Professional Documents
Culture Documents
SOCIALISM IN
GEORGIAN COLORS
Stepen F. Jones
stiven f. jonsi
Tbilisi _ 2007
stiven f. jonsis, maunT holiokis kolejis (Mount Holyoke College) rusul da ev-
ropul kvlevaTa profesoris, es araCveulebrivi wigni originalurad da saxalisod
mogviTxrobs unikaluri socialuri moZraobis Sesaxeb. qarTuli social-demokra-
tia msoflioSi pirveli marqsistuli moZraoba iyo, romelmac glexTa masobrivi
mxardaWera moipova. mogvianebiT msgavsi movlenebi CineTsa da vietnamSic gavr-
celda, Tumca saqarTvelos SemTxvevaSi am moZraobas revoluciisa da samoqalaqo
omis pirobebSi demokrat-socialistTa warmatebuli xelisuflebis damyareba mo-
hyva. qarTvelebma moaxerxes socializmis, demokratiisa da zomieri, tolerantuli
nacionalizmis Serwyma. saqarTvelos istoriis es monakveTi mraval sasargeblo
gakveTils gvTavazobs.
wigni gankuTvnilia mkiTxvelTa farTo wrisaTvis.
ISBN 978-99940-67-40-4
5
Sinaarsi
w in
wi naassii t y
yvv a o b a ................................................................................................................... 7
T a vi I
i st
stoo rrii ul
u l i v i Ta reb
r e b a ....................................................................................................... 11
1
kolonializmi saqarTveloSi ................................................................................ 11
1
regionalizmi .......................................................................................................... 21
2
mravaleTnikuri saqarTvelo .................................................................................... 28
2
socialurad dayofili sazogadoeba .................................................................... 36
3
daskvna ..................................................................................................................... 44
4
T a vi III
q aarr T u
uli
li s o c
cial
i a l -d
- d em
e m o k ra
r a tii
tiis erovnuli f feses veb
vebii ............................................... 46
4
Tergdaleulebi: qarTveli eris pirveli `mSeneblebi mSeneblebi~ ........................................ 49
ilia WavWavaZe ........................................................................................................ 53
5
meore dasi .............................................................................................................. 55
5
Tergdaleulebi da qarTuli social-demokratiis ................................................ 58
5
inteleqtualuri wyaroebi ...................................................................................... 58
5
daskvna .................................................................................................................... 66
6
T a vi I IIII
m esa m
mesa mee d aasi
s i ...................................................................................................................... 68
6
mesame dasi: saTaveebi ......................................................................................... 70
7
seminaria ................................................................................................................. 71
7
pirveli qarTuli marqsistuli programebi ........................................................... 79
7
kvali ........................................................................................................................ 89
8
ganxeTqileba ......................................................................................................... 96
9
T a vi I V
m Sr omeli
mSr om el i xxaa l
lxx i ............................................................................................................ 101
10
mSromelebi ............................................................................................................ 103
10
samuSao Zala da eTnikuri identoba ................................................................. 111
11
dedaqalaqis gareT ................................................................................................. 114
11
muSebis samuSao pirobebi ................................................................................. 117
11
pirveli kontaqti .................................................................................................. 121
12
gaficvebi .............................................................................................................. 125
12
social-demokratiuli organizicia .................................................................... 129
12
daskvna ................................................................................................................... 132
13
T a vi V
g aan
nxeT
xeT qqii l e b a S in
i n ........................................................................................................ 134
13
organizaciuli erTianoba .................................................................................. 135
13
ruseTis social-demokratiuli muSaTa partiis meore yriloba .................... 140
14
konfliqti Sin ...................................................................................................... 149
14
ganxeTqileba da `menSevizmis
menSevizmis~ triumfi saqarTveloSi ................................ 153
15
daskvna ................................................................................................................... 160
160
6 socializmi qarTul ferebSi
Tavi VI
g ur i i s r es
e s pu
p u b li
l i k a ....................................................................................................... 162
16
miwasTan dakavSirebuli urTierTobebi guriaSi ............................................. 166
16
amboxebis mizezebi ............................................................................................ 172
17
moZraoba ............................................................................................................... 176
17
qarTuli social-demokratiuli moZraobis roli ................................................ 178
17
guriis respublika ................................................................................................ 182
18
glexebis moTxovnebi ......................................................................................... 185
18
caristuli politika ............................................................................................. 188
18
dasasruli .............................................................................................................. 192
19
daskvna .................................................................................................................. 193
19
T a v i V II
1 9900 5 w eeli
l i : d a m s xv
x v r e ul
u l i o c n ebe
e bebi
bi ........................................................................ 207
20
Tbilisi ................................................................................................................. 210
21
revolucia da ruseT-saqarTvelos urTierTobebi ............................................ 217
21
mefisnacvali da misi administracia ............................................................... 222
22
reformis marcxi ................................................................................................. 225
22
qarTuli social-demokratia 1905 wels ............................................................. 229
22
tragedia ................................................................................................................ 239
23
oqtombris dReebi ............................................................................................... 242
24
daskvna .................................................................................................................. 248
24
T a v i V III
a xa l
lii m i m a r Tu l ebe
e b e b i ................................................................................................. 251
25
pirveli duma ......................................................................................................... 253
25
axali brZolebi ..................................................................................................... 258
25
partiuli organizacia .......................................................................................... 262
26
rsdmp ...................................................................................................................... 268
26
saxelmwifo duma .................................................................................................. 279
27
erovnuli sakiTxi ................................................................................................ 286
28
daskvna ................................................................................................................... 295
29
T a v i IX
o mi d a r ev
e v o l u ci
c i a ........................................................................................................ 297
29
omi ......................................................................................................................... 299
29
damoukidebloba .................................................................................................... 307
30
revolucia .............................................................................................................. 308
30
sabWoTa xelisufleba ......................................................................................... 310
31
metoqeebi/kandidatebi ......................................................................................... 320
32
partiuli cxovreba ............................................................................................... 327
32
mokavSireebi da mowinaaRmdegeebi .................................................................. 332
33
bolo ramdenime kvira ......................................................................................... 340
34
daskvna ................................................................................................................... 349
34
Tavi X
d aask
sk v n a .............................................................................................................................. 351
35
S en iiS
S v n e b i ..................................................................................................................... 357
an
nba
ba n u r i s a Z i ebel
e b e l i .................................................................................................... 414
7
w i na s ity v a o b a
T a vi I
i st o rrii u li
l i v iiTa
Ta r e b a
kolonializmi saqarTveloSi
vnamde ori wliT adre, 1842 wels, Seiqmna kavkasiis axali, amjerad mud-
mivmoqmedi komiteti.18 xSir SemTxvevaSi mefis gamgeblebi kavkasiaSi qed-
maRali da Zlieri nebisyofis pirovnebebi iyvnen, magaliTad borodinos
gmiri, generali aleqsi petres Ze ermolovi (1772-1861) da general-adiun-
tanti ivane Teodores Ze paskeviCi (1882-1856), erT-erTi im mosamarTle-
Tagani, romlebmac dekabristebs sikvdili miusajes. realurad isini
kavkasiis mTavarmarTeblebi da mefis nacvlebi _ gadawyvetilebis mim-
Rebi mTavari pirebi da kavkasiuri koloniuri yofa-cxovrebis stilis
Semqmnelebi iyvnen, Tumca, rogorc wesi, maT iseT ministrebTan uwevdaT
muSaoba, romlebic xelis SeSlis mets arafers akeTebdnen da arc maTi
imperatorebi gamoirCeodnen mtkice xasiaTiT.19
paskeviCisa da ermolovis msgavsi samxedro operaciebis moyvaruli
avtokrati mTavarmarTeblebi kavkasias bevri ar hyolia.20 imperatoris
xeldasxmulebs erTmaneTisgan sakmaod gansxvavebuli warmodgena hqon-
daT kavkasiis politikuri da ekonomikuri ganviTarebis kursTan daka-
vSirebiT. gaxsniliyo kavkasia sagareo vaWrobisTvis da adgilobrivi
warmoeba aemuSavebina, Tu mxolod nedleulis mimwodebeli mxare yo-
filiyo, Sesaferisi iyo Tu ara saqarTvelosTvis adgilobrivi mmarTve-
lobis arsebuli forma da romeli ena unda yofiliyo saqarTvelos sko-
lebSi mTavari _ es sakiTxebi mudmivi kamaTis sagani iyo. rus Cinovniks
v. n. ivanenkos, rogorc is me-20 saukunis dasawyisSi werda, ver gadaewy-
vita, evropuli marTvis meTodi aerCia, Tu aziuri.21 arcTu iSviaTad,
sxvadasxvagvari meTodebis gamoyeneba Sedegad iZleoda rusuli da qar-
Tuli kanonebis qaosur nazavs. magram kavkasiis uklebliv yvela gamgeb-
els erTi mizani hqonda _ es kavkasiis socialuri, ekonomikuri da poli-
tikuri integracia gaxldaT 22, rac, yovel SemTxvevaSi 1870-ian wlebamde
mainc, adgilobrivi mosaxleobis rusifikacias an rusuli kulturis Za-
liT Tavsmoxvevas ar gulisxmobda. es gasakviri ar unda iyos, Tu gaviT-
valiswinebT rusuli elitis ambivalentur damokidebulebas sakuTari
enisa da kulturisadmi. ruseTis mefeebs Znelad Tu davadanaSaulebT
nacionalisturi ideologiis gavrcelebaSi an mis gaZlierebaSi, aman
xom sabolood maTive Zalaufleba Searyia.23 rusi gamgeblebi imperiuli
ruseTis (da ara rusuli) institutebis, kanonebisa da praqtikis daner-
gvas cdilobdnen saqarTveloSi, rac qarTvelTa civilizebas Seuwyobda
xels da maT `ruseTis imperiis kulturis sivrceSi~ Seiyvanda.24 kavkasiis
16 socializmi qarTul ferebSi
regionalizmi
mravaleTnikuri saqarTvelo
nawilis ruseTSi 1887 wels gauqmda. xiznebs anu umiwo mdgmurebs da sxva-
dasxva kategoriis adgilobriv mosamsaxureebs yvelaze metad uWirdaT.
xiznebs gaTavisufleba ar Sexebia da, aqedan gamomdinare, maTTvis nebi-
smier dros SeeZloT gadasaxadebis gazrda an kontraqtis gauqmeba. re-
formam, dasaxuli miznebis sapirispirod, 25 aTasi ojaxi gaaTavisufla
miwis nakveTis gareSe.112 batonymobis gauqmeba sruliad warumatebuli
mainc ar iyo. miwis mcire nakveTebi da moijareoba aucileblad siRari-
bes ar gulisxmobs. ijariT miwis aReba SeiZleba warmatebis da simdid-
ris niSanic yofiliyo _ bevria damokidebuli moyvanili marcvleulis
saxeobaze, bazarze gatanasa da mosavlis raodenobazec. ukeTesi Semo-
savlebis miReba SeiZleboda venaxisgan naxevar desetinaze (naxevari de-
siatina dasavleT saqarTvloSi saSualo zoma iyo), vidre marcvleulis-
gan xuT desetinaze. 1904 wlisTvis dasavleT saqrTveloSi, sadac miwis
SimSili yvelaze metad igrZnoboda, yofili ymebis TiTqmis 60% Tavad
gaxda glexebis mflobeli. es moxda xelsayreli amindis, navsadgurebTan
siaxlovis, marcvleulis kargi fasisa (1890-ian wlebamde) da sezonuri
muSaobis wyalobiT. magram es regioni cnobili iyo glexTa xSiri mRel-
varebiTa da ajanyebebiT. gaqnili da xSir SemTxvevaSi sxva tomis Suama-
vlebis xelSi Cavardnili gaWirvebuli glexebi, romlebic ajanyebisken
siduxWires mihyavda, me-19 saukunis droindeli qarTuli istoriografi-
is popularuli Temaa, magram mas dazusteba sWirdeba.113 saqarTvelos
Rvinisa da xilis 70%, Tambaqosa da Salis 50% da msxvilfexa saqonlis
80% glexebis xelSi iyo. rkinigzis gaxsnam xeli Seuwyo ruseTsa da sazR-
vargareTis qveynebSi produqciis eqsports. 1860-ian wlebSi dasavleTi
saqarTvelodan gatanili simindis raodenoba 1 mln fuTidan 5-6 mln fu-
Tamde gaizarda 1880-iani wlebis SuaxanebisaTvis. imave periodSi gaizar-
da RviniT vaWrobac 30-40%-dan 55-60%-mde. 1880-iani wlebisTvis qarT-
veli glexebi sul ufro metad etanebodnen xelfasian samuSaos, rac
gamowveuli iyo soflis macxovreblebis raodenobis zrdiT, cudi mosav-
liT zedized ramdenime wlis ganmavlobaSi, kerZod, 1889-dan 1893-mde da
1897-1898 wlebSi, qalaqebis zrdiT, rkinigzisa da warmoebis amoqmedebiT
da naRdi fulis saWiroebiT. batonymobis gauqmebamac ufro metad mo-
biluri gaxada glexebi. am axalma `proletarma glexebma~, rogorc maT
robert edelmani uwodebs, SeinarCunes kavSiri mSobliur adgilebTan,
gazafxulze soflebSi brundebodnen da TesvaSi exmarebodnen Tavisia-
nebs.114 valiko CubiniZe ase ixsenebs WiaTuris manganumis sabadoebSi mo-
istoriuli viTareba 43
daskvna
T a vi II
q ar
arTTu
uli
li s o c ia l-d
l - d e m o k r a tii
tiiss
ero
ovv n
nuu l i fe s v eb
ebi
ilia WavWavaZe
mebi~ mas xan don kixotsa da xanac moxetiale Txas adarebdnen, is Tavisas
agrZelebda da moTxrobaSi `kacia-adamiani?!~ daundoblad akritikebda
batonymobas.36 saqarTveloSi am moTxrobis zegavlena, SeiZleba gogo-
lis mier `mkvdari sulebiT~ miyenebul dartymas SevadaroT ruseTSi.
maTi susxiani iumori Zalian waagavda erTmaneTs.37 ilia WavWavaZis mniS-
vnelovanma nawarmoebebma, magaliTad, `mgzavris werilebma~, romelic
qarTuli erovnuli identobis aRmoCenis Sesaxeb mogviTxrobs, da `oTa-
raanT qvrivma~, soflis macxovreblis stoicizmisa da amtanobis Sesaxeb,
gaacocxla qarTuli erovnuli saxe maTSi cxovrebiT naboZebi siamayisa
da Zlieri moralis mqone qarTvelebisa, rac namdvilad akldaT Crdi-
loeli mezoblebs. ilia WavWavaZe erovnuli brZolebis matianes qmnida
da Tan yuradRebiT adevnebda Tvals irlandiisa da italiis gamaTavisuf-
lebel moZraobas Tu balkaneTis naxevarkunZulze mimdinare procesebs.
misi pirveli gazeTis `saqarTvelos moambis~ saSualebiT, romelmac sul
erTi weli iarseba sazogadoebrivi mxardaWeris uqonlobis gamo, qar-
Tvelebma viqtor hiugosa da pier-jozef prudonis Teoriebi gaicnes
da frangi ekonomistis klod-frederik bastias interpretaciiT, Tavi-
sufali vaWrobis koncefcia gaiazres. gazeTi ganmartavda respubli-
kis, demokratiisa da moqalaqeobis mniSvnelobas da statiebs uZRvnida
varSavis 1863 wlis revolucias.38 mis furclebze gansakuTrebuli yurad-
Reba eqceoda herderis doqtrinas, romlis mixedviTac saerTo enisa da
swavla-ganaTlebis gareSe qarTveli eri ganwiruli iyo. ilia WavWavaZis
rolis gadaWarbebiT Sefaseba qarTvelTa Soris wera-kiTxvis gamavrce-
lebel sazogadoebaSi SeuZlebelia. sazogadoebas ruseTis caristuli
reJimi moTminebiT itanda. ilia WavWavaZe Tavmjdomareobda agreTve
Tbilisis saTavadaznauro-saadgilmamulo banks, romelsac `gruzinski
parlamentsac~ eZaxdnen.39 adreuli radikalizmis periodis Semdeg, ilia
WavWavaZe 1880-iani wlebisTvis konservatori liberali gaxda. 1901 wels
misma `iveriam~ ganacxada, rom `qarTveli xalxi aRiarebs ruseTTan srul
erTianobas da erTgulebas ucxadebs ruseTsa da imperiis mmarTvels.~40
ilia mxars uWerda saqarTvelos ufro didi kulturuli Tavisuflebis
ideas, icavda qarTul enis uflebebs, xels uwyobda qarTuli skolebis
gaxsnas, yovelnairad exmareboda qarTul eklesias, magram winaaRmdegi
iyo kapitalisturi urTierTobebisa, uars ambobda caristuli mmarTve-
lobis winaaRmdeg amboxebaze da gmobda klasobriv brZolas.41 1906 wels
is airCies sankt-peterburgis saTaTbiroSi, sadac sikvdiliT dasjis wi-
qarTuli social-demokratiis erovnuli fesvebi 55
meore dasi
erTi xalxi meores ar Cagravs... xalxi orive xeliT unda CaeWidos Tavis
cxovrebas, istorias, qarTvelobas da amave dros, gaavrcelos social-
isturi ideebi, ise, rom wodeba da ekonomikuri uTanasworeba moispos...
Cven erovnuli socialistebi unda viyoT manam, sanam CvensaviT Cagruli
xalxebi ar ganTavisufldebian ufro Zlieri xalxebisgan~.66 wereTlis-
Tvis, romelic Tavis literaturul nawarmoebebSi sul ufro met yur-
adRebas acqevda qalaqur cxovrebas, vidre soflisas, socializmi eris
`koleqtiuri arsebobis~ sayrdens warmoadgenda da amasTan erTad `Ta-
vadaznaurobis, glexebis, saeklesio pirebis, vaWrebis, xelosnebis da
daqiravebuli muSaxelis gamaerTianebels.~67 1894 wels man axalgazrda
qarTvel marqsistebs mouwona, rom isini qarTvel erze fiqrobdnen, ro-
gorc erT mTelze, da ara, mis calkeul fenad Tu saqmianobis mixedviT
dayofil segmentebze. `qarTveli xalxi mxolod glexoba an aristokra-
tia ar aris, is koleqtiuri organizmia.~68 wereTelma uaryo istoriuli
materializmi, mas arc revoluciis swamda. igi warmoadgenda gardamaval
etaps qarTuli intelegenciis 1880-iani wlebis moZraobisa _ radikalu-
ri demokratiidan da populizmidan socializmis `ufro mecnieruli~
Teoriisken.
1890-iani wlebisTvis is ukve marqsistTa `axalgazrda Taobas~ icavda,
romelic `qarTvel xalxs momavlis axal gzas daanaxebda~. saxelic ki misca
maT _ mesame dasi _ da amiT isini progresuli radikalizmis modelSi Car-
To, rac pirveli da meore dasebidan iwyeboda da apogeas mesameSi aRwevda.
1898 wels gazeTis redaqciaSi social-demokratebis misvlis Semdeg
`kvali~ cvlilebebis maZiebeli axalgazrda qarTvelebisTvis misabaZi
magaliTi gaxda.
qarTuli social-demokratia TergdaleulTa ideebze aRmocenda.
masze Zlieri gavlena moaxdina TergdaleulTa gatacebam erovnuli er-
Tobis, ekonomikuri ganviTarebisa da politikuri reformis sakiTxebiT.
1918-1921 wlebSi respublikis mTavrobis ZiriTadi gansaxorcielebe-
li principebi Tavisi arsiT Zalian gavda momavlis giorgi wereTliseul
xedvas; glexoba qonebis mesakuTre unda gamxdariyo, unda ganviTarebu-
liyo kerZo da saxelmwifo vaWroba, kooperativebi da saxelmwifos emar-
Ta didi kapitali. niko nikolaZis mier maqsimalizmis gverdze gadadeba
legaluri muSaobis sasargeblod da `demokratiul~ ruseTTan kulturu-
li da politikuri kavSirebis aucileblobis aqcentirebac gamoZaxils
povebda axalgazrda social-demokratebSi. magram axalgazrda qarTvel
62 socializmi qarTul ferebSi
daskvna
T aavi
vi 3
mesam
mee d a s i
mesame dasi qarTul politikur scenaze 1894 wlis maisSi guriis pa-
tara sofel WanWeTidan SemoiWra. ozurgeTis ymawvilTa seminariaSi 1894
wels momxdari amboxebis moTave silibistro jiblaZem, romelsac sami
weli sadamsjelo batalionSi hqonda gatarebuli 1884 wels tfilisis
seminariis reqtoris cemisTvis, egnate ninoSvilis, mesame dasis erT-
erTi damfuZneblis saflavTan sityva warmoTqva. Wirisuflebis gasakvi-
rad, man ganacxada:
seminaria
Sexvedridan ori Tvis Semdeg, 1893 wlis maisSi, 25 wlis Jordania, mosa-
lodneli dapatimrebiT aforiaqebuli, evropaSi gaemgzavra. mas jibeSi
edo sul raRac 80 maneTi, romelic mamamisma simindis kargi mosavlis wya-
lobiT Seugrova. Semdegi oTxnaxevari wlis ganmavlobaSi is saqarTvelo-
Si aRar Camosula.58
sazRvargareT yofnisas noe Jordaniam yvelaze gavleniani sociali-
stebi gaicno, maT Soris safrangeTis socialisturi partiis damaarse-
blebi, pol lafarJi da Jiul gueste; germanel social-demokratTa
lideri karl kaucki da rusuli Sromis Tavisuflebis jgufis marqsisti
fuZemdeblebi plexanovi, vera zasuliCi da lev deiCi. samSoblosken misi
statiebis niaRvari modioda, romelic `iveriasa~ da `kvalSi~ ibeWdebo-
da. Jenevidan is Sveicariel glexebze werda, germaniidan, sadac kauckis
stumari iyo, germaniis politikur partiebsa da soflis skolebze. is
werda engelszec da bismarkzec, londonidan ki gladstonis saqebari
statia gamogzavna. amave dros, is CarTuli iyo qarTuli politikis am-
bebSi da polemikur werilebs werda ilia WavWavaZesa da niko nikolaZes.
is ekamaTeboda maT im ideis mxardaWeris gamo, romelic qarTuli wode-
bebis erTiani frontis Seqmnas gulisxmobda saqarTvelos kulturis
SenarCunebis mizniT.59
noe Jordania Jenevis, berlinisa da miunhenis universitetebis leq-
ciebis kurss ismenda da dResa da Rames swavlaSi asworebda erovnul bib-
lioTekaSi da britaneTis muzeumSi. evropaSi mogzaurobam is axalgazrda
qarTvel marqsistebSi yvelaze gamocdil da mwignobar kacad aqcia, mas
samSobloSi gavlenac moemata da prestiJic aumaRlda. evropaSi gatare-
bulma drom saqarTvelos momavalze fiqrebi daalaga da naTeli gaxada.
evropis did marqsistebs mcire erebisTvis ar ecalaT, magram kauckis
Carevam poloneTis socialistur partiasa da roza luqsemburgs Soris
mimdinare kamaTSi (roza luqsemburgi poloneTisa da litvis social-
demokratias warmoadgenda), sadac kauckim mxari dauWira poloneTis
saxelmwifoebriobas, Jordanias ganumtkica rwmena, rom socializmi
ganuyoflad iyo dakavSirebuli erovnul ganviTarebasTan.60 avstriis
social-demokratiuli partiis damaarsebelma gavlenianma marqsistebma
(partia 1889 wels daarsda), romlebmac erovnul-kulturuli avtonomi-
is idea Semoitanes, Jordanias Tvalsazriss kidev ufro meti damaje-
rebloba Semates. gaocebuls im ufskruliT, romelic evropul da qar-
Tul socialur struqturebs Soris arsebobda, da aRfrTovanebuls
84 socializmi qarTul ferebSi
kvali
ganxeTqileba
T a vi 4
mS
Srr om
o m e l i x a l xi
xi
mSromelebi
kadrebs warmoadgendnen.
marTalia, soflidan, sparseTis zogierTi raionidan da TurqeTis
somxuri regionebidan Camosulebis udidesi nawili arakvalificiuri
`Savi muSa~ iyo, Tbilisis samuSao Zalis umravlesobas gamocdileba ar
aklda. gildiebSi arsebulma tradiciam _ xelosani ostatebis mier mo-
xetiale axalgazrdebis Segirdebad ayvana, zogierT qarxanaSic moikida
fexi. zemoT naxsnebi saqarxno-safabriko inspeqciis 1903 wlis monace-
mebiT, Tbilisis guberniis qarxnebSi 4. 181 registrirebuli muSidan 2.
076 daxasiaTebuli iyo, rogorc kvalificiuri ostati, Tumca es ricxvi
icvleboda, gaaCnia romel warmoebaSi muSaobda kaci. isini, vinc tipog-
rafiuli da sainJinro saqmiT iyvnen dakavebuli, maTi samuSaos bunebi-
dan gamomdinare, maRalkvalificiurobiT gamoirCeodnen imaTTan Seda-
rebiT, vinc, magaliTad, Tambaqosa da tyavis gadammuSavebel warmoebaSi
muSaobda.
Tambaqos warmoebaSi dasaqmebul muSaTa naxevarze meti damxarisxe-
beli da yuTebSi Camlagebeli iyo, romelTa umravlesobas qalebi war-
moadgendnen. adelxanovis tyavis fabrikaSi uamravi arakvalificiuri
qali muSaobda.28 saerTod, kvalificiur muSaTa umravlesoba mamakacebi
iyvnen. amierkavkasiis rkinigzis mTavari saxelosnoebis, romelic so-
cial-demokratebis mTavari dasayrdeni da partiaSi gawevrianebis cent-
ri iyo, analizma gamoavlina, rom saxelosnoebs maRalkvalificiuri
samuSao Zala hyavda. saukunis dasawyisisTvis, iq dasaqmebuli 2. 747 mu-
Sidan 643 meqanikosi, 147 mWedeli da 76 zeinkali iyo, durglebi da rkinis
mWrelebi, Sesabamisad, 138 da 406 _ yvelani mamakacebi.29kvalificiuri
da maRali Tanrigis muSebi qalaqis mSromel `elitas~ warmoadgendnen.
isini xelobas qarxanaSi muSaobis dawyebamde, 3-4 wliani Segirdobis pe-
riodSi daeuflnen da am saqmes siamayiT emsaxurebodnen. qalaqSi karga
xnis win Camosulebi iyvnen, wera-kiTxvac icodnen da yovelTvis marjved
iyenebdnen TviTgadarCenis nebismier SesaZleblobas.
am muSebs cxovrebis donis standartebi gacilebiT maRali hqondaT,
vidre soflidan Camosuli arakvalificiuri glexebis umravlseobas.
gildiaSi gaerTianebuli xelosnebis msgavsad, am primitiul demokra-
tiul struqturas misive wevrebi marTavdnen, kvalificiuri mSromelebi
urTierTdaxmarebis sazogadoebebs qmnidnen da saqmisgan Tavisufal
dros axali, `mkiTxvelis sazogadoebis~ msgavs klubebSi atarebdnen. es
ukanaskneli 1896 wels daaarses mesame dasis wevrebma. isini samecniero
mSromeli xalxi 111
dedaqalaqis gareT
muSebis
uSebis samuSao pirobebi
pirveli kontaqti
Tad, `sxivi~ aRSfoTebas gamoTqvamda imis gamo, rom `Cven ucxo enaze
gvixsnian yvelafers, Cveni enis gamoyeneba swavlisTvis da ganviTarebis-
Tvis, akrZaluli gvaqvs.~75 `ganTiadi~, romelic patriotul grZnobebs
SigadaSig muSebis solidarobis Temasac urevda, acxadebda:
gaficvebi
social-demokratiuli organizicia
daskvna
T aavi
vi 5
g aan
n xe
x e Tq iil
l e b a Sin
S in
organizaciuli erTianoba
konfliqti Sin
ganxeTqileba da `menSevizmis
menSevizmis~ triumfi saqarTveloSi
maRali, lamazi da maSin, 1905 wels, jer kidev Savi wveri umSvenebda saxes.
miuxedavad imisa, rom odnav enas ukidebda, mSvidi da mkafio metyveleba
hqonda.74 raJden kalaZe igonebda mogvianebiT, Cveni plexanovi _ noe Jor-
dania, Tavisi kalmiT, erudiiciTa da diplomatiuri intrigebiT `udides
kacad~ iTvleboda am Cvens patara miwazeo.75 Jordanias argumentebma, ka-
laZis gasakvirad, iseTi iskrelebi moarjula, rogorebic noe xomeriki
da noe ramiSvili iyvnen, Tumca es ukanaskneli amtkicebda, rom rostovSi
gadasaxlebis dros moinaTla menSevikad. ramiSvilis gaerTianeba Jorda-
niasTan baTumeli bolSevikebisTvis didi dartyma iyo, radgan, rogorc
erTi misi Tanamedrove ambobda, 1905 wlamde noe ramiSvili sufTa bolSe-
vikur gzas mihyvebodao.76
mexuTe, Jordania bevrs werda. stalinis azriT, man didi gavlena moax-
dina muSebsa da glexebze. is werda, saqarTveloSi maRalfardovan sity-
vas ufro didi wona hqonda muSebis TvalSi, vidre micemul sityvaso.77
mas Semdeg, rac menSevikebma Tbilisis komitetis qonebasa da finansebze
kontroli moipoves, bolSevikebs swrafad amoewuraT literaturuli
maragi.
interfraqciuli dapirispirebis pirveli eqvsi Tvis ganmavlobaSi
bolSevikebi ZiriTadad finansur da sakadro daxmarebas iTxovdnen cen-
tridan. es kargad Cans im drois mimoweridan. kavkasiis kavSiri Cioda, rom
isini `vperiodis~ mxolod erT asls iRebdnen da arc Tanxebi hyofnidaT
da arc xalxi, menSevikebs rom dapirispirebodnen. amitom aris, rom menSe-
vikebi yovelTvis uwyoben dros fexso.78
meeqvse is, rom Jordania iyo dasavleT saqarTvelodan, guriis sofel
lanCxuTidan, romelic 1904-1905 wlebSi gaxda saqarTvelos social-de-
mokratiuli moZraobis mamoZravebeli Zala. gurulebi raodenobrivad
aRematebodnen yvela sxva regionul jgufs saqarTvelos moZraobaSi
da maTi regionuli loialobis SegrZneba Zlieri iyo. Jordaniam SeZlo
daerwmunebina dasavleT saqarTvelos komitetebi _ baTumis, guriis,
imereTi-samegrelos _ sadac dominirebdnen gurulebi, megrelebi da
imerlebi, nawilobriv imitom, rom is iyo erT-erTi maTgani, provinciebSi
Setyobineba muSaTa kontrolis Sesaxeb ueWvelad iyo Serwymuli gulis-
wyromasTan wamyvani kadrebis mimarT Soreul tiflisSi.79
am organizaciuli Sexla-Semoxlis miuxedavad, adgilobrivi social-
demokratebi erTad muSaobdnen. bolSevikebi gaxdnen isini Tu menSe-
vikebi 1905 wels, ganpirobebuli iyo ara ideologiuri gansxvavebebiT,
ganxeTqileba Sin 159
aramed brZolis Jinis doniT. arseniZe gakvirvebuli iyo, rom noe ra-
miSvili gaxda `menSeviki~ ara misi Sexedulebebis , aramed `mkacri xasi-
aTis” gamo. misi `buneba bolSevikuri iyo,~ acxadebda arseniZe.80 valiko
CubineZe, romelic Tavis memuarebSi magaliTad iyenebs dabneulobas
Cveulebriv wevrTa Soris, werda, rom WiaTuraSi `ar iyo daZabuli urTi-
erTobebi, mxolod debatebi da qadageba.~ partiul kamaTs, agrZelebda
is, `didi gavlena ar hqonda Cvens revoluciur muSaobaze da rogorc
menSevikebi, ise bolSevikebi erTad muSaobdnen soflebsa da qalaqebSi.~81
saqarTvelos bevr komitetSi, fraqciuli kamaTi xels ar uSlida mWidro
TanamSromlobas 1917 wlamde. adgilobrivi xelmZRvanelebi orive mxares
cdilobdnen konfliqtis Semcirebas. bolSevikTa mesame kongresze 1905
wlis aprilSi londonSi, miSa cxakaia, romelsac mxars uWerda prokofi
jafariZe, mouwodebdnen erTobisaken: `ar ifiqroT, rom Cvens oponente-
bze, menSevikebze, TavdasxmiTa da maTi dadanaSaulebiT dezorganizaci-
aSi, kooptirebis maniaSi da sxva ‘RirebulebebSi,’ Cven Tavisufali varT
aseTi qmedebebisagan. ra Tqma unda, Cven yvelam, menSeviki megobrebis CaT-
vliT, ganaTleba miviReT erTad. Cven kargad vmuSaobdiT maTTan guSin da
mxolod dRes varT mtrebi.~82 cxakaia moiTxovda `izm~-ebis gamoyenebis
dasrulebas, partiuli gansxvavebebisadmi naklebad ficx midgomasa da
mniSvnelovnad ufro did avtonomias adgilobrivi komitetebisadmi.
gadawyvetilebebis mzardma sirTulem, romelTa winaSec idgnen so-
cial-demokratebi 1904-1905 wlebSi, rogoric iyo politika dumis mimarT,
liberalebi, SiaraRebuli ajanyeba da glexebis mier miwis mflobelobis
moTxovna, gamoiwvia axali uTanxmoebebi yvela social-demokrats Soris.
am etapze, am gansxvavebebis umravlesoba gamoixateboda taqtikur kon-
fliqtebSi. magram qarTulma social-demokratiulma polemikam qarT-
vel bolSevikebTan da uTanxmoebam rus menSevikebTan gamoavlina ufro
metad da metad damoukidebeli qarTuli social-demokratiuli orga-
nizacia, romelic uars ambobda bolSevikuri da menSevikuri Sexedule-
bebis miRebaze erovnul sakiTxze, glexobaze, partiis wevrobaze, revo-
luciur procesze da carizmis institutebSi monawileobaze.
marTalia, qarTveli social-demokratebi bevr sakiTxSi eTanxmebod-
nen menSevikebs, gamokveTilad mainc arcerT mxares ar emxrobodnen. 1905
wlis aprilSi Tbilisis komitetma mesame yrilobas londonSi gaugzavna
werili, romelSic dagmo orive, rogorc bolSevikebis, ise menSevikebis
xelmZRvaneloba damoukidebeli yrilobebisa da konferenciebis mowyo-
160 socializmi qarTul ferebSi
daskvna
T aavi
vi 6
g u rriiis
is re
r e s pu bl
b l ik a
amboxebis mizezebi
li, rac evropuli soflis sabWos msgavsi iyo-parish), rac ruseTSi glexebs
arapirdapiri warmomadgenlobiTobis saSualebas aZlevdaT, xolo „zem-
stvebis~ SemTxvevaSi, qmnida garkveuli primitiuli socialuri dacvis
sistemasac. saqarTveloSi soflis inteligencias – maswavleblebs, eqi-
mebs, soflis administraciis moxeleebs _ praqtikulad ar gaaCndaT sa-
sargeblo saqmianobis warmarTvis saSualeba. saukunis dasawyisisTvis gu-
riaSi soflis TemebSi arsebuli SezRuduli TviTmarTvelobis tradicia
praqtikulad dangreuli iyo. kavkasiis mefis nacvali grafi voroncov-
daSkovi, (1905-1915 ww.) 1905 wels Cioda, rom saqarTvelos soflis sazoga-
doeba veranairad axorcielebda TviTmarTvis koncefcias da soflis ux-
ucesebi da administraciis moxeleebi, vinc pasuxismgebelni unda iyvnen
soflis Temis winaSe, damoukidebel da ukontrolo batonebad iqcneno,
rasac ukanonoba, Tavis nebaze marTva [da] ubedureba mohyveba. soflis sa-
samarTloebi, rac glexebis ganTavisuflebis kanonmdeblobis farglebSi
Seiqmna, mTlianad policiis xelT iyoo.44 kavkasiis policiis ufrosi gen-
eral-maiori Sirinkini, guriis ambebs abralebda xelisuflebis warmomad-
genelTa danaSaulebriv umoqmedobas da biurokratul damokidebulebas .
. . TavianTi movaleobebis mimarT.45
ruseTisgan gansxvavebiT soflis Temebi saqarTveloSi ar Sedgeboda
mxolod erTi miwaTmflobelis yofili ymebisgan. Cveulebriv, aseTi Temi
aerTianebda ramdenime sofels da yvelanairi kategoriis glexebs _ sa-
xelmwifo/saxaso, saeklesio an miwaTmflobelis yofil ymebs. amgvari
mdgomareoba soflebs Soris urTierTobebis damyarebis saSualebas
iZleoda da Tanaziarobis gancdas aZlierebda, ramac xeli Seuwyo glex-
uri moZraobis swraf gavrcelebas. roca funqcionirebda soflis Temi,
sakmaod efeqturi iyo. 1903-1905 wlebSi gurulma glexebma aaRorZines
glexuri sasamarTloebisa da sakrebuloebis praqtika. guriis respubli-
kis instituciuri struqtura Camoayaliba glexTa ganTavisuflebam. gu-
riaSi wera-kiTxvis bevri mcodne da mravali skola iyo. 1896 wlis statis-
tikur monacemebze dayrdnobiT saxokia acxadebda, rom guriaSi yvela
tipis samocdasami skola funqcionirebda, maTSi ki 2,833 mowafe swav-
lobda.46 qalaq ozurgeTSi oTxi skola iyo, maT Soris erTi gogonebisT-
vis, mTlianad iq 681 mowafe iricxeboda. magram ganaTlebis saministros
daqvemdebarebul guriis skolaTa umravlesoba erT an orwliani dawyebi-
Ti skola iyo da uaRresad savalalo mdgomareobaSi imyofeboda, _ xSir-
ad gaTbobis, fanjrebis, xSirad dafis gareSec ki. maswavleblebs saTana-
174 socializmi qarTul ferebSi
moZraoba
guriis moZraobas biZgi misca 1902 wlis maisSi sofel nigoiTSi sa-
ZovrebiT sargeblobis uflebisaTvis wamowyebulma davam. baTumis 1902
wlis gamosvlebSi monawileobis gamo bevri muSa raionebSi gadasaxlebiT
dasajes, amis gamo guriis soflebSi mravlad iyvnen `baTumeli muSebi~.
quTaisis sasuliero seminariidan garicxuli grigol urataZe, romelic
im dros social-demokratiuli partiis propagandisti iyo, Tanaugr-
Znobda glexebis winadadebas boikoti gamoecxadebinaT Tavad maWuta-
Zis meurneobisTvis, rac imas niSnavda, rom glexebi ar daamuSavebdnen
mis miwebs da arc miwis gamosasyid Tanxebs gadaixdidnen.58 miqel-gabri-
guriis respublika 177
Si. 1903 wlisTvis naxevari guria ukve CarTuli iyo moZraobaSi, xolo 1904
wlisTvis ocdaxuTidan oc sasoflo Tems boikoti hqonda gamocxade-
buli miwaTmflobelebisTvis. glexebi umTavresad ekonomikuri saxis,
mag. gadasaxadis Semcirebis da saZovrebiTa da tyiT ufaso sargeblobis
uflebis moTxovnebebs ayenebdnen. mTavrobam nigoeTSi miavlina Tavadi
a. b. wereTeli, ozurgeTis mazris moqmedi deputati, magram amas aranairi
Sedegi ar mohyolia. boikotis gavrcelebasTan erTad quTaisis guberna-
torma generalma smaginma zomebi gaamkacra, samasamde kaci daapatimra da
glexebs gamoucxada, ufro mkacrad dagsjiTo. glexebma teroristuli
aqtebiT upasuxes xelisuflebas, Senobebs cecxls ukidebdnen da muqaras
uTvlidnen, yvelas angariSs gagisworebTo. mTavrobas gadamwyveti zome-
bi am etapze rom mieRo, guriis respublika albaT aRarc Seiqmneboda, ma-
gram araefeqturma, gaubedavad Catarebulma represiebma amboxebulebi
mxolod waaxalisa.
guriis respublika
glexebis moTxovnebi
caristuli politika
dasasruli
daskvna
T a vi 7
1 9900 5 w e li:
li : d a m s x v r e u li
l i o c n e b e bi
bi
Tbilisi
reformis marcxi
tragedia
oqtombris dReebi
daskvna
T a vi 8
ax ali m
mim
im a r Tu l e be
bebi
pirveli duma
sankt-peterburgSi rom Cavidnen, dumaSi ukve mesame kvira iyo, rac se-
sia mimdinareobda da ukve cxadi gaxda, rom arc oficiozi da arc depu-
tatebi erTmaneTTan TanamSromlobas ar apirebdnen. ministrTa sabWos
ukve moeswro da ganexila dumis daTxovnis winadadeba, romelmac Tavis
mxriv undoblobis votumi gamoucxada mTavrobas. i. l. goremkins, minis-
trTa sabWos axal Tavmjdomares seriozuli sakanonmdeblo programa ar
warmoudgenia. man dumis mier reformebis gasatareblad wamoyenebuli
winadadebebi uaryo, maT Soris erT-erTi iseTi seriozuli sakiTxic, ro-
melic miwis savaldebulo gadacemas exeboda.18 dumis daTxovnis dRisTvis,
9 ivliss, qarTvelebs iq sul sami kvira hqondaT gatarebuli.noe Jorda-
nia 18 wevriani social-demokratiuli fraqciis Tavmjdomared airCies.
social-demokratebma dumis tribuna kadetebisa da mTavrobis sawinaaR-
mdegod gamoiyenes. maT sruli upativcemuloba gamoxates axali sakanon-
mdeblo organos mimarT 16 ivniss gakeTebul oficialur gancxadebaSi
da TavianT yvela sityvaSi. isini moiTxovdnen mosaxleobis SeiaraRebas,
glexTa ajanyebis dawyebas da ararusi erebisTvis TviTgamorkvevis uf-
lebas. sergo jafariZem ganacxada, rom social-demokratebi mxolod im
SemTxvevaSi dauWerdnen mxars dumas, Tuki es ukanaskneli Zalauflebis
mopovebas Seecdeboda, xolo isidore ramiSvilma administraciis mTeli
Semadgenlobis sasamarTloSi micema moiTxova rusi moqalaqeebis sicocx-
lis, qonebis da Rirsebis winaaRmdeg Cadenili sisxlis samarTlis danaSau-
lisTvis.19 daundoblad iqna gakritikebuli kadetebis winadadebebi miwis
reformebTan da Sekrebebis TavisuflebasTan dakavSirebiT, magram maT
mier miwis gadanawilebis sakiTxSi gamoCenili moulodneli sijiutis Sem-
deg duma daiTxoves. noe Jordania da misi megobrebi fineTis qalaq viborgSi
gaiqcnen. aq Jordaniam monawileoba miiRo sxvadasxva partiebis warmomad-
genelTa eqvskaciani komisiis muSaobaSi, romelmac viborgis saprotesto
manifesti miiRo da sxva danarCen qarTvel social-demokratebTan erTad
xeli moawera mas. dapatimrebis SiSiT qarTvelebi gaifantnen. noe Jorda-
nia sankt-peterburgSi dabrunda da aralegalurad ganagrZo muSaoba.
dumis daSlam saqarTveloSi didi aRSfoTeba gamoiwvia, magram Seia-
raRebuli gamosvlebisken aravis mouwodebia. social-demokratebi mTav-
robis boikotirebis moTxovniT gamovidnen. amierkavkasiis social-de-
mokratiuli muSaTa organizaciis meoTxe yrilobam ki (konferencias
aRar uwodebnen) 1906 wlis seqtemberSi gadawyvita, rom sakanonmdeblo
asambleisTvis qmediTi brZola axali dumis saSualebiT iqneboda Sesa-
Zlebeli.20
258 socializmi qarTul ferebSi
axali brZolebi
partiuli organizacia
bas da imis magivrad rom codna miiRos dros loTobiT klavs duqnebSi~.54
`azrSi~ gamoqveynebuli werilis avtori rkinigzis saxelosnoebis muSe-
bze werda, rom imis magivrad, Tavisufali dro ukeTesi momavlisTvis
mzadebas moaxmaron, quCaSi dganan da Woraobeno.55
organizaciis Cavardnam finansuri problemebic wamoWra. 1910 wels
oxrankis `Savi palatis~ departaments, romelic safosto korespoden-
cias kurirebda, xelSi Cauvarda werili, saidanac vigebT, rom social-
demokratebis gazeTis `axali azris~ tiraJi 9 aTasidan 2 aTasamde Cam-
ovarda da fuli aRar hqondaT redaqciis TanamSromlebisTvis xelfasebi
rom miecaT. 1914 wlisTvis social-demokratebis presis tiraJi 3.600
cals Seadgenda, magram ukeTes dros social-demokratebi 7 aTas calsac
uSvebdnen.56 Cavardnas ganicdida ruseTis social-demokratiuli or-
ganizaciebic. amis mizezi qveynis ekonomikuri situaciis gauareseba da
policiis mxridan gaZlierebuli represiebi iyo, rasac sazogadod xalx-
is politikiT gadaRlac erTvoda Tan. amas garda, social-demokratebis
liderebmac datoves qveyana da sazRvargareT gaiqcnen.
warmoeba daeca. muSaxels amcirebdnen. kavkasiaSic agorda daTxovnebis
talRa. 1906 wlis ianvarSi 2. 693 rkinigzis muSa da rkinigzis administra-
ciis mosamsaxure gaaTavisufles samuSaodan, aqedan 140 _ baTumis olq-
Si.571905-1908 wlebSi adelxanovis tyavis gadamamuSavebelma fabrikam
1. 500 kaci daiTxova. 1907-1910 wlebSi Tbilisis guberniaSi warmoebaSi
dasaqmebul muSaTa ricxvi 12. 037-dan 10.633-mde Semcirda.58 1905 wlis
dasasrulisTvis baTumis orma udidesma damqiravebelma _ rotSildma
da manTaSevma saerTod daxures TavianTi qarxnebi. 1903 wels navTobis
gadamzidi cisternebis damamzadebel qarxanaSi 3.300 muSa muSaobda, 1910
wlisTvis maTma mTlianma raodenobam 290 Seadgina. 1905 wlisTvis baTu-
mis 13 did qarxanaSi 4. 916 muSaxeli iyo dasaqmebuli, 1910 wlisTvis ki
14 qarxanaSi erTad 1.085. rotSildma da manTaSevma isev gaxsnes qarxnebi,
magram rogorc social-demokratiuli gazeTi `Cangi~ werda 1909 wels,
am pirobebSi baTumma dakarga Tavisi socialuri da politikuri mniSvne-
lobao.59 gurulebs saerTod aukrZales baTumis navTobgadammuSavebel
qarxnebSi muSaoba. marganecis mopoveba WiaTuraSi 1906 wlis 50.2 mln.
fuTidan 6.9 mln. fuTamde Semcirda da TavisTavad, ori aTasma kacmac
dakarga samuSao.
ruseTis axali premier-ministris, stolipinis gamoCenasTan erTad
adgilobrivi xelisufleba axali energiiT daimuxta da samoqmedod mo-
axali mimarTulebebi 267
rsdmp
saxelmwifo duma
monawileebs.122 ase rom, miuxedavad imisa, rom maTi fraqcia dumaSi susti
iyo, qarTveli deputatebi kanonmdeblebi da xalxis namdvili warmomad-
genlebi gaxdnen. akaki Cxenkelma ki gansakuTrebulad erTguli mxardam-
Werebi SeiZina Tavis amomrCevlebSi. filipe maxaraZe mogvianebiT igoneb-
da, rom aWarlebi mxolod akaki Cxenkels cnobdneno. roca rame uWirdaT
an daxmareba WirdebodaT, aWarlebi menSevikebs da maT komitets ki ar
mimarTavdnen da Jordanias, aramed akaki Cxenkelso.123
1908 wlis sruliad ruseTis mexuTe yrilobaze rusma menSevikebma moi-
wones social-demokratebis mier dumaSi Semotanili kanonproeqtebi so-
cialur sakiTxebze, xolo agvistos blokma gansakuTrebuli yuradReba
dauTmo da urCia deputatebs social-demokratebis kidev erTi kanonpro-
eqtisTvis daeWiraT mxari, kerZod, asociaciis Tavisuflebis Sesaxeb.
qarTuli presa gadaWriT emxroboda `praqtikuli saqmianobis~ gaaq-
tiurebas. `wyarom~ erT-erT Tavis nomerSi ganacxada, rom deputatebma
unda Sewyviton pompezuri, arafrismomcemi saubrebi dumis tribunida-
no.124 mesame dumaSi muSaobis dros social-demokratebs erTi upirateso-
ba hqondaT, maTze rsdmp-is centraluri komiteti iseTive kontrols ver
axorcielebda, rogorc adre da amitom ori kanonproeqti waradgines.125
kanonproeqtebi miznad isaxavda glexebis damokidebulebaSi yofnis yve-
la formis aRmofxvras kavkasiaSi. magram orive Cavarda. kanonproeqti
xiznis Sesaxeb xelaxla Semovida da sakomiteto etaps miaRwia meoTxe du-
maSi. bolSeviki deputatebi, romlebic oficialurad ewinaRmdegebod-
nen `pozitiur sakanonmdeblo muSaobas,~ bolos da bolos daTanxmdnen
muSebis moTxovnas da mxari dauWires kanonproeqts, romelic 8-saaTian
samuSao dRes awesebda.
qarTveli social-demokratebi orive mowvevis dumas brals sdebdnen,
rom `xalxisTvis ar muSaobdnen~, magram `fasdaudebel mniSvnelobas~
ki aniWebdnen maT politikuri Segnebis amaRlebisTvis.126 qarTvel so-
cial-demokratTa mier dumisTvis da saerTod dumis muSaobisTvis mxar-
daWera axal viTarebasTan maT misadagebas niSnavda, magram daselebis
aradoqtrinaluri, pro-evropuli muSaTa demokratiuli partiis Seqmnis
Tavdapirvel miswrafebasac gamoxatavda. qarTvel social-demokratTa
naxevrad legaluri saqmianoba 1907-1914 wlebSi, marTalia, SezRudu-
li iyo, magram saqarTvelos evropul qveynad qcevis da, rogorc amas
qarTvelebi aRiqvamdnen, ruseTis iakobinisturi tradiciisgan Camo-
Sorebis mcdelobas warmoadgenda.
286 socializmi qarTul ferebSi
erovnuli sakiTxi
romis Staat und Nation-is Zlier zegavlenas ganicdida akaki Cxenkeli. ze-
nacionaluri saxelmwifosa da erovnuli kulturisadmi erTguleba erT-
maneTs ar gamoricxavda, SeiZleboda orive yofiliyo kaci: qarTvelic da
social-demokratic. meore, centralizmi ar unda gamxdariyo dogma, es
or sirTules wamoWrida. pirveli Seusabamo modelebis imitacia iyo da
amis magaliTi qarTveli social-demokratebis mier rsdmp-is miwis poli-
tikis (municipalizacia) gaziareba gaxldaT. es is Secdoma iyo, romelic
guriis glexTa moZraobam gamoaswora mogvianebiT. meore problema md-
gomareobda gaukontrolirebad centralizmSi, romelic `mSromeli
xalxebis da mcire erebis Cagvras~ moitanda. socializmis warmatebis
sawindari saqarTveloSi centridan wamosuli miTiTebebi ki ar iyo, ar-
amed is, rom qarTulma social-demokratiam SeZlo emuSava decentrali-
zebul CarCoebSi.140 mesame punqti gansakuTrebiT mZime mosanelebeli iyo
rusi menSevikebisTvis. Cxenkelma ganacxada, rom qarTuli social-de-
mokratia erovnuli partia iyo. am poziciaze idga `bundic,~ romlis mo-
wodebebi ar gaiziara da uari Tqva rsdmp-is meore yrilobam. Cxenkelis
azriT, qarTuli social-demokratia umravlesobis jgufur TviTSegne-
bas gamoxatavda. rogorc is ambobda, saqarTvelos koloniur konteqst-
Si, social-demokratia iyo da aris erovnuli partia...es qarTveli xalx-
is miswrafebebis gamoxatva ariso.141 es azri ar ewinaaRmdegeboda
socialistur internacionalizms, radgan erovnuli ganviTareba auci-
lebel etaps warmoadgenda socializmisken mimaval gzaze. Tumca, is arw-
munebda Tavis ufro metad orTodoqs mkiTxvelebs, qarTul burJuazias,
romelsac ruseTTan gaerTianebam axlaxan sargebloba moutana, rom
erovnuli brZola ruseTis saxelmwifos winaaRmdeg ufro didi politi-
kuri brZolis nawili iyo. meoTxe _ Cxenkeli imowmebda avstriel so-
cial-demokratebs, romlebmac aCvenes, rom erovnuli kulturuli uf-
lebebis dacva saukeTeso iaraRi iyo did mravaleTnikur saxelmwifoSi
afeTqebuli antaganozmis samarTavad. oto baueris msgavsad, isic aRi-
arebda im SesaZleblobas, rom kapitalizmisa da socializmis pirobebSi
erovnul kulturebs gaqroba ki ar emuqrebodaT, aramed ganviTareba.
bauerma amas araswori saxeli misca: `istoriis uqoneli erebis gamoRvi-
Zeba~.142 Cxenkelma kulturul avtonomiaze dafuZnebuli decentralize-
buli instituciuri struqturis Seqmnis idea wamoayena kavkasiisTvis.
centri sakanonmdeblo kompetencias SeinarCunebda TiTqmis yvela Ziri-
Tad sferoSi _ samoqalaqo, sisxlis da Sromis samarTalSi, profesiul
axali mimarTulebebi 291
daskvna
T a vi 9
om
mii d a re
r e v ol
o l u c ia
omi
damoukidebloba
revolucia
sabWoTa xelisufleba
metoqeebi/kandidatebi
partiuli cxovreba
mokavSireebi da mowinaaRmdegeebi
daskvna
tana 1917 wlis warmatebaSi. saboloo jamSi, amas emateboda piradad Jor-
danias avtoriteti da xelmZRvanelobis niWi.
vladimir voitinski, gamoCenili menSeviki, romelic irakli were-
TelTan erTad 1918 wels peterburgidan gamoiqca da xifaTiT savse
mogzurobis Sedegad TbilisSi CamoaRwia, xolo aq `borbas~ (qarTveli
social-demokratebis rusulenovan gazeTis) redaqtorobda 1918-1919
wlebSi, aRniSnavda:
saqarTveloSi igi (Jordania) ufro maRali Canda, misi xmac ufro
mWa xe iyo, da odnavi enis borZiki mis sityvebs wonas matebda. mis dide-
bul, WaRaraSeferili TmiTa da sruli wver-ulvaSiT damSvenebul Tavs
TiTqosda tomis mociqulis nimbo amSvenebda. igi ueWvo beladi iyo Ta-
visi mcirericxovani erisa, garemoculi siyvaruliTa da aRtacebiT,
xolo qarTveli eris SesaSuri erTianoba didwilad swored misi gavle-
nis Sedegi iyo.139
Jordanias zogjer Ralatobda politikuri gamWriaxoba, magram mis
mier warmoebuli politika, sadac Sezavebuli iyo radikalizmi da kom-
promisi da misi unari, daerwmunebina qarTuli organizaciis danarCeni
wevrebi gahyolodnen mas – yovelive es gaxldaT gadamwyveti faqtori,
romelic warmarTavda qarTul social-demokratias 1917 wlis qariS-
xalebis xanaSi.
351
Ta vi 1100
da s k vvn
na
SeniSvnebi
I Tavi
istoriuli viTareba
1. g. k. Cestertoni, St. Francis of Assisi (New York: Doubleday, Doran and Company, 1941), 31.
2. dRes kavkasiaSi Sedis samxreTi kavkasia (saqarTvelo, azerbaijani da somxeTi) da
CrdiloeTi kavkasia. me-19 saukuneSi es regioni administraciuli erTeulis saxiT
mefisnacvlis gamgeblobaSi Sedioda. misi sazRvrebi sakmaod xSirad icvleboda,
magram 1905 wels, roca mefisnacvali voroncov-daSkovi TbilisSi Camovida, kavkasia
moicavda Tbilisis, elizavetopolis, baqos, Cernomories, stavropolisa da quTaisis
guberniebs. es ukanaskneli moicavda baTumis mxares, romelic Tavis mxriv arTvinisa
da baTumis (okrugebad) da soxumis olqad iyofoda. guberniebis garda, kavkasiis
gamgeblobaSi Sedioda daRestnis, yubanis, Tergisa da yarsis regionebi, romlebic
dayofili iyo olqebad da mazrebad da zaqaTalis mxare. amierkavkasia (zakavkazie)
sityvasityviT _ kavkasionis qeds gadaRma teritoriebi, moicavda kavkasionis qedis
samxreT raionebs, aqedan gamomdinare, masSi ar Sedioda stavropolis gubernia,
yubanis, Tergisa da daRestnis mxareebi. carizmis periodis dokumentebsa Tu
periodikaSi xSirad ar asxvavebdnen kavkasiasa da amierkavkasias, magram me amas
vakeTeb. kavkasiis administraciul-teritoriul mowyobaze carizmis periodSi
ixileT grigol robaqaZis sazogadoebrivi urTierToba saqarTveloSi batonymobis
gauqmebidan pirvel revoluciamde, 1864–1905) (Tbilisi: saxelmwifo gamomcemloba,
1923), 209; S. Cxetia, Тбилиси в XIX столетий 1865-1869 (Тбилиси, Академия Наук ГССР
1942), 296-332, С. Эсадзе, Историческая Записка об Управлении Кавказом, 2 т. (Тифлис,
Типография Гуттенберг, 1907)
3. saqarTvelo, bevri sxva saxelmwifos msgavsad, cvalebadi teritoriuli erTeulia.
magaliTad dRes, afxazebi da osebi acxadeben, rom afxazeTi da oseTi saqarTvelos
teritoriis nawili ar aris, Tumca saerTaSoriso Tanamegobroba maT pretenziebs ar
aRiarebs. me-20 saukunis dasawyisSi qarTvelTa umravlesoba miiCnevda, rom Tbilisisa
da quTaisis guberniebi, baTumis mxare, soxumisa da zaqaTalis olqebi saqarTvelos
SemadgenlobaSi Sedioda. es is raionebi iyo, sadac qarTvelebi metnaklebad mWidrod
saxlobdnen, magram zogierT guberniasa Tu olqSi isini umciresobas warmoadgendnen,
magaliTad axalqalaqSi. sakmaod xSirad gaismoda teritoriuli pretenziebi azer-
baijanelebisgan, somxebisgan, rusebisgan da sxva danarCeni xalxebisganac. magram
saqme rom ar gavarTulo, zemoT mocemul guberniebsa da olqebze SevCerdebi,
yarsisa da ardahanis gamoklebiT, radgan im droisTvis am teritoriebs arc qarTuli
inteligenciis warmomadgenlebi miiCnevdnen udavod qarTul miwebad. kolonializmis
Sesaxeb axali naSromi ixileT: daniel r. braueri da edvard j. lacerini, red., Russia’s
Orient: Imperial Borderlands and Peoples, 1700–1917 (Bloomington: Indiana University Press,
1997); Michael Khodarkovsky, Russia’s Steppe Frontier: The Making of a Colonial Empire, 1500–
1800 (Bloomington: Indiana University Press, 2002); dominik liveni, The Russian Empire and
Its Rivals (New Haven, Conn.: Yale University Press, 2000); andreas kapleri, The Russian
Empire: A Multiethnic History, trans. Alfred Clayton (Harlow: Longman/Pearson Education,
358 socializmi qarTul ferebSi
2001); ostin jersildi, Orientalism and Empire: North Caucasus Mountain Peoples and the
Georgian Frontier, 1845–1917 (Montreal: McGill-Queen’s University Press, 2002). imperializmis
arsTan dakavSirebiT samecniero Sexedulebebis mimoxilva da inovaciuri Teoriebi
ixileT: maiql adasi, `High~ Imperialism and the `New~ History~ (Washington, D.C.:American
Historical Assoc., 1993); maiql doili, Empires (Ithaca, N.Y.: Cornell University Press, 1986); jek
snaideri, Myths of Empire: Domestic Politics and International Ambition (Ithaca, N.Y.: Cornell
University Press, 1991); da pol kenedi, The Rise and Fall of the Great Powers: Economic Change
and Military Conflict from 1500 to 2000 (New York: Random House, 1987).
4. imperiuli identobis literaturuli kvleva ixileT: jozef roTi, Hotel Savoy;
Fallmerayer the stationmaster; the bust of the emperor, trans. John Hoare (London: Chatto and
Windus, 1986), 55–183. brwyinvale monografia imperiul identobaze da mis gavlenaze
centraluri evropis masebis politikaze ixileT: jeremi kingi, Budweisers into Czechs
and Germans: A Local History of Bohemian Politics, 1848–1948 (Princeton, N.J.: Princeton University
Press, 2002).
5. carizmis winaaRmdeg didgvarovanTa 1832 wlis SeTqmulebis Semdeg saqarTvelos
arc erTi politikuri partia Tu moZraoba qveynis damoukideblobis moTxovniT ar
gamosula 1918 wlamde. gamonaklisi iyo saqarTvelos damoukideblobis komiteti,
romelic pirveli msoflio omis mimdinareobisas muSaobda germaniaSi da osmalTa
imperiaSi. sxva danarCen partiebs, magaliTad, 1905 wels daarsebul erovnul-de-
mokratiuli partiis wevrebs, SesaZloa pirad saubrebSi emsjelaT am sakiTxze. 1914-
1917 wlebSi qarTveli social-demokratebi ganixilavdnen SesaZlo samoqmedo gegmebs
damoukideblobis SemTxvevaSi. magram 1918 wlamde saqarTveloSi erTi saerTo azri
batonobda,saqarTvelos saxelmwifo interesebi ruseTis demokratiul saxelmwifos
ukavSirdeboda.
6. simon xundaZe, qarTveli inteligenciis profili mecxramete saukuneSi (Tbilisi:
saxelmwifo gamomcemloba, 1927; 31-32).
7. avstriul-marqsistuli Sexeduleba nacionalizmze ixileT: tom botomori da patriq
gudi, red., Austro-Marxism (Oxford: Clarendon Press, 1978), gansakuTrebiT 102–135; mark
e. blumi, The Austro-Marxists, 1890–1918: A Psychobiographical Study (Lexington, Kentucky:
University Press of Kentucky, 1985); vinsent nepi, Austrian Social Democracy, 1889–1914
(Washington, D.C.: University Press of America, 1980).
8. linda qoli, Britons: Forging the Nation, 1707–1837 (New Haven, Conn.: Yale University Press,
1992), 130.
9. qoli wers, `omi da imperia is saSualebebi iyo, romliTac Sotlandiasa da danarCen
did britaneTs Soris kavSiri realuri gaxda.~ Colley, Britons, 132. qarTul da rusul
elitarul sazogadoebebs Soris me-19 saukuneSi damyarebuli kavSirebic aseve
imperiuli eqspansiisa da omis damsaxurebaa.
10. kavkasiasa da centralur aziaSi ruseTis eqspansiis zemoqmedebis Sesaxeb ixileT: maiql
rivkini, red., Russian Colonial Expansion to 1917 (London: Mansell Publishing, 1988); moSe
gameri, Muslim Resistance to the Tsar: Shamil and the Conquest of Chechnia and Daghestan (London:
Frank Cass, 1994); devid langi, The Last Years of the Georgian Monarchy, 1658–1832 (New York:
ColumbiaUniversity Press, 1957); entoni l. h. rainlanderi, Prince Michael Vorontsov, Viceroy
to the Tsar (Montreal: McGill-Queen’s University Press, 1990); jon bedli, The Russian Conquest
of the Caucasus (London: Longman’s Green, 1908); Зураб Авалов, Присоединение Грузии к
России (С. Петербург, типография А. С. Суворина, 1901). axali naSromebi: Г. Лысицина и
Я. Аю Гордин, ред, Россия и Кавказ сквозь два столетия (С. Петербург,Звезда, 2001); Tomas
bareti, At the Edge of Empire: The Terek Cossacks and the North Caucasus Frontier, 1700–1860
(Boulder, Colo.: Westview Press, 1999); nikolas k. gvozdevi, Imperial Policies and Perspectives
SeniSvnebi 359
towards Georgia, 1760–1819 (New York: Macmillan/St. Martin~s, 2000). avalovis wigni Seicavs
mdidar masalas.
11. kavkasiis dapyrobasa da ruseTis imperiasTan mierTebaze ruseTis mmarTvelTa
mosazrebebis sagulisxmo wyaroebis moZieba SeiZleba-Акты, собранные Кавказской
археографической комиссией (Тифлис, Типография главного управлении наместника
Кавказского, 1866-1904); SemdgomSi- Акты. ixileT, mag. Грузия при Царе Георгии XII, me-
2 tomis me-2 nakveTi, general i. v. lazarevis, p.i. kovalenskis da general knoringis
mimowera, 93-197.
12. xelSekrulebis teqsti inglisur enaze ixileT: Constantin Kandelaki, The Georgian
Question Before the Free World (Acts–Documents–Evidence) (Paris: Impr. De Navarre, 1953),
173–179.
13. avalovi amtkicebs, rom saqarTvelos mosaxleoba 1783 wlidan 1801 wlamde ganaxevrda
epidemiebis, Semosevebisa da adamianTa motacebebis gamo. ixileT: Авалов, Присоединение,
191. mefe giorgi XII Teqvsmetpunqtian gegmasTan dakavSirebiT ixileT Нота Грузинскoго
посольства о Грузии 23-го Ноября 1800 года, С-Петербург, Акты, 1, 121, 179–181. me-2 muxli
iTvaliswinebs samefo taxtis SenarCunebas.
14. ixileT: Высочайщий манифест 12-го Сентября 1801 г. Мы Александр Первый, Император
Самодержец Всеросийский, и пр, и пр, и пр, Акты, 1, ч.2, гл. 5. Поступление Грузии в Русское
подданство и учреждение в ней правительства, 432-433. qarTvel mefeebs mflobelobaSi
dautoves miwebi, magram ruseTis emisari, generali knoringi, axali mTavrobis
xelmZRvanelad dainiSna.
15. s. frederik stari, `Tsarist Government: the Imperial Dimension,~ in J. R. Azrael, Soviet
Nationality Policies and Practices (New York: Praeger, 1978), v. n. ivanenko imave azrisaa. is
wers, rom `yoveli sardali (главнокомандующий) da mTavarmarTebeli, zedmetad
TviTdajerebulia da Tavisi Sexedulebisamebr marTavs regions.~ В. Н. Иваненко,
Гражданское управление Закавказъем от присоединения Грузии до наместничества Кн.
Михайла Николаевича (Тифлис, Типография канцелярии...1901), 283
16. baroni korfi ase aRwerda nikoloz I koloniur mmarTvelobas kavkasiaSi: `Cven brZolis
velze vibrZviT, samoqalaqo velzec vibrZviT, erT instituts meoreTi vcvliT,
vaTavisuflebT erT Cinovniks da meore Camogvyavs. wlebi gadis da sul vmeryeobT,
vatarebT eqsperimentebs, vicvliT azrebs da gegmebs.~ arCil jorjaZe, `samSoblo
da mamuliSviloba (erovnuli problema saqarTveloSi); Txzulebani: erovnuli
problemebis garSemo (polemikuri werilebi); Tbilisi: Sorapani, 1911), 1:76. kavkasiis
ekonomikis mimoxilva XIX saukunis bolosTvis, ixileT: e. kondratenko, red., Краткий
очерк экономического положения Кавказа по новейщим официальным и другим отчетам
(Тифлис, Типография канцелярии, 1888). 1888 wlisTvis imperiis xarjebi saqarTveloSi
Seadgenda 45 mln rubls, xolo Semosavlebi 18 mln rubls. e. kondratenko, Краткий, 77.
17. f. v. xaWapuriZe, К истории Грузии первой половины XIX в. (Тбилиси, Заря Востока, 1950),
492-528.
18. v.n. ivanenko, Гражданское управление, 289. kavkasiis gamgeblobis gansakuTrebul saqmeTa
axal komitetTan erTad daarsda misi imperatorobiTi udidebulesobis amierkavkasiis
samoqalaqo saqmeTa marTvis droebiTi ganyofileba, romelsac meeqvse ganyofilebas
uwodebdnen. kavkasiis gansakuTrebul saqmeTa komiteti 1882 wels, mefisnacvlis
institutTan erTad gauqmda.
19. ermolovisa da paskeviCis biografiebTan dakavSirebiT ixileT: f.a. brokgauzi da i. a.
efroni, Энциклопедический словарь (С. Петербург, Типография И. А. Эфрона, 1894), 11 А,
675, 22 А, 920.
20. SeuZlebelia samxedro swavlebasa da uazro avtoritarizmis urTierTdamokidebu-
360 socializmi qarTul ferebSi
37. jeims r. parsonsi, The Emergence and Development of the National Question in Georgia, 1801–
1921~ (Ph.D diss., Institute of Soviet and East European Studies, Glasgow University, 1987), 72.
parsonsi me-5-7 gverdebis SeniSvnebSi aRniSnavs, rom quTaisis guberniaSi 1.314 glexma
Tavad gamoisyida Tavisufleba 1850-1863 wlebSi.
38. ivane javaxiSvili, Политическое и социальное движение в Грузии в 19 веке, (С. Петербург,
Книгиздательство Сакартвело, 1906), 12.
39. xSirad qarTveli glexebi TviTon moiTxovdnen, rom maTi SvilebisTvis skolaSi rusul
enaze eswavlebinaT. ixileT: `rusuli ena da Cveni xalxi~, saqme , oqtomberi 29, 1910, 3.
40. ilia WavWavaZe, `asis wlis winaT~. Txzulebani (Tbilisi: saq. ssr saxelmwifo
gamomcemloba, 1955), 4:207–217.
41. 1864, 1866, da 1877–1878 wlebis ajanyebebis Semdeg, dasavleT kavkasiaSi macxovrebeli
90.000 adamiani, maT Soris Cerqezebi, afxazebi da adiRelebi sxvadasxva kuTxeebSi
dasaxldnen; 418.000 adamiani emigraciaSi wavida osmalTa imperiaSi. ixileT: esaZe,
Историческая записка, 1, 52.
42. 1860 wlamde skolebidan qarTuli enis gandevnis mcdeloba ar iyo. magram 1867 da
1873 wlebSi jer debuleba gamoica, Semdeg ki kanoni, romlis mixedviTac moixsna
qarTul enaze swavlebis valdebuleba gimnaziebSi da realur saswavleblebSi. 1881
wlidan rusuli ena iswavleboda yvela dawyebiT skolaSi meore semestridan, xolo
1890-iani wlebisTvis ganaTlebis saministros dawyebiT skolebSi, soflis skolebis
garda, qarTul enaze swavleba aRar mimdinareobda. ixileT: T. xundaZe, carizmis
saganmanaTleblo politika saqarTveloSi (80-ian wlebSi) (Tbilisi: dawyebiTi da
saSualo skolis samecniero-sakvlevi instituti, 1940), gv. 33–53 da 96–134.
43. giorgaZe, sazogadoebrivi urTierToba, 214–217.
44. niko nikolaZe, Освобождение крестьян в Грузии, Колокол, 1865, Июль. citirebulia-i.
abaSiZis, v. JRentis da sxv, Летопись дружбы Грузинского и Русского народов с древных
времен до наших дней (Tbilisi: literatura da xelovneba, 1967), 1:118–119.
45. W. E. D. Allen, A History of the Georgian People: From the Beginning Down to the Russian
Conquest in the Nineteenth Century (London: Routledge and Kegan Paul, 1971), 132.
46. `ekonomiuri warmateba da erovneba~, Txzulebani (axali gziT, Tbilisi: qarTuli
beWdviTi amxanagoba, 1920), 1:23, 29.
47. Tamar mefis ordeni yvelaze maRal samxedro jildod daaweses.
48. noe Jordania werda, `feodalizmma gaimarjva, man Tavi daimkvidra da bolo mouRo
saqarTvelos erTianobas~. Jordania, Txzulebani, 1, 24.
49. sityva imeridan warmoiqmna imereTi, dasavleT saqrTvelos yvelaze didi mxaris saxeli.
imenad da amienad dayofas zedmatad gamartivebulad ar unda SevxedoT. aq saxezea didi
heterogenuloba da kulturuli zonebic kveTen erTmaneTs.
50. me vambob `xelaxla gaRvivebas~, radgan cnobilia, rom qarTul elitur fenebs saerTo
erovnuli identobis SegrZneba Sua saukuneebidan moyolebuli aqvT, Tumca am SegrZnebas
erovnuli Tanxmoba yovelTvis ar mohqonda. amis erT-erTi damadasturebelia vaxuSti
bagrationis (1696-1758) saqarTvelos geografia. is oTxi nawilisgan Sedgeba: geografia,
genealogia, qronikebi da saqarTvelos mniSvnelovani istoriuli movlenebis aRwera.
pirvel nawilSi mocemulia qalaqebis, regionebis, mosaxleobis, klimatis, topografiis
da sazRvrebis amomwuravi aRwera. aqvea saqarTvelos im teritoriebis rukebi,
romlebsac vaxuSti saqarTvelos SemadgenlobaSi ganixilavda. qarTlis cxovrebaSic
kargad aris dasabuTebuli, rom identobis grZnoba maRal fenebSi ukve me-11 da me-12
saukuneebSi arsebobda. qarTlis cxovreba saqarTvelos ori aTaswleulis istorias
mogviTxrobs. is eyrdnoba istoriul teqstebs, romlebic me-11 saukuniT TariRdeba.
qarTlis cxovrebis Sesaxeb ixileT: steven rafi umcr., qarTlis cxovreba: The Georgian
362 socializmi qarTul ferebSi
Royal Annals and their medieval Armenian adaptation (Delmar, NY: Caravan Books, 1998).
51. u. e. d. aleni da pol muratovi, Caucasian Battlefields: A History of the Wars on the Turco-
Caucasian Border, 1821–1921 (repr., Nashville, Tenn.: Battery Press, 1999. Originally published in
1953.), Tavi 1–15.
52. benediqt andersoni, Imagined Communities: Reflections on the Origin and Spread of
Nationalism, (London: Verso, 1991), 163–185;
53. iuJin veberi, Peasants into Frenchmen: The Modernization of Rural France, 1870–1914 (Stanford,
Calif.: Stanford University Press, 1976), 218.
54. xaWapuriZe, К Истории Грузии, 468. 1804 wlamde normaluri gza lixis qedidan dasavleTi
saqarTvelos `dedaqalaqamde~ ar arsebobda. transportis Sesaxeb ixileT: `gzebi:
maTi viTareba da mniSvneloba~, saqarTvelos kalendari, 5, 163-169gv (tfilisi: stamba
e.xalaZe, 1890)
55. Труды местных комитетов о нуждах сельскохозяиственной промышленности (С. Петербург,
Типография т-ва Народная Польза 1903), 52, 239.
56. А. Аргютинский-Долгоруков, История сооружения и эксплуатации Закавказской железной
дороги за 25 лет ее существования, 1871-1896 (Тифлис, Издание Закавказской Ж. Дороги,
1896), 395-396, 408-409. fuTi 16 kilogramia.
57. e.v. xoStaria, mrewvelobis ganviTareba da muSaTa klasis Camoyalibeba me- 19 saukunis
saqarTveloSi; (Tbilisi: mecniereba, 1968), 2:85-88; ronald siuni, Tiflis, Crucible of Ethnic
Politics, 1860–1905, in Michael F. Hamm, The City in Late Imperial Russia (Bloomington: Indiana
University Press, 1986), 254.
58. Е. В. Хоштария, Очерки социально-экономической истории Грузии, промышленность,
города, рабочий класс (19 в-начало 20 в.) (Tbilisi: mecniereba, 1974), 170.
59. Первая всеобщая перепись населения Российской Империи, 1897 г. под редакцией Н. А.
Тройницкого, LXIX (Тифлисская Губ.) и LXVI (Кутаисская губ.) С. Петербург, Издание
центрального статистического комитета МВД, 1905. (Semdeg teqstSi Перепись). Tbilisis
guberniis qalaqebze, Tbilisisa da axalcixis garda ixileT t. LXIX, 1.
60. Положение к общему своду данных первой всеобщей переписи населения 1897 г. Перепись
I:6.
61. 1906 wlis monacemebiT, raWis mazris mamakacTa raodenobis naxevari yovelwliurad
miemgzavreboda fulis saSovnad. isini muSaobdnen mzareulebad, xelze mojamagireebad,
tyismWerelebad, durglebad da Tivis damamzadeblebad. p. guguSvili; saqarTvelosa
da amierkavkasiis ekonomikuri ganviTareba XIX–XX saukuneebSi (Tbilisi: saxelgami,
1956), 2:789–792.
62. tvirTis mzidavebs eqvsi gildia hqondaT, maT Soris imerlebs, gurulebsa da raWvelebs
_ sakuTari. ixileT: parsonsi, Emergence and Development, 81.
63. Перепись, II:XXVII.
64. raefi, Patterns of Russian Imperial Policy, 31.
65. rogorc kondratenko ganmartavs, qarTvelTa qvejgufebad dayofa ganpirobebuli
iyo `adgilobrivi pirobebiT da agreTve istoriuli mizezebiT, rac gamoxatulia
xasiaTisa da moralis TaviseburebebiT, magram es sakmarisi ar aris imisTvis, rom isini
[damoukidebel] tomebad an xalxebad gamovacxadoT. ixileT: e. kondratenko, red.,
Краткий очерк экономического положения, 5-6. Этнологическая класификация Кавказских
народов.
66. Txzulebani, t. 1 (axali gziT), 15.
67. qarTvelma social-demokratma akaki Cxenkelma 1908 wels ganacxada, rom `dRes
SeniSvnebi 363
86. svietoCovski, Russian Azerbaijan; agreTve: odri l. alstadti, The Azerbaijani Turks:
Power and Identity under Russian Rule (Stanford, Calif.: Hoover Institution Press, 1992), chaps.
1–5.
87. giorgaZe, sazogadoebrivi urTierToba, 220–230.
88. SesaZloa stalinis winaprebi mamis mxridan CrdiloeTidan Camosuli xiznebi iyvnen.
`juRaSvili~juRaevis Svils niSnavs. aseTi saxeliT, stalins adreve unda egrZno, rom
sufTa qarTveli ar iyo.
89. afxaebTan dakavSirebiT, ixileT: jorj hiuiti, The Abkhazians: A Handbook (New York:
St. Martin’s Press, 1998).
90. noe Jordania, `Tbilisi,~ kvali, ivlisi 12, 1898, 481.
91. `erovnuli kiTxva,~ xomli, ivlisi, 28, 1908,3..
92. citirebulia-Robert C. Tucker, The Marxian Revolutionary Idea (London: George Allen and
Unwin, 1970), 160.
93. `Tbilisi,~ kvali, ivlisi 12, 1898, 481-483.
94. Ibid., 482–483.
95. arCil jorjaZe, `meoTxmocianni~ da `meoTxmocdaaTianni~, arCil jorjaZe, werilebi.
(Tbilisi: merani, 1989, 335)
96. ixileT: samarTali vaxtang meeqvsisa, isidore doliZe (Tbilisi: sabWoTa saqarTvelo,
1981).
97. jorjaZe sxvanairad wers: `am bedkrul velurebs meTvramete saukunSi didi bedniereba
ewviaT, movida didebuli, ganaTlebuli, kulturiT Zlieri ruseTi. mfarveloba gauwia
velurebs, Wama-sma aswavla, tanisamossac miaCvia, frak-serTukebSi gamoawyo buSmanebi,
pirSi sigara misca, Tvals binokli gaukeTa, xuWuWian Tmebzedac maRali cilindri
Camoaco. da ai, dadis dRes am tanisamosSi gamowyobili zulu-qarTveli quTaisis
bulvarze da tfilisis prospeqtze da stkbeba bednierebiT, stkbeba gareSe mtrebisgan
uzrunvelyofil maZRar sicocxliT~. jorjaZe, `samSoblo da mamulisSviloba,~
Txzulebani: erovnuli problemebis garSemo, 1:67.
98. jorjaZe, `masalebi qarTvel inteligenciis istoriisaTvis: nawili pirveli: `cis-
kari~ da `saqarTvelos moambe~ (1852–1863 w.) (1852–1863)], Txzulebani (tiflisi:
Sroma, 1914), 5:9.
99. moris vagneri, Travels in Persia, Georgia and Koordistan with Sketches of the Cossacks and the
Caucasus (London: Hurst and Blackett, 1856), 163.
100. m. kolxideli, glexobis ajanyeba samegreloSi 1857 w. da saxalxo tribuna, utu miqava
(Tbilisi: TviT-Sroma, 1926).
101. ibid., 7. ruseTi seriozulad SeSfoTda samegrelos ajanyebis gamo. samegrelo axlos
iyo TurqeTis sazRvarTan da Sav zRvaze da oTomanTa imperiisken gasasvlel derefans
warmoadgenda Samil imamisTvis, romelic isev ibrZoda CrdiloeT kavkasiaSi.
102. rafiel erisTavi, rCeuli Txzulebani, (Tbilisi: sabWoTa mwerali, 1958), 7.
103. moTxroba eyrdnoba cnobil legendas axalgazrda vaJze, romelic Sewirvis mizniT
da suramis cixis gasamagreblad kedels cocxlad Caatanes. is mogviTxrobs ymaTa
gaWirvebaze. ixileT: daniel WonqaZe, suramis cixe, me-3 gamocema (tfilisi: Sroma,
1927)
104. Voyage autour du Caucase: Chez les Tcherkesses et les Abkhases en Colchide, en Georgie, en
Armenie et en Crimée (Paris: Libraire de Gide, 1839), 3:136. frederik dubua de monpero
imerel Tavadebze werda: `maT ar aqvT mdidruli saxlebi, aqa-iq ramdenime fanjara da
ori kari saxls yofnis, dRis sinaTle rom Sevides da kvamli gamovides iqidan. oTaxSi
ori grZeli sawoli dgas, masze SeSis naWeri devs baliSis magivrad, patara xaliCa
SeniSvnebi 365
iatakze, grZeli ficrebi magidis nacvlad, lamazad gamoTlili komodi, ai, sul es aris,
rac imerel Tavads saxlSi gaaCnia da riTac is kmayofilia.~
105. monacemebi ixileT: ronald siuni, The Peasants Have Always Fed Us: The Georgian Nobility
and the Peasant Emancipation, 1856–1871, Russian Review 38, no. 1, (1979), 31.
106. statistikuri monacemebi me-19 saukunis saqarTvelos soflis pirobebze ixileT: О.
Семин, Великая Годовщина, Аграрный вопрос и крестьянская реформа на Кавказе (Киев,
Л. М. Фиш, 1911). В. И. Адамия, Социально-экономическое развитие Грузинской деревни,
1870-1900, (Tbilisi: sabWoTa saqrTvelo, 1976); Е. Кондратенко, Свод стат. данных о
землевладении в Тифлисской и Кутаисской губерниях (Тифлис, Закавк. стат. комитет,
типография Грузю изд. товарищества И. Козловскаго), Е. Кондратенко, Свод стат. данных о
населении Закавказского края...(Тифлис, типография И. Мартиросянца, 1893).
107. ilia WavWavaZe: Txzulebani or tomad; (Tbilisi: sabWoTa saqarTvelo, 1977), 360.
108. 1875-1902 wlebSi Tavad-aznaurTa kuTvnili miwebis 30%-ze meti dagiravebuli iyo. 1904
wlisTvis Tavad-aznaurTa miwebis or mesamedi dagiravebuli iyo Tbilisis guberniaSi.
ixileT, В. И. Адамия, Социально-экономическое развитие, 28-30
109. Tbilisis glexobam saSualod miwebis 20% dakarga, romelsac adre amuSavebda, xolo
quTaisis glexobam _ erTi mesamedi. ixileT: mircxulava, Аграрно-крестьянский
вопрос, 33.
110. Ibid., 49.
111. 1903 wels Tbilisis guberniis saSualo glexis ojaxi 10,9 desetinas flobda,
SedarebisTvis, 1,69 desetinas flobda droebiT valdebuli glexis ojaxi. guguSvili,
saqarTvelos ganviTareba, 657–660.
112. noe xomerikma, saqarTvelos demokratiuli respublikis miwis ministrma daiangariSa,
rom 1882 wels Tbilisisa da quTaisis guberniebSi xizanTa 8,928 ojaxi cxovrobda;
ixileT: noe xomeriki, agraruli reforma da Cveni sasoflo meurneoba (tiflisi:
saqarTvelos respublikis qalaqTa kavSiri, 1920), 6.
113. bevri gadamyidveli qarTveli iyo. dasavleT saqrTveloSi gurulebi da megrelebi
Seadgendnen vaWarTa umetes kontingents. maT glexebi, faqtobrivad, kargad
xvdebodnen. ixileT: Tedo saxokia, mogzaurobani; (baTumi: sabWoTa aWara, 1985), 28.
114. robert edelmani, Proletarian Peasants: The Revolution of 1905 in Russia’s Southwest (Ithaca,
N.Y.: Cornell University Press, 1987).
115. valiko CubiniZe, mogoneba 1905 wlidan 1921 wlis 15 martamdin; (Paris: Impr. de Navarre,
1938), 5.
116. saqarTvelos marganecis sabadoebze ixileT: V. Babet, Le Minerai de Manganèse de Géorgie
(Paris: République de Georgie, Ministère des Finances du Commerce et de l~Industrie, 1921), 8.
117. xoStaria, Очерки, 140.
118. baTumsa da baqos Soris sarkinigzo kavSiri damyarda 1883 wels. am or qalaqs Soris
navTobis milsadeni gayvanil iqna 1896-1906 wlebSi.
119. osip mandelStami, `Batum,~ Jane Gray Harris, red., Mandelstam: the Complete Critical Prose
and Letters, trans. Jane Gray Harris and Constance Link (Ann Arbor, Mich.: Ardis, 1979), 229.
120. jaoSvili, saqarTvelos mosaxleoba, 108.
121. 1874 da 1886 wlebs Soris tfilisis komerciuli bankebis mier gacemuli sesxebis
raodenoba gaizarda 1,4 mln. rublidan 16 mln. rublmade. xolo 1872 wlidan 1890
wlamde bankis fulad operaciebSi Tanxebi gaizarda 15 mln. rublidan 157 mln.
rublamde. ixileT: a. bendianiSvili, saqarTvelos istoria 1801–1921;( Tbilisi:
ganTleba, 1999), 146..
122. ronald siuni, Tiflis, Crucible of Ethnic Politics, 260.
366 socializmi qarTul ferebSi
II Tavi
qarTuli social-demokratiis erovnuli fesvebi
30. ixileT, magaliTad, `sxva da sxva ambavi~, saqarTvelos moambe, aprili, 4 1863, 89-108;
g. wereTeli, `ciskars ra ayayanebda?~ saqarTvelos moambe, 7, ivlisi 1863, 6-20. mesame
statiaSi poloneTis ajanyebazea laparaki.
31. `salamuri~, ixileT akaki wereTeli, Tzulebani, Tbilisi: sabWoTa saqarTvelo, 1980),
41. `navi~, akaki wereTeli, TxzulebaTa sruli krebuli, tomi 1, leqsebi; Tbilisi:
saxelmwifo gamomcemloba, 1950; 64-65. `navSi~ avtori gviyveba patara navis ambavs,
romelic didma gemma gadaarCina, magram bolo strofSi gvafrTxilebs Zlier batonTan
dakavSirebul saSiSroebazec.
32. ilia WavWavaZis da noe Jordanias polemikis Sesaxeb ixileT: ilia WavWavaZe TxzulebaTa
sruli krebuli aT tomad; (Tbilisi: saxelmwifo gamomcemloba, 1957), 6:241-295. social-
demokratebs bevri adanaSaulebda ilias mkvlelobaSi Tu ara, misi sikvdilisTvis
xelSemwyobi viTarebis SeqmnaSi mainc. rogorc aleqsandre SuSanaSvils miaCnia,
amis pirdapiri mtkicebuleba ar arsebobs, SoTa badriZe ki sapirispiros amtkicebs.
ixileT aleqsandre SuSanaSvili, wiwamuris tragedia, Tbilisi: orioni, 2000; 95-105;
SoTa badriZe, wiwamuris tragediis gamocana, Tbilisi: Tbilisis universitetis
gamomcemloba, 1991; 227-239.
33. xaxanovi, Очерки, 125.
34. jorjaZe, Txzulebani, t.5, 53
35. ilia WavWavaZe: Txzulebani or tomad; Tbilisi: sabWoTa saqarTvelo, 1977, II : 7-24.
ilia WavWavaZe iziarebda me-19 saukunis nacionalistebis mosazrebas imis Sesaxeb,
rom ers saerTo salaparako ena unda hqonoda. 1860-ian wlebSi Jurnal `ciskris~
avtorTa umravlesoba samsafexurian sistemas iyenebda werisas _ umaRles saeklesios,
literaturuls da Cveulebriv salaparakos, rac kaTolikos anton pirvelis
Semotanili iyo me-18 saukuneSi.
36. ilia WavWavaZe: Txzulebani aT tomad, 2:124-223.
37. reifildi, Literature of Georgia, 174–178.
38. ixileT, mag., `CrdiloeTis amerikis SeerTebuli Statebi da iqauri tyveoba; saqarTvelos
moambe, 11 noemberi, 1863, 34-72; 12, dekemberi, 1863, 62-87, sadac mocemulia revoluciis,
konstituciis da respublikis ganmartebebi.
39. siuni, The Making of the Georgian Nation (London: I. B. Tauris, 1989), 270.
40. giorgaZe, sazogadoebrivi urTierToba, 423.
41. ibid., 441.
42. ilia WavWavaZe, cxovreba da kanoni; Txzulebani aT tomad, 6:7-98. is werda: `nuTu yoveli
Cvengani ar unda cdilobdes srulad aRmoifxvras CvenTa wodebaTa Soris ganxeTqilebis
mizezni, rom Cveni cxovreba warmoadgendes erTs didebuls denas SeerTebul Zalisas?
(57)
43. giorgi wereTeli, kita abaSiZe da Cveni axalgazrdoba, kvali, 2 noemberi, 1897, 813-818.
44. niko nikolaZe fiqrobda, rom `brbo~ ufro Sesaferisi sityva iyo vidre `dasi~;
social-demokrati silibistro jiblaZe acxadebda, rom pirveli dasi da meore
dasi realurad mxolod erTi partiis ori frTa iyo. jorjaZe Cioda, rom qarTuli
progresulad ganwyobili jgufebi sul ukan da ukan midiodnen. mas dodaSvilis (1832
wlis SeTqmulebis erT-erTi monawile) sityvebi mohyavda. wereTlis tipologiiT,
1895 wels dabeWdili modelis Sesworebuli variantis mixedviT, romelSic Sediodnen
narodnikebi, liberaluri aristokratia da radikalurad ganwyobili progresulebi,
pirveli dasi (ilia WavWavaZis garSemo Sekrebili) daxasiaTebulia, rogorc
konservatuli reformistebi, meore dasi (wereTlisa da nikolaZis garSemo Sekrebili)
demokratiul reformistebad, xolomesame dasi (noe Jordanias garSemo) _ ekonomist
materialistebad. g. wereTeli, kita abaSiZe da Cveni axalgazrdoba, ibid.
SeniSvnebi 369
45. wereTeli namdvilad aRiarebs gansxvavebis zrdas meore dasSi 1870-iani wlebidan.
46. nikolaZe wlebis Semdeg liberaluri reformebis gzas daadga da 1905 wlidan uari Tqva
socializmis ideebze. ixileT, akaki baqraZe (Tbilisi: nakaduli, 1989), 182–216.
47. g. gafrindaSvili, qarTuli ganmanaTlebloba, 107.
48. nikolaZe `kolokolisTvis~ muSaobda 1864-1866 wlebSi. nikolaZis cxovrebis am
monakveTze, ixileT: sergo avaliani, ruseT-saqarTvelos kulturuli urTierTobis
istoriidan me-19 saukunis meore naxevarSi; (Tbilisi: saqarTvelos ssr mecnierebaTa
akademiis gamomcemloba, 1955), 49-51.
49. paata guguSvili, Карл Маркс в Грузинской публицистике и общественности до 1898
(Тбилиси, АН ГССР, 1963), 102.
50. disertaciis saTauri iyo `ganiaraReba da misi ekonomikuri da socialuri Sedegebi~,
avaliani, ruseT-saqarTvelos kulturuli...
51. g. gafrindaSvili, qarTuli ganmanaTlebloba, 287. nikolaZe werda: `qarTvelebs
yuradReba rom mieqciaT vaWrobisTvis da es eswavlaT, verc sparseTi da verc TurqeTi
maT damonebas ver SeZlebdnen~. akaki baqraZe, niko nikolaZe, 247.
52. Tumanovi, Характеристики, 12–23.
53. miuxedavad imisa, rom foTSi nikolaZe warmatebiT muSaobda, mis saxels Crdili
mainc miadga, magram 1916 wels sasamarTlom ver warmoadgina mis mier qrTamis aRebis
damamtkicebeli sabuTebi. nikolaZe ruseTSi darCa 1917 wlamde, Semdeg saqarTveloSi
dabrunda da erovnul demokratiuli partiis aqtiuri wevri gaxda.
54. Tumanovi, Характеристики , 5.
55. kvalis ori wlis naRvawi, kvali, 1895, 8 ianvari, 3-5.
56. s. xundaZe, qarTveli inteligenciis profili, 17.
57. ruseT-TurqeTis 1877-1878 wlebis omma warmoSva Zlieri qarTuli iredentizmi, roca
aTasobiT qarTveli moxalise frontze gaeSura. ixileT sergi mesxis gamarjvebis
sixaruliT savse werili, axlad SeZenili saqarTvelo, sergi mesxi: Txzulebani, 1875-
1878 (Tbilisi: sabWoTa saqarTvelo, 1963), 2:367-369.
58. prokle kekeliZe, akaki wereTlis istoriuli poemebi, Tornike erisTavi, naTela (Tbi-
lisi: Tbilisis saxelmwifo universitetis gamomcemloba, 1961), 9.
59. grigol furcelaZe, TergdaleulTa msoflmxedvelobis sakiTxisaTvis, macne; is-
toriis, arqeologiis, eTnografiisa da xelovnebis seria, Tbilisi: gamomcemloba
mecniereba, 1975, 1, 171-172.
60. ixileT, magaliTad, WavWavaZis irlandia da inglisi, ilia WavWavaZe, Tzulebani, 9:9-46.
61. simon xundaZe, niko nikolaZe: narkvevi misi azrovnebidan; niko nikolaZe, rCeuli
nawerebi tomi pirveli: mogonebebi, publicisturi werilebi, 1865-1868; s. xundaZe
(Tbilisi: qarTuli wigni, 1931), 1: cxxv–cxxix. 1874 wels niko nikolaZem monawileoba
miiRo sruliad kavkasiis konferenciaSi ciurixSi, sadac mxari dauWira damoukidebeli
kavkasiis federaciis ideas. ixileT simon xundaZe, giorgi wereTeli: moRvaweoba,
azrovneba, Semoqmedeba. federaciis ideas Tavdapirvelad yvela qarTvelma social-
demokratma dauWira mxari. socialist-federalistebma am ideas TavianT programaSi
umniSvnelovanesi adgili miakuTvnes.
62. 1912 wlisTvis wigni ukve 32-jer iyo gamocemuli. is sabWoTa kavSiris drosac
gamoiyeneboda, rogorc gramatikis saxelmZRvanelo pirveli da meore klasis
moswavleebisTvis, xolo ufrosklaselebi literaturul nawarmoebebs swavlobdnen
wignidan. ixileT, iakob gogebaSvili, deda ena, naw. 1: qarTuli anbani patara moTx-
robebiT, leqsebiT, aRwerebiT da dedniT, ori Tvis kursi; (Tbilisi, wera-kiTxvis
370 socializmi qarTul ferebSi
gamavrcelebeli sazogadoebis gamocema, 1906); deda ena, naw. 2: anbanis Semdeg sakiTxavi
wigni skolebSi saxmarebeli, ori wlis kursi; (Tbilisi: wera-kiTxvis sazogadoebis
gamocema, 1906).
63. sifraSvili, rusi-revolucioner-demokratebisa, 100.
64. niko nikolaZes politikuri Sexedulebebis Sesaxeb ixileT, s. xundaZe, socializmis
istoriisaTvis saqarTveloSi, tomi 1; (tfilisi: saxelmwifo gamomcemloba, 1927) 1:181-
212.
65. sergi mesxi akritikebda ruseTis mier gatarebul saganmanaTleblo politikas 1880-ian
wlebSi da mas `Cveni maswavleblebis da maswavlebelTa pedagogiuri patiosnebis fexqveS
gaTelvis erT-erT gzas~ uwodebda. T. xundaZe, carizmis saganmanaTleblo politika
saqarTveloSi (80-iani wlebi); Tbilisi: dawyebiTi da saSualo skolis samecniero
kvleviTi instituti, 1940, 34.
66. s. xundaZe, socializmis istoriisTvis, 2:263.
67. s.xundaZe, giorgi wereTeli, 51-52. wereTlis mzardi yuradReba qalaqur cxovrebaze
misnawarmoebSi `pirveli nabiji~ aisaxa. romani misi sikvdilis Semdeg daibeWda 1903
wels. xaxanovis azriT, wereTlis romanma `axali era gaxsna qarTul literaturaSi. es
pirveli iyo... romelmac Seafasa mzardi socialuri klasebi, romlebic saqarTvelos
cxovrebis axal ekonomikur struqturasTan erTad ganviTaredboda da sirTuleebi,
rasac es moitanda.~ xaxanovi, Очерки, 422–423.
68. p. guguSvili, karl marqsi, 200.
69. g. lasxiSvili ganixilavs am diskusiebs Tavis `mogonebebSi~ (Tbilisi: saqarTvelo,
1992), 14-35.
70. a. bendianiSvili, erovnuli sakiTxi saqarTveloSi 1801-1921 wlebSi; (Tbilisi:
mecniereba, 1980), 140, 153.
71. s. xundaZe, socializmis istoriisTvis, 2:28.
72. r. kalaZe, muSaTa qarTuli Jurnal-gazeTebis istoria: zogadi debulebani, revoluciis
matiane, (Semdgom-rm); 1 (1923): 27–46, 44.
73. `50-is sasamarTloze~ sanqt-peterburgSi maTi garkveuli raodenoba gasamarTlebul
iqna; guguSvili, karl marqsi, 157-158.
74. oxranka, romelSic Sida, sagareo da sazvargareTis uwyebebi Sedioda, policiis
departamenti iyo, romlis ZiriTadi saqme revoluciur organizaciaTa gamovlena
da maTTan brZola iyo. is Jandarmeriisgan, adgilobrivi samxedro policiisgan,
damoukideblad arsebobda.
75. masala am gazeTebis programebze ixileT, giorgaZe, sazogadoebrivi urTierToba, 385–
398, 404–411, 412–418;
76. jorjaZe, meoTxmocianni da meoTxmocdaaTianni, werilebi, (Tbilisi, merani, 1989), 327.
77. xundaZe, socializmis istoriisTvis, 2: 99.
78. jorjaZe, meoTxmocianni da meoTxmocdaaTianni, werilebi, (Tbilisi, merani, 1989), 365.
79. guguSvili, karl marqsi, 240
80. xundaZe, socializmis istoriisTvis, 2:211
81. maiaSvilis namdvili saxeli da gvari iyo giorgi JdanoviCi (1855-1917). is populisti
iyo, romelmac saxeli gaiTqva `50-is sasamarTloze warmoTqmuli sakmaod gamomwvevi
sityviT.
82. r. fancxava, Cemi mogonebebis nawyveti, rm, N 2 (1923): 150-153.
83. werilis qarTuli varianti (`werili Cven sazogadoebriv moRvaweTa mimarT~) ixileT,
maiaSvili [zdanoviCi], rCeuli nawerebi, 1887-1891, 1:14-54. werili mouwodebs sazoga-
doebas, ufro seriozulad da analitikurad miudges ekonomikur da politikur
sakiTxebs.
SeniSvnebi 371
III Tavi
mesame dasi
A Study of the National Implications in the Work of Karl Marx (New York: Columbia University
Press, 1941); Ian Cummins, Marx, Engels, and National Movements (New York: St. Martin~s
Press, 1980).
68. marqsis erovnuli sakiTxisTvis, ixileT: solomon blumi, The World of Nations: A Study of
the National Implications in the Work of Karl Marx (New York: Columbia University Press, 1941);
ian kuminsi, Marx, Engels, and National Movements (New York: St. Martin~s Press, 1980).
69. jiblaZe, `kvali da mesame, ixileT SeniSvna 6. 1:306
70. r. kalaZe, tribuni: kritikuli SeniSvnebi f. maxaraZis da s. TalakvaZis saistorio
nawerebis Sesaxeb, `rm~, N 3(13) (1925), 191–254.
71. amis Sesaxeb da saqarTvelos social-demokratiuli organizaciis rusi wevrebis
diskusiis Sesaxeb, ixileT: v. guruli, qarTuli social-demokratiis istoria (1892-
1918), (Tbilisi: meridiani, 1999).
72. daaxloebiT imave dros, ilia WavWavaZem Jordanias Txova `iveriis~ Tanaredaqtoroba,
Jordaniam ifiqra am sakiTxze, magram uari Tqva.
73. redaqciisgan, `kvali~, 1898, 1 ianvari, 1.
74. 1910 wlis gamocemis `Txzulebanis~ SesavalSi Jordania werda: `qarTveli marqsistebi
Tavidan samkuTxa oms awarmoebdnen: brZola kulturisTvis, brZola demokratiisTvis,
brZola social-demokratiisTvis.~ n. Jordania, avtoris winasityvaoba 1910 wels
gamocemuli rCeuli nawarmoebisa, Txzulebani, 1, viii.
75. ixileT axalgazrda filipe maxaraZis `qarTlis cxovrebis gamocema~, kvali, 1898, 10
maisi, 349–350, da kvali, 1898, 24 maisi, 381–383, sadac is ganixilavs frangi mecnieris mari
broses naSroms `qarTlis cxovrebaze~. maxaraZe cdilobs uaryos broses azri qarTuli
anbanis somxuridan warmoSobis Sesaxeb.
76. ixileT, noe Jordanias statia, uiliam gladstoni, `kvali~, 17 maisi, 1898, 572–573; d.
TofuriZis werilebi Sveicariidan, `kvali~, 16 agvisto, 1898, 572–573; a. xaxanaSvili,
rogor vidResaswauloT asis wlis dRe saqarTvelos ruseTTan SeerTebisa, kvali, 27
seqtemberi, 668; n. Jordania, Tanamedrove qalaqis movaleoba, kvali, 22 noemberi, 1898,
785–787.
77. s. xundaZe, socializmis istoriisTvis, 2 (1927), 283.
78. n. Jordania, dRevandeli kiTxvebi, kvali, 1898, 2-3. es abzaci xomlelis sityvebs
gvagonebs 1889 wlis `TeatrSi~ dabeWdili statiidan. xomleli werda: `evropul
saxelmwifoebs Soris omi mxolod fariTa da maxviliT ar mimdinareobs, es ufro
kapitalisturi warmoebiTa da industriiT warmoebuli omia. am oms Tavisi kanonebi
da resursebi aqvs, rac yoveldRiuri cxovrebis nawilad aris aRiarebuli.~ xundaZe,
socializmis istoriisTvis, 2 (1927), 148.
79. n. Jordania, tfilisi, kvali, 12 ivlisi, 1898, 483
80. Ibid. ixileT agreTve, tfilisis TviTmmarTveloba, `kvali~, 21 Tebervali, 1899, 119.
`kvali~ giorgi wereTlis mosazrebas imeorebs, romelic 1873 wels werda: `Tqveni
dedaqalaqi da saqarTvelos kera ucxoelebis xelSi Cavardnila,..wadiT exla, SediT
ZaliT tfilisis savaWro bazarze da komercia isev Tqvens kontrols qveS aRmoCndeba.
amis gareSe, tfilisi samudamod daikargeba da saqarTvelos miwa daiRupeba~.
citirebulia- s. xundaZis qarTveli inteligenciis profili me-19 saukuneSi, (Tbilisi:
saxelmwifo gamomcemloba, 1927), 56.
81. d. TofuriZe, werilebi Sveicariidan, `kvali~, 10 maisi, 1898, 347–349.`
82. debatebze ixileT, j. frankeli, red., Vladimir Akimov on the Dilemmas of Russian Marxism,
1895–1903 (Cambridge: Cambridge University Press, 1969), 3–98.
83. Jordania, inteligencia, `kvali~, 15 marti, 1898, 201–203
84. xaxanovi, Очерки, 339,
376 socializmi qarTul ferebSi
IV Tavi
mSromeli xalxi
1. am sakiTxebze ixileT, daian koenkeri, Moscow Workers and the 1917 Revolution (Princeton,
N.J.: Princeton University Press, 1981).
2. noe Jordania, Cemi warsuli; (Tbilisi: sarangi, 1990), 25. ambali-arq. qarT., Cveulebriv
iranel an asiriel Rarib Sav muSebs uwodebdnen.
3. ilia WavWavaZe, Txzulebani or tomad; (Tbilisi: sabWoTa saqarTvelo, 1977),
1: 58–60.
4. S.mesxia da sxv. Tbilisis istoria; (Tbilisi: sabavSvo da axalgazrduli literaturis
saxelmwifo gamomcemloba, 1958), 415–416.
5. viqtoria e. boneli, Roots of Rebellion: Workers Politics and Organizations in St. Petersburg
and Moscow, 1900–1914 (Berkeley: University of California Press, 1983), 28. sTiv smitis
mixedviT, 1906 wels, sanqt-peterburgis muSaTa 55.1% muSaobda 500 da met kacian
sawarmoebSi. sTiv smiti, Red Petrograd: Revolution in the Factories, 1917–1918 (Cambridge:
Cambridge University Press, 1983), 11. SedarebisTvis, me-20 saukunis dasawyisis moskovSi,
qalaqis `industriul~ muSaTa 54% muSaobda mcire saxelosnoebSi. Koenker, Moscow
Workers, 22.
6. mesxia, Tbilisis istoria, 460.
7. xelosanTa gildiis administraciis monacemebiT, 2. 185 TviTdasaqmebuli xelosani,
2. 747 Sinamrewveli, 2. 807 maTi damxmare da 2. 027 Segirdi. kvali, 21 ivnisi, 1898, 434.
s. xundaZis gaangariSebiT, vaWrobasa da warmoebaSi 21. 037 adamiani iyo dasaqmebuli.
es ricxvi kancelariis Cinovnikebis CaTvliT, Tbilisis mosaxleobis sul 13.1% iyo
saukunis dasawyisisTvis. s.xundaZe, qarTveli inteligenciis profili me-19 saukuneSi;
(Tbilisi: saxelmwifo gamomcemloba, 1927), 17–18.
8. sanqt-peterburgis muSaTa klasze, ixileT sTiv smiti, `Petrograd in 1917: The View from
Below,~ daniel kaizeris da sxv., The Workers Revolution in Russia, 1917: The View from Below
(Cambridge: Cambridge University Press, 1987), 59–79.
9. s. xundaZe, socializmisTvis istoriisTvis saqarTveloSi, tomi 1; (tfilisi: saxelmwifo
gamomcemloba, 1927), 50–51.
10. g. giorgaZe, sazogadoebrivi urTierToba saqarTveloSi batonymobis gadavardnidan
pirvel revoluciamde, 1864-1905; (tfilisi: saxelmwifo gamomcemloba, 1923), 180; v.
margiani, saqarTvelos mrewveloba da samrewvelo proletariati, 1864-1917; (Tbilisi:
sabWoTa saqarTvelo, 1976), 320–321.
11. mTavar tipografiebs da stambebs 440 muSa hyavdaT daqiravebuli. e.v. xoStaria, Очерки
социально-экономической истории Грузии, промышленность, города, рабочий класс,
378 socializmi qarTul ferebSi
CxeiZe, Zvirfasi da mudam, 97. CxeiZis mixedviT, roca policia pirvelad Sevida depoSi
gaficvis Sesawyvetad, policielebma isini amoarCies, ` visac giganturi aRnagoba
hqonda.~
81. s. TalakvaZe, saqarTvelos komunisturi partiis istoriisTvis, `rm~ N3 (1923): 139–150. ;.
r. kalaZe, rogor daviwye muSaoba, `rm~, N3 (1923): 139–150.
82. r. kalaZe, muSaTa qarTuli Jurnal-gazeTis istoria 80-90 ww., `rm~ N3 (1923): 28–29.
83. Tbilisis social-demokratiuli organizacia rsdmp-is Semadgenel nawilad
gamocxadda1901 wels
84. baTumSi social-demokratebis saqmianobaze ixileT, `rm~, N2, (1923): 127–139.
85. s. TalakvaZe, saqarTvelos revoluciuri moZraobis warsuli, `rm~ N4 (1923), 30.
86. g. abaSiZe da sxv, Грузинские страницы Ленинианы (Тбилиси, Мерани, 1970), 77-80.
87. v. cabaZe, Cemi mogonebebidan, `rm~ N 2 (1923), 148.
88. s. T. arqomedi, Рабочее Движение и Социал-Демократия на Кавказе (с 80-ых по 1903г.)
(Москва-Петроград, Госиздат, 1923), 48-49.
89. `Управление Закавказской Каз. Желез. Дорог, Приказ N 46 (dauTariRebelia) scssa,
F153, saq. 2, N 273, 167–194. es dokumenti gviCvenebs, rom amierkavkasiis rkinigzis
mTavar saxelosnoebSi samuSao pirobebi sakmaod kargi iyo im droisTvis. nawilobriv
ifareboda dakrZalvis xarjebi, gaicemoda ori kviris jamagiri saavadmyofos xarjebis
dasafarad da mcireodeni Tanxa Tu muSas saxl-kari gaunadgurdeboda xanZris gamo an
ubeduri SemTxvevis dros dainvaliddeboda da samuSaos dakargavda.
90. scssa, 153, saq. 2, N 270, 55.
91. scssa, F84, saq. 2, N 1994, 309.
92. s. aliluevi, tf. rkinis gzis saxelosnoebis muSaTa gaficva 1900 wels, `rm~ N2(15) (1926):
66–71.
93. giorgaZe, sazogadoebrivi urTierToba, 535.
94. lado kecxoveli, 31-32.
95. scssa, F84, saq. 3, N 1180, 2.
96. eklesiaSi ficis dadebis praqtikaze ixileT, f. maxaraZe, Очерки революционного
движения 47-54.
97. scssa, F84, saq. 3, N 236, 135-136.
98. raJden arseniZe [sic], interviuebi, N1-3, 103-104, boris nikolaevskis koleqcia, yuTi 667,
seria 279 (RSDRP-IV), saq, 4-5; sauniversiteto proeqti menSevikuri moZraobis istoria,
huveris omis, revoluciisa da mSvidobis instituti, stanfordi, kalifornia (Semdgom-
huveris institutis arqivi-hia).
99. 1889-1890 wlebSi, im pirTa umravlesoba, romelzec policias TvalTvali hqonda
dawesebuli, somexi iyo. scssa, F84, saq. 3, N 144, 65-71. gugonianis eqspedicia somexi
moxaliseebis erTi patara SeiaraRebuli jgufis gulubryvilo mcdeloba iyo,
SeWriliyo otomanis imperiaSi dasavleTis saxelmwifoebis yuradReba rom moepyro iq
mcxovrebi somexi qristianebisken.
100. scssa, F153, saq.1, N 585.
101. g. CxeiZe, Zvirfasi da mudam, `rm~, N 1, (1923), 97.
102. scssa, F153, saq.1, N 585 gviCvenebs 1900-1901 wlebSi Tbilisel social-demokratebze
dawesebuli TvalTvalis dones.
103. scssa, F153, saq.1, N 585, 23-26, 43-44.
104. v. guruli, qarTuli social-demokratiis istoria, 1892-1918, 114; scssa, F153, saq.1, N
349, 19-22.
105. scssa, F84, saq.3, N 423. es saqaRalde Seicavs oxrankis social-demokratebis in-
dividualur saqmeebs.
382 socializmi qarTul ferebSi
V Tavi
ganxeTqileba Sin
VI Tavi
guriis respublika
1. l. s. feieri da red., Marx and Engels: Basic Writings on Politics and Philosophy; `The Eighteenth
Brumaire of Louis Bonaparte., (New York: Anchor Books, 1971), 378.
2. mkvlevarTa umravlesoba eTanxmeba im azrs, rom meoce saukuneSi gamovlenili
glexobis radikalizmis safuZveli tardiciuli soflis Temebis gazrdili kontaqti
iyo bazarTan, biurokratiasTan, axal mZlavr socialur jgufebTan, rasac emateboda
specifikuri cvladebic _ adgilobrivi istoria, miwis mflobeloba, sazogadoebrivi
urTierTobebi, samTavrobo politika, eTniuroba, da religia. ix. erik j. hobsbaumi,
Primitive Rebels: Studies in Archaic Forms of Social Movement in the Nineteenth and Twentieth
Centuries (New York: W. W. Norton, 1963); barington muri umcr., Social Origins of Dictatorship
and Democracy: Lord and Peasant in the Making of the Modern World (Boston: Beacon Press,
1966); T. Sanini, The Awkward Class: Political Sociology of the Peasantry in a Developing Society,
Russia 1910–1925 (Oxford: Clarendon Press, 1972); erik vulfi, Peasant Wars of the Twentieth
Century (New York: Harper and Row, 1969). ix. agreTve, C. Scott, The Moral Economy of the
Peasant: Rebellion and Subsistence in Southeast Asia (New Haven, Conn.: Yale University Press,
1976); klod e. uelCi umcr. Anatomy of Rebellion (Albany: State University of New York Press,
1980); da joel s. migdali, Peasants, Politics and Revolution: Pressures toward Political and
Social Change in the Third World (Princeton, N.J.: Princeton University Press, 1974).
3. aTar huseini da qeiT traibi, Marxism and the Agrarian Question, vol. 1: German Social
Democracy and the Peasantry, 1890–1907 (Atlantic Highlands, N.J.: Humanities Press, 1981), 112–
113.
4. ralf karter elvudi, red., Resolutions and Decisions of the Communist Party of the Soviet
Union, vol. 1: The Russian Social Democratic Labor Party, 1898–October 1917 (Toronto: University
of Toronto Press, 1974), 96–97.
5. morin peri, `The Russian Peasant Movement of 1905–1907: Its Social Composition and
Revolutionary Significance,~ Past and Present, no. 57 (1972), 127.
6. Teodor Sanini, Russia 1905–1907: Revolution as a Moment of Truth: The Roots of Otherness:
Russia~s Turn of Century (New Haven, Conn.: Yale University Press, 1985), 2:107–109.
7. lev tolstoim ganacxada, rom imas akeTebdnen, rasac igi TviTon fiqrobda da werda
bolo oci wlis manZilze, kerZod: `Tavisi cxovreba waremarTaT xelisuflebis
saWiroebis gareSe~. i. m. avazaSvili, Большевистские организации Закавказья в период
первой Русской революции, 1905-1907 (Tbilisi, sabWoTa saqarTvelo, 1972), 97. gordon
brauni gazeT London Times-idan da luiji vilari milanis Corriere della sera–dan, guriaSi
388 socializmi qarTul ferebSi
1905 wels aRmoCndnen. ix.Sanini, Russia 1905–1907, 103–107, guriis respublikis Sesaxeb,
ix. agreTve: stiven jonsi, `Marxism and Peasant Revolt in the Russian Empire: The Case of the
Gurian Republic,~ Slavonic and East European Review 67, no. 3, (1989): 403–434.
8. morin peris SefasebiT, 1905-1907 wlebSi, social-revolucionerebis partiis wevr-
Tagan mxolod 7.7% iyo glexi, xolo yvelaze did wils (45.6%) muSebi da xelosnebi
Seadgendnen. qarTvel social-demokratTa organizaciis glexuri warmomadgenloba
proporciulad ufro maRali iyo. 1905 wlis bolosTvis mxolod guriaSi wevrTa ra-
odenoba xuT aTass aRwevda, TiTqmis imdenives, ramdensac TbilisSi, sadac eqvsi aTasi
wevri iricxeboda. ix: m. peri, The Agrarian Policy of the Russian Socialist Revolutionary Party
from Its Origins through the Revolution of 1905–1907 (Cambridge: Cambridge University Press,
1976), 86; g. urataZe, Воспоминания Грузинского социал-демократа, (Stanford, Calif.: Hoover
Institution on War, Revolution, and Peace, 1968), 168; `Cveni Sinauri saqmeebi~, talRa, 30
noemberi, (1906): 2.
9. erovnuli kiTxva, naperwkali, 21 ivlisi 1908 w, 2.
10. meore dumaSi irakli wereTeli mouwodebda glexur partiebTan ufro mWidro
TanamSromlobisken. menSevikTa umravlesoba amgvar midgomaSi xedavda bolSevikebis
memarcxene blokis winaSe kapitulacias. wereTeli ki amas aRiqvamda, rogorc saSualebas
meti gavlena moexdinaT kadetebze. nikolaevski aRniSnavda, rom qarTveli social-de-
mokratebi ar iziarebdnen antieserul Sexedulebebs, romlebic mniSvnelovan gavlenas
axdendnen menSevizmis literaturul-politikuri wris zogierTi warmomadgenlis
taqtikaze. b. b. nikolaevski, Памяти И. Г. Церетели, Страницы биографии, Социалисти-
ческий вестник, №2-3 (1960), 50-51.
11. Пятый съезд РСДРП, Апрель-Май 1907 года, Протоколы (Semdeg teqstSi- Протоколы
V)(Москва, Госиздат, 1963), 263.
12. Tedo saxokia, mogzaurebani: guria, aWara, samurzayano, afxazeTi (baTumi: sabWoTa
aWara, 1985), 121. saxokias TqmiT, am dros guriaSi asi sofeli iyo. guriis soflebis
mosaxleobis socialuri da eTnikuri ganawileba ix. Semdeg naSromSi: e. kondratenko,
Свод статистических данных о населении Закавказского края извлеченных из посемейнных
списков 1886 г.(Тифлис, типография И. Мартиросиянцa 1893) ч.1, viii; ч.II, `Города уезды и
округа Кутайсской губернии, 9.
13. v. jaoSvili, saqarTvelos mosaxleoba XVIII–XX saukuneebSi (Tbilisi: mecniereba, 1984),
gv. 108.
14. v. jaoSvili, saqarTvelos mosaxleoba, 116, da n. a. troinicki, red., Первая всеобщая
перепись населения Российской империи, 1897 г. (Изд. центрального статистического
комитета МВД, 1905), 1, 60. seimur bekeri aRniSnavda, rom sxva ararusul provinciebSi,
magaliTad. vilnoSi an kovnoSi, Tavadaznaurobis proporciuli odenoba aseve maRali
iyo (4.4% da 6.4%, Sesabamisad). s. bekeri, Nobility and Privilege in Late Imperial Russia
(DeKalb: Northern Illinois University Press, 1985), 103.
15. Труды местных комитетов о нуждах сельскохозяиственной промышленности, Кавказский
край т. LII (С. Петербург, типография т-ва Народная польза 1903), 229-230.
16. v. jaoSvili, saqarTvelos mosaxleoba, 106. es zrda moicavs rusebis migracias Crdi-
loeTidan da somxebisa samxreTidan.
17. versti daaxloebiT milis or mesameds Seadgens (1,067 km).
18. p. guguSvili, saqarTvelos da amierkavkasiis ekonomikuri ganviTareba XIX–XX sau-
kuneebSi, tomi 2, Tbilisi: saxelgami 1956, 649.
19. o. siomini, Великая годовщина, аграрный вопрос и крестьянская реформа на Кавказе (Киев,
Л. М. Фиш, 1911), 30. monacemi (80%) ar iTvaliswinebs samegrelos.
20. e. kondratenko, Свод статистических данных о землевладении в Тифлисской и Кутаисской
SeniSvnebi 389
Тифлисской судебной палаты по поводу перехода всей власти в Озургетском уезде в руки
революционного комитета и о необходимости принятия самых решительных мер для
подавления революционнго движения в Гурии, № 31: s. maRlakeliZe da sxv., Революция, 89.
91. iqve, 89–90.
92. В. Таратута, Канун революции 1905 г. на Кавказе, Пролетарская революция (Semdgom
teqstSi_ПА) № 1 (48), (1926): 210–216.
93. m. n. Saxnazariani, Крестьянское движение, 49.
94. siomini, Великая годовщина, 116. kavkasiaSi `droebiT valdebulis~ statusi gaauqmes
1912 wels.
95. krim-gireis biografia ix. `N. A. Sultan-Krym-Girei,~ Kavkaz, March 27, 1905, 3–4. kavkazi mas
axasiaTebda, rogorc Zalze ganaTlebul da humanur adamians.
96. m. n. Saxnazariani, Крестьянское движение, 56.
97. maxaraZe, Очерки революционного движения, 150.
98. `guriis ambebi,~ mogzauri, 13 marti, 1905 w., 123–124. es 15 punqti me Sevajame gazeTSi
gamoqveynebuli moTxovnebis safuZvelze.
99. По Гурии, Кавказ, Май 4, 1905, 3.
100. staroselski, Дни свобод, 56.
101. social-demokratebma datoves darbazi pirveli ramdenime sesiis Semdeg.
102. maxaraZe, Очерки революционного движения, 185.
103. urataZe, Воспоминания, 116.
104. g. g. abaSiZe da sxv., Грузинские страницы Ленинаны, (Tbilisi: merani, 1970), 562.
105. staroselskis saxlSi patimroba miusajes qalaq ekaterinburgSi. amis Semdeg is mci-
re xniT yubanis rsdmp-is regionuli komitetis mdivanad da Crdilo kavkasiis gaer-
Tianebuli komitetis Tavmjdomared muSaobda. 1908 wels igi gaiqca parizSi. iq Se-
uerTda bolSevikebs da 1916 wels yvelasgan miviwyebuli gardaicvala. g. g. abaSiZe da
sxv., Грузинские страницы, 562; Большая Советская энциклопедия, 3 изд. (Москва, Советская
энциклопедия, 1976), 24, 430.
106. 24 Июня, 1905 года, Доклад начальника Кутаисского отделения нач. названного управления
о революционном движении в Кутаисском губернии, № 141 s. maRlakeliZe da sxv.,
Революция, 233–235.
107. JRenti, 1905 weli, 154.
108. aRmosavleT saqarTveloShi saxelmwifo glexebis revoluciuri aqtivobis Sesaxeb, ix.
v. Sofrio, Волнения крестьян в удельных имениях Грузии в 1905-1906, КА № 106, (1941):
40–57.
109. 6 Марта 1905 года, Из донесения нач. Тифлисского губернского жандармского управления в
департамент полиции об усилении революционного движения крестьян в Горииском уезде,
№ 59, 60, 61, 62, s. maRlakeliZe da sxv., Революция, 140–144.
110. Тифлисская хроника, Кавказ, 2 noemberi, 1905, 2..
111. asi kazakisgan Sedgenili samxedro SenaerTi gaaCeres ori dRis ganmavlobaSi. samTavrobo
angariSebis Tanaxmad, SetakebaSi aTasma gurulma miiRo monawileoba. JRentis cnobiT
monawileobda oTxasi kaci, Tumca amaTgan mxolod samoci iyo SeiaraRebuli. JRenti,
1905 weli, 156.
112. staroselski, Дни свобод, 100–102. igive brZaneba mieca general-maior bauersac
duSeTisa da goris mazrebTan dakavSirebiT.
113. 13 Января 1906 года, Оъявление Кутаисского ген-губернатора населению губернии и г. Поти,
№. 400, s. maRlakeliZe da sxv., Революция, 543–544.
114. `kavkasia,~ ganTiadi, 9 marti, 1906 w., 2.
115. Кавказский запрос в Госдуме, полные речи всех ораторов по официальным стенограммам (
SeniSvnebi 393
VII Tavi
1905 weli: damsxvreuli ocnebebi
28. leon der megriani, Tiflis during the Russian Revolution of 1905, (Ph.D. diss., University of
California, Berkeley, 1968), 113.
29. Патриотическая манифестация рабочих 9-го Мая в Тифлисе, Кавказ, 12 Май, 1905, 3.
30. Железнодорожные вести, Кавказ, 3 Сентябрь, 1905, 3.
31. ukrainaSi amis sapirispiro situacia Seiqmna. rsdmp-is propaganda-agitacia ZiriTadad
rusul enaze mimdinareobda, radgan organizaciaSi mravlad iyvnen rusi wevrebi. aman
aiZula bevri ukraineli sxva partiebSi Sesuliyvnen, magaliTad, `ukrainis spilkaSi~ an
ukrainis socialist-revoluciur partiaSi, 1917 wels.
32. der megriani, Tiflis, 49.
33. k. zalaevski, Национальные партии в России, l. martovi, p. maslovi da a. potresovi,
Общественное движение в России в начале 20 века. t. 3, 227-344, 309-310. (С.Петербург,
Общественная польза, 1914).
34. n. litvinovi da S. nuradinovi, Кавказский террор в Российской Империи (Москва, Голос,
1999), 64-65.
35. `hnCakisa~ da misi urTierTobebis Sesaxeb rsdmp-sTan ixileT der megriani, Tiflis, 30, 30-
31, 49-50.
36. humetis programisa da misi wesebis Taobaze ixileT e. boramenski, Иранская революция
1905-1911 гг и Большевики Закавказья, Красный Архив, t. 105 (1941), 51-52; (Semdgom teqstSi
_ wiT. a.).
37. socialist-revolucionerebi rusi inteligenciis warmomadgenlebs iRebdnen TavianT
rigebSi. partiam veranairi gavlena ver moipova jariskacebs Soris. maTi yvelaze
mniSvnelovani acqia am periodSi Sirinkinis mkvlelobis cda iyo 1906 wels. socialist-
revolucionerebis jgufebi arsebobdnen baqoSi, baTumSi, quTaisSi, WiaTurasa da so-
xumSi, magram 1905-1906 wels isini gaiyvnen. scssa, fondi 13, saq. 27, 8, furc. 99-100.
38. `oficialuri gamocxadeba~, mogzauri, 3 Tebervali, 1905, 19.
39. iqve, Tbiliseli meafTiaqeebisTvis gagzavnil werilSi social-demokratebs Camoya-
libebuli hqondaT is moTxovnebi, rac meafTiaqeebs unda wamoeyenebinaT. amas garda,
isini werdnen, rom maT winaaRmdeg, vinc muSaobas ar Sewyvetda, umkacresi zomebi
iqneboda gatarebuli, maT Soris sikvdiliT dasja. es tipuri magaliTia imisa, ra
meTodebs iyenebdnen social-demokratebi. scssa, fondi 153, saq. 1, 653, furc. 154.
40. Наместник Кавказа гр. И. И. Воронцов-Дашков, Кавказ, 2 marti, 1905, 3.
41. voroncov-daSkovis uflebamosilebis Sesaxeb ixileT Законы о наместничестве на Кав-
казе, da О Наместнике Кавказском, Кавказский календарь 1906 (Тифлис, Типография К. П.
Козловского, 1906) 205–206, 207–210. mefisnacvlis institutis aRdgenis mizezebis Sesaxeb
ixileT d. i. ismail-zade, И. И. Воронцов-Дашков, Наместник Кавказский, wignSi lisicina
g. g. da i. a. gordinis red., Россия и Кавказ сквозь два столетия (С. Петербург, Звезда, 2001),
138-149.
42. voroncov-daSkovis xasiaTisa da mefesTan misi urTierTobis Sesaxeb ixileT v. p.
semenikovi, Письма И. И. Воронцова-Дашкова Николаю Романову, wiT. a. t. 1, 26 (1928):
97-126.
43. Священная дружина и народная воля, записки К. А. Бороздина, Былое, 10 (1907), 123-167.
44. К населению Кавказского края, Кавказ, 1 aprili, 1905, 1.
45. policiis axali ufrosis Sesaxeb ixileT e. n. Sirinkini, `Кавказ~, 23 aprili, 1905, 4.
voroncov-daSkovma 1906 wels mefis winadadebiT gaaTavisufla krim girei. voroncov-
daSkovi ase axasiaTebda mas: idealisti, romelsac konstruqciuli muSaoba ar ZaluZs.
v. p. semenikovi, Письма И. И. Воронцова-Дашкова Николаю Романову, 102. nikoloz II-is
komentarebi ixileT, ismail-zade, И. И. Воронцов-Дашков, 51.
46. dausaTaurebeli statia, Кавказ, 27 seqtemberi, 1905, 3.
396 socializmi qarTul ferebSi
47. Ibid., 3.
48. 10 Февраля, 1907 года, Из всеподаннеищей записки наместника на Кавказе по управлению
Кавказским краем, doc. 546, maRlakeliZis wignSi Революция, 745.
49. luiji vilari, Fire and Sword in the Caucasus. (London: Fisher and Unwin, 1906), 34.
50. g. giorgaZe, sazogadoebrivi urTierToba saqarTveloSi batonymobis gadavardnidan
pirvel revoluciamde, 1864-1905; (tfilisi: saxelmwifo gamomcemloba, 1923), 214.
51. Тифлисская хроника, Каваказ, 7 ivlisi, 1905, 2.
52. scssa, fondi 13, saq. 21, 1 da scssa, fondi 13, saq. 30, 1, furc. 53-74. baTumis olqi
dayofili iyo or _ baTumisa da arTvinis okrugad.
53. vilari, Fire and Sword, 131.
54. Совещание учителей начальных училищ, Кавказ, 5 agvisto, 1905, 3. voroncov-daSkovis
winadadeba iyo, rom dawyebiT skolebSi mxolod mSobliuri enis mcodne maswavleblebi
daeniSnaT.
55. vilari, Fire and Sword, 131.
56. g. m. Tumanovi, Заметки о городском самоуправлении на Кавказе (Тифлис, типография Я. И.
Либермана, 1902), 11. 1880 wlis dasasrulisTvis TbilisSi 2 854 amomrCeveli iTvleboda,
maTgan 430 iyo qarTveli. 150 000 macxovrebelze mets warmomadgenloba ar hqonda
saqalaqo sabWoSi. `Tbilisis TviT-marTveloba~, kvali, 21 Tebervali, 1889, 117-120.
57. Прыбитие в Тифлисе наместника Его Императорского Величества на Кавказе гр. И. И.
Воронцов-Дашкого, Кавказ, 6 maisi, 1905, 3.
58. `sxva da sxva ambavi~, mogzauri, 6 Tebervali, 1905, 34. `tfilisis sabWos darbazSi~,
mogzauri, 13 Tebervali, 1905, 60-61.
59. Из думской залы, Кавказ, 1 ivnisi, 1905, 2-3.
60. oficialuri cnoba, mogzauri, 20 Tebervali, 1905, 84.
61. Чрезвичайнное собрание дворян Кутайсской губернии, Кавказ, 15 aprili, 1905, 2.
62. `Тифлисская хроника~ , Кавказ, 28 aprili, 1905, 3.
63. Мусульманская депутация у наместника Его Императорского Величества на Кавказе гр.
И. И. Воронцова-Дашкого, Кавказ, 18 ivnisi, 1905, 2-3. 1892 wlis aqtiT adgilobrivi
mmarTvelobis Sesaxeb musulmanTa raodenoba saqalaqo sabWoebSi Semadgenlobis 1/5-
mde izRudeboda. 1900 wels raodenoba naxevramde gazardes.
64. a. bendianiSvili, saqarTvelos istoria, 1801-1921; (Tbilisi: ganaTleba, 1999), 188.
65. `Грузинская депутация у наместника, Кавказ, 14 oqtomberi, 1905.
66. 1905 wlis Semdeg, eklesiis cnobilma pirebma avtokefaliis sazogadoeba daaarses.
policias eWvi hqonda, rom zemoxsenebuli sazogadoeba socialist-revolucionerebTan
TanamSromlobda. bendianiSvili, saqarTvelos istoria, 190.
67. stolipini gaafTrebiT ewinaaRmdegeboda mefisnacvlis Zalisxmevas, daemSvidebina
kavkasiis radikaluri jgufebi. `peterburgis biurokratiis jiut brZolas
mefisnacvlis samsaxuris winaaRmdeg voroncov-daSkovi udides xelSemSlel faqtorad
miiCnevda reformebis gzaze. v. s. diakini, Национальный вопрос во внутенней политике
царизма (19-20 вв) (С-Петербург, ЛИСС, 1998), 498.
68. d. i. ismail-zade, И. И. Воронцов-Дашков, Наместник Кавказский, wignSi Россия и Кавказ
сквозь два столетия, lisicinas g. g. da i. a. gordinis red., 145.
69. diakini, Национальный вопрос, 497.
70. eseni iyvnen m. n. lemani (nevski), ribkini (letuCi) da l. b. kamenevi. yvelaze didi dava am
ukanasknelis mandatze gaimarTa. is baTumis komitetidan iyo.
71. Третий съезд РСДРП, Апрель-Май 1905 г. Протоколы III ( Semdeg teqstSi- Протоколы)
(Москва, Госиздат, 1959), 307-309. irakli wereTeli daeswro 1905 wlis aprilSi menSe-
vikebis partiul konferencias JenevaSi, magram ara rogorc oficialuri delegati
SeniSvnebi 397
saqarTvelos organizaciidan.
72. cxakaias moxsenebis Sesaxeb ix. Протоколы III, 229-238.
73. robert s. uiliamsi, The Other Bolsheviks: Lenin and His Critics, 1904–1914 (Bloomington:
Indiana University Press, 1986), 120–121.
74. Протоколы III, 340.
75. iqve, 116.
76. ori konferenciis rezoluciebis Sedareba ix. o. v. volobuevi da sxv, Меньшевики,
Документы и материалы 1903-1917 гг. (Москва, Росспен, 1996). 107-129 (Jeneva) da 130-133
(kavkasiis konferencia).
77. Большинство или меньшинство, (Jeneva, gamomcemeli ar aris miTiTebuli, 1905), 10. f.
danis winasityvaobiT gamocemul bukletSi Sesulia noe ramiSvilis, noe xomerikisa
da irakli wereTlis statiebi, romlebic Tavdapirvelad gazeT `social-demokratSi~
daibeWda. avtorebi akritikeben `hipercentralizms~ da amtkiceben, rom partia,
rogorc erTi mTliani mxolod maSin aris Zlieri, roca is Zlieria regionebSi. isini
gmoben bonapartizms, SeTqmulebas da revoluciur-demokratiul droebiT mTavrobaSi
monawileobas.
78. es ar iyo erTxmad miRebuli gadawyvetileba. ix. magaliTad, `konstitucionaluri
iluzia~, elva, 18 marti, 1906, 1; `arCevnebi saTaTbiroSi~, elva, 25 marti, 1906, 1. da-
narCeni adgilobrivi revoluciuri jgufebi gaiyvnen. socialist-federalistebma
Tavidan boikoti gamoacxades.
79. saxelmwifo saTaTbiros arCevnebi da Cveni taqtika, ganTiadi, 7 marti, 1906, 1-2.
80. saxelmwifo saTaTbiro da social-demokratiis taqtika, ganTiadi, 8 marti, 1906, 1-2.
miuxedavad leninis mowodebisa, monawileoba mieRoT dumis arCevnebSi, stalinma es
pozicia tamerforsis konferenciaze daicva 1905 wlis dekemberSi.
81. kavkasiaSi dumis arCevnebi ruseTis regionebis umravlesobasTan SedarebiT gvian
Catarda.
82. abraham aSeri, The Revolution of 1905: Authority Restored, vol. 2 (Stanford, Calif.: Stanford
University Press, 1992), 129.
83. `pasiuri boikoti~ menSevikTa oficialuri kursi gaxldaT, es niSnavda monawileobis
miRebas saarCevno kampaniaSi, magram gamoucxadeblobas gadamwyvet kenWisyraze.
garkveulma social-demokratebiulma organizaciebma, magaliTad yirimis, kievis,
smolenskis, saratovis, donis auzisa da CrdiloeT kavkasiis organizaciebma, yuradReba
ar miaqcies boikotirebis mowodebas.
84. 1897 wlis aRweris Sedegebis mixedviT, TbilisSi 37% `meSCani~ da 34% glexi cxovrobda.
am jgufebs arCevnebSi mcire wona hqondaT, magram isini amomrCevelTa mniSvnelovan
blokebs warmoadgendnen nebismieri partiisTvis.
85. safrangeTis istoriidan (1848): 1. burJuaziis gabatoneba, mogzauri, 8 maisi, 1905, 274.
86. konferenciis rezoluciebis Sesaxeb ix. o. v. volobuevi da sxv, Меньшевики, Документы
и материалы 1903-1917 гг., 139-141.
87. partiuli reorganizacia, sxivi, 11 dekemberi, 1905, 1.
88. iqve.
89. ixileT martovis rezolucia О зовоевании власти и участии во временном правительстве,
o. v. volobuevi da sxv, Меньшевики, Документы и материалы 1903-1917 гг, 123-124.
90. qarTuli organizaciis poziciis Sesaxeb terorTan dakavSirebiT ixileT i. davTiani,
Тифлисская военная организация в 1906-1907 гг., Пролетарская революция ( Semdeg _
prolet. rev), 4 (16) (1923): 143-148. davTiani aRwers adgilobrivi qarTveli social-
demokratebis aqtiur TanamSromlobas teroristul organizaciebTan 1907 wlamde.
91. ixileT ana geifmani, Thou Shalt Kill: Revolutionary Terrorism in Russia, 1894–1917 (Princeton,
398 socializmi qarTul ferebSi
VIII Tavi
axali mimarTulebebi
1. arSak megrabianci [sic], rogor mokles generali griaznovi 1906 wels, rm 4 (1923):
203-205.
2. rodemde, ganTiadi, marti, 5, 1906, 2.
3. 1906 г., 27 Марта, Донесения зав. полиции на Кавказе наместнику о происходящих митингах
солдат Мингрельского гренадерского полка и о вооруженных столкновениях солдат с
командным составом полка, 2323, s maglakeliZe da sxv. Революция 1905-1907 гг. в Грузии,
Сборник документов (Tbilisi, saxelgami, 1956) N 442, 631-632. ixileT agreTve N 460, 472,
477.
4. s. fuqsi, Борьба с революционным движением на Кавказе в эпоху столипынщины (из
переписки П. А. Столыпина с Гр. И. И. Воронцовым-Дашковым), Красный архив (Semdgom
teqstSi-КА 34 (1929), 204-205. monacemebi Seicavs agreTve sxvisi qonebis dazianebas,
adamianebis fizikur Seuracxyofas da saerTod, yvela danaSauli politikuri xasiaTisa
ar iyo. quTaisis guberniaSi 1905 wlis cifrebi soxumis mazras ar moicavdnen, 1907 wlis
monacemebSi ki Setanilia.
5. qarTuli organizacia gayofasTan yvelaze axlos aRmoCnda, roca erovnuli avtonomiis
momxre social-demokratTa jgufi Seiqmna gazeTebis `alionis~ da `Cveni kvalis~ irgv-
liv 1908 wels da `Sadrevanis~ irgvliv 1914 wels.
6. axali ambebi, ganTiadi, 9 (22) marti, 1906,2.
7. arCevnebi CvenSi, elva, 28 (10) marti, 1906, 1.
8. beso (stalinis fsevdonimi) `saxelmwifo saTaTbiro da social-demokratiis taqtika,
ganTiadi, 8 (21) marti, 1906, 1-2.
9. adgilebis gadanawileba Semdegnairad moxda: baTumis olqi da soxumis mazra-1;
quTaisis gubernia-3; Tbilisi-1; Tbilisis gubernia-3. „amomrCevelTa kolejis` xmebi
ase daiyo: baTumis olqi da soxumis mazra-16 xma. qedan 8 saerTo krebebidan (glexebi), 2
memamuleebisgan da 6 qalaqebidan. quTaisis gubernia- 45 saarCevno xma. aqedan 22 saerTo
krebebidan (glexebi), 15 memamuleebisgan da 8 qalaqis warmomadgenlebisgan. Tbilisis
400 socializmi qarTul ferebSi
fondi 13, aRwera 27, saq. 335, furcl. 7-8 da fondi 13, aRwera 27, saq. 727, fercl. 19-
24. Tumca unda aRiniSnos, rom `politikuri patimrebi~ xSirad kriminalebi iyvnen da
revoluciis diskreditaciis mizniT registrirebuli iyvnen, rogorc politikurebi.
61. О. В. Волобуев, Меньшевики в поисках новой партийной модели, Июнь 1907-Июль 1914,
Меньшевики и меньшевизм, Сборник статей (Москва, Новости, 1998), 25. v. l. telistini
da sxv, Меньшевики и меньшевизм: Сборник статей (moskovi, novosti, 1998), 25.
62. karl kaucki, Georgia: A Social Democratic Peasant Republic: Impressions and Observations,
Targmani, H. J. Stenning (London: International Bookshops, n.d.), 20.
63. rsdmp-is mexuTe yrilobaze londonSi 1907 wlis april-maisSi: trocki, plexanovi,
potresovi da aqselrodi `delegatebi~ iyvnen saqarTvelos social-demokratiuli
organizaciidan.
64. ixileT, magaliTad, s. semkovskis pamfleti, Национальный вопрос в России, 66 (Петроград
изд, Книга)
65. ziva galili i garsia, The Menshevik Leaders in the Russian Revolution: Social Realities and
Political Strategies (prinstoni,: Princeton University Press, 1989), 34–35.
66. i. x. irilovi, История Российской социал- демократии (меньшевизма) (Москва, Паритет,
2001), 29.
67. sami qarTveli delegati _ ori menSeviki da erTi bolSeviki, baqos organizaciidan iyo.
68. Протоколы IV, 435-436.
69. iqve, 79–80.
70. iqve, 215.
71. iqve, 315.
72. iqve, 380. lomTaTiZe, meore dumis wevri 1915 gardaicvala gadasaxlebaSi.
73. volobuevi, Меньшевики, Документы и материалы 221-225.
74. 38-dan 10-s sakonsultacio xma hqonda. 28 xmis uflebis mqone delegatidan ori bol-
Seviki iyo. kidev sami qarTveli menSeviki delegati baqos, moskovisa da taganrogis
organizaciebidan iyvnen.
75. poloneTisa da latviis delegaciebs erTi xma ar hqondaT. 1910-1911 w.w. latviel
social-demokratTa umravlesoba menSevikebs uWerda mxars, Tumca partiis xelmZR-
vaneloba mogvianebiT bolSevikuri gaxda.
76. urataZe, Воспоминания, 185
77. b. i. nikolaevski, Памяти И. Г. Церетели. Страницы биографии, Социалистический вестик, 12
(1959), 244-245.
78. publicistis SeniSvnebi, dasawyisi, 30 marti, 1908,3.
79. b. i. nikolaevski, Памяти И. Г. Церетели. Страницы биографии, Социалистический вестик, 12
(1959), 245.
80. iqve, 245.
81. Jordania, Cemi warsuli, 56.
82. sarajiSvili akaki Cxenkelis swavlis fulsac ixdida sazRvargareT.
83. Jordania, Cemi warsuli, 57.
84. ra Tqma unda, leninma es bolSevikebis damarcxebad aRiqva, radgan savaraudod Seiqm-
neboda antibolSevikuri umravlesoba partiis xelmZRvanel organoebSi (menSevikebs
damatebuli sami ara-rusuli organizacia rsdmp-is farglebSi).
85. bertram volfe, citata motanilia r. elvudis Russian Social Democracy, 78.
86. plexanovis momxre orma partiulma menSevikma mainc moaxerxa masze daswreba.
80. Ibid., 245.
87. elvudi, Russian Social Democracy, xxviii.
88. Избирательная платформа организационного комитета РСДРП на выборах в IV Гос-
SeniSvnebi 403
aucilebeli kreditebis moculoba. 1912 wels maT mxari dauWires kadetebis winadadebas
lenis demonstraciebis dros daSavebuli muSebis ojaxebis daxmarebis gawevis Taobaze.
ixileT, arCevnebis win, dila 1912 w. nomr. 1, 2 ,3 21, 22, 23.
126. saxelmwifo duma 1909 wels, `momavali~ 1910, 1 ianvari.
127. Поронинское совещание Ц.К. РСДРП с партийными работниками, Компартия СССР в
резолюциях и решениях съездов, конференций и пленумов Ц.К том 1 (КПСС в резолюциях)
1, 373-390. menSevikebis mier erovnuli TviTgamorkvevis da kulturuli avtonomis
Seqmnis uflebis damtkicebaze ix. i. s. maleevski, Всероссийское Учредительное собрание,
1930, 161-162.
128. ix., leninis Tezisebi erovnul sakiTxze.
129. `oriode sityva nacionalur-kulturuli avtonomiis kiTxvaze~, filipe maxaraZe,
TxzulebaTa krebuli, 4:64-76. ix. agreTve f. maxaraZe, `kidev nacionalur-kulturuli
avtonomiis Sesaxeb~, TxzulebaTa krebuli 4:77-97. maxaraZem zedmetad gaamartiva
avstrieli marqsistebis gansxvavebuli poziciebi nacionalizmTan dakavSirebiT.
130. s. g. Saumiani, `О национально-культурной автономии, Избранные произведения, 1, 418-
458. Saumianis poziciis Sesaxeb ix., Выступления на Кавквзском Краевом съезде РСДП (б),
(Газетный отчет), Избранные произведения, 2:138–140.
131. f. maxaraZe, `nacionaluri sakiTxi da menSevizmi~, f. maxaraZe, TxzulebaTa krebuli,
4:152-154.
132. semkovski, Национальный вопрос, 14–19.
133. volobuevi, Меньшевики, Документы и материалы, 338.
134. grZeliZe, saqarTvelos politikuri partiebi, 21.
135. arCevnebis win, dila, 1912 agvisto, N1, 2-3.
136. guruli, qarTuli social-demokratiis istoria, 259.
137. roza luqsemburgis mosazrebebi erovnul sakiTxze da kerZod, saqarTveloze, ix. roza
luqsemburgi, `The National Question and Autonomy,~ in Horace B. Davis, ed., The National
Question: Selected Writings by Rosa Luxemburg (New York: Monthly Review Press, 1976), 101–
287. saqarTvelos Sesaxeb_275-280 gv.
138. darCiaSvilis biografia, ix. `lado darCiaSvilis xsovnas~, f. maxaraZe, TxzulebaTa
krebuli, t.3, werilebi sxvadasxva sakiTxze (Tbilisi: saxelmwifo gamomcemloba, 1926),
198-199.
139. samwuxarod es mniSvnelovani naSromi Targmnili ar aris. is `naperwklis~ da `xomlis~
ramdenime nomerSi daibeWda: 17 ivnisi_4 ivlisi da 15 ivlisi_13 agvisto. Cxenkelma
Semdeg `Cven xmaSi~ ganagrZo werilebi saTauriT `dagvianebuli pasuxi,~ ix. 17 ianvari_
23 ianvari, 1909.
140. es azri ignac dasJinskis cnobil frazas gvagonebs: `me poloneli var da me social-
demokrati var~. vinsent nepi, Austrian Social Democracy, 1889–1914 (Washington,
D.C.: University Press of America, 1980), 87. Cxenkelis mosazrebebi ix. `naperwkalSi~,
gansakuTrebiT Semdeg nomrebSi: 29 ivnisi, 2-3 da 2 ivlisi, 2-3.
141. `erovnuli kiTxva~, xomli, 1908, 30 ivlisi. badaievis sityvebiT, meoTxe dumis deputatma
Cxenkelma ` ruseTis farglebSi organizaciulad gansxvavebul erovnul socialistur
partiebzec ilaparaka. badaievi, The Bolsheviks, 63.
142. baueris mosazrebebis Sesaxeb nacionalizmze ix, Michael Forman, Nationalism and the
International Labor Movement: The Idea of the Nation in Socialist and Anarchist Theory (University
Park: Pennsylvania State University Press, 1998), 95–109.
143. erovnuli kiTxva, xomli, 1908, 13 agvisto, 3.
144. Cxenkelis administraciuli mowyobis gegmebze, ix. a. Cxenkeli, ~erovnuli kiTxva:
farTo TviTmmarTveloba Tu avtonomia~, xomli, 18-21 (2 agvsto-6 agvisto, 1908).
406 socializmi qarTul ferebSi
145. nariZe [noe Jordania], nacionaluri kiTxva CvenSi (quTaisi: kilaZis gamomcemloba,
1913), 25. sakiTxi eris CamoSorebaze teritoriisgan wamoiWra brunis yrilobaze,
sadac slavebis delegatma gansaxilvelad rezolucia Semoitana, romlis mixedviTac
`Tavisufali sazogadoebis principi analogs poulobda mosazrebaSi eris
gancalkevebaze teritoriisgan~. formani, Nationalism, 107.
146. jeims konolisa da misi mosazrebebis Sesaxeb nacionalizmze da socializmze, ix. devisi,
h. b. Nationalism and Socialism, Marxist and Labor Theories of Nationalism to 1917 (New York:
Monthly Review Press, 1967), 119–122 1917 (New York: Monthly Review Press, 1967), 119–122.
henri tobiasi, The Jewish Bund in Russia from its Origins to 1905 (Stanford, Calif.: Stanford
University Press, 1972). bundis poziciis Sesaxeb ix., tobiasi, Jewish Bund, 271–278.
147. nariZe, nacionaluri kiTxva, 60.
148. Национальный вопрос, brZola, 18 marti, 1914, 26-30. is amtkicebda, rom rsdmp erovnul
sakiTxs, rogorc teritoriuls, ise udgeboda. magram es kulturis sakiTxi, romelmac
kapitalizmis dros gadakveTa teritoriuli sazRvrebi.
149. noe Jordania, Доклад на первом грузинском национальном съезде, 20 Ноября, 1917 года-
За два года, Доклады и речи (1917-1919), (Тифлис, издание исторической комиссий Совета
рабочих депутатов города Тифлиса, 1919), 58.
150. b. i. nikolaevski, Памяти И. Г. Церетели. Страницы биографии, Социалистический вестик, 2-3,
(1960), 51.
IX Tavi
omi da revolucia
12. n. p. stelmaSCuki, red. Кавказский календарь на 1917 год (Тифлис, Типография канцелярии
наместника Е. И. В. на Кавказе, 1916), 366-367.
13. v. margiani, saqarTvelos mrewveloba da samrewvelo proletariati, 1864-1917 (Tbilisi:
sabWoTa saqarTvelo, 1976), 499, 528.
14. m. zakovi, s. sefi, g. xaWapuriZe, red. История классовой борьбы в Закавказии, книга 1
(Тифлис, Закавказский коммунистический университет, 1930), 196-197.
15. a. bendianiSvili, saqarTvelos istoria, 1801-1921 (Tbilisi: ganaTleba, 1999), 230.
16. somxuri partiebis damokidebulebaze omTan dakavSirebiT ixileT riCard hovanesiani,
Armenia on the Road to Independence (Berkeley: University of California Press, 1969), 40–68.
17. 1915 wels maT sami axali moxaliseTa sajariso SenaerTi daemata, magram isini kavkasiis
armiis mTavarsardlobam 1915 wlis dekemberSi daSala.
18. ramdenime qarTuli SenaerTi, romelic ukmayofilo emigrantebisa da omis tyve-
ebisgan Sedgeboda, moqmedebda otomanTa xelmZRvanelobiT. l. baqraZe, germanul-
qarTuli urTierTobebi pirveli msoflio omis dros (qarTuli erovnuli ko-
mitetis saqmianoba, 1914-1918 ww), (sadisertacio naSromi, Tbilisis saxelmwifo uni-
versiteti, 2001), 12-107.
19. v. s. diakini, Национальный вопрос во внутренней политике царизма (XIX-начало XX вв
(С.Петербург, LISS, 1998), 537–542.
20. ixileT, magaliTad, omis ekonomikuri mizezebi, axali azri, 28 agvisto, 1914, 2-3;
dRevandeli omi, 5 seqtemberi, 1914, 2-3.
21. germaniis s.-d. liderebi omis Sesaxeb da em. vanderveldis werili dumis s.d.
fraqciisadmi, axali azri, 13 seqtemberi, 1914, 1-2.
22. nari (n. Jordania), omi da zavi, axali azri, 31 dekemberi, 1914, 2-3.
23. nari, omi da zavi, axali azri, 25 Tebervali, 1915, 2-3.
24. iqve, 2–3.
25. nari, omi da zavi, axali azri, 30 dekemberi, 1914, 3.
26. Самозащита, Марксистский сборник (Петроград, Брокгауз-Эфрон, 1916). masSi Sedioda
cnobili menSevikebis v. zasuliCis, p. maslovis, i. kubikovis da v. levickis statiebic.
menSeviki b. dvinovi Tavis ~pirobiTobaze~ werda, rom ~ar iyo omis mowinaaRmdege, Tumca
carizmis winaaRmdeg ki ganagrZobda brZolas~. b. dvinovi, Первая мировая и Российская
социал-демократия, werili № 10, (niu-iorki: sauniversiteto proeqti menSevikuri
moraobis istoriaze, 1962), 23.
27. potresovis statiis saTauria _ О патриотизме и о международности, Самозащита, 5-21.
citata ix. gv. 11.
28. ani (fsevd). Самозащита, 74, Марксизм и радикализм.
29. nari, omi da zavi, axali azri, 30 dekemberi, 1914, 3.
30. k. kaxeli [fsevdon], Война и Кавказские социал-демократы, Война, Сборник статей (Paris:
Ideal, 1915), 95. da mainc, 1915 wlis ivlisSi bolSevikma n. d. kiknaZem lenins moaxsena, rom
`oboronculi~ pozicia ar Canda `likvidator menSevikTa oficialur werilebSi~. g. g.
abaSiZe da sxv., Грузинские страницы Ленинианы (Tbilisi: merani, 1970), 159.
31. oxranis moxsenebidan, scssa, fondi 153, saq 1, furc. 2859-2863.
32. raJden arseniZe, interviuebi, universitetis proeqti `menSevikuri moZraobis istoria~;
hia, yuTi 667, seria 279, saq. 4-5, furc. 1-3, 21. oxranis angariSi arseniZis mosazrebas
ar adasturebs. masSi laparakia, rom Sexvedraze mxari dauWires yvela xalxis an
`imaT uflebas damoukideblobaze, vinc dapirispirebuli mxareebis teritoriebze
cxovrobda~.
33. 1916-1918 wlebSi komiteti qarTul gazeTs _ `qarTul gazeTs~ uSvebda germaniaSi 15
000 qarTveli omis tyvisTvis.
408 socializmi qarTul ferebSi
34. qarTulad aseTi teqsti iyo: mTavrobaZe gardaicvala, acnobeT naTesavebs da nacnobebs.
sityva mTavroba `Zis~ damatebiT gvarad gadakeTda. teqstis Sesaxeb ix. eSmakis maTraxi,
12 marti, 1917, 3.
35. omis dros filipe maxaraZe igonebda, rom `yvela cnobili wevri an cixeSi iyo, an
gadasaxlebaSi~. Tbilisis guberniis policiis ufrosma 1916 wels zarzeimiT gamoacxada
`social-demokrati-bolSevikebis kavkasiuri biuros ganadgurebis~ Sesaxeb. m.
oraxelaSvili, Закавказские большевики организации в 1917 г. (Тифлис, Закнига, 1927), 32.
36. Tbilisis sabWos Sesaxeb ix. Протоколы Закавказских революционных советских органи-
зации (Тифлис, Историческая комиссия испол-комитета совета рабочих депутатов, 1920), 1
(teqstSi Semdgom Протоколы)
37. № 9, 1917 г., 12 Марта, Из сообщения о создании в Тифлиссе Совета солдатских депутатов и
его исполнительного комитета, s.d.beriZe, a.m. ioviZe da sxv. Борьба за победу советской
власти в Грузии, Документы и материалы (1917-1921) (Tbilisi, sabWoTa saqarTvelo,
1958), 10-11.
38. 1917 г., 9 Марта, Постановление временного правительства об образовании особого Кав-
казского комитета (Озаком), Ibid. № 6, 8.
39. socialist-federalistebis gazeTi `saxalxo furceli~ 9 marts ukve ganixilavda
avtonomiis sakiTxs. `avtonomia Cveni cxovrebis elementaruli garantiaa, mis gareSe
Cven... ver SevZlebT enis, Cveni kulturisa da Cveni saqmis dacvas~. saxalxo furceli, 9
marti, 1917,1.
40. revaz grZeliZe, saqarTvelos politikuri partiebis istoria 1910-1924 (Tbilisi,
Tbilisis universiteti, 1998), 80-81.
41. morgan filips praisi, Dispatches from the Revolution: Russia, 1916–1918 (Durham, N.C.: Duke
University Press, 1998), 32.
42. erovnul-demokratiuli partia 1906 wels daarsda. Tavdapirvelad is ufro patara
jgufs waagavda. sxvadasxva gazeTebis (maTgan yvelaze cnobili `klde~ iyo) irgvliv
Tavmoyril wevrebs Soris iyvnen: giorgi gvazava, geronti qiqoZe, revaz gabaSvili da v.
wereTeli. partiis damfuZnebeli kreba 1917 wlis ivnisSi Catarda. ix. oTar janeliZe,
saqarTvelos erovnul-demokratiuli partiis saTaveebTan (Tbilisi, mecniereba, 1999).
43. `kavkasiis muSaTa da glexTa deputatebis siezdi~, erToba, 25 maisi, 1917, 3.
44. `amierkavkasiis muSaTa sabWoebis warmomadgenelTa yriloba~, 24 marti, 1917, 2-3.
45. alan uildmani, The End of the Russian Imperial Army, 2 t. (Princeton, N.J.: Princeton University
Press, 1980, 1987) ix. 1 t., 105-120.
46. Приказ исп. комитета Совета солдатских депутатов по Тифлисскому гарнизону, док. № 3,
Протоколы, 263.
47. Из протокола заседании краевого съезда Кавказской армии 23 Апреляб 1917 года, С. Е. Сеф,
Революция 1917 года в Закавказии, Документы и материалы (Тифлис, Закнига, 1927), 113.
48. Резоллюции краевого съезда Кавказской армии, резолюция по земельному вопросу, С. Е.
Сеф, Революция, 123-124.
49. s. d. CxartiSvili, Советы Грузии в трех революциях, 1905-1907, 1917 гг. (Tbilisi,
mecniereba, 1987), 34.
50. kavkasiis muSaTa da glexTa delegatebis siezdi, erToba, 27 maisi, 1917, 3.
51. Доклад на заседании Кавк. обл. съезда Сов. рабочих и крест. депутатов, 25 Май, 1917. Н.
Жордания, За два года, Доклады и речи (с Марта 1917 года по 1-е Марта 1919 года) (Тифлис,
издание ист. ком. И. К. Совета рабочих депутатов города Тифлиса, 1919), 20-22.
52. kavkasiis muSaTa da glexTa delegatebis siezdi, erToba, 31 maisi, 1917, 4.
53. kavkasiis muSaTa da glexTa delegatebis siezdi, erToba, 3 ivnisi, 1917, 3.
54. Доклад на Кавказском областном съезде советов рабочих, крестьян депутатов, 1 Июня, 1917
SeniSvnebi 409
87. g. kvinitaZe, Мои воспоминания в годы независимости Грузии, 1917-1921 (Paris: YMCA Press,
1985), 19.
88. leo lande, `Appendix A: Some Statistics of the Unification Congress, August 1917,~ The
Mensheviks: From the Revolution of 1917 to the Second World War, Leopold H. Haimson, ed., trans.
Gertrude Vakar (Chicago: University of Chicago Press, 1974), 389–391. qarTvelebi sinamdvileSi
eswrebodnen, maT Soris irakli wereTeli, sandro devdariani – internacionalisti
menSeviki xarkovidan, da bagrat WumburiZe taganrogidan. galili, nenarokovi da
haimsoni, Меньшевики в 1917 году. 1:613–623.
89. ziva galili i garsia, The Menshevik Leaders in the Russian Revolution: Social Realities and
Political Strategies (Princeton, N.J.: Princeton University Press, 1989), 189–202.
90. uiliam rozenbergi, Liberals in the Russian Revolution: The Constitutional Democratic Party,
1917–1921 (Princeton, N.J.: Princeton University Press, 1974), 221.
91. galili, nenarokovi da haimsoni, Меньшевики в 1917 году. 1:613–623. (Moscow: Progress-
Akademiia, 1995), vol. 2, 482–483.
92. Рабочая газета, 31 Август, 1917, 1–3, hia, kol. yuTi 680, saq. 18, seria 279 (oqmebi da
rezoluciebi).
93. galili, nenarokovi da haimsoni, Меньшевики в 1917 году. 2:563–564.
94. Доклад на заседании СР и СД г. Тифлиса, 3 Сентября, 1917, Жордания, За два года, 35.
95. galili, nenarokovi da haimsoni, Меньшевики в 1917 году :от Корниловского мятежа до
конца Декабря. Часть первая, от Корниловского мятежа до временного демократического
совета Российской республики ( Август, первая декада Октября) (Moscow: Rosspen, 1996), vol.
3, 120–122. `~ aq gulisxmobs `объединенный~-s, anu gaerTianebuls.
96. iqve, 187.
97. noe Jordania, Cemi warsuli (Tbilisi: sarangi, 1990 w.), 79.
98. iqve, 79.
99. Tumca, wereTeli da CxeiZe siaSi iyvnen. ixile: galili, nenarokovi da haimsoni,
Меньшевики в 1917 году. 3:360. Jordania Tavis mogonebebSi acxadebda, rom igi daeswro
pirvel sxdomas rogorc menSeviki delgati.
100. Jordania, Cemi warsuli, 80.
101. Доклад о заседании областного съезда с.-демок. меньшевиков, Жордания, за два года, 40.
102. Abraham Ascher, Pavel Axelrod and the Development of Menshevism (Cambridge, Mass.: Harvard
University Press, 1972), 325.
103. Getzler, Martov, 165.
104. f. maxaraZe, `Cemi mokle avtobiografia~, R, no. 5 (1923): 215.
105. oraxelaSvili, Закавказские, 38.
106. r. kalaZe, `muSaTa qarTuli Jurnal-gazeTis istoria 80–90-ian wlebSi. R, no. 5 (1923):
42.
107. Заседание исполнительного комитета совета рабочих депутатов города Тифлиса, 14 апреля
1917, Протоколы, 49.
108. kvaWaZe, Тбилисские большевики, 52.
109. Седьмая (Апрельская) всеросиисская конференция РСДРП (Большевиков), апрель 1917 года:
Протоколы, Москва, Госиздат, 1958), 161. samive kavkasiel delegats mxolod mrCevlis xma
gaaCnda.
110. kvaWaZe, Тбилисские большевики, 72.
111. g. CxeiZe, `mogoneba warsulidan~, R, no. 3 (1923): 55.
112. r. kalaZe, `muSaTa qarTuli Jurnal-gazeTis istoria~ `revoluciis mateane~, №. 5
(1923): 46.
113. Decisions of the Special Transcaucasian Committee, Its Resignation, Georgian Archive, Boxes 1–2,
412 socializmi qarTul ferebSi
131. Из протокола заседания солдатской секции исп. ком. совета рабочих и солдатских депутатов
г. Тифлиса, ноябрь 1, 1917, “Революция”, 332.
132. Иванидзе, Славные страницы, 128.
133. Речь на совещании по поводу организации краевой власти в Закавказье, 11 ноября 1917г.,
Жордания `За два года~, 51–52.
134. Special Transcaucasian Committee, Transcaucasian Commissariat, Transcaucasian Government,
Georgian Archive, boxes 1–2, book 4, 1157.
135. Jordania, Cemi warsuli, 82.
136. Иванидзе, Славные страницы, 137.
137. oraxelaSvili, Закавказские, 51.
138. yrilobis dasasruls bolSevikebma moipoves umravlesoba kavkasiuri armiis saolqo
sabWoSi: arCeul iqna 52 bolSeviki da memarcxene eseri, xolo mxolod 48 menSeviki (maT
Soris qarTveli social-demokratebic), eseri, daSnaki (daSnakcutiun), ukraineli da
yazaxi. bolSevikebma moiTxoves petrogradis sovnarkomis cnoba da uari ganacxades
ecnoT amierkavkasiis komisariati. man misca social-demokratebsa da eserebs metad
saWiro sababi gamoecxadebinaT sakuTari Tavi kavkasiuri armiis legitimur saolqo
sabWod.
139. Wladimir Woytinsky, Stormy Passage: A Personal History through Two Russian Revolutions to
Democracy and Freedom, 1905–1960 (New York: Vanguard Press 1961), 412.
X Tavi
daskvna
1. braham aSeri, Pavel Axelrod and the Development of Menshevism (Cambridge, Mass.: Harvard
University Press, 1972), 366.
2. v. h. rubol, Tsereteli—A Democrat in the Russian Revolution: A Political Biography, trans. Philip
Hyams and Lynne Richards (The Hague: Martinus Nijhoff, 1976), 26. originali teqsti aris
vladimir voitinskis wignSi, La Démocratie Georgienne (Paris: Alcan Levy, 1921), 49.
3. rsdmp (menSevikebi) delegatebis, komitetebis da samxareo organizaciebis Sesaxeb,
ix. z. galili, a. nenarokovi da l. haimsoni, red., Меньшевики в 1917 году, от Июльских
событии до Корниловского мятежа (Москва, Прогресс-Академияб 1995), т. 2, 547-587.
414
anbanuri saZiebeli
lena armiaze, 296-297, 311; gaerTianebis glexebi: boikoti, 162, 174; saxelmwifo armia-
interesi, 274-275; menSevikebTan urTier- sTan dapirispireba, 176; diskusia monawi-
Toba, 136, 170-171, 196-197, 241; cduneba, leobis Sesaxeb, 163, 298; moTxovna, 145;
291; ruseTis muSaTa gavlena, 280; adgil- miwis Sesyidva, 156; miwis mflobelebTan
obriv social-demokratebTan dapirisp- urTierToba, 157; amboxi, 162-163, 166, 170;
ireba, 283; arapopularoba saqarTveloSi, revoluciuri potenciali, 144; sabWoebi,
232-233; 281, 284; omi, 253 274; carizmis periodSi, 30
bolSevikuri presa, daRmavloba, 246 glexebis sakiTxi, 230; SeTanxmeba, 281; uTanx-
bolSevikTa centri sazRvargareT, 137 moeba, 121; saqarTvelos meTauroba dis-
bombis mwarmoebeli qarxana, 229 kusiaSi, 234
bosfori, daxurvis Sedegebi, 300 glexebisa da proletariatis aliansi, poten-
boWoriZe miSa, 128, 147 ciali, 295
braisi jeimsi, 99 glexTa moZraoba: aRmosavleT saqarTvelo-
`brZola~, gazeTi, 95-96, 124 Si, 182; warmateba dasavleT saqarTvelo-
buliginis duma~, 231, 238, 247 Si, 131-132, 160
buqaresti, safrTxe, 22 glexTa sasamarTloebi, 177, 181
burJuazia: saqarTveloSi ararseboba, 69; gogebaSvili iakobi, 50, 57, 70
naklovaneba, 208 ix. agreTve wvrili bur- gogua kalistrate, 134
Juazia golicini grigori, Tavadi, antisomxuri
burJuaziuli mTavroba, monawileobis prob- politika, 218
lemebi, 309 golovinis prospeqti, 223, 241, 249
gomarTeli ivane, 254, 287
goremkini i. l., 255
gaerTianebaTa Tavisufleba, 255
gorki maqsimi, 333
`gamaerTianebeli konferencia~
gramSi antonio, 67
vena, 1912, 257
griaznovi f. f., general-leitenanti, 223,
gazeTebi, pirveli xelnaweri, 119-120
245, 249
`gazeTi `iveria~ da erovnuloba~, 83-84
guesde Jiul, 251, 260
ganaTlebis sistemis gaumjobeseba, 48-49
gulistani, SeTanxmeba, 23
ganja, rogorc azerbaijanis citadeli,
guria: eTnikuri homogenuroba, 173-174;
208, 242
geografiuli periferiuloba, 192; ganaT-
gaficvebi, 96-99; moTxovnebi, 123-124; menav-
lebis maRali done, 171; damoukidebeli
TobeTa da menaxSireTa, 238; rkinigzisa da
wvrili fermerebi, 192-193; glexTa so-
telegrafis, 187; seminariaSi, 73-74; spon-
cialisturi organizaciebi, 194; glexTa
tanuri, 119; tiflisSi, 179-180; sayovel-
interesi, 70, 77, 191; ukanonod miTviseba,
Tao 1905 wels, 193; muSaTa taqtika, 108-
197; ganaTlebis pativiscema, 171, 172, 173;
109. ix. agreTve sayovelTao gaficva
social-demokratTa intervencia, 177-178,
gegeCkori evgeni, 74, 190, 281, 304-305, 310; du-
243; mkacri regionuli identoba, 193-194;
maSi, 190; saqarTvelos erovnul komitet-
protestis tradicia, 172-173; miwis mesa-
Si, 342; rogorc lideri, 305, 312 kuTreTa susti winaaRmdegoba, 182
gelovani varlami, 281 guriis respublika, 163, 180-183; instituci-
georgievskis SeTanxmeba 1783, 11, 265 uri struqtura, 162, 180-181
germaniis social-demokratiuli partia, guriis social-demokratiul organizaciaTa
76, 160, 193 meore konferencia, 180, 183
gerceni aleqsandre, 49 guriis moZraoba, 174-176; myisieri qmedeba,
gvazava giorgi, 75 174; mniSvneloba, 163
gildiis tradicia, 108
giorgaZe grigoli, 104 dabombvis kampania, 239
giorgi XII, 11 damoukidebloba, 305-306
416 socializmi qarTul ferebSi
dani fiodori, 254, 298 ena qarTuli: mospobis mcdeloba, 19; xelSew-
darCiaSvili vladimeri, 287 yoba, 52, 56; skolebi, 57
dasaqmebis wesebis simkacre, 116 ena: problema, 111; sakiTxi rsdmp meore yri-
daselebi, 251, 260, 283-284; istoruli funq- lobaze, 142
cia, 68-70; sarkinigzo depos gaficvaSi engelsi fridrix, 214, 303
monawileoba, 120-121; jiblaZe, rogorc enver faSa, 299
lideri, 82-83, 207; muSebTan urTierToba, erebi: Tavisufali ganviTareba, 263; funq-
119; Jordania, rogorc lideri, 73 ciebi, 264; rogorc organuli kulturu-
daSnakcutunTa partia, 30, 33, 135, 143, 240, li erTeulebi, 264
253; dumas arCevnebisadmi boikoti, 253; erekle meore, 11, 21
TanamSromlobis ararseboba, 217; rogorc erTianobis yriloba, menSevikebis umravle-
seriozuli opozicia, 277-278; teroris- sobiT, 133
tuli moqmedebebi, 218 erisTavi rafiel, Tavadi, 37
devdariani sandro, 138 ermolovi aleqsi petres Ze, generali, 13
devidi eduardi, 160 erovnuli da saerTaSoriso brZola, unifi-
deiCi lev, 81 kacia, 323-324
delegatebisagan Semdgari armiis komisia, erovnuli ganTavisufleba: Tebervlis revo-
345 lucia, rogorc SesaZlebloba, 321; so-
demokratia partiaSi, 82-84 cialistebis winamZRolobiT qarTuli
didi sastumroebi tiflisSi, 102-103 modeli, 66; imperiul policiur saxelm-
`difai~ (Tavdacva) partia, 31, 218 wifoSi, 350; ganwyoba saqarTveloSi, 348;
dodaSvili solomoni, 70 da socialuri emansipacia, 213
dramatuli wris garRveva, 258 erovnuli ganviTareba, rogorc arsebiTi
`droeba~, gazeTi, 53, 55, 62 safexuri socializmisaken, 288
droebiTi mTavroba, 295, 297; araadeqvatu- `erovnuli kulturuli avtonomiis
roba, 319-320; Sesaxeb~, 285
`droebiTi valdebulebebi~, 26-27, 166 erovnuli partiaTaSorisi sabWo, 260
duma: qarTvelebi, rogorc liderebi, 293; erovnuli sabWoebi, gavlena, 261-262
monawileobis mniSvneloba, 269; axali saa- erovnuli sakiTxi, 232-233, 284-293; bolSe-
rCevno kampania, 269; roli, 284; saxelm- vikTa naSromebi, 284-285; saerTaSoriso
wifo, 277-278. ix. agreTve qalaqis duma socializmze konfliqtis mizezi, 285; de-
dumis meoTxe arCevnebi 1912, 275, 281 batebi, 304; bolSevikTa kavkasiis pirvel
durnovo p. n., 187 regionul kongresze, 341; saqarTvelos
pozicia, 145; rogorc ZiriTadi sazruna-
edelmani roberti, 40, 162 vi, 79; rezolucia, 268-269; transkavkasiis
evropeanizmi, 82 meSvide konferenciaze, 276
eTnikuri identoba, muSaTa klasi, 109-112 `erovnuli kiTxva~ (Cxenkeli), 287-288
eTnikuri stereotipuloba, 111 erovnuloba, Segnebis ganviTareba saqarT-
eTnikuroba da klasi, harmonia, 100 veloSi, 24-25, 308
ekonomikuri ganviTareba da erovnuloba, 78- eqspropriacia, 233, 276
79
ekonomikuri garemo, winakapitalisturi, 99 vagneri morisi, 36
eliava nikolozi, dapatimreba, 150 vanderveldi emili, 151, 301
eliava Salva sruliad ruseTis demokratTa varSava, qarTvel studentTa aqtivoba, 76
konferenciaze, 334 varSavis veterinaruli instituti, 75
emansipacia, 171; glexebis, 37-38; gavlena Ta- vaxtang meeqvse, kanonebi, 14, 34
vadaznaurobaze, 37-39; kanonmdebloba vaWrobisa da warmoebis kavSiri, 295-296
saqarTveloSi, 145, 146 veberi iuJin, 22
anbanuri saZiebeli 417
nawevreba, 243, 257; qarTvel social-de- muSaTa klasi: aliansi burJuaziasTan, 236;
mokratTa monawileoba, 325 eTnikuri mravalferovneba, 104-105; saqa-
menSevizmi: da bolSevizmi, gansxvaveba, 215; rTveloSi, 55-56, 91; mravaleTnikuri
`memarjvene frTa~, 245-246; triumfi saqa- struqtura, 302; buneba, 97; tiflisis ga-
rTveloSi, 156-157 reT, 112-113; rogorc progresuli katal-
meore dasi `TergdaleulTa~ 53-56; poli- izatori, 96; solidaroba, Seqmnis amoca-
tikisadmi damokidebuleba, 55; lideroba, na, 103
55-56 muSaTa sakiTxi, 305-306
meore duma: kampania, atmosfero, 253; ar- muSebi, kvalificiuri: rogorc mTavari aq-
Ceuli deputatebi, 253; qarTuli fraqcia, tivistebi, 104; gildiis tradiciebi, 104-
254-255; savaraudo dRis wesrigi, 253; mox- 105; maRali proporcia, 126
senebebi, 240 muSebi, rusi: mmarTveli kasta, 104; gaficvaze
mesakuTreTa asociacia, 295-296 uaris Tqma, 193
mesame dasi, 66-69, 66; aRwera 67. ix. agreTve, muSebi, sabWoTa: bolSevikebis mcdeloba, 306;
mesame jgufi TbilisSi, 306
mesame jgufi, (mesame dasi): dayofa, 69; dam- muSebi: `baTumi~, 184; wreebi, 134; mdgomareo-
fuZnebeli Sexvedra, 77; `kvali~, 66; meore ba, 112-113; konfliqti qarTvelebsa da
Sexvedra, 68; tradiciebi, 153 rusebs Soris, 190; amboxebis CaxSoba ti-
mesxi sergi, 25-26, 49-50, 53 flisSi, 183; ganaTleba, 114; eTnikurad
metreveli iosebi, 262 da regionalurad dayofilebi, 103; dan-
migracia rusebis saqarTveloSi, 24 axarjebi, 144-145; saqarTveloSi, 103-105;
migrantebi, arakvalificiuri, 208 radikalizaciis nakleboba 1913-1914ww.,
ministrTa sabWo, 255 165; marqsistebis pirveli kontaqti,
miqava utu, 36, 37 139-140; mobiluroba, 112; monawileoba,
miqel-gabrielis sasoflo Temi, 175-176 97; protesti, 123-124; warmomadgenloba
miqoiani anastas, 340 komitetebze, 147, 247; sofelTan kavSire-
miwaTmflobelebi: guruli, susti winaaRm- bi, 133-134; sagaficvo taqtika, 140-141
degoba, 182 musolini benito, 301
miwebis CamoWra, 134 musulmanebi saqarTveloSi, 31
miwis privatizacia, 158 musulmanTa kavSiri, 31, 189
mihelsi roberti, 325 musulmanur sajaro asociaciaTa sabWo, 299
mmarTvelebi, rusi: kavkasiaSi, 15-16; miznebi, `mSromeli xalxi~, socialuri jgufebis
15; statusi, 27 gaerTianeba, 213-214
`moambe~ Jurnali, 62 `mSromelTa saxalxo revolucia~, xelSewyo-
monRolTa SemoWra, 21 ba, 194
`moqalaqeebi~, 17
mosavlis aReba, Raribebze gavlena, 47-48 nazareTiani amaiaki, 335, 345
moskovi, sayovelTao gaficva, 229 `navi~, 50
mravaleTnikuroba, 26-34 nakaSiZe m. a., Tavadi, 224
municipalizacia, 269, 288 naneiSvili viqtori, dapatimreba, 150
municipaluri arCevnebi, monawileoba, 234- `naCalo~ menSevikebis gazeTi, 243
235 nacionalizmi da socializmi, 96; Sesabamiso-
`musavati~ (Tanasworoba) partia, 31; Turq ba, 42; gaerTianeba, 303
federalistebTan gaerTianeba, 321 `nacionalizmi da socializmi~ (wulukiZe),
muSaTa da glexTa deputatebis kavkasiis 96
samxareo centri, Serwyma armiis samxareo nacionalizmi, kulturuli: rogorc wamyvani
sabWosTan, 315 ideologia, 46; mxardaWeris arqona, 47; qa-
`muSa~, 119 rTuli, 76
anbanuri saZiebeli 421