MŪSŲ GERASIS

Bladis Vėdaris-ūkininkas-Tomas
Vėdarienė- jo pati-Asta
Zenonas-jų sūnus-Paulius
Marikė-jų senmerga dukra-Vyliutė
Ona-buvusi klebono gaspadinė-Regina (vikri bobelė,
nemėgstanti kunigų)
Barbikė-samdyta merga-Akvilė
Roželė-kaimo mergikė-Lilija

Ūkiška troba,stalas,kėdės.
(Vėdaris prie stalo rūko pypkę,Vėdarienė suka sviestą.)
Vėdaris. (pūsdamas dūmą) Tėkros paršielis.... tep užtroktė. Dorns
bovau...ka anam arklį palėkau...būtų galiejės pėškom nomėj etė.
Vėdarienė. Dėdelę čia gražę būtų bovė, je būtumi pėškom etė
palėkės, i tau reikiejė anuo palauktė, sykio būtumėtau arklio
parvažiavę, ne mata tata...pėškom parmuovę. ...vo gal sakau...
klebuons Zenoką nusėvedė pri pėitų.?
Vėdaris.No paims tata i vesės...jau Zenoką to i konėgo
mata.Palauk ...kol dar į tuo seminariją įstuos....kelintė meta kap
muokuos,kėik kaštou.Kap nevykės egzamėns tep nevykės...nežėnau
a bevaliuoso toliau,,,
Vėdarienė(Raiko duoną,tepa susuktą sviestą) Neėlgą bereikies... a
tau patem klebuons nesakė,kad da vėinus metelius pasėmuokys ir
įstuos į seminarėjė...tumet i vedom ,žėnont ka vaks būs konėgo,
gyventė būs lengviau.
Vėdaris.(valgo duoną su sviestu)Klebuons... klebuons....ka nęistuo
tas tava vaks i tus klebuonus.
Vėdarienė Pas tavės kontrybės ni laša...Norietumi ka vaks tik iš
vystyklų,...tep i konėgus.
Vėdaris Pri kuo čia tėj vystyklą.Dvėdešimtėjs metų vaikis...sakau gal
i kuoki kontuora dėrbtė leskiau geriau.
Vėdarienė(ginčija)A ne devyniuolėkas?Mon ruoduos aš geriau
muoko skaičiuotė...pėrmėje vaka išmėrė...motušelės nabaštėkė
saka“Apsėžadiek lestė i konėgus,benė pats mažasis užaugs“pati i
Zenoka varda uždiejė i šimtą roblių muokslams mėrdama
palėka...apsėžadiejau... i užauga. (Į Vėdarį) O to vės priešėnąs....vo
ka išęs į konėgus a nebūs gerą.Veiziek...klebuona muotiną
zakrastijuons net ronka i klaupka siedont padoud.
Vėdaris. Niekąs džiaugys. ka...sakytomi kikvėina dėina robli turiesi,
skuolas apsėmuokiesi. ..kėik iš kor jemo vės Zenokou sukėšo..mon
ruoduos so tąs muokslas mužėka pagadinso o puono nepastatyso.
Vėdarienė.Neplepiek niekų...Vaks dėina naktį knygas užgolės.. .Vo
kuoki anuo iškalba.Ka vėina dėina įlėpės į sakykla pasakys
pamuoksla..,ausys tėrps.....aba kuoks anuo balsos....iš vėskuo veizont
tėkros jau kunigielis.
Vėdaris.Vėiziek kadąs baigies mėšės...a laba skob nomėj,arklys
neiedės vėsa dėina, kadąs aš jau pėškom parejau o anuo kap nie tep
nie.
Vėdarienė.Anuoks čia vėloms kamė da saulė..Bažnyčiuo
meldas,parvažiavės viel pols melstėjs.Gruobs knygas i ronkas.So
tuokio meldėmuos tor išmelstė kuo benuoriedams.
Vėdaris(pavalgęs persižegnoja)Kažėn kuokės ons tėn knygas skaita,
o tau vės atruoda ka meldas.
Vėdarienė.Ar aš nematau?Ar aš nepažįsto kunėgų?Ar aš nežėnau
kuokės knygas skaita....Vėsas raudonąs minkštąs vėršelęs...į anas
švėnts rašts surašytc.
Vėdaris.Pagatava Zenoka jau šventojo paskelbtė...o gal anam
daugiau mergas rūp, ne tuos maldas i šventė rašta.
Vėdarienė.No tieva i tava čia šneka...Vaks i konėgus taisuos...mislys
ons tata api mergas...a vėsai pruota nebtori?Galietumi šnekietė kad
ka kas būtų matytė.....
Vėdaris.Zenoks nepasėruoda....bet Barbėkė paveiziek kap i anou
veiz...a to nieka muotin, nemata?
(Su dideliais krepšiais nešina įeina kaimynė Ona)
Ona.Tegul būs pagarbints
Vėdaris. Per omžius amėn.(guli lovoj)
Vėdarienė.Ėlglėižoviems pas mūsa trobuo vėjtas nier.Tujau pat lauk.
Ona.No kou to Vėdarėnelė čia šneki ,kuoki aš čia jau
ėlglėižovė(bėga prie Vėdaroir iškišusi liežuvį rodo)Paveiziek
Bladieli,a y bėn kėik ėlgiesnis už tavuosės.
Vėdarienė.Lėižovių čia švėntuo trobuo nekaišiuok, sakyk kuo nuori i
spausk nomėj.Tujau tor Zenoks iš bažnyčias parsėrastė,tavi pamatės
gal i nesosėturietė, i ronka priš tavi pakeltė .Tuoki pėktoma už
pliuotkus teblaika.
Ona.‘Syla iest uma ni nada“-
Vėdarienė.kou čia rokouji?
Ona.Sakau...ka aš neso verta Zenoka batų pada...(sėdasi prie stalo)..
Vo Zenoks po mišių mačiau į klebonėjė karto so klebuono
pasoka...ta gret da neparvažious..must vėišies...naujuos gaspadėnės
paruoštų vaišių
Vėdaris.Arklys vėsa dėina nešerc pri zomata prirėštc džiūn.
Ona. Dėltuo Zenoks klebonėjuo būs papeniec i pagėrdyc.
Vėdarienė. Vo kas čia tamsta pri stala sodėna ?(ima už parankės ir
kelia)Ta kou pavyds bomba giauž...ka klebuonielis naujė gaspadėnė
įsėtaisė vo tavi kap mosė iš barščių –švėlp lauką. Nors to jau niekor
neprapolsė, bruolis Amerikuo, vėskom aprūpins.
Ona. Aš pati išejau... Vo išedama pasakiau-keik čia klebuos
beklebonausi –baigs Zenoks Viedars seminarėjė i turiesi puons
aplęstė šin parapėjė.
Vėdars.(žiovauja)Ui kap muoki Uona lėižovi pluonintė,ui kap
muoki.Kaži a ons da istuos i tus konėgus.
Ona.No va mata,Vėdarienė i pačiuos vyrs rokou... je įstuos, vo ka aš
Zenokou pasakiau...ka vakalieli,Zenieli rek bėški pruota turietė ka
konėgo būtė, ons mata baisiausę supyka...klebuona prikorstė...ka
moni nu gaspadėnystės atlęsto.
Vėdarienė.(juokiasi)Ta daba gausi Zenokou ronka bučioutė ,ka
pataps konėgo , i melsteis i prašyt ka už gaspadėnė į klebonėjė tavi
priimtų.aš juk anuo muotina, torieso būtė puonė....vo tada vedvė už
vėsus lėižovius i atsėskaitysiau, Uona.
Ona.Nerėisk nuosės priš laikaVėdarėnelė,paveiziesem kap čia
būs.,rytc už vakarą protingesnis...Zenoks so mergelė karto
laimingesnis.
Vėdarienė Kon to čia nuori pasakytė?
Vėdars (sėdasi lovoje)I monjau įduomę čia daruos
(įbėga jaunimas, Petronėlė, Stasioks ir Jonas)
Vaikai.Tegul bus pagarbints.
Ona. I no kumet jau mona ruoda įduomi pasėdarė....ožeso vakarė ka
paskotėnius daiktus iš klebonėjės parsėnešo...pasėruoškėt monės
atsėprašytė.
Viedaris. Nu i kokei vieja jumis čia atneše?
Petronėlė.(Lilija). Mes čia diedė pas jūsa turem rekala.
Juonis. Mes atejuom prašyt trobuos vakaruškuoms... Muzikonta jau
pasikveitiem (bučiuoja Viedarui ranką)
Petronielė. Lesket diedė mums valondelė pasišuokt sava trobuo...
Jūsa didelie grysta.
Viedaris. Bet bieda pridolkynset.
Viedarienė. A prakeikėm čia užtraukt nuorėt. Ka jūs nesulauktumiet.
Vaka i konėgus ledam. Vakaruškas tata mata lesem trobuo kelt... Ka
vese pasipiktynto.
Petronielė. Zenoks bus a nebus konigu da neaišku, ims tuos
vakaruškas i pakėnks.
Viedarienė. Nors onca da i be sutanas, bet jau beveik klieriks.
Nepakento ka jaunims daužuos per naktis. Koniga keik vakaruškas ir
nomus i katrus prijem. Neisileso..
Viedaris. Girdiejuot kap šindein per pamuoksla klebuons keike
"liaukities su tuom vakaruškuom, meta kas karta vis blogesne, ni
lytaus ni pagadas nier. Melsket geresniu metų i bejokių susiejėmu.
Stasioks. Tai kon mūm šįvakar dėrbt, bažnyčiuo pasimeldiem, meiga
nenuorem. Susietė pasišuoktė i padainoute nevalno grieks... Prasta
deina derbk kap jautis pajungts, o per švėnta gavės laisva valondele
nieks ni pasilinksminte neled. Tai kor mum reks dingte?
Juonis. Ka neiled i truoba gaspaduore, maukem per kamaras mergu..
Be muzikontu.
(Ieina Marikė ir Barbikė, ineša kažką)
Viedarienė. Tuo jum i betrūkst paleistove. Pri puotru nepolat, o i
vakaruškas stati galva.
Juonis. Keik čia gaspadėnė gali ont mūsa pykt. A pati jauna nebova?
A nelinksminas, a nešuoka?
Marikė (Viedarui) Tetulieli lesk, lesk, kad mes kitor esem barsįs,
verčiau pri tamstas akium pasišuoksem.
Juonis. Ta kou ar enu vadynt muzikonta?
Viedaris. Ka muotina neled, kon as padarysu.
Petronielė. Tamsta lesket nors neilga, nors valondele.
Viedarienė. Neleso, ne. Da be Zenoka žiniuos.
(girdėti kolidoriuje bildesys)
Stasioks. Bene čia Zenoka valia. Bi tik diedė led.
(Įeina Zenonas - girtas)
Zenonas. (Įeidamas) I kon čia diedė leda?
Viedarienė. Tata užsimanė jaunyms trobuos vakaruškuoms. (Į
jaunimą) Neledo galet sau nešdinteis. (Į Zenuką) Nebijok, Zenieli,
nieks neles.
Zenonas. Vakarušku? Musa trubuo? Ar apsigieriet?
Viedaris. (Juoniui) Biek Juoni, nukonkyk arkli, pašerk i pagėrdyk.
(Juonis išbėga)
Stasioks (Į Zenoną) No i kokei čia dyva? A negera jūsa truoba
vakaruškuom?
(Zenonas sedasi prie stalo)
Zenonas. Nuors būtū i pati geriause, bet kol aš čia vakščiuoso, jūs
čia nešuokset.
Marikė. Brolieli, bene anei čia tau maišys. Nedrausk.
Vedarienė. (Į Zenoną) Zenona varyk lauk anus.
Petronielė. Išesem mes i nevaruomė. (Į Vėdarį) Diede, tamsta mums
prižadieja truoba?
Zenonas. (Užsišokdamas) Prižadieja, neprižadieja, o mūsa trobuo
vakarušku nebus. Graže čia mums būtų prieš konigus.
Vedaris. (Juokiasi) Reikiej da bėšk elgiau klebonijuo pasilėkte,
būtumi jau radės mumis čia bešuokončius.
Zenonas. Tieva, duodi valia paleistuviams. Aš ka i konigus
įsišvėntinsu, prakeikso vesas vakaruškas, iškeikso i tus nomus, katrei
priem.
Viedarienė. (Ploja rankom, džiaugiasi) Vo kap gera, vo kap gera.
Šita kor vaks išmintings, kor dievobaimings, imket iš Zenoka
pavyzdi.
Petronielė (ironiškai). Nuj nuj, pats švėntasis.
(Jaunimas ruošiasi išeiti)
Zenukas. Šventasis a prakeiktasis. Bet tujau keik čia laika praes
bučiousėt monei ronka.
Viedarienė. Da i kap anei bučious.
Viedaris. Per griovi neperšokęs nesakyk op.
Viedarienė. Zenuk, a nuriesi valgyt?
Zenonas. Valgyt niek nenuoru, bet šalta peina gerčiau.
Viedaris. A šėrdis pasėlpa? Turbūt per peitus klebonijuo konjaka
perdaug uždruožę.
Zenonas. A pavyds bomba griauž? Delkuo teik greta po mišių
išbiega. Rast būtumem i tavi pasikvėiti.
Viedarienė. Barbike, liek korte ogni, kepk kiaušinienė. Vedo su tievu
esam be peitū, Zenoka laukiem. Marike, inešk broleliou peina.
(Marikė ir Barbikė išeina)
Vėdarienė (Į Zenuką) Jau jodu su kunigeliu kap tikrė drauga. Kap do
žyda susiglaudė, susilyndė marmatau, plepatau, nu tuoks tuoke
pažėna ir ont alaus pavadėna.
Zenonas. Tai kon aš čia su tas peimenym rokousus? Su konigu
bepigu... Krent kalba.
(Marikė ineša pieno)
Marikė. (Juokiasi) A i moni už peimenė laika? Būtu gera ka kuokes
tris dešimtis kas nubrauktu. Bet tikra, Zenuk, kam neleda vakarušku,
jau i tievs bova beledous.
Viedarienė. Ar tas tava tievs daugiau išmana a Zenoks? Aš pati
būčiau neledusi... Šneki kap kuoke bepruotė.
Marikė (pasišapydama) Pas mūsa veins Zenuks juk tier protyngs.
(Barbikė ineša maistą tėvams)
(Zenukas prisitraukia kiaušinienę prie savęs, kabina gardžiais
kasnias, o tėvai po mažą kasnelį)
Zenonas (valgydamas Marikei) I jodvi su Barbike i juokes
vakaruškas ka nesivalkiotumetau.
Marikė. Aš eso i veskas.
Viedarienė. Tik pabandyketau, tievs tujau ka paims šniūra.
Viedaris. (Juokdamasis) Tai jau eno tujau ir atsinešo.
(Viedaris išeina)
Viedarienė. Veiziek i tievs pykst, ka neledau vakarušku. Zenuk,
laimė ka tu parvažiava pačiu laiku. Būčiau neatlaikiusi spaudėma.
Zenonas. Pff. Kame rekals.. juk aš bučiau išgainiuojės.
Marikė (Juokdamasi) Berekal išeja vaikioka, būtumem paveizieja
kap po veina, Zenuks anus iš trobuos ont ronku išnešiuo.
Viedarienė (piktai) Marikė baik, pamatysi kap tu gausi piruos už tas
vakaruškas. I baik čia žuodes prieš bruoli šaudyt... Juk tujau onca
bus konigu.
Zenonas. Bene nemuokyta Marike supraste muokyta žmuogų.
Dvejus metus monem muoke ketvirtuo klasie. Dvejus metus
septintuo. Nie knygas katruos aš perskaityt nemokiečiau. Egzekvijas
per mišias skaityt en kap iš pypkės. Išgėrdės pats Vyskups
persigostų.
Viedarienė. (Į Marikę) Mata, pats Vyskups.
Marikė. (Juokiasi) Šį vakarą persigostų vese, ne tik tavi išgėrdė, bet i
pamati, pasiveiziek i kou esi panašus.
Zenonas. (Vis girtyn, kalba lėtyn) Nepersigos, nepersigos. Ka
isišvėntinsu i konigus arklių prisipėrkso, kikveina deina rublius
imsu, konjaka gerso. (Dūsauja) Akys aptema... Jezau kap galva gel..
(Keliasi, šlytiniuoja) Galva sokas, kas čia užeja. Marė vesk monem į
alkieriu.
Viedarienė. O jezus marij, Zenukieli kas tau nutėka vakalieli.
Barbikė. Suserga, turbūt suserga.
Marikė. Ha, velniška lega.. prisispruoga. (Ima brolį už parankės).
(Zenukas stumia šalyn Marike) Šalėn. Aišku ka susėrgau, tris
botelkas.. Užsykė.. Nuoru goltė..
(Viedarienė tikrina galvą) O jezus marij, greičiausia liga pripoulė.
Sušėlės šaltą peina gierė.
(Zenukas stumia motiną, čiumpa už staltiesės krašto, viską numeta
nuo stalo)
Zenonas. Vondėns... Gertė... Da pas Klebuona pusbotelkės...
(Marikė semia vandenį ir duoda puodelį)
Marikė. Kuoki bjauri liga. Pačiu bravoru neš.
(Zenonas meta bliekinį puodelį į aslą)
Zenonas. Ne vondėns prašiau, patys vondeniu spruokėt.
Vedarienė. Veskem golt, veskem, ka tik tievs nepamatytu keik
smarke vaikiou pasieda. Ka tik gautu užmėgtė.
(Visos išveda Zenuką, o jis spiriasi kojomis neduodamas vesti)
2 DALIS.
(sugalvoti kaip istumti dėžę)
Marikė. Barbė, enau nebūk dorna, padainousem valondelė ir
parlieksiau. Kad netas Zenis butumem pasišuokė nomei.
Barbikė. Ne, Marele, bijau tava mamas, juk žina keik baras už
lakstymą. Tu nuori ek, o aš pasilekso.
Marikė. Iš kor tau čia ta baimė. Abėdvė vėsalaika edavuom ir šėn ir
tėn ir nebūdava jukiuos bėduos.
Barbikė (sumišusi) Aii rytuo paskiau būsū neišsimeiguojusi,
pavargusi. I jau meiga nuoru...
Marikė. Per dėin pakaiti meiguoja ir da meiga nuori?
(Marikė rišasi skarelę) O aš nemeiguosu, esu.
Barbikė. Jegu abėdvė išetuviau, tava mama tujau pasigestu.
Marikė. Sakyk paskotėnė žuodi eni a ne?
Barbikė. Nesu nepaslenko.
Marikė. Ka tep, tai aš greta nomei nepareso. Jegu mama paklaustu ar
abėdve jau gulam, atsileipk ka abėdvė... Doru nedaryk.
Barbikė. Ligu perms karts. Juk aš tavės nikumet neišdoudu. O kur
bus vakaruškas?
Marikė. Nežinau kon vaike benusprėndė, bet jegu muotina pasigestu
monės sakyk, kad pas Dundulienė išejau.
Barbikė. Kuo ana čia eiškuos, nebent nurietu pri Zenoka pastatyt,
priveiziet.
Marikė (pašaipiai). Jau sene anam pagerieja, sene išmeiguoja. Ne
perma syki anam ta mėrtėna liga užen i praen. (Išeina, Barbikė ją
palydi)
(Barbikė pasitaiso plaukus, pasitaiso lovoj pagalves, Zenukas ant
pirštų galų prislenka prie Barbikės ir pagriebia ją už pečių.)
Barbikė (krustelėjusi) O jezau, kas čia?
Zenonas. (Sėdasi ant lovos ir sodinasi ant kelių Barbikę) Ar tu
nežėna kas? Tai turbūt daugiau kas nors dar aten. Ot bus tau.
(Daužia per šikną, Barbikė pašoka)
Barbikė. Duris neuždarytas, a pablūda? (nubėga uždaryt duris)
Mislijau ka da nepagija.
Zenonas. Didžiausia mona liga y būtė be tavės.
Barbikė. Mon šivakar ištikrūju pasiruodė ka susėrga. Da nebuvau
taves tuoke mačiusi.
Zenonas. Nieka... Pasieda... Išpučiau... Ne kuoki šūda tegieriem.
Konjaka kor po do rublius už pliečka rek mokiet. Tris pliečkas su
klebuonu patvarkieu.
Barbikė. Tukiuos brongiuos ir teik daug išgieriet?
Zenonas. Mona galva gera, panelyt. Deltuo galiu greta prigert, greta
išmeiguotė. Jau, kuris laiks dabuojau Marikė kumet i vakaruškas
išlieks.
Barbikė. Vo tamsta mama sauguoji. Kap pabiega?
Zenonas. Mama atgulė, tai aš per longa ir pas panelyt.
Barbikė (juokdamasi) Kunigielis per longa.
Zenonas. Mona kunigystė.. Mon ruoduos šou ont oudeguos nuneš.
Barbikė. Kam tor nunešt a negera būt konigu? Juk kunigou visa
valia. Vakaruškas iškeiki, i truoba neiledi.. Marikė keik supyka..
Zenonas. O kam tuos vakaruškas? Per vakaruškas visi trobuo būtu, o
aš su tavėm būt negaliečiau, mona mažilele.
Barbikė. Ni tamsta mona jaunikis, ni aš tamsta pana.
Zenonas. Nu sakyk, Barbik, ar aš tau netinko, ar aš tavės nemylo?
Kikveina panele tau galietu pavydiet.
Barbikė. Ka žinuotu, gal i pavydietu.
Zenonas. Su monem nikumet i niekor nepražūsi... Keik pažėnau
mergum niveina mon nebova teik pri šėrdėis. Kuoki tau Barbele
laimė nuskėla.
Barbikė. Je, bieda. Tamsta i konigus išvarys.
Zenonas. Kas moni išvarys? Nu nebent jau tep atsitėktu, ka tavėm
kas nuors kits nuviliuotu... Bet i tomet konigu nebūčiau.
Barbikė. I kam čia monėm apgaudiniejat. Ligu aš nežinuočiau ka
muokotiės tam, kad etumet i konigus.
Zenonas. Muokaus, sau po miesta trali vali per deinas ir per naktis,
ont spronda nieks nesied, numus parvažiavus vėsa valia, Barbel
mažilel, tukiuos gražiuos vėsam miestė nier.
(Subrazda durys, Barbikė slepia Zenuką dėžėje)
Barbikė. Kas čia?
Vedarienė (už durų) Marikė, a tu atsileipe?
Barbikė. Ne aš atsileipiau, Marikė meigt, a jau vedvėm rek kelteis?
Vėdarienė. Nene meiguokėtau, dar onkstei. Mislijau ka esatau kor
išliekuses.
Barbikė. Kor mes lieksma? Be rekal puoni žadinuot.
(Barbikė išleidžia Zenoną iš skrynios)
Zenonas. Nu jau daba be baimės, nebates daugiau. Gera bova mona
mėslė tou skrynelė čia pastatytė... Kelis sykius jau monem
pakavuoje. Tik svarbu elga anuo neguliet, ka uora nepritrūkčiau.
Barbikė. Juk jegu kas, vėršų pakielės gali bėškė palaikytė ka ors ietų.
Zenonas. Svarbu uora gaut. Vo smerčiou būtų prasta veita. (Juokiasi)
Rektū guliet susirėitus.
Barbikė. Gana Zenieli ek jau goltė. Tujau pares Marė.
Nebepagelbies ni skrynie.
Zenonas. Marė gret nepares. Jug Liodviks api anou sukiniejas.
(Juokias) Rast nors senatvie vyra gaus.
Barbikė. Aš į vakaruškas nenu tai must i be vyra palėkso.
Zenonas. Vo kam tavei vakaruškas, vedo i be muzikontu galem
šuoktė.
(Susikimba valsui ir nuniuodajami sukasi)
Zenonas. Veiziek Barbele juk i be vakarušku čia vedoms ruojus.
Barbikė. O delkuo kuniga keik vakaruškas?
Zenonas. Per buobu leižovi, veiziek Uona, bovusi klebuona
gaspadene, a nepripasakuoje Klebuonou api mumis. Mesliji maža
moni Klebons tardė kas kor i kap?
Barbike (juokdamasi) Tamsta must palėkės konigu leipsi kas vakara
vakaruškas kelt.
Zenonas. Teik aš leipso keik aš konigu būsu... Kap aš tavėm Barbelė
palėkso.
Barbikė. Tamstas valia iš monės šaipyteis... Juk aš neturtinga.
Zenonas. Mon tortą ni po kam. Mona visi tortą yr mona galvuo. Už
vėina muokyta dešimt nemuokytu doud... Aš nebibūsu prasčiuoku i
tu už mona galvuos būsi puonė. Je myliesi je klausysi, vo aš tavėm
veina vienintele myliesu i myliesu.
Barbikė. A je? O Kupraitė?
(Zenonas pašoka iš vietos)
Zenonas. Kupraitė? Kupraitė monis neklausa. Kupraitės aš nemylo
ana negraži, ne pagal monėm.
Jaunimas. Barbęę, Barbęę ilesk.
Barbikė. Vėsos jaunims pargarmieja čia.
Balsai už durų (Jaunimas) Barbęę rekalą turem.
Barbikė. Numei eket. Golte. Delkuo neledat meiguote?
Stasioks. Jegu neilesi laušma duris. Must nevein esi.
(Barbikė slepia Zenona skrynioj, kurią apdengia dekiu)
Barbikė. Nelaužkėt nelaužkėt parenu, atidarysu, ilesu.
(Barbikė įleidžia, sėdasi ant lovos ir žiovauja)
Stasioks. I su kou tu čia šnekieja Barbik?
Juonis. I kor tu čia kou pakavuoje? (Žiūri po lovos)
Barbikė. A neset golt? Besivalkiodami jau must sapnout pradiejuot...
Kou nuriej Maryt kuo siuntė?
Petronielė. Marytė siuntė dėl tuo, kad atetumi su mumis į pakluonius
padainoutė.
Barbikė. Vo pruots, valkiusus aš nakti.
Petronielė. Anuoki čia naktis, da ne dora nie sutemi.
Stasioks. I kuo ana čia valkiuosis su mumis, kad čia pat kažkon
turieja. Į velnė sobini ir ikėša.
Barbikė. Kon turiejau, kon turiejau? Baik šnekiet niekus. Maukėt
goltė.
Petronielė. Niekor nesem be tavės.
Stasioks. Jegu neturi svečiūm nu tai ekem Barbel valondelė. Veina
kėta daina užvesi ir parlieksėtau paskiau kartu su Marytė. (Tai
sakydamas sėdasi ant skrynios)
Barbikė. Šalėn kuo siedatiės čia? Eket goltė, lauk.
Stasioks. Neišvarysi, Petronielė akšėn čia sieskys. Juoni sieskiavuos.
Juonis. Aš geriau prigolsu. (Apsikloja galvą)
Barbikė. Šalėn eket laukon. Pašaukso gaspadėnė. Pamatysėt kas jūm
būs. Šalėn nu skrynės.
Petronielė. Barbėke i kon tu čia sauga kap pėmpė kiaušinius, akšėn
pati sieskys, čia pat padainoukem.
(Petronielė užveda dainą, visi dainuoja)
Petronielė. Oi mergele Lietuvos, ko nuliudūs nuolatos, ar tau gaila to
vainiko kurs nukrito nuo galvos?
Petronėlė ir Stasiukas. Pagalvojus gaila, labai gaila būtų jei
nebenešiosi vainikėlio rūtų. (2 kartai)
Barbikė. Ekėt laukon pamatysėt kas jum būs. (Traukia nuo skrynios)
Sakau šalėn eket nesėdiekėt.
(Stasiukas ištrūkęs iš Barbikės rankų, vėl sėdasi ant skrynios)
Stasioks. Šita sidiesem i gana.
Petronėlė. I neišvarysi i sidiesem.
(Įpuola šaukdama Vėdarienė)
Vėdarienė. Ak jūs paleistove. Barbėk, padla to. Kuo tu čia
prisikvėite tū smurglėniu prisikvėite. Marėk (puola prie lovos) kuo
tu drybsa kuo niek nesaka, kuo nekelys?
Vėdarienė. Vo Švėnta Marija. Mauk lauk iš luovas.
Stasioks. Gaspadėnė tu mūsa nebark, nekeik, mes niek bluog
nedaruom. Mes tik atejuom pasikvėist Barbėkė padainout.
Vėdarienė. Aš jūm tujau ka uždainouso. (Į Barbikę) Kam Marė?
Barbikė. Išėja pas Dundulienė i moni ateja jaunyms vesteis.
Vėdarienė. Aš jum paruodysu vesteis, kad mon tujau pat Marėkė
nomei būtū.
Juonis. Kuo šaukė mamait, mes Marėkės neviliuojuom, merga metūs
pati ateja padainoute.
Barbikė (su jauduliu, vos neverkdama). Eket sakau laukon,
nesidiekėt čia
Vėdarienė. Lauk bjaurybė sakau, ka paruodysu pagalį.
(Įeina Vėdaris su Ona)
Vėdaris. Kas čia perduo lermas? Išsigondau išgėrdės.
Ona. Misliau ka mušatiės, ka milicija reks kvėist.
Vėdarienė. Šita, nutvieriau draugelius pri Barbėkės belendont.
Ona. Barbike anei nimaž nerūp, yr kas Barbike rūp.
Stasioks (Onai) Mes tetulyt nekaltė, atejuom tikta pasikvėistė
Barbėkė padainoute... Bebūdames pri dorų išgėrduom...
Vėdarienė (Vėdarui) Paimk šniūra i douk state į kopra tym melagem.
Barbikė. Jezus Marija, eket šalėn, stuokities, nesidiekėt.
Viedaris (Vėdarienei) Paspiesi čia kikveinam kupras perte, onta keik
jaunima pakluones dainou, Marė sykiu variau nomei golt, neklausė,
tegu dainoun.
(Parbėga Marikė)
Marikė. Kas čia perdu susirinkėms?
Viedarienė. Kor valkiojys? Pasakyso Zenukou rytuo. Pamatysi kas
tau bus.
Barbikė. Šalen, nesidieket dėl Dieva meilės.
Vėdaris. Vaka o jūs esat erge bėškė kaltė. Po kamaras londžiuojat,
meiguot nedoudat.
Juonis. Vo delkuo diedė vakarušku nekeli.
(Pasigirsta beldimas skrynioje)
Barbikė. Jezus Marija užtruokš.
Marikė. Jezus Marija kas čia?
Vėdarienė. Pats velns kas čia kits bebūs.
Vėdaris. Verčiam skrynia i paveiziekem.
(Visi puola prie skrynios, Zenukas išbėga iš kamaros, gaudydamas
orą)
Ona (Sėdasi ant kėdės) Šitatata i jūsa gerasis.