P a safe e l _

Priesd§lis saknis priesaga galund

Pwz.: ^jQ-^'ejo, "'ejo, Tejo, nu'ejo,
pePejo, pra'ejo, prPejo, u?ejo;
piauEg - arplauke,7plauke, mPpiauke, prPplauke.
Priesdeliai gali buti: ap-, at-, ii-, |-, ne-, nu-,
Zod/io dalis, esantiprieS
per-, pra-, pri-, s^-, su-, ui-.

P r i e ^ d l i a i f-, s q - ra&omi^^
Priesdelis zymimas I. su n o s i n ^ i s r a i d 6 m i s ! /

r r
Bendroji yiminiskif kodzin dalis yra saknis.

Saknis zymima
Kur yra zodzio pasakele saknis? Parenkame
giminiskij zodziq: sako, pasake, sakyti, pasakotojas. Sudurtiniai zodziai j
leskome bendroslos zodzio daiies, kuri kartojasi ^ u r i dvi s a k n i S j ^ X
giminiskuose zodziuose. Bendroji zodzio dalis - sak.
Vadinasi, zodzio pasakele saknis yra sak. K ^ l e +'piene = kiaulpien6,
Pwz.: skaiiytl, skaHymas, skailykia, perskafte, skaiiiniai; pele +zimis = peiezimis;

rasyti, rasymas, parase, uzrase, rasytojas. e - junglamasis balsis.

Zodzio dalis, esanti tarp saknies

^^.^ir^alunes, yra priesa^a^^^.

Prlesaga zymima

-el-, -4^ \, namelis, balionelis, vasarel6; -u1- baltutis, svarute; -(i)uk- ^kalniukas, namukas;
-in-, -yn- ; duonjnfe, medinis, lazdynas, l e n t ^ ; -yt- maiyte, sunyils; -Ing- lalminga, turtlngas;
-ykh -Ik! baidykle, ciuozykia, junglklls, variklis; -av- dainavo, grybavo; -ekl- bamb^e, zarstekTls;
-ym-, -Im- rasymas, valgymas, klausimas, metimas; -um- ramuma, trukumas; \- bernlukstis, peliukstis.
-ot-, -uot- barzdotas, rasota, languotas, vejuota;

Zodxio pabaigos dalis,

GalQne zymima
kuri kinta, yra palune.

Pwz.: namQ, nam[o], namjul], namg], Pwz.: knygQ, k n y g g , knygR, k n y g g ,

namy, namQ nam|uose|, nam[e]. knygl \knygQT
Sli{ zodziij galunes yra Siq zodziij galunes yra
•a, -OS, -M, -as, -c , .
 I

Kai l<uriuose zodziuose priebalsiai vienaip tariami, l<itaip rasomi. Zodyje baigti girdime k,
bet rasome g. Norint nustatyti, l<uriq priebals? reikia rasyti,
zodis pakeiciamas tokiu giminisku zodziu, kad po neaiskaus priebalsio eitg balsis,
pavyzdziui: baigti, nes baige,
skalbti. nes skalbe,
f vezdavo, nes veza.

gerbti, gerbdavo, nes gerbia, gerbe;

verpti, verpdavo, nes verpia, verpe;
gaubti, gaubdavo - gaubia, gaube;
slepti, slepdavo - slepia, slepe;
skalbti, skaibdavo - skaibia, skalbe,
supti, supdavo - supa, supo;
dirbti, dirbtuves - dirba, ditto;
kepti, kepdavo - kepa, kepe.
darbstus - darbas.

snigti, snigdavo, nes sninga, snigo;

sprogti, sprogdavo,
sprogs - sprogo, sprogimas;
rugti, rugs, rugstu - rugo;
zengti, zengdavo, zengs,
zingsnis - zengia, zenge;
vargti, vargdavo, vargs, vargdienis,
vargsas - vargas, vargo;
dziaugsmas, dziaugdavosi,
I dziaugsis - dziaugiasi, dziaugesi.
verkti, verkdavo, verks, verksnys,
nes verkia, verke;
laukti, laukdavo, lauktuves - laukia, lauke:
pykti, pyksta, pykdavo, pyks - pyko;
linkti, linksta, linkdavo - linko;
nokti, noksta, nokdavo - noko;
rukti, rukdavo, ruksta (dumai) - ruko.
I

grjzti, grjzdavo, sugrjztuves, nes gqzo; ^ osti, osdavo, nes osia, ose;
vezti, vezdavo, vezdamas - veza, veze; nesti, nesdavo, nestuvai - nesa, nese;
uztt, uzdavo, Qzdamas - uzia, Uze;
austi, ausdavo, isausta - auso;
ozka - ozys;
puosti, puosdavo,
drozti, droztukas, padroztas - drozia, droze;
papuostas - puosia, puose;
IQzta, luzdavo - IQzo;
njosti, mosdavo, paniosti - ruose.
ryztingas, ryztas - ry^os'i

I S I D E M E K ,
I kaip rasomi priesdeliai is-, uz-
sdege, 'splese, isbego,
uzgrojo, uzlipo, uzdejo.
 NOSINI^ RAIDZIi^ RA^YBA foni
jsidemekite zodzius, rasomus su nosinemis baisemis saknyse,
nes cia balsius tariame ilgai:

qsa, qsotis, qzuolas, ztfsis, zqslai,\vqsas (kahlys),\vqselis,]lgsis (javas. akies dalis. igauhtas stiklas).
vas (laibasKjscios, brqzgina,mfslas (penima kiaule),lisnauja (specialiai sutaisvli kiaules taiik§

Nerasome nosinig raidzig, kai giminiskg zodzig saknyse atsiranda

gresia, graso, grasinimas nes grese Liiltas ibasko nagais, grasina suesti,
dreskia, drasko, draskymas — > nes dreske •bet staiga... dvesia.
dvesia—^nesdvese
graiita (puoM) — > nes grous

Isidemekite zodzius be nosinig raidzig saknyse:

igristi, jgrysta, jgriso '(nusibost^ luastas, mastelis, mastWM(pinti, mesti

audeklui siulus)
pasiryzti, pasiryzta, pasiryzei priezastis, pazast%
tysoti, tyso, tysojo (guleti, biiti issitiesiisiam) via, yda, ydingas, ypac, ypatingas
Ivsti, lysta, lyso (lieseti) plaukif sklastymas

teseti, tesi, tesam (laikyti zodj, pazadq) upes brasta

skiiM (bulves, barzdq) sluotos razai;

Kai kurig veiksmazodzig (irjg formg) saknyse nosines

rasomos tik esamajame laike:

sijla (damsi sallas), bet saleim (k!i"'ha)

bet karo (h-bo) krfsta (tirsteja). bet kresi (Ursteja)
hqla (darosi baltas). bet balina *f™ 0"P^'- "t^oka)
sqsta (sasais aptenka)
sqla (damsi saldus). (pfysta. spura) (mazeja)
fXfla (darosi "f'" ' ^ ^ ) k^zta (skursta). bet keza (skurdziai auga)
tfzta (tyzta). bet teza (va,-va) gpta (blesta), bet gesina
susnqra (pradeda snareti), bet snara
gl?zta (vysta) labqla (netenka regejimo
suslqma (pradeda slameti), bet siislama
_ '^nfzta(skyla} dalis), bet kneza(imaknezti)
glfra(klimba) '^!^(dyla. devisi) ^.„^^.-,^^ ^.^^^^
 TASKAS
Taskq rasome pabaigoje sakinio, Sauktukq rasome pabaigoje sakinio
kuriuo kq nors teigiame arba neigiame.
kuris reiskia dziaugsmq,
Pavyzdziui: susizavejim^, nustebimq,
Geriau zvirblis saujoje negu bhedis girioje. raginimq, nepasitenkinimq,
Melynas girias nusviete austantis rytas. linkejimq, iiudesj, skausmq ar kita.
Virs zaiiq eglaiciij melsvu dumeliu kyla rukas. Pavyzdziui:
Senelis tqsia pradetq pasakq.
Kiek ten uogq irgrybq!
Skaitydami sakinio pabaigoje balsq nuleidziame. Kokia iaime, kad mus apiankete!
Tekste tasku vienq sakinj atskiriame nuo kito. 0 pasipuos^s kaip!
DAUGTASKIS

Daugtaskj dedame po sakinio, kurio mintis nebaigta, ne viskas pasakyta, isvardyta.

Skaitydami tokio sakinio pabaigoje balso nenuleidziame, bet nut^siame.
Pavyzdziui:
/ futbolo treniruot§ siandien neatejo Dovydas, Rokas, Manias...
Rudenjnumeta iapusberzai, ievos, aiksniai, uosiai...
Su teveliu prisirinkome pilnas pintines baravykij, iepsitj, raudonikiq...

B R U K S N Y S S A K I N Y J E
Bruksnj sakinyje rasome Pavyzdziui:
dazniausiai vietoj Vilnius yra Lietuvos sostine. Vilnius - Lietuvos sostine.
praleisto zodzio yra. ^_^^amtM&mait^^^^
Pavyzdziui:
Bruksniu nurodoma pauze. Kq ismoksi - ant peciq nenesiosi.
Bruksniij gausu lietuviy patarlese. Tevq pabahmas - sviestu patepimas.
Snekek greitai - diena trumpa.

KWB"IJEI?i:SMSlWKJ,N^JI E
Kabielj sakinyje dedame Pavyzdziui:
pries siuos zodzius: Ugtelejo lapiukai, o pilkosios kiskes jau antrq kartq veda vaikus.\
kad, nes, o, bet, taciau, Tomas daug zinojo apie Amerikq, nes vasarq ten atostogavo.
is,lei,leigu,todil... Mama man nupirks lel§. jei sutvarkysiu kambarj.

lO Kableliais skiriame zodzius, kuriais j kg nors kreipiames. «- \

Pavyzdziui:
Algirduk, kiek tau metq? Kur tu eini. katineli? Nesijaudink mazutele. tuoj as tave aprengsiu.
 ZODZIIJ RASYMAS KARTU IR ATSKIRAI / /

• su veiksmazodzjais, budvardziais • kai te nuo veiksmazodzig

ir prieveiksmiais: atskiria kitas zodis:
Tis tepaeina, bet tehedirba.
Te pats galvoja. ]|
Jis vienas temielas.
Tejie pykstasi - kas man ?
Est man tebegrazi.
tebedaug, tebegaila

• kai reiskia ^fl/, negi, lyg: kai reiskia ar (tik) ne:

Benesimtq metq ruosiesi gyventi? Be ne tu cia biisi kaltas?

• kai reiskia beveih • kai reiskia vos ne:

Kone visq dienq mokiausi. Dabarjauciuosi ko ne didvyris.

atskirai

• vis tiek, vis vien, vis dar, vis delta

msmm^
Nevartokite dalelyciy visgi, vis tik, vis tiktai-
keiskite j vis delta
i Nepainiokite su sutrumpejusiais zodziais isvis (is viso), uzvis (uz visa)

^ ^ ^ ^ per daug,per toli,per brangus,per sunku,

perseniai, ne per velu, neper geriausias, per mazas
Bet:- ^ pemelyg, nepemelyg

4 ni nemane, ne vienas; nei Ulta, nei salta

Bet:. > nekart, nemai, nesyk

Bet, kai,
kazi(n), nors
iVe vartojame, kai neigiame vienakart: ne negalvok
A'ef vartojame, kai neigim^ kartojame: nei skaito, nei rasa

fvardziai:
bet kas, bet koks, bet kuris
kai kas, kai koks, kai kuris
kazifn) kas, kazi(n) koks
• Prieveiksmiai:
bet kada, bet kaip, bet kur
kai kada, kai kur
kazifn) kaip, kazifn) kur
I
kas nors, koks nors, kuris nors kada nors, kaip nors, kur nors

fsidemekite: is tikngij, is tikro, begalo

 HP

Bip^jBiljIli^iBUlNlESl S ! ^ l l i l l l | ^ ^ j l ^

T A R I N Y S

Veiksnys - pagrindine sakinio dalis, Tarinys - pagrindine sakinio dalis,

kuri atsako j kiausimq kas? kuripasako, kq sakinio veikejas
Veiksnys paprastai yra sakinio veikejas. (veiksnys) veikia, veike, veikdavo ar veiks.
^ Veiksnys zymimas Tarinys zymimas . •i

PWX-:
pwz.: Pucia kas?
Mai^Nauja^uotageraisluoia.
kas? kas?
Ruta dainuoja. Sesuo gavo dovan^.

Ja^?
Tat^^-^^^^

VakarTomukas issigando zalBa

k^ ueiAdmio'f
Sidayp i misk^.

Antrinink^s sakinio dalys - iodz/a;, kurie isplecia, papildo arpaaiskina

sakinj iratsako j klausimus kur?, kada?, kaip?, kiek?, kodel?, kam?, kokiu tiksiu?
Antrininkes sakinio dalys zymimos — .
kuA/nedefo? su^kuo sedef^? kuft^k/u^hSlel koAios anU^?
Valtyje sedejo zvejys su suneiiu. Karklyne krykste taukines antys.

k^uzmeie? kiffpa^auo? halzia zinia? kuO'dzUuufeni '

Sunus uzmete mesker^ ir pagavo iu v/. Mamyte dziaugesi gera zin ia.

Neisplestinj sakinj sudaro tik pagrindin splestinj sakinj sudaro ne tik pagrindines
sakinio dalys - veiksnys ir tarinys. dalys, bet ir antrininkes
kinio dalys.
>—--a^saw,
Arvydaspravei^laukoduns \jA

^MEi^lejqsotj.
 INKSTUMO ZENKLA
Zodziuose ziogas, berniukas, kvieciu, saukiau, lauksiu, piesiu...
rasome / raid?, bet jos netariame.

Perskaityk siuos zodzius ir rask L, kurios netari:

zaisliukas, vaziuoti, ziaurus, keliauti,
rugiagele, vaisius, triusis, sviezias.

Jeigu L netariame, o minkstai tariame prie jo esantj priebalsj,

pavyzdziui, iogas, ber iukas, kvieiu,
tai I raide yra minkstumo zenklas.
Palygink, kaip tari priebalsius, kai yra minkstumo zenklas ir kai jo nera
;«) Rasau-rasiau,Jonukas-Jo;.iukas, *
mazutis - ma?iukas, avinukas - aviniukas.

Priebalsj visada tariame minkstai, todel po jo

niekada nerasome minkstumo zenklo.
Pavyzdziui: osiu, ura, keliau a, radi as, verte as, vezio u.

Dvibalsj^Qpo minkstojo priebalsio tariame kaipfSfl.

0 rasome minkstumo zenklq i r ^ , pavyzdziui: ^
eziai, lokiai, mokiniai, placiai, puikiai.

Dvibalsi minkstojo priebalsio tariame kaip .

poffi/fm&iujup..^^"—
,
•
0 rasome minkstumo zenklq ir , pavyzdziur.
ciaupas, kiaune, mac ,pagal
ri^nni*s.kiaune,mac , pagal ,sk tere,s re

Po priebalsio ^ dvibalsj au tariame kaip eu,

^ bet rasome au, nes minkstumo zenklo
po priebalsio J- nerasome. ^
Pavyzdziui: jau, jaukus, jaunas, turejau, tuojau.^

Kq veikia? aria, laukia, piesia, saukia, uzia.

S^^^i^^^ga^e ^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^^jj^^^IJ
NOSIM^ RAIDZI^ RASYBA iODZIig SAKNYSE J
Kada rasomos?
Veiksmazodzig saknyse pries H kai pagrindiniuose kamienuose |
kaitaliojasi su "an, en, in, un.

lufsti - kando, kqsnis - Undo, Iqstele sprisd-sprende ^'•fti-siunte,

galqsti - galando, galqstuvas ^ifstuvas
sklfsri-sklende,sklqstis

r
^''ifsti-skunde
issigqsti - issigando, isgqstis Sr/sti - grinde spfsn-spende,spqstai
nuogqstauti - | pozfsta -pazinti, svfsti-svente
" " " • • • • I Pozistamas
r(sti-rente, rqstas
kfsti-kente
brfsti-brendo
h„sH-blende (plake,maise)
Nosing bals^ saknyje turi ir
tos isvestines veiksmazodzig formos, kurios padarytos is
nosing bals^ turincig pamatinig formg:
skgsti - skgsdavo, skgsdamas, skgsk, skgstg...

' Nosines raides nerasomos veiksmazodziuose, kurig esamajame laike atsiranda intarpas n,
0 kitUOSe laikuose jo nera: akti, anka, ako; sekti, senka, seko.

Zodzig saknyse pries kai bendrasakniuose zodziuose

kaitaliojasi tarpusavyje.

drjsli-drqsa grjzti - grqza, grqzinti

mqstyti - mjsle rqzytis - r?ztis tfsti-tqsyti f^^i^fi ^ trqsa
drqsus atogrqzos tnqslus rqzulys tqsa trqsus
drqsinti saulegrqza tqsus
drqsuolis grfzti tisti
grqzyti rankas tjseioti
grqztas tpsus
Grjzulo Ratai istlselis

Nepainiokite! (r^ztls - jslrgze - r^zosl) (reztis - rezesi) (istiselis - t^syti)

 ZODZIIJ RASYMAS KARTU IR ATSKIRAI /
atskirai^
kai zodziui suteikia priesing^ reiksm^ kai reiskia priespriesq ar neigim^:
(vartojama kaip priesdelis) Ne laime jam rupi, o pareiga.
Jis man ne draugas.
Prisipazinti suklydus ne geda.
ISieko, ne beda.

« su aukstesniojo, auksciausiojo laipsnio

nedarhas, nederlius, negarbe, nelaime, netiesa budvardziais ir prieveiksmiais:
nelurtingas, nevisiskas, neisplestinis, nevienarusix Bet: . ne geresnis, ne geriausias, ne geriau, ne daugiau
negerai, neilgam, nesunkiai
Kodel neatejai? Laukiau nekantraudamas. • su skaitvardziais ir jvardziais:
ne vienas, ne du, ne desimt
ne las, ne loks, ne visi, ne kiekvienas
ne kas, ne koks, ne savas
nekas, nekoks (prastas, menkas), nesavas (keistas)

Ne su prieveiksmiais paprastai rasomi taip kaip ir su tais zodziais, is kurig prieveiksmiai yra padaryti
negerai (is negeras), neaukstai, nebHtinai, nevisiskai ne juokais (is ne juokas), ne greta, ne laiku, ne kartq
neanksti (is neankslus), nearti, neloli, nedaug ' ne taip (is ne tas), ne visai, ne visaip, ne visur, ne visada
neatpaxfstamai (is neatpazfsta), nedelsiant, neabejotinaiB0: ' • ^> nekaip (prastai)
negaila (is negaileti), negana (is neganeti) ' ne dviese (is ne du)
nenoromis (is nenoras), netycia, nevalia, nejucia I turintys pa- ir -(i)ui: ne paeiliui, ne pakeliui, ne vehmi
nekaip (is nekas) ne itin, ne nuolat, ne tuojau, ne vis tiek, ne cia pal,
ne kasdien, ne per daug, ne be reikalo ne bet kaip

I tarp dviejg vienodg ar panasig zodzig:

kas ne kas, koks ne koks, kuris ne kuris

H P ^f^^ Bet: ^
kada ne kada, kaip ne kaip, kur ne kur
^'"'P '"'P'
. • f„,fi „„u,fi^ gfazus negraius

su nekaitomais viensklemenials zodziais: su kaitomais vienskiemeniais zodziais:

irgi, argi, betgi, negi, nelgi, egi, kadgi, kaipgi, kas gi, ko gi, kam gi, kq gi, kuo gi, koks gi
nagi, ogi, siaipgi, tengi, tuojgi, velgi, kurgi
su daugiaskiemeniais
zodziais:
kada gi, kodel gi, tuojau gi,
uztatgi, mazas gi
I Bet: —^^kadangi, nejaugi ^X'^'i

Tiktai, tik tai

kai pabrezia zodzio reiksm^: kai reiskia tik tq dalykq:
Tiktai tavimi tikiu Sakyk tik tat, kq galvojL

Uztai, uz taii
kai reiskia todel: kai reiskia uz tq dalykq:
Uztai ir dziaugiasi, kad sekasL Jis pameie pirstines ir uz tai gavo barti
 1 ' ^ 11

1 m n r
al am an ar
kalnas samtis antis barzda
a pagalve amzius balandis garsiai
alga kampas kanda arbata

el em en er
kelmas semti kalenti berniukas
e einias lempa kencia verda
velka kempin§ penki erk§

il im in ir
kilpa imti skinti kirm6l6
i ilgas rimtas ismintis tvirtas
iskilmds simtas inkilas irklas

ul um un ur
bulv6s klump6 plunksna durpds
u
ulba trumpas sunkus ekskursija
sultys stumti ungurys urvas

Misriuosiuose dvigarsiuose '

balsiai S, w visada trumpi. o Dvigarsis yra
tame paciame skiemenyje.
vilna,rinkO,Simtas, k sti, 'uMlisiMMimi&MMH

tulpi, ungurys, b ~zgia, g has. kampas, landa, karve, kulnas, verda,

kurmis, stirna, kemsa, kalenti.
 linksm^, maz^, svari^
auksin^, medin^, pavasarin?
garuojantj, kvepiantj, spindintf
brangq, grazq, sviesij
koki?

aukstij, dideliij, graziq,

juokingu, skaniq, stropiq,
Kokiq?
svelniij, variniij, zalii|

Mociute iskepeskaniigpyragelhi. Pilnas miskas aukst^medzi^T''

Knygoje daugJuoking^pasaki{. Niekas mpakeis mamos svelni^ rankq.

aukstame, sename,
puikioje, tvirtoje,
siltuose, tvarkinguose,
Kokiame?
ilgose, linksmose
kokioje?
AukstamS medyje gy^vena gemu scimynele. j
kokiuose? MUSH mokykla ym puikioM ir ramwM \
1
kokiose? miesto vietoje.
Daugelis mm ziemoja siltuos^ krastuosei
Vaikai su teveliais dalyx'ovo linksmos^ \
sporto varzybose. j

M
' e(sa, qsotis, qzuolas, * kazkas, kazkur
K^stutis, m/s/e, zqsis

t sti, t sia, t^sinys

olimpiada, pianinas,
radiatorius galqsti, galastuvas

fortepifOnas, piliakalnis, rugiagele,

milijardas, milijonas, zoliapjove,
dainoj, rytoj, viduj garsiakalbis

penkiasdesimt, ^
drqsa drasuolis, sti,
keturiasdesimt,
mqstyti, mislingas
astuoniasdesimt
 Lietuviij kalboje yra ® dvibalsiai:

aides, aisku, aitvaras, kaimas, auga, auksas, autobusas, daug,

laime, laikosi, laikrodis, raitelis, drausme, dziaugsmas, glausti,
zaisti, naslaites, voveraite, griauna, gudrauti, paemiau,
linksmai, radai, ramiai pamaciau, rasau, tyliau

eigulys, eile, eiti, keistuolls iesko, ietis, leva, avietes,

meile,peilis,seile,teisus ' kiek, kiekvienas, kietas,
ve.drodis, veiktl, pareikstl, grietine, piesti, pietauti,
9,
vienetas, pasiekti, uztiesti,
nuleido,pelei,voverei
sudie, namie

buitis, luitas, muilas,

. "°?^^'."°9a,uostyti,duobe,
muiluotas, muistosi, duonkepe,guosti,kuodas,kuosa
puikiai, zuikis, smuikas, 'uosassuolas,sluotl,paduotl,
smuikininkas, lapui, namui demuo, ruduo, tuo

'* Tarptautiniuose zodziuose dar Dvibalsiai ai, a u kartais tariami

rasomi dvibalsiai eu, oi, o u : kaip e i , e u , taciau taip nerasomi.
^ Europa, ^ukaliptas, bsLieris, graziai, zvirbliai, vejai, geriau,
klounas. llaunas, pasiaus^, siaur^.
131 knyg^ piestuk^ lektuv^
lelQ, musQ, Z O I Q ,
pili, laikrodi, kamuolj,
medii, zmogii, cukrq.
Fista rado gnidq. Genys kala medi
Tevelis sukale dezq. Mama myli silnu.

;7]j debesii, obuolii[, zolii^,

knygii, lapii, pamokii,
grudii, piping, paukscii^.
Miisif. miske nera vilkq.
Vaistineje galima nusipirkti vaistq nuo kosulio.
Senelis man paskaite daug pasakq.

-[ I \ \ i I I \ i i \ i 1 ^

ill
kieme, sode, danguje,
aiksteje, medyje, gatveje,
upese, kalnuose, miskuose.
Sode apsigyveno ezys.
Mokytoja lentoje parase sakini
Pievoje kvepejo sienas. Akys pasirode asaros.