Specialybės kalba:

tartis ir kirčiavimas

Rengė Gintarė Judžentytė

2015-02-18
 Tartis: balsių trukmė

Ilgumas–trumpumas
1. Trumpinami nekirčiuoti ilgieji balsiai:
acc. sg. vaiką [vaika], sąžiningas [sažiningas], gyvenimas
[givenimas].
2. Ilginami kirčiuoti trumpieji balsiai:
muzika [mūzika], visas [vysas].
 Perskaitykite:

Ąžuolinis, gyvenu, gręžimas, medį, sūkurys, sūnų, atodūsį,

pusiausvyrą, lydinys, ūmėdė, dėdulė, gyvūniją, lis, pus.
 Ilgumas vs. trumpumas tarptautiniuose
žodžiuose

 i, u: angina, artritas, tipas, klinika, guzas;

 e, o: replika, prokuroras, modelis, transportas,
ekspertas;
kirčiuotas galinis u, i: interviu, tabu, taksi, žiuri;
kirčiuotas galinis ė: esė, atašė.
 j tarimas dviejų balsių sandūroje

Dviejų balsių sandūra vadinama hiatu.

 Tarptautiniuose žodžiuose, kai susiduria i ir
kitas balsis, įterpiamas j: dieta [dijeta], klientas
[klijentas].
 NB. j neįterpiamas:
a) aiškios darybos žodžiuose, pvz., polietilenas;
b) žodžiuose liapsusas, kompiuteris, jubiliatas (čia i
yra ne balsis, o minkštumo ženklas).
 Perskaitykite:
Agonija, ambulatorija, azotas, dozė, egzotika, emocija,
jodas, kalorija, kontrolė, kopija

Arterija, depresija, fakultetas, kosmetika, logopedas

Amoniakas, antibiotikai, kolekcionuoti, periodas,

aukcionas, kokainas, pacientas, pensionas, potencialus,
kuriozas, specialus, kariesas
 Dvibalsių ie, uo tarimas
Nevienbalsinti nekirčiuotų sutaptinių
dvibalsių ie, uo. Skirti ie, uo ir ė, o:
rėkti – riekti
senelė – sienelė
pešimas – piešimas
oda – uodas
kopimas – kuopimas
 Dvigarsių tarimas
 Skirti priegaides:
kaltas – kaltas
samtis – kamštis
kanda – randa
verti – versti
 Tarti trumpus il, im, in, ir ir ul, um, un, ur:
pulti, pilkas, tiltas
vilna, vilkas, pirmas, ginti
 Priebalsių tarimo klaidos

Priebalsių minkštumas vs. kietumas

albumas, asfaltas, filmas, insultas, glaukoma, kultūra

Išimtys: alfa, valsas, polka, salto, voltas

algebra, Baltijos, buhalteris, filme, šašlykas, smulkmena

 Geminatos
Susidūrus dviem priebalsiams tariamas tik
vienas:

aplinkkelis, daugkartinis, užsienis, pusseserė, išskalbti,

išskirtinis, ant durų
 Kirčiavimas
Kirtis

Žodžio (turinčio ne vieną, o du ar daugiau

skiemenų) vieno kurio nors skiemens
išryškinimas, stipresnis ištarimas žodyje
vadinamas kirčiu.
 SKIEMENYS
 Trumpieji
a (rasà), i (gìna), u (bùdi), e (nèšti), [o]
fònas
 Ilgieji
ilgieji balsiai (a, e, y, ū, o) – kãsa, nẽša
dvigarsiai (dvibalsiai ir mišrieji dvigarsiai)
ie, uo, ai, au, ei, ui – sáulė, laĩkas
a, e, i, u + l, m, n, r – várna, reñgti
 TRUMPIEJI SKIEMENYS

Kirčiuojami kairiniu kirčio ženklu

Pastaba: šiuo ženklu kirčiuojami ir vadinamųjų
ilgųjų skiemenų, sudarytų iš i, u + l, m, n, r, taip
pat ui, pirmasis dėmuo: ùiti, tìltas, pìnti, vìrti,
kùlti, dùrklas.
 ILGIEJI SKIEMENYS
Kirčiuojami tvirtapradiškai:
kai kirčiuoto skiemens ilgasis balsis,
dvibalsis ar mišrusis dvigarsis tariamas
krintančiu tonu. Žymima dešininiu kirčio
ženklu. Tvirtapradę priegaidę gali turėti:
 TVIRTAPRADŽIAI
1. Ilgieji balsiai:
Výras, dū́mai, lóva
2. Dvibalsiai:
Láimė, léisti, púodas
3. Dvigarsiai:
Kálnas, kélti, ménkė
 ILGIEJI SKIEMENYS
Kirčiuojami tvirtagališkai:
kai kirčiuoto skiemens ilgasis balsis ar
dvigarsis tariamas kiek lygiu ar kiek
kylančiu tonu, pabrėžiamas antrasis
dėmuo.
 TVIRTAGALIAI
1. Ilgieji balsiai:
sõdas, mẽdis, rãgas
2. Dvibalsiai:
laĩkas, laũkas, šiẽnas
3. Dvigarsiai:
ba sas, ra stis, lañkas
 KIRČIUOTĖS
Lietuvių kalboje yra 4 kirčiuotės, jos
atpažįstamos pagal daugiskaitos naudininką ir
galininką. Jei daugiskaitos nėra, nustatoma pagal
vienaskaitos įnagininką ir vietininką.
M
1. Kárvė, 2. kiaũlė (rãtas), 3. arkl s (kálnas), 4.
avìs (va kas).
 1 kirčiuotė
Žodžiai visada kirčiuojami pastoviai tame
pačiame skiemenyje ta pačia priegaide. Jei kirtis
yra antrame nuo galo skiemenyje, priegaidė
visada yra tvirtapradė, pvz.: jūra, brolis, pauzė.
Jei kirčiuotas tolimesnis nuo galo skiemens,
priegaidė gali būti įvairi, pvz.: bitininkas,
pasaka, įmonė.
 2 kirčiuotė
 Visų žodžių kirtis visada šokinėja iš antro nuo
galo skiemens į pirmąjį nuo galo.
 Pirmas nuo galo skiemuo kirčiuotas kairiniu
kirčio ženklu būna trumpame vns. įnagininke,
trumpame vns. vietininke ir dgs. galininke.
Taip pat mot. g. vns. Vardininke, kai galūnė
yra –a.
 3 kirčiuotė
 Dviskiemeniai žodžiai tam tikruose linksniuose antrame nuo
galo skiemenyje kirčiuojami tvirtapradiškai.
 Dviskiemeniai žodžiai galūnėje kirčiuojami kairiniu kirčio
ženklu vns. ir dgs. vietininkuose. Dviskiemenių žodžių
galininkas antrame nuo galo skiemenyje visada bus
kirčiuojamas tvirtapradiškai.
 Dviskiemenių žodžių dgs. naudininkas bus kirčiuojamas
dešininiu kirčio ženklu pirmame nuo galo skiemenyje.
Dviskiemenių žodžių daugiskaitos akcentas — išskyrus
daugiskaitos galininką, visi žodžiai bus kirčiuojami galūnėje.
 4 kirčiuotė

Šaknis visada bus tvirtagalė arba trumpoji. Kirtis

daugiskaitos naudininke ar galininke visada bus
galūnėje.
 Padėtinis ilgumas

Jei skiemens centrą sudaro ilgasis balsis a arba e,

tai tas skiemuo visada kirčiuojamas riestiniu
kirčio ženklu: lãpas, rãtas.
 Sukirčiuokite žodžius:

Fasadas, masė, ledas, reakcija, termogramą,

termografija, kontaktinis, radijas, transliavimas,
uranas, reguliavimas, vegetaras, neša, kelia,
deda, mena, žada, sužadinimas, koreliacija,
matrica.
 ŽODŽIO GALO TAISYKLĖ

 Ilgas kirčiuotas žodžio galo skiemuo visada

turi tvirtagalę priegaidę
 Išimtis: dgs. naudininko forma, kirčiuojama
dešininiu kirčio ženklu, pvz.: PENKIÓMS,
MOKINIÁMS.
 ANTRO NUO GALO
SKIEMENS TAISYKLĖ
Jei kaitomo žodžio antras nuo galo skiemuo yra trumpas
arba ilgas ir tvirtagalis, tai kirtis tam tikrose to žodžio
formose būtinai šoka į galūnę:
1. MOT. G. VNS. VARDININKĄ
2. DGS. GALININKĄ
3. TRUMPĄJĮ VNS. ĮNAGININKĄ
4. TRUMPĄJĮ VNS. VIETININKĄ
 Būdvardžių su priesaga –inis
kirčiavimas
1) Vediniai išlaiko kirčio vietą ir priegaidę, kai pamatinio
žodžio daugiskaitos naudininkas kirtį turi priešpaskutiniame
skiemenyje, pvz.: teãtrinis (teãtrams). Išimtys: centrìnis,
elektrìnis, drabužìnis, stebuklìnis, šiaurìnis. Įsidėmėtina, kad
iš tarptautinių žodžių su –ika, -ija padaryti būdvardžiai taip
pat išlaiko pamatinio žodžio kirčio vietą, pvz., operãcinis
(operãcija), informãcinis (informãcija).
2) Kai pamatinio žodžio daugiskaitos naudininkas kirčiuojamas
ne priešpaskutiniame skiemenyje, tai vedinys kirčiuojamas
priesagoje, ir yra 2 kirčiuotės, pav.: žiemìnis (žiemóms),
vaizdìnis (vaizdáms), visuomenìnis (visúomenėms).
 Iš pateiktų daiktavardžių padarykite ir sukirčiuokite būdvardžius
su priesaga –inis:

Asmen , atòmų, atsarg , dien , fùnkcijų,

išimči , vadų, konkùrsų, l trų, mẽdžių,
mẽtų, metòdų, nòrmų, operãcijų, pavyzdži ,
plan , s lygų, saváičių, taut , viẽtų, žiem ,
bang , s nusų, d mų, k gių, el psių,
magnètų, sfèrų, cil ndrų, narvẽlių, pavi šių,
impùlsų, k lpų, elektrònų, tinkl , or .
 Tarptautinių žodžių baigmenys

Daugelis tarptautinių žodžių kirčiuojami priešpaskutiniame

skiemenyje. Ne priešpaskutiniame skiemenyje kirčiuojami tik
žodžiai su baigmenimis -ika, -ija, kai kurie su -orius, -eris, -ikas,
-umas, -elis, -ingas, pvz.: f zika, informãcija, ãktorius (išskyrus,
kalendorius, egzempliorius, sekretorius, altorius, inventorius,
elementorius), lýderis, akadèmikas, prez diumas, v kingas. Šie
žodžiai kirčiuojami visada pastoviai. Pastoviai kirčiuojami ir
žodžiai su baigmenimis -antas, -ėja, -ansas, -ortas, -ursas, -ertas,
pvz., diktántas, id ja, balánsas, impòrtas, kunkùrsas, ekpèrtas.
Tarptautiniai žodžiai, turintys kitokius baigmenis, kirčiuojami
nepastoviai.
 Sukirčiuokite žodžius ir nustatykite
kirčiuotę:
Isterija, konsiliumas, laborantas, profesorius,
ventiliatorius, transportas, studentas, praktika,
importas, konkursas, kabinetas, analogija,
desertas, egoizmas, alėja, organizmas,
eksperimentas, metodas, oponentas, inventorius,
kreditas, projektas, boras, teroras, idealistas,
interesas, cinizmas, teleskopas, katalogas,
mechanizmas, komitetas, konkurentas, defektas,
fenomenas, telegramas, temperatūra.
 Kitos kirčiavimo taisyklės
• -ininkas kirčiavimas (pgl. dgs. naud., vartams,
kalboms)
• Priešdėlio kirčiavimas (išimtys, ant-, im-, in-, per-)
• Sudurtinių žodžių jungiamojo balsio kirčiavimas
• Bendračių kirčiavimas: priesaginės bendratys
visada tvirtapradės
• Prieveiksmių su –iai kirčiavimas (pgl. dgs. naud.
pigiems, laimingiems), išimtis: ne skonį žymintys
būdvardžiai su galūne –us, pvz., drąsus – drąsiai.
 Priesagų kirčiavimas
• Pirmoji kirčiuotė — –aitis,–ė: giminaitis, mergaitė (išimtis aukštaitis, žemaitis
2); –ėčia: pasakėčia, akėčios; –ėjas,–a: siuvėjas, vedėjas; –ėnas: brolėnas, kupiškėnas;
–yba: daugyba, dalybos; –ybė: valstybė, gyvybė; –iena: naujiena, aviena; –ienė:
karalienė, dėdienė; –yna: lentyna, šeimyna; –ynas: beržynas, kaimynas; –ytis,–ė:
brolytis, Marytė; –ojas: sienojas, šilojas; –okas: baltokas, tamsokas (būdvardžiai); –
okšnis: upokšnis; –onis,–ė: ligonis, Čiurlionis; –ovė: bendrovė, daržovė (tik vienos
giminės); –ūkštis,–ė: berniūkštis, Kairiūkštis. Kirtis ne priesagoje — –ana:
garbana, liekana; –iava: baudžiava, painiava; –ėlis,–ė: numirėlis, nevykėlis; –ena:
sniegena, dvėsena; –estis: mokestis, rūpestis; –imas: pylimas, gėrimas, klausimas; –
ymas: mąstymas, rašymas (išimtis baltymas 3b); –ininkas: mokslininkas, bitininkas
(padaryti iš 1 ir 2 kirčiuočių daiktavardžių); –sena: eisena, vartosena; –tojas:
mokytojas, gydytojas (ir artojas).
 Priesagų kirčiavimas
• Antroji kirčiuotė —–ainis,–ė: riestainis, mišrainė; –alius,–ė: sirgalius, –ata:
sveikata, visata; –eklis: varveklis, bambeklis; –elis,–ė: vaikelis, namelis; –ėlis,–ė:
valandėlė, dobilėlis; –ėsis: pelėsis, puvėsis; –ėstas: skanėstas; –ienė: uogienė,
kiaušinienė; –ietis,–ė: miestietis, užsienietis; –ykla: džiovykla, skalbykla; –yklė:
taisyklė, baidyklė; –imas: nešimas, pylimas; –ynė: imtynės, rungtynės; –ininkas:
darbininkas, kalbininkas (padaryti iš 3 ir 4 kirčiuočių daiktavardžių, bet yra daug
išimčių); –ystė: draugystė, kvailystė; –okas: naujokas, berniokas (daiktavardžiai); –
oklė: medžioklė; –oklis,–ė: klajoklis, vijoklis; –onė: abejonė, svajonė; –otė: mazgotė,
mergiotė; –ovas,–ė: gėrovas, žiūrovas; –uoklis,–ė: girtuoklis, žibuoklė; –uolis,–ė:
drąsuolis, varguolis; –umas: aiškumas, baltumas (išimtys skirtumas, šakumas,
augumas 1); –ūnas,–ė: klajūnas, malūnas (išimtys perkūnas, karaliūnas, viršūnė,
galūnė ir pavardės Gailiūnas, Baltrūnas 1 ir kt.).
 Priesagų kirčiavimas
Trečioji kirčiuotė — –alas: riebalas, tirpalas; –atis:
vienatis, senatis (išimtys karšatis, pilnatis 1); –ėlė:
kirmėlė, skrybėlė; –ena: kiškena, lapena; –esys: ėdesys,
liūdesys; –inas: stirninas, žąsinas; –inys: pūlinys,
pirkinys, pasiuntinys; –ulas: burbulas, viesulas; –ulys:
kosulys, šiurpulys, nuobodulys; –uma: aukštuma,
dykuma, iškiluma; –urys: gomurys, sūkurys, švyturys.