KPITQN

I. ZQ. Tt T'/jvixa8e atpigai, to KptTcov; tį ou

7rpw £Tl £(Tt{v;
KP. riavo JJLEV ouv.
ZQ. Ilrivtxa |xdXi(7Ta;
KP. vOp^poę (Ja-iKSę.
ZQ. ©aupui^co, 077toę aoi 6 tou 8e(T|jlco-
TYjpiou <piiXai; u7:axoU<jai.
KP. ZuvTjSTię 7j8r, |xot I otiv, J) Za>xpaT£ę, 8ia
to 7uoXXaxię Ssupo ęotTav, xat Tt xal £u£py£T7jTai
67U* l|XOU.
vApxt 8s TjXEtę ^ 7raXat;
KP. ’ETrifiutaię 7rdXai.
2Q. ElTa 7Twę oux £ufruę iTnįyeipaę jxe, dXXa
aiyvį 77apaxaS7)oat;
KP. Oi> |xi tov A(a, a) Za>xpaT£ę, ou8’ av
ačrroę t50gXov Iv ToaauTY) T£ aypu7^tą xal Xo7Uyj eIvoci,
aXXa xai aoo 7idcXai # a,jfxd£co alsavo|X£voę, a>ę yj8la)$
xa9“£u8£ię* xal iTiT^Slę a£ oux YjyEipov, tva a>ę ^Skttoc
Siayrję. xal 77oXXaxtę ptiv 8*^ <je xal 7rpoTEpov Iv 7ravrl
Tai (3£a> TjuSatpLovtaa tou Tpo7rou, 7roXo 81 puxXi(jTa
Iv ttj vuv 7rap£(iTc6(T7j aufjLcpopa, d>ę pąSicaę auT7)v xai
7rpącoę cpepeię.

46 43 A — B
 KRITONAS
I. SOKRATAS. Ko atėjai, Kritonai, šiuo 43*
metu? Argi dar ne anksti?
KRITONAS. Ir labai anksti.
SOKRATAS. Tai kuris gi metas?
KRITONAS. Vos ima švisti.
SOKRATAS. Stebiuosi, kad sutiko inleis-
ti čia tave kalėjimo sargas.
KRITONAS. Jis man pažįstamas, Sokra­
tai. Mat, dažnai apsilankau čionai... Be to, lis
iš manęs yra gavęs dovanų...
SOKRATAS. Ar tik dabar, ar jau seniai
esi atėjęs?
KRITONAS. Tai jau seniai.
SOKRATAS. Tai kodėl tuoj manęs tu ne- b
pažadinai, o tik šalymais atsisėdęs sau tyli?
KRITONAS. Sokratai, Dzeusas žino! Ag
ir aš patsai nepanorėčiau būti nemiegojęs taip
ilgai ir dar tokiame sielvarte. O in tave žiū­
rėdamas stebiuosi, kaip saldžiai miegi; ir tyčia
aš nebudinau tavęs, kad gautum pasilsėti ko ra­
miausiai. Žinoma, dažnai jau ir pirma aš sau
tarydavau, kokio laimingo tavo būdo esama ir
šiaip gyvenime, labiausiai šitoje dabar nelai­
mėje; kaip lengvai, kantriai ją tu pakeli!
46
 ZQ. Kai yap av, cb KpITCOV, 7TA7)(JL(jLeX£ę £17J
a y a v a x T E iv T r,A ix o o T O v o v T a , e i 8 e i tJS t) t e Aeotočv .

KP. Kai aAAoi, tb Z(bxpaTsę, ty)Aixootoi Iv

TOiauTaię cropupopaię a)aaxovTai, <DX o68ev aoTobę
£7ri),6£Tai Y) Y]Aixia to piY) ob/l ayavaxTEiv Tvį TrapoooT)

ZQ. vE(jti TaoTa. aXXa ti Stj ootcd ~pą> aęT^ai;

KP. ’AyysAiav, ai Za>xpaT£ę, 9 £pcov xa^£7r^v>
oi) (TOi, cbę l|/.ol ęaivETai, aAA* Ipiol xal TOię aoię
S7:iTr$sioię 7uaaiv xal xaXE7T7)v xai (iapEiav, r,v lycb,
a>ę Ifjiot 8oxa>, Iv Toię (iapoTaT’ av lv£yxaipti.
2Q . Tiva TauTTjv; tį to Ttkoiov dc9 ixTai lx
Ar,Xoo, oo 8ei a9ixo|/ivoo TE^vavai įjle;
KP. Oo TOi OTj a9 ixTai, aXXa 8oxei yjy pioi
vj^Eiv T^jX£pov |£ aiv aTiayylAAooaiv t^ ovteš tive<;
octo Zoovioo xal xaTaXi7rovT£ę Ixei aoTO. 8t)Xov oov
lx tootcov tčjv ayylXwv, oti t^ ei TTqpt.spov, xal
avayxvj 8yj £tc^ aopiov šcrrai, to Za>xpaT£ę, tov Piov
(T£ TS^EOTOČV.I.

II. 2Q . 'A kk \ co KpiTtov, toyrk ayaDyj* ei

TaOTT) TOię &£0l(^ (pikOV, TaOTT) E(7T(0. 00 (X£VTOt Olji.ai
Tį^SlV aoTO TTjfZSpOV.
KP. IIo'O’EV TOOTO T£X|i.aipY);
2Q . ’Eyob (jot Ipčb. T'?; yap 7uoo ocrrspaią 8si
|XE a7TO'0v^O'X£lV 7J Yį av E^Oyj to ttAoiov.
KP. ^aai yl tol Syj oi tootcov xopioi.

47 43 B — 44 A
 SOKRATAS. Agi mat, Kritonai, ir nepri­
derėtų man, tiek metų sulaukus, berūgoti, kad
jau reikia mirti.
KRITONAS. Ir kiti, Sokratai, to pat am- c
žiaus būdami, pakliūva juk tokion nelaimėn,
bet nei kiek nekliudo jiems senatvė skųstis juos
sutikusia buitim.
SOKRATAS. Tai tiesa. Bet ko taip anksti
atėjai?
KRITONAS. Liūdną žinią atnešu, Sokra­
tai ; tik ne tau, kaip aš regiu, bet man ir tavo
artimiesiems liūdną, slogią; ji gal man, kaip
rodosi, visų sunkiausia bus pakelti.
SOKRATAS. Kokią gi žinią? Gal iš Dėlo d
laivas jau sugrįžęs bus, kuriam parvykus reikia *
man numirti?
KRITONAS. Sugrįžti jis dar nesugrįžo,
šiandien betgi, regis man, sugrįš. Taip kalba
žmonės kaikurie, iš Sūnijo atėję ir tenai palikę *
laivą. Tai iš jų žinios matyti aiškiai, jog dar
šiandien jis parvyks ir jog dėl to rytoj, Sok­
ratai, reiks gyvenimas tau baigti.I.

II. SOKRATAS. Tad ir gerai, Kritonai!

Teesie ir taip, jeigu dievai taip nori. Bet aš tai
nemanau, kad šiandien jis parvyks.
KRITONAS. Iš ko tu spėji taip? 44
SOKRATAS. Aš pasakysiu tau. Mat, rei­
kia mirti man rytojaus dieną, kai tas laivas bus
parėjęs jau.
KRITONAS. Taip sako čia bent vyresnybė.
47
 Ou toivuv TTįę I tziougt^ vjj/ipaę oI|xai ai)TO
"yj^etv, aXXa Tf4ę ŠTepaę. T£xpLaipo[zat 8e ex Tivoę
I vu7tv£ou, o la>paxa 6X£yov 7rpoTepov TauT7ję TYję vux-
Toę* xal xiv8uv£u£ię Iv xatpG Ttvi oux lyeTpai jie.
KP. ’Hv 81 8?) t £ to evu7rviov;
’E86x£i Ttę [xoi yuvY) 7rpoaeXfl,ouaa xaXr,
xal eu£i8r,ę, Xeuxoc ijjwcTia efcouGa, xaXI<rai įis xa!
ei77eTv TQ 2coxpaT£ę,
7)lXaT{ X£V TptTOCTCp ^IKvjV |p£(JttXoV 1x010.
KP. I.*
VAt07T0V TO £VU7TVlOV, J) 2(0XpaT£^.
ZQ. ’Evapylę ptiv ouv, &ę yl |xoi 8oxei, a>
KpiTCOV.

III. KP. Aiav y£, lotx£v. aXX\ (L 8aiixovi£

ZtoxpaT£ę, £Ti xai vuv I jjloI 7T£i9-oo xal ato97)Ti* tuę
I jjloi, šav au &~od'ivrię9 ou |i.ia aupi/popa I gtiv, aXXa
XCOplę JX£V TOU iGTEpTįaO-ai TOIOUTOU £77lTY)8£lOU, otov
lyw ouSIva jjlt4 ttote Eup-^aco, eti 81 xal 77oXXoIę
86^(0, oi l|ii xal as [/.Y) aaę&ę laaaiv, <I>ę oloę t’ civ
G£ G(t)^£LV, £L yį^sXoV avaXtGX£lV XPmĄlJLOCTOCi a{JL£X7įGat.
xaiTOi Ttę av alGxtcov eit) tocuttj^ 8o£a r4 8oxeIv £prr
jxaTa 7T£pl 7rX£tovoę 770isia&ai 7) <p£Xouę; ou yap 77Si-
GOVTat oi 7ToXXoL» d>ę au auToę oux yj-8iXY)<raę a77i£vai
IvfrlvSE y)|i.&v 7rpo9-ufxou[iivo3v.
2Q . ’AXXa Tt Tjpuv, J) fxaxapi£ KptTtov, OUTCO
TY)C TWV 77oXXd>V 86£v)ę [JtiX£i; oi yap S7rtSlX£GTaT0L,

48 44 A — C
 SOKRATAS. Tad aš manau, kad jis pa­
reis ne šią, beauštančią, bet kitą dar, ry­
tojaus dieną. Spėju tai iš sapno, šiąnakt mano
tik prieš valandėlę dar sapnuoto. Gal kaip tik
gerai ir padaryta tavo, kad nebudinta manęs.
KRITONAS. Ir kas gi buvo tai per
sapnas ?
SOKRATAS. Tarytum, štai viena graži, b
dailios lyties moteriškė, baltais rūbais, priėjo in
mane ir, vardu vadindama, man tarė: „Sokratai,
trečiąją dieną atvyksi derlingojon Phtijon“.
KRITONAS. Koks keistas sapnas tas, Sok­
ratai !
SOKRATAS. Tai ženklus, Kritonai, kaip
man rodosi.I.

III. KRITONAS. Ir perlabai, manding!

Bet ir dabar, Sokratai brangusai, dar paklausyk
manęs ir gelbėkis. Juk man, jei numirsi, tai ne
viena nelaimė bus: be to, kad aš nustosiu prie-
telio tokio, kokio niekad ir niekur nerasiu, dar
daugeliui, kas nepažįsta mudviejų gerai, aš ro-
dysiuos nepasirūpinęs tave išgelbėti, nors ir ga
Įėjęs, jei nepagailėjęs būčiau pinigų. Ir kas pik- c
čiau galėtų būti už tą girdą, kaip intariamiems
mums būti, jogei pinigus daugiau mes verti­
nam, nei savo prietelius? Agi nepatikės dau-
guomenė, jog tu išeiti iš čionai nepanorėjai
pats, nors mūsų rimtas buvo rūpestis.
SOKRATAS. Ir kam sielotis mums, Kri­
tonai tu mielasis, ką čia pasakys minia? Juk
48
tov jzaAAov a£iov ępovTi^civ, Y)yr,oovTai ai>Ta outo
7re7Tpax^at, coarrep av Trpa^O'/j.
KP. ’A IV opąę Srh oti avayx7}, to 2coxpaTeę,
xal TYįę tcov ttoXX<ov 86£r(ę [xeXetv. ačrra 8e 8yj).a Ta
TrapovTa vuvt, oti 0101 t ’ sidlv oi 7roX)vo! oi* toc <jjaix-
poTaTa twv xax<ov l^pya^afrat, alXa Ta [/iytcjTa
<tx£8ov, eav Tię sv aoTotę Sia[i£[}X7)|iivoę 7).
2Q . Ei yap cj^e^ov, co KpiTcov, olot t ’ elvai
oi ttoaaoi Ta ptiyiaTa xaxa Ipya^c^ai, iva 0I01 t ’
'^aav xal ayafra Ta [/iyicjTa, xal xaA<oę av elxev.
vov 8s ouSeTspa 0I01 T£* oot£ yocp ?poviji.ov oute
aępova 8uvaxol Troivįaai, ttoioucti 8e touto, o ti av
TOXCO(TlV.

IV. KP. TaOxa [asv Sr, ooTtoę £X£~co* Ta8£ 8e?

to ZcoxpaT£c, £itt£ pun. apa y£ IX'/; i\io u 7Tpou.7į&vį xal
t 60v aA^tov Ittit^Seicov, [x/p iav au Iv&£v8e iJįsA-Oyję,
oi (T’jxo9avTai r^Tv 7rpay|i.aTa 7rap£xco<7iv coę cr£ iv\)iv-
8e £xx),£fį>aaiv, xal avayxa<TO,&{/.£v r(j xal 7raarav tyjv
ouaiav aTroĮia^Eiv rt cruxva xP^M*aTa ^ x.al aAAo t i
7rp6ę TouToię 7ra&£iv; £? yap t i t o io u t o v 90 (}•?), žacrov
aoTo xa^P£tv' *)|X£ię yap tto’j 8ixaioi IcrpLEv atocravTEę
cj£ xiv8’jv£’j£iv t o u t o v t o v xiv8uvov xai, šav 8syi, £Tl
TOUTO’J |X£L^Cl>. aAV E|XOl 77£t&OU Xal |XVį a),AtOę 7TOl£t.
2Q . Kai TauTa Trpoiar^oOiaai, co Kpmov, xai
aAAa 7ro),Xa.

49 44 C — 45 A
padorieji, protingieji žmonės, dėl kurių dau­
giau susimąstyti verta, pamanys, jog atsitiko
taip, kaip atsitikę yra.
KRITONAS. Bet jau matai, Sokratai, kad d
mums tenka susirūpinti ir nuomone minios. Iš
to, kas darosi dabar, yra peraišku, jogei žmo­
nės gali pridaryti ne mažiausia, bet tiesiog dau­
giausia blogo, jei piktai kas skelbiamas yra jų
tarpe.
SOKRATAS. Tegalie, Kritonai, minios ir
daugiau blogo pridaryti, tada galėtų ir daugiau­
sia gero. Tai puiku būtų! Bet jos negali nei
katraip, — nei šio nei to. Nestengia jos žmo­
gaus nei neprotingo, nei protingo padaryti, o
padaro tai, kas pasitaiko.

IV. KRITONAS. Tegu tikrai būtų ir taip. c

Bet pasakyk, Sokratai, man štai ką: ar tu nesusi­
rūpinęs jau kartais dėl manęs ir dėl kitų drau­
gų, kad, tau iš čia ištrūkus, indavėjai mums ne- *
pridarytų nesmagumų, kam tave iš čia mes išvo­
gėme, ir kad mums netektų, mat, prarasti visas
savo turtas arba eibės pinigų ir dar, be to, ne­
kliūtų mums ko kito? Jei bijai tokių dalykų, tai 45
juk niekis! Agi mes, tave begelbėdami, pridera­
me stoti šitokin pavojun ir, jeigu prireiktų, tai
ir didesnin už tą. Tad paklausyk manęs ir šitaip
padaryk!
SOKRATAS. Aš susirūpinęs ir tuo, Krito­
nai, ir kitu kuo daugeliu.
49
 KP. M^te toivuv TauTa <po[3ou- xal yap ou8 2
7ToXu TapytSptov lariv, o &2 Xou(tl Xa(JovTsę tiv2 ę a&aai
as xal l^aYayetv žvOivSs. Š7T£iTa oux opąę TOOTOuę
Touę auxo(pavTaę <I>; Ei>T£XsTę, xat o£>82 v dv 8eoi | 7t’
auTOuę 7roXXou apYupfou; <rol 82 &7rapxsi |jl2v Ta l[xa
XP^pLaT0c, <I>ę Iyw oTpiat, lxava* 27rsiTa xal ei ti eįaou
x7)8 6 |XEvoę oux oisi 8 stv dvaX£axsiv t<x|jux, £svoi o5 toi
IvfraSs 5toi|xoi dvaX£<TXEiv |sTę 82 xal xsxof/.ixEv 277’
auTO touto apyuptov lxavov, Zi[z|iiaę 6 0 7 )(3atoę* 2toi-
pioę 82 xa! K2 (lY]ę xal aXXot 7roXXol 7ravu. (Sars, onsp
X2 y<*>» 1/^ te TaoTa cpoĮJoupLEvoę d7roxajx73< aauTov
a&aai, fnqT£, 6 £XEYEę £v t<Į> 8 txa(TTrip(ą), Sua^epe;
aoi yev£<j&<s>, oti oux dv s/oię Ič^frciv, 6 ti XP$°
(jauTOj* 7roXXaxou ptiv yocp xai dXXoci£, 07:01 dv d<p£x*n,
dYa7T)Q<Joo(Jt C£- 2av 82 (Jo6 Xy; się 0 ETTaXiav įsvat,
Etalv ŽpLOl 2 xeT £evOI, OI (TE 77Spl 77oXXoo 7r0 trj(70V-
Tat xat aaęd&sidv aot 7rap££ovTat, ūkite as {jLYjSsva
Xu7U£Tv t&v xaxd 0 £TTaXtav.

V. vE ti 8e, J) Za>xpaTsę, o’jSe 8txaiov pult 80-

xstę imzsipeiv 7:pxyįioc9 aaoTov 7rpo8o0vai, l£6v aco-
'9rjvaf xal ToiauTa a7rsu8£ię 7T£pl aairrov Y^s^frai
anep dv xal 01 žx^poi aou CTTEOdaisv te xal sa7:suadv
(js Siaęfrsipai (ioiAoptsvoi. 7rpoę 82 TouToię xai Touę
ustę Touę aauTOu spLOiyc 8oxsię 7rpo8t8ovai, oSę aoi
ž£6v xai Ix0-p£^ai xal sx7raiSsoaai o^ otj xaTaXi7ud>v,
xal to adv |iipoę, o ti dv Tuycoai, touto 7rpa{;ouaiv
TEO^OVTai 82, d)^ TO £1X0^, TOlOUTCtiV oId7T£p Eltofrs

50 45 B — D
 KRITONAS. Taigi nebijok nei to. Agi ir
pinigų nedaug paimtų norintieji gelbėti tave ir
iš čionai išvesti. Be to, ar nežinai tų indavėjų,
kaip pigiai paperkami ir kaip nedaug tereiktų
pinigų nulenkti jiems? O tavo reikalui yra bent b
mano lėšos; jų, manau, pakaktų. Jei tačiau ven-
gu tau būtų dėl manęs ir tu manytumei, jog ne­
dera manųjų liesti, čia tie prašalaičiai pasiry­
žę duoti lėšų. Vienas tai ir atsinešęs turi pini­
gų tam reikalui gana: Simmijas iš Tėbų. Kebe- *
tas ir daugelis kitų taippat jau mielu noru duo­
tų. Taigi, kaip sakau, nei tau, to rūpesčio ka­
muojamam, derėtų liautis gelbėjus save, nei, kaip
sakei teisme, sielotis tau vertėtų, kad iš čia iš­
ėjęs nežinotum, kas ir bedaryti su savim. Juk c
daugel vietų ir svetur, kur tik nuvyktum, būsi
sutiktas meilingai. Jei Tessalijon keliauti nori, *
tai turiu ten prietelių, pažįstamų, kurie tave la­
bai jau gerbs ir tave priglaudę saugos, taip kad
nei vienas tessalėnas tau nemalonumų nedarys.

V. Ir dar, Sokratai, regis man, tu neteisaus

imiesi darbo, pražudydamas save, nors galima
tau išsigelbėti; ir tu dirbi savo nebuičiai taip
stropiai, kaip galėtų dirbti tavo priešai, kaip yra
jau padirbėję, tavo pražūties norėdami. Be to,
man rodosi, tu savo sūnus, dar tikrus, išduodi d-
klaikiajam likimui; juos galėdamas užūgdyti,
išleisti ir žmonėsin, pameti juos dingęs; tavo
kaltė bus, kad jie kaip tinkami manysis patys;
jų buitis, veikiausia, bus tokia, kokia jau esti
50
Yiyveafrat ev Talę opęaviat; Trepl Touę opoavooę. rt
yap ou xpv} 7roi£TaO,at 7:ai8aę r, cruvSiaTaAaiTrcopeiy
xal TpeęovTa xal TraiSeuovTa* ctu 8e [xoi 8oxeię Ta
pą{h>{/.OTaTa alpeTafrat. xP?i Ss dfeep av dcvTįp aya&oę
xal avSpeioc e^oito, TauTa alpeTafrai, <pa<ixovTa ye
8t) apsTYįę 8ia TravToę tou ^tou £7ri{j£AeTcr0-ar cb;
eycoyE xal u7zep gou xai U7uep Tįpubv t&v acov ettitt]-
Seitov atartovopiai, įjlyj 8o£t) a;rav to 77pay|xa to rapl
cc avavSptą Tivl Tfį 7j|/£Tepą 7TE7rpa)rfrat, xal 7) eito-
8oę TTįę SbtTję eię to 8txa(mfipiov7 cbc eicrTį^&ev, e£ov
jrr, eicjeA&eiv, xal aoToę 6 aywv Trję SUvję, cbę lysveTO,
xal to Te)w£OTatov Sr, touti, &G7:ep aaTayeAaję ttjc
7rpa^£a>ę, xaxią Tivl xai avavSpią tt) r4|i£TEpą Sia7T£-
(peuyevai 7)|i.aę 8oxeTv, oiTiveę <t£ obyl e'7G)cra[/.ev ob8e
ai> aauTov, olov te ov xal SovaTOv, ei ti xal piixp6v
7j|xd>v 0 9 6 X0 $ r^v. TauTa ojv, cb 2](hxpaT£ę, opa pLYį
ajxa Tčo xaxco xal ata^pi f i T£ xai aXXa
(JoiAeuou — fxaX).ov 8e ou8e (Jou^euedfrai eti (bpa,
aXXa PeĮJoiAeuGfrai — |x(a 8e £oi>Xr4- ttj; yap etio’j-
arjc vuxToę 7ravTa TauTa 8et TreTrpayfrai, ei 8’ eti
7repi(i.£vou{xev, aSuvaTOv xal ouxsti olov te. aXXa 7:avTi
Tpo7U(p, (b 2cbxpaT£ę, tteO'oo (i.oi xal pnriSaj/.ak aXXa>ę
7:oiet.

VI. 2Q. rQ (pike KpiTcov, 7j 7rpoIk>|/.ta aoo 7roX-

Xou a££a, et pt£Ta tivoc opfroTTjToę eir/ ei 8 e [irh

51 45 D — 46 B
paprastai vienai vienų palikusių našlaičių. Ag
arba nereikia, mat, vaikų gimdyti arba su jais
drauge ir vargas tenka vargti, ugdant juos ii
mokant. Tu pasirenki, man matos, kas lengviau­
sia. Tam, kurs sakosi, kad jam rūpėjusi per visą
jo gyvenimą dorybė, — tam nederėtų rinktis tai,
ką tauras ir drąsus vyras nepasirinktų. O kai e
man, tai sarmata ir dėl tavęs, na, ir dėl mūsų,
tavo artimų žmonių, kad rodysis, jog visa tau
taip atsitiko vien per mūsų kažkokį baigštu-
mą: skundas teisme atsidūrė, tad prieš jį ir sto­
ti teko, nors ir buvo galima jo išsilenkti, ir pa- *
ti bylos eiga tokia, kokia ji buvo, pagaliau ir tas
jau galas iš tikrųjų, lyg ir pajuokimas viso to
dalyko, kur per mūsų kažkokį jau netikumą ir
baigštumą mums, tarytumei, slyste iš rankų ten
išslydo taip, kad mes nebeišgelbėjom tavęs nei
tu savęs, o betgi galima tai būtų buvę, jei
nors truputį mes būtume kam tikę! Tad žiūrėk, 46
Sokratai, kad, be tos nelaimės, tau ir mums dar
gėdos nebūtų. Na, ryžkis! Bet, geriau pasakius,
nebe metas ryžtis, reikia būti jau tik pasiryžu­
siam, ir tai viena vienintele linkme: ateinančią,
mat, naktį visa turi būti padaryta. O jei mes
dar lūkuriuosime, tai niekaip nebegalima bus su-
siversti. Taigi, žūt ar būt, Sokratai, tu klausyk
manęs ir ne kitaip, bet taip, kaip aš sakau, da­
ryk!

VI. SOKRATAS. Širdingas tavo rūpesnis, b

Kritonai tu mielasis, vertės būtų didelės, jei tik
kiek pritiktų čia; jei ne, tai kuo didesnis, tuo
51
OdCp ĮAEl^COV, TOdOUTCO Xa^£7rwT^Pa- CTX077£ta'&ai ouv
XP*J] r,puxę, eite TauTa 7rpaxTŽov eite }nq* coę žyco
vuv 7rpcoTOv, aXXa xal asitoioutoc, oloę tcov Ipuov
pL7)8 svl aXXco 7:stfrEd&ai y) tw X6yco, oę av ptot Xoyi-
£o|aevco (isXTt(jToę 9 a(vY)Tai. Touę 8 e Xoyouę, ouę ev
t (p £|i.7rpo(r0 ^v šXsyov, ou Suvalai vuv šx(iaX£Tvl e^ siStį
pioi 'y}8 s 7) tux?) yčyovsv, aXXa <rxe8 ov ti opanot <pat-
vovTaC [i.01, xal Touę airrouę 7rpsci|isuco xal Tipao,
OU(T7w£p xai 7rpOT£pOV COV lavJJLY] Į}eXt ICO lyti)\J.£V
A£y£lV EV TO) 77apOVTt? SU l<rfh, OTt OU [Tlį (TOL dUyXC*>“
piįdco, ou8 ’ av TTAEico twv vuv 7rapovTcov Y) TCOV n o k -
Xcov Suvapitę <b<77:sp TratSaę 7)puxę [xoppLoXuTTY)Tai, 8 e<j -
jzouę xal ftavaTOuę E7rt7r£|/.7rou<ra xal ^.P7!pt-dc^rcov apal­
po7£ię. Trcoę ouv av [jletpuoTaTa raoTroip^fra a»!rra; Et
7rpcoTOv [liv toutov tov Xoyov avaAa(ioi{jLEv, ov au
A£y£tę 7T£pl tcov 8 o£cov, 7TOTEpov xaXčoę šX£yETO £xaa-
TOT£ 7j OU, OTt Tatę f/iv 8 st TCOV 8 o£cOV 77pOa£X£tV
tov vouv, Tatę 8 s ou; tj 7uplv piiv l[ii 8 stv a 7:o9 vrj(yxsiv
xaXcoę IX£y£TO, vuv 8 e xaTa8 Y)Xoę apa lyžvsTO, oti
aXXcoę iv£xa Xoyou £XsyETO, vįv 8 s TiatSta xai <pXuapta
cbg aX7j&6oę; £7ridupLco 8 ’ šycoy’ l 7rt<yx£^aafrat, co Kpt-
tcov, xotv7į |i£Ta aou, st ti jxot aXXotOTEpoę CpaVElTat,
|7T£i8y) a>8 s ex<*>, y) 6 auToę, xal laaoptEv x<xlpew **) 7rst“
cjop^fra auTtp. EXEyETO 8 s 7rcoę, cbę žycoptat, exacrroTS
<o8 s U7TO TCOV OtO[iivCOV Tl XsyElV, <0 (J7rsp vuvSy) lyco
šXsyov, OTt tcov 8 o£cov, aę oi av'&pcoTrot So^a^ouatv,
8 eoi Taę [jlev Trspt 7:oXXou TroiEia&at, Taę 8 e \u \. tou-

52 46 B — D
ir inkyresnis. Ir dėl to mums reikia pamąstyti,
ar darytina man taip, ar ne. Kai aš, tai visuo­
met, ne tik dabar, toksai žmogus, kad negebu
klausyti jokio kito žodžio, einančio man iš vi­
daus, kaip tik protingojo, kurs pagalvojus pa­
sirodo man geriausias. O nuo tųjų pažiūrų, ku­
rias pirma aš skelbiau, negaliu dabar juk atsi­
mesti, kai mane ištiko šita nebuitis; priešingai,
tos pažiūros visai tos pačios lieka mano akyse, c
ir tas pačias gerbiu, kurių lenkiausi ir seniau.
Jei ko geresnio mes už jas neturim šiandien
pasakyti, tai būk tikras, kad nenusileisiu tau,
jei minios galybė dar smarkesnėmis, negu lig-
šiolei, priemonėmis mus it kūdikius baidys: ka­
lėjimu, mirtim ir turto atėmimais. Tad kaip
galėtume geriausiai tirti šį dalyką? Gal paėmus
pirma tas žodis, tavo taromas dėl nuomonių:
ar gerai sakyta buvo progai kiekvienai ar ne, d
kad nuomonių vienų tai reikia, o kitų nerei­
kia paisyti? Arba gerai gal buvo sakoma, kol
mirti nereikėjo man, o nū jau aišku tapo, jog
kalbos kas kita būta, — bet tik sau kalbėjus,—
iš tikrųjų būta žaismo, dyko galo tik šnekos?
Kai aš, tai jau labai norėčiau su tavim drauge,
Kritonai, pažiūrėti, ar to žodžio svoris, man
taip atsitikus, jau kitoks beesąs ar tas pats pa­
likęs, ir dėl to sakysim, kad dievai nematy
jo, arba toliau mes juo vaduosimės. Ir tie, ku­
rie tarydavosi nusimaną ką kalbą, visados sa­
kydavo, manding, taippat, kaip aš dabar sakiau:
kad nuomonės, kurių žmonėse esti, vienos rei- e
kia Yer*inti labai, o kitos ne. Tai dėl dievų,

52
TO, Tzpog DctOV, d) KpLTCOV, OU 8oX£l xaX&; (TOL Xey£-
thrai; <ro yap, o^a ys TavfrpcoTTEta, e x t o ; si t o o f/iXXEiv
aTro&vfjdzstv aopiov, xal oox av as 77apaxpoooi r, 77a-
pousa aujjt/popa. <txo 77£l 8 r,* 0 6 7 !xav<o; 8 oxel sol
Xsy6 a,-S,ai, o tl 0 6 Tracra; yprt Ta; 8 6 £a; tcov avOpco-
ttcov Tif/.av, aXXa Ta; [iiv, Ta; 8 ’ ou, ou8 s ttgcvtcov,
aXXa t <ov jxsv, tcov 8 ’ 0 0 ; t l <pf,;; TaoTa 0 0 7 I xaXco;
AsysTat;
KP. KaXu>;.
2Q. Ooxoov Ta; f/iv ^pv^sTa; tl[axv, Ta; 8 e
TrovTjpa; jat,;
KP. NaL
Xp'/i<TTal 8 e 0 0 7 ai tcov ępovipicov, Trovyjpa!
8 e ai tcov acppovcov;

KP. lito; 8 0 6 ;

VII. 2lQ. <t>£pE 8iq, 77co; ao Ta TOiaoTa ŽAeys-

t o ; yo[/.va£6 [A£vo; avy)p xal t o o t o TrpaTTcov 770T£pov

77avTo; avSpo; ŠTraLvco xa! < J>6 ycp xal 8 6 £y) t o v voov
TrpocrE/Ei, r, Ivo; (aovoo exelvoo , o ; av Toyxavv) taTpo;
yį TratSoTpL^/j; cov;
KP. *Evo; (jlovou.
2Q. Ooxoov cpoĮkLarfrai yprt too; <]>6 yoo; xxl
as 7ra^£s0 -ai too; ŠTratvoo; too; too ivo; £xeivoo, aXXa
jatj too; tcov 77oXXcov;
KP. AvjXa 877
2Q. TauTT) apa aoTČo 7rpaxT£0v xal yo[i.vasT£Ov
xal eSesteov y£ xal 770T£0v, av tčo iv! 8 oxf4, tčo
£7rtsTaT7] xal 677atovTi, |i.aXXov 73 v; £6 |i.7raat tol;
aXXoi;.

53 47 A — C
Kritonai, ar tau nesirodo, kad gerai čia pasa­
kyta? Žmogiškai taip menant, tau nelemta juk
rytojaus dieną mirti, ir negali šita nebuitis su- 4
trikinti tave. Tad žiūrai: argi neteisinga būtų,
tavo manymu, sakyti, jog ne visos, o tik vie­
nos nuomonės žmonių tereikia gerbti, kitos ne,
ir ne visų žmonių, tik kaikurių, kitų jau ne.
Ką tu manai? Ar neteisingai pasakyta?
KRITONAS. Taip, teisingai.
SOKRATAS. Vadinas, gerosios tai reikia
gerbti, o netikusios — nereikia?
KRITONAS. Žinoma.
SOKRATAS. Geros tai žmonių protin­
gų nuomonės, netikusios tai neprotingų?
KRITONAS. Jau ne kitaip.

VII. SOKRATAS. Na, gerai. O kaipgi bu­

vo kalbama šiuo klausymu: žmogus, kurs atsi­
dėjęs lamdo savo kūną, patūruoja bet kieno ar
ano tik vieno gydytojo bei lamdymo mokyto­
jo nuomonės gyrimų ir peikimų?
KRITONAS. Ano tik vieno.
SOKRATAS. Vadinasi, ano tik vieno, ne
minios, bijoti reikia papeikimų ir džiaugtis jo
tik pagyrimais.
KRITONAS. Tai aišku.
jl6JL^OKRATAS. Tad reikia žmogui elgtis,
lamdytu save, ir valgyti ir gerti taip, kaip rodo­
si geriau anam vienam, tam jo vadovui, nusima­
nančiam tuose dalykuose, negu kaip rodytųs
visiems kitiems.
53
 KP. vE(tti TauTa.
ZQ. EIsv. aTTEi^hfaaę 8s toj svt xal aTi[xa<raę
auTOu TYjv So£av xal Tooę E7ratvouę, Tijnfjaaę 8s Tooę
tčov 7roXXcov Aoyouę xal [atjSev £7ra't6vTcov, apa oOSev
xaxov 7rEt<iETai;
KP. įloję yap o£>;
ZQ. Tt 8’ eoti to xaxov touto; xal 7rot TStvEt,
xal stę Tt tčov tou dTrstfrouvToę;
KP. At)Xov OTt slę to dčopt.a* touto yap 8toXXu<ji.
2 Q. KaXčoę XEystę. ouxouv xai TaXXa, <o K pr
Twv, ouTOję, tva jjly; 7ravTa StuoptEv, xal Syj xal 7rspl
tčov 8txauov xal a8ixojv xal at<rxpčov xal xaXčov
xal ayafrčov xal xaxčov, Trspl cov vuv 7j (JouXt)
7)|JUV ECTTIV, TCOTSpOV T*?j TČOV 7ToXXčoV 86£t) 8sT
£7T£CT,0 'at xal 'poĮJsTcrO'ai auTTjv 73 Tvį tou švoę, ei Ttę
£<TTtv ETrafcov, ov 8e! xai ata^uvsafrat xal 90 (is taftai
pLaXXov vį au[A7ravTaę Touę aXXouę; co Et {jlt; axoXou-
ft^GOjASv, SiacpftspoojAEv £XEtvo xal Xco(}7)a6|A£fta, o toj
[aev 8txatą> (JsAtiov šytyvsTO, tčo 8e d8tx<o a7w(oXXuTO.
7) OuSeV SOTI TOOTO;

KP. Otpiat sycoys, co ZcoxpaTEę.

VIII. ZQ. <I>čps 8*^, sav TO U7TO TOU UytSlVOU

[aev P£Xtiov yiyvopLsvov, u7ro tou voacoSouę 8s StaęD-et-
pOJAEVOV 8toX£crCOpLEV 7TSlft6 |AEVOt ptT) T7J TČOV l7ratOVTO)V
86£rh apa (Juotov 7)i/.tv žgti 8tS9ftap|iivou auTOuJ žgti
8£ 7TOU TOUTO TO <TČO|Aa, 7) Ol^fc

54 47 C — E
 KRITONAS. Tikra tiesa.
SOKRATAS. Gerai. Bet jeigu neklausys c
to vieno, jeigu niekins jojo nuomonę ir gyri- *
mus, tai, nusilenkęs tos minios, nors nieko ne­
išmanančios, šnekoms, ar nepritirs jau nieko
pikto?
KRITONAS. Kaipgi ne!
SOKRATAS. O kas yra tas pikta? Kan,
kurin daiktan pataiko tam, kuris neklauso?
KRITONAS. Matyti, kūnan; agi jį sunęi-
kia.
SOKRATAS. Gerai kalbi. Tad ir kitais,
Kritonai, kartais esti taip, kad visa iš eilės ne­
pasakojus? Juk yra ta pat ir kalbant apie tei­
sės bei neteisės, bjaurio, grožio, gėrio, blogio
dalykus, apie kuriuos dabar mes tariamės? Ar
čia mums reikia sekti nuomone minių ir jos d
bijoti, ar to vieno tik, jei kas rastųsi nusimanąs,
kurio daugiau mums dera lenktis ir bijoti, kaip
visų kitų? Jei mes neseksim juo, tad sugadin-
sim ir sužeisim tai, kas nuo teisybės darosi ge­
resnis, o nuo neteisybės nyksta. Na, argi ne
taip?
KRITONAS. Ir man taip rodosi, Sokra­
tai.

VIII. SOKRATAS. Na, gerai. Jei mes,

klausydami nenusimanančiųjų nuomonės, sunai­
kintume tai, kas nuo sveikos tvarkos gerėja, o
nuo liguistos genda, tad ar verta, tam kaikam e
sugedus, begyventi mums? Juk tai bus kūnas?
Ar ne taip?
54
 KP. X*£.
ZQ. rAp’ OUV (iltOTOV 7)(JLIV £GTIV fi.£TX [XOX&7]pOO
xal 8i£9$ap p'ivoo ato[xaToę;
KP. O’jSajJudę.
iAŽ. ’AXXa ;xst’ ex£tvou ap’ v;[jllv [iitoTOv 8i£-
<p9-ap[/ivou, to to a8ixov |X£v Xtoj3a.Tat, to 8e 8ixaiov
ovivtjglv; r, ęauAOT£pov vįYOujAsfra £LV7‘l T0^ Tto»j.aToę
EX£lVO, O Tl TTOT* £GtI TtOV 7)JX£T£ptOV, TTSpl O 7} T£
a8ix(a xal 7) Sty.aiocrivr, egtiv;
KP. OuSa|xtoę.
2 Q. ’AXXa Tt(JLtO)T£pOV;
KP. noXu ys.
2-Q. 0 j x apa, (L [}eXt I(7TE, 775CVO r^plTv O’JTtO
9povTtcjT£ov, t { žpooaiv ot 7uoXXol Tjpiaę, aXX* o ti 6
Ž7raitov 7b£pl twv 8ixaCtov xal a8ixtov, 6 eI$, xal ocutt)
7] aXr^£ia. <o<tt£ 7rp<oTOv [xev TauTT; oux opfrtoę eiot)-
Yfj* £l<77)yOU|X£VCę TTję TtOV 7ToXXtOV 86^7)^ 8eTv 7)|Xaę
9 povTt^£iv 7w£pl Ttov 8txaicov xai xaXtov xai aYafrojv
xat tcjv ivavTČtov. ’AXXoc (/iv 8*^, <pxirt y Tię,
otoi T£ £tGiv 7į[xaę oi 7roXXol a7roxTtvvovat.
KP. AvįXa 8r4 xal TauTa, 9xvrt yap av, to
2 toxpaT£ę.
Z£2 . ,AArJdYJ A£y£tc. aXX’, to frau|xx<7t£, ouToę
te 6 Xoyoę, ov 8L£XrjXoflx[X£v, £jxoiy£ 8ox£? eti ojxoioę
£ivat Tto xal T^pOTEpOV xal TOvSe ai) GX077£l, £1 £Tl
Iiiv£l YJJJLIV 7į 00 , OTl 00 TO £?įv 7T£pl 7tXeI(7TOO 7TOt7]T£OV.
’•'i“i ' to\ £u
aAAa r y~
(,7)v.
KP. ’A ).)i piivei.

55 47 E —48 B
 KRITONAS. Taip.
SOKRATAS. Tad ar verta mums jau be­
gyventi su netikusiu, sugedusiu tuo kūnu?
KRITONAS. Žinoma, kad ne.
SOKRATAS. O su tuo sugedusiu, kuriam
žalon išeina neteisybė, o naudon teisybė, ar be­
verta mums gyventi? Gal tą mūsų dalį, šiaip *
ar taip jau menamą, kur neteisybės ir teisybės
būstas, menkesne mes laikome už kūną? 48
KRITONAS. Niekados!
SOKRATAS. Priešingai, prakilnesne?
KRITONAS. Ir daug prakilnesne.
SOKRATAS. Vadinas, mano tu gerasis, jau
nereikia taip labai galvos sau sukti, ką minia
kalbės apie mus, bet ką sakys tasai, kuris išma­
no, kas teisinga ir kas neteisinga, — tik jis
vienas ir pati tiesa. Tad iš pradžios jau netik- *
ru keliu vedi čia, manydamas, kad minios mums
nuomonė rūpėti turi, kalbant, kas teisinga ir
gražu ir gera, na, ir kas tam priešinga... Beje, b
agi gal vienas kitas pasakys, kad ta minia gy­
vatą gali mums atimti.
KRITONAS. Aišku juk ir tai, Sokratai.
Gal tikrai kas pasakys.
SOKRATAS. Tu sakai teisybę. Ag tas dės­
nis, mūsų tik išnagrinėtas, mielasai, bent tavo
nuomone, tebėr tolygios galios dar, kaip ir pir­
ma. Ir šitą dėsnį vėl žiūrėk, ar tebegalsta mums
ar ne: kad ne gyvenimas iš viso, bet gyveni­
mas tik geras reikia vertinti augščiausiai.
KRITONAS. Žinoma, jis tebegalsta.

55
 2Q . To 8e su xal xaXcoę xal 8ixaicoę oti t au-
tov sortv, ptivEi rj ou [iivsi;

KP. Mivsi

IX. 2£2. Ouxouv ix tcov 6 [/.oXoYOui/ivcov touto

<jx£7TT£Ov, 7TOT£pov 8 ixaiov š(ii Iv9iv8s 7rsipa(jfrai
salsvai |xy) aęisvTtov ’AOrjvaicov, r4 06 8 ixaiov* xal iav
}iiv (paivYjTai 8 txaiov, TTEiptonsfra, ei 8 s pnr4, egojasv. aę
8 s (tu XsY£ię Taę crxs<į>£ię n e p l T£ avaXco(TEcoę XPvi“
|axtcov xal Sofoę xai 7ra(8 cov Tpo^Tįę, [i/}) tbę
aX7)9xo; TauTa, to KptTtov, axs|A{AaTa yį Ttov įbaSito;
a7TOXTLVVUVTtOV Xal ava3ltOCTXOpL£VCOV y’ *V, £t T'
TjGaV, OuSevI £uv Vtp, TOUTtOV TCOV 7UOXXč0V. 7)JaTv 8\
Ž7U£l8t) 6 )vOYOę OUTtOę atp£t, |A7] OuSsv aXXo <7XS7TTSOV
f, r4, OTzep vuvSy) eXsyo[aev, rcoTspov 8txata 7rpa£o[ASv
xal x p r i\LX'Tx ~sXouvTsę TOUTOię Totę ėjas švSivSs
i^a^ouaiv xal x x p ir x c , xal auTol š£aYOVTsę te xal
£^aYopi£vot, 7] Tfj aX7]frstqt aS^aojAEv 7ravTa Tauxa
7roiouvT£ę* xav <paivto|AE&a a8txa ačrra spYa£6|AEvot,
|xt) ou 8sy) u77oXoY^£crO-ai, out’ ei a7roftvfiax£iv 8si 7ra-
papLEvovTaę xal rt(ju y jx y aYOVTaę, outs aXXo otiouv
7raaxsiv Tipo tou a8tx£iv.
KP. KaXwę |aev ptot 8oxsię Xeyeiv>^ 2 wxpaTsę*
opa 8e, t £ SptopiEv.
2 Q. Zxo77to|X£v, to aYaOi, xotvfj, xal si izrk
žxetę avTiXsYEiv E|aou XŠYOVToęi avTtXsY£, xai (rot

56 48 B — E
 SOKRATAS. O tas dėsnis, jogei gėris,
grožis ir teisybė yra ta pat, palikti turi ar ne­
turi?
KRITONAS. Turi.

IX. SOKRATAS. Vadinasi, iš to, su kuo

sutinkame, žiūrėti reikia, ar teisinga man mė­
ginti iš čionai išeiti, nors neleidžia atėniečiai,
ar jau neteisinga; ir jei rodytųsi teisinga, tai c
mėginkime, jei ne, tai liaukimės. O tau, ką tu
sakai, tos pastabos dėl išlaidžio, apžodo, dėl vai- *
kų išauklėjimo, iš tikrųjų kad nebūtų tik, Kri-
tonai, tų žmonių protavimas, kurie mirtim leng-
vokai smerkia ir kurie vėl paskum begaivintų
mirusius, jei tik valiotų; tai nenuovokų, minios
protavimas. Bet mums, kadangi sveikas protas
rodo šitaip, reikia nieko kita nežiūrėti, kaip
vien to, ką tik dabar kalbėjom: ar teisingai
elgsimės, jei duosim pinigų ir dėkui dar saky­
sim tiems, kurie apsiima iš čia mane išvesti,
ir jei patys mes vieni vaduosim, o kiti vaduo­
tis leisimės, ar gal tikrai mes teisei nusiženg- d
sim, visa tat darydami. Ir jeigu pasirodytų, kad
taip darydami nusidedam, tai nebereikėtų, nuo­
dėmės akivaizdoje, paisyti, ar teks jau mirti, pa­
likus čia ramiai beglūdint, ar kentėti bet kuri
kita kančia.
KRITONAS. Man regis, tu gerai sakai,
Sokratai. Bet žiūrėk, kas mums daryti.
SOKRATAS. Žiūraime, tu mano gerasai, e
kartu, ir jei man kalbant turi kur priešais pasakyti
ką, tad sakai, paklausysiu aš tavęs; jei neturi, tad
56
7rei<T0|xai* ei 8s [vĄ, rausai TjSvj, d) |xaxapi£, roXXaxię
jxot Xlycov tov aurov Xoyov, (bę xP*i ev^evSe axovTcov
’A-fhrjvaicov ejii artlvai* tbę sya> rspl roXXou roioupLai
rstaaę ae Taura rparrsiv, aXXa jjlyj axovroę. opa 8e
8yj ryįę ax£^£coę ttjv apx*^v> sav soi ixavwę Tiyrjrai,
xal reipto aroxptvs<x9,ai to IparrcifASvov, f4 av jA.aXis-
ra oiyj.
KP. ’AXXa rstp aso jA.au

\ . ZQ. OuSevI rporcp ęaptiv Ix6vraę z8ix7jTSOv

clvai, r, rtvt jjl£v a8txr4T£Ov rpo7w(f), nvi 8e ou’, 7j ou-
8a [Aibę ro y s a8ix£iv outs ayafrov outs xaX6v, wc
7ToXXaXię 7jjA.lv xal Iv TČb EJA-TrpOsfrEV XPOVO) d)(A.oXoy^0rj;
orsp xal aprt sXsysTO' vį rasai t)|a.Tv lxsivat od
rpos^Ev 6{A.oXoyiai Iv raisSs ratę oXiyaię Tjj/ipaię
£xx£xuj/ivai slsiv, xal Tiarai, J) Kpirtuv, apa T7jXixoi8s
ylpovTEę avSpEę rpoę aXX^Xouę srouSvj 8iaXsy6jA.svoi
IXa{h)jA£v 7j[xaę aurouę ra(8a>v ouSsv StaęlpovrEęJ vį
ravroę jxaXXov ourcoę sx£t, aisrsp tote IX£yETo 7jjA.iv,
eite 9aslv oi roXXol eite \irh xal eite 8eT 7jjA.aę eti
TtbvSs xa^e*k>Tspa Traa/Eiv eite xal rpąorspa, opu**?
to y£ a8ix£iv t (b a8ixouvri xai xaxov xal aisxpov
Tuyxavei ov ravrl Tporcp; 9ajA.lv tj ou’,
KP. 4>aptiv.
Ou8ajA.tbę apa 8ei a8txEiv;
KP. Ou S-yjTa.

57 48 E —49 B
liaukis nuolatai kalbėjęs man ta pat, kad reikia
man iš čia išeit, nors tai atėniečių valiai prie­
šinga. Juk man labai svarbu, tave intikinus, o
ne prieš tavo valią, ryžtis šioje byloje. Tad ypa­
čiai tyrimo pradžią insimink, ar ji pakankamai 49
inrodyta, ir pamėgink atsakyti mano klausimuo-
sin, kaip manysi, kad geriausia.
KRITONAS. Tad jau pamėginsiu.

X. SOKRATAS. Ar kad jokia proga, ma­

nom, nedera mums savo noru neteisingai elgtis,
ar kad vienu žygiu galime neteisūs būti, o kitu
jau ne? ar kad neteisingai elgtis visuomet yra
ir negerai ir negražu, kaip ne sykį ir pirma su
tuo sutikdavom abu? Juk tik dabar kalbėta buvo
apie tai. Argi tos visos mintys, pirmai mūsų su­
tiktos, per tas kelias dienas jau būtų išgaravu­
sios? Ir taip ilgai, Kritonai, mes, tokie jau se- b
niai vyrai būdami, nejutome, kad mūsų, pažiūrė­
ti, rimtai vieno su kitu kalbėjusių, ničnieku bet­
gi nuo vaikų nesiskirta? Rasit, šiaip ar taip jau
vertus, lieka taip, kaip mes tada kalbėjome: ar
pritaria tam minios ar nepritaria, sunkesnės ar
lengvesnės nebuities, kaip šita, mums pritirti
tektų, — neteisingas elgesys vistiek piktan iš­
eina ir pridaro gėdos tam, kurs neteisingai el­
giasi? Sutinkame su tuo ar ne?
KRITONAS. Sutinkame.
SOKRATAS. Taigi, niekuomet nereikia
neteisingai elgtis.
KRITONAS. Žinoma, kad ne.
57
 ZQ. 068 e <x8ixo6|X£vov apa avTa8txetv, a>ę oi
7uoXXol otovTai, l7rei8iQ y e 068a puSę 8et a8ix£iv.
KP. 06 ęaivsTat.
2 Q. Ti 8e Sr,; xaxoupY£tv 8eT, a> KptTcov, r, ou;
KP. 06 8eT 8tq7T0Uj <0 Za>xpaT£ę.
Ti 8e; avTixaxoupY£tv xaxcoę Traa^ovTa,
d>ę oi 7roXXoi ęaaiv, 8ixaiov yj 06 8ixatov;
KP. OuSapaoę.
2 Q. To y*P ^ou xax&ę 7roi£tv avO-pa>7rot>ę too
a8txeTv o68ev Siaęepei.
KP. ’AX7)fr?j XsYsię.
2 Q. 05 te a pa avTaSucEiv 8eT oute xax<Sę 77oieTv
o68eva avfrpa>77cov, 068’ av otiouv Tziayv) 67:’ auTcov.
xal opa, to KpiTCuv, TauTa xa9,0|xoXoYwv, 077toę |xy;
7rapa 8o£av 6|xoXoY?įę. oI8a y<*P» 0^1 oXiYOię tloI Tau-
ta xal 8oxet xai 86£si. olę o6v outco 8e8oxTat xal
olę |jĄ , TOUTOię o6x ecjti xoivyj (JouXrh aXX’ avaYy-r<
TOUTOuę aXXriXcov xaTa9pov£iv, opčbvTaę aXXr<Xwv Ta
PooXe6(xaTa. <jx67T£i 8y) o6v xal a6 e6 [xaXa, rcoTEpov
xoivcovEtę xal auv8ox£i aroi xal apxto|i£fra Ivteu^ ev
(30L>Xei>0|JLEV01, (bę o68e7TOTE opfrčoę e^ ovto; o6te tou
a8ix£iv oute tou avTa8tx£tv o6te xaxtoę 7ra(7xovTa
apuSvEciftai avTtSpčovTa xaxčoę, y} aęiaraaai xal 06
xotvcov£ię tyj$ ap^yję; e[xol ptiv y*P xa^ 7uaXai outco

58 49 B — E
 SOKRATAS. Vadinasi, nei tas, kam ne­
teisybė daroma, atsimokėti neteisybe, kaip mi­
nia galvoja, neprivalo, nes iš viso nevalia juk
elgtis neteisingai.
KRITONAS. Aišku: nevalia. c
SOKRATAS. O kaipgi čia, Kritonai? . . .
Pikta kam daryti ar valia ar ne?
KRITONAS. Žinoma, kad nevalia, So­
kratai.
SOKRATAS. Kaipgi? .. Jei kas, pikta da­
romas, piktu ir atsilygina, ar tat yra teisinga,
kaip minia kad sako, ar jau neteisinga?
KRITONAS. Visiškai jau neteisinga.
SOKRATAS. Nes žmonėms daryti pikta
yra juk ta pat, kaip neteisingai elgtis.
KRITONAS. Tu sakai teisybę.
SOKRATAS. Vadinasi, nereikia nei pik­
tuoju atsiteisti, nei piktai daryti nei vienam
žmogui, jei dargi tektų kažinko iš jų kentėti.
Ir žiūrėk, Kritonai, kad, sutikdamas su tuo, d
prieš savo nuomonę tu nesutiktum, nes žinau,
jog tik nedaugelis taip mano ir fnanys. Kai
vienas mąsto taip, o kitas ne, tai santarvės tarp
jų bendros nėra; tad jie, priešingai, nebeišven­
giamai kits kitą niekina, matydami, katrie kaip
ryžtasi. Tad pagalvok ir tu labai gerai, ar su
manim dedies, ar sutinki su mano pažiūra ir
ar pradėti tartis mums nuo to, jog niekad ne­
dera nei neteisingai elgtis, nei už neteisybę ne­
teisybe atsilyginti, nei pikta daromam piktu at­
simokėti darbu. O gal atsitrauki nuo manęs ir
nebepritari tam pagrindiniam dėsniui? Man tai
58
xai vuv £Ti 8oxsi, ool 8s ei 7ryj aXA-y; 8s8oxtxi, Asys
xai 8(8acrx£. si 8’ epL|iiv£i; toi; -poa^E, to jjiETa
TOUTO axoue.
KP. ’Aaa’ £JJLJiivCO T£ XXI CPJvSoXEt JJLOL* CCAXi
XŠy£.
ZQ. Asyco Svį ao to jy-STa touto, jjtaXXov 8’
IpcoTai 7TOT£pov, a av ti; 6[/.oAoyYjOr, toj 8txaia ovxa,
TTOITJTEOV 7į E^a770CTTjT£OV5
KP. IIoiYjTSOV.

AI. 2Q. Ex TO'JTGJV 8y1 afrpSl. CCTTIOVTS; EV-

'O'EvSe y j (jly) 7r£laavTs; ttjv 7:6)av 770T£pov xaxoj;
Tiva; t: oioO{jl£v, xal TauTa oo; t//,lota 8ei, vį oO; xat
£|i.ptivo|X£v oi; a)pLoAoy^cra(jt.£v 8ixaloi; ooaiv ^ oo;
KP. Oux £xw, <i 2(ixpaT£ę, a7roxp{vaafrat Tipo;
6 spojTą;* ou yap Ivvoco.
’AW (i>8e axo7r£i. ei |xiXXouaiv yjjjlTv evfrev8e
EITE a7ro8l8pdCGXElV, EL\K 0770J; 8sT ovo,u.a<7ai TOOTO,
eIS'ovtc; ot vopioi xat to xoivov tyj; 7r6Xeaj; ETrtaTav-
te; spoįvTO* E17TE [/.oi, a) 2cL>xpaT£;t tl sv vai sxetę
7roieiv; aXXo ti t) toutoj toj epyoj, oj £7rtxetp£t;, Sla­
vo?) too; Te vojjlou; yj|xcx$ a 7uoXeaat xat auji-Tracrav tyjv
ttoXiv to aov ptipo;5 yį 8oxei aoi olov te eti exelvy)v
ttjv 7roXiv eivat xal jjly) avaTETpacpfrai, ev av ai
yevo|xevai 8(xai |xr,8šv laxuo>aiv, aXXa 67:0 ISiojt&v
axupol te yiyvajvTat xal SiaęftetpcovTat*, ti epoopLEv,

59 49 E —50 B
ir pirma taip rodės ir dabar tebesirodo. O jei
tau kitaip kaip rodos, tai sakyk ir aiškink. Jei e
tačiau senosios nuomonės vis tebesilaikai, tai
paklausyk toliau.
KRITONAS. Žinoma, kad tebesilaikau, ir
man, kaip tau, tebesirodo. Na, kalbėk toliau.
SOKRATAS. Tai jau kalbėsiu ir toliau,
arba geriau, aš klausiu. Jeigu kas sutaręs esti
ką teisinga su kitu, tad jam kaip sutarta daryti
reikia ar valia apgauti?
KRITONAS. Daryti reikia.

XI. SOKRATAS. Tai dabar dėmėkis tik.

Išeidami iš čia, nesusitaikinę su savo šalimi, 50
ar mes kam pikta darome, ir tai dar tam, kuris
mažiausia nusipelno, ar gal ne? Ir ar tebesilai-
kom sandoros, teisingos mūsų sutiktos, ar ne?
KRITONAS. Nesugebu, Sokratai, atsakyti
tavo klausiman. Mat, jo nepermanau.
SOKRATAS. Na, tai žiūrai šiaip. Jei be­
sirengiant mums iš čia pabėgti, —ar kitaip kaip
šitoks žingsnis pavadinus mums, —instatymai ir *
tos šalies bendruomenė ateitų ir, pastoję kelią,
klaustų: „Pasakyk, Sokratai, ką tu čia insima-
nai daryti ? Ar tik tu neketini tuo savo žygiu, ku­
rio imies, sunaikinti mus, instatymus, ir visą
šalį, kiek tatai pareina iš tavęs? Ar tu manai, b
kad gali sveikas dar išlikti ir išvengti pražū-
mam ar kalimam, jei siunčia ir karan, kur tektų
turi jokios galios, priešingai, jie bet kieno pa­
daromi be vertės, niekais laikomi?“ Tai ką sa-
59
(L Kpircov, Trpoę Taura xal aXXa roiaura; 7roXXa yap
av Tię e>roi, aXX<oę re xal jb^rcop, etaeiv U7:ep toutou
tou v6|xou a7roXXuptivou, oę raę 8ixaę raę 8txaa^etaaę
TrpocTTaTTSt xupiaę elvat. y) epoupiev 7rpoę aurouę, ori
*iq8txei yap TjpLaę -fį 7roXtę xal oux opfrcoę tt)v 8 ixyjv
expivevj Taura r, ti lpou|/£v;
KP. Taura V7) Aia, d) Za>xpareę.

XII. 2Q. T( ouv, av efoajaiv oi vo|xoi* ai Zd>-

x p a r e ę , i x a l Taura cb[xoX6y7)TO Yj[i.tv re xal aoi, 7į
IjjLjjLeveiv ra i; 8 ixaię atę av yj 77oXtę Suca^vj; ei ouv
auraiv frauiAa^oijiev Xey6vrcov, Tacoę av etTuoiev, ori
ai Za>xpareę, prij o),au|i.a£e ra Xeyopt£va, aXX’ a 7ro-
xp(vou, Š7rei8y) xat eta>fraę epcorav re xal
a 7roxptve(T'8,at. ęepe yap, rt lyxaXtov yjpiTv xal rvį 7TO-
Xei Ž7rixeipei< Y]|xaę a 7roXXuvat; ou 7rpaiTov [/iv ae
žyevv*iQ(ja|xev Y)|xeię, xal 81* yj[xčov eXa[3e ttjv [/.Tjrlpa
<tou 6 7rar 7]p xai lęureuaev <rej <ppa<rov ouv, rourotę
7)|xd>v, rolę v8|/.oię roTę 7repl rouę yapiouę, f/i|/.(pY) n ,
a>ę ou xaXcoę ž^ouaivj ou ptipupopiai, ęaivjv av. aXXa
rolę 7repl ttjv tou yevoįiivou rpo9^v re xal 7rai8e(av,
Iv $ xal <tu I 7rai8eul)7]$; ^ ou xaXaię TrpocrlrarTOv
•y;[xaiv oi e7rl toutco rerayf/ivoi v6[/.oi, 7rapayyeXXovreę
tčo 7rarpl rą> aai ae Iv |/.ou(Tixfį xal yu|/.va(TTiX7į 7uai-
Seueiv; xaXa>ę, ęaiyjv av. elev. e7ret8Y) 8e lyevou re

60 50 B — E
kyšime, Kritonai, tan ir, na, kitan tolygun klau-
syman? Ag ne vienas, ypatingai koks kalbovas,
daug galėtų pasakyti dėl nieku paverčiamo ins-
statymo, kurs liepia, kad insiteisėjusi spręsmė
turėtų galios. Rasit taip jiems pasakysim: „Mū- c
sų kraštas netaurai, mat, elgės su mumis ir ne­
teisingai sprendė mūsų bylą?“ Taip ar ką mes
atsakysim?
KRITONAS. Žinoma, Sokratai, taip.

XII. SOKRATAS. O kas tada, jeigu in-

statymai sakytų: „Ar tikrai, Sokratai, buvo mū­
sų su tavim taip sutarta, ar šiaip veikiau, kad
tu laikysies alvienos spręsmės, kurią tik mūsų
krašto teismas tars?“ Ir jei tada stebėtumės ta
jų kalba, tai gal sakytų šiaip: „Sokratai, tu ne­
sistebėk tais žodžiais, o atsakinėk, nes ir tu
pats esi kalbėdamas inpratęs klausinėti bei at­
sakinėti. Na, tad sakai, ką prikišti mums ir savo d
šaliai tu gali, kad mus besirengi paversti nie­
kais ? Ar ne mes pirmiausia davėm tau gyvatą,
ar ne mūsų gi dėka tau tėvas vedė motiną, tave
pasigaminb? Pasakyk, ar mūsų tie instatymai,
kurie vedybas tvarko, tau kuo peiktini? kad jie
netikę? — „Man jie nėra peiktini“, sakyčiau.
„Na, o tie, kur saugo kūdikio maitinimą ir auk­
lėjimą? Ag ir tu buvai išauklėtas. Ar negerai,
kad mūsų tie instatymai, tam reikalui skirti,
insakė tavo tėvui, dėdami jam pareigą, kad la­
vintų tave gimnastikoj ir muzikoj? —„Žinoma,
gerai“, —sakyčiau. „Ir toliau. Kadangi taip esi e
60
xal s^ETpapy,; xal ŠTratSsu'fhr);, ž^ot; av EtTrstv, 7rpa>-
tov [iiv cl>; ou^l r,[ASTEpo; ^aO-a xal sxyovo; xal 8ou-
Xo; auToę te xal oi aol Trpoyovot; xal Et tojO*’ goto); efcst,
a p’ l£ taou otst slvat aol to 8txatov xal yjiaiv, xal
aTT av ^(jiEtę as £77ix£ipw|^v ^otstv, xal aol TauTa
avn7roiEtv otst 8txatov slvat; vį izpoę jaiv apa aot tov
7raT£pa oux e£ taou r^v to 8txatov xal Tipo; Ssa—OTTjV,
Et aot a>y ETOYX.avevi ocTrsp 7raaxotc, TauTa xal
avTtTrotEtv, oi>te xaxco; axouovTa avTtXsystv O’jte tot-
TOJJLEVOV aVTtTUTTTEtV O’JTE aXXa TOtajTa 7ToXXa*
Tipo; 8e ttjv 77XTpt8a apa xal toj; vogtoj; s^saTat
aot, oiaTE, sav as ŠTrt^etpcojASv vįjASt; a7roXXuvai Sixatov
TįyouptEvot slvat, xal a£> 8s Yjpta; toj; vojaoj; xal ttjv
TiaTptSa, xaaK oaov Sjvaaat, avTa7roXXjvat,
xal ęr^ast; TauTa 770icov 8txata TrpaTTEtv, 6 Tfj aXri-
-9-Etą tyJ; apsTvį; Ž7ti|asX6jaevo;; vį ojtcd; Et aoęo;, coaTS
XeXy)9‘ev a£, oti ptr^Tpo; te xal TraTpo; xal tcov aXXcov
7rpoyovcov a7ravT(jv Tt|Aia>T£p6v lartv yj 7raTpl; xal asjA-
v^TEpov xa't dyttoTspov xal šv |xsi£ovt ptotpą xal 7rapa
'frsot; xal 7rap’ av9-pco7UOt; Tot; vojv s^ojat, xal as|is-
afrat 8eT xal jxaXXov u:rstxEtv xal {ho7rsj£tv 7raTpt8a
XaXs7ratvouaav rt raTEpa, xal yj 7rstfr£tv Ą 7rotstv, a av
xsXsu7], xal Traa/etv, sav ti 7rpoaTaTTYj 7ra9-£tv, „Tjau-
Xtav ayovTa, sav te TurTEa^at sav te Sstaftat, sav te eI;
77oXe[JLOV (ŽyY) Tp(i)&7ja6|AEVOV 7) a7TofraVOU}A£VOV, 7TOtY)T£OV
TauTa, xal to 8txatov ojtco; e^ si, xal oj^I J7rstxT£Ov

61 50 E - 51 B
tu gimęs, taip išauklėtas, išprusintas, tad ar ga­
lėtum pasakyti, pirmučiausia, jog ne mūsų pa­
daras buvai, ne mūsų vergas tu patsai ir tavo
protėviai? Ir jeigu taip, tai ar manai, kad mes
ir tu prieš teisę lygūs esame? Ir kad, jei mes ke­
tinam tau daryti ką, tai, tavo nuomone, valia
ir tau daryti lygiomis ta pat ir mums? Arba:
su tėvu ir su vyresniuoju, jei tau jis tekdavo
turėti, lygios teisės tau nebuvo, taip kad bū­
tumei, ką daromas, galėjęs atsilyginti tuo pat:
juk nevalia tau buvo, piktą žodį girdint, jiems
piktai ir atsikirsti, mušamam smūgiu atsimo­
kėti, nei daugelio tokių dalykų atsiteisti ly- 51
giomis. O su tėvyne, su instatymais tau būtų
leista lygintis! Jei mes panorstame mirtim su­
naikinti tave, manydami, jog taip teisybė reika­
lauja, tai ir tu mėginsi, kiek galėsi, atsiteis-
damas sunaikinti ir mus, instatymus, ir tėviškę,
ir dar sakysies, taip darydamas, teisingai el-
giąsis, — tai tu, kuriam dorybė rūpi iš tiesų?!
Tai išmintingas taip esi, jog dargi nežinai, kad
tėviškė yra brangesnė ir už motiną su tėvu,
už alvieną kitą protėvį, kad ir jos labiau, kaip
šventesnės, lenkiamasi, kad dievai ir protingieji
žmonės ją daugiau ir gerbia? Kad tėvynės, nors b
rūstaujančios, daugiau, kaip tėvo, reikia lenk­
tis, nusileisti jai, meilus žodelis tarti, ir arba
ji tikinti arba daryti visa, ką insako, ir ramiai *
laikytis, jei paliepia ką kentėti —būti muša­
mam ar kalimam, jei siunčia ir karan, kur tektų
būti sužeistam ir gautum galą? Visa tat yra da­
rytina, nes teisė reikalauja taip: juk nevalia tau

61
ou8e ava^copvjTeov ou8 e XEtTTŽov tyjv Ta£tv, aXXa xai
Iv to Xe[x<į> xai iv 8ixaaTY)pup xal TavTaxou toiy)t ! ov*
a av xeXsuy) 7į ToXtę xal r, TaTptę, yj TStfrEtv aottjV,
fj to 8 txatov te? uxs* Pia^saO'ai 8s oux oatov outs
JJL'^TEpa OUTE TaTEpa, ToXt> 8e TOOTCOV ETt Y)TTOV TY)V
7raTpt8a; — t { (p^aoptsv Tpdę TaoTa, (i) KptTtov;
aATj-S^ Xeyeiv Touę vo|xou$ yj ouj
KP. ’EfAoiyE 8oxei.

XIII. ZQ. Z xotsi Totvov, u> Zo)xpaTEę, ęatsv

av tacoę oi vojaot, Et Y/|X£tę TauTa o&yjO-y) Xsyo(zev, oti
oo 8 txata r4;xaę ETtxsipstę 8 pav a vov etixsipstę. YiptsTę
yap as Y£vvr4(TavTEę, lx9,p£’yavT£ę, TatSsoaavTEę, ptETa-
SovTEę aTavTtov cbv otoi t ’ 7)jjt£v xaXcov aol xal TOtę
aAAotc Taatv ToXtTatę, opuoę TpoaYop£6 ojxsv tw s£ou-
atav T£TOt*/jx£vat ’A^vjvatcov Į3ouXo|iiv(p, I tsiSocv
8oxijxaaO*7į xal i8 yj Ta iv Tvį toAei Tpay^aTa xal
Y)|xaę TOuę vo[xouę, cį> av [xy) aps<rxco|xsv vįjjleTę, Irštvai
AajiovTa Ta aoTOo aTiivai, otoi av (iouXYįTai. xal
ouSEtę y;fi.a>v tcov voptcov EfAToStov EdTtv 0 6 8 ’ aTayopEo-
Et, Iav te ti; PouAr4Tat optcov stę aTOtatav tivat, ei
[A7j ap£(TXOL|JLEV Y)|XStę TE Xal Y) ToXtę, iav TE |ASTOtXStV
aXXoaE TOt eX&cov, tsvat ixEtas, otoi av PooXrJTait
£XovTa Ta aoTOu. oę 8’ av uptuv TapaptsivY), opcov, ov
TpOTOv YjptEtę Taę te 8txaę 8txa£o|XEv xat TŽXXa ty]v
toXiv 8totxooptEv, y;8y) ęaptsv tootov d)ptoXoYTJx£vai
epy(x) Yjpttv, a av y^ieię xEXs6a)|i.£v, Totr^astv TauTa,

62 51 B — E
pasitraukti, nei pabėgti, nei pamesti savo vie­
tos, priešingai, kare, teisme ir šiaip visur dary­
tina ką liepia valstybė ir tėvynė, na, arba inti-
kinti ji taip, kaip teisė rodo paprastai. O smur­
tu priešintis nepridera nei motinai, nei tėvui, c
dar mažiau, kaip jiems, tėvynei“. Ką tan žodin
mes, Kritonai, pasakysime? Kad instatymų tei­
sybė sakoma ar ne?
KRITONAS. Kai man, tai, rodos, jų tiesa.

XIII. SOKRATAS. „Žiūrai vėl Sokratai“,

—gal instatymai toliau kalbėtų, —„ar mes tie­
są sakom, jog dabar tu sumanytu žygiu nori
pasielgti neteisingai su mumis? Ir iš tiesų:
tave pagimdę, išmaitinę ir išauklėję, naudotis
leidę tau ir šiaip visiems kitiems piliečiams vi­
somis gėrybėmis, kurių galėjome pateikti, vis- d
dėlto paskelbiame, jog leista atėniečiui kiek­
vienam, kuris tik insimanytų, gavus pilietybės
teisę ir pažinus mūsų krašto viešąjį gyvenimą
ir mus, instatymus, —valia jam, jeigu nepatik­
tume, keliauti, savo mantą pasiėmus, ten, kur
tik panori. Taip, nei vienas mes, instatymai,
nekliudome ir negresiame tam, kas jūsų veržia­
si naujakūrėn išeiti, jei nemiela mes ir mūsų
kraštas, kas išėjęs kur kitur insigyventi nori;
pasiėmęs savo lobį, teeinie tenai, kur tinkamas! e
O kas tik jūsų lieka čia, matydamas, ku­
riuo būdu mes sprendžiame teisme bylas ir tvar­
kome iš viso šalį, tą jau sakome tikrai pasiža­
dėjus mums daryti visa, ką tik mes paliepiame.
62
xal TOV pLV) TTSlfroptčVOV Tpt^fį 9<*pt£V d8tXSlV, OTI T E
ysvvyjTatę oucrtv yjpt.iv oi> TrstfrsTai, xal o t i Tpoęeucri,
xal o t i opLO^oyTitraę yjptiv Trstasafrat o u t e rstfrsTat
oote Tust^si *fj|xaę, et pt,yj xaXc5ę t i Trotouptsv, ~poTt-
D’Svtojv yjpaov xat oux dypttoę l 7riTaTTovTa)v 7rot£tv? a
av xsXsua>pt.£v, aXXa £<pi£VTcov 8uoTv fraTspa, vj TrEt-foty
yjptdę yj 770tstv, t o u t o jv ouSsTspa 7rotst.

XIV. TauTatę 8r, ęxpt.£v xat crs, (L Zd>xpaT£ę,

Talę atTtatę Ivs^safrat, Et7rsp Trot^aeię, d Imvostę, xal
oux vjxtaTa ’Aihrjvatcav ai, aXV Iv TOtę ptdXtaTa. Et
ouv lyd) £t7roi[xi* 8ta Tt 8rp tatoę av ptou 8ixata>ę
xa'0,a7TTOtvTO ^lyovTEę, o t i Iv TOtę pLaXiaTa ’Aibjvattov
lyd) auTOtę d>pLoXoyyjxd)<£ Tuyxava) TauTyjv tvjv optoXo-
yCav. tpatEv yap av, oTt, ai Zd>xpaTsę, ptsydXa yjpt.tv
TOUTCOV TEX[nqptd laTtV, OTI dOl Xal ‘fjptEtę yjp£(JXO(JL£V
xal -į 7roXi;* ou yap av 770TE tg5v aXXcov \A9 7 jvata>v
aTravTOjv 8 ta9 sp6 vTa>ę Iv aoTvį l 7rE8 ^pt.się, Et pnq aot
8 ta9 £povTa>ę v)psaxsv, xal out’ |7tI 9^a)ptav 7Z(I)7zot’
lx Tvję 7r6 Xstoę l^yjA^sę, OTt ptyj a-aj; Etę ’lafrptov,
OUTE dXXoaE OuSapLOCTE, Et [vf\ 7TOI (7TpaTE0 a6 pt.EV0 ęr
oute aXXyjv a 7ro8 vjpdav įTroi^aa) ttcottote &<j7zep oi
aXXot dvfl*pa>7roi, O’jS* l 7ri9 TjpLta as aXXvję ~ 6 X£coę ot>8 s
aXXcov vopta)v IXa(Ssv stSsvat, aXXa yjptEt^ aot lxavol
yjp^v xal yj yjptETEpa 7roXtę* ourco a9 o8 pa yjptaę yjpou
xal d)ptoX6 yEtę xa{K yjptdę 7roXiTEuo,Ea'8 ‘at, toc te aXXa
xal 7rat8 aę Iv auTvį l 7ronqa(o, to; apsaxoua7 j; aot Tyję.

63 51 E - 52 C
Ir tas, kuris neklauso, sakome, trejopai elgiasi
neteisiai: kad mums gimdytojams, kad mums ir
auklėtojams priešginiauja, kad, sutikęs būti pa­
klusnus, ir nepaklauso mūsų ir geran jau ne­
palenkia, jeigu netaurai ką darome. Nors mes 52
tiktai pateikiame ir žiauriai reikalauti mes ne­
reikalaujame daryti, ką insakome, bet leidžia­
me iš dveja viena pasirinkti: arba mus intikinti
arba ryžtis; jis tačiau nedaro nei katraip.

XIV. Tos kliaudės, sakome, Sokratai, bus

ir tau juk metamos, jei padarysi, ką insimanai,
ir tai dar ne mažiausia tau iš atėniečių, bet dau­
giausia tarpe jų“.
Ir jei tada paklausčiau — „Kodėl taip“ —
tai gal teisingai jie prikibtų in mane, sakydami,
jog atėniečių tarpe aš esąs labiausiai jiems ta su­
tartim pasižadėjęs. Mat, sakytų man: „Sokratai, b
turim didelių inrodymų, jog tau mes tikome ir
mūsų kraštas. Ag nebūtum, kaip nei vienas ki­
tas atėnietis, taip išbuvęs vis jame, jei nebūtų
ypačiai patikęs tau. Ir jokion iškilmingon žais­
mo šventėn nebuvai nei sykio išsiryžęs iš savo
šalies, negu tik vieną kartą Istman, nei ki- *
tur svetur, negu tik karo žygiu, nei kitos ke­
lionės neesi kada turėjęs, kaip kiti kad esti, ne­
ėmė tavęs ir noras svetimas šalis ir svetimus
instatymus pažinti, priešingai, užteko mūsų tau
ir mūsų krašto: taip jau griežtai mums nusi- c
lenkei, tikai, kaipo pilietis, mūsų daroma tvar­
ka gyventi ir, be to, dar pasigaminai vaikų šia-
63
7r6X e(i)ę. ET t TOtVDV £V ai)T 7J T fj 8lX7) Ž£ y)V 001 9i>Y*įę T l -
įr^aaoO-at, ei e|3ouXou, xal forep vuv dbcouayję TYję 7ro-
Xecoę s7rixsipsTę, tots šxouar)ę 7roiyjoai. oi> 8e tots
|iiv lxaXXco7rt£ou wę o0x aYOcvaxTdW ei 8eoi Te'fh/avai
ae, aXXa 7]pot), d>ę ^pyja^a, 7rpd T/ję ftavaTOv
vuv 8h out’ exeivouę Touę XoYOuę aioxuv7) oute 7)[xg>v
TWV VOfJOOV eVTp£7TjQ, eTTl^Stp&V 8ta9$*£ipai, 7Tp!XTTeię
Te, abrep av 8ouXoę 9 auXoTaToę 7rpa^etev, a7ro8i8pa-
oxeiv ŽTTL^etpoiv 7rapa Taę auv<{hįxaę Te xal Taę ojjlo-
XoYiaę, xa9-’ aę yjpuv auvifrou 7uoXiTeueo'&ai. 7rptoTov
|xev oOv 7)|jLtv tout’ auTO a7roxpivai, ei aA7){Hj Xeyo|xev
<paaxovTeę oe (5)|/.oXoYV)*evat 7uoXiTe6aea9“ai xa{P
£PY&>, &XX’ ou Xoy<P, 7j oux aX*)o{Hį. Ti ęčopiev 7rpoę
TauTa, a> KpiTcov; aXXo tl r, 6(i.oXoYW[^£v;
KP. ’Avayy.r^ oj ZcoxpaTe;.

ZQ. vAXXo ti ouv, av ęatev, r, ouvOr^.aę Taę

Trpoę v)fxa; ai>Toi>ę xal 6|i.oXoYiaę 7rapa3aiveic, oi>x u7uo
avaYxr1ę 6|i.oXoYT,oaę ou8e a7raT7)fret; ou8e ev 6Xiyco
Xpovip avaYxaoO,el; 3°uXeuaaofraL, aXX’ ev eteoiv
e^Sopir^ovTa, ev olę e^yįv aoi aTrievai, ei (jly) r,peaxo-
|jlsv yi[xeTę pnrįSe 8ixaiai eęaivovTO aoi ai 6jzoXoYtai
elvai. ou 8e o*jte Aaxe8ai|i.ova Trpo^pou oute Kpr,TYįv,
aę 8y) ixa(JTOT£ 97;; ei>voji£iafrai, O’jte aXXyjv ouSepiiav
tcov 'EXXrivi8cov 7roXecov oi>8e tcov 3aPPaPtxa>v> aXXa
IXaTTto eį; a'jTTįę a7re8^ [/.Yjaaę vį oi ’ T£ xal
to9Xoi xal oi aXXot ava7r/;poi- O’jtco 001 SiaęepovTtoc

64 52 C - 53 A
me krašte, kadangi tau jisai patiko. Dar teis­
me tai bylai tebeeinant galima tau buvo pasi­
skirti ištremties bausmė, ir ką dabar prieš sa­
vo krašto valią ketini, tai juk tuomet, prita­
rus jam, galėjai padaryti. O tuomet didžiai ve-
deis, tarytum nei rūstauti nerūstaująs, kad ir
tektų tau numirti; priešingai, pasirinkai, kaip
pats sakeisi, mirtį vieton ištremties. Dabar ne-
besigėdi nei anų, mat, žodžių, nei bepaisai mū­
sų, tų instatymų, norėdamas nieku paversti juos; d
elgiesi taip, kaip ir pikčiausias vergas pasielgtų:
gundaisi pabėgti, nebepatūrodamas nei sando­
ros, nei tų pasižadėjimų, kuriais prieš mus ap­
siėmei pilietiškai gyventi. Tad pirmiausia mums
atsakai, būtent, šitan klausymam ar tiesą ar ne­
tiesą sakome, tarydami, jog tu dara, o ne sa­
ka esi pasižadėjęs mūsų vedama tvarka gyven­
ti“. Ką Kritonai, tarsim tan jų žodin? Ar su juo
tik nesutikus?
KRITONAS. Tai sutiktina, Sokratai.
SOKRATAS. „Tad ką?“ — sakytų jie to­
liau — „tu peržengi tą sandorą, sulygtą su mu- e
mis, pasižadėjimus, kuriuos davei neverčiamas,
nespirtas ryžtis ant greitųjų, bet per metų juk
septynias dešimtis, o tuo tarpu leidžiama tau
buvo išsinėšinti kitur, jei mes netikome ir ne­
teisingos sąlygos tau rodėsi. Ag tu nesirinkai
nei Lakedaimono, nei Krėtės, nors ir nuolat *
tuos kraštus giri, kad puikiai tvarkomi esą, nei 53
jokios jau kitos graikų ar barbarų šalies; dar
mažiau tu tesijudindavai iš Atėnų, negu šlu­
biai ir žabaliai ir kiti paliegėliai. Tad prieš
64
Ttov <xXXtov ’A{b;va{tov y;ps(7XEv 7) 7roXię te xal yjp^Tę
oi v6|i.oi 8fjXov oti* Ttvt yap 7roXię apeaxoi avso
vo|i.a)v; vuv os 8y) oux š|/.[Jisvstę toT< tb|i.oXoy7)i/ivotę;
žav yjpLiv ys Tret^y], u 2toxpaTsę* xal ou xaTay£Xa<7T6 ę
y e Etr/j ex Tyįę tto^ sco^ š^e^ftcov.

XV. Z zotsi yap 8^, TauTa 7rapaĮ3aę xal ž£a-

|xapTavtov tl toutgov tl ayafrov Ipyaayj crauTov yj
Tbuę l7riT7)8e(ouę Touę aauTOu. oti |iiv yap xtv8uvsu-
aouat ys <joi> oi bziTrfisioi xal airrol (psuysiv xal ctts-
py){Bįvai TTję 7r6Xea)ę yį ttjv oodiav dbro^iaat, a^sSdv
ti 8t)Xov* auToę 8s TrptoTOv |xev lav się Ttov ly y ’j T aT a
Tiva t:6Xsci>v EAfrvję, r\ 0 rjJia£s vį MsyapaSs — S’jvo-
pLOovTai yap a ^ o T e p a t — t: oX£{juo; r^si$, to Ztoxpa-
Teę, Tf) toutcov 7roXtT£tą, xal oaotTrsp xriSovrai Ttov
alrrtov ro^Etov, u7ro(3Xs^ovTa£ a£ Siaęfropsa yjyou(xevoi
Ttov v6|xcov7 xat ĮSEĮiaitoaEię TOię 8 txa<7Tatę tt,v 86£av*
(oaT£ 8oxstv opfrtoę tvjv 8£xy;v 8ixa<rai* oaTtę yap
vo|xtov Sta^fropsuę samv, apoSpa 7T0’j 8oi;£isv av vžtov
y£ xat avor^Ttov avfrptoTrtov Siaęfroosuę Eivat. Trorspov
ouv 9 £u£y; Taę te suvo|i.oo|JLSvaę 7Voleię xai Ttov avSptov
Touę xoT|xuoTaTOuę; xal touto 7rotouvTt apa a£iov aoi
£yjv £(TTat; yį -^ a ia T S ię toutoi; xal avaia^uvT^asic
8iaX£yopL£voę — Tivaę Xoyouę, to ZtbxpaTS$; Ą o'jGTZtp
IvfraSs, toę i į apsTT) xal -f) 8 txato<7uv7) 7tXs£(ttou a£iov
TOtę av'&ptoTrotę xal Ta vopLi|jLa xal ot vo|i.oi; xal oux
oiEt aaxy)|i.ov av ęavsTarfrat to tou Ztoxpa 70 uę 7upay|xa;
C)Xs<7$xi yE ypT[ aXX’ SX [XSV TO’JTtOV TCOV T07Tt0V

65 53 A - D
kitus atėniečius daugiau patiko, aišku, tau šis
kraštas, na, ir mes, instatymai. Juk kam galė­
tų tikti kraštas be instatymų! Dabar tu nebe­
nori jau nei to laikyti, kas susitarta? Jei mums,
Sokratai, būsi paklusnus, tai ir žmonių neju­
kinsi išvykimu iš savo krašto.

XV. Ir tikrai tik ^pagalvoki: peržengęs

tą sutartį ir jai kuo nusidėjęs, ką tu gera pada­
rysi sau pačiam ir savo artimiems žmonėms? Kad b
tavo artimiesiems bus pavojus būti ištremtiems
ir savos šalies atsižadėti ar prarasti savo tur­
tas, tai beveik jau aišku. Jei šalin kurion ar-
čiausion nuvyksi, ar Tėbuosin arba Megaron,— *
abejur geri instatymai, — pirmiausia tu, So­
kratai, būsi ten atėjęs priešas jų visuomenės
tvarkos, ir tie, kurie tik rūpinas savu kraštu,
skersai žiūrės, tave intardami instatymų grio­
vėju : tu sustiprinsi tik girdą teisėjams, kad
rodysis teisingai jie išsprendę tavo bylą. Mat,
kuris instatymus paverčia niekais, tas, matyti, c
jau gali jaunuomenę ir žmones neišmanėlius
ištvirkinti. Tada gal vengsi tų kraštų, kurių in­
statymai geri, ir tų žmonių tvarkingų? Jei tatai
darysi, tai ar tau beverta bus gyventi? Gal bend­
rausi tu su jais ir nesigėdysi kalbėti... Bet ku­
riuos žodžius, Sokratai? Ar kuriuos ir čia kal­
bėdavai, kad dorybė su teisybe, teisiška tvarka,
instatymai yra žmonėms brangiausia? Ir ar ne­
manai, jog ta Sokrato elgsena bus laikoma ne­
padoria? Bent taip manyti reikia. Bet iš tų
55
dbrapelę, v)£eic 8e zię 0 ETTaX(av 7rapa Tooę £evouę
Tooę KpiTcovoę* exeI yap 8'/) ttAeicjty] dcTa^ia xai axo-
Aaota, xal latoę av 7)8ewę aoo axooot£v, cbę
ex too 8ecr[xwT7jpiou a77£Si8paaxEę < 7xsorjV te Tiva tts-
pi\Hp<.svoę, vį Si?frspav )va(ioiv -Jį aA^a, ola 8*/) Eicofraaiv
£vcrx£ua^£a&ai oi a7ro8t8paaxovT£ę, xal to cr/vjf/a to
aaoTOo pLSTaUa^a^* oti 8e y£Pwv avr,p, aptrapoo XP°~
VOO T(p pltp Xoi7TOO OVTOę, (I); TO £lXOę, ŽTO^pLTjGaę
ootco y)a(TXpcoę ŽTrifrop^iv £yįv, vojxouę Tooę pLEYtffTooę
7rapa(iaę, ooSslę oę žpEt; tocoę av pnf, Tiva Xo7r?ię- zl
Se |x*^, axooo7], co ZcoxpaT£ę, 7roXla xal ava£ia orau-
tou. 077£px6 pt.£voę Sr, Į3t«<7y) ^ivT aę av 9 *pco7rouę xa! 800 *
^EOCOV --- T* 7701COVT, EOCO/OOplEVOę EV 0£T T a).'X , (OCT77£p
£7:1 8ei7^/ov x7:o8£8r<{i.rJxoj; Eię 0STTaAiav; ^oyoi 8e
£X£tvot oi 7T£pl SiaatOTovvję T£ xal Tvįę aAAvję apsTTį;
7700 y4pitv šoovTai; aAAa o'f\ ttov TraiStov šv£xa ĮiooAEi
£rįv, tva aoTOoę EafrpE'įy;; xal 77at8£ooTię; ti Se; slę
0£TTa/.iav aoTooę iyx yiov frpsįsię te xal TratSEo^sic,
£svooę TTOi'^aaę, iva xal tooto aoo aTroAaoacoatv; rt tooto
piv oof aoToo Se Tp£rp6jjL£vot ctoo £covtoę J3sXtiov frps-
yovTai xal TraiScoaovTat, jjlt) ctovovtoc aoo aoTocę; oi
yip į7riTrj8£Loi oi arol ŽTUipLEA^aovTat aoT<ov. ttotepov,
sav pįsv £i$ 0£TTaAtav aTcSrjpL^avįę, E77ip.EAr,<70VTXi»
lav 8s się 'Au5oo aTroS'AįpL^ar/ię, oox& £77ipt.sA'/j(70VTa^
sfosp yz ti ocpsAoę aoTtov sgtiv tčov <7 0 1 ęaaaovTcov
STrtTTįSsitov slvai, oiEafrai y z /p^.

66 53 D —54 B
kraštų, sakysime, tu išsinėšinsi ir nukaksi Tęs- d
salijon in tuos Kritono prietelius: mat, ten di­
džiausia netvarka, paleistuvavimas, tad mielu
noru gal tave tenai klausytų pasakojant, kaip
juokingai tu pabėgai iš kalėjimo, kažinkokiu
jau rūbu apsisiautęs, rasit, nusitvėręs kailį ten
palaikį ar apsitūlojęs kuo kitu, kaip daro pa­
prastai pabėgėliai, ir savo vaizdą permainęs ne­
bepažįstamai. Kad senas vyras būdamas, kuriam
gyventi maža laiko bepaliko, kaip matyti, tu ne­
sidrovėjai taip smalsiai gyvenimo kabintis, per­
žengęs instatymus didžiausius, — ar jau niekas
tau nepasakys? Galbūt ir ne, jei tu neinžeisi e
kaiko. O esant priešingai, tau teks išgirsti daug
ir to, ko nenusipelnei, Sokratai. Insiteikdamas
visokiems jau žmonėms, it vergas tu gyvensi.
Kas beveikti toj Tessalijoj, negu gardžiai tik
valgyti ir gerti, lyg ir pakviestam tenai nuvy­
kus pokylin? O tie pasikalbėjimai apie teisy­
bę ir apie kitas dorybes — kur jie mums be- 54
dings? Bet, žinoma, tu nori dėl vaikų gyven­
ti, kad galėtum juos išauklėti, išlavinti. Tad
kaipgi? Nusivedęs ton Tessalijon, beaukoda­
mas ir belavindamas juos tu padarysi prašalai­
čiais, kad ir to gerumo jie turėtų iš tavęs? Gal
ne taip? gal geriau jie bus išauklėti, išlavinti,
čiapat beauklėjami, jei tu būsi tebegyvas, nors
drauge su jais nebūsi? Tavo prieteliai juk pa­
sirūpins jais. O gal, jeigu Tessalijon nuvykęs
būsi, tai jie rūpinsis, jeigu Hadan nuėjęs, tai b
nebesirūpins? Jei kiek naudos yra iš tų, kurie
esą, kaip sakos, tavo prieteliai, tai reikia žo­
džiais jų tikėti.
66
 XVI. ’AXX\ CO Z(OXpaTSC, 77£l9'6(jL£VO^ Y)JAIV totę
<yot; TpoęeOai [/.^te 7rat8aę vrepl 7tXeiovo; 7:0100
to £f,v |xr^TS dXXo pL^Sev 7rpo tou 8txaioy, tva et;
wAt8ou EXfr<ov eyrtę ttocvtiz TauTa dT^oy^aaa&at, tol;
I xeT apxo,Jdtv oute yap ev^aSs aoi 9atv£Tat tocotoc
7upaTT0VTt apieivov elvat ou8e SizatoTepov ooSe ookote-
pov, ou8s aXXtp tčov <rčov o’jSevt, oute lx£tas aętxo|/i-
vcp apietvov Sorai. aXXa vov |iiv 7)81x7;[/ivo; arai, Sav
<*^£7;;, °^X typ’ tj|ačov tčov vo|i.cov, aXXa ur’ avfrpioTTtov
eav 8s S£eX®7;ę ootco; alaxpčo; dvTa8ixr4aa; te xal
avTtxaxoupyrioaę1 Ta; oauTou 6pLoXoyta; te xai auv-
^9MiQxa; Tac 77po; Yjpuž; racpaĮJac xal xaxa £pyacra|X£vo;
toutouc, ou; 7;xi<jTa eSet7 oauTOv te xal 91X00; xat
7raTp£8a xal Yj|i.a;, y;|jlsi; te oot xa^£7rav0^lxev £wvti,
xal £X£l oi 7][X£TSp0l d8sX90l, Ot Iv "AlSo’J VO|i.Ol, oux
£U(JL£Vto; (T£ U7ro8s£oVTai, eISots; oti xat r^oię
£7r£xetprJoa; a7:oXs<jai to oov jjipo;. aXXa |nq cr£ rai<r/į
KpiTCOV 7TOIEIV, a XSySl, JJLaXXov 7) 7i(X£t;.

XVII. TauTa, (o 9 lXe ETaips KpiTtov, su iaih,

oti žyco 8oxčo axoo£tv, aiarap oi xopu[}avTičovT£; tčov
aoXčov 8oxou<rtv dxoustv. xai Iv l|xol ai>Ty] -f; ^x^
TOUTtov tčov Xoycov (ioji-Psi xal 7toįsi |i.r4 Suvaafrai
tčov aXXtov dxoueiv aXXa Talh, ooa y£ Ta vuv i\iol
8oxouvTa, lav XsyY); 7rapa TauTa, ploctyjv Spsi;. opuo;
ptivTOt, EI Tl OlEl 7tXeOV TTOt^OSlV, XSy£.

67 54 B — E
 XVI. Na, Sokratai, jeigu mums, tiems ta­
vo auklėtojams, paklusnus esi, tad nei vaikų, nei
to gyvenimo, nei kito nieko tu nevertinki dau­
giau užu teisybę, kad, Hadan nuėjęs, tuo visu
galėtum pasiteisinti valdovams, esantiems tenai. *
Agi nei šičia, tau taip darant, rodos, ne­
išeis geran nei tau, nei kam kitam tavųjų, netei­
singa bus, nei su dievų valia derės, nei ten nuvy­
kus tau geriau nebus. Dabar tu atsiskirsi su gyve­
nimu,—jeigu tik skirsies, — nuskaustas ne mūsų,
ne instatymų, bet vien žmonių. O jei iš čia par c
bėgsi, taip begėdiškai neteise atsilyginęs už ne­
teisybę ir piktu už pikta, sulaužęs savo sutar­
tį ir tuos pasižadėjimus, mums duotus, pagaliau
pridaręs bloga tiems, kurie mažiausia nusipel­
nė: sau pačiam ir savo artimiesiems, — tai mes,
kol gyvas, pykšime čia ant tavęs, o mūsų bro­
liai, ten instatymai Hade, meilingai nepriims ta- *
vęs, žinodami, jog tu norėjai mus paversti nie­
kais, kiek tatai parėjo iš tavęs. Tad žiūrai, kad d
Kritonas tau neinkalbėtų verčiau daryti tai, ką
sako jis, o ne ką mes“.

XVII. Kritonai, drauge mielasai! Tikėk ma­

nim, jog aš tariuosi girdįs šitai, kaip tariasi kori-
bantai tebegirdį grojant pučiamus vamzdžius. Ir *
mano ausyse tų žodžių garsas tebespengia ir ne­
leidžia man girdėti kita ko. Tad būki tikras:
jei sakysi priešais tam, kuo bent dabar aš insiti-
kinęs, veltui kalbėsi. Jei tačiau tikiesi ko pasiek­
siąs, tai kalbėki.
67
 KP. ’AXV, J) Za>xpaTeę, oux e^co )iyeiv.
ZQ. vEa toivuv, J) Kp(Ta)v, xal 7rpaTTO)[i£v
TauTT), IttsiSt) TocuTT) 6 fredę uęYiyeiTai.

68 54 E
 KRITONAS. Ne, Sokratai, neturiu ko be­
kalbėti.
SOKRATAS. Vadinasi, Kritonai, baigtai e
Daraime manaip, kadangi tuo keliu ir Dievas
veda.

6S