lsmokimas ir atmintis

Pasiziйr ёk i 1 pav._Siam liйtukui vos keli·os savai·t.es. Ка1р . . . .

1r k1ekv1e-
_ . . . .. .
пam _gyvun~,, _Ja~ bud1~gi 1g1mti refleksa i, kurie padeda isgyven ti. Liй-
tukш dar re1k1a 1smokt1 medzioti , atpazint · . Ь d .
. . . . . . 1 pavoJus, en raut, su gen-
taiшais. Kaip elgt1s v1enu · IS
ar kitu atveJ·u , J· 1·s mО kys1s · savo
•v то t·IПOS ,r
v• . . v
karcюs pat1rt1es . Ismokta elgsena laba1·svarь,· k.1е kv1enam
· - · •v1•k
gyvunш 1s 1 -
. . . . .. .
t1, nes ke1sdamas Jq gal1 pпs1ta1kyti prie kintancios aplinkos.

Sqlyginiai refieksai
ХХ а. pradzioje rusч mokslininkas Ivanas Pavlovas tyrё sun4 virski-
nimo sistemos veiklq. Kai sunims duodavo edalo, jiems issiskirdavo sei-
li4. Tai nesqlyginis refleksas, kuri sukelia maistas. Paskui Pavlovas eme
derinti du dirgiklius - maistq ir garsq. Duodamas sunims edalo skambln-
davo varpeliu. Garsas yra neutralus su maistu nesusij~s dirgiklis, taciau
sunims pradёjo asocijuotis su maistu. Ро kurio Iaiko uzteko varpelio gar- nesqlyginis
so, kad sunims imtч skirtis seilёs (3 pav.). Taip nesqlyginio reflekso pa- ш dirgiklis
grindu susidarё s~lygin is refleksas. nesqlyginis
Sqlyginio reflekso susidarymas - paprasciausia mokymosi forma. Pa- atsakas
vyzdziui, zvakёs liepsnq paliet~s vaikas daugiau niekada to nedarys, nes ~
liepsnos vaizdas jam asocijuosis su skausmu. Sqlyginiai refleksai labai
svarbйs zmogaus gyvenime. Jie dazniausiai formuojasi pirminiuose mo-
• ,

kymosi etapuose. Kai mokomёs vaziuoti dviraciu, is pradzi4 galvojame

apie kiekvienq judesi. Ilgainiui nervч sistema prisitaiko prie naujos veiklos [I]
neutralus
ir veiksmai tampa automatiski. Taigi susiformuoja sqlyginiai refleksai - dirgiklis

pusiausvyros palaikymo, peda\4 mynimo ir kiti.

Jeigu dirgiklis ilgesniam laikui isnyksta, sqlyginis refleksas ima silpneti.
Taciau jis greitai atsinaujina, kai dirginimas vel pasikartoja. Taip nutinka
:~#.i hn:: ko
ziemos pradzioje, kai ро met4 pertraukos atsistojame ant slidzi4. Turime i
sugaisti kelias valandas, kol smegenys atgamins slidinejimo jgйdzius.
-

neutralus ir
Kaip ismokstame? ш nesqlyginis dirgiklis
Kai zmogus ar kuris kitas gy-
nesqlyginis
vйnas patiria kq nors nauja, ner-
atsakas
VЧ sistema suformuoja naujq atsa- 1
kq. Igyta patirtis keicia zmogaus ,

mcistymq, elgesi ir tai vadinama .

ismokimu.
Tu jau zinai, kad smegenч zieve neutralus dirgiklis
susideda is daugyЬes nerviniч lcis- ш virto sqlyginiu
teli4, kurias jungia sinapsёs. Neu-
гonч ataugos gali augti ir sudary-
ti naujч jungci4. Taip smegenyse
formuojasi tam tikri keliai, kuriais
perduodami nerviniai impulsai.
о
Кiekvienas naujas dirgiklis sufor-
, i • , ,,, • muoja naujq keliq.
В /.Pavlovo eksperimentas.
173
 1neuronas

, ....1 1 I
1 nervlniai
=-' ;.' .,. , tlmpulsai 111 neuronas
111 neuronas
, 1 nervlnlal .J._,,,. ,. ,. ,._;,.:,,
: t lmpulsal
1 ,.,,
,, ,. · ;:
., , , /
~
\
nerviniai
"" impulsai
~ - 11 neuronas

г,1 1 neuronas perduod a daug nervlnl4 lmpuls4, Ш 11 neuronas smarkiau dirginamas,

todel stlprej a Jungtls ta rp l lr 11 neurono. todel stlpreja Jungtis tarp 11 ir 111 neurono.

11 Oirginimo kartojimos stip rino neuronч)ungtis.

Kai dirginimas daznai kartojasi ir nerviniai impulsai sklinda tuo pa-
ciu keliu, jame susidaro daugiau sinapsi4. Del to jungtys tampa stipres-
п es ir lengviau pral eidzia impulsus. Sis procesas supaprastintai pavaiz-
duotas 4 pav.
Mokantis sokti, skamblnti pianinu ar slidineti, atitinkamuose zieviniuose
centruose susiformuoja nauj4 jungci4. Jeigu veiksmai kartojami daug kar-
tч , sios jungtys stipreja, todel organizmo atsakas tampa vis tikslesnis.

Ar zinai?
Atrnintyje ilgiau i§lieka su maJonio-
mis akimirkomis susijusi informa-
cija, о nemaionjus ivykius mes Iin-
k~ uzmir§ti.
Mokymasis ir amzius
Jungtys smegenч zieveje intensyviausiai formuojasi kudikysteje ir
ankstyvojoje vaikysteje. Paskui sis procesas leteja, taciau nesustoja iki
pat senatves. Taigi mokytis galime visq gyvenimq, bet daugiau ir grei-
1
ciau ismokstame, kol esame jauni.
Kalbos zieviniame centre daugiausia jungci4 susiformuoja iki astuo-
neriч met4. Tai palankiausias metas mokytis kalbos (kalbч). Veliau vis
sunkiau ismokti nauj4 zodzi4, nes naujos jungtys susidaro ne taip spar-
ciai, dalis neuronч zuva.

Atmintis ir uzmirsimas
Jutlmo organal Galvos smegenys prisitaikiusios ne tik apdoroti, bet
ir kaupti informacijq (6 pav.). Sis jч gebejimas vadi-
namas atmintimi.
Jutimo organai surenka labai daug informacijos. 1s
pradziч ji filtruojama, paskui perduodama i smegenis
ir kaupiama trumpalaikёje atmintyje, kurios talpa ri-
nepriimta
informacija
bota ir nedidele. Didzioji informacijos dalis sioje talpy-
kloje islieka gana trumpai. Paskui ji "istrinama" ir taip
( trumpalaike )L -

/ atmi ntis atlaisvinama vietos naujam informacijos srautui.

Intensyviai apdorojama informacija islieka ilgiau. Ji
kaupiama ilgalaikёje atmintyje, kurios talpa dides-
ne, todel gali issaugoti daugiau informacijos. Tam ti-
kri jvykiai sioje talpykloje taip jstringa, kad juos pri-
llgalaike
simename visq gyvenimq.
l atm lnti s 1
1 uzmir~imas
I ilgalaikes atminties talpyklq nepatekusi informa-
cija prarandama. Tai vadinama uzmirsimu. Uzmirsi-
В Atminties modelis. mas yra didziausias mokymosi priesas.
174
 Alzheimerio liga sergantys zmones prarand t .
. k · k • . . а rumpa1a1k~ atmintt. Jie
пеgа\1 pasa yti, uп dabar savaites diena uzmir"t k . .. . Gal
tus (7 pav.). тa1..:1au s1e zmones pшk1ai atsimena ·k t
х· .., . .., . . . . ' s а, ur pas1deJo daik-
. matei, kur
. . . . vai ys ~' svarbшs gyve- pasidejau
mmo ivykшs, datas. Kartais ро sunkiч galvos t ., .
. . . . ., . . raumч zmones praranda akinius?
itgalюk~ atmшti. S1e faktai rodo kad uz trumpal .k . . . .
. . . ' ai ~ 1r 11ga1aik~ atmm-
Ч atsako sk1rtшgos galvos smegenч sritys bet moksl· .nk . k k
ь
· · ·k 1· ·
."k
ga1о юs us.

Mokymosi ti pai
• '
cral1 JЧ t1 S lal nurodyt1. Atminties ir uzmirsim h
1ш ai о1 as ne-
· · · · ·
о mec an1zmas 1rg1 ne 1k1

1.
.. , Tyrimai rodo,
. kad .zmones skirtingai
. " у 1еш
i·simena 1•nfo rmacIJq. · . geпau
.
1smoksta skaity~~1 teks~q 1r nagrinedami iliustracijas, kiti kalbedami
ar?~ klau_syd~es1 ~~s~ ira~ч, dar kiti viskq turi isbandyti patys. Pagal
tю zmones sk1rstom1 l tпs mokymosi tipus: Trumpalaikes atminties sutrikimas.

· Vizualinis tipas. Mokosi akimis. Gerai isimena vaizdziai pateiktq

medziagq, ~ormacijq riisiuoja pagal spalvas, dydi, formq. Uzduotys
· Akustinis tipas. Mokosi kalbedamas ir klausydamas. Megsta
dalyvauti diskusijose. 1. Kodel gyviinams, taip pat ir
zmogui Ьйtina mokytis? At-
• Motorinis tipas. Mokosi darydamas ir patirdamas. Megsta ivairiq
sakymq pagrisk pavyzdziais.
praktin~ veiklq.
2. Naudokis D ir paaiskink
Mazdaug 2/3 zmoni4 priskiriami prie vizualinio tipo. Gerokai maziau 1. Pavlovo eksperimentq.
yra akustinio ir maziausiai - motorinio tipo zmoni4. Si ivairove susijusi 3. Kuo sqlyginis refleksas ski-
su paveldejimu ir ankstyvosios vaikystes patirtimi. Gana sudetinga viena- riasi nuo nesqlyginio?
reiksmiskai nustatyti konkretaus zmogaus mokymosi tipq. Dazniausiai jis 4. Kaip suni galima ismokyti
Ьйnа misrus, pavyzdziui, vizualinis-akustinis arba vizualinis-motorinis. atsisesti, atsigulti? Kodel tai
Norint geriau ismokti, reikia derinti ivairius mokymosi Ыidus. Jie ak- yra sqlyginis refleksas?
tyvina skirtingus informacijos perdavimo kelius smegenyse, todel gali- 5. Kas yra ismokimas? Naudo-
ma greiciau ir geriau isiminti (8 pav.). Pavyzdziui, mokantis kalb4, naujus kis II ir savais zodziais pa-
zodzius reikia garsiai perskaityti, keletq kart4 parasyti, paskui, neziiirint aiskink si procesq.
i knygq, istarti balsu. Taip pat reiketч pasikartoti ismoktq medziagq. 6. Kodel vaikams mokytis len-
gviau negu vyresniems
skaitymas k\ausymas iliustracij4 nagrinej imas zmonems?
7. Kas yra atmintis ir uzmir-
simas? Pagal В palygink
trumpalaik~ ir ilgalaik~ at-
minЧ.
8. Kodel Alzheimerio liga ser-
gantis zmogus negali apsi-
skaitymas, iliustracijч skaitymas, il i ust ra c ijч
pirkti parduotuveje?
k\ausymas
iг i\ i ustracijч nagrinejimas ir nagrinej imas ir praktine 9. Apibudink mokymosi tipus.
nagrinejimas pasakojimas veik\a Кшiо tipo bruozч izvelgi sa-
vyje?
10. Kokius mokymosi Ьйdus tai-
kote per Ьiologijos pamokas?
Kurie is iЧ, tavo nuomone,
Ш] Е , ,_l F yra veiksmingiausi?
11 tnformacijos jsimin imas derinant skirtingus mokymosi bйdus.
175