2.

ODI SUDTIS
Pagal sudt odiai skiriami skaidiuosius ir neskaidiuosius. Skaidieji turi daugiau negu vien
reikmin dal, o neskaidieji reikmini dali neturi. Tuo jie panas odio dalis ir nesunkiai jomis
virsta: te sau dirba tedirba sau, be gdos begdis, prie pietus priepieiai.
a k n i s yra pagrindin skaidij odi dalis, prisijungianti afiksus ir galinti susijungti su
kita aknimi. Afiksai tarptautinis bendras priedli, priesag, galni ir kit odio dali, iskyrus
akn, pavadinimas.
Kadangi ta pati aknis prisijungia vairias odi ir j form sudedamsias dalis, ji apibriama ir
kaip bendroji giminik odi dalis: sen-ti, sen-as, sen-elis, pa-sen-ti, sen-atv, sen-ov, sen-ovinis,
sen-ybinis, sen-umas ir kt.
aknis, kaitant ar darant odius, danai keiia savo fonetin sudt ir tuo bdu susidaro tos paios
reikms form variantai: v ti v a v o, vgti vgia vg, dbti dabti d ob, kti akt,
nti nat ir kt. Tai aknies balsi kaita.
aknies balsi kaita esti k i e k y b i n (kai kinta tik balsio ilgumas): k lti k a k lo, ir k o k y b i n
(kai kinta pats balsis): v da vdas, ke sti kait, ydti edas.
aknies fonetin sudtis dar kinta dl intarpo: kti a ka ko, tkti te ka t ko, l pti i pa
l po, k bti ki ba k bo (m vietoj n atsiranda dl asimiliacijos supanajimo: n prie p, b virsta m).
Tarp atvirosios aknies, kuri baigiasi balsiu ar dvibalsiu, ir galns (arba kamiengalio) siterpia
priebalsiai d, j, n, v: doti doda dv dti d da d o sti sja s o oti o a v
di ti di va di vo b ti b na b va) bvo p ti p va pvo.
Tarp udarosios (su priebalsiu gale) aknies ir esamojo laiko galns (ar kamiengalio) balsio
siterpia priesagos -st- ir -t-: g mti g msta g i ti m ta m di gti di gsta di go
i kti i ksta i ko.
P r i e s a g a odio dalis, esanti tarp aknies ir galns, bet paprastai sakoma su galne. Ji ne
tik keiia aknies reikm, bet ir parodo, kuriai kalbos daliai (gramatinei klasei) priklauso odis.
Pavyzdiui, su priesagomis -ininkas, - as, -id, -ykla gali bti tik daiktavardiai (b tininkas, si v as,
karv d, okyk ), su -ingas, -tas, -uotas bdvardiai (laim ngas, sky tas, angotas), su -uoti, -ti,
-yti, -enti veiksmaodiai (dainoti, didti, da ti, gyvnti).
Yra priesag, su kuriomis padaromos odi formos, pvz.: g as ge snis ge i sias e na
e davo e nantis e damas.
P r i e d l i s odio dalis, esanti prie akn ir keiianti jos reikm. Jis nerodo odio
priklausymo kalbos daliai (isin ti ir na a, pa ng, pad , pasko, e kti ir lanka ir t. t.).
I priedlini veiksmaodi darant daiktavardius, kinta kai kuri priedli forma: atit kti
at t kis, pa i kti p inkis, n
ti no a a, isti o aida.
G a l n kintamoji odio dalis, rodanti jo ry su kitais odiais: v as, v o, v i g as,
g o, ge
Nekaitomi odiai galni neturi.
Galns ne tik rodo odi ryius, bet ir formina od kaip kalbos vienet. Todl, keiiant galnes,
galima pasidaryti nauj odi: vi k-as v lk-; st -as st -ius; g a-s g -is; be ga vs
bega v-is ir pan.
K a m i e n a s odio dalis be galns. i dalis gali bti labai paprasta, lygi akniai (mam-), ir
sudtinga, su odi darybos ir kaitybos afiksais. Paprasiausias sudtinis kamienas turi vien akn ir
vien priedl arba priesag (pad -, av d-), bet esti ir sudting kamien, su vairiais darybos ir
kaitybos afiksais (pasiokindam-as), kamien su dviem aknimis (g b ikot-is), su dviem aknimis ir
priesaga (ga va di -a).

Kamienui priklauso ir sangros afiksas. Jis kils i sangrinio vardio galininko ir naudininko,
todl ir turi dvi pagrindines savybs reikmes: 1) p astis prausti save ir 2) pi ktis pirkti sau.
Afiksas gali bti paiame odio gale ir tarp priedlio ir aknies: sktis pasiskti. Afiksas kamienui
suteikia nauj reikm: sukti ir suktis ne to paties odio formos, o du odiai. Sangros afiksas
labai danai prilimpa prie priedlio ir su juo sudaro priedlines sangrines formas i t
veiksmaodi, kurie be priedlio sangriniai nebna: v gyti p isiv gyti, p siva gyti pa doti
pa sidoti kti n si kti ir kt.
Ypatinga odio dalis vardiavimo afiksas. Jis kils i vardi, visada yra odio gale ir pats turi
kintam galn (ge sis g o o ge jam...), taiau jo reikm glaudiai susijusi su kamieno
reikme. vardiuotinis gali bti tas odis, kurio paprastoji forma reikia kintam daikto ypatyb
(med nis negali bti vardiuotinis).
Ko pi te inis iet vi ka bos inynas N o

o fo ogi os iki eika at, sudar Petras Knikta, Vilnius: viesa, 2004.