malonumo ir sveikatos aš išplaukiau į kruizą. Tai buvo nuostabu!
Pastaruosius metus labai daug keliavau, bet tai buvo profesinės kelionės – skaičiau paskaitas. O
štai dabar pakeliavau tik tam, kad ramiai atsipalaiduočiau.
Grįžusi užsirašiau į energinės medicinos kursus, kuriuos vedė nuostabi šio dalyko žinovė
Dona Eden (Donna Eden). Pridursiu, kad Dona kalba apie žmogaus kūną kaip apie energinę

75
sistemą. Jos knyga „Energinė medicina“ (Energy Medicine) išversta į dvidešimt kalbų ir yra
populiari visame pasaulyje.
Štai taip aš žengiau dar vieną žingsnį savo asmeninės laisvės link. Seni sąmonės koda i dar
labiau susilpnėjo.
Dar apie gyvenimo pamokas

Visada atkreipkite dėmesį į nemalonius dalykus, kurie jūsų gyvenime kartojasi nuolatos.
Labai galimas daiktas, kad tai yra karminės nuorodos, arba sielos priminimai, kad privalome
išmokti tam tikras pamokas. Pavyzdžiui, dažnai įsiveliate į kokį nors vienos rūšies konfliktą, vis
sapnuojate tą patį sapną, jus kamuoja kokia nors fobija ir taip toliau – tikėtina, kad tai yra tolimos
praeities traumų pėdsakai. Nesijauskite aukomis ir pasistenkite tas traumas iškelti į sąmonės
paviršių. Galbūt po to jūsų gyvenimas pasuks kita, palankesne, kryptimi.
Kita vertus, jau sakiau, kad ne visų tokių įvykių priežastys slypi praeityje. Mūsų siela
išgyvena augimo ir mokymosi ciklus. Vienam ciklui pasibaigus, siela pakyla į aukštesnį lygį, vėl
mokosi ir auga, ir taip toliau. Todėl kai kurios pamokos prasideda šioje inkarnacijoje ir paskui
tęsiasi toliau, kol jas išmokstame. O neišmoktos jos nesiliauja mums kėlusios visokių rūpesčių.
Paminėsiu kelias iš tokių pamokų. Paanalizuokite savo dabartines problemas ir galbūt pamatysite,
kad jų priežastys yra būtent šios neišmoktos pamokos.
Būkite autentiški, pripažinkite savo tikrąją vertę ir stiprybę. Daug žmonių, kad parodytų
savo stiprybę ir vertę, elgiasi brutaliai, manipuliuoja kitais ar juos išnaudoja. Tai nėra mūsų
autentiškumas, toks elgesys nerodo, kad esame stiprūs ir vertingi. Galimas daiktas, taip elgdamiesi
kurį laiką dominuosime tarp kitų ir žvelgiant iš šalies atrodysime stiprūs, tačiau ateis laikas ir
prasidės problemos. Jos plėsis ir darysis vis skaudesnės. Jų priežastis bus tokia, kad ilgai buvome
neautentiški. Paanalizuokite savo gyvenimą nuo pat vaikystės ir pabandykite rasti tuos momentus,
kai ėmėte tolti nuo savo autentiškumo. Arba būna atvirkščiai – žmonės jaučiasi silpni, neverti,
nepasitiki savimi ir taip toliau. Bet kokiu atveju reikia rasti tokios jausenos priežastis, jas išgyventi
iš naujo ir iš savęs paleisti. Iš esmės tai yra traumuojančių situacijų perrašymas – ilga ir pastangų
reikalaujanti kelionė.
Mylėkite žmones, mylėkite save, skleiskite atjautą. Meilė ir atjauta yra mūsų autentiškumo
dalis ir svarbiausia iš visų pamokų. Jei mokame besąlygiškai mylėti ir jei skleidžiame atjautą, suku-
riame labai pozityvų sąmonės kodą, kuris daro poveikį ir šiame gyvenime, ir kituose. O
savanaudiškas ir neatjautus elgesys dažnai tampa visokių problemų priežastimi asmeniniame,
socialiniame ir profesiniame gyvenime.
Nesmerkite ir neteiskite. Polinkis smerkti ir neigiamai vertinti žmones yra savanaudiškumo
išraiška ir savybė, priešinga meilei bei atjautai. Smerkti linkę žmonės dažnai įsivelia į mažus ir
didelius konfliktus, jiems sunku palaikyti normalius santykius, be to, taip jie provokuoja kitus
žmones elgtis panašiai ir patys tampa smerkimo aukomis. Smerkimas, teisimas, išankstinės
nuomonės – tai toksinai, kurie formuoja neigiamus sąmonės kodus ir įkalina mus siaurų pažiūrų
kalėjime. Be to, sąmonės kodas nulydi mus į kitą gyvenimą ir ten patys galime įgyti tokių bruožų,
dėl kurių šioje inkarnacijoje ką nors smerkėme. Kai atsisakome tokių ydingų nuostatų, dauguma
mūsų problemų tarsi išsisprendžia pačios.
Nepavydėkite, dėkokite už viską, ką turite. Pavydas yra dar vienas sąmonės nuodas. Tačiau
daugybė žmonių nugyvena visą gyvenimą pavydėdami. Jie pavydi pinigų, pavydi socialinės padė-
76
ties, pavydi grožio, jėgos, daiktų ir taip toliau. Jie būna amžinai nepatenkinti savimi ir nori visko, ką
geriausio turi jų draugai, pažįstami ar bendradarbiai. Tokia nuostata jiems trukdo pamatyti savo jau
turimus turtus, pavyzdžiui, šeimą, gerą sveikatą, darbą, galimybę keliauti ir pramogauti...
Kiekvienas ras, už ką galėtų padėkoti. Gerų dalykų apstu. Kai užuot pavydėję imame dėkoti,
gėrybių mūsų gyvenime ima rastis vis daugiau. Pavydo sėklos dažniausiai pasėjamos dar vaikystėje,
kai mes imame pavydėti kitiems vaikams gražesnių žaislų, drabužių ir kitų vaikiškų dalykų. Jeigu ir
jus graužia pavydas, grįžkite mintimis į tas dienas, kai jis užgimė, ir perrašykite tas situacijas.
Neprisiriškite prie žmonių, neprisiriškite prie daiktų. Net jei ir labai mylite žmogų,
neinvestuokite į jį visos savo energijos, visų emocijų, nesusiekite savo laimės ir tapatybės vien su
juo. Tuo labiau nesitapatinkite su daiktais, su materialiu pasauliu. Tai labai svarbi sielos pamoka ir
kol jos neišmokstame, dažnai kenčiame, patiriame stresą ir nepasitenkinimą. Susilpninkite savo
priklausomybę nuo visko, kas yra išorėje, ir tikrojo autentiškumo ieškokite viduje. O išorė tegu
būna tik kaip priemonė, kuri jūsų ir taip džiaugsmingą gyvenimą padarys dar šviesesnį.

Gyvenkite harmoningai ir sveikai, visad jauskite psichologinę ir emocinę pusiausvyrą.

Tai irgi labai svarbu. Prisiminkite, kad nesveika gyvensena yra didelių problemų priežastis. Kartais
nesveiki įpročiai mus atlydi iš praeitų inkarnacijų, o kartais jie susiformuoja šiame gyvenime.
Raskite jų šaknis ir jas iš savęs išraukite. Išmokite vengti išorinių ir vidinių konfliktų, susitaikykite
su žmonėmis, susitaikykite su savimi ir jūs pakeisite ne tik šią, bet ir būsimas inkarnacijas.
Sanskrito kalbos žodis karma reiškia „veiksmą“, „poelgį“, „darbą“. Rytų religijose šiuo
žodžiu vadinama žmogaus poelgių visuma, nuo kurios priklauso jo likimas. Tačiau likimas nėra
nepakeičiamas ir anksto surašytas į priekį iki pat mirties dienos. Aktyviais veiksmais mes galime
likimui suteikti kitą kryptį. Kad ir kaip giliai būtų įsišakniję karminiai sąmonės kodai, juos
įmanoma pakeisti – pašalinti neigiamus ir įsirašyti teigiamus. Dabartyje ar tolimoje praeityje aptikę
tokių kodų priežastį, mes galime ją perrašyti ir išgyventi kitaip, kad ji nekeltų mums neigiamų
emocijų. Tada tampame laisvi kaip niekada anksčiau ir galime kurtis tokį gyvenimą, kokio
trokštame.

X
SUSIPAŽINKITE SU SAVO DVASINIAIS VEDLIAIS
(Šio skyriaus autorė yra mediumė ir dvasinė mokytoja Sharon A. Klinger)
Mus supa nuostabus pasaulis, kuris mums dovanoja meilę ir įkvėpimą bei siūlo pagalbą.
Mūsų dėdės, tetos, tėvai, sutuoktiniai, mūsų vaikai, mylimieji ir draugai – štai tie mokytojai, kuriais
galime pasikliauti. Bet aš kalbu ne vien apie tuos žmones, kurie šiandien gyvena šalia mūsų. Turiu
galvoje ir mirusius artimuosius. Taip pat ir tuos žmones, kurie mirė prieš šimtą ar du šimtus metų ar

77
net prieš kelis tūkstantmečius. Su jais fiziniame pasaulyje mes niekada nebuvome susitikę, bet jie
dabar, būdami savo dvasiniame pasaulyje, mumis rūpinasi ir saugo. Pridursiu, kad tai – ne vien
žmonių dvasios. Tarp jų esama angelų, Pakylėtųjų Mokytojų ir kitų neregimojo pasaulio gyventojų.
Kodėl jie mus lanko? Gal nori mums vaidentis ar nesąmoningai esame juos kaip nors prie
savęs prisirišę, pagavę į spąstus? Visiškai ne. Iš tikrųjų priežastis labai paprasta: dvasinio pasaulio
gyventojai siekia mums padėti. Jie tai daro skatinami meilės. Jeigu tai buvę mūsų artimieji ir
draugai, palikę šį fizinį pasaulį jie išsaugo mums šiltus jausmus. O jeigu tai angelai ar Pakylėtieji
Mokytojai – padėti žmonėms yra jų svarbiausia misija. Ne visi buvę artimi žmonės siekia užmegzti
su mumis ryšį iš dvasinio pasaulio. Visi jie turi savo tikslų ir galbūt jie dabar yra pasirinkę lankyti
kitus gyvuosius. Tačiau neabejokite, kad dvasinių būtybių šalia jūsų tikrai yra.
Kaip atpažinti jų buvimą?
Dažniausiai jos bendrauja su mumis intuicijos, nuojautos kanalais, kartais – per sapnus ar
meditaciją. Bet svarbiausia – būtina tikėti, kad dvasinės būtybės egzistuoja ir kad jos tikrai nori
jums padėti. Ir tada su jomis susisieksite. Turėsite kreipti dėmesį į įvairius subtilius pojūčius,
įspūdžius, idėjas ir simbolius. Iki šiol jūs to nedarėte. Nežinojote, ką šie silpni signalai reiškia, ir jų
nesupratote ar bandėte aiškinti logiškai, racionaliai. Ne. Logika yra kairiojo smegenų pusrutulio
sritis. Ir kai ji ima veikti, intuicijos balsas, už kurį atsakingas dešinysis pusrutulis, nutyla. Durys
užsidaro ir dvasiniai vedliai jūsų nepasiekia.
Mokykitės išgirsti savo intuicijos balsą. Ateis laikas, kai girdėsite jį be jokių pastangų. Taip
mes ugdomės visus kitus gebėjimus: iš pradžių tai darome sąmoningai, bet po kiek laiko mūsų
veiksmai tampa automatiški ir apie tai jau net negalvojame.
Kodėl turėtume su jais bendrauti?
Kodėl mums verta stengtis užmegzti ryšį su nematomais dvasinio pasaulio vedliais? Juk
dauguma jų – seniau gyvenusių žmonių dvasios. Tai praeitis. Gal ją reikia tiesiog paleisti ir po ją
nesikapstyti? Juolab, kad susisiekti su dvasiomis nėra lengva, bent jau ne visi sugeba tą padaryti iš
karto?
Jeigu perskaitėte knygą iki šios vietos, tai jau žinote, kaip blogai yra ignoruoti įvairias nuolat
pasikartojančias problemas ir užgniaužti savyje skausmingas emocijas, ar jos būtų susijusios su
praėjusiais gyvenimais, ar su dabartine inkarnacija. Tai lyg nepaisyti ligos simptomų – tada liga
progresuoja ir ima kelti mums vis daugiau nemalonumų. Todėl turime rasti simptomų priežastį ir ją
pašalinti. Tas pat pasakytina ir apie sąmonės kodus, kurie mus verčia elgtis taip, kad kenkiame
patys sau. Jeigu tų kodų šaknys glūdi tolimoje praeityje, mes ten grįžtame ir jas išrauname.
Ir tą padaryti mums padeda dvasinio pasaulio vedliai. Jie mums vadovauja, kad greičiau
išmoktume karmines pamokas. Kai sudarome kokį nors svarbų sandorį, iš pradžių
pasikonsultuojame su teisininku, kai suserga kūnas, kreipiamės į gydytoją, kai ištinka kokia bėda,
mums padeda šeimos nariai ir draugai. Taigi ir dvasiniai vedliai atlieka panašią funkciją – jie mums
padeda ir jų pagalba būna labai veiksminga. Mums vieniems būtų sunkiau. O dvasinio pasaulio
vedliai visada yra pasirengę ateiti į pagalbą. Jie dovanoja savo unikalias žinias, patirtį ir talentus,
kad mūsų dabartinis gyvenimas taptų geresnis.
Dvasinės būtybės iš ankstesnių gyvenimų dažniausiai siūlo tokią pat pagalbą, kokią šiandien
mums teikia gyvieji. Pavyzdžiui, praėjusių inkarnacijų senelės ir motinos dabar patars, kaip
tinkamai prižiūrėti vaikus, buvę verslininkai padės tvarkyti verslo reikalus, ankstesni mylimieji
pamokys, kaip užmegzti artimus santykius ir juos puoselėti. Visos šios šviesios dvasinės būtybės
mums padės ir mus ves.
Kad ir kokia būtų dvasinių vedlių pagalba, visų tikslas toks pat – jie siekia padėti mums
išsigydyti praeityje patirtų traumų žaizdas ir negauti naujų traumų šiame gyvenime. Todėl atverkite
78
jiems duris ir leiskite įeiti į jūsų gyvenimą. Pasinaudokite jų patarimais ir įžvalgomis. Susipažinkite
su jais.

Visos komandos darbas

Kai jau susipažinsite su savo dvasiniais vedliais ir įgusite su jais bendrauti, jums reikės imtis
konkrečių veiksmų, kad išgydytumėte savo tolimoje praeityje ir dabartyje gautas traumas. Turėsite
suprasti traumų priežastis, įvertinti anuomet kilusias neigiamas emocijas ir jas iš savęs paleisti.
Vedliai jus ves per įvykių labirintą, o jūs pamažėle sveiksite.
Sena indėnų patarlė sako: „Kad vaikui gyvenime sektųsi, jį turi auginti visas kaimas.“ Labai
protingi žodžiai! Jei juos perkeltume į mūsų laikus, reikėtų pasakyti, kad „vaiko auginimas yra
komandinis darbas“. Tas pat pasakytina ir apie suaugusius žmones, kurie nori transformuotis ir
išsigydyti praeities bei dabarties traumas: kad tai įvyktų, reikalinga visa komanda. Komandos nariai
bus jūsų pačių siela, jūsų dvasiniai vedliai ir šio gyvenimo mokytojai. Pastarieji yra žmonės, su
kuriais jus praeituose gyvenimuose siejo artimas ryšys ir štai dabar jūs vėl kartu, kad vieni kitiems
padėtumėte išmokti bendras pamokas, tiek džiaugsmingas, tiek galbūt ir skausmingas.
Kartais tokios komandos narė būnu ir aš – kai konsultuoju savo klientus ir padedu jiems
sveikti. Tačiau svarbiausią darbą, aišku, turėsite padaryti jūs patys. Kai stengiamės išmokti
karmines pamokas, visus namų darbus privalome atlikti sąžiningai ir iki galo!

Susitikimas su vedliais
Vedliai visada buvo čia, tik jūs nejautėte jų buvimo, nebuvote užmezgę su jais ryšio. Kai
tvirtai nuspręsite susipažinti su neregimojo pasaulio pagalbininkais ir atversite jiems savo sąmonės
duris, toks ryšys atsiras.
Kaip tai vyksta?
Pasirūpinkite, kad kurį laiką jums niekas netrukdytų, atsisėskite ramioje vietoje, užsimerkite,
giliai pakvėpuokite ir išvykite iš galvos visas mintis. Paskui pabandykite pajausti vedlį, stovintį
kairėje pusėje. Galbūt jo vaizdinys pasirodys jums užmerktose akyse, gal fiziškai pajausite, kad jis
yra čia, o gal galvoje staiga apie tai šmėkštelės kokia mintis. Nesvarstykite ir negalvokite – leiskite
veikti dešiniajam smegenų pusrutuliui, kuris atsakingas už intuiciją.
Kai pajusite vedlio buvimą, patyrinėkite, kaip jis apsirengęs, kokia jo lytis, koks amžius. O gal
pažinote jį? Ką jis ar ji nori jums perduoti?
Dažniausiai tokį ryšį užmegzti pavyksta ne iš karto. Pakartokite bandymą. Kartokite tol, kol
vedlį pajusite ar pamatysite užmerktomis akimis. Iš pradžių pojūčiai bus labai subtilūs, silpni,
tačiau kiekvienąkart jie taps vis aiškesni. Pasitikėkite viskuo, ką jums pakuždės intuicija.
Nebandykite savo pojūčių kaip nors racionaliai interpretuoti, nes vedliai su jumis bendraus ne per
logiškai mąstantį protą, o per pojūčius ar staiga užgimstančias mintis.
Kai jau įgusite bendrauti su vedliu, suformuluokite jam klausimą, pavyzdžiui, kur slypi kokios
nors jūsų dabartinės problemos priežastys. Sutelkite mintis ties tuo klausimu ir perduokite jas
vedliui, o tada laukite jo atsakymų.

Vedlių vizualizacija

Pasirūpinkite, kad kurį laiką jums niekas netrukdytų, atsisėskite ramioje vietoje, rankas
padėkite ant kelių, užsimerkite, giliai kvėpuokite, išvykite iš galvos visas mintis. Tegu jūsų

79
kvėpavimas būna lygus ir lėtas. Galite tą patį daryti patogiai atsigulę ant kilimėlio. Dabar
atsipalaiduokite:

• Pajauskite, kaip dingsta įtampa iš jūsų veido, kaklo ir pečių. Su kiekvienu iškvėpimu vis
labiau rimstate.
• Pajauskite, kaip dingsta įtampa iš jūsų krūtinės ir rankų. Su kiekvienu iškvėpimu rankos
darosi sunkesnės ir šiltesnės, šiluma nuo delnų kyla iki alkūnių, kol pasiekia pečius. Jūs visiškai
ramūs, į galvą užklysta tik viena kita mintis – nevykite jos lauk, ji pati ramiai iškeliaus.
• Pajuskite, kaip dingsta įtampa iš jūsų pilvo, paskui – iš kojų. Su kiekvienu iškvėpimu kojos
tampa vis sunkesnės ir šiltesnės. Jūs visiškai ramūs, į galvą užklysta tik viena kita mintis – nevykite
jos lauk, ji pati ramiai iškeliaus.

• Esate visiškai atsipalaidavę ir nurimę, kūnas apsunkęs, rankos ir kojos šiltos, galva tuščia. Tuoj
prasidės nepaprasta kelionė... ji jau prasidėjo...
• Pajauskite, kad šalia jūsų yra dvasia. Ji švyti. Dabar jūs žinote, kad ji su jumis buvo
visada, tik jūs nejautėte jos. Ji buvo su jumis ir praeituose gyvenimuose, ir tarpsniuose tarp
dviejų gyvenimų. Ji skleidžia meilę ir nori jums padėti. Vizualizuokite ją kaip švytintį žmogišką
pavidalą, pajauskite jos energiją.
Štai dvasia ištiesia į jus rankas ir uždeda jums ant pečių. Regėkite tą vaizdą užmerktomis
akimis, jauskite ant savo pečių šviesą. Būnate taip kelias akimirkas, o tada dvasia pakviečia jus
į kelionę. Dvasia paima jus už rankos, jūs atsikeliate ir su ja nueinate. Atsiduriate ilgame
koridoriuje. Lėtai žingsniuojate į priekį, o gal netgi lengvai sklendžiate šiek tiek pakilę virš
koridoriaus grindų. Matote, kad abipus koridoriuje yra daug durų. Prie vienų sustojate.
Suvokiate, kad tai durys į vieną iš praėjusių jūsų gyvenimų, kaip tik į tą, apie kurį jums dabar
reikia sužinoti daugiau. Dvasia lėtai atidaro duris ir jūs įeinate. Suvokiate, kad patekote į tą
vietą ir į tą laiką, kai buvote su dvasia, jūs ten gyvenote. Tai buvo seniai. Apžiūrite save ir
pamatote, kad jūsų drabužiai kitokie – dabar tokių niekas nedėvi. Jūs jau esate savo praeityje.
Jūsų vedlys irgi pasikeičia. Jis jau ne švytinti dvasia, o konkretus žmogus. Kas tai galėtų būti?
Kas tada buvote jūs? Kiek jums buvo metų? O kas buvo jūsų vedlys? Koks tada buvo jo
amžius? Kokia buvo jūsų ir vedlio lytis? Kokie santykiai jus siejo? Atsakykite sau į šiu os
klausimus ir tęskite kelionę.
Jūs dairotės aplinkui ir tyrinėjate aplinką. Ką matote? Ką jums sako intuicija? Fiksuokite
visus pojūčius, visus impulsus ir mintis.
Paskui su savo vedliu pasiekiate vietą, kurioje tada gyvenote. Dairotės, ieškote pažįstamų
detalių, o vedlys jums pasakoja apie judviejų santykius. Tegu jūsų vaizduotė išskleidžia sparnus
ir klausydama intuicijos pasistengia sukurti kuo išsamesnį to žmogaus vaizdinį.
Tada paklauskite vedlio, kokios yra jūsų dabartinės problemos priežastys, paprašykite, kad
nuvestų jus į tą situaciją, kai problema užgimė, kai jūs patyrėte emocinę ar psichologinę traumą.
Kartokite klausimą tol, kol vedlys jums tą situaciją parodys.
Ir štai jūs ją jau matote. Kokioje aplinkoje vyko veiksmas? Gal tai bažnyčia? Gal
Viktorijos epochos namas? Gal miesto aikštė? Gal kaimo vietovė? Jūs ten gyvenote? Dirbote?
Su kuo nors buvote susitikę? Kas ten įvyko ir kaip tas įvykis paveikė jūsų gyvenimą?
Nevaržykite savo vaizduotės ir joje iškils įvykio detalės, pajusite su įvykiu susijusias neigiamas
emocijas.
Kai jau būsite pamatę nemalonų įvykį, drauge su savo vedliu jį perrašykite, tegu įvykis
tampa toks, kad nekeltų jums jokio streso.

80
 Paskui paprašykite, kad vedlys tuo pačiu keliu parvestų jus atgal.
Jūs abu grįžtate į tą patį ilgą koridorių, paskui atsiduriate jūsų kambaryje. Dar kiek laiko
pabūkite atsipalaidavę, tada lengvai įtempkite visą kūną ir atsistokite.
Pakartokite vizualizaciją kitą dieną. Kartokite, kol pajusite, kad jums iš tikrųjų pavyksta užmegzti
ryšį su dvasiniu vedliu ir kad jis atsako į jūsų klausimus apie tolimoje praeityje patirtas traumas. Žinoma,
klausti galite ir kitų dalykų – tų, kurie jums svarbūs. Vedlys atsakys jums ir į klausimus, susijusius su
dabartine inkarnacija. Pasitikėkite jo atsakymais.

Kelionė į tolimą praeitį: vieno atvejo aprašymas

Dvasiniai vedliai ne tik palydi mus į praėjusias inkarnacijas, bet ir parodo, kas ten mums buvo
svarbiausia ir kokias karmines pamokas turėtume išmokti.
Štai pasakojimas apie tokią kelionę į tolimą praeitį.
Neseniai į mane kreipėsi vienas klientas, vardu Džozefas. Jis jautė skausmą kairėje
kulkšnyje ir gydytojai negalėjo nustatyti jokios šio negalavimo priežasties. Džozefas paklausė
manęs, gal ta priežastis slypi jo praeitose inkarnacijose.
Pasakiau Džozefui, kad jis galėtų pabandyti užmegzti ryšį su savo dvasiniu vedliu ir
paprašyti jo pagalbos. Džozefas sutiko ir jam gana greitai pavyko su vedliu susisiekti. Džozefo
klausimas buvo apie kulkšnies skausmą: ar jis tolimoje praeityje patyrė kokią nors traumą,
kurios pasekmes jaučia iki šiol?
Paskui Džozefas papasakojo man apie savo kelionę.
Drauge su vedliu jie atsidūrė senoviniame burlaivyje. Laivas buvo didelis, turėjo tris
stiebus, denyje dirbo didelis būrys jūreivių. Džozefas ir jo vedlys taip pat buvo denyje. Visa
įgula labai skubėjo, viską darė tiesiog karštligiškai. (Gal artėjo audra, o gal lai vas buvo karinis
ir jie rengėsi mūšiui – Džozefas to nesuprato.)
Paskui Džozefui pasirodė, kad jis yra laivo kapitonas ar vienas iš karininkų, o vedlys – lyg
jo pavaduotojas. Situacija buvo įkaitusi, jūreiviai nerimavo, blaškėsi po denį ir garsiai ragino
vieni kitus paskubėti. Tada staiga iš kažin kur (tikriausiai nuo stiebo) ant denio nukrito sija ir
vienas jos galas sutrupino Džozefui kairę pėdą. Iš skausmo jis neteko sąmonės, o kai atsitokėjo,
laivo gydytojas pėdą buvo amputavęs. Po šios traumos Džozefas į jūrą nebeišplaukė. Jam tai
buvo stiprus psichologinis smūgis, nes jūrą jis labai mylėjo, neįsivaizdavo be jos gyvenimo.
Tarnyba laive jam reiškė laisvę keliauti po pasaulį, jūrininkystė buvo labai svarbi jo tapatybės
dalis. Džozefui reikėjo kaip nors kompensuoti šią netektį, bet jūros jam pakeisti negalėjo
niekas. Taigi prie fizinės traumos prisidėjo ir psichologinė bei emocinė.
Tiek Džozefas vedlio dėka prisiminė iš savo tolimos praeities.
Paskui mes sugretinome du Džozefo gyvenimus: tą, kurį jis prisiminė, ir dabartinį. Dabar
Džozefas buvo lėktuvo pilotas, bet dėl kojos skausmo gydytojų komisija jam nepratęsė
licencijos.
Dabar lėktuvai Džozefui reiškė tą patį, ką anksčiau laivai. Ore jis pasijusdavo laisvas ir
visiškai neapribotas. Ši profesija jam teikė nuoširdų džiaugsmą ir buvo jo tapatybės dalis. Todėl
netekęs piloto licencijos jis tarsi neteko dalies savęs. Džozefą apėmė depresija ir jis
neįsivaizdavo, kaip gyvens toliau.
Bet dabar, kai Džozefas pamatė ir iš naujo išgyveno savo praėjusios inkarnacijos traumą,
aiškiai suprato, kokią pamoką jam perduoda šio gyvenimo nemalonumai. O pamoka buvo tokia:
jis neturi savo laimės ir pasitenkinimo susieti tik su išorinėmis sąlygomis, neturi savo tapatybės

81
apibrėžti materialiais dalykais. Laimės šaltinio reikia ieškoti savo viduje ir tapatintis su siela.
Tokia yra tvarios laimės ir pasitenkinimo sąlyga.
Buvau labai laiminga, kad man pavyko padėti Džozefui susisiekti su dvasinius vedliu,
nukeliauti į tolimą praeitį ir ten rasti savo problemų ištakas. Mūsų dvasiniai vedliai yra su
mumis, jie visada pasiruošę mums padėti, jeigu tik to norime ir jei esame nusiteikę su jais
užmegzti ryšį. Tereikia atverti širdį ir įtikėti, kad jie egzistuoja, o paskui pasikliauti jų
vadovavimu.

XI
PASINERKITE Į AMŽINYBĘ

Neišmatuojamas amžinybės vandenynas gąsdina. Kartais iš tiesų būna baisu pasinerti į jo

gelmes. Kita vertus, amžinybė traukia ir kelia jaudulį. Prisilietę prie jos, tampame turtingesni. Tai
nepaprastas nuotykis, jis paskatina esminę transformaciją ir nubrėžia visai naują gyvenimo kryptį.

82
 Į savo tolimą praeitį grįžtame tam, kad paskui galėtume kurti kitokią, geresnę ateitį. Grįžę iš
kelionės į praeitį, mes kitaip imame žvelgti į patirtą skausmą ar džiaugsmą – tai yra pamokos, kurias
išmokę mes pašaliname iš savo kelio emocines ir psichologines kliūtis ir perrašome kitados
susiformavusius sąmonės kodus. Šioje knygoje papasakota nemažai istorijų, kaip žvilgsnis į tolimą
praeitį padeda žmonėms geriau suprasti dabartį ir ją pakoreguoti, atsikratyti tam tikrų skausmingų
rūpesčių ir išmokti svarbias karmines pamokas. Praeitį, dabartį ir ateitį įmanoma pakeisti
akimirksniu. Toks yra mūsų amžinos sielos troškimas ir asmeninės evoliucijos kelias.

Turėjimas ir neturėjimas

Nors šioje knygoje visų pirma kalbame apie praeityje užgimusias problemas, kurios lydi mus
iš vieno gyvenimo į kitą ir yra kliūtys mūsų kelyje, turime nepamiršti, kad aplinkui esama labai
daug nuostabių dalykų. Tai tikras mūsų turtas. Džiaukimės juo ir dėkokime, kad jį turime.
Dėkingumo nuostata sukuria traukos jėgą, kuri ima traukti mūsų link dar daugiau gėrio ir padeda
kloti būsimų gyvenimų pamatus.
Deja, žmonės linkę pirmiausia kreipti dėmesį į trūkumus. Taip buvo praeityje ir taip yra
dabar. Jie skundžiasi, kad jiems trūksta meilės, pinigų, daiktų, trūksta šio ar ano. Žmonės tarsi
užsideda akinius, kurie jiems neleidžia matyti nieko teigiamo – vien tik trūkumus. Kartais toks
požiūris būna nulemtas skausmingų tolimos praeities įvykių. Pavyzdžiui, žmogus ankstesnėje
inkarnacijoje buvo turtingas, bet staiga viską prarado. Arba karštai mylėjo, tačiau jo meilės objektas
netikėtai dingo. Tada žmogų apima netekties ir tuštumos jausmas, kuris suformuoja atitinkamą
sąmonės kodą. Ir kitoje inkarnacijoje žmogus matys tik trūkumus, jausis išduotas ir bus amžinai
nepatenkintas. Tačiau prisiminkite, kad jeigu daug mąstote apie trūkstamus dalykus, tokių jūsų
gyvenime ima rastis vis daugiau ir siekti emocinės bei materialios gerovės darosi vis sunkiau.
Taip atsitiko vienam mano klientui, vardu Stivas. Jis buvo kraštovaizdžio dizaineris, turėjo
savo verslą ir jam, palyginti su kitais šio verslo atstovais, visai neblogai sekėsi. Tačiau Stivas vis
viena skundėsi, kad jam trūksta pinigų, mat buvo pamėgęs prabangų gyvenimą, be to, mokėjo už
dviejų vaikų mokslą koledže, todėl finansiškai turėjo prisidėti ir jo žmona. Būtent tai Stivą labai
slėgė, nes jis buvo įsitikinęs, kad šeimą išlaikyti turi vienas vyras. Kartais jis net pradėdavo save
smerkti, jausdavosi nevykėlis, kuris nesugeba „normaliai uždirbti“. Jis daug kartų bandė plėsti savo
verslą, vis ieškojo naujų klientų, bet jo pastangas sužlugdydavo visokios kliūtys. Apskritai jo
gyvenimas buvo vienas ilgas kliūčių ir įtampos ruožas. Galiausiai jis kreipėsi į mane ir paklausė,
kokios galėtų būti jo nesėkmių ir blogos savijautos priežastys.
Pasiūliau jam regresinę kelionę atgal. Jis sutiko ir prieš pradėdama hipnozės seansą daviau
jam užduoti „keliauti“ būtent į tą praeities atkarpą, kurioje užsimezgė jo dabartinių problemų
šaknys. Netrukus Stivas pamatė save kaip turtingą žemvaldį, jam pasirodė, kad veiksmas vyksta
viduramžiais Italijoje. Jis turėjo didžiulį vynuogyną, puikų namą ir netgi būrį ginkluotų karių.
Paskui Stivas prisiminė kitą epizodą. Tada Italijos regionai tarpusavyje kariavo ir jis taip pat įsivėlė
į ginkluotus susirėmimus. Bet jam nepasisekė, jis su savo šalininkais pralaimėjo, iš jo atėmė visą
turtą ir ištrėmė į atokią provinciją. Dar jis prisiminė, kaip ilgėjosi buvusios padėties, kaip ieškojo
įvairių įtakingų žmonių užtarimo, kad jam grąžintų turėtas valdas, bet veltui. Galiausiai Stivas
pajuto, kad aną gyvenimą jis baigė skurde.
Žinoma, toks likimas anuomet jį labai slėgė ir paliko jo sąmonėje stiprų emocinį įspaudą. Be
to, jis nesąmoningai padarė išvadą, kad „turtas kelia pavojų“. Taip, tam tikra prasme tai tiesa – jei
jis nebūtų buvęs turtingas, nebūtų įsivėlęs į kovas ir nebūtų pralaimėjęs. Tai buvo sąmonės kodas,

83
kuris atlydėjo Stivą į šį gyvenimą. Kita vertus, jis taip pat troško būti turtingas ir gyventi prabangiai,
maža to, manė, kad pinigus šeimoje turi uždirbti tik vyras (tai buvo įsitikinimas, susiformavęs jam
viduramžiais). Tačiau troškimo neleido realizuoti sąmonės kodas. Tarp troškimo ir kodo vyko
konfliktas ir Stivas dėl to jautėsi blogai. Jis ieškojo būdų, kaip daugiau uždirbti, tačiau
nesąmoningai pats savo pastangas sužlugdydavo.
Tokia prieštaringa buvo dabartinė Stivo tikrovė. Kad išspręstų konfliktą, jis turėjo perrašyti
sąmonės kodą, kuris vertė jį bijoti turto. Kita vertus, pasiūliau savo klientui taip pat paleisti iš savęs
troškimą gyventi prabangiai. Pasakiau, kad jeigu jam pavyks suformuluoti tokias nuostatas, jis galės
niekieno nekliudomas plėsti verslą, o jei nepasisektų, nesėkmės jo visai nesutrikdys ir jis nepajus
jokio psichologinio nei emocinio diskomforto, kitaip sakant, mokės vertinti tai, ką turi.
Po kiek laiko mes susitikome. Stivas papasakojo, kad meditacijomis ir afirmacijomis jis
beveik pašalino iš savęs įtampą, be to, sugebėjo racionaliai įvertinti ankstesnes verslo nesėkmes ir
dabar jo sprendimai geresni, verslo reikalai kyla į viršų. Jo gyvenime atsirado daug nuostabių
dalykų, kurie, tiesą sakant, buvo šalia visada, bet Stivas jų buvo neįvertinęs.
Kartais žmonės jaučia didžiulį meilės, artumo, draugystės trūkumą. Jie jaučiasi vieniši ir
apleisti, skundžiasi, esą niekam nereikalingi ir negali susirasti partnerio. Nors gyvena tarp žmonių
ir, regis, turi daug galimybių užmegzti santykius, jie renkasi vienatvę ir nesibaigiančius
apgailestavimus. Arba pamilsta tokį žmogų, kuris į jų jausmus neatsako, ir tada skausmo būna dar
daugiau. Kai tokiais atvejais žmogus nukeliauja į savo tolimą praeitį, jis paprastai pamato, kad
panašūs santykiai su tuo žmogumi jį siejo ir anuomet.
Būtent tokią vienatvės priežastį neretai pamato mano klientai per regresinės hipnozės seansus.
Savo tolimoje praeityje jie aptinka kokią nors santykių dramą ir prisirišimą prie buvusio partnerio
atsineša į šį gyvenimą. Sąmonės kodas juos verčia ieškoti tokių pat santykių ir jie nepamato jokių
kitų galimybių. Kai jiems pavyksta nutraukti karminius saitus su buvusiu partneriu, jie santykius
greitai užmezga.
Jeigu savo gyvenime jaučiate stygių (trūksta žmogiškų santykių, pinigų, geresnio darbo ir taip
toliau), pirmiausia suskaičiuokite savo turimus turtus, o paskui paieškokite savo jausenos
priežasčių, kurios gali slypėti tolimoje praeityje. Kai žmonės tas priežastis pašalina, stygiaus
jausmas iš jų gyvenimo dažnai dingsta savaime.

Kelionė į priekį

Kaip galima grįžti į praėjusias inkarnacijas, taip pat įmanoma žvilgtelėti į būsimas – kokie
mes būsime, su kuo būsime, ką veiksime ir visa kita. Tačiau kadangi mūsų likimas nėra iš anksto
griežtai nulemtas, tiksliau būtų pasakyti, kad mes galime pažvelgti į tam tikrą savo ateities versiją, į
potencialią galimybę, kuri taps ateities tikrove, jeigu dabar ir toliau gyvensime taip, kaip gyvenome
iki šiol. Be to, mes taip pat galime patyrinėti, kaip atrodo „tarpinė stotelė“, tai yra dvasinė erdvė,
kurioje siela būna tarp dviejų gyvenimų.
Į ateitį keliaujame ne vien iš smalsumo. Jei pamatyta ateities versija mūsų netenkins, galėsime
pakeisti savo dabarties sąlygas – tada pasikeis ir ateitis. Vakar mes pasėjome šios dienos sėklas, o
šiandien sėjame rytojaus sėklas.
Tą parodė vienos mano klientės pavyzdys. Ji buvo dviejų vaikų motina ir turėjo didelį
antsvorį. Ypač daug ji priaugo po antro gimdymo. Ji krimtosi dėl per didelio svorio, bet iš esmės
buvo patenkinta gyvenimu, gerai sutarė su vyru ir nesiskundė sveikata. Bet kai žvilgtelėjo į savo
potencialią ateitį, pirmiausia ji pamatė save kaip mažą, nutukusią mergaitę. Kiti vaikai iš jos

84
tyčiojosi ir pravardžiavo „storule“. Ji jautėsi vieniša, nes niekas su ja nenorėjo žaisti... Paskui ji
pamatė dar tolimesnę ateitį. Ji – suaugusi moteris, nutukusi, nesimpatiška, netekėjusi, vieniša,
serganti diabetu. Vaizdas buvo labai nemalonus. Ji nustėro. Būsimajame gyvenime jos laukė kančia.
Tai buvo labai stiprus motyvas pasikeisti šiame gyvenime. Moteris kelis kartus bandė mesti svorį ir
anksčiau, bet nesėkmingai. Tačiau kitas bandymas pavyko. Per septynis ar aštuonis mėnesius ji
numetė beveik visą antsvorį ir išsiugdė sveikos gyvensenos įgūdžius. Tada vėl nukeliavo į ateitį. Iš
pradžių pamatė save kaip žvalią ir linksmą mergaitę, paskui – kaip ištekėjusią laimingą ir sveiką
moterį.
Tokia reakcija į pamatytus ateities fragmentus gana įprasta. Jeigu žmonėms nepatinka būsima
jų gyvenimo versija, jie pajunta stiprų motyvą keistis ir pasėti tokias sėklas, kurios subrandintų
saldų vaisių. Kartais užtenka vien trumpo žvilgtelėjimo, netgi nuojautos – ir kyla impulsas imtis
konkrečių veiksmų dabar, kad ateitis būtų kitokia. Galima sakyti, kad ateityje mes suformuojame
ketinimą pasveikti, parsinešame jį į dabartį ir čia realizuojame.
Pažvelgę į ateitį, pamatome akašos įrašą. Akašos kronikose, kaip sako Rytų filosofijos,
sudėtos visos įmanomos praeities, dabarties ir ateities versijos. Ir mes išvystame tą versiją, kuri
skirta kaip tik mums.
Pasikliaukite informacija apie savo ateitį, neleiskite įsikišti racionaliam protui, nes jis privers
jus abejoti, o abejonės gimdo nepasitikėjimą savimi ir netikrumą. Tegu šiame procese dominuoja
dešinysis pusrutulis, atsakingas už kūrybą ir intuiciją.
Kad ir ką pamatytumėte savo tolimoje ateityje, tegu jūsų tai neišgąsdina (nors kai kurie
išsigąsta). Visi negatyvų atspalvį turintys ateities įvykiai yra tik potencialas, versijos, kurios gali
išsipildyti, bet gali ir neišsipildyti. Jos susijusios su šiuo jūsų gyvenimu, tad jei dabar sąmoningai
pakeisite jo kryptį, pasikeis ir ateitis, išsipildys kita jos versija. Nepasėkite blogų sėklų ir nesubręs
kartūs vaisiai. Jūsų likimas nėra nulemtas negrįžtamai. Jūs kuriatės jį patys kiekvieną dabarties
akimirką.
Priminsiu, kad į ateitį bandome pažvelgti dar ir todėl, kad geriau suprastume savo dabartinio
gyvenimo kryptį – kur link mes judame. Kitaip sakant, iš tikrųjų mus domina ne vien ateitis, bet ir
dabartis – kaip ją pakeisti. Žvilgsnis į ateities akašos įrašus duoda daug atsakymų apie dabartį.
Pavyzdžiui, kaip tvarkyti dabartinius santykius, kaip pasveikti, kaip daryti profesinę karjerą ir taip
toliau. Tie atsakymai bus tarsi jūsų asmeninės evoliucijos gairės. Jei nuosekliai jų laikysitės, net
nustebsite, kokie prasidės pokyčiai. Pavyzdžiui, galbūt pamatysite, kad ateityje esate užmezgę
tokius santykius, kurie jums nekelia pasitenkinimo. Jeigu taip, paanalizuokite dabartinius santykius
ir pažiūrėkite, kaip juos galima pakoreguoti. Galbūt netenkinate partnerio lūkesčių ir sėjate blogas
karmos sėklas ar apskritai partneris jums netinka. Kai sutvarkysite santykius šiame gyvenime,
geresni jie bus ir tolimoje ateityje.
Kadangi kito gyvenimo kryptį nusibrėžiame šios dienos veiksmais ir mintimis, tą tolimą ateitį
galime programuoti. Galime suformuluoti tam tikrus ketinimus bei afirmacijas ir kartoti jas per
progresinę meditaciją. (Tai meditacija, per kurią mes bandome pamatyti savo ateities fragmentus.)
Patarčiau tuos ketinimus ir afirmacijas užsirašyti ir paskui tą sąrašą pildyti ar tikslinti. Pavyzdžiui,
jeigu kitoje inkarnacijoje norėčiau vėl sutikti savo dabartinį vyrą, aš suformuluočiau tokį ketinimą
(troškimą): Kitame gyvenime aš atsiduriu ten, kur yra atgimęs mano dabartinis vyras. Tokį pat
ketinimą galėtų suformuluoti ir mano vyras.
Štai dar keli mano į ateitį nukreipti ketinimai:

• Aš atgimsiu stabilioje šeimoje, abu tėvai mane mylės ir manimi džiaugsis.

85
• Augsiu atjautos ir supratimo kupinoje aplinkoje ir mano vaikystė bus džiaugsminga.
• Aš būsiu patenkinta, laiminga ir sveika, jausiu visų aplinkinių žmonių paramą ir palaikymą.
• Aš vėl susitiksiu su tais žmonėmis, kurie man buvo brangūs ir artimi šiame gyvenime. Mes
atkursime ryšį.
• Dirbsiu prasmingą ir pasitenkinimą teikiantį darbą ir turėsiu įdomų hobį.
• Jeigu taip nuspręsiu, sukursiu laimingą šeimą ir mes drauge nugyvensime ilgą bei prasmingą
gyvenimą.
• Gyvensiu klausydama sielos balso, nuolat jausiu įkvėpimą ir artėsiu prie nušvitimo.
Ir tebūnie taip...

Susirašykite ir jūs savo ateities ketinimus, pasvarstykite, kaip turite gyventi dabar, kad ateitis
būtų tokia, kokios norite. Tokiu būdu jūs veiksmingai spręsite ir šio gyvenimo problemas, sveiksite,
tobulėsite.
Karminė skola ir karminio gydymo afirmacijos

Neseniai perskaičiau pasakojimą apie XIX amžiaus Amerikos provincijos parduotuves. Jos
buvo nedidelės, ten dirbdavo du trys žmonės, o kartais – tik pats šeimininkas. Įprasta praktika buvo
prekyba skolon. Jeigu nuolatinis pirkėjas neturėdavo pinigų, jis pasiimdavo prekių, o pardavėjas jo
skolą kreida užrašydavo į lentą šalia prekystalio. Kai pirkėjas skolą grąžindavo, pardavėjas
paimdavo skudurėlį ir skolos įrašą nutrindavo. Viskas – žmogus nebeskolingas.
„Skolos ištrynimas“ yra labai graži metafora, iliustruojanti nesveikus karminius ryšius ir
modelius. Kol jie egzistuoja, mūsų elgesys suvaržytas, esame tarsi skolingi ir nelaisvi. Norėtume
gyventi vienaip, bet „kažkokia“ jėga verčia elgtis priešingai. O kai šiuos karminius modelius
panaikiname, tampame laisvi. Tai yra lyg skolos ištrynimas. Tokiu būdu atsikratome pykčio,
neapykantos, baimės, žalingų įpročių ir kitų neigiamybių.
Viena iš priemonių, padedančių ištrinti karminę skolą, yra afirmacija. Kartais, kai pajuntu,
kad mane varžo kokie nors senų karminių ryšių likučiai, imu kartoti tokias afirmacijas:
• Atleidžiu visiems tiems, kurie man ką nors yra skolingi. Ištrinu jų skolą.
• Paleidžiu iš savęs visus neigiamus karminius ryšius, kurie mane sieja su žmonėmis ir kurie
mane verčia elgtis kitaip, nei trokšta mano siela. Esu laisva.
• Paleidžiu iš savęs visas neigiamas emocijas, kurios praeitose inkarnacijose ir šiame gyvenime
kilo dėl konfliktų su įvairiais žmonėmis.

Afirmacijos nėra vien ištarti žodžiai. Turime į jas įsijausti, jų prasmė turi persmelkti mūsų
sąmonę, antraip „nuogi“ žodžiai neturės jokio poveikio. Kai sakote, kad „atleidžiate“, iš tikrųjų
turite atleisti, užgesinti su konkrečiu kito žmogaus poelgiu susijusį pyktį, paleisti iš savęs visas
neigiamas emocijas. Atlikę tokį mentalinį veiksmą, jūs iš tikrųjų nutrinsite seną skolos įrašą ir
tapsite laisvi abu – ir jūs, ir tas žmogus. Be to, galite vizualizuoti Dieviškosios Šviesos
spindulius, kurie tarsi auksinės žirklės nukerpa senus karminius saitus. Vizualizuodami
Dieviškąją Šviesą, palaiminkite žmogų, su kuriuo konfliktavote bei mintimis paprašykite, kad
ir jis jums atleistų.
Neigiami karminiai ryšiai visada veda prie klaidingų nuostatų ir klaidingų išvadų. Todėl
aš siūlau dar tris afirmacijas:

86
• Aš atsisakau visų klaidingų išvadų, kurias padariau dėl konfliktų su įvairiais žmonėmis.
• Paleidžiu iš savęs klaidingas nuostatas, kurias nesąmoningai suformulavau dėl konfliktų su
įvairiais žmonėmis.
• Esu visiškai laisva ir manęs nevaržo jokia klaidinga informacija. Tegul taip būna dabar ir visada.

Niekada ne vėlu keistis

Kelionė laiku atgal iš tiesų jaudina. Ypač kai mus veda ketinimas pakeisti savo dabartį,
kai norime ištaisyti kokias nors savo klaidas ir tapti geresni. Kai tik nuskamba tokių kelio nių
tema, aš visada prisimenu nuostabią Čarlzo Dikenso apysaką „Kalėdų giesmė“ (Charles
Dickens, A Christmas Carol). Šio kūrinio herojus yra šykštuolis Skrudžas. Jis gyvena vienišas,
piktas, nežino, kas yra džiaugsmas, meilė ir švelnumas. Bet Kalėdų naktį jį aplanko miręs
draugas, kuris yra pasmerktas amžinai klajoti po žemę ir tempti sunkias grandines – tai jam
bausmė už godumą. Draugas perspėja Skrudžą, kad ir jo laukia toks pat likimas, jei tik jis
nepasikeis. Tada seną šykštuolį aplanko trys Kalėdų dvasios: Praeities, Dabarties ir Ateities.
Jos pakviečia Skrudžą į nepaprastą kelionę.
Praeities Kalėdų dvasia paima jį į praeitį ir parodo, kokios buvo jo jaunos dienos. Kaip tik
tada užgimė Skrudžo polinkis į vienatvę, egoizmą ir šykštumą.
Dabarties Kalėdų dvasia parodo Skrudžui, kaip džiugiai kiti žmonės švenčia Kalėdas. O
Ateities Kalėdų dvasia atskleidžia jam ateitį, kokia bus po metų: Skrudžas miršta ir niekas dėl
to neliūdi, jis niekam nebuvo brangus. Apimtas sielvarto, jis suvokia, kad tokios ateities
išvengs tik pakeitęs savo dabartį.
Ši kelionė Skrudžą visiškai transformavo. Nukrito senas jo surambėjęs godumo ir
vienatvės kiautas, jis pasidarė džiugus, dosnus ir linksmas.
Tai iš tiesų nuostabus pasakojimas. Man netgi atrodo, kad jį autoriui padiktavo Dieviškoji
jėga. Skrudžo istorija ragina mus pažvelgti į savo praeitį, dabartį bei potencialią ateitį ir
pasvarstyti, kaip šie trys laikai tarpusavyje susiję. Galiausiai pamatome, kad pakeitę dabartį
mes galime sulaukti kitokios ateities ir išvengti liūdno likimo. Kad ir kaip mums dabar būtų
blogai, galime sulaukti savo Trijų Karalių, kurie parodys mums naują kelią. Ir tada pakeitę
senus įpročius galėsime pasirinkti džiaugsmingą gyvenimą, kaip tai padarė Čarlzo Dikenso
herojus. Kaip tik to ilgisi mūsų siela – pašalinti praeityje susiformavusias kliūtis, išgydyti
dabartį ir sukurti naują ateitį sau bei tiems, kas bus šalia mūsų.

Kiti gydymo būdai

Nors grįžę į praėjusias inkarnacijas gauname daug informacijos apie savo dabartines
problemas, tokia kelionė ne visada būtina. Juo labiau nebūtina dairytis į tolimą praeitį dėl
kiekvieno dabartinio rūpesčio. Yra daug kitų būdų, kaip išsigydyti ir paleisti iš savęs neigiamas
užsistovėjusias energijas. Kelis iš tų būdų aš čia paminėsiu. Jie padės spręsti labai į vairias
problemas – fizines, psichologines, emocines, netgi finansines. Tais būdais jūs galėsite
pasinaudoti ir patys įvertinsite jų veiksmingumą.

Energinė medicina

87
 Gerų rezultatų duoda darbas su energine kūno sistema, kurią sudaro čakros, energiniai
taškai ir meridianai. Apie tai knygoje „Energinė medicina“ rašo Dona Eden (Donna Eden,
Energy Medicine). Rekomenduoju šią knygą visiems, kas nori pagyvinti savo energijas ir
išvalyti energinę sistemą. Kartais vien to užtenka, kad dingtų įvairūs fiziniai, emo ciniai ir
psichologiniai negalavimai. O tai savo ruožtu paskatina kitus teigiamus pokyčius, taigi darbas
su kūno energijomis yra holistinis gydymo būdas, kuris paliečia visą žmogaus egzistenciją.

Energinės medicinos technikos yra masažas, akupunktūra, jogos pozos, fiziniai pratimai,
afirmacijos ir kitos. Nors energinis gydymas nereikalauja grįžimo į tolimą praeitį, kartais tai
įvyksta savaime. Kai masažais ar akupunktūriniu gydymu pagyviname kūno energijas, į
paviršių iškyla tie tolimos praeities epizodai, kai energija buvo užblokuota. Taigi energinė
medicina, be kita ko, padeda mums geriau pažinti save. Pavyzdžiui, Dona pasakoja apie vieną
vyresnio amžiaus moterį, kuri po energinio gydymo prisiminė savo praeituose gyvenimuose
užslopintus talentus. Dėl to šiame gyvenime ji jautė emocinį diskomfortą. Bet po energinių
procedūrų diskomfortas dingo ir ji laisvai realizavo taip ilgai slopintą kūrybinį troškimą.
Pati išbandžiau Donos siūlomus metodus ir įsitikinau, kad jie veiksmingi.

Energinė psichologija

Jeigu jus kamuoja įvairios baimės, nerimas ir kitos neigiamos emocijos, jei nejaučiate
psichologinės pusiausvyros ir lengvai pasiduodate stresui, siūlau jums pasidomėti energinės
psichologijos metodais. Tam nebūtina grįžti į praeitį ir ieškoti pirminės problemos priežasties,
nors, jei tai pavyksta padaryti, procedūrų nauda būna dar didesnė.
Vienas iš energinės psichologijos metodų yra emocinės laisvės technika (Emotional
Freedorn Technique – EFT). EFT esmė tokia, kad turėdami galvoje konkrečią savo emocinę ar
psichologinę problemą mes veikiame tam tikrus akupunktūrinius taškus. EFT metodo šalininkai
tvirtina, kad tokiu būdu sužadinami gydomieji biocheminiai smegenų procesai. Nors metodas
atrodo paprastas, iš tikrųjų jis labai veiksmingas, nes išlaisvina smegen yse saugomus
informacijos blokus, kurie lemia emocinius ir elgsenos sutrikimus.
ETF pagrindai pateikti daktaro Deivido Fainšteino knygoje „Energinės psichologijos
perspektyvos“ (David Feinstein, The Promise of Energy Psichology). Knygoje yra daug
pavyzdžių, kaip ETF metodas leidžia sluoksnis po sluoksnio išlaisvinti užblokuotą informaciją
ir tuo būdu išgydyti emocinę traumą, kurios žmogus dažnai nebūna įsisąmoninęs. Pavyzdžiui,
vienas dr. Fainšteino klientas per ETF seansą prisiminė automobilio avariją, ku rią jis matė
būdamas penkerių metų. Tai ir buvo jo emocinių sutrikimų priežastis. Kol tas epizodas neiškilo
į atminties paviršių, jokios kitos priemonės šiam klientui padėti negalėjo.
Tam tikra prasme ETF metodas panašus į regresines keliones, nes padeda iškelti į
atminties paviršių emocinių ir psichologinių traumų priežastis. Kai priežastys pasidaro aiškios,
jas įmanoma pašalinti, o pašalinę priežastį drauge pašaliname visą puokštę pasekmių.
Yra ir kitų energinių gydymo metodų, pavyzdžiui, reiki, terapinis prisilietimas,
akupunktūra, įvairūs masažai, čigongo ir taiči mankštos, joga... Kiekvienas išsirenką tą, kuris
jam veiksmingiausias. Visų jų esmė ta pati – pašaliname senas energijas, kurios yra
susikaupusios dėl įvairių emocinių, psichologinių ar fizinių traumų.

Sielos tiesos paieškos

88
 Rasti asmeninę tiesą ir atsakyti į klausimą, kas esame, yra didžiausias mūsų tikslas. Tada
gyvenimas virs nuostabiu nuotykiu. Tačiau ne visada lengva nustatyti, kas yra tiesa. Ne visada
paprasta ją atpažinti, todėl taip dažnai blaškomės, kenčiame ir skundžiamės, kad gyvenimas ne
toks, kokio mes norėtume. Tačiau būtent mus kamuojančios problemos gali parodyti kelią, kaip
pažinti save. Jos yra tarsi gairės ir šioje knygoje mes apie tai jau kalbėjome. Tuo ne kartą
įsitikinau ir aš, tiek dirbdama su klientais, tiek analizuodama savo problemų priežastis.
2001 metais išėjo mano knyga „Traukos paslaptys“ (Secrets of Attraction). Tačiau iš
pradžių aš buvau parašiusi trumpesnę šios knygos versiją ir, kai atėjo laikas pateikti galuti nį
variantą Hay House leidyklai, pradėjau plėsti pradinį savo kūrinį iki reikiamos apimties.
Tačiau kai tik pradėjau šį darbą, pajutau žandikaulio skausmą, netrukus skausmas išplito į
smilkinius ir kaktą. Taip būdavo kiekvieną kartą, kai tik sėsdavau prie knygos rankraščio ir
pradėdavau jį pildyti. Mano kūnas į tai sureaguodavo veido ir galvos skausmu ir tapdavo
neįmanoma dirbti. Tai tęsėsi kelis mėnesius, tada aš nusprendžiau nebekentėti ir rasti skausmo
priežastį. Skausmas buvo lyg nuoroda, kad man reikia patyrinėti savo buvusius gyvenimus.
Atlikau regresinę kelionę ir pamačiau kelis nepaprastai įdomius savo tolimos praeities
epizodus. Veiksmas vyko ankstyvosios krikščionybės epochoje. Aš buvau klajojanti
pamokslininkė. Taip, pamokslininkė moteris, nors tais laikais moterims pamokslauti buvo labai
neįprasta – tą vaidmenį atlikdavo beveik vien vyrai. Vis dėlto aš klajojau ir skelbiau Evangelijų
žodį visiems, kas norėjo manęs klausytis.
Paskui aš pamačiau kitą epizodą. Mane suėmė ir įmetė į rūsį. Supratau, kad mano
pamokslai nepatiko kunigams tos vietos, kurioje aš tuo metu buvau ir pamokslavau. Į
klajojančius pamokslininkus Bažnyčia žiūrėjo įtariai, o pamokslininkė moteris buvo apskritai
nepriimtinas dalykas. Taigi mane apkaltino erezija. Tada tai buvo siaubingas nusikaltimas.
Bažnytininkai man surengė teismą ir pripažino, kad esu pavojinga. Ir kad daugiau neskelbčiau
„klaidingų“ mokymų, nupjovė man liežuvį. Tai buvo siaubinga bausmė, dar blogesnė už mirtį.
Visą likusį gyvenimą aš praleidau elgetaudama ir negalėdama kalbėti. Gyvenau tik iš
gailestingų žmonių malonės.
Šią regresinę kelionę lydėjo stiprios emocijos. Labai aiškiai prisiminiau tada patirtą baimę
ir net fiziškai pajutau, kaip kankintojai man peiliu nupjauna liežuvį. Paskui jaučiau neviltį ir
vienatvę. Ir visišką skurdą. Tada man į sąmonę įsirėžė išvada, kad viešai reikšti savo požiūrį į
dvasinius dalykus yra mirtinai pavojinga – tai gali baigtis katastrofa.
Šią tiesą apie save sužinojau kaip tik tuo metu, kai ketinau padaryti tą patį, ką dariau
tolimoje praeityje ir už ką buvau taip žiauriai nubausta – ruošiausi viešai paskelbti savo idėjas
apie kai kuriuos dvasinius dalykus. Todėl būtent dabar ir suveikė iki šiol buvęs neaktyvus
sąmonės kodas – jis pasireiškė kaip veido ir galvos skausmas. Manyje sukonfliktavo du
ketinimai. Pirmiausia siekiau viešumo, norėjau paskelbti skaitytojams savo idėjas, kita vertus,
tam tikra mano sąmonės dalis viešumo vengė, nes žinojo, kaip tai yra pavojinga.
Turėjau paleisti iš savęs viešumo baimę ir visas kitas neigiamas emocijas, kurios paliko
mano sąmonėje įspaudą anais tolimais laikais ir dabar buvo suvaržiusios mano laisvę. Paskui
supratau, kad šis sąmonės kodas ne tik išprovokavo galvos skausmą dabar, kai vykdžiau
leidyklos Hay House užsakymą. Jis įvairiais būdais suveikdavo ir anksčiau, kai nuspręsdavau
išleisti knygą ir imdavau ieškoti leidėjo – ir man vis nepasisekdavo. Tai truko daug metų ir štai
tik dabar aš įsisąmoninau tikrąją nesėkmių priežastį.
Atlikusi šią regresinę kelionę, suformulavau sąmoningą ketinimą skelbti tiesą ir nieko
nebijoti. Maža to – nusprendžiau ir kitiems padėti daryti tą patį. Tai buvo mano sielos

89
troškimas, sielos nurodymas. Kai tam nurodymui paklusau, veido ir galvos skausmas liovėsi.
Senas kodas nustojo veikti.
Tai buvo labai vertinga pamoka. Skausmas padėjo man pažinti save ir nusibrėžti aiškų
tikslą. Pasijutau laisva ir stipri, nes manęs neberibojo tolimos praeities patirtis.
Ir jūs galite žvilgtelėti į praėjusius gyvenimus ir paieškoti ten priežasčių, dėl kurių dabar
kenčiate ar esate kaip nors apriboti. Tai bus jūsų asmeninės tiesos paieškos, o tiesa padės jums
sveikti ir įkvėps stiprybės.

Pabaiga: amžinojo laiko gobelenas

Laiko gobelenas nuaustas iš nesuskaičiuojamos galybės įvairiaspalvių siūlų. Yra juodų

gijų, kurios žymi mūsų skausmą ir nesėkmes, yra šviesių džiaugsmo gijų. Jei nebūtų tamsių
laiko gobeleno fragmentų, nepamatytume ir šviesių vietų. Todėl kiekviena detalė čia turi savo
prasmę ir kiekviena yra savaip graži. Juolab kad kiekvienas savo gyvenimo gobeleną audžia
pats. Ir tas darbas trunka nuo pat laikų pradžios, jis tęsiasi iš gyvenimo į gyvenimą ir niekada
nesibaigs.
Gera ar bloga, sėkminga ar ne, kiekviena inkarnacija yra tarsi klasė, kurioje mes
mokomės tam tikrų pamokų ir per tūkstantmečių virtinę ieškodami tiesos artėjame prie
Dieviškosios Sąmonės. Mumyse rusena kibirkštis, kuri sulig kiekviena inkarnacija darosi vis
skaistesnė ir galų gale virsta nušvitimo šviesa. Tada atsiskleidžia visa mūsų būties didybė.

APIE AUTORĘ

Sandra Anne Taylor yra žinoma paskaitininkė ir rašytoja, bestselerių „Kvantinė sėkmė“ ir
„Sėkmės paslaptys“ autorė. Pagrindinės jos temos – mūsų būtį lemiantis traukos dėsnis,
asmeninės energijos kaupimas, reinkarnacija. Sandra Anne Taylor jau daugiau kaip 25 metus
teikia žmonėms psichologines konsultacijas, moko atpažinti įvairių dvasinių ir fizinių problemų
90
priežastis bei jas šalinti. Platus ir nedogmatiškas požiūris padeda jai siekti puikių rezultatų
visose veiklos srityse.
Sandros Anne Taylor knygos išverstos į daugiau kaip dvidešimt kalbų ir skaitomos
visame pasaulyje. Be to, ji dažnai pasirodo televizijos laidose, kalba per radiją ir rašo į
populiarius žurnalus.

91