Kauno kolegija

MF Farmakotechnikos katedra
Vaistų technologija II

FARMAKOPĖJINIAI TIRPALAI IR
SKIEDIMAS
2021/22 m.m.
Dėst. lekt. Dr. Asta Marija Inkėnienė
 Vandeninių tirpalų gamybos stadijos

1. Paruošiamieji darbai:
• vaistinių medžiagų tirpumo tikrinimas,
• vaistinių medžiagų dozių tikrinimas,
• skaičiavimai,
• talpyklių ir kt. pagalbinių priemonių paruošimas.

2. Technologinis procesas:
• parinkti optimalų gamybos būdą (medžiagos
tirpinimas, košimas arba filtravimas, pakavimas,
ženklinimas).
 Europos farmakopėjoje aprašyti tirpalai:

FARMAKOPĖJINIAI TIRPALAI
Hydrogenii peroxydii 30 per Vandenilio peroksido 30 proc.
centum (29-31 proc.)
Hydrogenii peroxydii 3 per Vandenilio peroksido 3 proc.
centum, (2,5-3,5 proc.)
Ammoniae solutio concentrata Amoniako koncentruotas
tirpalas (25-30 proc.)
Acidum aceticum glaciale Ledinė acto rūgštis (99-100
proc.)
Formaldehydi solutio (35 per Formaldehido 35 proc. tirpalas
centum) (34,5-38 proc.)
Acidum hydrochloridum Koncentruotoji vandenilio
concentratum chlorido rūgštis (35-39 proc.)
Acidum hydrochloridum dilutum Praskiesta vandenilio chlorido
rūgštis (9,5-10,5 proc.)
Taisyklės. Vandenilio chlorido rūgštis
1. Vaistinėse ruošiamas praskiestos vandenilio
rūgšties tirpalas 1:10 arba Sol. Hydrochloride
dilute 1:10
2. Jei recepte yra vandenilio chlorido rūgštis ir
nenurodyta koncentracija – naudojama
praskiesta rūgštis
3. Gamybai galima naudoti ir prask rūgšties
tirpalą 1:10, tuomet kiekį tiesiog reikia
padauginti iš 10
Taisyklės. Vandenilio peroksido tirpalai
1. Jei rp nenurodyta koncentracija – naudojama
3 proc.
2. Jei nurodyta koncentracija – gamybai galima
naudoti abu tirpalus, atlikus skaičiavimus
pagal faktinę medžiagos koncentraciją tirpale
pavyzdys
 Taisyklės. Amoniako tirpalai
1. Vaistinėje skiedžiama iki 9,5-10,5 proc.
2. Jei koncentracija nenurodyta – gamybai
imame 10 proc. tirpalą
3. Jei nurodyta kita koncentracija –
skaičiuojama pagal faktinį medžiagos kiekį
pavyzdys
 Taisyklės. Ledinės acto r. tirpalai
1. Vaistinėje skiedžiama iki 30 proc.
2. Jei rp. koncentracija nenurodyta – tai
naudojamas 30 proc. tirpalas
3. Jei nurodyta kita koncentracija –
perskaičiavus pagal faktinį medžiagos kiekį
gaminama iš praskiesto ar koncentruoto
tirpalo
pavyzdys
Skaičiavimai

Skaičiavimai - dviem būdais:

1. pagal formulę
2. naudojant kryžmės taisyklę.

Pavyzdžiai - skaityti:
1. Vaistų technologija LSMU 2013 psl.50-52
2. Vaistų technologijos skaičiavimai, LSMU 2013. Psl
37-42.
pavyzdžiai
 Nevandeniniai tirpalai. Tirpalai su
nelakiais, klampiais tirpikliais.
Tirpalai su lakiais tirpikliais.
Etanolio koncentracijos nustatymas
ir jo skiedimo būdai
Paskaita

2021/22 m.m.
Dr. Asta Marija Inkėnienė
Tirpalų klasifikacija

TIRPALAI

nevandeniniai vandeniniai

Lakaus Nelakaus
tirpiklio tirpiklio

etanolis,
eteris,
chloroformas glicerolis, riebalų aliejai, vazelino aliejus,
ir kt. dimetilsulfoksidas, polietilenoksidas – 400
(PEO-400), silikonai ir kt.
 1 lentelė. Riebalinių tirpiklių fizikocheminės savybės
Tirpiklis Santykinis Lūžio rodiklis Rūgšties Jodo skaičius Saponifikacijos Talpyklė
tankis skaičius skaičius
Alkil(C12-C15) 0,915-0,935 1,483-1,487 ≤0,5 169-182 Sandari,
benzoatai šviesai (S)
nepralaidi (ŠN)
Migdolų aliejus 0,910-0,915 95-105 190-200 S
Kukurūzų aliejus 0,914-0,921 102-130 187-193 S, ŠN
Medvilnės 0,915-0,921 109-120 S,ŠN
aliejus
Etilo oleatas 0,866-0,874 1,443-1,450 ≤0,5 75-85 177-188 S, ŠN
Izopropilo 0,846-0,854 1,432-1,436 ≤1,0 ≤1 202-212 S, ŠN
miristatas
Izopropilo 0,850-0,855 1,435-1,438 ≤1,0 ≤1 183-193 S, ŠN
palmitatas
Mineralinis 0,845-0,905
aliejus
(Vazelino)
Alyvuogių 0,910-0,915 79-88 190-195 S
aliejus
Žemės riešutų 0,912-0,920 1,462-1,464 84-100 185-195 S, ŠN
aliejus
Saulėgrąžų 135-150 S, ŠN
aliejus
Sezamų aliejus 0,916-0,921 103-116 188-195 S, ŠN
Sojos aliejus 0,916-0,922 1,465-1,475 120-141 180-200 S, ŠN
Skavalenas 0,807-0,810 1,451-1,452 ≤0,2 ≤4 ≤2 S
2 lentelė. Tirpiklių fizikocheminės savybės
 2 lentelės trumpinimų reikšmės

Cituota iš ŠALT. Loyd V Allen Jr. The Art, Science and Technology of
Pharmaceutical Compounding
• Trumpinimų vertimas:
• Solvent - tirpiklis
• Misc (miscible) – maišosi su vandeniu
• Immisc (immiscible) – nesimaišantis su vandeniu
• SIS (Slightly soluble) – mažai tirpstantis
• VSS (very slightly soluble) – labai mažai tirpus
• General use – naudojimas
• external – išorinis
• internal - vidinis
• Specific gravity – santykinis tankis
• Boil point – virimo taškas
• Freeze point – užšalimo taškas
• Flammable - degumas
Nevandeniniai tirpalai

nevandeniniai

Lakaus Nelakaus
tirpiklio tirpiklio
 Lakieji tirpikliai

• Etanolis bevandenis (Ethanolum anhydricum

Ph. Eur.)
• Etanolis 96 proc. (Ethanolum 96 percentum
Ph. Eur.)
• Chloroformas Chloroformium
• Eteris Aether Ph. Eur.
Aether anaestheticus Ph. Eur.

Gaminamas Collodium, Collodium elasticum

Nurodytos koncentracijos etanolis naudojamas šiems
tirpalams gaminti:

90 proc.
 Nelakieji tirpikliai

• Glicerolis 85 proc. Glycerolum 85 per centum

Ph.Eur.
• Skiedimas pagal formulę:
m = x • a(b-1)/b(a-1)
m – skiedžiamo glicerolio masė g;
x – skiesto glicerolio masė g;
a – skiedžiamo glicerolio tankis g/ml;
b – skiesto glicerolio tankis g/ml;
1 – vandens tankis
 Nelakieji tirpikliai

• augaliniai aliejai:
✓ persikų Persicori oleum
✓ abrikosų Armeniacae oleum
✓ alyvuogių aliejus natūralus Olivae oleum virginale
✓ alyvuogių al. rafinuotas Olivae oleum raffinatum
✓ saulėgrąžų al. rafinuotas Helianthi annui oleum raffinatum
✓ migdolų al. rafinuotas Amygdalae oleum raffinatum
✓ migdolų al. natūralus Amygdalae Oleum virginale
✓ ricinos al. natūralus Ricini oleum virginale
✓ ricinos al. rafinuotas Ricini oleum raffinatum
 Nelakieji tirpikliai

• Vazelino aliejus, mineralinis aliejus, skystasis

parafinas Paraffinum liquidum Ph. Eur.
• Dimetilsulfoksidas , dimeksidas, DMSO
Dimethyli sulfoxidum Ph. Eur.
• Polietilenoksidas 400, PEO-400
Polyethylenoxydum-400
• Esilon-4 ir Esilon-5 Aesilonum
 Nevandeninių tirpalų su lakiaisiais tirpikliais gamybos
ypatumai:

• gaminama tiesiogiai sausose atleidimo talpyklėse;

• pirmiausiai sveriama ir talpinama sausa tirpinamoji
medžiaga (os), pilamas tirpiklis ar tirpiklių mišinys;
• etanolis matuojamas tūriu, eteris ir chloroformas –
mase;
• vengiama tokių technologinių operacijų, kaip
kaitinimas, filtravimas, košimas, kad išvengti tirpiklio
nuostolių. Jei yra reikalas, galima košti per sausą vatos
tamponą, pridengiant piltuvėlį dangteliu;
• Jei vaistinės medžiagos viršija 5 proc. ribą,
etanoliniuose tirpaluose taikoma tūrio padidėjimo
koeficientai.
Nurodytos koncentracijos etanolis naudojamas šiems
tirpalams gaminti:

90 proc.
Etanolio skiedimas

• Pagal masę:
P
Etanolio skiedimas

• Pagal tūrį:
Etanolio skiedimas

• Skiedžiama ne vandeniu, bet silpnesnės

koncentracijos etanolio tirpalu:

Minuso
ženklas-
Etanolio skiedimas
 Pavyzdžiai:

• Etanoliniai tirpalai:
 Pavyzdžiai:

• tirpalai su klampiais tirpikliais:

 Pavyzdžiai:

• tirpalai su klampiais tirpikliais:

 Pavyzdžiai:

• tirpalų gamyba, naudojant kelis tirpiklius:

 Nevandeninių tirpalų su nelakiaisiais tirpikliais gamybos
ypatumai:

• gaminami tiesiogiai atleidimo induose;

• dažniausiai taikomas šildymas ir maišymas, nes tokie
tirpalai yra klampūs ir vaistinės medžiagos tirpimas
(difuzija) vyksta lėtai;
• košiami, tik tada, kai reikia, per dvigubą marlės
sluoksnį;
• nelakūs tirpikliai yra matuojami mase;
• Tirpinant ichtiolą, tirštuosius ekstraktus glicerolyje –
grūstuvėleje trinama, panaudojant dalį glicerolio, kuris
yra iš anksto pasvertas į atleidimo indą.
• Jei recepte nenurodyta, aliejaus rūšis, tai naudojamas
saulėgrąžų aliejus
Saviruošos klausimai

1. Kas yra nevandeniniai tirpalai?

2. Kaip klasifikuojami nevandeniniai tirpalai pagal tirpiklį?
3. Kokius žinote lakiuosius tirpiklius? Trumpai apibūdinkite.
4. Kokius žinote nelakiuosius tirpiklius? Trumpai apibūdinkite.
5. Kaip dozuojami lakūs tirpikliai?
6. Kaip dozuojami nelakūs tirpikliai?
7. Kokie skirtumai ir panašumai yra tarp etanolio ir eterio?
8. Kokie skirtumai ir panašumai yra tarp etanolio ir eterio?
9. Apibūdinkite glicerolį – kokiais ypatumais pasižymi jo tirpalai?
10. Kokius žinote augalinius aliejus, naudojamus vaistų gamyboje? Apibūdinkite.
11. Palyginkite augalinius aliejus su vazelino aliejumi? Skirtumai ir panašumai.
12. Išvardinkite nevandeninių tirpalų gamybos stadijas. Kokie yra gamybos ypatumai, kai tirpiklis yra lakusis?
13. Išvardinkite nevandeninių tirpalų gamybos stadijas. Kokie yra gamybos ypatumai, kai tirpiklis yra nelakusis?
14. Kokiu metodu gaminami etanoliniai tirpalai? Kokios koncentracijos etanolinis tirpalas naudojamas gamybai, jei
recepte nenurodyta koncentracija?
15. Kas tai yra kontrakcija? Apibūdinkite.
16. Kaip reiškiama etanolio koncentracija? Ką rodo tūrio procentai? Ką rodo masės procentai?
17. Kaip galima paskaičiuoti vandens ir etanolio kiekį etanolio tirpalams praskiesti?
18. Parašykite formules, etanolio skiedimui pagal tūrį vandeniu ir silpnesniu etanoliniu tirpalu. Paaiškinkite reikšmes.
19. Parašykite formules, etanolio skiedimui pagal masę vandeniu ir silpnesniu etanoliniu tirpalu. Paaiškinkite
reikšmes.
20. Parašykite ir paaiškinkite formulę, kuri naudojama paversti etanolio tūrį į masę.
Lašai, jų apibūdinimas. Lašai išoriniam ir
vidiniam vartojimui. Pipečių kalibravimas

Paskaita
2021/22 m.m.
dr. A. M. Inkėnienė
Klasifikacija
• Lašai lot. Guttae lašai
• Pagal vartojimą Vidiniam vartojimui –
Išoriniam
vartojimui
geriamieji lašai (Guttae pro
usum interno) Akių lašai

Ausų lašai

Nosies
lašai

Lašų
tirpalai
• Pagal dispersinę sistemą
koloidiniai suspensijos emulsijos
Lašai – vaisto forma
• Turi atitikti skystų vaistų reikalavimus
• Kokybė vertinama pagal:
• mikrobiologinį užterštumą;
• Vaistinių ir pagalbinių medžiagų suderinamumą;
• Vaistinių medžiagų koncentracijos ir lašų tūrio (masės) tikslumą;
• Cheminį ir fizinį stabilumą;
• Mechanines priemaišas.
• Didelė vaistinių medžiagų koncentracija
• Dažniausiai neviršija 10 ml tūrio
• Lašai dozuojami lašintuvu
Lašai – vaisto forma
• Turi atitikti skystų vaistų reikalavimus
• Kokybė vertinama pagal:
✓ mikrobiologinį užterštumą;
✓ Vaistinių ir pagalbinių medžiagų suderinamumą;
✓ Vaistinių medžiagų koncentracijos ir lašų tūrio (masės) tikslumą;
✓ Cheminį ir fizinį stabilumą;
✓ Mechanines priemaišas.
• Didelė vaistinių medžiagų koncentracija
• Dažniausiai neviršija 10 ml tūrio
• Lašai dozuojami lašintuvu
Lašai – vaisto forma

Sudėtis:
• vaistinė medžiaga – kaip aktyvi medžiaga;
• pagalbinės medžiagos:
✓ tirpiklis,
✓ buferizuojančios medžiagos,
✓ konservantai,
✓ izotoniškumą suteikiančios medžiagos ir
✓ antioksidantai.
Lašų gamybos ypatumai

1. kiekvieną medžiagą tiksliai pasverti ar pamatuoti ;

2. ištirpinti medžiagas maždaug trijuose ketvirtadaliuose tirpiklio ir gerai
išmaišyti;
3. perkošti per vatos tamponą, likusį tirpiklį perkošti per tą pačią vatą;
4. jei reikia sterilių lašų, tai pagamintą tirpalą filtruoti per sterilų 0,2 µm
filtrą į sterilų lašams skirtą buteliuką;
5. įvertinti pagaminto tirpalo kokybę (tūrį, pH reikšmę, skaidrumą ir kt.
kokybės kriterijus);
6. pakuoti, ženklinti.
Nosies lašai.
Fizikocheminiai aspektai:
1. pH reikšmė 6,4-9,0 (kai kurie šalt. 5,5-7,5, optimalus 4-8)
2. Tinkamos izotoniškumo ribos 0,3-4,0 proc. natrio chlorido tirpalo (kt.
šalt. 0,6-1,8 proc. natrio chlorido tirpalo);
3. Jei reikia sterilių nosies lašų, tai sterilumas pasiekiamas, filtruojant
per sterilius membraninius filtrus, kurių poros yra nuo 0,45 ar 0,2 µm, į
sterilią talpyklę. Gali būti naudojami ir kt. sterilizavimo būdai;
4. Antioksidantai – jei vaistinės medžiagos yra jautrios oksidaciniams
procesams;
5. Konservantai – daugkartinio dozavimo talpyklės.
Nosies lašai. Pavyzdys
Ausų lašai

Sudėtis
• vaistinės medžiagos naudojamos ausų lašuose yra vietiniai
anestetikai, plovikliai, antimikrobinės ir priešgrybelinės medžiagos,
taip pat skysčiai, kurie valo, šildo ar džiovina ausis.

• tirpikliai – glicerolis, propilenglikolis, polietilenglikoliai (ypač PEG

300), etanolis ir izopropilas, augaliniai ir mineralinis aliejai
Ausų lašai

Fizikocheminiai aspektai:
• vaistinės medžiagos tirpumas,
• klampa,
• izotoniškumas,
• paviršinio aktyvumo savybės,
• konservantai.
Ausų lašų tirpalų gamyba:

1. kiekvieną medžiagą tiksliai pasverti ar pamatuoti ;

2. ištirpinti medžiagas maždaug trijuose ketvirtadaliuose tirpiklio ir
gerai išmaišyti;
3. Perkošti per vatos tamponą, likusį tirpiklį perkošti;
4. įvertinti pagaminto tirpalo kokybę (pH reikšmę, skaidrumą ir kt.
kokybės kriterijus);
5. pakuoti, ženklinti.
Ausų lašai. Pavyzdys
 1 lentelė. Konservantai nosies ir ausų lašuose

Koncentracijos ribos, Max koncentracija,

Konservantas Koncentracija, proc.
proc. proc.
Chlorbutanolis 0,5
Ketvirtinio amonio junginiai
0,01 0,004-0,02
Benzalkonio chloridas 0,013
Benzetonio chloridas 0,01
Organinio gyvsidabrio
junginiai 0,001-0,01

Fenilgyvsidabrio acetatas
0,004
Fenilgyvsidabrio nitratas 0,004
Timerosalis 0,01
Parahidroksibenzoatai 0,1
2 lentelė. Antioksidantai nosies lašuose.

Koncentracija,
Antioksidantas
proc.
Etilendiaminotetraacto rūgštis 0,1
Natrio bisulfitas 0,1
Natrio metabisulfitas 0,1
Tiošlapalas 0,1
Geriamieji lašai (Guttae pro usu interno)
Geriamieji lašai (Guttae pro usu interno)
 Geriamieji lašai (Guttae pro usu interno) Iš lentelės: lašų
kiekis 1 ml

Iš recepto

Kiek lašų 1 ml šio tirpalo

Pagal
proporciją
tikrinama
dozė Pagal
proporciją
Kalibravimas mase
Kalibravimas tūriu
Saviruošos klausimai
1. Kaip klasifikuojami lašai pagal vartojimą?
2. Koks nosies lašų apibrėžimas?
3. Koks ausų lašų apibrėžimas?
4. Kokie svarbiausi lašų – nosies ir ausų fizikocheminiai rodikliai?
Palyginkite.
5. Kokios pagalbinės medžiagos gali būti lašų tirpaluose ir kodėl?
6. Kokia bendra lašų gamybos schema?
7. Kokie yra lašų gamybos ypatumai?
8. Kaip vertinama pagamintų lašų kokybė?
9. Koks lašų dozavimo ypatumas?
10. Kas tai yra kalibravimas ir kaip jis atliekamas?
Suspensijos
Paskaita
KK MF FK
Dr. A. M. Inkėnienė
suspensija
Suspensija:
- dispersinė fazė – kietoji;
- Dispersinė terpė - skystis

Kietų dalelių
dydis

Smulki suspensija 0,1- Stambesnė suspensija Stambi suspensija 100

1 µm iki 10 µm µm
Suspensijų vaisto formos vartojimo tikslai (privalumai)

Patogus vartojimas – lengviau nuryti (pvz.pediatrijoje)

Patogiau dozuoti ir vartoti sunkiai tirpstančias vm

Kai kurios vm lengviau absorbuojasi iš suspensijų

Galima pailginti veikimą

Galima paslėpti nemalonų skonį

Suspensijų vaisto formos trūkumai
• Savarankiškai sudaryti lentelę suspensijų trūkumų – medžiaga vadovėliuose
 fizikocheminiai aspektai

1 lentelė. stabilizuojančios medžiagos

2 lentelė. Klampą didinančių medžiagos ir jų koncentracija,
Stabilizuojanti medžiaga Koncentracija, proc.
kad sudaryta 800 mPa∙s (vandens klampa 1 mPa∙s).
Akacijos sakai 2,0-5,0
Karbomeras 0,5-5,0 Klampą didinanti medžiaga Koncentracija, proc. 800 mPa∙s klampai
Karboksimetilceliuliozė 0,5-1,5 sudaryti
Akacijos sakai 35 (600 mPa∙s)
Koloidinis silicio dioksidas 1,5-3,5
Bentonitas 6,3
Metilceliuliozė 0,5-5,0 Karboksimetilceliuliozė mažos molekulinės 4,1
Tragakantas 0,5-2,0 masės
Karboksimetilceliuliozė vidutinės molekulinės 1,9
masės
Karboksimetilceliuliozė didelės molekulinės 0,7
masės
Metilceliuliozė 100 mPa∙s 3,5
Metilceliuliozė 400 mPa∙s 2,4
Metilceliuliozė 1500 mPa∙s 1,7
Tragakantas 2,8
Magnio aliuminio silikatas (VEEGUM) 6,02
klampios terpės suspensijai gamybos būdai
1 būdas - dauguma klampą didinančios medžiagos yra geriausiai disperguojamos, jei yra jų
milteliai yra lėtai pilami į besimaišantį vandenį - vyksta jų hidratacija;
2 būdas – sumaišyti šias medžiagas su kita, vandenyje tirpia medžiaga, tokia pvz. kaip
sacharozė, prieš dedant ją į vandenį;
3 būdas – pradžioje pagaminti pastą iš klampą didinančios medžiagos ir su vandeniu
besimaišančio skysčio, tokio kaip glicerolio ar etanolio, prieš dedant į vandenį.
Suspensija susidaro, kai

Medžiagos netirpios arba viršijama tirpumo riba

Pablogėja tirpumo sąlygos

Dėl cheminės reakcijos susidaro netirpios medžiagos

Suspensijų stabilumas
• Kinetinis
• Agregatinis
Suspensijų sedimentacijos greitį nusako Stokso formulė:

a. šviežiai
pagaminta
suspensija;
b. sedimentacija;
c. agregacija,
flokuliacija
Suspensijų gamyba
ATVEJAI kai:
mechaniškai
• Hidrofiliniai milteliai ZnO,MgO, MgCO3, CaCO3;
• Hidrofobinės dalelės

elektra

disperguojant

ultragarsu
plakant
gamybos būdai smulkiadispersinius
miltelius
cheminiu būdu

kondensacija
suspensijų gamyba dispergavimu būdu

suspensijų
gamybos
atvejai

iš hidrofilinių iš hidrofobinių
medžiagų medžiagų

neryškios
ryškios hidrofobinės
brinkstančių nebrinkstančių hidrofobinės savybės
savybės

krakmolas,
tanalbinas ir bismuto terpinhidratas,
subnitratas, mentolis,
kt. kamparas, fenilsalicilatas,
cinko oksidas benzonaftolis
siera
suspensijų gamyba

geriamos suspensijos –
masės/tūrio metodas

geriamos suspensijos -
kietų medžiagų yra ≥5 proc. –
masės metodu

išorinio vartojimo suspensijos –

masės metodu
hidrofilinių medžiagų suspensijos, pvz
hidrofilinių brinkstančių medžiagų suspensijos, pvz.
hidrofobinių medžiagų suspensijos, pvz.
Saviruošos klausimai
1. Koks suspensijų apibrėžimas?
2. Kaip skirstomos suspensijos pagal dalelių dydį?
3. Kokie yra suspensijų kaip vaisto formos privalumai?
4. Kokie yra suspensijų kaip vaisto formos trūkumai?
5. Kokiais atvejais yra gaminama suspensija?
6. Kokia suspensijų klasifikacija pagal vartojimą?
7. Kas yra kinetinis stabilumas? Kaip užtikrinamas suspensijose?
8. Kas yra agregatinis stabilumas? Kaip užtikrinamas suspensijose?
9. Kokie yra būdai pagaminti vaistines suspensijas?
10. Kokie yra dispergavimo būdai?
11. Kiek skystos terpės reikia, kad mechaniniu dispergavimu disperguoti vaistinę medžiagą?
12. Kokias gamybos metodais gaminamos suspensijos?
13. Kokie reikalavimai turi būti taikomi geriamosioms suspensijoms?
14. Kas yra nupilstymo arba sudrumstimo metodas?
15. Kaip stabilizuojamos hidrofobinės vaistinės medžiagos suspensijose?
16. Kaip vertinama suspensijų kokybė?
EMULSIJOS
PASKAITA
KK Farmakotechnikos katedros
dr. A. M. Inkėnienė
Bendroji charakteristika
• Emulsija (emulsio, emulsiones) – heterogeninė, stambiadispersinė
sistema, kurioje dispersinė terpė ir disperguota fazė yra iš tarpusavyje
netirpių arba mažai tirpių skysčių, t.y. nesimaišančių.

• Dalelių dydis paprastai svyruoja nuo 0,1-100 µm

(kt. šaltiniai teigia 1 iki 50µm)
Emulsijų pritaikymas (priežastys, dėl kurių vaistinės medžiagos yra skiriamos emulsijose)

tai vaisto forma, kai yra skiriamos ir vandenyje, ir riebaluose

tirpios medžiagos kartu

pagerinti riebalų priimtinumą vidiniam vartojimui

pagreitinti smulkiadispersinių riebalų įsisavinimą enteraliai

intraveniniam maitinimui

palengvinti kai kurių tirštų klampių skysčių dozavimą

sumažinti kai kurių vaistinių medžiagų dirginantį poveikį

klasifikacija

pagal žaliavą
• sėklų;
• riebalinės pagal koncentraciją
pagal sudėtį
• paprastosios • skiestos (iki 0,1% sk f)
• sudėtinės • Koncentruotos (f 5- 74% )
• Labai koncentruotos emulsijos (f
>74%)

pagal pagal tipą

vartojimą • aliejus/vandenyje
• išoriniam
Emulsijos • vanduo/aliejus
• vidiniam
• injekciniam
Klasifikacija. Emulsijų tipo nustatymas

1. Parafino plokštelės metodas

2. skiedimo metodas
3. Dažymo metodas Paskaityti VT I tomas 77 psl.
4. Konduktometrijos metodas
5. Fluorescencijos testas
Emulsijų stabilumas. Nestabilumų priežastys ir prevencija

lašelių dydis
laikymo temperatūra
lašelių potencialas koalescuoti
pokyčiai, kurie veikia tarpfazinę plėvelę
papildomos dispersinės fazės inkorporavimas
Emulsijų stabilumas

- sedimentacinis
- agregatinis

E=δ·S

E – laisvoji paviršiaus energija (N/m)

S – suminis dispersijos fazės plotas (m2)
δ – paviršiaus įtempimas (N/m)
Emulsijų stabilumas. Emulsikliai -Jonogeniniai
-Nejonogeniniai
-Amfolitiniai (amfoteriniai)

Idealus emulsiklis turi būti:

• bespalvis;
• bekvapis;
• beskonis;
• netoksiškas;
• nedirginatis;
• pajėgus sudaryti emulsiją, naudojamas mažomis koncentracijomis.
Galima išskirti tris bendrus emulsiklių sudarytos plėvelės, gaubiančios dispersinės fazės lašelius, tipus:

• monomolekulinė plėvelė – suformuoja sintetiniai organiniai

emulsikliai: joninės ir nejoninės PAM;
• daugiamolekulinė plėvelė - suformuoja akacija, želatina, lecitinas,
cholesterolis ir kt. – a/v emulsijose;
• kietų dalelių plėvelės – suformuoja emulsikliai – bentonitas, magnio
hidroksidas ir kt. – a/v ir v/a emulsijose
 Hidrofilinis – lipofilinis balansas (HLB)
HLB
Emulsiklis skaičius
Akacija 8,0
Sorbitano lauratas (Span
8,6
20)
Sorbitano stearatas
4,7
(Span 60)
Polisorbatas 20 (Tween
16,7
20)
Polisorbatas 80 (Tween
15,0
80)
Natrio laurilsulfatas 40,0
„emulsiklis yra tirpus išorinėje fazėje Natrio oleatas 18,0
dar kitaip vadinamoje dispersinėje Tragakantas 13,2
terpėje“ Trietanolamino oleatas 12,0
 Pagalbinės medžiagos vaistinėse emulsijose

Antioksidantai

Konservantai
•benzoinė rūgštis: 0,1% kai pH < 5;
•parahidroksibenzoinės rūgšties esteriai, pvz. metilparabenai (0,01-0,3%);
•chloroformas (0,25%);
•chlorokrezolis (0,05-0,2%);
•fenoksietanolis (0,5-1,0%);
•benzilo alkoholis (0,1-3%);
•ketvirtinio amonio junginiai, pvz. cetrimidas;
•organiniai gyvsidabrio junginiai, pvz. fenilgyvsidabrio nitratas ir acetatas
(0,001-0,002%).

Dažikliai ir skonio gerintojai

Emulsijų gamyba

emulsijos gaminamos pagal

Stadijos: MASĘ
I. Pasiruošimo stadija
1. Dozių tikrinimas
2. Medžiagų skaičiavimai
II. Gamybos stadija
1. pirminės emulsijos gamyba;
2. pirminės emulsijos skiedimas;
3. košimas;
4. vaistinės medžiagos įterpimas;
5. pakavimas ir ženklinimas;
III. Kontrolė, kokybės patikrinimas.
 Atvejai, pavyzdžiai

hidrofilinės medžiagos tirpinamos vandenyje, kuriuo skiedžiama pirminė emulsija;

lipofilinės medžiagos tirpinamos dispersinėje fazėje.

Gaminant v/a emulsijas:

vandenyje tirpios medžiagos tirpinamos dispersinėje fazėje,
riebaluose tirpios – tirpinamos aliejuje ar kt. lipofilinėje terpėje, skirtoje pirminės
emulsijos skiedimui.

Jei medžiaga netirpi nei hidrofilinėje, nei lipofilinėje emulsijos dalyje -

tokia medžiaga yra suspenduojama pagaminta emulsija pagal suspensijų gamybos
taisykles.
Atvejai, pavyzdžiai

Jei emulsijos koncentracija nenurodyta recepte,

gaminama 10% emulsiją (t. y. 1:10).
100g emulsijos pagaminama iš 10g aliejaus ar sėklų.

Vandens kiekis pirminei emulsijai

lygus pusei aliejaus ar kt. hidrofobinio skysčio ir emulsiklio kiekių sumos:

aliejaus masė (g) + emulsiklio masė (g)

vandens kiekis (ml) pirminei emulsijai =
2
Emulsijų gamyba
Emulsijų kokybės vertinimas
• Vandens, riebalų ir kt. medžiagų kiekis;
• Emulsijos tipas
• Lašelių dydis
• Sedimentacija.
pavyzdžiai
Rp.: Emulsi Benzylii benzoatis 20%-
100,0
Da. Signa. Išoriniam vartojimui
Rp.: Emulsi oleosi 200,0
Natrii bromidi 3,0
Coffeini natrii bromidi 1,0
Anaesthesini 2,0
Extr. Belladonnae spissi 0,15
M.D.S. Gerti po 1 valg. š. 3 k.d.
Rp.: Emulsi seminis Amygdali dulcis 100,0
Misce. D.S. Kosmetinis pienelis
:
pirminės emulsijos
gamyba

pirminės emulsijos
skiedimas

Filtravimas - košimas

vaistinės medžiagos
įterpimas

pakavimas ir ženklinimas,
kokybės patikrinimas
sėklų paruošimas

pirminės emulsijos
gamyba ir skiedimas

filtravimas, vaistinių
medžiagų įterpimas

pakavimas, ženklinimas,
kokybės tikrinimas
Saviruošos klausimai
1. Apibūdinkite vaistines emulsijas. Apibrėžimas
2. Kokie emulsijų kaip vaisto formos privalumai ir trūkumai?
3. Kokie yra emulsijų tipai? Apibūdinkite.
4. Kaip klasifikuojamos emulsijos?
5. Kas tai yra emulsijų agregatinis ir sedimentacinis stabilumas?
6. Kokios yra galimos emulsijų nestabilumo priežastys ir prevencija?
7. Kas tai yra emulsiklis ir kokią funkciją atlieka emulsijose?
8. Kaip klasifikuojami emulsikliai?
9. Kaip emulsiklis įtakoja emulsijos tipą? Kokia taisykle vadovaujamės?
10. Kokios yra emulsijų gamybos stadijos ir ypatumai?
11. Kaip į emulsines sistemą yra įterpiamos vaistinės medžiagos (hidrofilinės, lipofilinės ir kt.), kokios išimtys?
12. Kokie galimi skaičiavimai atliekami, siekiant gaminti emulsiją? Kaip paskaičiuojamas vandens kiekis
pirminei emulsijai sudaryti?
13. Kaip tikrinama pagamintos vaistinės emulsijos kokybė?