Palmira Pečiuliauskienė

Fizika
Vadovėlis XI–XII klasei

Elektra ir magnetizmas

KAUNAS
 UDK 53(075.3)
Pe23
Leidinio vadovas REGIMANTAS BALTRUŠAITIS
Recenzavo mokytoja ekspertė ALVIDA LOZDIENĖ,
mokytojas ekspertas NARIMANTAS ŽALYS
Redaktorė ZITA ŠLIAVAITĖ
Dailininkės VYTAUTĖ ZOVIENĖ, RITA BRAKAUSKAITĖ
Vadovėlis atitinka kalbos taisyklingumo reikalavimus
Pirmasis leidimas 2014
Šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo ir mokslo įstaigų
bibliotekose, muziejuose arba archyvuose, draudžiama
mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti,
viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamą kompiuterių
tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.
ISBN 978-5-430-06137-1
© Palmira Pečiuliauskienė, 2014
© Leidykla „Šviesa“, 2014
Turinys
Įvadas / 5
1. Elektrostatika
1.1. Elektrostatika. Elektros krūvis
ir jo tvermė / 7
1.2. Kulono dėsnis / 10
1.3. Elektrinis laukas, jo stipris / 13
1.4. Elektrinio lauko jėgų linijos.
Elektrinių laukų sudėtis / 15
1.5*. Elektrinio lauko darbas.
Potencialas. Įtampa / 18
1.6*. Laidininkai ir dielektrikai
elektriniame lauke / 21
1.7. Kondensatoriai. Elektrinė talpa / 24
1.8. Plokščiojo kondensatoriaus elektrinė
talpa ir energija / 27
1.9*. Kondensatorių jungimo būdai / 32
1.10. Kondensatoriai gamtoje / 35
Skyriaus „Elektrostatika“
apibendrinimas / 38
2. Nuolatinė elektros srovė
2.1. Elektros srovės stipris, kryptis,
veikimas / 43
2.2. Elektrinė varža. Superlaidumas / 47
2.3. Omo dėsnis grandinės daliai / 50
2.4. Elektrinės grandinės. Nuoseklusis
ir lygiagretusis laidininkų jungimas / 52
2.5. Mišrusis laidininkų jungimas / 58
2.6. Nuolatinės elektros srovės šaltiniai.
Elektrovara / 63
2.7. Omo dėsnis uždarajai grandinei / 66
2.8*. Omo dėsnio uždarajai grandinei
taikymas / 68
2.9. Elektros srovės darbas / 72
2.10. Elektros srovės galia. Elektros energijos
perdavimas / 74
2.11. Elektros srovės stiprio ir įtampos
matavimas / 76
2.12. Buityje ir technikoje naudojami srovės
šaltiniai / 78
Skyriaus „Nuolatinė elektros srovė“
apibendrinimas / 81
3. Magnetinis laukas
3.1. Magnetinis laukas. Magnetinio lauko
šaltiniai / 85
3.2. Magnetinio lauko jėgų linijos / 88
3.3*. Magnetinės indukcijos vektorius / 91
3.4. Ampero jėga / 94
3.5. Ampero jėgos taikymas elektrotechnikoje / 97
3.6*. Lorenco jėga / 99
3.7*. Medžiagų magnetinės savybės / 103
3.8. Elektrinių ir magnetinių laukų poveikis
gyvajai gamtai ir žmogui / 106
Skyriaus „Magnetinis laukas“
apibendrinimas / 109
4. Elektros srovė įvairiose terpėse
4.1*. Elektros srovė vakuume / 113
4.2*. Vakuuminis triodas. Elektroninis
vamzdis / 115
4.3*. Elektros srovė puslaidininkiuose.
Savasis ir priemaišinis puslaidininkių
laidumas / 118
4.4*. Puslaidininkinė sandūra.
Puslaidininkinis diodas / 121
4.5*. Puslaidininkiniai prietaisai / 124
4.6*. Tranzistorius / 127
4.7*. Elektros srovė skysčiuose / 129
3

4.8*. Elektrolizės dėsnis. Elektrolizės
taikymas / 131
4.9*. Elektros srovė dujose / 134
4.10*. Dujinis išlydis gamtoje
ir technikoje / 137
4.11*. Vanduo – gyvybės šaltinis.
Jonizuotas vanduo / 140 5.8. Elektromagnetinė indukcija technikoje
Skyriaus „Elektros srovė įvairiose terpėse“
apibendrinimas / 143
5. Elektromagnetinė indukcija
5.1. Elektromagnetinės indukcijos reiškinys.
Magnetinis srautas / 147
5.2. Indukuotosios srovės krypties
nustatymas / 150
5.3*. Elektromagnetinės indukcijos dėsnis / 152
4 5
5.4. Sūkurinis elektrinis laukas / 154
5.5*. Indukuotoji elektrovara judančiuose
laidininkuose / 156
5.6*. Saviindukcija. Magnetinio lauko
energija / 159
5.7. Transformatorius / 161
ir buityje / 163
Skyriaus „Elektromagnetinė indukcija“
apibendrinimas / 166
Laboratoriniai darbai / 169
Priedai / 176
Dalykinė ir pavardžių rodyklė / 180
Literatūra / 182
Iliustracijų šaltiniai / 183
Įvadas
Vadovėlis „Elektra ir magnetizmas“ skiriamas bendrąjį ir išplėstinį fizikos kursą pasi-
rinkusiems mokiniams. Jame nagrinėjami elektriniai reiškiniai.
Vadovėlis sudarytas iš atskirų skyrių. Kiekvienas jų pradedamas trumpa anotacija ir
baigiamas santrauka, kurioje pateikiamos svarbiausios sąvokos, dėsniai, schemos, paly-
ginamosios lentelės, formulės. Santrauka padės įvertinti savo pasiekimus fizikos srityje,
pasirengti kontroliniam darbui, fizikos egzaminui. Skyrių medžiaga išdėstyta temomis
ir potemiais. Temų pabaigoje rasite klausimų ir užduočių, padedančių įtvirtinti mo-
komąją medžiagą, įsivertinti žinias ir gebėjimus. Paskutinė kiekvieno skyriaus tema
yra neprivaloma. Joje – tarpdalykinio turinio informacija, siejanti skyriuje nagrinėtą
mokomąją medžiagą su kitų dalykų (biologijos, chemijos, istorijos ir pan.) turiniu,
aplinkoje vykstančiais reiškiniais, mokslo ir technikos pažanga. Neprivalomų temų pa-
baigoje nurodomi tarpdalykiniai projektai. Juos atlikdami galėsite patys atrasti įvairių
ryšių tarp fizikos ir kitų dalykų turinio, tarp teorijos ir praktikos.
Temos, potemiai ir užduotys, skiriamos išplėstinį fizikos kursą pasirinkusiems moki-
niams, pažymėtos ženklu *, o atitinkamos potemių dalys išskirtos gelsvu fonu.
Sąvokos, apibrėžtys ir dėsniai, kuriuos reikia išmokti, vadovėlyje yra išspausdinti pa-
storintuoju šriftu. Jų nereikia mokytis pažodžiui, nes fizikos neįmanoma išmokti min-
tinai, ją reikia suprasti. Svarbiausios formulės ir dėsnių matematinės išraiškos išskirtos
spalviniu fonu.
Skyreliuose „Mokomės savarankiškai spręsti uždavinius“ pateikiama uždavinių spren­
dimo pavyzdžių. Remdamiesi jais galėsite sėkmingai atlikti savarankiškam darbui skir-
tas užduotis. Jų atsakymai pateikti šalia mažesniu šriftu. Po uždavinių sprendimo pavyz-
džių yra užduočių skyreliai „Pasitikrinkite pažangą“. Juose aprašyta daug gyvenimiškų
situacijų, kurių nagrinėjimas ugdo ne tik dalykines, bet ir bendrąsias kompetencijas.
Vadovėlyje gausu piešinių, nuotraukų, schemų, grafikų, pavyzdžių iš supančios ap­
linkos, fizikos istorijos, informacijos apie naujausius fizikos mokslo laimėjimus. Tai
pa­gyvina fizikos mokymosi turinį, padeda fizikos mokslą suvokti kaip žmonijos ben-
drosios kultūros dalį.
 2.7. Omo dėsnis uždarajai grandinei
Energijos tvermės dėsnio taikymas uždarajai grandinei
Energijos virsmai yra pavaldūs energijos tver-
mės dėsniui, kuris teigia, kad energija iš niekur
neatsiranda ir be pėdsako neišnyksta. Tekėda-
ma išorine grandinės dalimi (2.7.1  pav., a, b),
elektros srovė išskiria joje energiją. Čia elektros
energija virsta šilumine, šviesos bei mechanine
energija. Išorinėje grandinėje atsiradusius ener-
gijos nuostolius kompensuoja elektros srovės
šaltinio energija. Šaltinyje kurios nors rūšies
energija (galvaniniame elemente – cheminė, ge-
neratoriuje  – mechaninė, termoelemente  – ši-
luminė) virsta elektros energija (žr. 2.7.1 pav.).
Pritaikykime energijos tvermės dėsnį papras-
čiausiai uždarajai elektrinei grandinei, sudarytai
iš srovės šaltinio (galvaninio elemento), elektros
lemputės ir jungiamųjų laidų (2.7.1 pav., a). Iš­o­
rinę grandinės dalį (ABC) sudaro lemputė ir jun-
giamieji laidai, o vidinę (ADC) – srovės šaltinis.
Tarkime, kad vidinėje grandinės dalyje pašalinės
jėgos atliko darbą  A (tiek cheminės energijos
virto elektros energija). Dėl to grandine prate-
kėjo elektros krūvis Δq, kuris išorinėje grandi-
nės dalyje atliko darbą Ai, o vidinėje – darbą Av.
Pagal energijos tvermės dėsnį pašalinių jėgų at-
Omo dėsnis uždarajai grandinei
Remiantis energijos tvermės dėsniu (2.24),
gaunamas Omo dėsnis uždarajai grandinei.
2.24 lygybės visus narius padalykime iš grandine
Nuolatinė elektros srovė
perėjusio krūvio Δq:
A A A
∆q
= i + v . (2.25)
∆q ∆q
Pašalinių jėgų darbo, kuris atliekamas perke-
liant elektros krūvį uždarąja grandine, ir to krū-
vio santykis lygus elektrovarai E = A , o elek-
∆q
tros krūvio atlikto darbo ir to krūvio santykis
A A
lygus elektrinei įtampai Ui = ∆qi , Uv = v . At-
2 ∆q
sižvelgus į tai, 2.25 lygybę galima užrašyti taip:
E = Ui + Uv. (2.26)
66
2.7.1 pav., a
2.7.1 pav., b
liktas darbas lygus elektros krūvio darbo išorinė-
je ir vidinėje grandinės dalyje sumai:
A = Ai + Av. (2.24)
Fizikinė šios lygybės prasmė yra tokia: šaltinio
elektrovara lygi elektrinės grandinės išorinės ir
vidinės dalies įtampų sumai. Išorinei ir vidinei
grandinės (žr. 2.7.1 pav., b) daliai pritaikę Omo
dėsnį (Ui = IR, Uv = Ir) ir atsižvelgę į tai, kad
elektros srovės stipris išorinėje ir vidinėje gran-
dinės dalyje yra vienodas, gauname:
E = IR + Ir. (2.27)
Elektros srovės stiprio ir grandinės dalies var-
žos sandauga vadinama tampos kryčiù toje
dalyje. Iš 2.27  lygybės išplaukia, kad šaltinio
elektrovara lygi įtampos kryčių vidinėje ir
išorinėje grandinės dalyje sumai.
Iš lygybės išreikškime elektros srovės stiprį:
E
I = R  +  r . (2.28)
Trupmenos vardiklyje yra išorinės ir vidinės
grandinės dalies varžų suma (R + r), vadinama
pilnutinè grandnės varžà. 2.28 lygybė, sie-
janti tris svarbius fizikinius dydžius:
elektros srovės stiprį (I),
srovės šaltinio elektrovarą (E),
pilnutinę grandinės varžą (R + r),
Įtampos ir srovės stiprio kitimas uždarojoje grandinėje
2.7.2 paveiksle pavaizduota uždaroji elektrinė
grandinė. Pirmuoju atveju (2.7.2 pav., a) grandi-
nės varža yra mažesnė, o srovės stipris grandinė-
je didesnis negu antruoju atveju (2.7.2 pav., b).
Bandymas rodo, kad, sumažėjus elektros srovės
stipriui grandinėje (2.7.2  pav., b), įtampos krytis
varžo galuose sumažėja. Šį rezultatą galima pa-
2.7.2 pav., a
Klausimai ir užduotys
1. Kokie energijos virsmai vyksta
elektrinėje grandinėje?
2. Kas sudaro pilnutinę grandinės varžą?
3. Ką vadiname įtampos kryčiu? Kokie
yra jo matavimo vienetai?
4. Kas lemia elektros srovės stiprį
grandinėje, kurios vidinės dalies varža
yra labai maža (r → 0)?
nusako Òmo dsnį ùždarajai grandnei. Šis
dėsnis formuluojamas taip: elektros srovės sti-
pris uždarojoje grandinėje yra tiesiogiai
proporcingas srovės šaltinio elektrovarai ir
atvirkščiai proporcingas pilnutinei grandi-
nės varžai.
Iš Omo dėsnio uždarajai grandinei išplaukia
Omo dėsnis grandinės daliai. Kai vidinė grandi-
nės varža yra maža, palyginti su išorine (r ≪ R),
srovės stiprį lemia šaltinio elektrovara ir išorinė
grandinės varža I = E . 
R
aiškinti remiantis Omo dėsniu uždarajai grandi-
nei. Iš jo išplaukia, kad
U = E – Ir. (2.29)
Didėjant elektros srovės stipriui, įtampos krytis
(U) varžo galuose mažėja.
2.7.2 pav., b
5. Suraskite internete virtualų bandymą Omo dėsniui
uždarajai grandinei tirti ir atlikite šias užduotis:
a) ištirkite, kaip kinta įtampa įjungiant ir
išjungiant elektrinę grandinę;
b) nustatykite, kaip kinta elektros srovės stipris
grandinėje didinant ir mažinant varžą;
c) ištirkite, kaip kinta įtampa didėjant ir mažėjant
elektros srovės stipriui;
d) paaiškinkite bandymo rezultatus.
67
 6. Elektrinę grandinę sudaro srovės šaltinis,
kurio elektrovara 10 V, ir varžas. Grandine
teka 2 A stiprio elektros srovė, šaltinio
gnybtų įtampa 8 V.
a) Nubraižykite elektrinės grandinės schemą.
b) Apskaičiuokite šaltinio vidinę varžą.
(1 Ω)
c) Apskaičiuokite varžo varžą. (4 Ω)
2.8*. Omo dėsnio uždarajai grandinei klauso nuo elektrovarų algebrinės sumos ženklo:
taikymas
Omo dėsnio uždarajai grandinei taikymas, kai srovės šaltiniai
sujungti nuosekliai
Elektros srovės šaltiniai gali būti jungiami nuo­
sekliai, lygiagrečiai arba mišriai. Sujungti tarpu-
savyje, jie sudaro baterijas.
Pritaikykime Omo dėsnį uždarajai grandinei,
kurioje yra keli nuosekliai sujungti elektros sro-
vės šaltiniai (2.8.1  pav.). Siekdami išsiaiškinti,
kokį vaidmenį grandinėje atlieka kiekvienas sro-
vės šaltinis, pakeiskime nagrinėjamos grandinės
schemą ekvivalentine schema (2.8.2  pav.), ku-
rioje sutartiniu ženklu žymima kiekvieno šalti-
nio vidinė varža.
Jeigu grandinėje būtų tik pirmasis srovės šalti-
nis, jo sukelta elektros srovė tekėtų pagal laikro-
džio rodyklę, o jos stipris būtų lygus
I1 =
E 1
.    (2.30) Srovės šaltinio elektrovaros matavimas
r1 + r2 + r3 + r
Nuolatinė elektros srovė
Tik antrojo šaltinio sukurta elektros srovė tekėtų
prieš laikrodžio rodyklę:
E išorinės dalies įtampą:
I2 = 2
,   (2.31)
r1 + r2 + r3 + r
tik trečiojo – pagal laikrodžio rodyklę:
E trūksta (I = 0). Tada
I3 = 3
.   (2.32)
r1 + r2 + r3 + r
2 Visų trijų nuosekliai sujungtų šaltinių sukelta
elektros srovė lygi atskirų srovių sumai. Kadangi
antrojo šaltinio sukurta elektros srovė teka prieš
68
7. Prie elektros srovės generatoriaus, kurio laikrodžio rodyklę, jos kryptį laikysime nei­
elektrovara 120 V, o vidinė varža 3 Ω, giama:
prijungtas šildymo prietaisas. Jo varža 21 Ω. I = I1 + (–I2) + I3,
a) Nubraižykite elektrinės grandinės schemą.
E1 – E2  +  E3
b) Apskaičiuokite elektros srovės stiprį I= . (2.33)
r1 + r2 + r3 + r
grandinėje.   (5 A)
Iš 2.33 lygybės matyti, kad pilnutinė grandinės
c) Apskaičiuokite įtampos krytį generatoriuje. tų srovės šaltinių, formuluojamas taip: srovės
elektrovara (E) lygi atskirų srovės šaltinių elek-
(15 V)
trovarų (E1, E2, E3) algebrinei sumai. 2.33 lygybė
nusako Omo dėsnį uždarajai grandinei, kurioje
yra keletas nuosekliai sujungtų srovės šaltinių.
Elektros srovės kryptis tokioje grandinėje pri-
• kai E1 – E2 + E3 > 0, elektros srovė teka pagal
laikrodžio rodyklę (2.8.2 pav., a);
• kai E1 – E2 + E3 < 0, elektros srovė teka prieš
laikrodžio rodyklę (2.8.2 pav., b).
Elektrovaros ženklą galima nustatyti ir kitu
būdu. Reikia pasirinkti grandinės apėjimo kryp-
tį prieš laikrodžio rodyklę. Kai grandine eina-
Trumpasis laidininkų jungimas
Trumpúoju jungimù vadinamas srovės šal-
tinio polių sujungimas laidininku, kurio varža
2.8.1 pav. maža (R → 0), palyginti su kitų grandinės dalių
varža. Iš Omo dėsnio (2.28) uždarajai grandinei
išplaukia, kad srovės stiprį grandinėje tada lemia
tik vidinė varža:
I = Er . (2.35)
Remiantis Omo dėsniu uždarajai grandinei,
a
galima paaiškinti, kaip matuojama šaltinio elek-
trovara. Iš 2.26  lygybės išreikškime grandinės
Ui = E – Uv = E – Ir. (2.36)
Išjungus elektrinę grandinę, elektros srovė nu-
Ui = E. (2.37)
Gauta lygybė (2.37) rodo: kai grandinė išjungta,
šaltinio gnybtų įtampa lygi jo elektrovarai. Vadi-
b c
2.8.2 pav. nasi, norint išmatuoti šaltinio elektrovarą, reikia
me pasirinkta kryptimi nuo šaltinio neigiamojo
poliaus prie teigiamojo, šaltinio elektrovara yra
teigiama (E > 0) (2.8.2 pav., a), priešingu atve-
ju – neigiama (2.8.2 pav., b).
Bendruoju atveju Omo dėsnis uždarajai gran-
dinei, kurioje yra keletas nuosekliai sujung-
stipris elektrinėje grandinėje, turinčioje
keletą nuosekliai sujungtų šaltinių, yra
tiesiogiai proporcingas algebrinei elek-
trovarų sumai ir atvirkščiai proporcingas
pilnutinei grandinės varžai. Matematinė jo
išraiška yra
E1 +  E2  +  E3 +  ... +  En
I  = . (2.34)
r1 + r2 + r3 + ... + rn +   r
Iš Omo dėsnio uždarajai grandinei (2.34) ma-
tyti, kad, šaltinius jungiant nuosekliai, grandinės
vidinė varža padidėja (r = r1 + r2 + r3 + ... + rn).
Ji, palyginti su išorine varža, yra maža, todėl
srovė grandinėje labai sustiprėja. Pavyzdžiui, au-
tomobilio lemputės varža lygi 10 Ω, o akumu-
liatoriaus – 0,01 Ω. Vadinasi, srovės stipris au-
tomobilio lemputės grandinėje gali padidėti net
1000 kartų. Dėl to laidai labai įkaistų ir užsideg-
tų. Norint to išvengti, į elektrinę grandinę nuo-
sekliai įjungiamas saugiklis. Kai srovė neleistinai
sustiprėja, jis išsilydo ir nutraukia grandinę.
išjungti elektrinę grandinę, o prie šaltinio gnybtų
prijungti didelės varžos voltmetrą (2.8.3 pav.).
2.8.3 pav.
69
 Klausimai ir užduotys
2. Elektrinę grandinę sudaro srovės šaltinis ir I= E = 2E . (2)
1. Kokia yra srovės šaltinio, kurio elektrovara E, 5. Elektrinę grandinę sudaro trys vienodi dvi vienodos elektros lemputės, sujungtos lygia- r + R1 2r + r1
2
gnybtų įtampa, kai išorinė grandinės varža lygiagrečiai sujungti srovės šaltiniai ir grečiai (2.8.6 pav., a). Srovės šaltinio elektrovara Kadangi lempučių varža yra vienoda, tai kiek­viena
lygi vidinei varžai? Atsakymą pagrįskite. varžas (2.8.4 pav.). Ar galima srovės 6 V, o vidinė varža 0,2 Ω, kiekvienos lemputės lempute tekės perpus silpnesnė elektros srovė:
2. Srovės šaltinio elektrovara 6 V, išorinė gran­di­ stiprį grandinėje apskaičiuoti pagal varža 4  Ω. Apskaičiuokime elektros srovės, te- E
formulę kančios lemputėmis, stiprį. I1 = I2 = . (3)
nės varža 9 Ω, srovės stipris grandi­nėje 0,6 A. 2r + r1
Apskaičiuokite: I = E r? Įrašome fizikinių dydžių vertes ir apskaičiuojame:
R  + I – ? E=6V
a) vidinę grandinės varžą; (1 Ω) 3 6 V
r = 0,2 Ω I1 = I2 = = 1,36 A.
b) trumpojo jungimo elektros srovės stiprį; Atsakymą pagrįskite. 2  · 0,2  Ω  +  4  Ω
R1 = 4 Ω
(6 A)
Atsakymas. 1,36 A.
c) kiek kartų sustiprėja elektros srovė trum- Sprendimas R1
R1
pojo jungimo metu. Lemputės sujungtos lygiagrečiai, todėl pilnu-
3. Internete paieškokite virtualių bandymų tinė jų varža R1
apie srovės šaltinio elektrovaros matavimą. RR R2 R
R= 1 1 = 1= 1. (1)
Naudodamiesi jais išmatuokite elektrovarą. r1 + r1 2r1 2

4. Gaisrai pasiglemžia žmonių ilgus metus kaup­­tą Pradinę elektrinės grandinės schemą pakeičia-
turtą. Daug gaisrų kyla dėl netvar­kingos elek- me ekvivalentine schema (2.8.6 pav., b) ir pritai-
tros instaliacijos, trumpojo jungimo. Paieškokite kome Omo dėsnį uždarajai grandinei: 2.8.6 pav., a 2.8.6 pav., b
informacijos apie gaisrų statistiką Lietuvojè ir
kitose pasaulio šalyse. Padiskutuokite, kokios
yra gaisrų priežastys ir kaip jų išvengti. 2.8.4 pav.
*Pasitikrinkite pažangą

1. Akumuliatoriaus elektrovara 2 V. Kai išorine 4. Elektrinę grandinę sudaro du srovės

*Mokomės savarankiškai spręsti uždavinius
1. Du srovės šaltiniai ir varžas sujungti nuo-
sekliai (2.8.5  pav., a). Pirmojo srovės šaltinio
elektrovara 12 V, o vidinė varža 0,2 Ω, antrojo
srovės šaltinio elektrovara 5  V, o vidinė varža
0,3 Ω. Varžo varža 2,5 Ω. Apskaičiuokime elek-
tros srovės, tekančios varžu, stiprį.
I – ? E1 = 12 V
E2 = 5 V
Nuolatinė elektros srovė
grandinės dalimi teka 2 · 10–3 A stiprio
elektros srovė, jo gnybtų įtampa lygi 1,84 V.
Apskaičiuokite išorinę ir vidinę grandinės
varžą. (0,92 Ω; 0,08 Ω)
Iš 1 lygybės išplaukia Omo dėsnis nagrinėjamai
2. Bateriją sudaro trys elektros srovės šaltiniai
elektrinei grandinei:
E1 –  E2
(2.8.7 pav.). Jų elektrovara E1 = 10 V,
I= . (2)
r1 + r2 + R
E2 = 20 V, E3 = 30 V, o vidinė varža
r1 = r2 = r3 = 1 Ω. Apskaičiuokite baterijos
Čia pirmojo srovės šaltinio elektrovara yra tei- elektrovarą ir vidinę varžą. (35 V; 1,5 Ω)
giama (E1 > 0), o antrojo – neigiama (E2 < 0). Į
2 lygybę įrašę fizikinių dydžių vertes, gauname: 3. Į elektrinę grandinę įjungto varžo varža
yra n kartų didesnė už srovės šaltinio vidinę
I= 12 V – 5 V
= 2 A. varžą. Kiek kartų šaltinio gnybtų įtampa
šaltiniai ir varžas (2.8.8 pav.). Pirmojo
šaltinio elektrovara 11 V, o vidinė varža
0,5 Ω, antrojo šaltinio elektrovara 6 V,
o vidinė varža 1 Ω, varžo varža 5 Ω.
Apskaičiuokite varžu tekančios elektros
srovės stiprį. (1 A)
5. Fizikos kabinete buvo šeši srovės šaltiniai,
kurių kiekvieno elektrovara 1,1 V, o vidinė
varža 0,3 Ω. Fizikos mokytojas sujungė
juos po du nuosekliai į tris lygiagrečias
grupes ir paprašė mokinių apskaičiuoti
elektros srovės stiprį išorinėje grandinės

r1 = 0,2 Ω 0,2 Ω + 0,3 Ω + 2,5 Ω mažesnė už jo elektrovarą, kuri lygi E? dalyje, kurios varža 12 Ω. Kokį atsakymą
r2 = 0,3 Ω n kartų gavo mokiniai? (0,18 A)
Atsakymas. 2 A.
R = 2,5 Ω n+1
6. Tomas turėjo penkis elektros akumulia­
torius, kurių kiekvieno elektrovara 2,1 V,
Sprendimas
o vidinė varža 0,2 Ω.Vaikinas juos
Elektrinės grandinės schemą pakeičiame ekvi- sujungė taip, kad 6 Ω varžos laidininku,
valentine schema (2.8.5 pav., b), kurioje pažymi- įjungtu į elektrinę grandinę, tekėjo 1,5 A
mos srovės šaltinių vidinės varžos. Pirmojo šal- stiprio elektros srovė. Kaip Tomas sujungė
tinio sukurta elektros srovė teka pagal laikrodžio akumuliatorius?
2 rodyklę, antrojo – prieš laikrodžio rodyklę, todėl
I = I1 – I2. (1) 2.8.5 pav., a 2.8.5 pav., b 2.8.7 pav. 2.8.8 pav.

70 71
 išmesti su kitomis šiukšlėmis, nes nikelis, kad­
mis ir švinas labai teršia gamtą.
Patys naujausi yra ličio jonų (LiIon) aku-
muliatoriai. Jie pasižymi optimaliu elektrinės
talpos ir masės deriniu, mažiau kenkia aplinkai,
tačiau yra brangūs. Tokie akumuliatoriai naudo-
jami mobiliuosiuose telefonuose, nešiojamuo-
siuose kompiuteriuose, brangiose vaizdo kame-
rose. Panaudoti ličio jonų akumuliatoriai mažai
kenkia aplinkai.
Naujų konstrukcijų akumuliatoriai vadinami
išmaniaisiais (Smart Bateries), nes juose esantis
įrenginys (lustas) matuoja akumuliatoriaus pa-
rametrus ir juos įsimena. Duomenis lustas įra-
šo į atmintinę. Pastoviais intervalais jis tikrina
momentinę akumuliatoriaus įtampą ir srovę,
numato, kiek akumuliatorių bus galima naudo-
ti iki įkrovimo, kokia srove krauti ir kada baigti
įkrovą. Šie duomenys perduodami į kompiute-
rio ar mobiliojo telefono indikatorių ir patei-
kiami tam tikro aukščio stulpeliu arba skaičiais
(2.12.3  pav.). Informacija apie akumuliatoriaus
būklę labai reikalinga nešiojamojo kompiuterio
ar mobiliojo telefono savininkui.
Skyriaus „Nuolatinė elektros srovė“ apibendrinimas
Elektros srovė Elektros srove vadinamas kryptingas elektringųjų dalelių judėjimas.
Elektros srovės stipris Elektros srovės stipris (I) lygus elektros krūvio (Δq), pereinančio
laidininko skerspjūviu per tam tikrą laiko tarpą (Δt), ir to laiko tarpo
santykiui:
2.12.3 pav.
I = ∆q .
∆t
Alternatyva akumuliatoriams – kuro baterijos.
Elektros srovės kryptis Elektros srovės kryptimi laikoma teigiamųjų elektringųjų dalelių
Jų veikimas pagrįstas deguonies ir vandenilio judėjimo kryptis.
reakcija, kurios metu išsiskiria elektros energija
ir susidaro vanduo. Deguonies ir vandenilio re-
akciją 1839 m. atrado anglų chemikas Viljamas
Grovas (William Grove).
Praktikoje kuro baterijos buvo pritaikytos
XX  a. septintajame dešimtmetyje. Jos aprūpi-
no NASA ekspedicijas į Mėnulį. Kuro baterijos Elektrinė varža Elektrinė varža yra fizikinis dydis, apibūdinantis laidininko
naudoja ne jas sudarančias medžiagas, o iš išo- pasipriešinimą elektros srovės tekėjimui.
rės gaunamą kurą. Tikimasi, kad toks energijos Elektrinė varža priklauso nuo laidininko medžiagos ir geometrinių
šaltinis nešiojamąjį kompiuterį galės maitinti matmenų:
keliolika valandų, o mobilųjį telefoną – keletą R = ρ  Sl ;
savaičių.
čia R – elektrinė varža, ρ – savitoji elektrinė varža, l – laidininko ilgis,
S – skerspjūvio plotas.

Tarpdalykinis projektas Superlaidumas Superlaidumu vadinamas staigus laidininko savitosios elektrinės

varžos sumažėjimas iki nulio, kai temperatūra pasidaro artima
Apibendrinkite metalų temą fizikiniu, cheminiu ir biologiniu aspektu. absoliučiajam nuliui.
• Fizikinis aspektas: elektros srovė metaluose, metalų elektrinė varža, metalų plastiškumas, ka-
lumas, blizgesys, metalų lydymosi temperatūra, gyvsidabris liuminescencinėse lempose.
• Cheminis aspektas: metalų kristalinė sandara ir fizikinės savybės (kalumas, plastiškumas, bliz-
gesys, neskaidrumas, tankis), lengvieji ir sunkieji metalai, metalai ir jų lydiniai, gyvsidabris –
skystas metalas.
• Biologinis aspektas: metalai gamtoje, žmogaus organizme, augaluose.
Pasirinkite jums priimtiną apibendrinimo formą – idėjų žemėlapį, grupės ar individualų pranešimą. Voltamperinė charakteristika Voltamperine charakteristika vadinama kuria nors grandinės dalimi
Nuolatinė elektros srovė

tekančios elektros srovės stiprio priklausomybė nuo tos dalies

įtampos.

Omo dėsnis grandinės daliai Elektros srovės stipris (I) grandinės dalyje yra tiesiogiai proporcingas
2 tos dalies įtampai (U) ir atvirkščiai proporcingas varžai (R):
I = RU .

80 81
 Nuoseklusis laidininkų Nuosekliuoju vadinamas toks jungimas, kai laidininkai į grandinę Omo dėsnis uždarajai Elektros srovės stipris (I) uždarojoje grandinėje yra tiesiogiai
jungimas jungiami paeiliui vienas po kito. grandinei proporcingas srovės šaltinio elektrovarai (E) ir atvirkščiai
proporcingas pilnutinei grandinės varžai (R + r):
E
I = R + r.
Nuosekliojo laidininkų jungimo 1. Nuosekliosios grandinės dalimis teka vienodo stiprio elektros
taisyklės srovė:
I = I1 = I2.
2. Nuosekliosios grandinės įtampa lygi atskirų dalių įtampų sumai:
U = U1 + U2.
Omo dėsnis uždarajai Srovės stipris (I) elektrinėje grandinėje, kurioje srovės šaltiniai
3. Nuosekliosios grandinės atskirų dalių įtampos yra tiesiogiai grandinei, kurioje yra keletas sujungti nuosekliai, yra tiesiogiai proporcingas algebrinei
proporcingos jų varžoms: nuosekliai sujungtų srovės elektrovarų sumai (E1 + E2 + E3) ir atvirkščiai proporcingas pilnutinei
U1 R1 šaltinių grandinės varžai (r1 + r2 + r3 + R):
= .
U2 R2
4. Nuosekliosios grandinės pilnutinė varža lygi atskirų dalių varžų I = E1 + E2 + E3 .
r1 + r2 + r3 + R
sumai:
R = R1 + R2.

Lygiagretusis laidininkų Lygiagrečiuoju vadinamas toks jungimas, kai vieni grandinės

jungimas elementų gnybtai jungiami į vieną mazgą, o kiti – į kitą mazgą.

Lygiagrečiojo laidininkų
jungimo taisyklės
Nuolatinė elektros srovė
Elektros srovės darbas Elektros srovės darbas (A) grandinės dalyje lygus elektros srovės
1. Visų lygiagrečiai sujungtų grandinės šakų įtampa yra vienoda: stiprio (I), įtampos (U) ir laiko (∆t), per kurį jis atliekamas, sandaugai:
A = IU∆t.
U1 = U2 = U.
2. Į grandinės mazgą įtekanti srovė (arba įtekančių srovių suma) lygi Džaulio ir Lenco dėsnis Laidininke, kuriuo teka elektros srovė, išsiskiriančios šilumos kiekis
iš jo ištekančių srovių sumai: (Q) lygus srovės stiprio (I) kvadrato, laidininko varžos (R) ir srovės
tekėjimo trukmės (∆t) sandaugai:
I = I1 + I2.
Q = I2R∆t.
3. Atskiromis šakomis tekančių srovių stipriai yra atvirkščiai
proporcingi tų dalių (šakų) varžoms: Elektros srovės galia Elektros srovės galia (P) lygi elektros srovės atlikto darbo (A) ir laiko
I1 (∆t), per kurį jis atliktas, santykiui:
= R2 .
I2 R1
P = A = IU.
4. Kai laidininkai sujungti lygiagrečiai, fizikinis dydis, atvirkščias ∆t

pilnutinei grandinės dalies varžai, lygus sumai dydžių, atvirkščių

lygiagrečiai sujungtų laidininkų varžoms:
1
R
= R1 + 1 .
1 R2

Elektrovara Darbo (Apaš), kurį atlieka pašalinės jėgos, perkeldamos teigiamąjį

krūvį (∆q) uždaruoju kontūru, ir to krūvio santykis vadinamas
elektrovara:
E = Apaš .
∆q
2

82 83