GAMTAMOKSLINIS UGDYMAS / NATURAL SCIENCE EDUCATION, Vol. 13, No. 3, 2016

2016, Vol. 13, No.
3 ISSN 1648-939X
Gamtamokslinis
U G D Y M A S
Natural Science
E D U C AT I O N
Eстественнонаучное
ОБРАЗОВАНИЕ
Scientific Methodical Center „Scientia Educologica“, Lithuania,
the Associated Member of Lithuanian Scientific Society, European Society for the
History of Science (ESHS) and ICASE (International Council of Associations for
Science Education)
2016
This journal is indexed in a list of Science Education Journals (USA), Copernicus Index (Poland), Open Academic
Journals Index (OAJI), Directory of Research Journals Indexing (DRJI), WebQualis (QUALIS/CAPES), Directory of
Abstract Indexing for Journals (DAIJ), European Reference Index for the Humanities and the Social Sciences (ERIH
PLUS)
GAMTAMOKSLINIS UGDYMAS / NATURAL SCIENCE EDUCATION. ISSN 1648-939X
Redaktorių kolegija (Editorial Board)

Vyriausiasis redaktorius
(Editor-in-Chief)
Prof. dr. Vincentas Lamanauskas – Šiaulių universitetas (Šiauliai University, Lithuania)
Atsakingoji sekretorė
(Executive Secretary)
– MMC „Scientia Educologica“ (SMC „Scientia
Dr. Laima Railienė
Educologica“, Lithuania)
Nariai (Editors)
– Pasvalio Lėvens pagrindinė mokykla (Lėvens Basic
Nerutė Augustonytė School, Pasvalys, Lithuania)
– Hradec Kralove universitetas (University of Hradec
Prof. dr. Martin Bilek Kralove, Czechia)
Prof. dr. Andris Broks – Latvijos universitetas (University of Latvia, Latvia)
– Rygos mokytojų rengimo ir švietimo vadybos
Prof. dr. Janis Gedrovics
akademija (Riga Teacher Training and Educational
Management Academy, Latvia)
– Petrozavodsko valstybinis universitetas
Dr. Liudmila Korozhnieva (Petrozavodsk State University, Russia)
– Matej Bel universitetas (Matej Bel University,
Dr. Jarmila Kmetova Slovakia)
– Helsinkio universitetas (University of Helsinki,
Prof. dr. Jari Lavonen Finland)
– Jogailos universitetas (Jagiellonian University,
Dr. Iwona Maciejovska Poland)
Dr. Rita Makarskaitė- – Lietuvos edukologijos universitetas (Lithuanian
Petkevičienė University of Educational Sciences, Lithuania)
– Petrozavodsko valstybinis universitetas
Dr. Eleonora Melnik (Petrozavodsk State University, Russia)
Dr. Uladzimir Slabin – Oregono universitetas (University of Oregon, USA)

Dr. Laimutė Salickaitė-
– Vilniaus universitetas (Vilnius University, Lithuania)
Bunikienė
– Šiaulių universitetas; Jaunųjų fizikų mokykla
Dr. Violeta Šlekienė „Fotonas“ (Šiauliai University, Junior Physics school
„Photon“)
– Baltarusijos valstybinis universitetas (Belarus State
Dr. Elena Vasilevskaya University, Belarus)
GAMTAMOKSLINIS UGDYMAS – periodinis, recenzuojamas mokslinis metodinis žurnalas, kurį

leidžia mokslinis metodinis centras „Scientia Educologica“. Tai tarptautinis žurnalas, kuriame moksliniai
ir metodiniai straipsniai publikuojami lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Leidinys skirtas mokytojams,
aukštųjų mokyklų dėstytojams ir visiems, besidomintiems gamtamoksliniu ugdymu.
***
NATURAL SCIENCE EDUCATION – is a periodical, peer reviewed, scientific-methodical journal,
issued by the SMC „Scientia Educologica“. It is an international journal, wherein the scientific and
methodical articles published in Lithuanian, English and Russian languages. This journal is intendent for
the teachers of general education schools, the lecturers of higher educational institutions and all, who are
interested in the problems of natural science education.
© Mokslinis metodinis centras „Scientia Educologica“, Lietuva /

ISSN 1648-939X
Scientific Methodical Centre „Scientia Educologica“, Lithuania
Leidžiamas nuo 2004 metų tris kartus per metus / Published since 2004 three times a year
92
2016, Vol. 13, No. 3
TURINYS / CONTENTS / СОДЕРЖАНИЕ
MIELI SKAITYTOJAI / DEAR READERS / УВАЖАЕМЫЕ ЧИТАТЕЛИ
Broks A. Thinking about thinking: Start-up for modern education for tomorrow ______94
MOKSLINIAI STRAIPSNIAI / SCIENTIFIC ARTICLES / НАУЧНЫЕ СТАТЬИ
Lamanauskas, V., Šlekienė, V., Ragulienė L. Facebook vaidmuo studentų socialinėje ir

edukacinėje aplinkoje [Facebook‘s role in students` social and educational environment] ____
_________________________________________________________________________96
UŽSIENIO EDUKACINĖ PATIRTIS / FOREIGN EDUCATIONAL EXPERIENCE /

ЗАРУБЕЖНЫЙ ОПЫТ ОБРАЗОВАНИЯ
Edessa, S. Impacts of insufficient instructional materials and higher education systems in

teaching biology___________________________________________________________114
INTERVIU / INTERVIEW / ИНТЕРВЬЮ
Lamanauskas V. Some issues on biology education: An interview with Andrej Šorgo____122
INFORMACIJA / INFORMATION / ИНФОРМАЦИЯ
Informacija autoriams / Instructions for Authors___________________________________127
93
FACEBOOK VAIDMUO STUDENTŲ SOCIALINĖJE

IR EDUKACINĖJE APLINKOJE
Vincentas Lamanauskas, Violeta Šlekienė,

Loreta Ragulienė
Šiaulių universitetas, Lietuva
Santrauka
Facebook , turėdamas daugiau nei 1 mlrd. vartotojų ir būdamas prieinamu daugiau

nei 70 kalbų, keičia šimtų milijonų žmonių bendravimo bei dalijimosi informacija būdus.
Lietuvos vartotojai nėra išimtis. Sparčiai augantis Facebook, tapo aktualiu mokslinių tyrimų
objektu. Mokslininkai visapusiškai tyrinėja Facebook poveikį socialiniam gyvenimui. Tačiau
tai vis dar yra gana naujas reiškinys moksle, ir vis dar egzistuoja neapibrėžtumas nustatant
efektyviausius jo tyrimo ir panaudojimo metodus bei galimybes. Paskutiniame dešimtmetyje
stebima tendencija, kad Facebook naudojamas ne tik pramogoms, laisvalaikiui ar bendravimui,
bet išryškėja vis daugiau jo edukacinių funkcijų ir galimybių.
2016 metais atliktas tyrimas apie Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų naudojimąsi
socialiniu tinklu Facebook (FB), siekiant atskleisti, kaip ir kokiomis socialinio tinklo FB
funkcijomis naudojasi Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, kaip jį vertina, kokia jų nuomonė
apie FB poveikį asmeniui ir kokios yra FB edukacinės galimybės.
Nustatyta, kad dauguma studentų, pripažindami, kad FB yra gera bendravimo priemonė,
išreiškia teigiamą nuostatą teiginių apie galimybes FB’e gauti įdomios informacijos apie
universitetą, rasti naudingų šaltinių studijoms, apie akademinių grupių bendravimą aspektu.
Tai rodo, kad jie yra svarbūs studentų gyvenime, FB paįvairina studijų metodus, padeda gauti
naudingos informacijos universitetinėms studijoms. Nors studentai daug laiko praleidžia FB’e,
jie teigia, kad nėra priklausomi nuo naudojimosi socialiniu tinklu, ir kad tai nedaro neigiamo
poveikio jų nei jų psichikai, nei studijoms.
Pagrindiniai žodžiai: Facebook, socialinis tinklas, universitetų studentai, edukacinė aplinka.
Įvadas
Facebook – socialinis tinklas, turintis daugiau nei 1 mlrd. vartotojų. Pradžioje

sukūrus Facebook (2004 m.) jis buvo skirtas tik Harvardo universiteto studentams.
Užsiregistravę nariai galėjo patalpinti savo profilį, įkelti nuotraukų, paveikslėlių, video
failų bei užmegzti ryšius su draugais, pažįstamais asmenimis ir kt. Vėliau prie Facebook
prisijungė visų JAV universitetų studentai, dar vėliau – įvairių įmonių darbuotojai,
organizacijų nariai (Markoff, 2007). Paskutinis svarbus tinklo plėtimasis įvyko 2006
metais, kai buvo leista naudotis Facebook visiems, kam per 13 metų ir turintiems
galiojantį elektroninio pašto adresą (Brown, 2008). Nors Facebook atsirado Jungtinėse
Amerikos Valstijose, dabar daugiau nei 80 % esamų Facebook vartotojų gyvena už JAV
ribų, o Facebook yra prieinamas daugiau nei 70 kalbų (Facebook, 2012; Schonfeld, 2010).
Facebook keičia šimtų milijonų žmonių bendravimo bei dalijimosi informacija būdus.
Sparčiai augantis Facebook, tapo aktualiu mokslinių tyrimų objektu. Mokslininkai
visapusiškai tyrinėja jo poveikį socialiniam gyvenimui. Tačiau Facebook vis dar yra gana
naujas reiškinys moksle, ir vis dar egzistuoja neapibrėžtumas, nustatant efektyviausius jo
tyrimo ir panaudojimo metodus bei galimybes. Wilson R. E., Gosling S. D., Graham L. T.
(2012) atlikę išsamią mokslinės literatūros apie Facebook paiešką, identifikavo 412
96
2016, Vol. 13, No. 3
atitinkamų straipsnių, kuriuos suskirstė į 5 kategorijas: vartotojų aprašomoji analizė,

motyvacija naudoti Facebook, identiteto pristatymas, Facebook vaidmuo socialiniuose
santykiuose ir privatumo bei informacijos atskleidimas.
Anksčiau atliktas tarptautinis lyginamasis tyrimas parodė, socialinių tinklapių
poveikis (ir ypač FB) kiekvienai asmenybei ir visai visuomenei nėra vienareikšmis darinys.
Socialinius tinklapius galime apibūdinti, kaip multidimensinį empirinį konstruktą, turintį
kelis skirtingus kampus, apibūdinančius skirtingus šio poveikio aspektus (Lamanauskas,
Šlekienė, Ragulienė, Iordache, Pribeanu, Bilek, Aberšek, Kordigel-Aberšek, Cavas,
Mazurok, Melnik, Ellilyanen, 2014). Akivaizdu, kad Facebook populiarumas sparčiai
auga. Universitetų studentai tėra tik viena vartotojų kategorija. Sparčiai kintant ir
tobulėjant ICT apskritai, tai savaime suprantama. Socialinės komunikacijos prasme tai
yra galingas instrumentas palaikyti ir plėtoti kontaktus tarp žmonių. Akivaizdu, kad
pagrindinė Facebook, kaip socialinio tinklo funkcija, yra galimybė palaikyti ryšį ir dalintis
informacija su kitais vartotojais. Suprantama, kad pastaruoju metu socialinių tinklapių
spektras itin platus. Facebook egzistuoja itin plačiame konkurenciniame lauke. Nepaisant
to juo naudojasi daugiau nei 50 proc. visų aktyvių interneto vartotojų. Čia pravartu
paminėti, kad Google+ socialinis tinklas akivaizdžiai pasirengęs rimtai konkurencijai su
Facebook. Tačiau, šiandien Facebook yra neabejotinas lyderis socialinių tinklų sferoje
ir net neįmanoma prognozuoti, kada ir kas jį galėtų nukonkuruoti (nustelbti). Kita
vertus, jaunimas atranda ir naujų virtualaus bendravimo platformų. Šiuo požiūriu
Facebook nebaejotinai keisis, siūlys naujų funkcijų ir galimybių. Taigi, Facebook
funkcionalumas didėja, įvairėja, o tai savo ruožtu suteikia kitokias galimybes vartotojams,
taip pat tarnauja kaip skatinantis naudojimąsi juo veiksnys. Analizuojant per pastaruosius
keletą metų atliktus tyrimus matyti, kad facebook kaip edukacinio instrumento galimybės
menkai tyrinėjamos arba visai netyrinėjamos. Nors Facebook yra puiki bendravimo
priemonė, puiki galimybė sužinoti įvairias naujienas, susirasti draugų ir t. t., studentai
yra tvirtai įsitikinę, kad bendravimas virtualioje erdvėje niekada neatstos tiesioginių
žmonių santykių. Tokia jų pozicija vertintina kaip pozityvi. Kita vertus akivaizdu, kad
edukacinis Facebook potencialas studentų vertinimuose išreikštas gana silpnai ir tai kelia
pagrįstą susirūpinimą. Tyrimas atliktas Lietuvoje parodė, tokios Facebook funkcijos kaip
diskutavimas grupėje, failų ir nuorodų keitimasis socialiniame tinkle, bendro tinklaraščio
rašymas, grupės įvykio puslapių kūrimas, skirtingų privatumo teisių nustatymas ištekliams
ir t. t. užtikrina sėkmingą studijų procesą (Gudonienė, Rutkauskienė, Lauraitis, 2013).
Nors Facebook ir yra neabejotinai nauja edukacinė erdvė (Lamanauskas, 2012), tačiau jos
panaudojimo galimybės edukaciniu požiūriu išlieka menkai pažintos. Tai ir sudaro tolesnių
socioedukacinių tyrimų esmę bei perspektyvą.
Todėl 2016 m. atlikto tyrimo tikslas – įvertinti kaip Lietuvos aukštųjų mokyklų
(universiteto, kolegijos) studentai naudojasi socialiniu tinklu Facebook (FB), kaip
jį vertina, kokią turi nuomonę apie jo poveikį asmeniui ir kokios, jų nuomone, yra FB
edukacinės galimybes. Pagrindiniai tyrimo klausimai yra:
• Kiek draugų turi Facebook asmeninėje paskyroje, kaip dažnai / ilgai būna
prisijungę socialiniame tinkle?
• Kokiomis FB funkcijomis studentai naudojasi ir kodėl?
• Koks studentų požiūris į Facebook teikiamas galimybes?
97
Tyrimo metodologija
Bendra tyrimo charakteristika, tyrimo imtis
2016 m. tyrime dalyvavo 300 Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmojo–ketvirtojo

kurso studentų (1 lentelė). Iš jų – 116/38,7 % Šiaulių universiteto, 129/43,0 % – Lietuvos
Edukologijos universiteto ir 55/18,3 % Vilniaus kolegijos studentai. Pagal kursus tyrime
dalyvavo: I kurso studentai – 140/46,6 %, II kurso – 48/16,0 %, III kurso – 86/28,7 %, IV
kurso – 26/8,7 %.
1 lentelė. Tiriamųjų charakteristikos (N/%).
Šiaulių Lietuvos edukologijos Vilniaus Iš viso

Pagal
universitetas universitetas kolegija
universitetą
116/38,7 129/43,0 55/18,3
I kursas II kursas III kursas IV kursas
Pagal kursus 300
140/46,6 48/16,0 86/28,7 26/8,7
Išskiriant respondentus pagal lytį (2 lentelė) tyrime dalyvavo 182/60,7 % merginos

ir 118/39,3 % vaikinų. Iš Vilniaus kolegijos Elektronikos ir informatikos fakulteto
apklausoje dalyvavo tik vaikinai.
2 lentelė. Tiriamųjų charakteristikos lyties atžvilgiu (N/%).
Lytis
Aukštoji mokykla
Studentas Studentė Iš viso
Šiaulių universitetas 57/48,3 59/32,4 116/38,7
Lietuvos edukologijos
6/5,1 123/67,6 129/43,0
universitetas
Vilniaus kolegija 55/46,6 0/0,0 55/18,3
Iš viso 118/39,3 182/60,7 300
Šiaulių universiteto studentai apklausti Ugdymo mokslų ir socialinės gerovės

fakultete ir Technologijos, fizinių ir biomedicinos mokslų fakultete, Lietuvos
Edukologijos universitete – Ugdymo mokslų fakultete, Vilniaus kolegijoje –
Elektronikos ir informatikos fakultete. Pagal studijų sritis respondentai buvo
technologijos, fizinių ir socialinių mokslų atstovai.
Tyrimo instrumentas
Tyrimui buvo naudota anoniminė anketa Apie Facebook (FB) (1 priedas). Anketą
sudarė 3 dalių klausimynas. Pirma klausimyno dalis (8 klausimai) skirta respondentų
charakteristikai nustatyti. Antroje dalyje (9 klausimai) prašoma parašyti, kiek respondentai
98
2016, Vol. 13, No. 3
turi FB draugų, koks yra socialinio tinklo naudojimo dažnis, kiek laiko praleidžia jame.
Trečią klausimyno dalį sudarė 49 įvairūs teiginiai apie FB galimybes, jo poveikį asmeniui
ir pan. Pirmąsias dvi klausimyno dalis sudarė atviro tipo klausimai, trečiąją – uždaro
tipo teiginiai, kurių vertinimai pateikti intervalinėje Likert‘o skalėje. Respondentų buvo
prašoma pažymėti jiems tinkamiausią vieną sutikimo su kiekvienu teiginiu lygį: 1 –
visiškai nesutinku, 2 – nesutinku, 3 – iš dalies nesutinku, 4 – neturiu nuomonės, 5 – iš
dalies sutinku, 6 – sutinku, 7 – visiškai sutinku.
Statistinė duomenų analizė
Anketos atsakymai nebuvo naudoti individualiai. Analizuojami tik apibendrinti

tyrimo duomenys. Duomenys apdoroti statistine programa SPSS. Tyrimo duomenų
analizei atlikti buvo taikoma aprašomoji statistika (absoliutūs ir santykiniai dažniai,
vertinimo vidurkiai, standartiniai nuokrypiai). Klausimyno trečios dalies teiginiams buvo
atlikta faktorinė analizė pagrindinių komponenčių analizės metodu, panaudojant Varimax
rotaciją su Kaiser normalizacija. Skirtumams tarp kintamųjų (lyčių) nustatyti naudotas
parametrinis Stjudento t-testas.
Tyrimo rezultatai
Aprašomoji analizė
Respondentų klausta apie jų draugus socialiniame tinkle Facebook (3 lentelė),

akcentuojant universiteto studentus ir dėstytojus. Analizė parodė, kad studentai FB
vidutiniškai turi po 266 draugus (Nvid. = 265,96; Std. = 12,82), daugiausiai vienas
respondentas turi 1300 draugų. Draugų iš universitetų / kolegijų studentų FB vidutiniškai
turi po 89 (Nvid. = 89,21; Std. = 6,00), iš jų vidutiniškai po 26 (Nvid. = 26,12; Std. =
2,12), kurie mokosi tame pačiame universitete / kolegijoje. Pastebima, kad tarp FB draugų
aukštosios mokyklos dėstytojų yra labai nedaug, vidutiniškai nesiekia nė vieno 1 (Nvid. =
0,89; Std. = 0,12). Tyrime net 140/46,6 % respondentų buvo I kurso studentai, aišku, kad
jie draugų dėstytojų FB turi mažai arba dar iš viso neturi. Daugiausia su dėstytojais FB
paskyroje bendrauja III, IV kurso studentai (Nmax. = 20).
3 lentelė. Studentai apie draugus socialiniame tinkle Facebook.
Kintamieji NMax. Nvid. Std.

Draugų skaičius FB paskyroje 1300 265,96 12,82
FB draugai, esantys universitetų studentai 700 89,21 6,00
FB draugai, esantys konkretaus universiteto studentai 400 26,12 2,12
FB draugai, esantys universiteto dėstytojai 20 0,89 0,12

Std. – vidutinės vertės standartinė paklaida
99
Vertinant bendrą draugų skaičių FB paskyroje, studentų FB draugų ir dėstytojų FB

draugų skaičių, gautas statistiškai reikšmingas skirtumas lyties aspektu merginų naudai.
Analizė parodė, kad merginos turi vidutiniškai daugiau draugų iš įvairių universitetų
studentų (Nvid. = 102,54, Std. = 118,18), nei vaikinai (Nvid. = 68,64, Std. = 72,90), (p
< 0,001, df = 298; t = -2,79). Taip pat merginos turi vidutiniškai daugiau FB paskyroje
draugų iš savo aukštosios mokyklos (merginos – Nvid. = 32,00, Std. = 44,61; vaikinai
– Nvid. = 17,05, Std. = 15,17; p < 0,000, df = 298; t = -3,509) ir dėstytojų FB draugų
(merginos – Nvid. = 1,18, Std. = 2,435; vaikinai – Nvid. = 0,44, Std. = 1,223; p < 0,000,
df = 298; t = -3,062).
Domėtasi, kiek laiko studentai praleidžia socialiniame tinkle Facebook. Rezultatai
apie laiką, praleistą FB (kiek dienų per savaitę, kiek kartų per dieną, kiek minučių per
dieną naudojasi FB), pateikti 4 lentelėje. Dauguma respondentų kasdien, t. y. 7 dienas
per savaitę, būna prisijungę prie FB, vidutiniškai Nvid. = 6,31, Std. = 0,09. Daugiausia
respondentų prisijungia po 3 ir daugiau kartų per dieną (Nvid. = 3,13, Std. = 0,05), nemaža
dalis būna pastoviai prisijungę. Vidutiniškai per dieną FB naudojasi 97 min. arba 1,6
val. (Nvid. = 96,92, Std. = 7,00). Ilgiausiai per dieną, kaip nurodė vienas respondentas,
naudojimasis socialiniu tinklu Facebook trunka 900 min. arba 15 val.
Šio tyrimo metu gautus rezultatus palyginus su 2012 metų panašaus tyrimo
rezultatais (Lamanauskas ir kt., 2012) pastebėta, kad nuo 2012 metų dalyvavimas
socialiniuose tinkluose ženkliai auga ir intensyvėja. 2012 metais daugiausiai respondentų
(41,7 %) socialiniame tinkle praleido nuo dešimties minučių iki pusės valandos, 21,2 % –
mažiau nei dešimt minučių. o tokių, kurie FB užtrunka tarp 2 ir 3 val. buvo tik 4,8 %.
4 lentelė. Studentai apie laiką praleidžiamą socialiniame tinkle Facebook.
Kintamieji NMax. Nvid. Std.

Naudojimosi FB trukmė per savaitę (dienų skaičius) 7 6,31 0,09
Prisijungimo prie FB per dieną dažnis 4 3,13 0,05
Vidutinė naudojimosi FB trukmė per dieną (minutėmis) 900 96,92 7,00
Atlikus analizę lyties aspektu, statistiškai reikšmingo skirtumo tarp vaikinų ir

merginų FB’ui skiriamo laiko nepastebėta. Tiek merginos, tiek vaikinai vidutiniškai
vienodai laiko realiai naudojasi FB’u ir tiek pat kartų per dieną bei dienų per savaitę
prisijungia prie jo.
Respondentų klausta, kaip dažnai jie kažko klausia FB draugų ir atvirkščiai –
draugai klausia jų. Atsakymai vertinti penkiais balais nuo 1 – niekada nieko neklausiama
iki 5 – labai dažnai klausiama. Vidutinė rezultatų vertė parodė (5 lentelė), kad respondentai
vieni kitų kažko klausia tik kartais (Dvid. = 3,17, Std. = 0,07 ir Dvid. = 3,30, Std. = 0,06).
Tačiau nemaža respondentų dalis (40/13,4 % ir 43/14,3 % ) vieni kitų klausinėja FB’e
labai dažnai. Tik nedidelė respondentų dalis niekada neklausia savo draugų (15/5,0 %) ir
atvirkščiai, tik 8/2,7 % jų nieko neklausia FB draugai.
100
2016, Vol. 13, No. 3
5 lentelė. Studentai apie bendravimo dažnumą su draugais socialiniame tinkle

Facebook
1– 2– 3– 4– 5 – labai
Kintamieji niekada retai kartais dažnai dažnai, Dvid. Std.
N/% N/% N/% N/% N/%
Klausimai
15/5,0 79/26,3 82/27,3 84/28,0 40/13,4 3,17 0,07
draugams FB
Klausimai iš
8/2,7 62/20,7 102/34,0 85/28,3 43/14,3 3,30 0,06
draugų FB
Dvid. – dažnumo vidutinė vertė
Std. – vidutinės vertės standartinė paklaida
Faktorinė analizė
Anketoje pateikti 49 teiginiai apie socialinį tinklą Facebook, jo galimybes, poveikį

vartotojui ir pan. Respondentų prašyta juos įvertinti intervalinėje Likert‘o skalėje nuo
„1 – visiškai nesutinku“ iki „7 – visiškai sutinku“. Siekiant sumažinti kintamųjų skaičių
neprarandant esminės informacijos, šiems teiginiams buvo atlikta faktorinė analizė
pagrindinių komponenčių analizės metodu, panaudojant Varimax rotaciją su Kaiser
normalizacija. Teiginiai suskirstyti į 7 faktorius. Pagal bendruosius požymius faktorius
sąlyginai pavadinome:
1 Faktorius – FB, kaip universitetinės informacijos ir studijų šaltinis (8 teiginiai),
2 Faktorius – Bendravimo FB galimybės (10 teiginių),
3 Faktorius – Naudojimosi FB poveikis (9 teiginiai),
4 Faktorius – Malonumas ir pramoga naudotis FB (7 teiginiai),
5 Faktorius – FB, kaip dalyvavimo interesų grupėse, paieškos ir susisiekimo su
draugais priemonė (9 teiginiai),
6 Faktorius – Dalyvavimas FB ateityje (3 teiginiai),
7 Faktorius – FB aiškus ir nesudėtingas socialinis tinklas (3 teiginiai).
Visų faktorių suminė sklaida 61,16 %. Tiek procentų bendros informacijos atspindi
faktoriai. 6–12 lentelėse pateikti kiekvieno faktoriaus sąlyginiai pavadinimai ir jį sudarantys
teiginiai: faktoriaus sklaida, kuri paaiškina, kiek procentų faktorius atspindi informacijos,
faktoriniai svoriai Fi, parodantys, kokiu lygiu kiekvienas teiginys koreliuoja su faktoriumi,
kiekvieno teiginio vertinimo vidutinė vertė Nvid. ir jos standartinė paklaida Std.
Stipriausiai išreikštas 1 Faktorius (6 lentelė), paaiškinantis 10,66% informacijos.
Į šį faktorių pateko teiginiai apie galimybes FB’e sužinoti įdomios informacijos apie
universitetą, rasti naudingų šaltinių studijoms, apie akademinių grupių bendravimą.
Didžiausi faktoriniai svoriai teiginių susijusių su universitetiniu gyvenimu: Naudodamasis
FB aš geriau sužinau apie įdomius renginius savo universitete (Fi = 0,763, Nvid. = 4,53, Std.
= 0,110), Naudodamasis FB aš gaunu naudingos informacijos iš universiteto žmonių (Fi =
0,740, Nvid. = 4,75, Std. = 0,103), FB aš galiu rasti naudingų šaltinių savo universitetinėms
studijoms (Fi = 0,704, Nvid. = 3,98, Std. = 0,107). Faktoriaus teiginių vidutinės vertės
kito nuo 3,72 iki 4.88, kas rodo, kad dauguma respondentų išreiškia teigiamą nuostatą šio
faktoriaus teiginių aspektu, t. y., kad jie yra svarbūs studentų gyvenime, paįvairina studijų
metodus, padeda gauti naudingos informacijos univeristetinėms studijoms.
101
6 lentelė. 1 faktorius.
1 FAKTORIUS Teiginio vertinimas

Faktoriaus Faktoriniai
FB, kaip universitetinės sklaida, svoriai,
vidutinė standartinė
informacijos ir studijų
% Fi vertė paklaida
šaltinis
Naudodamasis FB aš
geriau sužinau apie
1. 0,763 4,53 0,110
įdomius renginius savo
universitete
Naudodamasis FB
aš gaunu naudingos
2. 0,740 4,75 0,103
informacijos iš
universiteto žmonių
FB aš galiu rasti
naudingų šaltinių
3. 0,704 3,98 0,107
savo universitetinėms
studijoms
Naudodamasis FB aš
galiu geriau pristatyti 10,66
4. 0,675 3,72 0,109
savo universitetą kitiems
žmonėms
Aš naudoju FB sužinoti,
5. kas vyksta mano 0,599 4,41 0,112
universitete
Naudojimasis FB gerina
6. 0,507 4,64 0,104
bendravimą tarp kolegų
Naudojimasis FB gerina
7. 0,500 4,76 0,095
studentų grupinį darbą
FB skatina akademinių
grupių, turinčių panašius
8. 0,460 4,88 0,097
interesus ir poreikius,
susikūrimą
Atlikus analizę lyties aspektu, gautas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp vaikinų
ir merginų dviejų teiginių vertinimų: Naudodamasis FB aš gaunu naudingos informacijos
iš universiteto žmonių (merginos – Nvid. = 4,60, Std. = 1,82; vaikinai – Nvid. = 4,99, Std. =
1,60; p < 0,005, df = 295; t = 1,882) ir Aš naudoju FB sužinoti kas vyksta mano universitete
(merginos – Nvid. = 4,27, Std. = 1,99; vaikinai – Nvid. = 4,64, Std. = 1,83; p < 0,058, df
= 297; t = 1,623). Matome, kad vaikinai labiau nei merginos naudojasi FB’u, norėdami
sužinoti, kas vyksta universitete bei ieškodami naudingos informacijos studijoms.
Į 2 Faktorių pateko teiginiai, kuriuose socialinis tinklas Facebook vertinamas kaip
bendravimo priemonė leidžianti dalyvauti didelėse žmonių grupėse, aktyvinanti veiklą,
padedanti susirasti naujų draugų. 2 Faktorius paaiškina 10,38 % bendros informacijos.
102
2016, Vol. 13, No. 3
Didžiausi faktoriniai svoriai teiginių susijusių su bendravimu didelėse grupėse ir erdvėse:

Bendravimas su žmonėmis FB leidžia pasijausti prisijungus prie didesnės erdvės (Fi =
0,753, Nvid. = 3,76, Std. = 0,103), Bendravimas su žmonėmis FB leidžia man pasijausti
didesnės bendruomenės dalimi (Fi = 0,747, Nvid. = 3,44, Std. = 0,097), Bendravimas su
žmonėmis FB primena man, kad visi yra susieti. (Fi = 0,685, Nvid. = 3,40, Std. = 0,102).
Faktoriaus teiginių vidutinės vertės rodo respondentų tik vidutinį sutikimą su teiginiais
apie bendravimą FB paskyroje. Atlikus analizę lyties aspektu statistiškai reikšmingo
skirtumo nepastebėta.
2 FAKTORIUS Faktoriaus Faktoriniai Teiginio vertinimas

Bendravimo FB sklaida, svoriai, vidutinė standartinė
galimybės % Fi vertė paklaida
Bendravimas su žmonė-
mis FB leidžia pasijausti
1. 0,753 3,76 0,103
prisijungus prie didesnės
erdvės
mis FB leidžia man pasi-
2. 0,747 3,44 0,097
jausti didesnės bendruo-
menės dalimi
3. mis FB primena man, kad 0,685 3,40 0,102
visi yra susieti.
mis FB aktyvina mane
4. 0,660 3,67 0,104
dalyvauti grupinėje vei-
kloje
mis FB kelia domėjimąsi
5. 0,571 4,02 0,100
apie ką galvoja kiti žmo-
nės
6. mis FB kelia domėjimąsi 0,564 4,84 0,098
apie kitas pasaulio vietas
7. mis FB kelia norą imtis 10,38 0,525 3,95 0,100
kažko naujo
8. mis FB suteikia galimybę 0,504 4,29 0,104
sutikti vis naujų žmonių
FB naudojimas gerina
9. dalyvavimą bendrose 0,484 4,34 0,095
veiklose
Bendraudamas su žmo-
nėmis FB aš visą laiką
10 0,451 3,26 0,105
susisiekiu su naujais
žmonėmis
103
3 Faktorius (8 lentelė) paaiškina 10,03 % bendros informacijos. Į jį pateko 9 teiginiai,

kuriuose kalbama apie kitų žmonių įtaką respondentų naudojimuisi FB, apie savo pojūčius,
kai nesinaudoja socialiniu tinklu, apie FB įtaką studijoms ir pan. Visų teiginių labai aukšti
faktoriniai svoriai, kas rodo, kad teiginiai gerai koreliuoja su faktoriumi. Tačiau matome,
kad teiginių vertinimo vidutinės vertės labai mažos (1,96–2,96), kurios reiškia nesutikimą
su faktoriaus teiginiu. Vadinasi, studentai galvoja priešingai nei sakoma teiginyje. Studentai
nesutinka, kad dėl FB apleidžiamos jų studijos, kad nukenčia jų dėmesys, kad būtinai turi
naudotis FB, kad visą laiką mąstoma tik apie FB, kad jaučiasi nervingas, kai nesinaudoja
FB ir pan.
Faktoriaus Faktoriniai Teiginio vertinimo

3 FAKTORIUS
sklaida, svoriai, vidutinė standartinė
Naudojimosi FB poveikis
Žmonės, kurie daro man
1. įtaką, galvoja, kad aš turiu 0,856 2,14 0,092
naudotis FB
Man svarbūs žmonės gal-
2. voja, kad aš turiu naudotis 0,852 2,24 0,096
FB
Mano kolegos galvoja,
3. 0,769 2,61 0,112
kad aš turiu naudotis FB
Mano draugai galvoja,
4. 0,757 2,94 0,118
Kada aš būnu neprisijun-
5. gęs, aš vis tiek mąstau, kas 10,03 0,747 1,89 0,080
vyksta FB
Kada aš būnu neprisijun-
6. gęs prie FB kurį laiką, aš 0,697 2,16 0,092
jaučiuosi nepasiekiamas
Jei aš nebūnu FB ilgesnį
7. laiką, aš jaučiuosi nervin- 0,609 1,96 0,088
gas
Dėl FB aš dažnai aplei-
8. džiu savo studijas univer- 0,502 2,14 0,094
sitete
Dėl buvimo FB nukenčia
9. 0,373 2,82 0,107
mano dėmesys studijoms
Analizė lyties aspektu parodė statistiškai reikšmingą skirtumą tarp vaikinų ir

merginų trijų teiginių vertinimų. Teiginiuose Žmonės, kurie daro man įtaką, galvoja, kad
aš turiu naudotis FB (merginos – Nvid. = 1,98, Std. = 1,50; vaikinai – Nvid. = 2,38, Std. =
1,689; p < 0,035, df = 295; t = 2,127) ir Man svarbūs žmonės galvoja, kad aš turiu naudotis
FB (merginos – Nvid. = 1,97, Std. = 1,49; vaikinai – Nvid. = 2,65, Std. = 1,82; p < 0,000,
104
2016, Vol. 13, No. 3
df = 295; t = 3,576) merginos tvirčiau įsitikinusios, kad joms darantys įtaką bei svarbūs
žmonės nemąsto apie jų naudojimąsi FB. Be to, merginos labiau nei vaikinai nesutinka
su tuo, jog dėl FB dažnai apleidžia savo studijas universitete (merginos – Nvid. = 1,92,
Std. = 1,48; vaikinai – Nvid. = 2,48, Std. = 1,78; p < 0,000, df = 295; t = 2,984). Tačiau
tiek merginos, tiek vaikinai neigiamai vertina šio faktoriaus teiginius. Vadinasi, jie nėra
priklausomi nuo naudojimosi socialiniu tinklu, ir tai nedaro neigiamo poveikio jų nei jų
psichikai, nei studijoms.
Į 4 Faktorių (9 lentelė) pateko 7 teiginiai, kuriuose socialinis tinklas Facebook
vertinamas kaip malonumas ir bendravimo pramoga. 4 Faktorius paaiškina 9,95 % bendros
informacijos. Respondentams tikrai smagu naudotis FB (Fi = 0,780, Nvid. = 4,87, Std. =
0,105), tai yra pramoga (Fi = 0,738, Nvid. = 4,78, Std. = 0,108) ir malonumas (Fi = 0,728,
Nvid. = 4,40, Std. = 0,101). Pritariama, kad FB galimybės atitinka respondento poreikius
(Fi = 0,521, Nvid. = 4,61, Std. = 0,081), tačiau nepritariama, kad būdamas universitete
studentas nuolat būna prisijungęs prie FB (Fi = 0,448, Nvid. = 3,01, Std. = 0,112). Lyties
aspektu statistiškai reikšmingo skirtumo nepastebėta.

4 FAKTORIUS
sklaida, svoriai, vidutinė standartinė
Malonumas ir pramoga
naudotis FB
1. Man smagu naudotis FB 0,780 4,87 0,105
2. Man miela naudotis FB 0,750 4,40 0,110
Naudoti FB yra
3. 0,738 4,78 0,108
pramoga
4. Naudoti FB yra malonu 0,728 4,40 0,101
FB galimybės atitinka
5. 0,521 4,61 0,100
mano poreikius. 9,95
Aš naudoju FB bendrauti
6. 0,489 6,01 0,081
su savo draugais
Būdamas universitete aš
7. 0,448 3,01 0,112
nuolat esu FB
5 Faktorius (10 lentelė) paaiškina 8,88 % bendros informacijos. Į jį pateko

9 teiginiai, kuriuose kalbama, kad FB yra dalyvavimo interesų grupėse, paieškos ir
susisiekimo su draugais priemonė. Teiginių vertinimo vidutinės vertės atitinka nuomones
„sutinku“, vadinasi respondentai naudoja FB dalyvauti panašių interesų grupėse (Fi =
0,627, Nvid. = 4,63, Std. = 0,099), gauti patarimų apie tai, kuo domisi (Fi = 0,620, Nvid.
= 4,46, Std. = 0,102), gauti prieigą prie interneto šaltinių (Fi = 0,585, Nvid. = 3,82, Std.
= 0,107), susirasti senus draugus, (Fi = 0,594, Nvid. = 4,72, Std. = 0,108), sužinoti, kas
vyksta už universiteto ribų (Fi = 0,441, Nvid. = 4,30, Std. = 0,102).
105
5 FAKTORIUS Teiginio vertinimo

FB – dalyvavimo Faktoriaus Faktoriniai
interesų grupėse, sklaida, svoriai,
vidutinė standartinė
paieškos ir susisiekimo % Fi
vertė paklaida
su draugais priemonė
Aš naudoju FB dalyvauti
1. 0,627 4,63 0,099
panašių interesų grupėse
Aš naudoju FB gauti
2. patarimų apie tai, kuo aš 0,620 4,46 0,102
domiuosi
Aš naudoju FB surasti
3. 0,594 4,72 0,108
savo senus draugus
Aš naudoju FB gauti
4. prieigą prie interneto 0,585 3,82 0,107
šaltinių FB
Aš naudoju FB susisiekti
5. su buvusiais mokyklos 0,570 5,05 0,108
draugais
Aš naudoju FB sužinoti 8,88
6. 0,497 5,47 0,095
kas yra naujo
Aš naudoju FB sužinoti
7. informaciją apie kitus 0,490 4,92 0,100
žmones
Bendravimas su
žmonėmis FB mane
8. sudomina apie tai, kas 0,441 4,30 0,102
vyksta už universiteto
ribų
Aš naudoju FB susisiekti
9. 0,435 4,44 0,107
su naujais žmonėmis
Analizė lyties aspektu parodė statistiškai reikšmingą skirtumą tarp vaikinų ir

merginų 3 teiginių vertinimų: Aš naudoju FB susisiekti su buvusiais mokyklos draugais
(merginos – Nvid. = 5,19, Std. = 1,716; vaikinai – Nvid. = 4,82, Std. = 2,066; p < 0,004, df
= 297; t = -1,686), Aš naudoju FB sužinoti kas yra naujo (merginos – Nvid. = 5,70, Std. =
1,387; vaikinai – Nvid. = 5,12, Std. = 1,913; p < 0,000, df = 297; t = -3,576), Aš naudoju
FB sužinoti informaciją apie kitus žmones (merginos – Nvid. = 5,06, Std. = 1,672; vaikinai
– Nvid. = 4,71, Std. = 1,807; p < 0,015, df = 297; t = -1,681). Matome, kad merginos yra
aktyvesnės susisiekiant su mokyklos draugais, sekant naujienas, gaunant informacijos apie
kitus žmones.
106
2016, Vol. 13, No. 3
6 Faktoriaus (11 lentelė) apima tik 3 teiginius (sklaida 6,50 %) apie respondentų
ketinimus ir toliau naudotis FB. Teiginių faktoriniai svoriai gana dideli, vidutinės teiginio
vertinimo vertės taip pat patvirtinančios norą likti FB draugų rate. Analizė lyties aspektu
parodė statistiškai reikšmingą skirtumą pirmojo teiginio vertinime: Tikėtina, kad aš ir toliau
naudosiu FB ateityje (merginos – Nvid. = 5,83, Std. = 1,339; vaikinai – Nvid. = 5,47, Std.
= 1,500; p < 0,040, df = 295; t = -2.199). Merginos labiau nei vaikinai užtikrintos, kad joms
reikia ir toliau naudotis FB.

6 FAKTORIUS
sklaida, svoriai,
Dalyvavimas FB ateityje
% Fi vidutinė standartinė
vertė paklaida
Tikėtina, kad aš ir toliau
1. 0,869 5,69 0,082
naudosiu FB ateityje
Aš ketinu ir toliau naudotis

2. 0,848 5,57 0,084
FB ateityje 6,50
Aš įprastai naudosiu FB ir
3. 0,825 5,54 0,090
ateityje
Į 7 Faktorių (12 lentelė) pateko 3 teiginiai apie FB naudojimo sudėtingumą.

Respondentai patvirtina, kad FB naudotis yra nesunku išmokti, tai nesudėtingas ir
suprantamas socialinis tinklas.
Teiginio vertinimo
7 FAKTORIUS Faktoriaus Faktoriniai
sklaida, svoriai,
FB – aiškus ir vidutinė standartinė
nesudėtingas socialinis % Fi vertė paklaida
tinklas
Mano veiksmai FB yra
1. 0,624 6,08 0,070
aiškūs ir suprantami
2. FB yra lengva naudotis 4,76 0,600 6,19 0,073
Lengva išmokti
3. 0,563 6,11 0,072
naudotis FB
Atlikus analizę lyties aspektu, statistiškai reikšmingas skirtumas gautas tik vieno
teiginio vertinime: FB yra lengva naudotis (merginos – Nvid. = 6,29, Std. = 1,147;
vaikinai – Nvid. = 6,03, Std. = 1,414; kai p < 0,006, df = 296; t = -1,747). Merginos labiau
107
nei vaikinai užtikrintos, kad FB naudotis yra lengva. Galbūt merginos išnaudoja ne visas
FB galimybes, o vaikinai nuolat ieško naujovių. Vertinant kitus šio faktoriaus teiginius
statistiškai reikšmingo skirtumo lyties aspektu negauta.
Išvados
Dauguma respondentų kasdien, t. y. 7 dienas per savaitę, būna prisijungę prie FB.
Daugiausia respondentų prisijungia po 3 ir daugiau kartų per dieną ir vidutiniškai per dieną
FB naudojasi apie 1,6 val. Nemaža dalis respondentų būna prisijungę pastoviai. Dauguma
respondentų išreiškia teigiamą nuostatą teiginių apie galimybes FB’e gauti įdomios
informacijos apie universitetą, rasti naudingų šaltinių studijoms, apie akademinių grupių
bendravimą aspektu. Tai rodo, kad jie yra svarbūs studentų gyvenime, FB paįvairina studijų
metodus, padeda gauti naudingos informacijos univeristetinėms studijoms.
Nors socialinis tinklas Facebook vertinamas kaip malonumas, bendravimo
pramoga, priemonė leidžianti dalyvauti didelėse žmonių grupėse, padedanti susirasti naujų
draugų, tačiau respondentai nelinkę aukštai vertinti bendravimo FB’e teikiamų aktyvinimo
galimybių. Nepaisant to, kad respondentai daug laiko praleidžia FB’e, jie teigia, kad nėra
priklausomi nuo naudojimosi socialiniu tinklu, ir kad tai nedaro neigiamo poveikio nei jų
psichikai, nei studijoms.
Respondentai teigia, kad išmokti naudotis FB yra nesunku, kad tai nesudėtingas ir
suprantamas socialinis tinklas. Jie tvirtai įsitikinę, kad ir toliau liks savo FB draugų rate bei
ateityje tęs naudojimąsi FB.
Tyrimo rezultatai rodo, kad daugumos teiginių vertinime statistiškai reikšmingo
skirtumo nepastebėta. Tiek merginos, tiek vaikinai vidutiniškai vienodai vertina daugumą
teiginių, nors kai kurių teiginių vertinime išryškėjo statistiškai reikšmingi skirtumai.
Merginos yra aktyvesnės susisiekiant su mokyklos draugais, sekant naujienas, gaunant
informacijos apie kitus žmones. Tuo tarpu vaikinai labiau nei merginos naudojasi FB’u,
norėdami sužinoti, kas vyksta universitete bei ieškodami naudingos informacijos studijoms.
Merginos labiau nei vaikinai įsitikinusios, jog dėl FB jos neapleidžia savo studijų, kad
joms ir toliau verta naudotis FB ir kad FB naudotis yra lengva.
Literatūra
Brown, J. J. (2008). From Friday to Sunday: The hacker ethic and shifting notions of labour,
leisure and intellectual property. Leisure Studies, 27, 395–409.
Gudonienė, D., Rutkauskienė, D., Lauraitis, A. (2013). Pažangių mokymosi technologijų
naudojimas ugdymo procese [Advanced learning technologies in education].
Informacijos mokslai, 66, 96–107.
Facebook (2012). Statistics of Facebook. Palo Alto, CA: Facebook. Retrieved from http://
newsroom.fb.com/content/default.aspx?NewsAreaId=22.
Lamanauskas, V. (2012). Social networking websites: New educational space. Problems of
Education in the 21st Century, 39, 5–7.
Lamanauskas, V., Šlekienė, V., Ragulienė, L. (2012). Socialiniai tinklapiai ir jų panaudojimo
galimybės. Gamtamokslinis ugdymas / Natural Science Education, 2 (34), 6–24.
108
2016, Vol. 13, No. 3
Lamanauskas, V., Šlekienė, V., Ragulienė, L., Iordache, D., Pribeanu, C., Bilek, M., Aberšek,
B., Kordigel-Aberšek, M., Cavas, B., Mazurok, T., Melnik, E., Ellilyanen, N. (2014).
Usage of social networking websites: Structure of university students` position. In.:
B. Aberšek, (Ed.), 2nd International Scientific Conference on Philosophy of Mind
and Cognitive Modelling in Education (Conference abstract proceedings, May 26–28,
2014, Maribor). Maribor: Faculty of Natural Sciences and Mathematics, University of
Maribor, 16–17.
Markoff, J. (2007). The tangled history of Facebook. New York Times. Retrieved from http://
www.nytimes.com/2007/08/31/business/worldbusiness/31ihtfacebook.5.7340806.html
Schonfeld, E. (2010). Facebook closing in on 500 million visitors a month. TechCrunch.
Retrieved from http://techcrunch.com/2010/04/21/facebook-500-million-visitors-
comscore.
Wilson, R. E., Gosling, S. D., Graham, L. T. (2012). A review of Facebook research in the
social sciences. Perspectives on Psychological Science, 7 (3) 203–220.
Priedas
Anketa
apie Facebook (FB) naudojimą
Šios anketos tikslas yra surinkti duomenis moksliniam tyrimui apie Facebook naudojimą.
Anketai užpildyti jums reikės 10–15 min.
ANKETA ANONIMINĖ
Jūsų atsakymai nebus analizuojami individualiai.
Bus pateikti tik apibendrinti tyrimo duomenys.
Pildydami trečiąją lentelę, pažymėkite Jums tinkamiausią vieną sutikimo su kiekvienu

teiginiu lygį: 1 – visiškai nesutinku, 2 – nesutinku, 3 – iš dalies nesutinku, 4 – neturiu
nuomonės, 5 – iš dalies sutinku, 6 – sutinku, 7 – visiškai sutinku.
Prašome užpildyti anketą iki galo. Jūsų nuomonė mums labai svarbi.
Užpildykite lentelę
Amžius Lytis (V/M)
Universitetas Fakultetas
Mokyklos baigimo vieta Aukštosios mokyklos vieta
Studijų lygis (B/M/D) Studijų metai (kursas)
Atsakykite į klausimus
Kiek draugų turite savo FB paskyroje?
Kiek iš Jūsų FB draugų yra universitetų studentai?
Kiek iš Jūsų FB draugų yra Jūsų universiteto studentai?
Kiek iš Jūsų FB draugų yra universiteto dėstytojai?
109
Kiek dienų per savaitę Jūs naudojatės FB?

Kiek kartų per dieną Jūs prisijungiate prie FB?
1 = vieną, 2 = du, 3 = tris ir daugiau, 4 = pastoviai prisijungęs
Kiek vidutiniškai minučių per dieną Jūs realiai naudojatės FB?
Kaip dažnai Jūs kažko klausiate savo draugų FB?
1 = niekada, 2 = retai, 3 = kartais, 4 = dažnai, 5 = labai dažnai
Kaip dažnai Jūsų kažko klausia FB draugai?
1 = niekada, 2 = retai, 3 = kartais, 4 = dažnai, 5 = labia dažnai
Įvertinkite šiuos teiginius
Visiškai Visiškai
nesutinku …..................... sutinku
Nr. Teiginys
1 2 3 4 5 6 7
Aš naudoju FB sužinoti informaciją
1 o o o o o o o
apie kitus žmones
Aš naudoju FB sužinoti, kas vyksta
2 o o o o o o o
mano universitete
Aš naudoju FB susisiekti su naujais
3 o o o o o o o
žmonėmis
Aš naudoju FB gauti patarimų apie tai,
4 o o o o o o o
kuo aš domiuosi
Aš naudoju FB gauti prieigą prie
5 o o o o o o o
interneto šaltinių
Aš naudoju FB dalyvauti panašių
6 o o o o o o o
interesų grupėse
Aš naudoju FB susisiekti su buvusiais
7 o o o o o o o
mokyklos draugais
Aš naudoju FB surasti savo senus
8 o o o o o o o
draugus
Aš naudoju FB bendrauti su savo
9 o o o o o o o
draugais
10 Aš naudoju FB sužinoti kas yra naujo o o o o o o o
Bendravimas su žmonėmis FB mane
11 sudomina apie tai, kas vyksta už o o o o o o o
universiteto ribų
Bendravimas su žmonėmis FB kelia
12 o o o o o o o
norą imtis kažko naujo
13 o o o o o o o
domėjimąsi apie ką galvoja kiti žmonės
14 o o o o o o o
domėjimąsi apie kitas pasaulio vietas
110
2016, Vol. 13, No. 3
Bendravimas su žmonėmis FB leidžia

15 man pasijausti didesnės bendruomenės o o o o o o o
dalimi
Bendravimas su žmonėmis FB leidžia
16 pasijausti prisijungus prie didesnės o o o o o o o
erdvės
Bendravimas su žmonėmis FB primena
17 o o o o o o o
man, kad visi yra susieti.
Bendravimas su žmonėmis FB
18 aktyvina mane dalyvauti grupinėje o o o o o o o
veikloje
Bendravimas su žmonėmis FB suteikia
19 o o o o o o o
galimybę sutikti vis naujų žmonių
Bendraudamas su žmonėmis FB aš visą
20 o o o o o o o
laiką susisiekiu su naujais žmonėmis
21 FB galimybės atitinka mano poreikius. o o o o o o o
22 Lengva išmokti naudotis FB o o o o o o o
23 FB yra lengva naudotis o o o o o o o
Mano veiksmai FB yra aiškūs ir
24 o o o o o o o
suprantami
Visiškai Visiškai
Nr Teiginys nesutinku …..................... sutinku
1 2 3 4 5 6 7
FB naudojimas gerina dalyvavimą
25 o o o o o o o
bendrose veiklose
Naudodamasis FB aš galiu geriau
26 pristatyti savo universitetą kitiems o o o o o o o
žmonėms
Naudodamasis FB aš geriau sužinau
27 apie įdomius renginius savo o o o o o o o
universitete
Naudodamasis FB aš gaunu naudingos
28 o o o o o o o
informacijos iš universiteto žmonių
FB aš galiu rasti naudingų šaltinių savo
29 o o o o o o o
universitetinėms studijoms
Naudojimasis FB gerina bendravimą
30 o o o o o o o
tarp kolegų
FB skatina akademinių grupių,
31 turinčių panašius interesus ir poreikius, o o o o o o o
susikūrimą
Naudojimasis FB gerina studentų
32 o o o o o o o
grupinį darbą
111
33 Būdamas universitete aš nuolat esu FB o o o o o o o

Dėl buvimo FB nukenčia mano
34 o o o o o o o
dėmesys studijoms
Dėl FB aš dažnai apleidžiu savo
35 o o o o o o o
studijas universitete
36 Man smagu naudotis FB o o o o o o o
37 Man miela naudotis FB o o o o o o o
38 Naudoti FB yra pramoga o o o o o o o
39 Naudoti FB yra malonu o o o o o o o
Jei aš nebūnu FB ilgesnį laiką, aš
40 o o o o o o o
jaučiuosi nervingas
Kada aš būnu neprisijungęs, aš vis tiek
41 o o o o o o o
mąstau, kas vyksta FB
Kada aš būnu neprisijungęs prie FB
42 o o o o o o o
kurį laiką, aš jaučiuosi nepasiekiamas
Žmonės, kurie daro man įtaką, galvoja,
43 o o o o o o o
Man svarbūs žmonės galvoja, kad aš
44 o o o o o o o
turiu naudotis FB
Mano kolegos galvoja, kad aš turiu
45 o o o o o o o
naudotis FB
Mano draugai galvoja, kad aš turiu
46 o o o o o o o
naudotis FB
47 Aš ketinu ir toliau naudotis FB ateityje o o o o o o o
Tikėtina, kad aš ir toliau naudosiu FB
48 o o o o o o o
ateityje
49 Aš įprastai naudosiu FB ir ateityje o o o o o o o
Nuoširdžiai dėkojame už Jūsų pastangas
Pastabos ir komentarai
© Šiaulių universiteto Gamtamokslinio ugdymo tyrimų centras, 2016
112
2016, Vol. 13, No. 3
Summary
FACEBOOK‘S ROLE IN STUDENTS` SOCIAL AND EDUCATIONAL

ENVIRONMENT
Vincentas Lamanauskas, Violeta Šlekienė, Loreta Ragulienė

Šiauliai University, Lithuania
Facebook, having more than a billion users and being acceptable in more than 70
languages, is changing the ways of communication and sharing information of hundreds of
millions of people. Lithuanian users is not an exception. Rapidly changing Facebook, has
become an actual scientific research object. Scientists universally are investigating Facebook’s
influence on social life. However, Facebook is still quite a new phenomenon in science,
and still uncertainty exists defining the most effective its research and usage methods and
possibilities. In the last decade, a tendency has been observed, that Facebook is used not only
for entertainment, leisure or communication, but more and more its educational functions and
possibilities come to light.
In 2016, a research was carried out (totally, 300 Lithuanian high school first to fourth
course students participated in the research) about Lithuanian high school students’ use of
social network Facebook (FB), seeking to reveal how and what functions of a social network
FB Lithuanian high school students use, how they value it, what is their opinion about FB
influence on a person and what are the possibilities of FB educational use.
It has been stated, that most of the students, assuming, that FB is a good communication
device, express a positive attitude in the aspect of the statements about possibilities to obtain
interesting information about university in Facebook, to find useful sources for the studies,
about academic group communication. This shows that they are important in students’ life, FB
diversifies study methods, helps to obtain useful information for university studies. Though
students spend a lot of time in Facebook, they assert that they are not dependent on using social
network, and that this does not have a negative influence neither on their psyche nor the studies.
Keywords: educational environment, Facebook, social networking websites, university
studies.
Received 22 November 2016; Accepted 27 December2016
Vincentas Lamanauskas
PhD., Professor, Department of Education & Psychology, University of Šiauliai, Lithuania.
E-mail: v.lamanauskas@ef.su.lt
Website: https://projektas.academia.edu/VincentasLamanauskas
Violeta Šlekienė
PhD., Senior Researcher, Siauliai University, P. Visinskio Street 25-119, LT-76351 Siauliai, Lithuania
E-mail: violeta@fm.su.lt
Loreta Ragulienė
PhD., Senior Researcher, Siauliai University, P. Visinskio Street 25-119, LT-76351 Siauliai, Lithuania
E-mail: loretar@gmail.com
113
IMPACTS OF INSUFFICIENT INSTRUCTIONAL

MATERIALS AND HIGHER EDUCATION SYSTEMS
IN TEACHING BIOLOGY
Sutuma Edessa
Addis Ababa University, Addis Ababa, Ethiopia
Abstract
The research was conducted on the impacts of insufficient instructional materials and
higher education systems of teaching biology on the qualification of graduates as outputs.
Data collection methods were through variables of in-depth interview questions and
face-to-face observations, whereas both quantitative and qualitative methods were employed
to analyze evidences comparatively.
Data sources were graduates of biology of different universities, who joined the post
graduate diploma in teaching (PGDT) teachers training program of Addis Ababa University to
be biology teachers, and evidences were gathered while the trainees were attaining the course
biology teaching methods.
Interview questions were distributed to 200 trainees and respondents provided their
judgments both in written or oral forms. The face-to-face observations were conducted on
20 of the trainees while conducting the tasks of biology teaching methods using observation
checklists.
As a result, the impacts of the insufficient instructional materials and higher education
systems were accounted for 56.83% and impacts on competence of the graduates of biology
in performing expected biological tasks were accounted for 71% that made learners at an
average 63.915% unsuccessful.
The research was concluded with great divorce of theory and practice due to the impacts
of insufficient inputs of instructional materials and poor education systems, in which graduates
ended with incompetence and joblessness.
Keywords: biology teaching, instructional materials, higher education.
Introduction
Instructional materials of higher education systems are designated contents of

courses for transferring essential knowledge or skills to students that could enable learners
to acquire factual ideas and develop professional career.
Instructional materials for the undergraduate program of biology for subject of
this research includes course outlines, scripts, modules, reference materials, lab manuals,
lecture notes, teaching aids and template guidance that learners use to conduct tasks
practically. It was intended to search for the extent of provisions of learning facilitates and
process of conducting the three corners of education systems focused on commitments of
effective teaching, learning engagement and assessment techniques as well as professional
and ethical responsibilities of the higher education systems.
Ashcroft, K. (2010), states that “faculties found it hard to cope with the increased
class sizes and tend to rely on traditional teaching methods, which seem easier and are more
familiar, but fail to meet market needs, increasing the danger of graduates unemployment
or underemployment that is inherent in an expanding system”.
114
2016, Vol. 13, No. 3
The impact was accelerated by the extension of the number of higher institutions
and ignorance of educational facilities, adequate staffing with qualified professionals and
effective education systems. In fact, the higher education system is a key bridge to provide
lifelong experiences to graduates that enable them to perform skillful professional tasks
after completion.
The issue of the study was identified while graduates of biology who joined the
teachers training program of the Postgraduate Diploma in Teaching (PGDT) at Addis
Ababa University had difficulties in understanding the content knowledge of biology and
conducting designated tasks of classroom, lab and experimental activities.
Accordingly, the subject of the research was to find out answers to the question,
why graduates of biology could not perform their professional career properly in relation
to higher educational systems inputs and outputs.
The main aim of the research was to investigate the extents of the higher educational
systems inputs (access to all instructional materials, learning facilities and the effectiveness
of teaching) and attest with the skills and competencies transferred to do professional jobs
as outputs.
Methodology of Research
Descriptive method was used to evaluate the impacts of insufficiency of instructional

materials and teaching effectiveness of the higher education systems.
Data collection tools were in-depth interview questions and face-to-face observation,
in which both quantitative and qualitative methods were employed to quantify and qualify
empirical gathered data. Data sources were 200 graduates of biology, who joined the PGDT
teachers training at Addis Ababa University in summer and regular programs. Interview
questions that focused on the degrees of sufficiency of instructional materials and higher
education systems were employed on 200 graduates of biology from different Universities
and taking the PGDT training to be biology teachers. Responses to interview questions,
both in oral and written expressions were collected and arranged in a table (Table 1).
Data collection through the face-to-face observation was employed on 20 of the
200 PGDT trainees of teaching biology using valued checklists set to assess the abilities
and practical performances. Checklists were focused on measuring and valuing tasks
that graduates of biology are expected to do practically like the classroom discussions,
operation of microscopes and equipment, lab works and simple experiments individually
or in groups.
Performances of the trainees of biology were valued and scored on how much of the
tasks were properly done, tried and remained untouched or wasted were arranged in a table
and described in percentile expressions (tables 2).
Data Evaluation and Analysis
The process of teaching needs consistency and innovation of instructional materials

and resources to execute pertinent practical activities to produce professional workers
after graduation. The recent inputs of the higher education systems clearly described that
biology graduates had poor access to all instructional materials and resources.
The access to new course outlines was only about 65% of which 20% were old
copies and lost 15% of the materials throughout their first degree attaining time of biology.
115
Access to handouts was for about 52%, 33% depended up on lecture notes and lost the
rest 15% was without. Access to reference materials was 29%, about 31% used informal
resources and 40% were completely without.
The access to new investigations of scientific researches of biology with the ongoing global
level information was accounted for 60% whereas the rest 40% was impossible.
The teaching effectiveness of the higher education systems was 27% student-
centered approach, 59% traditional mode and the rest 14% was conducted through
indirect contacts, whereas 85% of the learning hours were corrupted by none-educational
appointments. Assessment techniques used in the higher education systems were 70%
through termed exams, 28% quizzes and 2% assignments. The level of assets the higher
education systems put was insufficient and distressing, showing higher impacts on all
round development and capacity of biology graduates and made all things hard to cope
with. Most of the teaching methods in use were traditional or teacher-centered, depended
up on theory without practice and remained ineffective, in which students sat for writing
exams without any feedbacks or information on the course they due to learn.
In summary of evaluation, educational inputs of the higher education systems
(instructional materials, learning facilities and teaching effectiveness) was ended with
43.17% adequacy the rest 56.83% of insufficiency or wastage. The face-to-face observation
was to attest the effectiveness of the higher education systems inputs in relation with the
abilities of graduates of biology to conduct assigned tasks practically. Checklists were
used to promptly value the performances of graduates to execute assignments within the
contexts of higher education level and record scores in percentile expressions through
conducted tasks of classroom discussion, operation of microscopes and uses of equipment,
lab works, and actualization of simple experiments and skills of executing biological tasks
as outputs. Accordingly, higher education graduates of biology overall conducted only
29% of tasks of biology effectively, but were unsuccessful in the rest 71% of the expected
tasks.
The output of the higher education was ended with 71% impacts on graduates in
every aspects of executing professional works showing that theory and practice were
divorced and made graduates unsuccessful and incompetent. The facets to what extent
graduates of biology put learnt knowledge into effect and conducted assigned tasks after
graduation was only 29%, which was irrelevant to the lost 71% of educational inputs
comparatively.
Results of Research
The research was concluded with insufficiency of instructional materials and

negative impacts on the competence of graduates based on the structure and methods
of the research. As a result, the adequacy of inputs of the higher education systems was
only 43.17% whereas the rest 56.83% of the inputs were insufficient showing great
impacts. Graduates of biology performed only 29% of expected tasks of inputs and were
unsuccessful to conduct 71% of expected biological tasks.
Overall, the cumulative impacts of insufficiency of instructional materials and
higher education systems has accounted for 56.83% and the impacts on incompetence of
graduates biology has accounted for 71% showing great divorce of theory and practice and
lack of practicalities.
116
2016, Vol. 13, No. 3
Table 1. Responses to interview questions on the inputs of the higher education

systems.
The extent of higher educational

Variables of inputs
Interview questions
inputs Scores of
The status of inputs
inputs (%)
New course outlines 65
Course outlines Old copies 20
and guidelines
Missing 15
To what extent did
you have access to all Handouts 52
Instructional
instructional materials Lecture notes 33
materials
for the BSC study Missing 15
courses? Campus libraries 29
References
Individual searches 31
materials
Missing 40
Student-centered 27
Teaching methods Traditional 59
How do you judge the
teaching methods or its Missing methods 14
effectiveness throughout
Ineffective lab 42
your BSC study? Practical activities
of biology class Simple experiments 14
Missing 44
How do you explain the Continuous Tests 28

assessment techniques assessments Practical assignments 2
your
Instructors used
throughout your BSC Exams Termed exams 70
study?
Effective 43.17
All over inputs
Ineffective or missing 56.83
117
Table 2. Observation checklists of trainees while conducting practical activities.
Degree of
Tasks Status of performances of the variables performance
(%)
Discussing Better conceptualization and definitions 32
the contents
knowledge of Missing too much and posed to vulnerable
68
biology knowledge
Understood some of the concepts 18
Microscopy Unable to understand and operate microscopes
82
easily
Used lab equipment, observed objects and
31
Biology lab reported
activities Difficulties in using lab equipment, identifying
69
objects and writing up lab reports
When demonstrated they try similar activities 22
Simple
experiments in Incompetent to use equipment, chemicals and do
biology 78
designated experiments of biology
Some tried to write meaningless items for given
42
tasks
Assignments
Insufficient and incompetent to conduct the work
58
of excellence
Over all task Conducted tasks across population 29

performances
Unperformed biological tasks (incompetency) 71
Discussion
In Ethiopian higher education systems, most of the required instructional materials

were inadequate and graduates were limited to certain irrelevant resources and depended
on old copies of reading materials to complete prescribed courses for the undergraduate
program of biology.
Reisberg, L. and Rumbley L. E. (2010) described that “most Universities of
Ethiopia do not have the resources to effectively supervise or mentor so that many new and
inexperienced instructors are assigned; research projects are often hand to less-experienced
and less-qualified staffs that constrained the quality of education is”. It displays that
insufficient, little and impracticable knowledge were transferred to graduates, which
finally made graduates to end with professional incompetence and joblessness. Teaching
methods of the higher education systems were ineffective and biology graduates were not
doing well by reasoning in meaningful and memorable ways to bridge the gap between
theory and practice and enable them to execute professional works.
118
2016, Vol. 13, No. 3
Gharehbaghi, K. (2015) described that “effective pedagogy incorporates an array

of teaching strategies that support intellectual engagement and connectedness to the wider
world”. The access to the new discoveries of biological researches with the ongoing global
contexts was very scarce so that biology graduates were tightly blocked from the influxes of
new information that could upgrade their understanding. Assessment techniques commonly
used to measure, mark and rank biology graduates during their stay in the universities
were termed tests that missed practical knowledge and corrective feedbacks within the
time budget, in-actions and on-actions tasks. As outputs of the higher education learning,
most of the graduates dissatisfy expected competences, lacked ability to demonstrate and
perform activities related to the field of biology like the lab works and experiments.
In view of the higher education massification, Ashcroft, K. (2010) described that
“the expansion of university systems can lead to financial constraints and deteriorating
conditions of study. The Ethiopian system struggles to achieve more graduates without
a noticeable loss of quality. The expansion of higher education institutions leads to more
complex organizations, which requires more well-qualified administrative staff than are
available, whose members have very limited abilities to develop systems to cope with
more students and still lacks matching between employer and stakeholder requirements
and the curriculum, pedagogy and assessment methods”. Respectively, the condition is so
far at serious disadvantages in finding sufficient instructional resources and qualified staffs
of higher educational systems.
In view of this, the European commission report (2010b cited in 2011) states that
“education and training can be effective and innovative only if the institutions themselves
are innovative learning organizations and open to interactions with the world. Higher
education systems must continue to evolve if they are to respond effectively to the skills
needs of knowledge and challenges related to delivering high quality education to an even
larger proportion of the population. At a fundamental level, this implies complementing
the traditional academic culture in universities with a focus on producing a highly skilled,
enterprising and flexible workforce, which in turn requires increased interaction between
higher education institutions and the world around”.
Higher education systems are expected to promote effective teaching methods that
integrate practical activities to play essential roles in creating high quality of experience
and enabling biology graduates the achievement of knowledge, competences and skills
works. Teaching biology needs to concentrate on the delivery methods that address what
and how a learner practically understands, avoid misconceptions and make use of the
knowledge. But, the higher education system missed the ability to construct transferable
competencies needed to succeed and skills to perform professional works after graduation.
In reference to this point, UNISCO (2009) described that “good teaching would focus on
what teachers do primarily on what students learn”. It was due to the reason that most of the
higher education systems ignored attentions to the development of thoughtful experience
and responsibilities of imparting practicable knowledge to the students.
European Universities Association (2015) described that “institutions should ensure
that the programs are delivered in a way that encourages students to take an active role
in creating the learning process that assessments of students reflect the same approach,
monitor, respond to the needs of students and society and review programs periodically”.
Although many higher education institutions are currently trying to balance forces
of instructional materials and educational systems to upgrade the quality to the levels of
required standards, little results are gained in reality. The current higher education curricula
119
are often slow to respond to the changing needs, not only in biology, but in the wider
fields and fail to anticipate or shape careers that facilitate opportunities of finding jobs.
Among the various systems of instructions proposed so far, modular instruction is one
of the newly introduced teaching materials in which learning is either partly or entirely
based on modules to alleviate the current problems of instructional materials shortages
and may meet the needs of today's students more adequately with respect to the content
knowledge and quality of learning than the traditional ways. In spite of this, biology
graduates exercised little practical activities so that the time invested on learning remains
wasted when the expected practical performances in biology remained ineffective.
The issue of capacity constructing to perform biological tasks after completing
higher education deals with the concept to what extent learners have understood, retained
gained experiences and constructed skills of pertinent works.
Conclusions and Recommendations
The scenario of the higher education institutions today mostly emphasizes on the
extension and production of graduates in mass, which is mismatching and putting great
negative impacts on the professional quality of graduates and ended with increasing the
numbers of jobless. Overall, the relations between the current higher education teaching,
learning and assessment efficiency or inputs were mostly divorced from the required
quality of outputs or proficiency as well abilities of doing practical works. Although there
are strong needs for innovative delivery methods to improve the quality of education, the
escalating numbers of students joining the higher education institutions every year from
different backgrounds, come up with the shortages of educational resources, facilities and
qualified staff to administrate the programs.
Qualification in any profession is an experience accumulated throughout attaining
the full chains of elementary, primary, secondary and higher education systems with
substantial coverage of the prescribed contents and if any of the chains are corrupted, the
outcome faces several disadvantages. In fact, practice is increasingly the dynamic agent
of changes in the academic landscape, but graduates of biology achieved little experience
in materializing the concepts of biology and exercising practically during their three years
study and lost self- confidence on the degree they hold.
The summary of comparative evaluation of the higher education system inputs
with the outputs in practices evidently mismatched so that the impacts of insufficient
instructional materials and education systems including all schooling facilities have
deteriorated the quality of higher education.
Higher education systems are expected to provide practicable knowledge and know-
how that could enable graduates to understand and do practically in relation to what they
have learnt. Accordingly, the following points of solutions are recommended.
1. Ethiopian higher education systems require providing adequate instructional
resources and facilities with qualified staffing who can transfer satisfactory
know-how, sustain and provide practicable knowledge to graduates.
2. The instructional materials of biology of the higher education systems need
to be consistent and content innovative to connect theory practice that enable
graduates to perform professional tasks.
3. Assessing areas of strengths and weakness in-action and on-action, feedbacks
and renovation of the materials could maintain the balances of teaching and
learning and minimize the overwhelming impacts of bad teaching.
120
2016, Vol. 13, No. 3
4. Implementations of minds-on and hands-on activities in biology lessons provide

the best methods of solving the impacts and challenges graduates of biology
face in practice.
References
Ashcroft, K. (2010). ETHIOPIA: Dilemmas of higher education massification. University of

Wales nstitute, Cardiff, UK.
European commission report (2010b). European Commission Working document on recent
developments of European higher education systems. An agenda for the modernization
of Europe's higher education systems as cited in European commission report (2011).
European Universities Association (2015). Standards and Guidelines for Quality Assurance
in the European Higher Education Area: Endorsed by the Bologna Follow-Up Group
Ministerial Conference. Yerevan.
Gharehbaghi, K. (2015). The importance of industry links in teaching pedagogy: A higher
education prospective. International Journal of Contemporary Research, 5 (1), 17–23.
Reisberg, L., Rumbley, L. E. (2010). Ethiopia: The dilemmas of expansion. International
Higher Education, 58 (Winter), 23. Retrieved from https://ejournals.bc.edu/ojs/index.
php/ihe/article/view/8462/7596.
UNESCO Report (2009). Trends in Global Higher Education: Tracking an academic revolution,
a report prepared for the UNESCO, 2009 World Conference on Higher Education
(reported by Philip G. A., et al.).
Received 22 November 2016; Accepted 20 December2016
Sutuma Edessa
PhD., Researcher, Department of Science and Mathematics Education, College of Education and
Behavioral Studies, Addis Ababa University, Ethiopia.
E-mail: Sutuma2006@yahoo.com
121
SOME ISSUES ON BIOLOGY EDUCATION: AN

INTERVIEW WITH ANDREJ ŠORGO
Šiauliai University, Lithuania
Dr. Andrej Šorgo is Associate Professor of

Biology Didactics at the Faculty of Natural
Sciences and Mathematics, and a part
time researcher at the Faculty of Electrical
Engineering and Computer Science,
University of Maribor. He got his Masters and
PhD degrees in Biology from the University
of Ljubljana. He has published textbooks and
research articles and presented his work at a
number of conferences. He has additionally
over 20 years of experience as a secondary
and higher vocational school teacher. He has
won the award “Most innovative secondary
school teacher”.
More information is available online

at: http://biologija.fnm.uni-mb.si/index.
php?option=com_content&view=arti-
cle&id=55&Itemid=7&lang=en
It would be interesting to know a bird's-eye-view of the biology education system in

your country in general, that is from primary to tertiary level. Can you describe it
shortly?
Andrej: In Slovenia, 9-years elementary school is compulsory and covers primary (ISCED
1) and lower secondary school (ISCED 2) levels (Table 1). The majority of the schools are
public and only a handful of schools are private following the same programme as public
schools or programmes based on Waldorf and Montessori pedagogics. All public schools
follow the same programme, curricula and subject syllabi approved by governmental
bodies. The majority of the subjects are compulsory, and only in the last three years’
elective subjects are offered (Table 2).
122
2016, Vol. 13, No. 3
Table 1. Structure of the Slovene elementary and secondary school system.
Tertiary education
Compulsory exams at the end of secondary education
General Vocational
Grades Age Vocational Matura Matura course*
Matura Matura
Vocational-technical
13 - 14 18 - 19
education**
Short
General Technical Vocational (3-4
10 - 13 15-18 vocational
(4-years) (4-5 years) years)
(2-3 years)
Upper secondary education
7-9 12 - 14 Third cycle (lower secondary education) – 3 years
4-6 9 - 11 Second cycle (primary education) – 3 years
1-3 6-8 First cycle (primary education) – 3 years
Elementary education
Note. *general upper secondary second chance education; **2 years of technical upper secondary
education built on previously completed programme
Table 2. Compulsory and elective STEM subjects with biological content and weekly
hours dedicated to the subjects in compulsory 9-year public schools.
Subject / Grade 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Sum

Environmental Studies 3 3 3 315
Science and Technology 3 3 210
Science 2 3 175
Biology 1,5 2 116.5
Elective subjects 2 -3 2-3 2-3 240/306
Science days (days/year) 3 3 3 3 3 3 3 3 3
Upper secondary education can be broadly divided into 4-years Gimnazija

programmes and programmes geared toward technical and vocational education.
Gimnazija programme is further structured into general, classic, sport, economic,
arts and technical streams with adjustments of some subjects. However, regardless of
the stream, main intention of the general secondary education is to prepare students for
General Matura Exams, which serve as final exams to finish Gimnazija programme and as
entrance exam to the university studies. Biology is offered
123
Table 3. Compulsory STEM subjects in general secondary education (General

Gimnazija programme).
Subject / Grade 1 2 3 4 Sum

Mathematics 4 4 4 4 560
Biology 2 2 2 41 210 (350)
Chemistry 2 2 2 41 210 (350)
Physics 2 2 2 41 210 (350)
1)
Elective for students who choose one or two elective science subjects as part of the general Matura
examination.
In technical (4-years) and vocational schools (2 -5 years), diversity is much greater

what depends on intended outcomes of a programme. Biology can be taught as a separate
subject or as integrated in subjects like Science, Science and Environment, etc. It is common
that only part of the field of a general subject is covered (for example Microbiology, Human
Anatomy). Programmes ended with obligatory final exams -Vocational Matura – what
allows students to continue studies in higher non-university professional oriented studies,
and by addition of one of the subjects at General Matura levels, some, mostly technical,
University programmes.
To finish secondary education every student has to pass governmental exam named
Matura, in a general or vocational form. General Matura is in addition entrance exam for
most of the University degree studies. General Matura is composed from five subjects.
Three subjects (Mother tongue, Mathematics, and one foreign language) are compulsory
and two subjects are elective. Biology is offered as an elective subject at most schools with
general Matura.
It is obvious that teaching is a very important profession. Teachers need to be well-

educated. How biology teachers are educated in your country?
Andrej: Recently all elementary and secondary school teachers in Slovenia, regardless of
educational stream(s) are obliged to achieve at least 60 ECTS from educational subjects
(from total of 300 ECTS at the university master levels). Additionally, during the first three
years, when employed as teachers, they should pass a state professional exam.
Courses for prospective Biology teachers are offered as a two-stream study at
the Faculty of education of University of Ljubljana and Faculty of Natural Sciences
and Mathematics of University of Maribor. The difference is, that in Ljubljana study is
offered as 4 years at the baccalaureate level and additional year at the Master level. In
Maribor they offered unified 5-years study. The other difference is that in Ljubljana only
combinations of Biology - Chemistry and Biology - Home economics are available, while
in Maribor students can combine Biology with Chemistry, Physics, Mathematics, Technics
and Computer sciences. With two stream combination teachers are allowed to teach at
elementary schools, and most secondary schools. Exception are gimnazija programmes
(general upper secondary school) preparing for the General Matura state exams. Gimnazija
teachers are by rule one stream Biology teachers, an educational programme offered at the
Department of Biology at the Biotechnical Faculty of University of Ljubljana. Additionally,
someone who finished Master level study of non-educational Biology at the Universities
of Maribor and Ljubljana, can get licence by addition of 60 ECTS of missing educational
subjects, offered as in-service university courses.
124
2016, Vol. 13, No. 3
Research doctorate in educational sciences is offered at a number of institutions

allowing to combine biological topics and education, however due to limited number of
potential candidates, a specialized programme in Biology education is not offered.
It is a well-known fact that students’ motivation to learn is a key element in education.

If children are motivated to learn and if we enable each one to learn effectively, we
will have an education system with a great performance level. What about students'
motivation to learn biology in your country?
Andrej: Students in general like biological topics, however they do not necessary share this
opinion about all topics taught in schools and they would prefer if they will be taught in a
more interesting and engaging way. Because Biology is compulsory in the last two years
of elementary school, we do not have external measure of interest at these levels. The same
is true for general secondary education, where Biology is elective at first as preparation
course for Matura exam in the fourth year. We are nowadays witnesses that interest toward
election of one of the science subjects, biology included, at Matura exams raise again,
however numbers are still far below numbers of them who elected social science subjects.
Biology study at the university levels, and most streams of the life science studies (e.g.
Medicine, Veterine) do not have problems with filling study places, what is not a case
of many other science disciplines and engineering studies. The real problem for future
position of Biology and Science in schools is lack of interest to elect streams leading
toward educational careers.
What are the qualities of a good biology teacher (or science teacher, in general) from
your point of view?
Andrej: From my personal experiences as a teacher and teacher educator, I cannot point to
only one single trait, but to a combination of them. Not necessary in this order, a Biology
teacher should be curious and able to share enjoyment of inquiry of new knowledge and
experiences with students. Teachers should be aware that knowledge is fluid and dynamic
and that some issues what were taught as a law in their student times are not valid anymore.
Research experiences can help because skills gained in process of scientific publishing can
be transferred into work with students. Everyone who at some point start to believe that
teaching career is Valley of Tears leading toward Green pastures of retirement should leave
school immediately.
Biology education currently faces several critical issues. What, in your opinion, are
the key challenges in biology education?
Andrej: Biology is in my opinion the most complex of all science disciplines, because
living systems are in reality systems combined of many hierarchical systems and connected
to the social sciences as well. The most important challenges should be: 1) Development
of appropriate strategies that will help students to transfer and connect knowledge between
hierarchical levels from subcellular levels to ecosystem. 2) Avoiding trap of descriptivism
and reductionism, because life is a process not a thing. 3) Replacement of first-hand
experiences with organisms in school laboratories and nature with virtual worlds. 4)
Because of fast development of discipline, we should rethink what really matters and what
is biology and what is not.
125
I would like to sincerely thank colleague Andrej Šorgo for this interesting interview.
Biology education is an important and integral component of the general (comprehensive)
education. Cognition of nature, its main processes and laws it is urgent in the context of the
sustainable relations with the nature (natural environment).
Received 28 November 2016; accepted 28 December 2016
PhD., Professor, Department of Education & Psychology, Siauliai University, P. Visinskio Street 25,
LT-76351 Siauliai, Lithuania.
E-mail: v.lamanauskas@ef.su.lt
Website: http://www.lamanauskas.puslapiai.lt
126
2016, Vol. 13, No. 3
INFORMACIJA AUTORIAMS
Moksliniai straipsniai. Tekstas turi būti mokslo straipsniams būdingos struktūros: trumpa anotacija (jos pabaigoje
pateikiami pagrindiniai žodžiai); įvade atskleidžiama tyrimo problema ir aktualumas, prob-lemos ištyrimo laipsnis, tyrimo
tikslas ir kt., metodologija (tyrimo konceptualusis pagrindas ir metodika); tyrimų rezultatai; išvados; nurodyta naudota
literatūra.
Prie straipsnio (žemiau literatūros sąrašo) turi būti santrauka (jos pabaigoje pagrindiniai žodžiai) ang-lų kalba (apie
150–200 žodžių). Straipsnio pavadinimas taip pat pateikiamas anglų kalba.
Literatūros sąrašas sudaromas abėcėlės tvarka, nenumeruojamas, pavyzdžiui, Vaitkevičius J. (2000). Gamta ir
žmogus: kai kurie sąveikos aspektai gamtamokslinio ugdymo kontekste. Kn. Gamtamokslinis ugdymas bendrojo lavinimo
mokykloje: VI respublikinės mokslinės-praktinės konferencijos straipsnių rinkinys. Vilnius, p. 75–78.
Tekste esančiose nuorodose skliausteliuose rašoma autoriaus pavardė ir metai, pavyzdžiui, (Vaitke-vičius, 2000).
Pateikiant tikslią citatą, nurodomas ir puslapis – (Vaitkevičius, 2000, p. 75).
Kiekvieno straipsnio metrikoje (žemiau santraukos) turi būti nurodyta, kada jis įteiktas redakcijai (data), institucija
(-os), kuriai (-ioms) autorius (-iai) atstovauja, autorių adresai (ir elektroninio pašto).
Straipsnių apimtis iki 7 psl. Tekstas renkamas „PC Windows“ („WinWord“ V2.0, V6.0, V7.0, „Word 98“, „Word
2000“) teksto redaktoriumi. Raidynas „Times New Roman“, dydis – 12 pt, teksto intervalas normalus. Dėl didesnės straipsnio
apimties tartis su redakcija. Straipsniai recenzuojami.
Metodiniai straipsniai. Tekstas renkamas laikantis tų pačių reikalavimų. Tačiau straipsnio struktūra gali būti
trejopa, atsižvelgiant į straipsnio turinį:
a) apibendrintos pedagoginės patirties aprašymas. Šiems straipsniams būdingas istorinis aspek-tas, per ilgesnį
laikotarpį atskiro pedagogo ar ugdymo įstaigos sukauptos patirties analizė, apibendrinimas bei įvertinimas;
b) gamtamokslinio ugdymo kokybės vertinamojo tyrimo rezultatai. Tokia straipsnio forma tiks ug-dymo kokybės
kontrolę vykdančioms šalies, apskričių, miestų, rajonų institucijoms, įskaitant ugdymo įstaigas, gamtamokslinio ugdymo
kokybės tyrimų rezultatams publikuoti;
c) pedagoginės veiklos tyrimo rezultatai. Tokiame straipsnyje autorius galės pateikti gamtamoks-linio ugdymo
naujovių efektyvumo tyrimo konkrečioje mokykloje ar klasėje rezultatus, įvertinant taikytų priemonių, inovacijų efektyvumą,
teikiant rekomendacijas. Ši straipsnio forma bus aktuali aktyviausiems, kūrybingiausiems, mėgstantiems ir drįstantiems
eksperimentuoti pedagogams.
Išsamus reikalavimų metodiniams straipsniams aprašymas pateiktas žurnalo „Gamtamokslinis ug-dymas“ interneto
svetainėje adresu http: / / www.gu.projektas.lt / GUwww / autoriams.htm
Autoriai taip pat turi pateikti informaciją apie save: vardas (būtinai visas), pavardė, institucija, parei-gos, tikslus
adresas. Autorius turi raštu patvirtinti, kad straipsnis nebuvo pateiktas kitam leidiniui.
Straipsnius pateikti elektroniniu paštu.
Redakcijos adresas: Mokslinis metodinis centras „Scientia Educologica“, Donelaičio g. 29, LT-78115 Šiauliai. El.
paštas: gu@gu.puslapiai.lt, gamtamu@mail.ru; telef. +370 687 95 668.
INSTRUCTIONS FOR AUTHORS
The journal GAMTAMOKSLINIS UGDYMAS publishes scientific, methodical (investigations of educa-tional expe-
riences, case study of science education, action research and etc.) articles and other original materials relating to the results
of investigations and new experiences in the field of natural science educa-tion. All materials sent to the GU should not
have been previously published or submitted for publication to other national or international journals.
The authors should fulfill the following instructions: The word processed manuscripts of the articles, single spaced and
written in Lithuanian, English or Russian should be sent in duplicate, in white paper (A4), keeping margins of 2.5 cm. An
electronic copy must be included on diskette (PC format). The prelim-inary text of the article can be sent as a.doc file in the
attachment by e-mail: gu@gu.puslapiai.lt.
The text must be elaborated in Word for Windows or compatible word processors, using 12 point Times New Roman letters.
The manuscript must have a maximum 7-8 pages, included figures, tables and bibliog-raphy. The language must be clear
and accurate. The manuscript should be written in an impersonal style.
The structure for article: Title, names and surnames of the authors, the institution to which they belong, abstract (50-
80 words with key words / no more than five words / ), introduction, methodology applied in the investigation, results
and discussion, conclusions, acknowledgements, references (the list will be cited in alphabetical order). Articles must be
accompanied by a summary of a size not exceeding 15 lines.
Editorial procedures: Authors will be notified of the receipt of the manuscript. After an initial review by the co-editors,
those manuscripts which meet specifications will be sent to reviewers. Those which do not will be returned to the author.
Notification of the status of the manuscript will take place after the deadline date for each issue. The jour-nal co-editors will
make editorial changes and send an edited copy of the article to the author prior to publication. The publishing of materials
does not mean that the editors are in agreement with the points of view covered by the author.
Other information: Authors should give full personal details (full name and surname, address, phone number, e-mail
address, and place of work. The authors must to confirm (in writing) that the manuscript is original
study and hasn`t been published elsewhere or sent for publish elsewhere.
Advertising is accepted in full, half or quarter pages. The rate schedule for advertisements follows: full page (60 EURO),
half page (30 EURO), quarter page (15 EURO).
Address: Scientific Methodical Center „Scientia Educologica“, Donelaičio Street 29; LT-78115 Siauliai, Lithuania
E-mail: gu@gu.puslapiai.lt; gamtamu@mail.ru; Phone: +370 687 95668.
127
GAMTAMOKSLINIS UGDYMAS
2016,Vol. 13, No. 3
Sudarė Vincentas Lamanauskas (vyriaus. red.)

Redaktorė Loreta Šimutytė-Balčiūnienė
Dailininkė Jurgina Jankauskienė

2016-12-30. 2,375 leidyb. apsk. l. Tiražas 150 egz.
Išleido MMC „Scientia Educologica“ ir Scientia Socialis

Donelaičio g. 29, LT-78115 Šiauliai
El. paštas gu@gu.puslapiai.lt
Spausdino UAB Šiaulių spaustuvė

P. Lukšio g. 9a, Šiauliai
El. paštas info@dailu.lt, tel. / faksas (8 41) 500 333
Interneto adresas http: / /www.dailu.lt
NATURAL SCIENCE EDUCATION

2016,Vol. 13, No. 3
Compiler Vincentas Lamanauskas (Editor-in-Chief)

Language Editor Loreta Šimutytė-Balčiūnienė
Designer Jurgina Jankauskienė
30 December 2016. 2,375, printer`s sheets. Edition 150.
Publisher SMC „Scientia Educologica“ in cooperation with Scientia Socialis

Donelaičio Street 29, Šiauliai, Lithuania
E-mail: gu@gu.puslapiai.lt
Printing Šiauliai printing house

9a Lukšio Street, LT-76207 Šiauliai
E-mail: info@dailu.lt, phone / fax +370 41 500 333
http: / /www.dailu.lt
Adresas Address
MMC „Scientia Educologica“ SMC „Scientia Educologica“
Donelaičio g. 29, LT-78115 Šiauliai, Lietuva Donelaičio Street 29, LT-78115 Šiauliai, Lithuania
El. paštas gu@gu.puslapiai.lt E-mail: gu@gu.puslapiai.lt
Tel. (8 687) 95668 Phone: +370 687 95668
Interneto svetainė http:/ /www.gu.puslapiai.lt Home page: http:/ /www.gu.puslapiai.lt
Kontaktinis asmuo Laima Railienė Contact person: Laima Railienė

GAMTAMOKSLINIS UGDYMAS / NATURAL SCIENCE EDUCATION, Vol. 13, No. 3, 2016

Uploaded by

Document Information

Copyright

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

GAMTAMOKSLINIS UGDYMAS / NATURAL SCIENCE EDUCATION, Vol. 13, No. 3, 2016

Uploaded by

Copyright:

2016, Vol. 13, No.

Redaktorių kolegija (Editorial Board)

Dr. Uladzimir Slabin – Oregono universitetas (University of Oregon, USA)

GAMTAMOKSLINIS UGDYMAS – periodinis, recenzuojamas mokslinis metodinis žurnalas, kurį

© Mokslinis metodinis centras „Scientia Educologica“, Lietuva /

TURINYS / CONTENTS / СОДЕРЖАНИЕ

MIELI SKAITYTOJAI / DEAR READERS / УВАЖАЕМЫЕ ЧИТАТЕЛИ

MOKSLINIAI STRAIPSNIAI / SCIENTIFIC ARTICLES / НАУЧНЫЕ СТАТЬИ

Lamanauskas, V., Šlekienė, V., Ragulienė L. Facebook vaidmuo studentų socialinėje ir

UŽSIENIO EDUKACINĖ PATIRTIS / FOREIGN EDUCATIONAL EXPERIENCE /

Edessa, S. Impacts of insufficient instructional materials and higher education systems in

INTERVIU / INTERVIEW / ИНТЕРВЬЮ

Lamanauskas V. Some issues on biology education: An interview with Andrej Šorgo____122

INFORMACIJA / INFORMATION / ИНФОРМАЦИЯ

Informacija autoriams / Instructions for Authors___________________________________127

FACEBOOK VAIDMUO STUDENTŲ SOCIALINĖJE

Vincentas Lamanauskas, Violeta Šlekienė,

Facebook , turėdamas daugiau nei 1 mlrd. vartotojų ir būdamas prieinamu daugiau

Facebook – socialinis tinklas, turintis daugiau nei 1 mlrd. vartotojų. Pradžioje

atitinkamų straipsnių, kuriuos suskirstė į 5 kategorijas: vartotojų aprašomoji analizė,

Bendra tyrimo charakteristika, tyrimo imtis

2016 m. tyrime dalyvavo 300 Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmojo–ketvirtojo

1 lentelė. Tiriamųjų charakteristikos (N/%).

Šiaulių Lietuvos edukologijos Vilniaus Iš viso

Išskiriant respondentus pagal lytį (2 lentelė) tyrime dalyvavo 182/60,7 % merginos

2 lentelė. Tiriamųjų charakteristikos lyties atžvilgiu (N/%).

Šiaulių universiteto studentai apklausti Ugdymo mokslų ir socialinės gerovės

Statistinė duomenų analizė

Anketos atsakymai nebuvo naudoti individualiai. Analizuojami tik apibendrinti

Respondentų klausta apie jų draugus socialiniame tinkle Facebook (3 lentelė),

3 lentelė. Studentai apie draugus socialiniame tinkle Facebook.

Kintamieji NMax. Nvid. Std.

FB draugai, esantys konkretaus universiteto studentai 400 26,12 2,12

FB draugai, esantys universiteto dėstytojai 20 0,89 0,12

Vertinant bendrą draugų skaičių FB paskyroje, studentų FB draugų ir dėstytojų FB

4 lentelė. Studentai apie laiką praleidžiamą socialiniame tinkle Facebook.

Kintamieji NMax. Nvid. Std.

Vidutinė naudojimosi FB trukmė per dieną (minutėmis) 900 96,92 7,00

Atlikus analizę lyties aspektu, statistiškai reikšmingo skirtumo tarp vaikinų ir

5 lentelė. Studentai apie bendravimo dažnumą su draugais socialiniame tinkle

Anketoje pateikti 49 teiginiai apie socialinį tinklą Facebook, jo galimybes, poveikį

1 FAKTORIUS Teiginio vertinimas

Didžiausi faktoriniai svoriai teiginių susijusių su bendravimu didelėse grupėse ir erdvėse:

2 FAKTORIUS Faktoriaus Faktoriniai Teiginio vertinimas

3 Faktorius (8 lentelė) paaiškina 10,03 % bendros informacijos. Į jį pateko 9 teiginiai,

Faktoriaus Faktoriniai Teiginio vertinimo

Analizė lyties aspektu parodė statistiškai reikšmingą skirtumą tarp vaikinų ir

Faktoriaus Faktoriniai Teiginio vertinimo

5 Faktorius (10 lentelė) paaiškina 8,88 % bendros informacijos. Į jį pateko

5 FAKTORIUS Teiginio vertinimo

Analizė lyties aspektu parodė statistiškai reikšmingą skirtumą tarp vaikinų ir

Faktoriaus Faktoriniai Teiginio vertinimo

Aš ketinu ir toliau naudotis

Į 7 Faktorių (12 lentelė) pateko 3 teiginiai apie FB naudojimo sudėtingumą.

Pildydami trečiąją lentelę, pažymėkite Jums tinkamiausią vieną sutikimo su kiekvienu

Kiek dienų per savaitę Jūs naudojatės FB?

Įvertinkite šiuos teiginius

Bendravimas su žmonėmis FB leidžia

33 Būdamas universitete aš nuolat esu FB o o o o o o o

Nuoširdžiai dėkojame už Jūsų pastangas

© Šiaulių universiteto Gamtamokslinio ugdymo tyrimų centras, 2016

FACEBOOK‘S ROLE IN STUDENTS` SOCIAL AND EDUCATIONAL

Vincentas Lamanauskas, Violeta Šlekienė, Loreta Ragulienė

Received 22 November 2016; Accepted 27 December2016

IMPACTS OF INSUFFICIENT INSTRUCTIONAL

Instructional materials of higher education systems are designated contents of

Descriptive method was used to evaluate the impacts of insufficiency of instructional