Įvardžiuotinių žodžių ir priesagų

rašybos taisyklės!
Darbą atliko
IIbG klasės mokinė:
Įvardžiuotinių formų galūnių atsiradimas

•  Įvardžiuotinės formos susidarė

paprastosioms formoms susiliejus su
įvardžiais jis, ji (tas susiliejimas
sudėtingas, vyko seniai, jį nagrinėja
istorinė gramatika).
 Įvardžiuotiniai žodžiai skirtingose kalbos
dalyse
• Įvardžiuotiniai būdvardžiai: baltas + jis –
baltasis; balta + ji – baltoji.
• Įvardžiuotiniai skaitvardžiai: pirmas + jis –
pirmasis; pirma + ji – pirmoji.
• Įvardžiuotiniai įvardžiai: manas + jis – manasis;
mana + ji – manoji.
• Įvardžiuotiniai dalyviai: einantis + jis –
einantysis; einanti + ji – einančioji.
 Kaip naudojamos Įvardžiuotinės formos?
Pavyzdys
• Įvardžiuotinės formos vartojamos norint
išskirti daiktą iš kitų tos pačios rūšies daiktų
arba vieną daiktų rūšį iš kitų rūšių:
• Gyveno du broliai: vienas protingas, antras
kvailas. Protingasis išvarė kvailį iš namų.
• Be baltojo gandro, mūsų krašte sutinkamas
juodasis gandras.
 Rašomos dvi nosinės raidės:

a) abiejuose įvardžiuotinių formų vienaskaitos

galininko dvigubos galūnės
skiemenyse: greitąjį, greitąją, penktąjį, penktą
ją, manąjį, manąją, einantįjį, einančiąją;
b) abiejuose įvardžiuotinių formų daugiskaitos
kilmininko dvigubos galūnės
skiemenyse: greitųjų, penktųjų, manųjų, einan
čiųjų.
 Rašoma viena nosinė raidė:
a) moteriškosios giminės vienaskaitos
įnagininko priešpaskutiniame
skiemenyje: baltąja, pirmąja, manąja, einanči
ąja.
b) moteriškosios giminės daugiskaitos galininko
priešpaskutiniame skiemenyje: baltąsias,
pirmąsias, manąsias, einančiąsias.
Nerašomos nosinės raidės (nors ir tariame
galūnės balsį ilgai):
a) vienaskaitos
naudininke: greitajam, penktajam, manajam, 
einančiajam;
b) vienaskaitos
vietininke: greitajame, penktajame, manajam
e.
 Kada rašome galūnėje ia?
• Rašoma galūnėje ia, kai vardininko galūnėje
nėra ė: skaniajam (skanusis), skambiąją, skam
biąsias (skambioji).
 Kas yra priesaga?
• Priesaga - tai žodžio kamieno dalis, dažniausiai
esanti tarp šaknies ir galūnės, bet galinti eiti po
šaknies ir užbaigti žodį. Pvz.: rašymas, raštas,
raštingas, rašinėja, penketas, keleri, rašyti, gražiai,
aukštyn. Priesagas gali turėti daiktavardžiai,
būdvardžiai, skaitvardžiai, įvardžiai, veiksmažodžiai
ir prieveiksmiai.. Reikėtų įsidėmėti, jog kai kurie
veiksmažodžiai ar jų formos ir prieveiksmiai gali
baigtis priesagomis. Pvz.: piešti, bėgte, piešiant,
gražiai.
 Kaip rašomos?
•  Vardažodžių (daiktavardžių, būdvardžių,
skaitvardžių, įvardžių), veiksmažodžių ir
prieveiksmių priesagų balsės dažniausiai
rašomos pagal taisyklingą tartį. Pvz.: ūžesys,
metimas (iš mesti), vartymas (iš vartyti),
beržynas, gerumas, lakūnas, kalnuotas (iš vyr.
g. daikt. kalnas), kalvota (iš mot. gim.
daikt. kalva), penkeri, keletas, rašyti, girdėti,
aukštyn, priekin (fonetinė rašyba).
 Kaip rašomos?
• Kai kurių vardažodžių (daiktavardžių,
būdvardžių), veiksmažodžių ir prieveiksmių
priesagų rašybą reikia įsiminti ir rašyti
vienodai. Pvz.: baudžiava, geresnis, gerėlesnis
geriausias, gulsčias, keliauti, tyliai, aukščiau,
tyčia (tradicinė ir morfologinė rašyba).
 Kaip rašomos?
•  Reikėtų įsidėmėti kai kurių žodžių
pabaigos tradicinę rašybą. Pvz.: ačiū, dviese,
trise, kadaise, savaime, drauge, kolei, tolei,
šiolei, vėlei, dėlei, palei, beje, deja, nebe, šalia,
čia.
Balsė e rašoma lietuviškose priesagose:

• Prieš kurias išlieka minkštieji priebalsiai "t",

"d"
• -elis (piršt-elis, žod-elis),
• -esnis (balt-esnis, sald-esnis),
• -esys (liūd-esys),
• -ena (žand-ena),
• -eklė (gelt-eklė),
• -ekšnis (šalt-ekšnis);
 Kurių rašybos negalima patikrinti

• -etas (vienetas, šešetas),
• -eri (penkeri),
• -eji (dveji),
• -sena (eisena),
• -mena (trupmena).
Ačiū už dėmesį!