VINCAS MYKOLAITIS-PUTINAS M A N O M Ė N E S I A I

VINCAS MYKOLAITIS-PUTINAS

MANO MĖNESIAI

1
 VINCAS MYKOLAITIS-PUTINAS M A N O M Ė N E S I A I

SAUSIS
Iš lėto pasisuko metų ratas, Ir
jo pirmasis stipinas Mane iš
nebūties iškėlė.
Pirmoji mano ašara ir pirmutinis šypsnys
Sustingo tekančios to ryto saulės
Blankioj šviesoj.

2
 VINCAS MYKOLAITIS-PUTINAS M A N O M Ė N E S I A I

VASARIS
Apgavikas!
Vasaros vardu žieduotu
Prisidengęs.
Šaltas, plikas
Sniego pusny
Susirangęs!

3
 VINCAS MYKOLAITIS-PUTINAS M A N O M Ė N E S I A I

KOVAS
Išėjusį dirvon artoją,
Išvariusį pirmąją vagą, Jo
stropus palydovas –
Baltasnapis kovas.

4
 VINCAS MYKOLAITIS-PUTINAS M A N O M Ė N E S I A I

BALANDIS
Tavo vardas nuo seno – balandis, O
šiandien – taika.
Šiandien nori balandį padangėm skraidinti Ir
seno, ir jauno ranka.

5
 VINCAS MYKOLAITIS-PUTINAS M A N O M Ė N E S I A I

GEGUŽIS
Gegužį dainavo ne vienas poetas,
Ir man čia belieka nedaug kas pridėti. Gal
dainas dainuoti, daug kartų girdėtas? Alyvų
paunksmėj svajot ir mylėti?

6
 VINCAS MYKOLAITIS-PUTINAS M A N O M Ė N E S I A I

BIRŽELIS
Iš kur tas ulbėjimas smuikų ir fleitų? Iš
kur tas svaiginantis širdį andante? Kad
tik nenutiltų, kad tik nepraeitų
Taip greitai birželio simfonijos šventė!

7
 VINCAS MYKOLAITIS-PUTINAS M A N O M Ė N E S I A I

LIEPA
Man liepos mėnesis – ramybė. Visi
jausmai atostogauja.
Jau praeity gegužio aistros, O
dar toli rudens klampynė, Ir,
rodos, žemėj nieko naujo.

8
 VINCAS MYKOLAITIS-PUTINAS M A N O M Ė N E S I A I

RUGPJŪTIS
Jau nužvangėjo paskutiniai dalgiai, Iš
pasišiaušė dirvose ražienos.
Laukuos erdvu, – Ir
man taip gera, Kad
esu čia vienas.

9
 VINCAS MYKOLAITIS-PUTINAS M A N O M Ė N E S I A I

RUGSĖJIS
Į dirvą pasėto žiemkenčio
Rugio ir kviečio
Prasikalė pirmasis daigas, – Ir
štai želmuo
Rugsėjy vešliai sužaliavo.

10
 VINCAS MYKOLAITIS-PUTINAS M A N O M Ė N E S I A I

SPALIS
Tavo paletėj visoki dažai.
Liepas ir beržus prie kelio,
Klevus ir kaštonus pakiemiais
Geltonai, rudai ir raudonai paišai, O
dangui nesigaili pilko
Su mėlynom properšom
Ir šitais lengvais debesėliais Iš
balzgano šilko.
Pro juos į pakalnutės šešėlius antai Dar
spindulius saulės
Kur ne kur barstai.

11
 VINCAS MYKOLAITIS-PUTINAS M A N O M Ė N E S I A I

LAPKRITIS
Ir vėl ta dargana!
Ir vėl tie lapkričio drėgni, šėmi rūkai! Ir
vėl širdis migloto liūdesio pilna, Kad taip
toli
Tu giedrą džiaugsmą palikai.

12
 VINCAS MYKOLAITIS-PUTINAS M A N O M Ė N E S I A I

GRUODIS
Kelionė buvo neilga.
Jau žengiam paskutinį žingsnį – Ir
pabaiga.
Pirmyn su nerimu žvelgiu.
Širdy gėla ir maudulys.
Į juodą, žvarbią gruodžio naktį Ir
vėl mintis nuklys.
Pradžioj žiemos naktis ilga, Gal
siautės vėtra ir pūga,
Gal speigas, alkanas, žiaurus,
Atidarys godžius nasrus.

13